LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS NEUŽKREČIAMŲ LIGŲ KATEDRA
Inga Jonikaitė
KAI KURIŲ REPRODUKCIJOS RODIKLIŲ ĮTAKA SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIUI KARVIŲ PIENE
Magistro darbas
Darbo vadovas:
doc.dr. Eugenijus Aniulis
Magistro darbas atliktas 2005 – 2007 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Neužkrečiamų ligų katedroje, LVA Giraitės praktinio mokymo ir bandymų centre.
Magistro darbą paruošė: Inga Jonikaitė --- ( Vardas, pavardė) ( parašas)
Magistro darbo vadovas: doc.dr. Eugenijus Aniulis
( LVA Neužkrečiamų ligų katedra ) --- ( parašas)
Recenzentas:
--- ( parašas)
Turinys
1. Įvadas ...2
2. Literatūros apžvalga ...4
2.1. Karvių slaptųjų mastitų priežastys ...4
2.2. Karvių slaptųjų mastitų diagnostika ...9
2.3. Karvių slaptųjų mastitų profilaktika ...12
2.4. Paveldimumo įtaka karvių mastitui ...18
2.5. Amžius pirmojo veršiavimosi metu ir jį įtakojantys veiksniai ...19
2.6. Servis periodo trukmė ir ją įtakojantys veiksniai ...20
2.7. Veršingumo trukmė ir ją įtakojantys veiksniai ...20
2.8. Sėklinimo indeksas ir jį įtakojantys veiksniai ...21
3. Darbo metodika ...22 4. Tyrimų rezultatai ...24 5. Rezultatų apibendrinimas ...34 6. Išvados ...36 7. Pasiūlymai ...37 8. Summary ...38
9. Naudotos literatūros sąrašas ...40
1.Įvadas
Slaptieji karvių mastitai yra viena dažniausiai pasitaikančių ligų. Literatūros duomenys teigia ( Aniulis E., Japertas S. 2001), kad laktuojančių karvių bandose mastitu serga 43- 47 % karvių.
Ekonominiai nuostoliai atsiranda dėl sumažėjusio produktyvumo, pablogėjusių peno technologinių savybių, negautų veršelių, išlaidų diagnozuojant ir gydant mastitus. Persirgus slaptuoju mastitu sumažėja karvės produktyvumas per laktaciją. Dažnai slaptieji mastitai pereina į klinikinius.
Vienu pagrindiniu slaptojo mastito požymių yra somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas piene. Lietuvoje kokybiškame žaliaviniame piene somatinių ląstelių negali būti daugiau kaip 400 tūkst./ml, o bendras bakterinis užterštumas negali viršyti 100 tūkst./ml bakterijų.
Somatinių ląstelių skaičius piene priklauso nuo daugelio faktorių: karvių amžiaus, laktacijos, servis periodo trukmės, pirmosios rujos po apsiveršiavimo, paveldimumo.
Padidėjęs somatinių ląstelių skaičius piene gali būti paveldimas iš tėvo, per buliaus spermą. Pasirenkant buliaus spermą karvių sėklinimui būtina atsižvelgti į buliaus motinos somatinių ląstelių skaičių piene.
Karvių sergančių lyties organų, virškinamojo trakto, tešmens susirgimais, somatinių ląstelių skaičius piene padidėja. Dėl šių susirgimų kinta ir pieno sudėtinių dalių: baltymų, riebalų, laktozės kiekis. Pieno sudėtinių dalių kiekis kinta ir laktacijos eigoje. Pavyzdžiui, užtrūkinamos karvės piene padidėja riebalų, baltymų, mineralinių medžiagų. Piene pagausėja fermentų ( lipazės ir kt. ), leukocitų, kurie sudaro 93- 97 % somatinių ląstelių. Šiuo periodu, veikiant fermentui lipazei, vyksta pieno riebalų hidrolizė, todėl pienas būna apkartęs, sūrokas.
Ilgėjant servis periodui pienas būna mažesnio riebumo.
Laktacijos pabaigoje mažėja pieno kiekis, didėja ir somatinių ląstelių skaičius. Literatūroje nurodoma daug priežasčių, dėl kurių kinta somatinių ląstelių skaičius piene. ( Aniulis E., Japertas S. 2001; Veterinarijos gydytojo vadovas. 1998; Špakauskas V. 2000 )
Darbo tikslas
Nustatyti kai kurių reprodukcijos rodiklių įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.
Darbo uždaviniai
1.Nustatyti laktacijos įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene. 2.Nustatyti servis periodo įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.
3.Ištirti pirmosios rujos po apsiveršiavimo laiko įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.
4. Ištirti amžiaus pirmojo veršiavimosi metu įtaką bei produktyvumo per laktaciją įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.
5. Nustatyti metų laiko įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.
6. Veršingumo trukmės bei sėklinimo indekso įtaka somatinių ląstelių skaičiui piene. 7. Nustatyti mastitų paveldimumą, priklausomai nuo buliaus linijos.
2. Literatūros apžvalga
2.1. Karvių slaptųjų mastitų priežastys
Tešmens uždegimas, mastitas, yra brangiai kainuojanti liga, nes ji mažina pieno kiekį ir kokybę. Slaptojo mastito formos sudaromi nuostoliai gali nebūti tokie akivaizdūs, tačiau praktikoje jie dar didesni. Didelis SLS ( somatinių ląstelių skaičius) piene rodo bakterinę infekciją, žalojančius pieną gaminančius audinius tešmenyje.
Mastitą sukeliančios bakterijos iš aplinkos nuo tešmens ir spenių paviršiaus gali patekti į spenio kanalą ir prasiskverbti į tešmenį, kur sukelia uždegiminę reakciją. Speniai turi natūralią specifinę apsaugą, keratiną, kuris dengia kanalo sieneles ir apsaugo spenį , neleisdamas bakterijoms patekti į tešmenį. Spenio sfinkterio raumuo apsaugo nuo infekcijos, stipriai uždarydamas kanalą ir apribodamas bakterijų plitimą spenio angoje. Tačiau gležni spenio audiniai yra lengvai pažeidžiami.
Melžimo metodika bei būdas gali nulemti mastito atsiradimą bei tešmens pažeidimus. ( Apanavičienė D. 2000 )
Jei klinikine mastito forma registruojama 2- 5 % laktuojančių ir užtrūkintų, tai slaptuoju tešmens uždegimu serga iki 50 % karvių. Lietuvoje šia uždegimo forma serga 44- 47 % karvių.
Gyvulio amžius, kūno masė, atvedimo laikas, primilžiai, veislė, pakratai, kraują siurbiantys vabzdžiai ir kiti faktoriai turi įtakos mastitui atsirasti.
Kuo karvė jaunesnė, tuo mastito sukėlėjams atsparesnė. Mokslinės literatūros duomenimis mastitams asparesnės jaunesnės karvės: pirmaveršės- 29.8% , antraveršės- 32.4% , trečiaveršės- 20.0% , ketvirtaveršės- 22.0% , penkiaveršės- 9.30%.Kuo didesnis primilžis, tuo atsparumas mažesnis. ( Klimaitė J. 2005 )
Iki 70- 80 proc. dėl mastito patiriamų nuostolių sudaro subklinikinio mastito sukeliami padariniai. Subklinikinis mastitas- tai padidėjęs somatinių ląstelių skaičius ir sumažėjęs pieno primilžis. (Scott S., Laar P. H., Bostedt H. 2002 ) Mastitą gali sukelti daugiau kaip 140 rūšių mikroorganizmų. Vieni iš jų labai pavojingi, kiti mažiau. Mastitas, kurį sukelia tešmenyje gyvenantys mikroorganizmai, yra infekcinė liga. Aplinkos mastito priežastis - karvių aplinkoje besiveisiantys mikrobai, kurie tam tikromis aplinkybėmis patenka į tešmenį. Ūmios ligos požymiai labai ryškūs, o slaptąjį mastitą sunku pastebėti. (http://www.manoukis.lt/index.php?open=main&sub=full&st_id=738&punktas=19&nav=REN GINIAI&ban_id=19&pradzia=20&pabaiga=10
Somatinių ląstelių skaičius (SLS) piene yra svarbus pieno kokybės įvertinimo ir karvių sveikatos būklės rodiklis, pripažintas pienininkystės praktikoje. Jei karvės tešmuo sveikas, 60 % pieno somatinių ląstelių sudaro epitelinės ląstelės, tačiau jei karvė serga mastitu, tai 75% ląstelių sudaro leukocitai. Taigi, somatinių ląstelių piene yra visada. Sveikų karvių piene šių ląstelių vidutiniškai būna iki 100 tūkst/ml, o jeigu yra daugiau, tuomet tešmuo yra sudirgintas arba nesveikas.
Pagrindinė SLS padidėjimo priežastis yra tešmens uždegimas — mastitas. Dažniausiai jis būna slaptas (subklinikinis) ir nustatomas tik pagalbinėmis priemonėmis: įvairiais testais, specialiais prietaisais, o taip pat atliekant mikrobiologinius tyrimus. Ne-diagnozuoti ar negydomi slapti mastitai gali išsivystyti į klinikinį mastitą, kuris pastebimas išoriškai iš tešmens, pieno sekreto pakitimų ir bendros gyvulio organizmo būklės pablogėjimo. Dažniausi mastitų sukėlėjai yra streptokokai, stafilokokai, E. coli bakterijos, piogeninės bakte-rijos - plačiai aplinkoje paplitę mikroorganizmai. Tačiau kartais, esant nedideliam patogeninių mikroorganizmų kiekiui, pats gyvulio organizmas vidiniais resursais sugeba kovoti su patogeniniais mikroorganizmais ir juos sunaikinti.
Mastitu sergančių karvių pienas ir iš jo pagaminti produktai kenksmingi žmogaus sveikatai. Toks pienas netinkamas perdirbimui. Pagal ES ir Lietuvos pastarųjų metų reikalavimus, SLS piene, skirtame žmonių maistui, negali būti didesnis nei 400 000 ląstelių/ml.
( http://www.vet.lt/index.php?parent=103&module=103&action=page&id=224
Prieiga per internetą 2006 )
Sunkesnės formos klinikinio mastito pradžia aiškiai matoma: tešmens paraudimas, patinimas, temperatūros pakilimas, skausmingumas ir pieno sekrecijos pokyčiai. Tačiau kur kas dažnesni yra slapti karvių mastitai. Nepastebėti bei negydomi jie tampa klinikiniu mastitu. Todėl ypač svarbu laiku diagnozuoti slaptus mastitus. Beje, pirminę mastitų kontrolę be veterinarijos gydytojo gali atlikti ir patys ūkininkai.
( www.pieno-tyrimai.lt/gpienas/priemones.html Prieiga per internetą 2006 )
Didelis SLS ir sergamumas mastitu priklauso nuo nepageidautinos aplinkos įtakos, didelio karvių produktyvumo, amžiaus, jų prigimties ir paties mikroorganizmo. Ligą pagreitina traumos, tešmens žaizdelės, spenio galiuko pažeidimai ir sfinkterio silpnumas bei sumažėjęs karvės imunitetas dėl amžiaus, ligų, veršiavimosi. Svarbu kaip karvė laikoma (kokios klimatinės, higieninės sąlygos), šeriama, melžiama (vakuumo dydis, pulsų skaičius). Taip pat svarbu, koks ir kokio patogeniškumo mikroorganizmas ir koks jų kiekis kontaktuoja su karve. Dažniausiai mastitus sukelia ir labiausiai pieno liauką veikia - staphylococcus aureus (auksinis stafilokokas) ir streptococcus agalactiae. Auksinis stafilokokas plinta per melžimo įrangą ir melžėjų rankas. Jis greit išplinta po tešmens audinius ir inkapsuliuojasi. Mastito sukėlėjas
pavojingas ne tik gyvuliui, bet ir žmogui, nes gamina endotoksiną ir fermentus, sukeliančius toksikozes. Auksinio stafilokoko sukelto mastito prognozė nepalanki ir gydymo efektyvumas mažas - pieno liauka pradeda degeneruoti ir net atrofuotis (ypač pradėjus ne laiku gydyti). Mielinė infekcija, skirtingai nei bakterinė, prasideda lėtai, be ryškesnių būdingų klinikinių požymių. ( www.valstietis.lt/HTML/Archyvai/Ukis/Akademija/Mastitas.htm
Prieiga per internetą 2006 )
Mieliniai mastitai 30% atvejų pasireiškia pirmą kartą, o po gydymo antibiotikais kartojasi 70% atvejų.
Pakitus organizmo apsauginiams mechanizmams, vartojant plataus veikimo spektro antibiotikus, mielės sparčiai dauginasi ir sukelia vietinius ar sisteminius diseminuotus pažeidimus ( http://www.lva..lt/vetzoo/Nr_23/pdf/klimaite.pdf Prieiga per internetą 2006 )
Mikotinis mastitas pasireiškia slaptąja arba klinikine forma. Lėtinio mastito atveju pieno liauka gali išskirti grybelius, kurie gali būti ir kitų karvių tešmens uždegimo sukėlėjais.
( Japertas S., Klimaitė J., LVA. 2002 )
Karvių sergamumui slaptuoju mastitu turi įtakos šie veiksniai:
- Karvių priežiūros ir aplinkos veiksniai ( pastatai, stovėjimo vietų išplanavimas, karvių laikymo ir šėrimo sąlygos, melžimo įranga, melžimo higiena ir kiti);
-Karvės organizmo atsparumas nepalankioms sąlygoms;
- Patogenų egzistavimas karvių supančioje aplinkoje ir patogenų savybės ( patogenų rūšis, jų kiekis, virulentiškumas ir kiti ).
Karvės mastitu dažniau serga tvartiniu laikotarpiu, sergamumas padidėja dėl prastos tvartų ventiliacijos. Didesnis karvių sergamumas slaptuoju mastitu pastebimas ir vasaros mėnesiais.
Aukštos temperatūros ir drėgmės sukelti stresai padidina jautrumą infekcijai, kaip ir padidėjęs patogenų skaičius. Mastitu dažniau serga pirmaveršės ( 18,6 % ), negu vyresnio amžiaus karvės ( 12,1 % ). Didelę įtaką sergamumui tešmens uždegimu turi karvių šėrimas. Trūkstant pašaruose seleno ir vitamino E, padidėja sergamumas tešmens uždegimu. Sirgimą mastitu sąlygoja ir netinkamas angliavandenių ir baltymų santykis, blogas patalpų mikroklimatas, nepilnavertis šėrimas. ( Aniulis E., Japertas S. 2001 )
Tešmens uždegimas atsiranda dėl žalingo vidinių ir išorinių veiksnių. Pagrindiniai iš jų yra: genetinis polinkis, imuniteto stoka, šėrimo klaidos, stresai. Tačiau svarbiausias veiksnys yra neteisinga tešmens higiena ir priežiūra, melžimo klaidos ir bloga melžimo įrangos techninė būklė. Pieno kanalo mechaniniai ir apsauginių funkcijų pažeidimai padeda mikroorganizmams patekti į tešmenį, dėl to sukeliamas uždegimas.
Tešmenį nuo uždegimo saugo mechaniniai ir cheminiai veksniai, taip pat humoralinis ir ląstelinis pieno ir audinių imunitetas. Humoraliniai ir ląsteliniai pieno faktoriai, atliekantys svarbų vaidmenį uždegimo procese, yra antibakterinis mechanizmas.
Mažiausiai aktyvūs įgimti ir įgyti apsaugos mechanizmai yra veršiavimosi laikotarpiu, t.y. 3 sav. iki ir 3 sav. po veršiavimosi. Tai būdinga tiek bendram organizmo imunitetui, tiek vietiniam tešmens imunitetui. Su tuo yra susiję lytinių organų ligos ir pieno liaukų neatsparumas infekcijai.
Pastaruoju metu vis daugiau sveikatos problemų kelia per didelis kiekis baltymų karvės pašare. Per daus baltymų blogina energijos balansą. Dėl to randasi ketozė, alkalozė, reprodukcijos sutrikimai, baltymų metabolizmo produktai neigiamai veikia gimdą ir tešmenį, gali padidėti somatinių ląstelių skaičius. Nekalbama apie makrofagų funkciją ir kraujo baltymus.
Tešmens uždegimą sąlygoja nefunkcionuojantis apsaugos mechanizmas, stresas, blogai subalansuota energija, baltymai, antioksidantai pašare.
Mastitų atsiradimą didina reprodukcijos sutrikimai ir gimdos gleivinės uždegimai. 1 lentelė. Tešmens ketvirčio pažeidimo įvertinimas pagal somatinių ląstelių skaičius ir bekteriologinių tyrimų rezultatus ( J. Hamanna, 2002 )
Patogeniniai mikroorganizmai Somatinių lastelių skai-
čius 1 ml Nenustatyta Nustatyta <100 000 Sveikas ketvirtis Slaptasis mastitas
>100 000 Netipinis uždegimas Klinikinis mastitas ( LVA Tęstinio mokymo centras. 2004 )
Patogenų koncentracija aplinkoje, kurioje gyvulys laikomas, arba netoli jos, turi lemiančios įtakos pieno liaukos uždegimams atsirasti. Įrodyta, kad daugelis mastitų infekcijų atsiranda tuomet, kai spenių viršūnės užteršiamos patogenais aplinkoje, kurioje gyvulys laikomas ( Mišeikienė R., LVA. 2005 ) Pirmasis laktacijos mėnuo yra pats jautriausias laikotarpis. Jo metu yra didelis pavojus, net labai gerai prižiūrimose bandose, karvėms susirgti mastitu.
Prieš veršiavimąsi pieno liaukoje vyksta morfologiniai ir biocheminiai pokyčiai. Todėl karvės laikymo, šėrimo sąlygos, jos organizmo imuninė būklė prieš veršiavimąsi gali lemti padidėjusią riziką susirgti mastitu po apsiveršiavimo. ( Japertas S., Aniulis E. 2001) Karvės atsparumą tešmens uždegimui be aplinkos veiksnių nulemia ir genetiniai veksniai ( apie 10 – 20 proc. ). Skiriasi karvės leukocitų savybės, nulemiančios greitesnį mikroorganizmų
sunaikinimą. Dažniau tešmens uždegimu serga karvės su ilgais speniais, silpnu tešmens raiščiu, dideliu tarpu tarp priekinių ir užpakalinių spenių ir kt. Jei karvės spenio galiukas su duobute, tai po melžimo jame lieka pieno lašas, kuriame sąlygos mikroorganizmams daugintis ypač geros ( Japertienė R., Japertas S. 2003)
Mikrobams daugintis neleidžia organizmo apsauginės sistemos: fagocitozė, imuninė sistema- bakteriostatiškai veikiantys proteinai ir ir pieno fermentai. Bakteriostatine veikla pasižymi:
- laktoferinas - lizocimas
- beta laktoglobulinai
Pastebėta, kad laktoferino kiekis piene idėja daugėjant somatinių ląstelių. Mikrobų dauginimąsi piene stabdo lizocimas. Kuo didesnė lizocimo koncentracija piene, tuo stipresnis jo bekteriostatinis poveikis mirobams. Patebėta, kad karvei sergant mastitu lizocimo aktyvumas mažėja ( Klimaitė J., Aniulis E. 2002)
Tyrimais nustatyta, kad karvės mastitu dažniau serga tvartiniu laikotarpiu. Pagrindinė ligos priežastis tuo metu- prasta tvartų ventiliacija. Karvės išskiria daug šilumos ir drėgmės, todėl tvarto temperatūra pakyla, o šilta ir drėgna aplinka sudaro palankias sąlygas tešmens uždegimo sukėlėjams daugintis. Be to, tvartiniu laikotarpiu, karvės suėda mažiau pašarų, sumažėja produktyvumas, jos tampa jautresnės infekcijai. Blogai šeriamos karvės ne tik duos mažiau pieno, bet ir dažniau sirgs tešmens uždegimu. Labai dažnai tešmens uždegimu karvė suserga pirmąjį laktacijos mėnesį, kada pieno tešmenyje gaminasi ypač daug, o karvė dar nepajėgia suėsti reikiamo pašaro kiekio. Netinkamas melžimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurio karvės suserga mastitu.
( Japertienė R., Japertas S. 2003 )
Ganyklose besiganančius galvijus puola musės ir kiti vabzdžiai. Dėl to gyvuliai sočiai nepaėda, nepailsi, sumažėja jų produktyvumas. Galvijams vabzdžiai gali sukelti vasaros mastitą. Dažniau šiomis ligomis suserga galvijai, ganomi prastai ar visiškai nenumelioruotose ganyklose, krūmais ar medžiais apaugusiose vietose, miškinguose plotuose. Ligą, pernešdamos sukėlėjus platina musės. Jas privilioja nedideli spenio paviršiaus sužeidimai ar uodų įkandimai, sudarantys palankesnes sąlygas atsirasti mastitui. Infekcija dažniau pažeidžia priekinius, lengviau „ pasiekiamus“ musių, ketvirčius. Vasaros mastitu taip pat gali sirgti mėsinės karvės ir veršeliai. ( Japertas S. 2002 )
2.2. Karvių slaptųjų mastitų diagnostika
Slaptųjų mastitų nustatymo metodus galima skirstyti į biocheminius, citologinius ir bakteriologinius. Praktiniais tikslais geriausiai pasiteisina greiti paprasti ( ekspres ) metodai, tinkami masiniams tyrimams. Paprastai nustatymo ekspres metodai grindžiami pieno pH kitimu ir SLS padidėjimu. (Карташова В. М. 1980 )
Vienas iš pagrindinių slaptojo mastito rodiklių yra SLS padidėjimas piene. Atradus greitą ląstelių skaičiavimo ir ekspres diagnostikos testus, pieno SLS nustatymas tapo pačia populiariausia pieno kokybės ir sergančių karvių nustatymo priemone visame pasaulyje. Kitų pasiūlytų stebėjimo ar infekcijos eigos monitorinių tyrimų metu yra matuojama katalazė, NAGazė, antitripsinas, chloridai, natris ir serumo albuminai piene.
SLS karvių piene nustatomas tiesioginiu ( Preskoto – Brido), elektroniniu
( Fossomatic“, „ Anadis“, Somascope MK2“ ir kiti) ir netiesioginiu ( ekspres diagnostikos testais: CMT, Mastestas, Mastirapid, Mastitis test NK ir kiti) metodais. ( Aniulis E., Japertas S. 2001 )
Subklinikinio mastito diagnostikai atliekami specialūs pieno tyrimai ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį. Paprasčiausias tyrimas yra su tirpalais mastito diagnostikai. Jų sudėtyje yra paviršiaus įtempimą mažinančios medžiagos ( detergentai ) ir indikatoriai. Jų sąveika su pienu parodo spalvos ir mišinio konsistencijos kitimą.
Pasaulyje vartojama daug tirpalų mastitų diagnostikai. Dabartiniai tirpalai yra patogūs vartoti, standartizuoti su somatinių ląstelių kiekiu piene. Tiriant tirpalais, atskirų ketvirčių pieno mėginiai imami po melžimo į pieno kontrolines lėkšteles. Lėkštelė pakreipiama, kad būtų galima nupilti pieno perteklių. Sumaišę lygiomis dalimis pieną su reagentu( po 2 ml), keletą sekundžių plokštelę sukame horizontaliai. Kai somatinių ląstelių piene daugiau, įvyksta konsistencijos pokyčiai ( matyti dribsniai, želė konsistencijos krešuliai), keičiasi mišinio spalva. Teigiami testo parodymai ( daugiau nei 500 000 somatinių ląstelių 1 ml pieno) rodo, kad tešmens audinys sudirgintas arba jau prasidėjęs uždegiminis procesas.
Teigiamai reagavę mėginiai siunčiami į laboratoriją, kur nustatoma mikrobų rūšis bei jų jautrumas vaistams.
Pieno mėginiai imami po melžimo ir laikantis aseptikos reikalavimų.
Pastaruoju metu tiksliausiu testu diagnozuojant mastitą, pripažintas somatinių ląstelių ( 80 %- 85 % sudaro leukocitai, eritrocitai, epitelio ląstelės) skaičiavimas, nes uždegimo metu šių ląstelių skaičius 1 ml pieno padidėja iki keletos milijonų. Somatinės ląstelės gali būti skaičiuojamos mikroskopu, nudažius pieno tepinėlį ar specialiais ( „ Somatas“ ), elektroniniais ( Fassomatic“ ) ar lazeriniais prietaisais.
Mastitas diagnozuojamas ir laktacijos ir laktacijos pabaigoje ir užtrūkio metu. Savaitė prieš užtrūkį visų karvių pienas tiriamas mastito testais. Teigiamai reagavusių ketvirčių pienas tiriamas bekteriologiškai.
Laktacijos pabaigoje, užtrūkio metu, pirmą savaitę po apsiveršiavimo padaugėja somatinių ląstelių, pakinta sekreto fizinės bei cheminės savybės, todėl šiuo metu mastito testai nelabai tinka. Dažniau taikomi klinikiniai diagnostikos metodai ir vizualiai įvertinamas išmelžtas sekretas . Tai daroma pirmą užtrūkio savaitę ir likus 2 sav. iki veršiavimosi.
( Veterinarijos gydytojo vadovas. 1998 )
Siūloma pritaikyti ir ultragarso metodą, tačiau tyrimas ultragarsu gali suteikti tik papildomą informaciją apie tešmens būklę, negali pakeisti bakteriologinių tyrimų ar SLS nustatymo. ( Banting A. 1998 )
Pieno cheminė sudėtis pakinta gana daug, kai karvė serga mastitu: Sumažėja riebalų, kalio, fosforo, magnio, kalcio, padaugėja natrio, chloro, pieno serumo ( išrūgų ) baltymų.
Mastitu sergančių karvių piene gerokai padaugėjus somatinių ląstelių, daugiau ar mažiau padidėja fermentų ( Katalazės, peroksidazės, lipazės, amilazės, proteazės, šarminės fosfatazės) aktyvumas.
Tokiame piene sumažėja lizocimo M kiekis. Pieno tankis nuo normalaus iki 1,024- 1,025 g/cm3. Mastitu sergančių karvių piene sumažėja aminorūgščių ( metionino, fenilalanino, leucino, izoleucino, tirozino). Padidėja pieno elektros laidumas. ( Skimundris V. 1993 )
Normalaus pieno pH yra 6.5- 6.9 ( Карташова В. М., Ивашура А. И. 1988; Harmon R. 1995 )
Mastitų atveju pH gali parūgštėti ( pH mažiau 6.5) arba pašarmėti ( pH daugiau 6.8) ( Кононов Г. А. 1988 ) Paprastai tokio pieno pH savo verte artėja prie kraujo pH ( 7.4 ) (Sandholm M. 1995; Hammann J., Heeschen W. 1995 )
Pieno pH pokyčiams nustatyti naudojami specifiniai filtriniai popieriai su indikatoriniais ploteliais kiekvienam tešmens ketvirčiui. Indikatoriniai ploteliai būna impregnuoti bromtimolio mėlynuoju arba bromkrezolio purpurinu.
Bet daugelis autorių pastebėjo, kad pieno pH slaptųjų mastitų atvejais nevisada pakinta. Spaliniai indikatoriai gali padėti nustatyti tik 60- 70 % slaptųjų mastitų atvejų. (Карташова В. M. 1980 )
Nuo 1940 m. daugelis mokslininkų pieno elektrinio laidumo ( PEL ) siūlė naudoti kaip mastitų diagnozavimo priemonę šalia karvės, tiek pritaisius šalia melžimo įrenginių. ( Zecconi A. 1992 ) Taikant PEL matavimą, galima nustatyti beveik visus mastitus, sukeltus S. aureus, kol pasirodo pirmieji klinikiniai požymiai, tačiau S. uberis sukeltus mastitus nevisada pavyksta nustatyti. ( Milner P., Page K.L., Walton A.W., Hillerton J.E. 1996 )
Kiti autoriai laikosi nuomonės, kad PEL nėra tikslus mastitų nustatymo (Batra T.R., McAllister A.J. 1984; Lansbergen L.M.T.E., Nielen M., Lam T.J.G.M., Pengov A., Schukken Y.H., Maatje K. 1994 )
Matuojant PEL tiesiog kiekvieno melžimo metu, mastitų nustatymas patogesnis, nereikia vežioti pieno bandinių į laboratoriją. Tačiau dėl nedidelės koreliacijos PEL nustatymas neturi būti taikomas kaip vienintelė mastitų nustatymo priemonė. (Nielen M., Schukken Y.H. van de Broek J., Brand A., Deluyker H.A., Maatje K. 1993 )
Tiksliausiu metodu laikoma tiesioginis SLS apskaičiavimas mikroskopu Prescott- Breed metodu, kuris yra etaloninis metodas. (Карташова В. М., Ивашура А. И. 1988 )
Pasiūlytas originalus greito dažymo metodas „ Testsimplest“, šis mėginys tinkamas mikroskopuoti po 15 min. Galima suskaičiuoti ne tik ląstelių skaičių, bet ir diferencijuoti juos pagal rūšis. ( Sandholm M. 1995 )
Šiuo metu yra naudojami instrumentiniai SLS nustatymo metodai ( „ Fossomatic“, „ Coulter Counter“ ). (Sandholm M. 1995 )
Plačiausiai mastitams nustatyti naudojamas Kalifornijos mastitinis testas- CMT. (Booth J.M. 1990 )
Pagal CMT daugelyje šalių sukurti analogiški reagentai slaptiems mastitams diagnozuoti. Naudojamas Dimastinas, mastidinas, mastitodiagnostas, universalas . (Карташова В. М., Ивашура А. И. 1988 )
Gana didelis somatinių ląstelių skaičius yra tuoj pat po apsiveršiavimo, bet mažėja mažėjant sveikų karvių piene mažėjant krekenų kiekiui. 4- 5 parą po apsiveršiavimo somatinių ląstelių būna mažiau 200 tūkst./ ml. Antrą savaitę sveikų karvių piene somatinių ląstelių būna mažiau nei 100 tūkst./ ml. Sumažėjus karvių produktyvumui iki 4 kg per parą, pastebimas nežymus SLS padidėjimas. Karvių, sergančių slaptu mastitu, SLS po apsiveršiavimo krekenose mažėja lėčiau, nei sveikų karvių, o laktacijos eigoje SLS sparčiai didėja (Saloniemi H. 1995; Miller R.H. Paape M.J., Fulton L.A. 1991; Eberhart R.J. 1982; Dohoo I.R., Meek A.H. 1982 )
Be padidėjusio SLS, infekcija sukelia daug kitokių pakitimų pieno liaukioje. Bakterijų gaminami toksinai ar uždegimo mediatoriai pažeidžia pieną gaminantį audinį, todėl sumažėja bendra pieno sintezė. (Shuster D.E., Kehrli M.E., Stevens M.G. 1993; Harmon R.J., Shuster D.E. 1992; Eberhast R.J., Harmon R.J., Jasper D.E., Natzke R.P., Nickerson S.C., Reneau J.K., Row E.H., Smith K.L., Spencer S.B. 1987; Craven N., Williams M.R. 1985 )
Nustatyta, kad tešmens audinio uždegimo pradžioje pirmiausiai padidėja somatinių ląstelių skaičius, vėliau padidėja pieno elektros pralaidumas ir pH. Pieno pH pakinta vėlesnėse tešmens audinio uždegimo stadijose. ( Špakauskas V. 2000 )
Slapto mastito diagnostikai vartojami įvairūs metodai, kurie nustato pieno fizinius ir cheminius pokyčius, tačiau pieno savybių pasikeitimas ne visada gali būti pieno liaukos patologijos rodikliu ir dažnai priklauso nuo gyvulio fiziologinės būklės, šėrimo bei laikymo sąlygų, laktacijos perodo. ( Špakauskas V. 2000 )
Tiksliausiai SLS nustatomas tiriant kiekvieno karvės tešmens ketvirčio paskutines pieno porcijas. Slaptojo mastito pradžia laikytina tuomet, kai karvės tešmens ketvirčio pieno paskutinėse porcijose SLS yra daugiau kaip 600 tūkst./ ml. (http://www.lva.lt/vetzoo/old/ Prieiga per internetą 2006 )
Slaptąjį karvių mastitą sukelia pavieniai ir mišrūs mikroorganizmai ( Aniulis E., Klimaitė J., Japertas S. LVA, 2001 ) Riebalų, baltymų, laktozės kiekis ir somatinių ląstelių skaičius tiriami iš to paties pieno mėginio. Tyrimams naudojami pramoniniai automatiniai prietaisai Somascope ir Lactoscope.
Riebalų, baltymų ir laktozės kiekiai nustatomi infraraudonųjų spindulių prietaisu Lactoscopu.
Somatinės ląstelės tiriamos pramoniniu skaitikliu-matuokliu Somaskopu, kuris dirba fluorooptoelektroniniu metodu.
Bakterijų skaičiavimo piene metodo esmė - pieno mėginio filtravimas per membraninį filtrą. Bakterijos sulaikomos ant filtro paviršiaus, nudažomos ir skaičiuojamos mikroskopu. Šis metodas greitai ir tiksliai nustato bakterijų skaičių piene. ( http://www.pieno-tyrimai.lt/apie/ Prieiga per internetą )
Pastovūs somatinių ląstelių tyrimai leidžia užtikrinti, kad fermose bus laikomasi tešmens higienos programos reikalavimų ir efektyviai kovojama su mastitu. (
http://www.pieno-tyrimai.lt/kitos_salys/vengrija.html Prieiga per internetą 2006 )
Pienas gali apkarsti karvėms susirgus mastitu. Karvėms pasveikus, pienas būna vėl normalaus skonio ( Skimundris V. 1997 ). Slaptu mastitu sergančių karvių pieningumas sumažėja, tačiau pienas jusliškai ryškiau nepakinta. Todėl juos diagnozuoti yra sunkiau.
( Vaitkus J. 1995 )
2.3. Karvių slaptųjų mastitų profilaktika
Gyvulių sveikatai turi įtakos metų laikas, klimatas, laikymo sąlygos, bandos dydis ir daug kitų veiksnių. Tešmens sveikumas priklauso ir nuo melžėjos kvalifikacijos, kruopštumo, karvių laikymo, priežiūros ir melžimo higienos.
Pagrindinės mastito profilaktinės priemonės: - optimalios karvių laikymo sąlygos.
- pilnavertis ir subalansuotas šėrimas. - tinkamas tešmens paruošimas melžimui.
- tinkama bei gerai eksploatuojama melžimo technika. - spenių dezinfekcija po melžimo.
- ankstyva mastito diagnostika.
- veiksmingas laktuojančių ir užtrūkusių karvių gydymas.
- lėtiniu sergančių mastitu karvių brokavimas. ( Sederevičius A. 2004 )
Teisinga spenio ir išorės priežiūra yra labai svarbus mastito profilaktikos faktorius, neleidžiantis ligai plisti iš ketvirčio į ketvirtį ir tarp karvių. . ( Apanavičienė D. 2000)
Prieš melžimą reikia švariai nuvalyti karvės tešmenį, numelžti pirmąsias čiurkšles į tam skirtą puodelį. Gerai paruošus tešmenį:
Sutrumpėja melžimo laikas Geriau ištuštinamas tešmuo
Melžiant mechanizuotai, sumažėja sužeidimų rizika.
Spenio pagrindą ir patį spenį reikia švariai nušluostyti gerai nusausintomis šluostėmis. Prieš uždedant melžiklius, speniai turi būti švarūs ir sausi.
Melžimo metu turi būti tylu ir ramu. Reikia stebėti, kad melžikliai nebūtų ant spenių per ilgai. Jeigu viename iš ketvirčių lieka pieno, melžimo pabaigoje šį ketvirtį reikia pamasažuoti. Jeigu vienas iš ketvirčių išmelžiamas daug anksčiau už kitus, reikia nuimti melžiklį ir užkišti specialiu kaiščiu. Paprastai tokių problemų turinčios karvės serga arba yra sirgusios mastitu. Todėl patartina jas melžti paskutines.
Spenių oda turi būti lygi, minkšta ir elastinga. Jei oda išsausėja arba sutrūkinėja, reikia nedelsiant pašalinti šiuos pažeidimus sukėlusias priežastis.
Spenių dezinfekcijai naudoti: Tik registruotus preparatus Tik nurodytus kiekius
Kiekvienam melžimui naujai paruoštą tirpalą
Pirmaveršes reikia melžti atidžiau. Jas reikia pratinti prie melžimo tvarkos, kad jos laiku atiduotų pieną (Karvių melžimas ir melžimo higiena. LŽŪKT. 2001)
Norint žymiai sumažinti karvių sergamumą tešmens uždegimu reikia, kad profilaktinės priemonės būtų taikomos tiek laktacijos, tiek užtrūkimo metu. Pagrindinės mastito profilaktinės priemonės tai:
optimalios karvių laikymo sąlygos (šiltos ir sausos guoliavietės, gera tvarto ventiliacija, tvartai be skersvėjų, dažnas mėšlo šalinimas iš karvių stovėjimo vietų ir kt.);
pilnavertis ir subalansuotas šėrimas (būtina atsižvelgti į energetinių ir mineralinių medžiagų poreikį);
tinkamas tešmens paruošimas melžimui (tešmens paruošimui būtina naudoti individualias pašluostes, prieš uždedant melžiklius speniai turi būti švarūs ir sausi);
tinkama bei gerai eksploatuojama melžimo technika (būtina taisyklingai uždėti melžiklius, vengti vakuumo svyravimo melžimo metu, prieš nuimant melžimo aparatus būtina išjungti vakuumą, kruopščiai plauti gumines melžimo aparatų dalis);
spenių dezinfekcija po melžimo;
ankstyva mastito diagnostika (kartą per mėnesį visos laktuojančios karvės, individualiai melžimo pabaigoje, turi būti ištirtos ekspres diagnostikos testais (CMT, Mastestu ar kt.) ar neserga slaptuoju mastitu);
efektyvus gydymas laktacijos ir užtrūkimo periodu.
( http://www.pieno-tyrimai.lt/gpienas/sumkarvtes.html Prieiga per internetą
2006 )
Nuo melžimo kokybės priklauso tešmens sveikumas, produktyvumas, pieno kokybė. Prieš melžimą ypač kruopščiai reikia ruošti tešmenį melžimui ir jį tinkamai prižiūrėti pamelžus. Pirmiausiai išmelžiant pirmąsias čiurkšles, įvertinamas tešmens ketvirčių sveikatingumas. Jeigu yra pieno pakitimas bet kuriame tešmens ketvirtyje, karvė paliekama melžimui paskutinė, pamelžus sveikąsias. (http://www.lva.lt/mmc/main.php?data=pagrindas
Prieiga per internetą 2006 ) Svarbu žinoti:
- Melžimo vieta turi būti švari ir sausa.
- Rekomenduojama karvėms aplink tešmenį nukirpti plaukus. Pakerpami ir šlaunų bei uodegos plaukai. Ant ilgų plaukų prikimba mėšlas, šiaudai ir kiti nešvarumai. Nuo tešmens plaukus šalinkite kelis kartus per metus.
- Spenio kanalo gale susidaro "bakterinis kamštis". Spenius dezinfekuokite prieš ir po melžimo. Tešmenį, nuplovę šiltu dezinfekuojančiu skysčiu, sausai nušluostykite. Tai stimuliuoja pieno atidavimą, mažina bakterijų ir somatinių ląstelių skaičių.
- Pirmas pieno čiurkšles būtina numelžti į puoduką juodu dugnu. Taip pastebimas mastitas - kraujo priemaiša, dribsniai, gleivės. Mastitinis pienas išmelžiamas į atskirą indą.
-Pirmų čiurkšlių negalima numelžti ant grindų. ( Prieiga per internetą 2006 :
http://www.pieno-tyrimai.lt/gpienas/bakterpriesas.html )
- Pieną iš spenių reikia išmelžti visiškai. ( Dukštas J., Kačerauskas D., Liutkevičius A., Ramanauskas R. 1994 ).
Jau antroje laktacijos pusėje karvėms duodama daugiau žolinių pašarų, joms mažinamas koncentratų kiekis. Tai ypač svarbu, nes laktacijos pradžioje (90-150 parų) karvė šerta nemažu koncentruotųjų pašarų kiekiu, kukurūzų silosu ir kitais rūgščiais pašarais. Vadinamasis pereinamasis laikotarpis prie žolinių pašarų yra būtinas, nes užtrūkimo periodu pailsi ir atsistato ne tik tešmuo, bet išgydomos ir didžiojo prieskrandžio žaizdos bei degeneruotos kepenys. Užtrūkinti karvę, mažinant melžimų skaičių iki vieno karto per parą, reikėtų per savaitę.
Užtrūkinti galima ir 10-15 l pieno per parą duodančią sveiką karvę. Pieno sekrecija "sustoja" padidėjus spaudimui alveolėse ir pakitus endokrininės sistemos veiklai. Vyksta pieno rezorbcija, todėl tešmuo trečią parą pradeda trauktis, tešmens oda susiraukšlėja. Užtrūkimo laikotarpio pradžioje sunyksta pieną gaminančios ląstelės ir alveolės. Makrofagai ir vidinės antibakterinės medžiagos išvalo pieno liaukos audinių liekanas.
( http://www.pieno-tyrimai.lt/gpienas/uzbekuzakiu.html Prieiga per internetą
2006 )
Piktnaudžiauti dezinfekcijos medžiagomis ruošiant tešmenį melžti nederėtų. Tai galima atlikti ir be jų. Tyrimais įrodyta, kad dezinfekcijos priemonės "neužmuša" visų bakterijų, o tik sumažina jų kiekį.
Todėl pastaruoju metu daugelio specialistų nuomone, melžiant mechanizuotai pakanka tešmenį ir spenius prieš melžimą nušluostyti sausa ar truputį drėgna individualia (kiekvienai karvei) pašluoste. Yra šalių, kuriose dezinfekcijos priemones naudoti prieš melžimą yra uždrausta. Pastebėta, kad ūkiuose, kur prieš melžimą tešmuo plaunamas dezinfekcijos priemonėmis (ypač chloro pagrindu), susirgusias klinikiniu ar slaptuoju tešmens uždegimu karves sunkiau išgydyti. (http://www.pieno-tyrimai.lt/gpienas/tersalai.html Prieiga per internetą 2006 ).
Naujų biotechnologinių metodų diegimas gyvulininkystėje - vienas būdų per trumpą laiką išvesti ir išauginti genetiškai sveikus, atsparius ligoms bei aplinkos veiksniams gyvulius, duodančius daug produkcijos, atitinkančios šiuolaikinius maisto pramonės ir žmonių mitybos reikalavimus. ( http://www.valstietis.lt/HTML/Archyvai/Ukis/Akademija/Pienas.htm Prieiga per internetą 2006 )
Vien tik antibiotikais mastito išgydyti nepavyksta. Gydymo ir profilaktikos schemose reikia numatyti, kad apsauginės priemonės būtų tiek laktacijos, tiek užtrūkio metu.
Kadangi mastito priežastys labai įvairios- šio susirgimo profilaktika turi būti kompleksinė. Tik laikantis zootechninių, higienos, veterinarinės sanitarijos reikalavimų, galima sumažinti mastitu sergančių gyvulių.
Svarbiausios priemonės yra šios:
1. veislei atrinkti telyčaites iš nesirgusių mastitu karvių, kurių tešmuo yra gerai išsivystęs, lygiais ketvirčiais
2. šerti pilnaverčiais ir gerais pašarais. Tai ypač svarbu šeriant labai produktyvias karves. Jų racionų pašaruose neturi trūkti kalcio, fosforo, karotino, vitaminų ir mikroelementų.
3. reguliariai valyti patalpas ir gyvulius, kreikti sausais ir švariais pakratais.
4. kontroliuoti sanitarijos būklę, melžimo aparatų plovimo režimą, dezinfekciją bei sanitarinę pieno kokybę.
5. prieš melžimą kruopščiai plauti šiltu vandeniu ir nusausinti karvių tešmenį ir spenius. Melžimo aparatą dėti tik karvei atleidus pieną. Neperlaikyti ant išmelžto tešmens melžimo aparatų.
6. melžti karves vienodu laiku, tinkamai sutvarkytais aparatais, melžimo metu turi būti toks vakuumas ir pulsų skaičius, koks nurodytas aparatų instrukcijoje.
7. dezinfekuoti spenius po melžimo, nes dezinfekuojantys tirpalai ant odos sudaro ploną plėvelę, o ant spenio galo susidaro lašas, kuris neleidžia mikroflorai pakliūti į spenio kanalą, labai sumažina patogeninių mikrobų, apsaugo tešmens odą nuo sausumo ir trūkinėjimų. Spenius po melžimo dezinfekuoti tirpalais, kuriuose yra efektyvių medžiagų: chloro, jodo, spirito, senolio.
8. nuolat kelti melžėjų kvalifikaciją, laikytis asmens higienos reikalavimų.
9. karvių laktacijos, užtrūkinimo ir užtrūkio metu sistemingai taikyti mastito diagnostikos, profilaktikos ir gydymo priemonių kompleksą. Padaugėjus somatinių ląstelių piene išsiaiškinti priežastis ir jas pašalinti.
10. pastebėjus tešmens ketvirčių klinikinius pakitimus ( padidėjusius limfinius mazgus, patinimą, skausmingumą, temperatūros pakilimą) bei pastebėjus dribsnius ar krešulius piene, karves gydyti antibakteriniais preparatais.
11. mastitu sergančias karves atskirti nuo sveikų, jų stovėjimo vietas dezinfekuoti, pakenktus tešmens ketvirčius melžti rankomis, nepakenktus- atskirais melžimo aparatais, kuriuos po melžimo gerai išplauti ir išdezinfekuoti. Karvėms, kurios sirgo patogeninių mikroorganizmų sukeltais uždegimais laktacijos ir užtrūkinimo metu, po paskutinio melžimo į ketvirčius suleisti ilgesnio veikimo antibakterinių preparatų. Taip išvengiama pieno nuostolių ir pieno liaukos dirginimo, apsiveršiavusios karvės rečiau serga mastitu. ( Veterinarijos gydytojo vadovas. 1998)
Stafilokokus aureus (S.aureus) yra sunkiai išnaikinamas. Tai bakterija plintanti per melžimo aparatus, melžėjų rankas, o dažniausiai - valant ta pačia pašluoste karvių tešmenis (tuo buvo įsitikinta ištyrus pašluostes, naudojamas bendrovėse). Todėl tešmenis siūlome šluostyti atskiromis pašluostėmis, o karves melžti tokia tvarka: pirmiausia telyčias, po to neseniai apsiveršiavusias karves ir tik tada tas, kurias įtariate sergant mastitu. Be to, po kiekvieno melžimo spenius siūlome pamirkyti dezinfekciniame tirpale arba 30 minučių, kol atviras tešmens sfinkteris, karvėms neleisti gultis ant nešvarių tvarto grindų - mat neretai pirmosios pieno čiurkšlės (vadinamasis bakterinis kamštis) melžiamos ne į indą, o tiesiog ant grindų, nuo kurių ne tik mastito sukėlėjai, bet ir mėšle besidauginančios bakterijos nesunkiai gali patekti į tešmenį.
Gydyti antibiotikais slaptą mastitą tiksliai nenustačius sukėlėjo nepatartina. Beveik 80 proc. atsinaujinančių mastitų priežastis - S. aureus. Įsisenėjęs šios bakterijos sukeltas mastitas vaistais nepagydomas: bakterija taip giliai įsiskverbia į sekrecinį pieno liaukos epitelį, jį pažeidžia, jog šis perauga jungiamuoju audiniu. Todėl jokie vaistai ar profilaktinės priemonės nepadeda. Užtrūkinant, ne vien per laktaciją slaptuoju mastitu sirgusioms karvėms, bet ir sveikoms, nepamirškite suleisti ilgo veikimo antibiotikų. (http://www.pieno-tyrimai.lt/gpienas/stafilokokas.html Prieiga per internetą 2006 )
STRESAS - organizmo fiziologinė ir psichinė įtampa, atsirandanti dėl įvairių dirgiklių (stresorių) poveikio. Jie gali būti mechaniniai, fiziniai, cheminiai ir biologiniai. Stresą gali sukelti šie mechaniniai dirgikliai: netinkamai išplanuotas tvartų vidus (trumpos ir siauros stovėjimo vietos, nepritaikytos ėdžios, saitai); melžimo taisyklių, dienotvarkės nesilaikymas (nesureguliuotas vakuumas ir pulsų skaičius, susidėvėjusios melžiklių gumos, melžiklių perlaikymas); dažnas gyvulių pergrupavimas; grubi fizinė gyvulių prievarta.
Fiziniai dirgikliai - tai temperatūros, drėgmės kaita (šalti, blogai vėdinami tvartai, gyvulių girdymas šaltu vandeniu, negrūdintų gyvulių išleidimas į lauką, kai labai šalta, tešmens plovimas prieš melžimą šaltu arba labai karštu vandeniu, spenių dezinfekcija po melžimo šaltais arba karštais dezinfekciniais tirpalais), saulės ir jonizuojanti radiacija, triukšmas.
Cheminiai dirgikliai: padidėjusi amoniako, sieros vandenilio, anglies dioksido ar kitų kenksmingų dujų koncentracija tvarte, koncentruotų arba netinkamų spenių dezinfekcijai tirpalų naudojimas.
Gyvulių stresus taip pat gali sukelti įvairių ligų sukėlėjai, musės, mašalai, uodai (biologiniai dirgikliai). Reakcija į pašalinius dirgiklius labai priklauso nuo organizmo savybės kokiu nors būdu reaguoti, kai jį veikia įprastiniai, kasdieniniai ir atsitiktiniai kenksmingi patogeniniai dirgikliai. Tai priklauso nuo vidinių (veislės, amžiaus ir individualumo) ir išorinių (šėrimo, metų laiko) veiksnių.
Gyvuliai gali susirgti įvairiomis ligomis (mastitais), nes nusilpus organizmui, susilpnėja visos jo apsauginės funkcijos, žinoma, ir tešmens apsauginis barjeras.
Dėl nuolatinių stresų silpsta karvių, ypač labai produktyvių, organizmo atsparumas, tešmens apsauginės funkcijos ir pieno bakteriostatinės savybės. Susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams patekti į pieno liauką ir ten vystytis. Kaip atsakas į padidėjusį bakterijų ir jų apykaitos produktų kiekį, piene padidėja somatinių ląstelių (leukocitų) skaičius. Leukocitai kiek įmanydami naikina "valgo" mikroorganizmus. Kai stresas trumpalaikis, organizmo atsparumas greitai atsistato. Jeigu dirgikliai veikia ilgai, sparčiai dauginasi mikroorganizmai, jie tampa vis labiau agresyvesni ir sukelia ūmius uždegimus. Gydant tokias karves, reikia nedelsiant pašalinti nepalankius dirgiklius. ( http://www.pieno-tyrimai.lt/gpienas/stresas.html Prieiga per internetą 2006 )
2.4. Paveldimumo įtaka karvių mastitui
Pieninių galvijų mastitas ir jo paveldimumas yra nagrinėjamas jau seniai. Pirmieji preliminarūs darbai jau pradėti 1938 m. N. Zelandijoje.
Aukštas SLS ir sergamumas mastitu daugiausia siejamas su nepageidaujamu aplinkos poveikiu, tačiau genetinė įtaka ir genetinės variacijos taip pat egzistuoja. Tai yra selekcijos pagrindas. Genetinė koreliacija tarp SLS ir mastito yra pakankamai aukšta, todėl SLS atspindi subklinikinius ir klinikinius mastitus, be to SLS paveldimumas yra didesnis, nei mastito.
Genetiniu atsparumu yra domimasi daugelyje šalių. Lenkijoje paruošta atitinkama valstybinė veislininkystės strategija. Norint pagerinti du dalykus, karvių atsparumą mastitui ir pieno kokybę. Selekciniame indekse yra naudojami klinikinis mastitas ir SLS.
Somatinių ląstelių paveldimumas ir kintamumas, leidžia sėkmingai vykdyti selekciją norint padidinti atsparumą klinikiniams mastitams. Vakarų Europoje ir JAV bulių veislinės vertės nustatymui naudojamas BLUP metodas ( Pažodžiui termino „ BLUP“ vertimas būtų- geriausia linijinė bešališka prognozė). Šiuo metu BLUP metodas yra teoriškai ir praktiškai labiausiai pagrįstas ir plačiausiai naudojamas metodas bulių veislinei vertei nustatyti. Pieniniai galvijai vertinami BLUP metodu pagal pieno produkcijos rodiklius, reprodukcines savybes,
somatinių ląstelių skaičių piene bei atsparumą mastitams, eksterjerą, ilgaamžiškumą, ūkinio naudojimo trukmę. Šiuo metu svarbiausias tikslas yra panaudoti genetinį vertinimą pagal SLS praktikoje ir padaryti jį prieinamą pieno gamintojams ir sėklinimo įmonėms, galintiems tuos rezultatus panaudoti praktinėje selekcijoje. ( Žakas A. 2002)
Mastito atsiradimą sąlygoja ir genetiniai faktoriai: spenio forma, sfinkterio tonusas, spenio kanalo anatomija, amžius ( po ketvirtos laktacijos karvės yra jautresnės). (Šiugždaitė J. 1995)
Gyvulių savybių formavimasis, jų įvairavimas ir ryškumas priklauso nuo paveldimumo ir aplinkos sąlygų. Nėra organizmo be paveldimumo ir kiekvienas organizmas susiformuoja tam tikromis aplinkos sąlygomis. Vienus požymius lemia aplinkos sąlygos, kitus aplinkos sąlygos veikia silpnai arba jie yra tik paveldimi.
Tos pačios veislės, bandos ir net iš tų pačių tėvų kilę gyvuliai skiriasi, nes jų vystymąsi veikia skirtingos aplinkos sąlygos. Gerai žinoma, kad gyvulio paveldėtos savybės daug priklauso nuo priežiūros, laikymo sąlygų, šėrimo. ( Jukna Č. 1998 )
Išvystytos gyvulininkystės kraštuose pieninių galvijų selekcija dabar vykdoma pagal SLS piene. Tuo tikslu įdiegtas gamybinis bulių veislinės vertės pagal SLS dukterų piene nustatymas BLUP metodu, statistiškai eliminuojant negenetinių veiksnių įtaką. Neigiamos veislinės vertės pagal somatines ląsteles yra geros, tikintis gauti dukteris su mažu SLS piene.
Nustatant bulių veislinę vertę reikės atsižvelgti ne tik į karvių produktyvumo rodiklius, bet ir į SLS piene. Šie duomenys yra būtini sėklinimo įmonėms, kurios ir sudaro sąlygas pieno gamintojams pasirinkti norimą bulių savo bandai gerinti pagal SLS piene. (Juozaitienė V., Žakas A. 2002)
Siekiant pagerinti melžiamų karvių bandos genetiką, sėklinimui reikia naudoti tik patikrintų bulių- gerintojų spermą.
Nuo kūno dalių išsivystymo priklauso karvės funkcionalumas bei produktyvaus gyvenimo trukmė. Reikia daug dėmesio skirti tešmeniui bei galvijų kojoms. Labai produktyvi, didžiuliu tešmeniu bei tvirtomis kojomis melžiama karvė keletą laktacijų bus pieninga, jos pienas bus puikios kokybės ir sudėties. Pieningumas ir kūno būklė yra glaudžiai susiję ir lemia karvių bandos produktyvumą. ( LŽŪKT. 2001 )
2.5. Amžius pirmojo veršiavimosi metu ir jį įtakojantys veiksniai Telyčios sudaro genetinį būsimos bandos pagrindą. Bandos vadyba turi būti tobulinama ir siekiama minimizuoti telyčių auginimo kaštus, neaukojant būsimo karvės produktyvumo, padidinančio bandos pelną.
R.L. Powell ( 1985) teigia, kad amžius pirmojo veršiavimosi metu kasmet trumpėja. Tyrimais buvo nustatyta, kad 1960 m. vidutinis amžius pirmojo veršiavimosi metu buvo 27,5 mėn., o 1982 m. jau siekė tik 26,2 mėn.
Tyrimai rodo, kad amžius pirmojo veršiavimosi metu lėtai, bet trumpėja. Paskutiniu metu rekomenduojamas amžius pirmojo veršiavimosi metu yra 22- 24 mėn. ( Heinrichs ir Vazquez- Anon, 1993).
Tačiau, kai kurie ūkininkai mano, kad jaunos telyčios yra nepajėgios efektyviai konkuruoti su bandoje esančiomis stambiomis suaugusiomis karvėmis ir gali patirti medžiagų apykaitos bei reprodukcijos sutrikimus.
Amžių pirmojo veršiavimosi metu lemia telyčios brendimo sparta, priklausanti nuo jos veislės ir auginimo sąlygų. (Heinrichs ir Vazquez- Anon, 1993; R.L. Powell, 1985) . Didelę įtaką amžiui pirmojo veršiavimosi metu turi dominuojanti veisimo sistema ir vadybiniai sprendimai.
2.6. Servis periodo trukmė ir ją įtakojantys veiksniai
Servis periodo trukmė – tai laikotarpis nuo veršiavimosi iki apvaisinimo.
L.A. Quintela ir kt. ( 2004) nustatė, kad servis periodo trukmei turi įtakos ūkio dydis, vietovė, veršiavimosi eiga, veršiavimosi sezonas, dvynių atsivedimas, ligų potencialas po veršiavimosi.
Mokslininkas N.F. Los ( 1999) teigia, kad servis periodo trukmei turi įtakos karvės amžius, didinant amžių pirmojo veršiavimosi metu, ilgėja servis periodo trukmė po pirmojo veršiavimosi.
Mokslininkas V.A. Rybalko (1996) nustatė, kad servis periodą įtakoja ir veršiavimosi sezonas. Servis periodo trukmė trumpesnė karvių, kurios veršiavosi pavasarį ir vasarą, ilgesnė- rudenį ir žiemą, tai susiję su medžiagų apykaita.
Servis perido trukmę įtakoja karvės veislė, veršiavimosi eiga, veršiavimosi sezonas, daugiavaisiškumas, karvės amžius, ligų potencialas po veršiavimosi, produktyvumas ankstesnės ir einamosios laktacijų, oro temperatūra, ūkio dydis bei vietovė.
2.7. Veršingumo trukmė ir ją įtakojantys veiksniai
Biologinė veršingumo trukmės norma yra 285 dienos.
Mokslininkai T. Oishi ir kt. (1985) ir F. Miglior ir kt. (1989) teigia, kad veršingumo trukmei turi įtakos karvės amžius. Veršingumo trukmė ilgėja iki penktos laktacijos, po to
trumpėja. Mokslininkai nustatė, kad įtakos turi veršiavimosi metai. Tyrimų rezultatai rodo, kad per 15 metų veršingumo trukmė pailgėjo 2,1 dienos.
F. Miglior ir kt. ( 1989) nustatė, kad veršiavimosi mėnuo veršingumo trukmei turi ciklinę įtaką ( maksimali veršingumo trukmė veršiuojantis vasario mėn. – 281,8, o minimali spalio mėn. – 280,3).
Mokslininkai R.A. Cady ir kt. ( 1978) nustatė, kad veršingumo trukmė besilaukiant dvynių yra 5 – 7 dienomis trumpesnė, nei laukiantis vieno veršelio.
Veršiavimosi trukmę įtakoja genetiniai veiksniai ( karvės veislė, daugiavaisiškumas) ir negenetiniai veiksniai ( karvės amžius ( laktacijomis), veršiavimosi mėnuo, veršiavimosi metai, ūkis).
2.8. Sėklinimo indeksas ir jį įtakojantys veiksniai
J.K. Hillers ir kt. ( 1984) nustatė, kad sėklinimo indeksui įtakos turi laikotarpio nuo veršiavimosi iki pirmojo sėklinimo trukmė bei karvių produktyvumas.
Mokslininkas G. N. Čchataridi ( 1992 ) teigia, kad karves sėklinant iki 30 dienų po veršiavimosi, mažas veršingumo procentas, dažnos pakartotinos rujos bei didesnis sėklinimo indeksas.
Karves sėklinant iki 30 dienų po veršiavimosi, apvaisinama tik 33 % karvių, sėklinant po veršiavimosi 51- 70 dienų, apvaisinama 60 % karvių. Šio mokslininko tyrimai parodė, kad karves sėklinant po veršiavimosi praėjus 51- 70 dienų, sunaudojama 32- 35 % spermos mažiau, nei sėklinant po veršiavimosi praėjus 30 ir mažiau dienų.
Sėklinimo indeksui turi įtakos laikotarpio nuo veršiavimosi iki pirmojo sėklinimo trukmė, karvių produktyvumas bei sėklinimo sezonas.
3. Darbo metodika
Mokslinis- tiriamasis darbas buvo atliktas 2005- 2007 metais Lietuvos veterinarijos akademijos neužkrečiamų ligų katedroje, LVA praktinio mokymo ir bandymų centre Giraitėje.
Karvių bandos reprodukcijos analizė atlikta naudojant LVA Giraitės praktinio mokymo ir bandymų centro “ Karvių ginekologijos“ žurnalą, karvių kilmės knygas.
Remdamiesi LVA Giraitės praktinio mokymo ir bandymų centro “ Karvių ginekologijos“ žurnalu bei karvių kilmės knygomis, ištyrėme laktacijos įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene, servis periodo įtaką, pirmosios rujos po apsiveršiavimo, amžiaus, pirmojo veršiavimosi metu, produktyvumo per laktaciją įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene, metų laiko įtaką, sėklinimo indekso įtaką somatinių ląstelių skaičiui bei mastito paveldimumą, priklausomai nuo buliaus linijos.
Remiantis “ Karvių ginekologijos“ žurnalu, pasirinkome karves pagal somatinių ląstelių skaičių piene. Rinkomes karves, kurių somatinių ląstelių skaičius piene buvo didesnis nei 400 tūkst./ ml.
Tyrimai buvo atlikti, naudojant 2004 metų bei 2005 metų LVA Giraitės praktinio mokymo ir bandymų centro “ Karvių ginekologijos” žurnalą .
LVA Giraitės praktinio mokymo ir bandymų centre 2004 metais buvo 240 karvių, 2005 metais buvo 250 karvių.
Analizuojant veiksnių įtaką reprodukciniams požymiams, buvo atrinkti atitinkamus kriterijus tenkinantys duomenys ir jie grupuojami pagal analizuojamus požymius.
Servis periodo analizei atlitki atrinkti įrašai pagal servis periodo trukmę dienomis, duomenys grupuoti pagal laktaciją.
Sėklinimo indekso analizei atlikti atrinkti įrašai tų laktacijų, kur žinomi visi sėklinimai.
Veršingumo trukmės analizei atlikti atrinkti duomenys laktacijų, kuriose žinoma veršiavimosi data ir žinomas paskutinis sėklinimas prieš jį.
Tyrimų rezultatai ir statistiniai duomenys apskaičiuoti naudojant komiuterinę programą “Microsoft Exel”. Buvo apskaičiuoti statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai (Xv), vidurkių paklaidos (± Sx ), narių skaičius grupėse (N ).
4.Tyrimų rezultatai
2004 metų tyrimų rezultatai 1 lentelė. Laktacijos įtaka SLS pieneAtliekant tyrimus su 45 karvėmis buvo nustatyta, kad pirmos laktacijos karvių piene vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra 440 ± 66,4 tūkst./ ml. Antros laktacijos karvių piene somatinių ląstelių skaičius yra 594 ± 42,5 tūkst./ ml, trečios laktacijos karvių piene somatinių ląstelių skaičius yra 598 ± 90,3 tūkst./ ml, ketvirtos laktacijos karvių piene somatinių ląstelių skaičius yra 602 ± 119,6 tūkst./ ml, bei penktos laktacijos karvių somatinių ląstelių skaičius yra 620 ± 36,9 tūkst./ ml. Pirmos laktacijos karvių piene somatinių ląstelių skaičius yra mažiausias, vėlesnėse laktacijose didėja ir didžiausias yra penktos laktacijos karvių piene.
Didesnis somatinių ląstelių skaičius yra pavasarį pereinamuoju laikotarpiu iš tvartinio į ganyklinį, t.y. gegužės mėnesį. Somatinių ląstelių skaičius padidėja ir rudenį pereinamuoju laikotarpiu iš ganyklinio į tvartinį, spalio mėnesį.
Laktacijos įtakos SLS piene lentelė pateikta 1 priede. 2 lentelė. Servis periodo įtaka SLS piene
Vidut. SLS tūkst./ ml, per laktaciją Servis periodas, d. Karvių skaičius l ll lll lV V ir< Xv ± Sx iki 90 13 162 433 612 333 878 484 ± 122.6 91-120 11 700 536 668 1513 420 767± 193 121-150 8 271 997 586 1063 330 649± 165 151-180 6 1233 622 110 1159 234.2 781± 181 ir < 5 151 1032 484 255 480± 176 Bendras SLS 43 503 647 601 848 608 632 ± 56.8
Remiantis mūsų tyrimų duomenimis, kai servis periodas yra iki 90 dienų, tai vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra mažas, ir yra 484 ± 122,6 tūkst./ ml. Kai servis periodas 91- 120 dienų, tai somatinių ląstelių skaičius yra 767 ± 193 tūkst./ ml. Kai servis periodas 121- 150 dienų, tai somatinių ląstelių skaičius 649 ± 165, bei kai servis periodas yra 151- 180 dienų, tai somatinių ląstelių skaičius yra 781 ± 234,2 tūkst./ ml. Kai servis periodas yra daugiau, nei 181 dienos, tai somatinių ląstelių skaičius yra 480 ± 176 tūkst./ ml.
Pirmos laktacijos karvių piene yra mažiausias somatinių ląstelių skaičius, vėlesnių laktacijų karvių piene didėja somatinių ląstelių skaičius.
3 lentelė. Pirmoji ruja po apsiveršiavimo
Pirmos laktacijos karvių laikotarpis nuo apsiveršiavimo iki pirmosios rujos vidutiniškai trunka 77 dienas, somatinių ląstelių skaičius yra 439 ± 66,5 tūkst./ ml, ir yra mažiausias lyginant su vėlesnių laktacijų. Antros laktacijos tirtų karvių nuo apsiveršiavimo iki pirmosios rujos laikotarpis yra ilgiausias bei trunka 88 dienas, somatinių ląstelių skaičius didesnis, bei yra 592 ± 41,6 tūkst./ ml. Trečios laktacijos karvių šis laikotarpis vidutiniškai trunka 69 dienas. Ketvirtos laktacijos karvių laikotarpis nuo apsiveršiavimo iki pirmosios rujos trunka 74 dienas, o somatinių ląstelių skaičius yra 602 ± 119,6 tūkst./ ml.
Karvių, kurios yra penktos ir vėlesnių laktacijų, pirmoji ruja po apsiveršiavimo vidutiniškai pasireiškia po 61 dienos ir somatinių ląstelių skaičius yra 620 ± 36,9 tūkst./ ml.
Visų tirtų 45 karvių vidutiniškai pirmoji ruja po apsiveršiavimo pasireiškia praėjus 74 dienoms.
Lentelė pateikta 2 priede.
4 lentelė. Amžiaus l-ojo veršiavimosi metu, įtaka SLS
Tirta 11 telyčių, kurios veršiavosi 25- 27 mėn. amžiaus, 28- 30 mėn.amžiaus, bei 31 mėn. amžiaus ir vyresnės. Tirtų telyčių, kurios pirmą kartą veršiavosi 25- 27 mėn. amžiaus, vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra 661 ± 110,4 tūkst./ ml. Telyčių, kurios veršiavosi 28- 30 mėn. amžiaus, somatinių ląstelių skaičius yra didesnis, 761 ± 76,1 tūkst./ ml. Telyčių, kurios veršiavosi 31 mėnesių ir vyresnės, somatinių ląstelių skaičius yra 611 ± 138,5 tūkst./ ml.
Vidutiniškai visų tirtų vienuolikos telyčių somatinių ląstelių skaičius piene yra 661 ± 77 tūkst./ ml.
5 lentelė. Mastitų paveldimumas priklausomai nuo buliaus linijos
Bulių
skaičius Buliaus linija
Buliaus palikuonių skaičius Bendras SLS, tūkst./ ml 1 Vėjas LJ 3814 980 2 640 2 Bison Fute 26134 982 2 1038 3 Javonka 2039 982 1 294 4 Brix 4364 960 1 788 5 Pieling 435 982 2 321 6 Rick 4384 931 6 410 7 Solon 4366 960 4 923 8 Niagara 4431 931 6 599 9 Roland 4385 931 2 803 10 Proxis 4433 931 6 573 11 Osman 4432 920 3 440 Viso: 11 35 621 ± 74
Buliaus Javonka 2039 982 ir buliaus Pieling 435 982 dukterų somatinių ląstelių skaičius piene buvo mažiausias, 294 tūkst./ ml bei 321 tūkst./ ml.
Buliaus Bison Fute 26134 982 dukterų piene somatinių ląstelių skaičius buvo didžiausias, 1038 tūkst./ ml.
6 lentelė. Produktyvumo per laktaciją įtaka SLS
Vid. SLS tūkst./ ml, per laktaciją Produktyvumas per laktaciją, kg Karvių skaičius l ll lll lV V Xv ± Sx iki 5000 8 531 631 664 1063 722 ± 104,7 5001-6000 8 233 475 574 1513 878 735 ± 220,3 6001-7000 13 192 557 779 186 328 408 ± 114,4 7001 ir < 12 1233 663 458 482 448 657 ± 149,2 Bendras SLS 41 547 582 619 811 551 622 ± 49.9
Tiriant karvių produktyvumo įtaką per laktaciją somatinių ląstelių skaičiui nustatyta, kad karvių, kurių produktyvumas yra iki 5000 kg per laktaciją, somatinių ląstelių skaičius piene yra 722 ± 104,7 tūkst./ ml. Šios grupės karvių produktyvumas nėra didelis, lyginant su kitomis karvių grupėmis bei yra didžiausias somatinių ląstelių skaičius piene. Karvių, kurių produktyvumas yra 5001- 6000 kg per laktaciją, somatinių ląstelių skaičius piene yra 735 ± 220,3 tūkst./ ml.
Karvių, kurių produktyvumas yra 6001- 7000 kg, somatinių ląstelių skaičius piene yra 408 ± 114,4 tūkst./ ml. Tai yra geri rezultatai.
Labai produktyvių karvių, kurių produktyvumas yra daugiau, nei 7001 kg per laktaciją, somatinių ląstelių skaičius yra 657 ± 149,2 tūkst./ ml.
Iširta 41 karvė, vidutinis visų karvių somatinių ląstelių skaičius piene yra 622 ± 49,9 tūkst./ ml.
7 lentelė. Metų laiko įtaka SLS
Vid. SLS tūkst./ ml per laktaciją
Laikotarpis Karvių skaičius l ll lll lV V
Xv ± Sx
ganyklinis 40 350 576 671 488 672 466 ± 60,8
Tirta 40 karvių ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais. Tiriant metų laiko įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene nustatyta, kad tvartiniu laikotarpiu SLS yra 543 ± 28,5 tūkst./ ml, t.y. šiek tiek didesnis, nei ganykliniu laikotarpiu 466 ± 60,8 tūkst./ ml.
Pirmos laktacijos karvių somatinių ląstelių skaičius piene yra mažiausias, nei kitų laktacijų. Pirmos laktacijos karvių somatinių ląstelių skaičius yra 350 tūkst./ ml ganykliniu laikotarpiu bei 589 tūkst./ ml tvartiniu laikotarpiu. T.y. tvartiniu laikotarpiu SLS daugiau, nei ganykliniu. Karvių, kurios yra vėlesnių laktacijų, somatinių ląstelių skaičius piene yra šiek tiek didesnis tvartiniu laikotarpiu, nei ganykliniu.
8 lentelė. Veršingumo trukmės įtaka SLS Veršingumo trukmė, d. Karvių skaičius Xv ± Sx < 280 18 583 ± 95 281 ir < 17 649 ± 88
Tirta 18 karvių, kurių veršingumo trukmė yra 280 ir mažiau dienų, somatinių ląstelių skaičius piene yra 583 ± 95 tūkst./ ml. Kitų 17 karvių, kurių veršingumo trukmė yra daugiau, nei 280 dienų, somatinių ląstelių skaičius piene yra 649 ± 88 tūkst./ ml.
Karvių, kurių vertingumas trunka daugiau, nei 280 dienų, SLS yra šiek tiek didesnis.
9 lentelė. Sėklinimo indekso įtaka SLS
SLS tūkst../ ml per laktaciją Seklinimų indeksas Sėklintų karvių skaičius l ll lll lV V Xv ± Sx 1 20 352 698 760 724 552 617 ± 75 > 1 22 335 598 656 765 789 629 ± 81.3
Tirta 20 karvių, kurių sėklinimo indeksas yra 1 bei 22 karvės, kurių sėklinimo indeksas yra daugiau nei 1. Tyrimu nustatyta, kad karvių, kurių sėklinimo indeksas yra 1, somatinių ląstelių skaičius piene yra 617 ± 75 tūkst./ ml. Karvių, kurių sėklinimo indeksas yra daugiau, nei 1, somatinių ląstelių skaičius piene yra 629 ± 81.3 tūkst./ ml. Kai sėklinimo indeksas yra daugiau nei 1, SLS yra didesnis, nei karvių, kurių sėklinimo indeksas yra 1.
2005 metų tyrimų rezultatai
10 lentelė. Laktacijos įtaka SLS piene
Remiantis lentelės duomanimis matome, kad tiriant laktacijos įtaką somatinių ląstelių skaičiui buvo ištirtos 45 karvės. Pirmos laktacijos karvių vidutinis somatinių ląstelių skaičius per visus metų mėnesius yra 326 ± 55,5 tūkst./ ml, tai yra geri rezultatai. Antros laktacijos ir vėlesnių laktacijų karvių somatinių ląstelių skaičius yra didesnis. Antros laktacijos karvių somatinių ląstelių skaičius 629 ± 61,9 tūkst./ ml. Trečios laktacijos karvių somatinių ląstelių skaičius yra 545 ± 63,1 tūkst./ ml.
Ketvirtos laktacijos karvių somatinių ląstelių skaičius yra 589 ± 60,1 tūkst./ ml. Penktos bei vėlesnių laktacijų karvių vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra 937 ± 120,9 tūkst./ ml.
Penktos ir vėlesnių laktacijų karvių vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra labai padidėjęs.
Vidutinis somatinių ląstelių skaičius padidėja pereinamuoju laikotarpiu, gegužės mėnesį, kai prasideda ganyklinis laikotarpis; taip pat padidėja rudenį. Mažiausias vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra žiemos mėnesiais, t.y. sausio, vasario mėnesiais. Didelis somatinių ląstelių skaičius yra vasaros metu, birželio, rugpjūčio mėnesiais.
Lentelė pateikta 4 priede.
11 lentelė. Servis periodo įtaka SLS piene
SLS tūkst./ml per laktaciją Servis periodas, d. skaičius l karviu ll lll lV V Xv ± Sx iki 90 3 125 516 320 ± 195 91- 120 6 876 949 278 701 ± 212 121- 150 6 191 273 529 331 ± 102 151- 180 11 143 801 453 748 773 584 ± 127 181 ir < 19 341 506 1025 472 1380 745 ± 197 Bendras SLS 45 371 612 507 610 799 580 ± 70
Atliktas tyrimas, kokią įtaką servis periodas turi somatinių ląstelių skaičiui ir buvo ištirta 45 karvės. Kai servis periodas yra trumpiausias, t. y. iki 90 dienų,vidutinis somatinių ląstelių skaičius piene yra 320 ± 195 tūkst./ ml. Tai yra mažiausias vidutinis somatinių ląstelių skaičius. Kai servis periodas yra 91- 120 dienų, somatinių ląstelių skaičius yra 701 ± 212 tūkst./ ml. Kai servis periodas trunka 121- 150 dienų, vidutinis somatinių ląstelių skaičius piene yra 331 ± 102 tūkst./ ml. Kai servis periodas yra 151- 180 dienų, somatinių ląstelių skaičius yra 584 ± 127 tūkst./ ml.
Kai servis periodas yra 181 dienų ir ilgesnis, somatinių ląstelių skaičius yra 745 ± 197 tūkst./ ml, tai yra didžiausias vidutinis somatinių ląstelių skaičius.
12 lentelė. Pirmosios rujos po apsiveršiavimo laiko įtaka SLS
Pirmos laktacijos karvių vidutinis pirmosios rujos po apsiveršiavimo dienų skaičius yra 125 d., o vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra 326 ± 55,5 tūkst./ ml. Tai yra vidutinis mažiausiais somatinių ląstelių skaičius bei ilgiausias laikotarpis nuo apsiveršiavimo iki pirmosios rujos pasireiškimo. Antros laktacijos karvių vidutinis pirmosios rujos po apsiveršiavimo dienų skaičius yra 94 dienos, somatinių ląstelių skaičius yra 629 ± 61,8 tūkst./ ml.
Trečios laktacijos karvių laikotarpis nuo apsiveršiavimo iki pirmosios rujos pasireiškimo trunka 75 dienas, o somatinių ląstelių skaičius yra 545 ± 63 tūkst./ ml. Ketvirtos laktacijos karvių šis laikotarpis vidutiniškai trunka 96 dienas ir somatinių ląstelių skaičius yra 589 ± 60,1 tūkst./ ml. Penktos ir vėlesnių laktacijų karvėms po apsiveršiavimo pirmoji ruja vidutiniškai pasireiškia po 83 dienų, vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra 937 ± 120,9 tūkst./ ml. Tai yra didžiausias vidutinis somatinių ląstelių skaičius.
Lentelė pateikta 5 priede.
13 lentelė. Amžiaus l-ojo veršiavimosi metu įtaka SLS
Telyčių, kurios veršiavosi 25- 27 mėn. amžiaus, vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra 175 ± 26,2 tūkst./ ml. Telyčių, kurios veršiavosi 28- 30 mėn. amžiaus, vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra 101 ± 26 tūkst./ ml. Telyčių, kurios veršiavosi 31 mėn. amžiaus ir vyresnės, somatinių ląstelių skaičius yra 632 ± 122,5 tūkst./ ml.
Telyčių, kurios l- ojo veršiavimosi metu yra 31 mėn. amžiaus ir vyresnės, vidutinis somatinių ląstelių akaičius yra didžiausias.
14 lentelė. Mastitų paveldimumas priklausomai nuo buliaus linijos
Bulių
skaičius Buliaus linija
Buliaus palikuonių skaičius Bendras SLS, tūkst./ ml 1 Robin 4312 931 5 245 2 Hubertas 4310 931 3 554 3 Osman 4432 5 369 4 Niagara 4431 931 7 329 5 Proxsis 4433 931 7 703 6 Lorado 4466 2 711 7 Moudy 4430 920 1 961 8 Roland 4385 931 4 1329 9 Bison Fute 26134 982 1 493 10 Pretender 4462 931 6 755 Viso 10 40 645 ± 103
Tiriant mastitų paveldimumą, priklausomai nuo buliaus linijos, buvo ištirta 10 bulių bei 40 jų palikuonių. Geriausi rezultatai yra buliaus Robin 4312 931 dukterų vidutinis somatinių
ląstelių skaičius yra 245 tūkst./ ml. Geri rezultatai ir buliaus Niagara 4431 931, septynių dukterų, vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra 329 tūkst./ ml.
Didžiausias somatinių ląstelių skaičius yra 1329 tūkst./ ml, buliaus Roland 4385 931 keturių dukterų.
15 lentelė. Produktyvumo per laktaciją įtaka SLS Vid. SLS tūkst../ ml per laktaciją Produktyvumas per laktaciją, kg skaičius karvių l ll lll lV V Xv ± Sx iki 5000 4 333 333 5001-6000 5 265 424 407 883 495 ± 120 6001-7000 12 442 636 1169 733 745 ± 137,5 7001 ir < 24 801 400 599 937 684 ± 105,2 Bendras SLS 45 347 620 784 580 910 648 ± 95,8
Kai produktyvumas per laktaciją yra iki 5000 kg, vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra 333 tūkst./ ml. Šią tirtų karvių grupę sudaro tik pirmos laktacijos karvės. Kai produktyvumas per laktaciją yra 5001- 6000 kg, somatinių ląstelių skaičius yra 495 ± 120 tūkst./ ml. Kai produktyvumas yra 6001- 7000 kg, somatinių ląstelių skaičius yra 745 ± 137,5 tūkst./ ml.
Kai produktyvumas yra labai didelis, tai yra 7001 kg ir daugiau, somatinių ląstelių skaičius yra 684 ± 105,2 tūkst./ ml.
16 lentelė. Metų laiko įtaka SLS
Vid. SLS tūkst../ ml per laktaciją
Laikotarpis skaičiuskarvių l ll lll lV V Xv ± Sx
ganyklinis 45 309 663 694 499 1217 676 ± 35,2
Atlikus tyrimą nustatyta, kad somatinių ląstelių skaičius yra mažesnis tvartiniu laikotarpiu, nei ganykliniu. Ganykliniu laikotarpiu somatinių ląstelių skaičius yra 676 ± 35,2 tūkst./ ml. Tvartiniu laikotarpiu somatinių ląstelių skaičius yra 564 ± 39,2 tūkst./ ml.
Pirmos laktacijos karvių yra mažiausias somatinių ląstelių skaičius, ganykliniu laikotarpiu yra 309 tūkst./ ml, o tvartiniu laikotarpiu yra 335 tūkst./ ml. Penktos laktacijos karvių somatinių ląstelių skaičius yra didžiausias, ganykliniu laikotarpiu yra 1217 tūkst./ ml, tvartiniu laikotarpiu yra 776 tūkst./ ml.
17 lentelė. Veršingumo trukmės įtaka SLS
Veršingumo trukmė
dienomis skaičius karvių Xv ± Sx < 280 25 564 ± 112,8
281 ir < 19 624 ± 111,3
Iš tirtų 25 karvių, kurių veršingumo trukmė yra 280 dienų ir trumpesnė, vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra 564 ± 112,8 tūkst./ ml. Iš tirtų 19 karvių, kurių veršingumo trukmė yra 281 d. ir ilgesnė, vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra 624 ± 111,3 tūkst./ ml. Karvių, kurių veršingumo trukmė yra 281 d. ir ilgesnė, somatinių ląstelių skaičius yra šiek tiek didesnis.
18 lentele. Sėklinimo indekso įtaka SLS
Vid. SLS tūkst../ ml per laktaciją Sėklinimų indeksas Sėklintų karvių skaičius l ll lll lV V Xv ± Sx 1 22 373 438 347 674 762 519 ± 84 > 1 20 384 838 584 557 1143 701 ± 132
Karvių, kurių sėklinimo indeksas yra 1, vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra 519 ± 84 tūkst./ ml. Karvių, kurių sėklinimo indeksas yra daugiau, nei 1, somatinių ląstelių skaičius yra 701 ± 132 tūkst./ ml.
Karvių, kurių sėklinimo indeksas yra 1, somatinių ląstelių skaičius yra mažesnis, nei karvių, kurių sėklinimo indeksas yra didesnis.
5. Rezultatų apibendrinimas
Analizuojant LVA praktinio mokymo ir bandymų centro Giraitėje karvių reprodukciją, 2004 metais buvo atliktas tyrimas su 45 karvėmis ir nustatyta, kad vidutinis somatinių ląstelių skaičius piene buvo 571 ± 125 tūkst./ ml, 2005 metais buvo atliktas tyrimas su 45 karvėmis ir nustatyta, kad vidutinis somatinių ląstelių skaičius buvo 605 ± 98 tūkst./ ml. Tyrimų duomenys rodo, kad somatinių ląstelių skaičius padidėja pereinamuoju laikotarpiu, pereinant nuo tvartinio prie ganyklinio ( gegužės mėn. ) bei pereinamuoju laikotarpiu nuo ganyklinio prie tvartinio ( spalio mėn. ). Šiais laikotarpiais pasikeičia pašarų sudėtis, oro temperatūra, mikroklimato parametrai ir kt.
Somatinių ląstelių skaičius piene yra mažiausias karvių, kurios yra pirmos laktacijos. Pirmos laktacijos karvių somatinių ląstelių skaičius piene buvo 440± 66,4 tūkst./ml ( 2004 m.) ir 326 ± 55,5 tūkst./ ml ( 2005 m. ). Vėlesnių laktacijų karvių somatinių ląstelių skaičius piene yra didesnis, didžiausias somatinių ląstelių skaičius yra penktos ir vėlesnių laktacijų.
Reprodukcija dažnai vertinama servis periodo trukme, amžiumi pirmojo veršiavimosi metu, sėklinimo indeksu, laikotarpiu tarp veršiavimųsi, veršingumo trukme. Tai yra svarbūs reprodukciniai bandos požymiai. Dėl sutrikusios reprodukcinės funkcijos padidėja apvaisinimo kaina, patiriami ekonominiai nuostoliai. ( Borman, 2006)
Karvės amžių pirmojo veršiavimosi metu lemia telyčios brendimo sparta, kuri priklauso nuo auginimo sąlygų ir nuo veislės. Juodmargių veislių karvių vidutinis amžius pirmojo veršiavimosi metu Lietuvoje 2003- 2004 metais buvo 26,7- 32,6 mėn. ( Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija, 2005 ).
Ankstyvas pirmasis veršiavimasis ( iki 23 mėn. amžiaus ) yra lydimas ilgesnio servis periodo, didesnio sėklinimo indekso. Tinkamiausias amžius pirmojo veršiavimosi metu yra ne mažiau nei 24,5 mėn. ( J.F. Ettema ir J. E. P. Santos, 2004).
Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad karvių, kurių amžius pirmojo veršiavimosi metu yra 25- 27 mėnesiai, somatinių ląstelių skaičius piene yra mažiausias, 175 ± 26,2 tūkst./ ml ir 660 ± 110,4 tūkst./ ml .
Tyrimai rodo, kad didėjant karvių produktyvumui, somatinių ląstelių skaičius didėja. Tirdami servis periodo įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene nustatėme, kad karvių, kurių servis periodas yra trumpas, iki 90 d., vidutinis somatinių ląstelių skaičius piene yra mažas, 320 ± 195 tūkst./ ml ( 2004 m. ) ir 484± 122,6 tūkst./ ml ( 2005 m.).
