LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO INSTITUTAS
JUSTINA BARZDAITĖ
AEROBINIO KRŪVIO ĮTAKA, ŢMONIŲ SERGANČIŲ DEPRESIJA,
KOGNITYVINĖMS FUNKCIJOMS BEI GYVENIMO KOKYBEI
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ (Valst. kodas 621B30002) baigiamasis darbas
Darbo vadovė Lekt.dr. Brigita Zachovajevienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO INSTITUTAS
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė Prof.dr. Jūratė Macijauskienė ...
AEROBINIO KRŪVIO ĮTAKA, ŢMONIŲ SERGANČIŲ DEPRESIJA,
KOGNITYVINĖMS FUNKCIJOMS BEI GYVENIMO KOKYBEI
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“(Valst. kodas 621B30002) baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Lekt.dr. Brigita Zachovajevienė ...
Recenzentas Darbą atliko
... Magistrantė
Justina Barzdaitė
... ...
TURINYS
SANTRAUKA ... 5
ABSTRACT ... 7
SANTRUMPOS ... 9
ĮVADAS ... 10
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 13
1.1. Depresija ... 13
1.2. Depresijos prieţastys ... 14
1.3. Depresijos paplitimas ... 15
1.4. Depresijos simptomai ir diagnostika ... 17
1.5. Depresijos įtaka kognityvinėms funkcijoms ir gyvenimo kokybei ... 21
1.6. Depresijos gydymo būdai ... 22
1.6.1. Medikamentinis gydymas ... 23
1.6.2. Nemedikamentinis gydymas ... 24
1.6.3. Aerobinis krūvis gydant depresiją ... 25
2. TYRIMO METODIKA ... 27
2.1. Tyrimo organizavimas ... 27
2.2. Aerobinio krūvio taikymas ... 28
2.3. Bioetika ... 28
2.4. Tyrimo objektas ... 28
2.5. Tiriamieji ... 29
2.6. Tyrimo metodai ... 29
2.7. HAD depresijos skalė ... 29
2.8. Pitsburgo miego kokybės indeksas ... 29
2.10. SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas ... 30
2.11. Duomenų analizės metodai ... 31
3. REZULTATAI ... 32
3.1. Tiriamųjų MMSE mini protinės būklės klausimyno rezultatai ... 32
3.2. Tiriamųjų Pitsburgo miego kokybės indekso rezultatai ... 33
3.3. Tiriamųjų HAD depresijos skalės rezultatai ... 34
3.4. Tiriamųjų SF-36 gyvenimo kokybės klausimyno rezultatai... 37
3.5. Taikyto aerobinio krūvio efekto pokytis ... 48
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49
IŠVADOS ... 52
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 53
MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 54
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 55
SANTRAUKA
J. Barzdaitė. Aerobinio krūvio įtaka ţmonių sergančių depresija kognityvinėms funkcijoms bei gyvenimo kokybei, magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė lekt. dr. Brigita Zachovajevienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. - Kaunas, 2016,- 74 p.
Tyrimo tikslas- įvertinti aerobinio krūvio įtaką ţmonių sergančių depresija kognityvinėms funkcijoms bei gyvenimo kokybei.
Tyrimo uţdaviniai:
1. Įvertinti, ţmonių sergančių depresija, kognityvines funkcijas prieš aerobinio krūvio taikymą, praėjus 12 dienų ir aerobinio krūvio taikymo pabaigoje.
2. Įvertinti ţmonių, sergančių depresija, gyvenimo kokybę prieš aerobinio krūvio taikymą, praėjus 12 dienų ir aerobinio krūvio taikymo pabaigoje.
3. Palyginti aerobinio krūvio efektyvumą kognityvinėms funkcijoms ir gyvenimo kokybei tyrimo eigoje.
Tiriamųjų kontingentas: tiriamąjį kontingentą sudarė pacientai, kurie buvo gydomi VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės, psichiatrijos skyriuje, Aleksoto sektoriuje. Tyrime dalyvavo 35 tiriamieji sergantys depresija. Moterų n=17, tai sudarė 48,6 procentus, o vyrų n=18, tai sudarė 51,4 procentus. Tiriamųjų amţius nuo 48 iki 64 metų. Amţiaus vidurkis buvo 54 metai.
Visiems tiriamiesiems buvo taikomas aerobinis krūvis. Uţsiėmimų metu buvo siekiama pagerinti pacientų nuotaiką, lavinti dėmesį ir koncentraciją, maţinti nuovargį, padidinti pajėgumą ir fizinį aktyvumą, maţinti depresijos ir nerimo simptomus skatinti motyvaciją. Į kineziterapijos programą buvo įtraukti bendrojo lavinimo pratimai, judrieji ţaidimai bei atsipalaidavimo pratimai.
Tyrimo metu buvo naudojama HAD depresijos skalė tiriamųjų depresijos ir nerimo lygiui įvertinti, Pitsburgo miego kokybės indeksas buvo naudojamas tiriamųjų miego kokybei įvertinti, MMSE klausimynas buvo naudojamas tiriamųjų kognityvinėms funkcijoms įvertinti ir SF-36 klausimynas buvo naudojamas įvertinti gyvenimo kokybę.
Darbo išvados:
1. Aerobinis krūvis gerina kognityvines funkcijas ţmonėms sergantiems depresija: ilgesnis aerobinio krūvio taikymas daro didesnę įtaką kognityvinėms funkcijoms (p<0,05).
2. Aerobinis krūvis gerina gyvenimo kokybę ţmonėms sergantiems depresija: ilgesnis aerobinio krūvio taikymas daro didesnę įtaką fiziniam aktyvumui, veiklos apribojimui dėl fizinių negalavimų ir
emocinių problemų, skausmui, bendram sveikatos vertinimui, energingumui ir gyvybingumui, socialinei funkcijai, emocinės būklės vertinimui (p<0,05).
3. Aerobinio krūvio taikymas 24 dienas turėjo didesnį efektyvumą kognityvinėms funkcijoms nei gyvenimo kokybei.
ABSTRACT
J. Barzdaitė. Aerobic workload influence on cognitive function and quality of life of people suffering with depression, Master's thesis / scientific tutor Ph. Brigita Zachovajevienė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Nursing Faculty, Sport Institute. - Kaunas, 2016,- s. 74.
The objective of the investigation - assess the impact of aerobic workload on cognitive function and quality of life of people suffering depression.
The goals of the investigation:
1. Assess people suffering depression cognitive functions prior to the application of aerobic workload, after 12 days and at the end of application of aerobic workload.
2. Assess people suffering depression quality of life prior to the application of aerobic workload, after 12 days and at the end of application of aerobic workload.
3. Compare the effectiveness of aerobic workload on cognitive function and quality of life in the course of the investigation.
Investigational contingent: investigational contingent consisted of patients who were treated in PI Republic Kaunas hospital, Psychiatric Department, Aleksotas Sector. 35 investigative participants suffering depression participated in the investigation. Women n=17, representing 48 percent and men n=18, representing 51,4 percent. The age of investigative participants was from 48 to 64 years. The average age was 54 years.
All participants were applied with aerobic workload. During the training was aimed improve patients' mood, develop attention and concentration, reduce fatigue, increase the capacity and physical activity, reduce depression and anxiety symptoms enhance motivation. General training workloads, mobile games and relaxation exercises were included into physical therapy program.
HAD depression scale was used in the investigation to assess participants depression and anxiety levels, Pittsburgh sleep quality index was used to assess participants sleep quality, MMSE questionnaire was used to assess the cognitive functioning of the participants and SF-36 questionnaire was used to assess the life quality.
Conclusions:
1. Aerobic workload improves cognitive functions: longer application of aerobic workload is having a greater impact on cognitive functions (p<0,05).
2. Aerobic workload improves the quality of life of people suffering with depression:longer application of aerobic workload has a greater impact on physical activity, the restriction of activity due to
physical illness and emotional problems, on pain, the rating of general health, energy and vitality, social function, the rating of emotional status (p<0,05).
3. Aerobic workload application for 24 days had a higher efficiency on cognitive functions than on quality of life.
SANTRUMPOS
PSO- Pasaulinė sveikatos organizacija FA- fizinis aktyvumas
VF- veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų S- skausmas
BSV- bendras sveikatos vertinimas EG- energingumas ir gyvybingumas SF- socialinė funkcija
VE- veiklos apribojimas dėl emocinių problemų EB- emocinė būklė
VPSC- Valstybinis psichikos sveikatos centras TLK- tarptautinė ligų klasifikacija
ĮVADAS
Depresija vienas daţniausių, ilgai trunkančių ir pasikartojančių psichikos sveikatos sutrikimų (Salehi et al., 2016). Šio sutrikimo apimtas ţmogus pirmiausiai tampa apatiškas kokiai nors pozityviai veiklai, santykui su pačiu savimi ir aplinka (Chapman & Perry, 2008). Negydoma depresija gali tęstis savaitėmis, mėnesiais ar net metais. Depresija plačiai paplitęs susirgimas, kurio epizodą per visą savo gyvenimą patiria kas trečias ţmogus (Scholten et al., 2016). Veikiant stresams atsiranda neigiamas poveikis ţmogaus organizmui (Ratey & Loehr, 2011), tokiu būdu paţeidţiama psichikos procesų darna, kyla nemalonios mintys ir jausmai, kurie sukelia diskomfortą, dėl to keičiasi ţmogaus charakteris ir jo elgesys (Rodrigues et al., 2010).
Nepaisant depresijos pripaţinimo, kaip svarbaus sveikatos sutrikdymo prieţasties, ji daţnai lieka nediagnozuota ir negydoma (Chapman et al., 2008), todėl ši psichikos sveikatos problema neretai turi skausmingų visuomenei pasekmių (Zhou et al., 2015). Depresija po širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, apatinės stuburo dalies radikulopatijos (Deslandes et al., 2009) yra viena iš pagrindinių prieţasčių sukelenčių nedarbingumą (Tamušauskaitė ir kt., 2015).
Nustatyta, kad depresija sunkina somatinių ligų eigą maţina galimybes pasveikti bei didina jų pasikartojimo riziką (Scholten et al., 2016). Vyresniame amţiuje šis psichikos sveikatos susirgimas daţnėja ir sukelia labiau neigiamas pasekmes (Filipavičiūtė ir kt., 2008). Sergant depresija prastėja motorinės, sensorinės, socialinės, kognityvinės funkcijos, prastėjant šioms funkcijoms ypatingai nukenčia gyvenimo kokybė (Cassilhas et al., 2012). Mokslininkų teigimu depresija taps antrąja pagrindine prarastos gyvenimo kokybės prieţastimi iki 2020 metų (Tamušauskaitė ir kt., 2015).
Mokslininkai teigia, kad taikant aerobinį krūvį gerėja kognityvinės funkcijos, socialinis aktyvumas, streso optimizavimas (Depp et al., 2012), maţėja depresijos simptomų pasireiškimas (Alderman et al., 2016). Didėjant protiniam darbingumui ir socialiniam aktyvumui gerėja gyvenimo kokybė (Cassilhas et al., 2012; Salehi et al., 2016). Taip pat pastebėta, kad fizinis krūvis maţina stresorių poveikį kai jis atliekamas vidutiniu intensyvumu ir kai patys fiziniai pratimai veikia kaip stresorius taip slopindamas kitų stresorių poveikį. Aerobinis krūvis skatina teigiamus neurotrofinius ir neurogenezinius veiksnius (Blumenthal et al., 2007). Mokslininkų atliktų tyrimų metu nustatyta, kad kasdienis fizinis aktyvumas nepaisant ţmogaus fizinės formos, maţina depresijos simptomų pasireiškimą dirbantiems ţmonėms ir pastebima maţesnė ţala kognityvinėms funkcijoms (Mead et al., 2009). Kai kurių mokslininkų teigimu, kuo fizinė veikla aktyvesnė, tuo depresijos simptomų pasireiškimas maţesnis (Ströhle, 2009).
Kol kas mokslininkai negali atsakyti kokia būtent fizinio aktyvumo rūšis ir koks krūvis yra tinkamiausias depresijos gydymui. Todėl nurodo, kad tam, jog būtų galima atsakyti į šį klausimą, reikia atlikti dar daugiau tyrimų taikant fizinį krūvį (Salehi et al., 2016). Taip pat mokslininkai pabrėţia, kad fizinio krūvio taikymas yra labai naudingas depresija sergantiems ţmonėms (Depp et al., 2012) ir maţina simptomų pasireiškimą, gerina kognityvines funkcijas bei gyvenimo kokybę (Alderman et al., 2016).
Todėl mūsų darbo tikslas, prisidedant prie mokslininkų atsakymo ieškojimo, yra įvertinti aerobinio krūvio įtaką ţmonių sergančių depresija kognityvinėms funkcijos bei gyvenimo kokybei.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas- įvertinti aerobinio krūvio įtaką, ţmonių sergančių depresija, kognityvinėms funkcijoms bei gyvenimo kokybei.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti ţmonių, sergančių depresija, kognityvines funkcijas prieš aerobinio krūvio taikymą, praėjus 12 dienų ir aerobinio krūvio taikymo pabaigoje.
2. Įvertinti gyvenimo kokybę ţmonių, sergančių depresija, prieš aerobinio krūvio taikymą, praėjus 12 dienų ir aerobinio krūvio taikymo pabaigoje.
3. Palyginti aerobinio krūvio efektyvumą kognityvinėms funkcijoms ir gyvenimo kokybei tyrimo eigoje.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Depresija
Depresija apibrėţiama kaip afektinė psichinė būsena, neigiamas emocinis fonas, pasyvumas, motyvacijos, paţintinių vaizdų sutrikimas (Filipavičiūtė ir kt., 2008). Ji turi būdingus simptomus, tačiau ją sukeliančios prieţastys gali būti įvairios (Jurgelėnas ir kt., 2007). Tai sudėtinga integrali negalia, kuri apima medicinos, psichologijos, sociologijos ir visuomenės sveikatos problemas (Chapman & Perry, 2008). Depresijos būsenos ţmogus jaučia liūdesį, nerimą, kaltės jausmą, nemato perspektyvos gyvenime, praranda iniciatyvą ir gebėjimą įveikti sunkumus (Jurgelėnas ir kt., 2007; Filipavičiūtė ir kt., 2008). Depresijos apimtas ţmogus pirmiausia tampa apatiškas kokiai nors pozityviai veiklai, santykiui su pačiu savimi ir aplinka (Chapman & Perry, 2008).
Specialistai depresiją klasifikuoja (1 pav.) pagal stebimus vyraujančius simptomus, jų sunkumą ir pasikartojimo daţnumą (Daubaras, 2005). Depresija skirstoma į endogeninę ir egzogeninę. Endogeninė depresija sąlygota ţmogaus organizme vykstančių vidinių pokyčių genetinių veiksnių bei asmenybės psichikos ypatumų (Ströhle, 2009).
1 pav. Pagrindinės diagnozės pagal TLK-10
Endogeninei depresijai būdinga bloga nuotaika, liūdnos mintys, sulėtėjęs mąstymas bei uţslopinti judesiai, apetito sumaţėjimas. Šio tipo depresijai taip pat būdingas nuotaikų svyravimas ir sezoniškumas. Endogeninė depresija diagnozuojama 10-20 procentų sergančiųjų depresijomis ţmonių (Scholten et al., 2016). Šis depresijos tipas skirstomas dar smulkiau į (Zhou et al., 2015):
1. Periodinę depresiją- kai depresinės fazės trunka daţniausiai keletą mėnesių, keičiasi su pagerėjimo fazėmis.
2. Bipolinę depresiją- kai depresinė ir maniakinės fazės keičia viena kitą. 3. Vėlyvoji depresija- ši depresijos forma pasireiškia vyresniems ţmonėms.
Egzogeninė depresija sąlygota išorinių veiksnių, psichologinių bei socialinių. Šis depresijos tipas skirstomas į (Scholten et al., 2016):
1. Somatinę- kyla dėl vidaus organų ligų ar centrinės nervų sistemos. Pagerėjus somatinei būklei, depresija gali praeiti negydoma, nes pagerėja paciento psichinė būklė.
2. Psichogeninę- ši depresijos forma kyla patyrus stiprius išgyvenimus, psichines traumas, kurios sutrikdo centrinės nervų sistemos veiklą. Daţnai pagerėjus situacijai, depresija praeina.
Nustatyta, kad šia liga daţniausiai suserga vyresnio amţiaus ţmonės bei sergantys somatinėmis ligomis (Deksnytė ir kt., 2012; Filipavičiūtė ir kt., 2008). Depresija yra somatinių ligų pasikartojimo padaţnėjimo rizikos veiksnys (Deksnytė ir kt., 2012), tai maţina galimybes pasveikti bei blogina gyvenimo kokybę (Fenton et al., 2006), savęs apsitarnavimą, didina negalios laipsnį, kitų ligų simptomus, apsunkina gydymo reţimo laikymąsi (Filipavičiūtė ir kt., 2008). Liga daţnai sunkiai atpaţįstama, nes pacientai daţniau skundţiasi fiziniais negalavimais, o ne dvasiniais (Lecrubier et al., 2006). Nustatyta, kad sunki depresija didina mirštamumą ir yra pagrindinė saviţudybių prieţastis (Filipavičiūtė ir kt., 2008). Vyresnio amţiaus ţmonėms sergantiems depresija ryškiai padidėja sveikatos prieţiūros paslaugų suvartojimas (Jurgelėnas ir kt., 2007).
1.2. Depresijos prieţastys
Depresijos išsivystymui turi įtakos vidinės ir išorinės prieţastys. Manoma, kad depresiją gali sukelti paveldėtas smegenų biocheminės pusiausvyros sutrikimas (Sher et al., 2010). Depresijos atsiradimo rizikai turi įtakos (Proškuvienė, 2008):
ilgalaikiai stresai ir prasti santykiai su aplinkiniais; neigiamas poţiūris į gyvenimą;
besaikis alkoholio vartojimas;
hormonų kiekio kraujyje svyravimas; sunkios somatinės ligos.
Taip pat nustatyta, kad ligą gali sukelti ir tam tikri vaistai, pavyzdţiui kortikosteroidai skirti lėtinėms uţdegiminėms ligoms gydyti ( Blumenthal et al., 2007). Taigi depresiją lemia biologinių bei socialinių veiksnių sąveika (Sher et al., 2010)
Nustatyta, kad sergančiųjų depresija organizme yra maţesnis neuromediatorių kiekis. Neuromediatoriai atsakingi uţ signalų perdavimą smegenyse, nuotaiką ir emocijų reguliavimą (Holsen et al., 2011). Taigi, sergant depresija galvos smegenyse sutrinka biocheminiai procesai (Sterner & Kalynchuk, 2010). Tačiau iki šiol nėra tiksliai ţinoma ar neuromediatorių disbalansas sukelia depresiją, ar priešingai, depresija lemia šių medţiagų sumaţėjimą (Proškuvienė, 2008). Taip pat dar sunku pasakyti ar genetika, ar aplinkos poveikis daro didesnę įtaką depresijos atsiradimui (Šidlauskaitė-Stripeikienė ir kt., 2010).
Nustatyta, kad endogeninė depresija kyla dėl biocheminių procesų sutrikimo smegenyse. Depresijų metu gali būti sutrikusi (Blumenthal et al., 2007):
nuerotransmiterių sintezė;
padidėjęs neurotransmiterių fermentinis ardymas; nepakankamas neurotransmiterių išsiskyrimas; sumaţėjęs receprorių jautrumas į neurotransmiterius.
Tyrimai rodo, kad svarbiausi neurotransmiteriai depresijos patogenezei yra serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas (Šidlauskaitė – Stripeikienė ir kt., 2010). Taip pat mokslininkai nustatė, kad sergant depresija sumaţėja būtent neurotransmiterio serotonino kiekis smegenyse (Blumenthal et al., 2007).
1.3. Depresijos paplitimas
Lietuvos sveikatos politika vadovaujasi Europos regiono dokumentu „ Sveikata visiems XXI amţiuje“ ir Lietuvos sveikatos programa. Taigi, psichinės sveikatos problema pabrėţiama tarp svarbiausių regiono sveikatos klausimų. Tarp pateikiamo Pasaulinės sveikatos organizacijos ligų dešimtuko 1990 ir 2020 metais pirmą ir antrą vietas uţima išeminė širdies liga ir depresija (Janonyte ir Kasiulevičius, 2009). Taip pat depresija, tai liga, kuri uţima ketvirtą vietą tarp ligų, kurios labiausiai sunkina gyvenimo kokybę.
15-44 metų amţiaus grupėje depresiniai sutrikimai uţima antrą pagal sunkumą vietą ir sudaro 8,6 procentus negalios apsunkintų metų. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2020 metų depresijos padidės iki 5,7 procentų ir ji taps antrąja pagrindine prarastos gyvenimo kokybės prieţastimi (Tamušauskaitė ir kt., 2015).
Depresijos epidemiologiniai duomenys skiriasi ir priklauso nuo tyrimo metodikos skirtumų, poţiūrio į sutrikimų ribas įvairovės, diagnostikos patikimumo problemų (Scholten et al., 2016). Nustatyta, kad bent kartą gyvenime depresija gali būti sirgę nuo 5-8 procentų iki 20-30 procentų ţmonių, o sunkias depresijas patiria 1-2 procentai. Pasikartojantis depresijos sutrikimas nustatomas 1,5-19 procentų ţmonių. Taip pat nustatyta, kad pakartotine trumpalaike depresija gali sirgti 5 procentai visuomenės, o ţiemos tipo depresijos 5 kartus daţnesnės uţ vasaros. Iš visų ligonių, kurie apsilanko pas gydytojus specialistus, 10 procentų sudaro sergantieji depresija (Zhou et al., 2015). Autoriai nurodo, kad apie 10 procentų visų ţmonių patiria įvairias depresines būsenas, o prie jų priskyrus neatpaţintas depresijas, susidarytų apie 25 procentus (Scholten et al., 2016).
Valstybinis psichikos sveikatos centras atliko tyrimą ir nuo 2000 iki 2009 metų ištyrė 100 000 gyventojų. Nustatyta, kad tyrimo pradţioje 2000 metais 100 000 gyventojų teko 380,0 depresijos atvejų, o 2009 metų duomenimis 100 000 gyventojų teko 685,5 depresijos atvejų (VPSC). Lietuvoje suaugusiųjų gyventojų tarpe nustatytas didelis arba vidutinis depresiškumas 43,8 procentams ţmonių. Mokslininkai nustatytė, kad Lietuvoje tarp suaugusių depresiškumas yra beveik tris kartus daţnesnis moterims nei vyrams, tam įtakos turi vyresnis amţius, prastesnis išsilavinimas, socialinės paramos trūkumas, didelis stresas, polinkis į saviţudybę (Pocklington et al., 2016). Tyrimų duomenys rodo, kad emocinius sutrikimus sąlygojantys veiksniai yra kultūriškai jautrūs ir kiekvienoje šalyje gali turėti skirtingą reišmę (Scholten et al., 2016).
Nustatyta, kad depresija yra viena iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų Europos sąjungos šalyse. Daugiau nei 50 milijonų Europos gyventojų yra patyrę psichikos sutrikimų tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu (Tamušauskaitė ir kt., 2015).
Mokslininkai analizuodami publikacijas, susijusias su depresijos paplitimu, nustatė, kad depresija yra sunki liga, kuria serga ne maţiau 1 iš 5 ţmonių per visą savo gyvenimą (Tamušauskaitė ir kt., 2015). Depresija yra viso kūno susirgimas, kuris paveikia nuotaiką, mintis ir fizinę gerovę (Janonytė ir Kasiulevičius, 2009). Negydoma depresija gali tęstis savaitėmis, mėnesiais ar metais (Janonytė ir Kasiulevičius, 2009). JAV Nacionalinio psichikos sveikatos intituto statistika rodo, kad depresija yra paplitusi liga, kuria serga apytiksliai 18,8 mln amerikiečių, bet kuriame gyvenimo amţiuje. Paskaičiuota, kad nuo 32 iki 35 mln suaugusių amerikiečių kentės nuo depresijos per savo gyvenimą. Beveik 1/6 asmenų su sunkia depresija įvykdys saviţudybę (Pauliukevičiūtė ir kt., 2013).
Nustatyta, kad depresijos sukelti sutrikimai yra viena iš pagrindinių nedarbingumo prieţasčių (Tamušauskaitė ir kt., 2015). Depresija sukelia daugiau nedarbingumo nei širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas ar juosmeninės dalies radikulopatija. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis numatoma, kad iki 2020 metų depresija sergantys atsidurs antroje vietoje, pagal nedarbingų gyvenimo metų skaičių visose amţiaus grupėse (Deslandes et al., 2009). Nepaisant depresijos pripaţinimo, kaip svarbaus sveikatos sutrikdymo prieţasties, ji daţnai lieka nepastebėta ir negydoma (Chapman et al., 2008). Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad tik maţiau nei 25 procentai ţmonių, sergančių depresija, gauna gydymą (Pauliukevičiūtė ir kt., 2013). Ne daug sergančių ţmonių yra linkę ieškoti pagalbos ar gydytis, bijo būti atstumti dėl psichinio sutrikimo diagnozės ar nesuprasdami ligos sunkumo (Deslandes et al., 2009).
1.4. Depresijos simptomai ir diagnostika
Pacientams depresija pasireiškia įvairiais simptomais, akivaizdţiausias iš jų yra prislėgta nuotaika (Šidlauskaitė – Stripeikienė ir kt., 2010), tai pat depresija sergantys ţmonės, daţniausiai pradţioje, jaučia skausmą, nuovargį, sunkios ligos baimę, įvairias hipochondrines problemas (Ströhle, 2009). Gali pasireikšti miego sutrikimai, apetito pakitimai ar ryškūs svorio pokyčiai, sutrinka koncentracija. Pacientas gali skųstis išsiblaškymu, jam pasireiškia neviltis, bejėgiškumas, didelis kaltės jausmas, pesimizmas, abejonės (Silveira et al., 2010). Nustatyta, kad jei pacientas apsilanko daugiau nei penkis kartus per metus, reikėtų pagalvoti apie depresijos diagnozę (Tamušauskaitė ir kt., 2015). Gydytojai turėtų atpaţinti ir nespecifinius ţenklus ar simptomus, įskaitant neapibrėţtus somatinius nusiskundimus, kurie gali būti susiję su depresijos epizodu (Scholten et al., 2016). Galvos skausmas, gastrointestinaliniai sutrikimai, kaulų ar raumenų skausmai, kurie neišnyksta ar nesumaţėja nuo tinkamo medikamentinio gydymo, gali būti depresinio epizodo klinika (Scholten et al., 2016).
Skiriami depresijos rizikos veiksniai (Zhou et al., 2015):
Lėtinis stresas ar neseniai įvykęs tragiškas įvykis ir socialinės pagalbos nebuvimas; Ankščiau buvęs depresijos epizodas;
Šeimoje buvęs depresijos ar bipolinis sutrikimas.
Ligoniai su gretutiniais susirgimais, tokiais kaip cukrinis diabetas, vėţys, miokardo infarktas, insultas, turėtų būti taip pat stebimi dėl depresijos. Nustatyta, kad nuo 20 procentų iki 25 procentų pacientų su minėtomis būklėmis kenčia ar kentės dėl vieno ar keleto depresijos epizodų (Zhou et al., 2015).
Depresija daţnai yra nediagnozuojama, todėl rekomenduojama ligonius tirti rutiniškai dėl pablogėjusios nuotaikos ar interesų (Šidlauskaitė – Stripeikienė ir kt., 2010). Nėra nustatytas optimalus intervalas tarp ištyrimų. Depresijos diagnozė yra formuluojama naudojant specifinius kriterijus surašytus psichinių sutrikimų diagnostinėse ir statistinėse taisyklėse (ţr.1lentelė) (Daubaras ir kt., 2007). Depresijos epizodui būdingi simptomai turi sukelti kliniškai aiškų sutrikimą ar sutrikdyti bent vienos sferos funkciją (Zhou et al., 2015), taip pat turi pasireikšti bent dvi savaites, didţiąją dienos dalį (Scholten et al., 2016). Išsamus ištyrimas turi būti atliktas atmetant medicinines prieţastis. Turi būti atliktas pilnas psichinis įvertinimas, apimantis dabartinio susirgimo detalią anamnezę ir dabartinių simptomų apibūdinimą, reikia atlikti fizinę apţiūrą, psichinės būklės ištyrimą, įvertinti suicidinio mėginimo tikimybę bei būdą, bendrą kraujo tyrimą, skydliaukės funkcijos ir biocheminius tyrimus (Proškuvienė, 2008).
Nustatant diagnozę reikia įvertinti (Pocklington et al., 2016): Sunkumą;
Psichozės simptomus; Maniją;
Somatinį sindromą; Saviţudybės riziką;
Gretutinę psichikos ar somatinę ligą; Negalios laipsnį;
Problemas;
Gyvenimo kokybę.
Tipiškas depresijos epizodas skirstomas į tris stadijas: ūmią, stabilizacijos, palaikomojo gydymo. Ūmi depresijos stadija 60 procentų sergančių ţmonių gali tęstis iki 6 mėnesių, o 30 procentų iki metų. Parinkus tinkamą gydymą ši fazė gali sutrumpėti (Proškuvienė, 2008). Nustatyta, kad jeigu stabilizuojančio gydymo laikotarpiu išryškėja depresijos simptomai, tai atokrytis. Jeigu simptomai grįţta palaikomojo gydymo metu arba 2 mėnesiai po remisijos pasiekimo, tai bus depresijos pasikartojimas. Jei 6 mėnesiai po remisijos simptomai nepasikartoja, pacientas laikomas pasveikusiu. Po dviejų gydymo kursų antidepresantais nesulaukus remisijos, depresija laikoma atsparia gydymui (Scholten et al., 2016).
1lentelė. Depresijos epizodo diagnostika (F32-F33) (Daubaras ir kt., 2007)
Literatūros duomenimis 2/3 sergančiųjų nesigydo arba yra netinkamai gydomi, tuomet depresija gali pereiti į lėtinę formą (Armstrong et al., 2016). Išskiriami šie depresijos diagnostikos kriterijai (Pocklington et al., 2016):
Išnykę interesai, įprasta veikla neteikia dţiaugsmo, nėra bendradarbiavimo; Prislėgta nuotaika kamuoja kasdien, liūdesys nepraeina didţiąją dienos dalį; Svorio pokyčiai;
Miegama per ilgai arba per trumpai;
Nuotaikų kaita, irzlumas, judesių uţslopinimas; Nuolatinis nuovargis, silpnumas, libido sumaţėjimas;
Nepasitikėjimas savimi, menkavertiškumas, kaltės ir nevilties jausmas; Dėmesio sutrikimai ir/ar suicidinės mintys.
Jei šių simptomų yra ne maţiau kaip penki ir jei jie trunka dvi savaites ir nėra kitų prieţasčių, diagnozuojama depresija. Depresiją nuo somatinės ligos padeda atskirti specifiniai simptomai, tai suicidinės mintys, neviltis, sumaţėję socialinės veiklos interesai, nepasitenkinimas, neryţtingumas (Armstrong et al., 2016).
Europos regiono valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, depresija diagnozuojama remiantis Tarptautinės ligų klasifikacijos depresijos diagnostikos kriterijais (TLK-10) (PSO, 1999):
Liūdna nuotaika, sumaţėję interesai ir pasitenkinimas;
Sumaţėjusi energija ir padidėjęs nuovargis bei maţas aktyvumas; Kiti simptomai:
Susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys;
Suprastėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi; Kaltės ir bevertiškumo idėjos;
Niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas; Savęs ţalojimo ar saviţudybės idėjos arba veiksmai; Sutrikęs miegas;
Sumaţėjęs apetitas.
Mokslininkams iki šiol sunku atsakyti į klausimą, kuris klausimynas tinkamiausias depresijos vertinimui (Pocklington et al., 2016). Depresijai vertinti sukurta daug įvairių instrumentų, tai standartizuoti intervių, saviţinos klausimynai, stebėjimo skalės (Herbert, 2013). Šie instrumentai skiriasi savo administravimo ypatybėmis, ilgiu, taikymo sritimi, savo turiniu, specifiniais privalumais ir trūkumais. Standartizuoti depresijos interviu daţniausiai pagrįsti diagnostiniais depresijos poţymiais ir skirti diagnozei nustatyti. Tokie metodai pasiţymi dideliu specifiškumu, gerai atitinka klinikinius depresijos simptomus, tačiau yra maţai jautrūs pokyčiui, nes vertinamas tik sutrikimo buvimas ar nebuvimas (Pocklington et al., 2016). Klausimynai, kuriuos pildo patys pacientai, leidţia kiekybiškai įvertinti depresiškumo lygį. Tokie klausimynai geriau atspindi būsenos pokyčius. Tačiau tokių klausimynų pagrindinis trūkumas, kad jie ne visada apima pagrindinius depresijos simptomus. Taip pat galima naudoti psichiatrines depresijos stebėjimo skales, jos uţima tarpinę padėtį tarp klinikinio intervių ir klausimyno. Jas pildo specialistai, taip pat jos yra paremtos klinikiniais tyrimais, tačiau gaunanas kiekybinis vertinimas (Armstrong et al., 2016).
Nustatyta, kad vienas iš didţiausių šiuo metu egzistuojančių depresijos skalių trūkumų, jog jos leidţia vertinti tik suminį depresijos pokytį, tačiau neleidţia pastebėti smulkių ir galbūt kliniškai svarbių skundų pokyčių (Pocklington et al., 2016). Depresijos samprata ir kriterijai yra sudėtinga problema, nes net ir ligų klasifikacijos remiasi tik teoriniu poţiūriu, pasiţymi ţemu prognostiniu validumu ir aiškumu (Aicheberg et al., 2010). Taip pat depresijos klausimynai pasiţymi per ilgu arba iš viso neapibrėţtu
matuojamu laikotarpiu, o vertinant pokytį ypač svarbus laiko kriterijus. Daţnai skundų vertinimas remiasi tik subjektyviu intensyvumo vertinimu, todėl rezultatas gali priklausyti nuo paties respondento polinkio akcentuoti nusiskundimus (Armstrong et al., 2016).
Pirminės sveikatos prieţiūros priemonės bei būdai depresijos diagnostikai gali būti įvairūs. Vieni tokių yra pirminės sveikatos institucijos psichinių sutrikimų įvertinimas ir trumpas ligonio psichinės sveikatos klausimynas, kiekvienam klausimui naudojami taip arba ne atsakymai. Jei pacientas atsako nors į vieną klausimą taip, reikėtų atlikti tolimesnę apklausą (Pocklington et al., 2016). Taip pat naudojami ir kiti klausimynai, tačiau jie reikalauja skirti daugiau laiko. Šie testai gali būti naudojami detalesniam ištyrimui (Pocklington et al., 2016):
Beko depresijos klausimynas;
Greitas depresijos simptomų įvertinimas;
Depresijos epidemiologinių studijų centro skalė; Zungo depresijos skalė;
Hamiltono depresijos skalė; HAD depresijos skalė.
1.5. Depresijos įtaka kognityvinėms funkcijoms ir gyvenimo kokybei
Kognityvinėms funkcijoms didelę įtaką turi psichikos sveikata, kuri įtakoja socialines, kultūrines, sensorinias ir motorines funkcijas (Foster, 2015). Sutrikus šioms funkcijoms blogėja ţmonių gyvenimo kokybė (Cassilhas et al., 2012). Mokslininkai pastebi, kad kognityvinių funkcijų blogėjimas daţnai pasireiškia depresija, demencija, nuovargio sindromu, socialiniu pasyvumu ir fizinio darbingumo sumaţėjimu (Pauliukevičiūtė ir Goštautas, 2013). Paveikus ţmogaus psichikos sveikatą, kuri lemia ţmogaus gebėjimą paţinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus, labai prastėja gyvenimo kokybė (Tamušauskaitė ir kt., 2015).
Veikiant stresams atsiranda neigiamas poveikis ţmogaus organizmui (Ratey & Loehr, 2011), vystosi psichikos sveikatos sutrikimai (Numakawa et al., 2014). Tokiu būdu paţeidţiama psichikos procesų darna, kyla nemalonios mintys ir jausmai, kurie sukelia diskomfortą, dėl to keičiasi ţmogaus charakteris ir jo elgesys. Tokia būklė kelia grėsmę ne tik patiriančiąjam tokius jausmus, bet ir aplinkiniams, ir ši būklė skiriasi nuo psichikos sveikatos būklės (Rodrigues et al., 2010).
Gyvenimo kokybę lemia daug veiksnių, iš jų išskiriami: sveikata, materialinė gerovė, santykis su aplinka ir nepriklausomumas (Cassilhas et al., 2012). Sujungus šiuos veiksnius, galima vertinti gyvenimo
kokybę. Tai individualus savo paskirties vertinimas gyvenime, kuris kompleksiškai veikiamas ţmogaus fizinės sveikatos, psichologinės būklės, nepriklausomybės lygio, socialinių ryšių ir ryšių su aplinka (Tamušauskaitė ir kt., 2015). Sutrikus savo paskirties vertinimui gyvenime pasireiškia vienas daţniausių psichikos sveikatos sutrikimų- depresija (Balchin et al., 2016). Depresija yra svarbi sveikatos problema, kuri yra susijusi su neigiamomis pasekmėmis, tokiomis kaip kognityvinių funkcijų sutrikimas, gyvenimo kokybės prastėjimas, padidėjęs mirštamumas ir pailgėjęs ţmogaus nedarbingumas (Rodrigues et al., 2010).
1.6. Depresijos gydymo būdai
Depresijos gydymas skirstomas į tris fazes. Pirma fazė apima pirmus tris gydymo mėnesius, tai ūmi fazė. Šios fazės metu reikalingas atidus pacietų stebėjimas. Stebima ligos eiga, saviţudybės rizika, vaistų suderinamumas su kitais vaistais, dėl pašalinių reiškinių ir saugumo (Reiner el al., 2016). Amerikos psichiatrų asociacija rekomenduoja lengvesniais atvejais kas savaitinius apsilankymus pas specialistą ir daugkartinius savaitinius apsilankymus sunkesniais atvejais (Šidlauskaitė – Stripeikienė ir kt., 2010). Antroji depresijos fazė yra nuo 16 iki 20 savaitės. Šios fazės metu turi būti tęsiamas medikamentinis gydymas, kad būtų išvengta atkryčio. Trečioji fazė vadinama palaikomąja, nes jos metu pacientai gydomi, kad nepasikartotų sutrikimo epizodas (Reiner et al., 2016).
Nustatyta, kad gydymo ir profilaktikos poţiūriu reikšmingiausiu yra laikomas kombinuotas gydymas. Tokiu gydymu vadinamas tinkamas farmakoterapijos, psichoterapijos, biologinio gydymo, socialinės pagalbos derinys. Antidepresantai naudojami įvairaus sunkumo depresijų gydyme ir parenkami atsiţvelgiant į (Daubaras ir kt., 2007):
Paciento gydymosi antidepresantais patyrimą; Gretutines ligas;
Galimą sąveiką su kitais vartojamais medikamentais; Tikėtiną antidepresantų šalutinį poveikį;
Depresijos epizodo savybes; Atipinius depresijos poţymius; Paciento pageidavimus;
Gydant vaistais apie 40 procentų pacientų pasiekia veiksmingumo atoslūgį tęstinio gydymo metu. Jeigu po keturių savaičių gydomojo poveikio nėra, tada maţai tikėtina, kad vaistas veiksmingas. Atsiradus daliniam poveikiui po 4-6 savaičių, tai visiško pasveikimo galima sulaukti tik po 8-12 savaičių (Janonytė ir Kasiulevičius, 2009). Kai kurie mokslininkai teigia, kad vyresniems ţmonėms medikamentų poveikis yra lėtesnis (Daubaras ir kt., 2007). Nustatyta, kad nepriklausomai nuo to, koks antidepresantas yra skiriamas gydymo pradţioje, 30-50 procentų depresijų nepakankamai pasiduoda gydymui. Jeigu ūmioje fazėje visiškai atstatomas paciento funkcionavimas, tai reiškia, kad pasiektas atoslūgis ir jeigu šešis mėnesius depresijos simptomai nesikartoja, pacientas laikomas pasveikusiu nuo šio depresijos epizodo (Blumenthal et al., 2007).
Norint apsaugoti pacientą nuo depresijos epizodo pasikartojimo, reikėtų taikyti palaikomąjį gydymą. Šios fazės metų gydytojai specialistai skiria tą patį gydymą, kuris buvo veiksmingas ūmios fazės metu. Toks gydymas sumaţina depresijos pasikartojimų riziką 70-80 procentų (Tamušauskaitė ir kt., 2015). Nors mokslininkai nesutaria dėl vieningos nuomonės kiek laiko tęsti profilaktinį gydymą (Daubaras ir kt., 2007), tačiau manoma, kad vartoti profilaktiškai vaistus reikėtų ne trumpiau, kaip penkerius metus nuo pasveikimo (Janonytė ir Kasiulevičius, 2009). Taip pat autoriai paţymi, kad kai kuriais atvejais profilaktiškai vaistus vartoti tenka visą gyvenimą (Daubaras ir kt., 2007).
1.6.1. Medikamentinis gydymas
Antidepresantais gydomos įvairios kilmės depresijos. Tricikliniai antidepresantai parenkami atsiţvelgiant į depresijos struktūrą: melancholinei depresijai su psichomotoriniu slopinimu tiks stipraus antidepresinio ir aktyvuojančio poveikio antidepresantai, o nerimastingai depresijai rekomenduotinas sedacinio poveikio ir šalinantys nerimą bei baimę antidepresantai (Janonytė ir Kasiulevičius, 2009).
Antros kartos heterocikliniai antidepresantai pasiţymi visų psichotropinio poveikio aspektų pusiausvyra: antidepresinio, sedacinio, šalinančio baimę ir nerimą, psichomotoriką aktyvuojančio (Blumenthal et al., 2007). Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai yra trečios kartos antidepresantai, kurie pasiţymi biocheminiu veikimo atrankumu (Janonytė ir Kasiulevičius, 2009). Selektyvūs serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai gydomuoju poveikiu prilygsta tricikliams antidepresantams. Selektyvūs noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai gerina nuotaiką, didina motyvaciją, taip pat didina aktyvumą (Šidlauskaitė – Stripeikienė ir kt., 2010).
1.6.2. Nemedikamentinis gydymas
Taikant medikamentinį gydymą šalia taikoma kognityvinė, biheivioristinė ar tarpasmeninė psichoterapija bei kiti nemedikamentiniai gydymo būdai. Taip pat labai svarbu atsiţvelgti į epizodo pasikartojimo riziką, sunkumą, gydymo metu patirtą nepageidaujamą poveikį ir paciento pageidavimus (Wolff et al., 2011). Nustatyta, kad paskyrus tinkamą gydymą, 80 procentų depresijų pasiduoda gydymui (Devenish et al., 2016).
Psichoterapija svarbi visose gydymo fazėse. Mosklininkų teigimu psichoterapija yra efektyvus, gyvybingas depresijos gydymo būdas (Devenish et al., 2016). Nustatyta, kad tokie būdai kaip kognityvinė, tarpasmeninė, edukacinė grupinė terapija yra labai naudinga ir efektyvu gydant depresiją. Psichoterapiją reikėtų skirti pacientams, kurių sutrikimas susijęs su psichologiniais ir psichosocialiniais sunkumais (Devenish et al., 2016). Ji ypač efektyvi lengvai arba maţąjai depresijai, pasireiškiančiai blogai nuotaikai ir esant kai kuriems somatiniams sutrikimams (Wolff et al., 2011).
Depresijos gydymas elektros impulsais siekia 78 procentus veiksmingumo. Pacientui medikamentais sukeliami traukuliai, prie galvos pridėjus elektrodus perleidţiami elektros impulsai. Tai nėra pirmo pasirinkimo gydymo metodas, tačiau rekomenduojamas, kai (Minnai et al., 2016):
Depresiniam sutrikimui su psichozės simptomais; Depresiniam stuporui;
Depresiniam sutrikimui su didele saviţudybės rizika;
Depresiniam sutrikimui, kuris yra rezistentiškas gydymui antidepresantais; Depresiniam sutrikimui su melancholijos simptomais.
Taip pat depresijos gydymui naudojama transkraninė magnetinė stimuliacija. Tyrimų duomenimis gydomasis poveikis gydant depresijas siekia iki 70 procentų. Stimuliacijos metu pacientui pridedama magnetinė ritė ir leidţiama nestipri elektros srovė. Taip normalizuojasi galvos smegenyse biocheminis disbalansas ir normalizuojamas neurotransmiterių disbalansas (Rong et al., 2016).
Miego ribojimas, kaip gydymo būdas, naudojamas ūmios depresijos fazės gydymui. Šiuo būdu gydant veiksmingumas būna apie 59 procentai. Tačiau taikant šį būda kyla manijos atsiradimo rizika. Poveikis trumpalaikis, nes pacientui išsimiegojus gali vėl sugrįţti depresija (Šidlauskaitė – Stripeikienė ir kt., 2010). Gydant šiuo metodu pacientai nemiega visą parą, o paskui miega dvi naktis natūraliu miegu. Pagerėjus paciento būklei, procedūra kartojama tris kartus (Šidlauskaitė – Stripeikienė ir kt., 2010).
Sezoninei depresijai gydyti taikoma šviesos terapija, taip pat miego sutrikimams. Taikoma ir depresijos gydymui nėštumo bei laktacijos metu, taip pat esant individualiam jautrumui antidepresantams (Wolff et al., 2011). Šviesos terapijos metu kraujyje maţėja melatonino kiekis, o padidėja serotonino ir dopamino, tam naudojamas intensyvus šviesos srautas (Devenish et al., 2016).
1.6.3. Aerobinis krūvis gydant depresiją
Mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad aerobiniai fiziniai pratimai turi didelę naudą sergantiems depresija (Salehi et al., 2016). Gauti tyrimų duomenys parodė, kad aerobinis krūvis yra viena efektyviausių depresijos kompleksinės terapijos dalių (Ströhle, 2009) ir netgi kai kurie autoriai teigia, kad fiziniai pratimai niekuo nenusileidţia farmakoterapijai ar kognityvinei terapijai (Mead et al., 2009).
Nustatyta, kad aerobiniai fiziniai pratimai gali taip efektyviai maţinti depresijos simptomus, kaip ir vaistai bei kognityvinė elgesio terapija ir ţymiai efektyviau nei šviesos terapija (Gill et al., 2010). Reguliariai taikant fizinius pratimus pacientams sergantiems depresija ţymiai pagerėja jų būklė, maţėja depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimas, teigiamai veikia psichinę sveikatą, didina fizinį pajėgumą (Kerling et al., 2015). Tai labai svarbu, nes būtent dėl ligos sukelto neveiklumo sumaţėja ţmogaus pajėgumas ir noras veikti. Aerobiniai fiziniai pratimai maţina stresą ir veikia biologiškai aktyvių medţiagų pusiausvyrą (Salehi et al., 2016), didėja serotonino išsiskyrimas smegenyse (Gill et al., 2010). Mokslininkų atliktų tyrimų metu nustatyta, kad kasdienis fizinis aktyvumas nepaisant ţmogaus fizinės formos, maţina depresijos simptomų pasireiškimą dirbantiems ţmonėms ir pastebima maţesnė ţala kognityvinėms funkcijoms (Mead et al., 2009).
Fizinių pratimų kaip kompleksinio gydymo dalies nauda psichinei sveikatai akivaizdi. Pastebima, kad aerobinis fizinis krūvis labai svarbus sergant depresija, nes maţina depresijos ir nerimo simptomus, gerina miegą bei nuotaiką ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę (Depp et al., 2012). Teikiama fizinė nauda teigiamai veikia psichinę sveikatą, nes gerėjant širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai (Kerling et al., 2015), maţėjant cholesterolio kiekiui kraujyje, reguliuojant kraujo spaudimą, gerėjant raumenų tonusui bei maţėjant svoriui kartu pastebimas pacientų kognityvinių funkcijų bei gyvenimo kokybės pagerėjimas (Depp et al., 2012), taip pat pastebimas greitesnis pacientų sveikimas (Schuch et al., 2016). Teigiama, kad atliekant fizinius pratimus streso poţymiai maţėja dėl (Salehi et al., 2016): raumenų tempimo ir atpalaidavimo pratimų metu, krūvio metu pagerėja medţiagų apykaita bei reguliuojamas hormonų, cukraus, riebalų rūgščių kiekis kraujyje, išsiskiria endorfinai, kurie slopina stresą, pakelia nuotaiką ir gerina savijautą, pacientai išmoksta atsipalaiduoti streso metu taikydami išmoktus metodus.
Nustatyta, kad depresija daţnai tampa senėjimo pasekme. Sensant pablogėja kognityvinės, socialinės, sensorinės ir motorinės funkcijos (Bauer et al., 2016), kurios daţnai pasireiškia depresija, demencija, nuovargio sindromu, socialiniu pasyvumu ir fizinio darbingumo sumaţėjimu (Voelcker-Rehage et al., 2010; Mc Cusker et al., 2016). Visa tai daro didelę įtaką ţmonių gyvenimo kokybei. Nustatyta, kad sveikas senėjimas pagerėja ir ţymiai sumaţėja rizika susirgti depresija (Mead et al., 2009), dėl fizinio aktyvumo gerėja kognityvinės funkcijos ir socialinis aktyvumas, streso optimizavimas (Depp et al., 2012). Mokslininkų teigimu, reguliarus fizinis aktyvumas, kuris suteikia dţiaugsmo, yra viena iš priemonių, galinčių padėti atsigauti po streso sukeltų padarinių (McEwen, 2015; Dhabhar, 2014), pagerinti paţintines funkcijas ir nuotaiką (Erickson et al., 2013; McEwen, 2015).
Fizinis krūvis maţina stresorių poveikį kai jis atliekamas vidutiniu intensyvumu ir kai patys fiziniai pratimai veikia kaip stresorius taip slopindamas kitų stresorių poveikį. Aerobinis krūvis skatina teigiamus neurotrofinius ir neurogenezinius veiksnius, kuriuos kartu lydi smegenų angiogenezė (Balchin et al., 2016). Kuo fizinė veikla aktyvesnė, tuo depresijos simptomų pasireiškimas maţesnis (Ströhle, 2009).
Gydant depresiją pagrindinis tikslas stiprinti fizinę ir psichinę sveikatą. Sergantieji depresija jaučiasi bejėgiai ir daţnai mano, kad patys prisidėti prie sveikimo negali, nes stinga jėgų. Fizinis silpnumas gali tapti pastovia būkle ir turėti vis didesnį neigiamą poveikį kognityvinėms funkcijoms bei gyvenimo kokybei (Salehi et al., 2016). Norint to išvengti būtina taikyti fizinį krūvį, pradţioje galima rinktis nesudėtingą fizinę veiklą, pavyzdţiui pasivaikščiojimą. Labai svarbu, kad fizinė veikla, kuria uţsiima sergantieji depresija, būtų maloni ir keltų tik teigiamas emocijas (Gill et al., 2010).
Kol kas dar nėra iki galo ištirta kokios sporto rūšys yra tinkamiausios depresijos gydymui. Tačiau mokslininkai daţniausiai atlieka tyrimus su aerobinio krūvio fiziniais pratimais, tokiais kaip: vaikščiojimas, bėgiojimas, vaţinėjimas dviračiu ir panašiais (Schwandt et al., 2011; Salehi et al., 2016). Autoriai rekomenduoja į fizinę veiklą įtraukti artimuosius, mankštintis 2-5 kartus per savaitę ir mankšta turi trukti ne maţiau 30 minučių. Taip pat paţymima, kad nėra reikšmingo skirtumo tarp pratimų atliekamų namuose ir priţiūrint specialistui (Proškuvienė, 2008).
Taigi kol kas mokslininkai negali pateikti geriausios formulės, kuri nurodytų tinkamiausią fizinių pratimų pobūdį gydant depresiją, tačiau aerobinių fizinių pratimų nauda nustatyta ir įrodyta (Schwandt et al., 2011; Salehi et al., 2016). Teigiami fizinių pratimų rezultatai bus geresni ir išliks ilgiau teigiamas poveikis kognityvinėms funkcijoms bei gyvenimo kokybei jei fizinė veikla teiks tik malonias emocijas bei bus tęsiama ateityje net praėjus depresijos epizodui (Alderman et al., 2016).
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimas atliktas VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės, Psichiatrijos klinikoje, Aleksoto sektoriuje, depresijų skyriuje. Bendra tyrimo trukmė 10 mėnesių. Tyrimas pradėtas vykdyti 2015 metų kovo mėnesį, baigtas 2015 metų gruodţio mėnesį. Kiekvienas pacientas tirtas po 3 kartus per 24 dienas: prieš aerobinio krūvio taikymą, praėjus 12 dienų nuo aerobinio krūvio taikymo pradţios ir baigus taikyti aerobinį krūvį.
Aerobinis krūvis taikytas kiekvienam ligoniui 24 dienas, 5 kartus per savaitę, po 45 minutes. Tiriamieji tyrime dalyvavo savanoriškai. Prieš pradedant tyrimą tiriamieji buvo supaţindinti su tyrimo eiga ir organizavimu. Tiriamųjų buvo paprašyta pasirašyti sutikimo formą (ţr. 1 priedą). Tyrimas buvo vykdomas pagal tyrimo organizavimo schemą (ţr. 2 pav.).
2.2. Aerobinio krūvio taikymas
Aerobinis krūvis taikytas 24 dienas, vieną kartą dienoje, po 45 minutes. Vyko grupiniai kineziterapijos uţsiėmimai. Bendras uţsiėmimų skaičius 18. Sudarant aerobinių fizinių pratimų programą buvo atsiţvelgta į pacientų psichoemocinę bei fizinę būklę ir pajėgumą. Uţsiėmimų metu buvo siekiama pagerinti pacientų nuotaiką, lavinti dėmesį ir koncentraciją, maţinti nuovargį, padidinti pajėgumą ir fizinį aktyvumą, maţinti depresijos ir nerimo simptomus, skatinti motyvaciją. Į uţsiėmimų programą buvo įtraukti bendrojo lavinimo pratimai, judrieji ţaidimai bei atsipalaidavimo pratimai.
Uţsiėmimus sudarė trys dalys. Pirmoji dalis apšilimas, antoji pagrindinė dalis, trečioji baigiamoji dalis- atsipalaidavimas.
Apšilimo metu 10 minučių buvo taikomi tempimo pratimai viršutinėms ir apatinėms galūnėms, pilvo ir nugaros raumenims, suderinti kartu su kvėpavimu bei bendro lavinamojo pobūdţio pratimai, taip pat pratimai mobilumui per rankų ir kojų sąnarius.
Pagrindinėje dalyje 25 minutes buvo taikomi dinaminiai ir statiniai pratimai raumenų jėgai, ištvermei, lankstumui gerinti. Taip pat pratimai koncentracijai didinti, vikrumui ir koordinacijai bei aktyvumui gerinti.
Baigiamojoje dalyje 10 minučių taikyti pratimai atsipalaidavimui, tempimo pratimai bei kvėpatimo pratimai.
2.3. Bioetika
Tyrimui atlikti buvo gautas VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės bioetikos komisijos leidimas. Taip pat gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, bioetikos komisijos centro leidimas tyrimui atlikti nr. BEC-FMR(M)-453 (ţr. 2 priedą).
2.4. Tyrimo objektas
Pacientai, gydomi VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės, psichiatrijos skyriuje, Aleksoto sektoriuje, kurie serga depresija.
2.5. Tiriamieji
Tiriamąjį kontingentą sudarė pacientai, kurie buvo gydomi VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės, psichiatrijos skyriuje, Aleksoto sektoriuje. Tyrime dalyvavo 35 tiriamieji sergantys depresija. Moterų n=17, tai sudarė 48,6 procentus, o vyrų n=18, tai sudarė 51,4 procentus. Tiriamųjų amţius nuo 48 iki 64 metų. Amţiaus vidurkis buvo 54 metai, standartinė amţiaus vidurkio paklaida – 0,702. Tiriamųjų amţiaus dispersija- 17,235, o standartinis nuokrypis – 4,152. Visiems tiriamiesiems buvo taikomas aerobinis krūvis. Informacija apie sveikatos būklę buvo surinkta iš medicininių dokumentų.
2.6. Tyrimo metodai
Tyrimo metu buvo naudojama HAD depresijos skalė tiriamųjų depresiškumui ir nerimui įvertinti, Pitsburgo miego kokybės indeksas buvo naudojamas tiriamųjų miego kokybei įvertinti, MMSE klausimynas buvo naudojamas tiriamųjų kognityvinėms funkcijoms įvertinti ir SF-36 klausimynas buvo naudojamas įvertinti gyvenimo kokybę. Visi šie klausimynai gali būti naudojami pakartotiniam ištyrimui, kad būtų galima sekti būklės eigą.
2.7. HAD depresijos skalė
HAD depresijos skalė (ţr. 3 priedą; Burkauskas ir Bunevičius, 2013) plačiai naudojama daugiau nei 25 šalyse depresijos ir nerimo sutrikimų atrankai. Taip pat skalė naudojama depresijos ir nerimo simptomų sunkumui nustatyti. HAD skalę patogu naudoti klinikinėje ir mokslinėje praktikoje, nes ji yra trumpa, ją sudaro 14 klausimų, jie yra lengvi ir gerai suprantami. Kiekvienas klausimas turi po 4 atsakymo variantus, kurie vertinami nuo 0 iki 3 balų. Septyni klausimai skirti nerimo simptomams, kiti septyni depresijos simptomams. Kiekvieno komponento balų suma nuo 0 iki 21 balo. Skalę pacientams nėra sunku uţpildyti ir jos pildymas paprastai trunka 2-5 minutes. HAD skalės sudarytojai paţymi, kad tiriamasis yra geriausias savo būklės vertintojas, kad nebūtų tiriamojo atsakymų simuliacijos, į skalės klausimus nėra įtraukti klausimai apie sunkią psichikos psichopatologiją.
2.8. Pitsburgo miego kokybės indeksas
Pitsburgo miego kokybės indekso (ţr. 4 priedą; Buysse et al., 1988) pagalba vertinami septyni miego kokybės komponentai: subjektyvi miego kokybė, uţmigimo laikas, miego trukmė, įprastas miego
efektyvumas, prabudimai, medikamentų vartojimas, dienos ritmo sutrikimai. Indekso klausimai siejami su praėjusio mėnesio miegu. Indeksas patogus naudoti klinikinėje praktikoje ir moksliniuose tyrimuose. Klausimai lengvai suprantami, pildymas neuţtrunka ilgai. Skaičiuojant naudojami tik pačio asmens įvertinti klausimai. Pagal pateiktus klausimus tiriamasis pats save vertina, kiekvienas klausimas turi keturis variantus. Iš 19 įvertinimų susumuojami 7 komponentai, kurie vertinami nuo 0 iki 3 balų, tuomet pagal specialų algoritmą suskaičiuojami kiekvieno komponento balai. Visais atvejais įvertinimas 3 balais rodo labai dideles problemas, o įvertinimas 0 balų reiškia, kad jokių problemų nėra. Septynių komponentų įvertinimai susumuojami į vieną bendrą indeksą nuo 0 iki 21 balo, atspindintį miego sutrikimo sunkumo laipsnį visose srityse.
2.9. MMSE mini protinės būklės klausimynas
MMSE (ţr. 5 priedą; Bunevičius, 2000), tai protinės būklės mini tyrimas, kuris plačiai naudojamas klinikinėje praktikoje siekiant įvertinti tiriamųjų kognityvines funkcijas, taip pat galima klausimyną naudoti mokslo tiriamuosiuose darbuose. MMSE tiriamos tokios psichikos funkcijos, kaip orientacija laiko ir vietos atţvilgiu, dėmesys, ţodţių registracija, atsiminimas, kalba, sugebėjimas vykdyti ţodines ir raštu pateiktas uţduotis bei kopijuoti. MMSE atitinka sudėtingesnius intelekto tyrimus. Vertinimas trunka 10-15 minučių. Klausimynas vertinamas sudedant balus uţ kiekvieną teisingą atsakymą. Minimalus balų skaičius 0, maksimalus 30. Paţintinės funkcijos klasifikuojamos pagal surinktų balų skaičių. Kuo maţiau surenkama balų, tuo labiau paţeistos kognityvinės funkcijos.
2.10. SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas
SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas (ţr. 6 priedą; Staniūtė, 2007) naudojamas norint įvertinti su sveikata susijusijusią gyvenimo kokybę. Klausimynas susideda iš 36 klausimų ir atspindi 8 gyvemino sritis: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalvimų ir emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą ir gyvybingumą, skausmą, bendrąjį sveikatos vertinimą. Klausimyną gali pildyti tiriamasis arba specialistas atliekantis tyrimą. Pildymas uţtrunka 5-10 minučių, klausimai lengvai suprantami. Atsakymai yra vertinami balais ir pagal tam tikrą algoritmą apskaičiuojama kiekviena sritis. Kiekvienos srities skaitinė reikšmė nuo 0 iki 100 balų. Kuo daugiau surenkama balų, tuo geresnė gyvenimo kokybė.
2.11. Duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistikos paketą IBM SPSS 20.0 for Windows. Kintamųjų skirstinių normalumo prielaidos tikrinimui buvo pasirinktas Šapiro-Vilko kriterijus, nes analizuojama imtis nebuvo didelė (n=35). Buvo gauta, jog normalumo prielaidos kintamųjų skirstiniai netenkino, tad priklausomų imčių analizei pasirinktas neparametrinis Vilkoksono kriterijus. Kintamųjų skirtumas vertintas kaip statistiškai reikšmingas, jei p < 0,05. Aerobinio krūvio įtakos kognityvinėms funkcijoms ir gyvenimo kokybei palyginimui buvo paskaičiuotas efekto pokytis: r= z / sqrt (N) (z- Vilkoksono kriterijus, N- kintamųjų skaičius).
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų MMSE mini protinės būklės klausimyno rezultatai
Tiriamieji buvo tirti tris kartus naudojant MMSE mini protinės būklės klausimyną prieš aerobinio krūvio taikymą, praėjus 12 dienų ir aerobinio krūvio taikymo pabaigoje. Gauti rezultatai palyginti tyrimo eigoje ir pateikti 3 paveiksle.
3 pav. Trijų tyrimų MMSE klausimyno reikšmių medianos prieš aerobinio krūvio taikymą, praėjus 12d. ir aerobinio krūvio taikymo pabaigoje
Pirmo tyrimo metu mediana buvo 23 balai, minimali reikšmė - 21, o maksimali reikšmė - 24. Antro tyrimo metu gauta mediana - 25, kuri lyginat su pirmo tyrimo rezultatu padidėjo 2 balais. Minimali reikšmė buvo 23, taip pat padidėjo 2 balais lyginant su pirmo tyrimo rezultatu ir maksimali reikšmė gauta 28 balai, padidėjo 4 balais lyginant su pirmo tyrimo rezultatu. Gauta p < 0,001 (z=-5,151), tai yra maţiau uţ 0,05, todėl remiantis tyrimo duomenimis gavome, kad antro tyrimo įgyjamų reikšmių skirstinys statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pirmo tyrimo reikšmių skirstinio.
Lyginant pirmo tyrimo rezultatus ir trečio tyrimo rezultatus gauta MMSE klausimyno mediana - 27, kuri padidėjo 4 balais lyginant su pirmo tyrimo rezultatu. Minimali reikšmė buvo 25 ir padidėjo 4
balais lyginant su pirmo tyrimo rezultatu, o maksimali reikšmė buvo 29 ir padidėjo 5 balais lyginant su pirmo tyrimo rezultatu. Gauta p < 0,001 (z=-5,215), tai yra maţiau uţ 0,05, taigi remiantis tyrimo duomenimis gavome, kad trečio tyrimo įgyjamų reikšmių skirstinys statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pirmo tyrimo reikšmių skirstinio.
Palyginus antro tyrimo rezultatus su trečio tyrimo rezultatais gauta MMSE klausimyno mediana 27, kuri padidėjo 4 balais lyginant su antro tyrimo rezultatu. Minimali reikšmė buvo 23 ir padidėjo 2 balais lyginant su antro tyrimo rezultatu, o maksimali reikšmė buvo 29 ir padidėjo 1 balu lyginant su antro tyrimo rezultatu. Gauta p < 0,001 (z=-4,940), o tai yra maţiau uţ 0,05, taigi remiantis tyrimo duomenimis gavome, kad trečio tyrimo įgyjamų reikšmių skirstinys statistiškai reikšmingai skiriasi nuo antro tyrimo reikšmių skirstinio.
3.2. Tiriamųjų Pitsburgo miego kokybės indekso rezultatai
Tiriamųjų miegas buvo tirtas du kartus naudojant Pitsburgo miego kokybės indeksą prieš aerobinio krūvio taikymą ir aerobinio krūvio taikymo pabaigoje. Tiriamieji tirti du kartus, kadangi indekso klausimai siejami su praėjusio mėnesio miegu. Gauti rezultatai palyginti tyrimo eigoje ir pateikti 4 paveiksle.
4 pav. Trijų tyrimų Pitsburgo miego kokybės indekso reikšmių medianos prieš aerobinio krūvio taikymą ir aerobinio krūvio taikymo pabaigoje
Palyginus gautus rezultatus pirmo ir antro tyrimo metu, gavome, kad Pitsburgo miego kokybės indekso mediana pirmo tyrimo metu buvo 15, o antro tyrimo metu gauta mediana – 9, kuri sumaţėjo 6 balais. Minimali reikšmė pirmo tyrimo metu – 12, o antro tyrimo metu gauta minimali reikšmė sumaţėjo 11 balų ir buvo 1. Maksimali reikšmė pirmo tyrimo metu buvo 18, antro tyrimo metu sumaţėjo 4 balais ir gauta – 14. . Gauta p < 0,001 (z=-5,180), o tai yra maţiau uţ 0,05, taigi remiantis tyrimo duomenimis gavome, kad antro tyrimo įgyjamų reikšmių skirstinys statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pirmo tyrimo reikšmių skirstinio.
3.3. Tiriamųjų HAD depresijos skalės rezultatai
Tiriamieji buvo tirti tris kartus naudojant HAD depresijos skalę prieš aerobinio krūvio taikymą, praėjus 12 dienų ir aerobinio krūvio taikymo pabaigoje. Skalės pagalba buvo įvertintas depresijos ir nerimo lygis. Gauti depresijos lygio rezultatai palyginti tyrimo eigoje ir pateikti 5 paveiksle.
5 pav. Trijų tyrimų HAD skalės depresijos lygio reikšmių medianos prieš aerobinio krūvio taikymą, praėjus 12d. ir aerobinio krūvio taikymo pabaigoje
Pirmo tyrimo metu gauta depresijos lygio reikšmių mediana buvo 12 balų, minimali reikšmė - 8, o maksimali - 15. Antro tyrimo metu gauta depresijos lygio mediana buvo 10, kuri lyginat su pirmo tyrimo rezultatu sumaţėjo 2 balais. Minimali reikšmė buvo 7 balai ir sumaţėjo 1 balu lyginant su pirmo tyrimo rezultatu, maksimali reikšmė sumaţėjo 2 balais lyginant su pirmo tyrimo rezultatu, gauta reikšmė - 13. Gauta p < 0,001 (z=-5,310), o tai yra maţiau uţ 0,05, taigi remiantis tyrimo duomenimis gavome, jog antro tyrimo įgyjamų reikšmių skirstinys statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pirmo tyrimo reikšmių skirstinio.
Lyginant pirmo tyrimo rezultatus su trečio tyrimo rezultatais gauta depresijos lygio reikšmių mediana - 8, kuri sumaţėjo 4 balais lyginant su pirmo tyrimo metu gautu rezultatu. Minimali depresijos lygio reikšmė sumaţėjo 4 balais lyginant su pirmo tyrimo gautu rezultatu ir buvo 4, o maksimali reikšmė buvo 12 ir sumaţėjo 3 balais lyginant su pirmo tyrimo gautu rezultatu. Gauta p < 0,001 (z=-5,208), o tai yra maţiau uţ 0,05, taigi remiantis tyrimo duomenimis gavome, kad trečio tyrimo įgyjamų reikšmių skirstinys statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pirmo tyrimo reikšmių skirstinio.
Palyginus antro tyrimo rezultatus su trečio tyrimo rezultatais, kuris atliktas po aerobinio krūvio taikymo, gauta depresijos lygio reikšmių mediana - 8, kuri sumaţėjo 2 balais lyginant su gautu rezultatu antro tyrimo metu. Minimali reikšmė sumaţėjo 3 balais lyginant su antro tyrimo metu gautu rezultatu ir buvo 4, o maksimali reikšmė sumaţėjo 1 balu lyginant su antro tyrimo metu gautu rezultatu ir buvo 12. Gauta p < 0,001 (z=-5,166), o tai yra maţiau uţ 0,05, todėl remiantis tyrimo duomenimis gavome, kad trečio tyrimo įgyjamų reikšmių skirstinys statistiškai reikšmingai skiriasi nuo antro tyrimo reikšmių skirstinio.
Nerimas buvo tiriamas tris kartus naudojant HAD depresijos skalę prieš aerobinio krūvio taikymą, praėjus 12 dienų ir po aerobinio krūvio taikymo. Gauti rezultatai palyginti tyrimo eigoje ir pateikti 6 paveiksle.
6 pav. Trijų tyrimų HAD depresijos skalės nerimo lygio reikšmių medianos prieš aerobinio krūvio taikymą, praėjus 12d. ir aerobinio krūvio taikymo pabaigoje
Pirmo tyrimo metu gauta nerimo lygio reikšmių mediana buvo 11 balų, minimali reikšmė - 9, o maksimali - 15. Antro tyrimo metu gauta nerimo mediana buvo 9, kuri lyginat su pirmo tyrimo rezultatu sumaţėjo 2 balais. Minimali reikšmė sumaţėjo 3 balais lyginant su pirmo tyrimo rezultatu ir buvo 6, maksimali reikšmė sumaţėjo 2 balais lyginant su pirmo tyrimo rezultatu ir gauta - 13. Gauta p < 0,001 (z=-5,185), o tai yra maţiau uţ 0,05, todėl remiantis tyrimo duomenimis gavome, kad antro tyrimo įgyjamų reikšmių skirstinys statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pirmo tyrimo reikšmių skirstinio.
Lyginant pirmo tyrimo rezultatus ir trečio tyrimo rezultatus gauta nerimo lygio reikšmių mediana - 7, kuri sumaţėjo 4 balais lyginant su pirmo tyrimo metu gautu rezultatu. Minimali nerimo lygio reikšmė sumaţėjo 5 balais lyginant su pirmo tyrimo gautu rezultatu ir buvo 4, o maksimali reikšmė sumaţėjo 4 balais lyginant su pirmo tyrimo gautu rezultatu ir buvo 11. Gauta p < 0,001 (z=-5,233), o tai yra maţiau uţ 0,05, taigi remiantis tyrimo duomenimis gavome, kad trečio tyrimo įgyjamų reikšmių skirstinys statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pirmo tyrimo reikšmių skirstinio.
Antro tyrimo rezultatus lyginant su trečio tyrimo rezultatais gauta nerimo lygio reikšmių mediana - 7, kuri sumaţėjo 2 balais lyginant su gautu rezultatu antro tyrimo metu. Minimali reikšmė sumaţėjo 2
balais lyginant su antro tyrimo metu gautu rezultatu ir buvo 4, maksimali reikšmė taip pat sumaţėjo 2 balais lyginant su antro tyrimo metu gautu rezultatu ir buvo 11. Gauta p < 0,001 (z=-5,201), o tai yra maţiau uţ 0,05, todėl remiantis tyrimo duomenimis gavome, kad trečio tyrimo įgyjamų reikšmių skirstinys statistiškai reikšmingai skiriasi nuo antro tyrimo reikšmių skirstinio.
3.4. Tiriamųjų SF-36 gyvenimo kokybės klausimyno rezultatai
Gyvenimo kokybė buvo tirta naudojant SF – 36 gyvenimo kokybės klausimyną. Tiriamieji tirti tris kartus: prieš aerobinio krūvio taikymą, praėjus 12 dienų ir aerobinio krūvio taikymo pabaigoje. Klausimyno pagalba, kuris susideda iš 36 klausimų ir atspindi 8 gyvemino sritis, buvo įvertinta: fizinis aktyvumas, veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialiniai ryšiai, emocinė būsena, energingumas ir gyvybingumas, skausmas, bendroji sveikata. Gauti rezultatai palyginti tyrimo eigoje ir pateikti paveiksluose. Fizinio aktyvumo rezultatai pateikti 7 paveiksle.
7 pav. Trijų tyrimų SF-36 klausimyno fizinio aktyvumo reikšmių medianos prieš aerobinio krūvio taikymą, praėjus 12d. ir aerobinio krūvio taikymo pabaigoje
Pirmo tyrimo metu fizinio aktyvumo reikšmių mediana buvo 35, minimali reikšmė - 25, o maksimali – 65 balai. Antro tyrimo metu gauta fizinio aktyvumo reikšmių mediana - 45, kuri lyginat su pirmo tyrimo rezultatu padidėjo 10 balų. Minimali reikšmė taip pat padidėjo 5 balais lyginant su pirmo tyrimo rezultatu ir buvo 30, maksimali reikšmė padidėjo 10 balų lyginant su pirmo tyrimo rezultatu, gauta - 75. Gauta p < 0,001 (z=-5,208), o tai yra maţiau uţ 0,05, todėl remiantis tyrimo duomenimis gavome, kad antro tyrimo įgyjamų reikšmių skirstinys statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pirmo tyrimo reikšmių skirstinio.
Lyginant pirmo tyrimo rezultatus ir trečio tyrimo rezultatus gauta fizinio aktyvumo reikšmių mediana - 60, kuri padidėjo 25 balais. Minimali reikšmė padidėjo 15 balų lyginant su pirmo tyrimo rezultatu ir buvo 40, o maksimali reikšmė padidėjo 15 balų lyginant su pirmo tyrimo rezultatu ir buvo 80. Gauta p < 0,001 (z=-5,182), o tai yra maţiau uţ 0,05, todėl remiantis tyrimo duomenimis gavome, kad trečio tyrimo įgyjamų reikšmių skirstinys statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pirmo tyrimo reikšmių skirstinio.
Palyginus antro tyrimo rezultatus su trečio tyrimo rezultatais gauta fizinio aktyvumo reikšmių mediana - 60, kuri padidėjo 15 balų lyginant su gautu rezultatu antro tyrimo metu. Minimali reikšmė padidėjo 10 balų lyginant su antro tyrimo rezultatu ir buvo 40, o maksimali reikšmė padidėjo 5 balais lyginant su antro tyrimo rezultatu ir buvo 80. Gauta p < 0,001 (z=-5,211), o tai yra maţiau uţ 0,05, taigi remiantis tyrimo duomenimis gavome, kad trečio tyrimo įgyjamų reikšmių skirstinys statistiškai reikšmingai skiriasi nuo antro tyrimo reikšmių skirstinio.
Taikant tiriamiesiems SF – 36 klausimyną įvertintas veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų, o gauti rezultatai palyginti tyrimo eigoje bei pateikti 8 paveiksle.
8 pav. Trijų tyrimų SF-36 klausimyno veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų reikšmių medianos prieš aerobinio krūvio taikymą, praėjus 12d. ir aerobinio krūvio taikymo pabaigoje Lyginat visus tris tyrimus gauta medianos reikšmė nepasikeitė ir buvo 0, minimali reikšmė taip pat visų trijų tyrimų metu buvo 0, o maksimali reikšmė pirmo tyrimo metu prieš aerobinio krūvio taikymą gauta 50. Lyginant pirmo tyrimo metu gautą maksimalią reikšmę su trečio tyrimo metu gauta reikšme, gauname, kad maksimali reikšmė sumaţėjo 25 balais ir buvo 25. Trečio tyrimo metu gauta maksimali reikšmė 25, kuri nepasikeitė lyginant ją su antro tyrimo reikšme. Gauta p < 0,001 (z1=-2,449; z2=-3,127; z3=-2,646), o tai yra maţiau uţ 0,05, taigi remiantis tyrimo duomenimis gavome, kad trečio tyrimo įgyjamų reikšmių skirstinys statistiškai reikšmingai skiriasi nuo antro tyrimo reikšmių skirstinio.
Tiriamiesiems taikant SF – 36 klausimyną įvertintas patiriamas skausmas, o gauti rezultatai palyginti tyrimo eigoje ir pateikti 9 paveiksle.
9 pav. Trijų tyrimų SF-36 klausimyno skausmo reikšmių medianos prieš aerobinio krūvio taikymą, praėjus 12d. ir aerobinio krūvio taikymo pabaigoje
Pirmo tyrimo metu skausmo medianos reikšmė buvo 11, minimali reikšmė - 0, o maksimali – 44 balai. Antrotyrimo metu gauta skausmo mediana - 11, kuri lyginat su pirmo tyrimo rezultatu nepasikeitė. Minimali reikšmė taip pat nepasikeitė lyginant su pirmo tyrimo rezultatu ir buvo 0, maksimali reikšmė sumaţėjo 11 balų lyginant su pirmo tyrimo rezultatu, gauta – 33 balai. Gauta p = 0,001 (z=-3,464), o tai yra maţiau uţ 0,05, todėl remiantis tyrimo duomenimis gavome, kad antro tyrimo įgyjamų reikšmių skirstinys statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pirmo tyrimo reikšmių skirstinio.
Lyginant pirmo tyrimo rezultatus ir trečio tyrimo rezultatus gauta skausmo medianos reikšmė - 0, kuri sumaţėjo 11 balų lyginant su pirmo tyrimo rezultatu. Minimali reikšmė nepasikeitė lyginant su pirmo tyrimo rezultatu ir buvo 0, o maksimali reikšmė sumaţėjo 22 balais lyginant su pirmo tyrimo rezultatu ir buvo 22. Gauta p < 0,001 (z=-4,682), o tai yra maţiau uţ 0,05, todėl remiantis tyrimo duomenimis gavome, kad trečio tyrimo įgyjamų reikšmių skirstinys statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pirmo tyrimo reikšmių skirstinio.
