LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
RASUOLĖ JUODVALKIENĖ
PIRMINIO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO SLAUGYTOJŲ VEIKLA
VYKDANT MOKSLEIVIŲ BURNOS ERTMĖS LIGŲ PREVENCIJĄ
Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA“
baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Dr. Jurgita Gulbinienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanas Prof. Jūratė Macijauskienė Parašas
2015 m. ... mėn. ... d.
PIRMINIO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO SLAUGYTOJŲ VEIKLA
VYKDANT MOKSLEIVIŲ BURNOS ERTMĖS LIGŲ PREVENCIJĄ
Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA”
baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Dr. Jurgita Gulbinienė 2015 m. ...mėn. ...d. Konsultantas
Doc. Danguolė Šakalytė 2015 m. ... mėn. ... d.
Recenzentas Darbą atliko
Dr. Alina Vaškelytė Magistrantė
Rasuolė Juodvalkienė
2015 m. ...mėn. ... d. 2015 m. ... mėn. ...d.
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 10 ŽODYNĖLIS ... 11 ĮVADAS ... 12DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 14
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15
1.1. PSPC slaugytojų veikla, vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją ... 15
1.2. PSPC slaugytojų edukacinė veikla įgyvendinant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją ... 17
1.3. PSPC slaugytojo veikla įgyvendinant burnos ir dantų ėduonies profilaktikos programas 19 1.4. Moksleivių burnos ertmės ligų problematika ... 21
1.5. Moksleivių burnos ertmės ligų prevencijos ypatumai ... 23
1.5.1. Šeimos svarba moksleivių burnos ertmės ligų prevencijoje ... 24
1.5.2. Mitybos svarba burnos ertmės ligų profilaktikai ... 27
1.5.3. Sisteminė ir vietinė fluoro terapija ... 29
2. TYRIMO METODIKA ... 35
2.1. Tyrimo charakteristika ... 35
2.2. Tiriamųjų atranka ir imtis ... 35
2.2.1. Slaugytojų grupė ... 35
2.2.2. Moksleivių grupė ... 36
2.3. Tyrimo instrumentai ... 37
2.3.1. Slaugytojo, dirbančio PSPC, veiklos vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją vertinimo instrumentas ... 36
2.3.2 Moksleivių dantų ir burnos priežiūros žinių vertinimo instrumentas ... 37
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 39
3. REZULTATAI ... 40
3.1. Bendra slaugytojų charakteristika ... 40
3.2. PSPC slaugytojų vykdoma moksleivių burnos ertmės ligų prevencijos edukacinė veikla 40 3.3. PSPC slaugytojų profesinės kvalifikacijos svarba vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją ... 45
3.5. Slaugytojų dirbančių PSPC darbo kokybės vertinimas ... 56
3.6. Bendra moksleivių charakteristika ... 59
3.6. Moksleivių dantų ir burnos ertmės priežiūra skirtinguose Lietuvos regionuose ... 61
3.7. Skirtingų Lietuvos regionų moksleivių žinių analizė apie dantų ir burnos priežiūrą ... 69
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 71
4.1. PSPC slaugytojo prevencinės veiklos analizė ... 71
4.2. Moksleivių dantų ir burnos ertmės priežiūros analizė ... 72
5. IŠVADOS ... 75
6.P RAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 76
7. PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 77
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 78
SANTRAUKA
Juodvalkienė R. Pirminio sveikatos priežiūros centro slaugytojų veikla vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją / mokslinė vadovė dr. J. Gulbinienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2015, - 86 p.
Raktažodžiai: burnos higiena, slaugytojas, dantų ėduonis.
Darbo tikslas – ištirti pirminio sveikatos priežiūros centro slaugytojų veiklą, vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją.
Darbo uždaviniai: 1) Nustatyti slaugytojų vykdomą edukacinę veiklą vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją; 2) Įvertinti slaugytojų profesinę kvalifikaciją vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją; 3) Įvertinti slaugytojų darbo motyvaciją, vykdant edukacinę veiklą moksleivių burnos ertmės ligų prevencijoje; 4) Įvertinti ir palyginti moksleivių, gyvenančių skirtinguose Lietuvos regionuose, žinias ir įgūdžius apie burnos ertmės ligų prevenciją.
Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 29 bendrosios praktikos (n=10) ir bendruomenės (n=19) slaugytojos dirbančios pirminės sveikatos priežiūros centruose (VšĮ Kauno Dainavos PSPC, VšĮ Kėdainių PSPC ir VšĮ Utenos PSPC) bei 313 moksleivių nuo 10 - 18 m. besilankančių minėtuose PSPC. Tyrimo metodas – anketinė apklausa, vykdyta 2014 m. sausio – spalio mėnesiais. Naudotos dvi tyrėjos sudarytos anketos: „Slaugytojo, dirbančio PSPC, veiklos, vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją vertinimo anketa“ ir „Moksleivių dantų ir burnos ertmės priežiūros žinių ir įgūdžių vertinimo anketa“.
Rezultatai ir išvados. Dauguma PSPC slaugytojų moksleivius burnos ertmės priežiūros mokina kartais, trečdalis tyrime dalyvavusių slaugytojų visai nemokina. Moksleivių mokymui burnos ertmės priežiūros dažniausiai naudojami pasyvūs mokymo metodai. Tik nedidelė PSPC slaugytojų dalis kelia profesinę kvalifikaciją sveikatos edukologijos srityje. Slaugytojai, kurie dažniau tobulina savo kvalifikaciją, reikšmingai dažniau atlieka įvairias procedūras ir profesines veiklas PSPC, taip pat reikšmingai dažniau nurodo, kad žinios apie burnos ertmės ligų profilaktiką yra reikalingos ir naudingos lyginant su slaugytojais, kurie savo kvalifikacija kelia retai arba visai nesitobulina (p<0,05). Dauguma slaugytojų dirbti PSPC motyvuoja materialūs motyvai, tačiau slaugytojai, kuriems nematerialūs motyvai yra svarbesni reikšmingai geriau vertina savo atliekamo darbo kokybę. PSPC slaugytojai, kuriems nematerialūs motyvai yra svarbesni, reikšmingai dažniau atlieka įvairias profesines funkcijas ir procedūras darbe, lyginant su slaugytojais, kuriems nematerialūs motyvai yra mažiau svarbūs. Skirtingų Lietuvos regionų moksleivių žinios apie dantų ir burnos priežiūrą yra silpnos – įvertintos 5 balais. Kauno regiono moksleiviai reikšmingai geriau žino kaip dažnai ir taisyklingai valyti dantis, kada pasikeisti dantų šepetėlį, Kėdainių regiono moksleiviai reikšmingai
geriau žino kada reikia baigti valyti dantis, kokią dantų pastą pasirinkti ir kaip prižiūrėti dantis suvalgius saldumynų.
SUMMARY
Juodvalkiene R. Primary health care nurses activities in pupils’ oral cavity diseases prevention / supervisor Ph. Dr.. J. Gulbiniene; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Department or Nursing and Care. – Kaunas, 2015, – s. 86.
Keywords: oral hygiene, nurse, dental caries.
Objective: to explore the primary health care nurses activities in pupils’ oral cavity diseases prevention
The tasks of the work: 1) to set up the framework of the activities carried out by nurses in the students’ oral disease prevention; 2) to assess the professional qualifications of nurses in the students’ oral cavity disease prevention; 3) to assess the nurses’ work motivation in the framework of the educational activities in students’ oral cavity disease prevention; 4) to evaluate and compare the students, living in different regions of Lithuania, skills and knowledge about the prevention of oral diseases.
Methodology: The study involved 29 general practice (n=10) and community (n=19) nurses working in primary health care centres (organized in Kaunas Dainavos PHCC, Kėdainiai PHCC and Utena PHCC) and the 313 pupils between 10 and 18 visiting the primary health care centres. Research method is a questionnaire-based survey, which took place from January 2014 to October 2014. Two questionnaires were used by investigator “A nurse working in primary health care centre educational activities assessment questionnaire” and “Pupils’ dental and oral care knowledge and skills assessment questionnaire”.
Results and conclusions. Most of the Primary Health Care Centre nurses sometimes teach pupils in the oral cavity care, one-third of the nurses involved in the study don’t teach them either. Commonly for teaching pupils of oral cavity care are used passive teaching methods. Only a small part of the Primary Health Care Centre nurses raise their professional qualification of educology in the field of health education. The nurses, who are more likely to improve their qualification, significantly more often perform a variety of procedures and professional activities in Primary Health Care Centre, as well as significantly more often indicate that knowledge of oral cavity diseases prophylaxis is necessary and useful in relation to the nurses, who rarely raise their qualification or don’t improve this either (p < 0.05). The majority of nurses work in Primary Health Care Centre is motivated by material motives, but the nurses with intangible motives better appreciate the quality of their work. Nurses that work in Primary Health Care Centre and have more important intangible motives, significantly more often perform various professional functions and procedures at their work place, compared with nurses, for which the intangible motives are less important.
Pupils‘ living in different regions of Lithuania knowledge about dental and oral care is weak - value is 5 scores. Pupils of Kaunas region significantly better are aware of how frequently and correctly to brush their teeth, when to change the toothbrush, Pupils of Kėdainiai region significantly better know when to finish brushing their teeth, what kind of toothpaste to choose and how to care their teeth after eating sweets in comparison to pupils from other Lithuanian regions.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei dr. Jurgitai Gulbinienei, negailėjusiai laiko, kantrybės, patarimų ir prasmingų pasiūlymų.
Esu dėkinga savo darbo kolektyvui už supratimą, kantrybę, palaikymą bei toleranciją mano studijų laikotarpiu; dėkoju skyriaus slaugos administratorei, vyr. slaugytojai Ramutei Pilkauskienei.
SANTRUMPOS
ASPĮ – Asmens sveikatos priežiūros įstaigos.ES – Europos Sąjunga.
ĖPI-D – Dantų ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų skaičius tenkantis vidutiniškai vienam asmeniui
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos. kl. – klausimas.
LR – Lietuvos Respublika. MN – Medicinos norma.
PSDF – Privalomasis sveikatos draudimo fondas. PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija.
PSPC – Pirminis sveikatos priežiūros centras. SAM – Sveikatos apsaugos ministerija. TLK – Teritorinės ligonių kasos. VLK – Valstybinės ligonių kasos.
ŽODYNĖLIS
Asmens sveikatos priežiūra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą [26].
Burnos higiena – tai burnos ertmės priežiūra, dantų apnašų šalinimas, siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms. Skiriama asmens ir profesionalioji burnos higiena [16].
Dantų ėduonis – tai lėtinė infekcinė liga, kurios vystymesi dalyvauja natūralioje burnos mikrofloroje esantys mikroorganizmai pH [7,17].
Periodontitas – tai dantis supančių ir palaikančių audinių uždegimas, neretai besibaigiantis dantų netekimu [101,60, 116].
Pirminė sveikatos priežiūra – apibrėžiama kaip būtiniausia sveikatos priežiūros grandis, visuotinai prieinama atskiriems individams ir šeimoms, įtraukiant juos pačius į sveikatos puoselėjimo procesą [119].
Slaugytojas – asmuo, įgijęs slaugos studijų baigimo diplomą, taip pat bendrosios praktikos ir (ar) atitinkamą specialiosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją [20].
Sveikata – tai teigiama daugiamatė būsena, kuri apima tris sritis: fizinę, psichologinę bei socialinę sveikatą [112]; asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė [26].
Sveikatos aplinka – visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių visuma [28].
Sveikatos skatinimas – asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatos priežiūros veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija [15].
ĮVADAS
Burnos ertmės ligos yra labiausiai paplitusios ligos moksleivių populiacijoje. Burnos ertmės ligų poveikis moksleivių sveikatai toks ryškus, kad 2000 m. Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) chirurgai moksleivių burnos ertmės ligas apibrėžė kaip „tylią epidemiją“ [59,106].
Dažniausiai pasitaikančios burnos ertmės ligos moksleivių tarpe – tai dantų ėduonis ir periodonto ligos. Pasauliniu mastu dantų ėduonis būdingas 60–90 proc. mokyklinio amžiaus vaikams [97,98,100], tačiau Lietuvoje dantų ėduonies paplitimas siekia iki 98 proc. mokyklinio amžiaus vaikų [1,2,5]. Pastaruoju metu mokykliniame amžiuje stebimos ir periodonto ligų užuomazgos [60,101,116].
Burnos ertmės ligų paplitimas ir intensyvumas įvairiose šalyse skirtingi [5,97,98,100,117]: JAV, Skandinavijos šalims, Didžiajai Britanijai, Šveicarijai būdingas žemesnis moksleivių dantų ėduonies paplitimas, nes jose itin aktyviai veikia profilaktikos programos, aukštesnis pragyvenimo lygis, lyginant su mažiau išsivysčiusiomis šalimis, kuriose blogesnės gyvenimo sąlygos ir dantų priežiūrai neskiriama pakankamai dėmesio. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse, per pastaruosius kelis dešimtmečius nemažai pažengta moksleivių burnos ligų prevencijos srityje. Moksleivių burnos ligų paplitimo sumažinimui įtakos turėjo floruota pasta bei floruotas vanduo [94], moksleivių, tėvų bei visuomenės švietimas burnos sveikatinimo ir sveikatos palaikymo srityse.
Mokslininkai tyrę burnos ertmės ligas sąlygojančius veiksnius ir burnos ligų prevencijos galimybes gilinosi į šeimos ir joje vyraujančio požiūrio į burnos higieną [48,6,774,78,92 ir kt.], tėvų išsilavinimo [2,40,43,57,86,108 ir kt.], socioekonominio statuso [56,59,60,61,71,85,86,97,105,120 ir kt.], gyvenamos vietovės [5,56,98 ir kt.], mitybos [1,7,66,72,89,100 ir kt.], fluoro [69,77,85,122 ir kt.] poveikį moksleivių burnos ligų prevencijai. Tyrimų duomenys atskleidė pagrindinius rizikos veiksnius, sąlygojančius moksleivių burnos ertmės ligas, sudarydami teorinį pagrindimą šių veiksnių mažinimo galimybėms.
Lietuvoje moksleivių burnos ertmės ligų prevencijai neskiriama pakankamai dėmesio. Nors akcentuojama moksleivių burnos ligų problematika, kalbama apie burnos ertmės ligų prevencijos būtinybę, praktinis šios srities įgyvendinimas vis dar susiduria su sunkumais. Užsienio šalyse, įgyvendinant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją orientuojamasi į moksleivių, jų tėvų bei visuomenės švietimą, visuomenei prieinamų prevencinių programų kūrimą bei įgyvendinimą [89]. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar stokojama moksleivių, tėvų bei pačios visuomenės susidomėjimo ir įsitraukimo į moksleivių burnos sveikatos palaikymo ir gerinimo procesus, kas prieštarauja moksleivių burnos ertmės ligų prevencijos tikslams – pasitelkiant tėvus, moksleivius ir medikus įgyvendinti prevencinę veiklą, užkertant kelią moksleivių burnos ertmės ligoms. Į moksleivių burnos ertmės ligų gydymą vis dar žiūrima, kaip į trumpalaikį procesą, kurio metu pagydomi negalavimai. Moksleivių apsilankymus pas odontologus dažniausiai sąlygoja dantų ėduonies sukeltas skausmas, kurį lydi
odontologų ir jų atliekamų procedūrų baimė, išgyventa neigiama patirtis bei suformuotos neigiamos nuostatos burnos ligų gydymo atžvilgiu. Taigi, didžiausias tikslas, kurio turi siekti vaikus gydantis odontologas, bei PSPC slaugytojai – yra teigiamo vaiko požiūrio į atliekamas procedūras suformavimas. Taip pat siekiant veiksmingos moksleivių burnos ertmės ligų prevencijos, tikslinga PSPC slaugytojams vykdyti edukacinę veiklą, orientuotą į tėvų informavimą, atskleidžiant kokį poveikį turi jų požiūris į burnos higieną, esami burnos higienos įgūdžiai, šeimoje puoselėjamos sveikos gyvensenos vertybės, sistemingas lankymasis pas sveikatos priežiūros specialistus turi įtakos jų vaikų burnos ertmės ligų profilaktikai bei vaikų gyvenimo kokybei.
Nepriklausomai nuo to, kad mokslininkai deda daug pastangų moksleivių burnos ertmės ligų analizei, Lietuvoje vis dar stokojama tyrimų, atskleidžiančių, sveikatos srityje dirbančių specialistų prevencinės veiklos galimybes išsaugant moksleivių burnos sveikatą. Lietuvoje vyrauja požiūris, kad už visuomenės burnos sveikatą atsakingi odontologines paslaugas teikiantys specialistai, neatkreipiamas dėmesys, kad pirminio sveikatos priežiūros centro darbuotojų vienas pagrindinių tikslų – visuomenės sveikatos išsaugojimas ir puoselėjimas, tiesiogiai susijęs ir su burnos sveikatos išsaugojimu. Analizuojant mokslinę literatūrą pavyko aptikti darbų, kuriuose gilinamasi į mokykloje dirbančius visuomenės sveikatos priežiūros specialistus ir jų vykdomą moksleivių burnos ertmės ligų prevencinę veiklą mokykloje, tačiau pastebėta, kad stokojama tyrimų, analizuojančių pirminio sveikatos priežiūros centro slaugytojų veiklą vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją. Todėl mūsų tyrimo tikslas – ištirti pirminio sveikatos priežiūros centro slaugytojų veiklą, vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – ištirti pirminio sveikatos priežiūros centro slaugytojų veiklą, vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti slaugytojų vykdomą edukacinę veiklą vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją.
2. Įvertinti slaugytojų profesinę kvalifikaciją vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją. 3. Įvertinti slaugytojų darbo motyvaciją, vykdant edukacinę veiklą moksleivių burnos ertmės ligų
prevencijoje.
4. Įvertinti ir palyginti moksleivių, gyvenančių skirtinguose Lietuvos regionuose, žinias ir įgūdžius apie burnos ertmės ligų prevenciją.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. PSPC slaugytojų veikla, vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją
Patvirtinus Pasaulinės sveikatos organizacijos (toliau – PSO) visuomenės sveikatos priežiūros „Sveikata visiems XXI amžiuje“ principus, Europos šalys įsipareigojo rūpintis žmonių sveikata ir gerove ir patvirtino, kad siekis kuo geresnės sveikatos yra viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių [45]. Pirminė sveikatos priežiūra laikoma prioritetine sritimi, kadangi jai tenka spręsti daugelį asmens sveikatos problemų [39]. Pirminė sveikatos priežiūra apibrėžiama, kaip būtiniausia sveikatos priežiūros grandis, visuotinai prieinama atskiriems individams ir šeimoms, įtraukiant juos pačius į sveikatos puoselėjimo procesą. Pirminė sveikatos priežiūra užsiima pagrindinėmis bendruomenės sveikatos problemomis, teikdama reikalingas profilaktikos, gydymo, sveikatos išsaugojimo bei reabilitacijos paslaugas [119], ypatingai didelį dėmesį skirdama visuomenės sveikatos ugdymui [42] ir lėtinių ligų (tame tarpe ir burnos ertmės ligų) rizikos veiksnių kontrolei; informacijos apie sveikatą naudingos tiek sveikiems, tiek turintiems sveikatos problemų ar sergantiems lėtinėmis ligomis teikimui [6].
Demokratiškoje visuomenėje asmenys turi teisę gauti išsamią ir adekvačią informaciją apie sveikatą ir jos išsaugojimą, apie gydymą plačiąja prasme, kuri padėtų jiems tinkamai pasirinkti ir užtikrinti visiems, nepriklausomai nuo išsilavinimo, gyvenamosios vietos, kalbos, vienodą galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas [8]. Vaikai ir paaugliai kiekvienoje šalyje sudaro ypatingą populiacijos grupę. Tai iš esmės sveikiausia populiacijos dalis, tačiau, kita vertus – pažeidžiamiausia. Daugelio sveikatos problemų, su kuriomis susiduriama vėlesniais amžiaus tarpsniais ir kurios sukelia daug skausmo žmogui ir ekonominių nuostolių valstybei, priežastys glūdi vaikystėje ir jaunystėje [10]. Sveikatos žinios, požiūris į sveikatą, gyvensenos ypatybės formuojasi vaikystėje ir jaunystėje. Todėl nuostata, kad šalies socialinį-ekonominį išsivystymą ir visuomenės požiūrį į savo ateitį rodo vaikų ir jaunimo sveikatos būklę ir gerovę, yra pagrįsta. Tad moksleiviai privalo gauti visą būtiną informaciją, apie burnos ertmės ligų gydymo ir burnos ertmės sveikatos išsaugojimo galimybes [119].
Lankydamiesi pirminės sveikatos priežiūros centruose (toliau – PSPC) moksleiviai tiesiogiai kontaktuoja su šeimos gydytoju ar pediatru bei bendrosios praktikos slaugytoju. PSPC slaugytojas atlieka itin daug veiklų (MN 28:2011): ugdo ir kontroliuoja asmens higienos įgūdžius; ugdo sveikos gyvensenos ir socialinių gebėjimų įgūdžius; dalyvauja rengiant ir įgyvendinant sveikatingumo programas; bendradarbiauja su pacientu, jo šeima ir sveikatos priežiūros specialistais, įstaigomis ir kitomis institucijomis; analizuoja vaikų sveikatos ir sergamumo rodiklius, teikia informaciją ir siūlymus dėl jų pagerinimo gydymo įstaigos vadovybei, tėvams, savivaldybei bei kt.; savarankiškai organizuoja ir atlieka vaikų profilaktinius patikrinimus ir su vaikų ligų gydytojais sprendžia jų sveikatos problemas bei analizuoja, kokių priemonių galima būtų imtis sveikatos gerinimui
įgyvendinti; teikia pasiūlymus sveikatos priežiūros organizavimo tobulinimo klausimais gydymo įstaigos administracijai, savivaldybei, kitoms pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir kt. institucijoms [29].
PSPC slaugytoja, dirbdama kartu su pediatru, seka vaikų sveikatą nuo pat gimimo iki suaugusio žmogaus amžiaus, pastebi ir vertina ne tik moksleivio, bet ir visos jo šeimos sveikatos problemas [44]. Tai atveria galimybes PSPC slaugytojams įgyti moksleivių, jų šeimų pasitikėjimą medikais, palaikyti gerus, pasitikėjimu grįstus tarpusavio santykius, kas yra itin svarbu moksleivių burnos ligų prevencijoje. Sėkmingam medikų veiklų įgyvendinimui itin svarbiu tampa medikų kaip specialistų bei sveikatos priežiūros institucijų tarpusavio sąveika.
Norint sėkmingai atlikti numatytas veiklas, būtina nuolatinė slaugytojų profesinės kompetencijos plėtra. Pasitaiko atvejų, kuomet slaugytojo įgytų žinių universitete ar Lietuvos aukštosiose mokyklose nepakanka, kadangi praktinė slaugytojų veikla leidžia į tuos pačius reiškinius pažvelgti naujai – per praktiko prizmę. Be to, įgijus specialybę, šiandieninėje modernėjančioje bei globalioje visuomenėje, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas sistemingas medicininių bei visuomeninių žinių atnaujinimas. Todėl MN 28:2011 [29] apibrėžia ir PSPC slaugytojų pareigas, tarp kurių svarbia pareiga tampa profesinės kvalifikacijos Lietuvos Respublikos (toliau – LR) teisės aktų nustatyta tvarka tobulinimas, siekiant ne tik nuolat disponuoti naujausiomis medicinos žiniomis, bet ir gebėti jas perteikti moksleiviams, įgyvendinant burnos ligų ertmės prevenciją. LR Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakyme, Nr. 512 „Dėl slaugytojų profesinio tobulinimo, privalomo bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytojų licencijų ir sertifikatų (kai jie privalomi) perregistravimo ar galiojimo atnaujinimo tvarkos ir masto nustatymo“ nurodoma, kad bendrosios praktikos slaugytojų licencija perregistruojama pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad slaugytojas paskutinius penkerius metus ne mažiau kaip 100 valandų tobulino profesinę kvalifikaciją [21]. Tai reiškia, kad slaugytojas, pagal savo profesinę kompetenciją privalo sistemingai lankytis tobulinimosi kursuose, kurių sritis jis gali rinktis pats, arba gali rekomenduoti jo darbovietė. Įgyvendinant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją, svarbi profesinės kompetencijos plėtra sveikatos edukologijos srityje, siekiant sėkmingai perteikti žinias klausytojams bei paskatinti aktyviai dalyvauti užkertant kelią moksleivių burnos ertmės ligoms, mokantis bei tobulinant moksleivių mokymo metodų, perimant kolegų gerąją patirtį, patirtas sėkmes bei nesėkmes [119].
Sisteminga profesinių kompetencijų plėtra sąlygoja PSPC slaugytojų atliekamų veiklų sėkmingumą, pasitenkinimą atliekamomis veiklomis, bei darbinę motyvaciją. Plėtojamos profesinės kompetencijos, įgytos sveikatos edukologijos žinios, gali padidinti PSPC slaugytojų motyvaciją įgyvendinti moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją, o tuo pačiu ir motyvaciją dirbti slaugytoja PSPC, kadangi daugelio mokslininkų [9,18,47] teigimu, daugeliui žmonių, pagrindinis motyvatorius darbe – pasitenkinimas atliekamu darbu bei atliekamos veiklos prasmingumo suvokimas. Gebėjimas
efektyviai perteikti įgytas žinias, ne tik ugdyti kitus asmenis, bet ir asmeniškai tobulėti, bei tobulinti profesines žinias gali motyvuoti PSPC slaugytojus atlikti tam tikras veiklas bei profesionaliai atlikti savo profesinę pareigą.
Apibendrinant galima teigti, kad PSPC slaugytojų vaidmens svarba, įgyvendinant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją itin plati, apimanti tiek darbą su moksleiviais, jų tėvais, bendruomene, bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, pasiūlymų teikimą sveikatos priežiūros institucijoms. Profesionaliai PSPC slaugytojų veiklai svarbi profesinės kompetencijos plėtra sveikatos edukologijos srityje, siekiant sėkmingai perteikti žinias klausytojams bei paskatinti aktyviai dalyvauti užkertant kelią moksleivių burnos ertmės ligoms.
1.2. PSPC slaugytojų edukacinė veikla įgyvendinant moksleivių burnos ertmės ligų
prevenciją
Daugelio mokslininkų teigimu, svarbūs burnos sveikatos išsaugojimo komponentai yra sveikas gyvenimo būdas, švietimas, reguliarūs patikrinimai ir paties paciento rūpinimasis savimi. Ankstyvas burnos higienos mokymas ir prevencinės priemonės padeda sumažinti moksleivių būsimų chirurginių intervencijų poreikį [76]. Prie asmens higienos ugdymo ir kontrolės priskiriamas ir profesionalios burnos higienos skatinimas. D. Hallas & D. Shelley (2009) teigimu, PSPC slaugytojų edukacinės veiklos svarba, įgyvendinant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją pasireiškia akcentuojant profesionalios burnos higienos būtinybę [71]. D. Yevlahova & S. Satur (2009) pabrėžia, kad būtina teikti informaciją apie burnos higienos svarbą klientams jų apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigoje metu [75].
Sveikatos švietimas vaidina labai svarbų vaidmenį ugdant bei palaikant visuomenės sveikatą [59]. L. Doichinova & N. Mitova (2014) pabrėžia, kad moksleivių sveikatos žinių tobulinimas turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį ugdant bei puoselėjant burnos higieną [62]. Todėl sveikatos švietimo programos tradiciškai remiasi teorija, kad žinių apie sveikatą, burnos higieną, burnos ligų prevenciją teikimas visuomenei gali pakeisti visuomenėje vyraujančius elgsenos įpročius. Čia galima atrasti linijinį santykį, tarp žinių, požiūrio ir elgsenos [108]. Šiuo atveju pacientais tampa ne tik moksleiviai, besilankantys pas pediatrus, bet ir jų tėvai, kadangi nepilnamečiai į sveikatos priežiūros įstaigas atvyksta tik kartu su tėvais ar globėjais. Tai parodo slaugytojo veiklos visapusiškumą, nes į burnos ertmės ligų prevenciją įtraukiami ne tik patys moksleiviai, bet ir jų artimiausi asmenys – jų tėvai. Tad slaugytojai, įgyvendindami moksleivių burnos ertmės prevenciją, ugdo ne tik jaunąją kartą, bet ir užsiima visuomenės švietimu bei pageidaujamos elgsenos formavimu [38].
Moksleiviai taip pat vaidina svarbų vaidmenį priimant su sveikata susijusius sprendimus bei rinkdamiesi sveiką gyvenseną, formuodami savo asmeninį požiūrį į burnos ligų profilaktiką [86].
Nepriklausomai nuo to, kad tėvai atlieka svarbų vaidmenį savo vaikų burnos ertmės ligų prevencijoje, patys PSPC slaugytojai taip pat gali prisidėti prie moksleivių burnos ertmės ligų prevencijos, mokant burnos higienos įgūdžių bei pabrėžiant saldžių maisto produktų ir gėrimų vartojimo kenksmingumą. Tačiau moksleivių burnos sveikatos prevencija neturėtų būti pagrįsta vien tik informacijos moksleiviams bei jų tėvams teikimu, bet turėtų būti orientuota ir į aktyvų mokymo procesą, į kurį turi būti įtraukiami moksleiviai, jų tėvai ir visa bendruomenė [58].
Sveikatos mokymo procesas priklauso nuo to, kuriame sveikatos priežiūros lygyje yra vykdoma prevencinė veikla. PSPC slaugytojų edukacinė veikla, įgyvendinant moksleivių burnos ligų prevenciją priskiriama pirminio sveikatos mokymo lygiui, kurio tikslas yra ligų profilaktika, t.y. siekiama užkirsti kelią ligoms atsirasti ir plisti. Tad moksleivių mokymas, paprastai susijęs su įvairiomis profilaktinėmis temomis, pavyzdžiui, mokoma, kaip sveikai maitintis, apie asmeninę higieną, apimančią ir burnos higieną [29,31]. Mokant burnos priežiūros, svarbus yra ne tik ugdymo turinys, bet svarbūs ir pasirenkami metodai. Metodo (ar kelių metodų derinio) pasirinkimą lemia atskiri veiksniai: vaiko poreikiai ir interesai, jo brandumas ir sugebėjimai, amžius, sveikatos ugdytojo kvalifikacija ir patirtis, gebėjimas perteikti mokymo medžiagą. Sveikatos mokymui galima naudoti įvairius metodus, kurių pritaikymui PSPC slaugytoja gali pasitelkti kūrybiškumą, pritaikydama juos prie tikslinės auditorijos (moksleivių) poreikių. D. Šniukaitė (1998) siūlo naudoti ne vieną, o keletą sveikatos mokymo metodų [41]:
paskaita. Paskaita vadiname žodinį temos išdėstymą per tam tikrą laiką. Paskaitas, prieš tai jas parengę skaito lektoriai, kurie turi išmanyti dėstomąją medžiagą, retorikos mokslą. Lektorius turėtų mokėti suprantamai dėstyti mintis, vengti tarptautinių žodžių ir terminų. Deja, viešai kalbėti daugeliui slaugytojų yra gana sunku. Be to, paskaitos metu klausytojai dažnai būna pasyvūs, todėl būtina ne tik suprantamai ir tinkamai išdėstyti temą, bet ir nuolat skatinti klausytojų aktyvumą ( diskusijomis, klausimais ir pan.).
informaciniai leidiniai. Tai straipsniai knygose ir spaudoje, lapeliai, atmintinės, lankstinukai. Tai spaustuvėje spausdinta arba kitaip tiražuota informacinė medžiaga, platinama įvairių sveikatos stiprinimo renginių metu.
pokalbiai. Tai betarpiškas sveikatos priežiūros darbuotojo ir asmens, kurio elgesį sveikatos stiprinimo atžvilgiu siekiama keisti, bendravimas.
kampanija. Tai įvairių metodų panaudojimas bendruomenėje, siekiant suteikti informacijos pagal numatytą tikslą (programą, projektą ir pan.).
darbas grupėse. Tai metodas, kai slaugytojas pateikia informaciją tam tikrai asmenų grupei. Pagrindinis šio metodo privalumas – grupės nariai paprastai turi vidinę motyvaciją, kadangi dažniausiai būna susibūrę pagal interesus, amžių arba tam tikras reikmes.
Minėti metodai leidžia su mokyklinio amžiaus vaikais dirbti tiek individualiai, teikiant asmenines konsultacijas, tiek grupėse, perimant kitų moksleivių patirtis bei sudarant sąlygas išgirsti savo bendraamžių mintis ir jomis pasidalinti. L. Sajienė (2001) akcentuoja, kad slaugos procese slaugytojas atlieka tokius ugdomuosius aspektus, kaip informavimas, švietimas, mokymas, lavinimas, vadovavimas, įgūdžių ir įpročių formavimas, nuostatų sveikatos ir gyvenimo būdo atžvilgiu keitimas, sąmoningo žmonių požiūrio į ryšius ir dėsningumus tarp gyvenimo būdo, gyvenimo sąlygų ir ligų atsiradimo formavimas ir kt. [36]. PSPC slaugytojų veikla, vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją betarpiškai susijusi su moksleivių elgsenos kaita, moksleivių skatinimu aktyviai dalyvauti burnos ertmės ligų prevencijoje, reikalaujanti didžiulių pirminės sveikatos priežiūros specialistų pastangų, kadangi netinkama moksleivių tėvų burnos sveikatos elgsena betarpiškai paveikia ir pačių moksleivių elgseną, tad formuojant moksleivių burnos sveikatos elgseną formuojama ir visos šeimos elgsena, padedanti išsaugoti burnos sveikatą [6].
Apibendrinant galima teigti, kad PSPC slaugytojų veikla, vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją, priskiriama pirminio sveikatos mokymo lygiui, kurio tikslas yra ligų profilaktika, t.y. siekiama užkirsti kelią ligoms atsirasti ir plisti. Įgyvendindami moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją, PSPC slaugytojai siekia suteikti moksleiviams žinių apie sveikatą ir jos išsaugojimo galimybes, keičia požiūrį į tam tikrus su sveikata susijusius reiškinius. Edukacinių veiklų įgyvendinimui PSPC slaugytojai renkasi mokymo metodus: paskaitas, pokalbius, naudojasi informaciniais leidiniais, dirba grupėse. Slaugytojų taikomi moksleivių mokymo metodai priklauso nuo vaiko poreikių bei interesų, brandumo, amžiaus, slaugytojos profesinės patirties ir turimos kvalifikacijos.
1.3. PSPC slaugytojo veikla įgyvendinant burnos ertmės ir dantų ėduonies
profilaktikos programas
R.G. Watt (2005) teigia, kad šiuo metu yra pakankamai gerai žinomos ir išnagrinėtos pagrindinės odontologinių ligų profilaktikos kryptys [126]. Viena svarbesnių ir pagrindinių – tai visuomenės dėmesio atkreipimas į burnos higiena. L. Jasulaitytė ir kt. (2005) burnos higieną apibūdina kaip kasdieninę burnos ertmės priežiūrą, kurią atlieka kiekvienas žmogus, naudodamasis asmens higienos priemonėmis [16]. Labai svarbu vaikus nuo mažens mokyti tinkamos asmens burnos higienos, ugdyti įpročius ir įgūdžius. Pagrindinis asmens burnos higienos metodas – du kartus per dieną valant dantų šepetėliu pašalinti apnašas, maisto likučius ir sustabdyti jų žalingą poveikį burnos audiniams. Daugelis mokslininkų nurodo ir kitus burnos higienos metodus [87,103,126]: tarpdančių valymas higieniniu siūlu, liežuvio valymas, skalavimas tam skirtais tirpalais, burnos ertmės irigacija specialiais aparatais.
Burnos ertmės ligų gydymas valstybei kainuoja nemažas lėšas. Siekiant ne tik pagerinti ar išlaikyti gyventojų sveikatą, bet ir naudingai panaudoti valstybės lėšas, skirtas visuomenės sveikatinimui, tikslinga taikyti odontologinių ligų profilaktikos priemones. Odontologinių ligų profilaktika – tai socialinių, medicininių ir higieninių – auklėjamųjų priemonių sistema, kurios tikslas yra užkirsti kelią ligų pasireiškimui [1]. Įgyvendinant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją, kuriamos profilaktinės programos, kuriomis siekiama sutaupyti lėšas, skirtas burnos ertmės ligoms gydyti. Vakarų Europos šalyse ir JAV burnos ertmės ligų profilaktinių programų įgyvendinimas valstybei kainuoja 30-40 kartų pigiau nei gydymas. Paskaičiuota, kad Lietuvoje odontologinės profilaktikos priemonės kainuoja 10-15 kartų pigiau nei gydymas [5,33].
Burnos ertmės ligų prevencija Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų Europos šalių, buvo apleista. Vis dėlto, nuo 1983 m. iki 1989 m. Lietuvoje vykdyta „Vaikų ir paauglių burnos ligų prevencijos programa“. Programos nutraukimą sąlygojo politiniai ir ekonominiai pokyčiai Lietuvoje (Lietuva tapo nepriklausoma valstybe) [32]. Ši programa padėjo stabilizuoti vaikų dantų ėduonies paplitimą tose vietose, kur profilaktikos programa buvo įdiegtos. Tačiau daugeliui vaikų dantų ėduonies pirminės profilaktikos priemonės nebuvo taikomos [33].
Siekiant sumažinti vaikų dantų ėduonies paplitimą, 2004 m. pradėtos taikyti dantų ėduonies profilaktikos priemonės – vykdoma vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa, išlaidos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa patvirtinta 2005 m. rugsėjo 16 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-713 „Dėl Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo bei krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų bazinių kainų patvirtinimo“ [23]. Programa siekiama suteikti profilaktinės pagalbos galimybę ir atokesnių Lietuvos regionų vaikams [33]. Minėtos programos priemonės pradėtos taikyti 6–8 metų vaikams, 2004 m. programai vykdyti skirta 1000 tūkst. Lt, panaudota 721,5 tūkst. Lt. PSDF biudžeto lėšas valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) paskirsto atsižvelgdama į atitinkamos teritorinių ligonių kasų (toliau – TLK) veiklos zonos nustatyto amžiaus statistinį vaikų skaičių [27]. 2005 m. Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) patvirtino naują vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto tvarkos aprašą. Buvo išplėstos vaikų, galinčių gauti minėtas paslaugas, amžiaus ribos nuo 5 iki 13 metų, nustatytos naujos paslaugų bazinės kainos. Tačiau vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa vykdoma nepakankamai rezultatyviai, nes dalis 2005–2007 m. skirtų lėšų buvo nepanaudota. Pagrindinės priežastys, sąlygojusios programai skirtų lėšų neįsisavinimą tai: tėvų abejonės šios prevencinės priemonės efektyvumu – nepakankamu rūpinimusi savo vaikų sveikata; nepakankami visuomenės higienos įpročiai; nepakankamas individualus gyventojų informavimas; tuo metu galiojusi tvarka, kai Vaikų krūminių dantų dengimo
silantinėmis medžiagomis programa 2005–2007 m. buvo finansuojama per savivaldybes; TLK veiklos zonos demografinė padėtis – vyravo kaimiški rajonai; specialistų trūkumo atitinkamas paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ); nepakankamai įtrauktų odontologų padėjėjų ir burnos higienistų [27].
Nuolatinių krūminių dantų dengimą silantais atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Šioje programoje dalyvaujantiems vaikams paslaugos teikiamos nemokamai. Dantų dengimą silantais atlieka gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienos specialistai. Jei silantas iškrinta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama. Svarbiausias jos tikslas – užtikrinti, kad auganti karta turėtų kuo sveikesnius dantis [27]. Švedijos mokslininkai nustatė, kad vaikams laiku padengus dantis silantais, net praėjus 8 metams, dantų ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80–90 proc. [123]. Tačiau K. Saldūnaitės ir kt. (2010) atliktas tyrimas parodė, kad tik nedaugelis moksleivių pasinaudoja Lietuvoje vykdoma „Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa“ [37]. Galima išskirti pagrindinius veiksnius, sąlygojančius sėkmingą šios programos vykdymą [37]: sudėtinga moksleivius iškviesti atlikti šią procedūrą: trūksta tėvų bei pedagogų sąmoningumo, žinių bei motyvacijos, kad vaikai būtų paraginti atvykti pas burnos priežiūros specialistą, be to, daug įvairių organizacinių problemų. Tad kuriant ir įgyvendinant dantų ėduonies profilaktikos programas svarbus PSPC slaugytojų, kaip praktikų, gerai suvokiančių ne tik ėduonies atsiradimo rizikas, bet ir sėkmingą prevenciją sąlygojančius veiksnius, galimus tėvų įtraukimo į vykdomas prevencines programas būdus, vaidmuo.
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje nėra gausu burnos ir dantų ėduonies profilaktikos programų. Siekiant sumažinti vaikų dantų ėduonies paplitimą, nuo 2004 m. taikomos dantų ėduonies profilaktikos priemonės – vykdoma vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa. Sveikatos priežiūros įstaigose vaikams taikomos nuolatinių krūminių dantų dengimo silantais paslauga. Paslauga nemokama, finansuojama teritorinių ligonių kasų. Tačiau ne visi moksleiviai turi galimybę pasinaudoti minėtomis paslaugomis dėl tėvų neaktyvumo ir nesusidomėjimo, visuomenės informavimo stokos. Šioje srityje PSPC slaugytojo veikla pasireiškia visuomenės, tėvų informavimu apie galimas gauti valstybės finansuojamas paslaugas, siekiant išsaugoti moksleivių burnos sveikatą.
1.4. Moksleivių burnos ertmės ligų problematika
Burnos ertmės ligos yra labiausiai paplitusios ligos bet kurio amžiaus žmonių populiacijoje, itin dažnai pasireiškiančios vaikystėje, o ateityje galinčios sukelti neigiamas pasekmes žmogaus
sveikatai. Vienos dažniausiai pasitaikančių moksleivių burnos ertmės ligų – dantų ėduonis [2,5,33,35,59,61,109 ir kt.] ir periodonto ligos (dantenų uždegimas) [1,40,58,97 ir kt.]. Taip pat pastebėta tendencija, kad moksleivių tarpe daugėja kitų burnos ertmės ligų, tokių, kaip dantų erozija, ar emalio defektai ir t.t. [97].
Dantų ėduonis yra lėtinė infekcinė liga, kurios vystymesi dalyvauja natūralioje burnos mikrofloroje esantys mikroorganizmai. Šie mikroorganizmai patologiškai veikia tik tada, kai pakinta burnoje jų natūralios proporcijos ir kai sumažėja burnos pH [7,17].
Dantų ėduonis – išlieka opi visuomenės sveikatos problema visose pasaulio šalyse [60,71,77,110]. Ši liga būdinga 60–90 proc. mokyklinio amžiaus vaikams [97,98,100]. Tačiau pastebėta tendencija, kad burnos ertmės ligos, dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas įvairiose šalyse skirtingi [5,98,100,117]: JAV (toliau – JAV), Skandinavijos šalims, Didžiajai Britanijai, Šveicarijai būdingas žemesnis moksleivių dantų ėduonies paplitimas, nes jose itin aktyviai veikia profilaktikos programos, aukštesnis pragyvenimo lygis, lyginant su mažiau išsivysčiusiomis šalimis, kuriose blogesnės gyvenimo sąlygos ir dantų priežiūrai neskiriama pakankamai dėmesio. Dantų ėduonies poveikis moksleivių sveikatai toks ryškus, kad 2000 m. JAV chirurgai, moksleivių burnos ertmės ligas apibrėžė kaip „tylią epidemiją“ [59,106].
Lietuvoje vykdomos įvairios vaikų burnos ertmės sveikatos gerinimo programos, tačiau moksleivių dantų ėduonis lieka viena iš labiausiai paplitusių ligų. Lietuvoje dantų ėduonis paplitęs iki 98 proc. moksleivių [1.2,5]. Dantų ėduonies komplikacijos yra viena pagrindinė jaunų žmonių dantų netekimo priežasčių (43-63 proc. išrautų dantų) [32,122]. D. Drungilienės ir kt. (2011) tyrimų rezultatai parodė, kad mokyklinio amžiaus vaikų dantų ėduonies intensyvumo indekso vidurkiai svyruoja nuo 3,8 iki 5,9 [5]. Dantų ėduonies intensyvumas – pagal indeksą ĖPI-D (dantų ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų skaičius tenkantis vidutiniškai vienam asmeniui) su amžiumi didėja: tarp septynmečių – 0,5, tarp dvylikamečių – 3,42, tarp penkiolikamečių – 5,02 [33,35].
Periodonto ligos. Šiuo metu Lietuvoje didžiausias dėmesys yra skiriamas dantų ėduonies profilaktikai. Tačiau dėl periodonto ligų išraunama – 23-36 proc. dantų. Šie procentai auga, didėjant individo amžiui. Audiniai, supantys ir palaikantys dantį, vadinami periodontu. Šių audinių uždegimas vadinamas periodontitu, kuris neretai baigiasi dantų netekimu [60,101,116]. Pagrindinis periodonto ligų veiksnys yra dantų apnašos. Jose esantys mikroorganizmai sukelia periodonto audinių uždegimą ir nykimą. Bėgant laikui, minkštos dantų apnašos virsta dantų akmenimis. Parodontozė yra beskausmė liga, todėl pacientai dažnai kreipiasi į gydytojus odontologus, kai liga jau būna smarkiai progresavusi, o gydymas sunkus ir ilgas. Todėl didelis dėmesys turi būti skiriamas profilaktikai. Šią ligą galima kontroliuoti esant tinkamai burnos higienai bei nuolat lankantis pas specialistą [4]. Nors periodonto ligos būdingos suaugusiems žmonėms, pastebėta tendencija, kad vis dažniau jos apraiškos pastebimos diagnozuojant moksleivių burnos ertmės ligas. Daugumai vaikų ir paauglių visame pasaulyje būdingi
periodonto ligos požymiai. Beveik pusei visų žmonių, sulaukusių 18 metų, jau galima pastebėti periodonto ligų požymius [97].
Apibendrinant galima teigti, kad burnos ertmės ligos yra labiausiai paplitusios ligos bet kurio amžiaus žmonių populiacijoje, kurių užuomazgos stebimos jau vaikystės amžiuje. Vienos dažniausiai pasireiškiančios burnos ertmės ligų – tai dantų ėduonis bei periodonto ligos. Dantų ėduonis – tai viena pagrindinių jaunų žmonių dantų netekimo priežasčių. Periodonto ligos, prasidėjusios mokykliniame amžiuje, ilgainiui taip pat sąlygoja iki 36 proc. dantų netekimo vyresniame amžiuje. Nors periodonto ligos būdingos suaugusiems žmonėms, pastaruoju metu vis dažniau stebimos šios ligos apraiškos ir mokyklinio amžiaus vaikams. Tai rodo, moksleivių burnos ertmės ligų problemos mąstą, o norit pakeisti susidariusią situaciją būtinos moksleivių burnos ertmės ligų prevencijos priemonės.
1.5. Moksleivių burnos ertmės ligų prevencijos ypatumai
Gera burnos sveikata leidžia žmonėms efektyviai bendrauti, valgyti ir mėgautis įvairiais maisto produktais, sąlygoja bendrą gyvenimo kokybę, svarbia asmens savigarbai ir pasitikėjimui savimi. Tuo tarpu, moksleivių burnos ertmės ligos sąlygotos genetinio paveldo, asmeninių ir aplinkos veiksnių sukelia ne tik visuomenės sveikatos problemas, bet ir socialines bei ekonominius sunkumus [98,106]. Mokslininkai [60,97,99,109,126,121 ir kt.] akcentuoja, kad burnos sveikata apima daugiau nei burnos ertmės ligų nebuvimą. Ji tiesiogiai susijusi su bendra asmens sveikata, nes burna yra kūno dalis ir moksleivių rizika susirgti burnos ertmės ligomis yra tokia didelė, kaip rizika susirgti bendrosiomis ligomis. Be to burnos ertmės ligos gali sąlygoti kitų ligų atsiradimą bei su sveikata susijusią asmens gyvenimo kokybę. Tad bet koks požiūris į moksleivių burnos ertmės sveikatą turi būti grindžiamas daugiapakopiu požiūriu, apimančiu tiek patį asmenį ir su juo susijusius veiksnius, tiek nuo asmens nepriklausančius veiksnius, tokius, kaip moksleivius supanti socialinė aplinka, visuomenės sluoksniai, kultūra, normos, vertybės [121,126].
Klaidinga manyti, kad moksleivių burnos ertmės ligų profilaktika yra tik odontologų rūpestis. PSO duomenimis, 70 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo aplinkos ir gyvensenos, 20 proc. – paveldima ir tik 10 proc. – lemia medicinos tarnybos [118]. Odontologijos požiūriu, moksleivių burnos sveikatą lemiančių veiksnių pasiskirstymas yra panašus [1,90]. Todėl tikslinga akcentuoti šeimos bei joje vyraujančių nuostatų ir vertybių, požiūrio į burnos sveikatą, burnos higienos įgūdžių, nepakankamos burnos higienos, nepakankamo fluoridų poveikio, netinkamos mitybos [90,110] veiksnius moksleivių burnos ertmės ligų profilaktikoje. Minėti veiksniai detaliau bus analizuojami 1.5.1., 1.5.2. bei 1.5.3. poskyriuose.
1.5.1. Šeimos svarba moksleivių burnos ertmės ligų prevencijoje
Vaikas, jau nuo pat kūdikystės mokosi elgsenos iš jį supančios socialinės aplinkos, kurioje itin svarbų vaidmenį vaidina pati artimiausia socialinės aplinkos dalis – jų šeima, kadangi vaikai burnos higienos įgūdžių mokosi tiesiogiai iš savo tėvų [66].
Elgsenos teorijos, Sveikatos įsitikinimų (HEALTH BELIEF) modelis, pabrėžia, tėvų vaidmens, žinių ir požiūrio į sveikatą svarbą moksleivių burnos sveikatai [92]. Sveikatos įsitikinimų teorija pagrįsta nuostata, kad asmuo elgsis naudingai dėl savo sveikatos, pavyzdžiui, puoselės vaikų burnos higienos įgūdžius, jeigu bus įsitikinęs, kad tokiu būdu išsaugos vaiko burnos sveikatą, išvengs ligos, neigiamų jos pasekmių [55]. Remdamiesi šia nuostata, tėvai formuoja moksleivių požiūrį į burnos higieną, ugdo burnos higienos įgūdžius, siekdami išsaugoti bei puoselėti jų burnos sveikatą. Tačiau minėtus veiksnius sąlygoja šeimos socioekonominė padėtis, tėvų išsilavinimas ir turimos žinios apie burnos ertmės ligas, gyvenamoji aplinka [48,67,74,91 ir kt.] (žr. 2 pav.).
2 pav. Šeimos svarba moksleivių burnos ertmės ligų prevencijoje
Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis nagrinėta literatūra.
Burnos higiena – vienas svarbiausių veiksnių sąlygojantis burnos sveikatą [78]. Pirminė aplinka, iš kurios moksleiviai perima burnos higienos įgūdžius ir gebėjimus – tai jo šeima [79,81]. Tėvų pavyzdys labai svarbus vaikų auklėjimui ir burnos higienos ugdymui: nustatytos tiesioginės sąsajos tarp tėvų dantų valymo įgūdžių ir moksleivių dantų ėduonies [57], bei tarp tėvų požiūrio į burnos sveikatą ir vaikų dantų valymo du kartus per dieną [108]. Tyrimais nustatyta, kad moksleiviai, augantys šeimose, kuriose suvokiama burnos higienos svarba bei turinčiose tinkamus burnos higienos įgūdžius, pasižymi geresniais burnos higienos įgūdžiais, nei moksleiviai, kurių šeimose nėra daug dėmesio skiriama burnos higienai [87,66]. B. Davidovic et al., (2014) tyrimo duomenimis, vaikai, kurių tėvai valosi dantis du kartus per dieną, turi panašius įgūdžius, kaip ir jų tėvai [58]. Minėti
Šeimos svarba moksleivių burnos ertmės ligų prevencijoje
Vertybės/nuostatos Burnos higiena Požiūris į medikus Išsilavinimas/ žinios Gyvenama vieta Socioekonominis statusas
veiksniai sąlygoja tai, kad moksleiviams pasižymintiems netinkamais burnos higienos įgūdžiais, dažniau diagnozuojamas dantų ėduonis, lyginant su moksleiviais, turinčiais tinkamus burnos higienos įgūdžius [87].
Ypatingai svarbų vaidmenį moksleivių burnos higienoje užima motinos vaidmuo. Motinos įpročiai ir elgesys gali paskatinti arba padidinti vaiko burnos mikrobinį užterštumą. A. R. F.Castilho et al. (2013) atliktų tyrimų duomenimis, dauguma motinų (71 proc.) suvokia kasdieninio vaikų dantų valymo svarbą, tačiau šią veiklą namuose inicijuoja tik 40 proc. vaikus auginančių motinų. Taip pat nustatyta, kad tik 40 proc. vaikų turi tinkamas sąlygas burnos higienai palaikyti [56]. A. R. F.Castilho et al. (2007) atlikto tyrimo duomenimis, 47 proc. motinų nurodė, kad jų vaikai dantis valosi kasdien, tris kartus per dieną. Tačiau tik 32 proc. motinų pačios valo dantis savo vaikams iki 8 metų, o likusi dalis – tik prižiūri vaikų dantų valymąsi [57].
Lietuvoje motinos vaikų burnos higienai skiria gerokai mažiau dėmesio. V. Vaitkevičienės ir kt. (2005) tyrimų duomenimis, tik 14 proc. tėvų valo vaikams dantis patys, o tėvai tik prižiūri vaikų dantų valymą [43]. Tačiau T. L. Finlayson et al. (2007) teigimu, pačių mažamečių vaikų dantų valymo procesą labiau galima apibrėžti, kaip žaidimą šepetėliu burnoje, nei taisyklingą ir tikslingą dantų valymą. Burnos higienos įgūdžių trūkumas, netaisyklingas dantų valymas šepetėliu sąlygoja dantų ėduonies sukeltus dantų skausmus [66]. Sistemingas, taisyklingas bei reguliarus dantų valymas šepetėliu ir tarpdančių siūlu, pašalinant susikaupusias bakterijas ir maisto medžiagas nuo dantų paviršių, geri burnos higienos įpročiai, padeda išvengti kai kurių moksleivių burnos ertmės patologijų [81]. Tad vaikams ir jų tėvams turi būti diegiami tinkami burnos higienos įgūdžiai. Vienas pagrindinių veiksnių, diegiant tinkamus burnos higienos įgūdžius – visuomenės švietimas, ypatingai orientuotas į tėvus ir vaikus, siekiant sumažinti moksleivių burnos ertmės patologijas bei išsaugoti ir pagerinti moksleivių burnos sveikatą ir gyvenimo kokybę ateityje [63].
Daugelis mokslininkų nustatė statistiškai reikšmingus skirtumas tarp berniukų ir mergaičių burnos higienos įgūdžių [5,58,103]. Tinkamais burnos higienos įgūdžiais dažniau pasižymi mergaitės nei berniukai, kurios taip pat dažniau valosi dantis nei berniukai [5,103]. Galimai tai sąlygoja, mergaičių siekiai sekti motinos pėdomis, kurios vaidina itin svarbų vaidmenį moksleivių burnos higienos gebėjimų ugdyme. Tuo tarpu berniukai labiau linkę sekti tėvų pavyzdžiu [103]. Tad plėtojant PSPC slaugytojų veiklas moksleivių burnos ertmės ligų prevencijoje tikslinga daugiau dėmesio skirti tėvams, ir jų burnos higienos žinių plėtojimui, nes tai iš dalies sąlygoja sėkmingus berniukų burnos higienos įgūdžius, o tuo pačiu ir burnos ertmės ligų profilaktiką.
Tėvų išsilavinimas taip pat turi įtakos moksleivių burnos sveikatai. Moksleiviai, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą, o motinos užsiima vaikų ir buities priežiūra turi žemiausią dantų ėduonies indekso vertę [57]. V. Vaitkevičienė ir kt. (2005) atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje tėvų žinios apie dantų ėduonies atsiradimą yra nepakankamos [43]. O. Širvinskienės ir kt. (2009) atliktos studijos
duomenimis, trečdalis suaugusių žmonių mano, kad dantis reikia valyti kartą per dieną, nežino kokius dantų šepetėlius (37,4 proc.) ir pastas (24,6 proc.) reikia naudoti norint išvengti burnos ligų [40]. Tuo tarpu išsivysčiusiose užsienio šalyse (JAV, Didžioji Britanija, Danija), kurioms būdinga aukšto lygio sveikatos švietimo sistema, panašaus pobūdžio tyrimai atskleidė, kad tėvų žinių lygis šioje srityje yra gana aukštas [86]. Z. Saied-Moallemi et al. (2008) atliktas tyrimas atskleidė, kad tyrime dalyvavusių motinų dauguma (92-97 proc.) žino, kad reguliarus moksleivių dantų tikrinimas, saldžių užkandžių ir gėrimų ribojimas, reguliarus dantų valymas šepetėliu gali užkirsti kelią vaikų dantų ėduonims [108]. Tad Lietuvoje moksleivių burnos ertmės ligos galimai susijusios su tėvų nemokėjimu prižiūrėti vaikų dantis bei žinių apie tinkamą burnos higieną trūkumu [2]. Dantų sveikata susirūpinama tik tada, kai dantys jau yra pažeisti karieso. Literatūros duomenimis [49,80,82,93,104] viena pagrindinių moksleivių lankymosi pas odontologus priežasčių – dantų skausmas. Todėl vizitą pas odontologą moksleiviai supranta kaip bausmę, o ne kaip pasekmę. Moksleivių patirtas neigiamas kontaktas su medikais, kuris vėliau asocijuojasi su „baltais chalatais“, patirtu skausmu, išgyventomis neigiamomis emocijomis, gali turėti neigiamą poveikį moksleivių burnos ertmės ligų prevencijoje ateityje [58]. Be to moksleiviai susitikimų su odontologu metu išgyventą neigiamą patirtį perduoda savo bendraamžiams, tokiu būdu suformuodami vaikų patiriamas baimes odontologų atžvilgiu [52]. Pasak R. Jackson (2006), tėvai turi sugebėti įsisavinti pateikiamą informaciją, suvokiant jos reikšmingumą, suprasti instrukcijas ir jas įgyvendinti, kaip vieną iš moksleivių burnos ligų prevencijos proceso dalių [76]. Tačiau ne visada pasiseka, nes tėvai neretai parodo per menką susidomėjimą moksleivių burnos ertmės ligų prevencija; įžvelgia per mažai savo galimybių ir indėlio, siekiant pagerinti ar išlaikyti moksleivių burnos ertmės sveikatą [82,104].
Šeimos socioekonominis statusas. Daugelis tyrėjų [56,59,60,61,71,85,87,99,105,120 ir kt.] pabrėžia teigiamą ryšį tarp tėvų socioekonominio statuso ir moksleivių burnos sveikatos. Moksleiviai, kurių šeimos priskiriamos aukštesniam socialiniam statusui pasižymi geresne burnos ertmės sveikata, bei labiau teigiamu požiūriu į burnos ertmės ligų prevenciją, lyginant su moksleiviais, kurių šeimos priskiriamos žemesniam socialiniam statusui. A. R. F. Castilho et al. (2013) taip pat pastebėjo, kad moksleiviai, augantys tautinių mažumų šeimose pasižymi prastesne burnos sveikata, lyginant su kitomis grupėmis. Manoma, kad jų tėvams suteikiama gerokai mažiau informacijos apie vaikų burnos higienos svarbą, vaikų burnos ertmės ligų rizikas [56]. Šį reiškinį galimai sąlygoja tai, kad žemesnio socioekonominio statuso šeimos turi mažiau galimybių ir yra mažiau linkusios lankytis pas odontologus, nei aukštesniam socialiniam statusui priskiriamos šeimos [56].
Šeimos gyvenama vietovė. Moksleivių burnos ertmės ligų prevencijoje, svarbiu veiksniu galima išskirti ir šeimos demografinę padėtį, kadangi besivystančiose šalyse burnos sveikatos priežiūros paslaugos daugiausiai teikiamos miestų centruose [66,98]. Nustatytas didesnis dantų ėduonies paplitimas ir blogesni burnos higienos įgūdžiai moksleiviams, gyvenantiems kaimo
vietovėse, palyginus su miesto moksleiviais [5,56], kuriems dalinai sveikatos priežiūros įstaigos bei medikų teikiamos paslaugos yra labiau prieinamos.
Šiuo atveju itin svarbiu tampa LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301, „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“, reglamentuojantis privalomą moksleivių sveikatos patikrinimą kartą per metus, kurį atlieka bendrosios praktikos gydytojas arba pediatras [22]. Apžiūros rezultatus gydytojas pažymi sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintoje Vaiko sveikatos pažymėjimo formoje (F Nr. 027/a). Šis dokumentas kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. privalo būti pateiktas švietimo įstaigai, kurioje vaikas mokosi. 2013 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-507 LR sveikatos apsaugos ministras patvirtino Vaiko sveikatos pažymėjimo pakeitimus ir papildė nauju reikalavimu – dantų ir žandikaulių būklės įvertinimu [25]. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu įteisinti reikalavimai moksleiviams, o tuo pačiu tėvams tiesiogiai įpareigojo moksleivius bent kartą per metus apsilankyti pas odontologus. Tokiu būdu Lietuvoje užtikrinamas moksleivių burnos sveikatos stebėjimas, bei gydymas, pastebėjus burnos ertmės ligas, kadangi profilaktiniai tikrinimai ne tik padeda laiku nustatyti ir išgydyti moksleivių negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet ir suteikia puikią galimybę su savo šeimos gydytoju, odontologu, PSPC slaugytoju, aptarti pagrindines burnos ertmės ligų prevencijos priemones.
Šeimos požiūris į medikus. Siekiant efektyvios moksleivių burnos ertmės ligų prevencijos svarbūs tampa moksleivių tėvų / globėjų ir medikų tarpusavio santykiai, nes pastebėta, kad tėvų puoselėjamas nepasitikėjimas PSPC veikla, medikų darbu, išgyvenamos baimės odontologų atžvilgiu, formuoja analogišką moksleivių požiūrį [51], o tai tiesiogiai atsiliepia jų burnos sveikatai. Tad įgyvendinant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją, viena iš PSPC slaugytojų veiklų tampa pasitikėjimu grįstų medikų ir tėvų tarpusavio santykių formavimas.
Apibendrinant galima teigti, kad vaikai burnos higienos įgūdžių mokosi tiesiogiai iš savo tėvų. Tėvų burnos higienos įgūdžiai, išsilavinimas, požiūris į burnos higieną, šeimos socioekonominis statusas, gyvenama vietovė, sąlygoja moksleivių burnos higienos įgūdžius bei burnos ertmės patologijas. Įgyvendinant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją, svarbiu veiksniu tampa visuomenės, moksleivių ir jų tėvų švietimas, moksleivių burnos higienos įgūdžių ugdymas, tėvų teigiamo požiūrio į burnos sveikatą, teigiamų tėvų-moksleivių-medikų tarpusavio santykių formavimas.
1.5.2. Mitybos svarba burnos ertmės ligų profilaktikai
Daugelis sveikatos problemų yra neatsiejama nuo nepakankamos ir nevisavertės mitybos. Daugelio mokslininkų atliktos studijos pabrėžia netinkamą moksleivių mitybą, kaip priežastį,
skatinančią burnos ertmės ligas [1,7,66,72,89,100]. S. Dzimanavičiūtės ir kt. (2014) teigimu, pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos ėduonies išsivystymui yra bloga burnos higiena ir kariesogeninis – daug angliavandenių turintis maistas [7].
Tėvai, puoselėdami besąlygišką meilę savo vaikams bei siekdami patenkinti jų poreikius ir norus, neretai nepaiso tam tikrų mitybos taisyklių ir leidžia vaikams valgyti maistą, kuris padidina riziką susirgti burnos ertmės ligomis. Be to mokyklinio amžiaus vaikai patys geba nusipirkti tam tikrų užkandžių, kurie nerekomenduojami, siekiant išvengti burnos ertmės ligų. Pagrindiniai produktai galintys suaktyvinti ar paskatinti burnos ertmės ligas – cukrus [48,67,98,100,101.121], daug angliavandenių turinčio, blogai apdoroto maisto ir saldžių gėrimų vartojimas [1,110]. H. Fukuda et al. (2012) atliktos studijos įrodė, kad, didesnis moksleivių dantų ėduonies paplitimas šalyse, kurioms būdingas desertų po pagrindinio patiekalo vartojimas [67]. Minėti rizikos veiksniai sąlygoja ne tik moksleivių burnos ertmės ligas einamuoju laikotarpiu, bet ir padidina riziką ateityje turėti burnos ertmės sveikatos problemų [51,87,103].
Siekiant sveikos mitybos, reikalingas baltymų, riebalų ir angliavandenių balansas. I. Aleksakova (2008) pabrėžia, kad siekiant dantų ėduonies ir priedančio ligų profilaktikos efektyvumo, turi būti taikomi ir akcentuojami pagrindiniai racionalios mitybos principai, kurie turi būti diegiami tiek moksleiviams, tiek jų tėvams [1]:
Ribotas angliavandenių vartojimas neabejotinai turi įtakos moksleivių burnos ertmės ligoms. Maistas, turintis daug paprastųjų angliavandenių, didina dantų ėduonies susidarymo riziką [7]. Tai patvirtina mokslinių tyrimų duomenys: nustatyta, kad Antrojo pasaulinio karo metu sumažėjusio dantų ėduonies paplitimo priežastis buvo būtent sumažėjęs cukraus vartojimas [109].
Tąsaus ir lipnaus maisto vartojimas. Burnos ertmės ligoms didelę įtaką turi maisto konsistencija. Ypač svarbu yra vengti tąsaus ir lipnaus maisto.
Subalansuotas baltymų vartojimas. Baltymai svarbūs, nes formuoja dantų pelikulę, jei jų trūksta maiste, jauno organizmo alveoliniame kaule matosi osteoporozės židiniai ir uždegiminė periodonto audinių reakcija.
Vitaminų kiekio, gaunamo su maistu svarba. Dantų ir periodonto ligų profilaktikai ypač svarbūs vitaminai A, D, B ir C. Vitaminas A būtinas formuojantis kaulams ir dantims, dalyvauja odontoblastų veikloje. Vitamino D trūkumas pasireiškia rachitu. Dantų pokyčių nustatoma tik esant sunkioms rachito formoms. B grupės vitaminai svarbūs burnos gleivinei. Vitaminas C užkerta kelią apydančio ligoms. Nevartojantys šio vitamino, suserga skorbutu [1].
Labai svarbios mitybai mineralinės medžiagos. Tai makro ir mikro elementai. Remdamasis poveikiu danties audiniams, J. M. Navia (1998) juos suskirstė į 5 grupes [88]. Patys svarbiausi yra fluoras ir fosforas, kurie pažymėti kaip stipriai stabdantys ėduonies atsiradimą. Labai svarbus kalcis,
kuris kartu su fosforu yra kaulų ir dantų sudedamoji dalis, ypatingai reikalingas dantims bei jų mineralizacijos metu. Pagrindiniai kalcio šaltiniai – pienas, sūris, varškė, kruopos, miltai, kiaušiniai [88].
PSPC slaugytojų veikla vykdant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją itin svarbi teikiant moksleiviams bei jų tėvams žinias apie nesveikos bei netinkamos mitybos įtaką burnos ligoms, akcentuojant angliavandenių neigiamą įtaką burnos sveikatai bei subalansuotų baltymų bei vitaminų vartojimo svarbą. A. J. Rugg–Gunn (2002) teigia, kad, planuojant vaikų mitybą mokykliniame amžiuje, reikėtų sureguliuoti cukraus kiekį iki 30–40 gramų per dieną. Tai nepavojinga dantims cukraus dozė [107]. Autorius rekomenduoja užbaigti valgymą vaisiais, daržovėmis, kurie padidina seilėtekį, pagerindami savaiminį burnos apsivalymą [107], ar sūrio gabalėliu, neutralizuojančiu rūgštis, ar po valgio išskalauti burną [3].
S. Gibson & S. Williams (1999) nepataria užkandžiauti saldumynais tarp pagrindinių maitinimųsi, jų žalingas poveikis tiesiogiai priklauso nuo kontakto su dantimis laiko [68]. M. L. Mattila et al. (1998) nurodo kenksmingą saldumynų poveikį prieš miegą, nes miegant sulėtėja medžiagų apykaita ir seilėtekis, dėl to prastėja savaiminis burnos apsivalymas. Toje pačioje studijoje nurodoma maisto konsistencijos svarba. Rekomenduojama naudoti rupesnį maistą (džiūvėsiai, rupi duona, daržovės), skatinantį seilėtekį [86]. Mokslininkai nurodo, kad ypač kenksmingi „sintetiniai” maisto produktai, angliarūgštės turintys gėrimai („Sprite”, „Pepsi–cola” ir kt.), kurie yra dantų erozijos priežastis [50,83,88].
Apibendrinant galima teigti, kad netinkama mityba, nesaikingas angliavandenių vartojimas, baltymų, riebalų ir angliavandenių balanso maisto racione nebuvimas, per mažas dėmesys vitaminams, neigiamai veikia moksleivių burnos sveikatą ir sąlygoja burnos ertmės ligas. Vaikų pediatrai, šeimos gydytojai, PSPC slaugytojai įgyvendinami moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją gali suteikti moksleiviams ir jų tėvams žinių apie sveikos mitybos įpročius bei nesveikos mitybos žalą, įspėjant tėvus ar globėjus apie cukraus vartojimo žalą bei jo mažinimo moksleivių racione būtinybę, rekomenduojant riboti maistą bei gėrimus, kurių sudėtyje yra cukraus, vengti cukruotų bei sulčių gėrimų.
1.5.3. Sisteminė ir vietinė fluoro terapija
Įgyvendinant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją, svarbus dėmesys turi būti skiriamas ne tik burnos higienos ugdymui, teigiamo tėvų ir moksleivių požiūrio į burnos higieną formavimui, racionalios mitybos ugdymui, bet ir specifiniams profilaktikos metodams tai – fluoro terapijai. Teigiamą fluoro poveikį moksleivių burnos ertmės ligų prevencijoje akcentuoja daugelis mokslininkų
[48,70,77,85,97,122]. P.E. Petersen (2005) išskiria dvejopą fluoro ėduonies mažinimo poveikį, kurį apibūdina: a) didele fluoro koncentracija emalyje, ypač jo paviršiniame sluoksnyje, susidarančia jo formavimosi ir mineralizacijos metu (fluoras emalio hidroksiapatituose pakeičia vieną (OHI-S) grupę, šie tampa daug tvirtesni ir mažiau tirpūs fluorhidroksiapatitai, o dar tvirtesni fluorapatitai, kai pakeičia ir antrą (OHI-S) grupę), dėl to padidėja emalio atsparumas žalingam rūgščių poveikiui; b) fluoras, esantis burnos ertmės skysčiuose, t.y. išdygusio danties aplinkoje, apsaugo dantis nuo ėduonies. Tokiu fluoro poveikiu remiasi dantų ėduonies profilaktikos metodai. Yra sisteminė ir vietinė fluoro profilaktika. Vietinei fluoro profilaktikai priskiriamas fluoro turinčių pastų vartojimas [98].
Fluoro turinčios pastos. Antikariesogeniškai veikia visi fluoro preparatai ir antibakteriniai preparatai (dažniausiai skalavimo skysčiai), veikiantys kariesogenišką mikroflorą [11]. Dar 1998 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos leidinyje nurodoma, kad ši priemonė sąlygoja dantų ėduonies sumažėjimą 25 proc. [111]. Nuo minėto laikotarpio atlikta daug studijų, kurių metu buvo analizuojama, kokią ėduonies redukciją galima pasiekti naudojant fluoro pastas. Atliktų tyrimų rezultatai vienareikšmiškai patvirtino fluoro pastos teigiamą poveikį moksleivių burnos ertmės ligų prevencijoje [84,113,115]. Kaip teigia K. Pienihakkinen & J. Jakela (2002) dantų valymas fluoro turinčiomis pastomis turi dvigubą poveikį – tai mechaninis kariesogeniško apnašo pašalinimas ir fluoro iš pastos patekimas ant švaraus danties paviršiaus [102]. P. J. Moynihan (2005) teigimu, fluoridas mokyklinio amžiaus vaikams teigiamai veikia net iki 50 proc. apsaugant nuo burnos ligų [122]. Floridai reikalingi vaikų dantų audinio mineralizacijai ir dantų ėduonies profilaktikai, stiprinančius dantų emalį. Moksleiviai, jų tėvai ir visa bendruomenė turėtų būti skatinama naudoti floruotą dantų pastą, siekiant išsaugoti burnos sveikatą bei išvengti burnos ligų [58,81].
E. M. Bentley et al. (1999) atliktos studijos tarp mokyklinio amžiaus vaikų nurodo, kad dantų ėduonies profilaktikai labai svarbu ne tik fluoro pastos, bet ir taisyklingas jų naudojimas bei valymo technika [53]. Autoriai aprašo etapus, kurių reikėtų laikytis vaikams šios procedūros metu, nes teisinga jų seka lemia valymo kokybę. Mokant pacientą valyti dantis, reikia paaiškinti ką, kodėl, kada, kur ir kaip tai daryti [53]:
Prieš valant dantis, reikia nusiplauti rankas, šepetėlį išplauti tekančiu vandeniu.
Šepetėlis imamas delnu, nykštys uždedamas ant rankenėlės prie kaklelio, bet ne per arti, kad būtų gerai juntamas spaudimas ir judesiai.
Valymo seka: kad būtų išvalytos visos sritys, valoma paeiliui nuo vieno žandikaulio krašto iki kito, po to kitas žandikaulis iš prieanginės, po to iš liežuvinės pusių. Valymo sritį sudaro po du dantys, jos persidengia viena su kita. Vėliau valomi okliuziniai paviršiai.
Valymo trukmė nustatoma pagal laiką (2-3 min.) arba skaičiuojami judesiai (po 8-10 judesių vienai dantų porai); valant vibraciniais metodais („Bass“, „Charters“), vibravimo metu ties viena sritimi lėtai skaičiuojama iki 10.
