LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
Šarūnas Kuliešius
Ixodes ricinus ganyklinių erkių platinamų šunų ligų diagnostika, gydymo
ypatumai ir profilaktikos priemonės
Diagnosis, treatment and prophylaxis of Ixodes ricinus tick-borne diseases in
dogs
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: prof. dr. Aidas Grigonis
DARBAS ATLIKTAS L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Ixodes ricinus ganyklinių erkių platinamų šunų ligų diagnostika, gydymo ypatumai ir profilaktikos priemonės“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Ixodes ricinus platinamos šunų ligos Lietuvoje ir Europoje ... 9
1.2. Babeziozės klinikiniai požymiai ir diagnostika ... 10
1.3. Anaplazmozės klinikiniai požymiai ir diagnostika ... 12
1.4. Laimo ligos klinikiniai požymiai ir diagnostika ... 14 1.5. Erlichiozės klinikiniai požymiai ir diagnostika ... 15 1.6. Gydymas nuo Ixodes ricinus platinamų ligų ... 16 1.7. Profilaktikos priemonės nuo Ixodes ricinus platinamų ligų ... 17 2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 20
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 22
3.1 Skirtingos veislės ir lyties šunų sergamumas babezioze bei ligos sezoniškumas...22
3.2 Klinikinių požymių analizė ... 23 3.3 Kraujo morfologinių rodiklių analizė ... 24 3.4 Kraujo biocheminių rodiklių analizė ... 28 3.5 Imunofermentinė analizė...30
3.6 Kraujo rodiklių tarpusavio koreliacijos ...30
3.7 Gydymui naudoti preparatai ... 31
4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
5. IŠVADOS ... 36
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37
SANTRAUKA
Ixodes ricinus ganyklinių erkių platinamų šunų ligų diagnostika, gydymo ypatumai ir
profilaktikos priemonės
Magistro baigiamasis darbas
Tyrimas buvo atliekamas 2017–2018 metais veterinarijos klinikoje X Pietų Lietuvoje. Darbo apimtis 42 lapai, jame yra 24 paveiksliai, 2 lentelės, panaudoti 74 literatūros šaltiniai.
Darbo tikslas: išanalizuoti Ixodes ricinus ganyklinių erkių platinamų šunų ligų diagnostiką,
gydymo ypatumus ir profilaktikos priemones.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti Ixodes ricinus ganyklinių erkių platinamų šunų ligų diagnostikai naudojamų metodų analizę. Pateikti dažniausiai sutinkamos ligos, babeziozės, klinikinių požymių analizę.
2. Išanalizuoti kraujo morfologinių ir biocheminių rodiklių panaudojimą babeziozės diagnostikoje. 3. Išanalizuoti gydymo nuo šunų ligų, kurių sukėlėjus platina Ixodes ricinus ganyklinės erkės,
schemas.
4. Išanalizuoti ir pateikti Ixodes ricinus ganyklinių erkių platinamų šunų ligų profilaktikos priemones.
Tyrimų medžiaga ir metodai:
1. Šunų šeimininkų paprašyta nurodyti augintinio veislę, amžių, lytį, pastebėtus klinikinius požymius ir kada jie pasireiškė, ar naudojo apsaugines priemones nuo ektoparazitų, ar matė įsisiurbusių erkių.
2. Atlikti kraujo morfologiniai, biocheminiai, imunofermentiniai tyrimai bei periferinio kraujo tepinėlio mikroskopija.
3. Statistinė duomenų analizė atlikta „Excel 2016“ skaičiuokle.
Rezultatai ir išvados:
1. Ixodes ricinus ganyklinių erkių platinamų šunų ligų diagnostikai reikšmingi kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai, imunofermentiniai tyrimai ir periferinio kraujo tepinėlio tyrimai mikroskopu. Nustatyta, kad babezioze sirgusiems šunims dažniausiai pasireiškė apatija (100 proc. atvejų), apetito sumažėjimas (88,2 proc. atvejų), galinių kojų silpnumas (55,9 proc. atvejų), gelta (20,6 proc. atvejų)..
2. Visi 34 gydyti šunys sirgo Ixodes ricinus ganyklinių erkių platinama liga – babezioze. Nustatyti ligai būdingi kraujo morfologinių rodiklių pokyčiai – mažakraujystė ir trombocitopenija (RBC rodiklio reikšmė – 4,37±0,18x1012/L, HCT rodiklio reikšmė – 27,82±1,23 proc., HGB rodiklio
reikšmė – 93,74±4,56g/L, PLT rodiklio reikšmė – 121,76±29,35109/L). 44,1 proc. pacientų liga
komplikavosi inkstų funkcijos nepakankamumu (CRE rodiklio reikšmė – 180,85±23,21µmol/L). Visais ligos atvejais aptikti Babesia spp. pirmuonys periferinio kraujo tepinėliuose.
3. Babeziozės gydymui naudotas selektyvus ir simptominis–patogenezinis gydymas.
4. Ixodes ricinus ganyklinių erkių platinamų šunų ligų profilaktikai naudotini insekticidiniai bei akaracidiniai purškalai, ,,spot–on‘‘ lašai, nuplaunami šampūnai, tabletės bei chemiškai
impregnuoti antkakliai. Geromis apsauginėmis savybėmis pasižymi imidokloprido ir permetrino derinys, imidokloprido ir flumetrino derinys.
Raktažodžiai: erkės, šunų babeziozė, diagnostika, gydymas, profilaktika.
SUMMARY
Diagnosis, treatment and prophylaxis of Ixodes ricinus tick-borne diseases in dogs
Šarūnas Kuliešius Master‘s Thesis
Reasearch was done in veterinary clinic X in South Lithuania at 2017-2018. Paper volume is 42 pages, 24 pictures, 2 tables, used 74 references.
The object of research: to analyze diagnosis, treatment and prophylaxis of Ixodes ricinus tick-borne diseases in dogs.
Research task:
1. Perform analysis of diagnosis of Ixodes ricinus tick-borne diseases in dogs. Present clinical signs of most frequent ilness – babesiosis.
2. Analyze usage of blood morphology and biochemistry parameters in diagnostics of babesiosis. 3. Analyze treatment of Ixodes ricinus tick-borne diseases in dogs.
4. Perform analysis of prophylaxis of Ixodes ricinus tick-borne diseases in dogs.
Research material and methodologies:
1. Dog‘s owners were asked to indicate their pet‘s breed, age, sex, what clinical signs they saw and when, did they prophylaxis against ectoparasites, did they saw sucked in thicks.
2. Blood morphology, biochemistry, immunoeassay and peripheral blood microscopy were made. 3. Statistical analysis made by using „Excel 2016: calculator.
Results and conclusions:
1. Blood morphology, biochemistry profiles, blood serology and peripheral blood microscopy are important tools in Ixodes ricinus tick-borne diseases diagnostics. Babesiosis infected dogs showed lethargy (100 percent of cases), loss of appetite (88,2 percent of cases), rear legs weakness (55,9 percent of cases), icterus (20,6 percent of cases).
2. Babesiosis was diagnosed in all 34 cases. Research showed characteristic changes – anemia and thrombocytopenia (RBC – 4,37±0,18x1012/L, HCT – 27,82±1,23%., HGB – 93,74±4,56g/L,
PLT – 121,76±29,35109/L). Babesiosis complicated by kidney failure in 44,1% pacients (CRE –
180,85±23,21µmol/L). Peripheral blood microscopy showed Babesia spp. in all cases.
3. Selective and symptomatic–pathogenesis treatment was applied in canine babesiosis patients. 4. Ixodes ricinus tick-borne diseases prophylaxis is accomplished by insecticidal and acaricidal
sprays, ,,spot–on‘‘, shampoos, tablets, collars. Imidacloprid and permethrin, imidacloprid and flumethrin combinations show good protective characteristics.
Key words: thicks, canine babesiosis, diagnostics, treatment, prophylaxis.
SANTRUMPOS
AST – aspartataminotransferazė ALT – alaninaminotransferazė BUN – kraujo šlapalo azotas
CRE – kreatininas WBC – leukocitai RBC – eritrocitai PLT – trombocitai GRA – granuliocitai LYM – limfocitai MON – monocitai HCT – hematokritas HGB – hemoglobinas
MCV – vidutinis eritrocitų tūris
MCH – vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite
MCHC – vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija EDTA – etilendiaminotetraacto rūgštis
TP – bendrieji baltymai T-BIL – bendrasis bilirubinas
PGR – polimerazės grandininė reakcija MPV – vidutinis trombocitų tūris ALP – šarminė fosfotazė
IFA – imunofermentinė analizė p.o. – per burną
i.m. – į raumenis s.c. – po oda
,,spot-on‘‘– skysta vaisto forma, skirta lašinimui ant gyvūno odos IGR – vabzdžių augimo reguliatorius
IDI – vabzdžių vystymosi inhibitorius IU – tarptautinis vienetas
ĮVADAS
Lietuvoje veterinarijos gydytojai vis dažniau susiduria su erkių pernešamomis ligomis ir jų sukeliamomis komplikacijomis šunims. Tinkamai pasirinkta ligų diagnostika bei gydymo metodai užtikrina greitą šuns būklės atsistatymą ir pasveikimą.
Aplinkos pokyčiai, įskaitant erkių buveines, šeimininkų rūšis, klimato svyravimus, gali padidinti erkių pernešamų ligų skaičių (1). Tinkamas klimatas bei Lietuvos geografinė zona yra puiki niša Ixodes ricinus rūšies ganyklinėms erkėms daugintis (2).
Kiekvieną pavasarį kyla klausimas, ar ateinančiais metais Europoje bus metai su Ixodes ricinus erkėmis. Patikima prognozė būtų labai svarbi bet kokiam gamtos mylėtojui bei šunų savininkams. Tai taip pat kelia klausimą, ar remiantis tokiu metiniu įvertinimu galima tiesiogiai nustatyti Ixodes ricinus platinamų ligų riziką, nepriklausomai nuo kitų veiksnių (3).
Skaičiuojamos keturios šio vektoriaus pernešamos ligos – babeziozė, kurią sukelia Babesia spp. pimuonys, šunų granuliocitinė anaplazmozė, kurią sukelia Anaplasma phagocytophilum bakterija, Laimo liga, kurią sukelia Borellia burgdorferi sensu lato bakterijų kompleksas bei šunų monocitinė erlichiozė, kurią sukelia Ehrlichia canis bakterija. Visos šios erkių pernešamos ligos pasižymi panašiais ir tuo pačiu ir skirtingais klinikiniais požymiais, dėl kurių gali tapti sunku parinkti tinkamą diagnostiką ir ligų gydymą.
Šiame darbe apžvelgtos Ixodes ricinus platinamos šunų ligos, diagnostikos metodai, gydymo schemos bei profilaktikos priemonės.
Darbo tikslas: išanalizuoti Ixodes ricinus ganyklinių erkių platinamų šunų ligų diagnostiką,
gydymo ypatumus ir profilaktikos priemones.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti Ixodes ricinus ganyklinių erkių platinamų šunų ligų diagnostikai naudojamų metodų analizę. Pateikti dažniausiai sutinkamos ligos, babeziozės, klinikinių požymių analizę.
2. Išanalizuoti kraujo morfologinių ir biocheminių rodiklių panaudojimą babeziozės diagnostikoje. 3. Išanalizuoti gydymo nuo šunų ligų, kurių sukėlėjus platina Ixodes ricinus ganyklinės erkės,
schemas.
4. Išanalizuoti ir pateikti Ixodes ricinus ganyklinių erkių platinamų šunų ligų profilaktikos priemones.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Ixodes ricinus platinamos šunų ligos Lietuvoje ir Europoje
Babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė bei Laimo liga – labiausiai paplitusios erkių pernešamos ligos Europoje ir visame pasaulyje. Per paskutinius dešimtmečius Šiaurės Europoje dėl padidėjusios temperatūros, klimato pokyčių ir žmogaus įtakos aplinkai, padidėjo Ixodes ricinus erkių pasiskirstymas bei gausa. Aukščiau paminėti veiksniai gali turėti įtakos užkrečiamoms ligoms bei padidintų rizikos vietų skaičiaus atsiradimui (4). Manoma, kad klimato kaita turės didžiausią įtaką I.ricinus erkių paplitimui ir ligų skaičiaus augimui, nes Šiaurės Europa po klimato kaitos taps puiki niša I.ricinus erkių pasiskirstymui (pav.1) (2).
Pav. 1. Dabartinis (nuotrauka viršuje) ir prognozuojamas (nuotrauka apačioje) I. ricinus potencialus
pasiskirstymas po klimato kaitos (2)
Apie šunų babeziozę, kurią platina I. ricinus erkės, pranešama daugelyje Europos šalių, įskaitant ir Baltijos šalis, kur I.ricinus erkės yra labiausiai ir daugiausiai paplitusi ganyklinių erkių rūšis (pav. 2) (5). 2018 metais buvo atliktas tyrimas su I. ricinus erkėmis. Surinkta 16 I. ricinus nimfų bei 354 suaugusios I. ricinus erkės iš 12 skirtingų Lietuvos vietų. Babeziozė buvo aptikta 9,5 proc. (35/370) visų tirtų I. ricinus erkių (5). 2006 metais atliktas tyrimas su 63 šunimis Vengrijoje. Nustatyta, jog babeziozės atvejai dažniausiai užregistruojami pavasarį ir rudenį, kada yra didžiausias erkių aktyvumas (6).
Pav. 2. Ixodes ricinus paplitimas 2018 m. birželį. Raudonai pažymėta spalva I. ricinus paplitimo
vietos (7)
2008 metais buvo atliktas tyrimas dėl anaplazmozės. Bendras Anaplasma phagocytophilum infekcijos lygis siekė 3 proc. (4/140) (3 erkės Kauno miesto apskrityje, 1 Zarasų rajone). Lietuvoje šios ligos paplitimas svyravo nuo 0 iki 9 proc. (4).
Taip pat 2008 metais buvo atliktas tyrimas dėl Borrelia burgdoferi sukeliamos Laimo ligos. Buvo surinkta 1679 I. ricinus erkės. Iš visų tirtų erkių 223 erkės (13,3 proc.) buvo užkrėstos B. burgdoferi. Didžiausias Laimo ligos paplitimas buvo nustatytas lapuočių ir mišriuose miškuose (19,4 proc.), mažiau pušų miškuose (8,6 proc.) bei mažiausias paplitimas pievose (2,5 proc.) (8).
Apie šunų monocitinę erlichiozę, kurią sukelia Ehrlichia canis, informacijos labai mažai. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje nebuvo atlikti jokie tyrimai dėl E. canis paplitimo Lietuvoje. Apie erlichiozę ir atliktus tyrimus rašo kitų Europos šalių mokslinių straipsnių autoriai. 2017 metais buvo atlikti tyrimai Pietų Italijoje. Tyrimo metu buvo ištirti 1335 medžioklei naudojami šunys, 7,6 proc. visų tirtų šunų buvo užsikrėtę E. canis (9). Tyrimai atlikti ir kaimyninėje Lenkijoje. 2014 metų tyrimų duomenimis, buvo atlikti tyrimai su 3094 šunimis iš kurių 8 buvo užsikrėtę E. canis (0,26 proc.) (10).
1.2 Babeziozės klinikiniai požymiai ir diagnostika
Sukėlėjas. Šunų babeziozę (arba piroplazmozę) sukelia Babesia ir Theileria genties
viduląsteliniai pirmuonys, kitaip dar pat vadinami piroplazmomis (11). Iš pradžių buvo žinomos ir aprašomos literatūroje dvi Babesia spp. (Babesia canis - didžioji babezija ir B. gibsoni - mažoji babezija), tačiau dabar aprašyta mažiausiai devynios genetiškai besiskiriančios šunų piroplazmos. Babesia canis yra labiausiai paplitusi tarp didžiųjų babezijų rūšis ir turi tris skirtingus porūšius – B. canis vogeli, B. canis canis, B. canis rossi (12). Inkubacinis ligos periodas nuo 10 iki 28 dienų (13).
Simptomai. Ligos sunkumas priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip Babesia spp. rūšis,
šuns amžius, jo imuninės sitemosaktyvumas ir kitų infekcinių, ir neinfekcinių ligų buvimas (11). Šunų babeziozė skirstoma į dvi formas – nekomplikuotą ir komplikuotą. Nekomplikuota babeziozės forma pasireiškia mažakraujyste, o komplikuota sukelia patologinius pokyčius daugelyje organų (14). Infekcija pasireiškia karščiavimu, letargija, anoreksija, trombocitopenija ir esant komplikuotai ligos formai gali baigtis gyvūno gaišimu (11). Manoma, jog yra veislės predispozija šiai ligai. Tyrimai atlikti Vengrijoje rodė, kad vokiečių aviganių ir Vengrijos aviganių veislių šunys yra labiau pažeidžiami B. canis pirmuonių, nei kitų veislių šunys. Vertinant lytį, patelės turi mažesnę riziką užsikrėsti B. rossi, lyginant su patinais. Šio polinkio priežastys nebuvo išaiškintos, tačiau teigiama, kad testosteronas sukelia ilgesnę ir intensyvesnę parazitemiją (15).
Diagnostika. Kraujo tepinėlio vertinimas mikroskopu gali būti taikomas atpažinti šiuos
pirmuonis ir klasifikuoti į dideles (pavyzdžiui Babesia canis) arba mažas (pavyzdžiui Babesia gibsoni) Babesia spp. rūšis (15). Be to, tyrimas mikroskopu vienintelė alternatyva veterinarams dirbantiems daugelyje besivystančių pasaulio šalių, kuriose babeziozė yra endeminė liga. Periferinio kraujo mėginių poėmiai (iš ausų ar galūnių nagų) gali padidinti didelių Babesia spp. rūšių aptikimo tikimybę (16).
Pav. 3. Šunų, sirgusių babezioze, periferinio kraujo tepinėliai. A – Didžiųjų Babesia spp. rūšies pora
eritrocite. B – Individualus Babesia gibsoni merozoitas eritrocite. C – Babesia conradae merozoitas eritrocite. Wright‘s dažai. 100x padidinimas (12)
Kraujo morfologiniai tyrimai, šuniui sergant babezioze, rodo mažakraujystę, trombocitopeniją ir leukoformulės profilio pakitimus, tokius kaip leukocitozė, leukopenija, neutrofilija, neutropenija ir eozinofilija. Dažniausiai pakinta biocheminis kraujo profilis: kinta AST, ALT, bilirubino, albuminų, elektrolitų bei rūgščių ir šarmų koncentracija kraujo serume/plazmoje (17). Atlikus morfologinį kraujo tyrimą pastebimi ir HCT pokyčiai (18). Pakinta babezioze sergančių šunų kepenų funkcija, vystosi jos nepakankamumas, dėl kurio padidėja tokių kraujo rodiklių, kaip ALP, ALT, AST ir T-BIL koncentracija kraujo serume/plazmoje (19) . Vieni autoriai teigia, kad kepenų funkcijos nepakankamumas visada turėtų būti siejamas su gelta (20). Komplikuotos babeziozės
atveju BUN ir CRE koncentacija serume gali proporcingai padidėti, tai rodytų sumažėjusią inkstų perfuziją, nes sumažėja kraujo spaudimas, sumažėja miokardo funkcija ir (arba) prasideda hipovolemija. Atlikti tyrimai parodė, kad padidėjęs kreatinino kiekis buvo susijęs su didesne gaišimo rizika, tačiau nebuvo aišku, ar CREA padidėjimas nebuvo susijęs su preinkstine azotemija (13). Taip pat atlikti tyrimai rodo, jog serumo CREA ir BUN tarpusavyje teigiamai koreliuoja – vienam rodikliui didėjant, kitas taip pat didėja (21).
Galimi ir molekuliniai tyrimų metodai, tokie kaip PGR, kurie leidžia nustatyti kelias babeziozę sukeliančias rūšis, kuriomis gali užsikrėsti šunys (15). PGR tyrimo metodas yra jautrus ir specifiškas ir yra tinkamas epidemiologiniams ir filogenetiniams tyrimams. PGR tyrimui naudojami ribosominiai RNR genai 18S, 5.8S, 28S ir vidinės transkribuotos tarpinės (ITS) sekos (16).
Serologinis antikūnių nustatymas imunofluorescencijos metodu (IFA) laikomas specifiškiausiu ieškant parazito sąlyčio su užkrėstu organizmu. Atliktų tyrimų su 27 šunimis duomenimis ELISA tyrimo metodo jautrumas siekė 100 procentų, o specifiškumas 86,4 proc. (22).
1.3 Anaplazmozės klinikiniai požymiai ir diagnostika
Sukėlėjas. Anaplasma phagocytophilum yra viduląstelinis patogenas, kuris priklauso
alfaproteobakterijoms. A. phagocytophilum, anksčiau žinomas kaip atrajotojų erlichiozės sukėlėjas Ehrlichia phagocytophilia, arklių erlichiozės sukėlėjas Ehrlichia equi ir žmonių granuliocitinę erlichiozę sukeliantis patogenas, buvo perklasifikuotas remiantis molekulinių genetinių tyrimų rezultatais (23). Anaplasma phagocytophilum yra erkių pernešama, gramneigiama, obligatinė viduląstelinė bakterija, priklausanti Anaplasmataceae šeimai. A. phagocytophilum daugiausia veikia neutrofilus, taip pat eozinofilus ir juose formuoja uždaros membranos morulę (24).
Simptomai. Infekcija, kurią sukelia Anaplasma phagocytophilum, dažniausiai yra
besimptomė ir pasireiškia nespecifiniais klinikiniais požymiais, tokiais kaip karščiavimas, letargija, anoreksija bei sąnarių skausmingumas. Laboratoniai kraujo tyrimai rodo trombocitopeniją, mažakraujystę ir pakilusią kepenų fermentų koncentraciją kraujo serume/plazmoje (ALT) (25) arba hipoalbuminemiją (26). Bakteremija trunka vidutiniškai 4-14 dienų, o karščiavimas yra dažniausias simptomas. Be viso to, A. phocytophilum gali keisti keletą pagrindinių neutrofilų funkcijų, tokių kaip fagocitozė ir judesiai, todėl šunų graunuliocitinė anaplazmozė susijusi su sutrikusiu imunitetu (27). Galimi lokalizuoti klinikiniai požymiai, ypač esant lėtinei ligos formai, kurie turi įtakos raumenų ir kaulų sistemai (vangumas), virškinamojo trakto veiklai (viduriavimas) arba CNS (traukuliai ar propriorecepcijos deficitas) (26). Kadangi I. ricinus gali platinti keletą patogenų vienu metu, galimas šunų užsikrėtimas keliais jų, taip komplikuojant ligos diagnostiką(28).
Diagnostika. Šunų granuliocitinė anaplazmozė gali būti įtariama endeminėse teritorijose
gyvenantiems šunims, kuriems pasireiškė ūmus karščiavimas ir trombocitopenija. Diagnostika dažniausiai remiasi morulės aptikimu kraujo tepinėlyje, kraujo morfologiniu ir biocheminiu tyrimu, serologiniu tyrimu arba molekuliniu tyrimu naudojant PGR (24). Taip pat gali būti naudojami
dot-ELISA testai (Snap3Dx, Snap4Dx). PGR yra labiau jautresnis ir specifiškesnis tyrimas nei kiti, jo pagalba identifikuojamos atskiros rūšys (29).
Morulės nustatomos atliekant kraujo tepinėlio citologinį tyrimą. Ūminės infekcijos metu neutrofilų su morulėmis skaičius siekia 7–32 procentus. Eksperimentiniu būdu užkrėstų šunų kraujo tepinėlyje morulė pasirodo 4 dieną po užsikrėtimo ir laikosi 4–8 dienas (28).
Pav. 4. Šuns neutrofilas, turintis A. phagocytophilum morulę. Wright‘s dažai x100 padidinimas su
imersija (28)
Įtariant šunų granuliocitinę anaplazmozę, atliekamas kraujo morfologinis tyrimas, atliekamas ir vertinami WBC, RBC, PLT. Anaplazmozės atveju pastebima trombocitopenija, mažakraujystė, leukopenija (29). Atliekant kraujo biocheminius tyrimus, nustatomi AST, ALT, bilirubino, TP, albuminų, CREA ir BUN rodikliai. Galimas TP, ALP, AST, bilirubino koncentracijos kraujo plazmoje/serume padidėjimas (30).
Tiesioginis A. phagocytophilum aptikimas naudojant PGR yra jautrus tyrimo metodas. Eksperimentiniai tyrimai parodė, jog A. phagocytophilum DNR gali būti nustatomas kraujyje praėjus 2 dienoms po užsikrėtimo. PGR taikinys A. phagocytophilum identifikavimui buvo 16S rRNR genas, naudojant priekinį 5’TCCTACGGGAGGCAGCAGT 3’ ir galinį
5’GGACTACCAGGGTATCTAATCCTGTT 3’ pradmenis (30).
Greitasis diagnostinis testas SNAP® 4Dx® Plus (IDEXX Laboratories, Inc., Westbrook, ME, USA) yra naudojamas nustatyti širdies kirminų ligai, erlichiozei, Laimo ligai bei anaplazmozei. Atlikti tyrimai su šiuo testu rodo >89 proc. antikūnių jautrumą prieš A. phagocytophilum, A. platys, B. burgdorferi, E. canis ir E. ewingii (31).
1.4 Laimo ligos klinikiniai požymiai ir diagnostika
Sukėlėjas. Laimo ligą, dar kitaip žinomą kaip boreliozę, sukelia gramneigiamos bakterijos,
spirochetos Borrelia burgdorferi sensu lato kompleksas. Europoje paplitusios patogeninės šio komplekso rūšys yra B. burgdorferi sensu stricto, B. afzelli, B. garinii, B. lusitaniae, B. valaisiana, B. bisettii, B. spielmanii ir B. bavariensis (33). Ši bakterija pirmiausia aptinkama užkrėstų šunų poodiniuose audiniuose ir sinovijų membranose. Taip pat gali būti randama ir kituose organuose, pavyzdžiui, šlapimo pūslėje ir širdyje (34). Infekcija pasižymi trumpu inkubaciniu periodu – nuo 16 iki 65 valandų (35).
Simptomai. Dažniausiai sutinkamas Laimo ligos simptomas šunims – migruojantis artritas,
tačiau struktūrinių pokyčių rentgenogramose neaptinkama. Kiti, bet kiek rečiau pasitaikantys simptomai yra miokarditas, glomerulonefritas, neuritas ir inkstų pažeidimai (36). Daugumai šunų artritas pirmiausiai išsivysto arčiausiai erkės įkandimo vietos esančiame sąnaryje, kas įrodo faktą, jog B. burgdorferi kūne plinta ne per kraujotakos sistemą (35). Įvairūs tyrimai, atlikti su šunimis, rodo ryšį tarp inkstų ligų ir B. burgdoferi sukeltos infekcijos (36). Terminas ,,Laimo nefritas‘‘ gali būti naudojamas šunims, sergantiems borelioze, kuriems būdingi inkstų pažeidimai ir klinikiniai požymiai (37). Be aukščiau paminėtų simptomų būdingas vangumas, mieguistumas, anoreksija bei limfadenopatija (38). Įdomu tai, kad Berno zenenhundo veislių šunys Europoje yra dažniau seroteigiami dėl B. burgdorferi sensu lato palyginti su kitų veislių šunimis. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog 58 proc. iš 160 ištirtų sveikų Berno zenenhundų buvo seroteigiami dėl B. burgdorferi sensu lato, palyginti su 15 proc. seroteigiamų kitų veislių ilgaplaukių šunų, gyvenančių tame pačiame regione (39)
Diagnostika. Morfologinis kraujo tyrimas gali rodyti vidutinio sunkumo trombocitopeniją,
nuo lengvo iki vidutinio lygio mažakraujystę bei leukocitozę, tačiau leukocitų kiekis gali būti normos ribose. Šunų, sergančių poliartritu, kraujo biocheminiai rodikliai gali pakisti minimaliai, o esant nefritui – aptinkama azotemija, hipoalbinemija, metabolinė acidozė ir elektrolitų disbalansas (40). Kadangi yra ryšys tarp Borellia spp. sukeltos infekcijos ir inkstų funkcijos sutrikimų, rekomenduojama ištirti šunis dėl proteinurijos (35).
Laimo ligos sukėlėjas neaptinkamas kraujo tepinėlyje, jis aptinkamas tokiuose kūno skysčiuose kaip šlapimas, sinovija ar cerebrospinalinis skystis. Sukėlėjas randamas jungiamajame audinyje, fascijose, sąnario kapsulėje, odoje (šalia erkės įkandimo vietos), limfiniuose mazguose, raumenyse (širdies miokarde) (35).
Šiuo metu vienas plačiausiai naudojamų Laimo ligos serologinių diagnostinių tyrimų yra C6 ELISA, kuris pagrįstas antikūnių aptikimu prieš dalį VisE lipoproteino. C6 ELISA privalumas yra tai, kad jis nustato IgG antikūnius nuo 3 iki 5 savaitės po infekcijos atsiradimo, o tai laikas, kuomet pasirodo pirmieji būdingi klinikiniai požymiai (40).
Laimo ligos diagnostikai gali būti naudojamas greitasis SNAP® 4Dx® Plus (IDEXX Laboratories, Inc., Westbrook, ME, USA) testas. Remiantis gamintojo nurodymais, ligos nustatymui
naudojamas C6 peptidas specifiniams B. burgdorferi antikūniams tirti (41). Taip pat gali būti atliekama PGR. Mėginiui paimama biopsija iš odos vietų (2 mm), kur buvo įsisiurbusi erkė (34).
Pav. 6. Borrealia burgdorferi pelės, kuriai nustatytas sunkios formos imunodeficitas, metatarsalinės
sausgyslės apvalkale (40)
1.5 Erlichiozės klinikiniai požymiai ir diagnostika
Sukėlėjas. Šunų monocitinę erlichiozę sukelia viduląstelinė Ehrlichia canis bakterija (42). Tai
pleomorfinė, gramneigiama riketsija, priklausanti Anaplasmataceae šeimai (43). Ūmi ligos fazė prasideda po inkubacinio 8-20 dienų periodo ir trunka 2–4 savaites, kurių metu bakterijos dauginasi mononuklearinėse šuns kraujo ląstelėse ir plinta organizme (42).
Simptomai. Šunų monocitinė erlichiozė yra sisteminė liga, pasireiškianti ūmine, subklinikine
ar lėtine forma. E. canis gali užsikrėsti visų veislių šunys, bet vokiečių aviganių veislės šunys yra labiau jautrūs, dažniau sergantys sunkesne ligos forma, pasižymintys didesniu sergamumu ir mirtingumu palyginus su kitų veislių šunimis (44). Jei liga prasideda ūmiai, būna karščiavimas, vangumas, mieguistumas, anoreksija, limfadenomegalija, splenomegalija ir hemoragijos (45). Jei ligos eiga lėtinė, aptinkama pancitopenija, kuri susijusi su hipoplazine kaulų čiulpų disfunkcija, dėl kurios šunys gaišta (42).
Diagnostika. Tipiškas E. canis morulės aptikimas monocituose patvirtina šunų monocitinės
erlichiozės diagnozę. Morulė yra membrana, apribota vakuolėmis, kuriose dažniausiai yra tankiai išsidėsčiusios bakterijos. Deja, aptikti morulę kraujo tepinėlyje yra sunku ir užima daug laiko – morulės aptikimo tikimybė siekia vos 4 proc. visų klinikinių atvejų (44).
Pav. 7. Šuns, užsikrėsusio E. canis, periferinio kraujo tepinėlis. Rodyklėmis pažymėtos E. canis
morulės monocituose (44)
Morfologinis kraujo tyrimas yra viena iš sudedamųjų diagnostikos dalių. Esant ūmiai ligos eigai, vidutinio sunkumo ir sunki trombocitopenija yra skiriamasis ligos bruožas. MPV kyla 6 dieną po infekcijos. Trombocitopenija, kai ligos eiga ūminė, yra taip pat susijusi su lengva mažakraujyste, leukopenija (44). Atlikus biocheminius kraujo tyrimus, galima aptikti padidėjusius bilirubino, ALT, AST, ALP, BUN, CREA, globulinų rodiklius, bei sumažėjusį albuminų skaičių (46).
IFA ir fermentinis imunosorbento tyrimas naudojami E.canis antikūnių aptikimui. Be šių serologinių testų, galimas ir SNAP® 4Dx® Plus (IDEXX Laboratories, Inc., Westbrook, ME, USA)
greitasis testas, kuriame naudojami sintetiniai peptidai, gauti iš E. canis baltymų. PGR tyrimas laikomas jautresniu tyrimu siekiant aptikti E.canis šuns organizme (47).
1.6 Gydymas nuo Ixodes ricinus platinamų ligų
Gydymas nuo babeziozės. Gydymas susideda iš trijų komponentų – gydymas pašalinant
parazitą, kraujo perpylimas gydant nuo sunkios mažakraujystės ir simptominis–patogenezinis gydymas nuo ligų komplikacijų ir medžiagų apykaitos sutrikimų. B. canis, B. rossi ir B. vogeli sėkmingai eliminuoja diminazeno aceturatas (3,5mg/kg s.c. arba i.m.) arba imidokarbo dipropionatas (7,5 mg/kg vienkartinė dozė arba 7 mg/kg dozė 2 kartus kas 14 dienų i.m.) (13). Didžiųjų Babesia spp. rūšių invazijos medikamentinis gydymas imidokarbo dipropionatu dažniausiai yra sėkmingas, tačiau gydymas nuo babeziozės, sukeltos mažųjų Babesia spp. rūšių, tais pačiais vaistais yra mažiau efektyvus. Šunims, užsikrėtusiems mažosiomis Babesia spp. rūšimis, gydymui rekomendojama alternatyvus antimaliarinio atovakano ir makrolido azitrominico derinys (48). Atovakano (13,3 mg/kg 3 kartus per dieną p.o. 10 dienų iš eilės) ir azitromicino derinys (10 mg/kg, 1 kartą dienoje, p.o., 10 dienų iš eilės) buvo pirmoji aprašyta kombinacija, kuri eleminavo ar sumažino parazitų skaičių žemiau jų aptikimo ribos ir nesukėlė jokių šalutinių reakcijų (13). Trijų vaistų kombinacija, pavyzdžiui, klindamicinio, imidokarbo dipropionato ir diminazeno aceturato, veikė gydant nuo B. Gibsoni sukeltos invazijos panašiai į atovakano ir azitromicino derinį (49).
Gydymas nuo anaplazmozės. Pagrindinis gydymui nuo anaplazmozės naudojamas vaistas
yra doksiciklinas (5mg/kg p.o. kas 12 valandų). Rekomenduojamas vidutinis gydymo kursas - 20 dienų. Esant kepenų fermentų pakilimui virš normos, antibiotiką galima pakeisti į amoksiciliną su klavulano rūgštimi ar chloramfenikolį (30).
Gydymas nuo erlichiozės. Doksiciklinas yra vienas iš pasirinkimų gydant šunis nuo
monocitinės erlichiozės. Rekomenduojam dozė šunims 5–10 mg/kg p.o. vidutiniškai 28 dienas. Gali būti duodamas vieną arba du kartus per dieną (12–24 val. intervalu). Atlikti tyrimai su erlichioze sirgusiais šunimis rodo, jog po 28 dienų infekcijos sukėlėjai nebeaptinkami daugeliu atvejų (50).
Esant subklinikinei ligos eigai, gydymas gali būti ilgesnis. Atlikų tyrimų duomeninis, E. canis infekcija, gali išlikti ir po 28 dienų. Tik esant antrinės imuninės kilmės komplikacijoms, galima naudoti gliukokortikoidus (51).
Gydymas nuo Laimo ligos. Terapija pagrįsta infekcijos gydymu bei skausmo kontrole.
Daugelis į vidų duodamų antibiotikų yra veiksmingi gydant nuo Laimo ligos. Gydant beta-laktaminiais antibiotikais ir tetraciklinais klinikiniai Laimos ligos simptomai šunims švelnėja. Dėl ilgo Borrelia spp. išgyvenamumo, rekomenduojamas ilgas antibiotikų kursas (4 savaitės) (39). Šunys, sergantys poliartitu, paprastai teigiamai reaguoja į doksiciklino vartojimą per 24–48 valandas. Jei gydymas doksicilinu neduoda norimų rezultatų, reikėtų apsvarstyti kitas diferencines diagnozes. Šunims, netoleruojantiems doksiciklino, jis gali būti keičiamas į amoksicikliną. Doksiciklinas taip pat naudojamas, jei yra ,,Laimo nefritas‘‘, tačiau būklės pagerėjimas naudojant tik antimikrobinę terapiją yra nepakankamas, reikalinga papildoma pagalbinė terapija (40).
1.7 Ixodes ricinus platinamų ligų profilaktikos priemonės
Erkių pernešamų ligų kontrolė vykdoma taikant apsaugos nuo ektoparazitų priemones, vadovaujantis teiginiu – ‘‘prevencija yra geriau nei gydymas‘‘(52). Infekcinių ligų profilaktika yra efektyvi, jei pavyksta išvengti erkės įsisiurbimo arba erkė yra pašalinama tuoj pat po įsisiurbimo. Labai svarbu, jog šunų savininkai suprastų ir žinotų erkių biologiją, ekologiją ir jų platinamus ligų sekėlėjus. Šunų savininkų supratimas apie erkes ir jų platinamas ligas, ankstyvas įsisiurbusio parazito pašalinimas gali padėti sumažinti I. ricinus ganyklinių erkių platinamų ligų užsikrėtimo riziką (53).
Pastaraisiais metais padaugėjo priemonių prieš ektoparazitus gyvūnams augintiniams. Milteliai nuo blusų ektoparazitų kontrolei tapo praeitimi. Šunų savininkai turi galimybę įsigyti insekticidinių bei akaracidinių purškalų, ,,spot–on‘‘ lašų, nuplaunamų šampūnų, tablečių bei chemiškai impregnuotų antkaklių. Tokiuose produktuose yra ne tik blusas ir erkes naikinačių medžiagų, bet ir vabzdžių augimo reguliatorių (IGR), vabzdžių vystymosi inhibitorių (IDI). Kai kurios medžiagos turi atbaidandžių ektoparazitus savybių, pvz., permetrino, kuris neleidžia nariuotakojams įsisiurbti į gyvūną (54). Renkantis produktą, turėtų būti atsižvelgiama į individualias gyvūno gyvenimo sąlygas, gyvūno ir jo savininko aktyvumą, pavyzdžiui keliones su gyvūnais į endemines ar egzotines šalis. Reikalingas ypatingas dėmesys naujam pacientui, taip pat tais atvejais, kai nežinoma gyvūno kilmė ir anamnezė. Taip pat reikalingas dėmesys ir patarimai gyvūnų savininkams, siekiant reguliarios priemonių nuo ektoparazitų panaudos (52). Šunims, keliaujantiems į endemines teritorijas, išimtinai siūloma naudoti medikamentus. Pvz., ivermektiną naudoti prieš 3 ir 4 stadijos Dirofilliaria immitis lervas, imidokarbo diproprionato injekcijas siekiant išvengti Babesia canis invazijos ir mažomis terapinėmis dozėmis doksicikliną, siekiant užkirsti kelią Ehrlichia canis infekcijai (55).
Imidokloprido 10 proc. ir permetrino 50 proc. derinys, ,,spot–on‘‘ lašai (Advantix®) veikia
skirtingų erkių rūšių erkes. Atlikti tyrimai su 111 jaunų šunų įrodė, jog imidokloprido ir permetrino derinys yra pakankama apsaugos priemonė prieš nariuotakojus ir apsaugo šunis nuo erkių pernešamų ligų (56). Tyrimą atlikę mokslininkai lygino imadokloprido ir permetrino derinį su afoksolaneru (kramtomosios tabletės NexGard™) ir fluralaneru (kramtomosios tabletės Bravecto™). Šunys, su kuriais buvo atliekami tyrimai, buvo užkrėsti Rhipicephalus sanguineus erkėmis. Lyginant tris šunų grupes nustatyta 39,6 proc. afoksolanero, 69,8 proc. fluralanero ir 100 proc. imidokloprido ir permetrino derinio apsauga prieš erkes (57).
Fipronilio 6,1 proc. ir permetrino 54,5 proc. derinys, ,,spot–on’’ lašai (Effitix®) – pasižymi
greitu poveikiu prieš Rhipicephalus sanguineus erkes ir Ctenocephalides felis blusas, poveikis išlieka vieną mėnesį po vienkartinės vaisto panaudos. Lyginant šį derinį su afoksolaneru, pastarasis yra efektyvus prieš minėtus parazitus, bet jo poveikio pasireiškia lėčiau. Tyrimas buvo atliekamas 50 šunų, užkrėstų suaugusiomis Rhipicephalus sanguineus erkėmis ir 100 šunų, užkrėstų Ctenocephalides felis blusomis. Po užsikrėtimo gyvų erkių ir blusų kiekis pas gydytus šunis palyginus su negydytais šunimis, statistiškai reikšmingai sumažėjo, o veiksmingumas buvo matomas jau 30 min po vaisto panaudos (58).
Atliktų tyrimų duomenimis imidokloprido 10 proc. ir flumetrino 4,5 proc. derinio (antkaklis Seresto®) efektyvumas 12 valandų ir 6 dienos po užsikrėtimo siekė 94–100 proc. Atbaidantis ir
žudantis poveikis buvo pastebėtas jau 6 valandos po užsikrėtimo lyginant su fluralaneru (kramtomosios tabletės Bravecto™), kurio efektyvumas praėjus 6 valandoms po užsikrėtimo buvo 4–69 proc., o 12 valandų po užsikrėtimo – 8–100 proc. (58,59). Lyginant imidokloprido ir flumetrino derinį su afoksolaneru (kramtomosios tabletės NexGard™), imidokloprido ir flumetrino derinioefektyvumas praėjus 6 valandoms po užsikrėtimo siekė 95–100 proc., o afoksolanero efektyvumas – 38–48 proc. Praėjus 12 valandų po užsikrėtimo imidokloprido ir flumetrino derinio efektyvumas siekė 97–100 proc., o afoksolanero – 27–59 proc. (58–60).
Apsaugai prieš erkes galima naudoti ir eterinius aliejus. Atlikti tyrimai rodo, jog ciberžolių aliejus gali būti naudingas komponentas papildantis kitas erkes atbaidančias priemones. Šunims, su kuriais buvo atliekamas tyrimas, erkės buvo įsisiurbę į galines ar priekines kojas, ar pilvą. Vienos grupės šunys buvo apipurkšti ciberžolių aliejumi, o kitos grupės šunys – apelsinų aliejaus suspensija. Po ciberžolių aliejaus aplikacijos, šunų su likusiomis įsisiurbusiomis erkėmis kojose ar pilvo srityse sumažėjo iki 15 proc. Antroje grupėje, po apelsinų aliejaus suspensijos aplikacijos, šunų, su likusiomis įsisiurbusiomis erkėmis, buvo 85 proc. (61).
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
Tiriamajam darbui medžiaga buvo renkama veterinarijos klinikoje X 2017–2018 metais Pietų Lietuvoje. Tyrimas buvo atliekamas su 34šunimis, sergančiais babezioze.
Atliekant tyrimą, iš įtariamų babezioze sergančių šunų savininkų paprašyta nurodyti augintinio veislę, amžių, lytį, pastebėtus klinikinius požymius ir kada jie pasireiškė, ar naudojo apsaugines priemones nuo ektoparazitų, ar matė įsisiurbusių erkių. Šunims buvo atliekami klinikiniai tyrimai, kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai, naudoti greitieji diagnostiniai testai
SNAP® 4Dx® Plus (IDEXX Laboratories, Inc., Westbrook, ME, USA), taip pat buvo atliekamas
periferinio kraujo tepinėlio tyrimas mikroskopu.
Kraujas morfologiniams ir biocheminiams tyrimams buvo imamas iš v. cephalica laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų. Iš kraujo ėmimo vietos pašalinami plaukai, dūrio vieta nuvaloma antiseptiniu tirpalu. Kitais atvejais kraują galima imti iš v. safena ir v. jugularis.
Kraujo morfologiniai tyrimai buvo atliekami Mythic 18VET (ORPHEE, Šveicarija) analizatoriumi. Juo buvo vertinami šie rodikliai: WBC (109/L), LYM (109/L), MON (109/L), GRA
(109/L), RBC (1012/L), HGB (g/L), HCT (%), MCV (fL), MCH (pg), MCHC (g/L), PLT (109/L).
Kraujo biocheminiai tyrimai buvo atliekami Spothem EZ4430 (ARKRAY, Japonija), analizatoriumi, kuriuo nustatytos CREA (µmol/L), BUN (mmol/L) ir ALT (IU/L) koncentracijos kraujo serume/plazmoje.
Tyrimui mikroskopu kraujas buvo imamas iš ausies arba kojos nago gyvuonies kapiliarų. Kraujo ėmimo vieta pirmiausia nuvaloma antiseptiniu tirpalu, nago gyvuonis įkerpamas, o ausies kaušelio galiuko kapiliarai perdrėskiami adata. Periferinio kraujo lašas pernešamas ant švaraus sauso objektinio stiklelio krašto. Stiklelis fiksuojamas viena ranka, o kita ranka, laikant 30–45° kampu antru stikleliu priglaudžiama prie paimto kraujo lašo, leidžiama jam pasiskleisti per visą plotį ir vienoda jėga braukiama išligai pirmojo objektinio stiklelio. Paruoštas tepinėlis išdžiovinamas ore. Dažymui naudoti Diff-Quik® Romanovskio tipo dažai. Paruoštas tepinėlis buvo merkiamas 1 s į metanolį fiksavimui. Ištraukus jis nusausinamas, tuomet 6–10 kartų po 1 s merkiamas į eozino tirpalą ir vėl nusausinamas. Toliau sekė 6–10 kartų po 1 s merkimas į metileno mėlio tirpalą ir po to objektinis stiklelis buvo nuplaunamas išgrynintu vandeniu bei nusausinamas. Tepinėliai tirti DM–130 (Shinova, Kinija) optiniu mikroskopu, naudojant 100x padidinimą.
Tyrimo metu naudoti SNAP® 4Dx® Plus (IDEXX Laboratories, Inc., Westbrook, ME, USA) greitieji testai, skirti nustatyti širdies kirminų ligai, erlichiozei, Laimo ligai bei anaplazmozei. Tyrimui tinkamas kraujas su antikoaguliantu (pvz. EDTA ar heparinu), kraujo serumas arba plazma. Šio tyrimo metu buvo naudojamas kraujas su antikoaguliantu, kurio 3 lašai sumaišomi su 4 lašais skiediklio. Turinys supilamas į greitojo testo darbinę ertmę, po 8 minučių informaciniame lauke matomi rezultatai.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis „Microsoft Office Excel 2016“ programa. Ja apskaičiuoti kraujo morfologinių ir biocheminių rodiklių vidurkiai, jų pasikliautiniai 95 proc. intervalai. Apskaičiuoti kraujo rodiklių tarpusavio koreliacijos koeficientai.
1 lentelė. Koreliacijos koeficientų reikšmių skalė (63)
Labai stiprus ryšys
Stiprus ryšys Vidutinio stiprumo ryšys
Silpnas ryšys Labai silpnas ryšys
Nėra ryšio
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 Skirtingos veislės ir lyties šunų sergamumas babezioze bei ligos sezoniškumas
2017–2018 veterinarijos klinikoje X buvo atliekamas tyrimas su 34 babezioze sergančiais šunimis. Babezioze sirgo 3,2 daugiau patinų (26 pacientai iš 34) nei patelių (8 pacientai iš 34). Pritaikius Pearson‘o chi kvadrato kriterijų, nustatyta, kad atvejų pasiskirstymas pagal lytį buvo reikšmingas (χ2=19,06, p<0,01).
Pav. 8. Skirtingos lyties šunų sergamumas babezioze
Dažniausiai šunys babezioze sirgo rudenį (19 atvejų iš 34), rečiau – vasarą (11 atvejų iš 34), o rečiausiai – pavasarį ir žiemą (po 2 iš 34).
Pav. 9. Šunų babeziozės sezoniškumas
Dažniausiai babezioze sirgo mišrūnai (12 atvejų iš 34), rečiau – vokiečių aviganių ir Pekino veislės šunys (po 5 atvejus iš 34), haskių veislės šunys (2 atvejai iš 34), o rečiausiai – taksų, šarpėjų, čihuahua, kokerspanielių, toiterjerų, prancūzų buldogų, biglių, Jorkšyro terjerų, Labradoro retriverių ir dobermanų veislių šunys (po 1 atvejį iš 34).
Tiriamų šunų savininkų buvo klausiama ar pastebėti tokie simptomai kaip apatija, apetito sumažėjimas, vėmimas, karščiavimas, pakitusi šlapimo spalva, gelta, galinių kojų silpnumas ir jei pastebėti tai kada, ar buvo naudotos apsaugos priemonės nuo ektoparazitų, ar aptiko įsisiurbusių erkių. Surinkus anamnezės duomenis ir atlikus klinikinį gyvūno tyrimą buvo gauti 10 paveiksle matomi rezultatai.
Pav. 10. Babezioze sirgusių šunų klinikiniai požymiai
Visiems 34 babezioze sirgusiems šunims pasireiškė apatija, didžiajai daliai pacientų sumažėjo apetitas (30 atvejų iš 34). Rečiau pasireiškė galinių kojų silpnumas (19 atvejų iš 34), karščiavimas (15 atvejų iš 34), pakitusi šlapimo spalva (11 atvejų iš 34), vėmimas (8 atveji iš 34), o rečiausiai – gelta (7 atvejai iš 34).
3.3 Kraujo morfologinių rodiklių analizė
Visiems 34 gydytiems šunims buvo atliktas kraujo morfologinis tyrimas automatiniu analizatoriumi. 11 paveiksle matoma kokia dalis rodiklių atitiko referencines normas, jų nesiekė arba jas viršijo.
Pav. 11. Babezioze sirgusių šunų kraujo morfologiniai rodikliai
Pav. 12. Vidutinis leukocitų kiekis babezioze sirgusių šunų kraujyje ir šio rodiklio pasikliautinis
intervalas 95 proc.
Babezioze sirgusių šunų leukocitų kiekis kraujyje (leukocitų kiekio kraujyje fiziologinė norma 6,0-17,0x109/L, (62)) penktadaliu atvejų nesiekė normos, daugiau kaip pusė atvejų atitiko
normos ribas ir beveik ketvirtis atvejų viršijo normos ribas (11 pav.). Vidutinė WBC rodiklio reikšmė siekė 16,54±3,73x109/L (12 pav.). Babezioze sirgusių šunų WBC rodiklio pasikliautinis
Pav. 13. Vidutinis limfocitų kiekis babezioze sirgusių šunų kraujyje ir šio rodiklio pasikliautinis
intervalas 95 proc.
Babezioze sirgusių šunų limfocitų kiekis kraujyje (limfocitų kiekio kraujyje fiziologinė norma 1,0-4,8x109/L, (62)) 4 atvejais iš 10 nesiekė normos, daugiau kaip pusė atvejų atitiko normos ribas
(11 pav.). Vidutinė LYM rodiklio reikšmė siekė 1,96±0,43x109/L (13 pav.). Babezioze sirgusių šunų
LYM rodiklio pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 1,10x109/L iki 2,83x109/L (13 pav.).
Pav. 14. Vidutinis monocitų kiekis babezioze sirgusių šunų kraujyje ir šio rodiklio pasikliautinis
intervalas 95 proc.
Babezioze sirgusių šunų monocitų kiekis kraujyje (monocitų kiekio kraujyje fiziologinė norma 0,20-1,4x109/L, (62)) 4 atvejais iš 5 atitiko normos ribas ir penktadaliu atvejų viršijo normos
ribas (11 pav.). Vidutinė monocitų rodiklio reikšmė siekė 0,94±0,20x109/L (14 pav.). Babezioze
sirgusių šunų monocitų rodiklio pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 0,54x109/L iki
Pav. 15. Vidutinis granuliocitų kiekis babezioze sirgusių šunų kraujyje ir šio rodiklio pasikliautinis
intervalas 95 proc.
Babezioze sirgusių šunų GRA kiekis kraujyje (granuliocitų kiekio kraujyje fiziologinė norma 3,0-11,55x109/L, (62)) 7 atvejais iš 10 atitiko normos ribas ir 3 atvejais iš 10 viršijo normos ribas
(11 pav.). Vidutinė GRA rodiklio reikšmė siekė 13,73±3,14x109/L (15 pav.). Babezioze sirgusių
šunų GRA rodiklio pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 7,33x109/L iki 20,12x109/L (15 pav.).
Pav. 16. Vidutinis eritrocitų kiekis babezioze sirgusių šunų kraujyje ir šio rodiklio pasikliautinis
intervalas 95 proc.
Babezioze sirgusių šunų eritrocitų kiekis kraujyje (eritrocitų kiekio kraujyje fiziologinė norma 5,5–8,5x1012/L, (62)) 5 atvejais iš 6 nesiekė normos, o 1 iš 6 atvejų atitiko normos ribas (11 pav.).
Vidutinė eritrocitų rodiklio reikšmė siekė 4,37±0,18x1012/L (16 pav.). Babezioze sirgusių šunų
Pav. 17. Vidutinis hemoglobino kiekis babezioze sirgusių šunų kraujyje ir šio rodiklio pasikliautinis
intervalas 95 proc.
Babezioze sirgusių šunų hemoglobino kiekis kraujyje (hemoglobino rodiklio kraujyje fiziologinė norma 135–205g/L, (62)) visais atvejais nesiekė normos (11 pav.). Vidutinė hemoglobino rodiklio reikšmė siekė 93,74±4,56g/L (17 pav.). Babezioze sirgusių šunų hemoglobino rodiklio pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 84,45g/L iki 103,03g/L (17 pav.).
Pav. 18. Vidutinis hematokrito rodiklis babezioze sirgusių šunų kraujyje ir šio rodiklio
pasikliautinis intervalas 95 proc.
Babezioze sirgusių šunų hematokrito rodiklis kraujyje (hematokrito rodiklio kraujyje fiziologinė norma 39–60 proc., (62)) visais atvejais nesiekė normos (11 pav.). Vidutinė hematokrito rodiklio reikšmė siekė 27,82±1,23 proc. (18 pav.). Babezioze sirgusių šunų hematokrito rodiklio pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 25,31 iki 30,32 proc. (18 pav.).
Pav. 19. Vidutinis trombocitų kiekis babezioze sirgusių šunų kraujyje ir šio rodiklio pasikliautinis
intervalas 95 proc.
Babezioze sirgusių šunų trombocitų kiekis kraujyje (trombocitų kiekio kraujyje fiziologinė norma 165–550x109/L, (62)) 3 iš 4 atvejų nesiekė normos, o penktadaliu atvejų atitiko normos ribas
(11 pav.). Vidutinė trombocitų kiekio reikšmė siekė 121,76±29,35x109/L (19 pav.). Babezioze
sirgusių šunų trombocitų kiekio pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 62,06x109/L iki
181,47x109/L (19 pav.).
3.4 Kraujo biocheminių rodiklių analizė
Pav. 21. Vidutinis kreatinino kiekis babezioze sirgusių šunų kraujyje ir šio rodiklio pasikliautinis
intervalas 95 proc.
Babezioze sirgusių šunų kreatinino rodiklis kraujyje (kreatinino rodiklio kraujyje fiziologinė norma 30–140µmol/L, (62)) daugiau kaip puse atvejų atitiko normos ribas ir beveik puse atvejų viršijo normos ribas (20 pav.). Vidutinė kreatinino rodiklio reikšmė siekė 180,85±23,21µmol/L (21 pav.). Babezioze sirgusių šunų kreatinino rodiklio pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 133,63µmol/L iki 228,08µmol/L (21 pav.).
Pav. 22. Vidutinis BUN rodiklis babezioze sirgusių šunų kraujyje ir šio rodiklio pasikliautinis
intervalas 95 proc.
Babezioze sirgusių šunų BUN rodiklis kraujyje (BUN rodiklio kraujyje fiziologinė norma 3,0-10,2mmol/L, (62)) 3 iš 4 atvejais atitiko normos ribas ir penktadaliu atvejų viršijo normos ribas (20 pav.). Vidutinė BUN rodiklio reikšmė siekė 8,42±1,12mmol/L (22 pav.). Babezioze sirgusių šunų BUN rodiklio pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 6,14mmol/L iki 10,70mmol/L (22 pav.).
Pav. 23. Vidutinis ALT rodiklis babezioze sirgusių šunų kraujyje ir šio rodiklio pasikliautinis
intervalas 95 proc.
Babezioze sergančių šunų ALT rodiklis kraujyje (ALT rodiklio kraujyje fiziologinė norma 5,0–95,0IU/L, (62)) daugiau kaip trečdaliu atvejų atitiko normos ribas ir daugiau kaip 6 iš 10 atvejų viršijo normos ribas (7 atvejai iš 11 tirtų šunų, 20 pav.). Visi šunys, kurių ALT rodiklis viršijo normas, sirgo gelta. Vidutinė ALT rodiklio reikšmė siekė 164,27±30,62IU/L (23 pav.). Babezioze sirgusių šunų ALT rodiklio pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 96,04IU/L iki 232,51IU/L (23 pav.).
3.5 Imunofermentinė analizė
8 iš 34 tyrime dalyvavusių šunų buvo atlikta imunofermentinė kraujo analizė SNAP® 4Dx® Plus testu. Pacientai buvo tiriami dėl galimos A. phagocytophilum, A. platys, B. burgdorferi, E. canis ar E. ewingii infekcijos. Visi 8 (100proc. atvejų) mėginiai buvo neigiami erlichiozės, Laimo ligos ir anaplazmozės atžvilgiu.
3.6 Kraujo rodiklių tarpusavio koreliacijos
2 lentelė. Kraujo rodiklių tarpusavio koreliacija
WBC LYM MON GRA RBC HGB HCT PLT CRE BUN
WBC +0,80 +0,77 +0,97 -0,79 -0,08 +0,06 +0,29 +0,36 +0,28 RBC +0,94 +0,93 +0,13 -0,58 -0,48 HGB +0,95 +0,05 -0,52 -0,45 HCT +0,12 -0,54 -0,44 PLT -0,04 +0,03 CRE +0,71 BUN
3.7 Gydymui naudoti preparatai
Pav. 24. Gydymui nuo šunų babeziozės naudoti preparatai
Veterinarijos klinikoje X surinkus gyvūnų anamnezę, atlikus klinikinę apžiūrą ir diagnostinius tyrimus 34 šunims buvo paskirtas gydymas nuo babeziozės ir ligą lydinčių komplikacijų. Visiems 34 (100 proc. atvejų) babezioze sirgusiems šunims taikytas gydymas antiparazitiniu vaistu imidokarbo dipropionatu, gliukokortikoidu deksametazonu ir antioksidantu - vitaminu C (22 pav.). Kraujodarą skatinantys preparatai (B grupės vitaminai, geležis, varis, vitaminas C, Hemovet®) buvo skirti 26 iš 34 pacientų (76,5 proc. atvejų). 14 iš 34 babezioze sirgusių šunų (41,2 proc. atvejų) buvo paskirti inkstų funkciją gerinantys preparatai (laktozė, kalcio karbonatas, chitosanas, Ipaktine®). 13 iš 34 gydytų šunų (38,2 proc. atvejų) buvo paskirtas antibiotikas doksiciklinas , kuris didelėmis dozėmis veikia pirmuonis. Visiems antibiotikus gavusiems šunims (13 iš 34 arba 38,2 proc. atvejų) buvo skirti ir probiotikai virškinamojo trakto mikroflorai atstatyti (Fermactiv®). Infuziniai tirpalai (0,9 proc. NaCl tirplas) buvo skirti 10 iš 34 gydytų šunų (29,4 proc. atvejų). 7 iš 34 (76,5 proc. atvejų) pacientų skirti kepenų veiklą gerinantys preparatai (fosfatidilocholinas, ornitinas, Hepatiale Forte®).
4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus tyrimą nustatyta, kad apatija pasireiškė visiems 34 gyvūnams (100 proc. atvejų), apetito sumažėjimas – 30 gyvūnų (88,2 proc. atvejų), galinių kojų silpnumas – 19 gyvūnų (55,9 proc. atvejų), karščiavimas – 15 gyvūnų (44,1 proc. atvejų), pakitusi šlapimo spalva – 11 gyvūnų (32,4 proc. atvejų), vėmimas – 8 gyvūnams (23,5 proc. atvejų), gelta – 7 gyvūnams (20,6 proc. atvejų). Nustatyti simptomai atitinka literatūroje aprašomus simptomus šunims sergant babezioze – mieguistumas, vangumas, karščiavimas, apetito stoka (11, 14, 71). Dėl Babesia spp. invazijos vyksta hemolizė ir į kraujotaką patenka toksiški junginiai, kaip pvz. hemoglobinas ar hemas. Šių medžiagų buvimas kraujotakos sistemoje gali sukelti jos funkcijos sutrikimą, pažeidimą, uždegimą dėl sutrikusios pusausvyros tarp azoto oksido ir laisvųjų deguonies formų (72). Pasireiškę simptomai ir ligos forma priklauso ne tik nuo ligos sukėlėjo, bet ir paties šuns imuninės sistemos būklės, gretutinių infekcijų ar ligų (73).
Aukščiau aprašytų klinikinių požymių įvertinimas buvo pirminė galimos ligos diagnostikos priemonė ir padėjo parinkti kitas tikslingas diagnostikos procedūras, tokias kaip kraujo morfologiniai, biocheminiai ir serologiniai tyrimai, periferinio kraujo tepinėlio tyrimai mikroskopu. Įvertinus morfologinių kraujo tyrimų rezultatus nustatyta, kad babezioze sirgusiems šunims pasireiškė mažakraujystė. 29 atvejais (85,3 proc.) eritrocitų kiekis kraujyje nesiekė fiziologinės normos (eritrocitų kiekio kraujyje fiziologinė norma 5,5–8,5x1012/L, (62)), o 5 atvejais (14,7 proc.)
atitiko normos ribas. Vidutinė eritrocitų rodiklio reikšmė siekė 4,37±0,18x1012/L. Babezioze
sirgusių šunų eritrocitų rodiklio pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 3,99x1012/L iki
4,74x1012/L. Eritrocitai yra pažeidžiami dėl tiesioginio ardančio Babesia spp. poveikio joms
besidauginant, padidėjusio jų osmisinio trapumo, ciklinių nukleotidų susikaupimo ir oksidacinio streso (69). Babesia spp. rūšių parazitai inicijuoja imunologinį atsaką, kuris pasireiškia citotoksiniu poveikiu cirkuliuojantiems eritrocitams. Autoantikūniai yra nukreipiami tiek prieš Babesia spp. rūšimis užkrėstus, tiek prieš neužkrėstus šuns eitrocitus, ko pasekoje vyksta intravaskulinė ir ekstravaskulinė hemolizė (64).
Nustatyta, kad babezioze sirgusių šunų hematokrito rodiklis kraujyje 100 proc. atvejų nesiekė normos (hematokrito rodiklio kraujyje fiziologinė norma 39–60 proc. (62)). Vidutinė hematokrito rodiklio reikšmė siekė 27,82±1,23 proc. Babezioze sirgusių šunų hematokrito rodiklio pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 25,31 iki 30,32 proc. Babesia spp. rūšys inicijuoja citotoksinę eritrocitų destrukciją, vystosi mažakraujystė, kurios sunkumo laipsnis gali labiau priklausyti nuo šuns imuninio atsako nei nuo tiesioginio piroplazmų poveikio (64).
Nustatyta, kad babezioze sirgusių šunų hemoglobino kiekis kraujyje 100 proc. atvejų nesiekė normos (hemoglobino rodiklio kraujyje fiziologinė norma 135–205g/L, (62)). Vidutinė hemoglobino rodiklio reikšmė siekė 93,74±4,56g/L. Babezioze sirgusių šunų hemoglobino rodiklio pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 84,45g/L iki 103,03g/L.
Nustatyta, kad babezioze sirgusių šunų leukocitų kiekis kraujyje 7 atvejais (20,6 proc.) nesiekė normos, 19 atvejų (55,9 proc.) atitiko normos ribas ir 8 atvejais (23,5 proc.) viršijo fiziologinę normą (leukocitų kiekio kraujyje fiziologinė norma 6,0–17,0x109/L, (62)). Vidutinė
leukocitų rodiklio reikšmė siekė 16,54±3,73x109/L. Babezioze sirgusių šunų leukocitų rodiklio
pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 8,95x109/L iki 24,14x109/L.
Nustatyta, kad babezioze sirgusių šunų limfocitų kiekis kraujyje 13 atvejų (38,2 proc.) nesiekė normos, 19 atvejų (55,9 proc.) atitiko normos ribas ir 2 atvejais (5,9 proc.) viršijo normos ribas (limfocitų kiekio kraujyje fiziologinė norma 1,0–4,8x109/L, (62)). Vidutinė limfocitų rodiklio
reikšmė siekė 1,96±0,43x109/L. Babezioze sirgusių šunų limfocitų rodiklio pasikliautinis intervalas
95 proc. buvo nuo 1,10x109/L iki 2,83x109/L. Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad šunų, sergančių
babezioze, vidutinė limfocitų reikšmė dažniausiai atitinka fiziologinę normą (74).
Nustatyta, kad babezioze sirgusių šunų monocitų kiekis kraujyje 1 atveju (2,9 proc.) nesiekė normos, 26 atvejais (76,5 proc.) atitiko normos ribas ir 7 atvejais (20,6 proc.) viršijo fiziologinės normos ribas (monocitų kiekio kraujyje fiziologinė norma 0,20–1,4x109/L, (62)). Vidutinė monocitų
rodiklio reikšmė siekė 0,94±0,20x109/L. Babezioze sirgusių šunų monocitų rodiklio pasikliautinis
intervalas 95 proc. buvo nuo 0,54x109/L iki 1,35x109/L. Mažakraujyste sergantiems šunimis
budinga nestipri monocitozė dėl sisteminio atsako į uždegimą (74).
Nustatyta, kad babezioze sirgusių šunų granuliocitų kiekis kraujyje 1 atveju (2,9 proc.) nesiekė normos, 23 atvejais (67,6 proc.) atitiko normos ribas ir 10 atvejų (29,4 proc.) viršijo normos ribas (granuliocitų kiekio kraujyje fiziologinė norma 3,0–11,55x109/L, (62)). Vidutinė granuliocitų
rodiklio reikšmė siekė 13,73±3,14x109/L. Babezioze sirgusių šunų granuliocitų rodiklio
pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 7,33x109/L iki 20,12x109/L. Šunims, sergantiems
babezioze, pastebimi leukocitų pokyčiai, gali vystytis leukocitozė, leukopenija, neutrofilija, neutropenija, limfocitozė (17, 69). B. canis sukelia sisteminį uždegiminį atsaką, pakyla C– reaktyviojo baltymo rodiklis, vystosi trombocitopenija, leukopenija. Uždegimas skatina kraujo krešėjimą, kas gali dar labiau skatinti uždegiminį procesą (65). Mokslininkai teigia, kad limfocitų babezioze sergančių šunų kraujyje sumažėja dėl imunosupresijos (66).
Nustatyta, kad babezioze sirgusių šunų trombocitų kiekis kraujyje 26 atvejais (76,5 proc.) nesiekė normos, 7 atvejais (20,6 proc.) atitiko normos ribas ir 1 atveju (2,9 proc.) viršijo normos ribas (trombocitų kiekio kraujyje fiziologinė norma 165–550x109/L, (62)). Vidutinė trombocitų
kiekio reikšmė siekė 121,76±29,35x109/L. Babezioze sirgusių šunų trombocitų kiekio pasikliautinis
intervalas 95 proc. buvo nuo 62,06x109/L iki 181,47x109/L. Šunims sergantiems babezioze
dažniausiai pasireiškia trombocitopenija (17). Trombocitopenija gali vystytis dėl jų išeikvojimo susijusio su imuninės sitemos pažeidimu, sekvestracijos, kaulių čiulpų supresijos, koaguliopatijos (67, 69). Padidėjusi kūno temperatūra gali turėti įtakos trombocitopenijai (64).
Nustatyta, kad babezioze sirgusių šunų kreatinino rodiklis kraujyje 19 atvejų (55,9 proc.) atitiko normos ribas ir 15 atvejų (44,1 proc.) viršijo normos ribas (kreatinino rodiklio kraujyje
fiziologinė norma 30–140µmol/L, (62)). Vidutinė kreatinino rodiklio reikšmė siekė 180,85±23,21µmol/L. Babezioze sirgusių šunų kreatinino rodiklio pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 133,63µmol/L iki 228,08µmol/L. Yra nustatytas toksinis laisvo hemoglobino poveikis inkstams. Pirma, HGB lengvai skyla į heterodimerus, kurie yra laikomi pakankamai mažais, kad ekstravazuotų ir galėtų patekti į audinius, tokius kaip inkstai, kurie turi mažiau antioksidacinių savybių nei kraujas. Antra, hemoglobinas reaguoja su azoto oksidu ir peroksidais, ko pasekoje padidėja oskidacinio audinių pažeidimo rizika. Trečia, nuo hemoglobino gali atskilti geležies jonai, kurie sukelia lipidų peroksidaciją ir uždegiminį procesą. Inkstų pažeidimus indikuoja padidėję CREA ir BUN rodikliai (70).
Nustatyta, kad babezioze sirgusių šunų BUN rodiklis kraujyje 1 atveju (2,9 proc.) nesiekė normos, 26 atvejais (76,5 proc.) atitiko normos ribas ir 7 atvejais (20,6 proc.) viršijo normos ribas (šlapalo rodiklio kraujyje fiziologinė norma 3,0–10,2mmol/L, (62)). Vidutinė BUN rodiklio reikšmė siekė 8,42±1,12mmol/L). Babezioze sirgusių šunų BUN rodiklio pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 6,14mmol/L iki 10,70mmol/L.
Nustatyta, kad babezioze sergančių šunų alaninaminotransferazės rodiklis kraujyje 4 atvejais iš 11 (36,4 proc.) atitiko normos ribas ir 7 atvejais iš 11 (63,6 proc.) viršijo normos ribas (ALT rodiklio kraujyje fiziologinė norma 5,0–95,0IU/L, (62)). Visi šunys, kurių alaninaminotransferazės rodiklis viršijo normas, sirgo gelta. Vidutinė alaninaminotransferazės rodiklio reikšmė siekė 164,27±30,62 IU/L. Babezioze sirgusių šunų alaninaminotransferazės rodiklio pasikliautinis intervalas 95 proc. buvo nuo 96,04 IU/L iki 232,51 IU/L. Babezioze sergantiems šunims dėl hipoksijos ir uždegiminių mediatorių išsiskyrimo galimi kepenų funkcijos sutrikimai, dėl ko pakinta kepenų išskiriamų fermentų kiekis, kraujyje padaugėja ALT (19, 64). Autorių teigimu kepenų funkcijos nepakankamumas sergant babezioze visada yra siejamas su gelta (20).
8 šunų kraujas buvo ištirtas SNAP® 4Dx® Plus testu. Visi 8 (100proc. atvejų) mėginiai buvo neigiami erlichiozės, Laimo ligos ir anaplazmozes atžvilgiu.
Atlikus kraujo rodiklių koreliacijų analizę, nustatytas stiprus teigiamas ryšys tarp WBC ir LYM (r=0,80), WBC ir MON (r=0,77), WBC ir GRA (r=0,97), RBC ir HGB (r=0,94), RBC ir HCT (r=0,93), HGB ir HCT (r=0,96), CREA ir BUN (r=0,71). Tai reiškia, jog vienam rodikliui didėjant, didėja ir kitas. Taip pat nustatytas vidutinio stiprumo neigiamas ryšys tarp RBC ir CRE (r=–0,58), HGB ir CREA (r=–0,52) ir HCT ir CREA (r=–0,54). Esant komplikuotai babeziozės formai, pažeidžiama inkstų veikla. Padidėja biocheminiai kraujo rodikliai CREA ir BUN (13). Tai rodo kad vienam rodikliui didėjant, kitas mažėja. Literatūros duomenimis serumo CREA ir BUN tarpusavyje koreliuoja, nustatytas vidutinio stiprumo teigiamas ryšys (21). Silpnas teigiamas ryšys nustatytas tarp WBC ir CREA (r=0,36) ir WBC ir BUN (r=0,28). Silpnas neigiamas ryšys nustatytas tarp RBC ir BUN (r=0,48), HGB ir BUN (r=0,45), HCT ir BUN (r=0,44).
Veterinarijos klinikoje X šunims, sirgusiems babezioze, buvo paskirtas gydymas antiparazitiniais vaistais, taip pat atsižvelgus į kraujo rodiklių nuokrypius ir komplikacijas taikytas
simptominis–patogenezinis gydymas. Visiems 34 (100 proc. atvejų) babezioze sirgusiems šunims taikytas gydymas antiparazitiniu vaistu imidokarbo dipropionatu (Imidocarb 120 INJ), gliukokortikoidu deksametazonu (Rapidexon) ir antioksidantu – vitaminu C (askorbo rūgštis SANITAS). Kraujodarą skatinantys preparatai (B grupės vitaminai, geležis, varis, vitaminas C, Hemovet®) buvo skirti 26 iš 34 pacientų (76,5 proc. atvejų). 14 iš 34 babezioze sirgusių šunų (41,2 proc. atvejų) buvo paskirti inkstų funkciją gerinantys preparatai (laktozė, kalcio karbonatas, chitosanas, Ipaktine®). 13 iš 34 gydytų šunų (38,2 proc. atvejų) buvo paskirtas antibiotikas doksiciklinas (Ronaxan®) siekiant išvengti galimos antrinės bakterinės infekcijos. Visiems antibiotikus gavusiems šunims (13 iš 34 arba 38,2 proc. atvejų) buvo skirti ir probiotikai virškinamojo trakto mikroflorai atstatyti (Fermactiv®). Infuziniai tirpalai (0,9 proc. NaCl tirplas) buvo skirti 10 iš 34 gydytų šunų (29,4 proc. atvejų). 7 iš 34 (76,5 proc. atvejų) pacientų skirti kepenų veiklą gerinantys preparatai (fosfatidilocholinas, ornitinas, Hepatiale Forte®). Šunų, sergančių babezioze, gydymui rekomenduojami antiparazitiniai vaistai: imidokarbo dipropionatas, diminazeno aceturatas, atovakano ir azitromicino derinys. Priklausomai nuo simptomų skiriamos priešuždegiminės medžiagos, antibiotikai (doksiciklinas, minociklinas, klindamicinas, enrofloksacinas, metronidazolas), skysčių terapija, geležis, antiemetikai, deguonies terapija, kraujo perpylimas(15, 49, 64, 68).
5. IŠVADOS
1. Ixodes ricinus ganyklinių erkių platinamų šunų ligų diagnostikai reikšmingi kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai, imunofermentiniai tyrimai ir periferinio kraujo tepinėlio tyrimai mikroskopu. Nustatyta, kad babezioze sirgusiems šunims dažniausiai pasireiškė apatija (100 proc. atvejų), apetito sumažėjimas (88,2 proc. atvejų), galinių kojų silpnumas (55,9 proc. atvejų), gelta (20,6 proc. atvejų)..
2. Visi 34 gydyti šunys sirgo Ixodes ricinus ganyklinių erkių platinama liga – babezioze. Nustatyti ligai būdingi kraujo morfologinių rodiklių pokyčiai – mažakraujystė ir trombocitopenija (RBC rodiklio reikšmė – 4,37±0,18x1012/L, HCT rodiklio reikšmė – 27,82±1,23 proc., HGB rodiklio
reikšmė – 93,74±4,56g/L, PLT rodiklio reikšmė – 121,76±29,35109/L). 44,1 proc. pacientų liga
komplikavosi inkstų funkcijos nepakankamumu (CRE rodiklio reikšmė – 180,85±23,21µmol/L). Visais ligos atvejais aptikti Babesia spp. pirmuonys periferinio kraujo tepinėliuose.
3. Babeziozės gydymui naudotas selektyvus ir simptominis–patogenezinis gydymas.
4. Ixodes ricinus ganyklinių erkių platinamų šunų ligų profilaktikai naudotini insekticidiniai bei akaracidiniai purškalai, ,,spot–on‘‘ lašai, nuplaunami šampūnai, tabletės bei chemiškai impregnuoti antkakliai. Geromis apsauginėmis savybėmis pasižymi imidokloprido ir permetrino derinys, imidokloprido ir flumetrino derinys.
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
(1) Little SE. Future challenges for parasitology: Vector control and one health in the Americas. Veterinary Parasitology 2013 1 August 2013;195(3):249-255.
(2) Boeckmann M, Joyner TA. Old health risks in new places? An ecological niche model for I. ricinus tick distribution in Europe under a changing climate. Health & Place 2014 November 2014;30:70-77.
(3) Brugger K, Walter M, Chitimia-Dobler L, Dobler G, Rubel F. Forecasting next season's Ixodes ricinus nymphal density: the example of southern Germany 2018. Exp Appl Acarol 2018 Jul;75(3):281-288.
(4) Radzijevskaja J, Paulauskas A, Rosef O. Prevalence of Anaplasma phagocytophilum and Babesia divergens in Ixodes ricinus ticks from Lithuania and Norway. International Journal of Medical Microbiology 2008 1 September 2008;298:218-221.
(5) Radzijevskaja J, Mardosaitė-Busaitienė D, Aleksandravičienė A, Paulauskas A. Investigation of Babesia spp. in sympatric populations of Dermacentor reticulatus and Ixodes ricinus ticks in Lithuania and Latvia. Ticks and Tick-borne Diseases 2018 February 2018;9(2):270-274.
(6) Mathe A, Voros K, Papp L, Reiczigel J. Clinical manifestations of canine babesiosis in Hungary (63 cases). Acta Vet Hung 2006 Sep;54(3):367-385.
(7) Ixodes ricinus - current known distribution: June 2018. 2018 06 18; Available at: https://ecdc.europa.eu/en/publications-data/ixodes-ricinus-current-known-distribution-june-2018. Accessed 09/25, 2018.
(8) Paulauskas A, Ambrasiene D, Radzijevskaja J, Rosef O, Turcinaviciene J. Diversity in prevalence and genospecies of Borrelia burgdorferi sensu lato in Ixodes ricinus ticks and rodents in Lithuania and Norway. International Journal of Medical Microbiology 2008 1 September 2008;298:180-187.
(9) Piantedosi D, Neola B, D'Alessio N, Di Prisco F, Santoro M, Pacifico L, et al. Seroprevalence and risk factors associated with Ehrlichia canis, Anaplasma spp., Borrelia burgdorferi sensu lato, and D. immitis in hunting dogs from southern Italy. Parasitol Res 2017 Oct;116(10):2651-2660. (10) Kramer F, Schaper R, Schunack B, Polozowski A, Piekarska J, Szwedko A, et al. Serological detection of Anaplasma phagocytophilum, Borrelia burgdorferi sensu lato and Ehrlichia canis antibodies and Dirofilaria immitis antigen in a countrywide survey in dogs in Poland. Parasitol Res 2014 Sep;113(9):3229-3239.
(11) René-Martellet M, Chêne J, Chabanne L, Chalvet-Monfray K, Bourdoiseau G. Clinical signs, seasonal occurrence and causative agents of canine babesiosis in France: Results of a multiregional study. Veterinary Parasitology 2013 18 October 2013;197(1):50-58.
