• Non ci sono risultati.

Ultragarsinis tyrimas supūliavusio hidradenito stebėsenai: apţvalga Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "Ultragarsinis tyrimas supūliavusio hidradenito stebėsenai: apţvalga Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas"

Copied!
25
0
0

Testo completo

(1)

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS FAKULTETAS MEDICINOS AKADEMIJA ODOS IR VENERINIŲ LIGŲ KLINIKA

Lolita Nagytė 6 kursas, 19 grupė

Ultragarsinis tyrimas supūliavusio hidradenito stebėsenai: apţvalga

Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovė: doc. Vesta Kučinskienė

Kaunas

(2)

2

TURINYS

1. SANTRAUKA………3 2. SUMMARY………4 3. PADĖKA………5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS………...5 5. SANTRUMPOS……….6 6. SĄVOKOS……….7 7. ĮVADAS……….…8

8. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI………...9

8.1 Darbo tikslas………....9

8.2 Darbo uţdaviniai……….9

9. TYRIMO METODIKA……….…………10

9.1 Tyrimo tipas……….………..10

9.2 Literatūros paieškos metodai……….………10

10. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS……...……….…….13

10.1 Klinikiniuose tyrimuose naudotos kiekybinės ir kokybinės charakteristikos…….….13

10.2 Ultragarsinio tyrimo nauda SH stebėsenai……….….….16

10.3 Ryšys tarp paciento išsakomų simptomų ir UG matomų pakitimų...19

11. IŠVADOS……….………..21

12. LITERATŪROS SĄRAŠAS….……….………22

(3)

3

1. SANTRAUKA

Ultragarsinis tyrimas supūliavusio hidradenito stebėsenai: apţvalga Autorė: Lolita Nagytė

Tikslas: Apţvelgti ultragarsinio tyrimo naudą ir pranašumus supūliavusio hidradenito (SH) stebėsenai. Uţdaviniai:

1. Nustatyti daţniausiai naudojamas kokybines ir kiekybines charakteristikas, tiriant SH sergančius pacientus.

2. Apţvelgti ultragarsinio tyrimo SH stebėsenai privalumus.

3. Nustatyti, koks yra ryšys tarp paciento išsakomų simptomų ir pakitimų matomų UG.

Metodai: Atlikta klinikinių studijų paieška naudojant PubMed duomenų bazę. Naudoti raktiniai ţodţiai „hidradenitis“ arba „hidradenitis suppurativa“ kombinuojant juos su „ultrasound“ arba „sonography“ arba „imaging“.

Rezultatai: Atlikus publikacijų paiešką, buvo rastos 232 publikacijos. Į literatūros apţvalgą įtraukta 15 straipsnių, kurie atitiko įtraukimo kriterijus. Išanalizavus įtrauktas publikacijas buvo apţvelgtos daţniausiai naudojamos SH stebėsenos charakteristikos, ultragarsinio tyrimo reikšmė SH stebėsenai. Išvados:

1. Daţniausios SH stebėsenai naudojamos UG tyrimo kokybinės SH charakteristikos yra plauko folikulo išsiplėtimas, skysčio sankaupos, sinusiniai latakai, pseudocistos, mazgeliai, fibrozinis randėjimas. Daţniausios kiekybinės UG tyrimo charakteristikos yra odos sustorėjimas, padidėjusi vaskuliarizacija.

2. Ultragarsinis tyrimas papildo klinikinį ištyrimą, kadangi padeda nustatyti subklinikinius SH poţymius, kurie nepastebimi kliniškai. Atlikus ultragarsinį ištyrimą, nustatoma sunkesnė ligos stadija, nei atlikus tik klinikinį ištyrimą.

(4)

4

2. SUMMARY

Ultrasound usage for the follow-up of patients with hidradenitis suppurativa

Author: Lolita Nagytė

Aim of the study: To review advantages of ultrasound for the follow- up of patients with hidradenitis suppurativa.

Objectives:

1. To identify the common qualitative and quantitative characteristics, for using to follow-up HS patients.

2. To review advantages of ultrasound for following- up HS patients.

3. Establish a connection between patients expressed symptoms and US changes.

Methods: A systematic literature review was performed using the PubMed database. Keywords hidradenitis“ or „hidradenitis suppurativa“ were used combining with „ultrasound“ or „sonography“ or „imaging“.

Results: After article review was performed, 232 publications were found. 15 publications, which met including criteria, were included in this literature review. After analysis of included publications, the most common SH following-up characteristic were established, advantage of ultrasound for HS was reviewed.

Conclusions:

1. The most common qualitative characteristics for following-up HS patients are widening of hair folicle, fluid collections, sinus tracts, pseudocysts, nodules, fibrotic scarring. The common quantitative characteristics are skin thickening, increased vascularity.

2. Ultrasound supplements clinical examination, because it identifies subclinical SH findings. After performing ultrasound, stage of HS usually is changed to more severe.

(5)

5

3. PADĖKA

Nuoširdţiai dėkoju uţ pagalbą, naudingus patarimus bei skirtą laiką baigiamojo magistro darbo vadovei LSMU KK Odos ir venerinių ligų klinikos docentei Vestai Kučinskienei.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

(6)

6

5. SANTRUMPOS

SH- supūliavęs hidradenitas

UG- ultragarsas; ultragarsinis tyrimas

(7)

7

6. SĄVOKOS

Ultragarsinis tyrimas – radiologinis tyrimo metodas, paremtas nevienodu bangų atsispindėjimu nuo skirtingo tankio audinių.

Pseudocista – skysčio sankaupa panaši į cistą, tačiau neturinti epitelio ar endotelio. Echogeniškumas – organizmo audinio gebėjimas atspindėti ultragarsą.

Vaskuliarizacija – naujų kraujagyslių susidarymas.

Kraujagyslių pasipriešinimo indeksas – jėga, kurią reikia įveikti, kad kraujas pratekėtų kraujagysle. Sinusas – ertmė, uţpildyta skysčiu/pūliais.

(8)

8

7. ĮVADAS

(9)

9

8. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

8.1 Darbo tikslas:

Apţvelgti ultragarsinio tyrimo naudą ir pranašumus supūliavusio hidradenito (SH) stebėsenai.

8.2 Darbo uţdaviniai:

1. Nustatyti daţniausiai naudojamas kokybines ir kiekybines charakteristikas, tiriant SH sergančius pacientus.

2. Apţvelgti ultragarsinio tyrimo SH stebėsenai privalumus.

(10)

10

9. TYRIMO METODIKA

9.1. Tyrimo tipas

Šio tyrimo tipas yra sisteminė literatūros apţvalga. 9.2. Literatūros paieškos metodai

Atlikta klinikinių studijų paieška naudojant PubMed duomenų bazę. Naudoti raktiniai ţodţiai „hidradenitis“ arba „hidradenitis suppurativa“ kombinuojant juos su „ultrasound“ arba „sonography“ arba „imaging“

Duomenų bazėje naudoti filtrai: „humans“ Įtraukimo ir atmetimo kriterijai:

Į literatūros apţvalgą įtrauktos mokslinės studijos remiantis ţemiau pateiktais įtraukimo ir atmetimo kriterijais:

Įtraukimo kriterijai: 1. Publikacijos anglų kalba. 2. Momentiniai tyrimai. 3. Kohortiniai tyrimai.

4. Prospektyviniai ir retrospektyviniai tyrimai. Atmetimo kriterijai:

1. Publikacijos, kuriose neanalizuojamas UG tyrimo panaudojimas SH stebėsenai. 2. Literatūros apţvalgos.

3. Klinikiniai atvejai.

4. Publikacijos ne anglų kalba.

(11)

11 6. Publikacijos, kuriose naudojami kiti radiologiniai tyrimai SH stebėsenai.

7. Nėra prieigos prie pilno straipsnio.

(12)
(13)

13

10. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

10.1 Klinikiniuose tyrimuose naudotos kiekybinės ir kokybinės charakteristikos

Išanalizavus į literatūros apţvalgą įtrauktų publikacijų duomenis matoma, kad pirmiej ultragarsinio tyrimo naudojimo SH stebėsenai tyrimai, atlikti 1997m. [9]. Jemec, G. B. E ir kolegos nustatė odos storio ir plauko folikulo pokyčius būdingus SH. Kliniškai normaliai atrodantys plauko folikulai ultragarsu matomi pakitusios formos. Dermos sluoksnyje folikulai yra praplatėję. Ultragarsu ištyrus paţastų, lytinių organų ir šlaunų srities odą nustatyta, kad ji statistiškai reikšmingai yra storesnė sergančiųjų SH grupėje, nei kontrolinėje. Praėjus dešimtmečiui Wortsman su kolegomis atliko klinikinį tyrimą, kurio metu tirtos pacientų paţastų ir kirkšnių sritys. Tyrimas parodė, kad SH sergantiems pacientams būdingas dermos sustorėjimas (3,3+/-1,0mm) lyginant su sveikų asmenų grupe (1,4+/-0,3mm, p=0,007), paţeidimų vietose buvo sumaţėjęs echogeniškumas. Nustatyta, kad kliniškai sveikoje odoje tiriant ultragarsu randami plauko folikulo išsiplėtimai. SH sąlygoja įvairaus dydţio, skaičiaus ir lokalizacijos skysčio sankaupas dermoje [10].

Kelekis ir kiti SH stebėsenai savo tyrime naudojo tokias charakteristikas kaip dermos ir epidermio sustorėjimą, dermos ir hipodermos jungties nevientisumą, ribotų darinių dermoje nustatymą ir jų dydį, padidėjusią vaskuliarizaciją ir pasipriešinimo indekso dydţio nustatymą [11].

Wortsman su kolegomis nustatė, kad jau ankstyvose SH stadijose būdingas plauko folikulo išsiplėtimas. Vėlesnėse ligos stadijose liga apima visą folikulą, matomas dermos uţdegimas, pasireiškiantis echogeniškumo pokyčiais bei dermos sustorėjimu. Sunkiausiose ligos stadijose stebimas dermos hipoechogeniškumas, sinusai, bei skysčio sankaupos [12]. Tais pačiais metais atliktame kitame Wortsman ir kolegų tyrime, skysčio sankaupų nustatyta 76,4% tirtų pacientų. Išmatuotas sankaupų

dydis: 0,6-5,3cm skersinėje, 0,1-0,9cm įstriţinėje, 0,2-7cm išilginėje ašyje. Trečdaliui (29,4%) pacientų

rasta fistulių,70,6% pacientų rasta dermos pseudocistų. Visiems pacientams rasti išsiplėtę plauko folikulai bei skirtingo laipsnio odos sustorėjimas [13]. Zarchi ir kolegos analizavo skysčio sankaupas dermoje ir poodyje [14]. Wortsman ir kiti nustatė, kad 80% pacientų turi ektopinių plauko folikulo

(14)

14 Wortsman ir kolegos tyrė susidariusių fistulių, padidėjusios vaskuliarizacijos ir fibrozinio randėjimo parametrus [16]. Tais pačiais metais atliktame retrospektyviniame Wortsman ir kolegų tyrime tirti vaikai. Pseudocistos nustatytos 92% atvejų, skysčio sankaupos - 83% atvejų, sinusiniai latakai - 58% atvejų. Periferinėse skysčio sankaupų bei fistulinių latakų dalyse buvo padidėjusi

vaskuliarizacija [17]. 2017m. atliktame Wortsman ir jos kolegų tyrime buvo tiriamas paţeistų odos sluoksnių skaičius, skysčio sankaupos, sinusiniai latakai, plauko folikulo ryšys su skysčio sankaupomis ar fistulėmis, hipodermos edema bei padidėjusi vaskuliarizacija [18].

Nazzaro su kolegomis analizavo pseudocistų, skysčio sankaupų bei fistulių formavimąsi [19]. Loo ir kolegų atliktame tyrime plauko folikulo išsiplėtimas aptiktas 81%, odos sustorėjimas 96,6%, pseudocistų susiformavimas 84,5%, skysčio sankaupos 77,6%, fistulių susiformavimas 36,2%, padidėjęs vaskuliaringumas 37,9% tiriamųjų [20].

Caposiena ir kt. nustatė, kad sergant SH, ultragarsiniu tyrimu stebimi mazgeliai, abscesai, sinusinių latakų formavimasis, padidėjusi vaskuliarizacija bei kraujagyslių pasipriešinimas. Visiems tiriamiesiems nustatytas plauko folikulo išsiplėtimas, odos sustorėjimas bei padidėjęs jos echogeniškumas [21]. Martorell ir kiti multicentrinėje studijoje ultragarsu tyrė pseudocistas, skysčio sankaupas bei sinusinius latakus [22].

(15)

15 1 lentelė. Tyrimuose naudoti kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai.

Autorius, data

Kiekybiniai rodikliai Kokybiniai rodikliai

Loo ir kiti 2018[20]

Odos sustorėjimas, padidėjusi vaskuliarizacija

Plauko folikulo išsiplėtimas, pseudocistos, skysčio sankaupos, fistulių susidarymas

Wortsman ir kiti

2016[16]

Padidėjusi vaskuliarizacija Fistulių susidarymas, fibrozinis randėjimas

Wortsman ir kiti

2016[17]

Padidėjusi vaskuliarizacija Plauko folikulo išsiplėtimas, pseudocistos, skysčio sankaupos, fistulių susidarymas

Wortsman ir kiti

2015[15]

- Ektopiniai plauko folikulai

Zarchi ir kiti 2014[14] Mazgelio dydis - Nazzaro ir kiti 2018[19]

- Pseudocistos, skysčio sankaupos,

fistulių susidarymas

Wortsman ir kiti

2013[13]

- Skysčio sankaupos, sinusiniai latakai,

pseudocistos, plauko folikulo išsiplėtimas

Wortsman ir kiti

2013[12]

Odos sustorėjimas Plauko folikulo išsiplėtimas,

sinusiniai latakai, skysčio sankaupos

Kelekis ir kiti 2010[11]

Dermos ir epidermio sustorėjimas, ribotų darinių

(16)

16 dermoje dydis, padidėjusi

vaskuliarizacija ir kraujagyslių pasipriešinimo indekso nustatymas. nustatymas. Martorell ir kiti 2019[22]

- Pseudocistos, skysčio sankaupos,

sinusiniai latakai Caposiena ir kiti 2018[21] Padidėjusi vaskuliarizacija, kraujagyslių pasipriešinimas

Mazgeliai, abscesai, sinusiniai latakai

Wortsman X ir kiti

2017[18]

Įtrauktų odos sluoksnių skaičius, hipodermos sustorėjimas,

padidėjusi vaskuliarizacija

Skysčio sankaupos, sinusiniai latakai, plaukų folikulai su skysčio sankaupa ar susidariusia fistule

Wortsman X ir kiti

2007[10]

Odos sustorėjimas Skysčio sankaupos, plauko folikulo išsiplėtimas Nazzaro, G ir kiti 2019[23] Padidėjusi vaskuliarizacija - Jemec, G. B. E 1997[9]

Odos sustorėjimas Plauko folikulo forma

10.2 Ultragarsinio tyrimo nauda SH stebėsenai

(17)

17 2007m. atliktame Wortsman ir kolegų tyrime tirti 7 SH pacientai. Palyginus klinikinio ir ultragarsinio ištyrimo duomenis nustatyta, kad UG tyrimo metu paţeidimo plotas yra didesnis, lyginant su klinikiniais duomenimis [10]. 2013m. tos pačios autorės ir jos kolegų retrospektyviai analizuoti 25 SH pacientų duomenys. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad klinikinė SH stadija neatitinka ultragarsinių duomenų. Dviems iš 6 pacientų, kuriems nustatyta I Hurley stadija, atlikus ultragarsinį tyrimą rasti sinusiniai takai, turintys ryšį su išsiplėtusiu plauko folikulu, skysčio sankaupos [12].

Loo ir kiti [20] savo tyrime naudojo keletą klinikinių SH diagnostikos klasifikacijų, tačiau siekiant tyrimus palyginti tarpusavyje, šioje analizėje pasirinkta Hurley klasifikacija. Autorių duomenimis, atlikus klinikinį tyrimą 24% pacientų nustatyta Huley I ligos stadija, 61% Hurley II stadija ir maţiausiai daliai - 14,5% – Hurley III stadija. Ultragarsiniam ligos stadijos nustatymui pasirinkta sonografinė supūliavusio hidradenito klasifikavimo sistema (SOS-HS). Atlikus ultragarsinį tyrimą pacientų ligos stadijos pasikeitė: pusei pacientų (50%) nustatyta III SOS-HS stadija, 27,6% pacientų I SOS-HS stadija ir 22,4% II SOS-HS stadija. Italijoje Nazzaro ir kolegos [19] ištyrė 140 SH pacientų. I ir III Hurley stadijoms buvo priskirta po 25% pacientų, likusiems 50% nustatyta Hurley II stadija. Atlikus ultragarsinį tyrimą ir atvejus suklasifikavus pagal SOS-HS, daugiau pacientų priskirta III stadijai (32,1%) ir šiek tiek maţiau I stadijai (20,7%). Sutapimas tarp Hurley ir SOS-HS klasifikacijų buvo tik 61,4% tirtų pacientų. Martorell ir kiti [22] savo tyrime tiek klinikinei, tiek ultragarsinei klasifikacijai naudojo Hurley klasifikaciją. Siekiant klinikinę Hurley klasifikaciją pritaikyti ultragarsiniams radiniams vertinti, ultragarsu nustatytos pseudocistos ir skysčio sankaupos prilygintos kliniškai diagnozuojamiems mazgeliams bei abscesams, sonografiškai rastos fistulės prilygintos kliniškai aptiktoms fistulėms. Atlikus klinikinį ištyrimą, I, II ir III Hurley stadijos nustatytos atitinkamai 26,6%, 49% ir 24,5% pacientų. Atlikus ultragarsinį tyrimą stadijos pasikeitė: Hurley I, II ir

III atitinkamai nustatytos 14,7%, 56% ir 29,4% pacientų. Ultragarsinio tyrimo metu Hurley I stadija į sunkesnę pakeista net 44,7% pacientų. Tai parodo, kad klinikinis ištyrimas nėra pakankamai jautrus SH

(18)

18 Atlikus klinikinių ir ultragarsinių duomenų palyginimo tyrimus, daliai pacientų dėl nustatytos sunkesnės ligos stadijos keistas gydymas. 2016m. atliktame Wortsman ir kolegų tyrime [17] 92% (11 iš 12) tyrime dalyvavusių vaikų pakeistas gydymas paskiriant antibiotikus, keičiant jų dozes ar iš esmės keičiant gydymo schemą. Martorell ir kolegų [22] atliktame tyrime papildomai atlikus ultragarsinį tyrimą, gydymo planą nuspręsta koreguoti 96 iš 143 pacientų.

Apţvelgus atliktus tyrimus galima teigti, kad ultragarsinis tyrimas naudingas supūliavusio hidradenito diagnostikoje, kadangi jo pagalba galima nustatyti subklinikinius SH poţymius, kurie nepastebimi kliniškai. Pacientus ištyrus ultragarsu neretai nustatoma sunkesnė ligos stadija, nei atlikus tik klinikinį ištyrimą. Tai svarbu, kadangi laiku diagnozavus teisingą ligos stadiją galima pradėti adekvatų gydymą, kontroliuoti ligą, maksimaliai sulėtinti ligos progresavimą bei pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

2 lentelė. Kliniškai ir ultragarsu nustatytų SH stadijų pasiskirstymas Straipsnio autoriai,

metai

Kliniškai nustatytos stadijos

(19)

19 Caposiena ir kiti 2018[21] Hurley stadijos: I-13(21 %) II-28(46 %) III-20(33 %) SOS-HS stadijos: I-4(7 %) II-29(47 %) III-28(46 %)

10.3 Ryšys tarp paciento išsakomų simptomų ir UG matomų pakitimų

Zarchi ir kiti [14], siekiant išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp SH paciento išsakomų simptomų ir UG pakitimų, atliko tyrimą, kurio tikslas nustatyti skausmo ir paciento subjektyviai vertinamo uţdegimo sąsajas su morfologiniais pakitimais. Į tyrimą įtraukta 20 SH pacientų. Kiekvienam pacientui pirmiausia atliktas klinikinis ištyrimas, kurio metu remiantis paciento nusiskundimais, anamneze bei klinikiniu vaizdu išrinktas vienas pagrindinis uţdegiminis mazgelis. Pacientų paprašyta parinktą mazgelį įvertinti nuo „0“ iki „3“ pagal jautrumą skausmui ir subjektyviai vertinamą šio paţeidimo ūmumą (vertinama atsiţvelgiant į skausmingumą, dirginimą, deginimo pojūtį). „0“atitinka visišką šių poţymių nebuvimą, o „3“- maksimaliai išreikštus simptomus. Vėliau atliktas UG tyrimas, jo metu išmatuotas parinkto mazgelio skersmuo. Visų pacientų UG ištyrimas atliktas to paties tyrėjo. Nustatyta, kad apie 50% pacientų išrinktą mazgelį įvertino kaip visiškai nejautrų ir be uţdegimo poţymių. Ultragarsinis tyrimas parodė, kad vidutinis tyrime dalyvavusių pacientų mazgelio dydis yra 5,2mm. Atlikus skaičiavimus nustatytas ryšys tarp tiriamo mazgelio skersmens ir paciento išsakomų subjektyvių simptomų. Lyginant su mazgeliu, kurio paūmėjimą pacientai įvertino 0 balų, 1 balu įvertinti mazgeliai buvo didesni vidutiniškai 24%, 2 balais įvertinti - 44% ir 3 balais įvertinti – net 97%. Analizuojant jautrumą skausmui, nustatytas mazgelių padidėjimas lyginant su 0 balų jautrumui įvertintu mazgeliu buvo atitinkamai 25%, 61% ir 107%.

(20)

20 paţeidimas, kuriame nebuvo nustatyta vaskuliarizacija (įvertinta „0“) nebuvo skausmingas. Ultragarsu diagnozuoti pavieniai vaskuliarizacijos ţidiniai pagal NRS įvertinti vidutiniškai 3,1 balo, vidutinė vaskuliarizacija – 6,4 balo, o sunki – 7,8 balo. Nustatyta aiški koreliacija tarp vaskuliarizacijos laipsnio ir vidutinės NRS reikšmės.

(21)

21

11. IŠVADOS

1. Daţniausios SH stebėsenai naudojamos UG tyrimo kokybinės SH charakteristikos yra plauko folikulo išsiplėtimas, skysčio sankaupos, sinusiniai latakai, pseudocistos, mazgeliai, fibrozinis randėjimas. Daţniausios kiekybinės UG tyrimo charakteristikos yra odos sustorėjimas, padidėjusi vaskuliarizacija.

2. Ultragarsinis tyrimas papildo klinikinį ištyrimą, kadangi padeda nustatyti subklinikinius SH poţymius, kurie nepastebimi kliniškai. Atlikus ultragarsinį ištyrimą, nustatoma sunkesnė ligos stadija, nei atlikus tik klinikinį ištyrimą. Laiku diagnozavus teisingą ligos stadiją, galima laiku pradėti adekvatų gydymą.

(22)

22

12. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Woodruff C, Charlie A, Leslie K. Hidradenitis Suppurativa. Mayo Clinic Proceedings. 2015;90(12):1679-1693.

2. Saunte D, Jemec G. Hidradenitis Suppurativa. JAMA. 2017;318(20):2019.

3. Wortsman X. Imaging of Hidradenitis Suppurativa. Dermatologic Clinics. 2016;34(1):59-68. 4. Patel Z, Hoffman L, Buse D, Grinberg A, Afifi L, Cohen S et al. Pain, Psychological

Comorbidities, Disability, and Impaired Qualify of Life in Hidradenitis Suppurativa. Current Pain and Headache Reports. 2017;21(12).

5. Rondags A, Volkering R, Turcan I, Zuidema Y, Janse I, Horvath B. The Refined Hurley Patient Questionnaire: An Accurate Self-assessment Instrument for Deriving the Correct Refined Hurley Stage in Hidradenitis Suppurativa. Acta Dermato Venereologica. 2019;99(7):703-704. 6. Saunte D, Jemec G. Hidradenitis Suppurativa. JAMA. 2017;318(20):2019.

7. Miller I, McAndrew R, Hamzavi I. Prevalence, Risk Factors, and Comorbidities of Hidradenitis Suppurativa. Dermatologic Clinics. 2016;34(1):7-16.

8. Lyons A, Zubair R, Kohli I, Hamzavi I. Preoperative Ultrasound for Evaluation of Hidradenitis Suppurativa. Dermatologic Surgery. 2019;45(2):294-296.

9. Jemec G. Ultrasound Examination of Hair Follicles in Hidradenitis Suppurativa. Archives of Dermatology. 1997;133(8):967.

10. Wortsman X, JEMEC G. Real-Time Compound Imaging Ultrasound of Hidradenitis Suppurativa. Dermatologic Surgery. 2007;33(11):1340-1342.

11. Kelekis N, Efstathopoulos E, Balanika A, Spyridopoulos T, Pelekanou A, Kanni T et al. Ultrasound aids in diagnosis and severity assessment of hidradenitis suppurativa. British Journal of Dermatology. 2010;162(6):1400-1402.

12. Wortsman, X., & Jemec, G. A 3D Ultrasound Study of Sinus Tract Formation in Hidradenitis Suppurativa. Dermatology Online Journal. 2013; 19(6).

(23)

23 14. Zarchi K, Yazdanyar N, Yazdanyar S, Wortsman X, Jemec G. Pain and inflammation in hidradenitis suppurativa correspond to morphological changes identified by high-frequency ultrasound. Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology. 2014;29(3):527-532.

15. Wortsman X, Wortsman J. Ultrasound Detection of Retained Hair Tracts in Hidradenitis Suppurativa. Dermatologic Surgery. 2015;41(7):867-869.

16. Wortsman X, Castro A, Figueroa A. Color Doppler ultrasound assessment of morphology and types of fistulous tracts in hidradenitis suppurativa (HS). Journal of the American Academy of Dermatology. 2016;75(4):760-767.

17. Wortsman X, Rodriguez C, Lobos C, Eguiguren G, Molina M. Ultrasound Diagnosis and Staging in Pediatric Hidradenitis Suppurativa. Pediatric Dermatology. 2016;33(4):e260-e264. 18. Wortsman X, Castro A, Morales C, Franco C, Figueroa A. Sonographic Comparison of

Morphologic Characteristics Between Pilonidal Cysts and Hidradenitis Suppurativa. Journal of Ultrasound in Medicine. 2017;36(12):2403-2418.

19. Nazzaro G, Passoni E, Muratori S, Moltrasio C, Elena Guanzirol E, Barbareschi M et al. Comparison of clinical and sonographic scores in a cohort of 140 patients with hidradenitis suppurativa from an Italian referral centre: a retrospective observational study. Giornale Italiano di Dermatologia e Venereologia. 2018;.

20. Loo C, Tan W, Tang J, Khor Y, Manikam M, Low D et al. The clinical, biochemical, and ultrasonographic characteristics of patients with hidradenitis suppurativa in Northern Peninsular Malaysia: a multicenter study. International Journal of Dermatology. 2018;57(12):1454-1463. 21. Caposiena Caro R, Solivetti F, Bianchi L. Power Doppler ultrasound assessment of

vascularization in hidradenitis suppurativa lesions. Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology. 2018;32(8):1360-1367.

(24)

24 23. Nazzaro G, Passoni E, Calzari P, Barbareschi M, Muratori S, Veraldi S et al. Color Doppler as a

tool for correlating vascularization and pain in hidradenitis suppurativa lesions. Skin Research and Technology. 2019.

24. Vanlaerhoven A, Ardon C, van Straalen K, Vossen A, Prens E, van der Zee H. Hurley III Hidradenitis Suppurativa Has an Aggressive Disease Course. Dermatology. 2018;234(5-6):232-233.

(25)

25

13. PRIEDAI

1 priedas. Hurley klasifikacija [24].

Hurley klasifikacija I Pavienių ar daugybinių abscesų formavimasis, sinusų nėra.

II Atsinaujinantys pavieniai ar daugybiniai abscesai su sinusais, platus paţeidimo plotas. III Difuziškai išplitęs paţeidimas, daugybiniai sinusai ir abscesai, paţeidimas apima visą

anatominę sritį.

2 priedas. SOS-HS skalė [25].

SOS-SH skalė

I Viena skysčio sankaupa ir dermos pokyčiai (hipoechogeniškumas, sustorėjimas), paţeista viena anatominė sritis, fistulinių latakų nėra.

II Paţeistos dvi anatominės sritys ir yra fistulinis latakas ir/ar yra 2-4 skysčio sankaupos. III Paţeistos trys ar daugiau anatominių sričių ir/ar yra 2 ar daugiau fistulinių latakų ir/ar 5 ar

Riferimenti

Documenti correlati

Raktažodžiai: arkliai, čiurnos sąnario pažeidimai, kremzlės erozijos, pokremzlinio kaulo lizė, nusidėvėjimo linijos, sinovinis skystis, sinovinės membranos pažeidimai... 5

Nustatyti ir įvertinti pakitimų, randamų vaikams galvos smegenų MRT, atliktame dėl pirmojo epilepsijos priepuolio, priklausomybę nuo traukulių tipo...

Vertinant didžiojo prieskrandžio fermentacinių rodiklių ir pieno primilžių bei pieno cheminės sudėties koreliacijas, nustatyta stiprus koreliacinis ryšys tarp: primilžio

20 daugiau ir mažiau žinių apie psichoaktyvias medžiagas, ir kaip skiriasi savo sveikatos vertinimas tarp žmonių turinčių skirtingus psichoaktyvių medžiagų vartojimo

Darbo uždaviniai: atlikti žiurkių ir pelių plaučių mėginių histopatologinį tyrimą ir įvertinti plaučių patologijas; įvertinti putliųjų ląstelių

Nustatyti kelio sąnario kremzlės pažeidimų (SKP) paplitimą įvairaus amžiaus ir fizinio aktyvumo žmonių tarpe, siekiant nustatyti pacientų su SKP rizikos grupes..

Nors tyrimo metu veislės nebuvo išskirtos tiriamųjų tarpe, tačiau avaskulinė šlaunikaulio galvutės nekrozė aptikta visiems 4 veisliniams gyvūnams, tarp kurių buvo

Šnauceriams (n=3), prancūzų buldogams (n=2), rotveileriams (n=2) ir Vakarų Škotijos baltiesiems terjerams (n=2) susirgimas pasitaiko daţniau. Susirgimas būdingas ir