LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
LAIMA STRUMILIENö
SALMONELIOZöS PAPLITIMAS KLAIPöDOS APSKRITYJE
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Juozas Jokimas
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Mikromicetais pažeistų grūdų kokyb÷“ 1. Yra atliktas mano paties:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. ... (data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
... (data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO ... (data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
... (data) (katedros ved÷jo/os vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
... (gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
... (vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
... (data) (gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) vardas, pavard÷) (parašas)
3
TURINYS
SANTRAUKA... SUMMARY... ĮVADAS... 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 1.1 Salmonella gentis... 1.2 Salmonelioz÷... 1.3 Salmonelioz÷s plitimo būdai... 1.3.1 Salmonelioz÷ – dažniausiai su maistu plintanti zoonoz÷... 1.3.2 Salmonelių paplitimas vištų dedeklių pulkuose... 1.3.3 Salmonelių paplitimas broilerių skerdenose... 1.3.4 Salmonelių paplitimas kiaulių bandose... 1.3.5 Salmonelių paplitimas kiaulių skerdenoje... 1.4 Salmonelioz÷s plitimo prevencin÷s priemon÷s... 1.5 Literatūrin÷s dalies apibendrinimas... 2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMA... 2.1. Tyrimo objektas... 2.2. Tyrimo metodai... 3. TYRIMO REZULTATAI... 3.1. Salmonelioz÷s paplitimas Klaip÷dos apskrityje... 3.2. Maisto produktų mikrobiologinių tyrimų analiz÷ 2007-2010 metais…... 3.3.Dažniausiai pasitaikančių maisto produktų grupių, užkr÷stų salmonel÷mis,analiz÷... 4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS... IŠVADOS...
VISUOMENöS SVEIKATOS SPECIALISTŲ REKOMENDACIJOS, SIEKIANT UŽKIRSTI KELIĄ SALMONELIOZöS PAPLITIMUI... LITERATŪRA... PADöKA... PRIEDAS... 4 6 8 10 10 14 18 19 20 21 22 23 24 26 28 28 28 31 31 32 37 45 46 47 49 53 54
4
SANTRAUKA
Strumilien÷ Laima „Salmonelioz÷s paplitimas Klaip÷dos apskrityje“. Darbo vadovas doc. dr. Juozas Jokimas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas, Neužkrečiamųjų ligų katedra. Kaunas, 2011. Darbo apimtis 53 psl. Darbe yra 5 lentel÷s, 12 paveikslų, 5 priedai. Maistinių zoonozių suk÷l÷jai (salmonel÷s, kampilobakterijos ir kt.) gana plačiai paplitę žmonių, gyvulių, paukščių tarpe ir daro didelę žalą žmonių bei gyvūnų sveikatingumui, sukeldami ženklius ekonominius nuostolius gyvulių ir paukščių augintojams. Žmon÷s zoonoz÷mis užsikrečia vartodami infekuotų gyvūnų pieną, m÷są, kiaušinius bei technologiškai ruošiant maisto produktus. Nežiūrint naujausių mokslo pasiekimų, maistinių zoonozių diagnostika problematiška, bakteriologiniai ir serologiniai tyrimai ilgai užtrunka, n÷ra efektyvių kovos bei profilaktikos priemonių. Per pastarąjį dešimtmetį antibiotikų ir susilpnintų vakcinų naudojimas gyvūnų infekcinių ligų gydymui ir prevencijai buvo kritikuojamas d÷l patogenų prisitaikymo antibiotikams ir jų likučio maisto produktuose, nes jie n÷ra priimtini žmonių maistui. Nepaisant maisto gamybos technologijų tobulinimo, tiekiamo geriamojo vandens kokyb÷s gerinimo, didesnio visuomen÷s higieninio išprusimo, sergamumas ūmiomis žarnyno infekcijomis, plintančiomis per maistą, vandenį bei aplinką, visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, yra vis dar aktualus. Užkrečiamųjų ligų valstyb÷s registro duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama 10-15 tūkstančių ūminių žarnyno užkrečiamųjų ligų atvejų. Iš jų 20-30 proc. šigelioz÷s, 15-20 proc. salmonelioz÷s. Apie 40-50 proc. ūmių žarnyno infekcijų etiologija lieka neišaiškinta. Lietuvos gyventojų sergamumą šiomis ligomis lemia nepatikima maisto ir geriamojo vandens kokyb÷, užteršta patogeniniais mikroorganizmais, užterštos žalios m÷sos bei paukštienos tiekimas į prekybos tinklą, viešojo maitinimo ir vaikų ugdymo įstaigas, taip pat menkas gyventojų higieninis išprusimas, silpni higienos įgūdžiai. Tyrimo problema: Lietuvai esant visateise Europos Sąjungos (ES) nare, pravartu būtų įvertinti vieną iš svarbesnių šalies gyventojų sveikatos problemų ir, pasinaudojant sukaupta savo ir tarptautine patirtimi, siekti efektyviau šias problemas spręsti. Darbo tikslas - išanalizuoti salmonelioz÷s paplitimą Klaip÷dos apskrityje. Darbo uždaviniai: Išsiaiškinti salmonelioz÷s suk÷l÷jus ir jų plitimo būdus. Surinkti duomenis epidemiologinių tyrimų palyginimų analizei Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse. Atlikti salmonelioz÷s paplitimo Klaip÷dos apskrityje statistinį tyrimą. Pateikti rekomendacijas salmonelioz÷s paplitimui mažinti. Tyrimo rezultatai ir išvados: Salmonel÷s pasižymi dideliu serotipų polivalentiškumu. Ligos suk÷l÷jai plačiai cirkuliuoja laukinių, o ypač graužikų ir naminių gyvūnų populiacijoje, per kurią gali užsikr÷sti ir žmogus. Pagrindinis salmonelioz÷s plitimo būdas yra žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos, užterštos salmonel÷mis paukštienos, kiaušinių, jautienos, kiaulienos, pieno ir jų produktų, vandens, vaisių bei daržovių vartojimas, kryžminis maisto užteršimas tvarkymo vietose, darbuotojų asmens higienos stoka. Prevenciniai kovos būdai su salmonelioze yra gana sud÷tingi ir reikalauja plataus spektro priemonių, pradedant nuo sveikų gyvūnų
5 bandų išlaikymo iki švaraus maisto paruošimo. Salmonelioz÷s epidemiologinio tyrimo duomenų analiz÷ rodo, kad pastaruoju laikotarpiu sergamumo rodikliai nemaž÷ja. Pra÷jusiais metais sergamumas salmonelioze Lietuvoje buvo 5,3 atvejo/10 000 gyventojų. Klaip÷dos apskrityje buvo 4,54 atvejai/10 000 gyventojų, Panev÷žio apskrityje sergamumas salmonelioze siek÷ 7 atvejus/10 000 gyventojų. Mažiausiai Kauno apskrityje - 1,49 atvejo/10 000 gyventojų. Naujausiais duomenimis, visoje Europos Sąjungoje susirgimų bendromis žmon÷ms ir gyvūnams ligomis nemaž÷ja. Salmonelioz÷ pastaruoju metu dažn÷ja d÷l maisto rinkos globalizacijos, aktyv÷jančio turizmo, padid÷jusios pusgaminių, kulinarinių ir kitų paruoštų ar iš dalies paruoštų produktų paklausos ir naujų zoonozių atsiradimo. Klaip÷dos apskrities VMVT laboratorijoje per 2007 metus iš viso buvo atlikti 1838 m÷giniai, iš jų 18 buvo teigiami salmonel÷s užkrato atvejai. 2008 metais atlikti 2329 m÷giniai ir net 47 m÷giniuose buvo rasta salmonelių. 2009 metais salmonel÷mis užkr÷stų m÷ginių nustatyta 19 iš imtų 1517 m÷ginių. Mažiausias teigiamų salmonel÷s atvejų skaičius (5) nustatytas 2010 metais.
6
SUMMARY
Strumilien÷ Laima “Prevalence of Salmonella in Klaip÷da county”. Academic supervisor doc. dr. Juozas Jokimas. Lithuanian university of health sciences, Veterinary academy, faculty of veterinary, department of non-communicable diseases. Kaunas, 2011. Volume of work is 53 pages. There are 5 tables, 12 figures and 5 extras. Food-borne zoonotic agents (salmonellae, campilobacteria and other) are quite widespread among people, animals, birds and do huge harm to healthiness of people and animals by causing significant economic losses to animal and bird breeders. People become infected with zoonoses when they use milk, meat, eggs of infected animals and when preparing food technologically. Notwithstanding the newest scientific achievements, diagnostics of the food-borne zoonoses is problematic, bacteriological and serological tests take a long time, there are no effective tactical and preventive measures. During the last decade use of antibiotics and attenuated vaccines for treatment and prevention of infectious animal diseases was criticized for pathogen adaptation to antibiotics and for their residues in food as they are not acceptable for human food. Despite development of food preparation technologies, improvement of quality of the supplied drinking water, bigger public awareness of hygiene, morbidity of acute intestinal infections which are spread through food, water and environment is still relevant in the whole world, also in Lithuania. According to the data of the state register of communicable diseases, 10-15 thousand cases of acute intestinal communicable diseases are registered in Lithuania every year. 20-30% of them are of shigellosis, 15-20% of salmonella. Etiology of about 40-50% of acute intestinal infections remains unclear. Morbidity of these diseases of the population of Lithuania is determined by unreliable quality of food and drinking water which is contaminated by pathogenic microorganisms, supply of contaminated raw meat and poultry to the trade network, public catering and children education institutions, also poor inhabitants’ awareness of hygiene, weak hygiene skills. Problem of research: as Lithuania is a full member of the European Union (EU), it would be useful to evaluate one of the most important health problems of the inhabitants of the country and to seek more effective solutions of these problems by using our and international accumulated experience. Purpose of work – to analyze the prevalence of salmonella in Klaip÷da county. Tasks of work: To find out what the agents of salmonella are and ways how they are spread. To gather data for analysis of comparisons of epidemiological research in Lithuania and countries of the European Union. To perform statistical investigation of the prevalence of salmonella in Klaip÷da county. To present recommendations how to reduce the prevalence of salmonella. Results and conclusions of research: Salmonellae are characterized by large polyvalence of serotypes. Agents of the disease are widespread in the population of wild animals, especially of rodents, and domestic animals, through which a human being can also become infected. The main way salmonella is spread is the use of raw or
7 insufficiently heat-treated, with salmonellae infected poultry, eggs, beef, pork, milk and their products, water, fruit and vegetable, cross-contamination of food in the places of handling, lack of personal hygiene of workers. Preventive ways of fight against salmonella are quite complicated and require a broad spectrum of measures, starting with maintenance of herds of healthy animals and finishing with clean food preparation. Analysis of the data of epidemiological research of salmonella shows that morbidity indicators have not decreased recently. Last year morbidity of salmonella was 5,3 cases per 10 000 inhabitants in Lithuania. There were 4,54 cases per 10 000 inhabitants in Klaip÷da county, morbidity of salmonella reached 7 cases per 10 000 inhabitants in Panev÷žys county. The lowest morbidity was in Kaunas district – 1,49 cases per 10 000 inhabitants. According to the newest data, morbidity of diseases common for people and animals is not decreasing in the whole European Union. Cases of salmonella occur more and more often because of globalization of food market, increase in tourism, bigger demand of semi-manufactured, culinary and other prepared or partially prepared products and rise of new zoonoses. Klaipeda county SFVO laboratory during the year 2007 a total of 1838 samples, of which 18 were positive for salmonella infection have been reported. 2008 year to 2329 and as many as 47 samples were found in samples of salmonella. In 2009, the salmonella-infected samples were to 19 of 1517 samples. The lowest number of positive cases of salmonella (5) for the year 2010.
8
ĮVADAS
Mikrorganizmai plačiai paplitę gamtoje, jų labai gausu dirvožemyje, vandenyje, augalų bei gyvūnų kūno paviršiuje, pastarųjų nemažai aptinkama ir žmonių gyvenamoje aplinkoje: virškinamajame trakte, gyvūniniame bei augaliniame maiste (Stravinskien÷, 2003). Į produkciją patenka ir pašalinių mikroorganizmų - tai arba nepavojingi žmogui mikroorganizmai – saprofitai, gadinantys maisto produktus ir žaliavas, trikdantys technologinį procesą, didinantys žaliavų nuostolius, taip sumažindami produkcijos išeigą bei kokybę, iškeldami problemiškai svarbius ekonominius klausimus, arba toksikogeniniai ir patogeniniai mikroorganizmai, sukeliantys ūmias žarnyno infekcines ligas, (tokias kaip: salmonelioz÷, kampilobakterioz÷) apsinuodijimus, globalias pandemijas (Stravinskien÷, 2003).
Temos aktualumas. Maistinių zoonozių suk÷l÷jai (salmonel÷s, kampilobakterijos, listerijos ir kt.) gana plačiai paplitę žmonių, gyvulių, paukščių tarpe ir daro didelę žalą žmonių bei gyvūnų sveikatingumui, sukeldami ženklius ekonominius nuostolius gyvulių ir paukščių augintojams. Žmon÷s zoonoz÷mis užsikrečia vartodami infekuotų gyvūnų pieną, m÷są, kiaušinius bei technologiškai ruošiant maisto produktus. Bene daugiausia pasaulyje paplitusi žmonių ir gyvūnų salmonelioz÷. Atlikti epidemiologiniai tyrimai Europoje (Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje), JAV, Kanadoje parod÷, kad žmon÷s salmonel÷mis dažniausiai užsikrečia per kiaušinius. Be to, infekcija žmon÷ms gali būti perduodama tiesioginiu būdu kontaktuojant su sergančiais gyvuliais arba naudojant infekuotus produktus (Pieškus, Milius, Stankevičius, 2004). Žmonių bei gyvūnų atsparumą virusin÷ms ir bakterin÷ms infekcijoms dažnai lemia jų genetiniai ypatumai. Nežiūrint naujausių mokslo pasiekimų, maistinių zoonozių diagnostika problematiška, bakteriologiniai ir serologiniai tyrimai ilgai užtrunka, n÷ra efektyvių kovos bei profilaktikos priemonių. Per pastarąjį dešimtmetį antibiotikų ir susilpnintų vakcinų naudojimas gyvūnų infekcinių ligų gydymui ir prevencijai buvo kritikuojamas d÷l patogenų prisitaikymo antibiotikams ir jų likučio maisto produktuose, nes jie n÷ra priimtini žmonių maistui.
Nepaisant maisto gamybos technologijų tobulinimo, tiekiamo geriamojo vandens kokyb÷s gerinimo, didesnio visuomen÷s higieninio išprusimo, sergamumas ūmiomis žarnyno infekcijomis, plintančiomis per maistą, vandenį bei aplinką, visame pasaulyje , taip pat ir Lietuvoje, yra vis dar aktualus. Užkrečiamųjų ligų valstyb÷s registro duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama 10-15 tūkstančių ūminių žarnyno užkrečiamųjų ligų atvejų. Iš jų 20-30 proc. šigelioz÷s, 15-20 proc. salmonelioz÷s. Apie 40-50% ūmių žarnyno infekcijų etiologija lieka neišaiškinta. Lietuvos gyventojų sergamumą šiomis ligomis lemia nepatikima maisto ir geriamojo vandens kokyb÷, užteršta patogeniniais mikroorganizmais (salmonel÷mis, kampilobakterijomis), užterštos žalios m÷sos bei paukštienos tiekimas į prekybos tinklą, viešojo maitinimo ir vaikų ugdymo įstaigas, taip pat menkas gyventojų higieninis išprusimas, silpni higienos įgūdžiai (Asadauskien÷, Ambrozaitis, Astrauskien÷, 2003).
9 Tyrimo naujumas. Šiam magistriniam darbui informacijos buvo ieškoma informacin÷se duomenų baz÷se: Intersciens, Springerlink, Oxford žurnaluose. Kadangi straipsnių autoriai (žr. temos aktualumo parametrą) daugiausia nagrin÷ja salmonelioz÷s atsiradimo priežastis, pasigendame tyrimų, kuriuose būtų nurodomas efektyvesn÷s prevencin÷s priemon÷s salmonelioz÷s plitimui užkirsti.
Tyrimo problema. Lietuvai esant visateise Europos Sąjungos (ES) nare, pravartu būtų įvertinti vieną iš svarbesnių šalies gyventojų sveikatos problemų ir, pasinaudojant sukaupta savo ir tarptautine patirtimi, siekti efektyviau šias problemas spręsti. Neveltui paskutiniame dešimtmetyje vis didesnis d÷mesys skiriamas virškinimo trakto infekcin÷mis ligoms, gebančiomis sukelti ne tik ūmią ligą, bet ir būti l÷tinių ligų priežastimi. Pasak Kauno visuomen÷s sveikatos centro (KVSC) užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrol÷s skyriaus ved÷jos Orinos Ivanauskien÷s, vienas iš efektyviausių būdų užkirsti kelią ūmių žarnyno infekcinių ligų plitimui visuomen÷je – gyventojų švietimas. KVSC gydytojų epidemiologų manymu, žinant bakterijų silpnąsias vietas, ligą galima ne tik suvaldyti, bet ir išvengti galimo jų užsikr÷timo.
Darbo tikslas. Išanalizuoti salmonelioz÷s paplitimą Klaip÷dos apskrityje. Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti salmonelioz÷s suk÷l÷jus ir jų plitimo būdus.
2. Surinkti duomenis epidemiologinių tyrimų palyginimų analizei Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse.
3. Atlikti salmonelioz÷s paplitimo Klaip÷dos apskrityje statistinį tyrimą. 4. Pateikti rekomendacijas salmonelioz÷s paplitimui mažinti.
Darbo metodai. Tam, kad, pasiekti užsibr÷žtą tikslą, tur÷jo būti panaudoti įvairūs moksliniai metodai: literatūros analiz÷s metodo pagalba analizuojami norminiai teis÷s aktai, įvairių mokslininkų straipsniai ir publikacijos, sisteminami tyrimo metu gauti duomenys, pasitelkiant lyginimo metodą lyginama informacija, duomenys. Taikant statistinį metodą per trumpą laiką ir su nedidel÷mis l÷šų sąnaudomis galima atlikti statistinę surinktų duomenų analizę. V÷liau gauti duomenys apibendrinimo metodo d÷ka buvo apibendrinami, apdorojant gautus duomenis taikytas analiz÷s metodas.
10 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Salmonella gentis
Taksonomija ir klasifikacija. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/99/EB 2003 m. lapkričio 17 d. d÷l zoonozių ir zoonozių suk÷l÷jų monitoringo, iš dalies pakeičianti Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinanti Tarybos direktyvą 92/117, nustato reikalavimus zoonozių ir zoonozių suk÷l÷jų steb÷senai bei epidemiologiniams su maistu plintančių ligų protrūkių tyrimams. Salmonelių serologinis tipas nustatomas pagal paviršiaus antigenus ( lipopolisacharidus – O antigenus) ir žiuželių baltymus (H antigenus). Salmonelių antigenin÷s savyb÷s priklauso nuo proteinų ekspresijos. Nustatyta, kad Salmonella Typhymurium paderm÷s, turinčios 1,4,[5],12:i- antigeninę struktūrą, gali sukelti žmonių ir gyvūnų salmoneliozę. Tokios antigenin÷s struktūros Salmonella Typhymurium paderm÷s vadinamos monofazin÷mis Salmonella Typhymurium paderm÷mis. Nustatyta, kad monofazin÷s Salmonella Typhimurium paderm÷s turi panašias virulentiškumo ir atsparumo antimikrobiniams vaistams savybes kaip Salmonella Typhimurium paderm÷s. Daugelis monofazinių Salmonella Typhimurium padermių yra atsparios dažniausiai naudojamiems ir pirmojo pasirinkimo antimikrobiniams vaistams. Monofazin÷s Salmonella Typhimurium paderm÷s sparčiai plinta produkcijos skirtos gyvūnams, gyvūnų augintiniams ir taipogi žmon÷ms.
(http://www.eurosurveillance.org/ViewArticle.aspx?ArticleId=19732 prieiga per internetą 2010 m. gruodžio 21 d.)
Salmonella gentis priklauso Enterbacteriaceae šeimai. Salmonelių klasifikacija daug kartų keit÷si, nustačius naujus duomenis apie antigeninę sandarą, fermentinį aktyvumą, genetinį tapatumą. Dabartiniu metu žinoma 2463 salmonelių serologinių variantų, sujungtų į Salmonella gentį (Brenner, Villar, Angulo, Tauxe, 2000).
Salmonel÷s - 0,7-1,5 x 2-5 µm dydžio tiesios lazdel÷s, priskiriamos gramneigiamų fakultatyvinių anaerobų grupei, Enterobacteriacae šeimai. Dauguma jų gerai auga ant įprastų maitinamųjų terpių ir nereikalauja terpių papildymo specialiais augimo skatintojais (žr. 1 pav.)
11 1 pav. Salmonel÷ (elektronin÷ mikroskopija)
(Šaltinis: http://www.ecpland.com/pic. prieiga per internetą 2010-11-15)
Šiuo metu remiantis Le Minoro (1987) klasifikacija, visos salmonel÷s priskiriamos tik vienai rūšiai – Salmonella enterica, o visi O ir H antigenų variantai yra šios rūšies serogrup÷s (remiantis O antigenais) ir serovarai remiantis (H antigenais), turintys įprastą rūšies pavadinimą: S. typhi, S. typhimurian ir kt.
Remiantis Berdžio (Bergey) klasifikacija, salmonel÷s skirstomos į dvi rūšis – S. bongori ir S. choleraesuis, kuriam priklauso porūšiai (choleraesuis, salamae, arizonae, diarizonae, kautenae, indica) (Pavilionis, Lasinskait÷ – Čerkašina, Vaičiuv÷nas, 2000).
F.Kauffman‘as ir P.Wait‘as, remdamiesi O antigenu, salmoneles suskirst÷ į 65 serogrupes, žymimas lotyniškomis raid÷mis (A, B, C1-C3, D ir kt.). Kiekvienai serogrupei priklauso salmonel÷s, turinčios vienodą, vieną ar kelis O antigenus (jie ženklinami arabiškais skaitmenimis). Serogrup÷s viduje salmonel÷s skiriamos remiantis H antigenu, kuris gali būti dviejų fazių: 1-oji (specifin÷) ženklinama mažosiomis raid÷mis (a, b, c, d ir kt.). o 2-oji (nespecifin÷) – arabiškais skaitmenimis. Pavadinimo sudarymo pavyzdžiai: S.typhi – 9, 12, a.
12 1 lentel÷. Kaufmano – Waito salmonelių klasifikacija
(Šaltinis: http://www.wikidoc.org/index.php/Kauffman-Whiteclassification prieiga per internetą 2009 m. gruodžio 20 d.).
Serogrup÷s Serovai „O“
antigenas „H“ antigeno 1 – oji specifin÷ faz÷ „H“ antigeno 2 – oji nespecifin÷ faz÷
A S.paratyphi A 1,2,12 a n÷ra 2 faz÷s antigeno
S. paratyphi A var. Durazzo 2,12 a n÷ra 2 faz÷s antigeno
B S. paratyphi B 1,4,5,12 b 1,2
S. paratyphi B var. Odense 1,4,12 b 1,2
S. java 1,4,5,12 b -1,2 S. limete 1,4,12,27 b 1,5 S. typhimurium 1,4,5,12 i 1,2 S. typhimurium var. Copenhagen 1,4,12 i 1,2 S. agama 4,12 i 1,6 S. abortus-equi 4,12 n÷ra 1 faz÷s antigeno e,n,x S. abortus-ovis 4,12 c 1,6
S. agona 4,12 f,g,s n÷ra 2 faz÷s antigeno
S. brandenburg 4,12 l,v e,n,z15
S. bredeney 1,4,12,27 l,v 1,7
S. derby 1,4,5,12 f,g n÷ra 2 faz÷s antigeno
S. heidelberg 1,4,5,12 r 1,2
S. saint-paul 1,4,5,12 e,h 1,2
S. salinatis 4,12 d,e,h d,e,n,z15
S. stanley 4,5,12 d 1,2 C1 S. paratyphi C 6,7, c 1,5 S. cholerae-suis 6,7 c 1,5 S. cholerae-suis var. Kuunzendorf 6,7 (c) 1,5 S. decatur 6,7 c 1,5 S. typhi-suis 6,7 c 1,5 S. bareilly 6,7 y 1,5 S. infantis 6,7 r 1,5
S. menston 6,7 g,s,t n÷ra 2 faz÷s antigeno
13 1 lentel÷s tęsinys.
Serogrup÷s Serovai "O"
antigenas "H" antigeno 1 - oji specifin÷ faz÷ "H" antigeno 2 - oji nespecifin÷ faz÷
C1 S. oranienburg 6,7 m,t n÷ra 2 faz÷s antigeno
S. thompson 6,7 k 1,5
C2 S. bovis-morbificans 6,8 r 1,5
S. newport 6,8 e,h 1,2
D S. typhi 9,12,Vi d n÷ra 2 faz÷s antigeno
S. ndolo 9,12 d 1,5
S. dublin 1,9,12 g,p n÷ra 2 faz÷s antigeno
S. enteritidis 1,9,12 g,m n÷ra 2 faz÷s antigeno
S. gallinarum 1,9,12
n÷ra 1 faz÷s
antigeno n÷ra 2 faz÷s antigeno
S. pullorum (1),9,12
n÷ra 1 faz÷s
antigeno n÷ra 2 faz÷s antigeno
S. panama 1,9,12 l,v 1,5 S. miami 1,9,12 a 1,5 S. sendai 1,9,12 a 1,5 E1 S. anatum 3,1 e,h 1,6 S. give 3,1 l,v 1,7 S. london 3,1 l,v 1,6 S. meleagridis 3,1 e,h l,w E2 S. cambridge 3,15 e,h l,w S. newington 3,15 e,h 1,6 E3 S. minneapolis (3),(15),34 e,h 1,6
E4 S. senftenberg 1,3,19 g,s,t n÷ra 2 faz÷s antigeno
S. simsbury 1,3,19
n÷ra 1 faz÷s antigeno z27
F S. aberdeen 11 i 1,2
G S. cubana 1,13,23 z29 n÷ra 2 faz÷s antigeno
S. poona 13,22 z 1,6
H S. heves 6,14,24 d 1,5
14 1 lentel÷s tęsinys.
Serogrup÷s Serovai "O"
antigenas "H" antigeno 1 - oji specifin÷ faz÷ "H" antigeno 2 - oji nespecifin÷ faz÷ I S. brazil 16 a 1,5 S. hvittingfoss 16 b e,n,x Kitos S. kirkee 17 b 1,2
S. adelaide 35 f,g n÷ra 2 faz÷s antigeno
S. locarno 57 z29 z42
Morfologija. Bakterijų kolonijos išorin÷s ir vidin÷s sandaros nagrin÷jimas yra pats svarbiausias dalykas, galintis pad÷ti identifikuoti nežinomą kultūrą. Salmonel÷s yra vidutinio dydumo (0,3 - 0,8 x1,0 – 4,0 mikrometrų), judrios gramneigiamos, sporų, kapsulių nesudarančios lazdel÷s, neatsparios karščiui, tod÷l greit žūstančios aukštesn÷je nei 75
°
C virimo temperatūroje. Tai aerobai ir fakultatyvūs anaerobai, augantys 2 – 54°
C temperatūroje, tačiau maisto produktuose neaugantys žemesn÷je nei 7°
C, kurių pH siekia nuo 4,1 iki 9,0.Būdingos biologin÷s savyb÷s. Salmonel÷s dauginasi įprastin÷se maitinamosiose terp÷se. Standžių terpių paviršiuje sudaro 2 – 4 mm nedideles skaidrias kolonijas. Visiškai nefermentuoja laktoz÷s, tod÷l diferencin÷se terp÷se jų kolonijos esti bespalv÷s ir sunkiai aptinkamos. Puikiai skaido gliukozę iki rūgščių, o kartais net dujų.
Sukeliamos ligos: vidurių šiltin÷, salmonelioz÷.
1.2. Salmonelioz÷ (lot. Salmonelloses – A05.9)
Salmonelioz÷ – žmonių ir gyvūnų infekcin÷ liga, kurią sukelia Salmonella rūšies gramneigiamos lazdel÷s formos bakterijos. Salmoneles atrado Amerikiečių mokslininkas Salmon, kurio vardu buvo pavadinti salmonelioz÷s suk÷l÷jai. JAV, Europos Sąjungos šalyse labiausiai paplitusios Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium rūšies bakterijos. Salmonel÷s yra neigiamos, judrios, aerobin÷s, neturinčios sporų, žiuželiais padengtos bakterijos. Gerai augančios paprastose terp÷se ir ypač terp÷se su tulžimi, gerai skaidančios liziną ir gliukozę, manitą ir maltozę, gamindamos rūgštis ir dujas, tačiau visiškai nesuskaidančios laktoz÷s ir sacharoz÷s. Turinčios O-Ag (bakterijos kūno), H-Ag (žiuželinį), Vi-Ag (virulentiškumo) antigenus, kuriuos nustatin÷jant antiserų pagalba, išskiriama daugiau nei 2000 serotipų pagal Kauffmann-White‘s schemą (Herold, 1998). Salmonel÷s gausiai dauginasi skystuose, dr÷gnuose produktuose 20°C– 40°C temperatūroje, tačiau 80°C temperatūroje žūva per 10 min. Jei temperatūra nesiekia 6°C, bakterijos maisto produktuose išlieka gyvybingos keletą m÷nesių (Schrank et
15 al., 2001). Vandenyje suk÷l÷jai išbūna gyvybingi 2 m÷n., dirvožemyje – 4–5 m÷n., kambario dulk÷se ─ 3 m÷n., o sausose išmatose – 2 - 4 metus. Bakterijos jautrios dezinfekantams.
Zoonoz÷s pasaulyje išlieka svarbiausia sveikatos apsaugos problema. Naujausiais duomenimis, visoje Europos Sąjungoje susirgimų bendromis žmon÷ms ir gyvūnams ligomis nemaž÷ja. Kai kurios zoonoz÷s pastaruoju metu pasireišk÷ d÷l maisto rinkos globalizacijos, aktyv÷jančio turizmo, padid÷jusios pusgaminių, kulinarinių ir kitų paruoštų ar iš dalies paruoštų produktų paklausos, be to, pastaraisiais metais atsirado ir naujų zoonozių (Heyndrickx et al., 2002).
Ligos suk÷l÷jai plačiai cirkuliuoja laukinių, o ypač graužikų ir naminių gyvūnų populiacijoje, per kurią gali užsikr÷sti ir žmogus. Žmon÷s zoonoze užsikrečia nuo sergančių gyvūnų vartodami infekuotą pieną, m÷są, kiaušinius arba technologiškai ruošdami maisto produktus. Viena iš zoonozių yra salmonelioz÷. Prevenciniai kovos būdai su salmonelioze yra gana sud÷tingi ir reikalauja plataus spektro priemonių, pradedant nuo sveikų gyvūnų bandų išlaikymo iki švaraus maisto paruošimo. Salmonel÷s pasižymi dideliu serotipų polivalentiškumu. Kai kurių autorių duomenimis, net 92 salmonelių serotipai buvo identifikuoti paukštienoje, paukščių produktuose ir aplinkoje (Roy et al., 2002).
Salmonelioz÷s bakterijos įtakoja plonosios žarnos uždegimo atsiradimą, tod÷l liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12 – 72 valandų po užsikr÷timo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga progresuoja (Raugal÷ ir kt. 2001). Sunkesn÷ ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmon÷ms bei asmenims su silpnesne imunine sistema.
Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Salmonel÷s pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje m÷soje, o atitirpintame maiste v÷l gali daugintis (Barzda ir kt. 2002). Palankiausia temperatūra salmonel÷ms maiste daugintis yra nuo + 20 iki + 40 °C.
Etiologija. Salmonelioz÷ (gastroenterokolitas) – yra ūmus žmogaus ir gyvulių infekcinis susirgimas, kurio metu daugiausiai pažeidžiama virškinimo sistema. Bakterijos, sukeliančios salmoneliozę yra: Salmonella typhimurium, Salmonella enteritidis, Salmonella choleraesius. Pirmasis šių bakterijų atrad÷jas yra laikomas D. Salmonas 1885, kuris iš sergančios kiaul÷s m÷sos išskyr÷ lazdelę, kurią v÷liau pavadino B. suipestifer kiek v÷liau visą giminingų bakterijų grupę pervadinęs salmonel÷mis.
Epidemiologija. Daugiausiai su maistu plintančių ligų protrūkių buvo nustatyta d÷l salmonelioz÷s. 22 ES šalyse nar÷se nustatyta 2201 salmonelioz÷s protrūkis. Patvirtintų su maistu plintančių salmonelioz÷s protrūkių buvo 590 (26,8 %). Salmonelioze susirgo 8922 žmon÷s, iš kurių 10
16 mir÷. Kiaušiniuose ir kiaušinių produktuose dažniausiai buvo nustatoma Salmonella enteritidis (http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/87/ prieiga per internetą 2009 m. rugs÷jo 28 d. )
Svarbiausias salmonelioz÷s infekcijos šaltinis yra naminiai gyvūnai (galvijai, kiaul÷s, šunys, kat÷s), graužikai (pel÷s, žiurk÷s), taip pat paukščiai, ypač vandens (antys, žąsys). Salmonelioz÷ paplitusi visame pasaulyje. JAV kasmet registruojama apie 40000 žmonių, susirgusių salmonelioze. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2007 m. užregistruoti ir patvirtinti 151995 žmonių salmonelioz÷s atvejai. Lietuvoje 2008 m. salmonelioze susirgo 3159 žmon÷s. Salmonelioze dažniau sergama vasarą nei žiemą, dažniausiai serga vaikai. Apie 60 – 80% infekcijos atvejų yra pavieniai. Labiausiai paplitusi Salmonella typhimurium, patogeniška pel÷ms ir žiurk÷ms. Ji dažnai randama sergančių ir sveikų galvijų, kiaulių bei paukščių žarnyne. Viduriavimą ir sepsines ligas galvijams dažniausiai sukelia Salmonella enteritidis. Tai nutinka tod÷l, kad plačiai šiuo metu prad÷ti vartoti kombinuoti pašarai, kurių sud÷tyje yra m÷sos – kaulų miltų, užkr÷stų salmonel÷mis (Stankevičien÷ ir kt. 2008).
Etiologin÷ salmonelių struktūra nuolat keičiasi. Kasmet mūsų šalyje yra nustatomi vis nauji serotipai. Yra pasteb÷ta, kad per ankstesnius epideminius protrūkius iš 2000 serotipų labiausiai paplitęs serovaras: Salmonella enteritidis (daugiausia 4 lizotipo – LT4) (Mollenhorst et al., 2005), 2-oje vietoje Salmonella typhimurium DT 104. Prieš 20 metų plačiau buvo paplitę Salmonella budapest, Salmonella london, Salmonella anatum, Salmonella heidelberg, o tarp vaikų – Salmonella jaja. Tuo tarpu dabar – Salmonella typhimurium, Salmonella infantis (Laiškonis, Bareišien÷, Budrikas, 2007).
Dažniausiai salmonel÷mis užsikrečiama valgant sergančių gyvulių, paskerstų „iš reikalo“, be veterinarin÷s kontrol÷s, m÷są. Tokioje m÷soje, ypač vidaus organuose, gausu salmonelių. Jos gali daugintis ir laikomoje m÷soje, ypač vasarą. Skerdyklose pažeidus sanitarinius reikalavimus, sveikų gyvulių skerdiena užkrečiama salmonel÷mis (Brenner et al., 2000). Skerdžiant sveikus, bet pavargusius gyvulius, iš žarnyno salmonelių gali patekti į kraują. Skerdiena užkrečiama, kai be tinkamos veterinarin÷s kontrol÷s skerdžiami sergantys gyvuliai kartu su sveikaisiais, laikant m÷są sand÷liuose be šaldytuvų, kur yra žiurkių ir musių.
Kartais ir gerai paruošti m÷sos patiekalai užkrečiami salmonel÷mis per įrankius (peilius, šakutes, m÷smalę), kuriais apdorojama žalia ir virta m÷sa. Neretai salmonelioz÷s priežastis būna užkr÷stas pienas, varšk÷ bei kiti pieno produktai, kiaušiniai.
Salmonelioze užsikrečia dažniausiai vartodami užterštus salmonel÷mis maisto produktus, kartais būna epideminių protrūkių. Ši liga dažniau pasitaiko vasarą. Salmonelioz÷s protrūkiams būdinga tai, kad visi valgiusieji tą patį užkr÷stą produktą suserga tą pačią ar kitą dieną. Suvartojus produktą, protrūkis pasibaigia (Narkevičiūt÷, Petraitien÷, Pažemeckien÷, 2002).
Patogenez÷. Salmonelių patogeniškumas yra sąlygiškas ir priklauso nuo endotoksino. Patekęs į virškinimo sistemą, suk÷l÷jas išskiria toksinus, sutrikdančius jos funkcionavimą, tuomet prasiskverbia į
17 limfinę sistemą ir kraują, sukelia organizmo intoksikaciją. Salmonel÷s greitai skverbiasi į kraują, kur jos suyra ir išskiria daug endotoksino. Organizmo intoksikacija pasireiškia karščiavimu, v÷mimu, viduriavimu, termoreguliacijos sutrikimais. D÷l didelio ligos išplitimo organizme susidaro pūliniai, prasideda endokarditas (Pavilionis, Lasinskait÷ – Čerkašina, Vaičiuv÷nas, 2000).
Klinika. Salmonelioz÷s inkubacinis periodas paprastai trunka 12 – 36 valandas. Ligos pradžia dažniausiai būna ūmi: ji pasireiškia galvos, pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, kartais v÷mimu, skausmu epigastriume ir dešin÷je pilvo pus÷je, šalčio kr÷timu, kūno temperatūros pakilimu iki 39
°C
temperatūros. Ligonis pradeda vemti ir tuštintis skystomis, vandeningomis, dvokiančiomis išmatomis, pabąla liežuvis, gurgia žarnynas. Po kelių dienų viduriavimas praeina, ligonis pradeda sveikti. Salmonelioz÷ paprastai trunka 4 – 7 dienas, tačiau galimos ligos komplikacijos. Dažnai vemiant ir viduriuojant, žmogaus organizmas netenka daug skysčių, d÷l to gali sutrikti inkstų veikla, did÷ti nuodingų medžiagų koncentracija, prasid÷ti traukuliai, žmogus gali netekti sąmon÷s, net mirti (Čibaras, Ūsaitis, 1989). Kartais infekcijos suk÷l÷jas gali patekti į kūno audinius ir sukelti pūliavimą, sąnarių, tulžies pūsl÷s, smegenų dangalų, plaučių uždegimą bei kitas komplikacijas. Didžiausią rizikos galimybę susirgti sunkia salmonelioz÷s infekcijos forma turi maži vaikai bei vyresnio amžiaus asmenys tada, kai yra sumaž÷jęs bendras jų organizmo atsparumas.Skiriamos įvairios ligos formos ir jų variantai:
1. Gastroinstetin÷ (enterokolitin÷, enteritin÷, gastritin÷ ir kt. ); 2. Tifoidin÷; 3. Sepsin÷; 4. Meningitin÷; 5. Hepatocholecistitin÷; 6. Pielitin÷; 7. Mišri; 8. Bakterijų nešiojimas.
Dažniausiai vyraujanti ligos forma yra gastritinis ligos variantas, kuriam būdinga: trumpas karščiavimas, pykinimas, v÷mimas, skausmas epigastriume, galvos svaigimas, raumenų skausmas. Po kelių valandų būkl÷ pager÷ja ir ligonis dažnai net nesikreipia į gydytojus. Prognoz÷ dažniausiai būna palanki. Mirtis gali ištikti tik kūdikius, ypač naujagimius, imunosupresijos būkl÷s asmenis ūminiu ligos laikotarpiu d÷l hipovoleminio šoko, ūminio inkstų veiklos nepakankamumo, DIK sindromo, plaučių ir smegenų edemos, d÷l prisid÷jusio peritonito, septikopiemijos (Raugal÷ ir kt., 2005). Liga gali komplikuotis šoku d÷l skysčių netekimo ar toksino suk÷l÷jo poveikio organizmui, taip pat pereiti į artrito ar kitokios l÷tin÷s salmonelioz÷s sergamumo stadiją
(http://www.sveikas.lt/ligos placiau2.asp?IID=141&id=34&id2=& link ID prieiga per internetą 2009 m. gruodžio 21 d.).
18 Gydymas. Griežtas r÷žimas, dieta (sultinys, pertrinta daržovių sriuba, virtos maltos m÷sos patiekalai, neriebi žuvis, makaronų, žirnių, bulvių koš÷s, padžiūvusi balta duona, sausainiai). Etiotropinis gydymas – antibiotikai. Patogeneziniam gydymui skiriamos lašin÷s infuzijos, „smekta“, reikalui esant plaunamas skrandis. Gydant svarbu skubiai pašalinti iš virškinamojo trakto užkr÷stą maistą, toksikozę, kolapsą, sureguliuoti sutrikusį skysčių ir elektrolitų balansą (Jorgensen et al., 2002). Net sunkios ligos eiga yra gera, jei ligoniui neilgai truko kolapsas ir nesutriko inkstų veikla. Suaugusieji kartais gali mirti nuo kolapso, uremijos, o kūdikiai – d÷l sepsinių komplikacijų ir disbakterioz÷s.
Nepaisant skirtingos salmonelių ir vidurių šiltin÷s taksonomijos, klasifikacijos, morfologinių ir biologinių bakterijų savybių, abi pasižymi geb÷jimu žmogui sukelti ūmias žarnyno infekcines ligas, pasireiškiančias tolygiai vienoda epidemiologija, patogeneze ir klinikiniais simptomais (Stravinskien÷, 2003).
1.3. Salmonelioz÷s plitimo būdai
Salmonelioz÷ paplitusi visame pasaulyje. JAV kasmet registruojama apie 40000 žmonių, susirgusių salmonelioze. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2007 metais užregistruoti ir patvirtinti 151995 žmonių salmonelioz÷s atvejai. Lietuvoje 2008 metais salmonelioze susirgo 3159 žmon÷s. Salmonelioze dažniau sergama vasarą nei žiemą, dažniausiai serga vaikai. Apie 60 – 80% infekcijos atvejų yra pavieniai (http://www.lva.lt/vetzoo/data/vols/ 2004/27/pdf/pieskus.pdf prieiga per internetą 2009 m. kovo 2 d.). Salmonelioz÷s suk÷l÷jai gyvena ir dauginasi naminiuose ir laukiniuose gyvūnuose: naminiuose paukščiuose, kiaul÷se, raguočiuose, graužikuose, namų augintiniuose (iguanose, sausumos bei vandeniniuose v÷žliuose, viščiukuose, šunyse, kat÷se). Salmonel÷s į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Žmon÷s, kaip bakterijų nešiotojai, irgi gali išskirti salmoneles su fekalijomis. Pagrindinis salmonelioz÷s plitimo būdas yra žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos, užterštos salmonel÷mis paukštienos, kiaušinių, jautienos, kiaulienos, pieno ir jų produktų, vandens, vaisių bei daržovių vartojimas. Maistą salmonel÷mis gali užkr÷sti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudojus tualetu. Suk÷l÷jai į maistą taip pat gali patekti nuo virtuv÷s įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia paukštiena, jautiena, kiauliena, daržov÷s. Vartojimui paruoštas maistas gali būti užkr÷stas salmonel÷mis laikant jį kartu su žalia paukštiena, kiaušiniais, m÷sa, daržov÷mis. Salmonelioze galima užsikr÷sti kontakto būdu nuo gyvūn÷lių fekalijų.
Infekcija žmon÷ms gali būti perduodama tiesioginiu kontaktiniu būdu su sergančiais gyvuliais arba naudojant infekuotus produktus. Nepaisant naujausių mokslo pasiekimų, maistinių zoonozių diagnostika yra problematiška, n÷ra efektyvių kovos ir profilaktikos priemonių (Whyte et al., 2002).
19 Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Tačiau salmonelioze užsikr÷sti galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas (laistant užterštu vandeniu) daržoves.
Maistą gali užkr÷sti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudojus tualetu, lietus žalią užterštą produktą. Į maistą salmonel÷s gali patekti nuo virtuv÷s įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo tvarkyta žalia m÷sa bei vištiena, taip pat nuo salmonel÷mis užterštų rankų. Paruoštas vartojimui maistas gali būti užterštas, kai jis kurį laiką laikomas šaldytuve liečiasi su žaliu maistu.
Kadangi salmonel÷s gali būti randamos namų augintinių (kačiukų, šuniukų, reptilijų), ypatingai viduriuojančių, išmatose, tod÷l užsikr÷sti galima nenusiplovus rankų po sąlyčio su jų išmatomis. Tokiu būdu galimas užsikr÷timas ir nuo kitų naminių gyvūnų.
Maistas ligų suk÷l÷jais gali būti užterštas gyvūnų auginimo, perdirbimo, gamybos ar prekybos metu. Gyvūnai yra žmogui patogeninių suk÷l÷jų nešiotojai, kurių žarnyne salmonel÷s lokalizuojasi ir m÷sa šiais suk÷l÷jais gali būti užteršta skerdimo metu pažeidus žarnyną. Daržov÷s, vaisiai gali būti užteršti laistant ar plaunant žmonių bei gyvūnų išmatomis užterštu vandeniu. Užsikr÷timo riziką sumažina tokio maisto apdorojimas šiluma.
1.3.1. Salmonelioz÷ – dažniausiai su maistu plintanti zoonoz÷
2009 metais 31 Europos šalis pateik÷ informaciją apie zoonozes bei per maistą plintančių ligų protrūkius. Min÷tu laikotarpiu Europos Sąjungos šalyse užregistruota 5550 per maistą plintančių ligų protrūkių, jų metu susirgo 48964 asmenys, iš jų 4356 buvo hospitalizuoti, o 46 – mir÷. Daugumos protrūkių suk÷l÷jai – salmonel÷s, virusai bei bakterijų toksinai, o dažniausia susirgimų priežastis – užkr÷stų kiaušinių, kiaulienos ir jų produktų, viešojo maitinimo produktų vartojimas. Lyginant su 2008 metais, žmonių salmonelioz÷s atvejų sumaž÷jo 17,4 %. Europos Sąjungos šalyse salmonelioz÷s maž÷jimo tendencija stebima pastaruosius 5 metus. 2009 metais iš viso patvirtintų salmonelioz÷s atvejų užregistruota 108614. Žymiai sumaž÷jo Salmonella enteritidis sukeliamų infekcijų (Kramer et al., 2001). Mirčių dažnis sudar÷ 0,08 %. Dažniausiai salmonel÷s buvo aptinkamos šviežioje broilerių m÷soje (5,4 %), kalakutienoje (8,7 %) ir kiaulienoje (0,7 %), retai – pieno produktuose, vaisiuose ir daržov÷se. Teis÷s aktų reikalavimų dažniausiai neatitiko maltos m÷sos, m÷sos pusgaminių bei gyvų moliuskų m÷ginių tyrimų rezultatai d÷l salmonelių (http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/2090.htm prieiga per internetą 2011 m. balandžio 5 d.)
2010 metų rugpjūčio-lapkričio m÷n. Jungtin÷je Karalyt÷je įvyko Salmonella Bareilly infekcijos protrūkis, kurio metu užregistruotas 231 laboratoriškai patvirtintas atvejis. Tyrimas parod÷, kad protrūkį suk÷l÷ netinkamai paruoštų pupelių daigų vartojimas. Siekiant išsiaiškinti protrūkio priežastis, atliktas atvejo–kontrol÷s tyrimas. Telefonin÷s apklausos būdu apklausti 34 susirgę ir 64 sveiki asmenys.
20 Susirgusiųjų amžiaus vidurkis – 49 metai. Susirgusiųjų daugumą sudar÷ moterys. Iš 34 atvejų, 32 pasireišk÷ viduriavimas, o 7 – v÷mimas. 5 susirgę asmenys buvo hospitalizuoti. Susirgusiųjų vidutin÷ ligos trukm÷ – 7,5 dienos(http://www.eurosurveillance.org/ViewArticle.aspx?ArticleId=19732 prieiga per internetą 2011 m. sausio 11 d.).
2007 metų Europos maisto saugos tarnybos ir Europos ligų prevencijos ir kontrol÷s centro paskelbtame pranešime apie su maistu plintančių ligų protrūkius informuojama, kad pirmą kartą buvo taikoma nauja su maistu plintančių ligų protrūkių pranešimų sistema, pagal kurią protrūkiai buvo suskirstyti į dvi grupes: galimai su maistu plintančių ligų protrūkiai ir patvirtinti su maistu plintančių ligų protrūkiai (http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/87/ prieiga per internetą 2010 m. sausio 14 d.).
2007 metais buvo nustatyti 5609 su maistu plintančių ligų protrūkiai, kurių 2,2 % mažiau negu 2006 metais. Patvirtintų su maistu plintančių ligų protrūkių buvo 36,1 %. Zoonoz÷mis susirgo 39727 žmon÷s, iš kurių 19 mir÷.
Norvegijoje ir Šveicarijoje buvo nustatyti 93 su maistu plintančių ligų protrūkiai. Patvirtintų su maistu plintančių ligų protrūkių buvo 38,7 %. Zoonoz÷mis susirgo 1475 žmon÷s, iš kurių 5 mir÷.
Apie 30 % patvirtintų su maistu plintančių ligų protrūkių buvo nustatyta vienos šeimos nariams. Prancūzijoje ir Ispanijoje buvo nustatyta 73 % patvirtintų min÷tų protrūkių. Išsami informacija apie maisto produktus, kuriuos vartojant buvo nustatyti patvirtinti su maistu plintančių ligų protrūkiai, buvo gauta 68,8 % atvejų. Su maistu plintančių ligų protrūkių suk÷l÷jas buvo nustatytas 74,4 % atvejų. Daugiausiai su maistu plintančių ligų protrūkių nustatyta vartojant užterštą maistą namuose, restoranuose ir kavin÷se. 14,6 % su maistu plintančių ligų protrūkių nustatyta vartojant kiaušinius ir kiaušinių produktus. Daugiausiai su maistu plintančių ligų protrūkių nustatyta d÷l salmonelioz÷s. 22 ES šalyse nar÷se buvo nustatyta 2201 salmonelioz÷s protrūkis. Patvirtintų su maistu plintančių salmonelioz÷s protrūkių buvo 590 (26,8 %). Salmonelioze susirgo 8922 žmon÷s, iš kurių 10 mir÷. Kiaušiniuose ir kiaušinių produktuose dažniausiai buvo nustatoma Salmonella enteritidis. (http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/2090.htm prieiga per internetą 2009 m. liepos 20 d.)
1.3.2. Salmonelių paplitimas vištų dedeklių pulkuose
Europos maisto saugos tarnyba (EMST) atliko kiekybinį rizikos vertinimą, siekiant įvertinti kiaušinių taršą salmonel÷mis, sumažinus patogeninių salmonelių paplitimą vištų dedeklių pulkuose iki 1%. Vertinimui buvo naudojami 2008 metų ES šalyse nar÷se harmonizuotos salmonelių paplitimo vištų dedeklių pulkuose steb÷senos ir kontrol÷s programos duomenys ir salmonelių serologinių tipų paplitimo Olandijoje ir Danijoje duomenys. Nustatyta, kad salmonelių rizika visuomen÷s sveikatai, susijusi su salmonelių paplitimu vištų dedeklių pulkuose, priklauso nuo kiaušinių taršos salmonel÷mis jų viduje ir ant lukšto, kiaušinių produktų ir šviežios vištienos taršos salmonel÷mis. ES Salmonella typhimurium ir
21 Salmonella enteritidis yra pagrindiniai salmonelioz÷s suk÷l÷jai. Kartu jie sudaro apie 80% žmonių užsikr÷timo atvejų. Kiti salmonelių serologiniai tipai neviršija 1%. Protrūkių tyrimai rodo, kad salmoneliozę dažniau sukelia Salmonella enteritidis. Olandijos ir Danijos tyrimų duomenys rodo, kad Salmonella enteritidis geba daugintis vištų dedeklių vaisos organuose ir užkr÷sti kiaušinius. Manoma, kad didesnį pavojų kelia kiaušinių vidaus tarša salmonel÷mis ir mažesnis pavojus yra d÷l kiaušinių lukšto taršos salmonel÷mis (Gradel, Rattenborg, 2003). (Žiūr÷kite 1 priedas, 1 ir 2 lentel÷s).
2008 metais ES 3,1% salmoneliozių protrūkių suk÷l÷ Salmonella enteritidis. Manoma, kad sumažinus salmonelių paplitimą vištų dedeklių pulkuose iki 2%, kiaušinių tarša salmonel÷mis sumaž÷tų vienu trečdaliu. Sumažinus salmonelių paplitimą vištų dedeklių pulkuose iki 1%, kiaušinių tarša salmonel÷mis sumaž÷tų labiau (http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/198/ prieiga per internetą 2010 m. birželio 23 d.).
Salmonelių paplitimo sumaž÷jimo vištų dedeklių pulkuose įtaka salmoneliozių protrūkių skaičiui gal÷tų būti apskaičiuojama tik žinant salmonel÷mis užkr÷stų kiaušinių skaičių, gautų salmonel÷mis užkr÷stuose vištų dedeklių pulkuose (De Buck et al., 2004).
1.3.3. Salmonelių paplitimas broilerių skerdenose
2008 metais 26 ES šalyse nar÷se buvo paskersta 5,3 milijardai broilerių. Jungtin÷je Karalyst÷je buvo paskersta 800 milijonų, Prancūzijoje 700 milijonų, Ispanijoje 600 milijonų ir Lenkijoje 550 milijonų, Lietuvoje 8,228 milijonai broilerių. Broilerių m÷sa laikoma svarbiausiu su maistu plintančiu šių zoonozių šaltiniu. 2008 metais 26 ES šalyse nar÷se buvo paskersta 5,3 milijardai broilerių. Jungtin÷je Karalyst÷je buvo paskersta 800 milijonų, Prancūzijoje 700 milijonų, Ispanijoje 600 milijonų ir Lenkijoje 550 milijonų, Lietuvoje 8,228 milijonai broilerių (http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/175/ prieiga per internetą 2010 m. balandžio 2 d.).
26 ES šalių narių, Norvegijos ir Šveicarijos 561 skerdykloje buvo ištirtos 10132 skerdžiamų broilerių grup÷s. Salmonel÷s buvo tiriamos tos pačios skerdžiamų broilerių partijos vienoje atšaldytoje skerdenoje ir kaklo ir krūtin÷s odos jungtiniame m÷ginyje.
ES salmonelių paplitimas broilerių skerdenose buvo 15,7%. Vengrijoje salmonelių paplitimas broilerių skerdenose buvo 85,6%. Čia daugiausia išskirta Salmonella Infantis. 17 ES šalių narių daugiausiai buvo išskirtos Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium. ES Salmonella Infantis buvo išskirta 29,2%, Salmonella Enteritidis – 13,6%, Salmonella Kentuky – 6,2%, Salmonella Typhimurium – 4,4% salmonel÷mis užkr÷stų broilerių skerdenų. ES Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium dažniausiai sukelia žmonių salmoneliozę. Žmon÷s užsikrečia vartodami nepakankamai termiškai apdorotą paukštieną ir bakterijomis užterštus maisto produktus (Mollenhorst et al., 2005).
22 1.3.4. Salmonelių paplitimas kiaulių bandose
2008 metais buvo ištirta 1609 veislinių kiaulių bandų ir 3508 kiaulių bandos, kuriose laikomos veislin÷s ir prekin÷s kiaul÷s. Tyrimai buvo atliekami 24 ES šalyse nar÷se, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Tyrimuose nedalyvavo Graikija, Malta ir Rumunija. (Žiūr÷kite 2 priedas 3 lentel÷). Veislin÷se bandose salmonel÷s buvo tiriamos vyresn÷ms kaip 6 m÷nesių amžiaus veislin÷ms kiaul÷ms. Prekin÷se kiaulių bandose salmonel÷s buvo tiriamos kiaulių bandose, kuriose laikomos kiaul÷s nuo apsiparšavimo iki pen÷jimo, nuo apsiparšavimo iki paršelių atjunkymo ir nuo apsiparšavimo iki kiaulių užauginimo. Salmonel÷s buvo tiriamos jungtiniame išmatų m÷ginyje, paimtame iš 10 kiaulių laikymo gardų. Salmonel÷ms buvo nustatomas serologinis tipas.
Salmonel÷s buvo nustatytos 31,8 % kiaulių bandų. 20 ES šalių narių nustat÷ salmoneles veislin÷se kiaulių bandose. Salmonelių paplitimas veislin÷se kiaulių bandose buvo 28,7 %. Salmonella Typhimurium paplitimas ES veislin÷se kiaulių bandose buvo 7,8 %, o Salmonella Derby paplitimas buvo 8,9 %. (Žiūr÷kite 3 priedas 4 lentel÷). Estijoje, Lietuvoje, Suomijoje ir Slov÷nijoje veislin÷se kiaulių bandose salmonel÷s nenustatytos. 21 ES šalis nar÷ nustat÷ salmoneles prekin÷se kiaulių bandose. Salmonelių paplitimas prekin÷se kiaulių bandose buvo 33 % (Žiūr÷kite 4 priedas 5 lentel÷). Salmonella Typhimurium paplitimas ES prekin÷se kiaulių bandose buvo 6,6%, o Salmonella Derby paplitimas buvo 9,0 %. (EFSA, 2009). Šveicarijoje salmonel÷s buvo nustatytos veislin÷se ir prekin÷se kiaulių bandose. Norvegijoje salmonelių kiaulių bandose nenustatyta. Veislin÷se kiaulių bandose buvo nustatyta 54 salmonelių serologiniai tipai. Prekin÷se kiaulių bandose buvo nustatytai 88 salmonelių serologiniai tipai. Salmonella Derby paplitimas buvo 29,6% teigiamose veislin÷se kiaulių bandose ir 28,5 % teigiamose prekin÷se kiaulių bandose. Salmonella Typhimurium paplitimas buvo 25,4 % teigiamose veislin÷se kiaulių bandose ir 20,1 % teigiamose prekin÷se kiaulių bandose. Šių serologinių tipų salmonel÷s buvo nustatytos ES penimoms kiaul÷ms atliekant tyrimus 2006 – 2007 metais. Salmonella London, Salmonella Infantis ir Salmonella Rissen paplitimas veislin÷se ir prekin÷se kiaulių bandose sudar÷ 7 %. Kai kuriose ES šalyse nar÷se buvo nustatyta atipin÷ salmonel÷, kuri gali būti susijusi su monofazine Salmonella Typhimurium. Veislin÷s kiaul÷s salmoneles platina skerdžiamoms kiaul÷ms. Tod÷l salmonel÷mis užteršta kiauliena gali sukelti salmonelioz÷s protrūkius žmon÷ms.
Lietuvos prekin÷se kiaulių bandose buvo nustatytos šios salmonel÷s: Salmonella Brandenburg, Salmonella Enteritidis, Salmonella Infantis ir Salmonella London. (Žiūr÷kite 5 priedas 6 lentel÷). (http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/141/ prieiga per internetą 2010 m. vasario 14 d.)
1.3.5. Salmonelių paplitimas kiaulių skerdenoje
ES ÷m÷si priemonių siekiant sumažinti žmonių sergamumą salmonelioze. 2006 - 2007 metais ES buvo ištirta 80 % ES kiaulių bandų. Salmonelių paplitimo tyrimuose dalyvavo visos ES šalys nar÷s bei
23 Norvegija. Tyrimui buvo imami paskerstų kiaulių klubin÷s ir aklosios žarnų pasaito limfiniai mazgai bei m÷giniai nuo skerdienos paviršiaus. Iš viso buvo paimta 19159 m÷giniai nuo skerdienos paviršiaus ir 19071 klubin÷s ir aklosios žarnų pasaito limfinių mazgų m÷ginys. 24 ES šalyse nar÷se salmonelių paplitimas kiaulių klubin÷s ir aklosios žarnų pasaito limfiniuose mazguose buvo 10,3%. Tai reiškia, kad ES viena iš 10 paskerstų kiaulių buvo užsikr÷tusi salmonel÷mis. Salmonelių paplitimas skerdžiamoms kiaul÷ms ES šalyse nar÷se buvo nuo 0,0% iki 29,0%. Salmonella typhimurium buvo nustatyta 24 ES šalyse nar÷se, o Salmonella derbi buvo nustatyta 20 ES šalių narių. ES Salmonella typhimurium paplitimas buvo 4,7% (nuo 0,0% iki 16,0%), o Salmonella derbi paplitimas buvo 2,1% (nuo 0,0% iki 6,5%).
13 ES šalių narių tyr÷ kiaulių skerdienų užkr÷timą salmonel÷mis. 8,3% (nuo 0,0% iki 20,0%) kiaulių skerdienų buvo užkr÷stos salmonel÷mis. Tai reiškia, kad ES viena iš 12 skerdienų buvo užkrečiama salmonel÷mis skerdžiant kiaules.
9 ES šalys nar÷s tyr÷ m÷sos sultis arba kraujo m÷ginius siekiant nustatyti antikūnus prieš salmoneles. ES šalys nar÷s tyrimus atliko naudojant skirtingus diagnozavimo rinkinius, tod÷l gautų tyrimo rezultatų negalima buvo palyginti. Antikūnai prieš salmoneles buvo nustatyti 3,5-33,3% skerdžiamų kiaulių.
ES skerdžiamų kiaulių klubin÷s ir aklosios žarnų pasaito limfiniuose mazguose buvo nustatyti 87 salmonelių serologiniai variantai. Labiau paplitusios buvo Salmonella typhimurium, Salmonella derbi, Salmonella rissen ir Salmonella enteritidis. Salmonella typhimurium sudar÷ 40%, o Salmonella derbi sudar÷ 14,6% teigiamų m÷ginių (http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/17/ prieiga per internetą 2009 m. sausio 22 d.)
Kiaulių skerdienos paviršiuje buvo nustatyta 30 salmonelių serologinių variantų. Labiau paplitusios buvo Salmonella typhimurium, Salmonella derbi, Salmonella infantis, Salmonella bredeney ir Salmonella brandenburg. Salmonella typhimurium sudar÷ 49,4%, o Salmonella derbi sudar÷ 24,3% teigiamų m÷ginių. Salmonella typhimurium ir Salmonella derbi buvo nustatytos 10 ES šalių narių.
Tyrimai parod÷, kad, skerdžiant salmonel÷mis užkr÷stas kiaules, užkrečiamos ir skerdienos, nuo kurių salmonel÷mis gali užsikr÷sti žmon÷s. Tai reiškia, kad sumažinus salmonelių paplitimą kiaul÷ms, sumaž÷tų žmonių sergamumas salmonelioze. Tinkamai termiškai apdorojus salmonel÷mis užkr÷stą kiaulieną, sumaž÷ja žmonių salmonelioz÷s rizika (http://www.foodandfunction.net/Conference prieiga per internetą 2009 m. sausio 30 d.)
24 1.4. Salmonelioz÷s plitimo prevencin÷s priemon÷s
Salmonelioz÷s profilaktika rūpinasi veterinarijos ir medicinos darbuotojai. Ypač svarbi skerdžiamų gyvulių sanitarin÷ veterinarin÷ kontrol÷. Siekiant apsisaugoti nuo salmonelioz÷s, svarbu gyvulių m÷sos gaminius tinkamai termiškai apdoroti.
Per pastarąjį dešimtmetį antibiotikų ir susilpnintų vakcinų naudojimas gyvūnų salmonelioz÷s prevencijai buvo kritikuojamas d÷l salmonelių prisitaikymo prie antibiotikų ir antibiotikų likučio maisto produktuose, kurie nepriimtini žmonių maistui. Prevenciniai kovos būdai su salmonelioze yra gana sud÷tingi ir reikalauja plataus spektro priemonių, pradedant nuo sveikų gyvūnų bandų išlaikymo iki švaraus maisto paruošimo (Pieškus, Milius, Stankevičius, Michalskien÷, 2004).
Prevencija. Kad neužsikr÷stume salmonelioze, būtina laikytis šių prevencijos priemonių; 1) Vartoti gerai termiškai apdorotą paukštieną, kiaušinius, m÷są bei jų produktus.
2) Termiškai neapdorotą paukštieną, kiaušinius, m÷są, daržoves laikyti atskirai nuo termiškai apdoroto, paruošto vartojimui maisto.
3) Kruopščiai nuplauti pjaustymo lentas, įrankius po sąlyčio su žalia paukštiena, m÷sa, daržov÷mis. Pirkti maisto produktus įteisintose prekybos vietose.
4) Gerai nuplauti žalias daržoves prieš vartojimą. Plauti rankas prieš maisto ruošimą, po sąlyčio su žalia paukštiena, kiaušiniais, m÷sa, daržov÷mis.
5) Tinkamai prižiūr÷ti namų augintinius: kruopščiai plauti rankas po kontakto su gyvūn÷liais, neleisti augintiniams laisvai keliauti po namus, laikyti gyvūn÷lius atokiau nuo virtuv÷s, švariai nuplauti aplinkos paviršius, kurie tur÷jo sąlyti su gyvūn÷liais.
S÷kmingai mažinti salmonelių paplitimą naminių paukščių ūkiuose galima tik išsiaiškinus salmonelių galimus patekimo ir plitimo šaltinius. Vykdant suderintas priemones nustatytu eiliškumu galima užkirsti kelią salmonel÷ms patekti į paukščių auginimo ūkį ir sustabdyti jų plitimą. Priemon÷s turi būti taikomos atsižvelgus į gautus laboratorinių tyrimų rezultatus. Vienadieniai paukščiukai turi būti gauti tik iš salmonelioze neužkr÷stų t÷vinių pulkų. Efektyvus biosaugos priemonių įgyvendinamas yra gera prevencin÷ priemon÷ siekiant išvengti salmonelių patekimo į paukščių laikymo vietas bei plitimo tarp skirtingų paukštidžių ar paukštynų. Toliau siūlomos priemon÷s – tai tik rekomendacinio pobūdžio priemon÷s naminių paukščių augintojams. Bendrąsias biosaugos priemones turi numatyti pats paukščių laikytojas. Specialiosios priemon÷s, tokios kaip paukščių vakcinacija, turi būti suderintos su atitinkama apskrities, miesto ar rajono valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (teritorin÷ VMVT).
Salmoneliozių mažinimo priemon÷s paukštynuose: Pirmas etapas: paukštidžių ir įrengimų paruošimas:
25 - Paukštid÷s prieš paukščių įk÷limą turi būti gerai išvalytos ir dezinfekuotos;
- Rekomenduojama atlikti paukštid÷s dezinfekcijos kokyb÷s įvertinimo laboratorinius tyrimus;
- Įrengimai, kurie bus naudojami paukščių auginimo metu, turi būti techniškai tvarkingi, gerai išvalyti ir dezinfekuoti.
Antras etapas: personalas:
- Užtikrinti, kad į ūkio teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys;
- Personalas turi pranešti, jog susirgo žarnyno liga, ir pas gydytoją išsiaiškinti priežastį. Tokiu būdu sumažinama pernešimo, taip vadinamojo „aktyvaus nešiotojo“, rizika;
- Pašaliniai asmenys gali užeiti į paukštides ir paukščių laikymo patalpas tik tada, jei tai neišvengiamai reikalinga, ir tik su atinkamais darbo drabužiais. Turi būti vedama lankytojų registracijos knyga;
- Pagalbin÷je patalpoje prieš įeinant į paukštidę tur÷tų būti priemon÷s rankoms nusiplauti, kojoms nusivalyti - dezinfekciniai kilim÷liai;
- Personalas privalo d÷v÷ti specialią darbo aprangą;
- Aptarnaujančiam personalui (veterinarijos gydytojams ar techniniams darbuotojams) turi būti skirti atskiri darbo rūbai;
- Einant į kitas paukštides turi būti keičiami darbo rūbai ir avalyn÷; - Nuolatinis personalo mokymas.
Trečias etapas: lesalų ir girdymo vandens tiekimas:
- Lesalai laikomi tik uždaroje saugykloje, apsaugoti nuo laukinių paukščių;
- Lesalų saugyklos turi būti valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno paukščių išvežimo; - Lesalus, ypač lesalų likučius, saugykloje arba lesalų likučius sraigtiniame konvejeryje
rekomenduojama reguliariai tirti d÷l salmonelių;
- Lesalų padavimas į paukštidę turi būti sukonstruotas taip, kad pašarus vežantiems vairuotojams nereik÷tų eiti į paukštidę;
- Girdymui skirtas vanduo turi atitikti geriamojo vandens reikalavimus;
- Girdyklų sistemos turi būti valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno paukščių išvežimo. Ketvirtas etapas: graužikų ir vabzdžių kontrol÷:
- Visos ūkio patalpos turi būti apsaugotos, kad nepatektų graužikai, laukiniai paukščiai, naminiai gyvūnai ir kt.;
- Privaloma taikyti nuolatinę kovos su graužikais ir vabzdžiais programą;
- Esant reikalui, reik÷tų pasikviesti kvalifikuotus specialistus ar samdyti įmonę, užsiimančią graužikų ir vabzdžių naikinimo veikla;
26 - Gamybos metu turi būti naikinamos erk÷s, mus÷s, vabalai, kurie gali nešioti ir platinti
salmoneliozę.
Penktas etapas: kritusių paukščių šalinimas:
- Kritę ar gaištantys paukščiai kuo greičiau (kasdien) pašalinami iš tvarto; - Kritę paukščiai turi būti laikomi sandariuose d÷ž÷se;
- Kasdien šalinami (vežami utilizuoti) kritę paukščiai iš laikinųjų sandariųjų d÷žių. Šeštas etapas: m÷ginių tyrimas d÷l salmonelių:
- Tai paskutinis etapas, kuris parodo, ar buvo teisingai ir tiksliai atliekamos visos prieš tai išvardintos priemon÷s;
- Privalomi laboratoriniai m÷ginių tyrimai d÷l Salmonella spp. skirtingose paukščių grup÷se pagal m÷ginių ÷mimo schemas.
Vokietija jau ilgą laiką salmonelioz÷s paplitimo mažinimui naudoja gyvą vakciną. Šis laikotarpis parod÷, kad vakcinacija, naudojama kartu su kitomis salmonelioz÷s prevencijos priemon÷mis leido ženkliai sumažinti šios infekcijos paplitimą paukščių pulkuose. Iki šiol Lietuvoje yra naudojama tik inaktyvuota (negyva) vakcina nuo salmonelioz÷s, tačiau pasinaudojus Vokietijos sukaupta patirtimi bus galima artimoje ateityje taikyti naujas vakcinavimo programas. Paukščių salmonelioz÷s paplitimo mažinimas Lietuvos paukštynuose yra labai svarbus siekiant apsaugoti žmones nuo apsinuodijimų maistu. Visų paukštynų savininkai yra įgyvendinę griežtus biosaugos reikalavimus, salmonelioz÷s savikontrol÷s programas ( http://www.vmvt.lt/ prieiga per internetą 2010 m. sausio 15 d.).
1.5. Literatūrin÷s dalies apibendrinimas
Salmonel÷s yra fakultatyvūs, viduląsteliniai patogenai, galintys sukelti infekciją daugeliui gyvūnų, o taip pat ir žmon÷ms. Salmonel÷s pasižymi dideliu serotipų polivalentiškumu. Paukštiena daugiausia užteršta Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium salmonelių paderm÷mis. Ligos suk÷l÷jai plačiai cirkuliuoja laukinių, o ypač graužikų ir naminių gyvūnų populiacijoje, per kurią gali užsikr÷sti ir žmogus. Žmon÷s zoonoze užsikrečia nuo sergančių gyvūnų, vartodami infekuotą pieną, m÷są, kiaušinius arba technologiškai ruošdami maisto produktus nesilaikant higienos reikalavimų. Nustatyta, kad zoonoz÷s paplitimas Lietuvoje n÷ra pilnai išnagrin÷tas, neaiškūs jos plitimo keliai maisto priežiūros grandin÷je, nežinomi ir kovos būdai, kad žmogus būtų apsaugotas nuo šios ligos. Prevenciniai kovos būdai su salmonelioze yra gana sud÷tingi ir reikalauja plataus spektro priemonių, pradedant nuo sveikų gyvūnų bandų išlaikymo iki švaraus maisto paruošimo.
Salmonelioz÷ paplitusi visame pasaulyje. JAV kasmet registruojama apie 40000 žmonių, susirgusių salmonelioze. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2007
27 metais užregistruoti ir patvirtinti 151995 žmonių salmonelioz÷s atvejai. Lietuvoje 2008 metais salmonelioze susirgo 3159 žmon÷s. Salmonelioze dažniau sergama vasarą nei žiemą, dažniausiai serga vaikai. Apie 60 – 80 % infekcijos atvejų yra pavieniai.
28 2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Magistro tiriamasis darbas atliktas 2009–2011 metais Klaip÷dos apskrities VMVT laboratorijoje. Šis tiriamasis darbas buvo atliktas keliais etapais: 1 etapas – literatūros rinkimas, susisteminims, metodikų pasirinkimas (2009 m. spalio m÷nesio iki 2010 m. sausio m÷nesio), 2 etapas – darbo plano tikslinimas atsižvelgiant į atliktus teorinius tyrimus (2010 m. sausio m÷n iki 2010 m. birželio m÷n), 3etapas – duomenų rinkimas, apdorojimas, kiekybin÷ duomenų analiz÷ (2010 m. rugs÷jo m÷n iki 2010 gruodžio m÷n), 4 etapas – tyrimų rezultatų apibendrinimas, koregavimas (2011 m. sausio m÷n iki 2011 m. balandžio m÷n). Tyrimo duomenys įvertinti, skaičiavimai atlikti statistiniu paketu SPSS 13.0 for Windows. Buvo apskaičiuoti gautų duomenų aritmetiniai vidurkiai (Vid.), vidurkių paklaidos (m.), įvairavimo koeficientai (Cv). Skirtumo tarp m÷ginių grupių patikimumo kriterijui (p) nustatyti taikytas Stjudento daugybinio palyginimo metodas. Duomenys laikomi patikimais pagal Stjudentą, kai p<0,05 (Juozaitien÷, 2001). Duomenims grafiškai pateikti panaudota Microsoft Excel 7.0 programa.
2.1. Tyrimo objektas
Maisto produktų mikrobiologiniai tyrimų m÷giniai atlikti Klaip÷dos apskrities VMVT laboratorijoje. Tyrimus atlikau prižiūrint laboratorijos darbuotojos.
2.2. Tyrimo metodai
Bakteriologiniai tyrimai atlikti pagal LST EN ISO 6579:2003 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis salmonelių nustatymo metodas“ (ISO 6579:2002). Šis tarptautinis standartas nurodo bendrąjį salmonelių, tarp jų Salmonella typhi ir Salmonella paratyphi nustatymo metodą. Skirtas maistui ir pašarams, aplinkos, kurioje gaminami ar tvarkomi maisto produktai, tyrimui.
Salmonel÷s nustatomos 4 iš eil÷s etapais:
Išankstinis pagausinimas neatrankiosiose skystose terp÷se. Tiriamoji m÷ginio dalis pas÷jama buferiniame peptono vandenyje aplinkos temperatūroje ir inkubuojama 18h ± 2 h 37 °C ± 1 °C temperatūroje. Tiriant didelius kiekius buferinis peptono vanduo turi būti pašildytas. 25g m÷ginio, užpilama 225 ml išankstinio pagausinimo terp÷s - buferinio peptono vandens (skiedimo santykis 1: 9).
Pagausinimas atrankiosiose skystose terp÷se. Gauta kultūra pas÷jama į Rappaport-Vassiliadis sojos (RVS sultinys) ir Miulerio-Kaufmano tetrationato ir novobiocino (MKTTn sultinys) sultinius.
29 RVS sultinys inkubuojamas 24 h ± 3 h 41,5 °C ± 1 °C temperatūroje, o MKTTn sultinys - 24 h ± 3 h 37 °C ± 1 °C temperatūroje. Į m÷gintuv÷lį su 10 ml RVS sultinio pas÷jama 0,1 ml pas÷lio iš išankstinio pagausinimo. Į m÷gintuv÷lį su 10 ml MKTTn sultinio pas÷jama 1 ml pas÷lio iš išankstinio pagausinimo buferiniame peptono vandenyje.
S÷jimas ant standžių terpių ir identifikavimas. Gauta kultūra pas÷jama į 2 atrankiąsias standžias terpes: ksiloz÷s lizino dezoksicholato agarą (KLD, angį. XLD agaras) ir bet kurią kitą standžią atrankiąją terpę, papildančią KLD agarą ir specialiai skirtą laktozei teigiamų salmonelių bei Salmonella typhi ir Salmonella paratyphi paderm÷ms išskirti. KLD agaras inkubuojamas 24 h ± 3 h 37 °C ± 1 °C temperatūroje ir briliantinio žaliojo agarą. Inkubuojamas (24±3) h (37±1) °C temperatūroje. Mikrobiologin÷ kilpel÷ merkiama į RVS sultinį ir brūkšniavimo būdu pas÷jama dviejose Petri l÷kštel÷se su pirmąja selektyvia agarizuota terpe – KLD, taip, kad išaugtų atskiros kolonijos. Taip pat atliekami s÷jimai ir iš MKTTn sultinio ant l÷kštelių su pirmąja selektyvia agarizuota terpe – KLD ir antrąja selektyvia terpe (reikia naudoti sterilią kilpelę). Pas÷tos l÷kštel÷s apverčiamos dugneliais į viršų ir dedamos į termostatą.
Patvirtinimas ir identifikavimas. Numanomų salmonelių kolonijos pers÷jamos siekiant gauti gryną bakterijų padermių kultūrą. Jų identiškumas patvirtinamas atliekant biocheminius ir serologinius tyrimus. Identifikuojamos ne mažiau kaip penkios kolonijos. Jei vienoje l÷kštel÷je yra mažiau negu penkios būdingos ar įtariamos kolonijos, patvirtinimui imamos visos l÷kštel÷je išaugusios kolonijos. Atrinktos kolonijos brūkšniavimo būdu pas÷jamos l÷kštel÷se ant padžiovinto mitybos agaro paviršiaus taip, kad išaugtų atskiros kolonijos. Pas÷tos l÷kštel÷s inkubuojamos (24±3) h (37±1) °C temperatūroje.
Ant XLD agaro: būdingos salmonelių kolonijos sudaro juodą centrą ir skaidrią rausvą zoną, susidarančią d÷l indikatoriaus spalvos pasikeitimo. Salmonel÷s, nesudarančios sieros vandenilio H2S (pvz., S. Paratyphi A), auga rausvomis kolonijomis su tamsesniu rausvu centru. Laktozę skaidančios salmonel÷s auga geltonomis kolonijomis, sudarydamos juodą centrą arba jo nesudarydamos. Ant S-S agaro: salmonel÷s auga bespalv÷mis, beveik permatomomis kolonijomis. Kartais gali sudaryti juodą centrą. Ant MacConkey agaro salmonel÷s auga skaidriomis bespalv÷mis kolonijomis be precipitacijos zonos. Ant Bismuto sulfito agaro Salmonella typhi – juodos kolonijos, „triušio akies“ pavidalo, su metaliniu blizgesiu po 18 val.; po 48 val. – lygiai juodos kolonijos. Kitos salmonel÷s – po 18 val. kolonijos atrodo įvairiai – juodos, žalios, skaidrios ar matin÷s; po 48 val. – juodos, dažnai su juodom zonom aplink koloniją ir metalinio blizgesio. Ant Hektoen enteric agaro Salmonella spp. – m÷lynai žalios kolonijos, gali būti su juodais centrais. Salmonelių išvaizda gali skirtis ne tik nuo serotipo, bet ir nuo naudojamos atrankiosios mitybos terp÷s partijos.
Tik grynos kolonijos naudojamos biocheminiam ir serologiniam patvirtinimui. Biocheminis patvirtinimas. Kiekviena kultūra bakteriologine kilpele pas÷jama į specialias terpes. Brūkšniuojamas nuožulnus agaro paviršius ir įduriama į agaro vidų. Inkubuojama 24 h ± 3 h 37 °C ± 1 °C temperatūroje.
