Individuali kiaulių priežiūra – taikymo galimybės moderniuose kiaulininkystės ūkiuose

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Karolis Bakūnas

Individuali kiaulių priežiūra – taikymo galimybės

moderniuose kiaulininkystės ūkiuose

Application of Individual pig care concept in commercial

swine farms

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr.Aloyzas Januškauskas

2 DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE.

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ.

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Individualios kiaulių priežiūros – taikymo galimybės moderniuose kiaulininkystės ūkiuose”

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Individuali kiaulių priežiūros sistema ... 9

1.2. Kiaulių ligų paplitimas Lietuvoje ... 10

1.3. Antibiotikų naudojimas kiaulininkystėje ... 12

1.4. Individuali kiaulių priežiūra ... 13

1.4.1. Ankstyva kiaulių susirgimų diagnostika ... 14

1.4.2. Kiekybinis simptomų įvertinimas ... 15

1.4.3. IPC forma ... 16

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 19

2.1. IPC taikymas ... 19

2.1.1. Elektroninis rašiklis ... 19

2.1.2. Išmanusis telefonas ... 20

2.1.3. IPC duomenų tvarkyklė ... 20

2.1.4. Antibiotikų suvartojimo kiekybinis paskirstymas ... 21

3. TYRIMO REZULTATAI ... 22

3.1. Plaučių ligos ... 22

3.2. Virškinimo ligos ... 23

3.3. Sąnarių ligos ... 25

3.4. Nervinės sistemos ligos ... 26

3.5. Kitos ligos ... 27 3.6. Ligų pasiskirstymas ... 29 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 30 IŠVADOS ... 34 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35 PRIEDAI ... 38

4

SANTRAUKA

Individuali kiaulių priežiūra – taikymo galimybės moderniuose kiaulininkystės ūkiuose. Karolis Bakūnas

Magistro baigiamasis darbas

Individuali kiaulių priežiūra (IPC) yra nauja vadybos priemonė kiaulių ūkiams, paremta kasdieniu kiaulių sveikatingumo vertinimu, ankstyva ligų nustatymo diagnostika, greita reakcija į susirgimus. Šio darbo tikslas: išanalizuoti individualios kiaulių priežiūros programos (IPC) efektyvumą ir panaudojimo galimybes pramoniniuose kiaulininkystės ūkiuose.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti individualios kiaulių priežiūros programos (IPC) taikymo efektyvumą, atliekant ligų ankstyvąją diagnostiką.

2. Įvertinti individualios kiaulių priežiūros programos (IPC) įtaką įvairių susirgimų gydyme. Tyrimo metodika: tyrimas naudojant individualią kiaulių priežiūros programą buvo atliktas pramoniniame kiaulių ūkyje. Tyrimo metu kiaulėms buvo taikoma tiriamoji programa, fiksuojami bei kaupiami duomenys, rašomi pastebėjimai, turintys įtakos duomenų rodikliams.

Išvados: stebėjimo laikotarpiu komerciniame kiaulininkystės ūkyje kiaulės dažniausiai sirgo plaučių ligomis – 40,3 proc., nemažą dalį sudarė virškinimo ligos – 33,7 proc., kitos ligos (anemija, sulėtėjusio augimo sindromas, išliesėjimas) – 12,6 proc., sąnarių ligos – 10,4 proc., neurologinės ligos – 2,5 proc., kanibalizmo pasireiškimas – 0,4 proc. Pasitaikė 3 gaišimo atvejai: 2 paršelių nugaišimo priežastis buvo plaučių, 1– neurologinė liga.

5

SUMMARY

Application of individual pig care concept in commercial swine farm Karolis Bakūnas

Master‘s thesis

Individual pig care (IPC) is a new management tool for pig farms, built on a daily pig health assessment, diagnosis of early disease detection, rapid response to disease. Aim of this study: to analyze the possibilities of applicating individual pig health concept in commercial swine farms in Lithuania.

The goals of this study:

1. Assess individual swine surveillance program (IPC) application performance, disease screening. 2. Assess individual swine surveillance program (IPC) on the treatment of various diseases.

Methods: The study in individual pig care was conducted in a sales pig farm. The studied pigs were subject to the test program, recorded and stored data written observations affecting data performance.

Conclusions: During the observation periodin pig commercial farm, pigs were most vulnerable to lung (40.3 %) and digestive diseases (33.7 %). Other disorders (such as anemia or reduced growth syndrome) amounted to 12.6 %. Joint diseases amounted for 10.4 %, neurological disease for 2.5 %. Manifestation of cannibalism amounted to 0.4 %. 3 deaths of piglets have been observed, the cause of death for 2 being pulmonary disease and neurological disease for the third.

Individual pig care system is an efficient type of pig care. It is recommended to use this program in other farms as well.

6

SANTRUMPOS

ADDpig – (animal daily dose/pig) – apskaičiuota kasdienė antimikrobinių medžiagų dozė kiaulei. APP – kiaulių aktinobaciliozė

IPC (individual pig care) – individuali kiaulių priežiūros programa. IPC (individual pig care) – individuali kiaulių priežiūros programa. KP – kiaulių parvovirusinės

KRK – kiaulių respiratorinė koronavirozė

KRRS – kiaulių reprodukcinis ir respiratorinis sindromas KV – koronavirusai

PE – proliferacinės enteropatijos

PMWS – multisisteminis išsekimo sindromas PRDC- respiratorinių ligų sindromas

Proc. – procentai

RNR – ribonukleorūgštis

TI (treatment incidente) – gydymo dažnumas.

UDDpig (used daily dose/pig) – panaudota kasdienė antimikrobinių m. dozė kiaulei. VMVT – Valstybinė Maisto ir Veterinarijos Tarnyba

7

ĮVADAS

Kiaulių augimui ir sveikatingumui įtakos turi daugelis faktorių. Nuo pat pirmųjų paršelio gyvenimo dienų jam reikalinga speciali priežiūra. Svarbu užtikrinti geras aplinkos, mikroklimato, priežiūros ir šėrimo sąlygas, vykdyti ligų kontrolę.

Po apsiparšavimo paršeliai kaip galima greičiau turi gauti krekenų, nes atvedamo paršelio svoris ir krekenų sunaudojimas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys tolesnį paršelio augimą ir išgyvenimo galimybes (1). Aktyvusis imunitetas susiformuoja per pirmąsias 3–4 amžiaus savaites, todėl vėliau jie būna gerokai atsparesni aplinkos veiksniams. Nemažiau svarbi ir aplinkos temperatūra, kuri pirmą savaitę turi būti ne žemesnė nei 28º_{C. Temperatūra pirmosiomis savaitėmis turėtų būti pastovi, o} garduose – sausa ir be skersvėjų. Kai paršeliams sukanka 1 mėnuo, aplinkos temperatūra jau gali būti ir žemesnė. Priklausomai nuo ūkio poreikių, paršeliai nujunkomi 3–4, 5–6 savaičių arba 2 mėnesių amžiaus. Po nujunkymo tinkama temperatūra ir patalpos parenkamos pagal paršelių amžių. Taip pat svarbu, kad paršeliai nejustų streso ir diskomforto, todėl garduose reikia įrengti žaislų, papildomo užsiėmimo priemonių–grandinių, kamuolių – ar paprasčiausiai įmesti šiaudų.

Kai kiaulei sukanka 10 savaičių, ji priskiriama penimų kiaulių grupei. Minimalus kiaulidės apšviestumas – 40 liuksų. Tai svarbu gyvulių prižiūrėtojams – tinkamai apšviestame tvarte mažėja kiaulių agresyvumas. Vokietijos mokslininkų pastaraisiais metais gautais duomenimis, laikant penimas kiaules ant ištisinių ar dalinių grotelinių grindų, guoliavietėje turi būti 20–25º_{C, šėrimo, tuštinimosi} zonose – 18–22ºC temperatūra: jai sumažėjus, mažėja ir dienos priesvoriai. Laikant ant kraiko (gausiai kreikiant) ar įrengus namelius kiaulėms gulėti, ne tik nebereikia šildyti pastato, bet ir kiaulidės sienos, lubos gali būti mažiau apšiltintos, be to, tokios kiaulidės vėdinamos natūraliai (2).

Svarbu paršelius nuo pat pirmųjų jų gyvenimo dienų papildomai šerti dar tebesitęsiant žindymo laikotarpiui. Paršelius būtina palaipsniui pratinti prie koncentruotų pašarų, nes staiga pasikeitus šėrimui skrandyje padidėja druskos rūgšties ir pepsino. Paršeliai būtinai turi nuolat gauti ir geros kokybės vandens. Paršeliams augant pašarų kiekį reikia didinti, vėliau – pereiti prie priešstartinių ir startinių pašarų. Pašarai gali būti ruošiami ir ūkiuose.

Paršelių sveikata reikėtų pradėti rūpintis jau 3–4 dieną, nes nepakankant geležies jiems gali išsivystyti anemija. Norint išvengti paršavedės spenių sužalojimo ir paršelių apsidraskymo, reikėtų pirmosiomis dienomis nukarpyti paršelių iltis (3). Vėliau didesnis dėmesys turėtų būti kreipiamas į paršelių sveikatingumą nujunkymo laikotarpiu: tuomet jie patiria didelį stresą. Dažniausiai įvairūs paršelių negalavimai gydomi antimikrobinėmis medžiagomis. Siekiant sumažinti jų vartojimą, reikia turėti priemonių paršelių sergamumui ir panaudotų antimikrobinių medžiagų efektyvumui objektyviai

8 vertinti ir registruoti. Kad butų užkirstas kelias ligų plitimui ūkyje, labai svarbi ir ligų profilaktika. Individualia kiaulių priežiūros programa gali būti fiksuojami visi kiaulių augimą ir sveikatingumą lemiantys faktoriai. Programa apibendrina duomenis, pateikia rūpimų kriterijų analizę, todėl paprasčiau įvertinti pagrindinius paršelių sveikatingumą lemiančius veiksnius ir jų kontrolei taikytų priemonių efektyvumą (4).

Magistrinio darbo tikslas: išanalizuoti individualios kiaulių priežiūros programos (IPC) efektyvumą ir panaudojimo pramoniniuose kiaulininkystės ūkiuose galimybes.

Magistriniame darbe keliami uždaviniai:

1. Įvertinti individualios kiaulių priežiūros programos (IPC) taikymo efektyvumą, atliekant ligų ankstyvąją diagnostiką.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Individuali kiaulių priežiūros sistema

Individuali kiaulių priežiūra (IPC) yra nauja vadybos priemonė kiaulių ūkiams, paremta kasdieniu kiaulių sveikatingumo vertinimu, ankstyva ligų nustatymo diagnostika, greita reakcija į susirgimus (4).

Kiaulių elgseną lemia įgimti instinktai, pasireiškiantys nuolatiniais stereotipais budėjimo, poilsio, miego, maitinimosi, dauginimosi, gimimo ir kitose būsenose. Atskiros elgsenos, reakcijosį vidinius ir išorinius dirgiklius reiškiamos aktyvumu, agresyvumu, hierarchinių ryšių pasiskirstymu grupėse, pirmenybe mitybos ir kitiems veiksmams, į kuriuos reikia atsižvelgti organizuojant gyvulių laikymą ir priežiūrą. Skirtingai nuo laukinių gentainių, didžiausias kiaulių aktyvumas pasireiškia dieną, todėl visas technines gyvulių priežiūros operacijas reikia atliktišviesiu paros metu ir sudaryti būtinas sąlygas jų poilsiui naktį. Šiuolaikiniuose kiaulininkystės ūkiuose laikomos kiaulės apie 80proc. paros laiko praleidžia gulėdamos, 10proc. laiko sugaišta maitinimuisi, o likusius 10proc. – kitoms aktyvumo formoms (judėjimui, peštynėms, žaidimams ir kt.) (5).

Bendravimui tarpusavyje kiaulės naudoja garsinius signalus bei uoslę, lytėjimą, klausą. Kiaulių uoslė yra daug kartų stipresnė nei žmogaus, todėl jos dažnai atpažįsta žmones ar gyvūnus pasikliaudamos vien kvapais.

Plėtojant kiaulių laikymo technologijas daugiausia dėmesio skiriama gyvulių monitoringui (stebėjimui), sveikatai ir higienai. Modernūs įtaisai leidžia laiku pastebėti gyvulio elgsenos pakitimus ir ligas. Technologijos toliau plėtojamos taikant jau esamus modulius. Kiaulių augintojams dažnai bandoma priekaištauti, kad spartus kiaulių augimas pasiekiamas hormoninių preparatų, augimo stimuliatorių ir vaistų pagalba. Kiaulininkystė vystoma remiantis zootechnikos mokslo naujovėmis, geresniu kiaulių fiziologijos pažinimu, taikant naujausias mokslo ir technikos priemones. Selekcionuojant veislinius gyvulius nuolat siekiama mažinti pašarų sąnaudas, didinti augimo spartą, gerinti mėsines savybes (6). Kiekvienai gyvulių amžiaus grupei gaminamas subalansuotas, geriausiai fiziologinius poreikius atitinkantis pašaras, siekiama užtikrinti palankias tvarto mikroklimato sąlygas. Individuali kiaulių priežiūros sistema padeda geriau prižiūrėti kiaules, identifikuoti ligas ankstyvoje stadijoje, laiku imtis profilaktikos priemonių ir gydymo (7).

10

1.2. Kiaulių ligų paplitimas Lietuvoje

Infekcinės ligos sudaro 50–60 proc. visų kiaulių ligų, sukeliančių didelių ekonominių nuostolių, darančių įtaką bendrajam žemės ūkio kiaulininkystės sektoriaus pelningumui ir rentabilumui. Šių ligų kontrolės priemonių efektyvumas yra ne tik kiaulininkystės ūkių savininkų, bet ir atitinkamų valstybės institucijų rūpestis. Didelė kiaulių santalka reikalauja idealių laikymo ir šėrimo sąlygų, nes net mažiausios paklaidos turi įtakos užkrečiamųjų ligų ir svarbių ekonominių nuostolių atsiradimui.

Didelė paršavedžių kaita (30–50 proc.) ir netinkama naujai į bandą patenkančių kiaulaičių aklimatizacija lemia skirtingo atsparumo paršavedžių ir paršelių atsiradimą. Banda tampa nevienodai atspari įvairiems sukėlėjams, t.y., atsiranda daug skirtingos imunologinės struktūros individų ir susidaro sąlygos infekcinėms ligoms pasireikšti bei plisti.

Lietuvoje kiaulių tyrimai infekcinių ligų atžvilgiu atliekami vadovaujantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos (Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos – VMVT) teisės aktais, reglamentuojančiais užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimus, taikant pagrindinius, alternatyvius ir kitus tyrimų metodus. 2003–2004 m. buvo atliekama 4 privalomų registruoti užkrečiamųjų kiaulių ligų (enterovirusinio encefalomielito, kiaulių reprodukcinio bei respiratorinio sindromo (KRRS), kiaulių parvovirusinės infekcijos (KP) ir kiaulių mikoplazmozės) bei 4 užkrečiamųjų kiaulių ligų (Gleserio ligos (Haemophilus parasuis), kiaulių aktinobaciliozės (APP) (Actinobacillus pleuropneumoniae), proliferacinės enteropatijos (PE) (Lawsonia intracellularis) bei kiaulių dizenterijos (Brachyspira

hyodysenteriae)), kurių neprivaloma registruoti, tačiau būtina kontroliuoti, tyrimai.

Tyrimai ir analizė, atlikta Lietuvos kiaulininkystės ūkiuose, parodė, kad KP paplitusi visuose 25 tirtuose ūkiuose (100 proc.), KRRS nustatytas 18 (72 proc.), mikoplazmozė – 19 (86 proc.) iš 22 tirtų ūkių. PE nustatyta 10 iš 22 ūkių (45 proc.), Actinobacillus pleuropneumoniae sukeliama pneumonija– 6 (29 proc.), Gleserio liga – 7 (33 proc.) iš 21ūkio (8).

2003 m. patvirtintoje kiaulių užkrečiamųjų ligų kontrolės programoje nurodyta tirti bei kontroliuoti 19 užkrečiamųjų kiaulių ligų, iš kurių 8 neprivaloma registruoti, tačiau būtina kontroliuoti dėl galimų ekonominių nuostolių: tai Gleserio liga, APP, PE, kiaulių dizenterija, kiaulių gripas, koronavirusinė infekcija, cirkovirusinė infekcija ir streptokokozė. Šios virusinės ir bakterinės ligos gali sukelti didelių ekonominių nuostolių.

Kai kurios kiaulių ligos, pvz. atrofinis rinitas, kliniškai tiriamos ligos neapimtose bandose. Jeigu paršeliai naudojami reprodukcijai ir šių ligų neapimtuose ūkiuose, KP ir KRRS tyrimai atliekami tik sveikose veislinėse fermose. Kiaulių korona virusai (KV), rotavirusai, parvovirusai, cirkovirusai, KRRS bei gripo virusai dažnai sukelia mišrias infekcijas. Kiaulių ligų priežastimis gali tapti ne tik kelių

11 virusų asociacijos, bet ir viruso asociacija su koli bakterijomis ar sąlygiškai patogeniškais mikroorganizmais. (9,10) Viena tokių ligų yra užkrečiamasis gastroenteritas, sukeliamas RNR turinčių ir Coronaviridae šeimos Coronavirus genčiai priklausančių KV. KV epizootija gali pasireikšti ūkiuose, kuriuose visos kiaulės yra imlios sukėlėjui, t. y., nesirgusios šia liga arba kraujyje neturinčios antikūnų prieš KV ir kiaulių respiratorinės koronavirozės (KRK) sukėlėjus (KRKV). Dėl epizootijos ūkis patiria didžiausių ekonominių nuostolių, nes paršelių gaištamumas būna labia didelis, kiaulės masiškai viduriuoja apkrėstų 1–5 dienų amžiaus paršelių gaištamumas yra 100 proc., 6–10 dienų – 67 proc., 11– 15 dienų – 30 proc., 16–120 dienų – 4 proc. (11,27).

Pastaraisiais metais kiaulininkystėje pasireiškia įvairių ligų sindromai – nykimo sindromas (PMWS), respiratorinių ligų sindromas (PRDC). Paprastai juos sukeliane vienas, o keletas mikroorganizmų – virusų, bakterijų ar mikoplazmų.) (12).

Dabar vyrauja praktika tirti ūkius monoinfekcijų atžvilgiu: taip lengviau skirstyti ūkius į grupes pagal atskirus kiaulių susirgimus. Vis dėlto infekcinių ligų epidemiologija yra kur kas sudėtingesnė. Infekcinių ligų epizootijos dažnai susijusios su gyvulių judėjimu – pergrupavimu, perkėlimu iš tvartų į tvartą, naujų gyvulių įvedimuį bandą. Nuomonė, kad gyvuliai gali būti įvedami įbandą dėl to, kad pardavėjo ir pirkėjo ūkyje nėra aryra tik viena infekcinė liga, yra neteisinga. LVA Veterinarijos instituto mokslininkai jau 1995–2000 m. atkreipė VMVT, kiaulininkystės ūkių savininkų ir veterinarijos gydytojų dėmesį į ydingą praktiką įvežti gyvulius bei formuoti kiaulių bandos struktūrą, neturint tikslių epidemiologinio planavimo kriterijų. Žinomi atvejai, kai į bandą buvo įvedami nekarantinuoti ar neteisingai karantinuoti gyvuliai (13).

Serologinių infekcinių kiaulių ligų tyrimų rezultatai taip pat gali būti interpretuojami įvairiai: rezultatų vertinimas vakcinuojamose ir nevakcinuojamose bandose, vakcinuojamų bandų vakcinuojamose ir nevakcinuojamose grupėse skiriasi. Kiaulių bandų stebėsena per pastaruosius dešimt metų parodė, kad į mokslininkų rekomendacijas atsižvelgę ir prieš epizootinių priemonių kontrolę sustiprinę ūkiai sugebėjo išvengti užsikrėtimo KRRSV. Danijoje kiaulininkystės ūkių skirstymas į užkrėstus ir neužkrėstus KRRSV naudojamas netgi skirtingai mokant užkiaules. Mūsų patirtis rodo, kad perkant kiaules iš vienodo sveikatos statuso KRRSV atžvilgiu ūkių problem pasitaikone mažiau. Tai reiškia, kad kiaulininkystės ūkiams yra labai svarbios ir kitos, ne tik A ir B sąrašo, ligos. KP paplitus visuose 25 kiaulininkystės ūkiuose, KRRS nustatyta 18 iš 25 kiaulininkystės ūkių (paplitimas sudaro 72 proc.), kiaulių mikoplazmozė – 19 iš 22 ūkių (86 proc.), kiaulių dizenterija – 8 iš 22 ūkių (36 proc.), proliferacinė enteropatija– 10 iš 22 ūkių (45 proc.), APP – 6 iš 21 ūkio(29 proc.), Gleserio liga – 7 iš 21 ūkio (33 proc.).

12 Tyrimai rodo, kad infekcinių ligų sukėlėjai iš bandos savaime nepasišalina. Vis dėlto yra daugybė pavyzdžių, kai pavyksta kontroliuoti ar likviduoti įvairias užkrečiamąsias ligas (kiaulių salmoneliozė, mikoplazmozė, PE) (11, 13).

Lietuvoje persistuojančios infekcijos pastebimos daugelyje kiaulininkystės ūkių. Vienuose jos pasireiškia lėtine, kituose – ūmia forma. Tam gali turėti įtakos įvairūs veiksniai – technologiniai gyvulių pergrupavimai bandoje, laikymo sąlygų pokyčiai, netinkamas naujų gyvulių įvedimas į bandą (karantinas, aklimatizacija), įvairaus patogeniškumo ir virulentiškumo infekcinių ligų sukėlėjai, skirtingi sukėlėjų serotipai (APP) ir biotipai (salmoneliozė), netinkamas specifinių profilaktikos priemonių taikymas neatsižvelgiant įsukėlėjus (APP, Gleserio liga, KRRS), blogas neregistruotinų, tačiau būtinų kontroliuoti kiaulių ligų kontrolės ir likvidavimo programų įgyvendinimas arba tokių programų nebuvimas.(14) Vadovautis tik VMVT sukurtomis užkrečiamųjų ligų kontrolės programomis bei kiaulių ligų pagrindinių ir alternatyvių tyrimų rezultatais nepakanka – reikalingos ilgalaikės užkrečiamųjų ligų kontrolės programos. Daugiau dėmesio būtina skirti kiaulių ligų, kurių registracija neprivaloma (Gleserio liga, aktinobaciliozė, proliferacinė enteropatija, kiaulių dizenterija ir t. t.), diagnostikai, tyrimams ir kontrolei, atlikti visų kiaulėmis prekiaujančių ūkių veterinarinį vertinimą, t. y., įvertinti juos ligų, kurių registracija neprivaloma, atžvilgiu (24).

1.3. Antibiotikų naudojimas kiaulininkystėje

Antibiotikai yra vienas didžiausių praėjusio šimtmečio medicinos pasiekimų: laiku ir tinkamai parinkti, šie vaistai neretai išgelbsti ligonio gyvybę. Antra vertus, jau prieš kelerius metus skelbtas nerimas dėl to, kad visuomenė gali vėl likti tokia pat beginklė prieš infekcijas, kokia buvo prieš išrandant antibiotikus, šiandien tampa realia grėsme. Pagrindinė šio reiškinio priežastis – gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas.

Kiaulininkystėje plačiausiai naudojimai šie antibiotikai:

Enrofloksicinas. Skirtas gydyti kvėpavimo sistemos infekcijas, kurias sukelia enrofloksacinui jautrios Pasteurella multocida, Mycoplasma spp. ir Actinobacillus pleuropneumoniae padermės, bei virškinimo trakto infekcijas ir septicemiją, kurias sukelia enrofloksacinui jautrios Escherichia coli padermės (16).

Florfenikolis. Skirtas gydyti ūmias kvėpavimo takų ligas, kurias sukelia florfenikoliui jautrios

Actinobacillus pleuropneumoniae ir Pasteurella multocida padermės. Vaistą reikia naudoti tik

13 Oksitetraciklinas – plataus spektro antibiotikas, bakteriostatiškai veikiantis gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus (E. coli, Pasteurella spp., Salmonella spp., Brucella spp.,

Streptococcus spp., Clostridium spp., Haemophilus spp., Corynebacterium spp., juodligės sukėlėją, Staphylococcus spp., riketsijas, mikoplazmas, spirochetas ir aktinomicetus). Sušvirkštas į organizmą

oksitetraciklinas labai greitai pasklinda kraujyje ir audiniuose. Skirtas galvijams, kiaulėms, avims. Naudojamas gydyti oksitetraciklinui jautrių mikroorganizmų (pvz., Pasteurella spp., Haemophilus

spp., Streptococcus spp., Corynebacteria spp., Staphylococcus spp.) sukeltą pneumoniją ar

transportavimo karštinę, taip pat oksitetraciklinui jautrių mikroorganizmų sukeltą enteritą, metritą ir šlapimo takų infekcijas (15).

Doksiciklinas – plataus veikimo spektro antibiotikas, daugiausia veikiantis bakteriostatiškai. Kaip ir kiti tetraciklinų grupės antibiotikai, jis slopina bakterijų baltymų sintezę. Doksiciklinas veikia gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas (Staphylococcus, Streptococcus, Diplococcus, Listeria,

Bacillus, Corynebacterium, Neisseria, Moraxella, Yersinia, Brucella spp.,Erysipelothrix, Vibrio, Haemophilus, Actinobacillus, Bordetella bronchiseptica, Pasteurella, Fusobacterium, Actinomyces),

spirochetas, mikoplazmas, ureaplazmas, riketsijas, chlamidijas, erlichijas ir kai kuriuos pirmuonis (pvz., Anaplasma). Escherichia coli, Salmonella, Klebsiella, Aerobacter aerogenes, Shigella,

Enterobacter, Bacteroides, Clostridium, Lactobacillus, Proteus ir Pseudomonas aeruginosa yra menkai

jautrios ar net atsparios doksiciklinui. Labai svarbus yra atsparumo perdavimas per plazmides. Kitiems tetraciklinų grupės antibiotikams pasireiškia visiškas kryžminis atsparumas. Invitro doksiciklinas kiaulių kvėpavimo takų ligų sukėlėjus veikia kur kas geriau nei kitos, „klasikinės“ tetraciklinams giminingos medžiagos (19).

Amoksicilinas – plataus antimikrobinio poveikio penicilinas. Jis slopina bakterijų sienelės sintezę, todėl žūsta užkrečiamąsias ligas sukeliančios bakterijos. (17) Amoksicilinu gydomos jam jautrių mikroorganizmų sukeltos infekcinės ligos, kai reikia vartoti leidžiamųjų antibiotikų. Skirtas paukščiams, kiaulėms ir neatrajojantiems veršeliams. Naudojamas gydyti amoksicilinui jautrių E. coli,

Salmonella spp., Staphylococcus spp., Clostridium spp. ir Streptococcus spp. padermių sukeltas

infekcines ligas (20, 21).

1.4. Individuali kiaulių priežiūra

Individuali kiaulių priežiūra (angl. – individual pig care, toliau – IPC) yra kiaulių grupių monitoringo (tikrinimo) valdymo po nujunkymo sistema. Sistema apima reguliarų, tikslų ir nuoseklų gyvulių stebėjimą, apskaičiuojami, įvertinami tam tikri rodikliai (vandens, pašarų suvartojimas, tvarto

14 mikroklimatas). Kiaulės taip pat vertinamos individualiai, atsižvelgiant į tam tikrų simptomų pasireiškimą. Duomenys surenkami, įrašomi ir suvedami į internetinio puslapio IPC/Pig CHAMP duomenų bazę, kur jais gali dalintis ūkininkas ir veterinaras. IPC koncepcija pagrįsta trimis lygmenimis: ankstyva kiaulių susirgimų diagnostika, simptomų įvertinimu ir efektyvia komunikacija (13).

1.4.1. Ankstyva kiaulių susirgimų diagnostika

Pagrindinis IPC principas paremtas tuo, kad kuo anksčiau atpažįstama liga, tuo labiau tikėtinas ankstyvojo gydymo, kuriam nereikia daug medikamentų, taikymas, ir tuo didesnė tikimybė gyvuliui visiškai kliniškai pasveikti. Tam, kad būtų anksti nustatytos specifinės problemos, įvertintos specifinės situacijos ir, jei įmanoma, tinkamai į jas reaguota, kiaules būtina vertinti pagal tam tikrą planą. Gyvulio išvaizda ir elgesys vertinimo metu labai daug pasako apie jo sveikatos būklę, todėl kasdienis gyvulių vertinimas gali padėti apsaugoti nuo tam tikrų sveikatos sutrikimų. Tam sukurta IPC programa naudoja specifinį vertinimo metodą (5).

Kiekviename garde, kuriame naudojama IPC, pirmiausia įvertinama bendra situacija ir mikroklimato sąlygos. Tiriamieji faktoriai apima minimalią ir maksimalią temperatūrą, vandens, pašaro ir grindų dangos drėgmės sąlygas. Vėliau pagal gyvulių elgesį vertinama bendra gyvulių būklė garde: pvz., stebėtojui įėjus į gardą, gyvuliai paprastai staiga pakyla iš savo vietos ir atidžiai vertina įėjusį asmenį. Gyvuliai, kurie lieka gulėti arba netrukus atsigula, dėl galimai pablogėjusios sveikatos būklės turi būti stebimi atidžiau. Taip pat vertinama, kaip kiaulės pasiskirsto garde, kokie jų tarpusavio santykiai ir gyvulių vienalytiškumas. Jei gyvuliai guli atskirai vienas nuo kito, galima manyti, kad garde yra per šilta, ir priešingai – jei garde per šalta, gyvuliai glaudžiasi vienas prie kito (25).

Stebėjimo metu įvertinta bendra gyvulių būklė yra atskaitos taškas, pagal kurį toliau gyvuliai vertinami individualiai. Tam, kad būtų kokybiškai atliktas simptomų vertinimas, naudojamas standartinis protokolas. Naudojantis juo vertinami šie konkretaus gyvūno aspektai: galva (dėmesys kreipiamas į snukį, akis ir ausis), hidracijos būklė, įmitimas, svoris ir elgesys. Kiekviename garde per trumpą laiką įvertinamos individualios kiaulės – taip vertinami visi gardai iš eilės. Kiaulių vertinimą naudinga pradėti nuo snukio: svarbūs simptomai – įbrėžimai, šašai, nosies išskyros, snukio tiesumas arkreivumas. Vėliau vertinamos akys ir ausys. Giliai įdubusios akys gali rodyti žemą hidracijos lygmenį, o prie sprando prigludusios ausys dažnai indukuoja prastą sveikatos būklę. Įvertinus galvą vertinamas likęs kūnas ir galūnės, baigiama uodega (14).

15 1.4.2. Kiekybinis simptomų įvertinimas

1.4.2.1. Ligų sunkumas

Vertinimo metu nesveikos kiaulės garde įvertinamos balu pagal būklės sunkumą. Visos negaluojančios kiaulės IPC formoje yra priskiriamos atitinkamos raidės vertei, t.y., grupuojamos pagal ABCD skalę. Nesveiki gyvuliai, priklausomai nuo nustatytų simptomų, yra priskiriami A, B, Carba D kategorijai. Ūkininkas arba ūkio darbuotojas yra apmokomas naudoti šį klasifikatorių.

Gyvulys priskiriamas A kategorijai, kuomet iš pažiūros atrodo sergantis arba netrukus susirgsiantis. Tokie gyvuliai yra vangoki, ausims trūksta ekspresijos, akys gali būti sausos, paraudusios arba vandeningos, tačiau įmitimo lygmuo nėra pakitęs. Gyvuliai, įvertinti „A“, turėtų būti nuodugniau stebimi arba gydomi – jei jie gydomi, jų šansai pasveikti yra geri (15).

Gyvuliai priskiriami B kategorijai, jei pastebimi aiškūs ligos simptomai, reikalaujantys neatidėliotino gydymo. Šie gyvuliai paprastai pasižymi aiškiais karščiavimo, ūmaus susirgimo simptomais – jų įdubę šonai, sunkesnis kvėpavimas, neįprasta, kvėpavimą palengvinanti stovėsena, ir kt. Nešvarūs gyvuliai pasišiaušusiais šeriais ar juodais ratilais aplink akis taip pat priskiriami „B“ kategorijai. Tokie gyvuliai yra menkiau įmitę ir turi vidutiniškus šansus pasveikti (29).

Aiškiai sergantys gyvuliai priskiriami „C“ kategorijai. Tokios kiaulės turi aiškiai matomus įdubusius šonus ir yra prastai įmitusios. „C“ kategorijai priskirti gyvuliai turibūti perkelti į atskirą gardą ar atitvertą jo dalį. Gydymo sėkmės prognozė – vidutiniška.

Gyvuliai, kurie beveik neturi šansų išgyti, yra priskiriami „D“ kategorijai. Jie turi būti humaniškai užmigdyti (taikoma eutanazija) (16).

1.4.2.2. Ligų apibūdinimas

Ligos sunkumo vertinimo, pagal IPC protokolą sergantys gyvuliai klasifikuojami pagal šešis ligos charakterizavimo kriterijus – plaučių (kvėpavimo susirgimai), žarnų (virškinimo susirgimai), smegenų (nerviniai simptomai), šlubumo (lokomotoriniai sutrikimai), įkandimo (sužeidimai, žaizdos atsiradusios dėl įkandimo) ir kitus (jei liga negali būti apibūdinama pagal pirmuosius penkis kriterijus). Kosintys arba kitų kvėpavimo sutrikimų turintys gyvuliai priskiriami turintiesiems plaučių sutrikimų. Viduriuojantys arba akivaizdžiai purvinu pasturgaliu gyvuliai priskiriami kategorijai „Žarnos“. Gyvuliai su į šoną pakrypusia galva, kuriems pasireiškia nerviniai simptomai (pvz., traukuliai, opistotonusas ar svirduliavimas) priskiriami „Smegenų“ kategorijai. Gyvuliai paraudusiais ir ištinusiais sąnariais arba šlubumu priskiriami „Šlubumo“ kategorijai, o gyvuliai su kanibalizmo/įkandimo

16 žymėmis –„Įkandimo“ kategorijai. Nepriaugantys svorio, sulysę, pasišiaušusiais šeriais, turintys KCV ligos simptomus ar pan. Sutrikimų gali būti priskiriami sergantiesiems „Kitomis ligomis“ (16).

1.4.3. IPC forma

Duomenys yra rašomi į IPC formą, sudarytą iš langelių. Tai – tam tikros grotelės, naudojamos rašto pavertimui elektroniniais duomenimis. Galimi du duomenų kaupimo formų tipai. Klasikinės formos gali būti naudojamos žymint gyvulius ir renkant duomenis, gydymui naudojant injekcinius antibiotikus. AIF (anti-infectives) formos gali būti naudojamos informacijai kaupti tuomet, kai gydymui naudojami antibiotikai skiriami su pašaru arba geriamuoju vandeniu.

Kiekvienam vertinimo ciklui pildoma atskira vertinimo forma. Forma atidaroma pažymint langelį „Atidaryti“ viršutiniame kairiajame kampe. Įvedus visus reikalingus duomenis, forma uždaroma paspaudžiant langelį „Siųsti“ apatiniame dešiniajame formos kampe. Kol forma dar nėra uždaryta, duomenų įrašymas gali būti nutrauktas pažymint langelį „Negaliojanti forma“ apatiniame kairiajame kampe. Forma pildoma lietuviškai, didžiosiomis raidėmis (13).

1.4.3.1.Klasikinė duomenų rinkimo forma

Tam tikri bendriniai duomenys, pavyzdžiui, data, ūkio, gyvulių laikymo vietos kodas, grupės numeris (grupės ID) ir gyvulių skaičius, įrašomi formos antraštėje. Ūkio kodą sudaro penkios raidės – pirmosios dvi nurodo šalį (pvz., Lietuvos ūkio kodas yra LTAAA). A rūšis yra gyvulių partija, kuri turi būti stebima tam tikrą nustatytą laikotarpį. Gyvuliai, priskirti tam tikrai partijai, gali būti laikomi keliose skirtingose vietose.

Tiriamame ūkyje partija atitinka nujunkytų paršelių grupę. Kiekvienai grupei yra priskiriamas kodas; tas pats kodas negali būti naudojamas du kartus per metus. Amžius įvedamas tik pirmą kartą įvedant pradinius partijos duomenis – vėliau sistema pradeda skaičiuoti pati. Amžius įvedamas savaitėmis, naujose formose – dienomis. Gardų skaičius, pašaro, vandens sunaudojimas, minimali ir maksimali temperatūra taip pat gali būti pasirinktinai įrašomi formos antraštėje (17).

Užpildžius antraštę, individualaus gyvulio vertinimo duomenys gali būti atitinkamai įvedami pagal ligos tipą ir jos sunkumą. Ligos tipai nurodomi eilutėse iš eilės – 1. Plaučiai, 2. Virškinimas, 3. Smegenys, 4. Šlubumas, 5. Įkandimas, 6. Kita. Pirmosios penkios eilutės (tipai) yra skirstomos į keturis stulpelius, o šešta eilutė („Kita“) yra skirstoma į dar keturias eilutes pagal ligos sunkumą (A = švelnus, B =vidutinis, C = sunkus, D = nepagydomas). Taip sukuriami keturi laukai kiekvienam ligos tipui.

17 Pirmiems penkiems tipams laukai išdėstyti vertikaliai, vienas šalia kito, šeštajam („Kita“) – horizontaliai (mėlyni), vienas po kito, pvz., „Plaučiai A“, „Plaučiai B“, „Plaučiai C“, „Plaučiai D“. Tokiu būdu sukurti keturi laukai kiekvienam tipui gali būti suskirstyti į A, B, C ir D laukus ir į keturias zonas, išdėstytas vertikaliai, viena šalia kitos. Pirmoje zonoje yra langeliai, kuriuose įrašomas įvertintų ir injekciniais preparatais gydytų gyvulių skaičius. Jei vertintojas tik vertina gyvulį, jis langelyje pažymi įstrižą brūkšnelį. Jei jis tą gyvulį gydo, langelyje pažymimas kryželis (X). Ši informacija nėra perteikiama IPC aplikacijai ir yra pasirinktina neprivaloma nurodyti. Antroji zona turi langelius, kur vertintojas gali įrašyti konkretų įvertintų ir ar gydytų gyvulių skaičių – tai padaroma susumavus langeliuose esančius brūkšnelius ir kryželius. Trečioji zona (produkto kodas) turi langelius, į kuriuos įrašoma, koks antibiotikas buvo naudojamas gyvuliui gydyti. Antibiotikams pažymėti naudojamas trijų skaitmenų IPC produkto kodas: kiekvienas antibiotikas turi savo kodą, kuris žymi informaciją apie aktyvią medžiagą, jos koncentraciją, rekomenduojamą dozę (mg/kg kūno svoriui) ir sudavimo metodą. Ketvirtoje zonoje vertintojas gali pažymėti, kiek produkto (ml) kiekvienam gyvuliui buvo suleista. Kategorija „Kita“ taip pat turi penktą zoną su vieta komentarams: gyvuliams šioje kategorijoje nepasireiškia tokie simptomai, kurie galėtų būti specifiškai klasifikuojami pagal pirmuosius penkis tipus. D lauke kiekvienam ligos tipui skirta vietos tik gyvulių skaičiui įrašyti.

Gaišimo duomenims įrašyti skiriama vieta dešiniajame apatiniame formos kampe. Šioje skiltyje yra langeliai, kuriuose pažymimas gaišimo klasifikacijos kodas, gyvulių skaičius ir gaišimo priežastis. Gyvulių gaišimai skirstomi pagal tokį klasifikatorių: jei gyvulys randamas negyvas, įrašomas skaičius 1; jei buvo įvykdyta eutanazija, įrašomas skaičius 2; jei paskerstas dėl nusilpimo – įrašomas skaičius 3. Netekčių priežastims įvardyti naudojami skaičiai nuo 1 iki 6 – šie skaičiai atitinka aukščiau aprašytą ligos tipą. Šioje skiltyje palikta vietos komentarams įrašyti. Apatinėje IPC formos dalyje yra grafa bet kokiems bendriesiems komentarams pažymėti. Jei tuo pačiu medikamentu gydoma grupė gyvulių – t.y., taikomas grupinis gydymas – informacija apie gydymą gali būti taip pat pažymėta šioje skiltyje (13).

1.4.3.2. AIF forma

Jeinaudojamos AIF formos, pirmiausia užpildoma pradinė tos partijos forma – tik tada pradedami kaupti duomenys. Pradinė forma pildoma lygiai taip pat, kaip ir klasikinė forma – t.y.,įvedami visi pradiniai tam tikros gyvulių partijos duomenys, o įvesta informacija išsiunčiama į serverį. Įvedamas ūkio kodas, partijos numeris, duomenų kaupimo pradžios data (mėnuo, diena), pradinis gyvulių skaičius (gyvulių skaičius partijos stebėjimo pradžios dieną), pradinis amžius dienomis ir grupės tipas (nujunkyti arba penimi gyvuliai).

18 AIF formos antraštė pildoma lygiai taip pat kaip ir klasikinės formos. Ūkio kodas, grupės ID ir data turi būti įvedami kiekvieno vertinimo metu. Pasirinktinai įrašomi vandens ir pašaro suvartojimo, minimalios ir maksimalios temperatūros duomenys. AIF formoje gyvulių gardo stulpelyje Nr. 1 įvedamas gardo numeris. Jei vertinimas atliekamas gyvulių partijos lygmenyje, stulpelis Nr. 1 nėra pildomas. Stulpeliuose Nr. 2 ir Nr. 3 atitinkamai įvedami duomenys apie ligos tipą (1. Plaučiai, 2. Virškinimas, 3. Smegenys, 4. Šlubumas, 5. Įkandimas, 6. Kita) ir sunkumą (A = švelnus, B =vidutinis, C = sunkus, D = nepagydomas). 4 ir 5 langeliuose įrašomi duomenys apie vertintus ir gydytus gyvulius. Jei visi vertinti gyvuliai buvo gydyti, tai gali būti nurodoma pažymint 6 stulpelį (įrašoma „X“). Langeliuose nuo 7 iki 10 žymima informacija apie antibiotikų vartojimą. IPC produkto kodas įrašomas 7 langelyje, o 8 langelyje pažymimas pašaro, į kurį buvo maišomi medikamentai, kiekis. Jei antibiotikai buvo skiriami injekciniu būdu arba su geriamuoju vandeniu, 8 langelis paliekamas tuščias.

Visas skiriamo medikamento kiekis pažymimas 9 langelyje, o matavimo vienetai – 10 langelyje. Vienetu (1) žymimi kilogramai, dvejetu (2) – gramai,trejetu (3) – litrai, ketvertu (4) – mililitrai. 11 stulpelyje pažymimas gaištamumas. Eutanazijos atveju pažymimas 12 stulpelio langelis. Jei tame pačiame garde užfiksuojamas gyvulio nugaišimas, o kitam atliekama eutanazija, šie duomenys įvedami į atskiras eilutes. Į 13 stulpelį gali būti įvedami specifiniai komentarai. 14 stulpelyje pažymimas į kitą tvartą ar gydyklą perkeltų arba parduotų gyvulių skaičius. Taip pat, kaip ir klasikinėse formose, apatinėje formos dalyje palikta vietos bendro pobūdžio komentarams (18).

19

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Tyrimo objektas – kiaulininkystės ūkis, kuriame kasmet užauginama 28000–35000 kiaulių. Tyrimo metu naudojant IPC programą buvo stebimi ir vetinami 998 paršeliai. Stebėjimo laikotarpis – 2 mėnesiai. Šio tyrimo metu IPC buvo naudojamas ir tikrinamas viename Lietuvos kiaulių ūkyje. Šis ūkis yra pilno ciklo – turi savo paršavedes ir penimus gyvulius.

2.1. IPC taikymas

Tyrimui naudojami elektroniniai rašikliai, sunumeruoti pagal kiaulių partijos seką. Tiriamas antibiotikų suvartojimas. Gyvuliai numeruojami naudojant klasikinę skalę. Papildomai matuojami individualūs gyvūnų rodikliai, minimali ir maksimali temperatūra, vandens sunaudojimas. Rašikliuose išsaugoti duomenys perkeliami į formas.

Gyvūnams antibiotikai gali būti skiriami profilaktikai ir gydomaisiais tikslais. Intensyviai tvarkomame kiaulių ūkyje antibiotikai buvo skiriami visai grupei gyvūnų, pastebėjus tam tikrus simptomus gyvūnų grupėje (23).

2.1.1. Elektroninis rašiklis

IPC naudotojas įrašo duomenis IPC formoje naudodamas elektroninį rašiklį, kuris parašytą tekstą išsaugo elektroniniu formatu ir išsiunčia į mobiliojo telefono laikmeną. Naudojant elektroninį rašiklį IPC formoje įrašyti duomenys yra išsaugomi rašiklio atmintyje. Rašiklis gali būti įkraunamas specialiu krovikliu.

Rašiklis turi apsauginį kamštelį, kuris norint rašiklį įkrauti arba naudoti nuimamas, ir tris indikatorius: „Išjungti/Įjungti“, kuris, jei rašiklis yra pakrautas, nuėmus kamštelį šviečia žalia spalva; duomenų persiuntimo, šviečiantį žaliai, kai yra siunčiami duomenys, arba raudonai siuntimui nepavykus; ir baterijos įkrovimo, kuris mirksi žaliai, kai baterija įkrauta, ir raudonai, jei ją reikia įkrauti. Atidarant IPC formą (pažymėjus formos atidarymo langelį viršutiniame kairiajame kampe) rašiklis vibruoja. Kai forma uždaryta, o apatiniame dešiniajame formos kampe pažymimas laukelis „Siųsti“ , rašiklis vibruoja, o duomenų siuntimo indikatorius įsižiebia žalia spalva.

Visi surinkti duomenys gali būti panaikinti apatiniame kairiajame duomenų rinkimo formos kampe pažymėjus langelį „Negaliojanti forma“. Duomenys į išmanųjį telefoną yra siunčiami naudojantis „Bluetooth“ ryšiu, be to, saugomi ir analizuojami serveryje – „debesyje“.

20 2.1.2. Išmanusis telefonas

Uždarius IPC formą, elektroniniame rašiklyje išsaugota informacija „Bluetooth“ ryšiu siunčiama į išmanųjį telefoną. Duomenys iš mobilaus telefono persiunčiami į internetinę duomenų bazę. Jei tam tikroje vietoje nėra galimybės prisijungti prie interneto, įrašyti duomenys išsaugomi telefono atmintyje. Naudojantis mobiliuoju telefonu su užpildytų formų duomenimis gali būti persiųstos ir nuotraukos, kurios „pririšamos“ prie tam tikros formos. Visa informacija saugoma „debesyje“, t. y. duomenų bazėje (13).

2.1.3. IPC duomenų tvarkyklė

Išmaniuoju telefonu į IPC duomenų bazę nusiųsti duomenys automatiškai paverčiami lentelėmis, grafikais ir diagramomis. Visa tai matoma duomenų tvarkyklėje. Prisijungimui prie IPC duomenų tvarkyklės priskiriamas asmeninis prisijungimo vardas ir slaptažodis. Prisijungimui prie IPC duomenų tvarkyklės tinkamos šios internetinės naršyklės: „Internet Explorer“, „Google Chrome“ ir „Mozilla Firefox“. Duomenų tvarkyklėje siūloma kalbos pasirinkimo galimybė. Dešiniajame viršutiniame kampe yra mygtukas, kuris gali būti veterinaro naudojamas konkrečiam ūkiui, kurio duomenis nori analizuoti, pasirinkti. Toliau aprašomi tvarkyklės analizuojami duomenys.

Koeficientas A/(A+B+C+D) nurodo santykį tarp A kategorija įvertintų ir visų vertintų gyvulių skaičiaus. Koeficientas „Gydyta/vertinta“ nurodo, kiek vertintų gyvulių taip pat buvo gydyti. Sveikatos indeksas automatiškai apskaičiuojamas pagal įvertintų gyvulių ir pradinį gyvulių skaičių. Ligos paplitimas išreiškiamas grafiku pagal vertintų gyvulių skaičių ir ligos tipą, o ligos sunkumo paplitimas parodo gyvulių, pagal ligos sunkumą priskirtų konkrečiai kategorijai, skaičių. Duomenų tvarkyklėje pateikiama informacija ir apie gyvulių mirtingumą, bendrą gydytų gyvulių skaičių ir UDD/ADD koeficientą (pastarasis apskaičiuojamas tik jei duomenys kaupiami AIF formose). Zootechniniais rodikliais išreiškiama informacija apie gyvulių skaičių, pašaro ir vandens suvartojimą bei aplinkos mikroklimato temperatūrą. Tam tikro ūkio gyvulių vertinimo rezultatai anonimiškai gali būti lyginamisu kitais ūkiais (tautiniu arba tarptautiniu lygmeniu). Paspaudus mygtuką „Palyginimas“ pagal ligos dinamiką, mirtingumo koeficientą ir naudotus produktusgali būti lyginamos skirtingos grupės(13,19). Taip pat galima atlikti ekonominę ūkių analizę, gauti savaitines, mėnesines konkrečiame ūkyje panaudotų antimikrobinių medžiagų ir jų kiekių ataskaitas XLS ar PDF formatu (31).

21 2.1.4. Antibiotikų suvartojimo kiekybinis paskirstymas

Tam, kad būtų galima kiekybiškai paskirstyti antibiotikų naudojimą, buvo apskaičiuotas gydymo dažnumas (angl. treatment incidence – TI ). Apskaičiuotas gydymo dažnumas išreiškiamas kasdieniu gydymo AB dozių skaičiumi, tenkančiu 1000 gyvulių, ir gali būti apskaičiuojamas kasdiene doze vienai kiaulei (ADDpig – animal daily dose/pig) arba naudota kasdiene doze vienai kiaulei (UDDpig –

used daily dose/pig). Kasdienė dozė kiaulėms (ADDpig) yra tam tikroje valstybėje naudojamas

vidutinis vaisto kiekis duotai indikacijai vienam gyvos kiaulės svorio kilogramui (21). Naudota kasdienė dozė kiaulėms (UDDpig) yra vienos dienos panaudoto vaisto kiekis vienam gyvos kiaulės svorio kilogramui (22).

22

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Plaučių ligos

1 paveiksle kreivė parodo plaučių ligomis sirgusių paršelių skaičiaus svyravimą tyrimo metu. Ištyrus visus 998 paršelius buvo nustatyta, kad pirmomis programos taikymo dienomis plaučių ligomis sirgusių paršelių buvo 2,6 proc., o paskutinėmis dienomis sergamumas sumažėjo iki 0,8 proc.

Per visą tyrimo laikotarpį užfiksuoti 2 paršelių gaišimai nuo plaučių ligų: tai sudaro 0,2 proc. visų tyrime dalyvavusių paršelių.

1 pav. Plaučių ligų pasireiškimas.

Plaučių ligoms gydyti naudotas antibiotikas enrofloksacinas (50 mg/ml). Tyrimo metu gydytų kiaulių amžius – nuo 30 iki 90 dienų. Vienas paršelis vidutiniškai gydytas 3 kartus.

Atlikus statistinę duomenų analizę nustatyta, kad individuali kiaulių priežiūros programa turėjo įtakos plaučių ligomis sirgusių paršelių pasveikimui (P<0,005).

0 5 10 15 20 25 30 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 30 32 34 36 38 40 42 44 46 48 50 52 54 56 58 60 Par še lių ska ič ius Dienų skaičius

23

2 pav. Plaučių ligos sunkumo laipsnis.

Remiantis rezultatais (2 pav.) galima teigti, kad programos taikymo metu buvo vykdoma ankstyva ligų diagnostika. Nustatytas toks gydymų skaičius: A susirgimo laipsnis – 1–2, B susirgimo laipsnis – 2–3, C susirgimo laipsnis – 3–4, D susirgimo laipsnis – 4–6 (kai kuriais atvejais gydymas netaikomas).

3.2. Virškinimo ligos

Tyrimas parodė (3 pav.), kad pirmosiomis tyrimo dienomis virškinimo ligomis sirgusių paršelių skaičius siekė 2,2 proc. visų tirtų paršelių. Tyrimo pabaigoje sirgusių paršelių skaičius sumažėjo iki 0,7 proc. bendro paršelių skaičiaus. Virškinimo ligų gydymui buvo naudotas antibiotikas tilozinas (200 mg/ml). Tyrimo metu neužfiksuotas nė vienas paršelių gaišimo dėl virškinimo ligų atvejis. Gydymas antibiotiku tilozinu truko iki 1 savaitės, švirkščiama buvo 10 mg/kg. Atskirų paršelių gydymo dažnumas buvo individualus.

Atlikus statistinę duomenų analizę nustatyta, kad individuali kiaulių priežiūros programa turėjo įtakos virškinimo ligomis sergančių paršelių pasveikimui ir kit.

66 % 19% 14% 1% Plaučių ligos A B C D

24

3 pav. Virškinimo ligų pasireiškimas.

4 pav. Virškinimo ligomis sirgusių paršelių pasiskirstymas pagal ligos sunkumo laipsnį.

Nė vienam virškinimo ligomis sergančiam paršeliui neužfiksuotas D (nepagydomas) susirgimo laipsnis. Tyrimo duomenys parodė, jog susirgimų virškinimo ligomis atvejais naudota ankstyva diagnostika, todėl sunkesni ligos susirgimo laipsniai (B ir C) buvo reti (4 pav.), o mirtingumas nepasireiškė. 0 77 % 14 % 9 % Virškinimo ligos A B C D 0 5 10 15 20 25 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 30 32 34 36 38 40 42 44 46 48 50 52 54 56 58 60 P arše li ų ska ičius Dienų skaičius

25

3.3. Sąnarių ligos

Atlikto tyrimo metu pastebėta (5 pav.), kad pirmomis tyrimo dienomis sąnarių ligos pasireiškė 1 proc. visų tirtų individų, o tyrimo pabaigoje sąnarių ligomis sirgo 0,2 proc. visų tirtų paršelių. Paršelių gydymui buvo naudotas antibiotikas amoksicilinas. Gaišimų dėl sąnarių ligų nepasitaikė. Sąnarių ligų atveju IPC taikymas buvo efektyvus ir naudingas. Atlikus statistinę duomenų analizę nustatyta, kad individuali kiaulių priežiūros programa turėjo įtakos sąnarių ligomis sirgusių paršelių pasveikimui (p<0,05).

5 pav. Sąnarių ligų pasireiškimas

6 paveiksle matyti, kad D (nepagydomas) susirgimo laipsnis nebuvo užfiksuotas. Kadangi tyrimo metu naudota IPC metodika, leidžianti nustatyti ankstyvą ligos pasireiškimo stadiją, sunkesni ligos susirgimo laipsniai (B, C) pastebėti rečiau arba visai neužfiksuoti (D). Mirtingumas nuo sąnarių ligų tyrimo metu nebuvo užfiksuotas.

0 2 4 6 8 10 12 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 30 32 34 36 38 40 42 44 46 48 50 52 54 56 58 60 P arše li ų ska ičius Dienų skaičius

26

3.4. Nervinės sistemos ligos

7 pav. Nervinės sistemos ligų pasireiškimas.

7 paveiksle matyti, jog nervinės sistemos ligos labiausiai pasireiškė 6 ir 24 dienomis. Per paskutines 12 tyrimo dienų nebuvo užfiksuotas nė vienas nervinių ligų susirgimo atvejis, tačiau pasitaikė vienas mirtingumo dėl nervinės sistemos sutrikimų (paralyžiaus) atvejis. Atlikus statistinę duomenų analizę nustatyta, kad IPC įtaka nervų ligų gydymui buvo nereikšminga (P>0,05), kadangi nerviniai susirgimai yra reti.

0 1 2 3 4 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 30 32 34 36 38 40 42 44 46 48 50 52 54 56 58 60 Par še lių ska ič ius Dienos Nervinės sistemos ligos

6 pav. Sąnarių ligomis sirgusių paršelių pasiskirstymas pagal ligos sunkumo laipsnį.

61% 27%

12%

Sąnarių ligos

27

8 pav. Nervinės sistemos ligų pasiskirstymas pagal sunkumo laipsnį.

8 paveiksle pateiktas nervinių sistemos ligų pasiskirstymas pagal laipsnį. Galima teigti jog IPC taikyme nervinės sistemos ligų atveju ankstyvoje diagnostikoje didelio efektyvumo nepastebėta.

3.5. Kitos ligos

9 pav. Kitų ligų pasireiškimas.

Atlikus tyrimo analizę ir jos rezultatus išreiškus 9 paveiksle, akivaizdu, kad kitomis ligomis sirgusių paršelių skaičius svyravo nuo 0,3 proc. viso tirtų paršelių, iki 0,8 proc. Tyrimo metu pasireiškė tokios kitos ligos kaip anemija, suliesėjimas, sulėtėjusio augimo sindromas. Gydant paršelius nuo

38%

33% 23 %

8 %

Nervinės sistemos ligos

A B C D 0 2 4 6 8 10 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 30 32 34 36 38 40 42 44 46 48 50 52 54 56 58 60 P arše li ų ska ičius Dienų skaičius Kitos ligos

28 anemijos leisti geležies preparatai. Siekiant pagerinti paršelių būklę, suprastėjusią dėl suliesėjimo ir sulėtėjusio augimo sindromo, leisti vitaminų preparatai.

Įvertinus duomenis tapo aišku, jog tyrimo taikyta IPC programa įtakos kitų ligų pasireiškimo atvejais neturėjo (P>0,05).

10 pav. Kitų ligų pasireiškimas pagal sunkumo laipsnį.

Tyrimo metu C (sunkus) ir D (nepagydomas) susirgimo laipsniai visai nebuvo užfiksuoti (10 pav.). Galima teigti, jog IPC programos taikymas buvo itin efektyvus ankstyvoje kitų ligų diagnostikoje.

85 % 15 %

29

3.6.Ligų pasiskirstymas

11pav. Ligų pasiskirstymas ūkyje tyrimo metu.

11 paveiksle matyti, jog atlikto tyrimo metu daugiausia pasireiškė plaučių ligų negalavimų, toliau sekė virškinimo ligos. Kanibalizmo pasitaikė pavieniai atvejai, pasitaikę paršelius pervarant iš vienos auginimo sekcijos į kitą.

Per tiriamąjį laikotarpį nugaišo 3 paršeliai – tai sudaro 0,3 proc. visų tirtų paršelių. Nuo plaučių ligų nugaišo 2 paršeliai (0,2 proc. visų tirtų paršelių), o nuo nervinės sistemos ligų – 1 paršelis, t. y., 0,1 proc. visų tyrimo metu stebėtų paršelių.

40.3 % 33.7 % 12.6 % 10.4 % 2.5 % 0.4 %

Ligų pasiskirstymas

Plaučių ligos Virškinimo ligos Kitos ligos Sąnarių ligos Nervinės sistemos ligos Kanibalizmas

30

4. REZULTATŲ APTARIMAS

IPC programos vertinimui tyrimai dažniausiai atlikti pačios IPC programos kūrėjų. Aptikta mažai programos veiklą analizuojančių ir vertinančių tyrimų ar studijų, atliktų nepriklausomų vertintojų ar praktiškai veikiančių ūkių.

Iš viso tyrime dalyvavo 998 paršeliai, tyrimas truko 60 dienų. Įvertinus tyrimo rezultatus pastebėta, jog daugiausia paršelių sirgo plaučių ligomis: per visa tyrimo laikotarpį užfiksuoti 522 sergamumo atvejai. Svarbu paminėti, jog IPC programa buvo taikoma kiekvieną dieną, todėl susirgęs paršelis galėjo būti užfiksuotas ir gydomas ne vieną kartą. Pirmosiomis tyrimo dienomis plaučių ligomis sirgusių paršelių skaičius siekė 26 vienetus (2,6 proc. visų tirtų paršelių). Paskutinėmis tyrimo dienomis paršelių sergamumas sumažėjo iki 8 individų (0,8 proc. visų individų). Plaučių ligų atveju IPC programos taikymas buvo efektyvus, nes žymiai sumažėjo sergamumas (69 proc.), nepasireiškė ligų protrūkiai, sumažėjo antibiotikų naudojimas. Sumažėjus antibiotikų sunaudojimui įžvelgiama ne tik ekonominė nauda – tai pravartu ir gyvulio organizmui: ne taip greitai išsivysto bakterijų atsparumas antibiotikams. Plaučių ligoms gydyti buvo naudojamas antibiotikas enrofloksacinas (50mg/ml). Vertinant plaučių ligų pasireiškimą pagal sunkumo laipsnį nustatyta, jog A lygio susirgimai (pirmieji ligos simptomai) sudarė 66proc., B (aiškus išsivystę ligos simptomai) – 19 proc., C (liga stipriai išsivysčiusi, reikalingas sudėtingesnis gydymas) – 12 proc., D (abejotina pagijimo tikimybė) – 1 proc. užfiksuoti 2 gaišimų dėl plaučių ligų atvejai (0,2 proc. visų tirtų paršelių). Naudojantis programą diagnozavus ankstyvą plaučių ligų stadiją užtikrinamas lengvesnis gydymas bei greitesnis paršelių pasveikimas. Galima teigti jog IPC programos taikymas plaučių ligų diagnostikoje yra efektyvus, nes dauguma paršelių buvo pradėti gydyti ankstyvoje susirgimo stadijoje.

Per visą tyrimo laikotarpį buvo užfiksuoti 437 virškinimo ligų atvejai. Tyrimo pradžioje sirgusių paršelių skaičius siekė 22 individus (2,2 proc. visų paršelių). Tyrimo pabaigoje užfiksuoti 7 sergantys individai (0,7 proc. visų tyrime dalyvavusių paršelių). Paršelių gydymui buvo naudotas antibiotikas tylozinas. Nustatyta, kad IPC programos taikymas virškinimo ligų atžvilgiu yra efektyvus: sergamumas virškinimo ligomis žymiai sumažėjo, todėl sumažėjo ir antibiotikų suvartojimas. Vertinant virškinimo ligas pagal sunkumo laipsnį nustatyta, jog A (švelnus) ligos sergamumo laipsnis pasireiškė 77 proc. Sirgusių paršelių, B (vidutinis)– 14 proc., C (sunkus) – 9 proc., o D (nepagydomas) sunkumo laipsnis nebuvo nustatytas. Gaišimų dėl vidurių ligų nebuvo užfiksuota. Galima teigti, jog IPC programos taikymas virškinimo ligų atveju yra efektyvus, nes dauguma paršelių buvo gydomi ankstyvoje ligos stadijoje, todėl D (nepagydomo) laipsnio ligos nepasireiškė.

31 Per visą tyrimo laikotarpį taikant IPC programą užfiksuoti 135 susirgimo sąnarių ligomis atvejai. Tyrimo pradžioje sirgusių paršelių skaičius siekė 10 (1 proc. visų tirtų paršelių). Tyrimo pabaigoje šis skaičius siekė tik 2 individus (0,2 proc. visų tirtų paršelių). Gydymui nuo sąnarių ligų buvo naudojamas antibiotikas amoksicilinas. Paršelių gaišimų dėl sąnarių ligų nebuvo užfiksuota. Sąnarių ligų atveju IPC programos taikymas buvo efektyvus, nes žymiai sumažėjo sergamumas ir antibiotikų suvartojimas Vertinant sąnarių ligas pagal skirtingą ligų sunkumo laipsnį nustatyta, jog A (švelnus) susirgimo laipsnis pasireiškė 66 proc., B (vidutinis) susirgimo laipsnis – 27 proc., C (sunkus) susirgimo laipsnis – 12 proc., o D (nepagydomas) sunkumo laipsnis nepasireiškė. Galima teigti, kad sąnarių ligų atveju IPC programa buvo efektyvi ankstyvoje diagnostikoje. Dauguma susirgimų buvo gydyti pirmoje ligos pasireiškimo stadijoje, neleidžiant ligai progresuoti, todėl užtikrintas greitesnis paršelių pasveikimas bei efektyvesnis vaistų naudojimas.

Nervinės sistemos ligos per visą tyrimo laikotarpį buvo užfiksuotos 40 atvejų. Daugiausia nervinės sistemos ligų požymius rodžiusių paršelių buvo 6 ir 24 tyrimo dienomis, kurių metu užfiksuoti 3 sergantys individai (0,3 proc. visų tirtų paršelių). Tyrimo metu užfiksuotas vienas gaišimo dėl nervinės sistemos ligos atvejis.

Tyrimo pabaigoje nervų sistemos ligomis sirgusių paršelių nebuvo identifikuota. Vertinant IPC programos įtaką nervų sistemos ligoms nustatyta, kad IPC programa turėjo mažą įtaką paršelių pasveikimui. Vertinant nervų sistemos ligas pagal ligos sunkumo laipsnį nustatyta, jog A (švelnus) susirgimo laipsnis apėmė 38 proc. visų sirgusių paršelių, B (vidutinis) – 33 proc., C (sunkus) – 23 proc., o D (nepagydomas) – 8proc. Galima teigti, jog, lyginant su anksčiau paminėtomis ligomis, IPC programos taikymas neturėjo didelės įtakos ankstyvoje nervų sistemos ligomis sirgusių paršelių diagnostikoje. To priežastis – nedidelis sirgusių paršelių kiekis ir ilgesnį laiką trūkęs jų gydymas (abu veiksniai turėjo įtakos rodikliams).

Prie IPC programoje esamos grafos „Kitos ligos“ priskirta anemija, sulėtėjusio augimo sindromas, išliesėjimas. Gydant šiuos susirgimus naudoti vitaminų ir geležies preparatai. Per visą tyrimo laikotarpį užfiksuoti 170 kitų ligų atvejai. Vertinant atskiras tyrimo dienas paršelių sergamumas kitomis ligomis svyravo nuo 3 (0,3proc. visų tirtų paršelių) iki 8 paršelių (0,8 proc. visų tirtų paršelių). Įvertinus duomenis tapo aišku, jog IPC programos taikymas kitų ligų atvejais mažai efektyvus. Vertinant kitas ligas pagal ligos sunkumo laipsnį nustatyta, kad A (švelnus) susirgimo laipsnis apėmė 85 proc. negalavimų, B (vidutinis) – 15 proc., o C (sunkus) ir D (nepagydomas) susirgimo laipsniai neužfiksuoti. Galima teigti, kad IPC programos taikymas kitų ligų atžvilgiu anktyvoje ligų diagnostikoje turėjo įtakos.

32 Kanibalizmo pasireiškimas buvo vienkartinis. Tai buvo užfiksuota po paršelių pervarymo į kitą auginimo sekciją.

Vertinant ligų pasiskirstymą procentais, plaučių ligos sudarė 40,3 proc. visų nustatytų susirgimų, virškinimo ligos – 33,7proc., nervų sistemos ligos – 2,5 proc., sąnarių ligos – 10,4proc., kanibalizmas – 0,4 proc.

Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, jog individuali kiaulių priežiūros programa (IPC) yra naudinga ankstyvai ligų diagnostikai. Nustačius ankstyvą ligos stadiją galima lengviau skirti paršeliams gydymą bei sulaukti veiksmingų rezultatų, kurie padeda išvengti tolimesnio ligos progresavimo ir užtikrina greitesnį paršelių pasveikimą. Programa taip pat padeda įvertinti naudojamos gydymo profilaktikos efektyvumą. Tyrimo metu pastebėta, jog efektyvus gydymas buvo naudojamas plaučių, virškinimo ir sąnarių ligoms, o nervų ir kitoms ligoms buvo mažai efektyvus: šios ligos reikalauja ilgesnio gydymo, todėl reikalingas ilgesnis stebėjimo periodas.

Nustatyta, jog didžiausią gaištamumą tirtame kiaulių ūkyje lemia plaučių ir vidurių ligos.

Vertinant paršelių gaišimo atvejus tyrimo metu, nustatyta jog 66,6 proc. gaišimų priežasčių sudarė plaučių ligos.1 lentelėje apibendrinami IPC privalumai bei trūkumai.

33 1 lentelė. IPC programos privalumai ir trūkumai

1 lentelė. Individualios kiaulių priežiūros programos įvertinimas

IPC privalumai IPC trūkumai

Ankstyva diagnostika. Ligos nustatymas ankstyvoje stadijoje leidžia sustabdyti tolimesnį jos vystymąsi.

Reikalingi žmogiškieji ištekliai programos naudojimui.

Leidžia stebėti taikomo gydymo efektyvumą. Didelę reikšmę turi tyrėjo gebėjimas atlikti darbą, išlikti objektyviam (žmogiškasis faktorius).

Paprasta naudoti. Programa aiškiai suprantama, nedidelės laiko sąnaudos naudojimui.

Netinkama naudoti smulkiam kaulių ūkiui.

Statistiškai patikima vertinant dažnai pasitaikančias ligas (plaučių, vidurių, sąnarių ligos).

Vertinant rečiau pasitaikančias ir ilgesnio gydymo reikalaujančias ligas laikotarpio nėra statistiškai patikima.

Santykinai nebrangi pramoniniam kiaulių ūkiui Leidžia sumažinti naudojamų medicininių preparatų (antibiotikų ir t.t.) kiekį.

34

IŠVADOS

1. Įvertinus individualios kiaulių priežiūros programą įtaką nustayta, kad plaučių (P<0,005), sąnarių (P<0,05) ir virškinimo (P<0,05) ligų gydyme individuali kiaulių priežūrios programa turėjo įtakos, o nervų ir kitų ligų atvejais ne (P˃0,05).

2. Vertinant ankstyvą plaučių, sąnarių ir virškinimo ligų diagnostiką naudojant IPC programą buvo nustatyta, kad IPC programa buvo efektyvi; dauguma paršelių (sirgusių plaučių ligomis – 66 proc., virškinimo – 77 proc., sąnarių – 61 proc., kitomis ligomis – 85 proc.) buvo gydyti ankstyvoje ligos stadijoje, ligai dar nespėjus paūmėti. Vertinant nervų sistemos ligas buvo nustatytas ne toks efektyvus programos poveikis ankstyvai ligų diagnostikai (38 proc.)

35

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Lietuvos Kiaulių Augintojų Asociacija [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2015 m. spalio 20 d.]. Prieiga per internet:http://www.kiaules.lt/index.php?page=18

2. Kavovėlis B. Kokią kiaulidę statyti [elektroninis išteklius]. Lietuvos Žemės ūkio universiteto Žemės Ūkio Inžinerijos Institutas; 2009. [žiūrėta 2015 m. lapkričio 5 d.]. Prieiga per internetą:http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=281&z=85.

3. Pineiro C, Morales J, Dereu A, Wuyts N, Azlor O, Vizcaino E et al. Individual Pig Care program improves productive performance and animal health in nursery-growing pigs. Journal of Swine and Production. 2014;22(6):296-9.

4. Swine behavior [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2014 m. gruodžio 6 d.]. Priega per internetą:http://www.swinebehaviour.com.

5. Kavovėlis B. Gyvūlių laikymo ir priežiūros naujovės [elektroninis išteklius]. Lietuvos Žemės ūkio universiteto Žemės Ūkio Inžinerijos Institutas; 2009. [žiūrėta 2015 m. lapkričio 2 d.]. Prieiga per internetą:http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1785&z=82.

6. Sereikia V, Lelešius R, Zienius D. Kai kurių infekcinių ligų paplitimo Lietuvoje analizė. Žemės Ūkio Mokslai. 2006;1:54-61.

7. Lelešius R, Sereika V, Stankevičius A. et al. Detection of Lawsonia intracellularis and

Brachyspira hyodysenteriae by means of PCR in Lithuania // Proceedings from a symposium at The

faculty Veterinary Medicine. LLU, Jelgava, 2004. p. 172–175.

8. Lelešius R, Stankevičius A, Sereika V. Detection of DNA of PPV by PCR // Proceedings from a symposium at The faculty Veterinary Medicine. LLU, Jelgava, 2004. p. 175–178.

9. Mayr A., Eißner G., Mayr-Bibrack B. Ubertragbare Gastroenteritis der Schweine // Verlag Paul Parey, Berlin und Hamburg, Handbuch Schutzimpfungen in der Tiermedizin. 1984. p. 604–614.

10. Krakowka S., Ellis J. A., Meehan B. et al. Viral wasting syndrome of swine: Experimental reproduction of postweaning multisystemic wasting syndrome in gnotobiotic swine by coinfection with porcine circovirus 2 and porcine parvovirus. Vet. Pathol. 2000. Vol. 37. p. 254–263.

11. Erdman M. M., Harris I. T., Torremorrell M. et al. Occurrence of Salmonella serotype

Typhimurium DT104 on a commercial swine farm before, during, and after depopulation and

repopulation // J. Am. Vet. Med. Assoc. 2005. Vol. 227(3). p. 460–466.

12. Virgailis M. Salmonelių serotipų paplitimas Lietuvos kiaulių ūkiuose, jų biocheminių ir imunogeninių savybių tyrimai. Daktaro disertacijos santrauka. Kaišiadorys: LVI, 1998.

36 13. Individual Pig care [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2015 m. spalio 13 d.]. Prieiga per internetą:https://www.zoetisus.com/services-and-programs/individual-pig-care.aspx

14. Širvinskienė E. Racionalus antibiotikų vartojimas – šio amžiaus tikslas [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2015 m. lapkričio 18 d.] Prieiga per internetą:http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/racionalus-antibiotiku-vartojimas--sio-amziaus-tikslas/69214.

15. Vaisto charakteristikų santrauka [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2015 m. lapkričio 4 d.]. prieiga per internetą:http://magnum.veterinaaria.ee/public/files/tRV0643.pdf.

16. Veterinarinių vaistų registras [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2015 m. lapkričio 4 d.]. prieiga per internetą:http://vetlt1.vet.lt/vr/Vaist.aspx?id=3860.

17. Veterinarinių vaistų registras [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2015 m. lapkričio 8 d.]. prieiga per internetą:http://vetlt1.vet.lt/vr/pdf/RV1662.pdf.

18. Aarestrup FM. Veterinary drug usage and antimicrobial resistance in bacteria of animal origin. Basic&ClinicalPharmacology&Toxicology. 2005;96:271–281.

19. Boesen HT, Jensen TK, Schmidt TK, Jensen SM, Moller K. The influence of diet on Lawsoniain tracellularis colonization in pigs upon experimental challenge. Veterinary Microbiology.2004;103:34–45.

20. Aarestrup FM. Association between the consumption of antimicrobial agents in animal husbandry and the occurence of resistant bacteria among food animals. International Journal of Antimicrobial Agents 1999;12:279–285.

21. Armstrong WD, Cline TR. (1977). Effects of various nutrient levels and environmental temperatures on the incidence of colibacillary diarrhea in pigs: intestinal fistulation and titration studies. Journal of Animal Science. 1977;45(5):1042–1050.

22. Azlor – Marsinah O, Dereu A, Doncecchi P, Pineiro AC, Morales J, Using anelectronical scoring systeminspine herds to setmanagementdecesions: oneyearofexperianceof IPC inEurope. Proceedingsofthe 5th European Symposium of Porcine Health Management, Edinburgh, Great Britain, 2013 p. 85.

23. Jensen VF, Jacobsen E, Bager F, (2004) Veterinary antimicrobial – usage statistics based on standardized measures of dosage. Preventive Veterinary Medicine 98,190–197.

24. Chauvin C, Madec F, Guillemont D, Sanders P. The crucial question of standardisation when measuring drug consumtion. Veterinary Research 2001;32:533–543.

37 25. Timmerman T, Dewulf, Catry B, Feyen B, Opsomer G, deKruif A, Maes D. Quantatification andevaluation of antimicrobial drugus ein group treatments for fattening pigs in Belgium. Preventive Veterinary Medicine 2006;74:251–263

26. Vetrinarinių vaistų registras [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2015 m. spalio 10 d.]. prieiga per internetą:vetlt1.vet.lt/vr/

27. Common Causes of Sudden Death in Finishing Pigs [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2015 m. lapkričio 28 d.]. prieiga per internetą: http://nationalhogfarmer.com/health-diseases/common-causes-of-sudden-death-pigs-0515.

28. Belvet –Sac. (2011) BelgianVeterinary Surveilllance of Antimicrobial Consumption. National consumption report 2007–2009 [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2015 m. spalio 18 d.]. prieiga per internetą:http://www.belvetsac.ugent.be/pages/home/BelvetSAC_report_2007-8-9%20finaal.pdf

29. Timmerman T, Dewulf, Catry B, Feyen B, Opsomer G, deKruif A, Maes D. Quantatification andevaluation of antimicrobial drugus ein group treatments for fattening pigs in Belgium. Preventive Veterinary Medicine 2006 74, 251–263

30. Vetrinarinių vaistų registras [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2015 m. spalio 10 d.]. prieiga per internetą: vetlt1.vet.lt/vr/RV1757.pdf

38

PRIEDAI

2 lentelė. Ligų pasireiškimas tyrimo metu.

Dienos Plaučių ligomis sergančių paršelių skaičius Viduriavimo ligomis sergančių paršelių skaičius Kitomis ligomis sergančių paršelių skaičius Sąnarių ligomis sergančių paršelių skaičius Nervinės sistemos ligomis sergančių paršelių skaičius 2 26 18 7 10 1 4 26 20 4 8 2 6 24 21 5 6 3 8 25 22 6 5 2 10 23 18 7 6 2 12 20 16 8 6 2 14 22 17 7 7 2 16 20 15 5 8 1 18 24 18 7 5 2 20 20 15 8 4 2 22 16 14 6 6 2 24 20 15 7 5 3 26 22 18 7 4 2 28 20 16 7 5 1 30 17 17 6 6 2 32 18 14 5 7 2 34 15 15 4 4 2 36 17 14 5 3 2 38 20 12 6 5 1 40 16 10 6 4 1 42 13 14 7 2 1 44 15 13 4 1 1 46 15 15 3 2 1 48 14 13 5 3 0 50 10 10 4 4 0 52 8 11 4 2 0 54 7 7 5 1 0 56 11 12 7 2 0 58 10 10 4 2 0 60 8 7 4 2 0 Viso 522 437 170 135 40

39