LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Saulius Širvinskas
X LIGONINĖS MEDICINOS DARBUOTOJŲ NUOMONĖS APIE SAVO
SVEIKATĄ IR DARBO APLINKOS SĄLYGAS VERTINIMAS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas:
...dr. Rytė Giedrikaitė
...
TURINYS
SANTRAUKA... 3
SUMMARY... 4
SANTRUMPOS... 5
ĮVADAS... 6
1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 7
2. LITERATŪROS APŽVALGA... 8
2.1. Sveikatos priežiūros darbuotojų ir jų darbo aplinkos pagrindiniai aspektai... 8
2.2. Sveikatos priežiūros darbuotojų aplinkoje esantys darbo aplinkos veiksniai ir jų poveikis sveikatai... 9
2.2.1. Fizikinių veiksnių keliama rizika sveikatos priežiūros darbuotojams…….……….. 9
2.2.2. Cheminių veiksnių keliama rizika sveikatos priežiūros darbuotojams……….. 13
2.2.3. Biologinių veiksnių keliama rizika sveikatos priežiūros darbuotojams……..………….. 15
2.2.4. Ergonominių veiksnių keliama rizika sveikatos priežiūros darbuotojams………….…… 17
2.2.5. Psichosocialinių veiksnių keliama rizika sveikatos priežiūros darbuotojams……….….. 19
2.3. Sveikatos priežiūros darbuotojų pasitenkinimas darbu ir jo svarba sveikatos sektoriuje…… 21
3. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA... 25
3.1. Tyrimo eiga ir imtis... 25
3.2. Statistinės analizės metodai... 26
3.3. Tiriamųjų charakteristikos... 26
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 28
4.1. Medicinos darbuotojų nuomonės apie savo sveikatą vertinimas... 28
4.2. Medicinos darbuotojų darbo aplinkos subjektyvus vertinimas……… 36
4.3. Medicinos darbuotojų nuomonės apie darbo aplinkos sąlygų poveikį sveikatai, priklausomai nuo socialinių ir demografinių veiksnių, vertinimas……….. 44
IŠVADOS... 48
REKOMENDACIJOS... 49
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 50
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadybaX LIGONINĖS MEDICINOS DARBUOTOJŲ NUOMONĖS APIE SAVO SVEIKATĄ IR DARBO APLINKOS SĄLYGŲ VERTINIMAS
Saulius Širvinskas
Mokslinis vadovas dr. Rytė Giedrikaitė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas 2012. 60 p.
Darbo tikslas: Įvertinti X ligoninės medicinos darbuotojų nuomonę apie savo sveikatą ir darbo aplinkos sąlygas.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti medicinos darbuotojų nuomonę apie savo sveikatą.
2. Išanalizuoti medicinos darbuotojų darbo aplinkos sąlygų subjektyvų vertinimą.
3. Įvertinti medicinos darbuotojų nuomonę, apie darbo aplinkos sąlygojamą poveikį sveikatai, priklausomai nuo socialinių ir demografinių veiksnių
Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas 2012 sausio - vasario mėnesiais atsitiktinai atrinktoje vienoje Kauno ligoninėje. Tyrimo metu naudotas vienmomentis anoniminės apklausos metodas. Buvo apklausti visi Kauno miesto X ligoninėje atsitiktinai atrinktų 6 skyrių medicinos darbuotojai. Viso išdalinta 173, gražintos atgal 148, ir iš jų statistinėje analizėje buvo naudotos 140 teisingai užpildytos anketos. Atsako dažnis 80,9 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 15.0 ir MS Excel programą.
Rezultatai ir išvados. Tik trečdalis tyrime dalyvavusių medicinos darbuotojų savo dabartinę savo sveikatos būklę įvertino kaip gerą. Geriau savo sveikatos būklę vertino daugiau slaugytojų nei gydytojų. Savo darbo sąlygomis buvo patenkinti tik penktadalis tiriamųjų. Respondentai dažniausiai nurodė jų darbo aplinkoje esančius žalingus sveikatai veiksnius: darbas susijęs su nepatogia kūno padėtimi, darbo aplinka užteršta biologinės kilmės medžiagomis, darbas lydimas emocinės įtampos. Tik 5,7 proc. respondentų nurodė kad po darbo jaučiasi psichologiškai nepavargę. Daugiau nei pusė (60,6 proc.) apklausoje dalyvavusių medicinos darbuotojų pažymėjo, kad dalį esamų savo sveikatos pakitimų sieja su darbo aplinkos sąlygomis. Dažniau savo sveikatos pakitimus siejo moterys nei vyrai bei didesnį nei 5 m. darbo stažą turintys tiriamieji. Dažniausiai siejami sveikatos sutrikimai susiję su darbo aplinkos sąlygomis : juosmens skausmai, padidėjęs nervingumas, galvos, sąnarių skausmai, skausmai pečių juostoje, nemiga, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, rankos riešo skausmai.
SUMMARY
Širvinskas S. THE X HOSPITAL MEDICAL STAFF OPINION ABOUT THEIR HEALTH AND AN EVALUATION OF ENVIRONMENTAL CONDITION, masters thesis/ supervisor dr. R. Giedrikaitė; Lithuania University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management. – Kaunas, 2012. - 60 p.
Aim of study: to asses the X hospital medical staff opinion about their health and working environment. Objectives:
1. To identify medical staff opinion about their health.
2. To analyze the medical staff subjective assessment about the environmental conditions. 3. To evaluate the medical staff opinion about the working environment effects on their health,
depending on the socio-demographic factors.
Methods: the study was performed randomly in one Kaunas hospital in January 2012 - February. The anonymous questionnaire was used in survey. All randomly selected staff were interviewed in 6 departments of Kaunas X hospital. Distributed 173, 148 returned, and for the statistical analysis were used 140 correctly completed questionnaires. The response rate was 80,9%. Statistical analysis was performed using SPSS 15.0 and Microsoft Excel.
Results and conclusions. Only a third of the medical staff involved in the study their current health condition assessed as good. As better health rated more nurses than doctors. With working conditions were satisfied only one-fifth of respondents. The respondents` commonly indicated in their working environment harmful health factors: the work is associated with awkward postures, working environment is contaminated with substances of biological origin, the work is accompanied by emotional stress. Only 5,7% respondents indicated that after work do not feel psychologically tired. More than half (60.6 %) medical staff indicated that some of existing their health disorders link to the work environment. More often women than men related changes in their health and those who had more than 5 years work experience. The common health problems associated with working environment conditions: low back pain, nervousness, headaches, joint pain, pain in the shoulder band, insomnia, increased blood pressure, hand wrist pain.
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga LR - Lietuvos Respublika m. - metai p - statistinis reikšmingumas p. – puslapis pan. – panašiai proc. - procentaiPSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
ŽIV - žmogaus imunodeficito virusas HBV - hepatitas B
TBC - tuberkuliozė
VDI – Valstybinė darbo inspekcija
ĮVADAS
Kiekvieno žmogaus sveikata priklauso ne tik nuo aplinkos taršos, bet ir nuo darbo aplinkos taršos. Pastaraisiais metais daug dėmesio pasaulyje skiriama stabilios plėtros koncepcijai, kuri turėtų užtikrinti žmogaus, technikos ir aplinkos suderinamumą, aplinkai ir žmogui nekenksmingų technologijų naudojimą, optimalų gamybinių resursų panaudojimą bei sveiką darbo aplinką (113). Vadovaujantis Pasaulio aplinkos organizacijos (PSO) direktyva „Sveikata visiems XXI amžiuje“ visuomenės sveikata ir jos stiprinimas yra prioritetinė kryptis, kurios vienas tikslų yra sveikatai palankių sąlygų darbo vietose užtikrinimas (82). Darbuotojo teisė saugiai dirbti užtikrinama Lietuvos konstitucija, Lietuvos respublikos (LR) darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais (33).
Pripažįstama, kad rizika sveikatai dirbančiųjų sveikatos priežiūros sektoriuje yra daugeriopa. Įrodyta, kad priklausomai nuo darbo apimties ir specifikos, darbas sveikatos priežiūros sistemoje yra glaudžiai susijęs su potencialia rizika užsikrėsti ŽIV, HBV, TBC ir kitais biologinės kilmės patogenais (biologiniai veiksniai), apsinuodyti cheminės kilmės komponentais (cheminiai veiksniai), medicinos darbuotojai taip pat gali būti veikiami elektromagnetinės ar jonizuojančios spinduliuotės (fizikiniai veiksniai), netinkamos darbo pozos ir t.t. (ergonominiai veiksniai) ir psichosocialinių veiksnių, tokių kaip streso ir t.t.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – Įvertinti X ligoninės medicinos darbuotojų nuomonę apie savo sveikatą ir darbo aplinkos sąlygas.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti medicinos darbuotojų nuomonę apie savo sveikatą.
2. Išanalizuoti medicinos darbuotojų darbo aplinkos sąlygų subjektyvų vertinimą.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Sveikatos priežiūros darbuotojų ir jų darbo aplinkos pagrindiniai aspektai
Sveikatos priežiūra – vienas didžiausių ekonominės veiklos sektorių Europoje. Apytiksliai 10 proc. visų Europos Sąjungos darbuotojų dirba sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse (24).Remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centro sveikatos priežiūros įstaigų duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros įstaigų tinklą 2010 m. sudarė šios pagrindinės juridinį statusą turinčios įstaigos: 1657 privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos; 1038 privačios odontologinės priežiūros įstaigos; 432 ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos; 147 ligoninės, 649 medicinos punktai (66). Specializuotas privačias sveikatos priežiūros paslaugas teikia akušeriai-ginekologai, chirurgai, dermatovenerologai, kardiologai, neurologai ir kt. specialistai. Apie 60 proc. visų privačių sveikatos priežiūros įstaigų įsikūrusios Kaune ir Vilniuje (43).
Sveikatos priežiūros darbuotojų ištekliai yra svarbiausia sveikatos sistemos sudedamoji dalis (1). Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje yra apie 54 250 medicinos įstaigose dirbančių žmonių, iš jų -13 303 gydytojai, tarp jų 311 laboratorijos gydytojų (1 lent.). Kauno mieste viduriniojo personalo yra daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje. Šiuo metu 10 000 gyventojų tenka 40,7 gydytojų (66).
1 lentelė. Sveikatos priežiūros darbuotojų pokytis 2005 - 2010 m. (66). Sveikatos priežiūros
Darbuotojai
2005 2006 2007 2008 2009 2010
Gydytojų skaičius tenkantis 10 000 gyventojų
40,1 39,9 40,8 40,0 39,7 40,7
Slaugytojų skaičius tenkantis 10 000 gyventojų
74,5 74,4 73,7 74,4 73,0 73,5
Odontologų skaičius tenkantis 10 000 gyventojų
7,2 6,6 7,1 6,8 7,2 7,8
darbuotojai, atlikdami profesinę pareigą, taip pat potencialiai rizikuoja susižaloti ir užsikrėsti krauju plintančiais virusais. Traumos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dažnos: darbe susižaloja 49 proc. slaugytojų, 34 proc. gydytojų ir 18 proc. laboratorijų darbuotojų. Toks didelis traumatizmas sudaro sąlygas darbo vietoje užsikrėsti krauju plintančiomis infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip tuberkuliozė, alerginiai susirgimai (90). Taip pat kartais medicinos darbuotojai dirba net kenksmingomis sąlygomis (dulkių ir aerozolio aplinkoje, esant padidėjusiam triukšmui, nepakankamam apšvietimui, naudojant alergizuojančias medžiagas) (24). Sveikatos priežiūros specialisto profesija dažnai siejama su pervargimo, psichologinių problemų bei depresijos rizika (17). Ilgalaikė nervinė įtampa sąlygoja konfliktus su kolegomis, psichinės sveikatos negalavimus bei piktnaudžiavimą alkoholiu.
Priklausomai nuo darbo specifikos kiekvieną dieną sveikatos priežiūros darbuotojai susiduria su pavojais sveikatai ir saugumui. Pagrindiniai darbo aplinkoje kenksmingi ir pavojingi veiksniai yra: (113)
1. fizikiniai veiksniai (jonizuojanti spinduliuotė, nejonizuojanti spinduliuotė, nepalankios darbo vietos mikroklimatinės sąlygos, elektromagnetiniai laukai darbo vietose, triukšmas, oro užterštumas dulkėmis ir kt.);
2. cheminiai veiksniai (vaistinės medžiagos, dezinfekcinės medžiagos ir kt.);
3. biologiniai veiksniai (bakterijos, virusai, mikroorganizmai sukeliantys įvairias ligas ir kt.);
4. ergonominiai veiksniai (neteisingas fizinio krūvio paskirstymas, darbo sunkumas ir darbo įtampa, regos analizatorių įtampa);
5. psichosocialiniai veiksniai (stresas, netinkamas darbo organizavimas, darbuotojų tarpusavio santykiai, aukšti darbo reikalavimai, netinkamos darbo sąlygos).
2.2. Darbo aplinkos veiksniai sveikatos priežiūros darbuotojų aplinkoje ir jų poveikis
sveikatai
2.2.1. Fizikinių veiksnių keliama rizika sveikatos priežiūros darbuotojams
Kenksmingi fizikiniai darbo aplinkos veiksniai yra: visą kūną arba tik rankas veikianti vibracija; akustinis triukšmas; elektros, elektrostatinis ir elektromagnetinis laukai; jonizuojančioji spinduliuotė; šiluminė aplinka darbo patalpose ar oro temperatūra lauko sąlygomis; apšvietimas (33).
Sveikatos priežiūros specialistus jonizuojanti spinduliuotė - labiausiai įtakojantis profesinę radiologijos skyriaus darbuotojų sveikatą fizikinis veiksnys. Šiandien jonizuojanti (rentgeno) spinduliuotė plačiai naudojama medicinoje (1). Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai sveikatos priežiūros įstaigoje naudojami diagnostikai ir gydymui: rentgeno spinduliai naudojami rentgenoskopijoje, rentgenografijoje, koronografijoje, gama spinduliai – radiologijoje, vidiniam ir išoriniam gydymui, kai kurie radioaktyvūs elementai naudojami laboratorijose. Su jonizuojančia spinduliuote kontaktuoja rentgeno, intervencinės radiologijos ir kardiologijos, branduolinės medicinos, spindulinės medicinos skyrių, laboratorijų darbuotojai, gydytojai chirurgai, kai operacijų metu atliekama fluoroskopija (2,9,38).
Sveikatos priežiūros personalą jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai veikia ne vienodai. Paprastai jonizuojančios apšvitos dozės yra labai mažos, tačiau turi neviršyti leistinų Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų normų. Leistina jonizuojančios spinduliuotės efektinė dozė neturi viršyti darbuotojams 20 mSv per metus arba 100 mSv per penkerių metų laikotarpį, o lygiavertė dozė neturi viršyti 150 mSv per metus akies lęšiukui, bei 500 mSv per metus odai. Dirbti su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais leistina tik vyresniems nei 18 metų asmenims (38). Darbuotojų išorinės apšvitos dozės matuojamos jiems nešiojant individualius dozimetrus. Individualieji dozimetrai skirti viso kūno dozei matuoti, gali būti kaupiamieji, kuriuose sukaupta dozė registruojama specialia įranga ir elektroniniai, tiesiogiai matuojantys gautą dozę ir dozės galią (95).
Jonizuojanti spinduliuotė, veikdama gyvą organizmą, sukelia pokyčius molekulėse ir pažeidžia ląsteles. Šiuo metu manoma, kad nėra jonizuojančios spinduliuotės veikimo slenksčio, t.y. nėra nekenksmingų dozių. Bet kokia dozė, net ir mažiausia, yra kenksminga (89).
priklausomybė nuo darbo stažo (5). Rentgeno tyrimo metu naudojama jonizuojančioji (rentgeno) spinduliuotė jonizuoja aplinką, sukeldama pokyčius molekulėse ir atomuose bei pažeisdama ląsteles, gali sąlygoti lemtinguosius, atsitiktinius ir genetinius efektus (95). Išskiriami ir ankstyvieji arba neatsitiktiniai efektai, kurie gali būti vietiniai ir bendrieji. Vietiniams pokyčiams priskiriama odos eritema, opa, kaulų čiulpų pažeidimas, bendriesiems – ūmus radiacinis sindromas, spindulinė liga (91,112).
Lietuvos onkologijos centre, buvo atliktas retrospektyvinis kohortinis tyrimas „Vėžio paplitimas tarp Lietuvos medikų, dirbusių jonizuojančios spinduliuotės aplinkoje“. Tyrime dalyvavo gydytojai rentgenologai (26,20 proc.), rentgeno laborantės (47,88 proc.), sanitarės (25,92 proc.). Stebėjimo laikotarpis 1978-1997 m. Per šį laikotarpį 86 asmenys susirgo onkologinėmis ligomis (2 lentelė) (7).
2 lentelė. Gydytojų rentgenologų susirgimai (7).
Lokalizacija
Susirgimai
Tiesioji žarna 7,14 Kasa 3,57 Plaučiai 17,86 Melanoma 3,57 Oda 14,29 Krūtys 14,29 Gimdos kaklelis 3,57 Priešinė liauka 7,14Kiti lyties organai 3,57
Skydliaukė 3,57
Skrandis 14,29
Liaukozės 3,57
Labai svarbus fizikinis veiksnys – mikroklimatinės sąlygos. Higienos normoje HN 69-2003 „Šiluminis konfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose“ nurodyti leistinieji ir optimalūs meteorologinių sąlygų (temperatūros, oro ir santykinės drėgmės) parametrų dydžiai. Leistinieji dydžiai privalomi, o optimalūs – rekomenduotini (29,112). Sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų kabinetuose, rentgeno diagnostikos kabinetuose, nusirengimo prie rentgeno kambariuose, personalo kambariuose oro temperatūra turi būti +19-21 °C, jaučiamoji temperatūra +18 - 20 °C (29,112). Leistinos ir optimalios meteorologinių sąlygų parametrų normos yra skirtingos, atsižvelgiant į metų laiką ir darbo sunkumą. Skiriamas šaltasis metų laikas (kai lauko oro vidutinė paros temperatūra žemesnė kaip +10 °C) ir šiltasis metų laikotarpis (kai lauko oro vidutinė paros temperatūra aukštesnė kaip +10 °C. O pagal darbo sunkumą yra nustatytos lengvo (dirbančio žmogaus energijos sąnaudos sudaro iki 630 kJ/h ), vidutinio sunkumo (630 iki 1040 kJ/h ) ir sunkaus ( daugiau nei 1040 kJ/h ) darbo normos.
Dirbant lengvą sėdimą darbą (toks darbas būdingas daugeliui darbo vietų: įstaigose, laboratorijose, mokyklose ir pan.). Žiemos metu atstojamoji temperatūra turi būti +22 -2 °C, oro judėjimo vidutinis greitis turi būti mažesnis nei 0,15m/s., vasaros sąlygomis (atitinkamai) temperatūra 24+-1,5 °C ir oro judėjimo vidutinis greitis mažesnis nei 0,25 m/s (29,112).
Sveikatos priežiūros įstaigose apšvitos kokybė turi būti labai aukštos arba aukštos klasės. Skirtingiems darbams ir patalpoms apšvieta skirtinga. Ligoninės palatose (apšvietos ribinės vertės): bendras apšvietimas 50-100-150 lx , ligonių apžiūrėjimas - 200-300-500 lx, skaitymas - 300-500-750 lx. Kabinetuose, konsulatacijų kabinetuose, laboratorijose rekomenduojamas: bendras apšvietimas 300-500-70 lx , vietinis- 750-1000-1500 lx. (16). Darbo patalpose, kuriose nuolat dirbama, kiek įmanoma geriau, turi būti užtikrintas apšvietimas atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Higienos normas atitinkantis darbo vietų apšvietimas sudaro geras darbo sąlygas, mažina darbuotojų nuovargį, užtikrina atliekamų darbų kokybę. Blogas (neatitinkantis reikalavimų) apšvietimas, kenkia dirbančiųjų sveikatai, padidina klaidų bei nelaimingų atsitikimų skaičių darbe. Dėl nuolatinės akių įtampos blogėja regėjimas. Tinkamai įrengtas apšvietimas turi racionaliai nukreipti šviesos srautą, nedaryti šešėlių, neakinti dirbančiojo (103). Lietuvoje darbo vietų apšvietimo mažiausias ribines vertes reglamentuoja Higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (16).
Darbo aplinkos meteorologinės darbo sąlygos gerinamos bendromis ir asmeninėmis priemonėmis. Viena pagrindinių priemonių meteorologinėms sąlygoms patalpose pagerinti yra ventiliacijos įrengimas. Į patalpas oras tiekiamas tik tam tikro greičio, kad nesusidarytų skersvėjų. Ventiliacijos sistemose turi būti įrengti kaloriferiai ir kondicionieriai. Kaloriferiai žiemą orą pašildo, o kondicionieriai paruošia reikiamos temperatūros ir drėgmės orą (103).
Su nepalankiomis mikroklimatinėmis sąlygomis daugiausia susiduria instrumentų sterilizacijos padalinių, operacinių, dezinfekcinių medžiagų ruošimo patalpų darbuotojai.
2.2.2. Cheminių veiksnių keliama rizika sveikatos priežiūros darbuotojams
Sveikatos priežiūros darbuotojų organizmą veikia įvairios cheminės medžiagos: dezinfekuojančios ir valomosios priemonės, vaistinės medžiagos, laboratoriniai reagentai, alkoholiai, medikamentai, metalų bei gumos (letekso) gaminiai ir kitos medžiagos, išsiskiriančios įvairių technologinių procesų metu (pvz.: įvairios dujos, kaip azoto dioksidas, ciklopropanas, halotanas, izofluranas ir kt.) (9).
Cheminių medžiagų veiklieji komponentai užteršdami darbo aplinkos orą garų pavidalu gali patekti pro kvėpavimo takus, pro pažeistą ar sveiką odą (30). Nustatyta, kad skirtingų cheminių medžiagų nevienodas poveikio efektyvumas. Kuo dažnesnius ir intensyvesnis kontaktas su cheminėmis medžiagomis, tuo didesnė sveikatos pakenkimų rizika (45). Cheminių junginių poveikis organizmui jau įrodytas daugelyje studijų. Jie gali veikti organizmą toksiškai, kancerogeniškai, mutageniškai, alergizuojančiai. Daugelis cheminių medžiagų dirgina odą, gleivines, sensibilizuoja organizmą (30,45,54,92). 1997-2006 metais sveikatos apsaugos ir socialinį darbą dirbančių asmenų sergamumo rodiklis dėl cheminių veiksnių sudarė 14 atvejų 100 tūkst. dirbančiųjų (12).
Sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijose dažniausiai naudojamos šios cheminės medžiagos: 70 proc. etilo alkoholis, 3 proc. chloraminas, 6 proc. vandenilio peroksidas, formalinas, klorseptas, tanhidridas, acto rūgštis, druskos rūgštis, sieros rūgštis ir kitos (94). Radiologijos laborantai rentgeno nuotraukų apdirbimo (ryškinimo-fiksavimo) procese dažniausiai naudoja chemines medžiagos, tokias kaip acto rūgštis, gliutaro aldehidas, natrio sulfitas, vandenilio peroksidas, formaldehidas ir kt. (75,106).
komponentų – glutaro aldehidas, Etilo alkoholiui Vandenio peroksidas, Amonio junginiai, Chloras ir jo junginiai (26).
Danijoje, Lenkijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV atliktų tyrimų duomenimis, tyrimu metu kontaktuojantiems su glutaro aldehidu, nustatytas 3-44 proc. profesinių odos ligų (kontaktinis dermatitas, alerginis kontaktinis dermatitas ir kt.) ir 12-13 proc. alerginių ligų (astma, ir kt.), bei simptomų paplitimas (45). Kanados mokslininkai medicinos darbuotojams, kontaktuojantiems su chloro junginiais, nustatė 19-46 proc. lėtinio rinito ir lėtinio bronchito paplitimą Danijos, Lenkijos ir JAV atliktų tyrimų duomenimis, 2-23 proc. darbuotojų buvo jautrūs chloro junginiams (benzalkonium chloridui ir chlorheksidinui) (30).
Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad su chloro junginiais dirbantys medicinos darbuotojai dažniausiai skundžiasi alerginio dermatito simptomais, dažniausiai nustatyti kontaktinio dermatito simptomai (58,9 proc.), lyginant su kitais simptomais (33).
Alkoholiai labai plačiai naudojami sveikatos priežiūros įstaigose dėl savo greito veikimo ir didelio garavimo. Sensibilizacija alkoholiams yra didesnė nei manyta anksčiau - jie gali sukelti kontaktinę dilgėlinę, sausinti ir dirginti odą. Kadangi alkoholio turintys dezinfektantai dažniausiai naudojami rankų dezinfekcijai, būdinga odos pažeidimo lokalizaciją rankose bei kitose nepridengtose kūno dalyse (22).
Atlikus tyrimus Lietuvoje nustatyta, kad vidutinės izopropilo alkoholio koncentracijos dezinfekavimo metu ir 20-30 min. po dezinfekavimo viršijo didžiausią leistiną koncentraciją 100,0 proc. tirtų atvejų, vandenilio peroksido – 49,0 proc., glutaro aldehido – 18,0 proc., chloro – 5,0 proc. visų tirtų atvejų ir buvo statistiškai patikimai mažesni negu prieš dezinfekavimą. Tirtiems medicinos darbuotojams nustatytas bendras alerginių simptomų ir ligų paplitimas sudarė 80,9 proc. ir buvo patikimai didesnis tarp asmenų, kurių profesinis stažas – nuo 11 iki 20 metų. Dažniausiai buvo nustatyti odos paraudimo ir perštėjimo (57,6 proc.), alerginio konjunktyvito (39,5 proc.) ir alerginio rinito (36,0 proc.) simptomai bei lėtinio bronchito (9,9 proc.), alerginio kontaktinio dermatito (8,3 proc.), alerginio rinito (7,0 proc.) ir alerginio konjunktyvito atvejai (6,4 proc.) (30).
Vienas iš kenksmingai veikiančių medžiagų yra priešnavikiniai vaistai arba citostatikai (9,29,100). Dažniausia žmonių profesinė grupė, kuri gali būti paveikta citostatikų, yra gydymo įstaigų darbuotojai: gydytojai, vaistininkai, slaugos personalas. Tiesioginio kontakto metu citostatikai gali sukelti pykinimą, galvos svaigimą, skausmą, gleivinių ir odos dirginimą. Dažnai šie vaistai pasižymi mutageniniu, teratogeniniu, ir kancerogeniniu poveikiu, gali pažeisti žmogaus DNR (9), daugeliui šių vaistų būdingas ir tiesioginis dirginantis poveikis odai, akims, gleivinei ir kitiems audiniams. Dirbant nesilaikant adekvataus atsargumo, ypač ruošiantis injekcijai, daugelis citotoksinių vaistų gali sukelti vietines toksines ar alergines reakcijas, be to, jie kelia ir kancerogeniškumo ir mutageniškumo pavojų (14,100).
Kalbant apie cheminių medžiagų poveikį darbuotojams labai dažnai mokslinėje literatūroje yra minima alergija lateksui (10,11,100). Lateksas yra apsauginių pirštinių naudojamų kasdien sudedamoji dalis. Ypač per paskutiniuosius dešimt metų alerginės reakcijos į natūralų gumos lateksą padidėjo tarp sveikatos priežiūros darbuotojų (80).
Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų įsijautrinimo tikimybė lateksui skiriasi. Tai priklauso nuo to kiek laiko dirbama su pirštinėmis ir kokia latekso alergenų koncentracija aplinkoje, kadangi šie alergenai į aplinką/orą patenka kartu su talku, esančių pirštinių viduje (31). Alergija natūralios gumos lateksui gali pasireikšti įvairiai: nuo lengvos kontaktinės dilgelinės iki astmos ar anafilaksinio šoko. Kadangi natūralios gumos gaminiai plačiai naudojami medicinoje, kontakto su natūralios gumos lateksu išvegti praktiškai neįmanoma, o atsiradusi sensibilizacija jam išlieka visą gyvenimą (31).
Apibendrinant galima teigti, kad priklausomai nuo cheminės medžiagos ypatumų ir koncentracijos esančios darbo aplinkoje, priklauso sveikatos sutrikimai.
2.2.3. Biologinių veiksnių keliama rizika sveikatos priežiūros darbuotojams
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų profesiniai biologiniai rizikos veiksniai – sąlytis su kito asmens krauju, jo komponentais ir kita potencialiai infekuota biologine medžiaga (biologiniais skysčiais), audiniais ląstelėmis, ŽIV, HBV, HCV kultūromis ir t.t. Medicinos darbuotojai dėl kasdieninio kontakto su žmogaus organizmo skysčiais priskiriami didžiausios biologinių veiksnių rizikos grupei. Incidentų biologiniais skysčiais (pvz. mikrotraumų), rizika yra susijusi su kraujo keliu plintančiomis infekcijomis: HBV, HCV, ŽIV, hepatitu D, citomegalo virusu, sifiliu ir kt. (25).
• krūvinos chirurginės procedūros (skubi intervencija nelaimingo atsitikimo metu, operacija, gimdymas, reanimacinės procedūros);
• procedūros ir manipuliacijos burnos ertmėje ir gerklėje; • ginekologinės procedūros;
• endoskopiniai tyrimai, kraujagyslių, širdies tyrimai (injekcijos ir kt.); • patologoanatominiai tyrimai (1).
Prevention Information Network tyrimo duomenimis 2006 m. 81,6 proc. iš atsitiktinio sąlyčio su biologiniais skysčiais sudarė sąlytis su krauju ir kraujo produktais, sąlytis su seilėmis – 10 proc. visų atvejų Kanados Britų Kolumbijos provincijoje sąlytis su krauju sudarė 34,2 proc., o su kitais kūno skysčiais (seilėmis, šlapimu, prakaitu) sudarė – 44,4 proc. (2). Tarp Irano sveikatos apsaugos darbuotojų sąlytis su krauju sudarė 86,6 proc.. o su kitais kūno skysčiais – 8 proc. (34). Didžiausią mikrotraumų sužeidimų rizika yra susijusi su kraujo keliu plintančiomis infekcijomis. Mokslininkai atlikę mokslinių tyrimų analizę nustatė, kad medicinos darbuotojams yra pavojingos 60 patogenų rūšių: 26 virusų, 18 bakterijų, 13 parazitų ir 3 grybiniai. Daugelis šių patogenų mikrotraumų metu gali būti perduoti sveikatos priežiūros specialistams, didžiausią pavojų – žmogaus imunodeficito virusas, hepatito B ir C virusas (105).
PSO duomenimis sveikatos priežiūros darbuotojai dėl mikrotraumų patiria apie 16000 HCV, 66600 HBV ir 1000 ŽIV infekcijų (99) Šiaurės Europos seruminių hepatito B viruso žymenų paplitimas tarp medicinos darbuotojų sudaro 10,0 proc. (116). Sveikatos priežiūros darbuotojų serologinis hepatito C antikūnių paplitimas yra labai panašus į visos populiacijos – apie 1 proc. (8). Bendra nuomone užsikrėtimo galimybė įsidūrus injekcine adata hepatito C virusu – 7,0 proc., hepatito B virusu – 30,0 proc., žmogaus imunodeficito virusu – 0,3-0,4 proc. (116). Per kraują plintančių infekcijų ypač ŽIV, hepatito B ir C virusų poveikis yra vienas iš faktorių keliančių didžiausią pavojų sveikatos priežiūros sektoriuje (25).
Be kraujo ir jo sudedamųjų dalių, potencialų pavojų kelia ir kiti organizmo audiniai bei skysčiai (smegenų skystis, seilės, endokardo, pleuros skysčiai, vaisiaus vandenys, eksudatas, transudatas, motinos pienas, sperma, makšties išskyros ir kt.), kurių sudėtyje gali būti kraujo (84).
Nelaimingo atsitikimo metu darbe būtina įvertinti rizikos laipsnį:
1. Didelė rizika: gilus dūris adata, kuria buvo atliekamos procedūros arterijoje ar venoje, pjūvis medicininiais instrumentais, darbas be pirštinių, bei darbas ŽIV diagnostikai skirtais skysčiais. kraujo mėginių ėmimas, tai procedūra, kurios metu dažniausiai susižalojama; žaizdų siuvimas – 60–80 proc. chirurgų, susižalojančių operacijos metu, susižaloja baigiant operaciją,t.y. siūdami; netinkamai manipuliuojant aštriais instrumentais (skalpeliais ir adatomis); 30–70 proc. šių incidentų įvyksta atliekant injekcijas, siuvant žaizdas ar dedant panaudotus įrankius į tam nepritaikytas talpas ( maža anga nuimti adatai), adatos paliekamos lovose, plaunamos ir kt.
2. Vidutinė rizika: dūris per pirštinę, paviršinis dūris adata, kuri buvo arterijoje ar venoje.
3. Maža rizika: paviršinis dūris adata, kuri buvo švirkščiama vaistas į raumenis ar po oda, kraujas pateko ant gleivinių, įsidūrus nežinoma adata (59).
Norint sumažinti incidentų skaičių ligoninėse ir apsaugoti darbuotojus, reikia profesinę darbuotojų ekspoziciją krauju registruoti, o įvykus incidentui, reikia atlikti įvykio epidemiologinį tyrimą, įvertinti nukentėjusiojo riziką susirgti kraujo keliu plintančiomis virusinėmis infekcijomis. Esant reikalui turi būti skiriama poekspozicinė profilaktika (63,70).
2.2.4. Ergonominių veiksnių keliama rizika sveikatos priežiūros darbuotojams
Kenksmingi ergonominiai veiksniai (sąveika tarp darbuotojo ir darbo vietos) yra: vienkartinio keliamo krovinio masė, stereotipiniai darbo judesiai, statinio krūvio dydis per pamainą yra dažniausia priežastis, sukelianti nugaros skausmą ir traumas darbe (65). Darbai – kėlimas, nešimas, įdėjimas, išėmimas ir panašūs – vyksta dalyvaujant nugaros anatominėms struktūroms. Nugaros skausmas atsiranda pertempus nugaros raumenims ar išsivysčius jų spazmui ir traukuliams. Nugarą susižaloti galima arba keliant per sunkų krovinį, arba per daug susilenkiant ar net pasisukant į šoną. Šių veiksmų kartojimas padidina traumos riziką (115).
(65). Sveikatos priežiūros darbuotojai patiria 4,5 karto dažniau nugaros traumą nei kitų profesijų atstovai, tai nurodo Amerikos darbo departamento, darbo statistikos biuras. Mokslininkai daug dėmesio skiria tokioms medikų darbo vietoms, kuriose darbuotojai daug laiko praleidžia sėdėdami, teikdami informaciją telefonu taip pat diagnostiniams centrams, kur daug laiko praleidžiama prie kompiuterio (48). Dirbdami tokio pobūdžio darbą dirbantieji dažnai serga raumenų ir kaulų sistemos, mazginio venų išsiplėtimo, nosies ir gerklės, balso stygų ligomis, patiria didelį nuovargį, įtampą ir išsekimą. Vienas iš dažniausių susirgimų tarp sveikatos priežiūros specialistų – raumenų – kaulų sistemos susirgimai. Ypatinga rizikos grupė yra slaugytojos, kadangi jos dažniausiai susiduria su ligonių transportavimu, kėlimu (48). Dėl netaisyklingo kėlimo medicinos darbuotojai neretai suserga įvairiomis profesinėmis ligomis bei patiria traumas. 61,0 proc. profesinių ligų sudaro nervų sistemos bei jungiamojo audinio ir skeleto raumenų ligos. 81,0 proc. slaugos darbuotojų skundžiasi sunkiomis darbo sąlygomis, juos vargina nugaros, riešo, pečių sąnarių, juosmens skausmai, kaulų ir raumenų ligos, radikulopatijos, stuburo išvaržos ir kitos ligos (110). Dažniausiai jų priežastimi būna nesaugūs krūviai. Nugaros, kaklo ir pečių lanko skausmai slaugytojų tarpe yra dažniausiai nustatomi, kaip vyraujantys ir labiausiai varginantys (87).
2005 metais atliktame tyrime apie 77 proc. slaugytojų teigia, kad pacientų perkėlimas yra jų darbo dalis (37). Per metus 30-76 proc. slaugytojų patiria nugaros traumą, per visą gyvenimą nugaros traumą patiria nuo 35 proc. iki 80 proc. slaugytojų (1). Ligonių kėlimas ir perkėlimas kaip dalis slaugytojų darbo, kelia potencialų pavojų kaulų raumenų sistemai. Profesiniai skeletoraumenų sistemos pažeidimai sudaro apie 75 proc. Visų slaugytojų patiriamų traumų (68). Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad didelę kaulų ir raumenų sistemos pažeidimo riziką turi slaugytojos, kurios daugiau nei penkis kartus per darbo pamainą asistuoja keičiant pacientų gulėjimo poziciją, padeda jiems atsikelti, vaikščioti, prausia pacientus (110).
Amerikos slaugytojų organizacijos apklausos duomenimis dauguma slaugytojų (53,9 proc.) nurodė, kad pacientų kėlimo ir perkėlimo priemonės ne visada prieinamos, 73,6 proc. teigiamai atsakiusių slaugytojų naudojasi šiomis priemonėmis. To paties tyrimo metu paaiškėjo, kad 46,4 proc. slaugytojų patyrę nugaros skausmą tęsia darbą toliau (102).
asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kitur darbuotojai patys jų nenaudoja dėl laiko stokos, skubėjimo, neturėjimo tam įgūdžių. Iš visų patikrintų SPĮ nustatyta, kad 81,4 proc. slaugos darbuotojų turi nusiskundimų susijusių su darbu: nugaros, riešų, pečių sąnarių, juosmens skausmai, ginekologiniai susirgimai (47,72).
Lietuvoje vis dar nėra parengta bendrųjų saugaus darbo instrukcijų, nurodančių kaip perkelti pacientus, keisti jų padėtį. Pagalbinės priemonės mažai arba visai nenaudojamos, nes slaugytojams, gydytojams bei kitam medicinos personalui trūksta ir žinių ir įgūdžių. Tik apie 60 proc. slaugos darbuotojų yra susipažinę su krovinių kėlimo rankomis bendraisiais nuostatais, negana to, dauguma jų susipažinę tik formaliai (115).
2.2.5. Psichosocialinių veiksnių keliama rizika sveikatos priežiūros darbuotojams
Sveikatos priežiūros darbuotojų savijautai darbe, jų gyvenimo kokybei turi įtakos ne tik cheminiai, fizikiniai ar biologiniai, ergonominiai bet ir psichosocialiniai veiksniai. Stresas darbe tai emocinė būsena, kurios priežastis – prieštaravimas tarp darbe keliamų reikalavimų ir asmens sugebėjimo atlikti juos (81).
Veiksniai turintys įtakos stresui gali būti universalūs ir individualūs. Universalūs veiksniai – tai veiksniai susiję su darbo užduotimis, darbuotojo vaidmeniu, bendravimo veiksniai, mikroklimatas. Individualūs veiksniai – tai sunkumai šeimoje, ekonominiai sunkumai, asmenybės ypatumai (57).
Didžiosios Britanijos ir Airijos anesteziologų asociacija išskiria šiuos tris pagrindinius specialistų praktikoje streso patiriamo darbe šaltinius:
• Aplinka . Nereguliarios darbo valandos ir miego trūkumas paryškina šią problemą.
• Tarpasmeniniai santykiai . Darbas su žmonėmis ir sudėtingi tarpasmeniniai santykiai sukuria įtampą darbinėje aplinkoje (41).
• Asmeniniai veiksniai .
- Teisinės atsakomybės grėsmė – dažnėjantys nusiskundimai, nerimas dėl potencialių bylų iškėlimo, yra papildomas asmeninio streso šaltinis;
- Laiko trūkumas – tai sukelia papildomą stresą. Tai būdinga A tipo žmonėms (67).
ir jo priežastis yra analizavę ir kiti Lietuvos mokslininkai Vimantaitė, Glumbakaitė, Kalibatas, Kriukelytė, Vaškelytė, Žitinaitė, Mikutienė, Kanapeckienė ir kiti.
Mokslinėjė literatūroje gausu tyrimų įrodančių, kad stresas veikia daugumos specialybių medicinos personalą (78). Olandijos mokslininkų tyrimų duomenimis stresą, kaip profesinės veiklos palydovą identifikuoja nuo 13,0 iki 41,0 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų (40). Didelė dalis atliktų studijų (apie 30 proc.) konstatuoja, jog daugelis anesteziologų-reanimatologų patiria nuolatinį stresą: 5 proc. specialistų stresą jaučia nuolat, 33 proc. patiria stiprų ir 7 proc. - stipresnį nei vidutinį stresą (20). Tarptautinės studijos parodė, kad daugelio šalių slaugytojai, dirbantys įvairiose sveikatos priežiūros sistemose, patiria stresą slaugos veikloje. Nuolatinis stresas sveikatos priežiūros specialistų darbe yra vienas žalingiausių psichologinių veiksnių (4).
Jau neabejojama, kad stresas yra žalingas veiksnys sveikatai. Stresas darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį (28,0 proc.) visų su darbu susijusių sutrikimų, dėl kurio netenkama darbingumo dviem ir daugiau savaičių (107). Ilgalaikis stresas, patiriamas darbe, gali būti fizinių ir psichologinių problemų atsiradimo priežastimi (46).
Nuolatiniai sunkumai darbe gali išsekinti psichologiškai, fiziškai bei emociškai, t.y. žmogus gali „perdegti“. „Profesinis perdegimas – tai emocinio, psichinio ir fizinio išsekimo būsena, susiformavusi veikiant ilgalaikiams neišspręstiems stresams, kylantiems darbo situacijose. Kitaip tariant, tai chroniško streso fone susiformavęs sindromas, ilgainiui išsekinantis darbuotojo emocinius (energetinius) ir asmenybinius resursus. Profesinis perdegimas susiformuoja per ilgesnį laiką susikaupus neigiamoms emocijoms, ypač jei nebuvo efektyviai rūpinamasi (15). Kartais vietoje „perdegimo“ vartojamas „psichinio išsekimo“ terminas, nors dažniausiai tiek mokslinėje, tiek populiarioje literatūroje galima rasti tokias sąvokas kaip: emocinis perdegimas, emocinis išsekimas,psichinis perdegimas. Visos jos žymi vieną ir tą patį reiškinį (36). Dauguma tyrėjų, nagrinėjusių „perdegimo“ sindromą, yra tos nuomonės, jog šis procesas prasideda nuo per didelių įsipareigojimų, susijusių su profesija, darbu, karjera, nuo per didelio pasiaukojimo pacientams, partneriui, šeimai, vaikams, taip pat užsibrėžtoms idėjoms, siekiams (6). Dabar svarbų vaidmenį atlieka darbo aplinka, nes skirtumas tarp to, ką darbo įstaiga siūlo ir ko tikimasi iš darbuotojo, skirtumas tarp skiriamų resursų ir reikalavimų, tarp lūkesčių ir realių tikslo pasiekimo galimybių gali būti „perdegimo“ sindromo pasireiškimo šaltinis (5).
darbuotojų darbingumo ir iniciatyvumo (44,52,74,91). Ilgalaikis psichogeninės kilmės stresorių poveikis yra laikomas vienu reikšmingiausių veiksnių psichosomatinių ligų etiopatogenezėje. Psichosomatinėms ligoms priskiriami įvairūs psichikos sutrikimai, tarp jų visos vegetodistonijų formos, hipertoninė ir išeminė širdies liga, aterosklerozė, dvylikapirštės žarnos opa, žvynelinė, kai kurios imunoalerginės ligos. Epidemiologiniai sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų tyrimai rodo, kad asmenų, kuriuos ilgą laiką veikė intensyvus stresas, sergamumo ir mirtingumo psichosomatinės kilmės ligomis rodikliai yra 1,8-2,2 karto aukštesni negu nepatyrusių ilgalaikio intensyvaus streso poveikio (79). Stresas darbe gali sukelti depresiją, nerimą, padidintą lėtinį nuovargį ir širdies ligas. Naujausi darbo medicinos moksliniai tyrimai rodo, kad stresas veikia daugelį organizmo sistemų ir funkcijų: širdies ritmą, arterinį kraujospūdį, kvėpavimo dažnį, raumenų tonusą, nervinę emocinę būseną, analizatoriaus sistemos įtampą (112). Lietuvių mokslininkų nustatyta, kad slaugytojos, kurios darbe patyrė stresą statistiškai reikšmingai dažniau skundėsi miego sutrikimais (67,4 proc.), padažnėjusiu širdies plakimu (67,4 proc.), skrandžio spazmais (51,6 proc.) ir rankų ir/ar kojų šalimu (51,4 proc.) (p<0,05) (73).
Nors psichosocialinių veiksnių poveikis sveikatai yra pagrįstas įvairiais tyrimais, tačiau Lietuvoje nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų psichosocialinius veiksnius kaip kenksmingus sveikatai. Streso tyrinėtojai akcentuoja, kad šiais laikais streso išvengti neįmanoma, tačiau šis faktas ir žinojimas, kad tai įtakoja sveikatą, padeda suprasti, kad, jei streso pašalinti negalima, pakeičiant situaciją arba išvengiant jos, reikia išmokti jį suvaldyti. Streso įveikimas – pastangos, orientuotos tiek į veiksmą, tiek į pačią psichiką, padedančios toleruoti, mažinti, įveikti aplinkos ir vidinių poreikių susidūrimą bei konfliktą tarp jų.
2.3. Sveikatos priežiūros darbuotojų pasitenkinimas darbu, jo svarba sveikatos
sektoriuje
Sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimui darbu pastaruoju metu skiriama daug dėmesio. Tam yra priežasčių. Pirma, dėl nepasitenkinimo darbu gali sumažėti tam tikrų specialybių gydytojų skaičius. Antra, užsitęsęs nepasitenkinimas gali sukelti sveikatos problemas patiems gydytojams. Ir trečia, nepatenkinti savo darbu gydytojai gali būti linkę vienytis ir streikuoti. Be to, gydytojai patenkinti savo darbu teikia geresnę sveikatos priežiūrą nei savo nepatenkinti (55).
Užsienio autoriai nurodo, kad pasitenkinimą ir nepasitenkinimą darbu gali sukelti tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Mokslininkai (Dormann C ir Zapf D.) atlikę pasitenkinimo darbu straipsnių apžvalgą pateikė išsamesnį pasitenkinimo darbu paaiškinimą“ vienavertus pasitenkinimas darbu yra kintamasis, kuris priklauso nuo darbo sąlygų kokybės, taigi jis yrap priklausomas kintamasis. Kita vertus pasitenkinimas darbu gali būti nepriklausomas kintamasis, kuris pats sąlygoja tam tikrus veiksnius, pavyzdžiui, darbo sąlygas (18).
Pasitenkinimas darbu yra suvokiamas kaip vienas svarbiausių darbo kokybės rodiklių. Jam gali turėti įtakos daugybė veiksnių: santykiai su vadovais ar kolegomis, darbo organizavimas, karjeros perspektyvos. Darbuotojai, patenkinti savo darbu, yra produktyvesni ir kūrybiškesni (49).
Kadangi šiame darbo skyrelyje nagrinėjamas medicinos darbuotojų pasitenkinimas darbu, toliau trumpai apžvelgiami tyrimai šioje, kurie domėjosi jų darbo pasitenkinimu.
Mokslininkas Robbins nurodė tris priežastis dėl kurių vadovams turėtų rūpėti, ar jų darbuotojai yra patenkinti darbu. Pirma, tarp pasitenkinimo ir produktyvumo gali būti ryšys. Antra, tarp pasitenkinimo darbu ir pravaikštų bei darbuotojų kaitos yra atvirkštinis ryšys. Ir vadovai atsakingi už tai, kad jų darbuotojams būtų skirti įdomūs, turtinantys ir teikiantys pasitenkinimą darbai (93). Kiekvienas vadovas privalo žinoti, kaip jis turi veikti, kad darbuotojai dirbtų noriai, produktyviai ir būtų patenkinti darbu (71).
Rusų mokslininkai ištyrė Rusijos gydytojų pasitenkinimą darbu išskyrė išorinius veiksnius - ryšius tarp kolegų, atlyginimą, darbo laiką, ryšius su kitu personalu ir kt., bei vidinius veiksnius - pripažinimą (78).
Darbo sąlygos turi didelę įtaką pasitenkinimui darbu, formuoja dar buotojų požiūrį į save, pasitikėjimą savimi ir darbu, kurį jie atlieka. Reikšmingi ryšiai yra nustatyti tarp darbo organizavimo (įtakos atliekamam darbui, laiko valdymo, dalyvavimo) ir pasitenkinimo darbu. Jei darbdaviai sukuria tokias darbo sąlygas, kurios leidžia gydytojams laisvai planuoti savo darbą ir darbo laiką, pasirinkti kolegas, su kuriais nori bendradarbiauti, gydytojų pasitenkinimas darbu didėja (51). Lietuvių mokslininkė I. Bučiūnienė tyrinėjo gydytojų – chirurgų pasitenkinimą darbu, dirbančių tretinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Nustatė, kad pasitenkinimas darbu siejasi su tokiais veiksniais kaip santykiai su kolegomis, socialine padėtimi ir darbo krūviu. Gydytojai – chirurgai nurodė, kad labiausiai patenkinti santykiais subendradarbiais, galimybe tobulėti ir panaudoti savo gabumus, o labiausiai nepatenkinti gydytojai buvo darbu užmokesčiu, socialinėmis garantijomis, darbo sąlygomis, darbo krūviu (28).
turi būti ne didesnis kaip 38,5 valandos. Tuo tarpu 73 proc. gydytojų - asistentų ir 89 proc. internų dirba 45 valandas per savaitę, o 22 proc. gydytojų - asistentų ir 39 proc. internų – daugiau kaip 55 valandas per savaitę (13).
Gydytojams labai svarbu jaustis reikšmingais savo organizacijai gydytojų įsijungimas į problemų sprendimo bei sprendimų priėmimo procesą didina jų pasitenkinimą darbu, o taip pat ir prieraišumą organizacijai. Kuo labiau gydytojai jaučiasi svarbiais, reikšmingais savo organizacijai, tuo labiau yra patenkinti savo darbu (27). Efektyvus medicinos darbuotojų bendravimas bei bendradarbiavimas galimas tik tada, kai abi pusės laiko vieni kitus lygiais partneriais. Dažnai Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, o ypač nutolusiose nuo didžiųjų miestų, laikomasi hierarchinio gydytojų bendravimo. Belgijoje atlikta studija parodė, kad teigiamas bendravimas su chirurgais yra svarbus anesteziologijos praktikoje (40).
Tiek gydytojo, tiek slaugytojo profesinės veiklos tikslas – kokybiška paslauga pacientui, kurios pasiekti jie gali tik kartu bendradarbiaudami. Mokslininko Upenieks nuomone, kai slaugytojų ir gydytojų profesiniai santykiai geri, suteikiama geresnė kompleksinė paslauga pacientui, didėja personalo pasitenkinimas darbu (111).
Literatūros apžvalga ir daugelis tyrimų rezultatų patvirtina, jog gydytojų pasitenkinimas darbu siejamas su pacientų pasitenkinimu teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis Taigi paslaugų kokybė priklauso nuo gydytojų pasitenkinimo darbu lygio (55). Mokslininkai nustatė, kad neigiamas emocijas patiriančių medicinos darbuotojų motyvacija mažėja, o dažniau patiriantys teigiamas emocijas medicinos darbuotojai yra daugiau motyvuoti (49).
3
.
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
3.1. Tyrimo eiga ir imtis
Tyrimas atliktas 2012 sausio - vasario mėnesiais atsitiktinai atrinktoje vienoje Kauno ligoninėje. Tyrimo metu naudotas vienmomentis anoniminės apklausos metodas. Anketa buvo parengta pagal klausimyną „Slaugytojų darbo sąlygų ir sveikatos sąsajų vertinimas“, kuris buvo naudotas atliekant disertacinio darbo tyrimą (Vidmantas Januškevičius „Slaugytojų darbo sąlygų ir sveikatos sąsajų vertinimas“, Kaunas, 2006). Buvo apklausti visi Kauno miesto X ligoninėje atsitiktinai atrinktų 6 skyrių medicinos darbuotojai, t.y. gydytojai ir slaugytojos. Apklausos metu buvo siekiama įvertinti medicinos darbuotojų požiūrį į darbo aplinkos veiksnius bei požiūrį į savo sveikatą.
Kauno miesto X ligoninėje atsitiktinai atrinktuose skyriuose iš viso tyrimo dieną dirbo 173 medicinos darbuotojai (94 gydytojai ir 79 laugytojos). Tyrimo imtį sudarė visi tame skyriuje tyrimo dieną dirbantys gydytojai ir slaugytojos.
Tyrimo metu iš viso buvo išdalinti 173 anketos. Respondentai užpildė ir grąžino 148 anketas (atsako dažnis 80,9 proc.). Statistinėje analizėje buvo naudotos 140 teisingai užpildytos anketos (8 anketos buvo blogai ar nepilnai užpildytos). Dėl apklausos vykdymo buvo gautas žodinis leidimas iš Kauno miesto X ligoninės direktoriaus. Anketos medicinos darbuotojams buvo dalinamos tiesiogiai, kurias dalinau aš pats, darbo metu, t.y. kiekvienam atėjusiam į darbą medicinos darbuotojui. Medicinos darbuotojų buvo paprašyta anketą užpildžius ją įdėti į voką ir grąžinti iš karto ją užpildžius.
1 pav. Mokslo tiriamojo darbo schema
3.2. Statistinės analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 15.0 ir MS Excel programą. Ryšiai tarp požymių buvo vertinami Chi-kvadrato (χ)² kriterijumi. Skirtumai tarp atitinkamų duomenų (dominančių grupių, pavyzdžiui, vyrų ir moterų ar slaugytojų ir gydytojų) laikomi reikšmingi/požymiai yra priklausomi, kai klaidos tikimybė p<0,05. Lyginant du santykinius dydžius ir norint nustatyti ar jų skirtumas esminis buvo apskaičiuojamas z-koeficientas. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose.
MOKSLINĖS LITERATŪROS PAIEŠKA, ANALIZĖ
TYRIMO METODIKOS PARINKIMAS, METODIKOS SUDARYMAS TYRIMO VYKDYMAS VIENMOMENTINĖ ANKETINĖ APKLAUSA ANKETOS SANDARA Darbo aplinkos veiksniai Nuomonė apie savo sveikatą
3.3. Tiriamųjų charakteristikos
4. TYRIMO REZULTATAI
4.1. Medicinos darbuotojų nuomonės apie savo sveikatą vertinimas
Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad šeši iš dešimties tyrime dalyvavusių medicinos darbuotojų dabartinę savo sveikatos būklę įvertino kaip vidutinę (62,1 proc.), kas trečias (37,9 proc.) – kaip gerą, ir kas dešimto respondent o nuomone, jo dabartinė sveikatos būklė yra bloga. Savo dabartinę sveikatos būklę gerai vertino daugiau slaugytojų nei gydytojų, o vidutiniškai – daugiau gydytojų (p<0,05) (2 pav.).
* - p < 0,05, lyginant su gydytojais
2 pav. Respondentų nuomonės apie dabartinę savo sveikatos būklę pasiskirstymas pagal profesiją
* - p < 0,05, lyginant su 35-49 m. bei 50 m. ir vyresniais respondentais
3 pav. Respondentų nuomonės apie dabartinę savo sveikatos būklę pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse
Respondentai įvardijo simptomus, kurie juos vargino per paskutiniuosius 12 mėn., apibendrinus rezultatus nustatyta, kad dažniausiai buvo minimi simptomai: galvos skausmas (60,9 proc.), juosmens skausmai (50,0 proc.), padidėjęs nervingumas (39,4 proc.), arterinio kraujospūdžio padidėjimas (21,4 proc.), regos susilpnėjimas (19,1 proc.) ir kt. Simptomų pasiskirstymas atskirose profesijų, amžiaus grupėse buvo panašus ir reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
* - p < 0,05, lyginant su gydytojomis
4 pav. Respondentų nuomonės, apie tai kaip dažnai jie lankėsi pas gydytojus per pastaruosius metus, dažnių pasiskirstymas pagal profesiją
Nei vienos darbo dienos dėl ligos nepraleido tik 1/3 tiriamųjų, iš jų reikšmingai daugiau moterų nei vyrų (46,7 proc. ir 0,0 proc., p<0,05), tuo tarpu reikšmingai daugiau vyrų nei moterų nurodė praleidę daugiau nei 7 darbo dienos (75,0 proc. ir 40,0 proc., p<0,05). Panaši tendencija nustatyta ir tarp profesinių grupių, nei vienos darbo dienos dėl ligos nepraleido reikšmingai daugiau slaugytojų nei gydytojų (50,0 proc. ir 0,0 proc., p<0,05) (5 pav.).
* - p < 0,05, lyginant su gydytojomis
Vertinant nuomonės pasiskirstymą atskirose amžiaus grupėse matyti, kad mažiau darbo dienų per pastaruosius metus dėl ligos praleido 50 m. ir vyresni respondentai lyginant su jaunesniais nei 35 m. (p<0,05) (6 pav.).
* - p < 0,05, lyginant su ≤34 m. respondentais
6 pav. Respondentų nuomonės, apie tai kiek dienų dėl ligos jie nebuvo darbe (per pastaruosius metus), dažnių pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse
7 pav. Respondentų nuomonės, apie tai kada paskutinį kartą profilaktiškai tikrinosi savo sveikatą, skirtinys
Iš tų respondentų, kuries tikrinosi profilaktiškai mažiau nei prieš metus sveikatą 2,9 proc. tiriamųjų po patikrinimo rekomenduota pakeisti darbą. Nustatyta, kad darbą pakeisti rekomenduotabuvo 8tik slaugytojoms, turinčioms didesnį nei 15 m. stažą, tuo tarpu gydytojui nerekomenduota nei vienam (p<0,05).
* - p < 0,05, lyginant su slaugytojomis
8 pav. Respondentų nuomonės, apie tai ar jie rūko, dažnių pasiskirstymas pagal profesiją
Išanalizavus rūkymo paplitimą pagal darbo stažą matyti, kad rūkymas reikšmingai daugiau buvo paplitęs 6-14 m. darbo stažą turinčių respondentų grupėje, lyginant su kitą darbo stažą turinčiais respondentais, tuo tarpu nerūkantys dažniau nurodė mažesnį nei 5 m. darbo stažą turintys respondentai (p<0,05) (9 pav.).
* - p < 0,05, lyginant su 6-14 m. darbo stažą turinčiais respondentais
Dažniau nei vieną kartą per savaitę alkoholį vartojo kas trečias (32,9 proc.) tiriamasis, kelis kartus per mėnesį - 14,3 proc. ir kelis kartus per metus – kas trečias (34,3 proc.), o likusieji, t .y. penktadalis nurodė nevartojantys alkoholio visai.
Mūsų tyrimo duomenimis alkoholinius gėrimus (daugiau nei kartą per savaitę ir kelis kartus per mėnesį) vartojo daugiau vyrai nei moterys, pastarosios dažniau teigė alkoholinius gėrimus vartojančios rečiau, t.y. kelis kartus per metus, (p<0,05). Tokia pat alkoholio gėrimų vartojimo paplitimo tendencija stebima ir palyginus alkoholinių gėrimų vartojimo dažnį pagal profesijas. Matyti, kad alkoholį reikšmingai dažniau vartoja gydytojai, nei slaugytojos (p<0,05) (10 pav.).
* - p < 0,05, lyginant su slaugytojomis
10 pav. Respondentų nuomonės, apie tai ar kaip dažnai jie vartoja alkoholinius gėrimus, dažnių pasiskirstymas pagal profesiją
* - p < 0,05, lyginant su neturinčiais naktinių budėjimų
11 pav. Respondentų nuomonės, apie tai ar kaip dažnai jie vartoja alkoholinius gėrimus, dažnių pasiskirstymas pagal naktinius budėjimus
Kas antras (45,0 proc.) tiriamasis dažniausiai vartojo vyną, kas trečias stiprius alkoholinius gėrimus, tokius kaip brendį, viskį, degtinę ir t.t., o penktadalis (22,5 proc.) tiriamųjų dažniausiai nurodė vartojantys alų. Išsiaiškinome, kad dažniau alų ir kitus stipriuosius alkoholinius gėrimus vartojo vyrai nei moterys (42,1 proc. ir 4,8 proc., p<0,05 bei 42,1 proc. ir 23,8 proc, p<0,05), tuo tarpu daugiau tyrime dalyvavusių moterų nurodė dažniausiai vartojančios vyną (71,4 proc. ir 15,8 proc., p<0.05). Vertinant pagal profesijas matyti, kad dažniau alų vartojo reikšmingai daugiau gydytojų nei slaugytojų, o vyną – reikšmingai daugiau slaugytojų (p<0,05) (12 pav.).
* - p < 0,05, lyginant su slaugytojomis
4.2. Medicinos darbuotojų darbo aplinkos (fizikinės ir psichosocialinės) subjektyvus
vertinimas
Atlikus medicinos darbuotojų darbo stažo dabartinėje darbo vietoje ir pareigose analizę, nustatyta, kad 35,7 proc. tiriamųjų šioje įstaigoje darbo stažas mažiau nei 5 m., 25,7 proc. – turėjo 6-14 m. darbo stažą ir 38,6 proc. nurodė dirbantys šioje įstaigoje ilgiau nei 15 m. Vertinant profesijos atžvilgiu matyti, kad mažesnį darbo stažą turi daugiau gydytojų nei slaugytojų, pastarosios šioje įstaigoje dirbo ilgiau ir turėjo didesnį darbo stažą (p<0,05). Tiriamųjų darbo stažo pasiskirstymas profesijos atžvilgiu pateiktas 13 pav.
* - p < 0,05, lyginant su slaugytojomis
13 pav. Respondentų nuomonės, apie tai kokią alkoholinių gėrimų rūšį dažniausiai vartoja, dažnių pasiskirstymas pagal profesiją
Vertinant darbe praleidžiamų valandų skaičių pagal tiriamųjų amžių nustatyta, kad daugiau nei 12 val. per dieną darbe praleidžia reikšmingai daugiau iš vidurinės amžiaus grupės (35-49 m.) respondentų lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, t.y. iki 34 m. ir 50 m. ir vyresniais (atitinkamai 50,0 proc. ir 10,0 proc., 17,4 proc., p<0,05), pastarieji dažniau teigė darbe praleidžiantys 8-12 val. (p<0,05) (14 pav.)
* - p < 0,05, lyginant su ≤34 m. ir 50 m. ir vyresniais respondentais
14 pav. Respondentų nurodytų darbe praleidžiamų valandų dažnių pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse
15 pav. Respondentų nurodytų naktinių budėjimų kartų per mėnesį skirtinys
Išsiaiškinome, kad respondentų nurodyti naktinių budėjimų kartai per mėnesį reikšmingai siejosi su jų amžiumi. Nustatyta, kad vyresni respondentai (50 m. ir vyresni) lyginant su jaunesniais (35-49 m.) dažniau buvo linkę turėti mažiau naktinių budėjimų, tuo tarpu jaunesni (35-(35-49 m.) dažniau nurodė turintys didesnį naktį budėjimų skaičių (p<0,05) (16 pav.).
* - p < 0,05, lyginant su 35-49 m. respondentais
Daugiau nei 2/3 (68,6 proc.) apklausos dalyvių nurodė, kad yra tik iš dalies patenkinti savo darbo sąlygomis, penktadalis (22,9 proc.) buvo patenkinti, o kas dešimtas 8,6 proc. - visiškai nepatenkintas savo darbo sąlygomis. Statistiškai reikšmingos priklausomybės vertinant savo darbo sąlygas tarp atskirų lyčių, profesijų, amžiaus bei darbo stažo nenustatyta.
Vertindami savo darbo sąlygas respondentai dažniausiai nurodė šiuos darbo aplinkoje esančius žalingus sveikatai veiksnius: darbas susijęs su nepatogia kūno padėtimi, darbo aplinka užteršta biologinės kilmės medžiagomis, darbas lydimas emocinės įtampos ir t.t. (17 pav.).
17 pav. Respondentų nurodyti jų darbo aplinkoje esantys žalingi sveikatai veiksniai
* - p < 0,05, lyginant su gydytojais
18 pav. Respondentų nurodytų jų darbo aplinkoje esančių žalingų sveikatai veiksnių pasiskirstymas pagal profesiją
Darbuotojų pasitenkinimui darbo sąlygomis labai svarbi yra psichologinė darbo atmosfera. Nors daugiau nei pusė tiriamųjų (59,1 proc.) teigė, kad jų kolektyve dažnai vyrauja giedra ir optimistinė nuotaika nurodė, tačiau tik 5,7 proc. respondentų nurodė kad po darbo jaučiasi psichologiškai nepavargę, ¾ nurodė- vidutiniškai pavargę ir likusi dalis (15,7 proc.) – labai pavargę. Vidutiniškai psichologiškai pavargę jaučiasi reikšmingai daugiau moterų nei vyrų (83,7 proc. ir 70,4 proc., p<0,05), pastarieji dažniau nurodė, kad po darbo psichologiškai jaučiasi labai pavargę (22,2 proc. ir 11,6 proc., p<0,05). Tai gali būti susiję su tuo, kad darbo aplinkoje patiriama agresiją is pacientų ir jų lankytojų. Kad dažnai egresiją patiria iš pacientų ir jų lankytojų nurodė kas penktas (22,9 proc.) tyrime dalyvavęs medicinos darbuotojas, ¾ - patiria retai, ir tik 5,7 proc. – nurodė dar niekada napatyrę agresijos.
3 lentelė. Respondentų nuomonės apie jų kolektyve juntamus pojūčius pasiskirstymas
Pojūčiai Labai dažnai
(proc.) Dažna i (proc.) Kartais (proc.) Niekada (proc.)
Darbuotojai ištikimi savo ligoninei 29,2 53,8 16,9 0,0
Kolektyve vyrauja giedra ir optimistiška
nuotaika 19,7 59,1 21,2 0,0
Kolektyve tvyro įtampa, jaučiamas nesaugumo jausmas
10,4 17,9 65,7 6,0
Daugelis darbuotojų dirba tik dėl atlyginimo
21,2 25,8 45,5 7,6
Dalis darbuotojų linkę pyktis tarpusavyje 1,5 10,4 82,1 6,0
Kolektyvo nuotaiką nuolat gadina
nesėkmės baimė 7,8 3,1 78,1 10,9
Siekiant įvertinti kaip komandoje jaučiami pojūčiai pasiskirstę pagal respondentų charakteristikas buvo atlikta analizė. Nustatyta, kad pojūtį „kolektyve vyrauja giedra ir optimistiška nuotaika“ labai dažnai juto reikšmingai daugiau moterų nei vyrų (atitinkamai 40,0 proc. ir 12,0 proc.), o reikšmingai daugiau vyrų nurodė, kad jų kolektyve šis pojūtis juntamas rečiau (p<0,05) (19 pav.).
* - p < 0,05, lyginant su vyrais
Įdomiai pasiskirstė atsakymai pagal respondentų amžių. Nustatyta, kad šį pojūtį labai dažnai juto reikšmingai daugiau vyresni respondentai (35-49 m., 50 m. ir vyresni) lyginant su jaunesniais nei 35 m. (atitinkamai 34,6 proc., 45,0 proc. ir 5,3 proc., p<0,05), pastarieji reikšmingai dažniau nurodė, kad pojūtis „kolektyve vyrauja giedra ir optimistiška nuotaika“ jų kolektyve juntamas kartais (26,3 proc. ir 11,2 proc. ir 5,0 proc., p<0,05).
Pojūtį “kolektyvo nuotaiką nuolat gadina nesėkmės baimė” savo kolektyve labai dažnai juto reikšmingai daugiau slaugytojos nei gydytojai (13,9 proc. ir 2,9 proc., p<0,05), tuo tarpu daugiau gydytojai teigė, kad jie šį pojūtį juto tik kartais (p<0,05) (20 pav.).
* - p < 0,05, lyginant su gydytojais
20 pav. Respondentų nuomonės apie kolektyve juntamą pojūtį „kolektyve vyrauja giedra ir optimistiška nuotaika“ pasiskirstymas pagal profesiją
* - p < 0,05, lyginant su ≤34 m. respondentais
21 pav. Respondentų nuomonės apie kolektyve juntamą pojūtį „tvyro įtampa, jaučiamas nesaugumo jausmas“ pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse
Kad kolektyve dažnai juntamas pojūtis “dalis darbuotojų linkę pyktis tarpusavyje”, reikšmingai daugiau nurodė gydytojai nei slaugytojos (15,8 proc. ir 3,4 proc., p<0,05), kad šis pojūtis juntamas kartais reikšmingai daugiau teigė slaugytojų nei gydytojų (89,7 proc. ir 76,3 proc., p<0,05). Kad dažnai “dalis darbuotojų linkę pyktis tarpusavyje” teigė daugiau tiriamųjų iki 35 m. lyginant su vyresniais, tuo tarpu 35 m. ir vyresni pažymėjo, kad tik kartais dalis darbuotojų linkę pyktis tarpusavyje” (p<0,05) (22 pav.).
* - p < 0,05, lyginant su 35-49 m. ir 50 m. ir vyresniais respondentais
4.3. Medicinos darbuotojų nuomonės, apie darbo aplinkos sąlygojamą poveikį
sveikatai priklausomai nuo socialinių ir demografinių veiksnių, vertinimas
Daugiau nei pusė (60,6 proc.) apklausoje dalyvavusių medicinos darbuotojų pažymėjo, kad dalį esamų savo sveikatos pakitimų sieja su darbo aplinkos sąlygomis, ketvirtadalis (25,4 proc.) - nesiejo, ir likusi dalis (13,6 proc.) neturėjo šiuo klausimu nuomonės. Dažniau savo sveikatos pakitimus siejo moterys nei vyrai (66,7 proc. ir 51,7 proc., p<0,05), pastarieji šiuo klausimą dažniau neturėjo nuomonės (p<0,05) (23 pav.).
* - p < 0,05, lyginant su vyrais
23 pav. Respondentų nuomonės, apie darbo aplinkos sąlygojamą poveikį sveikatos pakitimams, pasiskirstymas pagal lytį
* - p < 0,05, lyginant su 35-49 m. ir 50 ir vyresniais respondentais
24 pav. Respondentų nuomonės, apie darbo aplinkos sąlygojamą poveikį sveikatos pakitimams, pasiskirstymas pagal darbo stažą
Dažniausiai siejami sveikatos sutrikimai susiję su darbo aplinkos sąlygomis : juosmens skausmai (50,0 proc.), padidėjęs nervingumas (38,6 proc.), galvos skausmai (32,9 proc.), sąnarių skausmai (24,3 proc.), skausmai pečių juostoje (24,3 proc.), nemiga (22,9 proc.), arterinio kraujospūdžio padidėjimas (21,4 proc.), rankos riešo skausmai (20,0 proc.) ir kiti.
Nors daugiau sveikatos sutrikimų siejamų su darbo sąlygomis nurodė slaugytojai, nei gydytojai, tačiau reikšmingos sąsajos profesijų atžvilgiu rastos tik tarp kelių sveikatos sutrikimų: kojų venų išsiplėtimo, raumenų skausmų bei skausmo širdies plote (4 lent.).
4 lentelė. Respondentų nurodytų sveikatos pakitimų, siejamų su darbo aplinka, pasiskirstymas pagal profesiją
Sveikatos pakitimai Gydytojai
(proc.) Slaugytojos (proc.) Juosmens skausmai 48,7 51,6 Galvos skausmai 35,9 29,0 Padidėjęs nervingumas 43,6 32,3
Skausmai pečių juostoje 25,6 22,6
Regos susilpnėjimas 28,2 16,1
Nemiga 20,5 25,8
Sąnarių skausmai 25,6 22,6
Rankos riešo skausmai 20,5 19,4
Kojų venų išsiplėtimas 12,8 25,8*
Raumenų skausmai 12,8 25,8*
Arterinio kraujospūdžio padidėjimas 20,5 22,6
Padažnėjęs širdies plakimas 15,4 19,4
Greitas nuovargis 15,4 19,4
Dažnos slogos 12,8 19,4
Akių perštėjimas 10,3 16,1
Skausmai širdies plote 7,7 19,4*
Kosulys 10,3 16,1
Alerginio pobūdžio odos susirgimai 10,3 19,4
* - p < 0,05, lyginant su gydytojais
5 lentelėje pateikiamos reikšmingos sąsajos tarp respondentų amžiaus ir siejamų su darbo aplinka sveikatos pakitimų. Matyti, kad daugiau sveikatos pakitimų su darbo salygomis buvo linkę sieti 35-49 m. respondentai (5 lent.).
5 lentelė. Respondentų nurodytų sveikatos pakitimų, siejamų su darbo aplinka, pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse Sveikatos pakitimai <35 m. (proc.) 35-49 m. (proc.) >50 m. (proc.) Padidėjęs ašarojimas 0,0 14,8* 4,3 Akių perštėjimas 0,0 25,9* 8,7 Galvos skausmai 35,0 48,1 13,0** Galvos svaigimas 0,0 11,1 0,0 Silpnumas 20,0*** 3,7 4,3 Nemiga 20,0 37,0 8,7**
Skausmai širdies plote 10,0 22,2* 4,3
Juosmens skausmai 60,0 63,0 26,1**
Skausmai pečių juostoje 15,0 40,7* 13,0
Raumenų skausmai 20,0 29,6 4,3**
Kojų venų išsiplėtimas 5,0*** 25,9 21,7
Alerginio pobūdžio odos susirgimai 15,0 25,9* 0,0
* - p < 0,05, lyginant su ≤34 m. ir 50 m. ir vyresniais respondentais ** - p < 0,05, lyginant su ≤34 m. ir 35-49 m. respondentais
***- p < 0,05, lyginant su 35-49 m. ir 50 m. ir vyresniais respondentais
25 pav. Respondentų nurodytų sveikatos pakitimų, siejamų su darbo metu dėvimomis pirštinėmis, dažniai
Nors sveikatos pakitimus – sausą rankų odą, slogą, kosulį, dusulį - su darbo metu dėvimamis pirštinėmis dažniau siejo slaugytojai nei gydytojai , tačiau reikšmingas ryšys profesijos atžvilgiu nustatytas tik sveikatos sutrikimui sausa rankų oda (61,3 proc. ir 41,0 proc., p<0,05). Įdomu tai, kad rankų odos uždegimas, rankų odos įtrūkimai reikšmingai dažniau buvo nurodyti jaunesnių iki 34 m. tiriamųjų, lyginant su vyresniais nei 35 m. tiriamaisiais (p<0,05) (6 lentelė).
6 lentelė. Respondentų nurodytų sveikatos pakitimų, siejamų su darbo metu dėvimomis pirštinėmis, pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse
Sveikatos pakitimai <35 m. (proc.) 35-49 m. (proc.) >50 m. (proc.) Nesiejo 25,0 29,6 47,8
Sausa rankų oda 50,0 51,9 47,8
Rankų odos uždegimas 30,0* 3,7 13,0
Rankų odos įtrūkimai 30,0* 14,8 4,3
Rankų odos niežėjimas 30,0** 18,5 0,0
Sloga 0,0 3,7 8,7
Kosulys 0,0 3,7 4,3
Dusulys 0,0 3,7 0,0
IŠVADOS
1. Tik trečdalis tyrime dalyvavusių medicinos darbuotojų dabartinę savo sveikatos būklę įvertino kaip gerą. Geriau savo sveikatos būklę vertino daugiau slaugytojų nei gydytojų. Dažniausi nusiskundimai sveikata: galvos skausmas, juosmens skausmai, padidėjęs nervingumas, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, regos susilpnėjimas. Simptomų pasiskirstymas pagal profesijas ir amžiaus grupėse buvo panašus.
2. Savo darbo sąlygomis buvo patenkinti tik penktadalis tiriamųjų. Statistiškai reikšmingos priklausomybės vertinant savo darbo sąlygas tarp atskirų lyčių, profesijų, amžiaus bei darbo stažo nenustatyta. Respondentai dažniausiai nurodė šiuos jų darbo aplinkoje esančius žalingus sveikatai veiksnius: darbas susijęs su nepatogia kūno padėtimi, darbo aplinka užteršta biologinės kilmės medžiagomis, darbas lydimas emocinės įtampos. Tik 5,7 proc. respondentų nurodė kad po darbo jaučiasi psichologiškai nepavargę.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
• Numatyti, kad įstaigose atsakingais už darbuotojų sveikatą ir saugumą dirbtų visuomenės sveikatos specialistai, gebantys įvertinti profesinę riziką, organizuoti ir vykdyti prevencijos priemones.
• Reglamentuoti medicinos personalo darbo krūvį, atitinkantį saugias ir sveikas darbo sąlygas.
• Mažinti darbo aplinkos rizikos veiksnių neigiamą įtaką darbuotojų darbo kokybei ir sveikatai.
• Parengti mokymo programą naujai priimtiems darbuotojams, kuri efektyviai užtikrintų mažesnį darbuotojų sergamumą, kurį sąlygoja darbo aplinkoje esantys veiksniai. Programos esmė - motyvuoti darbuotoją rūpintis savo sveikata, laiku atlikti profilaktinius patikrinimus ir laikytis darbų saugos reikalavimų.
