DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIUOSE PACIENTŲ SAUGO S KULTŪRA VIRGINIJA ASIPAUSKIENĖ LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

VIRGINIJA ASIPAUSKIENĖ

PACIENTŲ SAUGOS KULTŪRA

INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIUOSE

DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU

Magistro studijų programos „Slaugos lyderystė“ (valstybinis kodas 6211GX009) baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Doc. Alina Vaškelytė

TURINYS

1.1. Saugos kultūros samprata ... 12

1.1.1. Saugos kultūros apibrėžtis ... 12

1.1.2. Saugos kultūros sudėtinės dalys ... 14

1.1.3. Pacientų saugos kultūros dimensijos ... 16

1.2. Nepageidaujami įvykiai sveikatos priežiūroje ... 19

1.2.1. Nepageidaujamų įvykių samprata... 19

1.2.2. Sisteminių veiksnių teorijos sąsajos su pacientų sauga ... 20

1.2.3. Nepageidaujamų įvykių reglamentavimas ir būklė Lietuvoje ... 23

1.3. Pacientų saugos kultūros vertinimo elementai ... 26

1.3.1. Komandinis darbas ... 26

1.3.2. Pasitenkinimas darbu ... 26

1.3.3. Darbo sąlygos ... 27

1.3.4. Saugos klimatas ... 28

1.3.5. Stresas darbe ... 29

1.3.6. Vadovų požiūris į saugą ... 30

1.4. Pacientų saugumas intensyviosios terapijos skyriuje ... 31

2. TYRIMO METODIKA ... 33

2.1. Tyrimo metodai ir organizavimas ... 33

2.2. Tyrimo imtis ... 34

2.3. Tyrimo etika ... 34

2.4. Tyrimo instrumentas... 34

2.5. Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos ... 37

3. TYRIMO REZULTATAI ... 40

3.1. Pacientų saugos kultūros palyginimas pagal vertinimo sritis intensyviosios terapijos skyriuose slaugytojų, gydytojų ir pagalbinių darbuotojų požiūriu ... 40

3.2. Komandinio darbo ir pasitenkinimo darbu svarbos pacientų saugos kultūrai palyginimas tarp gydytojų, slaugytojų ir pagalbinių darbuotojų intensyviosios terapijos skyriuose ... 44

3.3. Darbo sąlygų ir vadovų požiūrio į saugą svarbos pacientų saugos kultūrai palyginimas tarp gydytojų, slaugytojų ir pagalbinių darbuotojų intensyviosios terapijos skyriuose ... 50

3.4. Saugumo klimato ir streso pripažinimo svarbos pacientų saugos kultūrai palyginimas tarp gydytojų, slaugytojų ir pagalbinių darbuotojų intensyviosios terapijos skyriuose ... 55

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 60 IŠVADOS ... 64 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 65 PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 66 LITERATŪRA ... 67 PRIEDAI ... 73 1 PRIEDAS ... 73 2 PRIEDAS ... 74 3 PRIEDAS ... 79 4 PRIEDAS ... 80 5 PRIEDAS ... 82

SANTRAUKA

Virginija Asipauskienė. Pacientų saugos kultūra intensyviosios terapijos skyriuose darbuotojų požiūriu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė doc. dr. Alina Vaškelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 82 p.

Darbo tikslas: Išanalizuoti pacientų saugos kultūrą intensyviosios terapijos skyriuose

darbuotojų požiūriu.

Uždaviniai: 1. Palyginti pacientų saugos kultūrą pagal vertinimo sritis intensyviosios

terapijos skyriuose slaugytojų, gydytojų ir pagalbinių darbuotojų požiūriu. 2. Palyginti komandinį darbą ir pasitenkinimą darbu tarp gydytojų, slaugytojų ir pagalbinių darbuotojų intensyviosios terapijos skyriuose. 3. Palyginti darbo sąlygas ir vadovų požiūrį į saugą tarp gydytojų, slaugytojų ir pagalbinių darbuotojų intensyviosios terapijos skyriuose. 4. Palyginti saugos klimatą ir streso pripažinimą tarp gydytojų, slaugytojų ir pagalbinių darbuotojų intensyviosios terapijos skyriuose.

Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas 2018 metų balandžio 1 – liepos 15 d. Lietuvos sveikatos

mokslų universiteto ligoninėje (LSMU) Kauno klinikose keturiuose intensyviosios terapijos skyriuose. Dalyvauti tyrime buvo kviečiami šiuose skyriuose dirbantys slaugytojai, gydytojai ir pagalbiniai darbuotojai. Tyrimo duomenims rinkti naudotas Pacientų saugos kultūros tyrimo klausimynas Intensyvios terapijos skyriui (Safety Attitudes questionnaire - SAQ-ICU). Duomenų analizei buvo panaudoti 268 tinkamai užpildyti klausimynai. Atsako dažnis 99,26 proc. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-SL(M)-178.

Rezultatai ir išvados: Intensyviosios terapijos skyrių darbuotojai nei vienos saugos kultūros

srities neįvertino teigiamai. Aukščiausiais balais visų profesinių grupių atstovai įvertino pasitenkinimo darbu sritį, o žemiausiais - streso pripažinimo sritį. Vertinant komandinio darbo sritį, nustatyta, kad visų profesinių grupių respondentai aukščiausiais balais įvertino teiginį „Slaugytojos

įnašas į skyriaus darbą yra svarus“. Analizuojant komandinio darbo sritį, iš viso vienuolikoje

teiginių nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp profesinių grupių vertinimų. Pasitenkinimo

darbu srityje visų profesinių grupių respondentai aukščiausiais balais įvertino teiginį „Man patinka

mano darbas“. Šioje srityje dviejuose teiginiuose nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp

profesinių grupių vertinimų. Vertinant darbo sąlygas visų profesinių grupių atstovai aukščiausiais balais įvertino teiginį „Šiame skyriuje įprasta, kad darbo labai daug“. Analizuojant darbo sąlygų svarbą pacientų saugos kultūrai, penkiuose teiginiuose nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp profesinių grupių vertinimų. Vertinant vadovų požiūrį į saugą, aukščiausiais balais visų profesinių grupių respondentai įvertino teiginį „Trumpi pasitarimai keičiantis pamainai yra svarbūs pacientų

saugai“. Analizuojant šią sritį, penkiuose teiginiuose nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp

profesinių grupių vertinimų. Saugumo klimato srityje aukščiausiais balais slaugytojai ir gydytojai įvertino teiginį „Saugiai jausčiausi šiame skyriuje kaip pacientas“, o pagalbiniai darbuotojai -

„Skyriuje nuolat pabrėžiama, kad svarbiausia vertybė – pacientų sauga“. Analizuojant saugumo

klimato svarbą pacientų saugos kultūrai, penkiuose teiginiuose nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp profesinių grupių vertinimų. Vertinant streso pripažinimo sritį, visų profesinių grupių atstovai aukščiausiais balais įvertino teiginį „Profesionaliai dirbama tada, kai asmeninės problemos

darbe pamirštamos“. Analizuojant šią sritį penkiuose teiginiuose nustatyti statistiškai reikšmingi

SUMMARY

Virginija Asipauskienė. Patient Safety Culture at Intensive Care Units from an Employee’s Perspective. Final Master Thesis. Academic advisor Ass. Prof. Dr. Alina Vaškelytė. Medical Academy of the Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing and Care. Kaunas, 82 p.

The objective of the thesis: To analyse patient safety culture at intensive care units from an

employee’s perspective.

Tasks: 1. To compare patient safety culture on an area-by-area basis at intensive care units

from employees, doctors and auxiliary staff perspective. 2. To compare teamwork and job satisfaction among doctors, nursing and auxiliary staff at intensive care units. 3. To compare work conditions and perceptions of management among doctors, nursing and auxiliary staff at intensive care units. 4. To compare safety climate and stress recognition among doctors, nursing and auxiliary staff at intensive care units.

Methods of study: The study was conducted between 1 April and 15 July 2018 by the

Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics in four intensive care units. Nurses, doctors and auxiliary staff of these units were involved in the study. For the purposes of collection of the study data, a Safety Attitudes Questionnaire- SAQ-ICU was used. 268 properly completed questionnaire forms were used for data analysis purposes. Response rate 99,26 %. The study was consented by the Centre of Bioethics of the Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences, approval No BEC-SL(M)-178.

Results and findings: The intensive care staff has demonstrated positive attitude towards

more than one area of safety culture. The area of job satisfaction has earned the highest score among all professional groups, while the area of stress recognition has earned the lowest score. In the area of teamwork c, the statement “A nurse’s contribution into the unit’s performance is considerable” made the highest score among the respondents from all professional groups. Statistically significant differences in eleven statements among the evaluations given by professional groups have been found in analysing the area of teamwork climate. In the area of job satisfaction, the statement “I like my

job” has made the highest score among the respondents from all professional groups. In this area,

statistically significant differences among the evaluations given by professional groups have been found in respect of two statements. While evaluating the working conditions, the statement “Much

work is a common practice in this department” has made the highest score among the respondents

from all professional groups. Five statements revealed statistically significant differences among the evaluations given by professional groups have been found in analysing the importance of working

conditions for patient safety culture. While evaluating perceptions of management, the statement “Shift-change briefings are very important for patient safety” has made the highest score among the respondents from all professional groups. In this area, statistically significant differences among the evaluations given by professional groups have been found in respect of five statements. In the area of safety climate, the statement “I would feel safe as a patient in this department” has made the highest score among the nursing staff and the doctors, whereas the statement “Patient safety is a

value that is continuously emphasized in this department” has made the highest score among the

auxiliary staff. Five statements revealed statistically significant differences among the evaluations given by professional groups have been found in analysing the importance of safety climate for patient safety culture. In the area of stress recognition, the statement “Work in a professional manner

is only possible, if all personal problems are left outside” has made the highest score among all

professional groups. In this area, statistically significant differences among the evaluations given by professional groups have been found in respect of five statements.

PADĖKA

Noriu nuoširdžiai padėkoti mokslinio darbo vadovei doc. dr. A. Vaškelytei už kompetentingą pagalbą, rengiant šį baigiamąjį darbą. Dėkoju už palaikymą, rekomendacijas, patarimus, kurie padėjo įveikti iškilusias problemas. Taip pat norėčiau padėkoti LSMUL Kauno klinikų intensyviosios terapijos skyrių vyresniosioms slaugytojoms – slaugos administratorėms už bendradarbiavimą atliekant šį tyrimą bei visiems darbuotojams, sutikusiems dalyvauti tyrimo apklausoje.

SANTRUMPOS

IR SĄVOKOS

Paveikslas (pav.)

Procentinio balo vidurkis (PBV) Metai (m)

Nepageidaujamas įvykis (NĮ)

Intensyviosios terapijos skyrius (ITS)

Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius (KR ITS)

Centrinis reanimacijos intensyviosios terapijos skyrius (CR ITS)

Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyrius (ŠCHA ITS) Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyrius (NR ITS)

Nepageidaujamas įvykis. Įvykis, įvykęs dėl veiklos, galėjusios sukelti ar ir sukėlusios

nepageidaujamą išeitį (rezultatą) pacientui, daugiau dėl medicininės pagalbos teikimo ar organizavimo (1).

Pacientų sauga. Integruotas individo ir organizacinės elgsenos modelis, besiremiantis bendrais

įsitikinimais ir vertybėmis, kuris nuolat siekia sumažinti žalą pacientams ir kuris atsiranda teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (2).

Saugumo klimatas. Organizacinė aplinka, kurioje individualiai suvokiama saugos vertė darbo

aplinkoje (3).

Saugos kultūra. Kompleksinis modelis pagrįstas individualaus ir organizacinio elgesio bendrais

įsitikinimais bei vertybėmis (4).

Teisinga (atsakomybės) kultūra. Teisinga kultūra rodo, kad pacientų, jų artimųjų ir darbuotojų

santykiai yra pagrįsti abipusiu supratimu, sąžiningumu. Iškilusios problemos ir visi klausimai susiję su nelaimingais įvykiais sprendžiami kartu (5).

ĮVADAS

Pacientų saugumas yra vienas iš prioritetų sveikatos priežiūros sistemoje jos dalyviams – sveikatos priežiūros specialistams. Tačiau tai ir problema, kurią sudėtinga spręsti. Kohl ir kt. (2000), Merino ir kt. (2012), Valentin (2011) teigė, jog žmogiškosios klaidos, kurios padaromos sveikatos priežiūros sektoriuje, dažniausiai turi didelį atgarsį, sulaukia neigiamų reakcijų iš visuomenės. Nors sveikatos priežiūros srities specialistai yra orientuoti į visapusiškai profesionalų ir tikslų savo darbą, pripažįstama, kad pacientų saugumo užtikrinimas neretai dėl žmogiškojo faktoriaus nėra šimtaprocentinis (2,6,7). Nacionalinės pacientų saugos platformos pateiktame tyrime, kuris buvo vykdytas 2010-2014 m. teigiama, kad 8–12 proc. Europos Sąjungos ligoninėse gydomų pacientų, gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, patiria nepageidaujamą įvykį (NĮ) (8). Valentin (2011) teigė, kad intensyviosios terapijos skyriuose (ITS) gydomiems pacientams dėl įvairių sudėtingų intervencijų, atsakingų ir greitų sprendimų, reikalaujančių klinikinių situacijų bei sunkių būklių, patirti NĮ tikimybė yra didesnė. Beveik pusė ITS gydomų pacientų patiria NĮ. Tai susiję su vaistų skyrimu, medicinine įranga, slaugos procedūromis, įvairiais kateteriais ir plaučių ventiliacija (7).

Dar 1999 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Medicinos instituto publikuotoje ataskaitoje „Klysti yra žmoniška“ saugumas apibrėžiamas kaip laisvė nuo netyčinio sužalojimo. Šiuo apibrėžimu pripažįstama, kad paciento požiūriu pagrindinis saugos tikslas yra išvengti netyčinių sužalojimų gydymo įstaigoje. Jeigu sukuriama saugi aplinka, nekelianti grėsmės pacientams, tokių sužalojimų rizika yra žymiai mažesnė. Tai reikštų, kad turi būti sutelkiamas dėmesys į sveikatos priežiūros sistemoje nuolatos vykstančius procesus, siekiant sumažinti klaidas arba išvengti nukrypimų nuo veiksmų, kuriuos reikia atlikti tinkamai (2). Saugos kultūra yra pagrindinis elementas, turintis įtakos sveikatos priežiūros organizacijų gebėjimui efektyviai mokytis iš nelaimingų atsitikimų ir įgyvendinti prevencines priemones, susijusias su pacientų saugumu (4). Kohl ir kt. (2000) teigė, kad pacientų saugos užtikrinimas apima organizacinių sistemų ir procesų, kurie padidina pacientų priežiūros patikimumą, sukūrimą. Pacientų saugumo užtikrinimo galimybėms turi reikšmės ne tik žmogiškasis faktorius, bet ir kiti veiksniai - bendra sveikatos sistema, jai skiriamos lėšos, politinės aktualijos įstatymai (2).

Temos naujumas ir aktualumas: Pacientų saugos kultūra – pamatinis pacientų saugos

elementas, todėl svarbu teisingai suvokti jos sampratą ir turinį. Valetin (2011) teigė, jog pacientų saugos kultūra yra platesnė sąvoka nei pacientų sauga, apimanti ne tik vadybą, saugos sistemas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir darbuotojų suvokimą apie pacientų saugą, jos vertybes, nuostatas, jų požiūrį, kompetenciją ir elgesį (7). Tyrimai, atlikti pacientų saugos srityje, pasak Merino ir kt. (2012) atskleidė, kad pacientų saugos kultūra yra nuolatiniame pokyčių procese (6). Lietuvoje antri metai atliekamas pilotinis (žvalgomasis) pacientų saugos kultūros tyrimas, kuriame dalyvauja

20 šalies ligoninių. Tyrimas inicijuotas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1). Šio tyrimo poreikis parodo, kad šalyje iki šiol nėra nustatytas ar kitaip įvertintas pacientų saugos kultūros lygis. Tai skatina plačiau bei išsamiau pažvelgti į pacientų saugos kultūrą, ypač intensyvios terapijos skyriuose, kuriuose būtina ypač atidi pacientų priežiūra bei slauga.

Darbo tikslas: Išanalizuoti pacientų saugos kultūrą intensyviosios terapijos skyriuose

darbuotojų požiūriu.

Darbo uždaviniai:

1. Palyginti pacientų saugos kultūrą pagal vertinimo sritis intensyviosios terapijos skyriuose slaugytojų, gydytojų ir pagalbinių darbuotojų požiūriu.

2. Palyginti komandinį darbą ir pasitenkinimą darbu tarp gydytojų, slaugytojų ir pagalbinių darbuotojų intensyviosios terapijos skyriuose.

3. Palyginti darbo sąlygas ir vadovų požiūrį į saugą tarp gydytojų, slaugytojų ir pagalbinių darbuotojų intensyviosios terapijos skyriuose.

4. Palyginti saugos klimatą ir streso atpažinimą tarp gydytojų, slaugytojų ir pagalbinių darbuotojų intensyviosios terapijos skyriuose.

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Saugos kultūros samprata

Saugos kultūros samprata susiformavo sąlyginai neseniai. Pats terminas pirmą kartą paminėtas 1988 m. Tarptautinės atominės energetikos agentūros viešame pranešime po nelaimingo atsitikimo Černobylyje. Šis visam pasauliui skaudus įvykis atskleidė saugumo darbinėse veiklose poreikį. Nuo to laiko pradėta domėtis įvairių sričių saugos kultūra, ypatingą dėmesį teikiant didelės rizikos pramonės sritims (aviacijos, branduolinės energetikos) (9). Toks poreikis parodo, kad veiklos sritys, kuriose yra reali žmogiškosios klaidos tikimybė ir nelaimingi įvykiai, turi būti ne tik įvertintos, bet ir apibrėžtos veiklos saugikliais, kurie kiek įmanoma padėtų sumažinti klaidų riziką. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pabrėžė, kad padidintos rizikos veiklos, susijusios su tiesiogine asmens gerove – ypač sveikata, reikalauja išskirtinio dėmesio bei siekio žmogiškąją klaidą sumažinti iki minimalios galimybės (10). Merino ir kt. (2012) teigė, kad pacientų, kuriems reikalinga medicininė pagalba, saugos kultūra gali būti apibrėžiama kaip vienas prioritetinių sveikatos sektoriaus elementų, kurio sklandus funkcionavimas užtikrina pažeidžiamų asmenų gerovę (6).

1.1.1. S

augos kultūros apibrėžtis

Sveikatos priežiūros sektorius nuolatos patiria iššūkius, susijusius su efektyvesniu ir kokybiškesniu sveikatos paslaugų teikimu, todėl svarbu koordinuoti veiklą taip, kad būtų išvengiama žalos, galinčios įvykti dėl žmogiškųjų klaidų. Pacientų saugos kultūra prisideda ne tik prie žmogiškųjų, bet ir sisteminių klaidų išvengimo (2,4). Apžvelgiant mokslinę literatūrą, galima sutikti ne tik pacientų saugos kultūros, bet ir „saugaus klimato“ ar „saugos kultūros“ terminus. Šie terminai kelia nemažas diskusijas tarp sveikatos apsaugos bei kokybės valdymo ekspertų. Neal ir kt. (2000) tai pastebėjo ir teigė, kad būtina išgryninti aiškią ir konstruktyvią sampratą, suteikiančią aiškumo ne tik sveikatos priežiūros srities specialistams, bet ir visuomenės nariams, gaunantiems sveikatos priežiūros paslaugas (11). Dažniausiai diskutuojama dėl pačių sampratų panašumo ir svarstoma, ar jas galima laikyti sinonimais. Tokios pozicijos laikosi Xuanyue ir kt. (2013). Tyrėjai išsakė nuomones, jog tai skirtingi apibrėžimai, kurių nereikėtų tapatinti (12). Didelį dėmesį sampratos aiškumui, o tuo pačiu ir visai saugos kultūros tradicijai skiria JAV - šalis, kuri gali būti laikoma saugos kultūros, susijusios su pacientų gerove, pirmtake ir puoselėtoja. Pasak Halligan ir kt., JAV Nacionalinis pacientų saugos fondas 2000 metais įvardijo, jog pacientų sauga negali priklausyti nuo

vieno žmogaus ir jo padaryto veiksmo/sprendimo, ar netiksliai, ne taip, kaip tikėtasi suveikusio prietaiso ar sveikatos sritį kuruojančios įstaigos. Saugos kultūra yra sveikatos sistemos sudedamoji dalis, kurią įtakoja daug veiksnių, netgi tokių, kurie neturi jokių sąsajų su sveikatos sritimi (13). Tokią įžvalgą papildė Frazier ir kt. (2011), pasak kurių, saugos kultūros sampratą reikėtų laikyti žymiai platesne organizacinės kultūros srityje (14).

Viena svarbiausių bei dažnai tyrėjų fiksuojamų priežasčių, dėl ko pacientų saugos kultūra yra aktuali ir svarbi sveikatos priežiūros srityje, yra didėjantis pacientų skaičius, kurių lūkesčių sveikatos priežiūra nepateisino (13,15). Paškevičius (2017) teigė, jog praeito amžiaus pabaigoje akivaizdžiai išaugo dėmesys sveikatos priežiūros kokybei, dėl to ne tik didėjo lūkesčiai, bet ir buvo susitelkta į saugos užtikrinimo problemas ligoninėse. Išaugo skundų ir bylų skaičius dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų, kurios neretai pacientams sukėlė didelę žalą ir paviešino padarytas esmines klaidas (15). Dar 1991 metais JAV Medicinos instituto išleista studija tiksliai situaciją atspindinčiu pavadinimu „Klysti žmogiška: saugios sveikatos apsaugos kūrimas“, sukėlė beprecedentę reakciją visoje šalyje bei už jos ribų. Ši studija patvirtino ne tik egzistuojančią problemą, bet ir jos pasekmes, o tuo pačiu buvo suformuoti ir pamatiniai – pagrindiniai pacientų saugos principai (2,15).

Paškevičius (2017), pasitelkdamas minėtąją studiją, sudarė modelį, kuris leidžia įvardinti problemas susijusias su pacientų sauga ir šiame procese fiksuojamais trūkumais bei paaiškina dažniausias priežastis, kodėl įvyksta klaidos. Tai vaizdžiai atspindi pagrindiniai pacientų saugą apibrėžiantys teiginiai (1 lentelė) (15).

1 lentelė. Pacientų saugą apibrėžiantys teiginiai

(Šaltinis: Kompleksinis pacientų saugos įvykių valdymas Lietuvos ligoninėse. Daktaro disertacija. Paškevičius L., 2017)

Vyraujantis teiginys Senas ir naujas požiūriai

Medicinoje įvykstančios klaidos ir jų padaroma žala pacientui yra dažnas

reiškinys, turintis didelį mastą bei labiausiai lemiantis pacientų mirtingumą.

Atmesta ilgai vyravusi idėja, jog klaida

medicinoje ir dėl to asmeniui padaryta žala yra išimtis.

Naujas požiūris – klaidos medicinoje ne išimtis

bet kasdienybė. Todėl būtini klinikiniai ir vadybiniai sprendimai padėsiantys tam užkirsti kelią.

Medicinoje įvykstančių klaidų pobūdis turi

sisteminį pagrindą. Padaromos klaidos yra medicinos personalo (specialisto) atsakomybė. Išaiškėjusios medicinos personalo klaidos yra bendros visai sveikatos priežiūrai. Būtina atsiriboti nuo „gero“ ir „blogo“ mediko vertinimo.

Naujas požiūris – klaidos vertinimas turi

prasidėti ne nuo žmogiškosios veiklos, bet nuo pačios sveikatos priežiūros sistemos.

Esminis trūkumas, dėl kurio klaidos atsiranda yra sveikatos priežiūros sistemos ne gebėjimas aiškintis padarytų klaidų, jų priežasčių neanalizavimas, prevencijos nebuvimas, mokymų stoka.

Jei klaidos neaiškinamos – klaidų nėra. Klaidos – mediko atsakomybė.

Naujas požiūris – neišsiaiškintos klaidos yra

nuslėptos klaidos, jų analizės trūkumas – naujos klaidos, kurių atsakomybė yra bendra ir sisteminė visai sveikatos priežiūros sričiai.

Apibendrinant 1 lentelėje pateiktus sveikatos priežiūros sistemoje vyravusius teiginius, galima teigti, kad buvo išspręsta itin svarbi problema – atsisakyta visą atsakomybę perleisti sveikatos priežiūros srities specialistui - pašalintas žmogiškasis faktorius. Klaidos, kaip sisteminio veiksnio vertinimas, neleidžia keisti ar ištaisyti padarytos žalos, bet padeda imtis prevencijos, mokymų, keistis į gerąją pusę, taip mažinant tos pačios ar panašaus pobūdžio klaidos tikimybę.

Analizuotuose literatūros šaltiniuose rasta nemažai apibrėžimų, apibūdinančių pacientų saugos kultūrą, tačiau jų esmė yra panaši. Apibendrinant galima sutikti su Kirk ir bendraautorių (2006) pateiktu apibrėžimu, kad pacientų saugos kultūros - tai individualaus ir organizacinio elgesio bendrais įsitikinimais ir vertybėmis pagrįstas kompleksinis modelis, nukreiptas nuolat mažinti žalą pacientui, kuri gali būti padaryta teikiant jam sveikatos priežiūros paslaugas (16).

1.1.2. S

augos kultūros sudėtinės dalys

Saugos kultūra orientuotą į paciento gerovę - tai sisteminis reiškinys, turintis sudėtines dalis. Kiekviena saugios kultūros dalis prisideda prie bendro sistemingo jos veikimo. Pasak Vincent (2014), tokioje darniai veikiančioje aplinkoje darbuotojai sąmoningai suvokia galimą klaidos tikimybę. Tokia

kultūra yra teisinga visų atžvilgiu, žmonės nebijo įvardinti savo klaidas ir ieškoti joms tinkamiausio sprendimo (17).

Pacientų saugos kultūra turi keturias aiškiai apibrėžtas sudedamąsias dalis: • teisinga kultūra (atsakomybės) (angl. just culture),

• ataskaitų ir pranešimų kultūra ( angl. reporting culture), • lanksti kultūra (angl. flexible culture),

• mokymosi kultūra (angl. learning culture) (18).

Kiekviena saugios pacientų kultūros dalis turi aiškias apibrėžtis, o jų reikšmingumas yra visuminis. Reason ir kt. (2006) pateikė šias pacientų saugos kultūros sudedamųjų dalių apibrėžtis:

• Teisinga (atsakomybės) kultūra. Teisinga kultūra rodo, kad pacientų, jų artimųjų ir

darbuotojų santykiai yra pagrįsti abipusiu supratimu, sąžiningumu. Iškilusios problemos ir visi klausimai susiję su nelaimingais įvykiais sprendžiami kartu. Darbo aplinka suvokiama kaip teisinga, kai atsakingi įstaigų vadovai baudžia darbuotoją, kuris teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas žinojo, kad šitaip elgdamasis didina riziką patirti žalą pacientui ar kolegoms. Reason ir kt. (2006) pasiūlė medicinos praktikoje vartoti terminą „atsakomybės kultūra“. Atsakomybės kultūra tiesiogiai priklauso nuo visuotinai priimtos ir aiškiai nubrėžtos ribos tarp priimtino ir nepriimtino elgesio. Atsakomybės kultūra suderina profesinę atsakomybę ir poreikį sukurti saugią aplinką, mokytis iš klaidų ir imtis drausminių priemonių (18).

• Ataskaitų ir pranešimų kultūra. Saugumas sveikatos priežiūros įstaigoje priklauso

nuo to, kaip yra registruojami nelaimingi atsitikimai. Svarbu, kad darbuotojai norėtų ir nebijotų pranešti apie įvykius darbe. Teisinė bazė turėtų būti taip reglamentuota, kad informacija apie registruotą nelaimingą įvykį būtų konfidenciali. Kiekvienas darbuotojas turėtų suprasti, kad nelaimingų įvykių registravimas ir klaidų analizė jam padės išvengti panašių atsitikimų ateityje (18). • Lanksti kultūra. Tokia kultūra egzistuoja, jeigu organizacija gali keisti įprastą darbo

režimą, siekdama mažinti ir valdyti nepageidaujamų įvykių riziką, bei užtikrinti pacientų saugumą (18).

• Mokymosi kultūra padeda praktikoje įdiegti išmoktas saugos pamokas, dalytis gerąja

patirtimi, analizuojant klaidas ir siekiant jų išvengti ateityje. Ji suteikia galimybę organizacijai nustatyti, analizuoti ir keisti nesaugias darbo sąlygas, o visiems darbuotojams – teikti pacientų saugos užtikrinimo idėjas (18).

Kad pacientų saugos kultūros visos sudedamosios dalys sėkmingai funkcionuoja, galima įvertinti apžvelgiant pacientų saugos kultūros bruožus. Pacientų saugos kultūros bruožams didelį dėmesį skyrė Anglijos saugos ekspertai Carthey ir kt. (2010), išskirdami šiuos esminius bruožus:

• Kultūros atvirumas – personalas nebijo atvirai išsakyti problemas bei lūkesčius kolegoms ir vadovybei.

• Kultūra yra teisinga – visų dalyvių bendravimas paremtas dėmesiu, empatija, atvirumu, sąžiningumu, iškilę klausimai ir sunkumai sprendžiami kartu.

• Kultūra paremta aiškia organizacijos sistema – darbuotojai laikosi ir pasitiki įstaigos sukurta nepageidaujamų įvykių fiksavimo ir sprendimo sistema, nevengiama informuoti vadovų apie padarytas klaidas (informacija neslepiama).

• Kultūra skatina mokymąsi – įgyta patirtis diegiama praktikoje, saugos kultūra pritaikoma realiose patirtyse, personalas geba disponuoti žiniomis, jų pagalba spręsti kilusias problemas.

• Kultūra pasižymi nuolatiniu informacijos srautu – kolegos geba tarpusavyje dalintis informacija, ją sisteminti, perduoti, gauti. Gebama mokytis iš ankstesnės patirties, ją vertinti iš naujo (19).

Apibendrinant galima teigti, kad visos pacientų saugos kultūros sudedamosios dalys yra tarpusavyje susijusios ir kartu veikiančios. Tokia sistema padeda ne tik išvengti klaidų, bet ir skatina padarytas klaidas analizuoti. Kultūros bruožai tarsi papildo saugos kultūros sudedamąsias dalis arba jas praplečia. Kultūros bruožai išryškina tai, ko seniau trūko, siekiant užtikrinti mažesnį sveikatos sistemoje daromą klaidų skaičių ir parodo, kaip problemos yra sprendžiamos, ko reikia, kad pacientų saugos kultūra būtų visapusiškai veiksminga.

1.1.3.

Pacientų saugos kultūros dimensijos

Pacientų saugos kultūra yra skirstoma į lygius – dimensijas. Dimensijos leidžia įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų saugumą ir kokybę bei prisideda prie jų užtikrinimo. Brogienė (2014) išskyrė šias pacientų saugos kultūros dimensijas, sudarytas remiantis AHRQ (Agency for Healthcare Research and Quality) rekomendacijomis:

• atvira komunikacija,

• gaunamas grįžtamasis ryšys ir komunikacija įvykus klaidai, • registruotų įvykių dažnis,

• Handoffs komunikacijos perdavimas, • pacientų saugos vadyba,

• nebaudimas už klaidą,

• nuolatinis ir tęstinis organizacijos mokymasis, • personalo žinios ir informacija apie pacientų saugą, • vadybinė kompetencija saugos darbe,

• skirtingų padalinių gebėjimas dirbti komandoje, • padalinio darbuotojų gebėjimas dirbti komandoje (5).

Šios dimensijos parodo, kad organizacija turi būti atvira informacijos sklaidai. Turi būti siekiama, kad į mokymus nuolatos būtų įtraukiami visi darbuotojai, kurie gebėtų tarpusavyje dirbti kaip darni komanda. Jei pacientų saugos kultūroje yra užtikrinamas visapusiškai sklandus veikimas, pacientai gauna kokybiškas sveikatos paslaugas (5). St Pierre ir kt. (2010) kokybiškų sveikatos paslaugų apibrėžime akcentavo, kad tai paslaugos, kurios yra prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos gerinimo, ligų prevencijos, diagnozavimo, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias kiekvienam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius (20). Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos ir jų sandara atspindi sveikatos priežiūros sektoriaus būklę ir leidžia įvertinti, ar egzistuoja ir tinkamai veikia pacientų saugos kultūra. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos turi būti ne tik priimtinos, prieinamos, bet ir saugios (1 pav.) (21).

1 paveikslas. Saugių ir veiksmingų sveikatos priežiūros paslaugų apibrėžimas ir užtikrinimo sąlygos

(Šaltinis: Valstybės Kontrolė. Valstybinio audito ataskaita. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas. 2018)

Brogienė (2014) teigė, kad saugos kultūra reiškia, jog visos organizacijos struktūros ir procesai, darbo vietos ir priemonės, darbuotojų kvalifikacija ir jų tarpusavio santykiai yra apibrėžti tokiu būdu, kad saugūs veiksmai ir bendravimas yra galimi darbo vietoje bet kuriuo metu. Efektyvi saugos kultūra nėra priskiriama pavieniams darbuotojams, atsakingiems už pacientų saugą organizacijoje. Visi įstaigos darbuotojai kiekvieną dieną savo darbe turi laikytis saugos kultūros (5). Pacientų saugos kultūra yra nuolatos kintanti, auganti. Tai sistema, kurioje vyksta pastovūs pokyčiai. Saugos kultūra - evoliucinis modelis. 2001 m. Hudson ir kt. (2002) sukūrė sistemą, kurią organizacijos galėtų panaudoti, kad suprastų savo saugumo kultūros brandą. Ši sistema buvo sukurta

Veiksmingos paslaugos duodančios geriausią tikėtiną gydymo/sveikatos rezultatą

Esminės saugių ir veiksmingų paslaugų užtikrinimimo sąlygos: Teikiamos kvalifikuotų sveikatos priežiūros specialistų Teikiamos pagal standartizuotus diagnostikos ir gydymo metodus Teikiamos siekiant išvengti nepageidaujamų įvykių Paslaugų teikimo rezultatai stebimi ir vertinami

atliekant interviu su 26 naftos pramonės vadovais, dirbančiais įvairiose tarptautinėse naftos bendrovėse. Šioje sistemoje išskiriami penki saugos kultūros brandos lygiai: patologinis, reaguojantis, biurokratinis, iniciatyvus, kuriantis. Kiekvienas lygis pasižymi skirtingomis savybėmis ir tik progresuojant viename lygyje, galima pasiekti aukštesnį saugos kultūros lygį (2 pav.) (22).

Rizikos valdymas yra neatsiejama veiklos dalis KURIANTI Visada pasiruošę valdyti riziką, kuri gali kilti AKTYVI Turime įdiegę sistemas, nustatytai rizikai valdyti BIUROKRATINĖ Imamės veiksmų, kai turime nepageidaujamą įvykį REAGUOJANTI Kam eikvoti laiką dėl saugos? PATOLOGINĖ

2 paveikslas. Saugos kultūros brandos lygiai

(Šaltinis: The Hearts and Minds Program: Understanding HSE Culture. Hudson et al. 2002.)

Apibendrinat galima teigti, kad pacientų saugos kultūros dimensijos apima daugelį sričių, kurios iš dalies gali atrodyti nesusijusios su sveikatos priežiūra ir jos teikimu. Išskirti pacientų sveikatos saugos brandos lygiai parodo, kad saugos kultūra negali egzistuoti be aiškiai išsikeltų ir vykdomų tikslų, kuriems reikalinga nuolatinė kontrolė. Nuolatinis sistemos tobulinimas ir aukštesnio lygio siekis yra tai, kas leidžia augti visai sveikatos priežiūros sistemai.

1.2. Nepageid

aujami įvykiai sveikatos priežiūroje

1.2.1.

Nepageidaujamų įvykių samprata

Nors pacientų saugai skiriama vis daugiau dėmesio, nepageidaujamų įvykių (NĮ) medicinos srityje išvengti vis dar nepavyksta. Analizuojant mokslinę literatūrą galima rasti ne vieną NĮ apibrėžimą. Jų visuma atskleidžia aktualias problemas, kurias sukelia nelaimingi atsitikimai, turintys fizinės, emocinės bei moralinės reikšmės medicinos personalui, pacientui bei jo artimiesiems, o tuo pačiu ir visai sveikatos priežiūros sistemai (23).

Siekiant aptarti NĮ (angl. adverse event) sampratą, tikslinga apžvelgti skirtingas šio reiškinio apibrėžtis (2 lentelė).

2 lentelė. Nepageidaujamo įvykio apibrėžtis (Sudaryta autorės, remiantis nurodytais šaltiniais)

Nepageidaujamas įvykis

Pacientui padaryta žala dėl medicininės vadybos klaidos, kuomet dėl jos

pablogėja paciento fizinė, psichinė būklė, sutrikdoma sveikata. Thomas ir kt. (2002) (23) Didelio arba mažo masto medicininis arba administracinis įvykis, kuris

apibrėžiamas kaip vengtinas, nepageidautinas, kuris pasireiškė praktikoje, tačiau jo neturėjo būti.

Dovey, Philips (2004) (24)

Nepageidaujamas įvykis įvykęs dėl vidinių ar išorinių sveikatos priežiūros įstaigų klaidų, vaistų kokybės, medicininės įrangos kokybės, pacientų priežiūros organizavimo ypatumų ir pan.

Grabauskas (2006) (25)

Aplinkybių visuma pasižyminti negatyvumu, pacientų dalyvavimu, priežasties buvimu. Natūraliai galintis įvykti įvykis turintis neigiamą reikšmę paciento sveikatos gerovei.

Kanapeckienė ir kt. (2009) (26)

Įvykis dėl veiklos galėjusios sukelti (arba sukėlusios) nepageidaujamą išeitį – rezultatą pacientui, įvykis, kuris įvyko ne dėl paciento būklės ar jo ligos.

Higienos institutas, (2015) (27)

Įvykis įvykęs dėl sisteminių sveikatos priežiūros klaidų, nutikęs praėjus pro nustatytus apsaugos barjerus bei saugiklius.

Liutkevičiūtė,

Riklikienė (2017) (28)

Lyginant skirtingas tyrėjų mintis, pastebimi NĮ esminiai bruožai: toks įvykis neturėjo įvykti, dėl įvykio kalta bendra medicinos priežiūros sistema, tai nėra vien tik medicinos personalo klaida. Autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad NĮ gali įvykti ir dėl medicininės įrangos gedimų ar netikslaus vaistų veikimo. Šios priežastys neretai atmetamos, o vietoje to kaltė už NĮ priskiriama pacientą prižiūrėjusiam medicinos personalui.

Lietuvos Higienos institutas (2015) metodinėje rekomendacijoje apie NĮ stebėseną, registravimą ir prevenciją pažymėjo, kad apžvelgiant NĮ sampratą yra tikslinga remtis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) klasifikacija (3 pav.) (27).

3 paveikslas. Nepageidaujamų įvykių klasifikacija pagal Pasaulio Sveikatos Organizaciją (Šaltinis: Higienos institutas. Nepageidaujamų įvykių registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistemos diegimas ir plėtra Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Vilnius. 2015.)

NĮ galima skirstyti į keturis tipus, apimančius diagnozavimą, gydymą, prevenciją bei kitus NĮ. Būtent šį skirstymą pasiūlė Leepe ir bendraautoriai dar 1993-aisiais. Pasak jų, diagnostinį

lygmenį apima netiksliai arba jau per vėlai diagnozuota liga, klaidos, kurios įvyko naudojant

diagnostinius testus, pasirinktų priemonių taikymas, neatsižvelgiant į protokolą. Į gydymo lygmenį įeina tos klaidos, kurios gali pasitaikyti operacijų metu, atliekant paskirtas procedūras, neteisingai diagnozuojant, skiriant netinkamus vaistus, esant netinkamai slaugai. Prevencijos lygmeniui priskiriamos tos nesėkmės, kurios užfiksuotos taikant profilaktinį gydymą arba pasirinkus netinkamą paciento stebėjimą. Ketvirtasis tipas apima likusius NĮ kitus atvejus, tokius kaip netinkamai veikianti įranga, negebėjimas naudotis diagnostine aparatūra, ar sisteminės klaidos (29).

Apibendrinant galima teigti, kad NĮ priežastimis fiksuojamos ne tik žmogiškosios klaidos, veiksmai, bet ir su medicinine įranga, preparatais įvykusios klaidos, kurios neigiamai įtakojo paciento būklę. Keturi diagnostiniai NĮ tipai leidžia aiškiau suprasti, jog padaromos klaidos gali būti ne tik pirminiame - diagnostiniame lygmenyje ar gydymo etape, bet ir žymiai vėliau, vykdant prevenciją ar pasirenkant netikslius gydymo būdus, priemones, metodus.

1.2.2.

Sisteminių veiksnių teorijos sąsajos su pacientų sauga

Nuolatos tobulėjanti sveikatos priežiūros sistema susiduria su iššūkiais, tačiau toks tobulėjimas lemia ir naujas problemas, kurias būtina įveikti. Dėl to atsiranda rizikos, kurių nebuvo seniau, fiksuojamos klaidos, kurios neretai tampa sisteminėmis. Tokia situacija skatina pažvelgti į sisteminių veiksnių teorijos (angl. systems approach, system factory theory) sąsajas su pacientų sauga (18). Aplinkybės Beveik įvykęs nepageidaujamas Įvykęs nepageidaujamas Įspėjamasis nepageidaujamas įvykis Neišvengiamas nepageidaujamas įvykis Išvengiamas nepageidaujamas įvykis Nepageidaujamas įvykis

Remiantis sisteminių veiksnių teorija, pasak Paškevičiaus (2014), tai modernus, šiuolaikinis požiūris į žmogaus klaidas, kuomet jau pripažįstama, kad žmogui yra būdinga klaidų darymas, klaidos nėra retai pasitaikančios, jos vyksta nuolatos. Žvelgiant į modelį matosi, kad klaidas reikia priskirti ne asmeniui, bet pačiai sistemai, todėl žmogiškoji klaida tampa ne NĮ priežastimi, bet labiau jau sisteminių problemų simptomu. Paškevičius akcentuoja ir tai, kad dažniausiai NĮ yra suminių veiksmų visuma, kuomet vienu metu ar panašaus laiko intervalais keli nepalankūs veiksniai turi įtakos vienas kitam, o tai proceso eigoje ir lemia NĮ (15).

Tiksliai bei išsamiai sisteminių veiksnių teoriją pateikė J. Reason, kuris pristatė „Šveicariško sūrio modelį“ bei išryškino jo sąsajas su pacientų sauga (4 pav.) (15).

4 paveikslas Sisteminių veiksnių priežastingumo teorija adaptuota pagal J. Reason „Šveicariško sūrio modelį“

(Šaltinis: Kompleksinio požiūrio į pacientų saugą ir rizikos valdymą sveikatos priežiūros organizacijose paieška. Sveikatos politika ir valdymas. Paškevičius L., 2014.)

Būtent J. Reason gebėjo aiškiai įvardinti, kad medicinoje pasitaikančios klaidos beveik visuomet reikšmingai susijusios su situacijos, taip pat su užduoties, organizaciniais ir komandos veiksniais. Ši teorija leidžia suprasti, kad klaidą inicijuoja ne vienas veiksnys, bet kelių veiksnių visuma, todėl siekiant klaidų išvengimo, tikslinga ieškoti metodų, kurie būtų orientuoti į visų veiksnių analizę (18). Paškevičius (2014) aptardamas J. Reason modelį akcentavo, kad jame apsauginių komponentų silpnosios vietos yra išsirikiavusios tiesia linija, o nekliudomas pavojus pro jas praeina ir sukelia NĮ. Taip siekiama išryškinti trūkumus, kurie yra apsauginiame barjere. Siekiant barjerą sustiprinti, reikia tobulinti struktūrą ir procesus, o tuo pačiu ir barjerus - inžinerinius, organizacinius, žmogiškuosius. Būtini saugikliai, kurie užtikrintų, kad esantys sistemos defektai nesudarytų galimybių iškilusiam pavojui vėliau virsti NĮ (15).

J. Reason (2003) aptardamas organizacinį lygmenį teigė, kad organizacija gali palikti nemenkų spragų valdymo sistemoje, kas lems priežiūros neužtikrinimą ir nepavyks sukurti prevencinių priemonių. Todėl atsiranda NĮ tikimybė. Siekiant sukurti sistemą, kuri leistų valdyti NĮ, būtina analizuoti jau buvusias nelaimes, išsiaiškinti jų priežastis. Modelyje atskleidžiama, kad organizacinė įtaka apima organizacijos sukurtą klimatą, jos valdymą, organizacinius procesus. Bendra visuma ir padeda atlikti analizę, nustatyti silpnąsias vietas, atlikti patobulinimus (18).

Paškevičius (2014 ), analizuodamas J.Reason aprašytą organizacinį lygmenį, jį sieja su pacientų sauga bei pacientų saugos kultūra, kuri priklauso nuo lyderių - įstaigų vadovų gebėjimų. Įvykusi klaida, kuri vėliau iniciavo NĮ, gali būti nulemta būtent organizacinių veiksnių visumos – organizacijos vadovo lyderio ir likusio personalo bendro darbo trūkumo, nesusikalbėjimo, menkos orientacijos į komandinį darbą, kuris yra be galo svarbus organizaciniame lygmenyje (15).

Hignetta ir kt. (2018) teigė, kad sveikatos priežiūroje baudimo kultūra egzistuoja ir toliau, nors pokyčiai šia kryptimi ir vyksta, visgi, daugiau orientuojamasi ne į mokymą (situacijos keitimą), paslaugų gerinimą, bet į baudimą, kuris pasireiškia netinkamu elgesiu su medicinos personalu – įžeidinėjimu, sukuriamomis stresinėmis situacijomis ir pan. Todėl tikslinga telkti dėmesį į NĮ sklaidą žiniasklaidoje, kad visuomenė, pacientai sulauktų daugiau informacijos apie šių įvykių priežastis, taip pat priemones, kuriomis siekiama situaciją gerinti (30).

Vertinant techninį veiksnį J. Reason jau 2003 m. teigė, jog medicinos veikla tampa vis sudėtingesnė žvelgiant iš techninės perspektyvos. Daugėja medicininių prietaisų, sudėtingėja intervencijos ir procedūros. Tai siejasi ir su nemaža rizika. Suvaldyti šiuos procesus sudėtinga net ir šios srities profesionalams. Dėl šių priežasčių dėmesys kreipiamas į sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas, jų lavinimą ir mokymus. Svarbu įtraukti pacientų saugos klausimus į sveikatos priežiūros specialistų baigiamuosius darbus, kaip aktualią diskusinę temą, reikalaujančią profesionalių įžvalgų. Minima, jog būtina platinti informaciją sveikatos priežiūros specialistams apie NĮ riziką bei saugos lygius, taip įtraukiant į NĮ prevenciją (18).

J. Reason modelyje įvardijami ir žmogaus veiksniai, kurie yra fiziologiniai ir psichologiniai. Šie veiksniai - tai aplinkos, darbo vietos, žmogaus bei technikos sąsajos. Vyraujančias problemas labiausiai įtakoja tokie kriterijai, kaip susirgę darbuotojai, kurie ir sirgdami eina į darbą, darbuotojų trūkumas, dėl to didėjantis darbo krūvis, kuris yra sunkiai pakeliamas (18).

Analizuodami socialinius veiksnius, autoriai pabrėžia, jog čia reikšmingais laikomi konfliktai, kurie vyksta tarp kolegų, patiriama stresinė įtampa bei kiti reikšmingi atvejai (15,18).

Apibendrinant tikslinga atkreipti dėmesį, kad sisteminiai veiksniai, jų visuma be galo reikšminga pacientų saugai bei su ja susijusiems NĮ. Visuomet sudėtinga tiksliai įvertinti, kokios yra saugios ribos ir kaip jas galima apibrėžti. Apžvelgus J Reason pateikiamą modelį galima vertinti, jog pacientų saugos užtikrinimas yra daugiasluoksnis, ne iš vieno kintamojo susidedantis procesas, kuris

gali keistis pasikeitus bent vienam veiksniui. Visi keturi apsaugos barjerų lygmenys gali būti vertinami, analizuojant pagrindinius pacientų saugos kultūros elementus - vadovavimą ir lyderystę, komandinį darbą, patiriamą darbuotojų stresą, pasitenkinimą darbu, darbo sąlygas bei saugumo klimatą.

1.2.3.

Nepageidaujamų įvykių reglamentavimas ir būklė Lietuvoje

Pasak Brogienės (2014) pats NĮ atsitikimas bei visų aplinkybių visuma turi negatyvumą - tokio įvykio nesitikėta ir jis turės neigiamos įtakos visai sveikatos sistemai. Pacientas, kuris patyrė šį įvykį, turi nemalonių patirčių, susijusių su pablogėjusia jo sveikatos būkle. Priežasties buvimas yra apspręstas visos sveikatos priežiūros sistemos veiklos rezultatas (5). Paulauskienė (2014) aptardama NĮ įvykių registravimo, prevencijos ir stebėjimo sistemą teigė, kad lyginant Lietuvos ir užsienio šalių patirtis pastebimas tendencingumas tiems patiems NĮ, kurie turi būti fiksuojami. Didžioji dalis įvykių tendencingai kartojasi, todėl, siekiant išvengti klaidų ir geriau suprasti priežastis lemiančias NĮ atsiradimą, tokie įvykiai sutartinai registruojami. Autorė pateikė tokius NĮ, kuriuos privaloma registruoti:

• susiję su vaistinių preparatų naudojimu,

• susiję su kraujo ir jo komponentų ruošimu ir transfuzija, • susiję su medicinos prietaisų naudojimu,

• susiję su audinių, ląstelių ir organų įsigijimu, ištyrimu, apdorojimu, laikymu, paskirstymu ir transplantacija,

• susiję su pacientų, darbuotojų, gyventojų radiacine sauga bei radiologinėmis avarijomis, • susiję su hospitaline infekcija,

• susijęs su chirurginėmis, diagnostinėmis bei gydomosiomis invazinėmis procedūromis; • susiję su pacientų priežiūra,

• susiję su įstaigos aplinka (arba įvykę įstaigos aplinkoje), • kiti savanoriški NĮ iki šiol nepatekę į registrą (31).

Pasaulio sveikatos organizacija (2008) iškėlė opią problemą – tyrimų susijusių su NĮ trūkumą, per mažą aktyvumą siekiant išsiaiškinti NĮ priežastis. Informaciniame leidinyje akcentuojama, kad iki šiol dažniausiai fiksuojamos priežastys yra susijusios su medicininės įrangos gedimais, netiksliu panaudojimu, per menka komunikacija tarp skirtingo lygio sveikatos priežiūros specialistų, akivaizdžiu darbuotojų trūkumu sveikatos priežiūros sektoriuje, vis dar gaja baudimo kultūra ir žmogiškosios klaidos, kaip esminės priežasties faktoriumi. Siekiant situacijos kaitos

tikslinga kreipti dėmesį į dažniausiai įvykstančius NĮ, kas leistų ne tik identifikuoti priežastis, bet ir rasti sprendimus, kurie šiems neleistų pasikartoti, arba būtų sumažinamas jų dažnis. Taip pat rašoma, kad būtini kardinalūs sprendimai, kurie taptų realiu poveikiu, o ne tik sistemoje aprašomomis rekomendacijomis (32).

Lietuva, kaip ir didžioji dalis pasaulio valstybių, siekia, kad NĮ sveikatos priežiūros sistemoje būtų kiek galima mažiau. Tačiau tokiems įvykiams esant, svarbu tikslingai juos fiksuoti, stebėti, aptarti, detalizuoti, rasti tinkamus sprendimus spręsti bei vykdyti prevencinius veiksmus. Siekiant sustiprinti NĮ kontrolę, 2018 metais šalyje pakeista NĮ registravimo tvarka. Pakeitimai įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-1001, kuriuo pakeistas „Privalomų registruoti nepageidaujamų įvykių registravimo tvarkos aprašas.“(33). Lietuvos Higienos institutas (2018) informavo, kad NĮ stebėsenos pagrindinis tikslas yra mažinti šių įvykių tikimybę nacionaliniu lygiu, o taip pat kaupti nuasmenintus duomenis, susijusius su NĮ, kad toliau būtų galima juos analizuoti, viešinant prisidėti prie geresnio pacientų saugos lygio bei užtikrinimo. Akcentuojama, jog naujasis įstatymas praplečia registruojamų NĮ sąrašą, todėl bus galima įdėmesnė stebėsena ir fiksavimas (34).

Kiekviena šalis turi tikslingai siekti, kad pacientai išvengtų nepageidautinų veiksnių, susijusių su jų sveikatos priežiūra, gydymu, diagnostika bei pasekmėmis. Sveikatos priežiūroje visiškai išvengti NĮ yra neįmanoma, nes medicinos personalas bei visa sveikatos priežiūros sistema negali numatyti nei žmogiškojo faktoriaus, nei kitų svarbių sudedamųjų veiksnių. Tačiau sumažinti riziką yra būtina ir rizikos suvaldymui turi būti skiriamas esminis dėmesys (35).

Valstybei siekiant, kad būtų kontroliuojami NĮ, vyktų jų prevencija, būtų atliekami tyrimai turi vykti nuolatinis šių įvykių fiksavimas. Analizuojant 2014-2016 metais fiksuotus NĮ, galima spręsti, kad pastaraisiais metais Lietuvoje trūksta kontrolės šioje srityje. Šie duomenys atskleidžia, kad pagrindinė informacija gaunama apie hospitalines infekcijas, atvejus, susijusius su vaistais bei kitais preparatais (3 lentelė) (21).

3 lentelė. Privalomų registruoti nepageidaujamų įvykių, kurie buvo užfiksuoti Lietuvoje 2014-2016 m. skaičius

(Šaltinis: Valstybės kontrolė. Valstybinio audito ataskaita. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas. 2018. Nr. VA-2018-P-9-3-9)

Nepageidaujamų įvykių grupė 2014 metai 2015 metai 2016 metai

Susiję su medicinos prietaisų naudojimu 5 5 9

Hospitalinės infekcijos (nustatytos infekcijų ir jų

rizikos veiksnių paplitimo tyrimo metu). 679 693 718

Hospitalinės infekcijos (operacinių žaizdų

infekcijos chirurgijos skyriuose). 86 103 132

Hospitalinės infekcijos (reanimacijos intensyvios

terapijos skyriuose). 441 637 788

Susiję su kraujo ir jo komponentų ruošimu ar

transfuzija. 10 7 2

Susiję su vaistinių preparatų naudojimu. 453 584 705

Susiję su pacientų, darbuotojų, gyventojų radiacine

sauga bei radiologinėmis avarijomis. 3 4 2

Susiję su audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos procesu bei pagalbiniu

apvaisinimu.

0 0 0

Šie duomenys parodo, kad Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas, neskiria reikalingo dėmesio visų NĮ fiksavimui (21).

Apibendrinant galima pastebėti, kad Lietuvoje NĮ yra registruojami Valstybės nustatyta tvarka. NĮ registravimo kontrolė pokyčius patyrė 2018 metais, kuomet buvo numatyta registrą papildyti naujais NĮ sąrašais. Tai turėtų paskatinti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas skirti papildomą dėmesį NĮ kontrolei, kas leis tiksliau identifikuoti šių įvykių priežastis ir siekti ateityje mažinti įvykių, sukeliančių žalą pacientams, skaičių.

1.3.

Pacientų saugos kultūros vertinimo elementai

1.3.1. Komandinis darbas

Komandinis darbas yra svarbus vertinimo elementas apžvelgiant pacientų saugos kultūrą. Pasak Kaya ir Yuceler (2016), komandinis darbas parodo, kaip organizacija geba suvaldyti vykstančius procesus – numatyti klaidų tikimybę, reaguoti joms įvykus. Jei sveikatos sektoriaus darbuotojai dirba kartu, jaučiasi stipria komanda, kiekvienas narys gauna palaikymą iš kitų narių, tai atsispindi ir veiklos rezultatuose. Autoriai akcentavo, kad įvykstančios klaidos bei NĮ dažnai pasitaiko dėl personalo nesusikalbėjimo, per menkos komunikacijos. Tai, kas vyksta komandos viduje, kokie tarpasmeniniai santykiai plėtojami, atsispindi profesinėje veikloje. Gerai vieni kitus pažįstantys darbuotojai, kurie veikia kaip komanda, geba profesionaliau reaguoti įvykus NĮ ir pasiskirstyti atsakomybę, labiau stengiasi pastebėti galimas klaidas, kad jų kolega nepatirtų nemalonumų. Taip sukuriama savitarpio pagalba, sustiprėja ryšiai tarp darbuotojų, tai atsispindi ir pacientų saugos kultūros formavimesi (36).

Dirbant komandoje svarbu užtikrinti, kad visų komandos narių veiksmai būtų atliekami kartu ir sutariant, tai pabrėžė Manser (2009). Jis teigė, kad komandinis sveikatos priežiūros specialistų darbas prisideda prie pacientų saugos kultūros. Svarbus yra bendras komandos požiūris, psichologinis nusiteikimas, tarpusavio susikalbėjimas. Autorius apžvelgdamas šioje srityje atliktus tyrimus pastebėjo, kad geri santykiai tarp personalo akivaizdžiai pagerina pacientų saugos bei priežiūros kokybės rezultatus (37).

Weller ir kt. (2014) teigė, kad įvykus NĮ reikia išsiaiškinti, koks galėjo būti tarp to ryšys, ar komandos nesėkmė, negebėjimas dirbti kartu galėjo įtakoti žalą, padarytą pacientui. Komandinis darbas nėra veiksmingas, kai trūksta komunikacijos tarp komandos narių. Šiuolaikinis medicinos personalas turi vadovautis aukščiausiais standartais ir suprasti, kad komandinis darbas yra jų veiklos dalis, kuri padeda užtikrinti pacientų saugą (38).

Apibendrinant galima teigti, kad komandinis darbas yra svarbus pacientų saugos kultūros formavimui bei kokybiškai priežiūrai. Veiksmingas komandinis darbas sumažina NĮ atsiradimo riziką, pagerina darbuotojų psichologinį nusiteikimą, susikalbėjimą.

1.3.2. Pasitenkinimas darbu

Pacientų saugos kultūros užtikrinimui yra svarbus medicinos personalo pasitenkinimas darbu. Tai parodo ir šioje srityje atlikti tyrimai. Matielo ir kt. (2016) atliko tyrimą, kurio metu norėjo

įvertinti slaugytojų patiriamą pasitenkinimą darbu ir to įtaką pacientų saugos kultūrai. Tyrimo rezultatai parodė, kad tos slaugytojos, kurios jautė pasitenkinimą savo veikla, skyrė daugiau dėmesio pacientų slaugai, greičiau reagavo į jų poreikius. Autoriai nustatė, kad pasitenkinimas darbu siejasi su darbo kokybe, atsakomybės jausmu, noru stengtis dėl bendrų rezultatų (39). Plaza ir kt. (2017) nustatė, kad tie sveikatos priežiūros specialistai, kurie jautė pasitenkinimą savo darbu, labiau emociškai išgyveno dėl padarytų klaidų. Tai juos skatino klaidas analizuoti, ieškoti būdų, kaip jų išvengti, konsultuotis su kitais specialistais. Toks požiūris tyrėjams siejosi su sutelktu dėmesiu savo veiklai, kaip teigiamu rodikliu pacientų saugos kultūrai (40).

Tyrėjai pastebi, kad pasitenkinimą darbu labiau profesinėje veikloje jaučia jaunesnio amžiaus sveikatos priežiūros specialistai. Aiken ir kt. (2012) atliktas tyrimas parodė, kad slaugytojos, kurių amžius buvo iki 40 metų jautė didesnį pasitenkinimą darbu nei vyresnės. Buvo nustatyti reikšmingi ryšiai tarp šių specialisčių pasitenkinimu darbu ir požiūrio į pacientų saugą – greitesnį reagavimą į įvykius, pacientų slaugos atidumą ir pan. (41).

Apibendrinant išanalizuotus įvairių autorių tyrimus, galima teigti, kad pasitenkinimas darbu yra svarbus elementas kalbant apie pacientų saugos kultūrą. Savo darbu patenkinti darbuotojai skiria didesnį dėmesį teikiamų paslaugų kokybei, o tai siejasi su mažesne NĮ rizika. Šie darbuotojai labiau išgyvena dėl padarytų klaidų, jas analizuoja ir deda visas pastangas, kad jos nepasikartotų.

1.3.3.

Darbo sąlygos

Hamdam ir Saleem (2013) ištyrė, kad sveikatos priežiūros specialistams, ypač slaugytojams yra svarbios organizacijos, kurioje dirba, vertybės, bendra vertybių sistema bei vertybės, kurias deklaruoja ir jų laikosi gydytojai, įstaigos vadovybė. Tyrimas buvo atliktas Palestinos ligoninėse, kuriose yra didelis sveikatos priežiūros personalo trūkumas. Tai atsispindėjo ir respondentų atsakymuose. Tyrimo dalyviai teigė, kad didelis jų darbo krūvis neigiamai veikia pacientų slaugos procesą bei bendrą požiūrį į pacientų slaugą. Įvardintas nuolatinis nuovargis, per menkas atlygis siejosi su nemaža NĮ tikimybe. Paaiškėjo, kad nemaža dalis respondentų kaip neigiamai įtakojantį jų veiklą veiksnį minėjo savo profesinės kompetencijos stoką, negalėjimą pasitikėti kolegoms. Slaugytojai įvardijo kompetencijos, o gydytojai - pasitikėjimo slauga stoką. Tyrimų rezultatai skyrėsi vertinant didesnio ir mažesnio masto gydymo įstaigas. Naujose, nedidelėse sveikatos priežiūros įstaigose kvalifikacijos stoka ir tai klaidas lemiančiu faktoriumi skundėsi didžioji dalis dirbančiųjų, situacija buvo geresnė didesnėse, seniau dirbančiose organizacijose (42).

Pasak Dwyer ir kt. (2018), sveikatos priežiūros sektoriaus darbo sąlygos lemia ne tik didesnį arba mažesnį NĮ skaičių, bet ir pačių darbuotojų požiūrį į veiklą. Turėdami gerą materialinę bazę bei

darbo sąlygas, specialistai jaučiasi labiau užtikrinti savo veiksmais, stengiasi geriau juos atlikti, patys jaučiasi saugūs. Autoriai, minėdami darbo sąlygų svarbą, akcentavo ir darbuotojų mokymą, kaip aktualų kriterijų. Investicija, susijusi su sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija, yra veiksmingas veiksnys organizacijos procesų valdyme (43).

Apibendrinant galima teigti, kad darbo sąlygos yra dar vienas elementas, įtakojantis pacientų saugos kultūrą. Organizacijos vertybės, teigiamas vadovybės požiūris į gerų darbo sąlygų sukūrimą lemia mažesnį NĮ skaičių bei darbuotojų požiūrį į veiklą. Darbuotojų trūkumas, kompetencijos stoka įvardijami kaip neigiamai pacientų saugos kultūrą veikiantys komponentai.

1.3.4. Saugos klimatas

Pacientų saugos kultūroje sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio pasitikėjimas yra neatsiejamas veiksnys, padedantis išvengti klaidų, likti budriais. Saugos klimatas gali būti susijęs su darbuotojų patiriamu darbo krūviu bei kaip visi geba dirbti komandoje. Jerdiakovos ir kt. (2016) atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekta įvertinti operacinės komandos narių požiūrį į komandinį darbą ir saugos klimatą operacinėje, parodė, kad vienas pagrindinių gerą saugos klimatą lemiančių veiksnių yra minimalūs konfliktai bei geri bendradarbių tarpusavio santykiai. Tiriamųjų pateikti duomenys leido daryti išvadas, kad geri tarpusavio santykiai lėmė atidesnį požiūrį į saugos kultūrą (44).

Saugos kultūrą įtakoja ir medicinos personalo elgsena tam tikrais atvejais. Pastaruoju metu atkreipiamas dėmesys į personalo reagavimą kilus pavojui dėl paciento sveikatos. Johnson ir kt. (2017) analizavo atvejus, susijusius būtent su žmogaus reakcijoms ir medicininių įrenginių skleidžiamais pavojaus signalais pablogėjus paciento būklei. Autorių atlikti tyrimai ir analizės parodė, kad medicinos personalas, patirdamas nuovargį dėl nemenko darbo krūvio, taiko „Alarm Fatigue“ principą – išjungia įrenginius, kurie teikia informaciją apie paciento sveikatos būklę. Tokiais atvejais siekiama pailsėti, atgauti jėgas, pašalinti nuovargį, tačiau nebefiksuojamas pavojus, kuris gali kilti ligoniui. Todėl išauga NĮ skaičius, laiku nesuteikiama pagalba. Taip pat fiksuojami atvejai, kada NĮ įvyksta ne laiku ir netiksliai suveikus medicininiams įrenginiams, kada pavojaus signalas dėl techninių gedimų, ar įrangos klaidų perduodamas lėtai, neperduodamas visiškai ir pan. Per atitinkamą laiką nesureagavus į pavojaus signalą, paciento gyvybei iškyla reali grėsmė (45).

Visgi, būtina pastebėti, kad daugelis veiksnių turi sąsajas. Tyrėjai pastebi, kad didžioji dali signalų dėl pablogėjusios paciento sveikatos būna klaidingi. Tokias išvadas pateikia Sendelbach ir kt. (2013), kurie nustatė, kad iš 72 – 99 proc. pavojaus signalų apie pablogėjusią paciento sveikatą iš tikrųjų būna klaidingi. Medicinos personalas - slaugytojai ir gydytojai - reaguoja nepagrįstai, patiria

stresą dėl galimo paciento sveikatos pablogėjimo, o tai vėliau nulemia nuovargį, tuo pačiu ir galimą menkesnę reakciją į iškvietimus (46).

Apibendrinant pastebime saugos klimato sąsajas su komandos narių tarpusavio santykiais bei medicininių prietaisų skleidžiamu garsu. Šie veiksniai veikia sveikatos priežiūros specialistus ir gali įtakoti dažnesnius NĮ.

1.3.5. Stresas darbe

Organizacijoje patiriamas stresas gali būti laikomas viena aktualiausių nekokybiškos veiklos priežasčių. Asefzadeh ir kt. (2017) teigė, jog sveikatos priežiūros specialistai, būdami atsakingi už pacientų sveikatą ir gyvybę, jau savaime dėl to patiria stresą. Tyrimas, atliktas Anglijos ligoninėse, parodė, kad ypač didelį stresą darbo vietoje patiria slaugytojai. Autoriai aptardami tyrimo rezultatus išskiria, kad slaugytojų patiriamas stresas tiesiogiai veikia jų veiklos rezultatus, o taip pat įtakoja pacientų saugumą, padidina NĮ galimybes. Patiriamas nuolatinis stresas lemia ir psichologinio pobūdžio problemas, kurios pasireiškia medicinos personalui. Respondentų pateikti duomenys išryškino ir patiriamą skirtingo lygio stresą. Didesnio lygio stresas nustatytas tiems slaugytojams, kurie turi per didelį darbo krūvį, nesulaukia palaikymo iš komandos narių, dažnai patiria vadovo priekaištus. Mažesnis streso lygis nustatytas tiems, kurie galėjo sulaukti pagalbos iš kolegų, jautė vadovo palaikymą (47).

Pacientų saugos kultūrai žmogiškieji veiksniai yra labai svarbūs. Hall ir kt. (2015) pastebėjo, kad stresas, perdegimo sindromas (angl. burnout) bei pačių darbuotojų bendra gerovė siejasi su pacientų saugos kultūra ir atidesne, profesionalesne jų priežiūra. Autoriai nustatė, kad tarp streso ir perdegimo sindromo matomi svarbūs ryšiai, kurie įtakoja personalo požiūrį į pacientų saugą. Atliktas tyrimas parodė, kad didėjantis klaidų skaičius susijęs su patiriamu stresu, kai klaidų tikimybė gali išaugti iki 83 proc. ir perdegimo sindromu, tampa bendrų veiksnių visuma. Akcentuota, kad stresas darbe lemia požiūrį į pacientų saugą. Šis faktorius gali būti ir darbuotojo nuolatos patiriama būsena, nesusijusi nei su darbo gerove, nei su perdegimo sindromu (48). Patiriamas stresas gali būti susijęs su personalo vidiniais santykiais, komandine veikla, pasitikėjimu, požiūriu į darbo pasiskirstymą. Tyrėjai pateikė duomenis, kad medicinos darbuotojai patiria stresą veikloje ir tuomet, kai jaučia vyresnių vadovų palaikymo trūkumą, yra kritikuojami dėl darbo metodų, dirba nepakankamai geromis sąlygomis. Tokias įžvalgas pateikė Rodrigues ir kt. (2016), kurie vertino Jungtinės Karalystės ir Brazilijos ligoninių medicinos personalo patiriamą stresą ir jo įtaką darbuotojų veiklai bei pacientų saugos kultūrai. Tyrimas parodė, kad negalėdami pasitikėti organizacijos vadovu, jausdami įtampą dėl kolegų požiūrio, respondentai stresą jautė ir tuomet, kai buvo pailsėję, neturėjo

papildomo darbo krūvio. Tyrimo metu išryškėjo, kad slaugytojai stresą patyrė tuomet, kai jautė įtampą dėl gydytojų veiksmų, bendravimo su jais ypatumų. Tai skatina pastebėti, kad hierarchinė sistema, kai organizacijoje jos griežtai laikomasi, taip pat yra svarbus faktorius stresui patirti (50).

Apibendrinant galima teigti, kad pacientų saugos kultūrą įtakoja medicinos personalo patiriamas stresas. Jo išvengti labai sudėtinga, ypač esant sudėtingoms situacijoms, dirbant didesniu darbo krūviu. Siekiant, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos kokybiškai, būtina atkreipti dėmesį į personalo patiriamą streso faktorių ir jo reikšmę pacientų saugos kultūros užtikrinimui. Didžioji dalis tyrimų parodė, kad stresas neigiamai veikia bet kurio darbuotojo veiklą, mažina jo galimybes operatyviai reaguoti į įvykius, darbo metu sulėtėja darbuotojų reakcijos laikas.

1.3.6. Vadovų požiūris į saugą

Vadovai lyderiai gali keisti organizacijos valdymą, lemti geresnius rezultatus siekiant užtikrinti pacientų saugos kultūrą, skatinti atidesnį personalo požiūrį į NĮ suvaldymą. Šioje srityje atlikti tyrimai parodė, kad vadovas lyderis, taikydamas transformacinės lyderystės modelį, turi visas galimybes paskatinti keistis medicinos darbuotojus. Tokius pastebėjimus remdamiesi tyrimų rezultatais pateikė Hellings ir kt. (2010), kurie vertino, kaip vadovo lyderio pozicija įtakoja medicinos personalo veiklą ir požiūrį į pacientų saugos kultūrą. Rezultatai parodė, kad medicinos darbuotojai tikisi, kad vadovas lyderis gebės tinkamai reaguoti sudėtingose situacijose, daugiau kreips dėmesio į personalo kvalifikaciją, sudarys galimybes ją tobulinti ir skatins pažangą. Darbuotojai tikėjosi, kad toks vadovas nesudarys organizacijoje neigiamo mikroklimato, galės užtikrinti psichologinės pagalbos poreikį. Tyrėjų apžvalga parodė, kad organizacijos kultūra buvo stipresnė ir palankesnė, jei vadovai dalinosi savo lyderyste, skatino personalą veikti kartu ir mokėjo jį sutelkti (51).

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO, 2014) rekomendacijose pabrėžiama lyderystės svarba sveikatos priežiūros įstaigose. Akcentuojama, jog sėkminga yra tų vadovų lyderystė, kurie geba kurti organizacijos kultūrą ir geba ją derinti su pacientų saugos kultūra. Kad būtų pasiekta ši darna, skatinama orientuotis į tarpprofesinį komandinį darbą, išsikelti strateginius pacientų saugos tikslus, stiprinti pačią sistemą, nepamiršti ir personalo lyderystės, kuri prisideda prie sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo. Rekomenduojama atsižvelgti į dažniausiai iškylančias kliūtis, susijusias su medicinos personalo, gydytojų daromomis klaidomis, kurios yra susijusios su nepakankama organizacijų vadyba (52). Kaip teigė Iriviranty ir kt. (2016), gebant įvertinti pacientų saugos kultūrą, žvelgiant į jos elementus kritiškai, lengviau suvokiama, kokią riziką patiria pacientai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Tokia informacija labai svarbi ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, kurie gali matyti, kur yra didžiausios spragos, dėl kurių įvyksta NĮ. Autoriai pastebėjo, kad

Turkijoje atliktas tyrimas, kurio metu buvo vertinama pacientų saugos kultūra, atskleidė, jog slaugos specialistai geriausiai įvertino savo veiklą tose organizacijose, kuriose buvo skiriama pakankamai dėmesio vidinei komunikacijai, nebuvo siekiama darbuotojus bausti, įvykus NĮ buvo teikiama pagalba tiek pacientams, tiek slaugytojams bei kitiems sveikatos sektoriaus specialistams. Buvo išskirta ir vadovo – lyderio pozicija, kaip asmens, gebančio suvaldyti ir spręsti kritines situacijas. Vadovo lyderystė, kaip pacientų saugos kultūros vertinimo elementas, buvo svarbus didžiajai daliai tyrimo dalyvių. Pacientai gauna geresnę priežiūrą tuomet, kai medicinos personalas geba dalintis vidine atsakomybe, tarpusavyje vyksta bendradarbiavimas ir pasitikėjimas (53).

Vadovų požiūris, jų perteikiama lyderystė turi sąsajas su pacientų saugos kultūra. Pastebėtina, kad stiprūs vadovai geba greitai ir efektyviai spręsti problemas, paskatina tai daryti ir personalą. Tokiu vadovu galima pasitikėti, pasikliauti, reikiamu metu gauti iš jo paramą, pagalbą. Vadovai lyderiai yra linkę prisiimti atsakomybę, moka sutelkti tvirtas komandas, kurios yra atsakingos ir profesionalios.

1.4.

Pacientų saugumas intensyviosios terapijos skyriuje

Farzi ir kt. (2017) teigė, kad ITS pacientų saugai turi būti skiriamas ypatingai didelis dėmesys. Autoriai pristatė tyrimus, kuriuose minima, kad ITS dėl sudėtingos pacientų būklės ir savijautos yra didesnis įvykstančių NĮ skaičius nei kituose skyriuose. Norint pasiekti geresnių rezultatų pacientų saugos kultūroje, svarbu sumažinti NĮ skaičių šiuose skyriuose (54). Engstrom (2016) pastebėjo, kad pacientai gydomi ITS, dažniausiai yra sunkesnių sveikatos būklių nei kituose skyriuose, todėl jiems kyla didesnė rizika patirti NĮ dėl paprastų veiksmų, kurie kituose skyriuose nebūtų tokie svarbūs. Pavyzdžiui, deguonies tiekimo aparatūros veikimas gali įtakoti jų savijautą. Nors šiuolaikinė technika yra kokybiška, profesionaliai veikianti, bet šio skyriaus pacientams net ir nedidelės klaidos gali būti lemtingos. Nustatyta, kad ir slaugos specialistų elgesys gali būti NĮ įvykio priežastimi. ITS slaugos personalas sprendimus dažnai turi priimti greitai, todėl ne visuomet spėjama iškviesti gydytoją ar svarstyti apie sprendimo teisingumą. Slaugos darbuotojų reakcijos greitis ir pasiruošimas yra svarbūs kriterijai norint išvengti klaidų ir užtikrinti pacientų saugą (55).

Edminston (2012) teigė, kad pacientų saugai įtakos turi medicininės įrangos naudojimas gydymo ir diagnostikos tikslais. Nustatyti įrangos gedimus ir rūpintis jų priežiūra ITS turi slaugos darbuotojai, tai išskiriama, kaip viena didžiausių jų užduočių, padedančių užtikrinti pacientų saugą. Įrangai skiriamas didžiulis dėmesys todėl, kad intensyvios terapijos pacientų sveikatos būklė glaudžiai susijusi su medicininės įrangos stabiliu ir saugiu veikimu. Autorių atliktas tyrimas parodė,