PERDEGIMO SINDROMĄ SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS MEDICININĘ PAGALBĄ TEIKIANČIŲ GYDYTOJŲ TARPE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS FAKULTETAS

AUŠRA MAČIULYTĖ

PERDEGIMO SINDROMĄ SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ

VERTINIMAS MEDICININĘ PAGALBĄ TEIKIANČIŲ GYDYTOJŲ

TARPE

Magistrantūros studijų programos „MEDICINA” baigiamasis darbas

Darbo vadovas Prof. Virginija Adomaitienė

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Perdegimo sindromo samprata ir simptomai ... 11

1.2. Perdegimo sindromą sąlygojantys veiksniai ... 16

1.2.1 Individualūs perdegimo sindromo faktoriai ... 17

1.2.1 Situaciniai perdegimo sindromo faktoriai ... 18

1.3. Perdegimo sindromo prevencija ... 20

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 24

2.1. Tyrimo metodologija ... 24

2.2. Klausimyno pagrindimas ... 25

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 29

3.1. Respondentų charakteristika ... 29

3.2. Perdegimo sindromą įtakojančių veiksnių koreliacinė analizė ... 32

3.3. Perdegimo sindromo ir jį salygojančių veiksnių ypatumai . ... 34

3.4. Rezultatų aptarimas ... 36

IŠVADOS ... 39

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 41

SANTRAUKA

A.Mačiulytės magistro baigiamasis darbas ,,Perdegimo sindromą sąlygojančių veiksnių vertinimas medicininę pagalbą teikiančių gydytojų tarpe”/ magistro darbo vadovė prof. V.Adomaitienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas. – Kaunas.

Darbo tikslas – nustatyti ir išanalizuoti pagrindinius veiksnius, lemiančius perdegimo sindromo atsiradimą medicininę pagalbą teikiančių medikų tarpe.

Darbo uždaviniai:

1. Remiantis mokslinės literatūros analize išanalizuoti perdegimo sindromo sampratą, simptomus, perdegimo sindromą lemiančius veiksnius bei perdegimo sindromo prevencines priemones.

2. Išanalizuoti apklausoje dalyvavusių gydytojų charakteristiką;

3. Atlikti korealiacijos koficientų analizę ir ištirti veiksnius labiausiai įtakojančius VšĮ Vilkaviškio, VšĮ Marijampolės ir VšĮ Šakių ligoninių gydytojų perdegimo sindromą;

4. Išanalizuoti perdegimo sindromo bei jį lemiančių veiksnių ypatumus apklausoje dalyvavusių gydytojų atžvilgiu;

Tyrimo metodai. Tyrimui atlikti ir duomenims surinkti buvo naudojamas kiekybinio tyrimo apklausos raštu metodas. Tyrimo duomenų analizei buvo naudojami procentinės dažnių lentelės ir grafikai, aprašomosios statistinės charakteristikos metodai, skirstinių normalumo tikrinimas Shapiro Wilko kriterijumi ir Spearmano ranginė koreliacijos koficientų analizė.

Tyrimo dalyviai. Tyrimo dalyviai yra VšĮ Vilkaviškio, VšĮ Marijampolės ir VšĮ Šakių ligoninės gydytojai. Iš viso apklausta po 40 gydytojų iš kiekvienos gydymo įstaigos. Taigi tyrimo imtis n = 120.

Tyrimo rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad egzistuoja statistiškai reikšmingi ryšiai tarp perdegimo sindromo ir šių jį lemiančių veiksnių: kontrolės 0,304), atlygio 0,294), teisingumo (-0,268) ir vertybių (-0,506). Tad kuo gydytojai gali labiau kontroliuoti savo darbą, yra patenkinti atlygiu, patenkinti oranganizacijoje esančiu teisingumu bei vertybėmis, tuo perdegimo sindromas šių gydytojų tarpe bus mažesnis.

Išvados. Išsiaiškinta, kad VšĮ Vilkaviškio, VšĮ Marijampolės ir VšĮ Šakių ligoninėse dirbančių gydytojų, dalyvavusių tyrime, profesinio perdegimo sindromą lemia atlygis, teisingumas, vertybės bei kontrolė. Taip pat nustatyta, kad tyrime dalyvavusių gydytojų perdegimo sindromo lygis yra vidutinis: gydytojai yra labiausiai išsekę emociškai, ne visi gydytojai jaučiasi sėkmingi ir kompetetingi dirbant su žmonėmis.

Raktažodžiai: perdegimo sindromas, gydytojai, medicinė pagalba, sąlygojantys veiksniai, vertinimas.

SUMMARY

A.Mačiulytės final master thesis ,,Assesment of burnout syndrome influencing factors among doctors providing medical care”/ Master thesis supervisor doc. dr. V.Adomaitienė; Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine. – Kaunas.

The aim of research – to identify and analyse the main factors that determine the occurance of burnout syndrome among doctors providing medical care.

Tasks of research:

1. Based on the analysis of scientific literature to analyze the concept of burnout syndrome, symptoms, burnout syndrome determinants and measures of burnout syndrome prevention; 2. To analyze characteristics of the surveyed doctors;

3. Perform a correlation ratio analysis and to investigate the factors that most influence burnout syndrome of Vilkaviškis, Marijampolė, Šakiai hospital doctors;

4. To analyze the burnout syndrome and its influencing factors among surveyed doctors.

Research methods. To conduct a survey and to collect data quantitative analysis written survey method was used. For the research data analysis percentage frequency tables and graphs, descriptive characteristics of statistical methods, distributions normality using Shapiro Wilko criterion and Spearman rank correlation analysis were used.

Participants of research. The survey participants are Vilkaviškis, Marijampolės, Šakiai hospital doctors. The total sample of 40 doctors from each medical institution. Thus, the study sample size n = 120.

Research results. The study found that there is a statistically significant relationship between burnout syndrome and the factors affecting it: control (-0.304), rewards (-0.294), justice (-0.268) and values (-0.506). So the doctors who can have more control over their work, are satisfied with the salary, justice and values in organization tend to encounter burnout syndrome among doctors less.

Conclusions. It was that control, justice, values and reward influence professional burnout syndrome of Vilkaviškis, Marijampolė, Šakiai hospital employed doctors, who participated in the study. It was also found that the burnout syndrome of doctors involved in the study is average: doctors are emotionally exhausted, not all doctors feel successful and competent when working with people.

PADĖKA

Noriu padėkoti savo magistrinio darbo vadovei Gerb. prof.Virginijai Adomaitienei, kuri nukreipdavo reikiama linkme, taisė mano darbą ir visapusiškai man padėjo rašant baigiamąjį magistro darbą. Labai dėkoju VšĮ Vilkaviškio, VšĮ Marijampolės ir VšĮ Šakių ligoninių direktoriams, kurie davė leidimą vykdyti tyrimą jų ligoninėse, bei visiems gydytojams, skirusiems laiko sudalyvauti mano vykdomoje apklausoje. Taip pat dėkoju visiems dėstytojams ir dėstytojoms, kurie visus studijų metus mus mokė teorinių ir praktinių medicinos dalykų.

SANTRUMPOS

% - procentai

Sig – patikimumo lygmuo žr. – žiūrėti

pav. – paveikslas lent. – lentelė kt. – kiti p – paklaida

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Imtis - populiacijos (arba generalinės aibės) tyrimui atrinktų asmenų (arba objektų) grupė.

Kiekybinis tyrimas - tai struktūruotas, mokslinės hipotezės tikrinimu grįstas socialinis realybės tyrimas, taikant statistinės duomenų analizės metodus.

Individualūs perdegimo sindromo veiksniai – su asmeninėmis žmonių charakteristikomis ir asmeninėmis savybėmis susiję faktoriai.

Profesinio perdegimo sindromas - emocinis ir psichinis išsekimas, atsirandantis dėl darbinėje aplinkoje esančių emocinių faktorių, kurio išskirtiniai bruožai yra jį patiriančio darbuotojo fizinis ir emocinis nuovargis, depersonalizacija, frustracija ir nesėkminga profesinė realizacija.

Situaciniai perdegimo sindromo veiksniai – su darbu organizacijoje susiję perdegimo sindromo faktoriai.

ĮVADAS

Temos aktualumas ir naujumas. Šiandieniniame pasaulyje daugelis žmonių jaučia emocinę įtampą, stresą. Informacijos perteklius, didėjanti konkurencija vis greitėjantis gyvenimo tempas bei keliami dideli reikalavimai žmogui, darbe patiriama įtampa, didėjantys darbo krūviai profesinėje veikloje yra tik keli faktoriai, kurie lemia perdegimo sindromo paplitimą visame pasaulyje. Atlikti moksliniai tyrimai (Butler (2005), Taormina (2000), Jenaro ir kt. (2007)) JAV Hong Konge, Europoje bei kituose žemynuose atskleidžia didelį perdegimo sindromo paplitimą daugelyje pasaulio šalių. Šiuose tyrimuose taip pat buvo nustatytas perdegimo sindromo ryšys su galima grėsme asmens fizinei, psichinei sveikatai bei socialiniam gerbūviui. Todėl perdegimo sindromo samprata ir jį lemiantys veiksniai yra aktuali mokslinė problema.

Perdegimo sindromo sampratą nuo seno analizavo daugelis pasaulio mokslininkų. Pirmasis perdegimo sindromo sąvoką panaudojo 1974 metais vokiečių psichoanalitikas Freundenberger. Autorius perdegimo sindromą apibūdino, kaip sindromą, kurį lemia emocinis žmogaus išsekimas, asmeninio pajėgumo sumažėjimas profesinėje veikloje [1]. Della, De Pascale ir kt., (2006), Hawksley (2007) – medicinos srities tyrėjai, kurie taip pat analizavo perdegimo sindromo sampratą [6]. Pastarieji autoriai perdegimo sindromą apibūdina kaip emocinį ir psichinį išsekimą, kuris atsiranda dėl profesinėje aplinkoje egzistuojančių faktorių, kurie skatina asmens emocijų bei streso darbe pasireiškimą.

Analizuojant užsienio autorių mokslinę literatūrą, kuri nagrinėja perdegimo sindromą lemiančius veiksnius ir priežastis, pastebima, kad daugelio autorių tyrimus ir pastebėjimus galima suskirstyti į dvi kryptis: autoriai, kurie teigia, jog perdegimo sindromą lemia profesiniai ar su darbu, organizacija susiję veiksniai (Hall (2007), Ortqvist, Wincent (2006), Maslach ir kt.(2003), Kalbers, Fogarty (2005)) ir kiti autoriai, kurie sieja perdegimo sindromą lemiančius veiksnius su individualiais faktoriais, tokiais kaip demografinės charakteristikos ar žmogaus asmenybės bruožai (Kim ir kt. (2007), Langelaan ir kt.(2006), Maslach (2003), Goddard (2004)). Perdegimo sindromo sampratą, jį lemiančias priežastis taip pat analizavo daug Lietuvos autorių (R. Vimantaitė (2007), E. Glumbakaitė, J. Kalibatas (2006), D. Mikutienė, V. Kanapeckienė (2007)). Taigi, analizuojant mokslinę literatūrą, pastebima, kad tūksta tyrimų ir mokslinių darbų, kurie nagrinėtų medicininę pagalbą teikiančių Lietuvos gydytojų perdegimo sindromą bei jį lemiančius veiksnius.

Perdegimo sindromas yra opi problema ypač dažnai pasireiškianti profesionalioje darbo aplinkoje. Dirbantys žmonės, kuriems dažnai ir intensyviai tenka kontaktuoti su kitais žmonėmis, patiria stiprius psichinius krūvius, kurie vėliau lemia emocinį individo išsekimą, žmogus praranda darbingumą, patiria įvairius bendravimo sutrikimus, suprastėja asmens fizinė sveikata [1]. Medicininę pagalbą teikiantys gydytojai Lietuvoje ir kitose užsienio šalyse yra priversti nuolatos kontaktuoti su

kitais žmonėmis, jų darbas yra nuolat pilnas įtampos, streso ir įvairių išgyvenimų. Taigi pasirinktos temos tikslinė grupė – medicininę pagalbą teikiantys gydytojai yra asmenys, kurių profesinė aplinka skatina perdegimo sindromo atsiradimo riziką. O kadangi nuo šios pasirinktos tikslinės grupės darbo priklauso žmonių gyvybės, galima teigti, jog medicininę pagalbą teikiančių medikų perdegimo sindromas ir jį lemiantys veiksniai yra aktualus ir svarbus reiškinys, kuris turi būti tiriamas detaliau.

Darbo tikslas – nustatyti ir išanalizuoti pagrindinius veiksnius, lemiančius perdegimo sindromo atsiradimą medicininę pagalbą teikiančių medikų tarpe.

Teorinė ir praktinė darbo reikšmė. Teorinėje šio darbo dalyje yra susisteminta ir išanalizuota perdegimo sindromo samprata, išanalizuoti teorinės perdegimo sindromą lemiančios priežastys bei perdegimo sindromo prevencinės priemonės. Darbo teorinė dalis galėtų būti naudojama švietimo tikslais, šviečiant visuomenę apie perdegimo sindromo reiškinį bei kaip informacinė priemonė medicininę pagalbą teikiantiems Lietuvos gydytojams, kurie susiduria su didesne perdegimo sindromo rizika. Šio darbo praktinė dalis padės atskleisti medicininę pagalbą teikiančių Lietuvos medikų perdegimo sindromo priežastis.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Mokslinė problema. XX1 a. viena aktualiausių problemų yra perdegimo sindromas ir jo neigiama įtaka dirbantiesiems. Todėl dažnai mokslininkai savo tyrimuose analizuoja perdegimo sindromą lemiančius veiksnius, jų daromą įtaką individo gerovei ir darbingumui. Evens ir kiti teigia, kad didžiausią perdegimo sindromo riziką turi medicinos įstaigose dirbantys darbuotojai, ypač gydytojai [11]. Tačiau pastebima, kad Lietuvoje tūksta tyrimų, kurie nagrinėtų medicininę pagalbą teikiančių Lietuvos gydytojų perdegimo sindromą bei jį lemiančius veiksnius.

Mokslinio tyrimo kryptis ir eiga. Pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas apklausa raštu. Prieš atliekant tyrimą buvo sudarytas klausimynas. Sudarius klausimyną buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro ir VšĮ Vilkaviškio, VšĮ Marijampolės ir VšĮ Šakių ligoninių vadovų leidimai atlikti tyrimą. Atspausdinti klausimynai buvo išdalinti medicininę pagalbą teikiantiems gydytojams ir paprašyta, kad užpildyti klausimynai būtų grąžinti gydymo įstaigos vyriausiajai slaugos administratorei. Gauti teisingai ir tinkamai užpildyti klausimynai, kurių duomenys buvo suvedami į SPSS programą ir vėliau analizuojami.

Tyrimo instrumentas. Tyrimo duomenims surinkti buvo sudarytas anketinės apklauos raštu klausimynas. Klausimynas sudarytas iš pagrindinių blokų: informacinio bloko, demografinio ir diagnostinio blokų. Diagnostinis blokas buvo sudarytas iš trijų dalių: perdegimo sindromo matavimo skalė, su darbu susiję perdegimo sindromą lemiantys veiksniai, asmeninės savybės, lemiančios perdegimo sindromą. Perdegimo sindromui išmatuoti buvo naudojamas Maslach Burnout Inventory (MBI) klausimynas, sudarytas autorių Maslach ir Jackson (1981). Su darbu susijusius perdegimo sindromą lemiančius veiksnius tirti buvo naudojamas Leiter ir Maslach (1999) sudaryta skalė. O asmeninių savybių klausimai sudaryti remiantis Thomson (2008) Big-Five Mini-Markers skale.

Tyrimo objektas – medicininę pagalbą teikiančių gydytojų perdegimo sindromą lemiantys veiksniai.

Darbo tikslas – nustatyti ir išanalizuoti pagrindinius veiksnius, lemiančius perdegimo sindromo atsiradimą medicininę pagalbą teikiančių medikų tarpe.

Darbo uždaviniai:

1. Remiantis mokslinės literatūros analize išanalizuoti perdegimo sindromo sampratą, simptomus, perdegimo sindromą lemiančius veiksnius bei perdegimo sindromo prevencines priemones. 2. Išanalizuoti apklausoje dalyvavusių gydytojų charakteristiką;

3. Atlikus korealiacijos koficientų analizę ištirti veiksnius labiausiai įtakojančius VšĮ Vilkaviškio, VšĮ Marijampolės ir VšĮ Šakių ligoninių gydytojų perdegimo sindromą;

4. Išanalizuoti perdegimo sindromo bei jį lemiančių veiksnių ypatumus apklausoje dalyvavusių gydytojų atžvilgiu;

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Šiame pirmame skyriuje bus pateikta perdegimo sindromo apžvalga. Bus nagrinėjami perdegimo sindromo samprata ir pasireiškiantys simptomai, skirstomos dimensijos. Nagrinėjami veiksniai, darantys įtaką perdegimo sindromui. Jie skirstomi į individualius bei situacinius perdegimo sindromo sąlygojančius faktorius. Taip pat bus aptarta perdegimo sindromo prevencija, gydymo būdai.

1.1. Perdegimo sindromo samprata ir simptomai

Samprata. Šiais laikais beveik dauguma dirbančių žmonių patiria stresą, išsekimą, nes kasdien tenka susidurti su įvairiomis problemomis, iššūkiais, juos spręsti. Tokiais atvejais reikėtų nepasimesti, nesinervuoti ir išlikti ramiam, tačiau taip nebūna. Individai pastoviai kovoja su nerimu, stresu, nuovargiu, o galiausiai išsenka. Tuomet iškyla pavojus ,,perdegti”. Ši problema ypač paliečia žmones, kurių darbas susįjęs su pagalbos teikimu kitiems. Tokia veikla reikalauja pastovaus atsidavimo, nuoširdumo, pagalbos kitiems, kas labai išsunkia darbuotoją, todėl vis dažniau šiomis dienomis susiduriama su perdegimo sindromu.

Profesinis perdegimo sindromas yra šių laikų problema, o šio sindromo samprata dažniausiai naudojama siejant jį su įvairiomis socialinėmis bei sveikatos priežiūros profesijomis, tokiomis kaip gydytojai, slaugytojai, mokyklų mokytojai ar universitetų dėstytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai. Tačiau vieningos sąvokos, kuri apibrėžtų perdegimo sindromą mokslinėje literatūroje nėra.

Mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį nagrinėja perdegimo sindromą ir pateikia skirtingas perdegimo sindromo sampratas. Įvairių tyrėjų sampratos susistemintos 1-oje lentelėje (žr. 1 lent.). Pacevičius teigia, kad visos skirtingos perdegimo sindromo sąvokos reiškia vieną ir tą patį [1]. Kalifornijos Berklio universiteto mokslininkė Maslach ,,perdegimą” apibūdino kaip fizinį, emocinį ir protinį išsekimą, kuris pasireiškia chronišku nuovargiu, bejėgiškumo jausmu, neigiamu požiūriu į darbą, gyvenimą ir draugus. Autorė teigia, kad „profesinio perdegimo sindromas tai sudėtinga, ilgai besitęsianti reakcija į įvairius stresinius faktorius darbe“ [C. Maslach] [2]. Taigi, matyti, kad visų mokslininkų analizuojami perdegimo sindromo apibrėžimai yra gan panašūs, tačiau skiriasi. Pirmoje lentelėje pateikti įvairūs mokslinkų apibrėžimų interpretacijos.

1 lent. Perdegimo sindromo sąvokos

Apibrėžimas Šaltinis

Profesinio perdegimo sindromas yra emocinis ir psichinis išsekimas, atsirandantis dėl darbinėje aplinkoje esančių emocinių faktorių, kurio išskirtiniai bruožai yra jį patiriančio darbuotojo fizinis ir emocinis nuovargis, depersonalizacija, frustracija ir nesėkminga profesinė realizacija

Della, de Pascale ir kt. [3]

Perdegimo sindromas tai nuovargis, nedarbingumas, emocinis išsekimas Croucher [4] Profesinio perdegimo sindromas siejamas su darbo metu patiriamo streso

pasekmėmis

Maslach [2]

Perdegimas - tai harmonijos nebuvimas su pačiu savimi ir visa perdegimo sindromo problemos esmė yra ta, kad jis nepakankamai įvertinamas

Dorritie [5]

,,Perdegimas” susijęs su darbe patiriamu stresu, nepriklausomai nuo streso kilmės. Ilgalaikis stresas, patiriamas darbo vietoje žmonėms, kurių darbas yra susijęs su veikla krizinėse situacijose, paveikia šių darbuotojų darbo atlikimo kokybę, mažina įstaigos veiklos efektyvumą bei neigiamai įtakoja darbuotojų ir klientų santykius

Hawksley [6]

Asmenų vertingos fizinės, emocionalios, ir pažintinės energijos/išteklių išeikvojimo priežastis

Babakus E.,

Yavas U., [7]

Didelį nerimą kelianti būklė, siejama su organizacinėmis problemomis, kurios svyruoja nuo padidintos apyvartos į sumažintą darbo pasitenkinimą ir atlikimą.

Shepherd C. D., Tashchian A., Ridnour E. R., [8]

Pateiktoje lentelėje pateikiamos skirtingos perdegimo sindromo sąvokos. Vieni mokslininkai labiau kreipia dėmesį į darbe ar organizacijoje patiriamą stresą, kurio pasekoje atsiranda perdegimo sindromas. Kiti mokslininkai pabrėžia kaip svarbiausią dalį - psichologinis sutrikimas. Hawksley nuomone, perdegimas sietinas su stresu, patiriamu darbe [6], o anot Dorritie ,,perdegimas - tai harmonijos nebuvimas su pačiu savimi ir visa perdegimo sindromo problemos esmė yra ta, kad jis nepakankamai įvertinamas " [5]. O M. Smith ir kiti atskyrė perdegimo sindromą nuo streso ir sulygino su ,,skendimu". Darbuotojas patiriantis stresą gali jaustis lyg ,,skęstu", o ,,perdegęs" - lyg ,,paskendęs" [9].

Pacevičius teigia, jog „šis sindromas nėra būdingas, tarkim, tekintojui, buhalteriui, programuotojui, nors jie taip pat yra veikiami darbinio streso. Tai rodo, kad profesinį perdegimą lemia ne stresas apskritai, o stresas, kylantis dėl ilgalaikio ir įtempto bendravimo darbe“ [1]. Dažniausiai

perdegimo sindromą patiria tų profesijų atstovai, kurie dirbdami teikia pagalbą žmonėms. Tai ypač būdinga specialistams dirbantiems sveikatos priežiūros srityje. Mokslininkas Gerasimčik-Pulko savo tyrimuose atskleidė, jog slaugytojai, gydytojai bei pirmą pagalbą teikiantys specialistai patiria išsekimą, stresą, kas sąlygoja perdegimą. Laikui bėgant, šie darbuotojai net nepastebi, kaip išsivysto jų abejingumas, šiurkštumas kito individo atžvilgiu, o tai daro neigiamą įtaką atliekamam darbui [10]. Dauguma mokslininkų analizuodami perdegimo sindromą teigė, jog sukeltas stresas, nuovargis daro įtaką atliekamam darbui, jog nuo to nukenčia pacientas bei jo sveikatos priežiūra, darbas komandoje teikiant pagalbą. Todėl patyrę perdegimo sindromą specialistai negali suteikti kompetetingos pagalbos, suprastėja darbingumas [11-14]. Taigi, mokslinėje literatūroje perdegimo sindromo samprata dažnai siejama su profesiniu perdegimu, kuris dažniausiai pasireiškia gydytojų, slaugytojų tarpe. Jeigu nesiimama iškarto prevencinių veiksmų perdegimo sindromo mažinimui, tai gali neigiamai paveikti ne tik teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, bet ir tolimesnę gydytojo karjerą. Todėl yra svarbu kuo greičiau atpažinti perdegimo sindromo simptomus.

Simptomai. Perdegimo sindromas pasireiškia įvairiausiais simptomais, kai individas jaučiasi apatiškas, prislėgtas, dingsta noras kažkuo domėtis ar siekti, nebemoka sukontroliuoti įvykių. Sveikatos sutrikimai taip pat svarbus požymis, nes ne retai tenka kreiptis dėl sveikatos sutrikimo gydymo. Moksliškai įrodyta, jog sindromas nėra pavojingas asmens gyvybei, tačiau galima teigti, kad perdegimas gali lemti širdies smūgį [15]. Todėl labai svarbu kuo anksčiau pastebėti perdegimo sindromo požymius, simptomus ir kuo anksčiau pradėti gydymą.

Mokslinėje literatūroje yra išskiriama daug perdegimo sindromo požymių, kurie gali pasireikšti kiekvienam individualiai. Daug tyrimų atlikęs Hackney pabrežė šiuos pagrindinius sindromo požymius: atsiradęs nuobodulys, savikritika, savęs nuvertinimas, dažnas sunerimas, miego sutrikimai, pastovus nuovargio pojūtis, jaučiamas skausmas raumenyse, skrandžio problemos, padažnėjęs peršalimas, stiprūs galvos skausmai, dingęs noras bendrauti su aplinkiniais ir t.t. [6] Kuo daugiau autorių, kuo daugiau atlikta tyrimų, tuo daugiau atrandama naujų perdegimo sindromo požymių – taip pastebi D. Žukauskienė ir kiti. Jie išskiria tris rūšis:

 fiziniai. Priskiriami tokie požymiai: sutrikęs miegas; kraujospūdžio pakitimai; migrena; problemos su skrandžiu; neatsipalaidavimas; padažnėję peršalimai ar gripas; jaučiamas skausmas stuburo srityje;

 emociniai. Požymiai: dirglumo bei irzlumo padidėjimas; nerimas; prarastas pasitikėjimas savimi; nusivylimo jausmas; neturėjimas ką veikti; perdėtas įtarumas;

 bendrieji. Požymiai: dingęs noras dirbti, siekti tikslų; pamažėjęs susikoncentravimas; šiurkštus bendravimas su aplinkiniais; nuovargis; apatiškumas, atsiradęs dirglumas. [16]

miego sutrikimai (nemiga arba mieguistumas, jausmas, kad trūksta miego), nuolatinis nuovargis. ,,Perdegimą” išgyvenantys žmonės tampa prislėgti, apatiški, nustoja viskuo domėtis, jaučiasi priklausomi nuo įvykių bei aplinkybių ir negalintys jų kontroliuoti.” [15]. Vimantaitė ir Šeškevičius pažymi dvejus simptomų pogrūpius:

 psichikos simptomai: pervargimas; nuolat jaučiama įtampa ir didelis krūvis; padidėjęs susijaudinimas bei dirglumas;

 fiziniai: dažni skausmai galvoje, migrena; nemiga; kūno skausmai; dažnas peršalimas. [17]

R. Croucher išskiria šiuos simptomus: energijos sumažėjimas; prarasta motyvacija dirbti; ciniškumas; pesimizmas; pastovus jausmas jog nėra išeities iš padėties [4].

Taigi, perdegimo sindromas pasižymi turintis daug požymių. Kiekvieną žmogų simptomai veikia individualiai. Tačiau nors požymiai gali būti skirtingi kiekvienos asmenybė, bet visi jie neleidžia individui ramiai gyventi, jaustis visaverčiu bei atsiranda kliūtys atlikti tinkamai savo darbą. Perdegimo sindromas pavojingas tuo, kad, ilgai besitęsdamas, progresuoja ir priveda prie visiško fizinių jėgų ir psichikos išsekimo. Kenčiantysis nuo perdegimo sindromo neadekvačiai elgiasi, nežinia, kaip reaguos į žodžius, todėl kolegoms sunku su juo aptarti darbo reikalus. Toks žmogus dažnai įsižeidžia dėl nekalto klausimo, jaučiasi esąs auka. Net menkiausios smulkmenos jį sudirgina, išveda iš pusiausvyros [18]. Požymiai gali būti psichologiniai bei fiziniai, jie gali vystytis gan ilgą laiko tapą, vieniems žmoniems jie intensyvesni, kitiems mažiau jaučiami. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad jie dar skirstomi į dimensijas.

Dimensijos. Perdegimo sindromą galima išskirti tam tikrais etapais ir kiekvienai dimensijai galima priskirti tam tikrus požymius, simptomus, savybes [6, 19]. Pagal tam tikrus požymius, psichologai Freudenberger ir Northand perdegimo sindromą išskirstė į 12 etapų (žr. 1 pav.)

1 Pav. Freudenberger ir Northand (2006) perdegimo sindromo etapai

Kadangi kiekvienas asmuo patiria individualius požymius, todėl ir kiekviena stadija žmogui gali pasireikšti skirtingu metu, trukti ilgiau ar mažiau, bei keistis būsenų eiliškumas. Pagal tradicinį išskirstymą, pirmiausia individas patiria stresą dėl perdėto noro įrodyti aplinkiniams savo galimybes. Kiek vėliau, išryškėjus pirmiesiems perdegimo sindromo požymiams, bandoma juos paslėpti, paneigti. Savęs nepriežiūra paskatins fiziologinius neigiamus pokyčius. Tuomet atsiranda lyg ir uždaras ratas, kuomet suvokus problemas, nesiimama problemų sprendimo, tik dar labiau bandoma jų išvengti, pasislėpus už darbų. Kuomet darbas tampa visų svarbiausias, nuvertinamos pamatinės vertybės, tokias kaip šeima, draugai. Atsiranda pastovus skundimasis dėl savo problemų, jos išviešinamos, bet vis tiek nesprendžiamos, tačiau visiškai nekreipiamas dėmesys į kitų poreikius. Pervargęs asmuo pradeda save izoliuoti, nesiekia bendravimo su kitais, nes nebeturi jėgų. Į neigiamą pusę keičiasi elgesys ir asmenybė, asmuo tampa šiurkštus, nemalonus ir visi jo veiksmai atliekami lėtai bei vangiai. Kai atsiranda beprasmybės pojūtis žmogus nebesuranda gyvenimo prasmės. Jei tik pajutus vidinę tuštumą imamasi prevencinių priemonę, depresiją dar galima sustabdyti, nes vėliau laukia galutinis taškas – ,,perdegimas”. Visi šie požymiai perdegimo sindromą išskirsto į dimensijas, kurių simptomai kiekvienam asmeniui gali pasireikšti individualiai.

Profesinio perdegimo sindromą nagrinėjanti C. Maslach sukūrė trijų komeponentų modelį, nagrinėjantį profesinio perdegimo sindromo stadijas [2]. Pagal šį metodą yra išsskiriamos trys dimensijos: emocinis išsekimas, depersonalizacija, mažesni asmeniniai laimėjimai (žr. 2 pav.).

,,Perdegimas" Depresija Beprasmybės pojūtis Asmenybės pakitimas Elgesio pakitimas Atsiribojimas Savų problemų viešinimas

Vertybių kaita Problemų vengimas

Savęs nepriežiūra

Perdegimo sindromų pirmųjų požymių neigimas Noras įrodyti savo galimybes

2 Pav. C. Maslach (2003) profesinio perdegimo sindromo sudedamosios dalys

Taikant šį metodą apimamos svarbiausios sritys, tokios kaip asmeninės, tarpusavio santykių ir darbo. Profesinio perdegimo sindromo dimensijų metodas plačiai taikomas, tačiau dažnai kyla nesutarimų, kuri sudedamoji dalis žmogui pasireiškia pirmiausiai. Anot motodo kūrėjų, individas pirmiausiai patiria emocinį išsekimą, kai pasireiškia nuovargis ir jaučiamas išteklių išssekimas. Ir būtent po emocinio išsekimo pasireiškia kitos dvi perdegimo sindromo sudedamosios dalys: neigiamai pasireiškiantis požiūris į kitus bei save [20].

Perdegimo sindromas yra darbe patiriamo streso padarinys. Mokslinėje literatūroje nėra parašyta viena bendrinė sąvoka, tačiau perdegimo sindromą nagrinėjantys mokslininkai pateikia savus apibrėžimus. Vieni autoriai pabrėžia, jog perdegimo sindromas yra psichinė liga, kuri išsivysto pas darbutojus, kurie ilgą laiką kovoja su stresu ir nuovargiu. Kiti pabrėžia, jog perdegimo sindromas būdingas tik tiems individams, kurie teikia pagalbą kitiems žmonėms (pvz. gydytojai). Pastebėjus būdingus simptomus, tokius kaip nuovargis, nemiga, migrena, padažnėjęs peršalimas, irzlumas, perdėtas nerimas, dar anktyvoje dimensijoje galima imtis prevencinių priemonių ir atsikratyti perdegimo sindromo.

1.2. Perdegimo sindromą sąlygojantys veiksniai

Šiame skyriuje bus nagrinėjami veiksniai, lemiantys perdegimo sindromo atsiradimą. Faktorių, lemiančių perdegimo sindromą yra daug, tačiau kiekvienam individui jie pasireiškia individualiai. Priežastys, sukeliančios profesinį perdegimo sindromą plačiai nagrinėjamos mokslinėje literatūroje - ,,perdegimo sindromo priežastys yra pačioje organizacijoje, kurioje dirba žmogus,

Profesinio

perdegimo

sindromo

sudedamosios

dalys

Emocinis išsekimas

perdidelis darbo krūvis; išnaudoti fiziniai ir emociniai žmogaus ištekliai; neįvykditi reikalavimai

Depersonalizacija

negatyvus bendravimas su kolegomis, klientais; pakitęs požiūris į darbą

Sumažėję asmeniniai laimėjimai

neefektyvus darbas; sumažėjusios asmens galimybės; jausmas, jog žmogui trūksta reikalingų žinių bei praktikos.

pačiame individe ir socialinėje, ekonominėje bei politinėje aplinkoje” [1,2,15,17,21]. Mokslininkų teigimu, visus perdegimo sindromą lemenčius veiksnius galima išskirstyti į dvi grupes:

 individualūs perdegimo sindromo faktoriai;  situaciniai perdegimo sindromo faktoriai.

1.2.1

Individualūs perdegimo sindromo faktoriai

Individualūs perdegimo sindromo faktoriai siejami su asmenybės savybėmis. Lepeškienė nustatė, kad perdegimo sindromas savaime nėra sukeliams dėl kai kurių asmenybės savybių [15]. Tik tam tikras savybes turintys asmenys susiduria su perdegimo sindromu. Mokslininkai išskyrė tris grupes pagal asmenybės savybes:

 sociodemografiniai rodikliai;  ilgalaikės asmeninės savybės;  požiūris į darbą [33].

Sociodemografiniai rodikliai. Šiai grupei priskiriamos tokios savybės kaip amžius, lytis, šeimyninė padėtis. Atlikus tyrimus, C. Maslach nustatė, jo perdegimo sindromas dažniausiai pasireiškia jauniems (19-25m.) bei vidutinio amžiaus (40-50m.) darbuotojams. Vidutinio amžiaus darbuotojų perdegimas susijęs su vidurio amžiaus krize. Jaunų darbutojų perdegimas sietinas su patiriamu krūviu tik pradėjus dirbti, lūkesčių neatitikimu [2]. Manoma, kad moterų bei vyrų skirtingos savybės sukelia perdegimą, taip pat tiek moterys tiek vyrai skirtingai reaguoja į perdegimo sindromą. Moterys yra emocingesnės, jom sunkiau suderinti darbą su šeima bei namų buitimi, joms labiau būdingas emocinis išsekimas, o vyrams - depersonalizacijos dimensija [22]. Mokslinikų Golembiewski, Munzenrider buvo pastebėta, jog išsiskyrusiems ar neturėjusiems šeimos (ypač vyrams) daug dažniau pasireiškia perdegimo sindromas [23]. Taip pat manoma, kad labiau išsilavinę individai, kurie yra įgyję aukštesnį laipsnį daug dažniau kenčia nuo perdegimo sindromo. Labiau išsimokslinę dažniausiai užima aukštesnes pareigas, jų darbas atsakingesnis, todėl šie darbuotojai patiria pastovų stresą, įtampa, kas galiausiai priveda prie perdegimo.

Asmeninės savybės. Nustatyta, kad tie darbuotojai, kurie ne aktyviai reguoja į stresą turi daug daugiau galimybių patirti perdegimo sindromą [24]. Perdegimo sindromą patirti gali taip pat ir tie darbuotojai, kurie visą atsakomybę, naštą, darbus perleidžia kitiems ir tie, kurie nusisavina svetimas idėjas. Taip pat buvo nustatyta, jog neištvermingi darbuotojai patiria didesnį perdegimo sindromą. Taigi, neištvermingi specialistai su sumažėjusia savigarba bei nepasitikintys savimi, vengiantys problemų daug dažniau linkę į perdegimo sindromą [24].

Požiūris į darbą. Kiekvienas žmogus pradėjęs dirbti naujoje darbovietėje iš pradžių jau būna susikūręs vaizdinį galvoje, kaip atrodys pats darbas, kokios sąlygos bus, pareigos. Perdegs tas individas, kuris labiau jaučia atsakomybės jausmą bei pareigingumą naująjame darbe, norės pateisinti visus savo lūkesčius [25]. Lepeškienės teigimu, perdegimo sindromas tikrai pasireikš darbuotojui dirbančiam tam tikroje organizacijoje, kurioje nebus įvertintas ar paskatintas, kurioje iš specialisto bus daug reikalaujama, bus pabrėžiama, jog svarbiau kiekybė, o ne kokybė [15]. Tokiu atveju perdegimo sindromas neišvengiamas. ,,Perdegti” labiau linkę:

 savimi nepasitikintys žmonės, nesijaučiantys pilnaverčiais;  drąsios asmenybės rečiau susiduria su perdegimo sindromu;

 tie, kurie savo darbą iškelia aukščiau visko (šeimos, draugų ar net laisvalaikio);

 žmogus, siekiantis savo užsibrėžto tikslo yra mažiau pažeidžiamas perdegimo sindromo, nes jį sunkiau sutrikdyti;

 neorganizuoti individai, nesugebantys planuoti savo laiko;  užsispyrę asmenys, kurie nepriima jokios kitų pagalbos;  nepaiso savo kūno poreikių;

 specialistai, kurie nesugeba atsipalaiduoti kai tam yra skirtas laikas;  jautrūs žmonės;

 pesimistai [26].

Taigi, asmenybės savybės yra siejamos su perdegimo sindromo individualiais faktoriais. Mokslininkai individualius faktorius išskirsto į tris grupes: sociodemografiniai rodikliai; ilgalaikės asmeninės savybės; požiūris į darbą [20]. Visi šie faktoriai, o taip pat ir visos savybės, bruožai bei veiksniai daro didelę įtaką perdegimo sindromo atsiradimui.

1.2.1

Situaciniai perdegimo sindromo faktoriai

Situaciniai, dar kitaip vadinami organizaciniai perdegimo sindromo faktoriai, pasireiškiantys dėl veiksnių, susidarančių organizacijose [1;2]. Suchodolskos nuomone „perdegimui” daro įtaką daugybė įvarių faktorių [21]. Mokslininkai sugrupavo priežastis, susįjusias su organizacine aplinka, kurios skatina perdegimo sindromo atsiradimą [20]:

Darbo krūvis. Tai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių perdegimo sindromo atsiradimą. Kylantis darbo krūvis, didesni reikalavimai, laiko bei paramos trūkumas ir kiti susiję veiksniai vis labiau eikvoja darbuotojo energiją, kol jis galiausiai išsenka ir ,,perdega”. Prie perdegimo sindromo individą gali privesti ir darbo užduoties krūvio neatitikimas su galimybėmis, kurių pasekoje atsiranda ir viršvalandžiai.

Kompetencija ir galimybės. Kuomet kompetencija ir galimybės nėra suderinamos darbuotojo atžvilgiu, žmogus patiria stresą. Specialistas privalo atlikti jam pavestą darbą, o susidūrus su galimybių trūkumu, išprovokuojamas darbuotojo darbo efektyvumo sumažėjimas, savirealizacijos trūkumas (perdegimo sindromo simptomai).

Atlygis. Kiekvienam individui šiais laikais yra svarbus atlygis už darbą. Jei darbuotojui nėra išmokamas piniginis atlygis ar užsitarnautos priemokos, individui gali pasireikšti ,,perdegimas”. Taip pat svarbus yra ir socialinis atlygis, kuomet darbuotojo pastangos ir atliktas darbas yra neįvertintas ar net ignoruojamas valdžios bei bendradarbių. Tuomet darbuotojui gali pasireiktši savigarbos ir pasitikėjimu savimi sumažėjimas. Abu atlygiai teigiamai ar neigiamai keičia darbuotojo požiūrį į darbovietę. Pocevičius atlikęs tyrimus, teigė jog nepakankamas moralinis ar finansinis skatinimas skatina perdegimo sindromo atsiradimą [1]. Pocevičiui pritarė Sudajavienė atlikus tyrimą su pedagogais [1, 26]. Paaiškėjo, jog kaikurioms asmenybėms moralinis atlygis yra svarbesnis nei piniginis.

Bendruomenė. Organizacijos vidaus klimatas, aplinka, bendravimas, santykiai su kolegomis ir valdžia yra labai svarbūs veiksniai, lemianatys perdegimo sindromo pasireiškimą. Atlikus daug tyrimų, buvo nustatyta, kad dažniau ,,perdega” tie darbuotojai, kurie neturi gražių santykių su bendradarbiais ar valdžios atstovais, darbovietėje nesulaukia palaikymo, padrąsinimo, pagalbos, pagyrimo ar paskatinimo. Būtent paramos dėka, galima labai sumažinti perdegimo sindromo tikimybes. Perdegimo sindromą ypač paskatina užsilikę konfliktai, barniai, nesutarimai organizacijoje, neigiamos emocijos ar požiūris. Taip pat ,,perdegimo” simptomai gali atsirasti kai nėra grįžtamojo ryšio. Specialistui labai svarbu žinoti apie jo atliekamo darbo būklę, kokybę, sėkmę. Nesant grįžtamojo ryšio, galimi padariniai – perdegimo sindromo simptomai.

Teisingumas. Būtent teisingumas yra labai svarbus kuriant vadovo ir dabuotojo santykius, tarpusavio ryšį. Esant teisingumui darbovietėje, atsiranda abipusė pagarba, pasitikėjimas. Sažiningai priimtas darbo krūvis, atlyginimas, galimybių suteikimas skatina vieną svarbiausių bendruomenės savybių – teisingumą. Jam esant, darbuotojai išvengia bereikalingo streso, iššsekimo, negatyvaus požūrio į vadovus, kolegas ar darbą. Teisingumas organizacijoje mažina perdegimo sindromo atsiradimo tikimybę.

Vertybės. Kuo didesnis vertybių sutapimas tarp inivido ir darbovietės, tuo mažesnė galimybė sugriauti žmogaus santykius su valdžia. Taip išvengiama neigiamų pojūčių, tokių kaip stresas, nepasitenkinimas, įtampa, motyvacijos praradimas dirbti, noras keisti darbo vietą ar net profesiją, nes atsiradus abejingumui ir visiems šiems bruožams, galima ,,perdegti”.

Taigi, situaciniai perdegimo sindromo faktoriai taip pat daro labai didelę įtaką ,,perdegimui”. Situaciniai perdegimo sindromo faktoriai siejami su organizacijos aplinka. Iš tiesų, darbuotojui, norint išvengti perdegimo sindromo, svarbu jaustis palaikomam, skatinamam bendradarbių bei vadovų,

reikalingi geri santykiai su kolegomis, nes jie gali palaikyti sunkiu metu ar paskatinti bei motyvuoti. Visa organizacijos aplinka, vertybės, bendruomenė turi būti palanki darbuotojui, jei norima išvengti perdegimo sindromo.

Apibendrinant visus veiksnius, sąlygojančius perdegimo sindromą, galima teigti, kad jų iš tiesų yra daug ir kiekvienam asmeniui gali pasireikšti individualiai. Norint išvengti perdegimo sindromo, yra kreipiamas dėmesys į individualius veiksnius, kurie siejami su individo savybėmis. Turint tam tikras savybes, kaip pvz.: 20 metų moteris, įsidarbinusi pirmą kartą, nepasižyminti ištverme bei pasitikėjimu savimi, perdėto jautrumo, gali tikėtis pasireiškiančių perdegimo sindromo simptomų. Taip pat labai svarbūs situaciniai (organizaciniai) veiksniai siejami su pačia organizacija. Norint išvengti darbuotojų ,,perdegimo”, reikėtų skatinti bendradarbių tarpusavio šiltus santykius, vienas kito padrąsinimą ir palaikymą, vadovų sąžiningumą, tinkamo darbo krūvio parinkimą, atsižvelgiant į kompetenciją bei galimybes, įvesti ne tik finansinį bet ir moralinį atlygį bei paskatinimą. Atsižvelgus į visus šiuos perdegimo sindromo veiksnius galima vienreikšmiškai teigti, kad kiekvienam darbuotojui šie veiksniai pasireiškia individualiai.

1.3. Perdegimo sindromo prevencija

Šiame skyriuje bus analizuojamos profesinio perdegimo sindromo prevencinės priemonės bei įveikimo būdai. Perdegimo sindromo simptomai, veiksniai kiekvienam individui pasireiškia individualiai, todėl ir prevencines priemones reikia taikyti kiekvienam žmogui individualiai [24]. Daug lietuvių bei užsienio mokslininkų prisidėjo prie perdegimo sindromo įveikimo būdų atradimo [18,22,24].

Vollmer sukūrė prevencinę programą, kuri identiška Freudenbergerio dvylikos dalių programai. Ši programa taip pat padeda kovoti su perdegimo sindromo simptomais, atskleidžia, kaip išvengti perdegimo sindromą sąlygojančių veiksnių [24]. Perdegimo sindromo dvylikos dalių profilaktinis metodas:

1. visų pirma – pripažinimas blogos savijautos, streso;

2. antrame žingsnyje akcentuojama, jog reikėtų atsisakyti vienatvės, vėl pradėti bendrauti su žmonėmis, draugais;

3. trečia dalis siejama su gyvenimo aplinkybėmis. Kiek įmanoma, jos turi būti keičiamos žmogaus savijautai gerinti. Jeigu toje vietoje, kur žmogus dirba, jaučia pastovų stresą, įtampą, neigiamas emocijas, reikia kažką keisti ir tvarkyti aplinkybes. Kraštutiniu atveju keičiamas darbas;

4. ketvirta dalimi siekiama, kad asmuo atgautų jėgas. Siūloma susimažinti krūvį, dėti mažiau pastangų ir aukos į atliekamus darbus;

5. penktoje dalyje patariama sumažinti rūpesčio jausmą ir išmokti atsisakyti pagalbos teikimo kitiems;

6. šešta dalis reikalauja, kad savo laisvą laiką skirtų sau, neleisti aplinkiniams išnaudoti;

7. šiame žingsnyje siūloma savo darbus pervesti kitiems žmonėms taip susimažinant jų skaičių;

8. aštuntos dalies tikslas, kad žmogus į viską pažvelgtų ,,kitomis akimis”, viską permastytų, pergalvotų, atskirtų svarbius dalykus nuo nesvarbių;

9. devinta dalis skirta gyvenimo tempo nustatymui, svarbu suvokti, kada laikas skirtas darbui ir kada poilsiui;

10. dešimtas žingsnis skirtas kūnui, jo poreikiams, poilsiui;

11. vienuoliktu ėjimu siekiama atsiriboti nuo visų nereikalingų rūpesčių;

12. paskutinės dalies priminimas – humoras. Jis svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime.

Glasberg teigia, kad kai tik pastebimi pirmieji perdegimo sindromo simptomai, svarbiausias pagrindinis etapas – pipažinimas streso, blogos savijautos, sunkumų. Bandant paneigti šiuos simptomus (stresas, bloga savijauta, iškilę sunkumai) tik padidinama ,,perdegimo” rizika ir sukeliama daugiau problemų [28]. Jeigu perdegimo sindromas pasireiškė sudėtingesniais simptomais ir yra sudetingoje stadijoje, tuo met reikalinga specialistų pagalba.

Yra ir kitų būdų, kitų programų perdegimo sindromui mažinti. Neigiamos emocijos gali būti mažinamos trimis lygiais:

1. individualaus poveikio lygis, kai siūloma ieškoti būdų atsipalaiduoti ir įveikti stresą, atrasti galimybes atsipalaidavimui darbe;

2. individualus/organizacinis poveikis pasireiškia aiškių vaidmenų darbovietėje paskirstymu, aiškūs darbiniai santykiai, sukuriama darbinė aplinka darbuotojui individualiai;

3. organizacinio lygio poveikis siejamas su pačios organizacijos aplinkos gerinimu, rūpinimusi darbuotojų sveikata, darbuotojams skiriamais mokymais [22].

Žmogui, patyrusiam perdegimo sindromą yra patartina kreiptis specialistų pagalbos. Mokslininkai išskyrė tokias tris prevencines priemones:

1. atpalaiduojančios priemonės, tokios kaip tam tikri pratimai kūnui, treniruotės, terapijos, kurios skatina atsipalaidavimą (bėgiojimo, jogos, muzikos terapijos ir kt. pagalba galima sumažinti streso poveikį);

2. psichoterapinės priemonės, kurios sumažina įtampą, nerimą, baimę, bandoma atsikratyti neapykantos ir t.t.;

3. medikamentinės priemonės, kurios paskiriamos gydytojų. Gali būti natūralios augalinės priemonės (žolelės) ar cheminiai preparatai (vaistai), kurie kiekvienam pacientui paskiriami individualiai.

Kuo daugiau autorių, mokslininkų, tuo daugiau perdegimo sindromo prevencinių būdų. Psichologas Kanardovas teigia, kad ,,<...> geriausia priemonė - nuolatinis savęs tobulinimas. Svarbiausia - ,,neužsisėdėkite“[29]. Remdamasi Kanardovu, Vijeikytė padarė išvadą, kad geriausiai ,,pagyjama” nuo perdegimo sindromo keičiant veiklą ar jos kryptį. Rekomenduojama užsiimti savęs tobulinimu (pvz.: įsigyti dar vieną specialybę, lankyti kursus). Tačiau jei perdegimo sindromas yra jau sunkesnės stadijos, patariama kreiptis pas specialistus (psichologą, psichiatrą). Buvo prieita išvados, jog asmeniui, susidūrusiam su profesinio perdegimo sindromu, pakinta jo psichika [29]. Tokiam individui reikalinga pagalba.

Mokslininkės Helgos Wolmer nuomone, geriausias būdas kovoti su perdegimo sindromu – rūpintis savimi. Kad žmogus galėtų sau pats padėti be niekieno pagalbos, ypač svarbu pažinti save, savo asmenines savybes, kurios pritraukė perdegimo sindromą. Reikia pažinti savo gyvenimą, jo tempą. Pačioje pradžioja rekomenduojama išsiaiškinti, kuris veiksnys padarė įtakos perdegimui ir kada visą tai nutiko. Tada reikia susitvarkyti savo gyvenimo rėžimą: susiplanuoti dienas, žinoti kada laisvas laikas, susižiūrėti darbų kiekį ir jam skirtą laiką;, išmokti atrasti laiko drabo metu atsipalaidavimui. Taip pat svarbu apmąstyti savo darbą, suvokti organizmo būseną į atliekamą darbą. Reiktų neapleisti ir asmeninių poreikų tenkinimo [24]

Dar vienas autorius, nurodęs perdegimo sindromo gydymo priemones, yra Boyd, kuris aprašė jas savo knygoje. Autorės teigimu, žmogui, patyrusiam perdegimo sindromą niekas negali kitas padėti išskyrus jį patį. Knygoje nurodytos priemonės: dažniau būti gamtoje, sportuoti, meditavimas, sureguliuota mityba ir geras maitinimasis, teisingas kvėpavimas ir t.t. [30].

Mokslininkė Žukaitė teigia, kad labai svarbu atsižvelgti į savo organizmą ir tenkinti jo pageidavmus: suvalgyti pusryčius kada organizmas to reikalauja, atrasti laiko poilsiui, nepraleisti ir kitų valgymų, visuomet permąstyti prieš pradedant kažkokią veiklą - ar tūrėsiu tam jėgų, ar esu pajėgus ir kompetetingas [18].

Rothmann ir Essenko atskleidė priemonę, kurią galima siūlyti organizacijos vadovams. Norint išvengti darbuotojams pasireiškiančio perdegimo sindromo, siūloma organizuoti komandos formavimo užsiėmimus. Tai padės bendradarbiams išsiaiškinti tarpusavio santykius bei išspręsti kylančias problemas ar užsisenėjusius kivirčus ir paskatins efektyvaus darbo kūrimą komandoje. Tuomet darbuotojai vienas kito atžvilgiu jaus pagarbą, pasitikėjimą, o iškilusios problemos bus sprendžiamos ramiai [31].

Taigi, perdegimo sindromo prevencijai yra taikoma daug priemonių, būdų. Daug mokslininkų tyrinėjo prevencijas, taikomas perdegimo sindromui panaikint ir visi jie išskyrė savus būdus, kurie yra skirtingi. Tačiau prieita prie vienodos išvados – perdegimo sindromo simptomai, požymiai, veiksniai pasireiškia kiekvienam individui individualiai, taip ir prevencines priemones reikia taikyti individualiai.

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1. Tyrimo metodologija

Tyrimo metodas. Kad būtų pasiektas tyrimo tikslas buvo pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas. Pagrindinė priežastis lėmusi pasirinkti kiekybinį metodą buvo ta, kad Martišiaus teigimu, kiekybinis tyrimo metodas leidžia surinkti informaciją skaitinėmis reikšmėmis, kas yra būtina, kai norima nustatyti ryšius tarp skirtingų kintamųjų [32]. Kokybinė analizė nebuvo pasirinkta dėl to, kad pastarasis tyrimo metodas pagrįstas objekto problemos apibrėžimu, išskyrimu tam tikrų faktorių. Šiame tyrime tyrimo objektas yra žinomas, siekiama nustatyti pagrindinius veiksnius lemiančius perdegimo sindromą medicinę pagalbą teikiančių gydytojų tarpe.

Tyrimo duomenims surinkti buvo pasirinkta apklausos raštu (anketavimo) metodas. Pagrindinė priežastis lėmusi pasirinkti šį metodą buvo ta, jog anketinės apklausos metodu galima tirti nuomones, įsitikinimus, požiūrius, nuostatas, pasitenkinimą, identifikuoti problemines sritis [33]. Apklausos būdas yra naudojamas tada, kai tyrimo dalykas yra visuomeninės arba individualios sąmonės elementai: poreikiai, interesai, motyvacija, nuotaikos, vertybės, įsitikinimai ir kt. Šis pasirinktas metodas yra nesunkiai suformuluojamas, kas palengvina informacijos surinkimo procesą. Prie viso to apklausa neužima daug laiko respondentų atžvilgiu bei klausimynas yra paprastai užpildomas – viskas ko reikia respondentui, tai tik pasirinkti arba įrašyti reikiamą atsakymą [34]. Kardelis teigia, kad socialinių tyrimų tikslas suprasti socialinę realybę ir jos rėmuose nustatyti atskirų individų ar grupių elgsenos ypatumus. Apklausa yra ypač populiarus, patogus ir plačiai naudojamas duomenų rinkimo instrumentas. Tinkamai sudarytai anketai būdingos tokios pat geros savybės, kaip ir geram įstatymui. Anketa turi būti aiški, nedviprasmiška, patikima. Anketa turi skatinti respondentų norą bendradarbiauti bei kuo teisingiau atsakinėti į pateiktus klausimus. Be to šis pasirinktas metodas yra nesunkiai suformuluojamas, kas palengvina informacijos surinkimo procesą [33].

Tyrimo objektas – medicininę pagalbą teikiančių gydytojų perdegimo sindromą lemiantys veiksniai.

Tyrimo planavimas ir organizavimas. Prieš atliekant tyrimą buvo sudarytas klausimynas. Sudarius klausimyną, buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą. Sudarytas klausimynas buvo pristatytas VšĮ Vilkaviškio, VšĮ Šakių ir VšĮ Marijampolės ligoninių vadovams ir gautas raštiškas įstaigų vadovų leidimas vykdyti tyrimą šiose gydymo įstaigose. Tyrimo duomenų rinkimas vyko vasario 25 – balandžio 15 dienomis. Atspausdinti klausimynai buvo išdalinti medicininę pagalbą teikiantiems gydytojams ir paprašyta, kad užpildyti klausimynai būtų

grąžinti gydymo įstaigos vyriausiajai slaugos administratorei. Gauti teisingai ir tinkamai užpildyti klausimynai, kurių duomenys buvo suvedami į SPSS programą.

Tiriamųjų atranka. Tiriamieji buvo atrinkti taikant netikimybinę kiekybinio tyrimo imties patogiąją atranką. V. Morkevičius ir kiti teigia, kad ,, patogioji atranka numato, jog tyrimui parenkami pirmi pasitaikę ar lengviausiai pasiekiami individai, situacijos ar dokumentai” [35]. Buvo pasirinkta apklausti po 40 medicininę pagalbą teikiančių gydytojų VšĮ Vilkaviškio, VšĮ Šakių ir VšĮ Marijampolės ligoninėse. Taigi, tiriamųjų imtis n = 120.

Duomenų analizės metodai. Surinktos informacijos analizei buvo pasirinkta naudoti SPSS ir MS Excel programos. Šios programos padėjo lengvai, greitai ir patikimai išanalizuoti surinktą informaciją bei patikrinti jos vidinį patikimumą. Pateikti rezultatai buvo apvalinti šimtųjų tikslumu. Klausimyno patikimumui pagrįsti SPSS programa buvo apskaičiuotas Cronbach alfa koficientas. Atlikta aprašomosios statistikos analizė, paskaičiuotas skristinio normalumas. O siekiant nustatyti labiausiai perdegimo sindromą lemiančius veiksnius, buvo atlikta koreliacinė analizė, kurios metu buvo nustatyti ryšiai tarp perdegimo sindromo ir jį lemiančių veiksnių.

Tyrimo etika ir bioteka. Prieš vykdant tyrimą buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas BEC-MF-289 (žr. priedą Nr. 2). Prieš išdalinant tiriamiesiems anketas, jie turėjo būti susipažinę su tyrimo tikslu ir uždaviniais bei svarba mokslui. Tyrimo tikslas, svarba mokslui buvo taip pat pateikiami informaciniame klausimyno bloke.

Vykdant kiekybinį tyrimą buvo užtikrinti etikos principai: geranoriškumas, pagarba asmens orumui, teisingumas. Taip pat buvo užtikrintas ir pagrindinis tyrimo etikos reikalavimas dalyvavimo anketoje savanoriškumas. Informacija klausimyne buvo pateikta taip, kad respondentas ją lengvai suprastų. Atliekant apklausą buvo garantuojamas anonimiškumas ir konfidencialumas. Kiekvienas tiriamasis buvo informuotas apie tyrimo tikslą, kas jį atlieka, kas apdoros duomenis ir kam jie bus naudojami. Atliekant tyrimą, buvo vengta šališkumo, t.y. nepagrįsto, sąmoningo, kurios nors šalies palaikymo ar tam tikrų faktų nuslėpimo, pagrindinių dalykų nutylėjimo, smulkmenų akcentavimo ir pan.

2.2. Klausimyno pagrindimas

Tyrimo metodu naudotas instrumentas – klausimynas – anketa. Klausimai buvo parinkti tokie, kad pilnai galėtų atskleisti tyrimo tikslą, suformuluoti taip, kad gavus atsakymus butų galima rezultatus susumuoti, apibendrinti, o po to išanalizuoti. Kalbant apie pačią anketą, ji buvo sudaryta iš trijų pagrindinių dalių (žr. priedą Nr. 1):

 Informacinis blokas (tyrimo tikslas, apklausos svarba, supažindinamas su anketos pildymo taisyklėmis);

 Diagnostinis blokas, kurį sudarė klausimai, kuriais buvo siekiama gauti bendrą informaciją apie tyrimo objektą;

 Demografinis blokas, kurį sudarė netiesioginė informacija apie medicininę pagalbą teikiančius gydytojus.

Klausimyno detalesnė diagnostinio bloko bei demografinių klausimų sudėtis su klausimų suskirstymu pateikiama 2- toje lentelėje (žr. 2 lent.). Iš jos matyti, kad diagnostinis klausimyno blokas susideda iš trijų pagrindinių dalių:

1) Perdegimo sindromo matavimo skalė;

2) Su darbu susiję perdegimo sindromą lemiantys veiksniai; 3) Asmeninės savybės, lemiančios perdegimo sindromą.

2 Lentelė. Klausimyno diagnostinio bloko sudėtis

Klausimyno dalis: Klausimai

Diagnostinio bloko klausimai: 9-11 klausimai

1) perdegimo sindromo matavimo skalė 9 klausimas (1-22 punktai) 2) su darbu susiję perdegimo sindromą

lemiantys faktoriai (kontrolė, atlygis, teisingumas, bendruomenė, vertybės ir

darbo krūvis). 10 klausimas (1 – 29 punktai)

3) Asmeninės savybės 11 klausimas (1 – 40 punktai)

Perdegimo sindromui išmatuoti buvo naudojamas Maslach Burnout Inventory (MBI) klausimynas sudaryta autorių Maslach ir Jackson (1981). Mashlach ir Jackson (1981) perdegimo sindromo metodika buvo viešai publikuota ir pateikta straipsnyje: The measurement of experience burnout // Journal of Occupational Behaviour. 1981, vol. 2, no. 2,p. 99 – 113. Šį klausimyną sudaro trys pagrindiniai komponentai: emocinio išsekimo skalė, depersonalizacijos skalė ir asmeninių pasiekimų nuvertinimo skalė. Šių autorių sudarytas klausimynas yra dažniausiai naudojamas tirti perdegimo sindromą tų profesijų, kuriose vyrauja intensyvūs žmonių tarpasmeniniai santykiai. Klausimynas sudarytas iš 22 teiginių pateikiamų pirmame klausime. Emocinio išsekimo skalė sudaryta iš 9 klausimų, depersonalizacijos skalė iš 5 klausimų, o asmeninių pasiekimų nuvertinimo skalė iš 8 klausimų. Klausimynas išverstas iš anglų kalbos darbo autorės, vadovaujant darbo vadovei bei prižiūrint lituanistikos išsilavinimą turinčiam asmeniui. Atgalinį vertimą iš lietuvių į anglų kalbą atliko su šiuo tyrimu nesusijęs žmogus, turintis psichologinį išsilavinimą.

Maslach ir Jackson atliktuose tyrimuose buvo paskaičiuotas vidinis perdegimo sindromo skalių patikimumas Cronbach alfa: depersonalizacijos skalės (0,897), emocinio išsekimo skalė (0,930),

asmeninių pasiekimų nuvertinimo skalė (0,903). Cronbach‘o alfa koficentas yra dažniausiai naudojamas skalės vidinio patikimumo rodiklis, kuris apibendrina skalės elementų tarpusavio koreliacijas. Šio rodiklio reikšmės kinta nuo 0 iki 1 (kuo arčiau vieneto, tuo patikimumas geresnis). Koeficiento reikšmės iki 0,60 rodo žemą skalių patikimumą, nuo 0,60 iki 0,70 – pakankamą, nuo 0,70 iki 0,90 – aukštą, virš 0,90 – labai aukštą [35].

Su darbu susijusius perdegimo sindromą lemiančius veiksnius tirti buvo naudojama Leiter ir Maslach (1999) sudaryta skalė, kuri sudaryta iš 29 tiesioginių ir atvirkštinių teiginių. Ši skalė matuoja šiuos pagrindinius su darbu susijusius ir perdegimo sindromą lemiančius elementus: kontrolę, atlygį, vertybes, bendruomenę, teisingumą ir darbo krūvį. Su darbu susijusių perdegimo sindromą lemiančių veiksnių klausimai buvo paimti iš viešai publikuoto autorių Leiter ir Maslach (1999) straipsnio: Six areas of worklife: A model of the organizational context of burnout. Journal of Health and Human Services Administration, 21 (4) pp. 472–489. Straipsnyje pateikta skalė išversta iš anglų į lietuvių kalbą šio darbo autorės, vadovaujant darbo vadovei bei prižiūrint lituanistikos išsilavinimą turinčiam asmeniui. Atgalinį vertimą iš lietuvių į anglų kalbą atliko su šiuo tyrimu nesusijęs žmogus, turintis psichologinį išsilavinimą.

Autoriai Leiter & Maslach savo tyrime apskaičiavo pagrindinių su darbu susijusių veiksnių vidinį skalių patikimumo ir validumo koficientą Cronbach alfa: kontrolė (0,75), atlygis (0,76), vertybės (0,88), bendruomenė (0,88), teisingumas (0,86) ir darbo krūvis (0,78). Taigi, su darbu susijusių veiksnių skalės yra patikimos ir tinkamos naudoti renkant ir analizuojant duomenis.

Asmeninių savybių klausimai. 3 – čiojo klausimo punktai buvo sudaryti remiantis Thomson (2008) Big-Five Mini-Markers skale. Klausimynas išverstas iš anglų kalbos darbo autorės, vadovaujant darbo vadovei bei prižiūrint lituanistikos išsilavinimą turinčiam asmeniui. Atgalinį vertimą iš lietuvių į anglų kalbą atliko su šiuo tyrimu nesusijęs žmogus, turintis psichologinį išsilavinimą. Klausimynas viešai publikuotas autoriaus Thomson (2008) straipsnyje: Development and Validation of an International English Big-Five Mini-Markers. Personality and Individual Differences, 45, 542–548. Įvertinimas sudarytas iš 40-ties žmogaus asmenines savybes apibūdinančių būdvardžių ir įvardinančių penkis pagrindines Didžiojo Penketo (Big Five) asmeninių savybių skales: atvirumą patirti, priimtinumą, neurotizmą, sąžiningumą ir ekstraversiją. Thomson (2008) atliktame tyrime buvo apskaičiuotos visų šių subskalių patikimumo koficientas Cronbach alfa: atvirumas patirti (0.82), priimtinumas (0,84), neurotizmas (0,81), sąžiningumas (0,85) ir ekstraversija (0,89). Taigi, tyrime naudojamas asmeninių savybių skalių patikimumas yra aukštas, o tai reiškia, kad skalės yra patikimos ir tinkamos tolimesnei duomenų analizei.

Socialdemografinių klausimų bloku buvo siekiama gauti informaciją apie responentų lytį, amžių, darbo krūvį, vedybinį statusą, darbo patirtį, darbo grafiko ypatumus. Taip pat buvo tiriamas gydytojų pasitenkinimas mokamu atlyginimu.

Diagnostinio bloko teiginiams įvertinti buvo naudojama Likerto skalė. Žvirblis teigia, kad Likerto skalė yra dažniausiai taikoma skalė, kuri plačiai naudojama apklausose, ypatingai matuojant nuostatas, nuostabas, įsitikinimus ir nuomones [36]. Likerto skalės “teiginiai” buvo pateikti tvirtinimo forma, su kuriais respondentai galėjo sutikti arba nesutikti. Buvo naudojama 5 taškų matavimo skalė, turinti du teigiamus taškus, neutralų tašką ir du neigiamus taškus. Naudota penkių taškų skalė reiškmė: 5. = giežtai teigiamas požiūris;

4. = šiek tiek teigiamas požiūris; 3. = neapsisprendęs (neutralus); 2. = šiek tiek neigiamas požiūris; 1. = griežtai neigiamas požiūris.

Apibendrinant skyrių, sudarytas teorinis tyrimo modelis, kuriuo vadovaujantis bus atliekamas tolimesnis tyrimas (žr. pav.).

3 Pav. Tyrimo modelis

Iš pateikto paveikslo matyti, kad tyrime bus tiriami šie pagrindiniai veiksniai mokslinėje literatūroje įvardinti, kaip lemiantys perdegimo sindromą ir jo atsiradimą: darbo krūvis, kontrolė, atlygis, bendruomenė, teisingumas, vertybės bei asmeninės savybės. Bus tiriama kiek kiekvienas iš šių veiksnių įtakoja perdegimo sindromą medicininę pagalbą teikiančių gydytojų tarpe VšĮ Vilkaviškio, VšĮ Šakių ir VšĮ Marijampolės ligoninėse.

Perdegimo sindromas Darbo krūvis Kontrolė Atlygis Bendruomenė Teisingumas Vertybės Asmeninės savybės

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Šiame skyriuje pateikiama empirinio tyrimo metu gautų duomenų analizė: respondentų charakteristika, perdegimo sindromo ir jį sąlygojančių veiksnių ypatumai, koreliacinė perdegimo sindromo veiksnių gydytojų tarpe analizė. Pačiame skyriaus gale pateikiamas tyrimo rezultatų apibendrinimas ir aptarimas, kuriame bus lyginami šio ir kitų tyrimų metu gauti rezultatai. Duomenų analizei buvo naudojami šie statistiniai metodai: procentinės dažnių lentelės ir grafikai, vidurkių skaičiavimas, skirstinių normalumo tikrinimas bei koreliacinė analizė.

3.1. Respondentų charakteristika

Šiame darbe respondentų charakteristika buvo nagrinėjama šiais aspektais: šeimyninė padėtis, lytis, skyrius, kuriame dirba gydytojas (-a), darbo krūvis, darbo stažas, amžius, darbas kitose darbovietėse bei pasitenkinimas darbo užmokesčiu. Respondentų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį pavaizduotas 4-tame paveiksle (žr. 4 pav.).

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį

Iš pateikto paveikslo matyti, jog didžioji dauguma (71,67%) apklausoje dalyvavusių gydytojų turi šeimą – yra vedę/ištekėjusios. 12,5% gyvena nesusituokę, 10,83% gyvena vieni, išsiskyrę yra 1,67% visų apklaustųjų, o kita kaip šeimyninės padėties statusą nurodė 3,33% apklaustųjų. Pasirinkę šeimyninės padėties ,,kita” variantą dauguma respondentų į šį statusą įrašė, kad yra našlės/našliai. Taigi, dauguma apklausoje dalyvavusių gydytojų turi šeimą – yra vedę/ištekėjusios.

Kitu klausimu buvo siekiama identifikuoti respondentus pagal jų lytį. Gydytojų pasiskirstymas pagal lytį pavaizduotas 5 paveiksle (žr. 5 pav.). Iš paveikslo matyti, jog 61,67% apklausoje dalyvavusių gydytojų yra vyrai, o moterys sudaro 38,33% visų apklaustųjų.

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

Kitu klausimu buvo siekiama sužinoti, kokiuose gydymo įstaigų skyriuose dirba apklausoje dalyvavę specialistai. Respondentų pasiskirstymas pagal skyrių, kuriame dirba pavaizduotas 6-ame paveiksle (žr. 6 pav.). Matyti, kad dauguma respondentų, dalyvavusių apklausoje, dirba terapinio profilio skyriuje (72,5%). Tuo tarpu chirurginiame profilyje dirba 20,83% apklaustųjų, o skubios pagalbos skyriuje dirba 6,67% gydytojų.

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal skyrių

Respondentų pasiskirstymas pagal darbo krūvį matomas 7-tame paveiksle (žr. 7 pav.). Iš pateikto paveikslo matyti, kad dauguma gydytojų dirba daugiau nei 1 etatą (58,33%). Tuo tarpu 32,5% gydytojų dirba 1 etatą, o 9,17% visų apklausoje dalyvavusių gydytojų dirba mažiau nei etatą. Taigi, dauguma apklausoje dalyvavusių gydytojų dirba daugiau nei 1 etato krūviu.

7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo krūvį

Kitos dvi charakteristikos buvo amžius ir darbo stažas. Atsakant į šiuos klausimus gydytojų buvo prašoma įrašyti amžių ir darbo stažą skaitine reikšme. Todėl koduojant duomenis SPSS

programoje šie kintamieji buvo priskirti intervalų skalei. Norint atlikti intervalų skalėje išmatuotų kintamųjų analizę, statistika rekomenduoja paskaičiuoti šių kintamųjų vidurkius, standartinį nuokrypį, minimalią ir maksimalią reikšmę. Šie statistiniai kriterijai pateikiami 3- čioje šio darbo lentelėje (žr. 3 lent.).

3 lentelė.Respondentų pasiskirstymas pagal darbo stažą ir amžių. Darbo stažas Amžius

Vidurkis 24,88 50,55 Standartinis nuokrypis 14,139 13,116 Minimali reikšmė 1 27 Maksimali reikšmė 52 75

Matyti, kad apklausoje dalyvavusių gydytojų amžiaus vidurkis yra 50,55 metų. Jauniausias apklausoje dalyvavęs gydytojas buvo 27 metų amžiaus, o vyriausias 75 metų amžiaus. Amžiaus standartinis nuokrypis yra 13,116, kas reiškia, kad tiek vidutiniškai skaitinės amžiaus reikšmės yra nutolusios nuo vidurkio. Tuo tarpu gydytojų darbo stažo vidurkis yra 24,88 metai. Mažiausiai patirties turintis gydytojas turi 1-erius metus patirties, o maksimalus darbo stažas yra 52 metai. Taigi, galima daryti išvadą, kad apklausoje dalyvavo vyresni nei vidutinio amžiaus gydytojai, kurių amžiaus vidurkis yra 50,55 metų, o darbo stažo vidurkis yra 24,88 metų.

Kitu klausimu buvo siekiama nustatyti apklausoje dalyvavusių gydytojų pasitenkinimą darbo užmokesčiu. Savo atsakymą respondentai galėjo įvertinti penkių balų skalėje, kur 1 reiškia, kad gydytojas yra visiškai nepatenkintas, o 5, kad labai patenkintas savo darbo užmokesčiu. Susiteminti tyrimo metu gauti rezultatai pavaizduoti 8 paveiksle (žr. 8 pav.).

8 pav. Respondentų pasitenkinimas darbo užmokesčiu

Iš 8-tame paveiksle pateikto grafiko matyti, jog lygiai pusė (50%) apklausoje dalyvavusių gydytojų nurodė, kad nėra patenkinti gaunamu atlygiu. Kiti 23,33% yra visiškai nepatenkinti, 19,17%

gydytojų jų atlyginimas nei tenkina, nei netenkina ir tik 7,5% gydytojai nurodė, kad jų gaunamas atlyginimas juos tenkina. Nei vienas iš apklausoje dalyvavusių gydytojų nenurodė, kad jų gaunamas atlyginimas juos labai tenkina. Taigi, galima daryti išvadą, kad dauguma (50% + 23,33% = 73,33%) tyrime dalyvavusių VšĮ Marijampolės, VšĮ Šakių ir VšĮ Vilkaviškio gydymo ligoninių gydytojų nėra patenkinti arba visiškai nepatenkinti gaunamu atlyginimu.

Paskutinis klausimas, kuris buvo skirtas respondentų charakteristikos tyrimui yra gydytojų darbas kitose darbovietėse. Respondentų pasiskirtymas pagal darbą kitose darbovietėse matomas 9 paveiksle (žr. 9 pav.). Iš paveikslo matyti, kad dauguma gydytojų nedirba kitose darbovietėse (59,17%). 22,5% nurodė, kad kitose darbovietėse dirba 0,25 etato, 0,5 etato dirba 9,17% apklaustųjų, 5% dirba kitose darbovietėse 0,75 etato, o 4,17% nurodė, kad dirba kitą etatų skaičių kitoje nei jų pagrindinė darbovietė.

9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbą kitose darbovietėse

Taigi, apibendrinus respondentų charakteristikos poskyrį, galima daryti išvadą, kad didžioji dauguma tyrime dalyvavusių respondentų yra vyriškos lyties, vedę gydytojai, dirbantys daugiau nei 1 etatą vienoje gydymo įstaigoje terapinio profilio skyriuje, kurių amžiaus vidurkis yra 50,55 metai o darbo stažo vidurkis 24,88 metų bei kurie nėra patenkinti gaunamu atlyginimu.

3.2. Perdegimo sindromą įtakojančių veiksnių koreliacinė analizė

Atliekant empirinio tyrimo duomenų analizę, kuriame nagrinėjamas perdegimo sindromas ir jį įtakojantys veiksniai yra svarbu nustatyti, ar remiantis šio tyrimo gautais duomenimis yra ryšys tarp perdegimo sindromo ir veiksnių, kurie teorijoje apibrėžiami kaip lemiantys ar įtakojantys perdegimo sindromą. Kitaip tariant yra svarbu nustatyti ar egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys tarp perdegimo

sindromo ir teoriniame modelyje įvardintų veiksnių: kontrolės, atlygio, teisingumo, bendruomenės, darbo krūvio, asmeninių savybių bei vertybių. Korealiacinės analizės metu bus nustatomas ne tik statistiškai reikšmingo ryšio egzistavimas, bet ir egzistuojančio ryšio stiprumas.

Prieš atliekant koreliacinę analizę, svarbu patikrinti ar skirstiniai pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį. Tam naudojamas Shapiro Wilko kriterijus. Tačiau prieš tai yra iškeliamos dvi hipotezės: nulinė ir alternatyvioji. Nulinė teigia, kad skirstinys yra normalus, o alternatyvioji, kad skirstinys nėra normalusis. Shapiro Wilko testo metu gauti rezultatai pavaizduoti 4-toje lentelėje (žr. 4 lent.).

4 lentelė. Skirstinio normalumas

Shapiro-Wilk Statistic df Sig. Darbo krūvis 0,960 120 0,001 Kontrolė 0,951 120 0,000 Atlygis 0,912 120 0,000 Bendruomenė 0,967 120 0,005 Teisingumas 0,966 120 0,004 Vertybės 0,925 120 0,000 Ekstraversija 0,970 120 0,008 Atvirumas patirti 0,971 120 0,010 Neurotizmas 0,973 120 0,017 Sąžiningumas 0,961 120 0,001 Priimtinumas 0,978 120 0,044 Perdegimas 0,988 120 0,046

Iš 4-tos lentelės matyti, kad Sig reikšmė yra mažiau už 0,05 (p), tad priimame alternatyviąją hipotezę, kuri teigia, kad skirstinys nėra normalusis. Kai skirstinys yra nenormalusis, ryšiui nustatyti naudojamas Spearmano koreliacijos koficientas. Spearmano koreliacijos analizės rezultatai pateikiami 5-toje lentelėje (žr. 5 lent.). Iš pateiktos lentelės viršuje matyti, kad egzistuoja statistiškai reikšmingi ryšiai tarp perdegimo sindromo ir šių jį lemiančių veiksnių: kontrolės (-0,304), atlygio (-0,294), teisingumo (-0,268) ir vertybių (-0,506). Koreliacijos koficientų reikšmės yra neigiamos arba atvirkštinės. Kai koreliacijos koficiento reikšmė yra neigiama, vienam kintamąjam didėjant, kitas mažėja. Šiuo atveju kuo gydytojai gali labiau kontroliuoti savo darbą, yra patenkinti atlygiu, patenkinti oranganizacijoje esančiu teisingumu bei vertybėmis, tuo perdegimo sindromas šių gydytojų tarpe bus mažesnis. Tarp perdegimo sindromo ir kontrolės, teisingumo ir atlygio egzistuoja silpni ryšiai (kontolė (-0,304), atlygis (-0,294), teisingumas (-0,268)). O tarp perdegimo sindromo ir vertybių egzistuoja vidutinio stiprumo ryšys (-0,506). Taip pat matyti, kad nėra statistiškai reikšmingo ryšio tarp perdegimo sindromo ir šių veiksnių: asmeninių savybių (ekstraversijos, atvirumo patirti, neurotizmo, sąžiningumo, priimtinumo), darbo krūvio ir bendruomenės.