MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų Greta Budrytė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

Gyvūnų auginimo technologijų institutas

Greta Budrytė

Viščiukų broilerių virškinimo procesų, produktyvumo ir mėsos kokybės palyginamoji analizė, naudojant jų lesinimui ekstruduotas pilno riebumo sojų pupeles ir rapsų sėklas

Comparing analysis of digestion processes, productivity and meet quality using extruded full fat soybeans and rapeseeds for chicken broilers in the compound feed

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Romas Gružauskas

2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Viščiukų broilerių virškinimo procesų, produktyvumo ir mėsos kokybės palyginamoji analizė, naudojant jų lesinimui ekstruduotas pilno riebumo sojų pupeles ir rapsų sėklas‘‘.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

2017-12-19 Greta Budrytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2017-12-19 Greta Budrytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

2017-12-19 Prof. habil. dr. Romas Gružauskas

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE 2017-12-19 Protokolo Nr.17 Prof. habil. dr. Romas Gružauskas

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1 Sojos pupelių ir rapsų produktų maistinė vertė, antimaistiniai rodikliai bei priemonės jiems šalinti ... 8

1.2 Viščiukų broilerių virškinimo procesų analizė ... 9

1.3 Sojos ir rapso įtaka viščiukų broilerių fiziologinei būklei produktyvumui bei produkcijos kokybei ... 11

2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI ... 16

2.1 Tyrimo atlikimo vieta, laikas ir sąlygos ... 16

2.2 Bandymo schema, tiriamasis objektas ... 16

2.3 Lesalų kokybės tyrimo metodai ... 17

2.4. Lesinimo bandymo metu tirti rodikliai ... 17

2.5. Viščiukų broilerių mėsos kokybinių tyrimų metodikos ... 18

2.6. Riebalų rūgščių nustatymas broilerių krūtinėlių raumenyse ... 18

2.7. Biogeninių aminų nustatymas broilerių krūtinėlių raumenyse ... 19

2.8. Statistinė duomenų analizė ... 19

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 20

3.1 Ekstruduotų rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinio pH ir sausųjų medžiagų koncentracijai ... 20

3.2 Rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių skerdenos morfologinei sudėčiai ir vidaus organų išsivystymui bei mėsos brendimui, šlaunikaulio tvirtumui ... 21

3.3 Ekstruduotų rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ... 24

3.4 Rapsų sėklų įtaka riebalų rūgščių, lipidų oksidaciniam laipsniui, biogeninių aminų kiekiui bei biogeniniam užterštumui viščiukų broilerių krūtinės raumenyse ... 26

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29

IŠVADOS ... 32

REKOMENDACIJOS ... 33

PADĖKA ... 34

4

SANTRAUKA

Viščiukų broilerių virškinimo procesų, produktyvumo ir mėsos kokybės palyginamoji analizė, naudojant jų lesinimui ekstruduotas pilno riebumo sojų pupeles ir rapsų sėklas

Greta Budrytė

Magistro baigiamasis darbas

Darbo tikslas: ištirti ekstruduotų sojų pupelių ir rapsų sėklų bei pupų mišinio įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei.

Tyrimo medžiagos ir metodai: Buvo atliktas lesinimo bandymas su 1–35 dienų amžiaus ROSS 308 linijų derinio, 400 viščiukais broileriais. Į kontrolinės grupės kombinuotuosius lesalus buvo įterpta 5 proc. ekstruduotų sojos pupelių. Į tiriamosios grupės kombinuotuosius lesalus buvo įterpta 5 proc. rapsų sėklų ir pupų mišinio (rapsų sėklų 30 proc., pupų 70 proc.). Bandymo metu buvo tirti fiziologiniai rodikliai - viščiukų broilerių žarnų turinio pH ir sausųjų medžiagų kiekiai, virškinamojo trakto organų ilgiai ir svoriai, kaulų tvirtumas. Taip pat nustatyta įtaka paukštienos technologiniams parametrams - biogeninių aminų susidarymui, MDA, riebalų rūgštys. Tyrimuose buvo tiriama viščiukų broilerių svorio dinamika, lesalų konversija ir viščiukų išsaugojimas per visą bandymo laikotarpį.

Tyrimo rezultatai: Viščiukų broilerių lesaluose, pilno riebumo sojos pupelių pakeitimas 5 proc. rapsų sėklomis tiriamųjų augimo intensyvumui, lesalų konversijai bei išsaugojimui esminės įtakos neturėjo. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių rezultatų buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). Taip pat įtakos nenustatyta fizinėms bei cheminėms savybėms. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad viščiukų broilerių krūtinės raumenyse feniletilamino sumažėjo 8,13 proc. lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Viščiukų broilerių lesalus, vietoje pilno riebumo sojos pupelių, siūlome papildyti 5proc. ekstruduotomis rapsų sėklomis (rapsų sėklų 30 proc., pupų 70 proc.). apskaičiuojant lesalo kokybinius rodiklius pagal viščiukų broilerių lesinimo rekomendacijas.

5

SUMMARY

Comparing analysis of digestion processes, productivity and meet quality using extruded full fat soybeans and rapeseeds for chicken broilers in the compound feed

Greta Budrytė Master‘s Thesis

Aim of the thesis: Evaluate extruded soybeans and rapeseeds influence to digestion processes, meat quality and productivity of broiler chicken.

Methods: The feeding experiment was performed with a 1-35 d. old and total of 400 Ross- broiler chicken. Control group received compound diets with 5% extruded full fat soybeans and the experimental group diet was supplemented with 5% of extruded full fat rapeseed. During experiment it was evaluated the influence of diets to physiological parameters such as broiler intestinal pH and dry matter, length and weight of digestive organs, bone quality, rates of slaughter and poultry technological parameters – such as concentration of biogenic amines, MDA, and fatty acids. In the experiment also was evaluated broiler chicken weight, feed conversion ratio and mortality.

Results and conclusions of the study: Experimental group of chicken broilers receiving the compound meal with 5 % extruded rapeseeds had no influence for growth, feed conversion ratio and mortality comparing with control group. Differences between control and experimental group were statistically insignificant (p>0,05). Also there was no influence for physical and chemical composition. Therefore lover amount was observed 8,13% of phenylethylamine in the experimental group (p<0,05). We are recommending to include 5% extruded rapeseed in to compound diets over 5% extruded full fat soybeans based on chicken broiler feeding recommendations.

6

SANTRUMPOS

PRSP – pilno riebumo sojų pupelės; pH - mėsos rūgštingumas;

7

ĮVADAS

Kaip pagrindinis baltymų šaltinis, sojų pupelės užima labai svarbią dalį pasaulinėje gyvūnų pašarų gamybos rinkoje ir yra vyraujantis baltyminis komponentas paukščių kombinuotuose lesaluose. Nepaisant to, jų sudėtyje yra daugelis įvarių antimitybinių medžiagų, tokių kaip: tripsino inhibitoriai, lektinai, fitino rūgštis ir daugelis kitų. Šių medžiagų buvimas kenkia sojų maistinei vertei ir jos virškinamumui taip sukeliant gyvūnams medžiagų apykaitos ligas. Todėl prieš naudojant sojų pupeles lesaluose, prieš tai jos turi būti termiškai apdorojamos, kur siekiama maksimaliai pašalinti, neigiamai organizmą veikiančias medžiagas. Tačiau termiškai apdorojant gali būti sunaikinamos ir svarbios medžiagos, o tai nulemia didesnes gamybos išlaidas ir didesnes sojų produktų panaudojimo lesalų produkcijoje kainas. Dėl savo baltymingos sudėties ekstruduotos sojų pupelės šiame darbe bus lyginamos su ekstruduotais rapsų rupiniais (1,2)

Rapsų lesalai turi savų privalumų kuriuos reikėtų paminėti: didesnis metionino ir cistino kiekis, Europos Sąjungoje nėra genetiškai modifikuotų rapsų produktų, nedidelė kaina ir gali būti užauginamas kaip vietinis produktas. Tačiau lyginant šias dvi pašarines žaliavas, rapsų lesalai kokybės atžvilgiu turi ir trūkumų: mažesnis energijos tankis ir maisto medžiagų virškinamumas, jų sudėtyje yra daugiau antimaistinių medžiagų. Vieni iš pagrindinių - gliukozinolatai turintys toksinį poveikį organizmui. Jie sukelia skydliaukės susirgimus, dėl ko vėliau atsiranda hormonų disbalansas, sulėtėja viščiukų broilerių augimas, taip pat dėl pasižyminčio kartaus kvapo ir skonio sumažėja lesalo suvartojimas (2). Gliukozinolatų kiekis rapsų ekstruduotuose rupiniuose yra mažesnis nei perdirbamose sėklose, nes šiuolaikinėse aliejaus spaudyklose rupinius skrudinant suskaidoma didelė dalis gliukozinolatų. Tam, kad plačiau būtų panaudojamos rapsų sėklos, reikia jas tinkamai apdoroti, o tai priklauso nuo technologinių procesų, apdorojimo trukmės, temperatūrinio rėžimo ir naudojamo vandens kiekio.

Darbo tikslas: Išanalizuoti pilno riebumo sojos pupelių ir rapsų sėklų įtaką viščiukų broilerių fiziologinei būklei, produktyvumui ir produkcijos kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti įtaką viščiukų broilerių žarnyno ir vidaus organų išsivystymui, pH bei sausųjų medžiagų koncentraciją virškinimo trakto dalyse bei žarnyno ir vidaus organų išsivystymui.

2. Išanalizuoti ekstruduotų sojų pupelių ir rapsų sėklų bei pupų mišinio įtaką viščiukų broilerių skerdenos morfologinei sudėčiai ir paukštienos kokybei.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Sojos pupelių ir rapsų produktų maistinė vertė, antimaistiniai rodikliai bei priemonės jiems šalinti

Sojos pupelių ir rapsų sėklų produktai yra vieni iš dažniausiai naudojamų lesalų ingredientų paukštininkystėje (3). Sojų pupelės, iš kurių, specialiu ekstrudavimo metodu riebalai nėra pašalinami, vadinamos, pilno riebumo sojų pupelėmis (PRSP). Tinkamai apdorotos PRSP yra vertinga pašaro sudedamoji dalis dėl aukštos energetinės vertės bei didelio kiekio juose esančių baltymų, linoleno rūgšties, vitamino E ir lecitino (4,5). Soja tai labiausiai paplitusi ir vertinama ankštinių augalų pašarinė žaliava dėl savo maistinės vertės (1 lentelė). Sojos pupelę sudaro 40 proc. baltymų, 20 proc. riebalų, 35 proc. angliavandenių, kurių nemažą dalį sudaro maistinės skaidulos (6). Tačiau neapdorotos sojos pupelės negali būti naudojamos nei gyvūnų mityboje, nei žmonių maistui, dėl didelio kiekio įvairių antimitybinių faktorių.

Po sojos pupelių, rapsų sėklos ir jų produktai pagal panaudojimą pašarų gamyboje užima antrą vietą (7). Rapsų pasėlių plotai kasmet yra didinami ir jie yra laikomi vieni svarbiausių aliejinių pašarinių žaliavų, ypač Centrinėje ir Šiaurės Europoje. Pagrindinė, reikšmingiausia rapso sudedamoji dalis yra aliejus, kurio yra dvigubai daugiau nei sojų pupelėse, vidutiniškai sudarantis 44-47 proc. sausųjų medžiagų. Taip pat labai vertingais yra laikomi rapso baltymai, kurių kiekis yra labai panašus į sojos pupelių (8). Ekstrudavimo metu pašalinus antimaistines medžiagas rapso rupiniuose lieka apie 40 proc. baltymų. Baltymų ir riebalų suma yra beveik pastovi, nes žieminių rapsų sėklose kinta nuo 64 iki 70 proc., o vasarinių – nuo 60 iki 66 proc. Šio rodiklio kitimą daugiausia sąlygoja didelės azoto trąšų normos ar drėgmės trūkumas vegetacijos metu (1).

1 lentelė. Rapsų sėklų ir sojos pupelių maistinių medžiagų kiekiai, g/kg (1)

Aliejinių augalų sėklos Žali pelenai Žali baltymai Žali

riebalai Ląsteliena Krakmolas Cukrus

Rapsų sėklos 45 227 444 176 0 52

Sojų pupelės 54 398 203 112 57 81

9 lemia mažesnį lesalų suvartojimą, virškinamumą, prastesnę lesalo maistinių medžiagų absorbciją virškinamajame trakte bei medžiagų apykaitos procesus (6,11). Pagrindiniai kenksmingiausi AF sojos pupelėse yra tripsino inhibitoriai, lektinai, ureazė ir lipazė (6,10). Visos šios medžiagos gali būti inaktyvuotos, modifikuotos ar sumažintos sojos pupeles termiškai apdorojant specialiu ekstrudavimo metodu. Tokiu būdu yra pašalinamos antimaistinių medžiagų neigiamas poveikis gyvūno organizmui bei padidinamas aliejaus įsisavinimas, kartu išlaikant ir baltymų maistinę kokybę. Pašarų technologų nuomone yra būtina sumažinti bent 85 proc. tripsino inhibitorių koncentraciją, kad būtų išvengta gyvūno produktyvumo sumažėjimo. Tiek drėgna ,tiek sausa ekstrudacija yra veiksmingas technologinis procesas, kurio metu daugiau kaip 90 proc. yra sumažinama TI koncentracija, nesumažinant lizino įsisavinamumo (5). Rapsų sėklose pagrindiniai AF yra eruko rūgštis, gliukozinolatai ir sinapinas (8,11).

Ekstrudacija yra lengvai valdomas procesas. Norint gauti gerą pašarinių žaliavų kokybę svarbu laikytis technologinio proceso metu optimalių rodiklių, kaip temperatūra, apdorojimo laikas, drėgmės kiekis bei ekstruderio sraigto tipas ir sukimosi greitis. Neprisilaikant optimalių ekstrudavimo parametrų gali pablogėti apdorojamų žaliavų maistinė vertė. Sauso ir drėgno ekstrudavimo veikimo principas yra labai panašus. Šlapio metodo metu, pašarinės žaliavos sudrėkinimui yra naudojamas vanduo arba garai siekiant padidinti drėgmę iki 20-30 proc. Po to pašarinės žaliavos yra apdorojamos aukšta temperatūra ir slėgiu. Šis šilumos ir slėgio derinys yra pakankamas, kad iš esmės inaktyvuotų svarbius antimitybinius faktorius sojos pupelėse bei rapsų sėklose ir leistų pašarines medžiagas efektyviau panaudoti pašarų gamyboje (5).

1.2 Viščiukų broilerių virškinimo procesų analizė

10 Virškinamasis traktas viščiukų broilerių organizme prasideda snapu ir baigiasi kloaka. Lesalas vištoms jį prarijus keliauja į gūžį, o jei tuo metu gūžys tuščias, jis patenka tiesiai į liaukinį skrandį (13). Lesalo maistinių medžiagų virškinimo procesuose gūžio svarba yra dažnai nepakankamai įvertinama. Gūžys yra stemplės praplatėjimas, kurio pagrindinė funkcija yra sandėliuoti, suminkštinti bei pakeisti lesalo struktūrą. Tačiau gūžys yra pirmasis apsauginis organas, kurio dominuojanti mikroflora – laktobakterijos, kurios geba sumažinti patogeninių mikroorganizmų patekimą į tolimesnes virškinimo trakto dalis (14). Todėl naudojant paukščių lesinimui probiotikus ir prebiotikus galima žymiai pagerinti gūžio funkciją. Sveikas ir funkcionalus gūžys, kartu su kitais virškinamojo trakto segmentais, gali padėti sumažinti antibiotikų panaudojimą paukštininkystėje (15).

Toliau iš gūžio lesalas keliauja iki skrandžio. Paukščių skrandis susideda iš dviejų dalių: liaukinės ir raumeninės dalies. Liaukinėje skrandžio dalyje vyrauja dviejų tipų liaukos: paprastosios – išskiriančios gleives ir sudėtinės – sekretuojančios druskos rūgštį, pepsinogeną bei gleives (16). Pirmasis baltymų virškinimo etapas prasideda rūgštinėje prieskrandžio aplinkoje, kur peptinas hidrolizuoja skirtingas baltymų molekules. Įprastai viščiukų broilerių prieskrandžio pH yra apie 2,7, kuris yra optimalus pepsinogeno normaliai veiklai. Ši stipriai rūgštinė terpė veikia kaip apsauginė priemonė, daugeliui su maistu patekusiems mikroorganizmams. Taip pat kasos fermentų išsiskyrimą ir gūžio susitraukimus stimuliuoja liaukinio skrandžio dalyje gaminamas hormonas-gastrinas. Raumeninė skrandžio dalis, yra padengta keratinoidine plėvele, kurią sudaro sukietėjęs liaukų sekretas ir epitelio kutikula. Ji apsaugo sienelę, padeda sutrinti lesalą bei skrandžio turinį sumaišyti su jo sultimis. Dėl sekretą gaminančių liaukų skrandžio vartų dalyje yra žymiai palengvinamas tolesnis maisto medžiagų judėjimas iš skrandžio į dvylikapirštę žarną (15). Tolimesnis lesalo judėjimo greitis į dvylikapirštę žarną, tiesiogiai priklauso nuo jo užimamo tūrio skrandyje ir skrandžio sienelės ištempimo – kuo daugiau lesalo skrandyje ir sienelė ištempiama tuo skrandžio sienelės judėjimas greitesnis ir pašaras greičiau nustumiamas tolyn. Už skrandžio motoriką yra atsakingi nerviniai ir endokrininiai refleksai, kuriuos priima dvylikapirštės žarnos gleivinėje, pūslelių pavidalu esantys osmoreceptoriai (16).

11 Kepenų funkcija taip pat yra labai reikšminga lesalo maistinių medžiagų virškinimo procese. Kepenys sintetina tulžį, kuri yra išskiriama tiesiai į dvylikapirštę žarną ir distalinėje jos dalyje emulguojami riebalai. Tulžies šarminis sekretas neutralizuoja rūgštų skrandžio turinį ir slopina jo veikimą. Jos rūgštys aktyvina lipazę, skatina fermentą tripsiną.

Tuščiojoje žarnoje yra daugybė gaurelių, dėl kurių žymiai padidėja paviršiaus plotas ir yra absorbuojami dideli amino rūgščių, gliukozės ir riebiųjų rūgščių kiekiai. Toliau maisto medžiagos slenka pro klubinę žarną, kurioje daugiausia vyksta vandens ir mineralų absorbcija. Tačiau joje yra absorbuojamas nedidelis kiekis baltymų, riebalų bei angliavandenių. Moksliniais tyrimais buvo nustatyta, kad angliavandenių skaidymas ir absorbcija klubinėje žarnoje, turi svarbią reikšmę greitai augantiems viščiukams broileriams (12).

Storasis žarnynas sudarytas iš aklųjų ir tiesiosios žarnos kuri pereina į kloaką. Pas paukščius yra dvi aklosios žarnos, kurios atsiveria plonųjų ir tiesiosios žarnos sandūroje. Dažniausiai ne visas lesalas patenka į akląsias žarnas. Naminiams paukščiams jos nėra tiek gyvybiškai svarbios kiek laukiniams paukščiams. Manoma, kad viena iš svarbesnių aklųjų žarnų funkcijų yra susijusi su mikrobiniu celiuliozės skaidymu. Žarnyno turinys į akląsias žarnas patenka vykstant antiperistaltikai. Storojo žarnyno pagrindinė funkcija – absorbuoti vandenį. Virškinamasis traktas užsibaigia tiesiosios žarnos praplatėjimu- kloaka.

1.3 Sojos ir rapso įtaka viščiukų broilerių fiziologinei būklei produktyvumui bei

produkcijos kokybei

12 veikia broilerių produktyvumą, bet ir gali turėti įtakos paukštienos kokybei. Sojos pupelėse vieni iš pagrindinių antimaistinų medžiagų yra lektinai, tripsino inhibitoriai, fitino rūgštis ir ureazė (6,10). Visose augalinėse pašarinėse žaliavose yra randama fitino rūgštis prie kurios jungiasi makroelementai, tokie kaip fosforas, kalcis ir magnis, mikroelementai, visų pirma cinkas bei apie 2 proc. baltymų. Visas šis junginys sudaro fitatų kompleksą. Jo įsisavinimui, visų pirma fosforo, reikalingi fermentai, kaip pvz. fitazė. Tyrimais yra nustatyta, kad sojos pupelėse yra 1-2 proc. fitatų (11). Jie randami ankštinių pupelių kotiledoniniame sluoksnyje, o rapsų sėklose - aleurone. Fitatai sulėtina pepsino, tripsino, lipazės ir amilazės veiklą ir sutrikdo paukščių virškinimo procesus. Kaip jau buvo minėta ši rūgštis gali surišti fosforą, magnį, kalcį ir mikroelementus. Dėl šios priežasties, naudingų mikroelementų įsiurbimas organizme yra žymiai sumažintas, o tai neigiamai veikia viščiukų broilerių sveikatingumą (11).

Lektinai yra angliavandenius surišantys glikoproteinai ir jų yra ne tik augaluose, bet ir gyvuose organizmuose, pradedant mikroorganizmais ir baigiant žmonėmis. Endogeniniai lektinai dalyvauja daugelyje uždegiminių procesų ir imuninės kilmės reakcijose. Su maistu į organizmą patekę lektinai tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia morfologinius ar fiziologinius pakitimus plonajame žarnyne. Jie vietiškai gali paveikti žarnyno epitelines ląsteles ir sukelti jų degeneraciją, gali trikdyti maistinių medžiagų absorbciją, skatinti normalios žarnyno mikrofloros pasikeitimą bei agliutinuoti eritrocitus. Sistemiškai jie gali sumažinti riebalų, angliavandenių ir baltymų virškinimą, paskatinti vidaus organų ir audinių atrofiją. Gyvūnams suvartojus didesnius lektino turinčius pašaro kiekius iškyla didesnė rizika bendrai gyvūno sveikatos būklei. Šiandieniniai moksliniai tyrimai su žiurkėmis parodė, kad svorio prieaugis ir pašarų panaudojimo efektyvumas šeriant pašaru, kurių pagrindinė sudedamoji medžiaga - neapdorotos sojų pupelės, buvo žymiai mažesnis (17).

13 Sojos pupelių sudėtyje yra fermento ureazės, kuris hidrolizuoja karbamidą iki anglies dioksido ir amoniako. Nustatyta, kad ekstrudavimo metu, ureazės – vieno iš antimitybinių faktorių, panaikinimas taip pat koreliuoja su tripsino inhibitoriaus, lektinų bei kitų antimitybinių faktorių sumažinimu (21). Geriausias būdas įvertinti galutinai apdorotų sojos pupelių kokybę, galima įvairiais biologiniais testais. Tačiau, reikia atsižvelgti į testo atlikimo trukmę, sudėtingumą ir ekonominį naudingumą. Atsižvelgiant į šiuos faktorius, ureazės testas yra dažniausiai naudojamas kokybinis rodiklis, kurio nustatymui užtenka minimalių įgūdžių bei laboratorinės technikos, taip pat jis yra greitas ir nebrangus analizės metodas (22). Pagrindinis ureazės nustatymo tikslas yra – ištirti ar sojos pupelėms buvo parinkta pakankama temperatūra, kurios metu pašalinami antimitybiniai faktoriai. Tačiau šis testas nėra tikslus ar naudingas norint nustatyti ar sojos pupelės nebuvo perkaitintos naudojant per aukštą temperatūrą.

1pav. Ekstruduotos sojos pupelės paveiktos skirtingomis temperatūromis. Apatinėje eilutėje esantys

pavyzdžiai paveikti per aukšta temperatūra ką ir indikuoja tamsesnė spalva (23)

Ureazės nustatymas yra paremtas pH padidėjimu sojos produktuose. Vandenilio jonų koncentracija kinta ureazei skaidant karbamidą iki amoniako. Vandenilio jonų koncentracijos kitimai nuo 0,05 iki 0,2 yra laikomi tinkamais, tai reiškia jog apdorojimo temperatūra buvo optimali. Reikšmės didesnės kaip 0,2 parodo nepakankamą sojos pupelių terminio apdorojimo temperatūrą (24). Remiantis Komisijos Reglamentu (ES), 2017 kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas dėl pašarinių žaliavų katalogo Nr. 68/2013 priedo C dalyje, ekstruduotose sojos pupelėse ureazės aktyvumas turi būti ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min (25).

14 rūšių kaip pvz: progoitrinas, gliukonapinas, gliukonabrasikonapinas, sinalbinas ir kt. Gliukozinolatai ir jų skilimo produktai yra toksiški viščiukams broileriams, kaip pvz.: izotiocionatai, goitrogenai, nitrilai, tiocionatai (27). Šios medžiagos turi aštrų kvapą ir skonį, joms patekus į gyvūnų organizmą sumažėja lesalų maistinių medžiagų įsisavinimas, augimo greitis, padidėja mirtingumas ir suprastėja mėsos skoninės savybės (26). Jos gali sukelti skydliaukės funkcinius pakitimus- hipotiroidizmą, tiroiditą, skydliaukės hipertrofiją. Esant lesaluose didesniems gliukozinolatų kiekiams, gali išsivystyti hemoraginis kepenų sindromas ar hepatomegalija. Taip pat lesaluose esant didesniam kiekiui gliukozinolatų, viščiukams broileriams gali išsivystiti blauzdikaulio dischondroplazija (27).

Autorius (28) aprašė lesinimo bandymą su viščiukais broileriais, kurių lesaluose buvo terpiamos rapso sėklos ir sojų pupelės skirtingu santykiu. Bandymui buvo naudoti viščiukai broileriai nuo 0-3sav. Esant didesniam rapsų sėklų kiekiui lesaluose, atitinkmai buvo didesnis ir gliukozinolatų kiekis. Tyrimai parodė, kad esant lesaluose 4 μmol/g gliukozinolatų, viščiukų broilerių augimas sumažėjo neženkliai, tačiau esant jų kiekiui nuo 6 iki 10 μmol/g. ir daugiau nei 10 μmol/g. paukščių augimas pastebimai blogėjo (28).

2 Lentelė. Skirtingo sojos pupelių ir rapsų sėklų kiekio lesaluose įtaka viščiukų broilerių masės

dinamikai (28)

Rapsų sėklų ir sojos pupelių santykis, proc.

Lesalo suvartojimas per dieną g.

Viščiuko masės priaugimas per 3 sav., g. 0:100 40,4 517,2 25:75 41,1 517,2 50:50 39,3 520,0 75:25 40,3 505,8 100:0 38,5 506,5

15 Dideli rapsų produktų ar aliejų kiekiai kitų produkcijai auginamų gyvūnų organizme neigiamai veikia kūno riebalų konsistenciją ir oksidacinį stabilumą. Tačiau paukščiams šie rapso produktai yra labai vertingi ir skerdienos kokybei neigiamo poveikio neturi (29).

Visi riebalai ir aliejai, tiek augaliniai, tiek ir gyvūniniai, veikiami šviesos, oro, temperatūros ir fermentų kinta dėl juose vykstančių oksidacinių procesų. Šie pokyčiai vadinami apkartimu. Pagrindiniai procesai, vykstantys riebalams apkarstant, yra hidrolizė ir oksidacija (autooksidacija). Oksidacija – tai savaiminis deguonies prisijungimas prie nesočiųjų riebalų rūgščių (30). Oksiduotis gali ir riebalų rūgštys, esančios trigliceridų sudėtyje ir atskilusios hidrolizės metu. Jeigu deguonies kiekis padidintas, oksiduotis gali ir sočiosios riebalų rūgštys. Peroksidacijos metu susidaro pirmieji reakcijos produktai - hidroperoksidai, arba peroksidai. Tolesniame autooksidacijos etape hidroperoksidai skyla ir susidaro daug antrinių produktų, pvz., aldehidų, ketonų, trumpos grandinės rūgščių, ketorūgščių ir kitų junginių, kurie pasižymi citotoksiniu, mutageniniu, membranas ardančiuoju bei fermentų aktyvumą modifikuojančiu poveikiu. Lipidų peroksidacija gali vykti kraujyje, tačiau dažniausiai ji vyksta arterijų sienelėje, žaloja ląstelių membranas. Riebalų pokyčiai, vykstantys oksidacijos metu, vertinami nustatant susidariusių produktų kiekius. Rodikliai, parodantys riebalų šviežumo laipsnį, yra peroksidų skaičius ir malondialdehidų koncentracija (31).

16

2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI

2.1 Tyrimo atlikimo vieta, laikas ir sąlygos

Tyrimas atliktas 2015 m. gruodžio – 2016 sausio mėn. Lesinimo bandymas atliktas AB „Vilniaus paukštynas“, fiziologiniai tyrimai atlikti LSMU VA Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijos instituto.

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI-2271 (Valstybės žinios, 2012-10-20, Nr. 122) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2012-11-10, Nr.130-6595). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 2010/63 ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“, bei ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles.

2.2 Bandymo schema, tiriamasis objektas

Lesinimo bandymas buvo atliktas su 1–35 dienų amžiaus ROSS 308 linijų derinio viščiukais broileriais. 400 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 2 grupes po 200 viščiukų kiekvienoje grupėje su 4-ais kiekvienos grupės pakartojimais.

Pirmoji - kontrolinė, o antroji – eksperimentinė.Kontrolinės grupės viščiukai broileriai buvo lesinami standartiniais kombinuotaisiais lesalais. Bandymo schema pateikta 1lentelėje. Į kontrolinės grupės kombinuotuosius lesalus buvo įterpta 5 proc. ekstruduotų sojos pupelių. Į tiriamosios grupės kombinuotuosius lesalus buvo įterpta 5 proc. rapsų sėklų ir pupų mišinio (rapsų sėklų 30 proc., pupų 70 proc.).

3 lentelė. Bandymo schema

Rodiklis Grupė

Kontrolinė Tiriamoji

Kombinuotieji lesalai+ 5% ekstruduotų sojos pupelių _{+ -}

Kombinuotieji lesalai +5 % rapsų sėklų ir pupų mišinio

(rapsų sėklų 30 %, pupų 70 %) - +

17 (Ross Broilers Management Manual (2014)). Kombinuotųjų lesalų kokybiniai parametrai nurodyti 4 lentelėje (34).

4 lentelė. Kombinuotųjų lesalų apskaičiuotos vertės (1-35 d. laikotarpio lesalai)

Apskaičiuotos vertės:

Apykaitos energija viščiukams broileriams (MJ/kg)

13,04 13,06 Sausosios medžiagos 88,39 88,43 Žali baltymai 21,00 21,00 Žali riebalai 7,56 7,88 Žalia ląsteliena 2,70 2,75 Žali pelenai 5,91 5,93 Kalcis 0,90 0,90 Fosforas 0,44 0,44 Fosforas (įsisav.) 0,61 0,61 Natris 0,16 0,16 Magnis 0,08 0,09 Kalis 0,95 0,91 Chloras 0,19 0,19

2.3 Lesalų kokybės tyrimo metodai

Lesalų kokybiniai parametrai buvo nustatyti pagal Žemės ūkio ministerijos normatyvinius aktus, patvirtintus 2003 m. Kjeldalio metodu nustatant azoto kiekį, buvo tiriami žali baltymai; žalių riebalų apskaičiavimui buvo panaudojamas ekstrudavimo metodas eteriu; žalių pelenų kiekio nustatymui buvo apskaičiuojamas sausosios medžiagos kiekis, mėginį sudeginus mufelinėje krosnyje prie 550°C temperatūros; atominės absorbcijos metodu buvo nustatytas kalcio kiekis, panaudojant cezio chloridą bei aliuminio nitratą; bendrojo fosforo kiekis buvo nustatytas fotometriniu metodu.

2.4. Lesinimo bandymo metu tirti rodikliai

1. Individualus viščiuko broilerio kūno masės svoris 1, 7, 21, 35 amžiaus dieną;

2. Lesalų sunaudojimas kiekvienam pogrupiui per nustatytą periodą 1-7, 8-21, 22-35 amžiaus dienomis;

3. Lesalų sunaudojimas 1 kg priesvorio gauti kiekvienam išskirtam pogrupiui 1-7, 8-21, 22-35 amžiaus dienomis;

18 Lesinimo tyrimo pabaigoje iš kiekvienos grupės buvo atrinkta po 10 viščiukų broilerių, kurie buvo paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas (35).

2.5. Viščiukų broilerių mėsos kokybinių tyrimų metodikos

• Paukštienos pH nustatytas šviežios, po 24, 48 ir 72 valandų laikymo šaldytuve prie 4±2°C temperatūroje. pH nustatymui mėginiai pasverti po 5 g, užpilta 50 ml (20±5) °C temperatūros vandens, gerai išmaišyta, pH nustatytas prietaisu “Inolab 730”, vadovaujantis prietaiso naudojimo instrukcija;

• Paukštienos vandeningumas – pagal tiriamo mėginio svorio sumažėjimą per 24 val. laikant pakabinus tam skirtuose maišeliuose su tinkleliu + 4 °C t.;

• Mėsos švelnumas nustatytas pagal Warner ir Bratzler metodą;

• Skerdenos virimo nuostoliai buvo nustatyti naudojantis Šilingo metodu. Supakuota mėsa buvo verdama 30 min. cirkuliacinėje vandens vonelėje 75 °C temperatūroje;

• Paukštienos vandens rišlumas. Mėsos vandens rišlumas buvo nustatomas naudojantis Grau ir Hammo metodu. Metodas yra pagrįstas iš skerdenos išsiskiriančiu vandens kiekiu ją lengvai prislėgus. Vandeniui susigėrus į filtrinį popierių susidaro dėmė, kurios dydis tiesiogiai priklauso nuo mėsos vandens surišimo savybių;

• Bendras pelenų kiekis mėsoje buvo nustatytas pagal LST ISO 936:2000 „Mėsa ir mėsos produktai. Bendrojo pelenų kiekio nustatymas“;

• Sausųjų medžiagų nustatymas - buvo atliktas mėsos mėginius džiovinant iki pastovaus svorio, sveriant automatinėmis sausųjų medžiagų svarstyklėmis;

• Riebalų kiekio nustatymas buvo atliktas pagal Soksleto metodą, kuris pagrįstas chloroformu džiovintos medžiagos riebalų išsiskyrimu ir džiovinimu iki pastovaus svorio;

• Bendram baltymų kiekio nustatymui buvo naudojamas Kjeldalio metodas;

2.6. Riebalų rūgščių nustatymas broilerių krūtinėlių raumenyse

19

2.7. Biogeninių aminų nustatymas broilerių krūtinėlių raumenyse

Biogeninių aminų analizė atlikta efektyviosios skysčių chromatografijos atvirkštinių fazių metodu. Mėginiai homogenizuoti (Bag Mixer®, Prancūzija), kur biogeniniai aminai ekstrahuoti du kartus, centrifuguojant 2500 apsisukimų per minutę greičiu 10 min. (Centrifuge 5418, Vokietija), kiekvieną kartą naudojant po 10 ml 0,4 mol/l perchloro rūgšties. Mėginių derivatizacija atlikta taikant Ben-Gigirey metodiką, t. y. 0,5 ml ekstrakto (arba vidinio standarto tirpalo – 1,7-diaminoheptano) sumaišyta su 100 μl 2 M natrio hidroksido ir 120 μl prisotinto natrio bikarbonato. 1 ml dansilchlorido tirpalo įpilta į paruoštą mėginį ir 40°C temperatūroje termostate (Binder, kietija) išlaikyta 45 min. Likęs dansilchloridas neutralizuotas įpylus 40 μl 25 proc. amoniako, 30 min. palaikius kambario temperatūroje. Mišinys praskiestas iki 3,2 ml tūrio amonio acetatu (0,1 mol/l) ir acetonitrilo mišiniu (1:1). Mėginiai nufiltruoti per 0,45 μm filtrą (Millipore Co., Bedford, MA, JAV), įšvirkšti pro 20 μl kilpą ir išanalizuoti taikant efektyvaus slėgio skysčių chromatografijos metodą (Aligent 1200 Series, Vokietija). BA identifikuoti lyginant kiekvieno nustatomo amino sulaikymo kolonėlėje trukmę su kiekvienos etaloninės medžiagos sulaikymo trukme. Kiekybinė analizė atlikta taikant vidinio standarto metodą, skaičiuojant smailės plotą apibrėžtam etaloninės medžiagos kiekiui. Tyrėme šviežios, po 1 ir 3 mėn. sandėliuotos viščiukų broilerių krūtinėlės laikant šaldiklyje prie - 18°C temperatūros, naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją - Varian ProStar (36).

2.8. Statistinė duomenų analizė

20

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Ekstruduotų rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinio

pH ir sausųjų medžiagų koncentracijai

Vandenilio jonų koncentracija viščiukų broilerių virškinamajame trakte yra labai svarbus rodiklis, nuo kurio priklauso tiek teigiamos, tiek patogeninės mikrofloros augimas bei vystymasis (37). Mikkelsen (2009) nurodo, kad Escherichia coli auga esant pH 6.0- 8.0, Campylobacter jejuni esant pH 6.8 – 7.2. Kaip matosi iš tyrimo duomenų tiriamųjų broilerių virškinamo trakto dalyse klubinėje ir aklojoje žarnose pH buvo atitinkamai 0,41 ir 0,04 punkto mažesni lyginant su kontrolinės grupės duomenimis (p≥0,05).

5 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių ir rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto

turinio pH

Rodikliai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Dvylikapirštė žarna 5,46±0,34a _5,22±0,41a

Klubinė žarna 5,66±0,80a 5,25±0,35a

Akloji žarna 6,47±0,03a 6,43±0,41a

Storoji žarna 6,64±0,78a 5,20±0,11b

ab - <0,05, duomenys statistiškai patikimi

Tiriamųjų viščiukų broilerių, vandenilių jonų koncentracija storojoje žarnoje buvo 1,44 punkto mažesnė lyginant su kontroline grupe. Šis skirtumas buvo statistiškai patikimas (p<0,05).

Sausųjų medžiagų koncentracija, virškinamajame trakte yra tiesiogiai susijusi su kraiko kokybe, kuo ekskrementai yra sausesni, tuo geresnė kraiko ir paukštidžių mikroklimato kokybė.

6 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių ir rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinio

sausųjų medžiagų kiekiui Atskiri virškinamojo trakto segmentai

Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Dvylikapirštė žarna 13,75±2,33a _14,73±2,95a

Klubinė žarna 16,16±1,80a _15,71±1,48a

Akloji žarna 13,42±5,79a _13,74±3,94a

Storoji žarna 15,74±1,41a _15,52±4,32a

21 Tiek lesinant viščiukus broilerius lesalais papildytais ekstruduotomis pilno riebumo sojos pupelėmis, tiek ekstruduotomis rapsų sėklomis, esminės įtakos sausųjų medžiagų koncentracijai atskirose virškinamojo trakto dalyse nenustatyta (p>0,05).

3.2 Rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių skerdenos morfologinei sudėčiai ir

vidaus organų išsivystymui bei mėsos brendimui, šlaunikaulio tvirtumui

Lesalo maistinių medžiagų įsisavinimas priklauso nuo žarnyno ir vidaus organų išsivystymo. Esant optimaliam žarnyno ilgiui, raumeninio ir liaukinio skrandžio išsivystymui, gerėja lesalo virškinimas ir maistinių medžiagų rezorbcija. Optimalus širdies išsivystymas, užtikrina gerą kraujotaką ir maistinių medžiagų transportą į periferinius audinius.

7 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių ir rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių vidaus organų svoriui ir

žarnų ilgiui

aa - >0,05, duomenys statistiškai nepatikimi

Tiriamųjų viščiukų broilerių širdies, kepenų ir kasos svoriai buvo atitinkamai 12,37 proc., 17,57 proc., 21,66 proc. didesni nei kontrolinės grupės paukščių. Tačiau šie duomenys buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). Raumeninio skrandžio išsivystymas tiek tiriamojoje, tiek kontrolinėje grupėje buvo vienodas, tačiau tiriamųjų viščiukų liaukinis skrandis svėrė 26,43 proc. mažiau nei kontrolinės grupės analizuojamas rodiklis. Be to tiriamojoje grupėje viščiukų liaukinio skrandžio masė kito nevienodai ir kai kurių paukščių buvo išsivystęs labai menkai ir svėrė 6,9 g.

Paukštiena pasižymi skirtinga maistine verte. Viščiukų broilerių krūtinės raumenyse yra didesnis baltymų kiekis t.y. apie 23-25 proc., o kojų raumenyse apie 20-22 proc. Todėl yra labai svarbu užtikrinti tolygų viščiukų broilerių augimą ir skerdenos morfologinę sudėtį. Analizuojant 8 lentelėje pateiktus duomenis, buvo nustatyta, kad esminių skirtumų tarp pilnai skrostos skerdenos masės, šlaunų, blauzdų ir krūtinės raumenų svorių nenustatyta (p>0,05).

Rodikliai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Žarnyno svoris su turiniu, g 100,73±19,59a _82,69±18,77a

Žarnyno svoris be turinio, g 44,74±9,65a _44,74±7,21a

Žarnyno ilgis, cm 236,25±6,34a _{226,00±23,76}a

Širdies svoris (su riebalais),g 10,91±4,06a _12,26±2,04a

Kepenų svoris, g 45,41±7,83a _53,39±10,05a

Kasos svoris, g 3,37±0,76a _4,10±0,80a

Raumeninis skrandis, g 23,89±4,19a _22,45±4,17a

22

8 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių ir rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių mėsinėms savybėms ir

kaulų tvirtumui

Rodikliai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Masė prieš skerdimą, g 2008,65±143,17a _{2094,66±380,49}a

Pilnai skrostos skerdienos masė, g 1725,92±182,37a _{1765,62±161,99}a

Šlaunelių raumenų masė (su kaulu), g 288,02±70,94a _{312,12±116,89}a

Blauzdų raumenų masė (su kaulu), g 228,36±7,11a _{211,18±16,19}a

Šlaunų masė (be kaulo), g 219,90±38,13a _{203,39±27,60}a

Blauzdų raumenų masė (be kaulų),g 147,10±15,05a _{147,16±19,49}a

Krūtinės raumenų masė su kaulu, g 659,90±124,99a _{691,61±81,49}a

Krūtinės raumenų masė be kaulo, g 573,42±96,03a _{614,89±46,88}a

Krūtinės keteros ilgis, cm 10,53±0,61a _10,60±0,59a

Šlaunikaulio ilgis, cm 7,88±0,63a _8,04±0,64a

Blauzdikaulio ilgis, cm 12,05±0,86a _10,40±1,18a

Karkaso masė su kaulu ir raumenų likučiais, g

399,59±64,56a _{391,86±69,49}a

Šlaunikaulio tvirtumas, kN 0,26±0,08a _0,25±0,04a

aa – p>0,05, duomenys statistiškai nepatikimi

Kaip matome iš pateiktų duomenų, broileriai pasižymėjo geromis mėsinėmis savybėmis, tačiau esant intensyviam augimui labai svarbu, kad vystytųsi viščiukų broilerių skeletas. Esant nepakankamam jo išsivystymui gali blogėti skerdenos kokybė. Dabartiniai viščiukų broilerių deriniai pasižymi dideliu augimo intensyvumu bei geromis mėsinėmis savybėmis, todėl skeleto tvirtumas šiuolaikinėje paukštininkystėje pasauliniu mastu yra didelė problema. Esant nepakankamam broilerių kojų kaulų išsivystymui, atsiranda įvairios patologijos, tokios kaip kaulų deformacija, blauzdikaulio dischondroplazija. Šiuolaikiniuose broilerių pulkuose apie 6 proc. paukščių serga osteoporoze, o tai ženkliai susiję su paukštienos kokybe. Kaip matosi iš 8 lentelės duomenų abiejuose grupėse nustačius šlaunikaulio tvirtumą esminių skirtumų nenustatyta (p>0,05).

23

9 lentelė. Viščiukų broilerių mėsos fizinės ir cheminės savybės

Rodikliai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Sausosios medžiagos % 25,27±0,90a _27,34±1,59b L* 51,04±3,61a _50,20±3,01a a* 17,00±1,99a _17,50±2,03a b* 9,98±2,30a _8,96±1,27a Vandeningumas % 2,19±0,72a _1,95±0,82a Vandens kiekis % 62,40±2,44a _61,49±1,12a Virimo nuostoliai % 15,41±3,97a _14,85±1,32a Švelnumas kg/cm² 1,45±0,58a _1,69±0,54a Žali riebalai % 2,13±0,75a _2,14±0,22a Žali pelenai % 1,20±0,05a _1,35±0,05b Žali baltymai % 21,94±1,37a _23,85±1,53a

ab - <0,05, duomenys statistiškai patikimi

Tiriamosios grupės viščiukų mėsoje buvo nustatytas didesnis 2,07 proc. sausųjų medžiagų kiekis (p<0,05). Tai yra susiję su didesniu pelenų kiekiu tiriamosios grupės viščiukų mėsoje. Mokslininkai (Stanisław Kalembasa, Elżbieta Anna Adamiak et al., 2010) nurodo, kad rapsų produktuose yra didelis makro ir mikroelementų kiekis. Larsen ir Sandstrom (1992) bandymuose su žiurkėmis nustatė, kad yra aukšta mikroelementų rezorbcija jų virškinamajame trakte (39). Žiurkės yra naudojamos kaip modeliniai gyvūnai tiriant medžiagų apykaitos procesus, todėl galime daryti teorinę prielaidą apie geresnę makro ir mikroelementų rezorbciją paukščių organizme.

Vandenilio jonų koncentracija yra matas parodantis mėsos rūgštingumą arba šarmingumą. Ji matuojama moliais litre. Vandenilio jonų koncentracija paukštienoje yra svarbus kokybinis rodiklis, kurį formuoja po paukščių skerdimo vykstantys įvairūs procesai tokie kaip glikogeno ir pieno rūgšties susidarymas, mėsos baltymų hidratacijos kitimas bei kitų biocheminių, mikrobiologinių procesų eiga. Šių procesų metu formuojasi tarpiniai medžiagų apykaitos produktai, kurie suteikia paukštienai optimalų skonį bei aromatą. Vandenilio jonų koncentracijos kitimas mėsoje priklauso nuo paukščio laikymo higieninių sąlygų, sveikatingumo, įmitimo bei skerdimo būdo.

10 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių ir rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių pH kitimui

viščiukų broilerių krūtinėlėse Laiko tarpsnis

(val.) Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

1 6,20±0,24a _6,42±0,18a

24 6,30±0,20a _6,72±0,38a

48 6,11±0,17a _6,43±0,42a

72 6,03±0,03a _6,49±0,48a

24 Analizuojant mėsos brendimo duomenis, galima konstatuoti, kad paukštiena po 48val. buvo pilnai subrendusi. Tiriamosios grupės vandenilio jonų koncentracija viščiukų broilerių mėsoje, priklausomai nuo laikotarpio, buvo 0,12-0,46 punkto didesnė lyginant su kontroline grupe. Šie nurodyti skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). Raumenų pH sumažėjimas gali keisti daug fizinių savybių, optimizuoti fermentacijos procesus. Mėsos brendimo metu susidaro daugiau rūgščių, kurios mažina pH ir stabdo mikroorganizmų veiklą. Šiuo atveju tiriamosios grupės vandenilio jonų koncentracijos padidėjimas tiriamosios grupės viščiukų broilerių krūtinės raumenyse, gali neženkliai bloginti mėsos kokybę.

3.3 Ekstruduotų rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių produktyvumui

Šiuolaikiniai viščiukų broilerių deriniai pasižymi dideliu augimo intensyvumu, kaip matosi iš pateiktų duomenų, jie 35 auginimo dieną vidutiniškai svėrė apie 2,4 kg. Toks augimo intensyvumas yra susijęs su kryptinga paukščių selekcija, sudarytomis optimaliomis auginimo bei lesinimo sąlygomis.

11 lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupių viščiukų broilerių auginimo dinamika, g.

Viščiukų amžius, dienomis

Kontrolinės grupės viščiukų svoris, g Tiriamosios grupės viščiukų svoris, g 1 42,12±0,20a _42,11±0,08a 7 149,98±26,07a _{150,78±28,42}a 21 961,09±142,76a _{952,49±139,18}a 35 2407,84±323,80a _{2374,32±456,45}a

aa - >0,05, duomenys statistiškai nepatikimi

Tiriamosios grupės viščiukų broilerių auginimo masė 3 ir 5 auginimo savaitę buvo 1 proc. mažesnė, lyginant su kontroline grupe, tačiau šis skirtumas buvo statistiškai nepatikimas (p>0,05). Šie broilerių auginimo rezultatai rodo, kad didesnis rapsų sėklų įterpimas neženkliai mažino broilerių augimo intensyvumą.

25

12 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių ir rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių lesalų sąnaudoms 1 kg

priesvorio gauti, kg Bandymo tarpsnis,

dienomis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

1-7 1,49±0,19 a 100 1,49±0,16a 100 8-21 1,37±0,04 a 100 1,32±0,013a 96 22-35 1,68±0,06 a 100 1,71±0,04a 102 1-35 1,57±0,03 a 100 1,56±0,02a 99 aa - ≥0,05, duomenys statistiškai nepatikimi

Analizuojant viščiukų broilerių išsaugojimą, buvo nustatyta, kad jis pirmąsias 3 auginimo savaites tiek kontrolinėje, tiek auginimo grupėje buvo vienodas, tačiau paskutiniuoju auginimo laikotarpiu 22-35 d. viščiukų broilerių išsaugojimas buvo 1,6 proc. mažesnis, o per visą broilerių auginimo laikotarpį 1 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Per visą auginimo laikotarpį lesalų auginimo konversija buvo vienoda (p>0,05).

13 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių ir rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui, proc.

Bandymo tarpsnis, dienomis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

1-7 99,0 99,0

8-21 99,0 99,5

22-35 99,0 97,5

1-35 97,0 96,0

26

3.4 Rapsų sėklų įtaka riebalų rūgščių, lipidų oksidaciniam laipsniui, biogeninių

aminų kiekiui bei biogeniniam užterštumui viščiukų broilerių krūtinės

raumenyse

Riebalų rūgštys esančios viščiukų broilerių krūtinės raumenyse pasižymi teigiamu poveikiu žmonių sveikatingumui. Tyrimais yra nustatyta, kad jos mažina riziką sirgti kardiovaskuliarinėmis ligomis, reguliuoja kraujo spaudimą bei trombozės procesus, mažina širdies aritmijos atvejus bei uždegiminius procesus (37).

14 lentelė. Riebalų rūgščių kiekis ir lipidų oksidacijos laipsnis (TBARS) viščiukų broilerių krūtinės

raumenyse

Rodikliai Kontrolė Tiriamoji

Dekano rūgštis 0,45±0,37a _0,89±0,71a Dodekano rūgštis 3,60±0,44a _3,55±0,45a 9-Tetradekano rūgštis 0,37±0,17a _0,68±0,63a Tetradekano rūgštis 3,81±1,36a _4,87±2,39a Pentadekano rūgštis 0,24±0,17a _0,22±0,20a 9-Heksadekano rūgštis 0,46±0,05a _0,96±1,06a 9-Heksadekano rūgštis 2,28±0,28a _2,53±0,45a Heksano rūgštis 18,79±2,90a _18,86±2,47a cis-10-Heptadekano rūgštis 0,13±0,04a _0,10±0,04a Heptadekano rūgštis 0,18±0,04a _0,16±0,09a 6,9,12-oktadekatrieno rūgštis 0,25±0,05a _0,23±0,03a 9,12-Oktadekano rūgštis 27,13±3,58a _23,84±4,14a

9-Oktadekano rūgštis (trans) 0,74±0,80a _2,60±1,06b

9-Oktadekano rūgštis (cis) 31,99±1,88a _30,80±3,48a

Oktadekano rūgštis 6,09±1,29a _6,46±1,30a 5,8,11,14-Arachidono rūgštis 1,13±0,45a _0,81±0,31a cis-11-Arachidono rūgštis 1,02±0,24a _1,42±0,71a Arachidono rūgštis 0,56±0,30a _0,38±0,31a cis-7,10,13,16-dokozatetraneno rūgštis 0,38±0,13a _0,53±0,09a Dokozapenteno rūgštis 0,42±0,07a _0,10±0,05b

Sočiosios riebalų rūgštys 33,71±5,23a _35,39±6,55a

Mononesočiosios riebalų rūgštys 36,98±2,38a _39,09±2,61a

Polinesočiosios riebalų rūgštys 29,30±3,33a _25,51±4,39a

MDA µg/ml 0,56±0,10a _0,54±0,09a

ab-<0,05, duomenys statistiškai patikimi

27 mononesočiosios r.r. 36,98 proc. - 38,72 proc., polinesočiosios r.r. 29,30 proc. – 32,89 proc. (p >0,05). Šie duomenys rodo, kad viščiukų broilerių krūtinės raumenų riebiųjų rūgščių sudėtis yra optimalaus kiekio ir santykio žmonių sveikatingumui. Statistiškai patikimi skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės yra gauti analizuojant šias riebiasias: trans-9-oktadekano rūgštis, cis-7,10,13,16-dokozatetraneno rūgštis.Tiriamųjų viščiukų broilerių krūtinės raumenyse trans-9-oktadekano rūgštis buvo nustatyta 1,8 proc. daugiau, o dokozapenteno 0,3 proc. mažiau palyginus su kontroline grupe (p<0,05).

Savaiminė redukuotų anglies junginių – lipidų, oksidacija vadinama autooksidacija arba peroksidacija. Dažniausiai įvyksta nefermentiniu būdu. Labai paplitusi savaiminė oksidacija yra riebalų gedimas. Oksidacijos reakciją skatina laisvieji radikalai, kaip pavyzdžiui aktyvios deguonies formos – singuletinis molekulinis deguonis, hidroksiradikalas ir kt. Prisijungus prie polinesočiosios riebalų rūgšties deguoniui taip pat susidaro laisvieji radikalai, taip pat jų molekulės gali sudaryti aldehidus, malono dialdehidus. Pastarieji kovalentiniu ryšiu gali jungtis su tam tikromis molekulėmis, sudaryti junginius, turinčius būdingą citotoksinį, mutageninį ir membranų ardomąjį bei fermentus modifikuojantį poveikį. Mokslinėje literatūroje yra matuojama malono dialdehidų koncentracija kuri parodo ląstelių membranose susikaupusį malono dialdehido (MDA) kiekį. Malono dialdehidų nustatymui yra naudojama tiobarbitūrinė rūgštis kaip reagentas, todėl kaip sinonimas lipidų oksidacijos laipsniui nusakyti gali būti naudojamas TBARS. Analizuojant MDA koncentraciją tiriamųjų viščiukų broilerių raumenyse tiriamosios ir kontrolinės grupės tyrimų duomenis statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

Bandymo metu buvo ištirta pagrindinių biogeninių aminų – spermidino, putrescino, spermino ir kadaverino silicinių koncentracijos viščiukų broilerių raumenyse. Rezultatai pateikti 15 lentelėje.

15 lentelė. Biogeninių aminų koncentracija viščiukų broilerių krūtinės raumenyse

Rodikliai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Diaminoheptanas_IS 24,97±0,03a _24,98±0,03a Feniletilaminas 142,72±52,91a _{131,99±27,45}b Kadaverinas 2,77±4,05a _0,62±0,82a Putrescinas 4,00±1,21a _3,78±1,45a Spermidinas 8,21±1,43a _7,36±1,62a Sperminas 0,44±0,95a _0,67±0,36a Triptaminas 3,14±2,26a _5,86±4,47a

29

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Sojos pupelės tai vienos plačiausiai naudojamų pašarinių žaliavų paukščių lesaluose dėl didelio baltymų kiekio, konkurencingos kainos, kokybės ir pastovaus tiekimo. Pašarų gyvūnams kainos 2015m. Lietuvoje buvo beveik aukščiausios tarp Europos Sąjungos šalių. Šias pupeles reikia importuoti, o kainos dėsningai kyla Vokietijoje, Graikijoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių (1). Sojos pupelės taip pat pasižymi kaip turinčios daug antimitybinių faktorių, kurie pablogina paukščių lesalų konversiją, produktyvumą bei produkcijos kokybę (20). Šiuo metu labai svarbu lesaluose panaudoti pigesnes maistines žaliavas, todėl rapsai, kurie gali būti užauginami Lietuvoje gali būti panaudojami paukščių kombinuotuose lesaluose atitinkamu santykiu, užtikrinant maksimalų paukščių produktyvumą. Rapsų sėklose taip pat gausu antimitybinių faktorių, kurie neigiamai veikia paukščių sveikatą, tačiau jie gali būti pašalinti specialiu terminiu apdorojimu (11,28). Dėl vis palankesnių rinkos sąlygų Lietuvoje plečiasi rapsų auginimas. Moksliniai tyrimai bei praktinė patirtis rodo, kad Lietuvoje naudingiau yra auginti žieminius rapsus.

Analizuojant ekstruduotų sojos pupelių ir rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių atskirų virškinamojo trakto dalių turinio pH, nustatėme, kad tiriamųjų, viščiukų broilerių, vandenilių jonų koncentracija storojoje žarnoje buvo 5,20 t.y. 1,44 punkto mažesnis lyginant su kontroline grupe. Šis skirtumas buvo statistiškai patikimas (p<0,05). Storojoje žarnoje pas viščiukus broilerius gerosios bakterijos dauginasi esant jiems optimaliai pH (5,4-6,4), o esant šarminei terpei pradeda daugintis patogeniniai mikroorganizmai, kurie gali sukelti žarnyno gleivinės epitelio uždegimus (41). Šie procesai kartu padidina žarnyno skysčių sekreciją, o tai gali sukelti viduriavimą (38). Padidėjus vandenilio jonų koncentracijai iki šarminės terpės ‘‘gerieji‘‘ mikroorganizmai pradeda aktyviau gaminti histidino dekarboksilazę, taip slopindami patogeninių bakterijų augimą ir skatindami naudingos mikrofloros dauginimąsi (37,42).

30 įtakos neturėjo (44), o P. Tuunainen (43) tyrime, lesinant rapsų sėklomis bei pupų mišiniu, pagerėjo lesalų konversija, o viščiukų išsaugojimas siekė 99,7 proc. Tuo tarpu mūsų bandyme per visą broilerių auginimo laikotarpį viščiukų išsaugojimas buvo 1 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Tačiau broilerių išsaugojimo rezultatai pilnai atitiko broilerių auginimo rekomendacijas.

Vienas svarbiausių rodiklių apsprendžiančių mėsos paklausą rinkoje – išvaizda bei juslinės savybės. Tačiau paukštienos maistinę vertę nusako baltymų, riebalų, makro ir mikroelementų kiekiai. Viščiukų mėsoje į kurių lesalus buvo įterptos rapsų sėklos, nustatytas 2,07 proc. didesnis sausųjų medžiagų kiekis, kuris buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Rapsų sėklos lyginant su sojų pupelėmis pasižymi didesniu ląstelienos kiekiu, kas gali sumažinti lesalų virškinamumą. Rapsų sėklose yra didesnis luobelės kiekis (15-22 proc.) nei sojos pupelėse (6-8 proc.). Todėl prieš ekstrudavimą pašalinus luobelę, sumažėja sausosios medžiagos kiekis ir jos tampa labiau tinkamos naudoti viščiukams broileriams (45). Viščiukų broilerių mėsos šviesumas (L*) kontrolinės (51,04 proc.) ir tiriamosios (50,20 proc.) grupių skyrėsi neženkliai t.y. 0,84 proc. Jei mėsos šviesumas yra >50 tai mėsa prilyginama šviesiai , o jei <45 tai vertinamas mėsos tamsumas. Bandymais yra nustatyta reikšminga negatyvi koreliacija tarp (L*) ir pH. Allen ir kiti mokslininkai (46) gavo statistiškai reikšmingas koreliacijas tarp mėsos šviesumo ir pH , kuo pH didesnis t.y. >6 mėsa buvo šviesesnė L>50. Žemas pH paukštienoje asocijuojamas su mažesniu vandeningumu dėl ko padidėja virimo nuostoliai, taip pat mažesniu švelnumu dėl ko prailgėja mėsos laikymo trukmė (46,47). Mūsų tyrime visomis matavimo dienomis tiriamosios grupės pH buvo didesnis nei kontrolinės, šie rodikliai buvo statistiškai nereikšmingi (p>0,05).

Siekimas greitai ir per trumpą laiką užauginti viščiukus broilerius, neigiamai atsiliepia jų kojų kaulų vystymuisi. Dėl greito augimo, kaulai išsivysto netolygiai ir nebelieka pakankamai jėgos išlaikyti daug sveriančius viščiukus. Kaulų ligomis šiuolaikiniuose broilerių pulkuose serga apie 6 proc. viščiukų, o tai labai susiję su broilerių produktyvumu (48). Mūsų atlikto lesinimo bandymo metu, abiejuose grupėse nustačius šlaunikaulio tvirtumą esminių skirtumų nenustatyta (p>0,05). Rapsų sėklose yra daug polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios praturtina mėsos cheminę sudėtį ir tampa daug patrauklesnė ir naudingesnė vartotojams. Šios riebiosios rūgštys yra nepakeičiamos ir būtinos gauti su maistu, jos dalyvauja augimo procesuose, yra svarbios kardiovaskulinei sistemai taip pat diabeto artrito ar imuninių bei uždegiminių procesų prevencijoje (49,50). Tyrimo metu polinesočiosios riebiosios rūgštys sudarė 29,30 proc. – 32,89 proc. (p>0,05). Šie duomenys rodo, kad viščiukų broilerių krūtinės raumenų riebiųjų rūgščių sudėtis yra optimalaus kiekio ir santykio žmonių sveikatingumui.

31 Tobias (2016) teigia, kad spermidinas gerina širdies būklę, mažina hipertenzijos susirgimų riziką ir pasižymi priešuždegiminiu veikimu (51).

32

IŠVADOS

1. Viščiukų broilerių lesaluose, pilno riebumo sojos pupelių pakeitimas rapsų sėklomis sausųjų medžiagų, vandenilio jonų koncentracijai, atskiruose virškinamojo trakto dalyse, žarnyno ir vidaus organų išsivystymui, broilerių skerdenos morfologinei sudėčiai, broilerių krūtinės raumenų brendimui, fizinėms bei cheminėms savybėms, molondialdehidų kiekiui esminės įtakos neturėjo. Tyrimų rezultatų skirtumai tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05).

2. Viščiukų broilerių lesaluose, pilno riebumo sojos pupelių pakeitimas rapsų sėklomis, krūtinės raumenyse padidino 9-oktadekano 1,8 proc. (p<0,05) ,o dokozapentano rūgšties kiekius 0,32 proc. sumažino (p<0,05). Likusių riebalų rūgščių koncentracijai viščiukų broilerių krūtinės raumenyse, lesalo sudėties ir kokybės pakeitimas esminės įtakos neturėjo (p>0,05).

3. Tiriamųjų viščiukų broilerių krūtinės raumenyse feniletilamino sumažėjo 8,13 proc. lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Kitų biogeninių aminų diaminoheptano, kadaverino, putrescino, spermidino, spermino, triptamino koncentracijai lesalo sudėties ir kokybės pakitimas esminės įtakos neturėjo. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių rezultatai buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05).

33

REKOMENDACIJOS

Viščiukų broilerių lesalus, vietoje pilno riebumo sojos pupelių, siūlome papildyti 5 proc. ekstruduotų rapsų sėklų ir pupų mišiniu, apskaičiuojant lesalo kokybinius rodiklius pagal viščiukų broilerių lesinimo rekomendacijas.

34

PADĖKA

35

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Jeroch H. Rapsu seklu ir ju produktu reiksme gyvunu mitybai ir gyvuniniu maisto produktu kokybei. 2008;(4):40–52.

2. Gu C, Pan H, Sun Z, Qin G. Effect of soybean variety on anti-nutritional factors content, and growth performance and nutrients metabolism in rat. Int J Mol Sci. 2010;11(3):1048–56. 3. Lu G, Han F, Tallman J, Klein TM, Zhang J. Soybean. 2008.P.1-35

4. Ravindran V, Abdollahi M, Bootwalla S. Nutrient analysis, apparent metabolisable energy and ileal amino acid digestibility of full fat soybean for broilers. Anim Feed Sci Technol. 2014;197:233–40.

5. Mian Riaz. Extruding full fat soy for maximum quality. 2015.Prieiga internetu. Žiūrėta 2017-06

6. Clarke E, Wiseman J. Effects of variability in trypsin inhibitor content of soya bean meals on true and apparent ileal digestibility of amino acids and pancreas size in broiler chicks. Anim Feed Sci Technol. 2005;121(1–2):125–38.

7. Campbell L, Rempel C, Wanasundara J. Canola/Rapeseed Protein: Future Opportunities and Directions—Workshop Proceedings of IRC. 2016. 13;5(2):17.

8. Heaney RK, Fenwick GR. Natural toxins and protective factors in brassica species, including rapeseed. Nat Toxins. 1995;3(4):233–7.

9. Gružauskas Romas, Šašytė Vilma. Visaverčių kombinuotųjų lesalų receptūrų sudarymas paukščiams. 2005. P. 6.

10. Vasconcelos IM, Trentim A, Guimaraes JA, Carlini CR. Purification and Physicochemical Characterization of Soyatoxin, a Novel Toxic Protein Isolated from Soybeans (Glycine max). 1994 Aug 1;312(2):357–66.

11. Akande KE, Doma UD, Agu HO, Adamu HM. Major antinutrients found in plant protein sources: Their effect on nutrition. Pakistan J Nutr. 2010;9(8):827–32.

12. Svihus B. Function of the digestive system. J Appl Poult Res. 2014;23(2):306–14.

13. Jacob J, Pescatore T, Cantor and A. Avian digestive system. Univ Kentucky - Coop Ext Serv Coll Agric. 2011;(2):1–6.

14. Classen HL, Apajalahti J, Svihus B, Choct M. The role of the crop in poultry production. Worlds Poult Sci J. 2016.13;72(3):459–72.

15. Perry G.C. Avian Gut Function in Health and Disease. 2006. P. 29–34.

16. Husvéth F. Physiological and reproductional aspects of animal production. 2011.P.50-65. 17. Vasconcelos IM, Oliveira JTA. Antinutritional properties of plant lectins. Toxicon.

2004;44(4):385–403.

36 19. Birk Y. The Bowman‐Birk inhibitor. Trypsin‐ and chymotrypsin‐inhibitor from soybeans. Int

J Pept Protein Res. 1985;25(2):113–31.

20. Lajolo FM, Genovese MI. Nutritional significance of lectins and enzyme inhibitors from legumes. J Agric Food Chem. 2002;50(22):6592–8.

21. Ayyagari R, Narasinga Rao BS, Roy DN. Lectins, trypsin inhibitors, BOAA and tannins in legumes and cereals and the effects of processing.1989;34(3):229–38.

22. Real-Guerra R, Staniscuaski F, Regina C. Soybean Urease: Over a Hundred Years of Knowledge. In: 2013.P.2-8.

23. Dozier W, Hess J. Soybean Meal Quality and Analytical Techniques. Soybean Nutr. 2011;111–24.

24. Universitatea de Ș tiințe Agricole și Medicină Veterinară a Banatului Timișoara. Facultatea de Zootehnie ș i Biotehnologii. Lucrări științifice : zootehnie şi biotehnologii = Scientifical papers : animal science and biotechnologies. Editura Agroprint;

25. Komisijos Reglamentas (ES) 2017/1017.2017 m. birželio 15 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 68/2013 dėl pašarinių žaliavų katalogo. Prieiga internetu. Žiūrėta 2017-12. 26. Khajali F, Slominski BA. Factors that affect the nutritive value of canola meal for poultry.

Poult Sci. 2012;91(10):2564–75.

27. Newkirk R. canola meal Feed Industry Guide.2009.P.18-20.

28. Mawson R, Heaney RK. Rapeseed meal-glucosinolates and their antinutritional effects.Part 3. Animal growth and performance.1994;38:167–77.

29. Lavie CJ, Milani R V., Mehra MR, Ventura HO. Omega-3 Polyunsaturated Fatty Acids and Cardiovascular Diseases. 2009.P.200-202.

30. Sakhno LO. Variability in the fatty acid composition of rapeseed oil: Classical breeding and biotechnology. Cytol Genet. 2010;44(6):389–97.

31. Aurelija Paulauskienė. Maisto chemija. 2012.P-21

32. Purves D, Williams SM (Stephen M. Neuroscience. Sinauer Associates); 2001.

33. Naila A, Flint S, Fletcher G, Bremer P, Meerdink G. Control of biogenic amines in food - existing and emerging approaches. J Food Sci. 2010;75(7).

34. Council NR. Nutrient Requirements of Poultry. Washington, D.C.: National Academies Press; 1994.

35. Close B, Banister K, Baumans V, Bernoth E-M, Bromage N, Bunyan J, et al. Recommendations for euthanasia of experimental animals: Part 1. Lab Anim. 1996.

36. Draper HH, Hadley M. Malondialdehyde determination as index of lipid peroxidation. Methods Enzymol. 1990. P.421-431

37 38. Mikkelsen LL, Vidanarachchi JK, Olnood CG, Bao YM, Selle PH, Choct M. Effect of potassium diformate on growth performance and gut microbiota in broiler chickens challenged with necrotic enteritis. Br Poult Sci. 2009;50(1):66–75.

39. Larsen T, Sandstrm B. Effect of calcium, copper, and zinc levels in a rapeseed meal diet on mineral and trace element utilization in the rat. Biol Trace Elem Res. 1992;35(2):167–84. 40. How to Improve FCR and Reduce Feed Cost in Poultry. Feed Expertise Techna. 2015. Prieiga

internetu. Žiūrėta 2017-07

41. The Role of Acidifers in Poultry Nutrition;

42. Rahmani HR, Speer W. Natural Additives Influence the Performance and Humoral Immunity of Broilers. Int J Poult Sci. 2005;4(9):713–7.

43. Tuunainen P, Koivunen E, Valaja J, Valkonen E, Hiidenhovi J, Tupasela T, et al. Effects of dietary rapeseed meal and peas on the performance and meat quality of broilers. Agric Food Sci. 2016;25(1):22–33.

44. Stanaćev V, Stanaćev V, Milošević N, Puvača N, Plavša N, Milić D, et al. Extruded rapeseed and rapeseed meal in nutrition of broilers. 2012.P.203-207.

45. Jeroch H, Kracht W, Dinicke S. Feeding value of rape products and its improvement for broilers and laying hens. Eur J Lipid Sci Technol. 2001 Jan;103(1):7–11.

46. Allen CD, Fletcher DL, Northcutt JK, Russell SM. The Relationship of Broiler Breast Color to Meat Quality and Shelf-Life. Poult Sci. 1998;77(2):361–6.

47. Mir NA, Rafiq A, Kumar F, Singh V, Shukla V. Determinants of broiler chicken meat quality and factors affecting them: a review. J Food Sci Technol. 2017;54(10):2997–3009.

48. Julian RJ. Production and growth related disorders and other metabolic diseases of poultry – A review. Vet J. 2005 May 1;169(3):350–69.

49. Yang C-J, Rubayet Bostami A, Seok Mun H. Breast and Thigh Meat Chemical Composition and Fatty Acid Profile in Broilers Fed Diet with Dietary Fat Sources. J Food Process Technol. 2017;8(5).

50. Wood JD, Enser M. Factors influencing fatty acids in meat and the role of antioxidants in improving meat quality. Br J Nutr. 1997.78(1):P.49.