LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO INSTITUTAS
EGLĖ KASPARAVIČIŪTĖ
JOGOS POVEIKIS SVEIKŲ ASMENŲ FIZINEI BŪKLEI
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Laimonas Šiupšinskas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO INSTITUTAS
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė
Prof. Dr. Jūratė Macijauskienė
Data
JOGOS POVEIKIS SVEIKŲ ASMENŲ FIZINEI BŪKLEI
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Laimonas Šiupšinskas
2013 – 05 – 22
Konsultantas
Prof. habil. dr. Jonas Poderys
2013 – 05 – 22
Konsultantas
Vytis Zabulėnas
2013 – 05 – 22
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė
2013 – Eglė Kasparavičiūtė
2013 – 05 – 22
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 PADĖKA ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10 2. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11 2.1. Jogos samprata ... 11 2.2. Asanos ... 12 2.3. Pranajama ... 132.4. Jogos poveikis kvėpavimo sistemai ... 15
2.5. Jogos poveikis griaučių raumenų sistemai ... 17
2.6. Jogos poveikis širdies ir kraujagyslių bei reguliacinei sistemoms ... 19
2.7. Joga sveikatos stiprinime ... 23
2.8. Kineziterapija ir joga ... 23
3. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS ... 25
3.1. Tyrimo organizavimas ... 25
3.2. Kontingentas ... 25
3.3. Tyrimo metodai ... 26
3.3.1. Jogos uţsiėmimas ... 27
3.3.2. Spirometrija ... 28
3.3.3. Statinės liemens raumenų jėgos ištvermės tyrimas ... 28
3.3.3.1. Nugaros raumenų jėgos ištvermės tyrimas ... 28
3.3.3.2. Pilvo raumenų jėgos ištvermės tyrimas ... 29
3.3.4. Statinės plaštakos raumenų jėgos vertinimas ... 29
3.3.5. Arterinio kraujo spaudimo vertinimas ... 30
3.3.6. Pulso vertinimas ... 30
3.3.7. Pulso atsistatymo po fizinio krūvio vertinimas ... 30
3.3.8. Psichoemocinės būsenos vertinimas ... 30
3.3.9. Matematinė statistika ... 31
4. REZULTATAI ... 32
4.1. Kvėpavimo sistemos vertinimas ... 32
4.2. Griaučių raumenų sistemos vertinimas ... 36
4.3. Širdies ir kraujagyslių sistemos vertinimas ... 41
4.4. Nervų sistemos vertinimas ... 44
5. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 52
6. IŠVADOS ... 55
Magistro parengtų publikacijų sąrašas ... 57
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 58
SANTRAUKA
E. Kasparavičiūtė. Jogos poveikis sveikų asmenų fizinei būklei, magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. L. Šiupšinskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Slaugos fakulteto, Sporto institutas. – Kaunas, 2013, 63-p.
Darbo tikslas: įvertinti jogos poveikį pradedančiųjų ir paţengusiųjų asmenų fizinei būklei. Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti ilgalaikį jogos poveikį pradedančiųjų ir paţengusiųjų asmenų kvėpavimo sistemai, vertinant plaučių ventiliacijos rodiklius;
2. Įvertinti ilgalaikį jogos poveikį pradedančiųjų ir paţengusiųjų asmenų griaučių raumenų sistemai, vertinant statinę plaštakos raumenų jėgą, statinę liemens raumenų ištvermę;
3. Įvertinti ilgalaikį jogos poveikį pradedančiųjų ir paţengusiųjų asmenų širdies ir kraujagyslių sistemai, vertinant arterinį kraujo spaudimą, ramybės pulsą, pulso atsistatymą;
4. Įvertinti ilgalaikį jogos poveikį pradedančiųjų ir paţengusiųjų asmenų reguliacinėms organizmo sistemoms, vertinant psichoemocinę būseną;
5. Palyginti ilgalaikį ir trumpalaikį jogos poveikį sveikų asmenų fizinei būklei.
Tyrimas atliktas Kauno jogos studijoje. Jame dalyvavo 40 sveikų asmenų, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes: pradedančiuosius (n=22) – lankančius jogą < 1m, paţengusiuosius (n=18) – >2 m. Testavimas atliktas tyrimo pradţioje, po 3 ir po 6 mėnesių. Vertinant širdies ir kraujagyslių sistemą, matavome kraujospūdį, ramybės pulsą, pulso atsistatymą, vertinant griaučių raumenų sistemą – statinę plaštakos raumenų jėgą, statinę liemens raumenų ištvermę, reguliacinę sistemą – psichoemocinę būseną.
Išvados:
1. Įvertinus ilgalaikį jogos poveikį nustatėme, kad pradedančiųjų grupėje kvėpavimo sistemos rodikliai po 6 mėnesių jogos uţsiėmimų padidėjo (p<0,05). Paţengusiosios grupės vyrų forsuota gyvybinė plaučių talpa po 6 mėnesių jogos praktikos sumaţėjo (p<0,05). 2. Nustatėme, kad joga turi teigiamą poveikį pradedančiosios grupės moterų ir vyrų širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliams. Visi širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliai sumaţėjo fiziologinės normos ribose (p<0,05). Paţengusiųjų grupėje pulsas sumaţėjo taip pat fiziologinės normos ribose (p<0,05). 3. Nustatėme, jog pradedančiojoje grupėje statinė liemens raumenų ištvermė po 6 mėnesių jogos uţsiėmimų padidėjo (p<0,05). Paţengusiosios grupės griaučių raumenų sistemos rodikliai nekito. 4. Įvertinus tiriamųjų psichoemocinę būseną, nustatėme, jog pradedančiosios ir paţengusios grupių moterims ir vyrams padidėjo psichomotorinis tonusas ir sumaţėjo emocinis labilumas (p<0,05). 5. Įvertinus ir palyginus ilgalaikį ir trumpalaikį jogos poveikį sveikų asmenų fizinei būklei nustatėme, jog pradedančiosios grupės asmenų pulso atsistatymas po fizinio krūvio, agresijos laipsnis ir emocinis labilumas buvo maţesni nei paţengusiosios grupės asmenų (p<0,05).
SUMMARY
Kasparavičiūtė E. Effect of yoga on physical state of healthy subjects, master„s thesis/supervisor Ph.d. L. Šiupšinskas; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Institute of Sports. – Kaunas, 2013, - s. 63.
Aim of the work: to evaluate effect of yoga on physical state of healthy subjects Objectives of the work:
1. Assess long term effect of yoga on respiratory system in beginners and advanced yoga groups, evaluating lung ventilation.
2. Evaluate long term effect of yoga on cardiovascular system in beginners and advanced yoga groups, evaluating blood pressure, pulse at rest and pulse recovery.
3. Evaluate long term effect of yoga on musculoskeletal system in the beginners and advanced yoga groups, evaluating hand grip, isometric endurance of trunk muscles.
4. Evaluate long term effect of yoga on nervous system in beginners and advanced yoga groups, evaluating psycho emotional state.
5. Compare beginners and advanced yoga groups.
The study was made in Kaunas “Jogos studija”. We examined 40 healthy persons. Persons were divided into two groups: beginners (regularly practicing yoga < 1 year) (n = 22) and advanced (practicing yoga > 2 years) (n = 18). Parameters were measured before the start of yoga practice and after 3 and 6 months. Respiratory system parameters were: forced vital capacity, forced expiratory volume in 1 sec, forced expiratory ratio, peak expiratory flow, cardiovascular system was measured by blood pressure, pulse at rest and pulse recovery, musculoskeletal system was measured by hand grip, isometric endurance of trunk muscles, regulatory system was measured by psycho-motoric tone (myokinetic test).
Conclusions:
1. In the yoga beginners group parameters of the respiratory system increased in 6 month period (p<0.05). In the advanced men yoga practitioners group forced vital capacity decreased in 6 month period of hatha yoga practice (p<0.05). 2. Hatha yoga had positive effect on the all parameters of cardiovascular system in the beginners group and pulse at rest in the advanced group. All parameters decrease in the standard limit (p<0.05). 3. Yoga had increased endurance of the trunk muscles in the beginners group and had no effect on musculoskeletal system in the advanced yoga practitioners group (p<0.05). 4. Hatha yoga had effect on the function of nervous system in beginners and advanced yoga groups. Psychomotoric tone increase and emotional lability decrease in the both groups (p<0.05). 5. Pulse recovery, aggression and emotional lability in the beginners group was lower comparing to the advanced yoga group (p<0.05).
PADĖKA
Dėkoju Kauno jogos studijos kolektyvui uţ bendradarbiavimą, visuomet malonų priėmimą, pagalbą bei visiems asmenims, kurie sutiko dalyvauti mano tyrime. Taip pat dėkoju savo darbo vadovui Laimonui Šiupšinskui uţ pagalbą rašant darbą.
SANTRUMPOS
AKS – arterinis kraujo spaudimas ANS – autonominė nervų sistema CNS – centrinė nervų sistema
FVC (angl. forced vital capacity) - forsuota gyvybinė plaučių talpa
FEV1 (angl. forced expiratory volume in 1 sec.) - forsuotas iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę GABA – gama amino butirinė rūgštis
PEF (angl. peak expiratory flow) - didţiausias iškvėpimo srovės greitis
FER (FEV1/FVC) (angl. forced expiratory ratio) – forsuotos gyvybinės plaučių talpos per pirmą sekundę procentinis kiekį.
MIP (angl. maximum inspiratory pressure) - maksimalus įkvėpimo slėgis MEP (angl. maximum expiratory pressure) - maksimalus iškvėpimo slėgis RV (angl. residual volume) - liekamasis tūris
ŠSD – širdies susitraukimų daţnis ŠKS – širdies ir kraujagyslių sistema
ĮVADAS
Joga - filosofijos sistema, atsiradusi Indijoje prieš kelis tūkstančius metų, kuri siekia lavinti dvasinę harmoniją per minčių ir kūno kontrolę [32]. Tai seniausia kūno, proto ir sielos tobulinimo sistema.
Į jogą ţiūrima iš dviejų aspektų: joga suvokiama kaip gyvenimo būdas bei kaip sveikatinimo ir gydymo metodas. Patys jogai teigia, kad tai – sunkus mokslas, ilgas ir atkaklus fizinis bei dvasinis pasiruošimas [2].
Jogai būdingi bruoţai – kompleksiškumas, multidimensiškumas, poţiūris į individą kaip į visumą, poveikis organizmui paveikiant kūną ir protą ir santykius tarp jų. Visos organizmo dimencijos (ląstelės, audiniai, organai) veikiamos vienu metu.
Jogos pagrindinis tikslas - pasiekti protinę, dvasinę, fizinę gerovę sukuriant pusiausvyrą tarp vidinės ir išorinės aplinkos. Šis tikslas sutampa su vakarų medicinos tikslu – sukurti organizmo homeostazę.
Kalbant apie jogą, daţniausiai turima omenyje hatha jogą. Vakarų medicina daţniausiai remiasi šiuo jogos tipu [24]. Tai kūno fizinis lavinimas, kombinuojant pozas (asanas), relaksaciją ir kvėpavimo kontrolę (pranajamą) [19].
Uţsiėmimų metu atliekamos asanos, daţniausiai kartu derinant su kvėpavimo technikomis. Atliekant asanas, didėja raumenų jėga, lankstumas, koordinacija ir pusiausvyra. Ilgai praktikuojant jogą, pasireiškia teigiamas poveikis visam organizmui [32]. Dėl šios prieţasties jogos populiarumas didėja.
Kadangi asanos ir pranajamos daţniausiai atliekamos sveikatinimo ir gydymo tikslais, formuojamas terapinis jogos poveikis [84]. Kūno, proto, kvėpavimo suderinimas, kuris būdingas jogai, įtakoja organizmo sistemų fiziologinę veiklą [63]. Atliktuose tyrimuose nustatytas teigiamas jogos poveikis tiek sveikiems, tiek sergantiems asmenims.
Kineziterapijoje joga turi didelę svarbą. Joga kaip kineziterapijos metodas gali būti taikomas ūminėms ir lėtinėms ligoms gydyti bei jų profilaktikai [17]. Joga kartu su kineziterapijos procedūromis įtakoja įvairias kūno struktūras ir sistemas: griaučių raumenų, nervų, širdies ir kraujagyslių bei kitas sistemas [63]. Dėl poveikio visoms organizmo sistemoms, jogos technikos atliekamos reabilitacijos metu gydant įvairias ligas [17]. Daţniausiai, kombinuojant jogą ir kineziterapiją, gydomos griaučių raumenų sistemos ligos.
Pastaraisiais metais medicinoje daug dėmesio skiriama prevencijai, kadangi tokios ligos kaip išeminė širdies liga ir insultas pirmauja tarp sergamumo ir mirtingumo prieţasčių. Tai vis dar išlieka aktuali tema. Ieškoma būdu kovojant su šiomis problemomis.
Joga gali būti taikoma kaip priemonė įvairių ligų gydymui bei profilaktikai, ypač susijusių su netinkamu gyvenimo būdu, nutukimu, padidėjusiu AKS, gliukozės kiekiu kraujyje [66].
Nepaisant nesibaigiančio mokslininkų susidomėjimo joga, fiziologinis atsakas dar nėra pilnai išaiškintas, neprieita prie vieningos nuomonės apie jogos naudą [64]. Tyrimų, vertinančių jogos poveikį sveikiems asmenims, atlikta nedaug. Tokio pobūdţio tyrimų ypač maţai atlikta Lietuvoje, todėl mano darbo tikslas - įvertinti jogos poveikį sveikų asmenų fizinei būklei. Pasirinkome daţniausiai tyrimuose naudotus tyrimo metodus. Darbo hipotezė: hatha joga didţiausią poveikį turi pradedančiųjų lankyti asmenų organizmo funkcinei būklei.
TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti jogos poveikį sveikų asmenų fizinei būklei. Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti ilgalaikį jogos poveikį pradedančiųjų ir paţengusiųjų asmenų kvėpavimo sistemai, vertinant plaučių ventiliacijos rodiklius;
2. Įvertinti ilgalaikį jogos poveikį pradedančiųjų ir paţengusiųjų asmenų griaučių raumenų sistemai, vertinant statinę plaštakos raumenų jėgą, statinę liemens raumenų ištvermę;
3. Įvertinti ilgalaikį jogos poveikį pradedančiųjų ir paţengusiųjų asmenų širdies ir kraujagyslių sistemai, vertinant arterinį kraujo spaudimą, ramybės pulsą, pulso atsistatymą po fizinio krūvio; 4. Įvertinti ilgalaikį jogos poveikį pradedančiųjų ir paţengusiųjų asmenų reguliacinėms organizmo
sistemoms, vertinant psichoemocinę būseną;
2. LITERATŪROS APŢVALGA
2.1. Jogos samprata
Joga – tai filosofinė sistema, atsiradusi Indijoje prieš kelis tūkstančius metų, kuria siekiama sukurti dvasinę harmoniją, kontroliuojant kūną ir protą [9]. Tai priemonė, kuri padeda sutelkti dėmesį, suvokti vidinę būseną ir galiausiai savo tikrąją prigimtį [20]. Jos praktiką sudaro atsipalaidavimas, asanos, taisyklingas kvėpavimas, mitybos įpročiai, pozityvus mąstymas [9]. Šiuolaikinėje visuomenėje į jogą ţiūrima iš dviejų aspektų: joga suvokiama kaip gyvenimo būdo, savęs tobulinimo sistema, ir joga kaip sveikatinimo ir gydymo metodas. Ji siūlo holistinį poţiūrį į ţmogų, teigia, kad organizmas veikia kaip daugelio sistemų darni veikla [28]. Joga veikia ir ląsteliniame lygmenyje (atpalaiduoja smegenų, aktyvina organų ląsteles) [67]. Įvairiapusiškumas, poveikis visam organizmui daro jogą unikalią [63].
Skiriami aštuoni principai, ţingsniai: jama (etiniai principai), nijama (valymasis), asana (poza),
pranajama (kvėpavimo kontrolė), pratjahara (jutimų, jausmų kontrolė), dhijana (meditacija),
dharana (dėmesio sutelkimas), samadhi (Savęs suvokimas) .
Tikslo siekiama, vieną po kitos įveikiant šias pakopas. Vakaruose didţiausias dėmesys skiriamas asanoms, pranajamoms, meditacijai.
Daţniausiai joga praktikuojama kaip įvairios hatha jogos variacijos [58].
Ţodis „Ha“ reiškia saulę, „Tha“ – mėnulį. Saulė vaizduoja saulės rezginį, mėnulis – smegenų limbinį regijoną [21].
Tai - klasikinės jogos fizinė šaka, apimanti 3 ir 4 pakopas (asanas ir pranajamas). Išskiriama keletas hatha jogos stilių, kurių poveikis skirtingas. Bendra jiems tai, kad į galutinį tikslą einama per asanas.
Asanos ir pranajamos daţniausiai atliekamos sveikatinimo ir gydymo tikslais. Taip formuojamas terapinis jogos poveikis [84].
Kineziterapijoje joga naudojama kaip profilaktikos ir gydymo metodas [61]. Pasak Chapman, daugėja mokslinių tyrimų, patvirtančių jogos, kaip alternatyvaus gydymo metodo, efektyvumą [20].
Joga gali būti naudojama kaip diagnostinė priemonė. Priklausomai nuo to, kaip ţmogus atlieka asanas, galima spręsti apie jo sveikatos būklę. Pavyzdţiui, ţmogaus, besisuskundţiančio nugaros skausmu, judesiai specifiški, vengiama tam tikrų kūno padėčių.
Skirtingai nuo kitų fizinės veiklos formų, jogos metu tiesiogiai veikiami vidaus organai - „masaţuojami“ inkstai, bluţnis. Tam tikri pratimai būdingi tik jogai, pavyzdţiui, stovėjimas ant galvos.
Joga yra vienintelė sistema, kuri per daugelį metu beveik nepakito[67].
Taigi joga – fizinio, protinio, dvasinio tobulėjimo sistema. Tai savęs paţinimo būdas, kuris prasideda kūno tobulinimu. Šiam tikslui pasiekti daţniausiai praktikuojama hatha joga, kuri gali būti taikoma tiek kaip terapinė, tiek kaip prevencinė priemonė [61].
2.2. Asanos
Asana – poza, kuri išlaikoma tam tikrą laiką (1 pav.). Jogai asaną apibrėţia kaip būklę, kai sumanaus proto kontrolė uţtikrina efektyvią visų kūno oraganų veiklą [76]. Išskiriama šimtai pozų variacijų, kurios atliekamos įvairiose pradinėse padėtyse.
Asanos klasifikuojamos į: Stovimas pozas; Pozas ţemyn galva; Lenkimosi į priekį pozas; Sėdimas pozas;
Susisukimo pozas; Pusiausvyros pozas;
Lenkimosi atgal pozas (mater).
Poza susideda iš trijų etapų: pozos atlikimo, galutinės pozos ir grįţimo į pradinę padėtį. Padėtis išlaikoma nuo kelėtos sekundţių iki kelių minučių.
Išskiriamos statinės (išlaikomos tam tikrą laiką) bei dinaminės (pereinama iš vienos pozos į kitą) pozos. Visų pozų metu judesiai derinami su kvėpavimu [28].
Asanos klasifikuojamos į 3 sunkumo lygius:
Pradedančiųjų (praktikuojančių iki 6 mėn. tą patį jogos metodą ar atliekant su tuo pačiu mokytoju);
Vidutinio sunkumo (praktikuojančių 6-24 mėn.); Paţengusiųjų (praktikuojančių ilgiau nei 2 metus) [84].
Asanos atliekamos ir profilaktikai, ir gydymui [77]. Įvairios pozos veikia širdies ir kraujagyslių (ŠKS), skeleto raumenų, reguliacinę ir kitas sistemas. Priklausomai nuo pozos, pradinės padėties, atlikimo greičio, poveikis gali būti slopinantis arba aktyvinantis (pavyzdţiui, pradinė padėtis ţemyn galva didina kraujospūdį) [84].
Plaučių tūriai ir talpos įvairių jogos asanų metu taip pat ţymiai skiriasi, pavyzdţiui, agni sara (ţr. priedas Nr. 1) beveik panaikina rezervinį iškvėpimo tūrį (ERV) ir padidina kvėpuojamąjį tūrį (VT) nuo 500 ml iki 1600 ml [21].
Tik teisingai susirikiavus, pasiekiamas norimas efektas. Netinkamai atliekant asanas, galimas ir ţalingas poveikis. Pavyzdţiui, blogai atliekamas stovėjimas ant galvos gali sąlygoti kaklinės dalies spondiliozės ar gleukomos atsiradimą [67].
Asanų poveikis ne tik fizinis, bet ir protinis, energetinis. Pasiekiama emocinė ir energetinė pusiausvyra [9].
Galima teigti, kad labiausiai akcentuojama jogos pakopa – asanos (pozos). Teisingai pasirinktos ir atliekamos asanos teigiamai veikia visas organizmo sistemas, ir sukeliamas ne vien tik fizinis poveikis.
2.3. Pranajama
Tiek jogoje, tiek kineziterapijoje didelė reikšmė skiriama taisyklingo kvėpavimo mokymui. Joga moko natūralaus kvėpavimo, suteikiančio kūnui visapusišką naudą. Šiam tikslui pasiekti taikoma pranajama.
Sanskrito kalba prana - „gyvybinė jėga“, „gyvenimo energija“, ayama- „sulaikymas“, „išsaugojimas“ [5]. Pranajama - tai kvėpavimo reguliacija, derinant įkvėpimą, iškvėpimą bei kvėpavimo sulaikymą [66].
Kvėpavimo pobūdis turi didelę reikšmę visoms organizmo sistemoms, todėl pagrindinis kvėpavimo technikų tikslas yra išmokyti taisyklingo kvėpavimo įpročių. Jogoje kaip ir kineziterapijoje akcentuojamas tolygus pilnutinis ir diafragminis kvėpavimas, kuris teikia didţiausią naudą. Praktikuojantiems jogą asmenims būdingas lėtas, gilus, pilnutinis kvėpavimo tipas. Svarbiausia tokio kvėpavimo ypatybė – ventiliuojamos visos plaučių dalys bei į darbą įtraukiami visi kvėpavimo raumenys. Gaunama didţiausia nauda, išeikvojant maţiausiai energijos [57].
Pranajama nėra įprasti kvėpavimo pratimai. Atliekant juos leidţiama gyvybinei energijai laisvai judėti ir pasiskirstyti po visą organizmą. Taip sukūriamas ryšys tarp kūno ir proto [76].
Pranajamos praktikuojamos tik tada, kai gerai išmokstama atlikti asanas. Atliekant asanas krūtinės ląsta, jos organai ir raumenys tampa elastingesni, taip pasiruošiama pranajamų atlikimui [67].
Kvėpavimo pratimai naudojami tiek įvairių ligų prevencijai, tiek gydymui. Daţniausiai jie derinami kartu su pozomis, meditacija.
Pratimai yra kelių rūšių ir skiriasi:
Kvėpavimo intervalų santykiu (įkvėpimo, iškvėpimo, kvėpavimo sulaikymo trukme);
Kvėpavimo intensyvumu;
Kvėpavimo būdu (per nosį, burną);
Kvėpavimo tipu (krūtininis, pilvinis, mišrus) Pradine padėtimi (atsigulus, atsistojus, sėdint) [85].
Pranajamos labai skirtingos, varijuoja nuo kvėpavimo pro viena šnervę iki lėto ar greito pilvinio kvėpavimo (phyiosol). Skirtingos kvėpavimo technikos sukelia skirtingą fiziologinį atsaką.
Tyrimais nustatytas teigiamas kvėpavimo pratimų poveikis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligoms, psichologiniams sutrikimams. Pranajamų metu veikiami receptoriai, centrai smegenų kamiene, poţievyje, ţievėje bei įtakojami metaboliniai ir endokrininiai procesai [65]. Aktyvinantis arba slopinantis poveikis priklauso nuo kvėpavimo daţnio: raminantis, kai per minutę atliekama 2-10 kvėpavimo ciklų (aktyvinama parasimpatinė nervų sistema), esant didesniam daţniui - poveikis tonizuojantis (aktyvinama simpatinė nervų sistema) [35].
Nustatyta, kad didţiausia nauda sveikatai pasiekiama, kuomet atliekamos kvėpavimo technikos lėtai. Tai daţniausiai praktikoje taikoma relaksacinė priemonė [76]. Lėtai atliekant pranajamas padidėja aprūpinimas deguonimi, liekamasis tūris, negyvas tarpas maţėja, iškvėpimas tampa pilnesnis. Subalansuojama simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema [85].
T.Pramanik atlikto tyrimo metu nustatytas AKS, ŠSD sumaţėjimas po 5 minučių lėtai atliekamų kvėpavimo pratimų [65].
Įtakos turi ir asmens sveikatos būklė. Pavyzdţiui, sergant bronchų astma, kai kurie pratimai kontraindikuotini, nes gali sukelti bronchų spazmą [85].
Jogai teigia, jog taisyklingas kvėpavimas, kuomet kvėpuojama lėtai, gyliai, o įkvėpimų, iškvėpimų santykis 1:2. Sąmoningai išmokus kontroliuoti kvėpavimą, sugebama kontroliuoti vidinę gyvybinę energiją [76].
Taigi pagrindinis kvėpavimo technikų tikslas yra išmokyti taisyklingo kvėpavimo įpročių. Akcentuojamas pilnutinis kvėpavimas, kurio metu ventiliuojamos visos plaučių dalys. Pranajamos atliekamos išmokus taisyklingai atlikti asanas. Jų poveikis priklauso nuo kvėpavimo daţnio [67].
2.4. Jogos poveikis kvėpavimo sistemai
Kvėpavimo sistemai turi įtakos daugelis faktorių: plaučių, kvėpavime dalyvaujančių raumenų, nervų sistemos būklė. Kaip ir kitoms organizmo sistemoms, jogos poveikis priklauso nuo atlikimo stiliaus, uţsiėmimų pobūdţio. Skirtingos pozos, kvėpavimo technikos aktyvina skirtingus raumenis. Taikant skirtingas technikas skiriasi oro kiekis plaučiuose [41].
Daţnai jogos uţsiėmimuose atliekami energingi kvėpavimo pratimai (kapalabati, bastrika) (ţr. priedas Nr. 1). Kapalabati akcentuojamas stiprus iškvėpimas ir pasyvus įkvėpimas. Bastrika metu - aktyvus ir vienodai pabrėţiamas tiek įkvėpimas, tiek iškvėpimas [80].
Forsuoto įkvėpimo, iškvėpimo metu įsitraukia papildomos raumenų grupės, kurios įprastai kvėpuojant neįtraukiamos į darbą. Pavyzdţiui, atliekant forsuotą iškvėpimą (kapalabati), pirmiausia aktyvinami pilvo raumenys [41].
Abiejų kvėpavimo technikų metu minutinė ventiliacija ir funkcinė liekamoji talpa (FRC) vienoda, tačiau alveolinė ventiliacija ir kvėpuojamasis tūris (VT) skiriasi [21] (2 pav.).
Siekiant nustatyti jogos poveikį kvėpavimo sistemai, atliekami tyrimai, kurių metu vertinami plaučių ventiliacijos, kvėpavimo raumenų jėgos bei ištvermės rodikliai.
Viena iš hipotezių - pranajamos poveikis kvėpavimo sistemai – informacijos apdorojimo gumburo ţievės lygyje keitimas skatina nervinio mechanizmo, reguliuojančio kvėpavimo sistemą, pakeitimą [85].
Nustatyta, jog lėtas kvėpavimo daţnis maţina negyvąjį tarpą, pagerina alveolių ventiliaciją, išeikvojama maţiau energijos [75].
Daţniausia atliekami tyrimai, įvertinantys ilgalaikį jogos poveikį. Mandanmohan (2003) atlikto tyrimo metu nustatytas forsuoto iškvėpimo tūrio per pirmą sekundę (FEV1), forsuotos gyvybinės plaučių talpos per pirmą sekundę procentinio kiekio (PEF), kvėpavime dalyvaujančių raumenų jėgos padidėjimas [46].
Tyrimų, vertinančių pranajamos poveikį po kelių kvėpavimo technikos minučių, atlikta nedaug. Sivakumar G. (2011) nustatė gyvybinės plaučių talpos (VC), kvėpuojamojo tūrio, minutinio plaučių tūrio padidėjimą po 2 ir 5 minučių gilaus kvėpavimo technikų [75].
Tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai jogos uţsiėmimai turi įtakos plaučių ventiliacijos rodikliams. Tai parodo, kad jogos uţsiėmimų lankymo trukmė nėra pagrindinis veiksnys, sąlygojantis poveikį šiems rodikliams [52].
Jogos metu ilgėja kvėpavimo sulaikymo trukmė, kuriai įtakos turi kraujo ir audinių savybės, plaučių oro tūris, kvėpavimo centro funkcinė būklė. Pranajamos metu atliekamas kvėpavimo sulaikymas, galimai, didina parasimpatinės sistemos aktyvumą, taip paveikiant kvėpavimo centrus. Dėl šios prieţasties didėja plaučių tūris, kuris maţina nevalingo kvėpavimo raumenų susitraukimo daţnį ir amplitudę, kartu maţinant diskomfortą kvėpavimo sulaikymo metu [71].
Kita keliama hipotezė - įkvėpimas iki bendrosios plaučių talpos kvėpavimo technikų metu skatina surfaktanto ir prostaglandinų išsiskyrimą alveolėse. Tokiu būdu, maţėja paviršiaus įtempimas, plaučiams lengviau išsiplėsti, palengvinamas kvėpavimas [52].
Trumpo kvėpavimo sulaikymo metu ţymiai padidėja deguonies suvartojimas, pagreitėja medţiagų apykaita, ilgo sulaikymo - deguonies suvartojimas sumaţėja, medţiagų apykaita sulėtėja [85].
Kvėpavimo raumenys, kaip ir visi skeleto raumenys, turi būti treniruojami. Įvairiuose tyrimuose nustatytas kvėpavimo raumenų jėgos ir ištvermės padidėjimas, atliekant tiek asanas, tiek pranajamas, tiek kombinuojant šias technikas tarpusavyje.
Kvėpavimo raumenų jėgai ir ištvermei vertinti naudojamas netiesioginis maksimalus įkvėpimo (MIP) ir iškvėpimo slėgio (MEP) vertinimo metodas, kuris nesudėtingai atliekamas, tikslus, parodo rodiklių kitimą net ir ankstyvojoje ligos stadijoje [47].
Daug kartų atliekamas įkvėpimas iki bendrosios plaučių talpos ir kvėpavimo sulaikymas stiprina kvėpavimo raumenis. Nuolat atliekant asanas, rekrutuojami krūtinės ląstos raumenys, padidinama raumenų jėga, kuri, galimai, sąlygoja forsuotos gyvybinės plaučių talpos ir kitų ventiliacijos rodiklių padidėjimą [52].
Jogos metu ištempiami sutrumpėję raumenys, tokiu būdu atveriant krūtinės ląstą ir padidinant plaučių ventiliacijos rodiklius [64].
Kvėpavimo raumenų ištvermė vertinama, suteikiant slenkstinį kvėpavimo krūvį [30].
Praktikoje daţniausiai atliekamas 40 mmHg slėgio išlaikymo tyrimas. Jo metu asmuo po maksimalaus įkvėpimo pučia į prietaisą iki 40 mmHg slėgio. Vertinama fiksuoto slėgio išlaikymo trukmė [47]. Išlaikomo slėgio lygis gali kisti.
Tyrimo metu, vertinant pranajamos įtaką šiam rodikliui, buvo pasirinktas 20 mmHg slėgis, nes tyriamieji nesugebėjo pasiekti aukštesnio lygio [48].
Autoriai teigia, jog kvėpavimo raumenų ištvermė didėja dėl jogos technikoms būdingų izometrinių susitraukimų [71].
Apibendrinant galima teigti, jog ilgalaikių ir trumpalaikių jogos uţsiėmimų metu didėja plaučių ventiliacijos rodikliai, kvėpavimo raumenų jėga ir ištvermė. Tam tikrų asanų metu ištempiami sutrumpėję raumenys, atveriama krūtinės ląstą. Taip pat aktyvinami kvėpavimo centrai.
2.5. Jogos poveikis griaučių raumenų sistemai
Daţniausia pozos atliekamos siekiant padidinti lankstumą, raumenų jėgą, ištvermę.
Pripaţinta, kad atliekant tempimo pratimus lankstumas didėja. Tai plačiausiai pripaţinta jogos fizinė nauda. Ilgalaikis tempimas asanų metu padidina raumenų ir jungiamojo audinio ilgį, padidėja judesių amplitudė. Didţiausias judesių amplitudės didėjimas nustatomas ţasto lenkimo ir liemens tiesimo metu [33].
Atliekant tempimo pratimus raumenys ir jungiamasis audinys geriau aprūpinamas krauju. Poveikis griaučių raumenų sistemai priklauso nuo atliekamos asanos tipo. Rotacijos metu, atliekant susisukimo pozas, nesukeliant kompresijos atpalaiduojamos tarpslankstelinės jungtys, jos tampa elastingesnės. Pagerėja aplink stuburą esančių raumenų kraujotaka [67].
Įvertinant jogos poveikį griaučių raumenų sistemai, daţniausia atliekami tyrimai, kurių metu išmatuojama raumenų jėga ir ištvermė. Šiems rodikliams nustatyti daţniausia naudojamas rankinis dinamometras, kadangi prietaisą patogu nešiotis ir juo lengva naudotis. Tai objektyvus vertinimo metodas, tačiau naudojant šį prietaisą galima spręsti tik apie pokyčius lokalioje srityje [82].
Nustatyta, jog po kelių mėnesių trukusių jogos uţsiėmimų sveikų asmenų statinė plaštakos raumenų jėga didėja 11,6 – 21 proc. [22].
Viso kūno raumenų ištvermė atliekant asanas padidėja dėl sumaţėjusio antagonistų neuroraumeninio aktyvumo.
Tik keliuose tyrimuose vertintas raumenų aktyvumas. J. S. Petrofsky (2005) atliktame tyrime buvo lyginamas pilvo raumenų aktyvumas atliekant greitą kvėpavimo techniką ir atsilenkimus. Kvėpavimo technikos metu kiekvieno pratime dalyvaujančio raumens aktyvumas buvo didesnis (viena kvėpavimo technika prilygo penkiems atsilenkimams) [62].
Manoma, kad joga gerina giliųjų raumenų (pilvo, dauginių raumenų) neuroraumeninę koordinaciją, kuri svarbi liemens stabilumui [60].
Pateikiama keletas mechanizmų, galinčių paaiškinti neuroraumeninį jogos poveikį. Viena iš keliamų hipotezių - pakartotinis tempimas ir judesiai su pasipriešinimu atliekami jogos metu gerina propriocepciją, stimuliuojant raumenų verpstes ir goldţi organus grįţtamojo ryšio principu. Pagerėjusią propriocepciją ir dinaminį liemens stabilumą galimai sąlygoja ir tinkamas susirikiavimas pozų metu, taip stiprinant giliuosius pilvo ir kitus liemenį stabilizuojančius raumenis [56].
Bronchu (2002) atlikto tyrimo metu šios hipotezės buvo patvirtintos: po jogos uţsiėmimų padidėjo raumenų masė, jėga, ištvermė, liemens stabilumas [28].
Taisyklingas kvėpavimas taip pat svarbus aktyvuojant ir treniruojant dinaminį liemens stabilumą. A. Mistry (2011) atlikto tyrimo metu, vertinant liemens stabilumą prieš jogos uţsiėmimus, dauguma tiriamųjų galėjo išlaikyti stabilų liemenį tik sulaikant kvėpavimą arba pakeičiant kvėpavimo tipą. Po atliekamų kvėpavimo technikų šis rodiklis pagerėjo [56].
Nustatyta ir atskirų asanų įtaka liemens stabilumui, pavyzdţiui Nauli asana (3 pav.).
Nauli asana apima 2 fazes:
1. Pilvo įtraukimo manevrą;
2. Pilvo sienos raumenų sutraukimas atitraukiant tiesųjį pilvo raumenį ir susitraukiant įstriţiniams pilvo sienos raumenims.
Atliekant įtraukimo manevrą skersinis pilvo raumuo (m. transversus abdominis) susitraukia iš abiejų pusių ir suformuoja miofascijinį lanką, kuris kaip korsetas stabilizuoja juosmens – dubens regioną bei sutvirtina kryţmens – klubakaulio jungtį.
Antros fazės metu lavinama neuroraumeninė kontrolė ir propriocepcija, dėl ko didėja liemens stabilumas [60]. Esant geresniam liemens stabilumui, efektyviau aktyvinami liemens raumenys, išmokstama kontroliuoti juosmenį statinių ir dinaminių judesių metu [56].
Prieš Nauli asaną atliekamos kvėpavimo technikos, kurių metu kvėpavimas derinamas su išangės raumenų sutraukimu, smakro spaudimu į krūtinę.
Atliekant šias kvėpavimo technikas ir asanas, kurių metu įtraukiamas pilvas, kinta intraabdominalinis, intratorokalinis, intrapulmonalinis spaudimas. Jis išlaikomas tam tikrą laiką aktyvuoja skersinį pilvo, dauginius (m. multifidus), dubens dugno raumenis ir diafragmą (Diafragm) („raumeninis cilindras“) [60].
Apibendrinant galima teigti, kad ilgalaikis tempimas asanų metu didina raumenų ir jungiamojo audinio ilgį, gerina jų aprūpinimą krauju. Lavinama neuroraumeninė koordinacija, tokiu būdu gerinant liemens stabilumą.
2.6. Jogos poveikis širdies ir kraujagyslių bei reguliacinei sistemoms
Skirtingos pranajamų, asanų technikos aktyvuoja skirtingas autonominės nervų sistemos (ANS) šakas, paveikiant širdies ir kraujagyslių sistemą.
Keliama hipotezė, kad lėtai atliekami kvėpavimo pratimai keičia ANS, stiprinant dvejus fiziologinius signalus:
Didina slopinančių nervinių impulsų daţnį ir trukmę, aktyvuojant plaučių tempimo receptorius, kuomet įkvepiama daugiau, negu kvėpuojamojo tūrio metu.
Sustiprina hiperpoliarizacinės srovės generaciją, tempiant aplink plaučius esančius fibroblastus (4 pav.).
4 pav. Autonominės nervų sistemos pokyčių schema lėtai atliekamų pranajamų metu pagal R. Jerath [85] Plaučiuose esantys lėtai adaptuojantys receptoriai įkvėpimo metu sukelia slopinančius nervinius impulsus, kurie turi įtakos veikimo potencialui, ANS funkcijoms (kvėpavimo tipui, kraujagyslių pasipriešinimui, širdies daţniui).
Plaučių jungiamojo audinio tempimas paveikia nervinio audinio sujaudinimą (apimant pogumburį ir smegenų ţievę), membranos ramybės potencialą, smegenų aktyvumą. Tokiu būdu suderinami nerviniai elementai, ląstelių aktyvumas tarp širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos centrų ir centrinės nervų sistemos.
Tiek hiperpoliarizuoti, tiek slopinantys impulsai, sukelti nervinio ir nenervinio plaučių audinio tempimo, suderina nervinius elementus ir pakeičia ANS. Padidėja parasimpatinės sistemos aktyvumas ir sumaţėja kraujospūdis, širdies susitraukimo daţnis (ŠSD), deguonies suvartojimas [85].
Hemodinaminis jogos poveikis gali būti paaiškinamas ir barorecepcinių refleksų mechanizmu. Reguliariai atliekant jogą, didėja baroreceptorių jautrumas, impulsacijos daţnis, padidėja klajoklio nervo (n.vagus) aktyvumas, slopinami kraujo apykaitą reguliuojantys simpatiniai neuronai ir aktyvinami parasimpatiniai neuronai, sukeliama sisteminė vazodilatacija, maţėja periferinis pasipriešinimas. To pasekoje maţėja ŠSD, AKS [70].
Kita keliama hipotezė – hemodinaminis poveikis pasireiškia dėl pranajamų metu iškvėpiant tariamų garsų. Tariant garsus, sukeliamas nosies ir gerklų gleivinės virpėjimas, kuris „išjungia“ įkvėpimo centrus, sukeliant apnėjos refleksą ir bradikardiją.
T. Pramanik teigia, kad ŠKS pokyčiai atliekant jogą galimi dėl humoralinės kraujo apytakos reguliacijos. Joga laipsniškai maţina renino-angiotenzino aktyvumą. Taip sukeliama ilgalaikė AKS reguliacija [65].
Oksidacinio streso lygio ir laisvųjų radikalų skaičiaus sumaţėjimas iš dalies paaiškina ilgalaikį pranajamos poveikį ŠKS [85].
Tyrimuose nustatytas atskirų asanų rūšių poveikis ŠKS.
Lenkimosi į priekį, susisukimo asanų metu AKS, pulsas maţėja, pusiausvyros asanų metu – neţymiai didėja. Atliekant pozas ţemyn galva, širdis, plaučiai, smegenys geriau aprūpinami krauju - didėja tolerancija fiziniam krūviui. Stovėjimas ant galvos pagerina veninę ir limfinę kraujotaką kojose, išvengiama kraujo sąstovio - naudojama kaip prevencinė ir terapinė priemonė venų varikozei [67].
Joga taikoma ŠKS ligų profilaktikai, maţina rizikos veiksnius, sukeliančius šias ligas. Daugelyje tyrimų nustatyta, kad praktikuojant jogą maţėja kūno svoris [47]. Nutukimas, antsvoris – hipertenzijos, išeminės širdies ligos rizikos veiksniai. Pranajama padeda išvengti atmosferos ţalos širdies ir kraujagyslių sistemai, nes pašalina susikaupusius toksinus, kurie gali ją neigiamai veikti.
Sveikatai didelę įtaką turi arterijų sienelių elastingumas. Jei arterijų sienelės rigidiškos, kraujo tekėjimas netolygus. Atliekant jogą arterijų sienelės išlieka elastingos, uţtikrinamas tolygus kraujo tekėjimas į visas kūno dalis [67].
P.Sengupta pateikė mechanizmą, kuriuo joga gali paveikti nervų ir endokrininę sistemas, sumaţinant ŠKS ligų riziką (5 pav.)
5 pav. Jogos poveikio širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikai schema pagal P. Sengupta [71] Lėtai atliekamos pranajamos dėl poveikio ANS (parasimpatinės sistemos aktyvinimo) gali būti taikomos streso maţinimui, atsipalaidavimui [65].
Kai kurioms technikoms būdingas pilvinis kvėpavimas, kuris atpalaiduoja ir ištempia diafragmą taip sumaţinandamas stresą (streso metu gali padidėti diafragmos susitraukimas) [74].
Neigiamos emocijos (baimė, liūdesys, pyktis) paveikia endokrininę sistemą. Viena iš emocinių reakcijų pasekmių – aukštas AKS. Dėl neigiamų emocijų, streso gaminamas papildomas
adrenalino kiekis. Patekęs į kraują adrenalinas pagreitina ŠSD, AKS. Nuolat jaučiant tokias emocijas apkraunama širdis, sukeliami nervų ir širdies sutrikimai [77].
Specifinės asanos, kaip savasana (numirėlio poza) (ţr. priedas nr. 1) gali paveikti pogumburio hormonų sintezę. Atlikta tyrimų, vertinančių jogos poveikį neuroendokrininei sistemai. Didţiausias dėmesys skiriamas gliukokortikoidams (kortizoliui), kuris taip pat išskiriamas streso metu. Daugelyje tyrimų nustatytas kortizolio, adrenalino sumaţėjimas po jogos uţsiėmimų. Tokie rezultatai parodo, kad joga gali būti taikoma kaip efektyvi priemonė stresui maţinti [28].
T. Pramanik (2010) atlikto tyrimo metu po 5 minučių lėtai atliekamų kvėpavimo technikų tiriamieji jautė ramybę, atsipalaidavimą, mieguistumą. Manoma, kad po pranajamų atsiradusi ramybė pasireiškė dėl padidėjusios melatonino gamybos, o lėtų pranajamų metu padidėjęs alfa bangų aktyvumas galimai sąlygojo mieguistumo jausmą [65].
Atlikta tyrimų, vertinančių ir greitas kvėpavimo technikas, kurių metu nustatytas širdies ritmo variabilumo lėto daţnio komponento ir simpatinės nervų sistemos dominavimo sumaţėjimas [69].
Tačiau netinkamai atliekant greitas kvėpavimo technikas galima hiperventiliacija, simpatinės nervų sistemos hiperaktyvacija. Taip sukeliamas stresas organizmui. Vieno atvejo tyrimo analizės metu, atliekant kapalabati pratimus, pasireiškė pneumotoraksas [67].
Tyrimų metu vertintas ir jogos poveikis smegenų aktyvumui.
F.B.Vialatte nustatė, jog atliekant pranajamas, kuomet iškvėpimo metu sukeliamas vibruojantis garsas, o iškvėpimas ilgesnis nei įkvėpimas, suţadinamas gama smegenų bangų aktyvumas (>40 Hz), kuris atspindi aukštąją psichinę veiklą. Po mėnesį trukusių uţsiėmimų šių bangų aktyvumas buvo fiksuojamas uţsiėmimų metu ir kelias minutes po uţsiėmimų [88].
Kuomet pranajamų metu atliekamas kvėpavimo sulaikymas – aktyvinamos teta bangos [67]. Ilgai praktikuojantiems jogą asmenims padidėja smegenų GABA (gama amino butirinės rūgšties) lygis po jogos uţsiėmimo. Sumaţėjęs GABA lygis yra vienas iš veiksnių, sukeliančių nuotaikos sutrikimus (nerimą, depresiją ir t.t). Dėl šios prieţasties joga gali būti taikoma su nuotaika susijusių sutrikimų gydymui ir profilaktikai [78].
Siekiant įvertinti jogos poveikį centrinės nervų sistemos funkcinei būklei, vertinamas psichomotorinės reakcijos greitis – intervalas nuo dirgiklio iki asmens atsako, kuris daţnai naudojamas kaip motorinių įgūdţių rodiklis [59].
Atlikta tyrimų, kurie nustatė reakcijos greičio padidėjimą į regos ir klausos dirgiklius po jogos uţsiėmimų. Manoma, kad reakcijos greitis padidėja dėl pagerėjusios rankų judesių koordinacijos, geresnio rankos stabilumo, tvirtumo. Pasak M. R. Shende, reakcijos laikui turi įtakos ţmogaus asmeninės savybės. Praktikuojant jogą, ţmogus tampa ramesnis, maţėja nuovargis, padidėja dėmesys, budrumas, sąmoningumas [73].
Taigi ŠKS pokyčiai atliekant jogą gali pasireikšti tiek dėl nervinės, tiek dėl humoralinės kraujo apytakos reguliacijos. Praktikuojant hathą jogą daţniausiai aktyvinama parasimpatinė nervų sistema, nes asanos, pranajamos atliekamos lėtai. Taip pat įrodyta, kad joga gali būti taikoma kaip efektyvi priemonė stresui maţinti. Tyrimuose vertintas ir smegenų bangų aktyvumas, psichomotorinės reakcijos greitis, kurie priklauso nuo jogos lankymo trukmės ir uţsiėmimo pobūdţio.
2.7. Joga sveikatos stiprinime
Dauguma ţmonių į jogą ţiūri kaip i fizinių pratimų sistemą, lankstumui, jėgai, dvasinei pusiausvyrai lavinti [13]. Jogos uţsiėmimuose nereikia daug kartų kartoti to paties pratimo. Nuosekliai, vienas po kito, be sustojimų, atliekama asanų, pranajamų seka [1]. Tai paskatina pasirinkti būtent šią fizinę veiklą.
Daţniausia ţmonės pradeda jogos treniruotes, norėdami uţtikrinti geresnę sveikatą, išmokti lengviau atsipalaiduoti, išlikti jaunatviškiems, ţvaliems, siekiant pašalinti šiuolaikinio gyvenimo būdo padarinius [1].
Pripaţįstama, kad joga kaip viena iš fizinio aktyvumo formų, turi didelę naudą tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai [12]. Kiekvienas jogos pratimas veikia įvairias kūno dalis ir skirtingus vidaus organus. Tam tikros asanos skatina virškinimą ir medţiagų apykaitą [1]. Taip pat atlikta daug tyrimų, įrodančių jogos nauda griaučių raumenų, širdies ir kraujagyslių bei kitoms sistemoms. Po uţsiėmimų ţmogus jaučiasi energingesnis, pasiekiama vidinė ramybė. Joga suteikia galimybę subalanasuoti visas organizmo sistemas [12].
Pagrindinės jogos priemonės pagerinti sveikatą – jogos pozos, kvėpavimo technikos [7]. Gilus, ritmingas kvėpavimas greičiau sugrąţina energiją pavargusiam kūnui. Toks kvėpavimo būdas ne tik maitina, bet ir valo organizmą [3]. Pradėjus reguliarias jogos pratybas nuo jaunystės gaunama didesnė nauda [5].
Galima teigti, kad joga praktikuojama norint išsaugoti fizinį ir protinį aktyvumą. Padedama ţmogui valdyti savo jausmus ir mintis. Pasiekiama dvasinė pusiausvyra [3].
2.8. Kineziterapija ir joga
Vakarų medicina daţniausiai remiasi hatha joga, jogos tipu, akcentuojančiu asanas, kvėpavimo technikas ir meditaciją. Joga kaip kineziterapijos metodas taikomas ligų gydymui ir jų profilaktikai [7].
Tiek kineziterapijoje, tiek jogoje poveikis kompleksinis, multidimensinis, apimantis fizinius, psichologinius, socialinius aspektus [28]. Būdingas holistinis poţiūris į sveikatą ir individo gerovę, veikiamas visas organizmas, o ne viena sistema, siekiama palaikyti organizmo homeostazę. Dėl sukeliamo poveikio skirtingoms kūno struktūroms ir sistemoms, asanos ir pranajamos atliekamos reabilitacijos metu gydant įvairias ligas [63].
Jogos ir kineziterapijos principai panašūs: akcentuojama taisyklinga kūno padėtis, judesiai derinami su kvėpavimu. Asanų, kaip ir įprastų pratimų, metu atliekami judesiai yra lėti, ritmiški, švelnūs [26]. Uţsiminėti gali įvairaus amţiaus asmenys, nepriklausomai nuo sveikatos būklės (mater).
Kineziterapijoje joga turi didelę svarbą. Tam tikri pratimai kineziterapijoje bei asanos jogoje sutampa. Pavyzdţiui, esant nugaros skausmui, atliekama katės, embriono poza bei įvairūs tempimo pratimai. Dalis McKenzie pratimų atitinka asanas [61] .
Daţniausia kombinuojant jogą ir kineziterapiją gydomos griaučių - raumenų sistemos ligos, siekiant padidinti judesių amplitudę, jėgą, pusiausvyrą, koordinaciją, ištvermę ar vikrumą. Taip pat taikoma ligų profilaktikai [26].
Apibendrinant galima teigti, kad joga ir kineziterapija turi daug bendro: didelis dėmesys skiriamas taisyklingai kūno padėčiai, judesiai derinami su kvėpavimu. Sukeliamas kompleksinis poveikis. Joga kaip kineziterapijos metodas gali būti naudojamas prevencijos ar terapijos tikslais.
3. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS
3.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimui atlikti buvo gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas.
Tyrimas buvo atliekamas 2011 metų lapkričio – 2013 metų balandţio mėnesiais Kauno jogos studijoje.
Vertinimo metodai buvo parinkti remiantis kompleksiniu holistiniu poţiūriu, kuris teigia, kad ţmogaus kūnas yra netiesinė dinaminė kompleksinė sistema. Ţmogaus organizmas sudarytas iš 4 holistinių sistemų, o į bet kokį organizmo sukeltą poveikį reaguoja visos sistemos ( pav.). Pavyzdţiui, fizinio krūvio metu nervų sistema siunčia impulsus į atitinkamus raumenis, kuriuos priverčia dirbti intensyviau. Padidėja deguonies poreikis, todėl padaţnėja kvėpavimas. Taip pat daţniau susitraukia širdis, kad aprūpintų raumenis deguonimi, kuris priklauso nuo kraujo tėkmės [5].
6 pav. Holistinės žmogaus organizmo sistemos [5]
GRS – griaučių raumenų sistema, NS – nervų sistema, KS – kvėpavimo sistema, ŠKS - širdies ir kraujagyslių sistema [11]
Sveikiems asmenims atliktas plaučių ventiliacijos rodiklių, liemens ir rankų raumenų jėgos, ramybės arterinio kraujo spaudimo, pulso atsistatymo bei psichoemocinės būklės matavimai. Tai nesudėtingai atliekami metodai, iš kurių galima spręsti apie ryšius tarp sistemų.
Prieš tyrimą tiriamieji buvo supaţindinami su tyrimo metodika ir pirmiausia pateikiama bendro pobūdţio anketa.
3.2. Kontingentas
Tyrime dalyvavo sveiki, nesergantys, klinikinių ligų simptomų neturintys asmenys, sveikatos stiprinimo tikslais lankantys jogos uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Kauno jogos studijoje.
Jogą lankančius asmenis suskirstėme į dvi grupes, remiantis 2004 metais atliktu tyrimu, kurio metu autorius vertino hatha jogos poveikį pradedantiesiems ir paţengusiesiems asmenims [44].
Pradedantieji – lankantys jogos uţsiėmimus 1 - 12 mėn, paţengusieji – 24 mėn ir daugiau. Abejos grupės jogos uţsiėmimų metu lankė tuos pačius uţsiėmimus.
Tyrimo pradţioje dalyvavo 40 asmenų, iš jų 11 vyrų ir 29 moterys. (1 lentelė).
1 lentelė. Tiriamųjų charakteristika (vidurkis ± SEM) Grupė Tiriamųjų
sk.
Amţius, m.
± SEM Ūgis, cm ± SEM
Svoris, kg
± SEM mėn. ± SEM Lanko jogą, Pradedantieji 22 26,55±2 161,58±7,73 60,95±1,64 4,32±0,57
Paţengusieji 18 32,28±22,02 173,56±1,82 64,44±2,65 37,33±3,05 Moterys 28 28,75±1,77 162,21±6,04 58,93±1,38 19,18±3,76 Vyrai 12 30±2,8 178,08±1,71 70,75±2,62 19,17±4,84 Viso 40 29,13±1,48 166,97±4,39 62,56±1,52 19,18±2,97
Tyrimą baigė 28 tiriamieji: pradedančiojoje grupėje – 12, paţengusiojoje grupėje – 16.
Testavimas atliktas 3 kartus: 1 testavimas (tyrimo pradţioje), 2 testavimas (po 3 mėnesių), 3 testavimas (po 6 mėnesių) (7 pav.).
7 pav. Tyrimo schema
3.3. Tyrimo metodai
Kvėpavimo sistemos parametrai: forsuota gyvybinė plaučių talpa, forsuotas iškvėpimo tūris per pirmą sekundę, forsuotos gyvybinės plaučių talpos per pirmą sekundę procentinis kiekis, didţiausias iškvėpimo srovės greitis. Griaučių raumenų sistemos parametrai: statinė plaštakos raumenų
jėga, liemens raumenų statinės jėgos ištvermė. Širdies ir kraujagyslių sistema buvo vertinama arteriniu kraujo spaudimu, pulsu ramybėje ir pulso atsistatymu. Nervų sistema – psichomotorinis tonusas (miokinetinis testas) (8 pav.).
8 pav. Tyrimo metodai
3.3.1. Jogos uţsiėmimas
Jogos uţsiėmimo pradţioje buvo atliekamas apšilimas, paprastesnės asanos arba pranajamos (pavyzdţiui, bastrika, kapalabati). Daţniausiai - įvairios kvėpavimo technikos. Įvadinė dalis sudarė 15-20 minučių.
Didesnę uţsiėmimo dalį sudarė asanos. Jos apėmė visas kūno dalis ir buvo atliekamos įvairiose padėtyse. Buvo atliekamos ţemyn ţiūrinčio šuns, lotoso, valties, kojų ir rankų, kobros ir kt.asanos (ţr. priedas nr. 1). Tam tikros pozos buvo išlaikomos apie minutę. Kiekviena asana skirta tam tikrai kūno daliai ar visam kūnui stiprinti bei didinti lankstumą, ištvermę, pusiausvyrą ir koordinaciją.
Buvo naudojamos papildomos priemonės: kaladėlės, dirţai.
Po sunkesnių asanų 1-2 minutes buvo atliekamas atsipalaidavimas pagulint ant kilimėlių ar atliekant vaiko pozą (ţr. priedas nr.1).
Jogos uţsiėmimų metu kiekviena asana buvo atliekama lėtai, derinant su kvėpavimu, didelis dėmesys buvo skiriamas taisyklingai kūno padėčiai.
Uţsiėmimo pabaigoje 10-15 minučių buvo gulima negyvelio pozoje, apsiklojus šilta antklode.
3.3.2. Spirometrija
Siekiant įvertinti kvėpavimo sistemą buvo atliekamas plaučių ventiliacijos vertinimas
naudojant spirometrą MICRO PLUS (Cardinal health UK 232 Ltd., Didžioji Britanija) (9 pav.).
Spirometrijos tyrimą sudarė du etapai. Pirmiausia tiriamasis stovėdamas visiškai iškvėpė ir pilnai, bet neforsuotai, įkvėpė, po to - maksimaliai staigiai ir stipriai pūtė į spirometrą. Pabaigoje, iškart po iškvėpimo, atliktas forsuotas įkvėpimas.
Vertinome:
FVC – forsuotą gyvybinę plaučių talpą. Tai - maksimalus oro tūris, kurį tiriamasis gali maksimaliai greitai ir visiškai iškvėpti.
FEV1 - forsuotą iškvėpimo tūrį per pirmą sekundę. Tai - maksimaliai greitai, per vieną sekundę iškvėpiamo oro tūris.
FER (FEV1/FVC) – forsuotos gyvybinės plaučių talpos per pirmą sekundę procentinis kiekį. Jis rodo, kiek FVC procentų tiriamasis iškvėpia iškvėpimo metu per pirmą sekundę.
PEF - didţiausią iškvėpimo srovės greitį. Tai - didţiausias srovės greitis forsuoto iškvėpimo
pradţioje.
Šie rodikliai pateikti absoliučiais skaičiais (litrais (l) ir litrais per sekundę(l/s)) bei procentais nuo būtinojo dydţio [10].
Gaunamos normos atsiţvelgiant į lytį, amţių, ūgį.
9 pav. Spirometras MICRO PLUS (Cardinal health UK 232 Ltd. Didţioji Britanija) [90]
3.3.3. Statinės liemens raumenų jėgos ištvermės tyrimas
3.3.3.1. Nugaros raumenų jėgos ištvermės tyrimas
Testuojant tyriamasis gulėjo ant pilvo ištiestomis kojomis, rankos lygiagrečiai kūno. Tyriamasis turėjo pakelti galvą, pečius, krūtinę nuo kilimėlio ir išlaikyti tokią padėtį kiek galima ilgiau. Stebėta, kad kojos nebūtų pakeltos nuo kilimėlio.
Normoje tokia padėtis išlaikoma 5 minutes [39,58]
10 pav. Nugaros raumenų jėgos ištvermės matavimas
3.3.3.2. Pilvo raumenų jėgos ištvermės tyrimas
Testuojant tyriamasis gulėjo ant nugaros sulenktomis kojomis per klubą ir kelį stačiu kampu. Pėdos atremtos į kilimėlį. Tyriamasis turėjo pakelti galvą ir paliesti kelius išiestais pirštais. Stebėta, kad pirštai neslystų ţemyn.
Buvo fiksuojama padėties išlaikymo trukmė (sekundėmis/minutėmis). Maksimalus atlikimo laikas – 5 minutės.
Abiejų testavimų metu testas baigiamas, jei tyriamsis negali išlaikyti tinkamos padėties, daugiau išlaikyti nesugeba arba išlaiko tokią padėtį maksimaliai.
Normoje tokia padėtis išlaikoma 5 minutes [14].
11 pav. Pilvo raumenų jėgos ištvermės matavimas
Statinės liemens raumenų ištvermės santykis – santykis tarp pilvo raumenų jėgos ištvermės ir nugaros raumenų jėgos ištvermės. Normoje jis lygus 1.
3.3.4. Statinės plaštakos raumenų jėgos vertinimas
Plaštakos izometriniai griebimo jėgai matuoti buvo naudojamas hidraulinis rankinis dinamometras (Saehan Corporation, Pietų Korėja (SH 5001)). Prietaisu matuojama jėga kilogramais (0-90) arba svarais (0-200).
Plaštakos raumenų jėga buvo matuojama tiriamajam atsistojus. Testavimo metu ţastas pritrauktas, ranka sulenkta per alkūnę stačiu kampu, dilbis ir riešas neutralioje padėtyje. Tiriamasis turėjo spausti dinamomemtrą maksimalia jėga apie 3 sekundes.
Testavimas buvo kartojamas 3 kartus abiejomis rankomis ir uţrašomas vidurkis kilogramais [51].
Gaunamos normos atsiţvelgiant į lytį, dominuojančią, nedominuojančią ranką, amţių.
3.3.5. Arterinio kraujo spaudimo vertinimas
Ramybės arterinis kraujo spaudimas buvo matuojamas naudojant Omron M6 comfort (Omron Healthcare Co., Ltd, Japonija) kraujospūdţio matavimo aparatą. Registruojamas sistolinis ir diastolinis AKS mmHg. Prieš matavimą tyriamasis kelias minutes ramiai pasėdėdavo [10].
Optimalus AKS – 120/80
3.3.6. Pulso vertinimas
Pulsas ramybėje buvo matuojamas naudojant Omron M6 comfort (Omron Healthcare Co., Ltd, Japonija) kraujospūdţio matavimo aparatą [10].
Optimalus pulsas – 60-80 kartų per minutę.
3.3.7. Pulso atsistatymo po fizinio krūvio vertinimas
Tyriamajam buvo matuojamas pulsas ramybės būsenoje, tuomet atliekama 20 pritūpimų vidutiniu tempu. Po pritūpimų buvo pakartotinai matuojamas pulsas ir registruojamas laikas, per kurį pulsas po fizinio krūvio atsistatė iki ramybėje buvusio pulso sekundėmis [10].
Normoje pulsas atsistato per 1 – 3 minutes, sportuojančių asmenų – apie 1 minutę.
3.3.8. Psichoemocinės būsenos vertinimas
Tarp smegenų ţievės ir motorikos yra tamprus ryšys. Viena iš smegenų veiklos išraiškų yra judesys, todėl iš jo galima spręsti apie ţmogaus psichoemocinę būseną.
Naudojant miokinetinį Miro – Lopeso testą buvo vertinama psichoemocinė asmens būsena: psichomotorinis tonusas, ekstra – intravertiškumas, agresyvumas, emocinis labilumas, nerimas.
Testas buvo atliekamas tiriamajam atsisėdus priešais lapą, kuriame pavaizduotos 4 cm 2 horizontalios ir 4 vertikalios linijos (priedas nr.2). Tyriamasis turėjo neatitraukiant rankos 21 kartą braiţyti vienodo ilgio, lygiagrečias, kiek galima arčiau pavaizduotos linijos, pradedant ir baigiant tame pačiame lygyje, linijas. Dešinėjė pusėje pavaizduotos linijos buvo brėţiamos dešinia ranka, kairėje pusėje – kairia ranka. Pradėjus brėţti liniją tyrimasis matė ką daro, o vėliau tarp akių ir rankos įterpiamas popieriaus lapas.
Nedominuojanti ranka atspindi įgimtas būsenos ypatybes (temperamentą), kurios yra stabilesnės, konservatyvesnės, bet taip pat gali kisti. Dominuojanti ranka atspindi esamą asmenybės būseną.
Rezultatai, normos buvo gaunamos atsiţvelgiant į linijų ilgį, amplitudę, nuokrypį.
Kompiuteriu apdorojami tyrimų duomenys ir rezultatai pateikiami skaitmeninėmis reikšmėmis [4,55].
3.3.9. Matematinė statistika
Statistinė duomenų analizė buvo atlikta SPSS 20.0 for Windows bei Microsoft Excel kompiuterinėmis programomis. Kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai ir standartinė vidurkio paklaida. Priklausomų imčių vidurkių skirtumų reikšmingumas skaičiuotas pagal neparametrinį Friedmano, nepriklausomų imčių – Manio – Vitnio kriterijų.
4. REZULTATAI
Prieš pradedant tyrimą visi rodikliai tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
4.1. Kvėpavimo sistemos vertinimas
Pradedančiojoje grupėje moterų FVC vidurkiai po 3 mėnesių (3,1±0,17 l 3,59±0,13 l) trukusių jogos uţsiėmimų statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tuo tarpu, palyginus duomenis gautus 2 ir 3 (3,59±0,13 l 3,71±0,13 l) bei 1 ir 3 (3,1±0.17 l 3,71±0,13 l) testavimo metu, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05).
Pradedančiojoje grupėje vyrų FVC vidutinės reikšmės atlikus testavimą po 3 mėnesių (4,23±0,1 l 4,48±0,18 l) statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Po 6 mėnesių trukusių jogos uţsiėmimų pradedančiojoje grupėje vyrų plaučių ventiliacijos rodiklių nevertinome dėl per maţo tiriamųjų skaičiaus.
Paţengusiojoje grupėje moterų FVC vidurkiai tyrimo pradţioje ir po 3 mėnesių (3,51±0,07 l 3,45±0,05 l), po 3 ir po 6 mėnesių (3,45±0,05 l 3,52±0,08 l), tyrimo pradţioje ir po 6 mėnesių (3,51±0,07 l 3,52±0,08 l) statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Nustatėme, jog paţengusiųjų grupėje vyrų FVC vidutinės reikšmės 1 ir 2 (5,05±0,34 l 5,02±0,31 l), 1 ir 3 (5,05±0,34 l 4,88±0,28 l) testavimo metu statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tačiau palyginus duomenis gautus 2 ir 3 (5,02±0,31 l 4,88±0,28 l) testavimo metu statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas (p<0,05).
Moterų FVC pradedančiojoje grupėje po 3 ir 6 mėnesių jogos uţsiėmimų buvo norma (3,71±0,13), kitų testavimų metu moterų FVC tiek pradedančiojoje, tiek paţengusiojoje grupėje – ţemiau normos.
Vyrų FVC visų testavimų metu buvo ţemiau normos: pradedančiojoje grupėje (4,97±0,06 l), paţengusiojoje grupėje (5,3±0,19 l).
12 pav. Pradedančiosios ir pažengusios grupės moterų ir vyrų forsuotos gyvybinės plaučių talpos vertinimas
Pradedančiosios grupės moterų FEV1 vidutinės reikšmės statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05) po 3 mėnesių (2,79±0,15 l 3,44±0,12 l), po 6 mėnesių (2,79±0,15 l 3,62±0,14 l) jogos uţsiėmimų. Palyginus duomenis po 3 ir po 6 mėnesių (3,44±0,12 l 3,62±0,14 l) statistiškai reikšmingas skirtumas negautas.
Palyginus pradedančiosios grupės vyrų FEV1 vidurkius tyrimo pradţioje ir po 3 mėnesių (4,14±0,15 l 4,4±0,23 l) statistiškai reikšmingas skirtumas negautas, tačiau stebėta tendencija didėti.
Pradedančiosios grupės moterų (3,27±0,09 l) FEV1 1 testavimo metu buvo maţesnis nei norma, vyrų (4,15±0,07 l) - norma, kitų testavimų metu – didesnis.
Vertinant paţengusiosios grupės moterų FEV1 vidurkius 1 ir 2 (3,03±0,16 l 3,2±0,09 l), 2 ir 3 (3,2±0,09 l 3,3±0,12 l), 1 ir 3 (3,03±0,16 l 3,3±0,12 l) testavimo metu statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas, tačiau stebėtas didėjimas.
Paţengusiosios grupės moterų FEV1 vidurkiai buvo maţesnis nei norma (3,37±0,11 l).
Paţengusiojoje grupėje vyrų FEV1 vidurkiai tyrimo pradţioje (4,5±0,24 l) ir po 3 (4,29±0,25 l) mėnesių, po 3 (4,29±0,25 l) ir po 6 (4,47±0,26 l) mėnesių, tyrimo pradţioje (4,5±0,24 l) ir po 6 (4,47±0,26 l) mėnesių taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Paţengusiosios grupės vyrų FEV1 buvo norma (4,38±0,17 l).
13 pav. Pradedančiosios ir pažengusios grupės moterų ir vyrų forsuoto iškvėpimo tūrio per pirmą sekundę vertinimas
Pradedančiosios grupės moterų FER vidutinės reikšmės po 3 mėnesių (89,6±2,27 proc. 96±1,16 proc.), po 3 ir po 6 mėnesių (96±1,16 proc. 97,33±1,97 proc.) statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Kai tuo tarpu, po 6 mėnesių (89,6±2,27 proc. 97,33±1,97 proc.) jogos uţsiėmimų statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05).
Palyginus pradedančiosios grupės vyrų FER vidutines reikšmes tyrimo pradţioje (97,75±2,25 proc.) ir po 3 (97,83±1,8 proc.) mėnesių statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas.
Stebėta tendencija, jog paţengusiosios grupės moterų FERvidurkiai 1 ir 2 (86,08±2,54 proc. 92,64±2,07 proc.), 2 ir 3 (92,64±2,07 proc. 93,6±1,92 proc.), 1 ir 3 (86,08±2,54 proc. 93,6±1,92 proc.) testavimo metu didėja, tačiau statistiškai nereikšmingai.
Paţengusiojoje grupėje vyrų FER vidutinės reikšmės tyrimo pradţioje (87,83±2,05 proc.) ir po 3 (85,33±2,27 proc.) mėnesių, po 3 (85,33±2,27 proc.) ir po 6 (92,33±1,02 proc.) mėnesių, tyrimo pradţioje (87,83±2,05 proc.) ir po 6 (92,33±1,02 proc.) mėnesių taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Pradedančiosios grupės moterų (83,31±0,33 proc.) ir vyrų (82±0,68 proc.), paţengusiosios grupės moterų (82,7±0,45 proc.) ir vyrų (81,5±0,56 proc.) FER vidutinės reikšmės buvo didesnės nei norma.
Po 3 mėnesių jogos uţsiėmimų moterų FER vidutinės reikšmės tarp pradedančiosios (96±1,16 proc.) ir paţengusios (92,64±2,07 proc.) grupės, po 6 mėnesių tarp pradedančiosios (97,33±1,97 proc.) ir paţengusios (93,6±1,92 proc.) grupės statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Tarp grupių vyrų FER vidurkiai taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė (14 pav.).
14 pav. Pradedančiosios ir pažengusios grupės moterų ir vyrų forsuotos gyvybinės plaučių talpos per pirmą sekundę procentinio kiekio vertinimas
Kitas vertintas plaučių ventiliacijos rodiklis - didţiausias iškvėpimo srovės greitis. Vertinant pradedančiosios grupės moterų PEF vidutines reikšmes 1 ir 2 (277,38±25,86 l/min 299,8±32,15 l/min), 2 ir 3 (299,8±32,15 l/min 345±36,2 l/min) testavimo metu stebėtas didėjimas, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas. Po 6 mėnesių (277,38±25,86 l/min 345±36,2 l/min) PEF vidurkiai statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05).
Pradedančiojoje grupėje vyrų PEF vidurkiai po 3 mėnesių (40,.83±22,96 l/min 414,5±24,58 l/min) jogos uţsiėmimų statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Palyginus paţengusiosios grupės moterų PEF vidurkius 1 ir 2 (289,92±30,46 l/min 334,09±27,78 l/min), 2 ir 3 (334,09±27,78 l/min 375,5±37,09 l/min), 1 ir 3 (289,92±30.46 l/min 375,5±37,09 l/min) testavimo metu stebėtas didėjimas, tačiau statistiškai nereikšmingai.
Nustatėme, jog paţengusiosios grupės vyrų PEF vidutinės reikšmės tyrimo pradţioje ir po 3 mėnesių (452,83±44,86 l/min 449,83±58,5 l/min), po 3 ir po 6 mėnesių (449,83±58,5 l/min 418,83±68,13 l/min), tyrimo pradţioje ir po 6 mėnesių (452,83±44,86 l/min 418,83±68,13 l/min) statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
PEF vidutinės reikšmės buvo norma paţengusiosios grupės moterų (391,82±43,77 l/min) po 6 mėnesių jogos uţsiėmimų. Kitų testavimo metu maţesnės nei norma: pradedančiosios grupės moterų (425,62±6,56 l/min), vyrų (576±6,09 l/min), paţengusiosios grupės vyrų (593,83±14,4 l/min).
15 pav. Pradedančiosios ir pažengusios grupės moterų ir vyrų didžiausio iškvėpimo srovės greičio vertinimas
4.2. Griaučių raumenų sistemos vertinimas
Vertinant moterų dešinės rankos statinės plaštakos raumenų jėgos vidutines reikšmes pradedančiojoje grupėje 1 ir 2 testavimo metu (31,81±1,39 kg 31,82±1,72 kg) statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas. Atlikus 2 ir 3 testavimus (31,82±1,72 kg 33,2±1,64 kg) moterų dešinės rankos statinės plaštakos raumenų jėgos vidutinė reikšmė statistiškai reikšmingai nesiskyrė, tačiau stebėta tendencija didėti. 1 ir 3 (31,81±1,39 kg 33,2±1,64 kg) testavimo metu taip pat nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas.
Pradedančiosios grupės moterų dešinės rankos statinė plaštakos raumenų jėga 1, 2 ir 3 testavimo metu buvo norma (32,16±0,33 kg).
Stebėta tendencija, jog vyrų dešinės rankos statinės plaštakos raumenų jėgos vidutinės reikšmės pradedančiojoje grupėje tyrimo pradţioje (45,33±2,29 kg) ir po 3 mėnesių (47,67±1,59 kg) didėja, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas. Po 6 mėnesių trukusių jogos uţsiėmimų vyrų statinės plaštakos raumenų jėgos pradedančiojoje grupėje nevertinome dėl per maţo tiriamųjų skaičiaus.
Pradedančiosios grupės vyrų dešinės rankos statinė plaštakos raumenų jėga abiejų testavimo metu buvo maţesnė nei norma (53,95±0,83 kg).
Nustatėme, jog paţengusiųjų grupėje moterų dešinės rankos statinės plaštakos raumenų jėgos vidutinės reikšmės tyrimo pradţioje (31,92±1,35 kg), po 3 mėnesių (31,45±1,12 kg), po 6 mėnesių (31,4±1,05 kg) jogos uţsiėmimų statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Paţengusiosios grupės moterų dešinės rankos statinė plaštakos raumenų jėga 1, 2, 3 testavimo metu buvo maţesnė nei norma (33,17±0,62 kg).
Vertinant paţengusiosios grupės vyrų dešinės rankos statinės plaštakos raumenų jėgos vidutines reikšmes 1 ir 2 testavimo metu (45,67±3,28 kg 45,5±3,03 kg) statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas. 2 ir 3 testavimo metu (45,5±3,03 kg 47,17±2,09 kg), 1 ir 3 testavimo metu (45,67±3,28 kg 47,17±2,09 kg) statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas, bet stebėta tendencija didėti.
1, 2 ir 3 testavimo metu paţengusiosios grupės vyrų dešinės rankos statinė plaštakos raumenų jėga buvo maţesnė nei norma (54,2±0,4 kg).
Palyginus moterų pradedančiosios ir paţengusios bei vyrų pradedančiosios ir paţengusios grupės rezultatus statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (16 pav.).
16 pav. Pradedančiosios ir pažengusios grupės moterų ir vyrų dešinės rankos statinės plaštakos reumenų jėgos vertinimas
Įvertinus pradedančiosios grupės moterų kairės rankos statinę plaštakos raumenų jėgą nustatyta, kad tiek 1 ir 2 testavimo metu (30,47±1,06 kg 31,31±1,18 kg), tiek 2 ir 3 testavimo metu (31,31±1,18 kg 31,73±1,46 kg), tiek 1 ir 3 testavimo metu (30,47±1,06 kg 31,73±1,46 kg) statistiškai reikšmingo skirtumo nėra, bet stebėta tendencija didėti.
Vertinant pradedančiosios grupės vyrų kairės rankos statinės plaštakos raumenų jėgos vidutines reikšmes tyrimo pradţioje ir po 3 mėnesių (41,67±1,2 kg 42,83±1,33 kg) statistiškai
reikšmingas skirtumas nenustatytas. Po 6 mėnesių trukusių jogos uţsiėmimų pradedančiojoje grupėje vyrų statinės plaštakos raumenų jėgos nevertinome dėl per maţo tiriamųjų skaičiaus.
Nustatėme, jog paţengusiojoje grupėje moterų kairės rankos statinės plaštakos raumenų jėgos vidutinės reikšmės tyrimo pradţioje (30,75±1,3 kg) ir po 3 mėnesių (30,36±0,93 kg), po 3 mėnesių (30,36±0,93 kg) ir po 6 mėnesių (31,1±0,86 kg) bei tyrimo pradţioje (30,75±1,3 kg) ir po 6 mėnesių (31,1±0,86 kg) statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Pradedančiosios grupės (21,99±1,3 kg), paţengusiosios grupės (27,85±1,65 kg) moterų kairės rankos statinė plaštakos raumenų jėga buvo didesnė nei norma
Stebėta tendencija, jog paţengusiosios grupės vyrų kairės rankos statinės plaštakos raumenų jėgos vidurkiai 1 ir 2 testavimo metu (42±1,97 kg 43±2,64 kg), 2 ir 3 testavimo metu (43±2,64 kg 44,33±2,43 kg), 1 ir 3 testavimo metu (42±1,97 kg 44,33±2,43 kg) didėja, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas.
Pradedančiosios grupės (47,76±0,74 kg), paţengusiosios grupės (50,19±0,6 kg) vyrų kairės rankos statinė plaštakos raumenų jėga buvo maţesnė nei norma
Po 3 mėnesių jogos uţsiėmimų moterų kairės rankos statinės plaštakos raumenų jėgos vidutinės reikšmės tarp pradedančiosios (31,31±1,18 kg) ir paţengusios (30,36±0,93 kg) grupės, po 6 mėnesių tarp pradedančiosios (31,73±1,46 kg) ir paţengusios (31,1±0,86 kg) grupės statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Tarp grupių vyrų kairės rankos statinės plaštakos raumenų jėgos vidurkiai taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė (17 pav.).
17 pav. Pradedančiosios ir pažengusios grupės moterų ir vyrų kairės rankos statinės plaštakos reumenų jėgos vertinimas
Pradedančiojoje grupėje vertinant pilvo statinę raumenų ištvermę tyrimo pradţioje (249,19±12,42 s) ir po 3 mėnesių (241,4±14,72 s) statistiškai reikšmingas skirtumas nenustaytas. Tuo
