LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Indrė Pamparienė
VILNIAUS RAJONO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ
PACIENTŲ IR MEDICINOS PERSONALO NUOMONĖ APIE
IMUNOPROFILAKTIKOS VYRESNIEMS ŽMONĖMS
PASLAUGŲ ORGANIZAVIMĄ
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė: Mokslinė vadovė: Indrė Pamparienė Dr. Jurgita Vladičkienė
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
VILNIAUS RAJONO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ PACIENTŲ IR MEDICINOS PERSONALO NUOMONĖ APIE IMUNOPROFILAKTIKOS VYRESNIEMS ŽMONĖMS PASLAUGŲ ORGANIZAVIMĄ
Indrė Pamparienė
Mokslinė vadovė: Dr. Jurgita Vladičkienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. – Kaunas, 2020. – 50 p.
Tikslas - ištirti Vilniaus rajono sveikatos priežiūros įstaigų vyresnio amžiaus pacientų ir
medicinos personalo nuomonę apie imunoprofilaktikos vyresniems žmonėms paslaugų organizavimą.
Metodika: Tyrimo objektas - Vilniaus rajono sveikatos priežiūros įstaigos (ambulatorijos)
(gydytojų, slaugytojų) bei gydymo įstaigų vyresnių pacientų nuo 60 metų nuomonė apie imunoprofilaktikos paslaugų teikimą Vilniaus rajono sveikatos priežiūros įstaigose. Kiekybinio anketinio tyrimo apklausta 258 pacientai. Kokybinio tyrimo metu apklausti 15 Vilniaus rajono centrinės poliklinikos specialistų. Pacientų atsakymų gautų duomenų analizė atlikta panaudojus SPSS (Statistical Package for the Science) 21.0 versiją, gauti duomenys buvo apibendrinti ir grafiniam tyrimo rezultatų pavaizdavimui naudojant Microsoft Excel 2010 programą.
Rezultatai: Maždaug pusė apklaustųjų pacientų tiesiog nesiskiepija, nes mano, kad vakcinos yra nesaugios, tai parodo vyresnių žmonių žinių trūkumą apie imunoprofilaktiką bei reakciją į skiepus. Pacientai vidutiniškai vertina Lietuvos imunoprofilaktiką, tačiau vis tik mažai tiki vakcinų patikimumu.Sveikatos priežiūros įstaigų specialistai teigia, kad nuolat informuoja pacientus apie valstybės finansuojamus skiepus, kai jie atvyksta į konsultacijas. Specialistai teigia, kad maždaug 50 proc. pacientų nesiskiepija, nes turi savo nuomonę apie skiepų neveiksmingumą ir neigiamas reakcijas.
Išvada: Įvertinus šiuolaikinį infekcinių ligų plitimą ir asmenų virš 60 metų riziką užsikrėsti ir įtakoti lėtinių ligų suintensyvėjimą, reikia atsakingai įvertinti skiepų vyresniems žmonėms įvedimo į privalomų skiepų kalendorių poreikį ir svarbą. Tyrimo rezultatai parodė, kad vyresni žmonės gana pesimistiškai žiūri į skiepus, todėl reikalinga nuolatinė švietėjiška gydytojų veikla. Taip pat atnaujinti skiepų kalendorių sudarymą ir dažnai pasitaikančias infekcines ligas įtraukti į valstybės finansuojamų ligų sąrašą.
3
SUMMARY
Public health management
OPINION OF PATIENTS AND MEDICAL STAFF OF VILNIUS DISTRICT HEALTH CARE INSTITUTIONS ON THE ORGANIZATION OF IMMUNOPROPHYLACTIC SERVICES FOR THE ELDERLY
Indrė Pamparienė
Supervisor: Dr. Jurgita Vladičkienė
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Public Health Faculty, Department of Environmental and Occupational Medicine. – Kaunas, 2020. – 63 p.
The aim - to investigate the opinion of elderly patients and medical staff of Vilnius district health care institutions about the organization of immunoprophylaxis services for the elderly.
Methodology: The object of the research is the opinion of Vilnius district health care institutions (outpatient clinics) (doctors, nurses) and elderly patients from medical institutions over 60 years of age on the provision of immunoprophylaxis services in Vilnius district health care institutions. A quantitative questionnaire survey surveyed 258 patients. During the qualitative research, 15 specialists of Vilnius District Central Polyclinic were interviewed. The analysis of patient response data was performed using SPSS (Statistical Package for the Science) version 21.0, and the obtained data were summarized for graphical representation of the study results using Microsoft Excel 2010 program.
Results: About half of the patients surveyed simply do not vaccinate because they believe vaccines are unsafe, indicating a lack of knowledge among older people about immunoprophylaxis and response to vaccines. Patients evaluate Lithuanian immunoprophylaxis on average, but still have little faith in the reliability of vaccines. Healthcare professionals say they keep patients informed about state-funded vaccinations when they come for consultations. Experts say that about 50 percent. patients do not vaccinate because they have their own views on vaccine ineffectiveness and adverse reactions.
Conclusion: In view of the current spread of infectious diseases and the risk of infection and exacerbation of chronic diseases in people over 60 years of age, the need for and importance of introducing vaccinations for the elderly in mandatory vaccination schedules needs to be responsibly assessed. The results of the study showed that older people are quite pessimistic about vaccinations, which requires constant educational activities of doctors. Also update the establishment of vaccination calendars and add common infectious diseases to the list of state-funded diseases.
4
TURINYS
SANTRUMPOS ...5
SĄVOKOS ...6
ĮVADAS ...7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...10
1.1. Imunoprofilaktika ir jos svarba...10
1.2. Visuomenės požiūris į imunoprofilaktiką...11
1.3. Vyresnių žmonių imunoprofilaktikos organizavimas Lietuvoje...13
2. TYRIMO METODIKA ...19
2.1. Tyrimo organizavimas ...19
2.2. Tyrimo kontingentas ir imtis ...19
2.3. Tyrimo metodai ...20
2.4. Etiniai tyrimo aspektai ...23
3. REZULTATAI ...24
3.1. Vilniaus rajono sveikatos priežiūros gydymo įstaigų vyresnių pacientų nuo 60 metų nuomonės analizė ...24
3.2. Vilniaus rajono sveikatos priežiūros gydymo įstaigų specialistų nuomonės analizė ...31
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...37
IŠVADOS ...40
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...41
LITERATŪRA ...42
5
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga;
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos; LR – Lietuvos Respublika;
6
SĄVOKOS
Imunoprofilaktika – biologinių preparatų ir medicinos priemonių naudojimas siekiant padidinti žmonių atsparumą užkrečiamosioms ligoms [9].
Organizavimas – tai toks darbo, valdžios ir išteklių paskirstymo tarp organizacijos narių ir jų suderinimo procesas, kuris leidžia jiems pasiekti organizacijos tikslus [12].
7
ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) sveikatą apibrėžia kaip visapusę fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę. Šiandieninėje visuomenėje sveikatos samprata akcentuojama ne ligų gydymo aspektu, o jų prevencija. Vienos savarbiausių sveikatos politikos strategijų turėtų būti orientuota į sveikatą grąžinančių ir ją išsaugančių paslaugų teikimą, tai itin svarbu norint suvaldyti sveiką senėjimą [1].
H. Larson ir kt. 2018 m. susisteminę atliktus tyrimus, teigia, kad skiepijimas yra viena iš veiksmingiausių visuomenės sveikatos intervencijų. Nustatyta, kad skiepai yra veiksmingiausia priemonė, kurios pagalba pasaulyje kasmet išsaugoma 2,5 milijonų gyvybių. Pasaulyje šiuo metu skiepais jau galima suvaldyti 28 ligas [2].
Remiantis PSO sveikatos pranešimu apie senėjimą ir sveikatą, didėjant gyvenimo trukmei, pasaulio gyventojai senėja, o vyresnių nei 60 metų asmenų skaičius turėtų padvigubėti iki 2050 m., t.y. 2,1 mlrd. Prognozuojama, kad daugiau kaip 80 metų asmenų padidės visame pasaulyje nuo 125 milijonų 2015 m. iki 434 milijonų 2050 m.[3]. Remdamasis vyraujančiomis populiacijos senėjimo tendencijomis, Jungtinių Tautų Organizacijos sekretoriato Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento Gyventojų skyrius prognozuoja, kad vyresni nei 65 m. amžiaus Lietuvos gyventojai 2025 m. sudarys 25 proc., o 2050 m. – net 38,2 proc. [4].
Temos aktualumas. Daugelio infekcijų sunkumas yra didesnis vyresnio amžiaus žmonėms, palyginti su jaunesniais suaugusiais, o infekcinės ligos dažnai siejamos su ilgalaikėmis pasekmėmis, padidėja funkcinių sutrikimų ir savarankiškumo praradimo tikimybė bei mirties rizika [5].
Užkrečiamosios ligos yra viena iš svarbių senyvo amžiaus žmonių sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Infekcinės ligos senyvo amžiaus žmonėms dažnai išprovokuoja lėtinių ligų paūmėjimą, todėl padidėja funkcinių sutrikimų ir savarankiškumo praradimo tikimybė bei mirties rizika. Žmogui senstant, dėl fiziologinio imunodeficito didėja imlumas infekcijoms, sunkių ligų tikimybė, o, jomis persirgus, – liekamųjų reiškinių rizika [6].
Senyvo amžiaus žmonėms, gyvenantiems pensionuose ar slaugos namuose, dėl netinkamų epidemiologinių sąlygų, užkrečiamųjų ligų, ypač sukeltų atsparių antimikrobiniams vaistams mikroorganizmų, rizika dar padidėja. Vaikystėje pradėtas ir visą gyvenimą taikomas skiepijimas padeda senti sveikiau ir sumažina užkrečiamųjų ligų paplitimą senyvame amžiuje [7].
8 vakcinacija vyresnio amžiaus žmonėms apima gripą, pneumokokinę vakciną, herpes zoster, stabligės, difterijos, kokliušo, ir hepatito B [8].
9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas - ištirti Vilniaus rajono sveikatos priežiūros įstaigų vyresnio amžiaus pacientų ir
medicinos personalo nuomonę apie imunoprofilaktikos vyresniems žmonėms paslaugų organizavimą.
Uždaviniai:
1. Atskleisti vyresnių pacientų nuomonę apie imunoprofilaktikos paslaugų teikimą Vilniaus rajono sveikatos priežiūros įstaigose.
2. Išanalizuoti Vilniaus rajono sveikatos priežiūros įstaigose imunoprofilaktikos paslaugas vyresniems žmonėms teikiančių šeimos gydytojų ir slaugytojų nuomonę apie imunoprofilaktikos paslaugų sklaidą.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Imunoprofilaktika ir jos svarba
Imunoprofilaktika – biologinių preparatų ir medicinos priemonių naudojimas siekiant padidinti žmonių atsparumą užkrečiamosioms ligoms. Ji yra laikoma viena didžiausių sėkmių visuomenės sveikatos istorijoje bei būtina asmens sveikatos priežiūros sudedamąja dalimi, įgalinančia apsaugoti vaikus ir suaugusiuosius nuo susirgimų, jų komplikacijų, mirčių [9].
Skiepijimo užuomazgų būta jau senovės Indijoje ir Kinijoje (Kinijoje 1000 m. pr. Kr.). Kinai pirmieji XI a. pastebėjo, kad sveikus žmones užkrėtus nuo nesunkiai sergančiųjų, pastarieji daugiau neužsikrečia [10]. Tokiu principu buvo atrasta vakcinacija.
Skiepų pagalba įgytas imunitetas, tai – organizmo gebos pasipriešinti infekcinių ligų sukėlėjams išugdymas, į jį sušvirkščiant vakcinas (susilpnintus arba negyvus ligos sukėlėjus arba tik jų dalis, nekenkiančias organizmui). Skiepijimas arba vakcinacija, ir šiais laikais yra vienas iš efektyviausių infekcijų valdymo būdų [11].
Imunoprofilaktika yra svarbi ir ekonomiškai efektyvi priemonė, galinti apsaugoti asmenis nuo infekcinių ligų. Rekomenduojamų skiepų grafikų laikymasis bei didelės vakcinacijos apimtys yra svarbiausi veiksniai, lemiantys tiek individualią apsaugą, tiek visos bendruomenės imunitetą. PSO teigia, kad imunizacija – įrodyta priemonė gyvybei grėsmę keliančioms infekcinėms ligoms kontroliuoti bei likviduoti, vakcinuojant kasmet išsaugoma apytiksliai 2-3 milijonai gyvybių [12].
Europos Sąjungoje nacionalinių imunoprofilaktikos programų įgyvendinimą bei vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą koordinuoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, bendradarbiaudamas su Pasaulio sveikatos organizacija ir šalių narių atsakingomis institucijomis. Pagrindinės nuostatos, vykdant skiepijimų programas: kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi gauti teisingą, moksliniais įrodymais pagrįstą informaciją apie profilaktinius skiepijimus; skiepijimo saugumas ir efektyvumas turi būti užtikrintas visuose skiepijimo proceso etapuose (asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija, vakcinų transportavimas ir saugojimas, nepageidaujamų reakcijų į skiepus priežiūra, skiepijimo apimčių priežiūra ir kt.) [11].
11 Skiepijimų rekomendacijos yra sudaromos atsižvelgiant į ligas, kurios linkusios pasireikšti tam tikrame amžiuje bei sukelti komplikacijas, ir į amžių, kuriam esant užtikrinamas tinkamas atsakas į vakciną. Tinkamai vykdoma vakcinacija užtikrina optimalią organizmo apsaugą nuo infekcinių ligų [14].
Pirmiausia rekomenduojama skiepytis šiems asmenims:
1. Sergantiems lėtinėmis plaučių, kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis metabolizmo ligomis.
2. Sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis, taip pat asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė: gydomiems imunosupresantais, citostatikais, gliukokortikoidais (didelėmis dozėmis), radioaktyviaisiais spinduliais, sergantiems navikinėmis kraujodaros organų ligomis, ŽIV infekcija.
3. 60 metų ir vyresniems asmenims. Rizikos grupių kontaktiniams asmenims (šeimos nariams. medicinos įstaigų, slaugos namų darbuotojams) [15].
4. Vaikams ir paaugliams, ilgai vartojusiems salicilatus ir turintiems polinkį į Rėjo sindromą. Skiepijant svarbu kiek įmanoma tiksliau laikytis rekomenduojamų skiepų kalendoriaus nurodymų – skepyti tinkamu laiku, tinkamomis dozėmis bei tinkamu būdu. Vakcinos dozės, skiriamos per ankstyvame amžiuje arba per mažu intervalu, gali būti nepakankamai imunogeniškos. Atsižvelgiant į imunoprofilaktikos efektyvumą, nepageidaujamas reakcijas į skiepus, komplikacijas, skiepijimo kontraindikacijas, profilaktiniai skiepijimai gali būti koreguojami [16].
Apibendrinant galima teigti, kad imunoprofilaktika yra labai svarbus veiksnys plintant įvairioms infekcinėms ligoms valdyti. Tai itin svarbu rizikos grupėse esantiems žmonėms. Vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų paplitimas – didelė visuomenės sveikatos problema, egzistuojanti visame pasaulyje, nepriklausomai nuo to, ar šalis didelė, ar maža. Kasmet vis augantys infekcinių ligų sergamumo ir (ar) mirtingumo rodikliai bei maţėjančios vakcinacijos apimtys byloja, jog šių ligų kontrolės priemonės dėl vienokių ar kitokių aplinkybių (ekonominės padėties, skeptiško visuomenės poţiūrio į imunoprofilaktiką bei kt.) nėra efektyviai įgyvendinamos.
1.2. Visuomenės požiūris į imunoprofilaktiką
12 K. Žagminas ir kt. 2017 m. atliktame tyrime apie tėvų požiūrį į skiepus, teigia, kad daugiau nei pusė tėvų mano, jog skiepai saugūs. Medicinos darbuotojai palankiau vertina skiepus nei kitų profesijų atstovai. 80% tėvų sutiko su teiginiu, kad vakcinacija yra daugiau naudinga, nei žalinga [18].
D. Kalibataitienės ir I. Kalibataitės 2011 m. tyrime taip pat buvo siekta išsiaiškinti respondentų požiūrį ir žinias apie skiepų saugumą. Rezultatai parodė, kad 24 % apklaustųjų nurodo, jog vienodai dažnai šalutinę reakciją gali suketi tiek vaistai, tiek skiepai, 16 % respondentų manė, kad vien skiepai. Taip pat buvo ištirtos medicinos darbuotojų ir kitų profesijų atstovų žinios apie skiepus. Gauti duomenys leidžia teigti, kad medicinos darbuotojai dažniau teigia, jog skiepai vienodai dažnai sukelia nepageidaujamų reakcijų kaip ir vaistai, nei kiti respondentai [19].
Atlikta slaugytojų anoniminė anketinė apklausa Kauno miesto universitetinėje ligoninėje, Konsultacinėje poliklinikoje, Šeimos medicinos klinikoje. Apklausti 382 slaugytojai, kurie išsakė savo požiūrį į skiepijimąsi nuo gripo. Apklausos duomenimis, 2013 metais, nuo gripo skiepijosi 8,1 % apklaustųjų. Iš pasiskiepijusių 9,86% turi aukštąjį išsilavinimą. 64,51% pasiskiepijusių slaugytojų dirba stacionare. Nesiskiepiję slaugytojai nurodo šias nesiskiepijimo priežastis:
1. skiepytis brangu;
2.netiki vakcinos efektyvumu;
3.baiminasi vakcinos nepageidaujamų reakcijų.
Dauguma (36,2%) nesiskiepijusių sutiktų skiepytis, jei darbe skiepytų nemokamai. 64,3% 2013m. pasiskiepijusių slaugytojų skiepijasi todėl, kad nepasiskiepiję suserga gripu [20].
Įvairiose šalyse atliekamos medikų apklausos siekiant įvertinti jų požiūrį į vakcinaciją. Barselonos ligoninėje buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatytas dviejų iš eilės skiepijimosi nuo gripo sezonų tarp medicinos darbuotojų dažnis. Atitinkamai skiepijosi 12,7% ir 14,7% personalo. Iš gydytojų ir slaugos personalo daugiausia skiepijosi medicinos darbuotojai, dirbantys pediatrijos ir palaikomojo gydymo skyriuose. Atlikus tyrimą pastebėta, kad nepaisant aktyvios imunizacijos kampanijos pasiskiepijusių skaičius tarp medicinos darbuotojų yra ganėtinai mažas [21].
13 Belgijos mokslininkų tyrimų duomenimis, dažniau skiepijosi vyresni medicinos darbuotojai, vyrai, gydytojai, technikai ir laboratorijų darbuotojai, taip pat tie, kurie skiepijosi praeitą sezoną ar yra turėję kontaktų su karščiuojančiais ligoniais. Didesnę įtaką skiepijimuisi turėjo vakcinacija praeitais metais, tikėjimas, kad vakcina efektyvi ir tvirtinimas, kad gripo prevencija yra labai svarbi. Ši studija rodo, kad būtina aktyvi vakcinacijos kampanija siekiant, kad medikai nuolat skiepytųsi [23].
Izraelyje buvo apklausti 3 pagrindinių ligoninių ir 5 slaugos namų darbuotojai. Pasiskiepijo 11% apklaustųjų. Didelio skirtumo tarp skiepijimosi dažnio ir amžiaus, profesijos ir darbo sektoriaus nebuvo. Labai mažai – tik 7% skiepijosi darbuotojų, sergančių lėtinėmis ligomis. 29% apklaustųjų skatino skiepytis kolegas. Pagrindinė nesiskiepijimo priežastis – menkas supratimas apie gripo rimtumą, vakcinų efektyvumą bei saugumą, negalėjimas pasiskiepyti darbo vietose. Tyrimo rezultatai rodo, kad norint padidinti besiskiepijančių skaičių reikia šviesti personalą ir sudaryti sąlygas skiepytis darbo vietose nemokamai [24].
Graikijoje atlikto tyrimo esmė buvo ištirti skiepijimosi ir atisakymo skiepytis priežastis tarp sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų. Savęs apsaugojimas buvo pagrindinė vakcinacijos priežastis (89,1%), tuo tarpu 55,2% sveikatos priežiūros darbuotojų nurodė, kad apsaugoti pacientus. Pagrindinė atsisakymo skiepytis priežastis buvo nesuvokimas gripo pavojaus (43,2%) ir bijojimas neigiamų efektų (33,4%) [25].
Teigiama, kad ypač svarbu teisingas ir efektyvus visuomenės bei asmens ir visuomenės sveikatos specialistų informavimas apie skiepijimus, nes mažėjant sergamumui užkrečiamosiomis ligomis, gali būti neteisingai interpretuojama skiepijimų nauda ir efektyvumas, dėl to mažėtų skiepijimų apimtys ir suvaldytos užkrečiamosios ligos vėl pasireikštų protrūkiais ir epidemijomis [25].
Apibendrinant galima teigti, kad jau keleri metai vakcinacijos apimtys yra mažesnės, nei pageidautina. Viena iš šio reiškinio priežasčių – nepakankamos gydytojų žinios apie skiepus. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas būdas dvejonėms dėl vakcinų mažinti – visuomenės švietimas. Kryptingam sveikatos priežiūros specialistų kompetencijos gilinimui skatinti ir tam reikalingų finansinių išteklių paieškai būtini išsamūs šios srities moksliniai tyrimai.
1.3. Vyresnių žmonių imunoprofilaktikos organizavimas Lietuvoje
14 ligas, viena iš užkrečiamųjų ligų kontrolės prioritetinių sričių Europos Sąjungoje. Sukuriamos vis naujos vakcinos nuo užkrečiamųjų ligų, o taip pat jau sukurtos ir naudojamos vakcinos nėra pakankamai efektyviai naudojamos visose Europos Sąjungos šalyse [26].
Suaugusių profilaktinis skiepijimas tai viena iš sveikatos priežiūros sričių, visame pasaulyje finansuojamų iš valstybės biudžeto nepriklausomai nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio. Skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų tai ne tik asmens apsauga nuo užkrečiamosios ligos, bet ir svarbus kiekvienos šalies ekonominio bei socialinio vystymosi veiksnys [27].
Pastaraisiais dešimtmečiais visose Europos Sąjungos šalyse dėl mažėjančio gimstamumo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės vyresnio amžiaus asmenų dalis populiacijoje didėja. Ilgėjanti gyvenimo trukmė gali būti siejama ne tik su sveikatos priežiūros sistemos pažanga, bet ir su didėjančiu vyresnio amžiaus asmenų, kurie yra imlesni lėtinėms ligoms, skaičiumi. Šio reiškinio viena iš priežasčių, suaktyvėjusi vyresnių žmonių imunoprofilaktika [26].
Užkrečiamosios ligos yra viena iš svarbių senyvo amžiaus žmonių sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Infekcinės ligos senyvo amžiaus žmonėms dažnai išprovokuoja lėtinių ligų paūmėjimą, todėl padidėja funkcinių sutrikimų ir savarankiškumo praradimo tikimybė bei mirties rizika. Žmogui senstant, dėl fiziologinio imunodeficito didėja imlumas infekcijoms, sunkių ligų tikimybė, o, jomis persirgus, – liekamųjų reiškinių rizika. Senjorai priklauso rizikos grupei, kuriai didžiausią grėsmę kelia ne tik gripo, bet ir primirštų užkrečiamųjų ligų, tokių kaip difterija ar stabligė, komplikacijos. [27]
Pavojingiausios ir pagrindinės pagyvenusių žmonių ligos, nuo kurių itin rekomenduojami skiepai:
Gripas – ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų: virusinis ar bakterinis plaučių uždegimas, bronchitas, kvėpavimo takų lėtinių ligų paūmėjimas ( bronchų astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos), kardiovaskulinės sistemos ligų paūmėjimas (miokardo infarkto grėsmė), vidurinės ausies uždegimas, sinusitas, daug retesnių komplikacijų: mipzito, perikardito, meningito ir kt [28].
Tai susirgimas, prasireikšiantis ūmia ligos pradžia ir nors vienu iš bendrųjų simptomų: karščiavimas (>38oC), bendras silpnumas, galvos skausmas, raumenų skausmas ir nors vienu šių simptomų: kosulys, gerklės skausmas, kvėpavimo sutrikimas, sloga [29].
15 gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės. Nustatyta, kad gripo vakcinacija sumažina kvėpavimo takų ligas iki 56%, plaučių uždegimą – 53%, hospitalizavimą – 50%, mirties riziką iki 68% [31].
Veiksmingiausia gripo ir jo pasekmių kontrolės priemonė yra kasmetinis vyresnio amžiaus žmonių ir kitų rizikos grupių bei su jais bendraujančių asmenų skiepijimas [31]. Nepaisant statistikos, kad 30-70 proc. mažiau veiksminga skiepyti senyvo amžiaus asmenis, turimi skiepai padeda išvengti sunkios ligos formos, komplikacijų ir mirties. Skiepijant senyvo amžiaus žmones nuo gripo, 50–60 proc. sumažėja hospitalizacijų dažnis ir sergamumas pneumonijomis, 80 proc. – mirtingumas. Įrodyta, kad skiepijimas nuo gripo sumažina suaugusiųjų mirtingumą nuo insulto (65 proc.), inkstų ligų (60 proc.), diabeto (55 proc.), plaučių uždegimo (53 proc.) ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (45 proc.) [4].
Juosiančioji pūslelinė – tai Varicella zoster viruso (toliau – VZV), priklausančio
Herpesviridae šeimai, sukelta infekcija, tiksliau – jos recidyvas. Po pirminės VZV infekcijos
vėjaraupių virusas lieka neaktyvus sensoriniuose nugaros ir galvos smegenų ganglijuose. Dėl natūralių amžiaus nulemtų imuniteto pokyčių, ligų ar kitų priežasčių sukeltų imunosupresinių būklių, o ypač retai jauniems ir sveikiems asmenims, virusas aktyvuojasi ir sukelia infekcijos recidyvą, pasireiškiantį ganglioneuritu, pažeidžiančiu galvos ir tarpslankstelinių nervų ganglijus bei stuburo smegenų užpakalines šakneles [4].
Juosiančioji pūslelinė – labai dažna vyresnio amžiaus žmonių infekcinė liga: išsivysto ketvirtadaliui vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų ir kas kiekvieną tolesnį amžiaus dešimtmetį galimybė susirgti nuolat didėja. Rizika susirgti didėja iki 50 proc. sulaukus 85m asmenims [33, 34]. Remiantis statistiniais duomenimis ši infekcija sukelia ypač vyresnio amžiaus žmonėms reikšminga nepriklausomybės praradimą kasdieniame gyvenime.
Pneumokokinė infekcija - Streptococcus pneumoniae (toliau – S. pneumoniae) yra gramteigiami aerobiniai diplokokai (kolonizuoja viršutinių takų gleivinę), turintys polisacharidinę kapsulę. Pagal skirtingus kapsulės polisacharidus išskiriami apie 100 S. pneumoniae serotipai [35].
16 Suaugusiems žmonėms nuo pneumokokinės infekcijos apsaugoti ilgą laiką buvo vartojama pneumokokinė polisacharidinė vakcina (PPSV23) ir neseniai į klinikinę praktiką įdiegta pneumokokinė konjuguota vakcina (PKV13).
Difterija – ūminė dažnai sunkia klinikine eiga pasižyminti bakterinė infekcija, kurią sukelia difterijos toksiną gaminančios Corynebacterium rūšys. Difterijos toksinas yra pagrindinis difterijos sukėlėjo virulentiškumo veiksnys.
Pastarojo dešimtmečio pradžioje įvykę difterijos protrūkiai kai kuriose išsivysčiusiose šalyse priminė, kaip svarbu palaikyti kolektyvinį suaugusiųjų imunitetą difterijai. Nors suaugusieji kas 10 metų valstybės lėšomis gali skiepytis nuo difterijos ir stabligės, šia galimybe kasmet pasinaudoja tik nedidelė Lietuvos gyventojų dalis. Per pastaruosius dešimt metų registruojami pavieniai susirgimai difterija – 2008 m. (2 atvejai, sergamumo rodiklis 0,06 atvejai 100 tūkst. gyventojų) ir 2011 m. (1 atvejis, sergamumo rodiklis 0,03 atvejai 100 tūkst. gyventojų). Daugiametė difterijos sergamumo tendencija išlieka mažėjanti. Tačiau nežinomas kolektyvinis imunitetas, ypač tai svarbu suaugusių grupėje, esant mažoms suaugusių revakcinacijos apimtims, neleidžia įvertinti realios difterijos protrūkių grėsmės [36].
Stabligė (Tetanus) – tai ūminė infekcinė liga, kurią sukelia stabligės sukėlėjo Clostridium tetani, augančio anaerobinėmis sąlygomis žaizdoje, egzotoksinas, pažeisdamas centrinę nervų sistemą ir sukeldamas skersaruožių raumenų traukulius. Clostridium tetani – tai anaerobinė gramteigiama sporas sudaranti bakterija [37].
Geltonasis drugys, arba geltonoji karštligė, yra ypač pavojinga karantininė ūminė virusinė infekcinė liga, kuriai būdingas karščiavimas, didelė intoksikacija, gelta, trombohemoraginis sindromas, inkstų ir kepenų pažeidimas bei didelis letalumas. Vidutinis endeminių regionų gyventojų mirštamumo rodiklis yra 5 proc., protrūkių metu gali siekti 20–40 proc. Liga itin pavojinga nesiskiepijusiems turistams, besilankantiems endeminėse šalyse: nevakcinuotų užsikrėtusių suaugusių asmenų mirštamumas siekia 10 proc., sergančių sunkia ligos forma – iki 50 proc. Vienas iš ligos sunkumo ir blogos baigties rizikos veiksnių yra amžius. Geltonuoju drugiu susirgusių senyvo amžiaus asmenų mirštamumas siekia net iki 60 proc. [38].
17 Vidurių šiltinė yra ūminė sisteminė žarnyno infekcinė liga, sukeliama salmonelių – Salmonella typhi, pasireiškianti karščiavimu, bendra intoksikacija, bakteriemija, blužnies padidėjimu, rozeoliniu bėrimu, plonųjų žarnų limfinės sistemos pažeidimu. Pavojingiausios komplikacijos – kraujavimas iš žarnų, žarnų perforacija ir infekcinis-toksinis šokas. Iki 5 proc. vidurių šiltine susirgusių suaugusiųjų lieka ilgalaikiais bakterijų nešiotojais [40].
Pasiutligė yra ūminė žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuri visada baigiasi mirtimi. Ligos pradžioje dažniausiai pasireiškia nerimas, galvos skausmas, karščiavimas, silpnumas ir jutimo sutrikimai gyvūno įkandimo vietoje. Dažni ligos simptomai yra psichomotorinis sujaudinimas, vandens baimė, aerofobija, disfagija, kylančios dėl limbinės sistemos pažeidimo ir rijimo raumenų spazmų, seilėtekis. Liga gali progresuoti iki parezių ar paralyžių, kartu gali būti delyras ir traukuliai. Negydant liga trunka apie savaitę, kartais ilgiau. Tiesioginė mirties priežastis dažniausiai būna kvėpavimo centro paralyžius [40].
Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje ženkliai sumažėjo sergamumas kokliušu, tymais, epideminiu parotitu, raudonuke. Jau daugelį metų neregistruojami susirgimai įgimtu raudonukės sindromu ar naujagimių stablige, difterijos ir stabligės registruojami tik pavieniai atvejai tarp vyresnio amžiaus žmonių, sergamumui hepatitu B būdinga mažėjimo tendencija [41].
Pagyvenusių žmonių munoprofilaktikos vykdymo sėkmingumui užtikrinti skirtingas intervencijas galėtų skirti visuomenės sveikatos priežiūros specialistams ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir šeimos gydytojams.
Senjorams skiepytis ekonomiškai naudinga, nes jie skiepijami nemokamai, valstybės lėšomis, pagal skiepų kalendorių. Nesiskiepijus ir susirgus, gydymasis nuo ligos ir jos komplikacijų pareikalautų didelių kaštų [42].
Pakartotinė vakcinacija nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų svarbi ne tik senjorams, bet ir visiems suaugusiems. Daugelis suaugusiųjų turi nepakankamą antikūnų kiekį, kuris galėtų apsaugoti nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų, nuo kurių imunitetą įgijo pasiskiepiję vaikystėje [43].
Nuo 2007 metų pradžios Lietuvoje pasiekta keletas ženklių rezultatų, susijusių su suaugusiųjų skiepijimu nuo užkrečiamųjų ligų:
1. saugesnių vakcinų naudojimas ir skiepijimo kokybės gerinimas. Skiepijama vakcinomis tik su neląsteliniu kokliušo komponentu, nes šios vakcinos nepageidaujamų reiškinių sukelia kur kas maţiau nei ląstelinės kokliušo vakcinos. Pradėta skiepyti tik inaktyvuota poliomielito vakcina ir visiškai atsisakyta gyvos poliomielito vakcinos, kuri traktuojama, kaip nepakankamai saugi. Skiepijama kombinuotomis vakcinomis, kurių pagrindiniai privalumai – mažesnė klaidų tikimybė.
18 3. rengiantis gripo pandemijai rizikos grupių asmenys skiepijami nuo gripo;
4. suaugusieji pradėti skiepyti nuo difterijos ir stabligės;
5. 2007 metais pirmą kartą Lietuvoje valstybės lėšomis įsigyta hepatito B vakcina hemodializuojamiems ligoniams. Siekiant hemodializuojamus ligonius apsaugoti nuo hepatito B infekcijos, būtina speciali vakcina, kuri skiriasi nuo įprastai skiepijamos hepatito B vakcinos [44].
Nepaisant to, kad vakcinacija yra viena ekonomiškiausių visuomenės sveikatos apsaugos nuo užkrečiamųjų ligų priemonių (sutaupomos lėšos vaistams, maţiau nedarbingumo pažymų ir kt.), šiai sričiai Lietuvoje kasmet skiriama vis mažiau lėšų. Skiepijimo ekonominis pagrįstumas taip pat atsispindi ir profesoriaus habilituoto daktaro Vytauto Usonio išsakytoje nuomonėje: „Skiepijimas labai veiksmingas išlaidų taupymo prasme – skiepai kainuoja žymiai pigiau, negu ligos gydymas. Visame pasaulyje prioritetas yra skiriamas ligų prevencijai, nes farmakoekonominių tyrimų rezultatai akivaizdţiai rodo, kad lėšos, investuotos į skiepus, valstybės mastu sugrįžta sutaupytomis milijoninėmis sumomis, pavyzdţiui, į pneumokokinę vakciną investuotas 1 Lt, valstybei sutaupo 4 Lt.“ [45].
Deja, skirstant lėšas, imunoprofilaktikos sričiai skiriamo dėmesio stoka, rodos, akivaizdi. Ko gero, tai iš dalies lemia ir kasmet ženkliai mažėjančias skiepijimo apimtis, kai kurios jų Lietuvoje sunkiai siekia PSO rekomenduojamas skiepijimo apimtis.
Sveikatos priežiūros specialistai formuoja visuomenės požiūrį į skiepijimus. Kad jie tai darytų tinkamai, labai svarbu, jog pačių sveikatos priežiūros specialistų požiūris būtų teigiamas, paremtas mokslo įrodymais. Lietuvoje atlikta labai mažai tyrimų apie sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į vyresnių žmonių skiepijimus, tačiau žiniasklaidoje daugėjant medicininį išsilavinimą turinčių specialistų skeptiškų pasisakymų apie skiepijimus, aiškėja, kad ši sritis, paveikta tam tikrų mitų apie skiepus ir antivakcininių judėjimų mados, tampa problematiška. Neigiamas požiūris į skiepus dažniausiai susijęs su žinių ir atsakomybės stoka. Nepriimtina susidariusi padėtis, kad kai kurie sveikatos priežiūros specialistai, būdami nacionalinės sveikatos sistemos dalyviais, iš esmės ignoruoja vieną šios nacionalinės sistemos elementų – imunoprofilaktiką. Todėl įgyvendinant skiepijimo programas iškyla poreikis plėsti bei gerinti sveikatos mokymą, išskirtinį dėmesį skiriant sveikatos priežiūros darbuotojams [46].
19
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Darbo tyrimui buvo atlikta literatūros analizė, apžvelgti moksliniai darbai, susiję su analizuojama tema. Pirmiausia buvo sudarytas tyrimo planas: suformuotas tikslas ir uždaviniai, pasirinktas metodas tyrimui atlikti ir gautas leidimas iš LSMU Bioetikos centro dėl tyrimo atlikimo (1 priedas).
Šiuo tyrimu siekiama atskleisti vyresnių žmonių skiepijimosi naudą bei privalomumą.
Darbas suskirstytas į etapus:
1. 2019 09 – 2019 10 – tyrimo parametrų suformulavimas. 2. 2019 10 – 2019 12 – mokslinės literatūros analizė.
3. 2019 12 – 2020 01 – tyrimo instrumento sudarymas, bei pagrindimas. 4. 2020 01 – 2020 04 – tyrimo duomenų rinkimas ir analizė.
5. 2020 04 – 2020 05 – išvadų ir rekomendacijų rengimas bei darbo užbaigimas.
2.2. Tyrimo kontingentas ir imtis
Tyrimo objektas - Vilniaus rajono sveikatos priežiūros įstaigos (ambulatorijos) gydytojų bei gydymo įstaigų vyresnių pacientų nuo 60 metų nuomonė apie imunoprofilaktikos paslaugų teikimą Vilniaus rajono sveikatos priežiūros įstaigose.
Kiekybinio anketinio tyrimo imtis sudaryta taip, kad jos savybės atsispindėtų generalinės visumos savybes t.y. ji turi būti reprezentatyvi.
Įtraukimo į anketinį tyrimą kriterijai: Buvo apklausti tik Vilniaus rajono sveikatos
priežiūros įstaigos (3 ambulatorijų ir 1 pagrindinės poliklinikos) vyresni nei 60 metų pacientai.
Atmetimo į anketinį tyrimą kriterijai: netinkamai užpildyta anketa.
Tyrimams skirtiems socialinei grupei rekomenduojama imties dydi nustatyti, atsižvelgiant į 5 proc. paklaidą. Imties dydis nustatytas pagal Paniotto formulę:
n=1/Δ2+1/N)
Kur: n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje, N – generalinė aibė, Δ – paklaidos dydis.
20 Reikalingos imties tūris, norint gauti statistiškai reikšmingus rezultatus – 244 respondentai (95 proc. pasikliovimo lygmuo ir 5 proc. paklaidos tikimybė). Taigi iš viso buvo išdalinta 300 anketų, sugrįžo 283 anketos, iš kurių 258 buvo tinkamos tolimesniam tyrimui. Pacietų charakteristika pateikta 2.2.1 lentelėje.
2.2.1 lentelė. Pacientų charakteristikos ir tyrimo trukmė (N=258) Pacientų charakteristikos, proc. Lytis Moterys 65 Vyrai 35 Amžius 60-65 metų 17 65 ir daugiau 83
Vienos anketos pildymo trukmė 5-10 min.
Tiriamieji (kokybinio tyrimo metu buvo pasirinkta tikslinė populiacija) Vilniaus rajono sveikatos priežiūros įstaigos šeimos gydytojai. Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrintas
užkodavus respondentus transkribuotuose interviu, tiriamųjų vardai, pavardės tyrime nefigūruoja. Tyrimo metu apklausti 15 Vilniaus rajono centrinės poliklinikos specialistų: šeimos gydytojai. Visi specialistai gydymo įstaigose dirba daugiau nei 10 metų, taip pat visi aptarnauja daugiau nei 500 – pacientai ne vienetai, iš kurių nemaža dalis yra virš 60 metų (žr. 2.2.2 lentelę).
2.2.2 lentelė. Medicinos personalo charakteristikos ir tyrimo trukmė (N=15) Medicinos personalo charakteristikos Gydytojai
Respondentų skaičius 15
Lytis
Moterys 7
Vyrai 3
Vieno interviu pokalbio trukmė 20-35 min. Vieno interviu perkėlimo į Microsoft Word
programą trukmė
21 2.3. Tyrimo metodai
Apklausiant pacientus, pasirinktas kiekybinis anketinės apklausos metodas, kuris leidžia nedidelėmis sąnaudomis per trumpą laikotarpį ištirti reprezentatyvią populiacijos imtį bei surinkti tikslius kiekybinius duomenis, kuriuos galima nesunkiai apdoroti ir išanalizuoti. Anketa pateikta 2 priede, ji sudaryta iš 16 atvirų klausimų.
Pacientų atsakymų gautų duomenų analizė atlikta panaudojus SPSS (Statistical Package for the Science) 21.0 versiją, statistiškai reikšmingi duomenys, kai p < 0,05. 2). Remiantis šia teorija darbe aptariami statistiškai reikšmingi (p<0,05), esminiai (p<0,01), labai reikšmingi (p<0,001) skirtumai tarp požymių [48].
„WinPEPI‘‘ (v. 1.55) programa naudojama dviejų ir daugiau požymių statistinių ryšių analizei buvo taikomas Chi kvadrato (χ2) testas.
Remiantis B. Bitinu 2006 m. ryšiams įvertinti naudojami Spearmano koreliacijos koeficientai ( r ), jei r:
• 0 – 0,20 - ryšio tarp požymių iš esmės nėra; • 0,20 - 0,40 – ryšys tarp požymių yra silpnas; • 0,40 – 0,60 – ryšys yra esminis;
• 0,60 – 0,80 – ryšys yra stiprus; • > 0,80 – ryšys yra labai stiprus [49].
Atlikus apibendrinamąją rezultatų analizę, kurios tikslas buvo įvertinti atsakymų pasiskirstymo dažnį palyginamąją analizę su kitų autorių publikuotais duomenimis.
Apklausiant gydytojus, pasirinktas kokybinis tyrimo metodas - struktūrizuotas interviu (3 priedas). Šis tyrimo metodas, padeda nustatyti ne sąsajas, bet atsakyti į klausimą - kaip vyksta procesas. Struktūrizuotas interviu remiasi planu, kuriame numatyti konkretūs klausimai, jų pateikimo seka, tačiau numatyta, kad tyrimo eigoje tyrėjas gali papildomai užduoti plane neįrašytų klausimų. Struktūrizuotas interviu suteikia platesnes galimybes nuodugniau pažinti tiriamąjį asmenį, tuo tarpu anketinėje apklausoje tokios galimybės labai ribotos [50].
Interviu planas pateiktas 2.2.3 lentelėje.
2.2.3 lentelė. Interviu planas
22 apie imunoprofilaktikos vyresniems žmonėms paslaugų organizavimą. Tyrimo rezultatai bus panaudoti baigiamajame darbe. Labai prašau įdėmiai perskaityti kiekvieną klausimą ir pasirinkti labiausiai Jums tinkantį atsakymą (atsakymus) arba įrašykite atsakymą specialiai tam paliktose vietose. Šių duomenų anonimiškumas garantuotas. Dėkoju už nuoširdžius atsakymus!
Klausimai
1.Koks Jūsų darbo stažas? Ir kokioje įstaigoje dirbate? 2.Kiek pas Jus yra prisirašiusių gyventojų?
3.Ar teikiate sveikatos priežiūros paslaugas vyresniems nei 60 metų asmenims? 4.Kokiais būdais Jūs informuojate vyresnį asmenį apie skiepijimą?
5. Kokia dalis vyresnių asmenų, kuriuos Jūs informuojate apie imunoprofilaktikos galimybes, atsisako skiepytis?
6. Kaip Jūs manote, kokios priežastys lemia vyresnių asmenų atsisakymą skiepytis? 7. Ar Jūs informuojate pacientus apie galimybę pasiskiepyti vakcinomis, neįrašytomis į valstybės apmokamų vakcinų sąrašą? Kokias būdais? Ar pacientai domisi?
8. Ar prieš skiepydamas pacientus, Jūs įvertinate galimas kontraindikacijas skiepijimui ir nepageidaujamas reakcijas į skiepą?Pakomentuokite
9. Ar dažnai Jums tenka registruoti nepageidaujamus vakcinų sukeltus šalutinius reiškinius?Ką patariate pacientui?
10.Kaip vertinate savo žinias apie vakcinaciją nuo įvairių ligų?
11.Kaip manote, ar Jums pakanka žinių skiepijimo kontraindikacijoms įvertinti ir nepageidaujamų reakcijų į skiepus priežiūros srityje?
12.Ar sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje Jūs dirbate, paskiepytiems asmenims išduodamas skiepų pasas ir tarptautinis skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimas?
13.Kokiu būdu Jūs dažniausiai tobulinate žinias imunoprofilaktikos srityje? 14.Kokiu būdu Jūs tvarkote informaciją, susijusią su pacientų imunoprofilaktika? 15.Kokios, Jūsų nuomone, yra pagrindinės kliūtys vykdant vakcinaciją?
16. Kaip Jūs bendrai vertinate vyresnių asmenų imunoprofilaktikos organizavimą ir vykdymą Lietuvoje?
Pabaiga
Ar norite ką nors daugiau papildyti?
Jūsų gautus rezultatus analizuosiu, kilus neaiškumams su Jumis susisieksiu. Jeigu jus domina, mielai jums atsiųsiu Jūsų interviu kopiją.
23 Šiame magistriniame darbe surinkti duomenys analizuoti turinio analizės metodu. Turinio analizėje atliekamas duomenų kodavimas ir klasifikavimas. Iš interviu nustatoma informatyvios vietos. Kiekvienas interviu buvo transkribuojamas pažodžiui. Svarbiausi faktai buvo skirstomi į grupeles ir gretinama į potencialias temas. Po to, temos buvo peržiūrėtos ir tikrinamos siekiant nustatyti ar temos atitinka išskirtas mintis ir viso pasakojimo kontekstą, tada kuriamas teminis žemėlapis, apibrėžiamos ir pavadinamos visos temos [51].
Kokybinis tyrimas:
1) Padeda išsiaiškinti priežasties atsiradimo rūšis; 2) Padidina kokybės garantą;
3) Tikslus veiklos, motyvų, siekių išaiškinimas; 4) Padidina galimybes pažinti tiriamąjį asmenį.
Tyrimo metu gauti duomenys buvo apibendrinti ir grafiniam tyrimo rezultatų pavaizdavimui naudojant Microsoft Excel 2010 programą.
2.4. Etiniai tyrimo aspektai
Respondentai tyrime dalyvavo savanoriškai, jiems suteikta informacija apie šį tyrimą, nurodant tyrimo tikslą, tyrėjo funkcijas, galimybę susipažinti su tyrimo rezultatais. Buvo informuoti, jog bus išsaugotas jų anonimiškumas ir konfidencialumas, tyrimo duomenys bus pristatomi apibendrintai.
24
3. REZULTATAI
3.1. Vilniaus rajono sveikatos priežiūros gydymo įstaigų vyresnių pacientų
nuo 60 metų nuomonės analizė
Imunoprofilaktika — tai viena iš svarbiausių kovos su užkrečiamosiomis ligomis formų, kurios siektini tikslai išdėstyti Lietuvos sveikatos programoje (LSP). Siekiant LSP numatytų imunoprofilaktikos tikslų, Lietuvoje įgyvendinama Nacionalinė imunoprofilaktikos programa bei kitos priemonės [36]. Vaikų skiepijimosi sėkmė - plačiai pripažinta, tačiau nepakankamai įvertiname būtinybę skiepyti vyresnio amžiaus žmones. Iškeltas tikslas - ištirti Vilniaus rajono sveikatos priežiūros įstaigų vyresnio amžiaus pacientų ir medicinos personalo nuomonę apie imunoprofilaktikos vyresniems žmonėms paslaugų organizavimą.
Vilniaus rajono sveikatos priežiūros gydymo įstaigų vyresni pacientai buvo apklausti pagrindinėje Vilniaus rajono poliklinikoje ir Vilniaus rajono ambulatorijose (3 ambulatorijos ir 1 pagrindinė poliklinika). Rezultatai parodė, kad maždaug po lygiai atsakė ir pagrindinėje Vilniaus rajono poliklinikoje ir ambulatorijose besilankantys gydymo įstaigų pacientai (žr. 3.1.1 pav.).
48% 52%
0% 100%
Vilniaus rajono centrinė poliklinika Vilniaus rajono ambulatorijos Gydymo įstaiga
3.1.1 pav. Pacientų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kokioje sveikatos priežiūros institucijoje lankotės?“ (N=258)
25 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
0-5 metų 6-10 metų 11-15 metų 16-20 metų 19%
57%
16%
8%
3.1.2 pav. Pacientų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kiek laiko lankotės paskutinėje sveikatos priežiūros įstaigoje?“ (N=258)
Kalbant apie skiepų poveikį ir efektyvumą, labai svarbu skiepytis nuosekliai, pagal skiepų kalendorių. Labai svarbus visuomenės informavimas apie imunoprofilaktiką. Pacientų buvo klausta, kokiais būdais Jūs esate informuojamas apie skiepijimą. Beveik pusė atsakė, kad informuoja telefonu, trečdalis gauna informaciją atvykus į gydmo įstaigą ( žr. 3.1.3 pav.). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant respondentų atsakymus besilankančius Vilniaus rajono ambulatorijose su pagrindinėje Vilniaus rajono poliklinikoje besilankančiais pacientais. (p = 0,001)
2%
47% 37% 14%
0%
Gaunu pranešimą paštu Informuoja telefonu Informuoja žodžiu, atvykus į sveikatos priežiūros įstaigą
Informuoja žodžiu, lankant gydytojui namuose
Visai neinformuoja
26 Labai svarbu visuomenės požiūris į skiepus, teigiama reakcija į skiepus, sustabdo daugelio ligų plitimą ir visuomenė tampa sveikesnė. Daugiau nei pusė apklaustųjų pacientų (53 proc.) teigia, kad atsisako skiepytis ir to nedaro, šiek tiek mažiau nei pusė skiepijasi. Rastas esminis ryšys tarp besiskiepijančių ir besilankančių Vilniaus rajono ambulatorijose (r = 0,60, p= 0,002, χ2 =16,85) (žr. 3.1.4 pav.).
3.1.4 pav. Pacientų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Ar atsisakote skiepytis?“ (N=258) Atsakymai parodė, kad nemaža dalis pacientų nesiskiepija, svarbu išsiaiškinti to priežastis. Dauguma apklaustų pacientų teigia (74 proc.), kad trūksta informacijos apie imunoprofilaktiką, jie mano, kad vakcinos nėra labai saugios. Taip pat yra nuomonių, kad ligos nuo kurių skiepijama yra jau senai išnykusios ir vakcinacija yra nieko verta (žr. 3.1.5 pav.).
27 Yra vakcinų, kurios nėra įtrauktos į skiepų kalendorių, įdomu sužinoti ar apie tokias vakcinas informuojami pacientai. Daugiau ne pusė pacientų, atsakė, kad tik kartais, apie 20 proc. teigia, kad retai, yra net ir tokių atsakymų, kad neinformuoja niekada (žr. 3.1.6 pav.). Nustatytas esminis ryšys tarp pagrindinės Vilniaus rajono poliklinikos ir Vilniaus rajono ambulatorijų pacientų atsakymų (p= 0,021, χ2 =16,85).
3.1.6 pav. Pacientų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Ar Jus informuoja apie galimybę pasiskiepyti vakcinomis, neįrašytomis į valstybės apmokamų vakcinų sąrašą?“ (N=258) Dažniausiai apie skiepijimą nuo užkrečiamųjų ligų, nefinansuojamų iš valstybės biudžeto, pacientus informuoja žodžiu, atvykus įsveikatos priežiūros įstaigą (žr. 3.1.7 pav.).
28 Dažnai baimė skiepytis atsiranda dėl žinių trūkumo ir nepageidaujamos organizmo reakcijos į skiepus. Pacientų klausta, ar prieš skiepijant yra suteikiama informacija apie nepageidaujamas reakcijas, daugiau nei 70 proc. pacientų atsakė, kad tik kartais (žr.3.1.8 pav.).
3.1.8 pav. Pacientų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Ar prieš skiepyjant, Jums suteikiama informacija apie galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą?“ (N=258)
Didžioji dauguma pacientų į kalusimą ar pakanka žinių apie nepageidaujamas reakcijas į skiepus suabejojo, nei pakanka, nei nepakanka, keletas atsakymų buvo, kad žinių nepakanka. Statistiškai reikšmini (p<0,05) atsakymai su tais, kure atsakė, kad gydymo įstaiga informuoja tik kartais (žr. 3.1.9 pav.).
29 Norint žinoti ir tiksliai vesti skiepų eiliškumą, būtina turėti skiepų pasą. Pacientų klausta ar sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje Jūs lankotės, paskiepytiems asmenims išduodamas skiepų pasas, atsakymai parodė, kad dauguma pacientų nežino ar tokį turi, 20 proc teigia, kad neturi (žr. 3.1.10 pav.).
3%
19%
78%
Taip Ne Nežinau
3.1.10 pav. Pacientų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Ar sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje Jūs lankotės, paskiepytiems asmenims išduodamas skiepų pasas?“ (N=258)
Dauguma pagyvenusio amžiaus žmonių mėgsta keliones. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), visada primena, kad asmenys, besiruošiantys į kelionę, turėtų pasirūpinti savo sveikata ir pasiskiepyti nuo infekcinių ligų, taip pat turėti šį pažymėjimą. Dauguma apklaustų pacientų (91 proc.) ar turi tokį pažymėjimą - nežino (žr. 3.1.11 pav.).
4% 5%
91%
Taip Ne Nežinau
3.1.11 pav. Pacientų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Ar sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje Jūs lankotės, išduodamas tarptautinis skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimas?“
30 Pacientų nuomonė apie vakcinų poveikį sveikatai – išsiskyrė, veni teigia, kad vakcinos yra efektyvios, tačiau abejoja dėl jų saugumo, kita grupė teigia, kad vakcinos ir efektyvios ir saugios. Buvo ir tokių atsakymų, kad vakcinos yra neefektyvios (žr. 3.1.12 pav.).
0% 10% 20% 30% 40% 50%
Vakcinos yra efektyvios ir saugios Vakcinos yra efektyvios, net nesaugios Vakcinos nėra efektyvios, bet saugios Vakcinos nei efektyvios, nei saugios
3.1.12 pav. Pacientų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kaip Jūs vertinate vakcinų poveikį žmogaus sveikatai?“ (N=258)
Skiepai yra viena svarbiausių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir jų kontrolės priemonių, tačiau yra kliūčių vykdant vakcinaciją. Vėlgi išryškėjo žinių trūkumo problema, dauguma pacientų atsakė, kad netiki, kad skiepijimas yra veiksmingas. Viena iš priežasčių buvo paminėta ir didelis gydytojų darbo krūvis bei finansinės motyvacijos trūkumas (žr. 1.3.13 pav.). Rastas esminis ryšys (r = 0,4) lyginant Vilniaus rajono ambulatorijos pacientų atsakymus su Vilniaus rajono pagrindinės poliklinikos gydymo įstaigos pacientais.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Kliūčių nėra
Didelis gydytojų darbo krūvis Gydytojų finansinės motyvacijos
trūkumas
Netikiu, kad skiepijimai yra veiksmingi
31 Imunoprofilaktikos vykdymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose kontrolė yra viena iš priemonių, kuria siekiama stiprinti užkrečiamųjų ligų kontrolę. Pacientų taip pat klausta, kaip jie vertina asmenų imunoprofilaktikos organizavimą ir vykdymą Lietuvoje. Daugiau nei pusė (58 proc.) pacientų atsakė, kad vertina gerai, trečdalis vidutiniškai (žr.3.1.14 pav.).
3.1.14 pav. Pacientų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kaip Jūs bendrai vertinate vyresnių asmenų imunoprofilaktikos organizavimą ir vykdymą Lietuvoje?“ (N=258)
Apibendrinant galima teigti, kad dauguma vyresnius nei 60 m. pacientus gydymo įstaigos vienokiu ar kitokiu būdu informuoja apie valstybės finansuojamus skiepus, tačiau nemaža dalis pacientų tiesiog nesiskiepija, nes mano, kad vakcinos yra nesaugios. Tai parodo, vyresnių žmonių žinių trūkumą apie imunoprofilaktiką. Pacientai teigia, kad apie valstybės nefinansuojamus skiepus juos gydymo įstaigos informuoja retai, taip pat retai informuoja ir apie nepageidaujamas reakcijas į skiepus. Dauguma pacientų nežino ar turi skiepų pasą ar tarptautinį skiepų pažymėjimą. Dauguma pacientų gerai vertina Lietuvos imunoprofilaktiką, tačiau vis tik mažai tiki vakcinų patikimumu.
3.2. Vilniaus rajono sveikatos priežiūros gydymo įstaigų specialistų nuomonės
analizė
32 3.2.1 lentelė. Kokybinio tyrimo vertinimo rezultatai
Sritis Tema Potemė Citata
A.Sveikatos priežiūros specialistų darbo specifika A.1. Sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvis A.1.A. Darbo stažas, kokioje įstaigoje dirba. ,, 12 metai. VRCP. “ (TD(FS1-1). ,, 21 metai. “ VRCP skaidiškių ambulatorija “ (TD(FS1-5)) ,, 30 metai. “VRCP Nemenčinės ambulatorija “ (TD(FS1-2)) ,, 20 metai. VRCP Juodšilių ambulatorija “ (TD(FS1-7)) A.1.B. Aptarnaujančių gyventojų skaičius, pagyvenusių asmenų aptarnavimas.
„ 1800 pacientų. Taip, aptarnauju pagyvenusius asmenis” (TD(FS1-2)) ,,800 pacientų, aptarnauju.” (TD(FS5-7))
„ 1700 pacientų. Taip, aptarnauju pagyvenusius asmenis” (TD(FS1-2)) ,,500 pacientų, aptarnauju.” (TD(FS5-7)). A.2.Imuno- profilaktikos sklaida A.2.A. Pagyvenusių asmenų informavimas apie skiepus
„ Atvykus į priėmimo skyrių, o gripo vakcinavimui pranešu telefonu.“ (TD(FS1-3))
,,Neįrašytomis į valstybės apmokamų vakcinų sąrašą, jei pacientas teiraujasi - informuoju žodžiu.“ (TD(FS5-7))
,,Apie valstybės finansuojamas informuoju vizito metu, pranešu telefonu, sms žinute, o apie nefinansuojamas, nelabai kas ir klausia.“ (TD(FS5-11))
A.2.B. Pagyvenusių asmenų informavimas
33 apie skiepų šalutinį poveikį A.2.C. Pagyvenusių asmenų atsisakymo skiepytis priežastys
paciento ligas, skundus. Nepageidaujamų vakcinų sukeltų šalutinių reiškinių neteko fiksuoti.“ (TD(FS1-15))
,,Netiki vakcinos poveikiu, įvairūs mitai.“ (TD(FS1-11))
,,30 proc. atsisako skiepytis, nes netiki vakcinos poveikiu.“ (TD(FS1-1))
,,50 proc. pacientų atsisako skiepytis, įtakoja neigiama viešoji nuomonė apie skiepus, reakcijų baimė; įsitikinimas, kad jie tikrai nesusirgs; prietarai, kad padės česnakas ir vit. C.“ (TD(FS1-13)) ,,40 proc. pacientų atsisako skiepytis. Nepaskirti skiepai, skiepų komplikacijų baimė, nemato poreikio skiepytis.“ (TD(FS1-14))
B.Specialistų žinios apie vakcinaciją
B.1. Žinių vertinimas „Visados yra ko mokytis, todėl mokausi ir aš nuolat.” (TD(FS1-4)) “Žinoma užtenka.” (TD(FS5-5)) „Patenkinamai, tobulinuosi..” (TD(FS1-14))
„Nepatenkinamai, nepakankamai. Lankau konferencijas, paskaitas, buvau infekcinių ligų kursuose.” (TD(FS1-7))
34 B.2. Žinių tobulinimo būdai ,,Dalyvaujame konferencijose.“
(TD(FS5-1))
„Dalyvaujame konferencijose, skaitome pranešimus vieni kitiems, literatūra. “ (TD(FS1-3))
,,Nesitobulinu, žinių man pilnai užtenka“ (TD(FS5-1))
„Skaitau straipsnius “ (TD(FS1-8)) C. Vakcinacijos
Lietuvoje vertinimas
C.1. Kliūtys ,,Nepakankamas švietimas, nenoras
skiepytis, išsilavinimo stoka.“ (TD(FS1-6))
,,Nepakankamas švietimas.“ (TD(FS5-12))
„Gydytojų neigiama nuomonė.“ (TD(FS5-13))
,,Neteisinga visuomenės nuomonė, netikėjimas skiepais. “ (TD(FS1-7)) ,, Finansinės.“ (TD(FS5-10))
„Nepakankamas švietimas. Būtų gerai, kad valstybė kompensuotų ir erkinio encefalito vakcinaciją. “ (TD(FS5-13)
C.2. Organizavimo ir vykdymo vertinimas
,,Nepatenkinamai: šiemet trūksgta gripo vakcino. Per mažai kalba gydytojai infektologai per TV, radiją. Siūlau suaugusiųjų vakcinavimą vertinti kaip skatinamąją paslaugą ( tada gydytojai ir slaugytojai galės daugiau dėmesio tam skirti). “ (TD(FS5-4))
35 Specialistai teigia, kad apie valstybės apmokamus skiepus savo pacientus informuoja kada jie atvyksta į gydymo įstaigą arba telefonu. Tačiau pastebėta, kad apie nefinasuojamus skiepus informacijos perduoda mažai arba tik kai pacientas pats paklausia. „ Atvykus į priėmimo skyrių, o gripo vakcinavimui pranešu telefonu.“ (TD(FS1-3)). ,,Neįrašytomis į valstybės apmokamų vakcinų sąrašą, jei pacientas teiraujasi - informuoju žodžiu.“ (TD(FS5-7)). ,,Apie valstybės finansuojamas informuoju vizito metu, pranešu telefonu, sms žinute, o apie nefinansuojamas, nelabai kas ir klausia.“ (TD(FS5-11)). Nors teigiama, kad užkrečiamosios ligos yra viena iš svarbių senyvo amžiaus žmonių sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Gripas ar erkinis encefalitas itin dažnos ligos Lietuvoje, tačiau nuo šių ligų skiepai yra nefinasuojami, todėl labai svabu, kad gydymo įstaigų specialistai tinkamai informuoti vyresnius pacientus apie šias ligas ir pasiskiepijimo nuo jų galimybes.
Gydymo įstaigų specialistai įvardija, kad iki 50 proc. vyresnio amžiaus pacientų atsisako skiepytis, įvardindami, kad bijo komplikacijų, tiki prietarais ar tiesiog, prisiklauso neigiamų nuomonių apie juos. ,,30 proc. atsisako skiepytis, nes netiki vakcinos poveikiu.“ (TD(FS1-1)). ,,50 proc. pacientų atsisako skiepytis, įtakoja neigiama viešoji nuomonė apie skiepus, reakcijų baimė; įsitikinimas, kad jie tikrai nesusirgs; prietarai, kad padės česnakas ir vit. C.“ (TD(FS1-13)). ,,40 proc. pacientų atsisako skiepytis. Nepaskirti skiepai, skiepų komplikacijų baimė, nemato poreikio skiepytis.“ (TD(FS1-14)). Tai parodo, pacientams trūksta žinių apie skiepų naudą. Nors gydytojai teigia, kad prieš skiepijant pacientus informuoja apie galimas komplikacijas ir nuramina, kad toks poveikis galimas.
Specialistų paklausus, kaip jie vertina savo žinias apie imunoprofilaktiką, nuomonių buvo įvairių,vieni teigė, kad netrūksta žinių, kiti, kad trūksta ir nori tobulinti jas. „Visados yra ko mokytis, todėl mokausi ir aš nuolat.” (TD(FS1-4)). “Žinoma užtenka.” (TD(FS5-5)). „Patenkinamai, tobulinuosi..” (TD(FS1-14)). „Nepatenkinamai, nepakankamai. Lankau konferencijas, paskaitas, buvau infekcinių ligų kursuose.” (TD(FS1-7)). “Nepatenkinamai, nepakankamai. Trūksta konferencijų, skatinamųjų priemonių.” (TD(FS5-2)).
Dažniausiai tobulina konferencijose, skaito straispnius, pranešimus. ,,Dalyvaujame konferencijose.“ (TD(FS5-1)). „Dalyvaujame konferencijose, skaitome pranešimus vieni kitiems, literatūra. “ (TD(FS1-3)). ,,Nesitobulinu, žinių man pilnai užtenka“ (TD(FS5-1)). „Skaitau straipsnius “ (TD(FS1-8)).
36 ,,Nepakankamas švietimas.“ (TD(FS5-12)). „Gydytojų neigiama nuomonė.“ (TD(FS5-13)). ,,Neteisinga visuomenės nuomonė, netikėjimas skiepais. “ (TD(FS1-7)). ,, Finansinės.“ (TD(FS5-10)). „Nepakankamas švietimas. Būtų gerai, kad valstybė kompensuotų ir erkinio encefalito vakcinaciją. “ (TD(FS5-13).
Dauguma specialistų imunopraofilaktikos organizavimą Lietuvoje įvertino neigiamai arba vidutiniškai. Daugelis daugiau nieko ir nepakomentavo, buvo keletas komenatrų, kad labai trūksta finansavimo ir bendro visuomenės švietimo. ,,Nepatenkinamai: šiemet trūksgta gripo vakcino. Per mažai kalba gydytojai infektologai per TV, radiją. Siūlau suaugusiųjų vakcinavimą vertinti kaip skatinamąją paslaugą ( tada gydytojai ir slaugytojai galės daugiau dėmesio tam skirti). “ (TD(FS5-4)). ,, Nepatenkinamai. “ (TD(FS5-1(TD(FS5-4)). ,,Vidutiniškai, geresnis vaikų skiepų organizavimas. “ (TD(FS5-10)).
37
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Vakcinacija – vienas svarbiausių mokslo atradimų, padėjęs ir padedantis įveikti užkrečiamąsias ligas. Imunoprofilaktika – tai imunologinių vaistinių preparatų ir medicinos priemonių naudojimas, siekiant padidinti žmonių atsparumą užkrečiamosioms ligoms. Skiepijant siekiama apsaugoti asmenį nuo infekcinės ligos ir kontroliuoti šių ligų plitimą visuomenėje. Todėl ypatingai svarbu yra užtikrinti teisingos, įrodymais pagrįstos informacijos sklaidą, jos pasiekiamumą, suprantamumą visuomenėje. Taip pat būtinas efektyvesnis asmens ir visuomenės sveikatos bei farmacijos tarnybų informacijos teikimas apie skiepijimą ir skiepus.
Tyrimo metu buvo apklausta 258 Vilniaus rajono ambulatorijos ir pagrindinės poliklinikos gydymo įstaigų pacientai, taip pat 15 gydymo įstaigų specialistų – šeimos gydytojų, kurie gydymo įstaigose dirba daugiau nei 10 metų. Tikslas – įvertinti pacientų ir specialistų nuomonę apie imunoprofilaktiką Lietuvoje. Usonis (2010) teigia, kad imunoprofilaktikos programos yra labai svarbios visuomenės sveikatai. Šalyse, kuriose pasiektas aukštas vakcinavimo lygis, pastebėtas didelis sumažėjimas ligų, kurių galima išvengti skiepijantis, mano nuomone, tai ypač svarbu sugant pagyvenusių asmenų sveikatą.
38 Labai svarbu visuomenės požiūris į skiepus, teigiama reakcija į skiepus, sustabdo daugelio ligų plitimą ir visuomenė tampa sveikesnė. Visuomenės požiūris į vakcinaciją, pastaruoju metu tampa vis skeptiškesnis, o tai iš dalies taip pat lemia kasmet mažėjančias skiepijimo apimtis. Todėl svarbu tiek medikams, tiek visuomenei teikti daugiau moksliškai pagrįstos informacijos imunoprofilaktikos klausimais. Daugiau nei pusė apklaustųjų pacientų teigia, kad atsisako skiepytis ir to nedaro, šiek tiek mažiau nei pusė skiepijasi. Rastas esminis ryšys tarp besiskiepijančių ir besilankančių Vilniaus rajono ambulatorijose.
Apmaudu, jog šiais laikais, kuomet visi daugiau ar mažiau, tačiau vis tiek turi galimybę apsaugoti savo sveikatą taikant efektyviausias užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemones (skiepus), jų tiesiog nepaiso. Neramu dėl to, kad kasmet atsisakančių skiepytis asmenų dalis Lietuvoje linkusi didėti, o tai visiškai netrukus gali sąlygoti jau beveik užmirštų ligų protrūkius mūsų šalyje. Neigiamą visuomenės požiūrį į imunoprofilaktiką paprastai lemia negatyvios informacijos sklaida masinėse informacijos priemonėse, antivakcininių judėjimų įtaka bei kitos prieţastys. Todėl ypatingai svarbu yra užtikrinti teisingos, įrodymais pagrįstos informacijos sklaidą, jos pasiekiamumą, suprantamumą visuomenėje. Taip pat būtinas efektyvesnis asmens ir visuomenės sveikatos bei farmacijos tarnybų informacijos teikimas apie skiepijimą ir skiepus. Tyrimas parodė, kad apie pusė pacientų atsisako skiepytis. Taip teigia ir patys pacientai, ir gydymo įstaigų specialistai. Pagrindinės to priežastys nepatikimumas, komplikacijos, neveiksmingumas. Tyrimas patvirtino Lidžiūtės, Stasiuvienės (2015) Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus, kuriame teigiama, kad daugiau nei pusė tiriamųjų trūksta patikimos informacijos apie skiepus. Kalibataitienės ir Kalibataitės (2011) tyrime taip pat buvo siekta išsiaiškinti respondentų požiūrį ir žinias apie skiepų saugumą. Rezultatai parodė, kad trečdalis pacientų nežino skiepų poveikio ir rezultato esmės. Specialistai teigia, kad kiek įmanoma juos informuoja, tačiau prisipažįsta, kad ir patiems trūksta tam tikros informacijos, todėl stengiasi nuolat tobulinti ir pildyti savo žinias konferencijose, skaityti įvairius straipsnius.
39 Norint tiksliai žinoti savo vakcinacijos istoriją, būtina turėti skiepų pasą, o keliaujantiems svarbu turėti tarptautinį skiepų pažymėjimą. Dauguma pacientų atsakė, kad nežino ar tokį turi.
Skiepai yra viena svarbiausių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir jų kontrolės priemonių, tačiau yra kliūčių vykdant vakcinaciją. Vėlgi išryškėjo žinių trūkumo problema, dauguma pacientų atsakė, kad netiki, kad skiepijimas yra veiksmingas. Viena iš priežasčių buvo paminėta ir didelis gydytojų darbo krūvis bei finansinės motyvacijos trūkumas. Nustatytas vidutinio stiprumo ryšys ( r = 0,4) lyginant Vilniaus rajono ambulatorijos pacientų atsakymus su pagrindinės Vilniaus rajono centrinės poliklinikos įstaigos pacientais. Pacientų taip pat klausta, kaip jie vertina asmenų imunoprofilaktikos organizavimą ir vykdymą Lietuvoje. Daugiau nei pusė pacientų atsakė, kad vertina gerai, trečdalis vidutiniškai.
40
IŠVADOS
1. Daugumos vyresnių nei 60 m. pacientų nuomone, gydymo įstaigos tiesiogiai atvykus ar telefonu juos informuoja apie valstybės finansuojamus skiepus, tačiau nemaža dalis pacientų gauna per mažai informacijos apie valstybės nefinansuojamus skiepus. Maždaug pusė apklaustųjų pacientų tiesiog nesiskiepija, nes mano, kad vakcinos yra nesaugios, tai parodo vyresnių žmonių žinių trūkumą apie imunoprofilaktiką bei reakciją į skiepus. Pacientai vidutiniškai vertina Lietuvos imunoprofilaktiką, tačiau vis tik mažai tiki vakcinų patikimumu.
2. Sveikatos priežiūros įstaigų specialistai teigia, kad nuolat informuoja pacientus apie valstybės finansuojamus skiepus, kai jie atvyksta į konsultacijas. Specialistai teigia, kad maždaug 50 proc. pacientų nesiskiepija, nes turi savo nuomonę apie skiepų neveiksmingumą ir neigiamas reakcijas. Savo žinias apie skiepus specialistai vertina gerai, tačiau tikrai nori tobulintis. Lietuvoje imunoprofilaktiką vertina skeptiškai, teigia, kad trūksta finansavimo ir geresnio organizavimo.
41 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Valstybės mastu reikėtų daugiau dėmesio skirti būtent sveikatos priežiūros specialistų motyvacijos didinimui savo praktikoje propaguojant mokamas vakcinas. Šiam tikslui įgyvendinti rekomenduojame į skatinamųjų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurias apmoka ligonių kasos, sąrašą įtraukti pacientų informavimo apie galimybę pasiskiepyti mokamomis vakcinomis paslaugą.
2. Sveikatos priežiūros specialistams reikėtų sudaryti daugiau galimybių tobulinti savo kvalifikaciją konferencijose, kursuose, seminaruose, organizuojamuose tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Ypač svarbu, kad juose dalyvautų infekcinių ligų klinikų (katedrų) darbuotojai, kurie galėtų pasidalinti savo praktine patirtimi vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų srityje. Kvalifikacijos tobulinimo metu tikslinga būtų pateikti daugiau probleminių situacijų pavyzdžių, praktinių įgūdžių, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai galėtų sėkmingai taikyti savo praktinėje veikloje.
42
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. PSO. Seven Key reasons why immunization must remain apriority in the WHO European Region. 2018. [žiūrėta 2019 m. Rugpjūčio 02 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0017/84302/Seven_Key_Reasons.pdf?ua=1
2. Larson H, Jarrett C, Eckersberger E, Smith D.M.D, Paterson P. Understanding vaccine hesitancy around vaccines and vaccination from a global perspective: a systematic review of published literature, Vaccine 2018; 32, 2150–2159.
3. United Nations. World population prospects. 2017. [žiūrėta 2019 m. Rugpjūčio 02 d.]. Prieiga per internetą: http://esa.un.org/unpd/wpp. Accessed 30 July 2017
4. Senyvo amžiaus žmonių skiepijimas Lietuvoje. Rekomendacijos 2016 m. ULAC., 2016. 5. Janssens J. Pneumonia in the elderly (geriatric) population. Curr Opin Pulm
Med. 2015;11:226–230.
6. Attal N, Deback C, Gavazzi G, Gorwood P, Labetoulle M, Liard F, et al. Functional decline and herpes zoster in older people: an interplay of multiple factors. Aging Clin Exp
Res. 2015;27:757–65.
7. Rechel B, Grundy E, Robine JM, Cylus J, Mackenbach JP, Knai C, McKee M. Ageing in the European Union. Health in Europe 6. 2013;381(9874):1312-22.
8. Usonis V. Vakcinos ir skiepijimas, Vilnius, Homo liber, 2010; p. 13-16.
9. David R, Johnson Kristin L, Nichol, Kim Lipczynski. Barriers to Adult Immunization. The
American Journal of Medicine 2017;121:S28–S35. 56.
10. Stukas R, Šurkienė G, Urbanovič N, Žagminas K, Tėvų požiūris į vaikų skiepijimą,
Medicina (Kaunas), 2007; 43 (2).
11. Chen RT, Rastoji SC, Mullen JR. Vaccine Adverse Event Reporting System. Vaccine. 2014; 542-550.
12. Bernstein H, Bocchini J. The Need to Optimize Adolescent Immunization. Pediatrics. 2017; 139 (3):p.e20164186.
13. Usonis V. Vakcinos skiepijimas: nuo gyvybės išsaugojimo iki gyvenimo kokybės gerinimo. Lietuvos gydytojo žurnalas. Infekcinės ligos. Vakcinos ir skiepijimas. 2010 m. Nr. 3, 1 psl. 14. ECDC. Recommended immunisations from 6 weeks old of age to 18 years old in Germany.
