LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
Mačiulskien÷ Justina
LIETUVOS PIENO SEKTORIAUS POKYČIŲ ANALIZö
Magistro darbas
Darbo vadov÷: Laima Matulien÷
Magistro darbas atliktas 2007-2008 metais Lietuvos veterinarijos akademijos
Socialinių mokslų ir informatikos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Justina Mačiulskien÷
__________________
(Vardas, pavard÷)
(parašas)
Magistro darbo vadov÷: Laima Matulien÷
(LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra)
__________________
(parašas)
Recenzentas (ai):
__________________
(parašas)
TURINYS
1. ĮVADAS...4
2. LITERATŪROS APŽVALGA...5 – 14 2.1 Pasaulio pieno ir pieno produktų rinkos apžvalga...5 – 7 2.2 ES pieno ir pieno produktų rinkos apžvalga...7 – 10 2.3 Pieno rinkos organizavimo priemonių valdymas...10 – 13 2.4 ES struktūrin÷s paramos priemon÷s...13
2.4.1 Investicijos į žem÷s ūkio valdas...13
2.4.2 Ankstyvas pasitraukimas iš žem÷s ūkio gamybos...14
2.4.3 Standartų laikymasis...14
3. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI...15
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...16 – 44 4.1. ES rinkos įtaka Lietuvos pieno sektoriui...16 – 34 4.1.1 Pieno kvotos...16 – 20 4.1.2 Pieno ir pieno produktų tiekimas...20 – 34 4.2 ES paramos įtaka Lietuvos pieno sektoriui...34 – 41 4.2.1 ES parama investicijoms į žem÷s ūkio valdas...34 – 35 4.2.2 ES parama ankstyvam pasitraukimui iš žem÷s ūkio gamybos...35 – 37 4.2.3 ES parama pieno ūkio standartų įgyvendinimui...37 – 38 4.2.4 Pieno ūkių struktūriniai pokyčiai...38 – 41 4.2.5 Superkamo pieno kokyb÷...41 – 44 5. IŠVADOS...45
6. SANTRAUKA (lietuvių ir anglų kalbomis)...46 – 47 7. LITERATŪRA...48
1. ĮVADAS
Europos Sąjungos (ES) maisto saugos strategija „nuo lauko iki stalo“ siekiama užtikrinti, kad vartotojų maistas būtų saugus, visavertis ir geros kokyb÷s. Europa gars÷ja didele ūkininkavimo ir žem÷s ūkio produktų įvairove. Tai lemia natūrali aplinka ir per šimtmečius ištobulinti ūkininkavimo būdai. Europos maistas ir g÷rimai, kaip ir puiki jos virtuv÷, yra svarbūs jos žmonių ir regionų kultūrin÷s tapatyb÷s aspektai. Pagrindinis ES žem÷s ūkio pranašumas – tai aukšta kokyb÷. ES yra viena svarbiausių pieno gamintojų ir vartotojų pasaulyje.
2006 m. sausio 1 d. Lietuvos ūkiuose sukurtos bendrosios žem÷s ūkio produkcijos vert÷ sudar÷ 1467,62 mln. eurų. Iš šios vert÷s gyvulininkyst÷s produkcijai teko 722,77 mln. eurų. Žem÷s ūkio produkcija sudaro 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto Lietuvoje. Pieno sektorius Lietuvoje yra prioritetin÷ žem÷s ūkio šaka. Pieno produktai sudar÷ 16,4 proc. žem÷s ūkio produkcijos dalies pagal vertę 2005 metais. Pieno eksportas sudaro didelę dalį viso žem÷s ūkio ir maisto produktų eksporto, kuriam sunaudojama apie 60 proc. parduoto perdirbti pieno. Žemdirbių pajamos už parduotą pieną sudaro trečdalį žem÷s ūkio produkcijos pardavimo pajamų (LR ŽŪM Lietuvos kaimo 2007 – 2013 metų programos priemon÷s. 2007 m. rugs÷jo 19d.).
Lietuvai tapus ES nare, pieno sektoriui iškilo nauji reikalavimai, pasikeit÷ pieno sektoriaus rinkos organizavimo priemon÷s. Nuo 2004 m. geguž÷s 1 d. Lietuvoje įsigaliojo griežtesni reikalavimai superkamam pienui. Nuo 2007 metų Lietuvoje be jokių išlygų prad÷ti taikyti Europos Sąjungos pieno kokyb÷s reikalavimai.
Lietuvos pieno perdirbimo sektorius yra labai koncentruotas. Jame dominuoja trys perdirbimo įmonių grup÷s, kurios įgyvendindamos ES maisto gamybos sanitarinius ir higieninius reikalavimus, sparčiai gerina produktų kokybę. 34 pieno perdirbimo įmon÷s ir 16 pieno surinkimo centrų turi ES sertifikatus, leidžiančius prekiauti tiek su ES, tiek su trečiosiomis šalimis (VMVT informacija.
http://www.vet.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). Pieno ir pieno produktų suvartojimas Lietuvoje kasmet did÷ja, tačiau atsilieka nuo ES pieno suvartojimo vidurkio. Pieno gamybos ir pl÷tros mastus lemia su ES suder÷tų gamybos kvotų įvykdymas, sektoriaus sugeb÷jimai tinkamai pasirengti darbui naujoje ekonomin÷je erdv÷je kooperuojantis ir racionaliai panaudojant valstybinių fondų paramą.
Darbo tikslas – atlikti Lietuvos pieno sektoriaus pokyčių analizę Lietuvai tapus Europos sąjungos nare.
Pagrindiniai uždaviniai:
- atlikti ES rinkos įtakos Lietuvos pieno sektoriui analizę;
- atlikti ES struktūrin÷s paramos ir ES rinkos organizavimo priemonių įtakos Lietuvos pieno ūkiui analizę.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Pasaulio pieno ir pieno produktų rinkos apžvalga
Svarbiausieji pasaulio pieno gamintojai yra Europos Sąjunga, Indija, JAV, Kinija, Rusija, Pakistanas (1 lentel÷) (UN Food and Agriculture organisation. http://faostat.fao.org Prieiga per internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). Okeanijai (Australijai ir N. Zelandijai) tenka tik apie 4 proc. pasaulin÷s pieno gamybos. Tačiau šios šalys tiekia 35 proc. visų eksportuojamų pieno produktų. Jeigu kelerius metus užsitęsusios sausros nustūm÷ Australijos pieno gamybą 10 metų atgal, tai N.Zelandija agresyviai didina savąją pieno produktų rinkos dalį. Daugiausiai pieno produktų importuoja Rusija, Meksika, Japonija, Alžyras, JAV, ES, Indonezija, Kinija, Filipinai (2 lentel÷) (UN Food and Agriculture organisation. http://faostat.fao.org Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
1 lentel÷. Pagaminta pieno (mln. tonų) 2006 metais Šalies pavadinimas Pieno gamyba, mln. tonų Augimas/Kritimas, proc. Šalies pavadinimas Pieno gamyba, mln. tonų Augimas/Kritimas, proc. ES-27 150 + 2,2 N.Zelandija 16 + 2-3
Indija 100 + 3,5 Ukraina 14 - 6,4 (balandis)
JAV 84 + 1,2 Meksika 11 + 1
Kinija 38 + 16 Argentina 10 - 11,5
Rusija 31 + 1,9 Australija 9 -10
Pakistanas 30 Augimas Kanada 8 Kritimas
Brazilija 25 + 2,8 Japonija 8 Kritimas
2 lentel÷. Šalys daugiausiai importavusios pieno produktų 2006 metais Importuojamų pieno produktų kiekis Šalies pavadinimas Skaičiais Procentais Rusija 430000 17 Meksika 282000 11 Japonija 240000 10 Alžyras 232000 9 JAV 218000 9 ES 218000 7 Indonezija 167000 7 Kinija 150000 6 Filipinai 141000 6
Daugiausiai pieno produktų suvartojama vienam šalies gyventojui Suomijoje, Švedijoje, Airijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Jungtin÷je Karalyst÷je, Australijoje ir Kanadoje (3 lentel÷) (Introduction to dairy Science and technology: Milk history, consumption,
production and composition. http://www.foodsci.uoguelph.ca/dairyedu/intro.htlm Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
Paskutiniais metais išaugo pieno ir pieno produktų kainos. Rekordinį kainų augimą įtakojo tai, kad ES neliko pieno miltelių ir sviesto atsargų. Spartus pajamų ir perkamosios galios did÷jimas Rusijoje ir kitose trečiosiose šalyse, ypatingai Azijoje, o taip pat naftą eksportuojančiose Afrikos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino šalyse žymiai sustiprino pasaulinę pieno produktų paklausą. Labiausiai pieno produktų kainų šuolį sąlygojo sumaž÷jusi pieno ir pieno produktų pasiūla. Sausros Australijoje apribojo pieno produktų eksportą iš šios šalies. Argentinos eksporto mokesčiai sumažino šios šalies pieno produktų pasiūlą. Indija šešiems m÷nesiams sustabd÷ pieno miltelių eksportą. Pieno produktų kainų augimą paskatino pašarinių grūdų brangimas ir sumaž÷jęs pieno ūkių pelningumas. Kritęs dolerio kursas taip pat kilstel÷jo pieno produktų kainas aukštyn.
3 lentel÷. Pieno ir pieno produktų suvartojimas vienam šalies gyventojui
Šalies pavadinimas Pienas, litrais Sūris, kg Sviestas, kg
Suomija 183,9 19,1 5,3 Švedija 145,5 18,5 1,0 Airija 129,8 10,5 2,9 Olandija 122,9 20,4 3,3 Norvegija 116,7 16,0 4,3 Ispanija 119,1 9,6 1,0 Šveicarija 112,5 22,2 5,6 JK 111,2 12,2 3,7 Australija 106,3 11,7 3,7 Kanada 94,7 12,2 3,3
Tarptautin÷se rinkose parduodama tik apie 7 proc. pasaulyje pagaminamo pieno. 2006 m. pagaminta apie 655 mln. tonų. pieno. 2007 m. pasaulyje pieno gamyba išaugo. Tačiau aukštos pašarų kainos neleidžia tik÷tis spartesn÷s pieno sektoriaus pl÷tros (UN Food and Agriculture organisation. http://faostat.fao.org Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
Maisto ir žem÷s ūkio organizacijos tarptautin÷s pieno produktų rinkos kainų indeksas 2007 m. balandį lyginant su 2006 m. lapkričiu padid÷jo 46 proc. Pieno miltelių kainos išaugo dar labiau. Lieso ir nenugriebto pieno miltelių kainos nuo 2006 m. lapkričio šoktel÷jo atitinkamai 56 ir 61 proc. Sūrių ir sviesto kainos padid÷jo atitinkamai 18 ir 34 proc. Kai kurių pieno gaminių kainos kitų pieno produktų kainų atžvilgiu gerokai išaugo. Pavyzdžiui, jei nenugriebto pieno miltelių kaina 2003 – 2006 m. vidutiniškai sudar÷ apie 85 proc. sūrių kainos, tai 2007 m. sudar÷ 125 proc. Šiuo metu daugiausiai pelno duoda sviesto ir lieso pieno miltelių gamyba (1 pav.) (Lietuvos žem÷s ūkio bendrovių informacija. http://www.lzuba.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
366 418 391 340 350 360 370 380 390 400 410 420 430
Guoda s ūris , s vies tas ir iš rūgų milteliai
S vies tas ir nugriebto pieno milteliai
S vies tas ir nenugriebto pieno milteliai E u r a i
1 pav. Pajamos, gautos perdirbus vieną toną pieno 2.2. ES pieno ir pieno produktų rinkos apžvalga
Europos Komisija prognozuoja, kad 2008 – 2014 m. pieno gamyba ES išliks stabili. Ji gali šiek tiek padid÷ti artimiausiu metu d÷l padid÷jusių pieno kainų.
4 lentel÷. Pieno gamyba, surinkimas ir galvijų skaičius 2005 – 2014 metais ES
Rodikliai 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. Gaminama ES – 15 mln. t 120,7 119,7 119,6 119,8 120,2 120,2 120,2 120,2 120,2 120,2 Gaminama ES 10, mln. t 21,9 21,7 21,7 21,7 21,7 21,6 21,6 21,6 21,6 21,6 Gaminama ES – 2 mln. t 6,3 6,0 5,9 5,8 5,7 5,7 5,6 5,6 5,6 5,5 Gaminama iš viso, mln. t 148,9 147,5 147,2 147,3 147,5 147,5 147,4 147,4 147,3 147,3 Surenkama, mln.t 133,5 132,7 132,9 133,6 134,4 134,7 135,0 135,3 135,5 135,6 Produktyvumas ES – 15 kg iš karv÷s 6550 6686 6784 6852 6927 7010 7080 7130 7165 7194 Produktyvumas ES – 10 kg iš karv÷s 4830 4985 5015 5255 5465 5606 5752 5902 6056 6219 Produktyvumas ES – 2 kg iš karv÷s 3175 3077 3040 3020 2963 3011 3056 3102 3150 3193 Bendras produktyvumas kg iš karv÷s 5970 6088 6161 6259 6351 6445 6531 6603 6666 6723 Karvių skaičius mln. ES - 15 18,4 17,9 17,6 17,5 17,4 17,1 17,0 16,9 16,8 16,7 Karvių skaičius mln. ES - 10 4,5 4,3 4,3 4,1 4,0 3,9 3,8 3,7 3,6 3,5 Karvių skaičius mln. ES - 2 2,0 2,0 1,9 1,9 1,9 1,9 1,8 1,8 1,8 1,7 Bendras karvių skaičius mln. ES 24,9 24,2 23,9 23,5 23,2 22,9 22,6 22,3 22,1 21,9
Tačiau manoma, kad nuo 2009 m. visa pieno gamyba laipsniškai maž÷s d÷l nuolatinio būtiniausių pieno produktų gamybos maž÷jimo, daugiausia naujosiose šalyse nar÷se. Kita vertus, tikimasi, jog padid÷s perdirb÷jams tiekiamo pieno kiekis – daugiausia d÷l to, kad naujosiose šalyse nar÷se pienas vis dažniau bus parduodamas ne tiesioginiam vartojimui, o pristatomas į pieno įmones perdirbimui.
2007 – 2014 metais ES numatyta pieno gamybą padidinti 400 tūkstančių tonų. Pieno pristatymas perdirbimui padid÷s 2,7 mln. tonų. Manoma, kad toliau did÷s karvių produktyvumas, ypač ES – 10 šalyse. Mažesnio karvių produktyvumo tikimasi Rumunijoje ir Bulgarijoje. Bendras karvių skaičius ES tur÷tų palaipsniui maž÷ti. Tačiau did÷jant karvių produktyvumui, tai netur÷s didesn÷s įtakos pieno ir pieno produktų gamybai (4 lentel÷) (Milk production, deliveries and dairy herd in the EU 27. http://ec.europa.eu/agriculture/publi/caprep/prospects2007b/tabdairy.pdf Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
5 lentel÷. Sūrio gamyba, prekyba ir vartojimas 2005 – 2014 metais ES
Rodikliai 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. Gamyba ES - 15, tūkst. t 7525 7637 7721 7817 7907 7980 8037 8091 8142 8191 Gamyba ES - 10, tūkst. t 965 1030 1081 1124 1169 1195 1222 1247 1269 1288 Gamyba ES – 2, tūkst. t 151 160 162 176 206 222 224 225 226 228 Gamyba ES, tūkst. t 8641 8827 8964 9117 9283 9398 9484 9563 9637 9707 Importas, tūkst. t 94 101 101 101 103 105 107 109 111 113 Eksportas, tūkst. t 551 586 622 625 604 593 593 584 574 547 Vartojimas ES, tūkst. t 8184 8342 8443 8593 8781 8909 8998 9087 9174 9273 Vienam asmeniui ES – 15 kg 18,6 18,8 18,8 19,0 19,2 19,3 19,4 19,6 19,7 19,8 Vienam asmeniui ES – 10 kg 11,4 12,3 13,2 13,9 15,0 15,7 16,0 16,3 16,6 17,0 Vienam asmeniui ES – 2 kg 4,7 5,1 5,7 6,3 7,3 8,0 8,6 9,1 9,7 10,6 Vienam asmeniui ES, kg 16,7 17,0 17,2 17,5 17,8 18,1 18,3 18,5 18,6 18,8
Prognozuojama, kad ES pieno produktų gamybą ir toliau labiausiai skatins sūrio vartojimas. 2007–2014 m. sūrių gamybą tikimasi padidinti dar 470 tūkst. tonų. Manoma, kad vartojimas augs dar 830 tūkst. tonų. Prognozuojama, kad sūrio vartojimas ES – 10 išaugs 22 proc., o ES – 2 išaugs 46 proc. Sūrio vartojimas ES -15 taip pat toliau did÷s (5 proc.), tik daug mažesniu tempu. Kadangi tikimasi, kad importas padid÷s nežymiai, ES sūrio eksportas tur÷tų sumaž÷ti. Papildomai 830 tūkst.
tonų suvartojamo sūrio pagaminti prireiks maždaug 6,2 mln. tonų pieno (5 lentel÷) (Milk
production, deliveries and dairy herd in the EU 27.
http://ec.europa.eu/agriculture/publi/caprep/prospects2007b/tabdairy.pdf Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
Šviežių pieno gaminių vartojimas – tai dar vienas ES pieno produktų gamybos variklis. Pastebimos dvi ryškios tendencijos. Viena vertus, maž÷ja geriamojo pieno vartojimas. Antra vertus, did÷ja raugintų pieno gaminių vartojimas. Tikimasi, kad visas vartojimas toliau per metus augs po 0,5 proc. arba 0,25 mln. tonų pieno. Tod÷l 2014 m. bus papildomai suvartota 1,75 mln. tonų pieno.
Tikimasi, kad sviesto vartojimas ir toliau maž÷s, nepaisant nedidelio padid÷jimo pastaraisiais metais. Prognozuojama, kad sviesto gamyba 2007 – 2014 metais maž÷s 194 tūkst. tonų d÷l didesnio pieno riebalų panaudojimo sūrio gamybai ir mažesnio riebalų kiekio žaliame piene. Tai reiškia, kad eksportas laipsniškai maž÷s. Manoma, kad 2014 m. ES sviesto importas beveik viršys eksportą. Nesitikima, kad bus v÷l kaupiamos pieno produktų atsargos (6 lentel÷) (Milk production, deliveries
and dairy herd in the EU 27.
http://ec.europa.eu/agriculture/publi/caprep/prospects2007b/tabdairy.pdf Prieiga per internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
6 lentel÷. Sviesto gamyba, prekyba ir vartojimas 2005 – 2014 metais ES
Rodikliai 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. Gamyba ES – 15, tūkst. t 1917 1826 1846 1794 1769 1737 1716 1701 1686 1674 Gamyba ES – 10, tūkst. t 262 246 253 248 241 242 241 238 236 235 Gamyba ES – 2, tūkst. t 15 16 16 17 18 17 16 15 14 13 Gamyba ES, tūkst. t 2195 2089 2116 2059 2028 1996 1973 1954 1936 1922 Importas, tūkst. t 80 92 85 85 85 85 85 85 85 85 Eksportas, tūkst. t 338 252 180 90 81 81 69 60 52 54 Vartojimas ES, tūkst. t 1968 1997 2078 2054 2032 2000 1989 1979 1969 1952 Vienam asmeniui ES – 15 kg 4,48 4,53 4,72 4,65 4,59 4,51 4,49 4,46 4,44 4,41 Vienam asmeniui ES – 10 kg 2,89 2,89 2,90 2,90 2,88 2,84 2,79 2,78 2,77 2,69 Vienam asmeniui ES – 2 kg 0,95 1,01 1,03 1,06 1,09 1,12 1,17 1,21 1,26 1,30 Vienam asmeniui ES, kg 4,03 4,07 4,23 4,17 4,13 4,06 4,04 4,02 4,00 3,97
Manoma, kad lieso pieno miltelių gamyba maž÷s visą prognozuojamą laikotarpį, nes sūrio ir šviežių gaminių gamybai yra naudojama daugiau baltymų. Kadangi prognozuojama, jog gamyba maž÷s, o vartojimas išliks toks pat, tikimasi, kad sumaž÷s eksportas. 2014 m. Europos Sąjungos lieso pieno miltelių eksportas jau šiek tiek viršys importą. Taip pat nesitikima, kad šalys nar÷s kaups lieso pieno miltelių atsargas (7 lentel÷) (Milk production, deliveries and dairy herd in the EU 27. http://ec.europa.eu/agriculture/publi/caprep/prospects2007b/tabdairy.pdf Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
7 lentel÷. Lieso pieno miltelių gamyba, prekyba ir vartojimas 2005 – 2014 metais ES
Rodikliai 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. Gamyba ES – 15, tūkst. t 760 691 749 707 683 667 655 645 643 637 Gamyba ES – 10, tūkst. t 198 167 184 186 183 182 179 176 173 170 Gamyba ES – 2, tūkst. t 4 3 3 0 0 0 0 0 0 0 Gamyba ES, tūkst. t 962 861 935 893 866 849 834 821 816 807 Importas, tūkst. t 10 21 27 20 20 10 10 10 10 10 Eksportas, tūkst. t 190 85 170 120 89 62 52 41 40 39 Vartojimas ES, tūkst. t 847 797 793 793 797 797 792 790 786 778 Vartojimas ES – 15, tūkst.. t 785 728 720 722 729 730 728 727 724 717 Vartojimas ES – 10, tūkst. t 45 60 62 60 57 54 52 50 49 48 Vartojimas ES – 2, tūkst. t 19 9 12 12 12 12 12 12 13 13
Nenugriebto pieno milteliai daugiausia gaminami trečiųjų šalių rinkoms. Tačiau kiti nenugriebto pieno miltelių tiek÷jai į pasaulio rinką yra konkurencingesni už ES. Tod÷l manoma, jog nenugriebto pieno miltelių gamyba ir eksportas laipsniškai maž÷s. Tikimasi, kad nenugriebto pieno miltelių vartojimas nepakis.
Tai reiškia, kad vien augančiai vidaus paklausai patenkinti reik÷s 8 mln. tonų pieno. Tod÷l iš esm÷s ES pieno gaminių rinkos perspektyvos yra labai palankios.
2.3. Pieno rinkos organizavimo priemonių valdymas
Pagrindinis pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo tikslas – didinti pieno ir pieno produktų konkurencingumą kartu palaikant pieno gamintojų pajamas. Šiam tikslui pasiekti veikia ES pieno gamybos kvotų sistema, kurios ribose taikomų rinkos organizavimo priemonių pagalba
finansuojamas konkretus (nustatytas) pieno kiekis. Lietuvoje palaipsniui prad÷ta taikyti pieno gamybos kvotų sistema, vidaus rinkos organizavimo priemon÷s ir eksporto subsidijos.
Pagrindines pieno gamybos kvotų administravimo funkcijas atlieka Nacionalin÷ mok÷jimo agentūra prie Žem÷s ūkio ministerijos. Ji nustato individualias pieno gamintojų kvotas, tvirtina supirk÷jus, kontroliuoja supirk÷jus ir pieno gamintojus, administruoja gamintojų pateiktas paraiškas, pranešimus, deklaracijas, administruoja supirk÷jų pateiktas m÷nesines ir metines ataskaitas, nagrin÷ja gamintojų/supirk÷jų skundus. Viršijus nacionalinę kvotą, surenka mokestį iš viršijusių kvotą gamintojų (už pieno pardavimo perdirbti kvotos viršijimą – per supirk÷ją) ir perveda jį Europos Komisijai.
Įgyvendinant pieno gamybos kvotų sistemą, Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras suprojektavo ir įdieg÷ Pieno kvotų sistemos duomenų bazę. Joje sukaupta informacija apie pieno gamintojų parduotus pieno kiekius pieno supirkimo įmon÷ms bei tiesiogiai vartoti. Pieno supirkimo įmon÷s jau 2002 m. pateik÷ Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui ataskaitas apie metinį iš individualių pieno gamintojų supirktą pieno kiekį ir jo riebumą, o nuo 2003 m. patvirtintos pieno supirkimo įmon÷s kas m÷nesį teikia ataskaitas apie iš individualių pieno gamintojų supirktą pieno kiekį ir riebumą. Apdorojus pieno supirkimo įmonių bei pieno gamintojų pateiktus duomenis, 2003 m. Lietuvos pieno gamintojams buvo nustatytos laikinosios pieno gamybos kvotos, o 2004 m. balandžio 1 d. – pieno gamybos kvotos.
Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, dalyvaudamas pieno kvotų valdyme, atsako už ataskaitų, gautų iš pieno supirkimo įmonių, pieno gamintojų prašymų, paraiškų ir deklaracijų duomenų įvedimą į pieno kvotų administravimo informacinę sistemą, jų sutikrinimą, o nuo 2007 m. gruodžio 1 d. atsako už jų įvertinimą, pieno gamintojų informavimą apie duomenų neatitikimus bei informacijos ir pirminių dokumentų pateikimą Nacionalinei mok÷jimo agentūrai.
Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras nuo 2005 metų valdo papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už kvotinį pieną. Tam tikslui sukurta ir įdiegta Kvotų tiesioginių išmokų informacin÷ sistema, kurios pagalba apskaičiuojamos papildomos nacionalin÷s tiesiogin÷s išmokos už kvotinį pieną kiekvienam pieno gamintojui, o apskaičiuotos sumos perduodamos Nacionalinei mok÷jimo agentūrai, kuri perveda apskaičiuotas sumas kiekvienam pieno gamintojui į jų nurodytas banko sąskaitas. Šios sistemos pagalba 2005 metais 96433 pieno gamintojams buvo priskaičiuota 50,8 mln. Lt, o 2006 metais 81785 pieno gamintojams – 55,9 mln. Lt. (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras sukūr÷ ir įdieg÷ Pieno kvotų prekybos informacinę sistemą. Pieno kvotų prekybą numatyta vykdyti elektroninio aukciono būdu.
Informacija apie nupirktus bei parduotus pieno kvotų kiekius bus teikiama Nacionalinei mok÷jimo agentūrai.
Savivaldyb÷s surenka ir registruoja gamintojų deklaracijas, paraiškas bei skundus, tikrina pirminius duomenis, v÷liau juos perduoda centrui. Tinkamai užpildytas deklaracijas ir paraiškas įregistruoja, netinkamai užpildytas atmeta ir apie tai informuoja gamintojus.
VĮ „Pieno tyrimai“ teis÷s aktų nustatyta tvarka teikia Nacionalinei mok÷jimo agentūrai gamintojų, kurių pienas tiriamas įmon÷je, asmens duomenis.
Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba pagal kompetenciją informuoja agentūrą apie gamintojams ir supirk÷jams pritaikytą atsakomybę už agentūros nustatytus pažeidimus.
VšĮ Lietuvos žem÷s ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurai konsultuoja gamintojus paraiškų ir deklaracijų pildymo bei kitais kvotų sistemos klausimais.
Valstyb÷s supirkimas – tai priemon÷, kurios tikslas – palaikyti gamintojo žaliavos kainą. Taikomas sviesto ir lieso pieno miltų supirkimui. Vykdo VĮ Lietuvos žem÷s ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Pirkimai vyksta nuo kovo 1 d. – rugpjūčio 31 d. Valstyb÷ gali supirkti sviestą kai jo rinkos kaina yra mažesn÷ nei 92 proc. įprastos rinkos kainos. Valstyb÷s supirkimo kaina – ne mažesn÷ kaip 90 proc. įprastos rinkos kainos. Pirkimai (be konkurso) buvo ribojami 2004 – 2005 m. iki 70 tūkst.tonų, 2005 – 2006 m. – iki 60 tūkst.tonų, 2006 – 2007 m. – iki 50 tūkst. tonų. Kai ES atsargų limitas išnaudojamas, sviestas superkamas konkurso būdu. 2004 – 2005 m. sviesto supirkimo kaina buvo 305,23 eurų/100 kg (1053,9 Lt). Lieso pieno miltų supirkimo kaina buvo 195,24 eurų/kg (674,1 Lt). 2004 – 2005 m. lieso pieno miltų buvo leidžiama supirkti iki 109 tūkst. tonų (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt
Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
Parama privačiam produktų saugojimui – tai priemon÷, kurios tikslas – subalansuoti rinkos sezoninius svyravimus. Parama teikiama už tai, kad sviestas nurodytą laikotarpį išlaikomas (saugojamas) įmonių sand÷liuose ir netiekiamas rinkai. Sutartis d÷l privataus saugojimo su įmone sudaro VĮ Lietuvos žem÷s ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Terminas – nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Minimalus saugojimo laikotarpis 90 d., maksimalus – 210 d. Paramos dydį ES nustato kasmet, atsižvelgiant į pieno produktų saugojimo kaštus.
Parama vidaus vartojimo ir perdirbimo skatinimui – skiriama sviestui, liesam pienui ir lieso pieno miltams bei pienui. Teikiant paramą sviestui, sand÷liuose sukauptas sviestas gali būti perdirbtas į koncentruotą sviestą ir parduodamas žemesn÷mis kainomis naudoti maisto, konditerijos, ledų pramonei. Parama gali būti skiriama konkurso būdu ir tada, kai sviestas parduodamas tiesiogiai vartoti (pvz., viešbučiams), taip pat pelno nesiekiančioms organizacijoms (kariuomenei, kal÷jimams). Parama teikiama liesam pienui, kai jis panaudojamas kazeino gamyboje ir gyvulių
pašarui, bei lieso pieno miltams, kai juos naudoja įmon÷s – pašarų gamintojos. Paramos dydžiai nustatomi ES teis÷s aktais. Remiamas pieno tiekimas vaikų ugdymo įstaigoms, skatinant vaikus įprasti vartoti daugiau pieno. Šiuo atveju kompensuojama dalis pieno ar kai kurių pieno produktų kainos, vaikams reguliariai lankantiems vaikų ugdymo ir švietimo įstaigas. Vienam moksleiviui per dieną skiriama ne daugiau kaip 0,25 l pieno (kitų pieno produktų kiekiui apskaičiuoti taikomas ekvivalentas).
Eksporto subsidijų tikslas – išlyginti produktų ES ir pasaulin÷s kainos skirtumą, nes ES gamintojų kainos yra aukštos. Teis÷s aktais patvirtintas sąrašas remiamų produktų, parduodant iš sand÷lių ir tiesiogiai iš rinkos. Iki šiol pieno produktams subsidijų dydžiai buvo fiksuojami vienodi į visas šalis, išskyrus sūrius, kurių eksporto subsidijos skiriamos pagal paskirties šalis. Subsidijos dydis nustatomas Europos Komisijos ir gali būti koreguojamos 2 kartus per m÷nesį, priklausomai nuo rinkos situacijos (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija.
http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). 2.4. ES struktūrin÷s paramos priemon÷s
2.4.1. Investicijos į žem÷s ūkio valdas
Investicijos į žem÷s ūkio valdas priemon÷s tikslas – spartinti žem÷s ūkio valdų restruktūrizavimą ir modernizavimą, sumažinti gamybos sąnaudas, padidinti ūkininkų pajamas iš žem÷s ūkio ir su juo susijusios veiklos, pagerinti gyvenimo, darbo ir gamybos sąlygas, pagerinti produktų kokybę, išsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę, higienos ir darbo sąlygas, gyvūnų gerov÷s standartus bei skatinti žem÷s ūkio ir su juo susijusios veiklos įvairinimą.
Lietuvoje žem÷s ūkio reforma buvo grindžiama privačios nuosavyb÷s teis÷s atkūrimu, d÷l to susiformavo gana nedidel÷s, mažai konkurencingos žem÷s ūkio valdos. Pieno ir m÷sos gamyba tradiciškai yra svarbiausi žem÷s ūkio gamybos sektoriai. Pieno gamybos sektoriuje vis dar dominuoja smulkūs, mažo našumo ūkiai, kurie perdirbimo pramonei tiekia daugiau negu 70 proc. pieno. Gyvulininkyst÷s ūkiuose aktuali problema – produkcijos kokyb÷ (ypač pieno), taip pat higienos, gyvūnų gerov÷s ir aplinkosaugos standartų užtikrinimas. Pagal šios priemon÷s paramos teikimo sąlygas reikalaujama, kad gyvulininkyst÷s ūkiai įgyvendintų gyvūnų gerov÷s, aplinkos ir higienos standartus bei užtikrintų saugias darbo sąlygas, investuodami į gamybos modernizavimą. Kadangi šių reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su papildomomis, ne pelno investicijomis, ūkininkams suteikiama galimyb÷ pasinaudoti laikina žem÷s ūkio pl÷tros priemone, kuria siekiama atitikti ES aplinkos, higienos, gyvūnų gerov÷s, maisto produktų ir darbo saugos standartus (Lietuvos BPD 2004 – 2006 m.; LR ŽŪM Lietuvos kaimo 2007 – 2013 metų programos priemon÷s. 2007 m. rugs÷jo 19d.; LR ŽŪM Kaimo pl÷tros 2004 – 2006 m. planas. 2004 m. birželio 11 d.).
2.4.2. Ankstyvas pasitraukimas iš žem÷s ūkio gamybos
Parama pagal šią priemonę apima kompensacinę išmoką, kuria kompensuojamos paramos gav÷jų, apsisprendusių nutraukti prekinę žem÷s ūkio gamybą, prarastos pajamos ne ilgesniu kaip 15 metų laikotarpiu (paramos mok÷jimo trukm÷ priklauso nuo pareišk÷jo amžiaus paraiškos pateikimo metu). Parama teikiama asmenims, užsiimantiems žem÷s ūkio veikla ir nusprendusiems nutraukti prekinę žem÷s ūkio gamybą ir perleisti savo valdą kitiems asmenims (toliau – perleid÷jas), ir ūkio darbuotojams, apsisprendusiems visam laikui nutraukti ūkio darbuotojo veiklą po valdos perleidimo. Parama neteikiama vyresniam kaip 70 metų amžiaus perleid÷jui ir nustatyto pensinio amžiaus ūkio darbuotojui. Nuo 2006 m. Lietuvos Respublikoje nustatytas vyrų pensinis amžius yra 62,5 metų, moterų – 60 metų. Bet kokie nustatyto pensinio amžiaus pasikeitimai yra tiesiogiai susiję su pareišk÷jų amžiaus kriterijumi. Metinę išmoką sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamoji metin÷s išmokos dalis už perleistos žem÷s ūkio paskirties žem÷s hektarą mokama siekiant diferencijuoti kompensacines išmokas ir taip paskatinti vyresnio amžiaus vidutinio dydžio žem÷s ūkio valdų valdytojus dalyvauti ankstyvo pasitraukimo iš prekin÷s žem÷s ūkio gamybos priemon÷je. Šios paramos suma priklauso nuo perleistos žem÷s ūkio paskirties žem÷s ploto.
Siekiant išvengti galimo perkompensavimo, metin÷s išmokos paramos gav÷jui pastovioji dalis sumažinama suma, lygia jo gaunamų socialinių išmokų sumai (šiuo atveju – metinei gaunamos valstybin÷s socialinio draudimo pensijos ar išankstin÷s valstybin÷s socialinio draudimo pensijos išmokų sumai). Paraišką pagal ankstyvo pasitraukimo iš prekin÷s žem÷s ūkio gamybos priemonę gali pateikti tik vienas iš sutuoktinių (paramą gauti keliems vienos valdos perleid÷jams galimyb÷ nenumatyta) (Lietuvos BPD 2004 – 2006 m.; LR ŽŪM Lietuvos kaimo 2007 – 2013 metų programos priemon÷s. 2007 m. rugs÷jo 19d.; LR ŽŪM Kaimo pl÷tros 2004 – 2006 m. planas. 2004 m. birželio 11 d.).
2.4.3. Standartų laikymasis
Kaimo pl÷tros 2004–2006 m. plano priemon÷je „Standartų laikymasis“ priemone buvo siekiama dalinai kompensuoti ūkininkų, žem÷s ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ar kitų žem÷s ūkio veiklos subjektų išlaidas, susidariusias vykdant 1992 m. birželio 16 d. ES Tarybos direktyvos 92/46/EEB, nustatančios žalio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno pagrindo produktų gamybos bei pateikimo į rinką veterinarijos taisykles, bei 1991 m. gruodžio 12 d. ES Tarybos direktyvos Nr. 91/676/EEB d÷l vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žem÷s ūkio šaltinių reikalavimus (Lietuvos BPD 2004 – 2006 m.; LR ŽŪM Lietuvos kaimo 2007 – 2013 metų programos priemon÷s. 2007 m. rugs÷jo 19d.; LR ŽŪM Kaimo pl÷tros 2004 – 2006 m. planas. 2004 m. birželio 11 d.).
3. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI
Darbas atliktas 2007 – 2008 metų laikotarpiu Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s technologijos fakulteto Socialinių mokslų ir informatikos katedroje. Tyrimo objektas – Lietuvos pieno ūkio statistiniai rodikliai, Nacionalin÷ žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros 2000 – 2006 metų programa, Kaimo pl÷tros 2007 – 2013 metų programa bei Europos Komisijos statistiniai duomenys.
Darbe buvo tiriami pagrindiniai pieno kvotų ir pieno ir jo produktų tiekimo į rinką rodikliai pagal pieno produktų rūšis: KN 0401 – nekoncentruotas pienas ir grietin÷l÷, į kuriuos neprid÷ta cukraus ar kitų saldiklių; KN 0402 – pienas ir grietin÷l÷, koncentruoti arba į kuriuos prid÷ta cukraus ar kitų saldiklių; KN 0403 – pasukos, rūgpienis ir grietin÷, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietin÷l÷, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos prid÷ta arba neprid÷ta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos prid÷ta arba neprid÷ta vaisių, riešutų arba kakavos; KN 0404 – išrūgos, koncentruotos arba nekoncentruotos, į kurias prid÷ta arba neprid÷ta cukraus ar kitų saldiklių, taip pat produktai iš natūralių pieno sudedamųjų dalių, į kuriuos prid÷ta arba neprid÷ta cukraus ar kitų saldiklių, nenurodyti kitoje vietoje; KN 0405 – sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai, taip pat pieno pastos; KN 0406 – sūriai ir varšk÷. Darbe taip pat buvo nagrin÷jami laktoz÷s, kazeino bei ledų tiekimo į rinką rodikliai.
Darbe buvo nagrin÷jamos pieno ūkio ES struktūrin÷s paramos priemon÷s pagal Lietuvos 2004 – 2006 metų BPD kaimo pl÷tros priemonę – investicijos į žem÷s ūkio valdas ir ES paramos priemon÷s pagal kaimo pl÷tros 2004 – 2006 metų planą – ankstyvas pasitraukimas iš žem÷s ūkio gamybos bei standartų laikymasis. Darbe taip pat buvo tiriamos pieno produktų rinkos paramos priemon÷s.
Struktūriniai pieno ūkio pokyčiai buvo vertinami pagal galvijų, karvių ir laikytojų skaičių, pieno ūkio dydį, karvių produktyvumą.
Superkamo pieno kokyb÷ buvo vertinama pagal bendrą bakterijų skaičių 1ml pieno, somatinių ląstelių skaičių 1 ml pieno, pašalinį vandenį ir inhibitorines medžiagas piene. Aukščiausios rūšies piene gali būti iki 75000 bakterijų ir iki 300000 somatinių ląstelių 1 ml pieno. Pirmos rūšies piene gali būti ne daugiau kaip 100000 bakterijų ir ne daugiau kaip 400000 somatinių ląstelių 1 ml pieno. Antros rūšies piene gali būti ne daugiau kaip 400000 bakterijų ir ne daugiau kaip 500000 somatinių ląstelių. Pienas iš gamintojo nesuperkamas, kai apskaičiuotas pieno bakterinio užterštumo ar somatinių ląstelių geometrinis vidurkis yra didesnis nei nustatytas antros rūšies pienui.
Tyrimas atliktas naudojant statistinius ir matematinius duomenų analiz÷s ir grafinio vaizdavimo , lyginamosios analiz÷s, mokslin÷s literatūros analiz÷s ir sintez÷s metodus.
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 4.1. ES rinkos įtaka Lietuvos pieno sektoriui 4.1.1. Pieno kvotos
Siekiant kontroliuoti pieno ir pieno produktų gamybą bei tiekimą į rinką, nuo 1984 m. Europos Sąjungoje įvesta pieno kvotų sistema. Pieno gamybos kvotų sistemos įdiegimas buvo svarbi Lietuvos naryst÷s Europos Sąjungoje sąlyga. Kiekvienai šaliai narei yra nustatyta, kiek natūralaus riebumo pieno ji gali realizuoti rinkoje. Pieno gamybos kvota susideda iš pardavimo perdirbti kvotos (pienas parduodamas supirkimo įmon÷ms) ir pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos (pienas parduodamas/atiduodamas tiesioginiams vartotojams – gimin÷ms, kaimynams, turguose ir pan.).
Bendroji nacionalin÷ pieno kvota – Stojimo į Europos Sąjungą sutartyje Lietuvai nustatytas kvotos metams bendrasis pieno pateikimo rinkai kiekis, tai yra pieno pardavimo perdirbti ir pardavimo tiesiogiai vartoti kvotų suma. Šis kiekis paskirstomas tarp pieno gamintojų, kurie per kvotos metus gali parduoti supirk÷jams arba parduoti (atiduoti) tiesiogiai vartoti jiems nustatytą pieno kiekį, nemok÷dami sumos už kvotos viršijimą. Bet koks pieno kiekis, „palikęs“ pieno ūkį, yra kvotuojamas. Kvotos metai – 12 m÷nesių laikotarpis nuo balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d., per kurį tvarkoma parduodamo, ūkyje suvartojamo bei superkamo pieno ir jo produktų apskaita.
Pieno gamintojai gali tur÷ti vienos ar abiejų rūšių kvotas, jas keisti ar perduoti (paveld÷ti, dovanoti). Nuo 2007 m. balandžio 1 d. galima nusipirkti (parduoti) arba išsinuomoti (išnuomoti) turimą pieno gamybos kvotą, o nuo 2007 m. liepos 1 d. – parduoti pieno gamybos kvotų aukcione.
Dabartinis pieno kvotų režimas galioja iki 2008 metų balandžio. 2003 m. ES Taryba numat÷ jį pratęsti iki 2014 – 2015 m. Per trejus metus – nuo 2005 m. birželio iki 2007 m. rugpjūčio – visose ES šalyse, kurioms kvotos specialiai nebuvo didinamos, jos buvo padidintos 1,5 proc. Europos Komisija siūlo 2008 – 2009 m. jas didinti 2 proc. (8 lentel÷) (Tarybos reglamentas KOM(2007) 802 galutinis, 2007/0281 (CNS)). Tuo tarpu nuo 2015 m. numatoma panaikinti pieno kvotų režimą, jei Europos Komisija nepasiūlys pratęsti jo galiojimą ir šiam pasiūlymui kvalifikuota balsų dauguma nepritars ES šalys. Siūlomas pieno kvotų padidinimas panaikintų suvaržymus gamintojams, kurių gamybos išlaidos mažos, o tai didintų pieno gamybą. Tačiau, kita vertus, d÷l pieno gamybos did÷jimo maž÷tų pieno kainos. D÷l mažesnių pieno kainų kai kurie gamintojai, kurių gamybos išlaidos didel÷s, gali sumažinti arba nutraukti gamybą. Kita vertus, jei ES ir pasaulio mastu paklausa did÷s, kaip tikisi Europos Komisija, ir jei visas sektorius taps konkurencingesnis, tai labai sumažins biudžeto išlaidas intervencin÷ms ir išor÷s bei vidaus šalinimo priemon÷ms. Kita vertus, jei, kaip tikimasi, kvotų padidinimas ir jų panaikinimas paskatins produkcijos did÷jimą, mažesnes kainas ir didesnį sektoriaus konkurencingumą, Europos Parlamento narių nuomone, tai tur÷s
neigiamas pasekmes regionams, kuriuose n÷ra palankių sąlygų ir pieno pagaminama mažiau. Pieno kvotų padidinimas 2 proc. 2008 – 2009 m. leistų pagaminti papildomą 2,85 mln. tonų pieno kiekį. Abejojama, ar toks siūlymas pateisinamas atsižvelgiant į tai, kad visoje ES pieno kvotos išnaudojamos nepakankamai. 2006 – 2007 m. duomenys rodo, kad ES buvo neišnaudota 1,9 mln. tonų kvota. 18 iš 27 ES valstybių pagamino mažiau pieno negu leido jų kvotos. Europos Komisija prognozuoja, kad 2007 – 2008 m. bus neišnaudota 3 mln. tonų kvotų, nepaisant palyginti aukštų pieno kainų (Tarybos reglamentas KOM(2007) 802 galutinis, 2007/0281 (CNS)).
8 lentel÷. Planuojamos pieno kvotos 2008 – 2009 metams
Šalies pavadinimas Pieno kvota (tonomis)
Belgija 3427288,740 Bulgarija 998580,000 Čekija 2792689,620 Danija 4612619,520 Vokietija 28847420,391 Estija 659295,360 Airija 5503679,280 Graikija 836923,260 Ispanija 6239289,000 Prancūzija 25091321,700 Italija 10740661,200 Kipras 148104,000 Latvija 743220,960 Lietuva 1738935,780 Liuksemburgas 278545,680 Vengrija 2029861,200 Malta 49671,960 Nyderlandai 11465630,280 Austrija 2847478,469 Lenkija 9567745,860 Portugalija 1987521,000 Rumunija 3118140,000 Slov÷nija 588170,760 Slovakija 1061603,760 Suomija 2491930,710 Švedija 3419595,900 Jungtin÷ Karalyst÷ 15125168,940
Europos Komisija taip pat prognozuoja, kad 2007 – 2014 m. papildomai prireiks apie 8,0 mln. tonų pieno. Tačiau Europos Parlamento Žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros komitetas pažymi, kad Europos Komisija atsižvelgia tik į paklausos, bet ne į gamybos did÷jimą arba į besikeičiantį pieno panaudojimą, kai paklausesni tampa daugiau pajamų duodantys pieno produktai (daugiau sūrio gaminių ir mažiau nugriebto pieno miltelių, nenugriebto pieno miltelių bei sviesto). Be to, nuo 2008 m. balandžio 1 d. vienuolikoje ES šalių kvotos bus padidintos 0,5 proc., o tai reiškia papildomus
700 tūkst. tonų pieno. Galiausiai diskusijos d÷l pieno kvotų ES padidinimo vyko 2006 m. pagrindu, kai kilo tarptautin÷s pieno produktų kainos, o pastaruoju metu kainos maž÷jo. Tod÷l Europos Parlamento deputatai nepritaria papildomam kvotų padidinimui 2 proc. 2008 – 2009 m. ir mano, kad reikalinga tolesn÷ analiz÷. Savo ruožtu deputatai ragina Europos Komisiją 2008 – 2009 m. įdiegti ES pieno kvotų subalansavimo mechanizmą. Jeigu pieno kvotų sistema iš tiesu būtų panaikinta 2014 – 2015 m., deputatai nor÷tų užtikrinti papildomas priemones siekiant sušvelninti reformos padarinius. Jų nuomone, tiesiogin÷s išmokos, tikslinga kaimo pl÷tros politika ir pieno fondo arba restruktūrizavimo schemos sukūrimas gal÷tų pad÷ti užtikrinti pieno sektoriaus prisitaikymą (Tarybos reglamentas KOM(2007) 802 galutinis, 2007/0281 (CNS)).
1646939 1646939 1704839 1704839 1279788 1520288 1586146 1586146 367150 126650 118693 118693 0 200000 400000 600000 800000 1000000 1200000 1400000 1600000 1800000 2004 - 2005 m. 2005 - 2006 m. 2006 - 2007 m. 2007 - 2008 m. T ū k st . to n ų
Bendra pieno k vota Pardavimo perdirbti k vota Pardavimo ties iogiai vartoti k vota
2 pav. Lietuvos pieno kvotos kitimas
Lietuva ES pieno gamybos kvotų sistemą taiko jau trečius metus. Per šį laikotarpį pasikeit÷ tiek santykis tarp pardavimo perdirbti ir pardavimo tiesiogiai vartoti kvotų, tiek Lietuvai nustatyta bendroji nacionalin÷ kvota. Nuo 2006 m. balandžio 1 d. Lietuvai iš specialaus restruktūrizavimo rezervo papildomai skirta 57900 tonų pardavimo perdirbti kvotos. Lietuva pagal pieno kvotos dydį yra 18 vietoje ES. Bendra nacionalin÷ pieno kvota 2006 – 2007 metais padid÷jo 57,9 tūkst. tonų (3,4 proc.), pardavimo perdirbti pieno kvota padid÷jo beveik 66 tūkst. tonų (4,2 proc.), o pardavimo tiesiogiai vartoti pieno kvota sumaž÷jo beveik 8 tūkst. tonų (6,3 proc.) (2 pav.).. Bendra pieno kvota
2008 – 2009 metams tur÷tų padid÷ti 2,0% (Tarybos reglamentas KOM(2007) 802 galutinis, 2007/0281 (CNS)).
Pardavimo perdirbti pieno kvota 2004 – 2005 metais buvo įvykdyta 86,6 proc., 2005 – 2006 metais – 82,19 proc., 2006 – 2007 metais – 85,48 proc.. Pardavimo tiesiogiai vartoti pieno kvota 2004 – 2005 metais buvo įvykdyta 19,05 proc. ir 2005 – 2006 metais – 44,2 proc. (3 pav.). Per visus 2007 – 2008 kvotos metus bendroji nacionalin÷ pieno pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 85,4 proc. (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
86,60% 82,19% 85,48% 19,05% 44,20% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% 80,00% 90,00% 100,00% 2004 - 2005 m. 2005 - 2006 m. 2006 - 2007 m.
Pardavimo perdirbti k vota Pardavimo ties iogiai vartoti k vota
3 pav. Pieno kvotos vykdymas Lietuvoje
Kiekvienais kvotos metais gamintojams išdalijama daugiau pardavimo perdirbti kvotos, nors gamintojų, turinčių pardavimo perdirbti kvotą, skaičius per tris kvotos metus sumaž÷jo. Sumaž÷jo ir gamintojų, turinčių pardavimo tiesiogiai vartoti kvotas.
Kiekvienais kvotos metais parduoto supirk÷jams pieno kiekis did÷ja, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nacionalin÷ pardavimo perdirbti kvota did÷ja, kvotos įvykdymas labai nesikeičia ir išlieka apie 80 – 90 proc. Pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos įvykdymo procentas kiekvienais metais sparčiai did÷ja, kadangi maž÷ja nacionalin÷ pardavimo tiesiogiai vartoti kvota, nors parduoto tiesiogiai vartoti pieno bendras kiekis kiekvienais kvotos metais maž÷ja.
2007 – 2008 kvotos metų bendroji nacionalin÷ pieno kvota yra 1704839 tonų (iš jų 57900 tonų sudaro Lietuvai skirtas rezervas). Pardavimo perdirbti kvota yra 1586146 tonų (t.y. 93 proc.
nuo bendros kvotos). Pardavimo tiesiogiai vartoti kvota yra 118693 tonų (7 proc. nuo bendros kvotos) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
Pieno kvotų tur÷tojų skaičius kasmet maž÷ja. Taip pat maž÷ja pieno kvotų tur÷tojų, turinčių pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą, skaičius (9 lentel÷) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
9 lentel÷. Pagrindiniai pieno kvotų rodikliai
Kvotos metai Rodikliai
2003 – 2004 2004 – 2005 2005 – 2006 2006 – 2007 2007 – 2008 Pieno kvotų tur÷tojai,
tūkst.
126 131 114 85 79
Iš jų turintys pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą,
tūkst.
31 23 16 10 11
Išdalinta pardavimo tiesiogiai vartoti kvota,
tūkst. tonų 130 96 86 57 94 Išdalinta pardavimo perdirbti kvota, tūkst. tonų 924 1232 1515 1420 1486
4.1.2. Pieno ir pieno produktų tiekimas
ES rinka sudar÷ geras sąlygas padidinti pieno ir pieno produktų gamybą ir tiekimą. Pagal pieno gamybos apimtis Lietuva yra pieno gamybos vidutiniok÷.
0 5000 10000 15000 20000 25000 30000 B el g ij a B u lg a ri ja Č ek ij o s R es p u b li k a D a n ij a V o k ie ti ja E st ij a A ir ij a G ra ik ij a Is p a n ij a P ra n cū zi ja It a li ja K ip ra s L a tv ij a L ie tu v a L iu k se m b u ra g a s V en g ri ja M a lt a O la n d ij a A u st ri ja L en k ij a P o rt u g a li ja R u m u n ij a S lo v ÷n ij a S lo v a k ij a S u o m ij a Š v ed ij a J u n g ti n ÷ K a ra ly st ÷ T ū k st . to n ų 2004 m. 2005 m. 2006 m.
4 pav. Pieno gamyba 2004 – 2006 metais Europos Sąjungos šalyse
Didžiausi pieno gamintojai ES yra Vokietija, Prancūzija, Jungtin÷ Karalyst÷, Olandija, Italija, Lenkija (4 pav.) (Milk production, deliveries and dairy herd in the EU 27.
http://ec.europa.eu/agriculture/publi/caprep/prospects2007b/tabdairy.pdf Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). 1215,5 1331,9 1415,6 1257,4 1048,1 947 982,4 970,3 1025,5 1139,6 1200,5 1296,2 0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. T ū k st .t o n ų
5 pav. Pieno gamyba 1995 – 2006 metais Lietuvoje
Lietuvoje pieno gamybos apimtys prad÷jo did÷ti nuo 2004 metų. 2006 metais buvo pagaminta 1296,2 tūkst. tonų (5 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija.
http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 500 B el g ij a B u lg a ri ja Č ek ij o s R es p u b li k a D a n ij a V o k ie ti ja E st ij a A ir ij a G ra ik ij a Is p a n ij a P ra n cū zi ja It a li ja K ip ra s L a tv ij a L ie tu v a L iu k se m b u ra g a s V en g ri ja M a lt a O la n d ij a A u st ri ja L en k ij a P o rt u g a li ja R u m u n ij a S lo v ÷n ij a S lo v a k ij a S u o m ij a Š v ed ij a J u n g ti n ÷ K a ra ly st ÷ T ū k st . to n ų 2004 m. 2005 m. 2006 m.
6 pav. Sviesto gamyba 2004 – 2006 metais Europos Sąjungoje
Svarbiausi sviesto gamintojai ES yra Vokietija, Prancūzija, Airija, Olandija, Lenkija, Jungtin÷ Karalyst÷, Belgija ir Italija (6 pav.) (Milk production, deliveries and dairy herd in the EU 27.
http://ec.europa.eu/agriculture/publi/caprep/prospects2007b/tabdairy.pdf Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). Sviesto gamyba Lietuvoje maž÷jo iki 2004 metų. 2006 metais Lietuvoje buvo pagaminta 14,65 tūkst. tonų sviesto (7 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 500 B el g ij a B u lg a ri ja Č ek ij o s R es p u b li k a D a n ij a V o k ie ti ja E st ij a A ir ij a G ra ik ij a Is p a n ij a P ra n cū zi ja It a li ja K ip ra s L a tv ij a L ie tu v a L iu k se m b u ra g a s V en g ri ja M a lt a O la n d ij a A u st ri ja L en k ij a P o rt u g a li ja R u m u n ij a S lo v ÷n ij a S lo v a k ij a S u o m ij a Š v ed ij a J u n g ti n ÷ K a ra ly st ÷ T ū k st . to n ų 2004 m. 2005 m. 2006 m. 26,3 19,4 18,3 17,5 17,6 11,32 12,25 14,65 0 5 10 15 20 25 30 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. T ū k st . to n ų
0 500 1000 1500 2000 2500 B el g ij a B u lg a ri ja Č ek ij o s R es p u b li k a D a n ij a V o k ie ti ja E st ij a A ir ij a G ra ik ij a Is p a n ij a P ra n cū zi ja It a li ja K ip ra s L a tv ij a L ie tu v a L iu k se m b u ra g a s V en g ri ja M a lt a O la n d ij a A u st ri ja L en k ij a P o rt u g a li ja R u m u n ij a S lo v ÷n ij a S lo v a k ij a S u o m ij a Š v ed ij a J u n g ti n ÷ K a ra ly st ÷ T ū k st . to n ų 2004 m. 2005 m. 2006 m.
8 pav. Sūrio gamyba 2004 – 2006 metais Europos Sąjungoje
Pagrindiniai sūrio gamintojai ES yra Vokietija, Prancūzija, Italija, Olandija, Lenkija, Jungtin÷ Karalyst÷, Danija ir Ispanija (8 pav.) (Milk production, deliveries and dairy herd in the EU 27. http://ec.europa.eu/agriculture/publi/caprep/prospects2007b/tabdairy.pdf Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). 1995 – 2006 metais Lietuvoje sūrio gamyba did÷jo. 2006 metais Lietuvoje buvo pagaminta 101 tūkst. tonų sūrio (9 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
15,7 21 28,5 34,5 34,5 40,2 48,2 65,3 54,8 71,3 79,1 101 0 20 40 60 80 100 120 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. T ū k st . to n ų
Nekoncentruoto pieno ir grietin÷l÷s, į kuriuos neprid÷ta cukraus ar kitų saldiklių, eksportas ir importas ženkliai padid÷jo Lietuvai tapus ES nare. 2007 metais šių produktų eksportas padid÷jo beveik 44 tūkst. tonų (63 proc.), o importas padid÷jo net 300 kartų lyginant su 2004 metais (10 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). Daugiausiai pieno importuota iš Latvijos ir Lenkijos. Pieno eksporto apimtys pinigine verte išaugo beveik 3 kartus d÷l nuolat did÷jančių pieno kainų (11 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). Pieno ir pieno produktų, kurių riebumas ne didesnis 1% mas÷s, 2007 metais 1kg eksporto ir importo kaina buvo mažesn÷ negu 2006 metais. Šių produktų 1 kg importo kaina buvo didesn÷ negu eksporto kaina. Pieno ir pieno produktų, kurių riebumas didesnis kaip 1%, bet ne didesnis kaip 6% mas÷s, 2007 metais 1 kg eksporto ir importo kaina buvo didesn÷ lyginant su 2006 metais. Šių produktų 1kg eksporto kaina buvo didesn÷ negu importo kaina. Pieno ir pieno produktų , kurių riebumas didesnis kaip 6% mas÷s, 2007 metais eksporto ir importo kaina buvo ženkliai didesn÷ lyginant su 2006 metais. Šių produktų 1kg eksporto kaina buvo didesn÷ negu importo kaina (12 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija.
http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
2007 metais išaugo pieno ir grietin÷l÷s, koncentruotų arba į kuriuos prid÷ta cukraus ar kitų saldiklių, eksportas ir importas. Šių produktų eksportas padid÷jo nuo 19390,5 tonų 2006 metais iki 31413,5 tonų (62proc.) 2007 metais. Importas išaugo daugiau kaip du kartus, nuo 1386,1 tonų 2006 metais iki 3154,3 tonų 2007 metais (13 pav.). Pajamos, gautos iš šių produktų eksporto, d÷l padid÷jusių rinkos kainų buvo 2,3 karto didesn÷s 2007 metais lyginant su 2006 metais (14 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
2007 metais ženkliai išaugo lieso pieno miltelių ir nenugriebto pieno miltelių kainos (15 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
11336,9 25488,7 34712,3 49580,2 69249,5 404,6 514,8 495,1 40469,7 121304,5 148564,9 3611,2 0 20000 40000 60000 80000 100000 120000 140000 160000 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. T o n ų Iš vežta Įvežta
10 pav. Nekoncentruoto pieno ir grietin÷l÷s, į kuriuos neprid÷ta cukraus ar kitų saldiklių, eksportas ir importas 2002 – 2007 metais
6,4 30,7 105,2 137 146,9 275,3 1,7 2 2,1 40,2 119,8 156,7 0 50 100 150 200 250 300 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. M il ij o n a i li tų Iš vežta Įvežta
11 pav. Nekoncentruoto pieno ir grietin÷l÷s, į kuriuos neprid÷ta cukraus ar kitų saldiklių, eksportas ir importas (mln. Lt) 2002 – 2007 metais
0 1 2 3 4 5 6 7
Iš vežta Įvežta Iš vežta Įvežta Iš vežta Įvežta
KN040110 KN040120 KN040130 K a in a L t/ k g 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
12 pav. Pieno ir pieno produktų (KN kodai 040110, 040120, 040130) eksporto ir importo vidutin÷s kainos 2002 – 2007 metais
17861,4 23570,7 19261,8 19357,1 19390,5 31413,5 7400,5 1701 374,2 1579 1386,1 3154,5 0 5000 10000 15000 20000 25000 30000 35000 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. T o n ų Iš vežta Įvežta
13 pav. Pieno ir grietin÷l÷s, koncentruotų arba į kuriuos prid÷ta cukraus ar kitų saldiklių, eksportas ir importas 2002 – 2007 metais
78,1 94 110,3 105,3 110,3 233,1 26,4 6,3 1,8 8,1 8,5 17,1 0 50 100 150 200 250 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. M il ij o n a i li tų Iš vežta Įvežta
14 pav. Pieno ir grietin÷l÷s, koncentruotų arba į kuriuos prid÷ta cukraus ar kitų saldiklių, eksportas ir importas (mln. Lt) 2002 – 2007 metais
0 2 4 6 8 10 12
Iš vežta Įvežta Iš vežta Įvežta
KN040210 KN040221 K a in a L t/ k g 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
15 pav. Lieso (KN kodas 040210) ir nenugriebto (KN 040221) pieno miltelių eksporto ir importo kainos 2002 – 2007 metais
2878,6 2988 5096,6 3058,7 3771 4386,1 3732,1 3637,1 8460,2 8851 10729,8 5308,7 0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. T o n ų Iš vežta Įvežta
16 pav. Pasukų, rūgpienio ir grietin÷s, jogurto, kefyro ir kitokio fermentuoto arba rauginto pieno ir grietin÷l÷s, koncentruotų arba nekoncentruotų, į kuriuos prid÷ta arba neprid÷ta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos prid÷ta arba neprid÷ta vaisių, riešutų arba kakavos eksportas ir importas 2002 – 2007 metais
5,2 6,2 11 8 9,9 13,8 13,2 13,1 17,5 28,8 35,4 47,6 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. M il ij o n a i li tų Iš vežta Įvežta
17 pav. Pasukų, rūgpienio ir grietin÷s, jogurto, kefyro ir kitokio fermentuoto arba rauginto pieno ir grietin÷l÷s, koncentruotų arba nekoncentruotų, į kuriuos prid÷ta arba neprid÷ta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos prid÷ta arba neprid÷ta vaisių, riešutų arba kakavos eksportas ir importas (mln. Lt) 2002 – 2007 metais
2007 metais išaugo pasukų, rūgpienio ir grietin÷s, jogurto, kefyro ir kitokio fermentuoto arba rauginto pieno ir grietin÷l÷s, koncentruotų arba nekoncentruotų, į kuriuos prid÷ta arba neprid÷ta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų importas (16 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). 2007 metais šių produktų eksportas buvo mažesnis negu 2004 metais. 2007 m. šių produktų buvo importuota už 47,6 mln.Lt, o eksportuota už 13,8 mln.Lt (17 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
2002 – 2007 metais did÷jo eksportas išrūgų, koncentruotų arba nekoncentruotų, į kurias prid÷ta arba neprid÷ta cukraus ar kitų saldiklių; produktų iš natūralių pieno sudedamųjų dalių, į kuriuos prid÷ta arba neprid÷ta cukraus ar kitų saldiklių, ir maž÷jo šių produktų importas (18 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). 2007 m. šių produktų buvo eksportuota už 90,6 mln. Lt, o importuota už 11,2 mln. Lt (19 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
2007 metais sumaž÷jo sviesto ir kitų pieno riebalų ir aliejų; pieno pastos eksportas, tačiau padid÷jo šių produktų importas (20 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). 2007 m. šių produktų buvo eksportuota už 75,8 mln. Lt, o importuota už 8,7 mln.Lt (21 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). 2007 metais taip pat sumaž÷jo sūrių ir varšk÷s eksportas, bet padid÷jo šių produktų importas (22 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija.
http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). 2007 metais už šių produktų eksportą ir importą buvo gauta daugiau pajamų negu 2006 metais d÷l išaugusių rinkos kainų (23 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
6649,2 9399,8 18103,1 20115,3 19903,4 21150,1 57,3 2283,4 5100,7 8763,1 7770,9 4799 0 5000 10000 15000 20000 25000 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. T o n ų Iš vežta Įvežta
18 pav. Išrūgų, koncentruotų arba nekoncentruotų, į kurias prid÷ta arba neprid÷ta cukraus ar kitų saldiklių; produktų iš natūralių pieno sudedamųjų dalių, į kuriuos prid÷ta arba neprid÷ta cukraus ar kitų saldiklių, eksportas ir importas 2002 – 2007 metais
15,8 17,5 40,7 53,9 58,1 90,6 0,4 4,9 9,5 13,7 7,5 11,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. M il ij o n a i li tų Iš vežta Įvežta
19 pav. Išrūgų, koncentruotų arba nekoncentruotų, į kurias prid÷ta arba neprid÷ta cukraus ar kitų saldiklių; produktų iš natūralių pieno sudedamųjų dalių, į kuriuos prid÷ta arba neprid÷ta cukraus ar kitų saldiklių, eksportas ir importas (mln. Lt) 2002 – 2007 metais
8161,8 5711,2 6708 8377,2 12281,1 8677,3 137,8 172 139,1 368 402,1 730 0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. T o n ų Iš vežta Įvežta
20 pav. Sviesto ir kitų pieno riebalų ir aliejų; pieno pastos eksportas ir importas 2002 – 2007 metais 39,4 34,6 50,9 66,4 86,1 75,8 1 1,3 1,5 4,2 4,6 8,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. M il ij o n a i li tų Iš vežta Įvežta
21 pav. Sviesto ir kitų pieno riebalų ir aliejų; pieno pastos eksportas ir importas (mln. Lt) 2002 – 2007 metais
40866,9 40865,4 52343,7 51723,9 62112,7 59509,1 589,1 1227,5 1213,2 2286,6 2576,3 3374,4 0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. T o n ų Iš vežta Įvežta
22 pav. Sūrių ir varšk÷s eksportas ir importas 2002 – 2007 metais
378,6 342,5 440,9 477,7 570,9 645,8 5,9 12,7 12,5 24,2 27,3 40,7 0 100 200 300 400 500 600 700 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. M il ij o n a i li tų Iš vežta Įvežta
523,5 525,4 758,9 848,3 982,3 1334,4 48,7 40,3 44,9 119,2 203 281,9 0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. M il ij o n a i li tų Iš vežta Įvežta
24 pav. Prekyba pieno produktais (mln. Lt) 2002 – 2007 metais
0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000
Iš vežta Įvežta Iš vežta Įvežta Iš vežta Įvežta
Lak toz÷ Ledai Kazeinas
T o n ų 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
25 pav. Laktoz÷s, ledų ir kazeino eksportas ir importas (tonomis) 2002 – 2007 metais 2002 – 2007 metais pieno produktų eksportas ir importas did÷jo. 2007 metais buvo eksportuota pieno produktų už 1334,4 mln. Lt, o importuota už 281,9 mln.Lt (24 pav.) (VĮ Žem÷s
ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). 2007 metais sumaž÷jo laktoz÷s ir kazeino eksportas, tačiau padid÷jo ledų eksportas ir importas (25 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija.
http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). 4.2. ES paramos įtaka Lietuvos pieno sektoriui
4.2.1. ES parama investicijoms į žem÷s ūkio valdas
Pirmin÷s žem÷s ūkio produkcijos gamybos našumas ir konkurencingumas labai priklauso nuo ūkio dydžio ir ūkininkavimo struktūros. Nors pastaraisiais metais prasid÷jo ūkių stambinimo procesas, į rinką orientuoti ūkiai vis dar kuriami l÷tai ir sudaro nežymią dalį visos ūkių struktūros. Lietuvoje iš 2005 m. pabaigoje įregistruotų 252950 ūkių 2/3 priklaus÷ smulkių ūkių (5 ha) kategorijai. Šie smulkūs ūkiai pagamino beveik 45 proc. žem÷s ūkio produkcijos, tačiau jų pajamų d÷l mažo produkcijos kiekio ir žemos produktų kokyb÷s nepakanka ūkiams modernizuoti. Siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijoje užsibr÷žtus tikslus ir nuolat stiprinti Lietuvos žem÷s ūkio konkurencingumą, būtina investuoti į naujų technologijų, įrangos ir inovacinių metodų diegimą žem÷s ūkio produktų gamyboje. Taip būtų sukuriama didesn÷ prid÷tin÷ vert÷ ir aukštesn÷s kokyb÷s produkcija (LR ŽŪM Lietuvos kaimo 2007 – 2013 metų programos priemon÷s. 2007 m. rugs÷jo 19d.).
2000 – 2004 m. Lietuvoje įgyvendinta Specialioji žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros programa (SAPARD). Pagal šios programos priemonę „Investicijos į pirminę žem÷s ūkio gamybą“ žem÷s ūkio produkcijos gamintojams suteikta 61,617 mln. eurų parama. Paremti 445 investiciniai projektai (LR ŽŪM Lietuvos kaimo 2007 – 2013 metų programos priemon÷s. 2007 m. rugs÷jo 19d.).
Pagal 2004 – 2006 m. BPD priemonę „Investicijos į žem÷s ūkio valdas“ buvo numatyta 600 paramos gav÷jų skirti 83,364 mln. eurų paramos sumą. Pagal šią priemonę skirtos paramos dalys įvairiems sektoriams: augalininkyst÷s sektoriui – 54 proc., gyvulininkyst÷s sektoriui – 15 proc., pieno sektoriui – 25 proc., vaisių ir daržovių sektoriui – 3,5 proc. Priemon÷ „Žem÷s ūkio valdų modernizavimas“ tęsia min÷tąsias SAPARD ir BPD priemones, jos tikslas – pl÷toti konkurencingą šalies žem÷s ūkį. Pagal šią priemonę parama teikiama ir tinkamiems finansuoti projektams, pateiktiems 2004 – 2006 m. pagal BPD priemonę „Investicijos į žem÷s ūkio valdas“, kuriems finansuoti tuo metu neužteko l÷šų (Lietuvos BPD 2004 – 2006 m.; LR ŽŪM Lietuvos kaimo 2007 – 2013 metų programos priemon÷s. 2007 m. rugs÷jo 19d.).
2004 – 2006 metais investicijoms į žem÷s ūkio valdas buvo skirta 212,644 tūkst. Lt. Prašymų buvo gauta už 408,371 tūkst. Lt. Pasirašyta sutarčių už 118,068 tūkst. Lt (26 pav.). Investicijos į žem÷s ūkio valdas buvo skirtos 127 paramos gav÷jams, kurie sudar÷ tik 1% visų galimų paramos
gav÷jų (9 lentel÷) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija.
http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
212,644 408,371 118,068 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 S k irta l÷š ų Praš oma l÷š ų Pas iraš yta s utarčių
Mln. Lt
26 pav. ES struktūrin÷s paramos įgyvendinimas pagal Lietuvos 2004 – 2006 metų BPD kaimo pl÷tros priemonę „Investicijos į žem÷s ūkio valdas“
4.2.2. ES parama ankstyvam pasitraukimui iš žem÷s ūkio gamybos
Lietuvos žem÷s ūkyje dauguma ūkių savininkų yra senyvo amžiaus. 2005 m. ūkininkų ūkių registre buvo užregistruota daugiau kaip 85 tūkst. ūkininkų, iš kurių apie 59 proc. valdų savininkų buvo 55 metų ir vyresni, tik 14 proc. jaunesni nei 40 metų, o 12 proc. – nuo 40 iki 54 metų amžiaus. Pagal Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenis, 2004 m. jaunieji ūkininkai (iki 40 metų) gavo beveik 14 proc. didesnes pajamas, skaičiuojant 1 ha žem÷s ūkio naudmenų, nei 60 metų ir vyresni ūkių valdytojai. Susidom÷jimas šia priemone teb÷ra labai didelis, tod÷l daugiausia paraiškų pagal ankstyvo pasitraukimo iš prekin÷s žem÷s ūkio gamybos priemonę tikimasi gauti 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pradžioje (LR ŽŪM Lietuvos kaimo 2007 – 2013 metų programos priemon÷s. 2007 m. rugs÷jo 19d.).
447,738 106,4 242,298 159 0 100 200 300 400 500 S k iriama l÷š ų Praš oma l÷š ų Mln. Lt
KPP s tandartų laik ymais KPP ank s tyvas pas itrauk imas
27 pav. ES paramos įgyvendinimas pagal kaimo pl÷tros 2004 – 2006 metų planą
Įgyvendinat kaimo pl÷tros 2004 – 2006 m. plano priemonę „Ankstyvasis pasitraukimas iš žem÷s ūkio gamybos“, finansinei paramai gauti buvo paduota 21500 paraiškų. Parama suteikta 20011 pareišk÷jų (9 lentel÷). Tai sudar÷ tik 10 proc. galimų paramos gav÷jų skaičiaus. 12057 paramos gav÷jai buvo pensinio amžiaus sulaukę smulkių pieno ūkių savininkai. 2004 – 2006 m. laikotarpiu vidutiniškai 62,3 metų amžiaus perleid÷jai iš viso perleido 51360 ha žem÷s. Vidutinis ūkio darbuotojų amžius – 59,5 metų. Vienas žem÷s ūkio valdos valdytojas vidutiniškai perleido 10,2 ha žem÷s, o jaunieji ūkininkai vidutiniškai per÷m÷ 9,89 ha žem÷s (LR ŽŪM Lietuvos kaimo 2007 – 2013 metų programos priemon÷s. 2007 m. rugs÷jo 19d.).
Reikia pažym÷ti, kad tokios priemon÷s įgyvendinimas teigiamai veikia ūkininkų amžiaus struktūrą, nes vyresnio amžiaus žem÷s ūkio valdų valdytojų valdas perima jaunesni ūkininkai, galintys padidinti žem÷s ūkio gamybos našumą. Ši priemon÷ buvo viena iš priežasčių, l÷musių ūkių stamb÷jimą: vidutinis ūkio dydis 2005 m., palyginti su 2004 m., padid÷jo 5 proc. ir siek÷ 11,5 ha; 2006 m. – 12,4 ha (lyginant su 2005 m. padid÷jo 7,8 proc.) (LR ŽŪM Lietuvos kaimo 2007 – 2013 metų programos priemon÷s. 2007 m. rugs÷jo 19d.).
Įgyvendinant rinkos organizavimo priemones, 104,6 mln. Lt buvo išmok÷ta už kvotinį pieną. 122,5 mln. Lt sudar÷ eksporto išmokos (10 lentel÷) (LR ŽŪM Lietuvos kaimo 2007 – 2013 metų programos priemon÷s. 2007 m. rugs÷jo 19d.).
9 lentel÷. ES struktūrin÷ parama pieno ūkiams 2004 – 2006 m.
Paramos priemon÷ Paramos gav÷jų
skaičius
Paramos gav÷jų dalis nuo atitinkamo dydžio ūkių, proc.
KPP Ankstyvasis pasitraukimas 20011 10
KPP Standartų laikymasis (pieno direktyva)
4194 26
BPD Investicijos į žem÷s ūkio valdas 127 1
10 lentel÷. Lietuvos pieno sektoriaus pasinaudojimas ES rinkos organizavimo priemon÷mis 2004 – 2006 metais
Rinkos organizavimo priemon÷
Suma, mln. Lt Dalis, proc.
Išmokos už kvotinio pieno toną 104,6 45
Eksporto išmokos 122,5 52
Valstyb÷s pirkimai 0 0
Privataus saugojimo r÷mimas 0,46 0
Parama kazeino gamybai 4,14 2
Lieso pieno panaudojimo pašarui r÷mimas
0 0
Parama pieno produktų suvartojimui
3,26 1
Iš viso 234,96 100
4.2.3. ES parama pieno ūkio standartų įgyvendinimui
Pieno ūkio modernizavimas bei restruktūrizavimas yra viena prioritetinių pieno ūkio pl÷tros krypčių. Investicijos reikalingos pieno gamybos efektyvumui, žalio pieno kokybei gerinti, veterinarijos ir higienos reikalavimams įgyvendinti. Pagrindin÷s investicijų kryptys yra šaldymo bei melžimo įrangos, gamybinių pastatų renovacija ir naujų statyba, pašarų ruošimo technikos, m÷šlo utilizavimo įrangos įsigijimas. Daugiausia investicijų reikia naujai kuriamiems ūkiams, kuriuose būtina ne tik statyti tvartus, bet ir įsigyti pašarų ruošimo techniką, atnaujinti ganyklas, įrengti m÷šlides ir siloso saugyklas. Pieno ūkiams pasinaudojus Kaimo pl÷tros priemone „Standartų laikymasis“, investuojant į šiuolaikinius brangius žem÷s ūkio įrengimus bei techniką, pager÷ja pieno kokyb÷.
2004 – 2005 m įgyvendinat pieno direktyvos reikalavimus, daugelis pieno ūkių savomis l÷šomis įreng÷ pieno laikymo patalpas, buitines patalpas melž÷joms, karvių melžimo vietas, suremontavo karvides, sutvark÷ patalpų apšvietimą ir v÷dinimą. Šios priemon÷s pagerino karvių laikymo sąlygas ir pieno kokybę. Kaimo pl÷tros priemon÷s „Standartų laikymasis“ 57% l÷šų buvo skirta melžimo įrangai įsigyti, 22% l÷šų buvo skirta pieno aušinimo įrangai įsigyti, 11% l÷šų buvo skirta tvartų vandentiekiui ir gyvulių girdymo įrangai sutvarkyti ir 10% l÷šų buvo skirta patalpoms, gyvulių stov÷jimo vietoms įrengti (Skurdenien÷ I., Ribikauskas V., Vaičionis G. 2006).
Įgyvendinat kaimo pl÷tros 2004 – 2006 m. plano priemonę „Standartų laikymasis“, parama buvo suteikta 4194 paramos gav÷jams, kurie sudar÷ tik 26 proc. galimų paramos gav÷jų (9 lentel÷) (LR ŽŪM Lietuvos kaimo 2007 – 2013 metų programos priemon÷s. 2007 m. rugs÷jo 19d.).
4.2.4. Pieno ūkių struktūriniai pokyčiai
Įgyvendinant ES paramos priemones 2001 – 2007 metais pieno ūkis stamb÷jo. 2007 metais pieno ūkyje buvo laikoma vidutiniškai 3 karv÷s (28 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). Nors bendras galvijų skaičius Lietuvoje 2006 – 2007 metais padid÷jo, tačiau ženkliai sumaž÷jo galvijų laikytojų ir karvių skaičius (29 pav.) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.). 2007 metais ženkliai sumaž÷jo pieno ūkių, kuriuose buvo laikoma 1 – 4 karv÷s, ir juose laikomų karvių skaičius. Taip pat sumaž÷jo pieno ūkių skaičius, kuriuose buvo laikoma 5 – 29 karv÷s, tačiau padid÷jo juose laikomų karvių skaičius. Ženkliai padid÷jo pieno ūkių skaičius, kuriuose laikoma 30 – 99 karv÷s ir 100 ir daugiau karvių bei juose laikomų karvių skaičius (11 lentel÷) (VĮ Žem÷s ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centro informacija. http://www.vic.lt Prieiga per Internetą 2008 m. geguž÷s 30 d.).
1,98 2,17 2,27 2,39 2,55 2,66 2,95 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
0 100000 200000 300000 400000 500000 600000 700000 800000 900000 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. Galvijų s k aičius Karvių s k aičius Laik ytojų s k aičius
29 pav. Galvijų, karvių ir laikytojų skaičius 2001 – 2007 metais Lietuvoje
11 lentel÷. Pieno ūkiai pagal melžiamų karvių skaičių 2001 m., 2004 m. ir 2007 m.
2001 m. 2004 m. 2007 m. Vidutinis karvių skaičius ūkyje Ūkių skaičius Karvių skaičius Ūkių skaičius Karvių skaičius Ūkių skaičius Karvių skaičius 1 – 4 211274 339400 179089 287800 126987 194800 5 – 29 8042 54400 15647 119000 14283 129300 30 – 99 135 7300 345 16200 875 41300 ≥100 144 33700 150 44400 188 55100
