LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Oskaras Medzevičius
VAIRAVIMO IŠGĖRUS PREVENCIJOS PRIEMONIŲ IR JŲ TAIKYMO
GALIMYBIŲ VERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentas Mokslinis vadovas
Oskaras Medzevičius Prof. dr. Aurelijus Veryga
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
VAIRAVIMO IŠGĖRUS PREVENCIJOS PRIEMONIŲ IR JŲ TAIKYMO GALIMYBIŲ VERTINIMAS
Oskaras Medzevičius
Mokslinis vadovas prof. dr. Aurelijus Veryga
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2016. 65 p.
Darbo tikslas. Įvertinti su vairavimu, išgėrus alkoholio, susijusius veiksnius bei vairuotojų požiūrį į mokslu pagrįstų šio reiškinio kontrolės priemonių taikymą.
Uždaviniai. Palyginti pažeidimų padariusių ir būsimųjų vairuotojų alkoholio vartojimo įpročius. Nustatyti pažeidėjų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti dėl vairavimo išgėrus, požiūrį į įvykio aplinkybes. Įvertinti pažeidimų padariusių ir būsimųjų vairuotojų požiūrį į mokslu pagrįstas vairavimo išgėrus prevencijos priemones.
Metodika. Tyrimas buvo vykdomas 2015 metų liepos – 2015 metų gruodžio mėnesiais, atliekant anoniminę anketinę apklausą. Tyrime dalyvavo žmonės, atėję į VšĮ „Svarbus žingsnis“ organizuojamus privalomuosius pirmosios pagalbos mokymus ir privalomuosius mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Analizei tinkamomis pripažintos 388 anketos. Apklausos atsako dažnis – 86,2 procento. Analizuojami duomenys pateikiami absoliučia ir procentine išraiška (n (%)). Tyrimui naudota anoniminė anketa, kurią sudarė alkoholio vartojimo įpročių, alkoholio prevencijos priemonių ir vairavimo išgėrus aplinkybių įvertinimo klausimynas. Tyrimo metu gauti duomenys buvo apdoroti kompiuterine programa SPSS 21. Duomenims pavaizduoti grafiškai buvo taikyta Microsoft Excell programa.
Rezultatai. Dauguma pažeidėjų (75,7 proc.) ir būsimųjų vairuotojų (76,9 proc.) mano, kad nulinė leistina alkoholio koncentracija kraujyje sumažintų neblaivių vairuotojų skaičių. Geriausios priemonės, ribojančios vairavimą išgėrus, yra vairuotojo pažymėjimo atėmimas (pritaria 86,8 proc. pažeidėjų ir 88,9 proc. būsimų vairuotojų) ir dažnas blaivumo patikrinimas keliuose (pritaria 80,4 proc. pažeidėjų ir 74,1 proc. būsimųjų vairuotojų). Dauguma pažeidėjų (73,1 proc.) ir būsimųjų vairuotojų (70,4 proc.) pritaria automobilio variklio paleidimą blokuojančių užraktų diegimui. Išvados. Tyrimo metu paaiškėjo, kad bent pusė pažeidėjų pritaria visoms prevencijos priemonėms, išskyrus reklamos draudimą, ir bent pusė būsimųjų vairuotojų pritaria visoms prevencijos priemonėms, išskyrus reklamos draudimą ir alkoholio pardavimo vietų skaičiaus mažinimą.
3
SUMMARY
Management of public health
ASSESMENT OF DRINK-DRIVING COUNTERMEASURES APPLICATION POSSIBILITIES Oskaras Medzevičius
Supervisor Aurelijus Veryga, Prof. Dr.
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2016. 65 p.
Aim of the study. To asses different factors of drink-driving and to investigate drivers‘ attitudes towards the scientifically based enforcement of drink-driving countermeasures.
Objectives. To investigate drivers’ attitudes towards the alcohol-related traffic accidents for which they were convicted of impaired driving and therefore their driving license was suspended. To investigate and to compare alcohol consumption habits between drink-driving offenders and novice drivers.
Methods. The research was based on a cross-sectional study. Questionnaires were distributed to all the attendees of the obligatory first aid training and obligatory training for alcohol and drug-related harm to human health organized by Public Institution „Svarbus žingsnis“ in June – December 2015. Questionnaires were anonymous. In total, 388 questionnaires were admitted to be suitable for this analysis. Survey response rate was found to be 86.2 %. An analyzed data was presented in absolute terms and as a percentage (n (%)). Alcohol consumption habits, opinions on drink-driving countermeasures and assesment of factors in alcohol-related traffic accidents were included in the questionnaire. Data was analyzed in the SPSS (version 21) program and for graphic display was used in Microsoft Excell.
5
TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS... 6
ĮVADAS... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 10
LITERATŪROS APŽVALGA... 11
1.1. Bendrosios alkoholio vartojimo tendencijos ir jo padariniai Lietuvoje... 11
1.2. Mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės... 16
1.3. Alkoholis ir vairavimas... 20
1.3.1. Neblaivių vairuotojų problematika Lietuvoje... 20
1.3.2. Mokslu pagrįstos neblaivių vairuotojų kontrolės priemonės... 26
TYRIMO METODIKA... 29
REZULTATAI...31
3.1. Pagrindinės respondentų charakteristikos... 31
3.2. Pažeidėjų ir būsimųjų vairuotojų alkoholio vartojimo lyginamoji analizė... 33
3.3. Pažeidėjų požiūrio į įvykio aplinkybes analizė... 38
3.4. Pažeidėjų ir būsimųjų vairuotojų požiūrio į mokslu pagrįstas vairavimo išgėrus prevencijos priemones analizė... 43
IŠVADOS... 53
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 54
LITERATŪRA... 55
6
SANTRUMPOS
AKK – alkoholio koncentracija kraujyje.
APD – alkoholiui priskiriama dalis (angl. Alcohol attributable fraction). ATPK – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. ES – Europos Sąjunga.
JAV – Jungtinės Amerikos valstijos. JK – Jungtinė Karalystė.
KET – Kelių eismo taisyklės.
LKPT – Lietuvos kelių policijos tarnyba. LR – Lietuvos Respublika.
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. PSO – Pasaulio sveikatos organizacija.
7
SĄVOKOS
Būsimieji vairuotojai – žmonės, siekiantys įgyti teisę vairuoti ir atėję išklausyti privalomųjų pirmosios pagalbos mokymų.
8
ĮVADAS
Alkoholis − viena iš trijų prioritetinių sveikatos problemų pasaulyje. Nors alkoholį vartoja tik apytiksliai pusė pasaulio populiacijos, visuomenės sveikatos požiūriu alkoholis yra trečioje vietoje tarp svarbiausių blogos sveikatos ir ankstyvos mirties priežasčių po per mažo naujagimių svorio ir nesaugių lytinių santykių (alkoholis yra papildomas jų rizikos veiksnys); tai didesnė problema nei tabakas. Europoje alkoholis yra trečias tarp pirmųjų trijų ligų ir mirštamumo rizikos veiksnių po tabako ir padidėjusio kraujo spaudimo [1].
Europos regione suvartojama daugiausia alkoholio pasaulyje: 2009 metais suaugęs asmuo (vyresnis nei 15 metų) Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai suvartojo 12,5 litrų gryno alkoholio – 27 g gryno alkoholio, arba beveik tris gėrimo porcijas per dieną − dvigubai daugiau nei likusio pasaulio vidurkis. Nors šalys labai skiriasi pagal alkoholio suvartojimą, tačiau jis ES mastu pastarąjį dešimtmetį išliko stabilus [2]. Lietuvoje šis skaičius dar didesnis: 2014-aisiais vienam šalies gyventojui nuo 15 metų teko 14,9 litrų absoliutaus (100 proc.) legaliai suvartojamo alkoholio [3].
Alkoholio vartojimas kelia pavojų ne tik pačiam vartojančiajam, bet ir aplinkiniams. Vienas iš tokių pavojų – vairavimas išgėrus. Nustatyta, kad vien dėl girtų vairuotojų ES keliuose kasmet žūsta iki 10 000 žmonių, o tai sudaro vieną ketvirtadalį visų mirtinų atvejų keliuose [4].
Tyrimo problema. Lietuvoje labai aktuali problema yra neblaivių vairuotojų sukelti eismo įvykiai. Mūsų valstybė pagal žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų ES šalyse, 2014 metais buvo 25 vietoje, pralenkė tik Latviją, Bulgariją ir Rumuniją [5]. Viena iš priežasčių – vairavimas apsvaigus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 49 žmonės, 434 sužeisti. Iš viso fiksuoti 1636 neblaivių asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai, dėl kurių kitiems asmenims nežymiai sutriko sveikata arba buvo sugadintas turtas [3]. Tai sudaro reikšmingą visų eismo įvykių dalį. Nors per pastarąjį dešimtmetį neblaivių vairuotojų, eismo įvykių, susijusių su vairavimu apsvaigus, ir eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičius mažėja, mes dar stipriai atsiliekame nuo ES senesniųjų narių.
Darbo aktualumas. Reaguojant į dabar esančią statistiką, pagrindines problemas, susijusias su vairuotojais, kurie vairuoja apsvaigę nuo alkoholio, atliktas mokslo tiriamasis darbas. Jame atsispindi pagrindinės vairavimo išgėrus priežastys ir pateikiama kontrolės priemonių, pačių pažeidėjų nuomone, labiausiai mažinančių vairavimo apsvaigus dažnį, analizė.
10 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas. Įvertinti su vairavimu, išgėrus alkoholio, susijusius veiksnius bei vairuotojų požiūrį į mokslu pagrįstų šio reiškinio kontrolės priemonių taikymą.
Darbo uždaviniai:
1. Palyginti pažeidimų padariusių ir būsimųjų vairuotojų alkoholio vartojimo įpročius. 2. Nustatyti pažeidėjų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti dėl vairavimo išgėrus, požiūrį į
įvykio aplinkybes.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Bendrosios alkoholio vartojimo tendencijos ir jo padariniai Lietuvoje
Didelis alkoholio vartojimo mastas ir jo sukelta žala Lietuvoje yra aktuali problema, paliečianti daugelį šalies vidaus sričių. Ši problema sprendžiama nacionaliniu lygiu, dėl to su žalingu alkoholio poveikiu susiję rodikliai turi tendenciją šiek tiek gerėti, tačiau nepakankamai, kad pasiektų ES vidurkį.
Alkoholinių gėrimų vartojimo mastas. 2014 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaita atskleidžia, kad Lietuva pagal alkoholio suvartojimą, tenkantį vienam, vyresniam nei 15 metų, šalies gyventojui, yra trečia pasaulyje. Lietuvoje šie gyventojai suvartoja 15,4 litrų absoliutaus alkoholio [7], kai pasaulio vidurkis 2004 metais buvo 6,1 litro suaugusiajam [2]. Panašūs yra ir Lietuvos statistikos departamento duomenys: 2014 metais vienam šalies gyventojui nuo 15 metų teko 14,2 litrų absoliutaus (100 proc.) legaliai suvartojamo alkoholio [3]. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakyto tyrimo duomenimis, prie legalaus alkoholio suvartojimo kiekio reikia pridėti beveik litrą neapskaitomo alkoholio (vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui) [8].
Pagal psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenis, 2012 metais daugiau nei aštuoni iš dešimties 15–64 metų asmenų per pastaruosius 12 mėnesių yra vartoję alkoholinių gėrimų (82 proc.), o per pastarąsias 30 dienų alkoholinių gėrimų gėrė du trečdaliai Lietuvos gyventojų (66,7 proc.) [9].
Nors alkoholio vartojimas 2012 metais pasiekęs piką pradėjo mažėti, suvartojamo alkoholio kiekis, tenkantis vienam gyventojui, liko labai didelis (1.1 pav.).
1.1 pav. Legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui
12 Alkoholinių gėrimų gamyba, importas ir eksportas. Lietuvoje alkoholinių gėrimų gamybos mastas, penkerių metų laikotarpiu turėjęs tendenciją didėti, 2014–2015 metų laiku šiek tiek mažėjo. 2015-aisiais buvo pagaminta 1,15 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, arba 2,1 proc. daugiau nei 2014 metais. Fermentuotų gėrimų gamyba 2015-aisiais sumažėjo 26 proc. ir sudarė 4,9 mln. dekalitrų. Iš fermentuotų gėrimų ypač sumažėjo putojančių fermentuotų gėrimų (36,1 proc.), vaisių ar uogų vyno (19,6 proc.), neputojančių gėrimų (17,5 proc.) gamyba, bet išaugo sidro gamyba (1,5 proc.). Vynuogių vyno ir vermuto 2015 metais pagaminta 0,4 mln. dekalitrų, arba 27,1 proc. mažiau nei 2014-aisiais. Daugiausia pagaminta alaus – 31,1 mln. dekalitrų; jo gamyba per metus sumažėjo 2 procentais. 2015 metais, palyginti su 2014-aisiais, mažėjo visų alkoholinių gėrimų importas ir eksportas. Alaus sumažėjo atitinkamai 26,1 ir 6,3 proc., vyno – 24,9 ir 30,4 proc., spiritinių gėrimų – 14,9 ir 3,7 proc., fermentuotų gėrimų – 11,2 ir 37,1 proc. [10]. Nors alkoholinių gėrimų gamybos kreivė pastaruosius metus pradėjo leistis žemyn, alkoholio gamybos mastas išlieka gana didelis.
2 pav. Alkoholinių gėrimų gamybos, importo ir eksporto kitimo tendencijos; skaičiuota absoliutus (100 proc.) alkoholis
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys
13 gyventojų. Nors 2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, sumažėjo galiojančių licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, jų prekybos vietų tankis 2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, liko nepakitęs, nes, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2014 metais sumažėjo gyventojų [11].
1.1 lentelė. 2003–2014 metais galiojusios licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys
Metai 2003 2004 2005 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Galiojo
licencijų 14 216 15 056 15 354 16 429 16 791 16 992 17 748 18 550 19 446 19 809 19 583 Alkoholio vartojimas pagal lytį. Reiktų atkreipti dėmesį, kad vyrai daug dažniau vartoja alkoholinius gėrimus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais 50 proc. vyrų bent kartą per savaitę vartojo alaus ir 26 proc. stipriųjų gėrimų. Tuo tarpu moterys alkoholio vartojo daug rečiau. 2014 metais bent kartą per savaitę alaus vartojančių moterų buvo 11 proc., o stipriųjų alkoholinių gėrimų – 9 procentai. Stebint metų dinamiką, ir vyrų, ir moterų, vartojančių alkoholinius gėrimus, skaičius po truputį mažėja [3].
1.2 lentelė. Bent kartą per savaitę alkoholio vartojančių gyventojų pasiskirstymas pagal lytį (proc.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys
Metai
Bent kartą per savaitę alaus vartojančių 20–64 metų
gyventojų dalis (%)
Bent kartą per savaitę stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojančių 20–64 metų gyventojų dalis (%)
vyras moteris vyras moteris
2008 53 15 29 12
2010 51 12 24 9
2012 52 13 26 9
2014 50 11 26 9
14 1.3 pav. Žmonių, vartojančių alkoholį (F10), psichikos ir elgesio sutrikimų dinamika Lietuvos
Respublikoje 2009–2014 metais (100 000 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys
15 1.3 lentelė. Mirčių, lemtų alkoholio vartojimo, dinamika Lietuvos Respublikoje
2009–2015 metais
Šaltinis: Higienos institutas. Sveikatos informacijos centras; 2016
Metai Alkoholinė kardiomiopatija Alkoholinė kepenų liga Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis Kitos mirties priežastys Iš viso vyras moteris vyras moteris vyras moteris vyras moteris
2009 99 29 312 163 266 78 58 14 1019 2010 113 17 324 121 243 67 63 14 962 2011 83 35 309 145 242 66 35 12 927 2012 112 25 308 137 216 52 70 10 930 2013 72 29 327 142 217 46 57 15 905 2014 78 20 247 92 192 50 65 14 758 2015 73 14 226 93 191 62 65 8 732
16 1.2. Mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės
Lietuvoje alkoholio kontrolės politikos priemones apibrėžia Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymas, kurio tikslas yra „mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teises gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti alkoholio produktus“ [13]. Todėl alkoholio vartojimo mažinimas ir kontrolė iš esmės yra siejami su valstybės politika, siekiant mažinti alkoholio vartojimo lemiamą žalą visuomenėje. Alkoholio kontrolė turi apimti visą visuomenę ir susidėti iš daugelio priemonių, orientuotų tiek į populiaciją, tiek į bendruomenę, tiek į individualų žmogų [14]. Vis dėlto vertinant įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo sąnaudas visuomenei, išskiriamos trys pagrindinės priemonių grupės, kurios kompleksiškai turi būti stiprinamos, jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis [15]:
1. Alkoholinių gėrimų kainos didinimas (akcizai). 2. Alkoholinių gėrimų reklamos ribojimas ir draudimas. 3. Alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas.
Alkoholinių gėrimų kainos didinimas. Kontrolės politikos priemonė, paveikiausia smarkiai geriantiems asmenims ir koreguojanti tuos atvejus, kai padidinus mokesčius kaina nepadidėja, yra minimalios alkoholio gramo kainos nustatymas. Ši priemonė išbandyta Kanadoje, ją taikyti ruoštasi Anglijoje bei Škotijoje [2]. Purshouse ir bendraautoriai (2009), atlikę modeliavimą Anglijoje, pastebėjo, kad padidinus alkoholio kainą jo suvartojimas mažėja. Yra apskaičiuota, kad nustatyta minimali kaina − 0,06 euro už gramą – sumažintų bendrą alkoholio vartojimą 2,6 procento. Sumažėjusios žalos visuomenei vertė būtų 6,2 mlrd. eurų per 10 metų [16]. Taip pat tyrimai, atlikti Jungtinėje Karalystėje (JK) per pastaruosius 30 metų, parodė, kad alkoholio kainos didinimas tiesiogiai daro įtaką jo vartojimui. Didėjant kainai mažėja vartojimas. Mokesčių alkoholiui didinimas yra pagrindinis valdžios instrumentas. Minėti tyrimai JK įrodė, kad 10 proc. padidinus alkoholio kainą mirtingumas nuo alkoholio sumažėja 7–37 procentais [17].
Chaloupka ir bendraautoriai (2002) teigia, kad padidinus alkoholio kainą galima sumažinti alkoholio vartojimą, taip pat vairavimą išgėrus ir jo sukeltas pasekmes visose asmenų amžiaus grupėse, sumažinti ligų, traumų ir mirčių, susijusių su alkoholio piktnaudžiavimu, dažnį. Taip pat sumenkinti smurto ir kitų nusikaltimų, susijusių su alkoholiu, statistiką [18].
Ir priešingai, mažinant alkoholio kainą didėja jo suvartojimas. 2004 metais Suomijoje sumažinus alkoholio mokesčius vienu trečdaliu, alkoholio vartojimas padidėjo 10 proc., mirtingumas dėl alkoholio 2004–2006 metais, palyginti su 2001–2003 metais, pakilo net 46 procentais [19].
17 rinkodara – tai daugialypė ilgalaikė strateginė veikla, prasidedanti nuo produkto kūrimo ir inovacijų, pasitelkianti komercines komunikacijos priemones liaupsinti to produkto privalumus ir šalinti vartojimo kliūtis [20].
PSO pabrėžia, kad alkoholio rinkodara yra svarbus veiksnys mažinant žalingą alkoholio vartojimą. Tai ypač aktuali alkoholio vartojimą skatinanti priemonė tarp jaunų žmonių ir paauglių. Alkoholio vartojimas skatinamas pasitelkiant visus modernius reklamos metodus. Alkoholio prekės ženklai yra populiarinami per sporto ir kultūros renginius bei taikant naujus rinkodaros metodus, tokius kaip elektroniniai laiškai, SMS žinutės, socialiniai tinklai bei kiti komunikavimo būdai. Taigi alkoholio rinkodara kelia rimtą susirūpinimą kai kuriose šalyse [21].
Vienas iš naujai taikomų alkoholio vartojimą skatinančių pavyzdžių galėtų būti Rožinio kaspino (krūties vėžio) simbolio asociacija su alkoholio prekės ženklais. Atsiranda vis daugiau mokslu pagrįstų įrodymų, kad alkoholio vartojimas padidina riziką susirgti kelių tipų vėžiu, įskaitant ir krūties vėžį. Tačiau Mart ir bendraautorių (2015) tyrime nustatyta 17 skirtingų interneto svetainių, pranešimų spaudai ir kitų komunikavimo priemonių, kuriuose įvairūs vėžio labdaros aljansai bendradarbiauja su alkoholio gamintojais siekdami pritraukti lėšų krūties vėžio tyrimams, gydymui arba prevencijai ir kartu skatina alkoholinių gėrimų vartojimą [22].
Socialinių tyrimų instituto parengtoje ataskaitoje apie pagalbos asmenims, priklausomiems nuo alkoholio, priemones ir sistemą Lietuvoje teigiama, kad šalyse, kuriose draudžiama stipriųjų alkoholinių gėrimų (pavyzdžiui, viskio, degtinės, konjako ir pan.) reklama, jų suvartojimas yra 16 proc. mažesnis, palyginti su šalimis, kuriose minėto draudimo nėra. Šalyse, draudžiančiose vyno ar alaus reklamą, alkoholinių gėrimų suvartojama 11 proc. mažiau, palyginti su valstybėmis, kurios taiko tik stipriųjų alkoholinių gėrimų reklamos draudimą, ir net 27 proc. mažiau nei valstybėse, netaikančiose reklamos apribojimų. Pastebėta, kad 23 proc. mažiau žmonių žūsta autoavarijose tose šalyse, kuriose draudžiama visų alkoholinių gėrimų reklama, ir 10 proc. sumažėja žmonių žūčių autoavarijose ten, kur ribojama tik stipriųjų alkoholinių gėrimų reklama [23].
18 alkoholio reklama gali šiek tiek padidinti suvartojamo alkoholio kiekį tarp vyrų (0,39–2,67 standartinio alkoholio vieneto) ir moterų (0,25–1,69 standartinio alkoholio vieneto) [26].
Alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas. Dar viena priemonių, mažinančių alkoholio vartojimą, yra alkoholio prieinamumo ribojimas. Hahn ir bendraautoriai (2012), išanalizavę alkoholio mažmeninės prekybos privatizavimo ir remonopolizavimo sąsajų su besaikiu alkoholio vartojimu bei jo daroma žala mokslinių tyrimų rezultatus, nustatė, kad privatizavimas didina gryno alkoholio pardavimą. Dėl alkoholio pardavimo privatizavimo Suomijoje gryno alkoholio suvartojimas asmeniui padidėjo 1,7 litro. Kanadoje buvo skaičiuota alkoholio privatizavimo ir ekonominės naudos santykis su valstybės išlaidomis dėl alkoholio žalos. Nustatyta, kad mokesčių iš alkoholio akcizų surinkta gerokai mažiau, nei išleista dėl alkoholio kilusiai socialinei žalai mažinti. Nustatyta, kad mažmeninės prekybos remonopolizavimas yra efektyvi priemonė alkoholio vartojimui ir jo žalai mažinti. Pavyzdžiui, alkoholio pardavimo remonopolizavimas Švedijoje sumažino alkoholio vartojimo keliamą žalą [27].
Norström ir bendraautoriai (2010) modeliavo situaciją, kas atsitiktų, jei Švedijoje valstybės monopolis būtų pakeistas licencijomis paremta privačia mažmenine prekyba. Tyrimo rezultatai parodė, kad padidėtų tiek alkoholio vartojimas, tiek su alkoholiu susieta žala. Vartojimas padidėtų 17,5–37 proc., mirčių nuo alkoholio – 770–2000, smurtinių nusikaltimų – 8500–20 000 [28]. Kai Suomijoje 1969 metais buvo leista vidutinio stiprumo (alkoholio kiekis ne didesnis kaip 4,7 proc.) alumi prekiauti maisto prekių parduotuvėse, bendras alkoholio suvartojimas per metus išaugo beveik 50 procentų [29, 30].
Taigi labai aktualus yra alkoholio pardavimo vietų skaičius. Esant bendrai tendencijai liberalizuoti alkoholio pardavimą, rasti tik keli tyrimai, vertinantys prekybos vietų tankio ribojimo poveikį. Šie tyrimai atskleidė ryšį tarp didesnio alkoholio prekybos vietų tankio ir didesnio alkoholio vartojimo, didesnės jo nulemtos žalos, įskaitant traumas, smurtą, nusikalstamumą ir medicininę žalą. Nauji tyrimai papildė šiuos įrodymus ir nedviprasmiškai susiejo didesnį licencijuotų pardavimo vietų tankį su alkoholio daroma žala, ypač smurtu [31].
Ne tik alkoholio pardavimo vietų skaičius, bet ir jų darbo laikas turi įtakos mažinant alkoholio vartojimą bei jo daromą žalą. Alkoholio pardavimo dienų ribojimas turi tiesioginės įtakos besaikio alkoholio vartojimui ir su alkoholiu susijusiai žalai. Mažinant pardavimo dienų skaičių, žala bei vartojimas mažėja, ir priešingai [32]. Hahn ir bendraautoriai (2012) pateiktoje sisteminėje apžvalgoje apibendrinama, kad yra pakankamai įrodymų, jog pailginus alkoholio pardavimo laiką dviem ir daugiau valandų alkoholio nulemta žala padidėja [27].
19 aptikta svarių įrodymų, kad įstatymai, nustatantys minimalią teisėto vartotojo amžiaus ribą, padeda veiksmingai mažinti alkoholio vartojimą ir jo lemtą žalą jaunimui. Šis poveikis dažnai išlieka ir jaunuoliams pasiekus teisėto vartojimo amžių [34]. Didžiausia nauda taikant asmenų, galinčių teisėtai įsigyti alkoholio, amžiaus ribojimą gaunama tada, kai šie ribojimai veiksmingai įgyvendinami. Net nustačius minimalų teisėtą alkoholio įsigijimo amžių jauni žmonės dažnai gali nusipirkti alkoholinių gėrimų [35]. Bent nedidelis įstatymo vykdymo gerinimas gali padėti 35−40 proc. sumažinti alkoholio pardavimą nepilnamečiams, ypač jeigu jis susiejamas su žiniasklaidos kampanija ir kita bendruomenės veikla [34].
20 1.3. Alkoholis ir vairavimas
1.3.1. Neblaivių vairuotojų problematika Lietuvoje
Kasmet apytiksliai 43 500 žmonių žūva ES keliuose ir dar daugiau jų sužalojama; jauniems vyrams ši rizika yra didesnė [36]. Našta dėl šių mirčių ES pasiskirsto nevienodai: ji didžiausia Baltijos šalyse ir centrinėje bei rytų Europoje [37]. Nemažą dalį autoįvykių, dėl kurių sutrikdoma sveikata ar net atimama gyvybė, sukelia nuo alkoholio apsvaigę vairuotojai.
Su alkoholiu susijęs žmonių mirtingumas eismo įvykiuose apskaičiuotas remiantis keliomis studijomis ir apibendrintas 2004 metais paskelbtame PSO leidinyje, kuriame nurodoma ligų našta dėl pasirinktų svarbiausių rizikos veiksnių [38]. Remiantis pasauline moksline literatūros apžvalga įvertinta, kad apie 33 proc. vyrų ir 11 proc. moterų sužalojama eismo įvykiuose dėl alkoholio vartojimo [39]. Daug pėsčiųjų − apie 40 proc. vyrų ir apie 17 proc. moterų, dviratininkų – apie 20 proc. vyrų ir 18 proc. moterų mirčių eismo įvykiuose ištinka dėl alkoholio vartojimo. Mirties rizika su alkoholiu susijusiame eismo įvykyje priklauso nuo amžiaus: vakarų Europos šalyse tokios mirties atvejai sudaro 50 proc. 30−44 metų vyrų mirties ir 46 proc. 15−29 metų vyrų mirties atvejų, o moterų atitinkamai 25 ir 18 procentų. Baltijos ir centrinės Europos šalyse šios proporcijos yra reikšmingai didesnės [38].
21 1.4 pav. Kelių eismo įvykiuose sužeistų žmonių skaičiaus dinamika Lietuvos Respublikoje
2007–2014 m.
Šaltinis: Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys
Lietuvoje yra nusistovėjęs ir žuvusiųjų kelių eismo įvykiuose skaičius (5 pav.), tačiau dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvusių asmenų truputį daugėja. Palyginti su 2010-ųjų duomenimis, žuvusių asmenų dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2014 metais padaugėjo 53 procentais. Lietuvos kelių eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius yra vienas didžiausių visoje ES. Už Lietuvą blogesnius rodiklius turi tik Latvija, Bulgarija ir Rumunija. Eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, 2014 metais buvo 91 asmuo, kai ES vidurkis – 51 asmuo [42]. Tačiau Lietuva yra užsibrėžusi tikslą jį sumažinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 metais patvirtino Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programą, kurioje numatyta gerinti saugaus eismo padėtį ir pasiekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausius rezultatus turinčių ES valstybių (arba ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų 1 mln. gyventojų) [43].
1.5 pav. Kelių eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičiaus dinamika Lietuvos Respublikoje 2007–2014 m.
22 Taip pat reiktų pabrėžti, kad didžioji eismo įvykių kaltininkų dalis 2014 metais buvo vyrai. Dėl vyrų kaltės įvyko trys ketvirtadaliai (75 proc.) visų įskaitinių eismo įvykių (6 pav.). Vyrai vairuotojai buvo kalti 88 proc. užvažiavimų ant kliūties atvejų, 77 proc. susidūrimų ir 70 proc. užvažiavimų ant pėsčiųjų atvejų. Be to, 2014 metais 12 proc. visų įskaitinių eismo įvykių sukėlė nepatyrę, mažiau nei dvejus metus vairavimo stažo turintys, vairuotojai. Pradedantiesiems vairuotojams trūksta patirties; neretai tai yra jauni žmonės, kuriems būdingas lengvabūdiškumas, atsakomybės stoka ir per didelis pasitikėjimas savo jėgomis [44]. Tyrimai taip pat rodo, kad jaunų vairuotojų tikimybė patekti į eismo įvykį, palyginti su kitų amžiaus grupių asmenimis, yra gerokai didesnė. Daugiausia eismo įvykių apsvaigę nuo alkoholio sukelia jauni, iki 34 metų, vyrai, o didžiausias eismo įvykių skaičius tenka 20–24 metų asmenų amžiaus grupei [45].
1.6 pav. Eismo įvykių kaltininkai pagal eismo įvykių rūšis ir lytį 2011–2014 m. Šaltinis: Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenys
Dažniausiai apie vairavimą išgėrus sužinoma atlikus atsitiktinį vairuotojų testavimą keliuose arba įvykus eismo įvykiui. Vykdomos ir apklausos, kurių metu paprastai klausiama, ar žmonės yra kada nors gyvenime vairavę būdami apsvaigę nuo alkoholio. Įvairių šalių statistiniai duomenys liudija, kad daugiausia neblaivių vairuotojų sulaikoma savaitgaliais tamsiuoju paros metu [35]. Iš to galima daryti prielaidą, kad žmonės, apsvaigę nuo alkoholio, grįžta iš įvairių pasilinksminimo vietų vairuodami transporto priemonę (TP). Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymą 2013 metais buvo atliktas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp naktinių klubų lankytojų tyrimas, jame dalyvavo 545 respondentai. Ketvirtadalis jų (25,0 proc.) prisipažino, kad yra vairavę išgėrę pakeliui į naktinį klubą arba iš jo. Dažniau tai yra darę vyrai, gaunantys nemažas pajamas (daugiau kaip 600 Eur. per mėnesį) [46].
23 Pristatomi 2008 metais vykdyto tyrimo, kurio metu buvo apklausti 4777 15–64 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai, rezultatai. Respondentų buvo klausiama: „Ar nors kartą gyvenime/nors kartą per pastaruosius metus/nors kartą per pastarąsias 30 dienų vairavote neblaivūs?“ Rezultatai parodė, kad 14,9 proc. 15–64 metų Lietuvos gyventojų bent kartą gyvenime yra vairavę neblaivūs. 5,1 proc. nurodė, kad neblaivūs vairavo per pastaruosius 12 mėnesių, o 1,4 proc. – per pastarąsias 30 dienų. Dažniausiai neblaivūs per pastaruosius 12 mėnesių ar per pastarąsias 30 dienų vairavo jaunuoliai, patenkantys į 15–24 metų amžiaus grupę. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad dažniau neblaivūs vairuoja tie asmenys, kurie alkoholio vartoja dažniau ir išgeria didesnį jo kiekį [47].
Anksčiau minėtus tyrimus apie neblaivių vairuotojų įpročius vairuoti TP patvirtina ir Lietuvos policijos darbo vykdant eismo priežiūrą ataskaita [48]. 1.4 lentelėje pateikta apibendrinta KET pažeidimų statistika (2008–2013 metais) pagal ATPK 126, 127 ir 129 straipsnius. Kiekvienais metais didžiausią pažeidimų dalį pagal ATPK 126 straipsnį sudaro neblaivių vairuotojų vairavimas TP, kai neblaivumo laipsnis labai įvairus. Neblaivūs vairuotojai 2013 metais buvo atsakingi už 14,24 proc. pažeidimų, kai nežymiai nukentėjo žmonės ar buvo sugadintas turtas (ATPK 127 str.), ir 28,93 proc. atvejų, kai asmenys neturėjo teisės vairuoti. 2008-uosius galima įvardyti persilaužimo metais, nes būtent šiuo laikotarpiu buvo stebimas žymus ne tik bendro įvairių KET pažeidimų, bet ir neblaivių vairuotojų nulemtų pažeidimų skaičiaus mažėjimas. Nors pagal ATPK 127 str. registruotų pažeidimų, priskirtų neblaiviems vairuotojams, proporcinė dalis šiuo periodu beveik dvigubai išaugo, nes, nepaisant bendros pažeidimų sumažėjimo tendencijos, po 2007 metų neblaivių vairuotojų padaromų pažeidimų mažėjo lėčiau nei bendras šių pažeidimų skaičius. Taip pat per 2008–2013 metus mažėjo ir vairuotojų, kurie neturi teisės vairuoti TP, bet neblaivių vairuotojų dalis išliko labai didelė – 28,93 procentų (2013 metais).
1.4 lentelė. KET pažeidimų, sukeltų neblaivių eismo dalyvių, statistika Šaltinis: Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys
Pažeidimas Metai
2008 2009 2010 2011 2012 2013 TP vairavimas, kai nustatomas lengvas
neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės)
6911 5454 4592 4318 4011 4353 TP, kurių maksimali leidžiama masė didesnė
negu 3,5 t, vairavimas, vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas nedidelis
neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,2 iki 0,4 promilės)
24 1.4 lentelės tęsinys. KET pažeidimų, sukeltų neblaivių eismo dalyvių, statistika
Pažeidimas Metai
2008 2009 2010 2011 2012 2013 TP, turinčių daugiau kaip 9 sėdimas vietas,
vairavimas, vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas nedidelis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,2 iki 0,4 promilės)
26 9 13 12 5 7
Vairuotojų, kurių vairavimo stažas iki dvejų metų, TP vairavimas esant neblaiviems, kai nustatomas nedidelis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,2 iki 0,4 promilės)
405 244 198 183 156 136
TP vairavimas, kai nustatomas vidutinis
neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės)
4414 3220 2467 2341 2264 2233 TP vairavimas, kai nustatomas sunkus
neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau)
1954 1084 988 857 643 728
Neblaivumo patikrinimo vengimas 511 404 314 288 289 305
Alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo
aplinkybių nustatymo 89 60 67 92 77 113
Perdavimas vairuoti TP neblaiviam asmeniui 209 131 128 141 141 135 Praktinis vairavimo mokymas mokytojui esant
neblaiviam 6 2 4 3 2 1
ATPK 126 str. TP vairavimas, esant
neblaiviems vairuotojams 14621 10672 8819 8290 7796 8231
ATPK 127 str. KET pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikimą arba nulėmęs turto sugadinimą
34818 16333 15103 13236 12719 11486 KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų
sveikatos sutrikimą, padarytas neblaivių asmenų
2648 2001 1721 1737 1729 1636 Neblaivių eismo dalyvių dalis (proc.)* 7,61 12,25 11,40 13,12 13,59 14,24 ATPK 128 str. TP vairavimas neturint teisės
vairuoti 7385 6278 5167 4336 4229 4887
ATPK 129 str. TP vairavimas neblaivių
asmenų, neturinčių teisės vairuoti 5282 2967 2487 2175 1896 1989 Neblaivių vairuotojų dalis** 41,70 32,09 32,49 33,41 30,96 28,93
*Neblaivių vairuotojų dalis skaičiuota nuo ATPK 127 str. pažeidimų skaičiaus.
**Neblaivių vairuotojų dalis skaičiuota nuo susumuoto ATPK 128 ir 129 str. pažeidimų skaičiaus.
26 1.3.2. Mokslu pagrįstos neblaivių vairuotojų kontrolės priemonės
Kovojant su vairavimu išgėrus, taip pat ir su kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu vairuojant, mažinama žalos rizika ne tik pačiam vairuotojui, bet ir keleiviams, pėstiesiems bei kitiems vairuotojams. Todėl atliekama daug tyrimų, analizių, sisteminių apžvalgų, skirtų pačioms efektyviausioms ir mokslu pagrįstoms neblaivių vairuotojų prevencijos priemonėms rasti. Jų nustatyta daug, tačiau maksimali nauda gali būti pasiekiama tik naudojant jų kombinaciją.
Leistino alkoholio kiekio kraujyje mažinimas. Viena veiksmingų priemonių yra paprasčiausiai sumažinti leistiną alkoholio kiekį kraujyje (AKK). Šios priemonės veiksmingumas padidėja kombinuojant ją su kitomis priemonėmis. Šaliai, kurioje ši riba yra daugiau nei 0,5 promilės, būtų naudinga sumažinti ją žemiau 0,5 promilės, o šalys, kur ši riba yra 0,5 promilės, laimėtų sumažinusios ją iki 0,2 promilės [49]. Pagal LR Administracinių teisių pažeidimo kodeksą Lietuvoje leistina 0,4 promilės AKK, o nulio promilių alkoholio reikalavimas numatytas pradedantiems vairuotojams, taksi, motociklų ir TP, kurių didžiausia leistina masė viršija 3,5 t arba turi daugiau nei 9 sėdimas vietas, vairuotojams [40]. ES yra keturios valstybės, kuriose nustatyta 0 promilių alkoholio koncentracija vairuotojų kraujyje [50]. Mažo leistino AKK veiksmingumą vairuotojams puikiai iliustruoja Švedijos pavyzdys, kai sumažinus leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje iki 0,2 promilės, 6 proc. sumažėjo autoįvykių, kuriuose žuvo žmonės [51]. Neblaivūs dažniausiai vairuoja jauni žmonės, todėl ypač žema arba nulinė AKK gali sumažinti su alkoholio vartojimu susijusių mirčių skaičių [47, 52]. Tai patvirtina Voas ir bendraautoriai (2011), savo straipsnyje analizuodami JAV vairavimo išgėrus prevenciją [53]. Apskaičiuota, kad 1982–2005 metais penki pagrindiniai įstatymai net 44 proc. sumažino avarijų, sukeltų neblaivių vairuotojų, kurios baigėsi žmonių mirtimi. Tai yra:
Perse įstatymas [53], leidžiantis vairuoti automobilį vairuotojams, kurių alkoholio koncentracija kraujyje neviršija 1 g/l.
Sugriežtintas Perse įstatymas, leidžiantis vairuoti automobilį vairuotojams, kurių alkoholio koncentracija kraujyje neviršija 0,8 g/l.
Įstatymas, kuris numato nedelsiant sustabdyti vairuotojo pažymėjimo galiojimą, jei vairuotojo kraujyje alkoholio kiekis viršija numatytą ribą.
Alkoholio vartojimo įstatymas, kuris draudžia žmonėms, jaunesniems nei 21 metai, pirkti ir turėti alkoholio.
Nulinės tolerancijos įstatymas, kuris draudžia vairuotojams iki 21 metų turėti alkoholio kraujyje.
27 priverstinis bei kontroliuojamas [49]. Siekdama nustatyti vairuotojus, kurie viršija leistiną AKK, policija naudoja atrankinius arba atsitiktinius alkoholio tikrinimo metodus. Atsitiktinis (angl. Random breath testing) alkoholio koncentracijos kraujyje tikrinimas reiškia, kad policija gali bet kuriuo paros metu sustabdyti TP ir patikrinti jos vairuotojo alkoholio koncentraciją kraujyje, net jei vairuotojas neįtariamas padaręs ATPK pažeidimų. Atrankinis (angl. Selective breath testing) alkoholio koncentracijos kraujyje tikrinimas naudojamas, kai policija įrengia patikros punktus tose vietose, kur gali būti didesnė nei paprastai tikimybė sustabdyti TP, kurios vairuotojo kraujyje bus didesnė nei leistina alkoholio koncentracija [54]. Tokie patikros punktai dažniausiai įrengiami prie įvairių pasilinksminimo vietų. Australijoje pritaikius atrankinius arba atsitiktinio alkoholio tikrinimo metodus avarijų, susijusių su alkoholio vartojimu, gerokai sumažėjo: 35 proc. – taikant atsitiktinio alkoholio tikrinimo metodą ir 15 proc. – taikant atrankinio alkoholio tikrinimo metodą [55]. Tai patvirtina ir atlikta 23 tyrimų metaanalizė, kurioje teigiama, kad autoįvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai, sumažėjo 18 proc. taikant atsitiktinio alkoholio tikrinimo metodą ir 20 proc. – taikant atrankinį alkoholio tikrinimo metodą, o mirtinų autoįvykių sumažėjo 22 proc. taikant atsitiktinio alkoholio tikrinimo metodą ir 23 proc. – taikant atrankinį alkoholio tikrinimo metodą [56].
Žiniasklaida. Atliekant šį darbą labai svarbūs ne tik policijos atliekami neblaivių vairuotojų patikrinimai, mažinantys neblaivių vairuotojų ir avarijų, susijusių su alkoholio vartojimu, bet ir visuomenės informavimas bei žiniasklaidos dėmesys. Tyrimai rodo, kad žiniasklaidos kampanijos gali padidinti neblaivių vairuotojų politikos veiksmingumą. Septyni tyrimai nustatė, kad žiniasklaidos informavimas apie neblaivių vairuotojų daromą žalą padėjo 13 proc. sumažinti avarijų, susijusių su vairavimu išgėrus alkoholio. Dažniausios bendradarbiavimo su žiniasklaida priemonės yra: socialinė reklama ir įvairūs spaudos pranešimai apie vykdomas prevencijos saugaus eismo priemones, kuriuose informuojama apie teisėsaugos institucijų veiklą ir neblaivių vairuotojų teisines pasekmes [57].
Vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Vairuotojo pažymėjimo atėmimas dėl vairuotojo apsvaigimo nuo alkoholio yra neabejotinai veiksminga prevencijos priemonė, mažinanti neblaivių vairuotojų keliuose ir eismo įvykių, įvykusių dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Tačiau jei nebus pakeisti alkoholio vartojimo ir vairavimo įpročiai, vairuotojo pažymėjimo atėmimo veiksmingumas gali būti ribotas ir galioti tik iki nuobaudos laiko pabaigos [51]. Lietuvoje šis laikotarpis pagal LR Administracinių teisių pažeidimo kodeksą yra nuo 1 iki 5 metų [40]. Atlikta 46 tyrimų apžvalga atskleidė, kad vairuotojo pažymėjimo atėmimas 5 proc. sumažino neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių (26 proc. mirtinų) [58].
28 sukeliamų avarijų svarbu taikyti griežtas poveikio priemones (baudas) už vairavimą esant neblaiviam. Remiantis minėtu šaltiniu, valstybėse, kuriose galioja griežtos sankcijos už vairavimą esant neblaiviam, avarijų per metus sumažėja iki 35 procentų. [59].
Ugdymo (gydymo) programos. Vairuotojo pažymėjimo atėmimas ir ugdymo (gydymo) programa, skirta vairuotojams, pažeidusiems KET dėl vairavimo išgėrus, gali pagerinti neblaivių vairuotojų ir jų sukeltų eismo įvykių statistiką [58]. Steinka-Fry ir bendraautoriai (2015) atliko prevencinių alkoholio intervencijų efektyvumo jauniems neblaiviems vairuotojams sisteminę apžvalgą ir metaanalizę. Buvo nustatyta 12 eksperimentinių vertinimų 1991–2011 metais. Meta-analizė atskleidė, kad trumpos, iki 5 valandų, prevencinės intervencijos apie alkoholio žalą sumažina alkoholio vartojimą ir vairavimo išgėrus pasekmes. Jos yra perspektyvios, ypač taikant intervencijas jauniems žmonėms [60]. Alkoholio vartojimo ir vairavimo išgėrus Europoje ataskaitoje, skirtoje EK, pabrėžiama, kad ugdymo (gydymo) programos, skirtos vairuotojams, pažeidusiems KET dėl vairavimo išgėrus, turėtų būti naudojamos visoje Europoje [52].
Variklio paleidimą blokuojantys alkotesteriniai užraktai. Dar viena priemonių, stabdančių TP vairavimą išgėrus, yra variklio paleidimą blokuojančių užraktų diegimas pažeidėjų automobiliuose. Norėdamas paleisti TP, turinčios alkotesterinį užraktą, variklį, vairuotojas privalo atlikti alkoholio koncentracijos kraujyje testą – įpūsti oro į alkoholio matuoklį. Jei alkoholio koncentracija viršija leistiną normą, TP variklio paleisti nepavyks. Aštuonių tyrimų apžvalga, kurioje buvo nagrinėtas alkotesterinių užraktų diegimas pažeidėjų TP, parodė, kad ši priemonė efektyvesnė nei vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Tačiau septynių iš šių tyrimų, o vėliau ir naujų tyrimų rezultatai parodė, kad pašalinus TP variklio paleidimą blokuojančius užraktus pažeidėjai grįžo prie savo įpročių [61, 62]. 1999 metais Švedijoje buvo pradėti įrenginėti alkotesteriniai užraktai. Jie buvo diegiami komercinėse TP, tokiose kaip autobusai, sunkvežimiai ir taksi. Ši priemonė pasiteisino, todėl iki dabar sparčiai montuojami alkotesteriniai užraktai. Taip pat alkotesteriniai užraktai savanoriškai buvo diegiami vairuotojų, kurie yra pažeidę KET dėl vairavimo išgėrus, automobiliuose. Šios programos dalyviai smarkiai sumažino pažeidimų skaičių keliuose, bet, deja, pasibaigus programai vėl grįžo prie savo įpročių [63, 64].
29
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas epidemiologinių tyrimų metodas – momentinis tyrimas (stebėjimo tyrimo tipas). Atliekant momentinį tyrimą yra nustatomas paplitimas (ligos, rizikos veiksnių, elgsenos) populiacijoje tam tikru laikotarpiu [65]. Pasirinktas tyrimo duomenų surinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa (1 priedas). Anketinės apklausos metodas naudojamas surinkti tinkamus duomenis ir juos tarpusavyje palyginti. Anoniminės anketos klausimais buvo siekiama išsiaiškinti neblaivių vairuotojų požiūrį į mokslu pagrįstų šio reiškinio kontrolės priemonių taikymą ir palyginti su būsimų vairuotojų nuomone.
Tyrimo organizavimas. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (2 priedas), taip pat VšĮ „Svarbus žingsnis“ sutikimas. Tai leido apklausos vykdytojui atlikti anoniminę VšĮ „Svarbus žingsnis“ klientų apklausą. Tyrimas vykdytas 2015 metų liepos 1 – 2015 metų gruodžio 31 dienomis. Tyrimo metu į įmonę, kurioje buvo atliekamas tyrimas, atneštos tyrimo anketos su vokais. Klientams, atvykusiems į kursus, paskaitų pabaigoje buvo išdalijamos anketos. Prieš apklausos atlikimą klientams buvo paaiškinamas tyrimo tikslas ir užtikrinamas klientų atsakymų anonimiškumas. Klientams sutikus, buvo prašoma užpildyti anketą. Užpildyta anketa buvo dedama į voką ir užklijuojama. Užklijuoti vokai buvo kaupiami įmonės administracijos patalpose, kol baigėsi visos apklausos tyrimo laikas. Iš viso išdalyta 450 anoniminių anketų. Užpildytas anketas grąžino 391 klientas, 3 anketos buvo pašalintos iš tyrimo; pašalinimo priežastys – nevisiškai užpildytos, sugadintos anketos. Analizei tinkamomis pripažintos 388 anketos. Apklausos atsako dažnis – 86,2 procentų.
Tiriamasis kontingentas ir tyrimo imtis. Siekiant palyginti pažeidimų padariusių ir būsimųjų vairuotojų alkoholio vartojimo įpročius bei jų nuomonę apie mokslu pagrįstas vairavimo išgėrus prevencijos priemones buvo pasirinkta apklausti VšĮ „Svarbus žingsnis“ vykdomų mokymų klientus. Iš viso tyrime dalyvavo 388 respondentai, iš jų 280 atvyko į privalomuosius mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai ir 108 – į privalomuosius pirmosios pagalbos mokymus, skirtus būsimiesiems vairuotojams. Tyrime dalyvavo tik VšĮ „Svarbus žingsnis“ vykdomų mokymų klientai, todėl tyrimo duomenys atspindi tik tyrime dalyvavusių respondentų požiūrį ir neatspindi bendros populiacijos.
30 Pirmasis klausimų blokas siejamas su demografiniais respondentų rodikliais: lytis, amžius, išsilavinimas ir šeiminė padėtis.
Antrasis klausimų blokas parengtas siekiant išsiaiškinti alkoholio vartojimo paplitimą tarp eismo pažeidėjų ir būsimųjų vairuotojų. Užduodami klausimai, susiję su alkoholio vartojimo dažnumu, dėl alkoholio vartojimo galinčiomis atsirasti problemomis, alkoholiui išleidžiamų pinigų kiekiu ir kita.
Trečiasis klausimų blokas susijęs su prevencijos sampratos suvokimu. Buvo domimasi, kas, apklaustųjų nuomone, daro didžiausią poveikį mažinant alkoholio vartojimą ir vairavimą išgėrus.
Ketvirtas anketos klausimų blokas skirtas išnagrinėti pažeidėjų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti dėl vairavimo išgėrus, požiūrį į įvykio aplinkybes. Išsiaiškinti vairavimo išgėrus dažnumą, pasikeitusius įpročius po įvykio ir kita. Į šio bloko klausimus atsakinėjo tik respondentai atvykę į privalomuosius mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.
Duomenų analizės metodas. Atlikus respondentų anketinę apklausą, anketų duomenys sukoduoti ir suvesti į kompiuterinę duomenų bazę. Statistinei duomenų analizei naudotas SPSS 21 programinis paketas. Atliekant duomenų analizę, taikyta aprašomoji statistika. Kiekybiniai kintamieji skaičiuoti procentais.
Buvo įvertinta respondentų alkoholio vartojimo rūšis, dažnumas ir motyvai. Įvertinta respondentų su alkoholio vartojimu susijusių problemų dydis. Nagrinėta pažeidėjų požiūris į įvykio aplinkybes. Ieškota sąsajų tarp pažeidėjų ir būsimų vairuotojų požiūrio į mokslu pagrįstas vairavimo išgėrus prevencijos priemones.
Kiekybinių kintamųjų ryšio hipotezėms tikrinti naudotas Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Taip pat kartu pateikiamas laisvės laipsnių skaičius (lls) ir nulinės hipotezės tikimybė (p). Ryšiui tarp dviejų kokybinių požymių tikrinti naudotas z kriterijus.
Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p≤0,05. Lentelėms, diagramoms braižyti naudota Microsoft Excell programa.
31
3. REZULTATAI
3.1. Pagrindinės respondentų charakteristikos
Tyrime dalyvavo 388 VšĮ „Svarbus žingsnis“ klientai, kurie atvyko išklausyti šios įstaigos rengiamų kursų. 280 respondentų atvyko į privalomuosius mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (toliau – pažeidėjai) ir 108 respondentai atvyko į privalomuosius pirmosios pagalbos mokymus, skirtus būsimiesiems vairuotojams (toliau – būsimieji vairuotojai). Tyrime dalyvavo 74 proc. vyrų ir 26 proc. moterų.
3.1 lentelė. Respondentų pagrindinės charakteristikos
32 3.1 lentelės tęsinys. Respondentų pagrindinės charakteristikos
Pasiskirstymas Vyrai (n=287) Moterys (n=101) Iš viso (n=388) Pažeidėjai (n=237) Būsimieji vairuotojai (n=50) Pažeidėjai (n=43) Būsimieji vairuotojai (n=58) Šeiminė padėtis Nevedęs/ netekėjusi 40,1 % (n=95) 64 % (n=32) 34,9 % (n=15) 63,8 % (n=37) 46,1 % (n=179) Gyvena su partneriu 14,8 % (n=35) 14 % (n=7) 14 % (n=6) 10,3 % (n=6) 13,9 % (n=54) Vedęs/ištekėjusi 37,6 % (n=89) 22 % (n=11) 25,6 % (n=11) 22,4 % (n=13) 32 % (n=124) Išsiskyręs/-usi 7,6 % (n=18) 0 % (n=0) 20,9 % (n=9) 3,4 % (n=2) 7,5 % (n=29) Našlys 0 % (n=0) 0 % (n=0) 4.7 % (n=2) 0 % (n=0) 0,5 % (n=2) Pajamos per mėnesį į rankas
Iki 100 Eur 5,9 % (n=14) 20 % (n=10) 4,7 % (n=2) 20,7 % (n=12) 9,8 % (n=38) 101–300 Eur 9,7 % (n=23) 18 % (n=9) 18,6 % (n=8) 24,1 % (n=14) 13,9 % (n=54) 301–550 Eur 25,7 % (n=61) 26,0 % (n=13) 27.9 % (n=12) 29,3 % (n=17) 26,5 % (n=103) 551–1000 Eur 34,2 % (n=81) 26,0 % (n=13) 30,2 % (n=13) 20,7 % (n=12) 30,7 % (n=119) ≥1001 Eur 24,5 % (n=58) 10 % (n=5) 18,6 % (n=8) 5,2 % (n=3) 19,1 % (n=74) Dauguma būsimųjų vairuotojų yra jauno amžiaus, 18–24 metų (42 proc. vyrų ir 55,2 proc. moterų). Taip yra todėl, kad žmonės siekia įgyti teisę vairuoti vos sulaukę pilnametystės. Tarp pažeidėjų didesnis procentas respondentų sulaukę 25 metų ir daugiau (77,2 proc. vyrų ir 79 proc. moterų). Nors paplitusi nuomonė, kad dažniausiai KET pažeidimų daro jauni žmonės, šis tyrimas atskleidė, jog daugiausia eismo įvykių, susijusių su vairavimu išgėrus, sukėlė ne patys jauniausi, o vyresnio amžiaus vairuotojai, tikėtina, turintys didesnį nei penkerių metų vairavimo stažą.
Didžioji dalis respondentų yra samdomi darbuotojai. Išskirti galima tik būsimuosius vairuotojus, nes tarp jų yra daug studentų (24 proc. vyrų ir 37,9 proc. moterų). Būsimieji vairuotojai yra jauno amžiaus – ką tik sulaukę pilnametystės, taigi būdami vyresniųjų klasių moksleiviai ar studentai siekia įgyti teisę vairuoti. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į bedarbių skaičių: 16,3 proc. pažeidėjų moterų ir 15,2 proc. pažeidėjų vyrų neturi darbo, nors bendras 2015 metų nedarbo lygis Lietuvoje buvo 8,7 proc. (8,5 proc. moterų ir 9 proc. vyrų.) [74].
33 3.2. Pažeidėjų ir būsimųjų vairuotojų alkoholio vartojimo lyginamoji analizė Respondentai buvo tiriami dėl alkoholio vartojimo dažnumo. Tyrimas atskleidė, kad pažeidėjai alkoholio vartodavo dažniau nei būsimieji vairuotojai.
3.2 lentelė. Respondentų skirstinys pagal alkoholio vartojimo dažnumą (proc.)
Alkoholio vartojimo dažnumas
Pažeidėjai (%) Būsimieji vairuotojai (%) Vyras (n=237) Moteris (n=43) Iš viso (n=280) Vyras (n=50) Moteris (n=58) Iš viso (n=388) Niekada 8,4 4,7 7,9 8 10,3 9,3
Kartą per mėnesį ar rečiau 39,7 46,5 40,7 44 62,1 53,7
2–4 kartus per mėnesį 37,1 41,9 37,9 46 27,6 36,1
2–3 kartus per savaitę 11,8 7 11,1 2 0 0,9
4 ir daugiau kartų per savaitę 3 0 2,5 0 0 0
x²=15,643; lls= 4; p=0,004 lyginami būsimieji vairuotojai su pažeidėjais
Alkoholio vartojimo dažnumo skirtumai labiausiai atsiskleidė, kai iš visų respondentų buvo atskirti tie, kurie alkoholio vartojo 2 kartus per mėnesį ir dažniau. Tokių buvo net 51,4 proc. pažeidėjų ir tik 37 proc. būsimųjų vairuotojų. Ypač skyrėsi moterų alkoholio vartojimo dažnis: pažeidėjos alkoholio buvo linkusios vartoti dažniau nei būsimosios vairuotojos (pažeidėjos – 48,8 proc., būsimosios vairuotojos – 27,6 proc.).
Vyrai: x²=0,251; lls= 1; p=0,616 Moterys: x²=4,804; lls= 1; p=0,028
Iš viso: x²=6,474; lls= 1; p=0,011
34 Skiriantis respondentų alkoholio vartojimo dažnumui ypač svarbu palyginti, kokios rūšies alkoholio vartojo kiekvienos tiriamos grupės atstovai pagal lytį. Kaip matyti 8 pav., tarp respondenčių moterų alkoholio pasirinkimas yra labai panašus.
x²=0,232; lls= 2; p=0,891
3.2 pav. Respondenčių moterų skirstinys pagal alkoholio vartojimo rūšį (proc.)
Respondentai pažeidėjai vyrai renkasi skirtingą alkoholį. Pažeidėjai daug dažniau renkasi silpnuosius gėrimus nei būsimieji vairuotojai (atitinkamai 47,7 ir 34 proc.), bet patikimo skirtumo nėra (z=1,422; p=0,145).
x²=4,068; lls= 2; p=0,131
3.3 pav. Respondentų vyrų skirstinys pagal alkoholio vartojimo rūšį (proc.)
35 būsimųjų vairuotojų, ir tai yra statistiškai reikšmingai mažiau (3.3. lentelė). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Čmukienės (2014) magistro darbe [66], kuriame autorė tyrė alkoholio vartojimo aspektus tarp 20-mečių, buvo užduodamas toks pat klausimas ir tik 3,45 proc. to tyrimo respondentų alkoholio vartojimą įvardijo kaip problemų sprendimo būdą. Tad apibendrintai galima teigti, kad žmonės, kuriems atsiranda daugiau gyvenimiškų problemų, susijusių su alkoholiu, jas labiau linkę spręsti vartodami dar daugiau alkoholio. Kaip teigia prof. dr. Bulotaitė, alkoholis pasirenkamas kaip problemų sprendimo būdas, jis padeda užsimiršti, pasijausti geriau. Nors tai tik iliuzija ir problemos niekur nedingsta, tiesiog nustumiamos į šalį, atsikratoma liūdesio, skausmo, tačiau blogiausia, kad visos nuslopintos problemos ne tik darosi opesnės, bet jų daugėja [75].
Respondentai atsakinėjo į klausimą, kas skatina vartoti alkoholį; tik 8,2 proc. pažeidėjų ir 13 proc. būsimųjų vairuotojų pasakė, kad tiesiog mėgsta alkoholinius gėrimus. Tai yra paradoksalu, nes pažeidėjai daugiau vartoja alkoholio, dėl to buvo praradę teisę vairuoti, ir daugiau jo vartodami mažiau jį mėgsta. Nors tai statistiškai nereikšmingi dydžiai, galima atkreipti dėmesį, kad alkoholis paprastai vartojamas ne dėl skonio, o dėl tokių priežasčių kaip tradicijos ir papročiai, tikintis atsipalaiduoti [23].
Respondentai atsakinėjo į klausimą: „Ar tėvų ir kitų artimųjų pavyzdžiai skatina vartoti alkoholį?“ Tik maža dalis pažeidėjų (1,8 proc.) ir būsimųjų vairuotojų (0,9 proc.) atsakė „Taip“. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad Čmukienės (2014) magistro darbe [66], kuriame autorė tyrė alkoholio vartojimo aspektus tarp 20-mečių, tik 0,89 proc. respondentų paminėjo tėvų ir kitų artimųjų alkoholio vartojimo pavyzdį. Galima manyti, kad tėvų ir kitų artimųjų pavyzdžiai neturi reikšmingos įtakos sprendimui vartoti alkoholį arba tyrimai rodo skirtingus rezultatus [76]. Tai greičiausiai susiję su tiriamųjų amžiumi. Tarp jaunimo tėvų įtaka labai stipri, nes, kaip rodo tyrimai, sutrikęs šeimos narių bendravimas, nepakankama tėvų kontrolė, nuolatiniai konfliktai ir kiti panašūs veiksniai didina paauglių alkoholinių gėrimų vartojimo riziką [77].
Draugai įtaką vartoti alkoholį daro 23,2 proc. pažeidėjų ir 17,6 proc. būsimųjų vairuotojų. Palyginti pažeidėjus ir būsimuosius vairuotojus, jų nuomonė nėra statistiškai reikšminga, taip pat atsakiusiųjų „Taip“ procentas ne itin didelis, bet moksliniai tyrimai patvirtina, kad draugai turi įtakos alkoholio vartojimo tradicijoms, ypač tai svarbu paaugliams [76].
36 respondentų [78]. Taigi noras atsipalaiduoti yra vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių alkoholio vartojimą.
3.3 lentelė. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į pačių respondentų nurodytus alkoholio vartojimo motyvus (proc.)
Respondentų nurodyti alkoholio vartojimo motyvai
Pažeidėjai (%) Būsimieji vairuotojai (%)
Reikšmė* Vyras (n=237) Moteris (n=43) Iš viso (n=280) Vyras (n=50) Moteris (n=58) Iš viso (n=108) Tiesiog mėgstu alkoholį 8 9,3 8,2 14 12,1 13 χ2=0,153; lls=1; p=2,037 Alkoholinių gėrimų reklamos 3,4 0 2,9 0 1,7 0,9 χ2=0,260; lls=1; p=1,269 Tėvų, kitų artimųjų pavyzdys 1,3 4,8 1,8 0 1,7 0,9 χ2=0,542; lls=1; p=0,372 Draugų įtaka 23,6 20,9 23,2 20 15,5 17,6 χ2=1,452; lls=1; p=0,228 Noras pritapti 3,4 4,7 3,6 4 0 1,9 χ2=0,769; lls=1; p=0,381 Mada vartoti alkoholį 2,1 4,7 2,5 4 1,7 2,8 χ2=0,024; lls=1; p=0,877 Problemoms spręsti 11,4 7 10,7 2 0 0,9 χ2=10,158; lls=1; p=0,01 Atsipalaiduoti 65 76,7 66,8 66 69 67,6 χ2=0,023; lls=1; p=0,880 Kita 16 9,3 15 22 31 26,9 χ2=1,116; lls=1; p=0,291 *lyginami būsimieji vairuotojai su pažeidėjais
Dauguma žmonių teigia, kad vartodami alkoholį nepatiria jokių neigiamų pasekmių. Šiame darbe norėta išsiaiškinti, ar taip mano ir tiriamieji asmenys. Taip pat palyginama, kokių alkoholio vartojimo padarinių patyrė pažeidėjai ir būsimieji vairuotojai.
37 Jas sprendžiant nepakanka tik atgauti vairuotojo pažymėjimą, būtina keisti alkoholio vartojimo įpročius, o neretam pažeidėjui galbūt reikėtų specialistų pagalbos ir priklausomybės nuo alkoholio gydymo.
3.4 lentelė. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į jų nurodytas su alkoholio vartojimu susijusias problemas (proc.)
Su alkoholio vartojimu susijusios
problemos
Pažeidėjai (%) Būsimieji vairuotojai (%)
Reikšmė* Vyras (n=237) Moteris (n=43) Iš viso (n=280) Vyras (n=50) Moteris (n=58) Iš viso (n=388) Negalėjo prisiminti,
kas įvyko išgėrus 39,7 34,9 38,9 26 8,6 16,7
χ2=17,543; lls=1; p<0,001 Jausdavo kaltę, sąžinės priekaištus 56,1 58,1 56,4 24 15,5 19,4 χ2=42,899; lls=1; p<0,001 Reikėdavo išgerti
ryte, kad nekamuotų pagirios 28,3 14 26,1 24 1,7 12 χ2=8,898; lls=1; p=0,003 Dėl gėrimo nepadarydavo to, ką turėjo padaryti 35,9 25,6 34,3 22 10,3 15,7 χ2=12,985; lls=1; p<0,001 Pradėję gerti nebegalėjo sustoti 23,6 9,3 21,4 6 1,7 3,7 χ2=17,777; lls=1; p<0,001 *lyginami būsimieji vairuotojai su pažeidėjais
38 3.3. Pažeidėjų požiūrio į įvykio aplinkybes analizė
Vykdant tyrimą taip pat siekta įvertinti žmonių, kuriems buvo atimta teisė vairuoti dėl vairavimo išgėrus, požiūrį į įvykio aplinkybes. Respondentų klausta: „Ar dažnai vairuodavote išgėręs?“ 69,3 proc. žmonių tai buvo pirmas kartas ir tai labai mažas procentas, nes 30,7 proc. tiriamųjų yra vairavę išgėrę iki sulaikymo. Taip pat Astrauskienės ir bendraautorių (2011) straipsnyje apie Lietuvos gyventojų, vairavusių apsvaigus nuo alkoholio, vartojimo įpročius sakoma, kad 5,1 proc. respondentų per metus bent kartą vairavo išgėrę [47]. Buvo tiriami 15–64 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai, todėl matyti, kad šio tyrimo respondentai daug dažniau vairuodavo išgėrę nei Astrauskienės ir bendraautorių (2011) atlikame tyrime.
Taip pat tyrime nagrinėtas neblaivių vairuotojų pasiskirstymas pagal lytį. 67,1 proc. vyrų ir net 81,4 proc. moterų vairavo pirmą kartą išgėrę iki įvykio užfiksavimo. Tai galima paaiškinti tuo, kad moterys alkoholiu svaiginasi rečiau [14, 47, 52, 79], o apsvaigusios nuo jo vairuoja rečiau nei vyrai [47].
x²=4,254; lls=3; p=0,0235
3.4 pav. Respondentų skirstinys pagal vairavimo išgėrus dažnį (proc.)
39 x²=4,254; lls=3; p=0,0235
3.5 pav. Respondentų skirstinys pagal alkoholio vartojimo įpročių pasikeitimą po sulaikymo (proc.)
Respondentų teirautasi, kaip jie jautėsi iki policijos sustabdymo arba autoįvykio. Dauguma – 68,6 proc. respondentų – teigė jautęsi apsvaigę, bet galintys save kontroliuoti. Net 6 proc. respondentų suprato, kad nebegali savęs kontroliuoti arba visai nieko neprisimena, bet vis tiek vairavo automobilį. Šis skaičius yra labai didelis ir atliekant kitus tyrimus rekomenduotina labiau ištirti tokio elgesio priežastis.
x²=1,010; lls=3; p=0,799
3.6 pav. Respondentų skirstinys pagal apsvaigimo pojūtį iki sulaikymo (proc.)
40 nei aukštasis, geriau įvertina įvykio aplinkybes ir savo blaivumo statusą nei asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą. Aukštasis mokslas neturi jokios įtakos vertinant savo galimybes vairuoti.
x²=14,091; lls=3; p=0,003
3.7 pav. Respondentų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skirstinys pagal apsvaigimo pojūtį iki sulaikymo (proc.)
Pažeidėjų klausta: „Ar per tą laiką, kai praradote vairuotojo pažymėjimą, dar vairavote automobilį?“ Kiekvieną dieną vairuoja 8,6 proc. pažeidėjų, o išvis per tą laiką bent kartą be vairuotojo pažymėjimo vairavo 34,7 proc. pažeidėjų. Taigi net įvykęs įvykis, paskirta bauda ir atimtas vairuotojo pažymėjimas nesustabdo respondentų ir šie toliau nusižengia KET. Pagal ATPK 329 straipsnį [40] asmenys, kuriems buvo atimta teisė vairuoti TP, praėjus pusei laiko, gali sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, jei per tą laiką nepadarė pažeidimų ir atitinka kitus kriterijus. Todėl antrą kartą padarius KET ar kitą pažeidimą prarandama teisė sutrumpinti vairuotojo pažymėjimo atgavimo laiką, tačiau tai pažeidėjų nesustabdo toliau nusižengti.
x²=0,346; lls=4; p=0,987
41 Iš visų respondentų, kurie nusižengė KET ir prarado teisę vairuoti TP, 15 proc. respondentų padarė eismo įvykį. Skirtumo tarp vyrų ir moterų nėra.
x²=0,065; lls=1; p=0,798
3.9 pav. Respondentų skirstinys pagal autoįvykio įvykimą praradus vairuotojo pažymėjimą (proc.)
Dauguma respondentų patvirtino (54,8 proc.), kad alkoholio vartojimas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios įvyko eismo įvykis. Didžioji dalis apklaustųjų mano, kad jei būtų nevartoję alkoholio, greičiausiai būtų pavykę išvengti eismo įvykio (81 proc. pažeidėjų).
x²=0,124; lls=3; p=0,725
3.10 pav. Respondentų skirstinys pagal nuomonę dėl autoįvykio išvengiamumo, jei būtų nevartoję alkoholio (proc.)
42 kad būtų pavykę išvengti autoįvykio, jei būtų blaivūs. Bet patikimo skirtumo tarp šių respondentų grupių nėra (z=1,625; p=0,107).
x²=4,983; lls=3; p=0,173
3.11 pav. Respondentų skirstinys pagal išsilavinimą ir autoįvykio išvengiamumą, jei vairavęs asmuo būtų nevartojęs alkoholio (proc.)
43 3.4. Pažeidėjų ir būsimųjų vairuotojų požiūrio į mokslu pagrįstas vairavimo išgėrus
prevencijos priemones analizė
Moksliniai tyrimai pateikia daug vairavimo išgėrus prevencijos priemonių [72]. Šiame tyrime palygintas pažeidėjų ir būsimųjų vairuotojų požiūris į jas. Norėta sužinoti, kurios priemonės pažeidėjus ir būsimuosius vairuotojus asmeniškai paskatintų riboti alkoholinių gėrimų vartojimą ir vairavimą išgėrus.
Respondentų klausta: „Ar Jus asmeniškai ribotų mažiau vartoti alkoholį, jei sumažėtų pardavimo vietų?“ Alkoholio pardavimo vietų mažinimui pritarė 53,9 proc. pažeidėjų ir 36,1 proc. būsimųjų vairuotojų. Pažeidėjai vyrai tam linkę pritarti labiau (55,3 proc.) nei būsimieji vairuotojai vyrai (28 proc.).Pažeidėjai statistiškai reikšmingai dažniau pritarė pardavimo vietų mažinimui negu būsimieji vairuotojai; būtent fizinis alkoholio prieinamumas yra viena iš pagrindinių [80] ir efektyviausių [72] priemonių, darančių įtaką alkoholio vartojimui.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad pažeidėjai turi ir kitų problemų, susijusių su alkoholiu. Tai yra: dažniau reikėdavo išgerti ryte, kad nekamuotų pagirios, dažniau pradėję gerti nebegalėdavo sustoti. Galima daryti prielaidą, kad dažniau savęs nekontroliuodavo. Galima manyti, kad dėl to pažeidėjai labiau nori, kad valstybė apsunkintų galimybę nusipirkti alkoholio, nes pažeidėjai savęs nebekontroliuoja, o būsimieji vairuotojai su savęs nekontroliavimu susiduria rečiau, todėl ir nuomonė, kad pardavimo vietų mažėjimas gali sumenkinti alkoholio vartojimą, yra dažniau neigiama.
Vyrai: x²=12,287; lls=1; p<0,001 Moteris: x²=0,116; lls=1; p=0,733
Iš viso: x²=9,901; lls=1; p=0,002
44 Respondentų klausta: „Ar Jus asmeniškai paskatintų alkoholio vartoti mažiau, jei būtų ribojamos jo pardavimo valandos ir dienos?“ Dauguma pažeidėjų (59,3 proc.) ir apie pusė būsimųjų vairuotojų (50,9 proc.) mano, kad alkoholinių gėrimų pardavimo dienų ir valandų ribojimas padėtų mažinti alkoholio vartojimą ir vairavimą išgėrus. Tai patvirtina Hahn ir bendraautorių (2012) atlikta sisteminė apžvalga, kurioje apibendrinama, jog yra pakankamai įrodymų, kad pailginus alkoholio pardavimo laiką dviem ir daugiau valandų alkoholio lemta žala padidėja [27].
Vyrai: x²=7,266; lls=1; p=0,07 Moteris: x²=0,847; lls=1; p=0,357
Iš viso: x²=2,222; lls=1; p=0,136
3.13 pav. Pritariančių respondentų dalis, atsižvelgiant į tai, ar alkoholio pardavimo dienų ir valandų ribojimas mažintų alkoholinių gėrimų vartojimą ir vairavimą išgėrus (proc.)
45 Vyrai: x²=0,279; lls=1; p=0,597
Moteris: x²=0,203; lls=1; p=0,652 Iš viso: x²=0,216; lls=1; p=0,624
3.14 pav. Pritariančių respondentų skirstinys, atsižvelgiant į tai, ar alkoholio kainos didinimas mažintų alkoholinių gėrimų vartojimą ir vairavimą išgėrus (proc.)
46 Vyrai: x²=0,444; lls=1; p=0,505
Moteris: x²=3; lls=1; p=0,083 Iš viso: x²=2,266; lls=1; p=0,132
3.15 pav. Pritariančių respondentų dalis, atsižvelgiant į tai, ar reklamos draudimas mažintų alkoholinių gėrimų vartojimą ir vairavimą išgėrus (proc.)
Dauguma pažeidėjų (80,4 proc.) ir būsimųjų vairuotojų (74,1 proc.) mano, kad dažnas atsitiktinis blaivumo patikrinimas keliuose yra veiksminga priemonė, ribojanti vairavimą išgėrus. Yra pagrįstų įrodymų, kad vairuotojų blaivumo tikrinimas gali turėti ilgalaikį poveikį, mažinant vairavimą išgėrus, taip pat avarijų, traumų ir mirčių skaičiui [72]. 2008 metais pranešime, skirtame EK, teigta, kad tai labai efektyvi priemonė, mažinanti eismo įvykių ir mirčių keliuose, todėl rekomenduota per ketverius metus patikrinti 50 proc. visų Europos vairuotojų blaivumą [52].
Vyrai: x²=4,140; lls=1; p=0,042 Moteris: x²=0,443; lls=1; p=0,506
Iš viso: x²=1,830; lls=1; p=0,176
47 Dauguma pažeidėjų (86,8 proc.) ir būsimųjų vairuotojų (88,9 proc.) mano, kad vairuotojo pažymėjimo atėmimas už vairavimą išgėrus yra veiksminga priemonė, skatinanti riboti vairavimą išgėrus. Ypač daug moterų (93 proc. pažeidėjų ir 98,3 proc. būsimųjų vairuotojų) pritaria vairuotojo pažymėjimo atėmimui už vairavimą išgėrus. Ši prevencijos priemonė jau taikoma Lietuvoje. Pagal LR Administracinių teisių pažeidimo kodeksą teisė vairuoti TP atimama iki trejų metų, o jei būdamas neblaivus vairuotojas padarė eismo įvykį, kuris sukėlė nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikimą arba dėl to buvo apgadintos kitiems asmenims priklausančios TP ar sugadintas kitas turtas, teisė vairuoti atimama iki penkerių metų [40].
Vyrai: x²=1,830; lls=1; p=0,176 Moteris: x²=1,1791; lls=1; p=0,181
Iš viso: x²=0,312; lls=1; p=0,576
3.17 pav. Pritariančių respondentų dalis, atsižvelgiant į tai, ar vairuotojo pažymėjimo atėmimas už vairavimą išgėrus mažintų alkoholinių gėrimų vartojimą ir vairavimą išgėrus (proc.)
