LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija Medicinos fakultetas Psichiatrijos klinika

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Medicinos fakultetas

Psichiatrijos klinika

Joana Bertašiūtė

PRIKLAUSOMYBĖS NIKOTINUI SĄSAJOS SU SOCIODEMOGRAFINIAIS

VEIKSNIAIS SERGANT PSICHOZINIAIS SUTRIKIMAIS

Magistro baigiamasis darbas

Mokslinis vadovas

Doc. dr. Benjaminas Burba

2

TURINYS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7

6. SANTRUMPOS ... 8

7. SĄVOKOS ... 9

8. ĮVADAS ... 10

9. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 11

10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

10.1 Rūkymas ir psichozinio spektro sutrikimų simptomatika ... 12

10.2 Rūkymo vaidmuo psichozinių sutrikimų etiologijoje ... 13

10.3 Rūkymas ir pirmas psichozės epizodas ... 13

10.4 Pacientų, sergančių psichoziniais sutrikimais, rūkymo valdymas ... 14

11. TYRIMO METODIKA ... 16

11.1 Tyrimo planavimas (organizavimas) ... 16

11.2 Tyrimo objektas ... 16

11.3 Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis) ... 16

11.4 Tyrimo metodai ... 16

11.5 Duomenų analizės metodai ... 18

12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 19

12.1 Tiriamųjų sociodemografiniai duomenys ... 19

12.2 Priklausomybės nikotinui sąsajos su sociodemografiniais veiksniais ... 20

12.3 Rūkančių ir nerūkančių pacientų gyvenimo kokybė ... 24

13. IŠVADOS ... 25 14. DARBO TRŪKUMAI ... 26 15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 27 16. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 28 17. PRIEDAI ... 31 Priedas Nr. 1 ... 31 Priedas Nr. 2 ... 32

3

1. SANTRAUKA

Joana Bertašiūtė

PRIKLAUSOMYBĖS NIKOTINUI SĄSAJOS SU SOCIODEMOGRAFINIAIS VEIKSNIAIS SERGANT PSICHOZINIAIS SUTRIKIMAIS

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti priklausomybės nikotinui sąsajas su sociodemografiniais veiksniais sergant psichoziniais sutrikimais.

Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti hospitalizuotų dėl psichozinio spektro sutrikimų pacientų pasiskirstymą pagal sociodemografinius veiksnius. 2. Įvertinti priklausomybės nikotinui sąsajas su sociodemografiniais rodmenimis psichoziniais sutrikimais sergančių pacientų tarpe. 3. Palyginti rūkančių ir nerūkančių pacientų, sergančių psichoziniais sutrikimais, gyvenimo kokybę.

Metodai: Pagrindinis tyrimo metodas – atsitiktinė pacientų atranka ir standartizuota anketinė apklausa. Apklausą sudarė autorės sukurtas sociodemografinis klausimynas, anamnezė ir klinikiniam naudojimui bei mokslinei veiklai pritaikyti klausimynai. Priklausomybei nuo nikotino įvertinti - Fagerstromo (Fagerström) testas priklausomybei nuo nikotino nustatyti, gyvenimo kokybei įvertinti – Gyvenimo kokybės klausimynas “PSO-GK trumpas”.

Tyrimo dalyviai: 150 atsitiktinės atrankos būdu atrinktų psichozinio spektro sutrikimais sergančių pacientų, stacionarizuotų LSMUL Kauno Klinikų Psichiatrijos klinikoje septynių mėnesių laikotarpiu. Rezultatai: Nustatyta, kad hospitalizuoti dėl psichozinio spektro sutrikimų tiriamieji pagal lytį ir amžių pasiskirstę panašiai. Dauguma tiriamųjų turi vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą. 50 proc. respondentų yra vieniši, 29,3 proc – susituokę. 50,7 proc. tiriamųjų yra bedarbiai. Maždaug kas antras pacientas, kuriam pasireiškia psichozinio spektro sutrikimai, yra priklausomas nuo nikotino. Rūkantys pacientai, turintys ne mažesnį nei vidurinis išsilavinimas, turi lengvą priklausomybę nuo nikotino, o pacientai, turintys žemesnį nei vidurinis išsilavinimas - dažniau vidutinę priklausomybę. Daugiau nei pusė vienišų tiriamųjų turi lengvą priklausomybę nuo nikotino, o daugiau nei pusė poroje gyvenančių – vidutinę arba sunkią priklausomybę nuo nikotino. Visi studijuojantys tiriamieji turi lengvą, o bedarbiai, kuriems nustatytas nedarbingumas ar dalinis darbingumas - vidutinę arba sunkią priklausomybę nuo nikotino. Vyrai, rūkantys 12 metų ir daugiau turi vidutinę arba sunkią priklausomybę nuo nikotino. Labiau išsilavinę pacientai savo gyvenimo kokybę vertina geriau. Nerūkantys tiriamieji savo socialinius santykius vertina geriau nei rūkantys. Vieniši rūkantys asmenys savo fizinę sveikatą vertina geriau nei nerūkantys, o poroje gyvenantys – atvirkščiai. Rūkantys bedarbiai savo socialinius santykius ir aplinką vertina blogiau nei nerūkantys, o dirbantys pilną darbo dieną rūkantys asmenys – geriau nei nerūkantys. Tarp nerūkančių tiriamųjų didėjant amžiui, gerėja psichologinio savo gyvenimo aspekto vertinimas. Tarp rūkančių tiriamųjų didėjant amžiui, blogėja savo fizinės sveikatos vertinimas.

4

Išvados: 1. Nustatyta, kad hospitalizuoti dėl psichozinio spektro sutrikimų tiriamieji pagal lytį ir amžių pasiskirstę panašiai. Dauguma tiriamųjų turi vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą. Pusė respondentų yra vieniši, kita pusė – susituokę, turintys gyvenimo draugą/ę, išsiskyrę arba našliai. Pusė tiriamųjų yra bedarbiai, o likę studijuoja, dirba pilną arba nepilną darbo dieną, turi nustatytą nedarbingumą ar dalinį darbingumą arba gauna pensiją. 2. Sociodemografiniai veiksniai, tokie kaip išsilavinimas, šeiminė padėtis ir darbinė veikla, turi įtakos priklausomybės nuo nikotino sunkumo laipsniui psichozinio spektro psichikos sutrikimais sergančių asmenų tarpe. 3. Rūkančių ir nerūkančių pacientų gyvenimo kokybė įvairiais aspektais (fizinės sveikatos, psichologiniu, socialinių santykių bei aplinkos) skiriasi sąsajose su sociodemografiniais veiksniais.

Praktinės rekomendacijos: Gydytojams klinikinėje praktikoje rekomenduojame atsižvelgti į tai, ar psichozinio spektro sutrikimais sergantis pacientas rūko, bei įvertinti jo sociodemografinius duomenis, nes visa tai gali turėti įtakos paciento gyvenimo kokybei.

5

2. SUMMARY

Joana Bertašiūtė

THE INTERFACES BETWEEN NICOTINE DEPENDENCE AND SOCIODEMOGRAPHIC FACTORS IN PATIENTS WITH PSYCHOTIC DISORDERS

The aim of the research: to find out the interfaces between nicotine dependence and sociodemographic factors in patients with psychotic disorders.

The tasks of the research: 1. To establish the distribution of patients, hospitalized for psychotic spectrum disorders according to sociodemographic factors. 2. To identify the interfaces between nicotine addiction and sociodemographic factors in patients with psychotic disorders. 3. To compare the quality of life of smokers and non-smokers patients with psychotic disorders.

Methods of the research: The main method was a random selection of patients and standardized questionnaire. The survey consisted of sociodemographic questionnaire developed by the author, anamnesis and questionnaires adapted for clinical use and scientific activities. To assess nicotine dependence The Fagerström Test for Nicotine Dependence was used and to asses the quality of life – the WHOQOL-BREF, an abbreviated version of the WHOQOL-100 questionnaire.

Participants: 150 randomly selected patients with psychotic disorders who were hospitalized in Hospital of Lithuanian University of Health SciencesKaunas Clinics Psychiatry clinic in seven months. Results: It was found that subjects, hospitalized for psychotic spectrum disorders, by gender and age were distributed similarly. The majority of subjects has secondary or higher education. 50 percent respondents are single, 29.3 percent - married. 50.7 percent subjects are unemployed. Approximately one out of two patients experiencing psychotic spectrum disorders, are addicted to nicotine. Smoking patients who have at least secondary education, has mild dependence on nicotine, while patients with lower than secondary education - often moderate dependence. More than a half of the single respondents have mild dependence on nicotine, while more than a half of the couple living - moderate or severe dependence on nicotine. All studying subjects have mild dependence and the unemployed, who have established disability or partial disability to work - moderate or severe dependence on nicotine. Men who smoke 12 or more years have moderate or severe dependence on nicotine. More educated patients assess their quality of life better. The non-smoker subjects evaluate their social relations better than the smokers. Single smokers evaluate their physical health better than the non-smokers, and the couple living - vice versa. Unemployed smokers evaluate their social relations and the environment worse than non-smokers, while working full-time smokers - better than non-smokers. The non-smoking subjects with increasing age are improving their psychological aspect of life assessment. Smokers with increasing age have a deterioration of their physical health evaluation.

6

Conclusions: 1. It was found that subjects, hospitalized for psychotic spectrum disorders, by gender and age were distributed similarly. The majority of subjects has secondary or higher education. Half of the respondents are single, the other half - married, living with significant other, divorced or widowed. Half of the subjects are unemployed, while the remaining – studying, working full or part-time, have an established disability or partial disability to work or receive a pension. 2. The socio-demographic factors such as education, marital status and work activities affect nicotine dependence severity among patients with psychotic spectrum mental disorders. 3. The quality of life of smoking and non-smoking patients in different aspects (physical health, psychological, social relations and the environment) is various, according to different sociodemographic factors.

Practical recommendations: We recommend doctors in clinical practice to take into account the fact whether the patient with psychotic spectrum disorders smokes, and to assess the sociodemographic data because these factors can affect the patient’s quality of life.

7

3. PADĖKA

Už pagalbą ir patarimus ruošiant magistro baigiamąjį darbą dėkoju doc. dr. Benjaminui Burbai ir dr. Sandrai Andrušaitytei.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Bioetikos centras

Leidimo Nr. BEC-MF-02

8

6. SANTRUMPOS

Proc. – procentai

Abs. sk. – absoliutūs skaičiai m. – metai Kt. – kiti Nr. – numeris Sutrik. - sutrikimas h - valanda x̄ - aritmetinis vidurkis Md - mediana SN – standartinis nuokrypis p – statistinio patikimumo reikšmė n – tiriamųjų skaičius

r – koreliacijos koeficientas χ2 – chi kvadratas

vs – prieš (lot. versus)

CAPE (Community Assesment of Psychic Experiences) – bendruomenės psichikos patirčių vertinimo klausimynas

FTND (Fagerström Test For Nicotine Dependence) - Fagerstromo (Fagerström) testas priklausomybei nuo nikotino nustatyti

9

7. SĄVOKOS

Afinitetas – giminingumas.

Desensitizacija – jautrumo sumažėjimas.

Dėmesio koncentravimas – gebėjimas sutelkti dėmesį. Ekspresija – raiška.

Premorbidinis – pasireiškiantis prieš išsivystant ligai ar sutrikimui. Prodromas – visuma požymių, nurodančių gresiančią ligą ar sutrikimą.

Psichopatologija – medicinos mokslo šaka, nagrinėjanti psichikos sutrikimus: jų simptomus, sindromus. Psichozė – būklė, kuriai būdinga sutrikęs mąstymas, suvokimas, emocijos ir elgesys.

Savigyda – gydymasis savarankiškai, be gydytojo pagalbos.

Šizofrenija – lėtinis psichikos sutrikimas, kuris pažeidžia mąstymo, suvokimo, valios bei jausmų sferas. Vizualinis dėmesys – selektyvus žvilgsnio nukreipimas į regos lauke esantį domimą objektą.

10

8. ĮVADAS

Tabako rūkymo paplitimas labai didelis tarp asmenų, sergančių psichoziniais sutrikimais [1]. Apskaičiuota, kad 45 proc. Jungtinėse Amerikos Valstijose parduodamų cigarečių įsigyja žmonės, turintys psichikos sutrikimų: labiau tikėtina, kad daugiau cigarečių surūko kenčiantys nuo sunkių sutrikimų nei jų visai neturintys [2]. Sergantys šizofrenija asmenys surūko daugiau nei sergantys kitais psichikos sutrikimais (85 proc. vs 67 proc.) [3], taip pat daugiau ir lyginant su bendra populiacija (60-90 proc. vs 25-30 proc.) [4]. Kasdienis tabako vartojimas susijęs su didesne psichozės išsivystymo rizika bei ankstesne jos pasireiškimo pradžia [5].

Psichotinių sutrikimų ir cigarečių rūkymo sąsajos žinomos jau seniai, tačiau priežastys, kodėl žmonės, kenčiantys nuo šio spektro sutrikimų, yra labiau linkę rūkyti negu bendra populiacija, vis dar išlieka nepakankamai aiškios. Labiausiai paplitusi teorija – savigyda, stengiantis išvengti ar palengvinti psichozių sukeliamus simptomus [6]. Taip pat yra nemažai įrodymų, kad šizofrenijos patofiziologijoje dalyvauja nikotininė cholinerginė sistema. Studijos po pacientų mirties parodė, kad, nepriklausomai nuo rūkymo įpročių, sirgusių šizofrenija asmenų hipokampe ir kituose smegenų regionuose rastas sumažėjęs skaičius tiek didelio afiniteto (a4b2), tiek ir mažo afiniteto (a7) nikotininių acetilcholino receptorių (nAChRs), lyginant su kontroline grupe [7]. Šizofrenija susijusi tiek su nenormaliai maža nAChRs ekspresija, tiek su greita jų desensitizacija, taigi didžiąją dalį laiko receptoriai negali sukelti stimuliacijos. Sergant šizofrenija, gausus rūkymas yra pasekmė poreikio, kad sumažėjęs receptorių efektyvumas ir/ar skaičius būtų kompensuotas. Nikotino receptoriai moduliuoja smegenų frontoparietalinių – talaminių regionų, atsakingų už vizualinį dėmesį, susijaudinimą bei motorines funkcijas veiklą, o nikotino vartojimas kartu su šiuo padidėjusiu aktyvumu pagerina ir dėmesio koncentravimą [8].

Lyginant su kontroline nerūkančių asmenų grupe, bendras rūkymo paplitimas tarp žmonių, išgyvenančių pirmąjį psichozės epizodą, yra triskart didesnis. Kasdien rūkantiems psichozė išsivysto jaunesniame amžiuje, taip pat didesnis naujų psichozinio spektro sutrikimų paplitimas, lyginant su kontroline grupe [5].

Yra duomenų, kad priklausomybė nuo nikotino psichozinio spektro sutrikimais sergančių asmenų tarpe siejasi su tam tikromis pacientų sociodemografinėmis charakteristikomis [9, 10], nors kituose tyrimuose tokio ryšio rasta nebuvo [6].

11

9. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti priklausomybės nikotinui sąsajas su sociodemografiniais veiksniais sergant psichoziniais sutrikimais.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti hospitalizuotų dėl psichozinio spektro sutrikimų pacientų pasiskirstymą pagal sociodemografinius veiksnius.

2. Įvertinti priklausomybės nikotinui sąsajas su sociodemografiniais rodmenimis psichoziniais sutrikimais sergančių pacientų tarpe.

12

10.

LITERATŪROS APŽVALGA

10.1 Rūkymas ir psichozinio spektro sutrikimų simptomatika

Literatūroje pastebima tam tikrų neatitikimų tarp rūkymo ir psichozinio spektro sutrikimų simptomų pasireiškimo. Labiausiai paplitusi nikotino vartojimo ir psichozinių sutrikimų sąsajų teorija – pacientų savigyda nikotinu, siekiant išvengti ar palengvinti susirgimo simptomus. Sergantys šizofrenija nurodo pablogėjusį dėmesio koncentravimą, trumpalaikę atmintį ir vykdomosios kontrolės deficitą, kas lemia kasdienį žmogaus funkcionavimą [11]. 2012 m. Renaud De Beaurepaire, Pascal Rat, Patrick Beauverie ir kt. atliktame tyrime nustatyta, kad ūmiai susirgusių pacientų tarpe rūkymas susijęs tik su pozityviaisiais simptomais. Tame pačiame tyrime apskaičiuotas kiekvieno rūkančio paciento nikotino gavybos indeksas (nicotine extraction index) ir nustatyta, kad pacientai, sergantys šizofrenija, iš savo cigarečių gauna maždaug dvigubai tiek nikotino, kiek pacientai, turintys priklausomybę nuo alkoholio, ar pacientų, kenčiančių nuo nuotaikos sutrikimų [12].

2010 m. Rafael Segarra, Arantzazu Zabala, Jose Ignacio Eguíluz ir kt. atliko tyrimą, kuris buvo kito jų tyrimo tąsa. Pirmojo tyrimo metu buvo aptikta dėmesio ir darbinės atminties pagerėjimas rūkantiems pacientams jų pirmojo psichozės epizodo metu netrukus po būklės stabilizacijos, lyginant su nerūkančiais pacientais. Antrajame tyrime nagrinėti šių deficitų skirtumai 12 mėn. laikotarpiu po paskirto antipsichozinio gydymo bei rūkymo, simptomų pasireiškimo ir nepageidaujamų vaistų poveikio sąsajos. Rezultatai sufleruoja, kad rūkymas gali būti sunkesnių sutrikimų markeris. Rūkymas nesusijęs su mažesniu ekstrapiramidinių nepageidaujamų reiškinių kiekiu. Taip pat rūkymas gali pagerinti dėmesio funkciją ir darbinę atmintį panašiai kaip atipiniai antipsichotiniai vaistai bei gali atspindėti pastangas sumažinti šių kognityvinių disfunkcijų pasireiškimą iki gydymo [6].

2013 m. Britta Hahn, Alexander N. Harvey, Marta Concheiro-Guisan ir kt. atliktame tyrime dalyvavo 17 psichoziniais sutrikimais sergančių pacientų ir 17 sveikų žmonių, sudariusių kontrolinę grupę. Nustatyta, kad subjektyviai ar objektyviai pagerėjęs dėmesio koncentravimas nėra tabako vartojimo pasekmė šizofrenija sergantiesiems, todėl ir toliau reikėtų skatinti pacientus mesti rūkyti [11].

2012 m. Rajeev Krishnadas, Sameer Jauhar, Susan Telfer ir kt. Škotijoje atliko klinikinį skerspjūvio tyrimą, kuriame dalyvavo 131 šizofrenija sergantis asmuo. Siekta išsiaiškinti ryšį tarp klinikinių požymių, pacientų socialinio prisitaikymo bei priklausomybės nuo nikotino. Tyrimo išvados parodo ieškotą ryšį. Nors priežastiniai ryšiai negali būti numanomi identifikuojant priklausomybės nuo nikotino ir psichopatologijos sąsajas, tai gali turėti tam tikros reikšmės rūkymo valdymui, sergant šizofrenija [13]. 2010 m. Australijoje atliktame tyrime Jae Cooper, Serafino G Mancuso, Ron Borland ir kt. tyrė tabako rūkymą tarp psichoziniais sutrikimais sergančių asmenų. Rezultatai parodė, kad tabako rūkymas yra

13

susijęs nepageidaujamais psichikos sveikatos simptomais taip pat kaip didelis dažnis kitų medžiagų vartojimo, blogesne subjektyvia fizine sveikata ir didesne kitos žinomos rūkymo žalos sveikatai rizika [14].

10.2 Rūkymo vaidmuo psichozinių sutrikimų etiologijoje

Seniai nustatyta, kad marihuanos vartojimas turi daug įtakos psichozės išsivystymui, tačiau vis dažniau literatūroje minima tabako vartojimo ir psichozinių sutrikimų sąveika. Siekdami užginčyti vyraujančią “psichogeninę hipotezę”, 2010 m. Daniele Fabio Zullino, Rita Manghi, Thomas Rathelot ir kt. palygino duomenis tyrimų, atliktų išsiaiškinti kanapių vaidmenį šizofrenijos etiologijoje, su duomenimis apie tabako vartojimą. Gauti rezultatai teigia, kad medžiaga nėra akivaizdžiai susijusi su psichogeniniu poveikiu, specifiškumo kriterijus neleidžia palaikyti psichogeninės hipotezės. Kaip kanapių vartojimas tikėtinai turi priežastinį vaidmenį psichozių vystymosi procese, sukeliant arba bloginant šizofrenijos eigą, taip pat turėtų būti žvelgiama ir į nikotino vartojimą [15].

2013 m. Jean Addington, Nevicia Case, Majid M. Saleem ir kt. atliko lieteratūros apžvalgą, norėdami išsiaiškinti psichozių išsivystymo sąsajas su vartojamomis medžiagomis. Buvo išnagrinėta 5527 mokslinių straipsnių. Dažniausios pacientų vartojamos medžiagos – marihuana, alkoholis ir tabakas/nikotinas. Atrasta nepakankamai duomenų, patvirtinančių, kad tam tikrų medžiagų vartojimas yra susijęs su psichozinės būklės išsivystymu [16].

Tais pačiais metais W. A. van Gastel, J. H. MacCabe, C. D. Schubart ir kt. atliko skerspjūvio tyrimą norėdami išsiaiškinti, ar kanapių ir cigarečių rūkymas vienodai stipriai susiję su psichozinėmis pacientų patirtimis. Iš viso 1929 jauni suaugę žmonės, 18 – 30 metų amžiaus, dalyvavo internetinėje apklausoje Nyderlanduose. Gauti rezultatai parodo, kad tabako rūkymas yra toks pat stiprus ir nepriklausomas psichozinių patirčių prognozės faktorius kaip ir kasmėnesinis kanapių rūkymas [17].

10.3 Rūkymas ir pirmas psichozės epizodas

Maždaug kas antras asmuo, kuriam pirmą kartą pasireiškė psichozės simptomai, teigia vartojantis arba esantis priklausomas nuo tam tikrų medžiagų [18]. 2009 m. atliktame tyrime Michael T. Compton, Mary E. Kelley, Claire E. Ramsay ir kt. nagrinėjo kanapių, alkoholio ir tabako vartojimo prieš prasidedant psichozei sąsajas su amžiumi, kada prasidėjo prodromas, ir amžiumi, kada prasidėjo psichozė tarp pirmą kartą psichozę išgyvenančių pacientų. Rezultatai neatskleidė jokio žymaus kanapių ar tabako vartojimo poveikio psichozės pradžiai. Vartojimo dažnumo pasikeitimo prieš pasireiškiant

14

psichozės simptomams analizė parodė, kad kasdienis kanapių ar tabako rūkymas susijęs su padidėjusia psichozės simptomų pasireiškimo rizika [19].

Kitame 2009 m. atliktame tyrime Geoffrey N. Smith, Hubert Wong, G. William MacEwan ir kt. tyrinėjo veiksnius, lemiančius rūkymo pradžią tarp pacientų, kuriems pasireiškė pirmasis psichozės epizodas. Vidutinis amžius, kada tiriamieji pradėjo rūkyti, buvo reikšmingai mažesnis nei tam tikrų funkcinių nukrypimų pasireiškimo ir psichozės pradžia. Tačiau, priešingai nei tikėtasi, tarp pradėjusių rūkyti pacientų pastebėtas geresnis premorbidinis socialinis funkcionavimas nei tarp tų, kurie rūkyti nepradėjo [20].

2012 m. X. Y. Zhang, D. C. Chen, M. H. Xiu ir kt. atliko atvejo - kontrolės tyrimą, kurio metu nagrinėjo cigarečių rūkymą, psichopatologiją ir kognityvines funkcijas tarp narkotikų nevartojančių pacientų, sergančių šizofrenija, jų pirmojo psichozės epizodo metu. Ištirta 244 pacientai ir 256 sveiki asmenys, sudarę kontrolinę grupę. Rezultatai atskleidė, kad rūkymo dažnis ir kiekis nebuvo statistiškai reikšmingai didesnis tarp pirmąjį prichozės epizodą išgyvenančių pacientų, lyginant su bendra populiacija. Taip pat psichozinio spektro sutrikimų turintys rūkantys pacientai neparodė reikšmingų kognityvinių funkcijų skirtumų, lyginant su nerūkančiais pacientais. Tačiau rūkymas gali turėti kito žalingo poveikio fizinei bei psichikos sveikatai, tokio kaip didesnė pozityvių simptomų pasireiškimo tikimybė [21].

10.4 Pacientų, sergančių psichoziniais sutrikimais, rūkymo valdymas

Sergantys šizofrenija pacientai yra labai motyvuoti ir nuolat bando mesti rūkyti nepaisant jų ilgos rūkymo istorijos ir sunkios priklausomybės nuo nikotino [22]. 2007 m. beveik 40 proc. rūkančių asmenų, sergančių šizofrenija, teigė mėginę mesti rūkyti per pastaruosius metus [23].

2013 m. Tidey J W, Rohsenow D J, Kaplan G B et al. publikuotas tyrimas buvo atliktas siekiant ištirti atskirus ir kombinuotus rūkymo pakeitimo efektus, įprastą rūkymą pakeičiant mažai nikotino turinčiomis cigaretėmis arba transderminiais nikotino pleistrais. Ištirta 30 šizofrenija sergančių asmenų ir 26 sveiki rūkantys asmenys. Nustata, kad rūkantiesiems mažai nikotino turinčias cigaretes kontroliuojamo rūkymo valdymo periodu sumažėjo cigarečių poreikis, nikotino perdozavimo simptomų bei įprastai surūkomų cigarečių kiekis. Mažai nikotino turinčios cigaretės buvo gerai priimtos tiek šizofrenija sergančiųjų, tiek kontrolinės sveikų asmenų grupės, ir neturėjo įtakos psichozės simptomų pasireiškimo lygiui. Transderminis nikotinas reikšmingai sumažino cigarečių poreikį, bet įprasto rūkymo įpročių nepaveikė [24].

Yra įvairių nuomonių, ar sunkių psichikos sutrikimų turintiems pacientams derėtų uždrausti rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose. Rūkymo draudimo kritikai siūlo leisti pacientams rūkyti specialiai tam

15

skirtose vietose, apsaugant nerūkančiuosius nuo žalingo nikotino poveikio ir sudarant galimybę pacientams su rimtais psichikos sutrikimais žaloti vien tik patiems save [25]. Tačiau, pritariantys draudimui rūkyti psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, užginčija, kad specialiai rūkymui įkurtos vietos siunčia žinutę, jog rūkymas yra priimtinas žmonėms, turintiems rimtų psichikos sutrikimų [26]. Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Australijoje labai iš lėto ir nenuosekliai, tačiau įgyvendinamas draudimas rūkyti tokio profilio įstaigose [27, 28].

16

11.

TYRIMO METODIKA

11.1 Tyrimo planavimas (organizavimas)

Tyrimas pradėtas 2016 metų rugsėjo mėnesį, baigtas 2017 metų kovo mėnesį, vykdytas dviem etapais. Pirmojo etapo metu buvo renkama ir analizuojama su darbo tema susijusi literatūra, sudarytas sociodemografinis klausimynas. Iš viso išanalizuotos ir cituotos 28 mokslinės publikacijos. Iš jų – 22 (79 proc.) ne senesnės nei 10 metų. Pasirinkta tiriamųjų populiacija – psichozinio spektro sutrikimais sergantys pacientai bei tyrimo atlikimo vieta – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Psichiatrijos klinika. Gautas Bioetikos komiteto leidimas tiriamajam darbui vykdyti. Antrojo etapo metu pacientams buvo išdalintos pirmajame etape paruoštos anketos, analizuojami, vertinami ir sisteminami jų rezultatai, formuluojamos išvados.

11.2 Tyrimo objektas

Tyrimo objektas - priklausomybės nikotinui sąsajos su sociodemografiniais veiksniais sergant psichoziniais sutrikimais.

11.3 Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis)

Pasirinkta tiriamųjų populiacija - psichozinio spektro sutikimais sergantys pacientai. Sudaryta paprastoji atsitiktinė imtis – atsitiktinės atrankos būdu atrinkta 150 pacientų, stacionarizuotų LSMUL Kauno Klinikų Psichiatrijos klinikoje dėl endogeninių psichozinio spektro psichikos sutrikimų septynių mėnesių laikotarpiu. Visi tiriamieji pasirašė tiriamojo asmens sutikimo formą.

11.4 Tyrimo metodai

Pasirinktas tyrimo metodas – atsitiktinė pacientų atranka ir standartizuota anketinė apklausa. Apklausą sudarė autorės sukurtas sociodemografinis klausimynas, anamnezė ir klinikiniam naudojimui bei mokslinei veiklai pritaikyti klausimynai. Priklausomybei nuo nikotino įvertinti - Fagerstromo

17

(Fagerström) testas priklausomybei nuo nikotino nustatyti, gyvenimo kokybei įvertinti – Gyvenimo kokybės klausimynas “PSO-GK trumpas”.

Sociodemografinis klausimynas skirtas įvertinti tiriamųjų lytį, amžių, išsilavinimą, šeiminę padėtį ir darbinę veiklą.

Anamnezės klausimynas sudarytas siekiant išsiaiškinti, ar respondentas rūko, kiek metų rūko ir kodėl. Fagerstromo (Fagerström) testas priklausomybei nuo nikotino nustatyti (Fagerström Test For Nicotine

Dependence) 1978 m. sukurtas švedų mokslininko Karl – Olov Fagerström, 1991 m. modifikuotas Todd

Haetherton ir kitų. Testas skirtas nustatyti fizinę priklausomybę nuo nikotino. Testą sudaro 10 klausimų, sukurtų įvertinti surūkomų cigarečių kiekį, potraukį rūkyti bei priklausomybę. Klausimai, turintys atsakymo variantus taip/ne vertinami 0 ir 1 balais, o turintys kelis atsakymo variantus klausimai vertinami nuo 0 iki 3 balų. Gautų balų skaičius susumuojamas, suma įvertinama. Kuo didesnė balų suma, tuo sunkesnė paciento fizinė priklausomybė nikotinui. 1 – 3 balai parodo lengvą, 4 – 6 balai - vidutinę, o 7 – 10 balų – sunkią priklausomybę nuo nikotino. Testo pavyzdys pridedamas priede Nr. 1.

Gyvenimo kokybės klausimynas “PSO-GK trumpas” (WHOQOL – BREF) – tai sutrumpinta WHOQOL

– 100 klausimyno, sukurto įvertinti gyvenimo kokybę tarpkultūriniu mastu, versija. Klausimynas leidžia

išsamiai įvertinti kiekvieną gyvenimo aspektą, susijusį su jo kokybe. Klausimai suskirstyti į keturis blokus, apibūdinančius kiekvieną gyvenimo aspektą: fizinės sveikatos (kasdienė veikla, priklausomybė nuo vaistinių medžiagų ir medicinos pagalbos, energingumas ir nuovargis, judrumas, skausmas ir diskomfortas, miegas ir poilsis, darbingumas), psichologinį (kūno vaizdinys ir išvaizda, neigiami jausmai, teigiami jausmai, savigarba, dvasingumas/ religingumas/ asmeniniai įsitikinimai, mąstymas, mokymasis, atmintis ir koncentracija), socialinių santykių (asmeniniai santykiai, socialinė parama, lytinis aktyvumas) ir aplinkos (finansiniai ištekliai, laisvė, fizinis saugumas ir apsauga, sveikatos ir socialinės priežiūros prieinamumas ir kokybė, namų aplinka, galimybės įgyti naujos informacijos ir įgūdžių, rekreacijos galimybės/ laisvalaikio veikla, fizinė aplinka (tarša/ triukšmas/ eismas/ klimatas), transportas). Taip pat du elementai vertinami atskirai: vienas iš jų nagrinėja individo bendrą savo gyvenimo kokybės suvokimą, kitas – individo bendrą savo sveikatos suvokimą. Kiekvieno gyvenimo aspekto rezultatai vertinami atskirai. Klausimai įvertinti 1 – 5 balais. Kiekvienoje srityje vidutinis balų skaičius naudojamas apskaičiuoti atskiro gyvenimo aspekto rezultatą. Tuomet balų vidurkiai yra dauginami iš 4. Taip sudaroma galimybė gautus rezultatus lyginti su WHOQOL – 100 klausimyno rezultatais. Kuo aukštesnis rezultatas, tuo geriau individas vertina savo gyvenimo kokybę. Klausimyno pavyzdys pridedamas priede Nr. 2.

18

11.5 Duomenų analizės metodai

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant „Microsoft Office Excel 2013“ ir statistinės duomenų analizės „SPSS 22” (Statistical Package for Social Sciences 22 for Windows) programas. Aprašomajai kiekybinių požymių statistikai naudotas aritmetinis vidurkis (x̄) ± standartinis nuokrypis (SD). Kiekybiniai požymiai į tam tikras grupes suskirstyti pagal medianą (Md). Įvertinti požymių pasikartojimo dažniai (proc.). Požymių analizei buvo tikrintos hipotezės apie požymių dažnių ir vidurkių skirtumus bei požymių tarpusavio priklausomybę. Pasirinkta statistinio patikimumo reikšmė lygi 0,05 (p=0,05). Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumas vertintas pagal χ2 (chi kvadrato) kriterijų. Koreliacinio ryšio stiprumui apskaičiuoti naudotas Pirsono koreliacijos koeficientas (r). Kai r<0,5 – silpna koreliacija, 0,5<r<0,7 – vidutinė koreliacija, r>0,7 – stipri koreliacija. Rezultatuose nurodytas statistinių hipotezių reikšmingumas (p>0,05 – statistiškai nereikšminga, p<0,05 – statistiškai reikšminga).

19

12.

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

12.1 Tiriamųjų sociodemografiniai duomenys

Pagal gautus anketinės apklausos duomenis įvertintas tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį, amžių, išsilavinimą, šeiminę padėtį ir darbinę veiklą. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sociodemografinius duomenis pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sociodemografinius duomenis

Kintamieji Absoliutūs skaičiai (abs. sk.) Procentai (proc.) 1. Lytis: Moterys Vyrai 88 62 58,7 41,3 2. Amžius (x̄ ± SN): Bendras Moterys Vyrai 38,38 ± 16,66 39,24 ± 16,75 37,16 ± 16,61 3. Išsilavinimas: Pradinis Pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Profesinis 5 23 45 25 46 6 3,3 15,3 30 16,7 30,7 4 4. Šeiminė padėtis: Vienišas/a

Turi gyvenimo draugą/ę, bet nėra susituokęs Susituokęs/usi Išsiskyręs/usi Našlys/ė 75 11 44 11 9 50 7,3 29,3 7,3 6

20

5. Darbinė veikla: Studijuoja

Dirba pilną darbo dieną Dirba nepilną darbo dieną

Nustatytas nedarbingumas ar dalinis darbingumas Bedarbis Pensija 24 29 12 35 76 9 16 19,3 8 23,3 50,7 6

Tyrime dalyvavo 150 respondentų. Pagal lytį ir amžių pacientai pasiskirstę panašiai. Daugiau tiriamųjų turi vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą. Pusė respondentų yra vieniši, o beveik 30 proc. – susituokę. Daugiau nei pusė tiriamųjų – bedarbiai.

12.2 Priklausomybės nikotinui sąsajos su sociodemografiniais veiksniais

Rūkančių tiriamųjų yra 67 (44,7 proc.), nerūkančių – 83 (55,3 proc.). Moterų rūko 43 (48,9 proc.), vyrų – 24 (38,7 proc.). Rūkančių tiriamųjų priklausomybė nikotinui vertinta pagal standartizuotą Fagerstromo (Fagerström) testą priklausomybei nuo nikotino nustatyti. Taip pat tiriamųjų klausta, kiek metų jie rūko (metais) ir kodėl. Visi rūkantys tiriamieji rūko 6,07 ± 8,89 m., tarp jų moterys – 6,42 ± 8,44 m., vyrai – 5,58 ± 9,56 m. Priklausomybės nuo nikotino sąsajos su sociodemografiniais rodmenimis pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė Priklausomybės nuo nikotino sąsajos su sociodemografiniais rodmenimis

Sociodemografinis rodmuo

Priklausomybė nuo nikotino Lengva n (proc.) Vidutinė n (proc.) Sunki n (proc.) 1. Lytis: Moterys Vyrai Viso 19 (44,2) 9 (37,5) 28 (41,8) 15 (34,9) 6 (25,0) 21 (31,3) 9 (20,9) 9 (37,5) 18 (26,9) 2. Amžius (metais): <30 ≥ 30 17 (50,0) 11 (33,3) 2 (5,9) 19 (57,6) 15 (44,1) 3 (9,1)

21 3. Išsilavinimas: Pradinis + pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Profesinis 0 (0,0) 15 (78,9) 0 (0,0) 10 (45,5) 3 (100,0) 6 (50,0) 1 (5,3) 8 (72,7) 6 (27,3) 0 (0,0) 6 (50,0) 3 (15,8) 3 (27,3) 6 (27,3) 0 (0,0) 4. Šeiminė padėtis: Vienišas/a

Turi gyvenimo draugą/ę, bet nėra susituokęs Susituokęs/usi Išsiskyręs/usi Našlys/ė 22 (62,9) 3 (27,3) 0 (0,0) - 3 (33,3) 7 (20,0) 2 (18,2) 6 (50,0) - 6 (66,7) 6 (17,1) 6 (54,5) 6 (50,0) - 0 (0,0) 5. Darbinė veikla: Studijuoja

Studijuoja + Nustatytas nedarbingumas ar dalinis darbingumas

Dirba pilną darbo dieną Dirba nepilną darbo dieną

Dirba nepilną darbo dieną + Nustatytas nedarbingumas ar dalinis darbingumas

Bedarbis + Nustatytas nedarbingumas ar dalinis darbingumas Bedarbis Pensija 9 (75,0) 3 (100,0) 3 (33,3) 3 (50,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 10 (45,5) - 0 (0,0) 0 (0,0) 3 (33,3) 3 (50,0) 0 (0,0) 6 (50,0) 9 (40,9) - 3 (25,0) 0 (0,0) 3 (33,3) 0 (0,0) 3 (100,0) 6 (50,0) 3 (13,6) - 6. Rūkymo stažas (metais):

< 12 ≥ 12 20 (58,8) 8 (24,2) 7 (20,6) 14 (42,4) 7 (20,6) 11 (33,3) Kas antras rūkantis vyras iki 30 metų amžiaus statistiškai reikšmingai turi lengvą, o 30 ir daugiau metų amžiaus – vidutinę priklausomybę nuo nikotino (p=0,017). Daugiau nei pusė tirtų moterų statistiškai reikšmingai turi vidutinę priklausomybę nuo nikotino (p=0,001). Daugiau nei pusė pradinį arba pagrindinį išsilavinimą turinčių vyrų statistiškai reikšmingai turi vidutinę priklausomybę ir visi, vidurinį išsilavinimą turintys vyrai – lengvą priklausomybę nuo nikotino (p=0,001). Moterų tarpe visos respondentės, turinčios pradinį ir pagrindinį išsilavinimą, bei kas antra, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, statistiškai reikšmingai turi vidutinę priklausomybę, o visos, profesinį išsilavinimą turinčios, bei kas

22

antra, turinti vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą – lengvą priklausomybę nuo nikotino (p=0,009). Statistiškai reikšmingai daugiau nei pusė vienišų moterų turi lengvą, o daugiau nei pusė susituokusių moterų – vidutinę priklausomybę nuo nikotino (p=0,031). Vyrų tarpe statistiškai reikšmingai daugiau nei pusė vienišų respondentų turi lengvą, o visi, turintys gyvenimo draugą/ę arba susituokę – sunkią priklausomybę nuo nikotino (p=0,001). Visi studijuojantys tiriamieji vyrai statistiškai reikšmingai turi lengvą priklausomybę, visi dirbantys nepilną darbo dieną, kuriems nustatytas dalinis darbingumas – sunkią, o visi bedarbiai, kuriems nustatytas nedarbingumas ar dalinis darbingumas – vidutinę arba sunkią priklausomybę nuo nikotino (p=0,004). Visos studijuojančios moterys, kurioms nustatytas nedarbingumas ar dalinis darbingumas, statistiškai reikšmingai turi lengvą priklausomybę, visos dirbančios nepilną darbo dieną – lengvą arba vidutinę, o visos bedarbės, kurioms nustatytas nedarbingumas ar dalinis darbingumas – vidutinę arba sunkią priklausomybę nuo nikotino (p=0,038). Kas trečias, rūkantis ilgiau nei 12 metų pacientas, sergantis psichozinio spektro psichikos sutrikimais, yra statistiškai reikšmingai priklausomas nuo nikotino (p=0,014). Beveik visi vyrai, rūkantys 12 metų ir daugiau statistiškai reikšmingai turi vidutinę ar sunkią priklausomybę nuo nikotino (p=0,017). Tarp moterų statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (p=0,235).

2010 m. Rafael Segarra, Arantzazu Zabala, Jose Ignacio Eguíluz ir kt. atliktame tyrime jokių reikšmingų skirtumų tarp rūkančių ir nerūkančių pacientų, atsižvelgiant į sociodemografinius veiksnius, nepastebėta [6]. Mūsų tyrimo metu reikšmingų skirtumų tarp rūkančių ir nerūkančių pacientų, atsižvelgiant į lytį, nepastebėta taip pat, o atsižvelgiant į kitus sociodemografinius veiksnius, rūkančių pacientų grupė su nerūkančių pacientų grupe lyginta nebuvo.

2013 m. Nadine Petrovsky, Ulrich Ettinger, Boris B. Quednow atliktame tyrime dalyvavo 22 nuo psichozės kenčiantys pacientai (12 rūkančių ir 10 – ne) ir 26 sveiki kontrolinės grupės tiriamieji (14 rūkančių ir 12 – ne). Atsižvelgiant į pakmečius, rezultatai rūkančių pacientų grupėje ir rūkančių asmenų kontrolinėje grupėje nesiskyrė. Tačiau rūkančių pacientų grupėje FNDT balas buvo daugiau nei dvigubai didesnis negu rūkančių sveikų tiriamųjų grupėje [9]. Tuo tarpu mūsų tyrimo metu nustatyta, kad kas antras rūkantis vyras iki 30 metų amžiaus statistiškai reikšmingai turi lengvą, o 30 ir daugiau metų amžiaus – vidutinę priklausomybę nuo nikotino (p=0,017), taip pat daugiau nei pusė tirtų moterų statistiškai reikšmingai turi vidutinę priklausomybę nuo nikotino (p=0,001). Tai parodo, kad maždaug kas antras pacientas, kuriam pasireiškia psichozinio spektro sutrikimai, yra priklausomas nuo nikotino. Atsižvelgiant į rūkymo stažą nustatyta, kad beveik visi vyrai, rūkantys 12 metų ir daugiau, statistiškai reikšmingai turi vidutinę ar sunkią priklausomybę nuo nikotino (p=0,017), tačiau šiame tyrime kontrolinė sveikų rūkančių asmenų grupė nedalyvavo, todėl palyginti rezultatų su aukščiau aptarto tyrimo rezultatais galimybės nebuvo.

2013 m. paskelbtame Kanados kohortiniame tyrime Wayne K. deRuiter, Chiachen Cheng, Margaret Gehrs ir kt. nagrinėjo tam tikrų medžiagų vartojimo ir rūkymo elgesio modelius tarp 151 pirmąjį

23

psichozės epizodą išgyvenančio paciento. Iš jų 42,9 proc. buvo kasdien rūkantys ir 8,6 proc. – rūkantys retkarčiais. Pastebėta, kad aukštesnis išsilavinimas susijęs su mažesniu šansu, kad pacientas rūko [10]. Tuo tarpu mūsų tyrimo metu nustatyta, kad rūkantys pacientai, turintys ne mažesnį nei vidurinis išsilavinimas, turi lengvą priklausomybę nuo nikotino, o pacientai, turintys žemesnį nei vidurinis išsilavinimas, dažniau kenčia nuo vidutinės priklausomybės. Taigi gauti rezultatai minėto tyrimo išvadoms neprieštarauja.

Įvertintas rūkymo priežasčių pasiskirstymas, atsižvelgiant į nustatytą psichikos sutrikimą (pateiktas 3 lentelėje).

3 lentelė Rūkymo priežastys, atsižvegiant į diagnozę

Rūkymo priežastis Diagnozė Šizofrenija n (proc.) Šizotipinis sutrik. n (proc.) Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrik. n (proc.) Šizoafektinis sutrikimas n (proc.) 1. Rūkymas numalšina nerimą ir stresą, padeda atsipalaiduoti 17 (65,4) 6 (66,7) 3 (50,0) 24 (92,3) 2. Rūkydamas jaučiu mažiau nepageidaujamo vaistų poveikio 3 (11,5) 6 (66,7) 0 (0,0) 3 (11,5) 3. Rūkydamas tampu aktyvesnis, emocingesnis 9 (34,6) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 4. Rūkymas padeda pritapti prie aplinkinių

3 (11,5) 0 (0,0) 0 (0,0) 1 (3,8) 5. Rūkau be jokios

aiškios priežasties

3 (11,5) 3 (33,3) 3 (50,0) 0 (0,0)

Iš viso tyrime dalyvavo 71 (47,3 proc.) tiriamasis, kuriam nustatyta šizofrenijos diagnozė, 9 (6,0 proc.) nustatyta šizotipinio sutrikimo diagnozė, 3 (2,0 proc.) – nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai, 30 (20,0 proc.) – ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai, 37 (24,7 proc.) – šizoafektinio sutrikimo diagnozė. Sergančiųjų šizofrenija arba šizoafektiniu sutrikimu tarpe didžiajai daliai respondentų rūkymas numalšina stresą ir nerimą, padeda atsipalaiduoti. Dauguma asmenų, kenčiančių nuo šizotipinio

24

sutrikimo, rūkydami jaučia mažiau nepageidaujamo vaistų poveikio arba rūkymas jiems padeda atsipalaiduoti, numalšina nerimą ir stresą. Asmenų, sergančių ūminiais ir praeinančiais psichoziniais sutrikimais, grupėje pusei respondentų rūkymas numalšina nerimą ir stresą bei padeda atsipalaiduoti, o likusi pusė rūko be jokios aiškios priežasties. Rūkančių tiriamųjų, kuriems diagnozuoti nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai, tyrime nebuvo.

12.3 Rūkančių ir nerūkančių pacientų gyvenimo kokybė

Rūkančių ir nerūkančių pacientų gyvenimo kokybė vertinta pagal Gyvenimo kokybės klausimyną “PSO-GK trumpas”.

Pradinį arba pagrindinį išsilavinimą turintys respondentai statistiškai reikšmingai blogiau vertina psichologinį savo gyvenimo aspektą, socialinius santykius ir aplinką nei aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai (p=0,032). Tarp jų - rūkantys blogiau vertina psichologinį gyvenimo aspektą ir aplinką, o nerūkantys – socialinius santykius bei aplinką (p=0,016). Nerūkančios moterys statistiškai reikšmingai geriau vertina savo socialinius santykius nei rūkančios, tuo tarpu rūkantys vyrai statistiškai reikšmingai savo socialinius santykius vertina blogiau nei nerūkantys (p=0,036). Vieniši rūkantys tiriamieji statistiškai reikšmingai geriau vertina savo fizinę sveikatą nei nerūkantys (p=0,017), tuo tarpu susituokę nerūkantys asmenys savo fizinę sveikatą vertina geriau nei rūkantys (p=0,048). Rūkantys ir dirbantys pilną darbo dieną respondentai statistiškai reikšmingai geriau vertina savo socialinius santykius (p=0,022) ir aplinką (p=0,016) nei nerūkantys. Rūkantys ir dirbantys pilną darbo dieną pacientai statistiškai reikšmingai blogiau vertina savo fizinę sveikatą (p=0,005) ir psichologinį gyvenimo aspektą (p=0,029). Tuo tarpu rūkantys bedarbiai statistiškai reikšmingai blogiau vertina savo socialinius santykius (p=0,043) bei aplinką (p=0,002) nei nerūkantys. Tarp nerūkančių tiriamųjų didėjant amžiui, gerėja psichologinio savo gyvenimo aspekto vertinimas - statistiškai reikšminga vidutiniškai stipri koreliacija (r=0,56). Tarp rūkančių tiriamųjų didėjant amžiui, blogėja savo fizinės sveikatos vertinimas - statistiškai reikšminga vidutiniškai stipri atvirkštinė koreliacija (r=-0,62).

Apibendrinant, tiek rūkantys, tiek nerūkantys respondentai, turintys aukštesnį išsilavinimą, savo gyvenimo kokybę vertina geriau. Nerūkantys tiriamieji savo socialinius santykius vertina geriau nei rūkantys. Vieniši rūkantys asmenys savo fizinę sveikatą vertina geriau nei nerūkantys, o poroje gyvenantys – atvirkščiai. Rūkantys bedarbiai savo socialinius santykius ir aplinką vertina blogiau nei nerūkantys, o dirbantys pilną darbo dieną rūkantys asmenys – geriau nei nerūkantys.

25

13.

IŠVADOS

1. Nustatyta, kad hospitalizuoti dėl psichozinio spektro sutrikimų tiriamieji pagal lytį ir amžių pasiskirstę panašiai. Dauguma tiriamųjų turi vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą. Pusė respondentų yra vieniši, kita pusė – susituokę, turintys gyvenimo draugą/ę, išsiskyrę arba našliai. Pusė tiriamųjų yra bedarbiai, o likę studijuoja, dirba pilną arba nepilną darbo dieną, turi nustatytą nedarbingumą ar dalinį darbingumą arba gauna pensiją.

2. Sociodemografiniai veiksniai, tokie kaip išsilavinimas, šeiminė padėtis ir darbinė veikla, turi įtakos priklausomybės nuo nikotino sunkumo laipsniui psichozinio spektro psichikos sutrikimais sergančių asmenų tarpe.

3. Rūkančių ir nerūkančių pacientų gyvenimo kokybė įvairiais aspektais (fizinės sveikatos, psichologiniu, socialinių santykių bei aplinkos) skiriasi sąsajose su sociodemografiniais veiksniais.

26

14.

DARBO TRŪKUMAI

1. Maža tiriamųjų imtis.

2. Tyrimo metu rūkančių ir nerūkančių respondentų gyvenimo kokybė vertinta neatsižvelgiant į jų psichozinio spektro sutrikimo eigą, paskirtą gydymą bei jo efektyvumą. Kadangi šie veiksniai gali turėti reikšmingos įtakos pacientų gyvenimo kokybei, būtų tikslinga tai įvertinti.

27

15.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Gydytojams klinikinėje praktikoje rekomenduojame atsižvelgti į tai, ar psichozinio spektro sutrikimais sergantis pacientas rūko, bei įvertinti jo sociodemografinius duomenis, nes visa tai gali turėti įtakos paciento gyvenimo kokybei.

28

16.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Krishnadas R, Jauhar S, Telfer S et al. Nicotine dependence and illness severity in schizophrenia. The British Journal of Psychiatry. 2012; 201, 306-312.

2. Lasser K, Boyd JW, Woolhandler S, et al. Smoking and mental illness: a population-based prevalence study. JAMA. 2000; 284:2606-2610.

3. De Leon J, Dadvand M, Canuso C, et al. Schizophrenia and smoking: an epidemiological survey in a state hospital. Am J Psychiatry. 1995; 152:453-455.

4. Dervaux A, Laqueille X. Smoking and schizophrenia: epidemiological and clinical features. Encephale. 2008; 34(3):299-305.

5. Gurillo P, Jauhar S, Murray R M, MacCabe J H. Does tobacco use cause psychosis? Systematic review and meta-analysis. Lancet Psychiatry. 2015; 2:718-25.

6. Segarra R, Zabala A, Eguíluz J I et al. Cognitive performance and smoking in first-episode psychosis: the self-medication hypothesis. Eur Arch Psychiatry Clin Neurosci.2011; 261:241-250.

7. Durany N, Zöchling R, Boissl KW, et al. Human post-mortem striatal a4b2 nicotinic acetylcholine receptor density in schizophrenia and Parkinson's syndrome. Neurosci Lett. 2000; 287:109-112.

8. Lawrence NS, Ross TJ, Stein EA. Cognitive mechanisms of nicotine on visual attention. Neuron. 2002; 36:539-548.

9. Van Gastel W A, MacCabe J H, Schubart C D et al. Cigarette smoking and cannabis use are equally strongly associated with psychotic-like experiences: a cross-sectional study in 1929 young adults. Psychological Medicine. 2013; 43, 2393-2401.

10. Addington J, &Addington D.Patterns. Predictors and impact of substance use in early psychosis: A longitudinal study. Acta Psychiatrica Scandinavia. 2007; 115(4), 304-309.

11. Green MF, Kern RS, Heaton RK. Longitudinal studies of cognition and functional outcome in schizophrenia: Implications for MATRIC. Schizoph Res. 2004; 72:41-51.

12. De Beaurepaire R, Rat P, Beauverie P et al. Is smoking linked to a positive symptoms in acutely ill psychiatric patients? Nord J Psychiatry. 2012; 66:225-231.

13. Zhang X Y, Chen D C, Xiu M H et al. Cigarette smoking, psychopathology and cognitive function in first-episode drug-naive patients with schizophrenia: a case-control study. Psychological Medicine. 2013; 43, 1651-1660.

29

14. Cooper J, Mancuso S G, Borland R et al. Tobacco smoking among people living with a psychotic illness: The second Australian survey of psychosis. Australian & New Zealand Journal of Psychiatry. 2012; 46(9) 851-863.

15. Hahn A, Harvey A N, Concheiro-Guisan M et al. A test of the cognitive self-medication hypothesis of tobacco smoking in schizophrenia. Biol Psychiatry. 2013.

16. Zullino D F, Manghi R, Rathelot T et al. Cannabis causes schizophrenia? So does nicotine. Addiction Research and Theory. 2010; 18(6): 601-605.

17. Addington J, Case N, Saleem M M et al. Substance use in clinical high risk for psychosis: a review of the literature. Early Intervention in Psychiatry. 2013.

18. Petrovsky N, Ettinger U, Quednow B B et al. Nicotine enchances antisaccade performance in schizophrenia patients and healthy controls. International Journal of Neuropsychopharmacology. 2013; 16, 1473-1481.

19. DeRuiter W K, Cheng C, Gehrs M et al. Substance abuse and smoking among a Canadian cohort of first episode psychosis patients. Community Mental Health J. 2013.

20. Compton M T, Kelley M E, Ramsay C E et al. Association of pre-onset cannabis, alcohol, and tobacco use with age at onset of prodrome and age at onset of psychosis in first-episode patients. Am J Psychiatry. 2009; 166:1251-1257.

21. Smith G N, Wong H, MacEwan G W et al. Predictors of starting to smoke cigarettes in patients with first episode psychosis. Elsevier. 2009; 258-264.

22. Evins A, Cather C, Rigotti N, et al. Two-year follow up of a smoking cessation trial in patients with schizophrenia: increased rates of smoking cessation and reduction. J Clin Psychiatry. 2004; 65:307-311.

23. McCave A K, Whitney N, Thorne S et al. Adult tobacco survey – 19 states, 2003-2007, MMWR. Surveillance Summaries: Morbidity and Mortality Weekly Report. 2010; 59, 1-75.

24. Tidey J W, Rohsenow D J, Kaplan G B at al. Separate and combined effects of very low nicotine cigarettes and nicotine replacement in smokers with schizophrenia and controls.

Oxford Journal. 2013; 121-129.

25. Chapman S. A complete smoking ban in psychiatric hospitals is ethically wrong. BMJ. 2015; 351:h6288.

26. Arnott D, Wessely S, Fitzpatrick M. Should psychiatric hospitals completely ban smoking? BMJ. 2015; 351:h5654.

27. Wye PM, Bowman JA, Wiggers JH et al. Smoking restrictions and treatment for smoking: policies and procedures in psychiatric impatient units in Australia. Psychiatr Serv. 2009; 60:100-07.

30

28. McAllister M, Halliday L, Jobson H et al. A mountain not too high to climb: a qualitative study exploring facilitators and barriers to smoking cessation in a regional mental health service. Adv Ment Health. 2015; 14:26-37.

31

17.

PRIEDAI

Priedas Nr. 1

Fagerstromo (Fagerström) testas priklausomybei nuo nikotino nustatyti

Atsakykite į šiuos klausimus pažymėdami atsakymą, kuris geriausiai apibūdina Jūsų elgesį arba požiūrį į nikotino vartojimą.

1. Kada pabudęs ryte surūkote pirmąją cigaretę?

Per 5min Po 6-30 min Po 31-60 min Po 60 min 3 2 1 0

2. Ar Jums sunku nerūkyti tose vietose, kur rūkyti draudžiama? Taip Ne

1 0

3. Kelintos cigaretės Jums sunkiausia atsisakyti? Pirmosios rytą Bet kurios kitos 1 0

4. Kiek cigarečių surūkote per dieną?

31 21-30 11-20 10 3 2 1 0

5. Ar pabudęs per pirmąsias valandas rūkote daugiau negu kitu dienos metu? Taip Ne

1 0

6. Ar rūkote, kai sergate ir didesnę dalį dienos praleidžiate lovoje? Taip Ne

32

Priedas Nr. 2

Gyvenimo kokybės klausimynas „PSO-GK trumpas“

Šiame klausimyne teiraujamasi apie kai kuriuos nusiskundimus sveikata bei šių nusiskundimų stiprumą ir dažnumą per paskutinę savaitę, taip pat apie Jūsų gyvenimo kokybę, sveikatą bei kitas Jūsų gyvenimo sritis.

1.(G1) Kaip vertinate savo gyvenimo kokybę?

Labai bloga Bloga Nei bloga, nei gera Gera Labai gera 1 2 3 4 5 2.(G4) Ar esate patenkinta(s) savo sveikata?

Labai nepatenkintas Nepatenkintas Nei patenkintas, nei nepatenkintas 1 2 3

Patenkintas Labai patenkintas 4 5

Prašome nurodyti, kiek paminėtų dalykų patyrėtė per pastarąją savaitę.

3. (F1.4) Ar labai skausmas kūne trukdo jums atlikti tai, ką manote esant reikalinga? Visiškai ne Šiek tiek Vidutiniškai Labai Ypatingai

1 2 3 4 5

4. (F11.3) Ar jums reikia daug medicininės pagalbos, kad galėtumėte gyventi įprastą gyvenimą? Visiškai ne Šiek tiek Vidutiniškai Labai Ypač daug

1 2 3 4 5 5.(F4.1) Ar džiaugiatės gyvenimu?

Visiškai ne Šiek tiek Vidutiniškai Labai Ypatingai 1 2 3 4 5 6. (F24.2) Ar jūsų gyvenimas prasmingas?

Visiškai ne Šiek tiek Vidutiniškai Labai Ypatingai 1 2 3 4 5 7. (F5.3) Ar pajėgiate susikaupti?

Visiškai ne Šiek tiek Vidutiniškai Labai gerai Ypač gerai; 1 2 3 4 5

33

8. (F16.1) Ar kasdieniniame gyvenime jaučiatės saugus(i)? Visiškai ne Šiek tiek Vidutiniškai Labai Ypatingai 1 2 3 4 5 9. (F22.1) Ar jūsų fizinė aplinka yra palanki jūsų sveikatai? Visiškai ne Šiek tiek Vidutiniškai Labai Ypatingai 1 2 3 4 5

Toliau klausiama ar Jums pavyko visiškai (iki galo) atlikti tam tikrus veiksmus. Klausiama apie pastarąją savaitę.

10. (F2.1) Ar jums pakanka energijos kasdieniniam gyvenimui? Visiškai ne Iš dalies Vidutiniškai Apskritai taip Visiškai 1 2 3 4 5 11. (F7.1) Ar jus patenkina jūsų išvaizda?

Visiškai ne Iš dalies Vidutiniškai Apskritai taip Visiškai 1 2 3 4 5 12. (F18.1) Ar jums pakanka pinigų jūsų poreikiams patenkinti? Visiškai ne Iš dalies Vidutiniškai Apskritai taip Visiškai 1 2 3 4 5

13. (F20.1) Ar jums prieinama informacija, reikalinga kasdieniniame gyvenime? Visiškai ne Iš dalies Vidutiniškai Apskritai taip Visiškai

1 2 3 4 5 14. (F21.1) Ar turite laisvalaikio, kurį galite praleisti kaip tinkami? Visiškai ne Iš dalies Vidutiniškai Apskritai taip Visiškai 1 2 3 4 5 15. (F9.1) Ar galite laisvai judėti?

Labai blogai Blogai Nei blogai, nei gerai Gerai Labai gerai 1 2 3 4 5

Toliau klausiama apie tai, ar jautėtės patenkintas, laimingas įvairiais požiūriais pastarąją savaitę. 16. (F3.3)Ar esate patenkinta(s) savo miegu?

Labai nepatenkintas Nepatenkintas Nei patenkintas, nei nepatenkintas 1 2 3

Patenkintas Labai patenkintas 4 5

34

17. (F10.3) Ar esate patenkinta(s) savo sugebėjimu atlikti kasdieninius darbus? Labai nepatenkintas Nepatenkintas Nei patenkintas, nei nepatenkintas 1 2 3

Patenkintas Labai patenkintas 4 5

18. (F12.4) Ar esate patenkinta(s) savo darbingumu?

Labai nepatenkintas Nepatenkintas Nei patenkintas, nei nepatenkintas 1 2 3

Patenkintas Labai patenkintas 4 5

19. (F6.3) Ar esate patenkinta(s) savimi?

Labai nepatenkintas Nepatenkintas Nei patenkintas, nei nepatenkintas 1 2 3

Patenkintas Labai patenkintas 4 5

20. (F13.3) Ar esate patenkinta(s) savo santykiais su kitais žmonėmis? Labai nepatenkintas Nepatenkintas Nei patenkintas, nei nepatenkintas 1 2 3

Patenkintas Labai patenkintas 4 5

21. (F15.3) Ar esate patenkinta(s) savo seksualiniu gyvenimu?

Labai nepatenkintas Nepatenkintas Nei patenkintas, nei nepatenkintas 1 2 3

Patenkintas Labai patenkintas 4 5

22. (F14.4) Ar esate patenkinta(s) savo draugų palaikymu?

Labai nepatenkintas Nepatenkintas Nei patenkintas, nei nepatenkintas 1 2 3

Patenkintas Labai patenkintas 4 5

23. (F17.3) Ar esate patenkinta(s) savo gyvenimo sąlygomis?

Labai nepatenkintas Nepatenkintas Nei patenkintas, nei nepatenkintas 1 2 3 Patenkintas Labai patenkintas

35

24. (F19.3) Ar esate patenkinta(s) sveikatos paslaugų prieinamumu? Labai nepatenkintas Nepatenkintas Nei patenkintas, nei nepatenkintas 1 2 3

Patenkintas Labai patenkintas 4 5

25. (F23.3) Ar jūs patenkinta(s) savo transporto priemonėmis?

Labai nepatenkintas Nepatenkintas Nei patenkintas, nei nepatenkintas 1 2 3

Patenkintas Labai patenkintas 4 5

Toliau klausiama apie Jūsų patyrimą ir kaip dažnai tai buvo. Klausiama apie pastarąją savaitę. 26. (F8.1) Ar dažnai jus užvaldo neigiami jausmai: prasta nuotaika, neviltis, nerimas, depresija? Niekada Retai Gan dažnai Labai dažnai Visą laiką