Slaugos fakulteto tarybos posėdyje 2015-08-27 protokolo Nr.SLF-15-09
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
DOMILĖ RAKAUSKAITĖ
IŠPLĖSTINĖS SLAUGOS PRAKTIKOS PLĖTROS GALIMYBIŲ
ĮVERTINIMAS ANESTEZIJOS IR INTENSYVIOSIOS
TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIU
Magistro studijų programos „Išplėstinė slaugos praktika“ (valst. kodas 6211GX008) baigiamasis darbas
Darbo vadovė prof. Aurelija Blaževičienė
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 ABSTRACT ... 4 SANTRUMPOS ... 5 ŽODYNĖLIS ... 6 ĮVADAS ... 7DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1.LIETRATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1.Išplėstinės slaugos praktikos koncepcija sveikatos priežiūroje ... 9
1.2.Kompetencijos samprata slaugoje ... 10
1.3.Išplėstinės slaugos praktikos įgyvendinimas užsienio šalyse ... 12
1.3.1.Išplėstinės slaugos praktikos pavadinimų nomenklatūra ... 15
1.4.Išplėstinės slaugos praktikos paslaugų įgyvendinimas Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje ... 17
2.TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA... 19
2.1.Tyrimo organizavimas ... 19
2.2.Tiriamųjų kontingentas ir imtis ... 20
2.3.Tyrimo instrumentas ... 21
2.4.Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos ... 22
2.5.Tyrimo etika ... 23
2.6.Statistinė duomenų analizė ... 24
3.TYRIMO REZULTATAI ... 25
3.1.Anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų išplėstinės slaugos praktikos slaugytojo kompetencijos elementų naudojimo analizė ... 25
3.2.Anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų požiūris į profesinės kompetencijos ugdymą... 40
3.3.Išplėstinės slaugos praktikos pritaikymo galimybės anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriuose ... 45
4.TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 53
5.IŠVADOS ... 56
6.PRAKTINĖS REMOKENDACIJOS ... 57
7.MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 58
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 59 PRIEDAI ... KLAIDA! ŽYMELĖ NEAPIBRĖŽTA.
SANTRAUKA
Domilė Rakauskaitė. Išplėstinės slaugos praktikos plėtros galimybių įvertinimas anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų požiūriu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas(ė) – prof. Aurelija Blaževičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2020; 63 p.
Tyrimo tikslas - įvertinti išplėstinės slaugos praktikos plėtros galimybes anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų požiūriu.
Darbo uždaviniai: 1) išanalizuoti anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų išplėstinės slaugos praktikos slaugytojų kompetencijų taikymo ribas; 2) įvertinti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų požiūrį į profesinės kompetencijos ugdymo galimybes; 3) įvertinti išplėstinės slaugos praktikos pritaikymo galimybes anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų požiūriu.
Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dirbantys slaugytojai. Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa, sudaryta tyrėjų, remiantis analizuota literatūra bei medicinos norma (MN160:2017). Tyrime dalyvavo 2016 respondentų (atsako dažnis – 83,1 proc).
Rezultatai. Respondentų darbe atliekamų Išplėstinės praktikos slaugytojo kompetencijos elementų dažnis priklauso nuo jų išsilavinimo, darbo stažo ir skyriaus kuriame dirba (p<0,05). Subjektyviam slaugytojų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių vertinimui įtakos turi išsilavinimas, darbo krūvis ir darbo vieta - skyrius kuriame slaugytojas dirba (p<0,05). 58,9 proc. dalyvių tobulinti savo kvalifikaciją yra svarbu, nes nori tobulėti kaip asmenybės. 43,5 proc. apklaustų slaugytojų trūksta savarankiškumo savo darbe. Išplėstinės slaugos praktikos karjeros norėtų ar norėtų iš dalies 52,3 proc. tyrimo dalyvių.
Darbo išvados. 1) Tyrimo duomenys atskleidė, kad didžioji dauguma slaugytojų dirbančių anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, atlieka tam tikras išplėstinės praktikos funkcijas: standartizuotas vaistinių preparatų ir švirkštų žymėjimas, skysčių balanso stebėjimas, intraveninės infuzoterapijos greičio kontrolė įvertinant perspiraciją ir atsižvelgiant į hemodinamikos rodiklius, dirbtinės plaučių ventiliacijos atlikimas automatiniais medicinos prietaisais ir vaistinių preparatų, naudojamų anestezijai, gaivinant, intensyviai gydant pacientus, klinikinės farmakologijos, jų tarpusavio sąveikų žinojimas; 2) Tyrime dalyvavę slaugytojai kvalifikacijos kėlimo galimybes vertina, tik patenkinamai, o kvalifikaciją dažniausiai kėlė konferencijose ir kursuose; 3) Remiantis tyrimo duomenimis galime teigti, kad išplėstinės slaugos praktikos pritaikymo galimybės susiję su slaugytojų darbo stažu bei skyriumi – darbo vieta kurioje dirba ir jos specifika.
ABSTRACT
Domilė Rakauskaitė. The assessment of potentials of advanced nursing development according to the attitude of anesthesiology and intensive care nurses. Master‘s thesis. Supervisor - prof. Aurelija Blaževičienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2020; 63p.
Purpose – To assess the approach of anesthesiology and intensive care nurses to the development of advanced nursing practice.
Objectives: 1) To evaluate the range of skills of advanced nursing practice, already performed by nurses from anesthesiology and intensive care departments; 2) To assess the point of view of anesthesiology and intensive care unit nurses on possibilities to seek higher qualification; 3) To assess the prospects of use of advanced nursing practice, according to anesthesiology and intensive care nurses.
Research methodology. The research included only the nurses from anesthesiology and intensive care units from Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics. An anonymous questionnaire, made with reference to analyzed publications and local medicine law (MN160:2017), was used. Overall 216 participants were studied (response rate – 83,1 percent).
Results. The range of skills performed by participants correlated firmly with their education, nursing experience and type of departments they work in (p<0.05). Self-estimated amount of theoretical and practical skills correlated with education, workload and type of department they work in (p<0.05). 58.9 percent of participants sees higher qualification as personality growth. 43.5 percent of participants claim that they lack autonomy in their work. 52.2 percent of participants would certainly or partly seek advanced nursing practice qualification.
Conclusions. 1) The research revealed that most of the nurses from anesthesiology and intensive care units already carries out some of the advanced nursing practitioner's roles, like marking drugs and syringes, monitoring the fluid balance, adjusting the speed of intravenous infusion according to perspiration and blood circulation measures, performing mechanical lung ventilation, being competent in drug pharmacodynamics and interactions. 2) When asked about possibilities of improving their qualification, the nursing personnel claimed they were mediocre, and most of them chose conferences and various courses to improve their skills. 3) According to research data, we can confidently say that the possible application of advanced nursing practitioner's skills is mostly associated with nursing work experience and the specific departments they work in.
SANTRUMPOS
BPS – Bendrosios praktikos slaugytojas; ISP – Išplėstinė slaugos praktika;
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos;
LISPA - Lietuvos išplėstinės slaugos praktikos asociacija; LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos; m – vidurkis;
MN – Medicinos norma; n – imties dydis;
p – reikšmingumo lygmuo;
PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija; SN – Standartinis nuokrypis.
ŽODYNĖLIS
Anestezija – nejautra, nuskausminimas.ASA klasifikacija – tai Amerikos anesteziologų draugijos klasifikacija, kuria nurodomi anestezijos rizikos balai.
Elektroencefalografija – smegenų aktyvumo stebėjimo metodas, kuris fiksuoja skalpo elektrinį aktyvumą, kurį sukuria smegenų struktūros.
Enterinė mityba –F maitinimas specialios sudėties mitybos mišiniais per burną, zondą ar stomą į skrandį ar žarnyną.
Fonteno klasifikacija – tai klasifikacija, kuria įvertinamas arterinės kraujotakos nepakankamumas kojose.
Glazgo komų skalė – skalė skirta vertinti sąmonės būklę. Infuzoterapija – intraveninių skysčių skyrimas.
Išplėstinės slaugos praktikos slaugytojas – slaugytojas, įgijęs praktinių žinių bazę, sudėtingų sprendimų priėmimo įgūdžius ir išplėstinės praktikos klinikines kompetencijas, kurių charakteristikas formuoja šalis, kurioje jis turi teisę mokytis.
Konikotomija – viršutinių kvėpavimo takų atvėrimas, perpjaunant krikotiroidinę membraną.
Parenterinė mityba – organizmo aprūpinimas reikiamomis maisto medžiagomis, jas įšvirkščiant į veną.
Perspiracija – skysčių netekimas prakaituojant.
Piktybinė hipertermija – paveldimas skeleto raumenų funkcijos sutrikimas, kuris pasireiškia veikiant gariniams anestetikams ir/ar depoliarizuojantiems raumenų relaksantams.
ĮVADAS
Bėgant laikui pasikeitė sveikatos priežiūros poreikis - vis daugiau reikalaujama iš sveikatos priežiūros specialistų. Naujosios technologijos visuomenėje sąlygoja sveikatos paslaugų teikimo vystymąsi. Šis darbas yra apie išplėstinės slaugos praktikos plėtros galimybių įvertinimą anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriuose ten dirbančių slaugytojų požiūriu. Šią temą pasirinkome, nes dar vis iškyla klausimų ir neaiškumų kokios yra išplėstinės praktikos slaugytojų kompetencijos? Ar galimas išplėstinės praktikos slaugytojų darbo vietų realizavimas anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriuose? Ar išplėstinės praktikos slaugytojos, dažnai pavadinamos ,,išmaniosiomis“ gebės dirbti autonomiškai? Ar anestezijos ir intensyviosios terapijos skyrių slaugytojos pasiruošę tapti išplėstinės praktikos slaugytojomis? Siekiant geriau atsakyti į kylančius klausimus buvo pasirinktas kiekybinis tyrimas, kuris padėjo išsiaiškinti anestezijos ir intensyviosios terapijos skyrių slaugytojų požiūrį į išplėstinės slaugos praktiką anestezijoje ir intensyviojoje terapijoje, jų profesinės kompetencijos ugdymo poreikį bei anestezijos ir intensyviosios terapijos išplėstinės praktikos slaugytojų kompetencijų naudojimą jų šiandieninėje praktikoje.
Temos aktualumas. Ilgėjant gyvenimo trukmei, tačiau visuomenei senstant keičiasi sveikatos priežiūros poreikiai ir lūkesčiai. Lietuvos populiacijos kaitą lemia įvairios priežastys, kurios yra susijusios su socialinėmis, ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis bei jų tarpusavio sąveika [1]. Per pastaruosius dešimtmečius daugelis šalių, susidūrė su darbo jėgos problemomis ir jos pripažįsta, kad yra būtina užtikrinti geresnę visuomenės sveikatą, sveikatos priežiūrą ir jos kokybę. Lietuva nėra išimtis, taip pat kaip užsienio šalys analizuoja savo sveikatos priežiūros darbuotojų populiaciją, kompetencijas, pasiskirstymą ir bando atsižvelgti į šalies poreikius. Buvo pasiūlyta keletas sprendimų, įskaitant didesnį slaugos darbuotojų panaudojimą darbo jėgos trūkumui pašalinti. Naujausių technologijų ir gydymo modelių diegimas sveikatos priežiūroje skatina naujų profesijų formavimą ir prisitaikymą prie visuomenės poreikių [2].
Temos naujumas. Moksliniu aspektu, Lietuvoje išplėstinės slaugos praktikos plėtros vertinimas anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriuose yra labai mažai nagrinėta tema. Anestezijos ir intensyviosios terapijos krypties išplėstinė slaugos praktika tik pradeda įsitvirtinti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje. Išplėstinės slaugos praktikos plėtros galimybės priklauso nuo slaugytojų požiūrio į profesinės kompetencijos ugdymą ir noro turėti daugiau autonomijos, kas vėliau sąlygotų geresnį sveikatos paslaugų prieinamumą gavėjams, jų kokybę ir apimtis o tai turi didelės įtakos kuriant tvarią Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti išplėstinės slaugos praktikos plėtros galimybes anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų požiūriu.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų požiūrį į išplėstinės praktikos taikymą;
2. Įvertinti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų požiūrį į profesinės kompetencijos ugdymo galimybes;
3. Įvertinti išplėstinės slaugos praktikos pritaikymo galimybes anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų požiūriu.
1. LIETRATŪROS APŽVALGA
1.1. Išplėstinės slaugos praktikos koncepcija sveikatos priežiūroje
Pasaulyje viskas nuolat keičiasi. Slaugytojo profesija nėra išimtis. Rūpinimasis pacientais tebėra pagrindinis slaugos prioritetas, tačiau visa kita pasikeitė. Šiandien sukuriami nauji vaistai ir išrandamos naujosios technologijos bei matomi nauji proveržiai slaugos srityje. Slauga tapo prisitaikymo industrija. Slaugytojai ir jų darbdaviai turi neatsilikti arba rizikuoja pasenti. Vis daugiau šalių svarsto galimybę įdiegti išplėstinės slaugos praktikos slaugytojus, kaip dalį sveikatos priežiūros darbuotojų [3].
Išplėstinės slaugos praktikos šaknys yra Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) – Kolorado universitete, kur 1965 m. buvo pradėta pirmoji išplėstinės slaugos praktikos studijų programa, o 1967 m. Kanada sekdama JAV pavyzdžiu taip pat įsteigė studijų programą Naujojoje Škotijoje [4, 5]. Nuo to laiko šiose šalyse buvo subnacionaliniu lygmeniu patvirtinta 12 išplėstinės slaugos praktikos reglamentų. Išplėstinė slaugos praktika palyginti neseniai įsitvirtino ir kitose šalyse: Jungtinėje karalystėje, Airijoje, Niderlanduose, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose [6, 7, 8].
Išplėstinės slaugos praktikos evoliuciją visame pasaulyje paskatino sveikatos priežiūros įstaigų nuolatinis susidūrimas su sunkumais, susijusiais su aukštos kokybės paslaugų poreikiu. Pasaulyje vyraujant senstančiai visuomenei, esant sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumui, trumpoms gydytojų darbo valandoms, regioniniams netolygumams, lėšų stygiui naujausioms technologijoms įsigyti, dėl šių iššūkių vyksta amžina diskusija. Ieškoma veiksmingiausių ir ekonomiškai naudingiausių sveikatos priežiūrai sprendimų, kurie padės gerinti suteikiamų paslaugų kokybę, didinti prieinamumą ir sumažinti kainą [9, 10, 11]. Tradicinė slaugytojų veikla nebepatenkina žmonių sveikatos priežiūros poreikių, nes jie greitai kinta [12]. Išplėstinės praktikos slaugytojo vaidmens atsiradimui pasaulyje turėjo įtakos besikeičiančios sveikatos priežiūros sistemos, darbo jėgos poreikis, socialiniai aspektai, ekonomika, spartūs technologijų pokyčiai ir kiti sveikatos priežiūros paslaugų pasikeitimai, darantys įtaką išplėstinės slaugos praktikos raidai [13].
Pastaruosius dešimtmečius Išplėstinė slaugos praktika sparčiai plėtėsi visame pasaulyje. Amerikos slaugytojų praktikų asociacijos (angl. American Association of Nurse Practitioners) duomenimis nuo 2007 m. iki 2019 m. Jungtinėse Amerikos valstijose išplėstinės praktikos slaugytojų skaičius pakilo daugiau nei per pus – nuo 120 tūkstančių iki 270 tūkstančių. Visame pasaulyje: išskiriamos įvairios išplėstinės praktikos slaugytojo specializacijos: akušerija, geriatrija, pediatrija, pirminė sveikatos priežiūra, skubi pagalba, anestezija ir intensyvioji terapija [14].
Išplėstinė slaugos praktika (ISP) aprėpia ne tik studijas, praktiką ir mokslą. Išplėstinės praktikos slaugytojai apibrėžiami kaip slaugytojai turintys aukštąjį išsilavinimą, eksperto žinias, išplėstinės slaugos praktikos kompetencijas, gebantys priimti sudėtingus klinikinius sprendimus [15]. Panašiai išplėstinės praktikos slaugytoją apibrėžia Tarptautinė slaugytojų taryba (angl. International Council of Nurses). Išplėstinės slaugos praktikos slaugytojas – slaugytojas, įgijęs praktinių žinių bazę, sudėtingų sprendimų priėmimo įgūdžius ir išplėstinės praktikos klinikines kompetencijas, kurių charakteristikas formuoja šalis, kurioje jis turi teisę mokytis. Kanados slaugytojų asociacija (angl. Canadian Nurses Association) išplėstinės slaugos praktiką apibūdina bendru terminu, kuris apima registruotus slaugytojus ir slaugytojus praktikus kaip specialistus su specializuotomis klinikinės slaugos žiniomis ir kompetencija priimant sudėtingus sprendimus, kas sąlygoja sveikatos priežiūros asmenų, šeimų, grupių ir bendruomenėms poreikių patenkinimą [15].
Išplėstinės slaugos praktikos pagrindinis vaidmuo yra klinikinė praktika, apimanti tiesioginę ir netiesioginę pacientų ir jų šeimų, grupių, bendruomenių ar gyventojų priežiūrą. Išplėstinės slaugos praktikos slaugytojai remiasi savo klinikinėmis žiniomis specialybės srityje, mokslu grįsta praktika, vykdo švietimą, konsultacijas, užima lyderio vaidmenį ir bendradarbiauja. Be klinikinės praktikos, kiti ISP vaidmenys apima slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų įrodymais pagrįstos praktikos mokymą, vadovavimą ir profesinį tobulėjimą. Būtent šie ISP slaugytojo vaidmenys lemia naujoves ir sveikatos priežiūros gerinimą [15]. Medicinos instituto duomenimis (JAV, 2011m.) integruoti išplėstinės praktikos slaugytojai teikia visapusiškai naudingą, saugią, lygiavertę gydytojui, kvalifikuotą sveikatos priežiūrą įvairiose srityse. ISP slaugytojai jau yra akredituoti daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje [16].
Apibendrinant galima teigti, kad išplėstinės slaugos praktika tai slaugytojo profesinė kvalifikacija, kuri suteikia išplėstinės praktikos slaugytojui daugiau profesinio savarankiškumo, įgalina priimti naujus klinikinius iššūkius.
1.2. Kompetencijos samprata slaugoje
Kompetencijos sąvoka labai dažnai analizuojama. Pati sąvoką kilusi iš lotynų kalbos, nuo žodžio competens, competentis. Šio žodžio reikšmė yra gebėjimas atlikti tam tikrą konkretų darbą. Plačioji visuomenė kompetenciją dažniausiai apibūdina kaip visumą tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų, kad tai yra įrodytas gebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal visiems vienodai galiojantį sutartą standartą. Pijl-Zieber ir bendraautoriai (2014 m.) teigia, kad kompetencija yra rašytinis pareiškimas, kuriame kalbama apie iš anksto apibrėžto lygio žmogaus, žinių ir įgūdžių derinimą ir atsižvelgiama į platesnį praktinį poveikį bei jo poveikį pacientams [17].
Kiti užsienio autoriai asmens kompetencija apibrėžia kaip gebėjimą nuosekliai dirbti skirtingomis aplinkybėmis, naudojant savo žinias ir įgūdžius, norint pasiekti aukštos kokybės rezultatų. Slaugytojo kompetencija priklauso nuo jo žinių, įgūdžių ir požiūrio [18].
Autoriaus M. Fukada (2018 m.) teigimu, slaugos kompetencija paprastai traktuojama kaip sudėtinga žinių integracija, įskaitant profesinį vertinimą, įgūdžius, vertybes ir požiūrį, rodančią, kad holizmas yra plačiai priimtas. Slaugos praktikoje slaugytojai privalo pritaikyti įgytas žinias, įgūdžius ir įgimtus individualius bruožus kiekvienoje situacijoje ir sugebėti pritaikyti jas skirtingoms aplinkybėms [19].
Remiantis vienu M. Takase ir bendraautorių (2011m.) atliktu tyrimu, slaugos kompetencijas galima suskirstyti į šias tris teorijas [20]:
1. Biheviorizmo – teorija reiškia kompetenciją kaip sugebėjimą atlikti individualius pagrindinius įgūdžius ir yra vertinamas pagal šių įgūdžių taikymą.
2. Bruožų – teorijoje kompetencija vertinama kaip individualūs bruožai, reikalingi veiksmingai atlikti pareigas (žinios, kritinio mąstymo įgūdžiai ir kt.).
3. Holizmo – į kompetenciją žvelgiama kaip į elementų grupę, įskaitant žinias, įgūdžius, požiūrį, mąstymo gebėjimus ir vertybes, kurių reikia tam tikrame kontekste.
N. Istomina ir bendraautoriai remdamiesi savo atlikto tyrimo gautais rezultatais nustatė, kad tokios sociodemografinės charakteristikos kaip išsilavinimas ir darbo stažas bei požiūris į profesinį tobulėjimą yra veiksniai kurie turintys didžiausią įtaką slaugytojų kompetencijai [21]. I. Rizany ir kt. (2018 m.) sisteminės apžvalgos rezultatai parodė, kad slaugytojų kompetencijos ugdymas yra nuolatinis žinių, požiūrio ir įgūdžių tobulinimo procesas, kuriam įtaką daro daugybė veiksnių. Nustatyti 6 veiksniai, kurie turėjo įtakos slaugos kompetencijų ugdymui: darbo patirtis, aplinka, kurioje slaugytojas dirba, išsilavinimo lygis, profesionalumo laikymasis, kritinis mąstymas ir asmeniniai veiksniai. Darbo patirtis ir išsilavinimas daro didžiausią įtaką slaugytojų kompetencijos ugdymui [22].
A. Jurgučio, B. Strukčinskienės ir kt. 2012 m. atliktame tyrime dauguma slaugytojų nurodė, kad kvalifikaciją tobulina savarankiškai pasirinkdami kursus arba seminarus, daugiau nei pusė tiriamųjų nurodė, kad kvalifikacijos kėlimo kursų pasirinkimas yra pakankamas [23]. P. Goodare ir kt. atliktame tyrime nustatė, kad tarptautiniu mastu tik ką baigusios, per pirmuosius klinikinės praktikos metus, į profesinės kompetencijos tobulinimo kursus nueina nuo 30 iki 60 proc. slaugytojų [24].
Besikeičiant sveikatos priežiūros sistemai, visuomenės lūkesčiams didėjant, keičiasi požiūris į slauga. Slaugytojų vaidmuo nuolat auga, o slaugos mokslas žengia į priekį ko pasėkoje slaugytojų kompetencijos plečiasi. 2013 m. O. Numminem ir kt. ištyrę daugiau nei 2000 slaugytojų
nustatė, kad kompetencijos lygis ir veiklos kokybė koreliavo su kompetencijos elementų atliko dažnumu, taip pat teigiama koreliacija pastebėta tarp kompetencijos lygio ir amžiaus, ypač darbo patirties [25].
Taigi, apibendrinant galime teigti kompetencijos yra pagrindas kurio reikia vykdant slaugos pareigas. Svarbu aiškiai apibrėžti slaugos kompetencijų ugdymo procesą siekiant tęstinio profesinio tobulėjimo gavus bendrosios praktikos slaugytojo licenciją. Slaugytojų kompetenciją rodo jų turimos žinios, gebėjimai ir išmanymas. Kiekviena slaugytoja, siekdama profesionalumo, turi būti kompetentinga savo srityje.
1.3. Išplėstinės slaugos praktikos įgyvendinimas užsienio šalyse
Sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas ir geografinis disbalansas egzistuoja daugelyje šalių [26]. Visame pasaulyje, įvairaus amžiaus žmonėms teikiamos įvairaus tipo sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau vyresnio amžiaus žmonės yra pagrindiniai šių paslaugų vartotojai. Dėl didėjančio vyresnio amžiaus žmonių sergamumo lėtinėmis ligomis, bei poliligotumo paplitimo didėja sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų poreikis [27].
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) absolventų medicininio švietimo akreditavimo taryba (angl. Council for Graduate Medical Education) 2006 m. rekomendavo labai intensyvų sveikatos priežiūros modelį, kuris reglamentavo gydytojų darbą paromis. Šio drastiško modelio įgyvendinimas pabrėžia sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. JAV prognozuojama, kad lyginant su sveikatos priežiūros sistemos poreikiais iki 2030 m. gydytojų trūkumas sieks 35 proc. [27]. Dar viena iš darbo jėgos padidinimo strategijų, kuria vadovaujasi kai kurios šalys – didesnio medicinos gydytojų kiekio paruošimas, tačiau daugėja šalių kurios nori vis daugiau investuoti į aukštos kvalifikacijos slaugos darbuotojus – slaugytojus praktikus ir išplėstinės praktikos slaugytojus turinčius magistro laipsnį. PSO pasiūlė plėtoti slaugytojo vaidmenį kartu perleidžiant kai kurias gydytojų kompetencijas ISP slaugytojams, o tai sąlygotų pagerėjusią lėtinėmis ligomis sergančių žmonių ligų kontrolę, geresnį ir greitesnį sveikatos priežiūros prieinamumą. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO ) pasiūlymas sulaukė daug politinio dėmesio [28]. Apskaičiuota, kad slaugytojų praktikių ir (ar) išplėstinės praktikos slaugytojų darbo jėgos panaudojimas lyginant su gydytojais bus nuo 3 iki 9 kartų efektyvesnis, todėl sveikatos politikai išplėstinės slaugos praktikos specialistų panaudojimas tapo patrauklia sritimi [29].
Sveikatos paslaugų paklausai augant, labai svarbu veiksmingai panaudoti darbo jėgą, kad būtų užtikrintas aukštos kokybės, tačiau ir ekonomiškai efektyvus sveikatos paslaugų teikimas. Kai
kuriose šalyse sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokestis sudaro apie 50 proc. visų sveikatos priežiūros išlaidų. Taigi, išlaidų mažinimo strategijos neišvengiamai apima darbo jėgą. Šiuo metu dedamos pastangos didinti sveikatos priežiūros produktyvumą didinant esančios darbo jėgos pajėgumus [30].
Šiandien išplėstinės praktikos slaugytojai prisiima vis daugiau ir daugiau atsakomybės už naujas paslaugų sritis ir kokybės programas, kurios anksčiau nebuvo teikiamos, taip pat pacientų priežiūrą ir gydymą, kuriuos anksčiau vykdė gydytojai. Taigi, galime įžvelgti vienos iš pagrindinių sveikatos priežiūros problemų sprendimo rezultatus – sumažėjęs gydytojų darbo krūvis ir trūkumas [4]. Yra daugybė įrodymų patvirtinančių tai, kad aukštesniojo išsilavinimo slaugytojai gali suteikti aukštos kokybės priežiūrą, kuri daugeliu atžvilgių yra panaši į gydytojo gydant ūmias ir lėtines ligas [31, 32]. Išplėstinės praktikos plėtra prisidėjo prie paslaugų modelio, kuriuo siekiama lanksčiau reaguoti į nuolat kintančius pacientų poreikius [33]. B.F.G. Woo ir kt. 2017 atliktoje studijoje buvo gauti šie rezultatai, kad išplėstinė slaugos praktika teikiant skubią pagalbą ir intensyvią priežiūrą sumažina hospitalizacijos trukmę, sutrumpina laiką iki vizito pas gydytoją, mažina mirštamumą ir išlaidas, didina pacientų pasitenkinimą [27].
Šiuo metu vykdomi tarptautiniai tyrimai siekiantys išsiaiškinti ISP slaugytojų paplitimą. Literatūroje dažniausiai lyginami ISP slaugytojų išsilavinimas, pavadinimų skirtumai bei teisinė reguliacija [34, 35]. Apžvelgus T. Freund ir bendraautorių tyrimą, kuriame jie tyrė šešių šalių pirminės sveikatos priežiūros ISP slaugytojus, nustatyta, kad daugelyje jų skaičius labai mažas [36], tačiau tyrime buvo pateiktas tik pirminės sveikatos priežiūros ISP slaugytojų skaičius ir nebuvo pateikta daugiau informacijos apie bendrą darbo ISP vietų kiekį. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic Cooperation and Development) 2010m. ataskaitoje pateikiama, kad ISP JAV, absoliučiu ir santykiniu skaičiumi, pirmauja darbo vietų skaičiumi palyginti su kitomis šalimis. Antroje vietoje pagal darbo vietų skaičių yra Kanada, po to seka Australija, Airija [37].
Atskirų šalių lygiu yra atlikta daugybė tyrimų, kuriais siekiama kiekybiškai įvertinti bendrą ISP slaugytojų skaičių pagal užimtumą, specializaciją ir klinikinės praktikos sritį [38, 39, 40]. C.B. Maier, H. Barnes ir kt. 2016 m. atliko tyrimą pasinaudoję nacionaliniais slaugos darbuotojų registro, statistikos tarnybų duomenimis (2005 – 2015 m.) ir literatūros apžvalga. Tyrimo dalyviais pasirinkti ISP slaugytojai ir gydytojai iš 6 šalių: Australijos, Kanados, Airijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos ir JAV. Tyrimo metu išaiškėjo, kad lyginant su kitomis 5 šalimis dagiausia dirbančių ISP slaugytojų (n=174,943) yra JAV. Bendras ISP slaugytojų skaičius nėra informatyvus lyginant su šalies plotu ir apgyvendinimu. ISP slaugytojai sudaro 5,6 proc. visų šalyje dirbančių slaugytojų – šį rodiklį galima lyginti su kitomis šalimis. Antroje ir trečioje vietoje pagal dirbančių ISP slaugytojų
skaičių yra Niderlandai (n=2,749) ir Kanada (n=3,560), tačiau tai sudaro 1,5 proc. ir 1,3 proc. visų šalies slaugytojų (žr.1 lentelė.) [28].
1 lentelė. Išplėstinės praktikos slaugytojų skaičius įvairiose šalyse 2015m. duomenimis Šalis ISP slaugytojų
skaičius (n) 2015 m. Proc., visų slaugytojų 100,000 žmonių tenkančių ISP slaugytojų skaičius 100,000 žmonių tenkančių gydytojų skaičius JAV 174,943 5,6 40,5 250 Nyderlandai 2,749 1,5 12,6 416 Kanada 3,560 1,3 9,8 255 Australija 1,214 0,5 4,4 395 Naujoji Zelandija 142 0,3 3,1 270 Airija 141 0,2 3,1 304
[Šaltinis: Maier CB, Barnes H, Aiken LH, Busse R. Descriptive, cross-country analysis of the nurse practitioner workforce in six countries: size, growth, physician substitution potential.
British Medical Journal. 2016; 6(9): 119-21.]
Tame pačiame C.B. Maier, H. Barnes ir bendraautorių (2016 m.) tyrime gauti rezultatai, susiję gyventojų tankiu, parodė gana panašius rezultatus visose 6-iose šalyse. 1 lentelėje taip pat nurodyta kiek ISP slaugytojų ir gydytojų tenka 100,000 gyventojų [28]. JAV Medicinos instituto ataskaitoje (2012 m.) „Slaugos ateitis“ teigiama, slaugos mokymo programos susiduria su dideliais sunkumais, nes jos stengiasi paruošti pakankamai išplėstinės praktikos slaugytojų, kad įgyvendintų viziją sukurti patobulintą sveikatos priežiūros sistemą [41].
Nacionalinėse ir tarptautinėse ataskaitose, įskaitant dar prieš dešimtmetį paskelbtą Medicinos instituto ataskaitą (2011m.), aprašomos išplėstinės praktikos slaugytojų galimybės prisidėti teikiant aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas ir vykdant visapusišką sveikatos priežiūros reformą [42]. ISP slaugytojo paruošimas praktikai ir jo vaidmens stiprinimas įvairiose švietimo, klinikinėse ir tyrimų srityse yra būtini žingsniai siekiant šios vizijos, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę ir politinę atmosferą. Šiuo metu mažėjantis slaugytojų skaičius vis labiau siejasi su tiesiogiai proporcingai mažėjančiu ISP slaugytojų skaičiumi [43]. Daugeliu atvejų pasenę ar dar nesuformuoti teisės aktai, politika ir šališkumas neleidžia ISP slaugytojams visapusiškai naudotis savo išsilavinimu, įgūdžiais ir kompetencijomis [44].
Sėkmingai vystoma ISP pirminėje sveikatos priežiūros srityje, davė peno išplėstinės slaugos praktikai plėstis ir kitose srityse, pavyzdžiui vienos jų - intensyvi terapija, skubi pagalba, akušerija. Skubios pagalbos ir pirminės sveikatos priežiūros išplėstinė slauga turi pranašumą – jau pirmo kontakto metu pacientai gauna reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas [45].
Taigi, galime teigti, kad išplėstinės slaugos praktikos plėtra per pastaruosius kelis dešimtmečius tapo pasauline tendencija ir yra visame pasaulyje pripažinta kaip atsakas į iššūkius, kylančius dėl visuomenės ir sveikatos priežiūros pokyčių [4]. ISP taikymas pasaulyje sumažina hospitalizacijos trukmę, sutrumpina laiką iki vizito pas gydytoją, gerina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, mažina mirštamumą ir išlaidas, didina pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūra.
1.3.1. Išplėstinės slaugos praktikos pavadinimų nomenklatūra
Tarptautiniu mastu išplėstinė slaugos praktika vystėsi turėdama skirtingus vaidmenis, atsakomybę ir nomenklatūrą. Nepaisant to kaip išplėstinės praktikos slaugytojos vadinamos – jos slaugytojos turinčios magistro laipsnį, eksperto žinių bazę, geba priimti sudėtingus sprendimus ir turi klinikines kompetencijas išplėstinei praktikai [46].
Šiandien išplėstinės praktikos slaugytojos turi tiek pavadinimų, kiek vaidina vaidmenų ar kokioje šalyje dirba, ir tai gali pasirodyti painu (žr. 2 lentelė) [47]. Tai ypač aktualu tokiose šalyse kaip Australija, kur yra skirtingos jurisdikcijos, reglamentuojančios slaugą ir kurios įgalioja įvairius pavadinimus, kad nustatytų išplėstinės praktikos slaugytojų vaidmenis [49].
2 lentelė. ISP slaugytojų nomenklatūra įvairiose šalyse Š alys Slaugytojas praktikas/ Nurse Practitioners (NP) Išplėstinės praktikos slaugytojas/ Advanced Practice Nurse (APN) Klinikinės slaugos specialistas/ Clinical Nurse Specialists (CNS) Slaugytojai specialistai/ Nurse Specialists (NS)
Angola Airija Airija Botsvana
Australija Australija Angola Iranas
Belgija Austrija Australija Tailandas
Bolivija Bahamas Austrija Taivanas
Fidžis Iranas Graikija Tanzanija
Graikija Ispanija Iranas Trinidadas ir
Tobagas Iranas Jungtinė Karalystė Italija
Italija JAV JAV
Jungtinė Karalystė Lietuva Kanada
JAV Pietų Korėja Lenkija
Niderlandai Singapūras Malaizija
Kanada Suomija Niderlandai
Lenkija Šveicarija Tailandas
Švedija Togo Togo
Naujoji Zelandija Trinidadas ir Tobagas
Portugalija Prancūzija
[Šaltinis: Woo B.F.G., Lee J.X.Y., WWS T. The impact of the advanced practice nursing role on quality of care, clinical outcomes, patient satisfaction, and cost in the emergency and critical
care settings: a systematic review. Human Resources for Health. 2017; 15: p. 63-67.]
Taigi, galime teigti, kad pasaulyje išplėstinės slaugos praktikos specialistai turi ne vieną pavadinimą. Dažniausiai naudojamas yra slaugytojas praktikas (angl. nurse practitioners), tačiau dažniausiai kaip išplėstinės slaugos praktikos specialistas vadinamas priklauso nuo jo vaidmens.
1.4. Išplėstinės slaugos praktikos paslaugų įgyvendinimas Lietuvos sveikatos
priežiūros sistemoje
Kiekvienas slaugytojas privalo tobulinti savo profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Slaugytojų profesinis tobulėjimo galimybės bėgant metams vystėsi. Organizuojami kursai, konferencijos, forumai, studijos universitetuose, stažuotės užsienio šalyse ir kt. Šiuo metu Lietuvoje yra patvirtintos 5 bendrosios praktikos slaugytojų specializacijos:
• anestezijos ir intensyviosios terapijos; • bendruomenės slaugos;
• operacinės slaugos;
• psichikos sveikatos slaugos; • skubiosios medicinos pagalbos.
Pateiktų specializacijų nepakanka, kad būtų patenkintas naujų funkcijų slaugytojams priskyrimo ir platesnės savarankiškos slaugytojų veiklos poreikis. Šiandien sveikatos priežiūros sistemai, kurioje dėl demografinių pokyčių daugėja pacientų, turinčių kompleksinių sveikatos problemų, ir sparčiai diegiamos vis sudėtingesnės naujosios technologijos, reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai ir naujų profesinių kvalifikacijų slaugytojai. Sekant užsienio šalių pavyzdžiu, bei įvertinus naujų profesinių kvalifikuotų slaugytojų poreikį 2014 m. patvirtintos Išplėstinės slaugos praktikos gairės [49].
Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministras 2014 m. priėmė įsakymą, kuriame apibrėžė Išplėstinę slaugos praktiką – Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuotas bendrosios praktikos slaugytojas, turintis galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka yra įrašas apie įgytą išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. ISP slaugytojas nurodomas kaip asmuo, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją [49]. Prabėgus keletui metų – 2017 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta Medicinos norma (MN160:2017), kurioje apibrėžiamos Išplėstinės praktikos slaugytojo teisės, pareigos ir kompetencijos [50].
Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) nuo 2015 m., pirmą kartą Lietuvoje, pasirodė dviejų metų trukmės Išplėstinės slaugos praktikos magistrantūros studijų programa. 2019 m. prisijungė ir Vilniaus universitetas taip pat siūlydamas Išplėstinės slaugos praktikos magistrantūros studijas. Baigę šią studijų programą studentai įgyją išplėstinės slaugos praktikos magistro laipsnį ir profesinę kvalifikaciją pagal pasirinktą šaką, kurios gali būti trys: anestezija ir
intensyvi terapija, pirminė sveikatos priežiūra, bei skubi pagalba. Studijų programos tikslas parengti kompetentingus išplėstinės slaugos praktikos specialistus, kurie gebės taikyti įgytas naujausias žinias, vadovauti, būti lyderiais besikeičiančioje, daugiaprofesinėje aplinkoje, bei veiksmingai spręstų sveikatos priežiūros sistemos problemas. 2017 m. LSMU baigė pirmieji 12 ISP absolventai. 2018 m. įdarbinta pirmoji išplėstinės slaugos praktikos slaugytoja. Iki 2020 m. LSMUL KK įdarbino 3 išplėstinės praktikos slaugytojus – 2 pirminėje sveikatos priežiūros srityje ir vieną anestezijoje ir intensyviojoje terapijoje.
Analizuojant Lietuvos medicinos normą MN160:2017 galime daryti išvadą, kad anestezijos ir intensyviosios terapijos išplėstinės praktikos slaugytojo kompetencija suvokiama ne tik kaip platesnis klinikinių gebėjimų, bet ir žinių spektras, taip pat suteikiama laisvė veikti autonomiškai priimant sprendimus [50].
Taigi, apibendrinant atliktą literatūros analizę galime teigti, kad išplėstinės slaugos praktikos pritaikymas Lietuvoje, lyginant su užsienio šalių patirtimi, yra neatsiejama sveikatos priežiūros paslaugų gerinimo dalis. ISP įgyvendinimas didina slaugytojų profesinį savarankiškumą, lemia didesnį slaugytojų pasitenkinimą darbu, pacientų pasitenkinimą prieinamesnėmis, kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Išplėstinė praktiką sąlygoja mažesnį hospitalizacijų kiekį ir laiką, geriau kontroliuojamas lėtines ligas. Tačiau ISP įgyvendinimui reikalingi specialistai turintys ISP kompetencijas - specifines žinias, gebėjimus ir išmanymą. Labai svarbus slaugytojų požiūris į specialybės prestižą, kvalifikacijos kėlimą, savęs tobulinimą, mokslu grįstos praktikos taikymą. Nemaža dalis slaugytojų dalyvavusių vykdytuose tyrimuose savo kompetencijas vertino labai gerai ir tai dažniausiai lėmė jų darbo patirtis, bei išsilavinimas. Lietuva bando sudaryti sąlygas ISP plėtrai – sukurta studijų programa, apibrėžiami teisės aktai, kuriamos darbo vietos.
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Siekiant įvertinti išplėstinės slaugos praktikos plėtros galimybes anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų požiūriu, tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno Klinikose (KK).
Tyrimas organizuotas pagal bazinę kiekybinių tyrimų vykdymo schemą (žr. 1 pav.) [51]. I etapo metu (2017 m. rugsėjo mėn.) suformuluota baigiamojo darbo tema įvertinus jos aktualumą ir naujumą.
II etapas - (2018 m. rugsėjo mėn. – 2020 m. sausio mėn.) teorinės baigiamojo darbo dalies rašymas, mokslinės literatūros šaltinių paieška ir analizė.
III etapu (2018 m. spalio – 2019 m. rugsėjo mėn.) pasirinktas tyrimo modelis, sukurtas klausimynas (autorė – D. Rakauskaitė, vadovė – prof. Aurelija Blaževičienė) (žr. 2 priedas). 2018 m. spalio mėn. klausimynas pateiktas LSMU Bioetikos centrui dėl pritarimo tyrimui. Tų pačių metų gruodžio mėn. gauti pasirašyti LSMUL KK vieno padalinio vadovo ir 7-ių profilinių klinikų vadovų sutikimai, leidžiantys atlikti tyrimą jų vadovaujamose klinikose ir padalinyje. 2019 m. sausio mėn. atliktas pilotinis tyrimas kurio metu išdalinta 15 anketų. Išanalizavus gautus duomenis atlikti minimalūs anketos pakeitimai.
IV etapas – Anketų pildymo metu tyrėjai nedalyvavo. Suderinus su skyrių vyresniosiomis slaugytojomis – slaugos administratorėmis baigiamojo darbo tyrimas buvo atliktas 2020 m. sausio mėnesį. Tiriamieji supažindinti su mokslinio tyrimo tikslu ir pasirašė tiriamojo asmens sutikimo dalyvauti tyrime formą (žr. 3 priedas).
V etapo metu suvesti (2020 m. vasario mėn.) gauti duomenys, atliktas gautų tyrimo rezultatų interpretavimas, aptarimas ir parengtos išvados.
1 pav. Tyrimo organizavimo etapų schema
[Butkevičienė E. Apklausų duomenų analizė. Seminaro medžiaga. Projektas „Lietuvos HSM duomenų archyvo LiDA plėtra“. Kaunas; 2011. [Interaktyvus] [žiūrėta – 2018.11.10]. Prieiga internetu:https://www.lidata.eu/files/mokymai/seminaras_20110129/Apklausu_duomenu_analize_2 0111111.pdf]
2.2.
Tiriamųjų kontingentas ir imtis
Buvo pasirinkta tikslinė atranka – į tyrimą įtraukti LSMUL KK anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dirbantys slaugytojai. Apklausa buvo vykdoma šiuose skyriuose: • Širdies chirurgijos anesteziologijos skyrius;
• Širdies chirurgijos intensyviosios terapijos skyrius; • Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius; • Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyrius; • Neurochirurgijos anesteziologijos skyrius;
• Centrinis anesteziologijos skyrius;
• Akušerijos-ginekologijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyrius; • Vaikų intensyviosios terapijos skyrius;
• Centrinis reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius;
• Kauno Klinikų filialo Onkologijos ligoninės Anesteziologijos ir Intensyviosios terapijos skyrius. Tyrimo imties dydis apskaičiuotas taikant formulę 𝑛 = 𝑝∙(1−𝑝)
(𝑒 𝑧) 2 + 𝑝∙(1−𝑝) 𝑁 .
Užfiksuojant visumos proporciją (p=0,5), atrankos klaidą (e=0,05) bei standartinė paklaidos dydį (z=1,96), populiacijos dydį (N=206) rekomenduojamos imties dydis (n) lygus 155.
Temos formulavimas
Literatūros
apžvalga Tyrimo modelio pasirinkimas
Tyrimo atlikimas Gautų rezultatų
interpretavimas
Gautų rezultatų publikavimas
𝑛 = 0,5 ∙ (1 − 0,5) (0,051,96)
2
+ 0,5 ∙ (1 − 0,5)260
= 155
Tyrimo metu planuota apklausti 260 slaugytojų, tačiau po apklausos imtis sumažėjo iki 221. Grąžintos teisingai užpildytos 216 anketų. Atsižvelgiant į rekomenduojamos imties dydį tyrimo imtis yra pakankama. Atsako dažnis – 83,1 proc.
2.3. Tyrimo instrumentas
Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa. Klausimynas sudarytas tyrėjų, remiantis analizuota Lietuvos ir užsienio šalių autorių literatūra [51, 52, 53] bei 2017 m. patvirtinta Lietuvos medicinos norma (MN160:2017) [50]. Anketoje pateikiamus klausimus (žr. 2 priedas) galima suskirstyti į 3 dalis:
1. Išplėstinės praktikos slaugytojo kompetencijos elementų taikymas (1-34 klausimai). Slaugytojai
turėjo pažymėti kaip dažnai atlieka patys pateiktus ISP kompetencijos elementus tiesioginiame savo darbe. Atsakymai sukoduoti balais (5 - atlieku labai dažnai; 4 - atlieku retkarčiais; 3 - atlieku labai retai; 2 - neatlieku; 1 - apie tai nieko nežinau/ negirdėjau);
2. Anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų požiūris į profesinės
kompetencijos ugdymą ir išplėstinę slaugos praktiką. Šioje dalyje (35-46 klausimai) buvo klausiama apie profesinės kompetencijos ugdymo poreikį, požiūrį į kvalifikacijos tobulinimo sistemą. Užduoti klausimai ar slaugytojams pakanka teorinių ir praktinių žinių darbe, taip pat klausiama ar norėtų tapti išplėstinės slaugos praktikos slaugytojais.
3. Sociodemografiniai klausimai. 47 - 52 klausimais siekiama išsiaiškinti slaugytojų išsilavinimą, amžių, lytį, profesinę patirtį bei darbo vietą.
36 - 38 klausimų atsakymo variantai sugrupuoti į dvi grupes. 1-ma grupė, kai požymis yra: ,,Visiškai sutinku“ ir ,,Sutinku“. 2-ra grupė – kai požymio nėra: ,,Neturiu nuomonės“, ,,Nesutinku“ ir ,,Visiškai nesutinku“. Žinios vertintos kaip binarinis kintamasis.
45-to klausimo atsakymo variantai binarizuoti (padarytos dvi grupės) – atsakymai ,,trūksta“ ir ,,iš dalies trūksta“ reiškė, kad požymis yra, o atsakymas ,,netrūksta“ – požymio nėra.
Anketos patikimumui nustatyti vertintas klausimyną sudarančių teiginių atskirų subskalių vidinis nuoseklumas. Skaičiuotas Cronbacho alfa koeficientas. Cronbacho alfa koeficiento reikšmė
gerai sudarytam klausimynui turėtų būti didesnė už 0,7 [66]. Šio tyrimo klausimyno validumas tinkamas, nes Cronbacho alfa koeficiento reikšmė 0,816.
2.4. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos
Tyrime iš viso dalyvavo 216 slaugytojų, dirbančių anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Iš 216 apklaustųjų 3 yra vyriškosios lyties ir bendroje tyrimo imtyje sudaro 1,4 proc. Analizuojant tiriamųjų skirstinį pagal amžių nustatyta, kad didžioji apklaustųjų dalis yra ≤40 metų, o tai sudaro 38 proc. visų apklaustųjų. Respondentų amžiaus vidurkis 43,15±10,8 metų. Jauniausiam apklaustajam buvo 23-eji, o vyriausias 67-eri. Siekiant proporcingesnių išsilavinimo grupių, 2 grupės – aukštasis universitetinis (bakalauras) ir aukštasis universitetinis (magistrantūra) apjungtos ir suformuota nauja grupė ,,Aukštasis universitetinis“. Daugumą apklaustųjų slaugytojų – 94, turi aukštesnįjį išsilavinimą (43,6 proc.). Respondentų darbo stažo vidurkis 20,22±12,4 metų. Trumpiausias išdirbtas laikas – 1-eri metai, o ilgiausias 47-eri metai.
Esant mažam dirbančiųjų 0,25 etato tiriamųjų skaičiui 0,25 ir 0,5 etato krūviai apjungti ir suformuota nauja grupė – tiriamieji dirbantys <1 etato krūviu. Didžioji dalis slaugytojų dirba 1,0 etato krūviu – 60,2 proc. (n=130), tačiau trečdalis slaugytojų – 33,3 proc. (n=72) dirba daugiau nei 1,0 etato krūviu. Didžioji dalis apklaustųjų – 118 (54,6 proc.) dirba intensyviosios terapijos skyriuose. Detalusis tiriamųjų skirstinys sociodemografinėse grupėse pateiktas 3 lentelėje.
3 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos (N=216)
Požymiai Skaičius (n) proc.
Lytis Vyrai 3 1,4 Moterys 213 98,6 Amžius ≤40 metų 82 38,0 41-50 metų 74 34,2 >50 metų 60 27,8 Išsilavinimas Aukštesnysis 94 43,6 Aukštasis neuniversitetinis 61 28,2 Aukštasis universitetinis 61 28,2 Darbo stažas ≤20 metų 114 52,8 >20 metų 102 47,2 Darbo krūvis <1 etatas 14 6,5 1 etatas 130 60,2 >1 etatas 72 33,3 Darbo vieta Anesteziologijos skyrius 98 45,4
Intensyviosios terapijos skyrius 118 54,6
2.5. Tyrimo etika
Tyrimas pradėtas vykdyti gavus LSMU Bioetikos centro leidimą 2018-11-19 Nr.BEC-ISP(M)-40 (žr. 1 priedas). Tyrimo metu slaugytojų konfidencialumas buvo užtikrintas. Pateikta anketa yra anoniminė, respondentų vardų, pavardžių ar kitos informacijos, galinčios identifikuoti asmens tapatybę nebuvo prašoma. Surinkti duomenys buvo naudojami tik apibendrinti ir mokslo tikslais. Dalyvavimas tyrime savanoriškas, tiriamieji galėjo atsisakyti dalyvauti. Taikant anketinės apklausos metodą, rizikos ir žalos slaugytojai nepatyrė. Tiriamųjų apklausa sukėlė nepatogumus susijusius tik su sugaištu laiku.
2.6. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 24.0“. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Aprašant intervalų skalės kintamuosius taikytas vidurkis (m) ir jo standartinis nuokrypis (SN). Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus, poriniai palyginimai atlikti taikant z testą su Bonferroni korekcija. Vieno binarinio priklausomo kintamojo (Y) priklausomybė nuo kelių nepriklausomų kintamųjų (X) vertinta daugiaveiksnės logistinės regresijos metodu, skaičiuotas šansų santykis (ŠS) su jo pasikliautinuoju 95 proc. intervalu (PI). Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų išplėstinės
slaugos praktikos slaugytojo kompetencijos elementų naudojimo analizė
Anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų išplėstinės slaugos praktikos slaugytojo kompetencijos buvo vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu patvirtinta medicinos norma (MN160:2017) ,,Išplėstinės praktikos slaugytojas“ [50].
Tyrimu buvo siekiama išanalizuoti anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų Išplėstinės slaugos praktikos slaugytojų kompetencijų taikymo ribas. Respondentų buvo prašoma pažymėti, kaip dažnai jie atlieka pateiktus kompetencijos elementus savo darbe nepaisant medicinos normoje apibrėžtų anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo kompetencijų pasirenkant vieną iš penkių atsakymų: 1 – apie tai nieko nežinau/negirdėjau; 2 – neatlieku; 3 – atlieku labai retai; 4 – atlieku retkarčiais; 5 – atlieku labai dažnai. Kuo aukštesnis balų vidurkis, tuo dažniau slaugytojai atlieka nurodytą veiklą.
Gauti rezultatai rodo, kad anestezijos ir intensyviosios praktikos slaugytojai savo dažniausiai atlieka šiuos ISP slaugytojo kompetencijos elementus: standartizuotas vaistinių preparatų ir švirkštų žymėjimas anesteziologijoje ir (ar) intensyviojoje terapijoje (4,58±0,9 balų), skysčio balanso stebėjimas, intraveninės infuzoterapijos greičio kontrolė įvertinant perspiraciją ir atsižvelgiant į hemodinamikos rodiklius (4,43±0,9 balų) bei dirbtinės plaučių ventiliacijos atlikimas rankiniais medicinos prietaisais (4,26±1,0 balų). Rečiausiai anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai vertina galūnių ūmią ir lėtinę išemiją pagal Fonteno klasifikaciją (1,88±1,0 balų) ir naudoja specialiąsias priemones, reikalingas organams ar audiniams iš mirusio paciento paimti transplantacijai (2,13±0,8 balų) (4 lentelė).
4 lentelė. ISP kompetencijos elementų įverčių charakteristikos
Nr. Kompetencijos elementai vid. SN
1. Standartizuotas vaistinių preparatų ir švirkštų žymėjimas anesteziologijoje ir (ar) intensyviojoje terapijoje
4,58 0,9
2. Skysčių balanso stebėjimas, intraveninės infuzoterapijos greičio kontrolė įvertinant perspiraciją ir atsižvelgiant į hemodinamikos rodiklius
4,43 0,9
Nr. Kompetencijos elementai vid. SN 4. Vaistinių preparatų, naudojamų anestezijai, gaivinant, intensyviai gydant
pacientus, klinikinės farmakologijos, jų tarpusavio sąveikų žinojimas
4,18 1,0
5. Invazinis hemodinamikos monitoravimas 4,09 1,0
6. Skausmo lygio nustatymas ir valdymas parenkant individualias vaistinių preparatų dozes
4,07 1,1
7. Anestezijos ir jos metu atliktų procedūrų galimų komplikacijų, jų profilaktikos bei gydymo principų išmanymas
4,01 1,1
8. Dirbtinės plaučių ventiliacijos režimų parinkimas ir taikymas 3,96 1,0
9. Endotrachėjinės ekstubacijos atlikimas 3,92 1,1
10. Veiksmų, užtikrinančių kvėpavimo takų praeinamumą ir kvėpavimą (spontaninį arba dirbtinį) atlikimas
3,91 1,1
11. Dirbtinės plaučių ventiliacijos atlikimas rankiniais medicinos prietaisais 3,86 0,9 12. Termoreguliacijos principų: hipotermijos, piktybinės hipertermijos, jų
sprendimo būdų taikymas
3,81 1,1
13. Neinvazinės dirbtinės plaučių ventiliacijos taikymas 3,72 1,0
14. Arterijos punkcija ir kateterizacija 3,70 1,1
15. Anestezijos gylio stebėjimas 3,62 1,3
16. Galūnių pagrindinių arterijų pulsacijos nustatymas palpuojant pagal principą „yra“ arba ,,nėra’
3,59 0,9
17. Parenterinės ir (arba) enterinės mitybos ir skysčių poreikio skaičiavimas 3,47 1,3 18. Paciento sąmonės būklės vertinimas pagal Glazgo komų skalę 3,36 1,0 19. Periferinių kraujagyslių prieigos paieška naudojant instrumentinius
metodus
3,26 1,2
20. Paviršinės gleivinės anestezijos atlikimas 3,19 1,1
21. Veninės anestezijos atlikimas 3,15 0,9
22. Šlapimo pūslės prisipildymo vertinimas naudojant instrumentinius metodus 3,05 1,2 23. Paciento būklės vertinimas pagal ASA fizinės būklės klasifikaciją 2,89 1,1
24. Intrakranijinio spaudimo matavimas 2,89 1,0
25. Vietinės anestezijos atlikimas 2,66 0,9
26. Kaukinės (įskaitant laringinę) anestezijos atlikimas 2,66 0,7 27. Intubacinės endotrachėjinės anestezijos atlikimas 2,60 0,8
28. Endotrachėjinės intubacijos atlikimas 2,56 0,9
Nr. Kompetencijos elementai vid. SN
30. Elektroencefalografijos atlikimas 2,37 0,8
31. Rektalinės anestezijos atlikimas 2,29 0,6
32. Centrinės venos punkcija ir kateterizacija 2,28 0,8
33. Specialiųjų priemonių naudojimas, reikalingų organams ar audiniams iš mirusio paciento paimti transplantacijai
2,13 0,8
34. Galūnių ūmios ir lėtinės išemijos vertinimas pagal Fonteno klasifikaciją 1,88 1,0
Analizuojant išplėstinių kompetencijų taikymo dažnį anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbe nustatyta, kad 80,1 proc. (n=173) apklaustų slaugytojų atlieka standartizuotą vaistinių preparatų ir švirkštų žymėjimą anesteziologijoje ir (ar) intensyviojoje terapijoje. Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių slaugytojų stebi skysčių balansą ir atlieka intraveninę infuzoterapijos greičio kontrolę įvertinant perspiraciją ir atsižvelgiant į hemodinamikos rodiklius (64,4 proc., n=139) bei atlieka dirbtinę plaučių ventiliaciją rankiniais medicinos prietaisais (55,1 proc., n=119). Mažiau kaip 2 proc. respondentų savo darbe tenka atlikti galūnių ūmios ir lėtinės išemijos vertinimą pagal Fonteno klasifikaciją (1,9 proc., n=4), rektalinę ar kaukinę (įskaitant laringinę) anesteziją (0,9 proc., n=2) (5 lentelė).
5 lentelė. ISP kompetencijų taikymo dažnis anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbe (pateikiamas tik ,,Atlieku labai dažnai“ atsakymas)
Kompetencijos elementai n proc.
Standartizuotas vaistinių preparatų ir švirkštų žymėjimas anesteziologijoje ir (ar) intensyviojoje terapijoje
173 80,1
Skysčių balanso stebėjimas, intraveninės infuzoterapijos greičio kontrolė įvertinant perspiraciją ir atsižvelgiant į hemodinamikos rodiklius
139 64,4
Dirbtinės plaučių ventiliacijos atlikimas automatiniais medicinos prietaisais 119 55,1
Vaistinių preparatų, naudojamų anestezijai, gaivinant, intensyviai gydant pacientus, klinikinės farmakologijos, jų tarpusavio sąveikų žinojimas
106 49,1
Skausmo lygio nustatymas ir valdymas parenkant individualias vaistinių preparatų dozes
104 48,1
Invazinis hemodinamikos monitoravimas 103 47,7
Anestezijos ir jos metu atliktų procedūrų galimų komplikacijų, jų profilaktikos bei gydymo principų išmanymas
99 45,8
Kompetencijos elementai n proc. Veiksmų, užtikrinančių kvėpavimo takų praeinamumą ir kvėpavimą
(spontaninį arba dirbtinį) atlikimas
81 37,5
Anestezijos gylio stebėjimas 80 37,0
Termoreguliacijos principų: hipotermijos, piktybinės hipertermijos, jų sprendimo būdų taikymas
78 36,1
Parenterinės ir (arba) enterinės mitybos ir skysčių poreikio skaičiavimas 71 32,9
Arterijos punkcija ir kateterizacija 62 28,7
Dirbtinės plaučių ventiliacijos atlikimas rankiniais medicinos prietaisais 58 26,9
Neinvazinės dirbtinės plaučių ventiliacijos taikymas 53 24,5 Periferinių kraujagyslių prieigos paieška naudojant instrumentinius metodus 43 19,9
Paciento sąmonės būklės vertinimas pagal Glazgo komų skalę 39 18,1 Šlapimo pūslės prisipildymo vertinimas naudojant instrumentinius metodus 38 17,6
Galūnių pagrindinių arterijų pulsacijos nustatymas palpuojant pagal principą „yra“ arba ,,nėra“
36 16,7
Paciento būklės vertinimas pagal ASA fizinės būklės klasifikaciją 29 13,4
Paviršinės gleivinės anestezijos atlikimas 25 11,6
Veninės anestezijos atlikimas 23 10,6
Intrakranijinio spaudimo matavimas 19 8,8
Dirbtinės plaučių ventiliacijos režimų parinkimas ir taikymas 5 8,6
Endotrachėjinės intubacijos atlikimas 11 5,1
Vietinės anestezijos atlikimas 10 4,6
Intubacinės endotrachėjinės anestezijos atlikimas 9 4,2
Centrinės venos punkcija ir kateterizacija 8 3,7
Neuroraumeninės jungties pajungimas ir stebėsena 7 3,2
Specialiųjų priemonių naudojimas, reikalingų organams ar audiniams iš mirusio paciento paimti transplantacijai
6 2,8
Elektroencefalografijos atlikimas 5 2,3
Galūnių ūmios ir lėtinės išemijos vertinimas pagal Fonteno klasifikaciją 4 1,9
Kompetencijos elementai n proc. Kaukinės (įskaitant laringinę) anestezijos atlikimas 2 0,9
Statistinės duomenų analizės rezultatai parodė, kad slaugytojų taikomų ISP kompetencijų dažnis priklauso nuo jų išsilavinimo. Nustatyta, kad aukštesnįjį išsilavinimą turintys anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai savo darbe reikšmingai dažniau vertina paciento būklę pagal ASA fizinės būklės klasifikaciją (χ²=24,8, p=0,001), atlieka vietinę anesteziją (χ²=6,4, p=0,040) bei žino vaistinių preparatų, naudojamų anestezijai, gaivinant, intensyviai gydant pacientus, klinikinę farmakologiją ir jų tarpusavio sąveiką (χ²=12,5, p=0,002) reikšmingai dažniau nei aukštąjį išsilavinimą įgiję kolegos. Tačiau slaugytojai su aukštesniuoju išsilavinimu reikšmingai rečiau atlieka periferinių kraujagyslių prieigos paiešką naudojant instrumentinius metodus (χ²=7,2, p=0,027) nei slaugytojai su aukštuoju išsilavinimu (6lentelė).
Nustatyta, kad aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgiję slaugytojai reikšmingai dažniau savo darbe nustato galūnių pagrindinių arterijų pulsaciją palpuojant pagal principą „yra“ arba „nėra“ (χ²=6,3, p=0,043), taip pat atlieka arterijos punkciją ir kateterizaciją (χ²=8,7, p=0,013) bei invazinį hemodinamikos monitoravimą (χ²=9,4, p=0,009) nei slaugytojai su aukštuoju neuniversitetiniu išsilavinimu (6 lentelė).
Statistinės duomenų analizės rezultatai rodo, kad slaugytojai su aukštuoju neuniversitetiniu išsilavinimu reikšmingai rečiau stebi anestezijos gylį (χ²=7,4, p=0,025) bei skaičiuoja parentinės ir (arba) enterinės mitybos ir skysčių poreikį (χ²=11,6, p=0,003) palyginus su slaugytojais su aukštesniuoju išsilavinimu. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgiję respondentai savo darbe reikšmingai dažniau nustato ir valdo skausmo lygį parenkant individualias vaistinių preparatų dozes lyginant su aukštesnįjį išsilavinimą įgijusiais kolegomis (χ²=10,7, p=0,005) (6 lentelė).
6 lentelė. ISP kompetencijų taikymo dažnis anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbe priklausomai nuo išsilavinimo (N=216)
Kompetencijos elementai Išsilavinimas, n (proc.) χ²; p Aukštesnysis (n=94) Aukštasis neuniversitetinis (n=61) Aukštasis universitetinis (n=61) Paciento būklės vertinimas
pagal ASA fizinės būklės klasifikaciją
25 (26,6)* 2 (3,3) 2 (3,3) χ²=24,8,
Kompetencijos elementai Išsilavinimas, n (proc.) χ²; p Aukštesnysis (n=94) Aukštasis neuniversitetinis (n=61) Aukštasis universitetinis (n=61) Paciento sąmonės būklės
vertinimas pagal Glazgo komų skalę
21 (22,3) 6 (9,8) 12 (19,7) χ²=4,1, p=0,131
Galūnių pagrindinių arterijų pulsacijos nustatymas palpuojant pagal principą „yra“ arba ,,nėra’
14 (14,9) 6 (9,8) 16 (26,2)** χ²=6,3, p=0,043
Galūnių ūmios ir lėtinės išemijos vertinimas pagal Fonteno klasifikaciją 3 (3,2) 1 (1,6) - χ²=2,1, p=0,351 Standartizuotas vaistinių preparatų ir švirkštų žymėjimas anesteziologijoje ir (ar) intensyviojoje terapijoje 79 (84,0) 45 (73,8) 49 (80,3) χ²=2,5, p=0,294 Specialiųjų priemonių naudojimas, reikalingų organams ar audiniams iš mirusio paciento paimti transplantacijai
3 (3,2) 2 (3,3) 1 (1,6) χ²=0,4,
p=0,815
Vietinės anestezijos atlikimas 8 (8,5)* 2 (3,3) - χ²=6,4, p=0,040 Rektalinės anestezijos
atlikimas
- 1 (1,6) 1 (1,6) χ²=1,6,
p=0,459 Veninės anestezijos atlikimas 9 (9,6) 9 (14,8) 5 (8,2) χ²=1,6,
p=0,454 Kaukinės (įskaitant laringinę)
anestezijos atlikimas 2 (2,1) - - χ²=2,6, p=0,270 Intubacinės endotrachėjinės anestezijos atlikimas 4 (4,3) 3 (4,9) 2 (3,3) χ²=0,2, p=0,901
Kompetencijos elementai Išsilavinimas, n (proc.) χ²; p Aukštesnysis (n=94) Aukštasis neuniversitetinis (n=61) Aukštasis universitetinis (n=61) Paviršinės gleivinės anestezijos atlikimas 9 (9,6) 7 (11,5) 9 (14,8) χ²=1,0, p=0,616 Veiksmų, užtikrinančių kvėpavimo takų praeinamumą ir kvėpavimą (spontaninį arba dirbtinį) atlikimas 32 (34,0) 22 (36,1) 27 (44,3) χ²=1,7, p=0,422 Endotrachėjinės intubacijos atlikimas 6 (6,4) 2 (3,30 3 (4,9) χ²=0,7, p=0,690 Endotrachėjinės ekstubacijos atlikimas 38 (40,4) 29 (47,5) 20 (32,8) χ²=2,8, p=0,251 Dirbtinės plaučių ventiliacijos atlikimas rankiniais medicinos prietaisais 31 (33,0) 13 (21,3) 14 (23,0) χ²=3,2, p=0,200 Dirbtinės plaučių ventiliacijos atlikimas automatiniais medicinos prietaisais 58 (61,7) 32 (52,5) 29 (47,5) χ²=3,2, p=0,198 Dirbtinės plaučių ventiliacijos režimų parinkimas ir taikymas 42 (44,7) 23 (37,7) 21 (34,4) χ²=1,8, p=0,410
Neinvazinės dirbtinės plaučių ventiliacijos taikymas 25 (26,6) 16 (26,2) 12 (19,7) χ²=1,1, p=0,580 Intrakranijinio spaudimo matavimas 9 (9,6) 5 (8,2) 5 (8,2) χ²=0,1, p=0,939 Elektroencefalografijos atlikimas 3 (3,2) 2 (3,3) - χ²=2,0, p=0,365 Anestezijos gylio stebėjimas 44 (46,8) 16 (26,2)*** 20 (32,8) χ²=7,4,
Kompetencijos elementai Išsilavinimas, n (proc.) χ²; p Aukštesnysis (n=94) Aukštasis neuniversitetinis (n=61) Aukštasis universitetinis (n=61) Neuroraumeninės jungties pajungimas ir stebėsena 6 (6,4) 1 (1,6) - χ²=5,5, p=0,064 Šlapimo pūslės prisipildymo vertinimas naudojant instrumentinius metodus 20 (21,3) 8 (13,1) 10 (16,4) χ²=1,8, p=0,410 Periferinių kraujagyslių prieigos paieška naudojant instrumentinius metodus
11 (11,7)* 17 (27,9) 15 (24,6) χ²=7,2, p=0,027
Skausmo lygio nustatymas ir valdymas parenkant
individualias vaistinių preparatų dozes
37 (39,4) 27 (44,3) 40 (65,6)*** χ²=10,7, p=0,005
Skysčių balanso stebėjimas, intraveninės infuzoterapijos greičio kontrolė įvertinant perspiraciją ir atsižvelgiant į hemodinamikos rodiklius
62 (66,0) 38 (62,3) 39 (63,9) χ²=0,2, p=0,895
Parenterinės ir (arba) enterinės mitybos ir skysčių poreikio skaičiavimas
40 (42,6) 10 (16,4)*** 21 (34,4) χ²=11,6, p=0,003
Vaistinių preparatų, naudojamų anestezijai, gaivinant, intensyviai gydant pacientus, klinikinės farmakologijos, jų tarpusavio sąveikų žinojimas 59 (62,8)* 23 (37,7) 24 (39,3) χ²=12,5, p=0,002 Termoreguliacijos principų: hipotermijos, piktybinės hipertermijos, jų sprendimo būdų taikymas 36 (38,3) 19 (31,1) 23 (37,7) χ²=0,9, p=0,633
Kompetencijos elementai Išsilavinimas, n (proc.) χ²; p Aukštesnysis (n=94) Aukštasis neuniversitetinis (n=61) Aukštasis universitetinis (n=61) Anestezijos ir jos metu
atliktų procedūrų galimų komplikacijų, jų profilaktikos bei gydymo principų
išmanymas
47 (50,0) 24 (39,3) 28 (45,9) χ²=1,78, p=0,429
Centrinės venos punkcija ir kateterizacija 4 (4,3) 2 (3,3) 2 (3,3) χ²=0,1, p=0,931 Arterijos punkcija ir kateterizacija 24 (25,5) 12 (19,7) 26 (42,6)** χ²=8,7, p=0,013 Invazinis hemodinamikos monitoravimas 40 (42,6) 19 (31,1) 34 (55,7)** χ²=9,4, p=0,009 *-p<0,05, palyginus su įgijusiais aukštąjį neuniversitetinį ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą; **-p<0,05, palyginus su įgijusiais aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą; ***-**-p<0,05, palyginus su įgijusiais aukštesnįjį išsilavinimą (z testas su Bonferroni korekcija)
Analizuojant ISP kompetencijų taikymą anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbe priklausomai nuo slaugytojų darbo stažo nustatyta, kad didesnį kaip 20 metų darbo stažą turintys slaugytojai vertina paciento būklę pagal ASA fizinės būklės klasifikaciją (χ²=20,4, p=0,001) ir paciento sąmonės būklę pagal Glazgo komų skalę (χ²=5,4, p=0,020), atlieka vietinę anesteziją (χ²=4,5, p=0,033), stebi anestezijos gylį (χ²=4,2, p=0,042), atlieka neuroraumeninės jungties pajungimą ir stebėseną (χ²=4,3, p=0,038), skaičiuoja parentinės ir (arba) enterinės mitybos ir skysčių poreikį (χ²=9,2, p=0,002), žino vaistinių preparatų, naudojamų anestezijai, gaivinant, intensyviai gydant pacientus, klinikinę farmakologiją ir jų tarpusavio sąveikas (χ²=5,9, p=0,015) bei atlieka invazinį hemodinamikos monitoravimą (χ²=4,0, p=0,045) statistiškai reikšmingai dažniau nei trumpesnį kaip 20 metų darbo stažą turintys kolegos (7 lentelė).
7 lentelė. ISP kompetencijų taikymo dažnis anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbe priklausomai nuo darbo stažo (N=216)
Kompetencijos elementai Darbo stažas χ²; p
≤20 metų (n=114)
>20 metų (n=102) Paciento būklės vertinimas pagal ASA fizinės būklės
klasifikaciją
4 (3,5) 25 (24,5) χ²=20,4, p=0,001 Paciento sąmonės būklės vertinimas pagal Glazgo
komų skalę
14 (12,3) 25 (24,5) χ²=5,4, p=0,020 Galūnių pagrindinių arterijų pulsacijos nustatymas
palpuojant pagal principą „yra“ arba ,,nėra“
21 (18,4) 15 (14,7) χ²=0,5, p=0,465 Galūnių ūmios ir lėtinės išemijos vertinimas pagal
Fonteno klasifikaciją
1 (0,9) 3 (2,9) χ²=1,2, p=0,261 Standartizuotas vaistinių preparatų ir švirkštų
žymėjimas anesteziologijoje ir (ar) intensyviojoje terapijoje
91 (79,8) 82 (80,4) χ²=0,1, p=0,917
Specialiųjų priemonių naudojimas, reikalingų organams ar audiniams iš mirusio paciento paimti transplantacijai
4 (3,5) 2 (2,0) χ²=0,4, p=0,489
Vietinės anestezijos atlikimas 2 (1,8) 8 (7,8) χ²=4,5, p=0,033
Rektalinės anestezijos atlikimas 2 (1,8) - χ²=1,8,
p=0,179 Veninės anestezijos atlikimas 13 (11,4) 10 (9,8) χ²=0,1,
p=0,704 Kaukinės (įskaitant laringinę) anestezijos atlikimas - 2 (2,0) χ²=2,3,
p=0,133 Intubacinės endotrachėjinės anestezijos atlikimas 5 (4,4) 4 (3,9) χ²=0,1,
p=0,865 Paviršinės gleivinės anestezijos atlikimas 14 (12,3) 11 (10,8) χ²=0,1,
p=0,731 Veiksmų, užtikrinančių kvėpavimo takų praeinamumą
ir kvėpavimą (spontaninį arba dirbtinį) atlikimas
48 (42,1) 33 (32,4) χ²=2,2, p=0,139 Endotrachėjinės intubacijos atlikimas 5 (4,4) 6 (5,9) χ²=0,2,
