LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

IRMA ČERNEVIČIENĖ

SLAUGYTOJŲ GEBĖJIMŲ IR KOMPETENCIJŲ NAUDOJANT

ULTRAGARSĄ ANESTEZIOLOGIJOJE IR INTENSYVIOJOJE

TERAPIJOJE VERTINIMAS

Magistrantūros studijų programos ISP baigiamasis darbas

Darbo vadovas: prof. Andrius Macas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanas Prof. Jūratė Macijauskienė

Parašas 2017 05 29

SLAUGYTOJŲ GEBĖJIMŲ IR KOMPETENCIJŲ NAUDOJANT

ULTRAGARSĄ ANESTEZIOLOGIJOJE IR INTENSYVIOJOJE

TERAPIJOJE VERTINIMAS

Magistrantūros studijų programos ISP baigiamasis darbas

Darbo vadovas Prof. Andrius Macas 2017 05 29 Recenzentas Dr. Milda Švagždienė 2017 05 29 Darbą atliko Magistrantė Irma Černevičienė 2017 05 29

KAUNAS, 2017

TURINYS

1.1. Perioperacinis įrangos panaudojimas ... 13

1.2. Slaugytojo vaidmuo rengiant įrangą ... 16

1.3. Slaugytojo kompetencijos ribos atliekant tyrimus... 17

1.3.1. Ultragarso naudojimas traumas patyrusiems pacientams ... 17

1.3.2. Slaugytojo kompetencija ir jos ribos ... 20

1.4. Apibendrinimas ... 23

2. TYRIMO METODIKA ... 25

2.1 Tyrimo organizavimas ir metodai ... 25

2.2 Tyrimo imtis ir respondentų atranka ... 26

2.3. Tyrimo etika ... 27

2.4. Duomenų analizės metodai ... 28

3. TYRIMO REZULTATAI ... 29

3.1. Duomenys apie respondentus ... 29

3.2. Slaugytojų gebėjimus ir kompetencijas naudoti ultragarsą anesteziologijoje ir intensyviojoje terapijoje tyrimo rezultatų analizė ... 30

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 51 IŠVADOS ... 55 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 56 PUBLIKACIJOS...57 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 57 PRIEDAI ... 63

SANTRAUKA

Irma Černevičienė. Slaugytojų gebėjimų ir kompetencijų naudojant anesteziologijoje ir intensyviojoje terapijoje vertinimas. Magistro baigiamasis darbas, mokslinis vadovas prof. A. Macas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2017: 62p. (be priedų).

Darbo tikslas: Įvertinti slaugytojų gebėjimus ir kompetencijas naudoti ultragarsą anesteziologijoje ir intensyviojoje terapijoje.

Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti slaugytojų gebėjimus naudotis ultragarsu prieš mokymus; 2. Įvertinti slaugytojų gebėjimus naudotis ultragarsu po mokymų; 3. Palyginti slaugytojų gebėjimus naudotis ultragarsu prieš mokymus ir po mokymų.

Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 176 (88 prieš mokymus ir 88 po mokymų) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus, Centrinės reanimacijos skyriaus, Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus ir Centrinio anesteziologijos skyriaus slaugytojai. Tyrimui naudotas anketinės apklausos metodas. Anketą sudarė 16 klausimų, kurie padėjo įvertinti slaugytojų gebėjimus ir kompetencijas naudoti ultragarsą anesteziologijoje ir intensyviojoje terapijoje.

Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tie respondentai kurie praktiškai naudoja ultragarso aparatą savo darbe jaučiasi drąsesni juo naudotis ir po kursų. Be to tie respondentai, kurie ultragarso aparatu naudojasi jau dabar, drąsiau naudos jį ir ateityje. Vertinant situaciją prieš kursus nustatyta, kad žinios apie tai kokiu atveju yra naudinga naudoti ultragarsą punktuojant periferinę veną, echogeniškumo rikiavimą, apie tai ką galima diagnozuoti ultragarso ūmių būklių metu yra labai prastos. Po kursų respondentų žinios apie ultragarso naudojimą tapo geresnės tokiose kategorijose, kaip: periferinių venų punktavimas ultragarso pagalba (prieš kursus teisingą atsakymo variantą pasirinko 10,2 proc. respondentų, po kursų 32,2 proc. respondentų); venų ir arterijų atpažinimas monitoriuje (prieš kursus teisingus atsakymo variantus pasirinko 58,0 proc. respondentų, po kursų 89,8 proc. respondentų); žinios apie echogenišumą (prieš kursus teisingą atsakymo variantą pasirinko 20,5 proc. respondentų, po kursų – 70,5 proc. respondentų); diagnozavimą ultragarsu ūmių būklių metu (prieš kursus teisingą atsakymo variantą pasirinko 9,1 proc. respondentų, po kursų – 38,6 proc. respondentų). Pažymėtina, kad po kursų žymiai didesnė respondentų dalis punktuoja periferines venas ultragarso aparato pagalba. Nustatyta, kad amžius turi reikšmingos ir patikimos įtakos venos punktavimui kol pavyksta tai padaryti (neatsižvelgiant į dūrių skaičių) (ypatingai vyresnių nei 25 m. amžiaus respondentų tarpe). Daugiausiai reikšmingų ir aptikimų skirtumų yra veiksmų ir skyrių atžvilgiu. Nagrinėjant atsakymus apie tai koks ultragarso daviklis bus naudojamas norint išpunktuoti

periferinę veną nustatyti patikimi skirtumai. Visgi su amžiumi visiškai neteisingai atsakiusiųjų respondentų dalis didėja.

Išvados. Slaugytojo vaidmuo naudojant ultragarsą kritinių būklių diagnostikai yra reikšmingas, nes jis ne tik tinkamai paruošia daviklius, tačiau užtikrina ir aparato sterilumą operacijos metu bei asistuoja gydytojui nustatant galimus blokus ar komplikacijas operuojant pacientą. Vertinant situaciją prieš kursus nustatyta, kad žinios apie tai kokiu atveju yra naudinga naudoti ultragarsą punktuojant periferinę veną, echogeniškumo rikiavimą, apie tai ką galima diagnozuoti ultragarso ūmių būklių metu yra labai prastos. Po kursų respondentų žinios apie ultragarso naudojimą tapo geresnės tokiose kategorijose, kaip periferinių venų punktavimas ultragarso pagalba, venų ir arterijų atpažinimas monitoriuje, žinios apie echogenišumą, diagnozavimą ultragarsu ūmių būklių metu. Palyginus slaugytojų gebėjimus naudotis ultragarsu prieš mokymus ir po mokymų nustatyta, kad jie ženkliai pagerėjo. Pažymėtina, kad tie respondentai kurie praktiškai naudoja ultragarso aparatą savo darbe jaučiasi drąsesni juo naudotis ir po kursų. Be to tie respondentai, kurie ultragarso aparatu naudojasi jau dabar, drąsiau naudos jį ir ateityje. Reanimacijos skyriuje didesnė dalis respondentų nei kituose skyriuose naudojo ultragarso aparatą. Šio skyriaus respondentams ultragarso aparatas yra tiek ir labiau prieinamas, tiek ir sąlygos naudojimusi juo yra geresnės lyginant su kitų skyrių respondentais.

SUMMARY

Irma Černevičienė. The assesment of nurses' skills and competences in anaesthesiology and intensive care. Master’s thesis, scientific supervisor prof. A. Macas. Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Nursing and Care Department. Kaunas, 2017: 62 p. (without appendixes).

The aim: to evaluate nurses' skills and competencies to use ultrasound in anesthesiology and intensive therapy.

The objectives: 1. To evaluate nurses' abilities to use ultrasound before training; 2. To evaluate nurses' abilities to use ultrasound after training; 3. To compare nursing skills to use ultrasound before training and after training.

Research methodology. The study included 176 (88 before training and 88 after training), Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics of Neurosurgery Intensive Care Unit, Central resuscitation department of Cardiology and Intensive Care Department of the Central Department of Anesthesiology nurses. In the study questionnaire method was used. The questionnaire consisted of 16 questions, which helped to assess the skills and competences of nurses use ultrasound anesthesiology and intensive care.

Research results. The research showed that those respondents who practice uses an ultrasound machine in their work feel bolder use and after the course. Furthermore, respondents who use the ultrasound machine now, bolder use it in the future. In assessing the situation before training it showed that knowledge about the event is helpful to use ultrasound catheterization of peripheral vein, echogenicity sorting, about what can be diagnosed during ultrasound acute conditions are very poor. After the course the respondents' knowledge about the use of ultrasound has become better such categories as: catheterization of peripheral venous with ultrasound (before the correct answer option courses chosen by 10.2 per cent. of the respondents, 32.2 per cent after the course. of respondents); veins and arteries Identifying monitor (before training the right answer options chosen by 58.0 per cent. of the respondents, 89.8 per cent after the course. of respondents); knowledge of echogenicity (the correct answer option courses chosen by 20.5 per cent. of the respondents, followed by courses - 70.5 per cent. of respondents); ultrasound diagnosis of acute illness at the time (before training correct answer option chosen by 9.1 per cent. of the respondents, followed by courses - 38.6 per cent. of respondents). It should be noted that after the course significantly higher proportion of respondents catheterize peripheral venous ultrasound machine. It was found that age has a significant and reliable influence venous manage to do it before (regardless of the number of stabs) (especially older than 25 years. Among olds). The most significant differences are detections and activities and units. The

examination of the answers about what the ultrasound probe is used to set a peripheral vein catheterization reliable differences. However, with the age of respondents completely wrong of respondents increases.

Conclusions. The role of the nurse with critical ultrasound diagnosis is important because it not only properly prepare the sensors, but ensure sterility and machine operation and assists a physician in determining the possible blocks or complications of surgery the patient. In assessing the situation before training it showed that knowledge about the event is helpful to use ultrasound catheterization of peripheral vein, echogenicity sorting, about what can be diagnosed during ultrasound acute conditions are very poor. After the course the respondents' knowledge about the use of ultrasound has become better such categories as peripheral venous catheterization ultrasound, venous and arterial monitor recognition, knowledge of echogenicity, ultrasound diagnosis during the acute illness. Compared nursing skills to use ultrasound before training and after training found that they were significantly improved. It should be noted that those respondents who practice uses an ultrasound machine in their work feel bolder use and after the course. Furthermore, respondents who use the ultrasound machine now, bolder use it in the future. Reanimation larger share of respondents than in other sections using the ultrasound machine. This section respondents ultrasound machine is both accessible and more, as well as conditions for the use of it is better compared to other sections of the respondents.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovui prof. Andriui Macui už kantrybę, skirtą man laiką, už dalinimąsi patirtimi bei žiniomis, už naudingus pasiūlymus ir patarimus.

Dėkoju gyd. Aurimui Pečkauskui, gyd.-rezidentėm Linai Grauslytei ir Linai Mockutei už puikiai suorganizuotus mokymus slaugytojom ir už pagalbą atliekant tyrimą.

Nuoširdžiai dėkoju centrinės reanimacijos slaugytojai – slaugos administratorei Vitalijai Varžinskaitei už palaikymą ir paskatinimą studijuoti.

Pagarbiai, studentė Irma Černevičienė

SANTRUMPOS

FAST – ultragarso protokolas traumoms; KT – kompiuterinė tomografija;

LUQ – tarpas tarp kairioji inksto ir blužnies ir langas, kuriam vertinama ertmė tarp tiesiosios žarnos bei šlapimo pūslės;

MN – medicinos norma;

PVCs – periferinių venų kateteris; RUQ – ertmė tarp kepenų ir inkstų; UG – ultragarsas.

ĮVADAS

Šiuolaikiniame besikeičiančiame pasaulyje slaugytojams yra keliami vis nauji reikalavimai, o naujų kompetencijų įgijimas ir nuolatinis jų tobulinimas tampa neatskiriama šiuolaikinio sveikatos priežiūros specialisto kompetencijos dalis, siekiant užtikrinti pacientų poreikius ir jų gyvenimo kokybę. Slaugytojos atlieka pagrindinį darbą slaugant milijonus pacientų, kurie yra hospitalizuojami per metus dėl ligų ar sužalojimų [4]. Bradshaw 2000 metais teigė, kad dvidešimt pirmame amžiuje keičiasi slaugytojo vaidmuo ir vis sunkiau apibrėžti slaugytojo kompetencijas ir vaidmenį slaugoje [5].

Jau beveik šešis dešimtmečius ultragarsas naudojamas klinikinėje praktikoje. Ultragarsas yra sparčiai besivystanti sritis, apimanti daugybę medicinos sričių įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą, skubią pagalbą ir intensyviąją terapiją. Intensyvioje terapijoje ultragarsas naudojamas įvertinti kraujagysles, kardiopulmoninę sistemą bei pilvo organus. Padidėjus prieinamumui ir praktiškumui, ultragarso mokymai yra įtraukti į mokymo programas [2].

Ultragarsui anesteziologijoje šiuo metu skiriamas didelis dėmesys, naudojant ultragarsą procedūros tampa saugesnės, greitesnės, pigesnės, užtikrina pacientams mažesnę komplikacijų riziką invazinių procedūrų metu (tokių kaip pneumotoraksas, periferinių nervų sužalojimai). Ultragarsas dažniausiai naudojamas nustatyti nervų blokų vietas, įvesti periferinės ar centrinės venos kateteriu, kateterizuoti arterijas. Klinikinėje anesteziologijoje naudojant ultragarsą privalu naudotis trim žingsniais:

1. Vaizdo matymas. 2. Vaizdo aiškinimas. 3. Adatos vieta [3].

Ultragarso diagnostinės procedūros ūmių būklių metu buvo naudojamos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuose jau daug metų, tačiau šią procedūrą atlikdavo radiologai, šiuo metu ultragarsu naudojasi įvairių sričių specialistai ir tai leidžia nedelsiant diagnozuoti gyvybei pavojingas būkles, be paciento transportavimo į diagnostikos vietas [6].

Slaugytojai ultragarsą dažniausiai naudoja įvedant periferinį venos kateterį, kai sunku surasti ar apčiuopti veną. Naudojant ultragarsą slaugytojas gali tinkamai įvertinti veną, įvesti tinkamo dydžio periferinį venos katetrį. JAV atlikti tyrimai įrodė, kad naudojant ultragarsą sumažėjo centrinės venos katetrių poreikis, kurio įvedimas pacientui sukelia didesnį skausmą, taip pat atsiranda didesnė komplikacijų rizika [1].

Temos naujumas ir aktualumas. Slaugytojų gebėjimai ir kompetencijos bei jų vertinimas yra aktualu sveikatos priežiūros sistemoje, t. y. jie paruošia ligonį operacijai, asistuoja gydytojui jos

metu, pooperaciniu laikotarpiu prižiūri pacientą siekiant išvengti komplikacijų. Ultragarso naudojimas nėra naujas reiškinys perioperaciniu laikotarpiu, o jo panaudojimas sparčiai populiarėja, ypatingai periferinių venų katerizavimo procesuose, anesteziologijoje, kritinių situacijų metu. Taigi medicinos pažanga skatina slaugytojus aktyviau įsitraukti į naujų įgūdžių ir gebėjimų įgijimą.

Pasirinkta darbo tema mokslininkų buvo tiriama fragmentiškai, t. y. vieni mokslininkai daugiau tyrinėjo procedūras susijusias su ultragarso panaudojimu anesteziologijoje, įvedant periferinių ir centrinių venų kateterius [4, 7, 8, 9, 10, 12, 11, 25, 28, 30], kiti detaliau nagrinėjo situacijas ir ultragarso panaudojimą kritinėse situacijose (pvz., FAST metodas) [13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 26], treti daugiau dėmesio skiria bendroms slaugytojų kompetencijoms [5], ketvirti mokymams, siekiant ugdyti slaugytojų kompetencijas tiriamoje srityje [2, 24]. Taigi šiuo aspektu tema yra nauja ir reikalauja išsamesnių tyrimų.

Praktinis aktualumas. Praktinis pasirinktos temos aktualumas pasireiškia tuo, kad siekiant tobulinti slaugytojų kompetencijas Lietuvoje bei užtikrinti, kad jie sugebėtų tinkamai naudotis ultragarsu yra būtina atlikti jų vertinimą, kuris susidėtų iš dabartinių slaugytojų bei gebėjimų po mokymų vertinimo. Praktinis aktualumas taip pat yra išreiškiamas tuo, kad jau nuo 2015 m. Lietuvoje prasidėjo aktyvūs veiksmai, siekiant išplėsti slaugytojų kompetencijas (keičiami įstatymai, kuriamos darbo grupės, svarstomi įstatymų ir medicinos normų projektai), taigi slaugytojų gebėjimų ir kompetencijų naudojant ultragarsą vertinimas prisideda ir prie sveikatos priežiūros sistemos tobulinimo.

Šio darbo tikslas įvertinti slaugytojų gebėjimus ir kompetencijas naudoti ultragarsą anesteziologijoje ir intensyviojoje terapijoje.

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Įvertinti slaugytojų gebėjimus ir kompetencijas naudoti ultragarsą anesteziologijoje ir intensyviojoje terapijoje.

Uždaviniai:

1. Įvertinti slaugytojų gebėjimus naudotis ultragarsu prieš mokymus. 3. Įvertinti slaugytojų gebėjimus naudotis ultragarsu po mokymų.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Perioperacinis įrangos panaudojimas

Perioperacinis laikotarpis yra laikotarpis, kurį bendrąja prasme galima traktuoti kaip paciento chirurginės procedūros trukmę. Dažniausiai perioperacinis laikotarpis apima priėmimą į palatą, anesteziją, operaciją ir atsigavimą po operacijos. Pažymėtina, kad perioperacinės priežiūros tikslas yra pacientams suteikti geresnes sąlygas tiek prieš operaciją, tiek per operaciją, tiek ir po jos. Perioperacinis laikotarpis yra naudojamas paruošti pacientą chirurginei procedūrai tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Perioperaciniu laikotarpiu yra naudojama įvairi įranga (priklausomai nuo paciento situacijos), todėl atsižvelgiant į darbo temą, šiame poskyryje yra analizuojamas ultragarso panaudojimas.

Ultragarsas bendrąja prasme yra suprantamas kaip metodas, kurio pagalba yra pateikiami vaizdai kūno viduje, skleidžiant 2-15 Mhz bangas [4]. Tai yra diagnostinė priemonė, kurios pagalba yra renkama informacija apie biologinės terpės apsikeitimus [23]. Ultragarsas skiriasi nuo kitų dažniausiai naudojamų prietaisų vaizdams gauti, tad jo veikimo principų supratimas yra būtinas [39].

Siekiant padidinti gaunamą vaizdą, ultragarso naudotojas gali manipuliuoti kai kuriais šių bangų parametrais, tokiais kaip periodas, dažnis, sklidimo greitis, amplitudė, galia, intensyvumas ir ilgis. Ultragarso bangos yra perleidžiamos per audinį, o skirtingos struktūros atspindi šias bangas. Bangų absorbcija yra naudojama apibūdinti ultragarso bangos nuostolius. Šis nuostolis atsiranda kaip įvedamos į audinį bangos pavertimas kita energijos forma. Bangos atsispindi atgal į daviklį, o grąžinami duomenys yra pateikiami monitoriuje. Tuomet vaizdas gali būti naudojamas įvertinti įvairius matavimus, pavyzdžiui, siekiant išmatuoti struktūros ar darinio dydį bei gylį, arterinius ar venų srautus, nervo vietą, nustatant struktūrines anomalijas [4].

Pacientai, kurių priėjimas prie venos yra sudėtingas (DIVA) dažnai patiria diskomfortą dėl nepavykusių bandymų įvesti periferinį venos kateterį (PVCs). Tačiau naudojant ultragarsą galima išspręsti šią problemą susijusią su kateterio vieta [31] ir periferinių kraujagyslių matomumu, apčiuopiamumu bei prieiga [35].

Pažymėtina, kad modernios ultragarso sistemos įtraukia dvi garso technologijas, kurios suteikia vartotojams konkrečios informacijos apie matomą vaizdą. Todėl dažniausiai ryškumas ir pulsuojančių bangų dopletis yra kombinuojami, siekiant sumažinti galimas komplikacijas susijusias su centrinės venos prieiga [3]. Ultragarso aparato naudojimas punktuojant periferines venas mažina centrinės venos punktavimo poreikį (kuris yra labai skausmingas pacientams ir gali sukelti komplikacijų) [53, 54, 55]. Kai slaugos personalas skubios pagalbos skyriuose negali išpunktuoti

periferinės venos po keleto bandymų, jie prašo išpunktuoti centrinę veną arba naudojasi ultragarso aparatu (jei tokį leidimą duoda gydytojas) [53, 56].

Nors tradiciškai ultragarsas yra naudojamas įvedant centrinės venos kateterį, tačiau nustatyta, kad juo įvedant periferinių venų kateterius yra užtikrinama didelės sėkmės tikimybė [7]. Ultragarsas suteikia galimybę slaugytojui pamatyti tikslinę veną (kaip ir kitas ją supančias struktūras), atlikti tikslų kateterizavimą, taip mažinant galimas komplikacijas [40]. Visgi tam yra būtina ankstesnė patirtis ir mokymas, siekiant efektyviai panaudoti ultragarsą [35]. Centrinės venos kateteriai dažnai vedami kritinių būklių metu: skubios pagalbos skyriuose, intensyviojoje terapijoje, anesteziologijoje. Centrinės venos punkcijos komplikacijų dažnis būna nuo 5 proc. iki 19 proc. Taip pat su kateteriu susijusiu kraujo užkrėtimu, dėl kurio prailgėja hospitalizavimo laikas, padidėja ligoninės kaštai gydant pacientą [8, 9, 10]. Nemažai tyrimų buvo atlikta norint pagerinti centrinės venos įvedimo techniką ir priežiūrą, tačiau rekomenduojama jei įmanoma išvengti centrinės venos punkcijos, o jei ne tai kuo greičiau ją šalinti, kad mažesnė tikimybė būtų gauti infekciją.

Lyginant periferinės venos ir centrinės venos punkcijas yra skirtumas tarp komplikacijų dažnumo ir sunkumo. Kraujo užkrėtimas nuo periferinės venos kateterio buvo žymiai mažesnis negu nuo trumpalaikio centrinės venos kateterio (0,5 ir 2,7 per 1000 kateterio dienų). Papildomos periferio venos kateterio komplikacijos yra tromboflebitas, gretimų arterijų pažeidimas ar hematoma, tačiau tai sukelia vietinius pažeidimus, o ne sisteminius.

Pažymėtina, kad ultragarso naudojimas, kaip priedas prie invazinio gydymo anesteziologijoje tampa kasdieniniu reiškiniu. Tiek JAV sveikatos priežiūros kokybės agentūra (angl. Agency for Health Care Quality), tiek Jungtinės Karalystės Nacionalinis klinikinės kompetencijos institutas (angl. National Institute for Clinical Excellence) išskyrė ultragarso aparato vaidmenį gerinant paciento saugą [3]. Ultragarso panaudojimas yra nukreiptas į įvairių problemų sprendimą, t. y. pacientų saugumą ir komfortą, ekonomiškumą, procedūros laiką, sėkmės rodiklius, susijusius su invazinėmis anestezijos procedūromis. Ultragarsas yra naudojamas siekiant nustatyti nervinių blokų ar centrinių bei periferinių arterijų katetarizacijos bei jų blokų vietą. Pažymėtina, kad tradiciniai metodai gali būti kombinuojami su ultragarsu. Moksliniai straipsniai susiję su ultragarsu ir periferinių nervų blokais rodo, kad tyrimai ultragarsu šiose situacijose padidina operacijos sėkmę ir sumažina komplikacijų dažnį. Arterijos monitoriuje yra atvaizduojamos kaip tamsios, apvalios ir pulsuojančios. Adatos galiukas atvaizduojamas kaip taškas, kuriuo gali būti manipuliuojama, tol kol jo pozicija atsiduria pulsuojančio juodo taško viduje [4].

Periferinių venų punkcija yra intervencinė pacientų priežiūros priemonė su kuria susiduria slaugytojai sveikatos priežiūros aplinkoje. Dažniausiai, periferinių venų kateterizacijai yra uždedamas turinketas, siekiant vizualizuoti veną kateterio įvedimui. Tačiau ne visuomet tai yra paprasta procedūra, vyresnių pacientų atveju kateterio įvedimas tampa sudėtingesnis [25]. Ultragarso

panaudojimas įgijo didelį populiarumą punktuojant venas, tačiau tradiciškai labiau naudojama buvo centrinės venos punkcijai intensyviosios terapijos pacientams. Ultragarso nauda buvo įrodyta vedant ir periferinius venos kateterius įvairiose klinikinėse situacijose [7]. JAV ultragarsas buvo dažniausiai naudojamas gydytojų, kurie vesdavo centrinės venos kateterius, tačiau netrukus juo pradėjo naudotis ir slaugytojai kritinių būklių metu, kai sunku būdavo išpunktuoti pacientui periferinę veną [8, 9, 10, 11].

Galima teigti, kad sunkiausias periferinių venų įvedimas yra lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, nutukusiems, hipovolemiškiems, intraveninius narkotikus naudojantiems pacientams. Centrinės venos punkcijų taip pat nesumažėjo, dėl personalo kompetencijos stokos, praktinių mokymų stokos naudoti ultragarsą.

Ultragarso naudojimas slaugytojams labiausiai skatinamas naudoti skubios pagalbos skyriuose, kritinių būklių metu. Ultragarso mokymai yra puiki efektyvi alternatyva centrinės venos punkcijai kritinių būklių metu [9, 11]. Mokslinių tyrimų metu buvo palyginta skubios pagalbos slaugytojų technika vedant periferinius venos kateterius. Vieni slaugytojai buvo praėję ultragarso naudojimo mokymus, o kiti slaugytojai periferinius kateterius vedė tradiciniu būdu. Naudojant ultragarsą buvo įvesta 80,5 proc. sėkmingai, o tradiciniu būdu 44,1 proc. Ultragarsu buvo greičiau rasta tinkama vieta įvesti periferinį kateterį, reikėjo mažiau dūrių, pacientai buvo labiau patenkinti slaugytojų darbu. Ultragarsas dažniausiai buvo naudojamas nutukusiems pacientams, intraveninius narkotinius naudojantiems pacientams, dehidratuotiems, lėtinėmis ligomis sergantiems ar vaskulitais [7, 8, 9, 10, 11, 12, 28]. S. C. Gregg, S. B. Murthi, A. C. Sisley, D. M. Stein, T. M. Scalea tyrime nustatyta, kad per 6 mėnesius buvo atliktos 77 procedūros, kaip periferinė vena buvo punktuojama ultragarso pagalba. Vienos pagrindinių priežasčių, kodėl nepavyko punktuoti periferinės venos standartiniu būdu buvo edema (95 proc.), nutukimas (42 proc.), piktnaudžiavimas narkotikais (8 proc.), kritinės padėties atvejai (4 proc.). Ultragarso aparato pagalba periferinė vena buvo punktuojama 99 proc. sėkmingumu [7]. G. Maiocco ir C. Coole tyrime nustatyta, kad po to, kai slaugytojai 10 mėnesių naudojosi ultragarso aparatu punktuojant periferinę veną, nesėkmių atvejai sumažėjo 20 proc. [8]. Ultragarso aparatu punktuojant periferinę veną yra mažinamas centrinės venos punktavimo poreikis, ypač ne kritiškai sergančių pacientų tarpe [54, 56].

K. Partovi-Deilami, J. K. Nielsen, A. M. Moller, S. S. S. Nesheim ir V. L. Jorgensen tyrimo metu buvo nustatyta, kad naudojant ultragarsą kateterio įvedimo procedūros trukmė sutrumpėja nuo 20 iki 10 min., o dūrių skaičius sumažėjo nuo 3 iki 2 [31]. Ultragarso naudojimas prieš pradedant kateterio įvedimo procedūrą taip pat padeda įvertinti, kokio dydžio kateterį reikia pasirinkti [34]. Pažymėtina, kad ultragarso naudojimą kateterizavimui (kai yra sudėtinga prieiga) pacientai vertino, kaip teigiamą alternatyvą [49].

Kaip jau minėta ultragarsas gali būti naudojamas ir anesteziologijoje [4, 24]. Pažymėtina, kad efektyvi anestezijos administracija priklauso nuo nuodugnaus paciento anatomijos ištyrimo. Taigi

tinkama vaizdo interpretacija padeda vietinę anesteziją atlikti teisingai. Vietinė nejautra turi būti atliekama metodiškai pradedant nuo lengvai atpažįstamų struktūrų ir pereinant į mažesnes tikslines sritis [4].

Slaugytojai norintys naudoti ultragarsą turi gauti teorines ir praktines žinias apie ultragarso naudojimą. Slaugytojai turintys šias žinias gali pagerinti savo pacientų priežiūrą, ypač tų, kuriems yra sunki periferinės venos punkcija. Labai svarbu, kad ultragarsas būtų pasiekiamas slaugytojams visą parą. Ultragarso naudojimas yra priemonė sumažinti vėlavimą gauti sveikatos priežiūros paslaugas, gerinti slaugos praktiką [8].

Apibendrinant galima teigti, kad ultragarsas yra plačiai naudojamas perioperaciniu laikotarpiu. Nors dažniausiai juo skatinama naudotis skubios pagalbos skyriuose ar anesteziologijoje, tačiau jis yra labai naudingas atliekant centrinės bei periferinių venų kateterizaciją, nes yra greičiau randama tinkama vieta įvesti kateterį. Pažymėtina, kad taip taupomi ekonominiai ištekliai ir užtikrinamas komplikacijų dažnio mažėjimas pooperaciniu laikotarpiu. Tačiau siekiant užtikrinti ultragarso panaudojimo sėkmę yra būtinos tinkamos slaugos personalo kompetencijos ir turimi įgūdžiai valdant turimą įrangą.

1.2. Slaugytojo vaidmuo rengiant įrangą

Slaugytojų vaidmuo yra neatsiejamas nuo į ligoninę paguldytų pacientų priežiūros. Ligoninės susiduria su didėjančiais reikalavimais gerinti savo veiklos kokybę, tačiau su tokiais pačiais reikalavimais susiduria ir slaugytojai. Kaip jau buvo išaiškinta slaugytojo vaidmuo priešoperaciniu, perioperaciniu ir pooperaciniu laikotarpiu yra svarbus siekiant tinkamai pacientą paruošti operacijai, operacijos metu asistuoti gydytojui, o po operacijos – užtikrinti, kad pacientas nepatirtų komplikacijų.

Pažymėtina, kad operacinės įranga apima reikalingų operacijai priemonių visumą: instrumentus, siūlus, tvarsliavą, medicinos prietaisus ir kita [27]. Kaip nurodoma Lietuvos medicinos normoje MN 93:2001 „Operacinės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ slaugytojas atlieka funkcijas susijusias su [27]:

 kvalifikuoto darbo organizavimu, sterilumo užtikrinimu (t. y. darbas sterilioje aplinkoje šalia paciento su chirurgų komanda, tarpininkavimas tarp sterilios aplinkos ir operacijų skyriaus) [27];

 infekcijų prevencija, operacinės įrangos komplektavimu (instrumentų, siūlų, tvarsliavos komplektavimu) [27];

 humaniška slauga operacinėje [27];

 operacinės slaugos dokumentų pildymu[27];

 operacinės slaugos personalo ir slaugos profesijos studentų mokymu praktikos metu;

Analizuojant slaugytojo kompetencijas ir pareigas susijusias su slaugytojo vaidmenimi rengiant įrangą, toje pačioje medicinos normoje (MN 93:2001 „Operacinės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“) išskiriama, kad slaugytojas turi parengti ir turėti visą sterilią įrangą (instrumentus, siūlus, tvarsliavą ir kita), reikalingą operacijai. Būtent operacinės slaugytojas atsako už instrumentų ir kitos operacinės įrangos sterilumą [27].

Pažymėtina, kad slaugytojo vaidmuo yra svarbus ir rengiant ultragarso įrangą. Šios įrangos rengimas apima tokias sritis kaip daviklių paruošimas, asistavimas gydytojui, aparato pozicionavimas, naudojamos slaugos priemonės, kurios ir yra toliau plačiau aptariamos.

Ultragarso davikliai teikia svarbią informaciją apie paciento situaciją operacijos metu, todėl tinkamas paruošimas yra būtinas. Ultragarso aparatas turi du pagrindinius mazgus, t. y. pjezokeitiklį ir gaubtelį, kuris apsaugo pjezokeitiklį nuo mechaninių pažeidimų ir palaiko akustinį kontaktą tarp jutiklio paviršiaus ir švitinamojo objekto, kad kuo daugiau ultragarso energijos patektų į apšvitinamą objektą [28].

Slaugytojas turi dalyvauti asistuojant gydytojui operacijos metu. Lietuvos medicinos normoje išskiriama, kad sterilus asistavimas apima operacinės slaugytojo darbą sterilioje aplinkoje šalia paciento su chirurgų komanda. Slaugytojas turi mokėti asistuoti įvairioms operacijoms [27]. Operacijos metu slaugytoja perpozicinuoja sterilų barjerą siekiant, kad naudojantis ultragarsu (nedominuojančia ranka) būtų prieinamos vietos, esančios už barjero ribos [29]. Slaugytojo vaidmuo taip pat yra svarbus užtikrinant tinkamas slaugos priemones, t. y. gelius, sterilias rankoves, nukreipėjus.

Apibendrinant galima teigti, kad slaugytojo vaidmuo rengiant įrangą yra reikšmingas, nes jis ne tik tinkamai paruošia daviklius, tačiau užtikrina ir aparato sterilumą operacijos metu bei asistuoja gydytojui nustatant galimus blokus ar komplikacijas operuojant pacientą.

1.3. Slaugytojo kompetencijos ribos atliekant tyrimus

1.3.1. Ultragarso naudojimas traumas patyrusiems pacientams

Ultragarsu diagnostinės procedūros pagrinde buvo atliekamos intensyviosios terapijos ir anesteziologijos skyriuose. Jas atlikdavo gydytojai radiologai, tačiau mokslui žengiant į priekį ultragarsą pradėjo naudoti įvairių sričių gydytojai, išplėstinės praktikos slaugytojai, slaugytojai. Modernėjant ultragarso aparatams, jų panaudojimas labai palengvėjo, paciento nebereikia gabenti į specialius kabinetus, visą diagnostiką galima atlikta prie paciento lovos. Anesteziologijoje labai svarbus ultragarso įsijungimo ir pasiruošimo darbui laikas, ypač kai naudojamas traumos komandos ar

gaivinimo metu. Šiuolaikiniuose ultragarso prietaisuose yra sumontuota duomenų persiuntimo sistema, kuri leidžia mažiau patyrusiems specialistams (gydytojams, slaugytojams) pasitarti su gydytojais radiologais, jei tai yra būtina [13, 14].

Ligoniams, kuriems yra reikalinga skubi pagalba, dažniausiai reikia greito ir patikimo kateterio įvedimo į periferinę veną. Tačiau tai gali būti sudėtinga dėl ligonio nutukimo, per mažo svorio, lėtinių ligų ir t. t. Taigi ultragarsas tampa ypatingai svarbus siekiant įvesti periferinės venos kateterį kritinėse situacijose [33]. Pažymėtina, kad ultragarsinio tyrimo prieinamumas skubios pagalbos medicinoje ir intensyviojoje terapijoje vis didėja. Ir nors anesteziologijoje ir kritinių būklių medicinoje yra išskiriami įvairūs greitieji ultragarso protokolai (FATE, BLUE, FAST, RUSH, CAUSE ir IKS vertinimas UG pagalba). Šie protokolai buvo kuriami, siekiant sutaupyti laiko nustatant ūmias būkles ankstyvuoju laikotarpiu. Visgi traumas patyrusiems pacientams yra taikomas FAST (angl. focused assesment with sonography for trauma) protokolas [15].

FAST ultragarso protokolas, kritinių būklių metu, yra supaprastintas naudojant pacientams su bukais pilvo sužalojamais, kai reikia įvertinti ar nėra laisvo skysčio kūno ertmėse (pleuroje, pilvaplėvėje, širdiplėvėje) [15, 16, 17]. Taip pat šio tyrimo metu galima įvertinti parenchiminių organų sužalojimus [15]. Klinikiniame kontekste laisvo skysčio aptikimas rodo, kad yra kraujo [26].

FAST tyrimas teikia pagrindinę informaciją be laiko vilkinimo, kurį sukelia rentgenogramos ar kompiuterinė tomografija (KT), o laikas hemodinamiškai nestabiliems pacientams yra gyvybiškai svarbus [15]. Pažymėtina, kad FAST tyrimas suteikia informaciją greitai ir padeda priimti sprendimus susisijusius su tolimesniu vertinimu ir tyrimais, klinikiniu valdymu ir terapine intervencija. Greitas FAST tyrimo įvertinimas ir aiškinimas yra labai svarbus pacientų priežiūrai, gyvybei pavojingose situacijose. Tačiau medicinos personalas turi būti tinkamai apmokytas [17]. Taigi greita echoskopija, ypač kai nestabili hemodinamika ir randamas laisvas skystis sudaro operacijos prielaidas [16]. Taigi tai yra vertinga priemonė vertinant nestabilius pacientus su buka pilvo trauma.

Šis tyrimas yra atliekamas per 5 min. FAST protokolo atlikimo metu yra įvertinami nuo 4 iki 6 echoskopinių langų, nustatant laisvą skystį pilvaplėvės, pleuros ir perikardo ertmėse, kuriose pirmiausia susikaupia laisvas skystis [15]. Standartiniai FAST tyrimo langai yra viršutinis dešinysis kvadratas (RUQ) (ertmė tarp kepenų ir inkstų), viršutinis kairysis kvadratas (LUQ), langas, kuriame vertinamas tarpas tarp kairioji inksto ir blužnies ir langas, kuriame vertinama ertmė tarp tiesiosios žarnos bei šlapimo pūslės [21]. Mažiausias skysčio kiekis, kuris gali būti nustatomas ultragarso pagalba yra nuo 100 iki 620 ml [15]. G. K. W. K. Chung, R. G. Gyllenhammer ir E. L. Baker studijoje nustatyta, kad paprastai yra ilgiau užtrunkama skanuojant teigiamą pacientą (42 proc. ilgiau) nei normalų pacientą [21].

Nors ultragarsas nėra 100 proc. jautrus nustatant visus galimus kraujavimus, tačiau tai beveik tobulas tyrimas nustatant kraujavimą į pilvo ertmes hipotenziškiems pacientams, kuriems reikia

skubiai atlikti laparotomiją ir diagnozuoti vidaus organų sužalojimus [15]. J. Brenche, A. Walker ir J. P. Sloan atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad FAST tyrimo jautrumas siekia 78 proc., ir yra specifiškas 99 proc. tirtų pacientų (tyrime dalyvavo 153 pacientai) [20]. J. Bowra, S. Forrest-Horder, E. Caldwell, M. Cox, S. K. D‘Amours tyrime buvo nustatyta, kad FAST tyrimo jautrumas yra 84,4 proc., specifiškumas siekė 98,4 proc., teigiama prognostinė vertė – 94,2, neigiama prognostinė reikšmė – 98,4 proc. O bendras slaugytojų atliekamo FAST tikslumas siekė 95 proc. [16]. Kitame tyrime buvo nustatytas 84,6 proc. FAST tyrimo jautrumas, 98,4 proc. specifiškumas ir 98,4 proc. neigiama prognostinė vertė [22]. Taigi nors šis tyrimas yra labai jautrus ir tikslus nustatant hemodinamiką, kartais pasitaiko ir klaidingai neigiamų rezultatų tam tikruose scenarijuose, pavyzdžiui, FAST atliktas dėl pilvo ertmės skysčių buvo teigiamas, tačiau perikardo lange rodomas atvaizdas – neigiamas. Taigi perkeliant pacientą į operacinę buvo fiksuojama nuolatinio nestabilumo aplinka, o vėliau trakotomijos pagalba buvo nustatytas bukas širdies plyšimas. Taigi nors FAST vertinimas perikardo erdvėje yra labai svarbus elementas pirminio vertinimo metu, tačiau medicinos personalas turi būti atsargus, nes ultragarso perikardo rezultatai gali būti klaidingai neigiami [19].

Šį vaizdinį tyrimą (FAST) gali atlikti skubios pagalbos gydytojas, chirurgas, anesteziologas, intensyvios terapijos gydytojas ar slaugytojas kada labai svarbu yra laikas ir tolesnės efektyvaus gydymo bei diagnostinės taktikos pasirinkimas [15]. Pažymėtina, kai echoskopuoja slaugytojas gauto vaizdo aiškinimas turi būti atliekamas prižiūrinčio gydytojo, o mokymas skirtas paaiškinti FAST rezultatus turi būti vykdomas pagal specialias, taikomas gaires. Gydytojai, kurie prižiūri echoskopuotojus, turi pateikti diagnostinę interpretaciją per laikotarpį, kuris atitinka patirtos traumos valdymo laiką [17]. FAST mokymų standartizacija yra svarbi siekiant pagerinti FAST klinikinį poveikį. Skirtingi mokymo modeliai papildo vienas kitą. Išskiriama, kad FAST kursai turėtų būti ne mažesni nei 2 dienų (16 val.) trukmės. Pirmoji diena turėtų būti skirta 4 val. teorijos ir 4 val. mokymu su žmogaus modeliais, antroji – naudojant gyvūnų modelius, suformuotus scenarijus (įskaitant video medžiagą) ar simuliatorius [18].

Intensyviojoje terapijoje taip pat gali būti taikomas FATE (angl. focus assessed transthoracic echocardiography) protokolas. Šis protokolas yra naudojamas siekiant identifikuoti hemodinamiką apibūdinančius parametrus (tokius kaip prieškrūvis, pokrūvis, kontraktiliškumas) [15]. Kaip rodo M. B. Jensen, E. Sloth, K. M. Larsen ir M. B. Schmidt tyrimo rezultatai FATE (TTTE) protokolo naudojimas darė teigiamą įtaką tolimesniam pacientui gydymui (97,4 proc.), t. y. prisidėjo prie gydymo taktikos parinkimo (24,5 proc. atvejų), suteikė papildomos informacijos (37,3 proc.), patvirtino diagnozę (35,6 proc. atvejų) [51].

Galvos traumas patyrusiems pacientams taip pat gali būti taikomas UG tyrimas. Jis gali būti naudingas tiriant padidėjusį intrakranijinį spaudimą, dažniausiai tai yra pacientai po galvos traumos (taip pat po IK hemoragijos, insulto, sergantys meningitu ir t. t.). Indikacijos skubiai akies UG

diagnostikai: akies trauma, galvos trauma, susilpnėjęs ar išnykęs regėjimas, įtariamas svetimkūnis akyje, akies skausmas. Būklės, kurių metu gali padidėti IKS: galvos smegenų trauma, navikinis procesas, veninio kraujo ar likvoro nutekėjimo sutrikimas, smegenų vandenė. Optinio nervo dangalų diametro matavimas koreliuoja su neinvaziniais ir invaziniais tyrimo metodais nustatant IKS, kaip ir KT tyrimo radiniai galvos traumą patyrusių pacientų [15].

Viename tyrime nustatyta, kad 8-10 cm ilgio poliuretano kateterių įvedimas tampa patikimas skubiose pagalbos skyriuose, jei jie yra įvedami naudojantis ultragarsu, naudojant Seldinger techniką [33].

Taigi galima teigti, kad ultragarso naudojimas traumas patyrusiems pacientams, esant kritinei būklei yra labai svarbus. Dažniausiai kritinės būklės metu yra naudojamas FAST ultragarso protokolas, kuris padeda nustatyti galimus kraujavimus pilvo ertmėje. Priklausomai nuo traumos pobūdžio (galvos, akies, smegenų trauma) naudojami ir UG ir IKS tyrimai, tačiau jie yra specifiniai, dažniausiai siejami su akių patologijomis. Intensyviojoje terapijoje taip pat gali būti naudojamas ir FATE protokolas, teigiamai veikiantis tolimesnę pacientų gydymo eigą. Visgi ne mažiau svarbus yra ir teisingas ultragarsu gautų rezultatų vertinimas, nes kai kuriais atvejais ultragarsas gali parodyti ir klaidingai neigiamus rezultatus, todėl medicinos personalo kompetencijų tobulinimas, siekiant tinkamai įvertinti gautus rezultatus, yra būtinas.

1.3.2. Slaugytojo kompetencija ir jos ribos

Analizuojant slaugytojo kompetencijos ribas atliekant tyrimus, pirmiausiai, yra aktualu apibrėžti patį kompetencijos terminą, kuris mokslinėje literatūroje yra įvardijamas, kaip reikiamų įgūdžių, žinių, kvalifikacijos ar pajėgumo turėjimas.

Slaugytojų kompetencijos laikui bėgant progresuoja nuo „naujoko“ iki „eksperto“. Slaugytojų kompetencijos apima sugebėjimą atlikti slaugos užduotis, kartu integruojant turimas žinias ir taip pasiekiant norimų rezultatų. Pažymėtina, kad pacientai dažniausiai mano, kad slaugytojai yra savaime kompetentingi savo srityje, todėl jiems svarbesni tampa slaugytojo tarpasmeniniai įgūdžiai [5]. Pacientų suvokiamai paslaugų kokybei įtaką daro slaugytojų kompetencija [46]. Slaugytojo kompetencija taip pat yra siejama ir su jo gebėjimu konkuruoti profesinėje veikloje [47]. Taigi kompetencija yra esminė efektyvios slaugos praktikos [43] ir aukštos paslaugų kokybės prielaida, kartu siejama su slaugytojų atsidavimu darbui bei jų pasitenkinimu darbu [45]. Visgi kaip rodo A. Jurgučio, B. Strukčinskienės, I. Pačkauskaitės ir D. Balčiūno tyrimo rezultatai atskleidė, kad slaugytojai stokoja kombinacijų, nes dažniausiai jų nuomonė apie turimas kompetencijas neatskleidžia realios situacijos. Pavyzdžiui, šio tyrimo metu nustatyta, kad tik trečdalis respondentų turi sveikatos rodiklių analizės ir vertinimo gebėjimų [36].

Galima teigti, kad viena pagrindinių slaugytojo pareigų susidarius paciento gyvybei pavojingai situacijai yra elgtis atsargiai bei kompetentingai, taip apsaugant pacientą, jei situacija peržengia slaugytojo kompetencijos ribas [44].

Pažymėtina, kad Lietuvoje pagal MN 93:2001 „Operacinės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ operacinės slaugytojas turi išmanyti ne tik chirurgijos principus ar ypatumus, bet ir operacinės įrangos naudojimo bei paruošimo principus (chirurginių instrumentų pavadinimus ir jų paskirtį, chirurginių siūlų rūšis ir jų panaudojimą ir t. t.). Be to jis turi mokėti asistuoti įvairioms operacijoms, suteikti pirmąją medicinos pagalbą, padėti paimti organizmo skysčių, sekretų tyrimams, išsiųsti tirti biopsinę medžiagą, pildyti operacijos dokumentus ir kt. Vertinant operacinės slaugytojo atsakomybę pagal šią normą (MN 93:2001 „Operacinės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“), nustatyta, kad jis už savo veiksmus, profesinės etikos klaidas, pacientui padarytą žalą atsako pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus [27].

Operacinėje slaugytojas yra bendros komandos dalis, todėl siekiant tinkamai atlikti savo pareigas slaugytojo kompetencijos turi būti nuolat tobulinamos. Tai apima ir naudojimosi ultragasu kompetencijas bei asistavimą gydytojui. M. Nobahar tyrimo rezultatai rodo, kad kompetencijų tobulinimas veda prie geresnės pacientų priežiūros ir pasitenkinimo tiek tarp pacientų, tiek tarp pačių slaugytojų, prideda prie slaugos mokslo ir klinikinės slaugos tobulinimo [42].

Taigi ultragarso panaudojimas perioperaciniu laikotarpiu yra susijęs su slaugytojų mokymais. Kompetencijos turi būti nuolat tobulinamos, siekiant įvykdyti savo įsipareigojimus pacientams [43]. Kaip išskiria C. R. Falyar ultragarso aparto panaudojimo sėkmė priklauso nuo vartotojo unikalių įgūdžių, todėl mokymai ir patirtis yra reikšminga, siekiant, kad ultragarso aparato panaudojimas pacientų priežiūroje būtų naudingas. Žmogaus audiniai yra svarbus veiksnys vertinant ultragarso aparatu gautus vaizdus, nes egzistuoja tankio skirtumai tarp minkštųjų audinių, kaulų, skysčio ir oro. Visi šie veiksniai sąveikauja su garsu, kurie gali padėti ar kliudyti vaizdo tikslumą, todėl mokymai prisideda prie klaidų tikimybės mažinimo potencialo [3]. Ultragarso naudojimas periferinių venų kateterizavimui, skatina pokyčius darbo procesuose ir reikalauja profesinės kvalifikacijos. Todėl atsiranda mokymų, atviros darbo aplinkos poreikis [48]. Nepaisant to, kad kritinės priežiūros atvejais ultragarso panaudojimas populiarėja, tačiau trūksta standartų ir slaugytojų kompetencijų jų naudojimui [2]. Mokymų programos, kurios yra orientuotos į ultragarso naudojimą slaugytojų anesteziologų darbe pagerina kateterio įvedimą ir užtikrina aukštesnę pacientų priežiūros kokybę [31]. T. Carter, C. Conrad, J. L. Wilson ir G. Dogbey tyrime nebuvo nustatyta jokių statistiškai reikšmingų skirtumų tarp slaugytojų ir rezidentų naudojantis ultragarso aparatu, siekiant punktuoti veną. Visgi šio tyrimo autoriai išskiria, kad remiantis tyrimo rezultatais galima sukurti mokymo protokolą skubios pagalbos skyriuje dirbantiems slaugytojams. Tokios programos įgyvendinimas prisidėtų prie skausmo bei komplikacijų mažinimo, susijusių su centrinės venos punktavimu [53]. Netgi ir trumpi mokymai

(gydytojams bei slaugytojams) apie tai kaip naudotis ultragarsu prisidėjo prie procedūrų sėkmės dažnio pacientų, kurių prieiga prie venų yra sudėtinga Slaugytojų mokymai prisideda prie gydytojų dalyvavimo, išlaidų, komplikacijų skaičių mažinimo, tuo pačiu didinant skubios pagalbos slaugytojų autonomiją [32].

A. M. Oliveira, M. T. Danski ir E. Pedrolo tyrimo rezultatai rodo, kad mokymai prisidėjo prie tyrime dalyvavusių slaugytojų įgūdžių tobulinimo bei prisidėjo prie jų galinimo specialistų komandoje. Visgi tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad numatytas mokymų laikas, nors ir prisidėjo prie slaugytojų kompetencijos tobulinimo ultragarso naudojimo srityje, tačiau mokymai turėtų būti tęstiniai, siekiant geriausių rezultatų. Taip pat yra svarbus ir kasdieninis ultragarso aparato naudojimas praktikoje, nes jis prisideda prie specialistų ir pacientų pasitenkinimo didėjimo. Tai rodo poreikį standartizuoti naudojimosi ultragarso aparatu mokymo programas bei nuolat kontroliuoti jų kokybę, siekiant užtikrinti slaugos specialistų kvalifikacijos didėjimą ir geriausios praktikos perėmimą [48].

S. O. Henderson, T. Ahern, D. Williams, T. Mailhot tyrimo rezultatai rodo, kad po mokymų slaugytojai praktikai sugeba atlikti kryptingus, aukšto tikslumo laipsnio tyrimus ultragarso aparato pagalba kritinėse situacijose, jei yra išklausę bent 16 val. įvadinį kursą. Po mokymų 86 proc. atvejų ultragarso aparatu buvo gaunamas teisingas atvaizdas, o specifiškumo lygis siekė 98 proc. [52]. Taip pat yra svarbus ir slaugytojo profesinės kompetencijos tobulinimas, kai tik yra pradedama karjera. Pastebima, kad slaugytojų karjeros pradžioje padidėja įgalinimas, tačiau įsipareigojimas darbui mažėja [41].

Visgi A. Jurgučio, B. Stukčinskienės, I. Pačkauskaitės ir D. Balčiūno tyrime buvo nustatyta, kad nors slaugytojai gali ir turi tobulinti savo profesines kompetencijas, tačiau dažniausiai jų darbovietė dali padengti tik dalį tokiems kursams skirtų išlaidų, t. y. nors slaugytojai mano, jog jie gali tobulinti kvalifikaciją ar pasirinkti kursus, tačiau tik 45,4 proc. slaugytojų jų darbovietė iš tikrųjų padengia šias kvalifikacijos tobulinimo išlaidas [36]. Todėl galima teigti, kad egzistuoja problemos susijusios su slaugytojų kvalifikacijos kėlimu bei turimų kompetencijų tobulinimu. Pažymėtina, kad siekiant kompleksinio slaugytojų kompetencijos didinimo yra aktualu užtikrinti aukštą studijų kokybę, mokymų bei kursų finansavimą [37].

V. A. Dihm, P. C. Giri, I. Rathinavel, E. Nguyen, D. Hecht, I. Dorotta, H. B. Nguyen A. A. Chrissian tyrime atskleista, kad slaugytojų kompetencijas efektyviausia yra kelti naudojant didaktikos, realių situacijų modelių, ultragarso stimuliatorių kombinaciją, nes taip didėja pasitikėjimas ultragarsu naudotis tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu [2]. J. Gasko, A. Johnson, J. Sherner, J. Craig, B. Gegel, J. Burgert, S. Sama, T. Frazner tyrime atskleista, kad mokant registruotus anestezijos slaugytojus yra tikslinga naudoti kombinuotus mokymo metodus (t. y. CD-ROM ir simuliacijas). Dispersinė analizė atskleidė, kad būtent CD-ROM ir simuliacijų derinys buvo žymiai veiksmingesnis (p<0,05) lyginant su kiekvienos šių priemonių atskirais rezultatais. Būtent toks

mokymų derinys užtikrina slaugytojų pasitikėjimą naudotis ultragarso aparatu ir demonstruoti įgūdžius, kurių jie išmoko [24]. Taip pat yra išskiriama, kad slaugytojų švietimas turėtų apimti ir supratimo apie ultragarsą, jo valdymo ir procedūros atlikimo mokymą [50]. Bet kuriuo atveju visos mokymo formos turi pabrėžti, kad yra svarbu plėtoti kognityvinius ir psichomotorinius įgūdžius. Mokymuose turi būti įtraukti tokie aspektai, kaip vaizdo gavimas, aiškinimas, realaus laiko naudojant ultragarsą punkcija ir kateterizavimas. Šiuos mokymus turi vesti patyręs specialistas, kuris padėtų besimokančiam suprasti kaip pagal dviejų dimensijų vaizdą atlikti 3 dimensijų užduotį [38].

Apibendrinant galima teigti, kad slaugytojų kompetencijos yra apibrėžiamos kaip žinios ir įgūdžiai, kuriuos jie įgyja mokydamiesi. Šios žinios ir įgūdžiai turi būti nuolat tobulinami naudojant kombinuotus metodus (simuliacijas, CD-rom, didaktiką ir pan.). Pažymėtina, kad net trumpi mokymai, kaip naudotis ultragarso aparatu kritinėse, ūmiose situacijose prisideda prie slaugytojų darbo kokybės didėjimo. Visgi didelė problema yra tokių mokymų finansavimas, nes didžioji dalis mokymų nėra finansuojami darbovietės, kurioje dirba slaugytojas. Todėl galima teigti, kad egzistuoja problemos susijusios su slaugytojų kvalifikacijos kėlimu bei turimų kompetencijų tobulinimu. Pažymėtina, kad dirbant komandoje yra būtina žinoti savo atsakomybės ribas, kartu atkreipiant dėmesį ne tik į savo daromas klaidas, bet ir fiksuojant kitų komandos narių darbo trūkumus.

1.4. Apibendrinimas

Ultragarsas yra plačiai naudojamas perioperaciniu laikotarpiu. Nors dažniausiai juo skatinama naudotis skubios pagalbos skyriuose ar anestezijoje, tačiau jis yra labai naudingas atliekant centrinės bei periferinių venų kateterizaciją, nes yra greičiau randama tinkama vieta įvesti kateterį. Pažymėtina, kad taip taupomi ekonominiai ištekliai ir užtikrinamas komplikacijų dažnio mažėjimas pooperaciniu laikotarpiu. Tačiau siekiant užtikrinti ultragarso panaudojimo sėkmę yra būtinos tinkamos slaugos personalo kompetencijos ir turimi įgūdžiai valdant turimą įrangą.

Slaugytojo vaidmuo rengiant įrangą yra reikšmingas, nes jis ne tik tinkamai paruošia daviklius, tačiau užtikrina ir aparato sterilumą operacijos metu bei asistuoja gydytojui nustatant galimus blokus ar komplikacijas operuojant pacientą.

Ultragarso naudojimas traumas patyrusiems pacientams, esant kritinei būklei yra labai svarbus. Dažniausiai kritinės būklės metu yra naudojamas FAST ultragarso protokolas, kuris padeda nustatyti galimus kraujavimus pilvo ertmėje. Priklausomai nuo traumos pobūdžio (galvos, akies, smegenų trauma) naudojami ir UG ir IKS tyrimai, tačiau jie yra specifiniai, dažniausiai siejami su akių patologijomis. Intensyviojoje terapijoje taip pat gali būti naudojamas ir FATE protokolas, teigiamai veikiantis tolimesnę pacientų gydymo eigą. Visgi ne mažiau svarbus yra ir teisingas ultragarsu gautų rezultatų vertinimas, nes kai kuriais atvejais ultragarsas gali parodyti ir klaidingai neigiamus rezultatus,

todėl medicinos personalo kompetencijų tobulinimas, siekiant tinkamai įvertinti gautus rezultatus, yra būtinas.

Slaugytojų kompetencijos yra apibrėžiamos kaip žinios ir įgūdžiai, kuriuos jie įgyja mokydamiesi. Šios žinios ir įgūdžiai turi būti nuolat tobulinami naudojant kombinuotus metodus (simuliacijas, CD-rom, didaktiką ir pan.). Pažymėtina, kad net trumpi mokymai, kaip naudotis ultragarso aparatu kritinėse, ūmiose situacijose prisideda prie slaugytojų darbo kokybės didėjimo. Visgi didelė problema yra tokių mokymų finansavimas, nes didžioji dalis mokymų nėra finansuojami darbovietės, kurioje dirba slaugytojas. Todėl galima teigti, kad egzistuoja problemos susijusios su slaugytojų kvalifikacijos kėlimu bei turimų kompetencijų tobulinimu. Pažymėtina, kad dirbant komandoje yra būtina žinoti savo atsakomybės ribas, kartu atkreipiant dėmesį ne tik į savo daromas klaidas, bet ir fiksuojant kitų komandos narių darbo trūkumus.

2. TYRIMO METODIKA

2.1 Tyrimo organizavimas ir metodai

Tyrimo objektas – slaugytojų žinios.

Tyrimo subjektas – anesteziologijos skyriaus ir reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojai.

Tyrimo metodas – slaugytojų anoniminė apklausa. Siekiant įvertinti slaugytojų gebėjimus ir kompetenciją naudotis ultragarso aparatu 2016 m. gruodžio – 2017 m. sausio mėnesiais atliktas kiekybinis tyrimas.

Tyrimui atlikti buvo organizuojami mokymai „Centrinių ir periferinių kraujagyslių punkcija ir kateterizacija ultragarso kontrolėje“.

Mokymų tikslas: centrinių ir periferinių kraujagyslių punkcijos ir kateterizacijos ultragarso kontrolėje mokymas.

Mokymų uždaviniai:

1. Apmokyti anesteziologijos ir intensyviosios terapijos slaugytojus ultragarso panaudojimo centrinių ir periferinių kraujagyslių punkcijai ir kateterizacijai.

2. Skatinti anesteziologijos ir intensyviosios terapijos slaugytojus panaudoti ultragarsą kasdieninėje praktikoje, siekiant užtikrinti maksimalią teikiamų paslaugų kokybę ir pacientų saugumą.

Mokymai buvo sudaryti iš dviejų dalių:

1. Teorinė dalis „Ultragarso fizikos pagrindai, punkcijos technikos principai, kraujagyslių UG vaizdų pavyzdžiai“.

2. Praktinė dalis, kuri buvo suskirstyta į dvi stoteles:

o Pirmoje stotelėje: „centrinių ir periferinių kraujagyslių paieška“. o Antroje stotelėje: „kraujagyslių punkcija ultragarso kontrolėje“.

Mokymai vyko MLK simuliacijos centre, gruodžio 14 d. ir sausio 3-4 dienomis. Mokymų datos buvo suderintos su skyrių vyresniosiomis slaugytojomis – slaugos administratorėmis. Prieš mokymus vyresniosios slaugytojos – slaugos administratorės pristatė sąrašus slaugytojų, kurios dalyvaus mokymuose. Slaugytojai gavo 3 val. dalyvio pažymėjimus, kuriuos išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, pasirašė prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius ir prof. Andrius Macas.

Tyrimui naudota anketa, kuri buvo sudaryta išanalizavus Lietuvos ir užsienio šalių mokslinę literatūrą.

 Pirmos grupės – socio-demografiniai rodikliai (1-4 klausimai). Respondentų buvo prašoma nurodyti savo lytį, amžių, išsilavinimą bei kokiame skyriuje jie dirba.

 Antrosios grupės – ultragarso aparato prieinamumas darbo vietoje (5-10 klausimai). Respondentų buvo prašoma nurodyti ar jie dalyvavo ultragarso mokymuose anksčiau, ar anksčiau yra naudoję ultragarso aparatą, ar po mokymų jie drąsiau naudosis ultragarso aparatu, koks yra ultragarso aparato prieinamumas skyriuose, ar slaugytojai turi sąlygas naudotis šiuo aparatu.

 Trečioji grupė – slaugytojų žinios kada reikia naudotis ultragarso pagalba ir ką juo galime nustatyti (11-16 klausimai). Respondentų buvo klausima, kokių veiksmų jie imasi, kai nepavyksta išpunktuoti periferinės venos, kokiu atveju jie naudotųsi ultragarsu (punktuojant periferinę veną), kokius daviklius jie naudotų punktavimui, kaip jie atpažįsta arterijas ir venas monitoriuose. Respondentų taip pat prašoma įvertinti audinių echogeniškumą bei klausiama apie ultragarso aparato panaudojimą ūkių būklių metu.

Slaugytojai anketas pildė prieš mokymus ir po mokymų, anketas išdalino tyrėja.

2.2 Tyrimo imtis ir respondentų atranka

Tyrime dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus, Centrinės reanimacijos skyriaus, Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus ir Centrinio anesteziologijos skyriaus slaugytojai.

Respondentai buvo supažindinti su tyrimo tikslu ir su anketos pildymo nuoroda. Tyrimo imties sudarymo schema yra pateikiama 1 paveiksle.

1 pav. Tyrimo imties sudarymo schema

Bendras slaugytojų skaičius anesteziologijoje ir intensyviojoje terapijoje siekia 198. Bendras pakviestų dalyvauti mokymuose ir tyrime slaugytojų skaičius siekė 88. Anketos buvo pildomos tyrėjui tiesiogiai nedalyvaujant apklausoje. Buvo išdalintos 176 anketos (88 prieš mokymus ir 88 po mokymų), grąžintos – 176 anketos, todėl atsako dažnis – 100 proc. (1 pav.).

2.3. Tyrimo etika

Siekiant užtikrinti tyrimo atitikimą tyrimo bioetikos principams buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas 2016-10-10, Nr. BEC – ISP (M) – 11 (2 priedas).

Tyrimo metu respondentams buvo garantuojamas anonimiškumas, informuojant, kad duomenys bus pateikti tik apibendrinti ir nebus pažeistas privatumo principas. Respondentams nereikėjo nurodyti nei savo vardo, nei pavardės. Pateikiant anketą, respondentai buvo supažindinti su tyrimo tema bei jo reikšme, taip pat respondentų prašyta atsakyti į klausimus bei pabrėžta jų teisė atsisakyti dalyvauti tyrime.

Tyrimo objektyvumas yra aukštas. Tyrimo anketos buvo išdalintos slaugytojams tiek prieš mokymus, tiek po mokymų, o tyrėjas nedarė įtakos slaugytojų anketos užpildymo procedūrai. Tyrimo reprezentatyvumas yra aukštas, nes tyrimo rezultatai gali būti pritaikomi praktikoje, siekiant įvertinti slaugytojų gebėjimus ir kompetencijas naudoti ultragarsą anesteziologijoje ir intensyviojoje terapijoje.

Šio tyrimo metodika gali būti pritaikoma skirtingomis sąlygomis (pavyzdžiui, kitų skyrių atveju ar vertinant kitokio pobūdžio mokymus).

2.4. Duomenų analizės metodai

Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 20.0 (angl. Statistical Package for the Social Sciences) programos paketą. Grafiniam duomenų vaizdavimui buvo MS Excel programa.

Nagrinėjami požymiai tiriamųjų grupėse aprašyti pagal bendrosios statistikos kriterijus. Tikrinant statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumui vertinti imtas tikslus chi kvadratas ir asimptominis chi kvadrato kriterijus. Priklausomai nuo imčių dydžių tikimybių palyginimui pasirinktas Fišerio ir normalinės aproksimacijos kriterijus.

Tolydžiųjų kintamųjų skirsnių normalumas buvo tikrinamas Kolmogorovo – Smirnovo testu. Kiekybiniai duomenys, neturėję normaliojo skirsnio, lyginti neparametrinių dydžių lyginamaisiais testais. Skirtumas tarp dviejų nepriklausomų grupių nustatyti taikytas Mann – Whitney testas.

Apskaičiuotos statistinio reikšmingumo (p) reikšmės. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo statistinėms hipotezėms tikrinti: kai p>0,05 – skirtumas statistiškai nereikšmingas, kai p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas. Taip pat išskiriami ir kiti reikšmingumo lygmenys p<0,01 – labai reikšminga, p<0,001 – ypač reikšminga). Aprašomoji statistika atlikta skaičiuojant vidutines kintamųjų reikšmes su 95 proc. pasikliaunamuoju intervalu.

Apibendrinant ir aptariant rezultatus, gauta informacija lyginta su mokslinės literatūros duomenimis. Tyrimo rezultatai lyginami su mokslinės literatūros nuostatomis tokiose kategorijose kaip mokymų poveikis slaugytojų kompetencijai prieš ir po mokymų, naudojimosi ultragarsu prieinamumas ir naudojimosi sąlygos, galimo slaugytojo vaidmens ir kompetencijų ribų vertinimas naudojant ultragarsą kritinių būklių diagnostikai. O taip apt diskutuojama apie ultragarso mokymų finansavimą.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Duomenys apie respondentus

Tyrime prieš kursus ir po kursų iš viso dalyvavo 176 respondentai (po 88 respondentus, kiekvienoje grupėje, todėl respondentų pasiskirstymas kiekvienoje grupėje yra 50 proc.). Imtys yra atsitiktinės, todėl norint nustatyti nuomonių skirtumus, kuriuose lemia kursai, šios grupės turi būti homogeniškos (t. y. sutapti pagal visus požymius: lytį, amžių, išsilavinimą, skyrių). Respondentų pasiskirstymas pagal demografinius požymius yra pateikiamas 1-4 lentelėse.

1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

Lytis Slaugytojai Viso

Prieš kursus Po kursų

Moteris Dažnis 85 86 171

% slaugytojai 96.6 % 97.7 % 97,2 %

Vyras Dažnis 3 2 5

% slaugytojai 3,4 % 2,3 % 2,8 %

Viso: 88 88 176

Kaip matoma (1 lentelė), prieš kursus tyrime dalyvavo 96,6 proc. moterų ir 3,4 proc. vyrų, tuo tarpu po kursų tyrime dalyvavo 97,7 proc. moterų ir 2,3 proc. vyrų.

Respondentų pasiskirstymas pagal amžių yra pateikiamas 2 lentelėje.

2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių

Amžius _{Prieš kursus} Slaugytojai _{Po kursų} Viso

Iki 25 m. Dažnis 18 14 32 % slaugytojai 20.5% 15.9% 18.2% 25-35 m. Dažnis 26 21 47 % slaugytojai 29.5% 23.9% 26.7% 36-45 m. Dažnis 27 29 56 % slaugytojai 30.7% 33.0% 31.8% Virš 45 m. Dažnis 17 24 41 % slaugytojai 19.3% 27.3% 23.3% Viso: 88 88 176

Taigi galima teigti (2 lentelė), kad prieš kursus tyrime dalyvavo 20,5 proc. respondentų iki 25 m. amžiaus, 29,5 proc. respondentų – 25-35 m. amžiaus, 30,7 proc. respondentų – 36-45 m., 19,3 proc. respondentų – virš 45 m. Tuo tarpu po kursų: 15,9 proc. respondentų – iki 25 m. amžiaus, 26,7 proc. respondentų – 25-35 m. amžiaus, 31,8 proc. respondentų – 36-45 m., 23,3 proc. respondentų – virš 45 m.

Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą yra pateikiamas 3 lentelėje.

3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Išsilavinimas Slaugytojai Viso

Prieš kursus Po kursų

Aukštesnysis Dažnis 31 25 56 % slaugytojai 35.2% 28.4% 31.8% Kolegija Dažnis 31 34 65 % slaugytojai 35.2% 38.6% 36.9% Universitetas Dažnis 26 29 55 % slaugytojai 29.5% 33.0% 31.3% Viso: 88 88 176

Kaip matoma (3 lentelė) prieš kurus tyrime dalyvavo 35,2 proc. respondentų, kurie yra įgiję aukštesnįjį išsilavinimą, 35,2 proc. įgiję neuniversitetinį (koleginį) išslavinimą ir 29,5 proc. respondentų įgiję universitetinį išslavinimą. Po kursų tyrime dalyvavo 28,4 proc. respondentų, įgijusių aukštesnįjį išsilavinimą, 38,6 proc. respondentų neuniversitetinį išsilavinimą, 30,0 proc. – universitetinį išsilavinimą.

Respondentų pasiskirstymas pagal skyrių yra pateikiamas 4 lentelėje.

4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal skyrių

Skyrius Slaugytojai Viso

Prieš kursus Po kursų

Anesteziologijos Dažnis 25 27 52 % slaugytojai 28.4% 30.7% 29.5% Reanimacijos Dažnis 53 54 107 % slaugytojai 60.2% 61.4% 60.8% Anesteziologijos ir reanimacijos Dažnis 10 7 17 % slaugytojai 11.4% 8.0% 9.7% Viso: 88 88 176

Prieš kursus tyrime dalyvavo 28,4 proc. respondentų iš anesteziologijos skyriaus, 60,2 proc. – iš reanimacijos skyriaus, 11,4 proc. – iš anesteziologijos ir reanimacijos skyriaus. Po kursų tyrime dalyvavo 30,7 proc. respondentų iš anesteziologijos skyriaus, 61,4 proc. – iš reanimacijos skyriaus, 8,0 proc. – iš anesteziologijos ir reanimacijos skyriaus.

Taigi galima teigti, kad grupės pagal demografines charakteristikas prieš kursus ir po kursų yra homogeniškos visais atžvilgiais.

3.2. Slaugytojų gebėjimus ir kompetencijas naudoti ultragarsą anesteziologijoje ir

intensyviojoje terapijoje tyrimo rezultatų analizė

Pirmiausiai, respondentų buvo klausiama ar jie yra anksčiau dalyvavę ultragarso mokymo kursuose (2 pav.).

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ankstesnį dalyvavimą kursuose

Rezultatų analizės rezultatai rodo (2 pav.), kad tik nedidelė dalis slaugytojų yra kažkada dalyvavę mokymuose (10,2 proc. respondentų prieš kursus; 14,8 proc. respondentų po kursų; p= 0,362).

Toliau buvo prašoma įvertinti ar po ultragarso mokymų respondentai drąsiau naudos ultragarso aparatą. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojimo ateityje drąsą yra pateikiamas 5 lentelėje.

5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas ultragarso naudojimo ateityje drąsą (užtikrintumą) Eil.

Nr. Slaugytojai

Kaip manote ar po šių mokymų drąsiau naudosite ultragarso aparatą?

p

Taip Ne Nežinau

n Proc. n Proc. n Proc.

1. Slaugytojai prieš kursus, n=88 63 71,6 1 1,1 24 27,3 0,501 2. Slaugytojai po kursų, n=88 68 77,3 2 2,3 18 20,5

Išanalizavus anketinės apklausos duomenis nustatyta (5 lentelė), kad didžioji dalis abiejų grupių respondentų drąsiau naudotųsi ultragarso aparatu (71,6 proc. visų respondentų prieš kursus,

77,3 proc. visų respondentų po kursų). Taigi galima teigti, kad respondentų nuomonės šiuo klausimu nesiskyrė (p=0,501) ir maždaug trys ketvirtadaliai abiejų grupių respondentų galvoja, jog mokymai prisidės prie drąsos naudojant ultragarsą. Tačiau taip pat pastebima, kad skirtumai tarp grupių prieš ir po kursų yra maži, todėl galima teigti, kad dėl dalyvavimo kursuose respondentams reikšmingai drąsa naudotis ultragarso aparatu nepadidėjo. Todėl kyla klausimas, kas lemia drąsą (užtikrintumo jausmą) naudotis ultragarso aparatu. Atlikus rezultatų analizę buvo nustatyta, kad amžius (p=0,416), išsilavinimas (p=0,105), ankstesnių mokymų patirtis (p=0,170) ir skyrius (p=0,499) neturi įtakos drąsos (užtikrintumo jausmui) po kursų naudotis ultragarso aparatu.

Toliau buvo siekiama išaiškinti ar respondentai savo darbe yra naudoję ultragarso aparatą. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pagal šį klausimą yra pateikiamas 6 lentelėje.

6 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojimąsi ultragarso aparatu Eil.

Nr. Slaugytojai

Ar Jūs savo darbe esate naudoję ultragarso aparatą?

p Taip Ne n Proc. n Proc. 1. Slaugytojai prieš kursus, n=88 40 45,5 48 54,5 0,089 2. Slaugytojai po kursų, n=88 29 33,0 59 67,0

Kaip matoma (6 lentelė) didžioji dalis abiejų grupių respondentų nėra naudojęsi ultragarso aparatu (54,5 proc. visų respondentų prieš kursus, 67,0 proc. visų respondentų po kursų) (p=0,089). Tai rodo, kad didžioji dalis respondentų nėra susipažinusi su praktiniu ultragarso panaudojimu.

Todėl respondentų taip pat buvo klausiama kaip dažnai jie naudojasi ultragarso aparatu. Respondentų atsakymų pasiskirstymas yra pateikiamas 7 lentelėje.

7 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai kaip dažnai jie naudojasi ultragarso aparatu Eil.

Nr. Ultragarso naudojimo dažnumas

Slaugytojai p Prieš kursus, n=88 Po kursų, n=88 1. Kasdien n 4 4 0,164 Proc. 4,5 4,5 2. Kartą į savaitę n 6 2 Proc. 6,8 2,3 3. Kartą į mėnesį n 9 9 Proc. 10,2 10,2

4. Kartą per kelis mėnesius

n 24 14

Proc. 27,3 15,9

5. Niekada n 45 59