1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS KLINIKA
ARNAS ŠEŠKEVIČIUS
Aplinkos faktorių poveikis gaivinimo išeitims ikihospitaliniu periodu
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas: Doc. dr. Andrius Pranskūnas
2
TURINYS
1. SANTRAUKA...3 2. SUMMARY...4 3. INTERESAI...5 3.1.Padėka...5 3.2.Interesų konfliktas...53.3.Etikos komiteto leidimas...5
4. SANTRUMPOS...6
5. SĄVOKOS...7
6. ĮVADAS...8
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...9
8. LITERATŪROS APŽVALGA...10
8.1 Aplinkos faktorių įtaka gaivinimo išeitims...10
8.2 Aplinkos faktorių įtaka širdies nepakankamumui...10
8.3 Aplinkos faktorių įtaka miokardo infarktui...11
8.4 Aplinkos faktorių įtaka kraujo spaudimui...11
8.5 Aplinkos faktorių įtaka kraujo krešėjimo sistemai...12
9. TYRIMO METODIKA...13
10. REZULTATAI...15
11. REZULTATŲ APTARIMAS...19
12. IŠVADOS...20
3
1. SANTRAUKA
Arnas Šeškevičius. Aplinkos faktorių poveikis gaivinimo išeitims ikihospitaliniu periodu, magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. Andrius Pranskūnas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos fakulteto, Intensyviosios terapijos klinika.
Tyrimo tikslas. Nustatyti aplinkos faktorių ryšį su gaivinimo išeitimis ikihospitaliniu periodu.
Tyrimo uždaviniai.
1. Įvertinti atmosferos temperatūros, drėgmės, slėgio, vėjo greičio ir saulės ultravioletinės spinduliuotės ryšį su gaivinimo išeitimis.
2. Įvertinti pradinio širdies ritmo ryšį su atmosferos temperatūra, drėgme, slėgiu, vėjo greičiu ir saulės ultravioletine spinduliuote.
Tyrimo metodai. Taikytas retrospektyvinis tyrimo metodas. Išanalizuoti 2993 Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pacientų duomenys (forma Nr.110 /a), nuo 2013-06-11 iki 2016-11-10, kuriems buvo taikyta reanimacinė pagalba arba konstatuotas mirties faktas. Surinkti hidrometeorologiniai duomenys. Gauti duomenys palyginti, susisteminti ir išanalizuoti.
Tyrimo dalyviai. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pacientai, nuo 2013-06-11 iki 2016-11-10, kurie buvo gaivinti arba jiems konstatuotas mirties faktas.
Tyrimo rezultatai. Daugiausiai pacientų atgaivinta, kuriems buvo rastas skilvelių virpėjimas 124 (44,0 %). Nesėkmingą gaivinimą dažniausiai lėmė asistolija 611 (58,3 %). Iš 667 asistoliją patyrusių pacientų atgaivinti 56 (8,4%). Iš 297 SV patyrusių pacientų atgaivinti 124 (41,8%). Iš 366 EMD patyrusių pacientų atgaivinti 102 (27,9 %). Daugiausiai pacientų gaivinta 70-90 metų grupėje. Negaivintų pacientų daugiausiai 80-90 metų grupėje. Aplinkos oro slėgis sėkmingų atgaivinimų metu turi tendenciją būti mažesnis lyginant su nesėkmingais gaivinimais (p=0,093). Vėjo greitis naktį (20h – 8h) buvo reikšmingai didesnis nesėkmingų gaivinimų ar negaivinimų metu lyginant su sėkmingais gaivinimais (p=0,043). Nei vienas aplinkos faktorius reikšmingos įtakos pradiniam širdies ritmui neturi (p>0,05). Dienos metu atgaivinta daugiau pacientų lyginant su nakties metu (p=0,035).
Tyrimo išvados. Vėjo greitis turi ryšį su gaivinimo išeitimis nakties metu. Nėra aplinkos faktorių įtakos pradiniam širdies ritmui. Kauno mieste daugiau pacientų atgaivinama dienos metu .
4
2. SUMARRY
Arnas Šeškevičius. Environmental factors impact for the resuscitation outcomes during pre-hospitalization period. Master‘s thesis / Research supervisor doc. dr. Andrius Pranskūnas; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Department of Intensive Care.
Objective of research. To estimate the influence of environmental factors for the resuscitation outcomes during pre-hospitalization period.
Research goals.
1. To evaluate the atmosphere temperature, humidity, air pressure, speed of wind and solar ultraviolet radiation link with resuscitation outcomes.
2. To evaluate the initial heart rate link with atmosphere temperature, humidity, air pressure, speed of wind and solar ultraviolet radiation.
Research methods. The retrospective method was applied. Information of 2993 patients, period from 2013-06-11 to 2016-11-10, was analyzed (form No. 110/a). It was used information of patients who were resuscitated or who has been noted dead. Collected hydrometeorological data. Received data was compared, systematized and analyzed.
The participants of research. Patients of Kaunas city ambulance station who were resuscitated or who has been noted dead.
Results of research. The largest part of resuscitated patients where those who experienced ventricular fibrillation – 124 (44 %). Resuscitation failed mostly due to asystole – 611 (58,3 %). 57 (8,4%) of 667 patients who experienced asystole were successfully resuscitated. 124 (41,8%) of 297 patients who experienced ventricular fibrillation were resuscitated. 102 (27,9%) of 366 patients who experienced electromechanical dissociation were resuscitated. Mostly patients who received resuscitation were at 70-90 age group. Mostly patients who were considered non-effective for resuscitation were at 80-90 age group. The environmental air pressure tend to be lower when patients are successfully resuscitated compared with environmental air pressure when resuscitation failed (p=0,093). The wind speed was significantly larger at night (8 p.m. - 8 a.m.) during resuscitation failure or non-effective resuscitation compared with wind speed during successful resuscitation. None of the environmental factors significantly affects the initial heart rate (p>0,05). More patients were successfully resuscitated during day time than night time (p=0,035).
Conclusions. Wind speed has an influence for the resuscitation outcomes during night time. There is no environmental factors impact for the initial heart rate. In Kaunas city more patients are successfully resuscitated during day time.
5
3. INTERESAI
3.1. Padėka.
Labiausiai norėčiau padėkoti savo tiriamojo mokslinio darbo vadovui doc. dr. Andriui Pranskūnui už puikias idėjas, pastabas, skirtą savo laiką bei kantrybę.
Taip pat dėkoju Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui Nerijui Mikelioniui už gautą prieigą prie pacientų duomenų.
3.2. Interesų konfliktas.
Interesų konflikto nebuvo.
3.3. Etikos komiteto leidimas.
6
4. SANTRUMPOS
ANGL - angliškai
AŠA - Amerikos širdies asociacija EMD - elektromechaninė disociacija GVT - giliųjų venų trombozė
GMP - greitoji medicinos pagalba MLN - milijonas
PROC - procentai PE - plaučių embolija SV - skilvelių virpėjimas ŠN - širdies nepakankamumas
UVB - ultravioletinė saulės spinduliuotė ŪMI - ūmus miokardo infarktas
7
5. SĄVOKOS
1. Aplinkos faktoriai- atmosferos oro temperatūra, vėjo greitis, drėgmė, slėgis, saulės ultravioletinė spinduliuotė.
2 . Aldosteronas- antinksčių žievės išskiriamas hormonas, mineralkortikoidas. 3. Fibrinogenas- kraujo baltymas, dalyvaujantis kraujo krešėjime.
4. Katecholaminai- antinksčių šerdinės dalies išskiriami hormonai. 5. Norepinefrinas- antinksčių į kraują išskiriamas hormonas.
6. Reninas- fermentas, sintetinamas inkstuose, padedantis reguliuoti arterinį kraujo spaudimą. 7. Vazodilatacija- vietinis kraujagyslių išsiplėtimas.
8
6. ĮVADAS
Pagal Amerikos širdies asociacijos (AŠA, angl.: American Heart Association, AHA) 2015 metų duomenis, per metus širdies sustojimą patyrė 17,3 mln. žmonių. Iš jų tik 10,1 % atgaivinti. Staigių širdies sustojimų skaičius vis didėja ir prognozuojama, kad 2030 metais šis skaičius gali išaugti iki 23,6 mln. per metus [1].
Remiantis Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) duomenimis, 2006 metais Kaune buvo gaivinta 140 pacientų, iš kurių atgaivinti 33 pacientai (23,57 %), o 2015 metais gaivinti 329 pacientai ir atgaivinti 84 pacientai (25,53 %). Remiantis duomenimis galima teigti, kad gaivinamų pacientų kiekis Kauno mieste kasmet vis auga. Didėjantis gaivinamų pacientų kiekis rodo, kad staigių širdies sustojimo atvejų vis daugėja ir tai yra opi problema [2].
Mokslininkai išanalizavo, ne tik pacientų ligų sąryšį su staigiu širdies sustojimu, tačiau įrodė, kad ir aplinkos faktoriai, tokie kaip aplinkos oro temperatūra, slėgis, metų ir paros laikas ar net savaitės diena turi įtakos staigiam širdies sustojimui. Amerikoje jau 1960 metais buvo tiriamas ryšys tarp aplinkos faktorių ir širdies sustojimų skaičiaus [3]. Penkiolika Europos valstybių apimantis tyrimas parodė, kad mirtingumas žiemos metu, kai oro temperatūra <0 laipsnių Celsijaus, yra didesnis [4]. Kitame Jungtinėse Amerikos valstijose bei Kanadoje atliktame tyrime didesnė širdies sustojimo rizika yra savaitgaliais ir pirmadienį ryte [5]. Kitose studijose buvo nustatytas ryšys tarp arterinio kraujo spaudimo padidėjimo ir didėjančio aplinkos oro slėgio bei mažėjančios aplinkos oro temperatūros [6,7]. Kauno mieste atlikto tyrimo metu buvo įrodyta, kad arterinio kraujo spaudimo padidėjimui, kuris yra vienas iš rizikos veiksnių staigiam širdies sustojimui, taip pat įtakos turi aplinkos oro temperatūra [8]. Lietuvoje tyrimų apie aplinkos faktorių (atmosferos temperatūros, slėgio, drėgmės) įtaka gaivinimo išeitims ikihospitaliniu periodu nebuvo atlikta iki šiol. Pasaulyje taip pat nebuvo tyrinėta vėjo greičio bei saulės UVB įtaka gaivinimo išeitims. Šio mokslinio darbo tyrimo metu keliama hipotezė, kad aplinkos vėjo greitis bei saulės UVB turi įtaką gaivinimo išeitims ikihospitaliniu periodu Kauno mieste.
Vis didėjantis gaivinamų pacientų skaičius ir mažas informacijos kiekis apie aplinkos faktorių įtaką širdies sustojimui Kauno mieste paskatino pagilinti žinias ir atlikti retrospektyvinį tyrimą tema „Aplinkos faktorių poveikis gaivinimo išeitims ikihospitaliniu periodu“. Šio tyrimo tikslas nustatyti aplinkos faktorių ryšį su gaivinimo išeitimis ikihospitaliniame periode. Nuspręsta naudojant Kauno GMP stoties pacientų kortelių duomenis, bei Lietuvos hidrometeorologijos duomenis nustatyti aplinkos temperatūros, slėgio, vėjo greičio, saulės UVB, drėgmės sąryšį su gaivinimo išeitimis ikihospitaliniame periode.
9
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
DARBO TIKSLAS. Nustatyti aplinkos faktorių ryšį su gaivinimo išeitimis ikihospitaliniu periodu.
UŽDAVINIAI:
1. Įvertinti atmosferos temperatūros, drėgmės, slėgio, vėjo greičio ir saulės ultravioletinės spinduliuotės ryšį su gaivinimo išeitimis ikihospitaliniu periodu.
2. Įvertinti pradinio širdies ritmo ryšį su atmosferos temperatūra, drėgme, slėgiu, vėjo greičiu ir saulės ultravioletine spinduliuote.
TYRIMO OBJEKTAS: Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pacientai, nuo 2013-06-11 iki 2016-11-10, kuriems buvo taikyta reanimacinė pagalba arba konstatuota mirtis.
ATRANKA IR DUOMENŲ SURINKIMO BŪDAS: mokslinio darbo metu nagrinėjamos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos pacientų kortelės, bei Lietuvos hidrometeorologijos stoties duomenys. Gauti duomenys palyginti, išanalizuoti ir susisteminti.
DARBO METODAI:
Mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas.
Duomenų surinkimas iš Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pacientų kortelių. Hidrometeorologinių duomenų surinkimas.
10
8. LITERATŪROS APŽVALGA
8.1. Aplinkos faktorių įtaka gaivinimo išeitims.
Tyrimai parodė, kad skilvelių virpėjimo (SV) metu atidėjus defibriliaciją 1 min išgyvenamumo tikimybė sumažėja 7-10 %. Sustojus širdžiai dingsta spontaninė kraujotaka ir organai neaprūpinami jiems reikalingu deguonimi. Labiausiai deguonies trūkumui jautrios yra galvos smegenys. Smegenų ląstelės pradeda žūti po 4-5 min po širdies sustojimo [9].
Keletu atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad įtakos staigiai mirčiai turi dienos ir metų laikas, taip pat ir savaitės diena. Šių tyrimų duomenimis, didžiausia tikimybė širdies sustojimui yra nuo 5 h iki 9 h ryto pirmadieniais. Analizuojant mirtingumą pagal metų laiką buvo nustatyta, kad didesnis mirtingumas yra žiemos metu, kai aplinkos temperatūra yra žemiau 0°C [10]. 2015 metais Kauno mieste gydytojos Venclovienės ir kolegų atliktame tyrime apie aplinkos faktorių įtaką kraujospūdžio padidėjimui stebima panaši tendencija, kad daugiausiai GMP iškvietimų dėl padidėjusio AKS buvo Vasario ir Kovo mėnesiais, kai aplinkos oro temperatūrų intervalas buvo nuo -4°C iki 0°C laipsnių [8].
Japonijoje Osakos mieste buvo atlikta didėlė studija analizuojant ne tik aplinkos temperatūros, tačiau ir oro slėgio bei drėgmės įtaka staigiam širdies sustojimui. Tyrime buvo įtraukti 22,806 pacientai, kurie buvo gaivinti Osakos miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų per 10 metų laikotarpį. Gauti rezultatai rodo, kad aplinkos temperatūra, slėgis ir drėgmė turi įtakos mirčių skaičiui. Temperatūrai mažėjant nuo +18°C iki 0°C mirčių skaičius didėja apie 2 kartus. Didėjant aplinkos oro slėgiui nuo 990 hPa iki 1035 hPa taip pat matomas proporcingai didėjantis mirtingumas. Aplinkos oro slėgiui esant mažiau 995 hPa mirčių skaičius yra 4 pacientai per dieną. Tačiau slėgiui pakilus aukščiau 1030 hPa šis skaičius išauga virš 10 mirčių atvejų. Aplinkos oro drėgmės didėjimo metu nuo 40 % iki 100 % matyti mirčių skaičiaus mažėjimas. Mirties rizika yra didžiausia šaltą, giedrą ir sausą dieną [11].
8.2 . Aplinkos faktorių įtaka širdies nepakankamumui.
Atlikti tyrimai Prancūzijoje, Ispanijoje, Japonijoje, Škotijoje, Australijoje, Brazilijoje,
Argentinoje, Italijoje, Turkijoje, Nigerijoje, Kanadoje ir JAV parodė, kad didėjant oro temperatūrai didėja ir širdies nepakankamumo (ŠN) paūmėjimo dažnis [12]. Įrodyta, kad sergant ŠN paūmėjimai dažnesni žiemos metu. Tikslus aplinkos temperatūros mechanizmas organizmui nėra aiškus. Teigiama, kad šaltas oras padidina periferinių kraujagyslių konstrikciją, kuri didina arterinį kraujo spaudimą ir tai gali padidinti plaučių edemos riziką sergant ŠN. Taip pat nustatyta, kad pacientams sergantiems simptominiu ŠN šaltas oras sukelia sisteminę adrenerginę organizmo aktyvaciją. Dėl šios
11
priežasties didėja kraujo plazmos norepinefrino koncentracija. Norepinefrinas siejamas su padidėjusia mirties rizika nuo progresuojančio ŠN, tai gali iš dalies paaiškinti padidėjusį mirtingumą žiemos metu. Taip pat mirtingumo didėjimas žiemos metu buvo susietas su vitamino D koncentracijos sumažėjimu, oro užterštumo padidėjimu, fizinio aktyvumo trūkumu ir sezoninių ligų, tokių kaip gripas sergamumo dažnio padidėjimu [13]. Taip pat arterinio kraujo spaudimo padidėjimu žiemos metu [14].
8.3. Aplinkos faktorių įtaka miokardo infarktui.
Miokardo infarkto dažnio padidėjimas žiemos mėnesiais buvo nustatytas jau 1930 metais [15]. 2009 metais Italijoje atliktas tyrimas parodė, kad mirtingumas didesnis nuo ūminio miokardo infarkto (ŪMI) rudens ir žiemos mėnesiais [16]. Priešingai parodė Vengrijoje gauti duomenys, kad miokardo infarkto dažnis didesnis pavasario mėnesiais [17]. Danijoje atliktame tyrime nustatyta, kad ŪMI pasiskirstymas pagal sezoniškumą priklauso nuo paciento amžiaus. Duomenys parodė, kad <59 metų kategorijoje sergamumas ŪMI buvo didesnis pavasario mėnesiais (balandį, gegužę), o >80 metų kategorijoje sergamumas didesnis žiemos (gruodžio, sausio) mėnesiais [18]. Daktarės Abrignani su kolegomis atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ŪMI dažnis reikšmingai priklauso nuo aplinkos temperatūros bei drėgmės. Jų teigimu, ŪMI dažnis didesnis esant didžiausiam aplinkos oro drėgnumui, bei mažiausiai dienos temperatūrai [19].
8.4. Aplinkos faktorių įtaka kraujo spaudimui.
Visi veikimo mechanizmai, kurie galėtų tiksliai paaiškinti oro temperatūros, drėgmės, slėgio, vėjo greičio bei saulės aktyvumo įtaką širdies ir kraujagyslių ligų dažnio didėjimui nenustatyti. Mažėjanti aplinkos temperatūra sukelia simpatinės nervų sistemos aktyvinimą, ko pasekoje didėja katecholaminų kiekis kraujyje. Dėl šios priežasties didėja kraujo spaudimas, širdies susitraukimų dažnis, sukeliama periferinių kraujagyslių vazokonstrikcija [20]. Dėl šių priežasčių pacientams sergantiems išemine širdies liga padidėja ŪMI bei krūtinės anginos rizika [21]. Eksperimentinis tyrimas parodė, kad aplinkos temperatūra turi poveikį kraujagyslių endoteliui. Tyrimo su žiurkėmis
metu buvo nustatinėjamas temperatūros organizmui poveikis. Buvo nustatyta, kad 25° C temperatūroje didėja endotelio išskiriamo azoto oksido kiekis dėl kurio įvyksta vazodilatacija ir arterinio kraujo spaudimo sumažėjimas. Priešingas efektas nustatytas esant 4° C temperatūrai, kai azoto oksido kiekis sumažėjo ir pasireiškė hipertenzija [22]. Japonijoje atlikto tyrimo metu pacientams segantiems hipertenzija žiemos metu buvo nustatytas didesnis noradrenalino kiekis plazmoje lyginant su vasara. Taip pat šlapime rasta daugiau natrio ir katecholaminų [23]. Tačiau buvo nustatyta, kad 4° C temperatūroje praleidus 30 min sumažėja plazmos vazopresino kiekis kraujyje. Dėl šios priežasties turėtų didėti išskiriamo šlapimo kiekis ir sumažėti arterinis kraujo spaudimas. Taip pat tyrime buvo
12
nustatyta, kad žiemos mėnesiais aldosterono koncentracija kraujyje yra didesnė 59 %, norepinefrino - 19 %, epinefrino - 2 %, renino - 19 %. Dėl šių medžiagų galimas arterinio kraujo spaudimo padidėjimas ir padidėjusi širdies sustojimo rizika [24].
8.5. Aplinkos faktorių įtaka kraujo krešėjimo sistemai.
Buvo išanalizuota, kad padidėjęs VII krešėjimo faktoriaus ir fibrinogeno kiekis kraujo plazmoje turi stiprų ryšį su širdies ir kraujagyslių sutrikimais, tokiais kaip išeminė širdies liga, smegenų insultas ir periferinių kraujagyslių trombozė. Nustatyta, kad žiemos metu, kai oro temperatūra <0° C, fibrinogeno ir VII faktoriaus kiekis kraujo plazmoje didesnis nei vasaros metu. Viena iš hipotezių, kad fibrinogeno kiekis padidėja, esant žemesnei temperatūrai, dėl dažnesnio kvėpavimo takų ligų kiekio žiemos metu. Dėl ūmios uždegimo fazės padidėja fibrinogeno kiekis [25].
Tai padidina kraujo klampumą ir gali įtakoti širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo ir mirtingumo padidėjimą. Tikslus temperatūros poveikis krešėjimo sistemai nenustatytas [26]. Reikšmingai teigiamas ryšys buvo nustatytas ir tarp aplinkos slėgio, drėgmės ir plaučių embolijos (PE) dažnio. Didėjant aplinkos oro slėgiui (r = 0,53, P < 0,005) ir mažėjant drėgmei (r = 0,57, P < 0,005) didėja PE atvejų skaičius [27]. Škotijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad aplinkos oro slėgis ir temperatūra yra ženkliai susiję su giliųjų venų trombozės (GVT) dažnio padidėjimu. Autoriai apskaičiavo, kad kiekvienas 10-mbar spaudimo sumažėjimas buvo susijęs su 2,1 %. GVT rizikos padidėjimu. Šie tyrimai įrodo, kad aplinkos oro slėgis aktyvina krešėjimo sistemą [28].
13
9. TYRIMO METODIKA IR METODAI
9.1. Tyrimo organizavimas, objektas ir imtis.
Retrospektyvinis tyrimas buvo atliktas Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotyje vadovaujant doc., dr. Andriui Pranskūnui.
Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Surinkta informacija apie 2553 Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pacientus, nuo 2013-06-11 iki 2016-11-10, kuriems buvo taikytas gaivinimas arba konstatuota mirtis. Duomenys surinkti naudojant GMP korteles - forma Nr.110/a. Hidrometeorologiniai duomenys gauti iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, prašymo Nr. (5.58-9)-B8-174.
Tyrimo etapai:
Pirmas etapas - studijuojama mokslinė literatūra apie gaivinimą ir aplinkos faktorius. Renkama ir analizuojama mokslinė literatūra.
Antras etapas - parengiama duomenų surinkimo lentelė.
Trečias etapas - surenkami ir suvedami į parengtą lentelę pacientų ir hidrometeorologiniai duomenys.
Ketvirtas etapas - analizuojami ir apibendrinami duomenys, suformuluojamos gautos išvados.
Tiriamųjų įtraukimo kriterijai:
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pacientai, nuo 2013-06-11 iki 2016-11-10, kuriems buvo taikytas gaivinimas arba konstatuota mirtis.
Tiriamųjų atmetimo kriterijai:
Pacientai, kurie buvo gaivinti Kauno miesto GMP, bet mirtis įvyko ne Kauno mieste.
Gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. Nr. BEC-MF-233.
9.2. Tyrimo metodai.
Teoriniai: mokslinės literatūros analizavimas ir apibendrinimas.
Empyriniai: reikiamų duomenų surinkimas iš GMP pacientų kortelių, hidrometeorologinių duomenų suvedimas.
14 Išanalizavus mokslinę literatūrą ir kitus atliktus tyrimus apie hidrometeorologinių faktorių įtaką gaivinimo išeitims ikihospitaliniu periodu buvo parengta Microsoft Excel duomenų rinkimo lentelė. Duomenys nurašyti iš Kauno GMP formos Nr. 110/a, bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktų duomenų Microsoft Excel lentelės.
9.3. Tyrimo duomenų analizės metodai.
Duomenys apdoroti naudojant SPSS 20.0 programos (angl. Statistical Package for the Social Science) paketą. Lentelės ir diagramos buvo sukurtos naudojant Microsoft Excel programą. Darbe pateikiami absoliutūs duomenų skaičiai (n) ir jų procentinė (%) dalis. Pritaikyta aprašomoji statistika. Dėl didelės tyrimo imties bei normalaus kiekybinių kintamųjų pasiskirstymo, buvo naudoti
parametriniai statistiniai testai. Aprašomoji statistika yra pateikta kaip vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Dviejų kokybinių kintamųjų sąsajai vertinti buvo naudotas X2 kriterijus. Kiekybinių kintamųjų vidurkių lyginimas, grupuojant į >2 grupes, buvo atliktas su ANOVA . Rezultatų patikimumui patvirtinti buvo naudotas p<0,05 reikšmingumo lygmuo.
15
10. REZULTATAI
Į tyrimą įtraukti 2553 pacientų duomenys. Remiantis gautais duomenimis 1223 pacientai (47,9 %) buvo negaivinti. Gaivinti buvo 1330 pacientai (52,1 %). Iš gaivintų pacientų 282 pacientai atgaivinti, 1048 nesėkmingai gaivinti.
Daugiausiai atgaivinta pacientų, kuriems buvo rastas skilvelių virpėjimas – 124 pacientai (44,0 %). Dažniausiai nesėkmingą gaivinimą lėmė asistolija – 611 pacientų (58,3 %) (žr. 1 lentelė).
Lentelė 1. Atgaivintų ir nesėkmingai gaivintų pacientų duomenys.
*p<0,05 lyginant su asistolija ir EMD. **p<0,05 lyginant su SV ir EMD.
Iš 667 asistoliją patyrusių pacientų atgaivinti 56 (8,4 %). Iš 297 SV patyrusių pacientų atgaivinti 124 (41,8 %). Iš 366 EMD patyrusių pacientų atgaivinti 102 (27,9 %).
Amžiaus pasiskirstymas pagal mirčių skaičių.
Nustatyta, kad atgaivintų, nesėkmingai gaivintų bei negaivintų pacientų amžius reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Atgaivintų pacientų amžiaus vidurkis 67±17 metai, nesėkmingai gaivintų pacientų vidurkis 71±16 metai. Negaivintų pacientų amžiaus vidurkis 73±17 metai.
Tiriant pacientų gaivinimo išeičių pasiskirstymą pagal amžių nustatyta, kad daugiausiai pacientai gaivinta 70-90 metų grupėje. Negaivintų pacientų daugiausiai 80-90 metų grupėje (žr. 1 pav.).
Reikšmės Asistolija Skilvelių virpėjimas Elektromechaninė
disociacija (EMD)
Atgaivinti n(%) 56(19,9) 124(44,0)* 102(36,1)
Nesėkmingai gaivinti n(%)
16 1 pav. Tiriamųjų išeičių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
GMP vykimo pas pacientą laiko įtakos išeitims vertinimas.
Lentelė 2. Nustatyta trukmė iki atvykimo pas pacientą (min).
Atvykimo laikas pateiktas vidurkis ±SN.
GMP atvykimo laikas pas pacientus, kurie buvo atgaivinti, nesėkmingai gaivinti arba negaivingai reikšmingai nesiskyrė (žr. 2 pav.).
2 pav. Atvykimo laiko trukmės įtaka išeitims ikihospitaliniu periodu 0 50 100 150 200 250 300 350 400 Atgaivinti Negaivinti Nesėkmingai gaivinti
Amžiaus grupės (metais)
Pac ie ntų ska ič ius Atgaivinti Nesėkmingai gaivinti Negaivinti p reikšmė Atvykimo laikas 6,83±4,12 6,98±3,82 7,34±3,73 p>0,05
17 Aplinkos faktorių įtakos gaivinimo išeitims vertinimas
3 lentelė. Aplinkos faktorių įtaka gaivinimo išeitims. Aplinkos faktorius Atgaivinti Nesėkmingai
gaivinti Negaivinti P reikšmė Temperatūra (°C) 9,0±9,2 8,0±8,8 8,2±8,8 0,246 Slėgis (hPa) 1006±9,6 1007±8,8 1006±9,4 0,093 Drėgmė (%) 79,1±12,9 78,4±12,6 79.1±12,7 0,468 Vėjas (m/s) 3,23±1,6 3,38±1,6 3,38±1,6 0,372 UVB (Med/h) 0,7±0,5 0,68±0,6 0,7±0,6 0,255
Aplinkos oro slėgis sėkmingų atgaivinimų metu turi tendenciją būti mažesnis lyginant su nesėkmingais gaivinimais (žr. 3 lentelė).
Atlikus koreliacinę analizę nustatyta tendencija labai silpnai koreliacijai tarp aplinkos temperatūros (r=0,046, p=0,096) ir oro slėgio (r=0,05, p=0,069).
4 lentelė. Aplinkos faktorių įtaka išeitims nakties metu. Atgaivinti (n=43) Nesėkmingai gaivinti (n=186) Negaivinti (n=263) p reikšmė Amžius (metai) 66±18 70±16 71±18 0,202 Temperatūra (°C) 7,4±10,0 6,6±7,6 6,6±7,1 0,814 Slėgis (hPa) 1005,8±9,1 1007,1±8,5 1006,1±9,4 0,408 Drėgmė (%) 77,9±14,7 78,9±12,5 80,0±12,9 0,481 Vėjas (m/s) 2,8±1,5* 3,3±1,5 3,5±1,6 0,043 UVB (Med/h) 0,68±0,6 0,68±0,6 0,68±0,6 0,993
*p<0,05 lyginant su nesėkmingai gaivintais ir negaivintais.
Vėjo greitis naktį (20h – 8h) buvo reikšmingai didesnis nesėkmingų gaivinimų ar negaivinimų metu lyginant su vėjo greičiu sėkmingų atgaivinimų metu (p=0,043) (žr. 4 lentelė).
18 Aplinkos faktorių įtaka rastam širdies ritmui.
5 lentelė. Aplinkos faktorių ryšys su širdies ritmu. Aplinkos faktorius Asistolija Skilvelių
virpėjimas EMD p reikšmė Temperatūra (°C) 8,14±8,8 8,2±9,2 8,3±8,8 0,95 Slėgis (hPa) 1006±9,1 1007±9,1 1006±9,5 0,94 Drėgmė (%) 78,8±12,7 79,5±13,0 78.3±12,2 0,46 Vėjas (m/s) 3,35±1,6 3,31±1,6 3,45±1,7 0,47 UVB (Med/h) 0,7±0,6 0,6±0,6 0,7±0,6 0,29
Nustatėme, kad nei vienas aplinkos faktorius reikšmingos įtakos rastam širdies ritmui neturi (žr.5 lentelė).
6 lentelė. Gaivinimo išeičių pasiskirstymas dienos ir nakties metu. Reikšmės Atgaivinti Negaivinti Nesėkmingai gaivinti
8-20h 186 706 631
20-8h 96 517 417
Dienos metu, nuo 8-20 h, atgaivinti 186 pacientai. Nakties metu, nuo 20-8 h, atgaivinti 96 pacientai. Reikšmingai daugiau pacientų atgaivinama dienos metu (p=0,035).
19
11. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikto retrospektyvinio tyrimo metu nustatėme, kad didesnis vėjo greitis nakties metu turi ryšį su nesėkmingu gaivinimu. Pasaulyje iki šiol vėjo greičio įtaka gaivinimo išeitims nebuvo nustatyta. Gautas ryšys gali būti susijęs su gaivintojų patiriamu diskomfortu dėl vėjo poveikio. Tačiau neturime duomenų ar pacientai įvykio metu buvo gaivinti lauke ar patalpoje [29].
Kayo Tanigawa-Sugihara iš Japonijos Osakos miesto atliko tyrimą, kurio metu išanalizavo 28,806 mirties atvejus ikihospitaliniu periodu ir nustatė aplinkos slėgio ir drėgmės įtaką mirties dažniui. Kayo Tanigawa-Sugihara nustatė teigiamą koreliaciją tarp aplinkos oro slėgio ir mirčių skaičiaus - mažėjant oro slėgiui mirčių skaičius mažėja (r=0,321, p<0,001). Kauno mieste, pagal gautus duomenis, taip pat nustatyta, kad oro slėgis turi tendenciją būti mažesnis sėkmingų atgaivinimų
metu lyginant su nesėkmingų gaivinimų metu [11].
Nustatyta, kad proporcingai daugiau pacientų atgaivinama dienos metu nei nakties (p=0,035). Daktarės Mary Peberdy iš Ričmondo atlikto tyrimo metu, taip pat buvo įrodyta, kad daugiau pacientų atgaivinama dienos metu [30].
Multnomah apskrityje Oregone Jungtinėse Amerikos valstijose atliktame tyrime buvo nustatytas didžiausias mirtingumas 75-84 metų žmonių grupėje. Panašūs rezultatai gauti ir Kauno mieste. Čia didžiausias mirtingumas buvo 80-90 metų grupėje [31].
Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai Kauno mieste atgaivinami pacientai esant skilvelių virpėjimui. Iš 299 pacientų patyrusių skilvelių virpėjimą 41,8 % buvo atgaivinti. Jungtinėse Amerikos valstijose Sietle atlikto tyrimo rezultatai buvo panašūs su Kauno mieste gautais duomenimis - Sietle nustatyta, kad iš 297 pacientų patyrusių skilvelių virpėjimą 39 % buvo atgaivinti [32].
20
12. IŠVADOS
1. Vėjo greitis turi ryšį su gaivinimo išeitimis nakties metu. 2. Nėra aplinkos faktorių įtakos pradiniam širdies ritmui. 3. Kauno mieste daugiau pacientų atgaivinama dienos metu.
21
13. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. D.Mozafarian. AHA Releases 2015 Heart and Stroke Statistics [Internet]. 2014 Dec 17 [cited 2017 Mar 17].Available from: http://www.sca-aware.org/sca-news/aha-releases-2015-heart-and-stroke-statistics
2. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties statistiniai duomenys [Internetinis išteklius] [žiūrėta 2017m. kovo 22d.]. Prieiga per internetą: http://www.greitojipagalba.lt/veikla/statistika/
3. D. M. Driscoll. The relationship between weather and mortality in ten major metropolitan areas in the united states, 1962–1965 [Internet]. 1971 Mar 06 [cited 2017 Mar 22].Available from: https://link.springer.com/article/10.1007%2FBF01804716?LI=true
4. A. Analitis. Effects of Cold Weather on Mortality: Results From 15 European Cities Within the PHEWE Project [Internet].2008 Oct 24 [cited 2017 Mar21].Available from:
https://academic.oup.com/aje/article/168/12/1397/155356/Effects-of-Cold-Weather-on-Mortality-Results-From
5. S. Suissa. Friday and Weekend Hospital Stays: Effects on Mortality [Internet].2014 May 14 [cited 2017 Mar 22].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/labs/articles/24829270/ 6. Jaana I. Halonen. Relationship between Outdoor Temperature and Blood Pressure
[Internet].2010 Sep 23 [cited 2017 Mar 22].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4437584/
7. Auda Fares. Winter Cardiovascular Diseases Phenomenon [Internet].2013 Apr 04 [cited 2017 Mar 23].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3662093/
8. Jone Vencloviene, Ruta M. Babarskiene, Paulius Dobozinskas, Gintare Sakalyte, Kristina Lopatiene, and Nerijus Mikelionis Effects of Weather and Heliophysical Conditions on Emergency Ambulance Calls for Elevated Arterial Blood Pressure, Int J Environ Res Public Health [Internet]. 2015 Feb 27 [cited 2017 Mar 06]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4377922/
9. P. Jones. Ventricular fibrillation and defibrillation [Internet].2007 Oct 10 [cited 2017 Mar 17].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2083243/
10. Steven C. Brooks. Out-of-Hospital Cardiac Arrest Frequency and Survival: Evidence for Temporal Variability [Internet]. 2011 Feb 01 [cited 2017 Mar 24].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2815250/ \
11. Tanigawa-Sugihara K, Iwami T, Nishiyama C, Kitamura T, Goto M, Ando M, Nishiuchi T, Hayashi Y, Kawamura T. Association between atmospheric conditions and occurrence of
out-22 of-hospital cardiac arrest- 10-year population-based survey in Osaka [Internet]. 2013 May 23 [cited 2017 Mar 08]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23698029
12. Ogawa M, Tanaka F, Onoda T, Ohsawa M, Itai K, Sakai T, et al. A community based epidemiological and clinical study of hospitalization of patients with congestive heart failure in Northern Iwate, Japan [Internet]. 2008 Apr 01 [cited 2017 Mar 18].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17384442
13. Barnett AG, de Looper M, Fraser JF. The seasonality in heart failure deaths and total cardiovascular deaths. Aust N Z J Public Health [Internet]. 2008 Oct 10 [cited 2017 Mar 25].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18959541
14. Sinha P, Taneja DK, Singh NP, Saha R. Seasonal variation in prevalence of hypertension: Implications for interpretation [Internet]. 2010 Jan 07 [cited 2017 Mar 18].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20859042
15. Jerome J. Federspiel. Evaluating the effectiveness of a rapidly adopted cardiovascular technology with administrative data: The case of drug-eluting stents for acute coronary syndromes. [Internet] 2012 Mar 12 [cited 2017 Mar 25]. Available from: http://www.ahjonline.com/article/S0002-8703(12)00372-9/references
16. Manfredini R, Manfredini F, Boari B, Bergami E, Mari E, Gamberini S. Seasonal and weekly patterns of hospital admissions for nonfatal and fatal myocardial infarction. Am J Emerg Med [Internet]. 2009 Nov 27 [cited 2017 Mar 22].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19931757
17. Kriszbacher I, Boncz I, Koppán M, Bódis J. Seasonal variations in the occurrence of acute myocardial infarction in Hungary between 2000 and 2004. Int J Cardiol [Internet]. 2008 Sep 26 [cited 2017 Mar 20].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18023894
18. Fischer T, Lundbye-Christensen S, Johnsen SP, Schønheyder HC, Sørensen HT. Secular trends and seasonality in first-time hospitalization for acute myocardial infarction: A Danish population-based study. Int J Cardiol [Internet]. 2004 Dec 03[cited 2017 Mar 15].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15561329
19. Abrignani MG. Effects of ambient temperature, humidity, and other meteorological variables on hospital admissions for angina pectoris [Internet]. 2012 Jun 03 [cited 2017 Mar 26].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21450571
20. Auda Fares. Winter Hypertension: Potential mechanisms [Internet].2013 Jun 03 [cited 2017 Mar 26].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3883610/
21. Sisse R Ostrowski. Acute myocardial infarction is associated with endothelial glycocalyx and cell damage and a parallel increase in circulating catecholamines [Internet].2013 Feb 22 [cited 2017 Mar 22].Available from: https://ccforum.biomedcentral.com/articles/10.1186/cc12532
23 22. Daniele Versari. Endothelial Dysfunction as a Target for Prevention of Cardiovascular Disease [Internet].2009 Nov 02 [cited 2017 Mar 24].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2811443/
23. Jorge JE, Cagy M, Mesquita ET, Costa TL, Moscavitch SD, Rosa ML. Seasonal variation in hospitalizations due to heart failure in Niterói city, Southeastern Brazil. Rev Saude Publica.[Internet] 2009 Apr 03 [cited 2017 Mar 17].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19347176
24. Radke KJ, Izzo JL., Jr Seasonal variation in haemodynamics and blood pressure-regulating hormones. J Hum Hypertens.[Internet] 2009 Sep 24 [cited 2017 Mar 18].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19776756
25. Woodhouse PR, Khaw KT, Plummer M, Foley A, Meade TW. Seasonal variations of plasma fibrinogen and factor VII activity in the elderly: Winter infections and death from cardiovascular disease. Lancet [Internet]. 1994 Feb 19 [cited 2017 Mar 22].Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/7508540
26. Gerber Y, Jacobsen SJ, Killian JM, Weston SA, Roger VL. Seasonality and daily weather conditions in relation to myocardial infarction and sudden cardiac death in Olmsted county, Minnesota, 1979 to 2002. J. Am. Coll. Cardiol [Internet]. 2006 Jun 22 [ cited 2017 Mar 06]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16843177
27. Funda Öztuna. Meteorological parameters and seasonal variations in pulmonary thromboembolism [Internet].2007 Dec 10 [cited 2017 Mar 24].Available from: http://www.ajemjournal.com/article/S0735-6757(08)00036-3/fulltext
28. Brown HK, Simpson AJ, Murchison JT. The influence of meteorological variables on the development of deep venous thrombosis. Thromb Haemost.[Internet]. 2009 Oct 04 [cited 2017 Mar 24].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19806252
29. Graham Nichol, MD MPH, Elizabeth Thomas. REGIONAL VARIATION IN OUT-OF-HOSPITAL CARDIAC ARREST INCIDENCE AND OUTCOME [Internet]. 2008 Sep 24
[cited 2017 Mar 19]. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3187919/table/T5/
30. Peberdy MA, Ornato JP, Larkin GL. Survival from in-hospital cardiac arrest during nights and weekends [Internet]. 2008 Feb 20 [cited 2017 Mar 19]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18285590
31. A. Selcuk Adabag, Russell V. Luepker, Véronique L. Roger, and Bernard J. Gersh. Sudden cardiac death: epidemiology and risk factors [Internet]. 2010 Apr 7 [cited 2017 Mar 19]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5014372/
24 32. Catherine B. Chan. Assessing the Effects of Weather Conditions on Physical Activity Participation Using Objective Measures [Internet].2009 Oct 12 [cited 2017 Mar 22].Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2790098/
