Viktorija Aužbikavičiūtė
5 kursas, 9 grupė
SKAITMENINĖS FOTOGRAFIJOS NAUDOJIMAS
LIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ KLINIKINĖJE
PRAKTIKOJE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
prof. dr. Gediminas Žekonis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
SKAITMENINĖS FOTOGRAFIJOS NAUDOJIMAS LIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
Magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20... m. ... 20... m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir
įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų
rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama
problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai? 0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant
statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
16
Rezultatai (2 balai)
Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,
rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai
Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
32 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos
susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai
-1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo 39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5
balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _____________________________ _____________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
ĮVADAS ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Skaitmeninės fotografijos panaudojimo analizė ... 11
1.1.1. Dokumentacija ... 11
1.1.2. Komunikacija ... 11
1.1.3. ,,Tele-odontologija“ ... 12
1.1.4. Asmeninis tobulėjimas ... 12
1.1.5. Marketingas ... 13
1.1.6. Teismo medicinos ekspertizė ... 13
1.2. Skaitmeninės fotografijos įranga ...13
1.2.1. Objektyvo pagrindiniai principai ...13
1.2.2. Blyksčių sistemos ...14
1.2.3. Mobiliojo telefono kameros parametrai ir apšvietimas ...14
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 16
3. TYRIMO REZULTATAI ... 18
3.1. Gydytojų odontologų demografinė charakteristika ...18
3.2. Odontologijos kursai (mokymai) ...18
3.2.1. Dalyvavimas odontologijos kursuose... 18
3.2.2. Fotografijos tematika kursuose (mokymuose) ... 19
3.3. Skaitmeninės fotografijos naudojimo pasiskirstymas ...20
3.4. Fototechnikos nuosavybė ir naudojimo dažnumas ...22
3.5. Skirtingos fototechnikos naudojimo pasiskirstymas ...22
3.6. Naudojamos fototechnikos skirtumai ...23
3.7. Skaitmeninės fotografijos naudojimo tikslai ...25
3.8. Skaitmeninės fotografijos nenaudojimo priežastys ...26
3.9. Skaitmeninės fotografijos naudingumo vertinimas ...27
REZULTATŲ APTARIMAS ... 29
IŠVADOS ... 32
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 33
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 34
SKAITMENINĖS FOTOGRAFIJOS NAUDOJIMAS LIETUVOS GYDYTOJŲ
ODONTOLOGŲ KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE
SANTRAUKA
Problemos aktualumas: šiomis dienomis skaitmeninė fotografija gydytojų
odontologų klinikinėje praktikoje naudojama įvairiais gydymo etapais kaip diagnostinė, informavimo ar bendradarbiavimo priemonė. Tokia vaizdo fiksavimo įranga turi daug privalumų gydymo procese, tačiau pastebima, kad ne visi gydytojai integruoja profesionalią techniką savo praktikoje.
Darbo tikslas: anketinės apklausos būdu išsiaiškinti skaitmeninės fotografijos
paplitimą tarp Lietuvos gydytojų odontologų ir pagrindines naudojimo arba nenaudojimo priežastis.
Medžiaga ir metodai: apklausa sudaryta iš 18 klausimų: 17 – uždari klausimai su
vienu atsakymo variantu, 1 – nuomonės vertinimas Likert skale. Duomenys apskaičiuoti, naudojantis SPSS 17 versijos paketu ir Microsoft Office Excel 2007 programa. Statistinei duomenų analizei naudoti chi-kvadrato (χ²) ir Kruskal-Walliskriterijai.
Rezultatai: anoniminių anketų būdu apklausti 353 Lietuvos gydytojai odontologai
(60,1 proc.) ir gydytojai odontologai specialistai (39,9 proc.). Nustatyta, jog pusė gydytojų odontologų naudoja skaitmeninę fotografiją klinikinėje praktikoje. Pastebimas kursų (mokymų) trūkumas fotografijos tema bei žinių stoka apie turimos fototechnikos parametrus.
Išvados: skaitmeninę fotografiją klinikinėje praktikoje reikšmingai dažniau naudoja
gydytojai odontologai specialistai vyrai, dirbantys privačiose odontologijos klinikose bei turintys 6-20 m. patirtį. Pagrindinės skaitmeninės fotografijos naudojimo priežastys: gydymo eigos fiksavimas ir bendradarbiavimas su dantų technikų laboratorija. Pagrindinės skaitmeninės fotografijos nenaudojimo priežastys: darbovietės neaprūpinimas foto įranga ir poreikio bei paklausos nebuvimas.
Raktiniai žodžiai: dental photography AND digital photography OR digital
THE USE OF DIGITAL PHOTOGRAPHY BY DENTAL PRACTITIONERS
IN LITHUANIA
SUMMARY
Relevance of the problem: in the recent years, the influence of digital photography in clinical
practice of dental practitioners has grown widely thus providing better communication, diagnostic and information between doctors. Despite the fact that photography has many advantages in the process of treatment, not every dentist is willing to integrate professional technology so far.
Aim of the work: to assess the prevalence of the use of digital photography among Lithuanian
dentists and determine the main use or non-use reasons.
Materials and methods: the questionnaire was composed of 18 questions in total: 17-
closed-ended questions with one possible answer, 1- Likert’s scale in order to clarify dentists approach to digital photography. Data analysis was performed using SPSS 17 software package and Microsoft Excel 2007 program. For statistical analysis chi-square (χ²) and Kruskal-Wallis statistical criteria were used.
Results: an anonymous questionnaire was distributed for 353 Lithuanian general dentists (60.1
percent.) and dental specialists (39.9 percent.). Half of the respondents used digital photography in their clinical practice, but nevertheless some of them do not have proper knowledge about the equipment they have. Furthermore, the lack of additional training and conferences content regarding dental photography has been noticed.
Conclusions: digital photography is used significantly more by male practitioners who have a
specialty degree in dentistry and those whose work experience contains 6-20 years. It was found that digital photography is more likely to be used in private dental clinic. Communication with laboratory and capture of treatment progress were cited as the most useful benefits of photography. Most common reasons for not using digital photography in clinical practice were lack of need or demand and workplace not providing such equipment.
Keywords: dental photography AND digital photography OR digital documentation OR
9
ĮVADAS
Fotografija gydytojų odontologų praktikoje propaguojama jau daugelį metų kaip vienas iš metodų, registruojantis pacientų klinikinę situaciją burnoje [1,2]. Ši technologija nuolat tobulinama tampa vis populiaresnė, o panaudojimo galimybės – platesnės. Yra išskiriamos pagrindinės priežastys, kodėl gydytojai pasirenka naudoti skaitmeninę fotografiją šiandieninėje praktikoje: medicininiais-teisiniais, edukaciniais tikslais, diagnozės patikslinimui bei gydymo plano sudarymui, paciento informavimui bei motyvacijai. Fotografija taip pat palengvina komunikaciją tarp gydytojų odontologų, bendradarbiavimą su dantų technikų laboratorijomis, pacientais ar draudimo kompanijomis ir turi vis didesnę įtaką marketingo plėtrai šiandieninėje visuomenėje [3-8].
2004 m. Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo nustatyta, jog tik 36% apklaustų gydytojų odontologų naudoja fototechniką klinikinėje praktikoje [9]. Po 6 metų Didžiojoje Britanijoje atliktas analogiškas tyrimas [10], parodė, jog jau 48% gyd. odontologų naudoja fotografiją klinikinėje praktikoje. 2015 m. Uzunov kartu su bendraautoriais [11] nustatė, jog 32,28% Bulgarijos gydytojų odontologų naudoja fotografiją klinikinėje praktikoje.
Lietuvoje nėra atlikta studijų, kuriose būtų analizuojamas Lietuvos gyd. odontologų skaitmeninės fotografijos naudojimas ir naujausių technologijų integravimas klinikinėje praktikoje. Apie skirtingą inovacijų įsisavinimo trukmę rašoma Rogerso knygoje ,,Inovacijų difuzija“ (2003 m.) [10]. Autorius teigia, jog yra tam tikras laiko tarpas, per kurį skirtingos vartotojų grupės įsisaviną naują produktą: novatoriai (2,5%) ir ankstyvieji novatoriai (13,5%) pirmieji įsisavina naujoves, dažniausiai yra jauni, aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, linkę rizikuoti; ankstyvoji dauguma (34%) ir vėlyvoji dauguma (34%) yra vidutinio ar vyresnio amžiaus, tačiau jiems reikia daugiau informacijos ir laiko; paskutinė grupė – atsilikusieji (16%) yra vyriausio amžiaus, gaunantys mažai informacijos ir linkę atmesti inovatyvias technologijas [12-17].
Tikslas – anketinės apklausos būdu išsiaiškinti skaitmeninės fotografijos paplitimą
10
Uždaviniai:
1. Nustatyti, kokia dalis gydytojų odontologų Lietuvoje naudoja skaitmeninę fotografiją klinikinėje praktikoje.
2. Išsiaiškinti skaitmeninės fotografijos naudojimo paplitimą tarp skirtingos lyties gydytojų odontologų, darbo patirties, kompetencijos bei klinikos, kurioje dirbama.
3. Apibrėžti pagrindines skaitmeninės fotografijos naudojimo priežastis. 4. Apibrėžti pagrindines skaitmeninės fotografijos nenaudojimo priežastis.
5. Nustatyti dažniausiai naudojamą skaitmeninės fotografijos įrangą klinikinėje praktikoje. 6. Išsiaiškinti gydytojų odontologų nuomonę apie skaitmeninę fotografiją klinikinėje
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Vis dažniau inovatyvios technologijos tampa konkurencinga priemone reklamos, mokslo ar medicinos srityse. Viena iš jų – skaitmeninė fotografija – tai nuolat tobulėjanti vaizdo fiksavimo technologija, turinti didelę teigiamą įtaką skirtingais gydytojų odontologų klinikinės praktikos etapais- prieš, per ir po gydymo.
1.1. Skaitmeninės fotografijos panaudojimo analizė
1.1.1. Dokumentacija
Viena iš skaitmeninės fotografijos panaudojimo krypčių yra dokumentacija – tai skaitmenizuotas gydymo eigos informacijos išsaugojimas, kuris apima neinvazinės diagnostikos procedūros fiksavimą, skirtingus gydymo etapus ir galutinį gydymo rezultatą. Toks paciento sekimas yra naudingas ne tik gydymo eigos metu, tačiau ir vykdant pakartotinius vizitus, siekiant aiškiau diagnozuoti patologinius kietųjų ar minkštųjų audinių pakitimus [18].
1.1.2. Komunikacija
Fotografija, kaip vaizdinės informacijos perdavimo priemonė, yra naudinga bendradarbiaujant su gydytojais odontologais, gydytojais odontologais specialistais ar sveikatos priežiūros specialistais, atsižvelgiant į paciento klinikinę ligos priežastį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo ,,Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ [19] 12.12 punktas reglamentuoja, jog nepriskirtais gydytojo odontologo kompetencijai atvejais, būtina laiku siųsti pacientus konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistus. Fotografija gali būti pasirenkama kaip vienas iš konsultacijos metodų, fiksuojantis paciento burnos kietųjų ir minkštųjų audinių būklę vizito metu.
Detali vaizdinė informacija ypač aktuali bendradarbiaujant su dantų technikais, kuriems, atliekant netiesiogines restauracijas, reikia atsižvelgti į anatominę natūralių dantų struktūrą, formą ir spalvą. Tikslus nuotraukų perdavimas dantų technikui leidžia tinkamai pritaikyti būsimas restauracijas estetiniu bei funkciniu požiūriu [20].
12
1.1.3. ,,Tele-odontologija“
Tele (gr. tēle – tolumoje, toli) yra sudurtinių tarptautinių žodžių pirmoji dalis, reiškianti veiksmą per tolimą atstumą. Terminas ,,tele-odontologija“ (angl. teledentistry) – tai nauja iniciatyva, apibūdinama kaip odontologinių paslaugų tiekimas nuotoliniu būdu įvairiomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Teigiama, jog šis komunikavimo būdas pagerina bendradarbiavimą ir sumažina finansines išlaidas [21-24]. Pabrėžiama, jog svarbiausia tokios iniciatyvos idėja yra odontologinių paslaugų tiekimas mažai apgyvendintose vietovėse [25] arba tiems, kuriems yra sudėtinga gauti odontologo konsultaciją, pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonėms, vaikams ir asmenims, esantiems įkalinimo įstaigose [26].
2013 m. Glassman su bendraautoriais [27] pristatė tyrimą, kuriame siekė išsiaiškinti pacientų, naudojančių tele-odontologijos paslaugas, nuomonę. 79 proc. apklaustųjų buvo labai patenkinti šia iniciatyva. Vis dėlto, nauja komunikavimo priemonė odontologijoje turi ir prieštaringų nuomonių. Broensas ir kt. [28] apibendrino pagrindinius trūkumus, siekiant teisiškai įtvirtinti tele-odontologijos iniciatyvą. Autoriai teigia, jog problemų vis dar yra techninės įrangos ir dokumentavimo standartizavime, finansavimo ir teisinio legalizavimo klausimuose.
Panašu, jog įvertinus iniciatyvos naudingumą ir didelį susidomėjimą, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuspręsta įteisinti tele-odontologiją kaip vieną iš odontologinių paslaugų. Amerikos odontologų asociacijos nutarimu (2017 m.) [29] priimta, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. skiriami du paslaugų kodai D9995 (tiesioginė konsultacija tuo pačiu metu) ir D9996 (netiesioginė konsultacija, siunčiant radiologines ir skaitmenines nuotraukas, filmuotą medžiagą bei skaitmeninius atspaudus).
Sparčiai tobulėjančios skaitmeninės technologijos gali turėti teigiamą pokytį ne tik urbanizuotose vietovėse kaip mokslo pažangos įrodymas, tačiau tai gali būti ir itin naudinga priemonė sprendžiant problemas apie profilaktiką, gydymą ir jo kokybę mažiau apgyvendintose vietovėse ar trečiosiose šalyse.
1.1.4. Asmeninis tobulėjimas
Kiekvienam gydytojui odontologui turėtų būti svarbus asmeninis tobulėjimas profesinėje srityje. Gydymo eigos, klaidų, nesėkmingų ar komplikuotų atvejų fiksavimas turi didelę reikšmę praktikuojančiam gydytojui, siekiant įvertinti galimus sprendimo būdus ir išvengti klaidų tikimybės ateityje [30]. Skaitmeninis vaizdų fiksavimas turi reikšmingos įtakos kiekvieno gydytojo savikontrolei bei gydymo atvejų analizavimui.
13
1.1.5. Marketingas
Vis dažniau privačios odontologijos klinikos naudoja įvairias marketingo priemones, kurios turi teigiamos įtakos naujų pacientų skaičiaus didėjimui. Dvi, viena šalia kitos, pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuojami pavyzdžiai prieš ir po gydymo, leidžia greitai ir efektyviai pacientui susidaryti nuomonę apie gydymo kokybę [31]. Pastarieji tokia nuomone linkę dalintis su kolegomis ir artimaisiais. Taigi, galima manyti, jog nuotraukos yra naudingos ne tik gydytojui odontologui profesiniame tobulėjime, tačiau tai yra ir tinkamas būdas reprezentuoti odontologijos kliniką būsimiems pacientams.
1.1.6. Teismo medicinos ekspertizė
Suaugusio žmogaus burnoje yra 32 dantys, kurie dantų lankuose gali skirtis savo forma, formavimosi anomalijomis, esančiomis restauracijomis, antrinės adentijos išsidėstymu. Tokie skirtumai rodo kiekvieno žmogaus unikalią dantų formulę, kuri gali tapti svarbiu įrodymu teismo medicinos ekspertizės metu [32]. Keiser-Nielsen (1970 m.) teisminę odontologiją apibūdino kaip teismo medicinos ekspertizės šaką, turinčią didelės reikšmės, siekiant ištirti nusikaltimą, kuriame stebimos įkandimo žymės [33].
1.2. Skaitmeninės fotografijos įranga
Šiandieninėje rinkoje fotoaparatų pasiūla yra didžiulė, todėl tinkamos fototechnikos pasirinkimas klinikinei praktikai tampa nemažu iššūkiu. Yra išskiriami trys pagrindiniai fotoaparatų tipai: kompaktiški (su nekeičiamais objektyvais), sisteminiai (su keičiamais objektyvais, ne veidrodiniai) ir veidrodiniai (DSLR (Digital Single Lense Reflex)). Pastarieji fotoaparatai dar gali būti skirstomi į mėgėjiškus, pusiau profesionalius ir profesionalius [34]. Daugelyje publikacijų teigiama [35-38], jog pusiau profesionalūs ir profesionalūs veidrodiniai fotoaparatai yra sėkmingiausiai naudojami gydytojų odontologų bei dantų technikų praktikoje dėl didelės raiškos, greito fokusavimo, vaizdo jutiklio ir kitų parametrų.
1.2.1. Objektyvo pagrindiniai principai
Fotografija odontologijoje yra priskiriama makro (gr. makros – didelis, ilgas) fotografijai, kuri suteikia galimybę užfiksuoti vaizdą iš arti, nesukeliant jokių iškraipymų ir deformacijų. Ko gero, vienas svarbiausių makro objektyvų bruožų – didinimo santykis 1:1, kuris
14 reiškia, jog objektas ant fotoaparato sensoriaus bus atvaizduojamas natūralaus dydžio [37]. Kiti objektyvai, kurių didinimo santykis, pavyzdžiui, 1:2 ar 1:3 reiškia, jog objektas nuotraukoje bus 2 arba 3 kartus mažesnis. Tokie iškraipymai nuotraukose, kuriose svarbus vaizduojamų dantų ir dantų eilių dydis, forma bei santykis, yra vengtini. Įvairios fotoaparatų objektyvų kompanijos siūlo platų makro objektyvų pasirinkimą, tačiau ilgą laiką populiariausiais išlieka 100-105 mm fiksuoto židinio nuotolio objektyvai [34].
1.2.2. Blyksčių sistemos
Fotografuojant iš arti, dažnai susiduriama su problema, jog nepakanka šviesos. Integruota blykstė fotoaparate nėra tinkama makro fotografijai, todėl būtina išorinė blykstė. Išorinių blyksčių yra išskiriami du tipai: žiedinė (angl. ring flash) ir dviejų blyksčių sistema (angl. twin flash).
Teigiama, jog žiedinė blykstė yra patogesnė pradedantiesiems, nes šviesos šaltinis, apgaubdamas objektyvą, nesukuria nereikalingų šešėlių fotografuojamame vaizde [35]. Toks šviesos šaltinis itin reikalingas fiksuojant vaizdus krūminių dantų srityje, chirurgines intervencijas sunkiau pasiekiamose vietose. Pagrindinis žiedinės blykstės trūkumas – visiškas šešėlių ir kontūrų panaikinimas, plokščio vaizdo sukūrimas. Dažniausiai šis trūkumas yra pastebimas estetinėje odontologijoje.
Labiau pažengusiems fotografijoje arba gydytojams, kurie dirba estetinės odontologijos ir protezavimo srityje, patariama naudoti dviejų blyksčių sistemą. Ji yra sudaryta iš dviejų atskirų blyksčių, kurios gali būti naudojamos vienu metu arba atskirai. Keičiant blyksčių padėtį ir kampą, galima sukurti skirtingus apšvietimus, šešėlius ir kontūrus. Tokio tipo blyksčių sistema reikalauja daugiau praktinių įgūdžių, tačiau tai yra tinkamas prietaisas, siekiant pavaizduoti skirtingų paviršių detales, spalvų perėjimus, skaidrumo variacijas ar net įtrūkimo detales [39].
1.2.3. Mobiliojo telefono kameros parametrai ir apšvietimas
Šiais laikais kiekvienas išmanus mobilus telefonas turi fotokamerą, kuria nesunku ir patogu naudotis. Pastarąja dažnai naudojasi ir gydytojai odontologai, siekdami užfiksuoti vaizdą burnos ertmėje. Mobiliojo telefono kameros židinio nuotolis skiriasi nuo veidrodinių fotoaparatų makro objektyvų. Standartinis mobiliojo telefono kameros objektyvo židinio nuotolis yra nuo 22 iki 28 mm. Lyginant su veidrodiniais fotoaparatais, mobiliųjų telefonų kameros neprilygsta savo rezoliucija, megapikseliais ir sensoriaus dydžiu [40]. Nepakankamai nuoseklus apšvietimas yra dar
15 vienas išmaniųjų telefonų fotografavimo trūkumas, ypač odontologijoje, kuomet dantų spalva yra viena iš pagrindinių vaizdo fiksavimo priežasčių.
Pastebėta, jog gydytojai odontologai savo klinikinėje praktikoje vis dar plačiai naudoja išmaniuosius telefonus, neatsižvelgiant į tai, jog pastarieji turi nemažai trūkumų apšvietimo, spalvų ir ryškumo aspektuose [11]. Dėl šios priežasties yra sukurtas papildomas išorinis LED apšvietimas SmileLite MDP ® (Saint-Imier, Šveicarija)- jis veikia kaip nuolatinis šviesos šaltinis, padedantis išvengti skirtingų fiksuojamo vaizdo atspalvių ir per tamsių nuotraukų.
16
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimas buvo atliktas 2017 m. lapkričio - 2018 m. kovo mėn., apklausiant 353 Lietuvos gydytojus odontologus ir gydytojus odontologus specialistus. Pasirinktas tyrimo imties atrankos būdas – paprastoji atsitiktinė atranka.
Tiriamųjų atrankos kriterijai – įtraukimo kriterijai:
1. Bendrosios praktikos gydytojai odontologai, endodontologai, ortodontai, odontologai ortopedai, vaikų odontologai, periodontologai, burnos, veido ir žandikaulių chirurgai, dirbantys Lietuvoje.
2. Galiojanti gydytojo licencija, patvirtinta Lietuvos Respublikos odontologų rūmų.
Tyrimo metodas – anketinė apklausa (priedas Nr. 1). Klausimai sudaryti, remiantis Sharland ir kt. [9], Morse ir kt. [10] tyrimų informacija. Klausimynas patalpintas internetinėje www.manoapklausa.lt svetainėje. Anketos pateiktos, siunčiant nuorodą respondentams, naudojantis Lietuvos Respublikos odontologų rūmų pateiktu licencijuotų gydytojų sąrašu bei socialiniais tinklais: ,,Facebook“ ir ,,Linkedin“.
Anketinėje apklausoje naudoti struktūrizuoti (uždaro tipo) klausimai: 6 klausimai skirti išsiaiškinti gydytojų lytį, kompetenciją ir darbo aplinką; 2 – išsiaiškinti gydytojų odontologų dalyvavimą konferencijose; 6 – įvertinti žinias apie naudojamą fotoįrangą; 5 klausimai skirti išsiaiškinti nuomonę apie fotografijos naudingumą skirtingose srityse arba fotografijos nenaudojimo priežastis. 17 klausimų turi vieną atsakymo variantą, 1 – Likert skalę, kuria siekiama išsiaiškinti respondentų nuomonę.
Prieš pradedant tyrimą buvo atliktas bandomasis tyrimas su 15 respondentų, siekiant išvengti anketos klausimų sudarymo netikslumų ir klaidų. Buvo gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas atlikti tyrimą (LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-OF-66 (Priedas Nr. 2)).
Apklausos metu gauti duomenys apdoroti IBM SPSS (Statistical Package for Social Sciences) 17 versijos paketu ir Microsoft Office Excel 2007 programa. Naudotas surinktų duomenų vaizdavimo būdas – diagramos, lentelės. Intervaline skale išreikštiems duomenis apskaičiuoti vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, nominaline bei rangine skale išreikštiems duomenims buvo apskaičiuoti dažniai (proc.). Siekiant nustatyti statistiškai reikšmingus rezultatų skirtumus tarp atskirų gydytojų grupių, buvo taikyti chi-kvadrato (χ2) testai (duomenims, kurie išreikšti rangine ar
nominaline skale) ir Kruskal-Wallis H testas (intervaline skale išreikštiems duomenims, neturintiems normaliojo skirstinio ir turintiems tris ar daugiau nepriklausomų imčių). Darbo metu
17 pasirinktas reikšmingumo lygmuo α=0,05 (t. y. statistiškai reikšmingais laikome skirtumus ar ryšius, kurių reikšmingumas didesnis nei 95 proc., t. y. kai p reikšmė didesnė už 0,05).
18
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1.Gydytojų odontologų demografinė charakteristika
Tyrime buvo apklausti 353 gydytojai odontologai: ketvirtadalis (27 proc.) gydytojų buvo vyrai, o moterys sudarė 73 proc. Pagal darbo patirtį daugiausia apklaustų gydytojų dirbo iki 5 metų (47,6 proc.), kiek mažiau (26,6 proc.) – nuo 6 iki 10 metų, 17,6 proc. apklaustųjų darbo patirtis 11-20m., o mažiausia dalis respondentų, kurių darbo patirtis daugiau nei 21m. (8,2 proc.). Pagal kompetenciją daugiau nei pusė (60 proc.) gydytojų buvo bendrosios praktikos gydytojai odontologai, tuo tarpu likusieji buvo gydytojai odontologai specialistai. Taip pat matome, kad didžioji dalis apklaustų gydytojų (81 proc.) turėjo asistentą, o jo neturėjo beveik kas penktas gydytojas. Pagal kliniką, kurioje dirba, daugiausia gydytojų (75 proc.) dirbo kaip samdomi darbuotojai privačiose odontologijos klinikose, 15 proc. – valstybinėse poliklinikose, o kas dešimtas buvo privačios odontologijos klinikos savininkas. Tyrimo metu buvo apklausti gydytojai iš daugelio Lietuvos miestų, tačiau daugiausia buvo iš Kauno (24 proc.), Vilniaus (20 proc.) ir Klaipėdos (15 proc.). Pastebėtina, kad 7 proc. gydytojų dirbo daugiau nei viename mieste.
3.2. Odontologijos kursai (mokymai)
3.2.1. Dalyvavimas odontologijos kursuose
Tyrimo metu nustatyta, kad per 2017-2018 m. odontologijos kursuose (mokymuose) nedalyvavo tik 3 proc. apklaustų gydytojų, tuo tarpu daugiau nei pusė (58 proc.) dalyvavo 1-2 kartus (1 pav.).
19
1 pav. Pasiskirstymas pagal dalyvavimą odontologijos konferencijose per 2017-2018 m.
Palyginome gydytojų dalyvavimą odontologijos kursuose (mokymuose) pagal darbo patirtį ir kompetenciją. Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijus, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (p<0,05), kurie parodė, kad 1-2 kartus kursuose dalyvavo gydytojai, turintys iki 5 m. patirtį ir ilgesnę nei 21 m. patirtį, nei gydytojai, turintys 6-20 m. patirtį. Nustatyta ir tai, jog didesnė dalis bendrosios praktikos gydytojų odontologų, endodontologų ir vaikų odontologų kursuose lankėsi 1-2 kartus. 3-4 kartus mokymuose reikšmingai dažniau dalyvavo 6-10 m. patirtį turintys gydytojai, gydytojai ortopedai ir periodontologai. Tuo tarpu 5 kartus ir dažniau kursuose yra dalyvavę 11-20 m. darbo patirtį turintys gydytojai.
3.2.2. Fotografijos tematika kursuose (mokymuose)
Tik 27 proc. gydytojų, dalyvavusių kursuose (mokymuose), nurodė, kad bent viename iš jų buvo kalbėta apie fotografiją odontologijoje (2 pav.).
20
2 pav. Pasiskirstymas pagal kalbėjimą apie fotografiją kursuose (mokymuose)
3.3. Skaitmeninės fotografijos naudojimo pasiskirstymas
Tyrimo metu nustatyta, kad klinikinėje praktikoje skaitmeninę fotografiją naudoja pusė (49,9 proc.) gydytojų, likusi dalis – nenaudoja.
Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skaitmeninę fotografiją klinikinėje praktikoje naudojančių gydytojų lyties (4 pav.). Gydytojai vyrai skaitmeninę fotografiją naudoja dažniau nei moterys.
4 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal skaitmeninės fotografijos naudojimą klinikinėje
praktikoje (χ2
21 Palyginome skaitmeninės fotografijos naudojimo pasiskirstymą pagal gydytojų patirtį, kompetenciją ir kliniką, kurioje dirbama (lentelė Nr. 1). Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijus, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (p<0,05), kurie parodė, skaitmeninę fotografiją praktikoje reikšmingai dažniau naudoja 6-20 m. darbo patirtį turintys gydytojai, gydytojai ortodontai, odontologai ortopedai, periodontologai bei burnos, veido ir žandikaulių chirurgai, taip pat privačiose klinikose dirbantys gydytojai ar klinikų savininkai.
Lentelė Nr. 1. Skaitmeninės fotografijos naudojimo pasiskirstymas klinikinėje praktikoje pagal darbo patirtį, kompetenciją ir kliniką, kurioje dirbama
Skaitmeninės fotografijos naudojimas klinikinėje praktikoje χ2 df p Naudoja Nenaudoja Darbo patirtis Iki 5 m. 38,1% 61,9% 28,424 3 0,000 6-10 m. 69,1% 30,9% 11-20 m. 59,7% 40,3% Virš 21 m. 34,5% 65,5% Gyd. odontologo kompetencija Bendrosios praktikos gydytojai odontologai 41,0% 59,0% 76,124 6 0,000 Gyd. endodontologai 28,6% 71,4% Gyd. ortodontai 92,0% 8,0% Gyd. odontologai ortopedai 94,3% 5,7% Gyd. periodontologai 69,6% 30,4% Gyd. vaikų odontologai 8,7% 91,3%
Gyd. burnos, veido ir žandikaulių chirurgai 64,3% 35,7% Klinika Valstybinė poliklinika 25,9% 74,1% 17,389 2 0,000 Privati odontologijos klinika (samdomi darbuotojai) 52,5% 47,5% Privati odontologijos klinika (savininkai) 67,6% 32,4%
22
3.4. Fototechnikos nuosavybė ir naudojimo dažnumas
Tyrimo metu nustatyta, kad 59 proc. gydytojų, naudojančių skaitmeninę fotografiją klinikinėje praktikoje, naudoja asmeninę įrangą. Įvertinus naudojimo dažnumą nustatyta, kad daugiau nei pusė gydytojų (65 proc.) skaitmeninę fotografiją naudoja 1-5 kartus per savaitę, tuo tarpu 6-10 kartų naudoja tik 23 proc., o daugiau nei 10 kartų per savaitę skaitmeninė fotografiją naudoja tik 12 proc. Palyginome fotografijos naudojimo dažnumą pagal gydytojų patirtį, kompetenciją ir kliniką, kurioje dirbama. Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijus, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (p<0,05), kurie parodė, 1-5 kartus per savaitę skaitmeninę fotografiją reikšmingai dažniau naudoja iki 5 metų ir ilgesnę nei 21 metų darbo patirtį turintys gydytojai, o 11-20 metų darbo patirtį turintys gydytojai reikšmingai dažniau fotografiją naudoja 6 kartus ir daugiau. Taip pat nustatyta, kad 1-5 kartus per savaitę skaitmeninę fotografiją reikšmingai dažniau naudoja bendrosios praktikos gydytojai, gydytojai endodontologai, vaikų odontologai ir chirurgai, 6-10 kartų per savaitę fotografiją reikšmingai dažniau naudoja gydytojai ortodontai, odontologai ortopedai ir periodontologai, o daugiau nei 10 kartų per savaitę skaitmeninę fotografiją reikšmingai dažniau naudoja ortodontai ir periodontologai. Skaitmeninės fotografijos naudojimo dažnumas tarp skirtingose klinikose dirbančių gydytojų reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
3.5. Skirtingos fototechnikos naudojimo pasiskirstymas
Tyrimo metu nustatyta, kad daugeliu atveju (53 proc.) naudojamas veidrodinis fotoaparatas, tačiau vis dar plačiai naudojamas ir mobilusis telefonas (40 proc.) (5 pav.).
23 Palyginome gydytojų naudojamos fototechnikos pasiskirstymą pagal darbo patirtį, kompetenciją ir kliniką, kurioje dirbama. Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijus, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (p<0,05), kurie parodė, mobiliuosius telefonus reikšmingai dažniau naudoja iki 5 m. ir ilgesnę nei 21 m. patirtį turintys gydytojai, bendrosios praktikos gydytojai odontologai, endodontologai ir vaikų odontologai bei valstybinių poliklinikų gydytojai ar privačiose klinikose dirbantys samdomi gydytojai. Veidrodinius fotoaparatus reikšmingai dažniau naudoja 6-20 m. patirtį turintys gydytojai, gydytojai ortodontai, odontologai ortopedai bei burnos, veido ir žandikaulių chirurgai ar privačių klinikų savininkai.
3.6. Naudojamos fototechnikos skirtumai
Pagal naudojamą fotoobjektyvą (6 pav.) dominavo Nikon ® (Tokijas, Japonija) (26 proc.) ir Canon ® (Tokijas, Japonija) (26 proc.) gamintojų objektyvai. Taip pat matyti, kad net 37 proc. gydytojų objektyvo gamintojo negalėjo įvardinti.
2 pav. Gydytojų, naudojančių skaitmeninę fotografiją, pasiskirstymas pagal naudojamą objektyvą
Į klausimą, koks yra naudojamo objektyvo židinio nuotolis, net pusė respondentų negalėjo atsakyti (7 pav.). Tarp populiariausių išlieka makro 100 mm ir 105 mm fiksuoto židinio nuotolio objektyvai.
24
3 pav. Gydytojų, naudojančių skaitmeninę fotografiją, pasiskirstymas pagal naudojamo objektyvo
židinio nuotolį
Palyginome naudojamo objektyvo židinio nuotolį pagal gydytojų patirtį, kompetenciją ir kliniką, kurioje dirbama. Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijus, reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (p>0,05), todėl galima manyti, jog skirtingą darbo patirtį, kompetenciją ir skirtingose klinikose dirbantys gydytojai naudoja panašaus židinio nuotolio objektyvus.
Įvertinus šviesos šaltinių fotografijoje naudojimo pasiskirstymą nustatyta, kad dažniausiai (35 proc.) naudojama žiedinė blykstė, kiek rečiau – dviejų blyksčių sistema (19 proc.) ir nuolatinis šviesos šaltinis (17 proc.), tuo tarpu 28 proc. gydytojų šviesos šaltinio nenaudoja. Palyginome pasiskirstymą pagal naudojamą šviesos šaltinį ir gydytojo kompetenciją. Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijus, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (p<0,05), kurie parodė, kad žiedinę blykstę reikšmingai dažniau naudoja gydytojai ortodontai, periodontologai bei burnos, veido ir žandikaulio chirurgai; dviejų blyksčių sistemą reikšmingai dažniau naudoja odontologai ortopedai; nuolatinį šviesos šaltinį – endodontologai ir vaikų odontologai, tuo tarpu šviesos šaltinio reikšmingai dažniau nenaudoja bendrosios praktikos gydytojai.
25
3.7. Skaitmeninės fotografijos naudojimo tikslai
Paprašius respondentų įvardinti pagrindinę skaitmeninės fotografijos naudojimo priežastį (7 pav.), nustatyta, kad dažniausiai fotografija naudojama gydymo eigos fiksavimui ir bendradarbiavimui su laboratorija.
7 pav. Gydytojų, naudojančių skaitmeninę fotografiją, pasiskirstymas pagal skaitmeninės
fotografijos naudojimo tikslus
Palyginome gydytojų įvardintus pagrindinius skaitmeninės fotografijos naudojimo tikslus pagal gydytojų patirtį, kompetenciją ir kliniką, kurioje dirbama. Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijus, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (p<0,05), kurie parodė, kad paciento informavimui ir motyvacijai skaitmeninę fotografiją reikšmingai dažniau naudoti pasirenka vaikų odontologai arba gydytojai, kurių darbo patirtis mažesnė nei 5 m.; gydymo plano sudarymui – endodontologai ir vaikų odontologai; bendradarbiavimui su laboratorija – daugiau nei 6 metų darbo patirtį turintys gydytojai bei odontologai ortopedai; gydymo eigos fiksavimui – iki 20 metų darbo patirtį turintys gydytojai bei gydytojai ortodontai ir periodontologai. Skaitmeninės fotografijos naudojimo tikslai tarp skirtingose klinikose dirbančių gydytojų reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
26
3.8. Skaitmeninės fotografijos nenaudojimo priežastys
Tyrimo metu taip pat nustatytos skaitmeninės fotografijos nenaudojimo priežastys ( 11 pav.). Nustatyta, kad dažniausiai fotografija nenaudojama dėl to, jog nėra tam poreikio ar paklausos (27 proc.) arba darbovietė neaprūpina tokia įranga (39 proc.).
4 pav. Gydytojų, nenaudojančių praktikoje skaitmeninės fotografijos, pasiskirstymas pagal
nenaudojimo priežastis
Palyginome skaitmeninės fotografijos nenaudojimo priežastis pagal darbo patirtį, kompetenciją ir kliniką, kurioje dirbama. Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijus, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (p<0,05), kurie parodė, kad dėl laiko stokos fotografijos reikšmingai dažniau nenaudoja vaikų odontologai ir valstybinių poliklinikų gydytojai; dėl poreikio nebuvimo – endodontologai, vaikų odontologai; dėl investicijų brangumo – privačių klinikų savininkai; dėl darbovietės neaprūpinimo fotoįranga – bendrosios praktikos gydytojai odontologai, ortodontai, odontologai ortopedai, taip pat valstybinėse poliklinikose bei privačiose klinikose samdomais darbuotojais dirbantys gydytojai; dėl infekcijos rizikos reikšmingai dažniau nenaudoja burnos, veido ir žandikaulių chirurgai. Nenaudojimo priežastys skirtingą darbo patirtį turinčių gydytojų grupėse reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
Gydytojai odontologai, nenaudojantys skaitmeninės fotografijos klinikinėje praktikoje, ateityje ją planuoja integruoti 34,5 proc., neplanuoja 31,6 proc., o vis dar neapsisprendusių buvo 33,9 proc. Palyginome gydytojų planus ateityje integruoti skaitmeninę fotografiją klinikinėje praktikoje pagal darbo patirtį ir kompetenciją. Apskaičiavus chi-kvadrato
27 kriterijus, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (p<0,05), kurie parodė, kad skaitmeninę fotografiją savo praktikoje reikšmingai dažniau planuoja naudoti iki 5 m. darbo patirtį turintys gydytojai, bendrosios praktikos gydytojai odontologai, odontologai ortopedai ir periodontologai. Reikšmingai dažniau skaitmeninės fotografijos klinikinėje praktikoje neplanuoja integruoti gydytojai, turintys ilgesnę nei 11 m. darbo patirtį bei endodontologai ir vaikų odontologai.
3.9. Skaitmeninės fotografijos naudingumo vertinimas
Tyrime dalyvavusių odontologų buvo prašoma penkiabalėje Likert skalėje nuo 1 („visiškai nesvarbu“) iki 5 (,,labai svarbu“) įvertinti skaitmeninės fotografijos naudingumą odontologinėje praktikoje (12 pav.). Įvertinus respondentų nuomonę, nustatyta, kad skaitmeninė fotografija yra reikalingiausia bendravimui su laboratorija, gydymo eigos fiksavimui ir gydymo plano sudarymui (vidurkiai viršija 4,3 balus).
12 pav. Skaitmeninės fotografijos odontologinėje praktikoje naudingumo vertinimų vidurkiai
Palyginome skaitmeninės fotografijos naudingumo vertinimus pagal gydytojų patirtį, kompetenciją ir kliniką, kurioje dirbama. Apskaičiavus Kruskal- Wallis H kriterijus buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (p<0,05), kurie parodė, kad iki 10 metų darbo patirtį turintys gydytojai svarbiais tikslais laiko paciento informavimą, gydymo plano sudarymą, bendradarbiavimą su laboratoriją, gydymo eigos fiksavimą, medicinines – teisines priežastis, mokymo ir marketingo tikslus. Bendrosios praktikos gydytojai, ortodontai, odontologai ortopedai, periodontologai bei burnos, veido ir žandikaulių chirurgai reikšmingai labiau svarbesniais nei endodontologai ir vaikų chirurgai įvertino tokius tikslus kaip paciento informavimą, gydymo plano sudarymą,
28 bendradarbiavimą su laboratoriją, gydymo eigos fiksavimą, medicininius – teisinius, mokymo ir marketingo tikslus. Privačiose klinikose dirbantys samdomi gydytojai reikšmingai svarbesnėmis priežastimis įvardija gydymo plano sudarymą, bendravimą su laboratoriją ir gydymo eigos fiksavimą, nei gydytojai, dirbantys valstybinėse poliklinikose ar privačių klinikų savininkai. Mokymo ir marketingo priežastį reikšmingai svarbesne laiko privačių klinikų savininkai, nei valstybinėse poliklinikose dirbantys gydytojai.
29
REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu nustatyta, jog 50 proc. Lietuvos gydytojų odontologų savo praktikoje naudoja skaitmeninę fotografiją. Gautas rodiklis yra didesnis, lyginant su užsienio literatūroje aptiktais rezultatais per pastaruosius 14 metų. 2010 m. Anglijoje nustatyta [10], jog fotografiją naudoja 48 proc. gydytojų odontologų. Bulgarijoje 2015 m. nustatyta [11], jog skaitmeninę fotografiją naudoja tik 32 proc. gydytojų. Verta paminėti, jog pastarajame tyrime mobilieji telefonai nebuvo įtraukti į pasirinkimo variantą kaip skaitmeninės fotografijos technikos alternatyva, todėl šie rodikliai neturėtų būti lyginami tiesiogiai. Pastebėtina ir tai, jog mūsų atliktame tyrime į klausimą apie fotografijos naudojimą klinikinėje praktikoje, respondentai galėjo atsakyti neigiamai dėl to, jog mobiliųjų telefonų kamerų nelaikė skaitmenine vaizdo fiksavimo priemone.
Tyrime nustatėme, jog vyrai gydytojai odontologai, kurių darbo patirtis 6-20 m., dirbantys privačiose odontologijos klinikose ar esantys privačių klinikų savininkai yra labiau linkę integruoti skaitmeninę fotografiją savo klinikinėje praktikoje nei moterys, taip pat gydytojai, kurių darbo patirtis mažesnė nei 5 m. arba didesnė nei 20 m. ir tie, kurie dirba valstybinėse poliklinikose. Tokie patys rezultatai gauti ir anksčiau aptartuose tyrimuose [9,10], tačiau tyrime, atliktame Bulgarijoje 2015 m. [11] teigiama, jog gydytojai labiau linkę naudoti fotografiją savo praktikoje, kurių darbo patirtis siekia iki 10 m., kur kas rečiau fotografiją naudoja gydytojai, kurių patirtis didesnė. Galime manyti, jog išvadų palyginimo neatitikimas tarp gydytojų patirties ir fotografijos naudojimo gali būti dėl to, jog pasirinkti skirtingi darbo patirties intervalai. Vis dėlto, šiame tyrime [11] kai kurios išvados sutampa su mūsų gautais rezultatais, kuriais nustatėme, jog fotografiją reikšmingai dažniau naudoja vyrai ir gydytojai, dirbantys privačiose klinikose. Rezultatų neatitikimams įtakos gali turėti ir tai, jog kai kurie gydytojai dirba ne vienoje klinikoje, todėl ir fototechnikos naudojimo modeliai gali skirtis.
Gydytojai odontologai specialistai, išskyrus endodontologus ir vaikų odontologus, reikšmingai dažniau renkasi naudoti skaitmeninę fotografiją savo praktikoje nei bendrosios praktikos gydytojai odontologai. Toks tyrimo metu gautas rezultatas koreliuoja su ankstesniais tyrimais Anglijoje [9,10], kuriuose nustatyta, kad gydytojai odontologai specialistai reikšmingai dažniau naudoja fotografiją, tačiau specializacija nei viename prieš tai buvusiame tyrime nėra išskirta.
Tyrimo metu nustatyta, jog daugiau nei pusė gydytojų odontologų Lietuvoje per 2017-2018 m. kursuose (mokymuose) dalyvavo 1-2 kartus. Tuo tarpu 2004 m. [9] ir 2010 m. [10] Anglijoje atliktuose tyrimuose nustatyta, kad 53-66 proc. respondentų kursuose lankėsi 5 ir daugiau kartų. Šiam rezultatų skirtumui įtakos galėjo turėti skirtingas laiko intervalas, per kurį fiksuojamas
30 dalyvavimas mokymuose, taip pat ekonominės priežastys ar pabrangusios mokymų bei konferencijų kainos.
Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei pusė gydytojų odontologų naudoja asmeninę fotografijos įrangą savo darbe (58,5 proc.). Dažniausiai naudojami yra veidrodiniai fotoaparatai arba mobilieji telefonai. Siekiant išsiaiškinti fotoįrangos specifikaciją, nustatyta, jog populiariausi objektyvai yra Nikon ir Canon su 105 mm ir 100 mm fiksuoto židinio nuotoliu. Galima manyti, jog tarp daugiau nei trečdalio (37 proc.) respondentų, negalinčių įvardinti turimos technikos specifikacijos, yra tų, kurie savo praktikoje naudoja mobiliųjų telefonų kameras. Pastebėtina ir tai, jog respondentai, teigiantys turį Canon kompanijos objektyvą, fiksuoto židinio nuotolį žymėjo 105 mm, tačiau tokios specifikacijos objektyvais Canon kompanija šiomis dienomis neprekiauja. Galima manyti, jog ir gydytojams odontologams, naudojantiems savo praktikoje profesionalius veidrodinius fotoaparatus, vis dar stinga papildomų žinių apie turimą fotoįrangą ir jos parametrus.
Tyrime apklaustų gydytojų odontologų klinikinėje praktikoje dažniausias naudojamas šviesos šaltinis buvo žiedinė blykstė, kurią aktyviausiai naudoja periodontologai, burnos, veido ir žandikaulių chirurgai bei ortodontai. Tarp 28,4 proc. respondentų, nenaudojančių jokio šviesos šaltinio, nemaža dalis yra gydytojai odontologai, naudojantys mobiliuosius telefonus arba skaitmeninius fotoaparatus. Tyrimo rezultatų lyginti su ankstesniais tyrimais nėra tikslinga dėl kelių priežasčių: į kitus tyrimus yra įtrauktos video, intraoralinės ar 35 mm analoginės kameros. Tokių pasirinkimo variantų mūsų atliktame tyrime nebuvo, nes analoginės kameros nėra priskiriamos prie skaitmeninės fotografijos ir šiame tyrime siekėme ištirti tik vaizdo fiksavimo nuotraukomis naudojimo paplitimą.
Gydytojai odontologai skaitmeninę fotografiją klinikinėje praktikoje dažniausiai naudoja gydymo eigos fiksavimui ir bendradarbiavimui su dantų technikų laboratorijomis. Ankstesniuose tyrimuose [9-11] viena iš pagrindinių priežasčių buvo įvardijama paciento informavimas bei motyvacija, taip pat svarbiomis priežastimis laikė gydymo plano sudarymą ir gydymo eigos fiksavimą. Galime pastebėti, jog 2004 m. tyrimo anketoje [9] marketingas neminimas kaip viena iš priežasčių naudoti skaitmeninę fotografiją, tačiau mūsų tyrime marketingas odontologijoje vertinamas kaip ne mažiau svarbesniu komponentu šiuolaikinėje reklamos industrijoje (3,5 balai iš 5). Tyrime taip pat išsiaiškinta, kad geriausiai vertinama fotografija odontologų klinikinėje praktikoje yra dėl galimybės bendradarbiauti su dantų technikais ir dėl gydymo eigos fiksavimo. Ankstesniuose tyrimuose [9-11] naudingiausias priežastis įvardijo: paciento informavimą bei teisinius aspektus.
Lietuvos gydytojai odontologai skaitmeninės fotografijos dažniausiai nenaudoja, nes darbovietė neaprūpina fotoįranga ir todėl, nes mano, kad nėra poreikio bei paklausos. Tokią pačia
31 priežastį įvardijo ir Didžiosios Britanijos gydytojai [9,10]. Trečdalis Lietuvos gydytojų odontologų planuoja integruoti fotografiją savo praktikoje, dar trečdalis yra neapsisprendę. Galime manyti, jog 10,7 proc. gydytojų, kurių pagrindinė fotografijos nenaudojimo priežastis yra aukšta fototechnikos kaina, pasikeitus finansinėms aplinkybėms, apsvarstytų galimybę įsigyti fotoįrangą. Bulgarijos gyd. odontologai pagrindinę nenaudojimo priežastį įvardijo aukštas įrangos kainas [11], todėl tik 20 proc. ketina integruoti ją savo darbe. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje atliktuose tyrimuose [9,10] daugiau nei pusė respondentų yra nusiteikę pradėti naudoti fotografiją klinikinėje praktikoje.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.32
IŠVADOS
1. Lietuvoje skaitmeninę fotografiją klinikinėje praktikoje naudoja pusė gydytojų odontologų bei gydytojų odontologų specialistų.
2. Skaitmeninę fotografiją klinikinėje praktikoje reikšmingai dažniau naudoja gydytojai odontologai specialistai vyrai, dirbantys privačiose odontologijos klinikose bei turintys 6-20 m. patirtį.
3. Pagrindinės skaitmeninės fotografijos naudojimo priežastys: gydymo eigos fiksavimas ir bendradarbiavimas su dantų technikų laboratorija.
4. Pagrindinės skaitmeninės fotografijos nenaudojimo priežastys: brangi investicija, darbovietės neaprūpinimas fotoįranga ir poreikio bei paklausos nebuvimas.
5. Dažniausiai naudojami yra mobilieji telefonai bei veidrodiniai Canon ir Nikon fotoaparatai su 100 mm ir 105 mm fiksuoto židinio nuotoliu bei išorine žiedine blykste.
6. Skaitmeninė fotografija klinikinėje praktikoje naudingiausia bendradarbiavimui su dantų technikų laboratorija.
33
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Kadangi nemaža dalis gydytojų odontologų skaitmeninės fotografijos klinikinėje praktikoje nenaudoja dėl aukštos įrangos kainos, rekomenduojama naudoti mobiliuosius telefonus su papildomu išoriniu šviesos šaltiniu, pavyzdžiui SmileLite MDP ®, norint pagerinti fotografuojamo objekto apšvietimo ryškumą bei vienodumą.
2. Kadangi fotografija turi teigiamos įtakos gydytojų odontologų klinikinėje praktikoje, darbovietės turėtų aprūpinti bei skatinti gydytojus naudoti tokią įrangą. Brangios investicijos problema gali būti išsprendžiama, renkantis pigesnes, bet pakankamai kokybiškas alternatyvas.
34
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Norman DH. Photography. Dent Update 1973; 1: 53-8.
2. Ahmad I. Digital dental photography. Part 1: an overview. Br Dent J. 2009;206(8):403-7. 3. Christensen GJ. Important clinical uses for digital photography. J Am Dent Assoc. 2005,
136(1):77-9.
4. Benjamin S, Aguisre A, Drinnan A. Digital photography enables better soft tissue screening diagnosis and case acceptance. Dent Today. 2002, 21(11):116-21.
5. Freedman G. Intraoral cameras: patient education and motivation. Dent Today. 2003, 22(4):144-51.
6. Dalin JB. Digital photography and imaging can enhance practice in several ways. J Indiana Dent Assoc. 2002-2003;81(4):24-6.
7. Terry DA, Snow SR, McLaren EA. Contemporary dental photography: selection and
application. Compend Contin Educ Dent. 2008, 29(8), 432-6, 438, 440-2 passim, quiz 450, 462. 8. McLaren EA, Schoenbaum T. Digital photography enhances diagnostics, communication, and
documentation. Compend Contin Educ Dent. 2011;32 Spec No 4:36-8.
9. Sharland MR, Burke FJ, McHugh S, Walmsley AD. Use of dental photography by UK dental practitioners. Dent Update. 2004; 31(4):199-202.
10. Morse GA, Haque MS, Sharland MR, Burke FJ. The use of clinical photography by UK general dental practitioners. Br Dent J. 2010;208(1): E1; discussion 14-5.
11. Uzunov TT, Kosturkov D, Uzunov T, Filchev D, Bonev B, Filchev A. Application of photography in dental practice. J of IMAB. 2015;21(1):682-6.
12. Rogers E M. Diffusion of innovations. 5th ed. New York: Free Press, 2003.
13. Yarbrough A K, Smith T B. Technology acceptance among physicians: a new take on TAM. Med Care Res Rev 2007; 64: 650-72.
14. Venkatesh V, Morris M G, Davis G B, Davis F D. User acceptance of information technology: toward a unified view. MIS Quarterly 2003; 27: 425-78.
15. Karahanna E, Straub D W, Chervany N L. Information technology adoption across time: a cross-sectional comparison of pre-adoption and post-adoption beliefs. MIS Quarterly 1999; 23: 183-213.
16. Morris M G, Venkatesh V. Age differences in technology adoption decisions: implications for a changing work force. Pers Psychol 2000; 53: 375-403.
17. Holden R J, Karsh B T. The Technology acceptance model: its past and its future in health care. J Biomed Inform 2010; 43: 159-72.
35 18. Reynolds P, Mason R. On-line video media for continuing professional development in
dentistry. Computers & Education 2002; 39(1): 65-97.
19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-1252 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, TAR, 2015-11-12, Nr. 17971.
20. Schirra C, Haak R. Bitte lacheln. Die zahnarztliche Fotografie als hilfsmittel bie der patienten-dokumentation und komunikation. Quintessenz 1999; 4: 377-84.
21. Bradley M, Black P, Noble S, Thompson R, Lamey PJ. Application of teledentistry in oral medicine in a community dental service. Br Dent J. 2010;209(8):399-404.
22. Golder DT, Brennan KA. Practicing dentistry in the age of telemedicine. J Am Dent Assoc. 2000; 1939(131):734-44.
23. Jampani ND, Nutalapati R, Dontula BSK, Boyapati R. Applications of teledentistry: a literature review and update. J Int Soc Prev Community Dent. 2011;1:37-44.
24. Scuffham PA, Steed M. An economic evaluation of the Highlands and Islands teledentistry project. J Telemed Telecare. 2002;8:165-77.
25. Bhambal A, Saxena S, Balsaraf SV. Teledentistry: potentials unexplored! J Int Oral Health. 2010;2:1-6.
26. Sanchez Dils E, Lefebvre C, Abeyta K. Teledentistry in the United States: a new horizon of dental care. Int J Dent Hyg. 2004;2:161-4.
27. Glassman P, Harrington M, Namakian M. The Virtual Dental Home: Improving the Oral Health of vulnerable and underserved populations using geographically distributed telehealth-enabled teams. Pacific Center for Special Care, University of the Pacific, Arthur A. Dugoni School of Dentistry; 2013, May. Retrieved from
http://dental.pacific.edu/Documents/community/special_care/acrobat/VirtualDentalHome_Ovie rviewResults_PolicyBrief_May_2013.pdf (Accessed 03.31.14).
28. Broens THF, in‘t Veld RMHAH, Vollenbroek-Hutten MMR, Germens HJ, van Halteren AT, Nieuwenhuis LJM. Determinants of successful telemedicine implementations: a literature study. J Telemed Telecare. 2007;13:303-9.
29. Burger D. Code Maintenance Committee OKs teledentistry, A1c codes. American Denal Association. News website. Retrieved from
http://www.ada.org/en/publications/ada-news/2017-archive/march/code-maintenance-committee-oks-teledentistry-a1c-codes. March 14, 2017.
30. Nandkishorji US, Shyama D, Sagar K, Mayuresh B, Nilesh M, Shubhangi M. Orthodontic Photography –A Clinical Aspect. Sch J Dent Sci. 2016; 3(8):231-6.
36 31. Snow SR. Dental photography systems: Required features for equipment selection. Compend
Contin Educ Dent. 2005;26:309.
32. Dayal PK, Srinivasan SV, Paravathy RP. 1st edition. Hyderabad: Paras Medical Publishers; 1998. Text book of Forensic Odontology; pp. 210-20.
33. Keiser-Nielsen S. A bite-mark case. Some forensic dental reflections. J Tandlaegebladet. 1970;74(6):651-61.
34. Bengel W. Mastering Digital Dental Photography. 2nd ed. Chicago, IL: Quintessence; 2006. 35. Terry DA, Snow SR, Mclaren EA. Contemporary Dental Photography: Selection and
Application. Compend Contin Educ Dent. 2008;29(8):432-6, 438, 440-2 passim; quiz 450, 46. 36. Desai V, Bumb D. Digital Dental Photography: A Contemporary Revolution. Int J Clin Pediatr
Dent 2013;6(3):193-6.
37. Mani A, Sachdeva S, Anuraga S, Shukla P. Dental Photography. Int J Clin Pediatr Dent. 2013;6(3):193-6.
38. Shorey R , Moore K . Clinical digital photography: implementation of clinical photography for everyday practice. J Calif Dent Assoc 2009, 37(3):179-183.
39. McLaren EA, Terry DA. Photography in dentistry. J Calif Dent Assoc. 2001; 29:735-42. 40. Ashique KT, Kaliyadan F, Aurangabadkar SJ. Clinical photography in dermatology using
37
PRIEDAI
41 Priedas Nr. 2. LSMU Bioetikos centro leidimas
