LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTĖS KATEDRA
Pranas Jocius
TEŠMENS PARUOŠIMO LAIKO IR PIENO ATLEIDIMO
GREIČIO ĮTAKA TEŠMENS SVEIKATINGUMUI
Magistro darbas
Darbo vadovas: E.doc.p.dr. Saulius Tušas
Magistrinio darbas atliktas 2006-2008 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedroje, Melžimo mokymo centre.
Magistro darbą paruošė: Pranas Jocius ---
(Vardas, pavardė) (parašas)Magistro darbo vadovas: e.doc.p.dr. Saulius Tušas ---
(parašas)(LVA Gyvulininkystės katedra)
Recenzentas:
TURINYS
1. ĮVADAS...4
2. LITERATŪROS APŽVALGA...6
2.1. ANATOMINĖ TEŠMENS SVARBA PIENO ATLEIDIMUI ...6
2.2. PIENO SEKRECIJA ...6
2.3. TEŠMENS PARUOŠIMO SVARBA MELŽIMUI ...7
2.4. PIENO ATLEIDIMO REFLEKSAS...8
2.5. PIENO ATLEIDIMAS...9
2.5.1. Pieno atleidimo reflekso stimuliavimas...10
2.5.2. Išankstinė stimuliacija ...11
2.5.3. Stimuliacija viso melžimo metu ...11
2.5.4. Baigiamoji stimuliacija...12
2.5.5. Pieno atleidimo slopinimas...12
2.6. OKSITOCINO SVARBA PIENO IŠSISKYRIMUI...13
2.7. SU MELŽIMU SUSIJĘS KITŲ HORMONŲ IŠSISKYRIMAS ...14
2.8. KARVIŲ MELŽIMAS...15
2.9. KARVIŲ MELŽIMO GREITIS...17
2.10. TEŠMENS SVEIKATINGUMAS ...21
3. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA...24
4. TYRIMŲ REZULTATAI ...25
4.1 MELŽIANT KARVES TANDEMO TIPO AIKŠTELĖJE...25
4.2 MELŽIANT KARVES STOVĖJIMO VIETOJE...34
5. IŠVADOS...37
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS...38
1. ĮVADAS
Pienininkystės sektoriaus vystymasis yra viena iš svarbiausių Lietuvos žemės ūkio krypčių. Daugelyje šalių pieninių galvijų veislių selekcijos programos yra orentuotos į pieno produkcijos didinimą bei jos kokybės gerinimą.
Pieno produktų sunaudojimas ir toliau didėja visame pasaulyje (Ruegg, 2001). Pieno pramonė sparčiai vystosi, pieno ūkiai stambėja, pagaminama daugiau produkcijos. Vartotojai vis labiau reikalauja aukštesnės kokybės ir saugių maisto produktų. Norint pasiekti gerų rezultatų ir užtikrinti gerą pieno produkcijos gavimą reikalingas kokybiškas pienas, todėl siekiama kuo didesnio techninio progreso melžimo aikštelėse, kad karvės būtų melžiamos kvalifikuotai, tinkamu būdu ir išsaugotas gyvulių sveikatingumas (Reid et al., 2001).
Pieno kiekis ir jo kokybė, melžiamų karvių sveikatingumas ir ilgaamžiškumas labai priklauso nuo taisyklingos melžimo technologijos.
Gyvulių produktyvumas priklauso nuo jų laikymo, šėrimo, auginimo ir melžimo technologijos (Klimienė, 2003). Kokybiškus pieno produktus galima pagaminti tik iš gero žaliavinio pieno (Skimundris, 1993). Mūsų pienas ir jo produktai yra geros kokybės todėl, plačiai vartojami visame pasaulyje.
Kadangi pienas, pirmiausiai, yra prekė ir pieno gamintojų pajamų šaltinis, karvių melžimas yra vienas svarbiausių darbų kiekviename pieno ūkyje. Tešmens sveikatingumas ir kokybiško pieno gamyba nulemia pieno produkcijos vertę. Aukštos kokybės pieno gaminimas, didinant primilžį ir ekonominę vertę, reikalauja efektyvaus pieno gamintojų darbo valdymo ir didžiulių pastangų. Melžimo valdymas apima darbo eigą, melžimo procedūras ir melžimo įrangą, tai pat atlikimo įvertinimą (VanBaale, 2000).
Daugelyje Europos šalių per pastaruosius keturiasdešimt metų pieno produkcija iš karvės padidėjo daugiau nei dvigubai. Didėjant produkcijai, daugėja sveikatos bei vaisingumo problemų, trumpėja karvių ilgaamžiškumas (Oltenacu et al., 2005).
Didėjant karvių bandų dydžiui ir ilgėjant melžimo laikui, atsirado poreikis įvertinti melžimo greitį (Rensing et al., 2005). Europos Sąjungoje ir kitose išsivysčiusiose pieninės galvijininkystės šalyse vykdoma karvių selekcija ir genetinis vertinimas pagal melžimo savybes. Šie rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija apie melžimo eigą (Bruckmaier et al., 1998) ir karvių tešmens sveikatingumą (Tancin et al., 2002).
karvių melžimo greitis reikalauja mažesnių darbo sąnaudų gaminant pieną (Boettcher et al., 1998; Querengässer et al., 2002), tačiau per greitas melžimas nepageidautinas tešmens sveikumo požiūriu (Gary, 1997). Tuo tarpu, dėl lėto melžimo tešmuo ir speniai bus ilgiau dirginami ir greičiau pažeidžiami (Ezra et al., 2000). Ekonominiu požiūriu pieno tekėjimo registravimas yra svarbus, nes naudojamas melžimo įrangos vertinimui ir tobulinimui.
Techninės pramonės galimybės leidžia sukurti naują melžimo įrangą su dalinai arba pilnai automatizuotu melžimo procesu, pritaikytu prie karvių biologinių poreikių. Biologinio potencialo pritaikymas ir pieninių karvių apribojimai leidžia jas greičiau ir visiškai išmelžti, sumažinti arba pašalinti bet kokius nepalankius veiksnius (Tancin et al., 2001).
Šio darbo tikslas buvo įvertinti tešmens paruošimo įtaka melžimo greičiui bei tešmens sveikatingumui.
Darbui atlikti buvo iškelti sekantys uždaviniai:
• Išanalizuoti literatūra nagrinėjamo darbo tema;
• Įvertinti tešmens paruošimo melžimui įtaka pieno srautui ir somatinių ląstelių skaičiui;
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. ANATOMINĖ TEŠMENS SVARBA PIENO ATLEIDIMUI
Pieno liauka sudaryta iš sekrecinio, jungiamojo, raumeninio ir riebalinio audinių. Pienas, gaminamas viename ketvirtyje, negali pereiti į kitus, todėl melžimo metu jis yra išskiriamas atskirai iš kiekvieno ketvirčio. Sekrecinių ląstelių kiekis ir sekrecinio audinio kiekis yra veiksnys turintis įtakos pieno gamybai ir tešmens talpumui. Dažniausiai vyrauja, nuomonė, kad didelis tešmuo susijęs su aukštu karvės produktyvumu, tačiau tai nėra visiškai teisingas teiginys, nes didelis tešmuo gali turėti daug riebalinio ir jungiamojo audinio. Pieną sintetina sekrecinės ląstelės, kurios išsidėsčiusios atskirais sluoksniais ant bazinės membranos, rutulėlio pavidalo struktūra, vadinama alveole. Kiekvienos alveolės diametras yra apie 50-250 µm. Sekrecinio audinio kubiniame colyje (1 colis -2,5 cm) būna nuo 4,4 iki 7,0 milijonų alveolių. Keletas alveolių kartu sudaro lobulę.
Pienas, kuris visą laiką sintetinamas alveolėse, tarp melžimų kaupiasi alveolėse, pieno latakėliuose, tešmens cisternose (Aslam et al., 1994; Samuelsson et al., 1996). Alveolėse kaupiasi 60-80 % pieno, o cisternose kaupiasi 20-40 % pieno (Flint et al., 1994). Latakėlį sudaro nuo 10 iki 100 alveolių ištekančių per paprastuosius indus (Stelwagen et al., 1997). Pieno liauka, o ypač tešmens speniai, yra tankiai išraizgyti nervais. Pieno liauka labai gerai aprūpinta kraujagyslėmis, venomis ir arterijomis (Akers, 2002).
2.2. PIENO SEKRECIJA
Pieno sekrecija vyksta alveolėse. Dalis pieno sudėtinių dalių nepakitusios pereina iš kraujo. Kitos pieno sudėtinės dalys sudėtingų biocheminių procesų metu susintetinamos pieno liaukos sekrecinio epitelio ląstelių – laktocitų. Intensyviausiai pienas susidaro pirmąsias tris valandas po melžimo.
polipeptidų, kraujo plazmos albuminų. Imunoglobulinai, kaip ir mineralinės medžiagos, į pieną patenka nepakitę iš kraujo serumo.
Pieno riebalų cheminė sudėtis skiriasi nuo organizmo riebalų. Pieno riebalai yra gliceridai, kuriuose vyrauja oleino ir palmitino rūgštys. Didelės molekulinės masės stearino ir oleino rūgščių į pieną patenka tiesiai iš kraujo. Nedaug jų alveolėse pasigamina iš kraujo acetatų ir gliukozės. Mažos molekulinės masės riebiosios rūgštys gaminasi iš kraujo acetatų. Pieno riebalų sudėtyje yra lecitino, kefalino, karotino, vitamino A ir kt. (Bruckmaier et al., 1996).
Laktozės biosintezė vyksta tik tešmens liaukinio epitelio ląstelėse iš kraujo plazmos gliukozės (80 proc.) ir propionatų (20 proc.). Pieno riebalai, baltymai ir angliavandeniai yra specifiniai. Mineralinių medžiagų ir mikroelementų į alveoles patenka tiesiog iš kraujo. Šių medžiagų kiekis kraujo serume ir piene skiriasi, nes tešmens kraujagyslių sienelės daugiau laidžios vienoms medžiagoms, o kitas šiek tiek sulaiko (Harding, 1999).
Sekrecinių ląstelių pieno išsiskyrimas yra nepertraukiamas procesas, kuris apima daug sudėtingų biocheminių reakcijų. Alveolėse pieno liaukos sekrecinės ląstelės, nuolat aprūpinamos maisto medžiagomis.
Melžimo metu, pieno sekrecijos greitis yra šiek tiek sumažėjęs, bet niekada visiškai nesustoja. Tarp melžimų pienas kaupiasi, didėja spaudimas į alveoles, todėl sulėtėja pieno sintezės greitis. Dažniau išskiriant pieną, mažėja spaudimas į alveoles, pagreitėja pieno sintezė. Dėl šių priežasčių melžiant tris kartus per dieną galima padidinti pieningumą nuo 10 iki 15 % (Bruckmaier et al., 2001; Stelwagen et al., 1997).
2.3. TEŠMENS PARUOŠIMO SVARBA MELŽIMUI
Tešmens paruošimas - svarbiausia melžimo operacija. Gerai paruošta melžimui karvė duoda 5-10 proc. daugiau bei geresnės sudėties pieno, kadangi kiekviena jų turi tam tikrų vidinių pienui gaminti rezervų. Juos reikia panaudoti. Tai reali galimybė padidinti ūkio rentabilumą. Gerai paruoštas melžimui karves lengviau melžti. Geriau išmelžtas tešmuo yra atsparesnis tešmens susirgimams (Boettcher et al., 1998).
Gausesnį ir greitesnį pieno atidavimą lemia geras tešmens paruošimas melžimui. Net ir pačioms produktyviausioms karvėms reikia tešmens stimuliacijos. Intensyvus masažas ir dirginimas, liečiant pirmiausia spenių galiukus, kuriuose gausu receptorių, “užveda vidinį laikrodį” - apie minutę trunkantį apytakos ciklą:
• oksitocino išskyrimas į kraujotaką, • pieno atleidimas.
Hormono oksitocino dėka pienas iš gausybės tešmens alveolių išstumiamas į pieno kanalėlius ir tešmens pieno cisternas. Pieno atleidimo metu tešmuo vizualiai sukietėja ir papilnėja, speniai sustandėja. Šiuo momentu karvė yra pasiruošusi atleisti pieną. Tuomet nedelsiant reikia pradėti melžti. Intensyvus spenių masažas paspartina kraujo cirkuliaciją bei sukelia spenių audinių atsipalaidavimą (kaip ir greitą pieno atleidimą). (Bruckmaier et.al., 2001; Bruckmaier et al., 1996).
Kartais melžėjos dėl laiko stokos melžia be tešmens paruošimo arba jį ruošia per trumpai. Dedant melžtuvą ant neparuoštų melžimui, suglebusių spenių, jie yra įsiurbiami per giliai. Melžiklių guma užspaudžia venų žiedą tarp tešmens ir spenių cisternos, o pasekmė - prastas pieno tekėjimas ir ilgai trunkantis melžimas apkrauna ir vargina spenių audinį. Tai labai kenkia tešmeniui bei patiriami pieno nuostoliai.
Suglebę po melžimo speniai yra giliai įsiurbiami į melžiklius. Spenio viršūnėje susikaupia kraujas ir limfa. Jautrios spenio gleivinės sienelės trinasi viena į kitą. Padidėja spenio audinių apkrovimas. Tai sukelia tešmens susirgimus, patiriami pieno nuostoliai, sutrumpėja karvės produktyvusis amžius, sumažėja gyvulio prekinė vertė (Vitkauskas, 2002).
2.4. PIENO ATLEIDIMO REFLEKSAS
Daugiausiai pieno susikaupia alveolėse tarp melžimų. Pieno išskyrimo refleksas prasideda jaudinant nervus, kurie impulsais pereina į smegenis (pagumburį) ir duoda signalą karvei apie artėjantį melžimą. Vienas dirgiklis arba derinys kitų išorinių dirgiklių gali sužadinti pieno atleidimo refleksą (Bruckmaier et al., 1996; Tancin et al., 2001).
tešmens ir spenių cisternas (Lupoli et al., 2001). Nerviniai impulsai siunčiami į antinkščio liauką, kuri išskiria hormoną adrenaliną, kuris stabdo pieno atleidimą.
Žindymas ne tik teikia jaunikliams maistinių medžiagų, bet taip pat yra būdas užmegzti socialinį kontaktą tarp motinos ir jauniklio Dėl šios priežasties pieno atleidimo reflekso biologija yra mokslinio dėmesio centre.
2.5. PIENO ATLEIDIMAS
Pieno atleidimo fiziologija buvo nuosekliai nagrinėjama. 1910 m. mokslininkai Ott ir Scott (1910) nustatė, kad išskyros iš posmegeninės liaukos gali sukelti pieno srauto padidėjimą. Praėjus keliems metams, buvo pastebėta, kad posmegeninės liaukos išskyros sukėlė pieno liaukų spaudimo padidėjimą (Gaines, 1915). 1941 m. buvo nustatyta, kad pieno atleidimas yra neuroendokrininis refleksas (Ely and Petersen, 1941). Praėjus metams nustatė, kad veiksnys, vadinamas oksitocinu, aptiktas kraujyje sukėlė miopitelio ląstelių, supančių alveolę, susitraukimą (Peterson and Ludwick, 1942). Oksitocino vaidmenį toliau nagrinėjo Andersson (1951), kuris išsiaiškino, kad refleksas sukėlė hormoninį komponentą. Nuo to laiko buvo atlikta daugybė tyrimų, norint išsiaiškinti, kaip turėtų būti atlikta reflekso stimuliacija.
Skirtingas spenių lietimo būdas, toks kaip veršelio žindymas, rankinis ar mechanizuotas melžimas stimuliuoja spenio odos receptorių spaudimą ir prisilietimo jautrumą. Šių receptorių stimuliavimas skatina nervinius impulsus, kurie keliauja segmentiniu keliu į centrinę nervų sistemą, paraventrikulinį branduolį, supraoptinį branduolį, pagumburį ir baigiasi hipofizyje hormono okcitocino išskyrimu. Oksitocinas yra nona peptidas, susidedantis iš devynių amino rūgščių, gaminamas paraventrikuliariniame ir supraoptiniame branduoliuose ir pagumburyje. Veikiant proteinų nešėjų pagalba oksitocinas yra transportuojamas iš kūno ląstelių į paraventrikuliarinį ir supraoptinį branduolius, per hipofizį išskiriamas į kraują ir transportuojamas į tešmenį, kur prisijungia prie mioepitelinių ląstelių, supančių alveoles. To rezultate, mioepitelinės ląstelės susitraukia išstumdamos pieną (Debora et al., 2003; Krohn, 2001).
išstumiamas iš alveolių, tešmenyje spaudimas didėja. Tuomet žiedinis spenių kanalo sfinkteris atsipalaiduoja ir spenio kanalas atsidaro (Lupoli et al., 2001).
Kai karvė užtrūksta, tešmens audinys nyksta, pieno epitelis ir alveolės atrofuojasi. Plazminis aktyvinimas suardo kazeiną. Makrofagai valo atrofavusį audinį. Vidinis tešmens paviršius mažėja, kai nyksta alveolinė sistema. Artėjant veršiavimuisi, alveolės vėl pradeda intensyviai vystytis. Alveolinės ląstelės kinta iš pieno indų sistemos epitelinių ląstelių ir alveolinis audinys pakeičia riebalinį jungiamąjį audinį. Tešmuo padidėja laktacijos pradžioje (Sandholm et al., 1995).
Gerai žinoma, kad rūšių skirtumai egzistuoja, kai kalbama apie pieno atleidimo biologiją. Kai kuriose rūšyse pienas gali būti atleidžiamas tik tokiu atveju, jeigu šalia yra jauniklis. Pavyzdžiui, kiaulių oksitocinio išsiskyrimas žindymo metu yra susijęs su kiaulės kriuksėjimo dažnumu (Bruckmaier et al., 1998).
2.5.1. Pieno atleidimo reflekso stimuliavimas
Kad karvėms reikia skirtingų pojūčio stimuliacijos ir aplinkos buvo nustatyta pavaizduotoje 4000 metų senumo sieninėje Egipto freskoje (Amoroso and Jewell, 1963). Šiame paveiksle yra vaizduojamas veršiukas, stovintis šalia karvės, kuris žindo karvės tešmenį, tuo tarpu vyras stimuliuoja tešmenį jį masažuodamas. Be to, yra stimuliuojami klausos, uoslės ir regos jutikliai, dalyvaujant veršeliui.
Norint sukelti pieno atleidimo poveikį, svarbiausias stimulas yra aktyvuoti receptorius, esančius spenyje. Jie yra jautrūs prisilietimui ir šilumai. Tai paprastai daroma vadinamos išankstinės stimuliacijos pagalba. Buvo nustatyta, kad žindymas apima tris pagrindines veiklas: išankstinę stimuliaciją, pieno išsiurbimą ir baigiamąją stimuliaciją (Lidford et al., 1994). Žvelgiant iš filosofinio požiūrio, tikėtina, kad skirtingos žindymo veiklos turi specialius fiziologinius tikslus (Bruckmaier, 2001).
2.5.2. Išankstinė stimuliacija
Išankstinės stimuliacijos taikymas pasireiškia pagerėjusiu pieno atleidimu, lyginant su pieno atleidimu, nenaudojant išankstinės stimuliacijos (Bruckmaier and Blum, 1996). Išankstinės stimuliacijos procedūra apima spenių valymą, pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimą bei spenių masažą. Visa tai yra daroma, prieš užmaunant melžimo melžiklius. Biologinė išankstinės stimuliacijos reikšmė yra sukelti pieno atleidimo refleksą. Kai praktikuojama tinkama išankstinė stimuliacija, alveolinis pienas teka į cisternos ertmes jau pajungus melžtuvą. Taip pat įtakojama melžimo trukmė ir pieno srautas (Bruckmaier et al., 1994; Mayer et al., 1991).
Buvo atlikti keli eksperimentai, norint ištirti išankstinės stimuliacijos svarbą, taip pat buvo tiriami įvairūs mechaninės išankstinės stimuliacijos tipai. Naujausios išvados teigia, kad išankstinė tešmens stimuliacija palengvino pieno atleidimo refleksą (Phillips, 1965; Whittlestone, 1968). Taip pat buvo nustatyta, kad rankiniu būdu stimuliuojamos karvės apie 30 % padidino pieno gamybą, be to buvo prailgintas laktacijos periodas.
Vėlesniuose tyrimuose rankiniu būdu atliekama išankstinė stimuliacija buvo palyginta su melžimo procesu nenaudojant išankstinės stimuliacijos. Pastebėta, kad rankiniu būdu atliekama stimuliacija įtakoja didesnį primilžį iš kiekvieno spenio (Gorewit and Grassman, 1985).
Nustatytos išankstinės stimuliacijos, trunkančios nuo 30 iki 60 sekundžių, pritaikymas buvo rekomenduotas, norint užtikrinti tiesioginį ir nuolatinį pieno srautą po pieno atleidimo pradžios (Rasmussen et al., 1990). Tačiau pastarieji tyrimai parodė tešmens užpildymo svarbą pieno atleidimo įtakai (Bruckmaier and Hilger, 2001; Dzidic et al., 2004). Dėl šios priežasties išankstinė stimuliacijos trukmė, atsižvelgiant į tešmens užpildymo laipsnį, gali pagerinti pieno primilžį. Norint sumažinti išankstinės stimuliacijos darbo reikalavimus, vibracinės pulsacijos pritaikymas gali būti puikus pasirinkimas (Karch et al., 1988).
2.5.3. Stimuliacija viso melžimo metu
galimybių kontaktui tarp oksitocininių neuronų (Theodosis at al., 1986). Ar pati lytėjimo stimuliacija melžimo, žindymo metu turi įtakos pieno išeigai, nėra visiškai nustatyta. Yra nuorodų, teigiančių, kad jauniklio žindymas ir melžimas rankiniu būdu padidina pieno primilžį (Bar-Peled et al., 1995). Šios gamybinės reakcijos gali kilti dėl pakankamo tešmens ištuštinimo ar netiesioginio oksitocino poveikio. Keli pastebėjimai rodo, kad oksitocino lygis teigiamai koreliuoja su pieno primilžiu (Nissen et al., 1996; Samuelsson et al., 1994).
Jutiminė spenių stimuliacija taip pat įtakoja pieno liaukas. Melžiant dvi tešmens dalis su skirtinga jutimine spenių stimuliacija rankinės stimuliacijos ir mechaninio melžimo primilžis buvo skirtingas (Svennersten et al., 1990).
Jutiminės stimuliacijos įtaka pieno gamybai taip pat buvo pastebėta kengūrose. Kengūra krūtimi maitina du skirtingo amžiaus jauniklius. Jaunikliai žinda iš kiekvienos liaukos, tačiau nepaisant to, kad hormoninė ir mitybinė aplinka yra vienoda dvejoms gretimoms liaukoms, jos išskiria skirtingas sudėtis, pritaikytas kiekvieno jauniklio poreikiams. Vienintelis dalykas, kuris skiriasi, yra jutiminės spenių stimuliacijos tipas (Tyndale-Biscoe, 1973).
2.5.4. Baigiamoji stimuliacija
Baigiamają stimuliaciją praktikavo senais laikas, kai ūkininkams buvo mokama, pagal pieno riebumą. Kai kuriuose eksperimentuose buvo nagrinėjamas baigiamosios stimuliacijos poveikis. Buvo įrodyta, kad baigiamoji stimuliacija turi įtakos pieno gaminimui. (Svennersten, 1992). Baigiamoji stimuliacija padeda iš tešmens geriau išmelžti visą pieną. Baigiamoji stimuliacija turi biologinės svarbos, tai buvo įrodyta, eksperimentuojant su kiaulėmis. Buvo įrodyta, kad kuo ilgiau paršelis žindė, suvartodamas pieną, tuo daugiau pieno pasigamindavo tame spenyje kito maitinimo metu (Algers, 1987).
2.5.5. Pieno atleidimo slopinimas
Pieno atleidimas taip pat gali būti slopinamas. Pieno pasišalinimo kliūtis gali būti periferinio reflekso slopinimo ir centrinės nervų sistemos lygio slopinimo priežastis. Praktikoje slopinimas turi didžiulį poveikį pieno gaminimui.
slopinimo poveikis atsiranda, kai pienas keliauja iš alveolinės srities į cisterną per pieno latakus (Bruckmaier et al., 1997).
Centrinio slopinimo metu sutrukdytas pieno atleidimo refleksas buvo oksitocino išsiskyrimo stoka kaip išankstinės stimuliacijos ir melžimo atsakas. Po fiziologinių oksitocino dozių injekcijų atsirado normalus pieno atleidimas. Pasirodė su melžimu susijęs prolaktino išsiskyrimas, nurodantis, kad įcentriniai keliai iš pieno liaukos į pogumburį buvo nepaliesti.
2.6. OKSITOCINO SVARBA PIENO IŠSISKYRIMUI
Oksitocino išsiskyrimas iš posmegeninės liaukos yra esminis dalykas alveolinio pieno išsiskyrimui (Bruckmaier and Blum, 1998). Oksitocinas išsiskiria dėl švelnios spenelių stimuliacijos. Stimuliacija pieno išgavimo pulsacijos metu yra tokia pat efektyvi kaip ir išankstinė stimuliacija, sukelianti oksitocino pagalbos poveikį geriau atleidžiant pieną (Bruckmaier and Blum, 1996).
Tačiau, norint užtikrinti visišką tešmens išmelžimą, pasibaigus naturaliam hormono oksitocino poveikiui, į kraują suleidžiama papildoma padidinta hormono koncentracija (Bruckmaier and Blum, 1998).
Oksitocinui veikiant susitraukia apie alveoles esančios raumeninės skaidulos (mioepitelis). Jos spaudžia alveoles, ir pienas iš viršutinės tešmens dalies išstumiamas į pieno latakus ir ketvirčių cisternas. Vyksta pieno atleidimas. Nuo tešmens nervų sudirginimo pradžios iki pieno atleidimo praeina 30–60 sek. Oksitocinas veikia tik 4–6 min. Per šį laiką reikia stengtis visiškai išmelžti karvės tešmenį. Kai tešmenyje lieka ne daugiau kaip 10 proc. pieno, labiau skatinama naujo pieno gamyba. Ilgalaikiai, nuolatiniai stresai (blogas tvarto mikroklimatas, nepatogios guoliavietės, netaisyklingas melžimas, netvarkinga melžimo įranga, triukšmas ir kt.) slopina oksitocino išsiskyrimą ir tešmenyje po melžimo lieka daugiau pieno (Bruckmaier and Blum, 1996).
Jeigu tešmuo ne iki galo išmelžiamas 3–4 dienas iš eilės, pieno gamyba tešmenyje mažėja. Griežtas dienotvarkės laikymasis, tyla, švelnus elgesys su gyvuliais ir tinkamas melžimas padeda greitai ir visai išmelžti karves.
prie kitų fiziologinių funkcijų reguliavimo. Buvo pastebėta, kad monogastriniuose gyvuliuose oksitocinas dalyvauja metabolizme (Bjorkstrand, 1995; Stock, 1989) ir elgsenoje (Uvnas-Moberg et al., 1992; Witt et al., 1992). Be to, buvo iškelta hipotezė, kad hormonas reguliuoja antistresinę sistemą.
Buvo pastebėta, kad oksitocinas gali teigiamai veikti socialinį bendravimą, tokį kaip motinystės elgseną, ir skatinti ryšį tarp individų. Iš tiesų buvo nustatyta, kad karvės, turinčios didesnį oksitocino kiekį dėl melžimo ir šėrimo, taip pat turėjo žemesnį kortizolio lygį. Suleidus karvėms hormono oksitocino jos rodė dažnesnį socialinį bendravimą ir atrajojimą (Johansson et al., 1999). Tačiau daugeliui tyrimų vis dar reikia gilesnio supratimo apie oksitocino poveikio svarbą pieninių gyvulių elgesiui.
2.7. SU MELŽIMU SUSIJĘS KITŲ HORMONŲ IŠSISKYRIMAS
Pasiektas gyvulių produktyvumas priklauso nuo genetinio potencialo ir hormonų kraujyje. Estrogenas - hormonas susijęs su karvių rujos trukme, yra daugiausiai skatinamas vystantis tešmens indams. Progesteronas reikalingas veršingumui palaikyti ir alveolių augimui (Athie et al., 1996; Brukmaier et al., 1998). Progesteronas veikia su estrogenu, kad palaikytų pilną alveolių vystymąsi. Stebint laboratorinius gyvulius nustatyta, kad du hormonai – prolaktinas ir augimo hormonas, yra gaminami priekinėje hipofizio dalyje ir dalyvauja pieno liaukos vystymosi procese. Pieno produkcija priklauso nuo išorinio tešmens ploto ir vidinio epitelio veiklos. Hormonai reguliuoja pieno indų ir alveolių epitelio dydį. Vėlesniu veršingumo laikotarpiu sekrecinės ląstelės skiriasi ir tešmuo gamina krekenas. Krekenų sintezės pradžią reguliuoja keletas hormonų: kraujo estrogeno lygis greitai didėja, kol pogesterono lygis mažėja, o prolaktino sekrecija didėja.
Šie hormonų kiekių pasikeitimai sukelia α-laktalbumino sintezę. Tuo pat metu didėjant kortikosteroidų sekrecijai, didėja nelygaus endoplazminio tinklo kiekis ir skatina keistis Goldžio aparatą, kuris vėliau skatins baltymų sintezės didėjimą. Be to, augimo hormonas (palaikantis jau prasidėjusią laktaciją), skydliaukės hormonas (reikalingas baltymų sintezei) ir insulinas (reikalingas gliukozės apykaitai) dalyvauja pieno produkcijos palaikyme.
Antinkščio liaukos išskiriamas hormonas adrenalinas gali susiaurinti tešmens kraujagysles ir kapiliarus, todėl sumažėja kraujo tekėjimas, sumažėja okcitocino kiekis, patenkantis į tešmenį (Capuco et al., 2001).
Pieninių veislių karvėse taip pat išsiskiria hormonas kortizolis ir prolaktinas. Biologinė šio išsiskyrimo svarba nėra aiški (Gorewit et al., 1992). Tačiau buvo nurodyta, kad prolaktinas gali turėti įtakos pieno sintezei ir kartu su augimo hormonu atlikti svarbų vaidmenį, palaikant pieno sekreciją (Knight and Flint, 1995).
Teigiama, kad augimo hormonas yra pagrindinis hormonas atrajotojuose ( Mepham, 1987). Naujausi rezultatai parodė, kad prolaktinas taip pat gali įtakoti pieno sintezę atrajotojuose, ir kad prolaktinas bei somatotropinas kartu atlieka sąveikaujantį vaidmenį, palaikant pieno sekreciją (Svennersten et al., 1991).
Kortizolis yra katabolitinis hormonas, padarantis amino rūgštis ir kitas riebiąsias rūgštis tinkamomis pieno gaminimui. Pagrindinės kortizolio koncentracijos buvo didesnės tose karvėse, kurios buvo melžiamos nežinomoje aplinkoje, palyginus su tomis, kurios buvo melžiamos pažįstamoje aplinkoje (Tucker, 1998).
2.8. KARVIŲ MELŽIMAS
Mechanizuotai melžti geriausiai tinka tokias karves, kurių tešmenys atitinka tešmuo morfologinius ir fiziologinius reikalavimus. Tešmuo yra vonios, puodo arba apvalios formos, nenukaręs, gerai prisitvirtinęs prie pilvo sienos. Tešmens dugnas lygus, beveik horizontalus, jo atstumas nuo grindų ne mažesnis kaip 45 cm ir ne didesnis kaip 65 cm, spenių ilgis 5-6 cm. Atstumas tarp priekinių spenių 6–20 cm, tarp užpakalinių ir tarp priekinių ir užpakalinių 6–14 cm. Tešmens ketvirčių išmelžimo laiko skirtumas negali viršyti vienos minutės. Laikas nustatomas melžimo metu, pieno srovę stebint per permatomas melžiklių spenines gumas, melžikliuose esančius stebėjimo stiklelius arba per permatomą kolektoriaus pieno kameros korpusą (Seeman, 1997).
(Svennersten et al., 2000). Melžiant stovėjimo vietose karvės prieš 1,5–2 valandas. pašeriamos, pašalinamas mėšlas, pakreikiama ir pusvalandį prieš melžimą išvėdinamos patalpos. Į melžimo aikšteles karvės varomos grupėmis, laikantis eiliškumo. Geriausia, kai prieš melžimą melžimo aikštelėje karvės laikomos ne ilgiau kaip 20 min. Prieš melžimą patikrinamas vakuumo dydis, melžikliai, pulsatorių pulsų skaičius. Šaltu metų laiku melžikliai pašildomi šiltame vandenyje. Pirmosios pieno čiurkšlės gali būti numelžiamos prieš ruošiant arba baigiant ruošti tešmenį. Jei tešmuo švarus, numelžiama prieš plaunant, jei nešvarus – tik nuplovus ir sausai nušluosčius tešmenį ir spenius. Numelžiant pirmąsias čiurkšles prieš valant spenius ir tešmenį, iš karto pastebima, ar ketvirtis serga klinikiniu mastitu. Labai gerai kada kiekvienos karvės tešmuo plaunamas ir sausai nušluostomas atskira servetėle. Negalima vieno melžimo metu ta pačia servetėle apiplauti ir apšluostyti tešmenų visoms karvėms. Iš kiekvienos spenio kumštiniu būdu numelžiamos 2-3 pirmosios pieno čiurkšlės į specialų puodelį. Ant tamsaus puodelio intarpo atidžiai stebima pieno spalva ir konsistencija. Negalima pieno išmelžti ant delno, grindų, žolės ar kitur (Weiss et al., 2003).
Tešmuo ir speniai nušluostomi individualiai kiekvienos karvės šluoste arba vienkartine popierine servetėle, o išsitepęs mėšlu plaunamas vandeniu ir sausai nušluostomas. Kad tešmuo mažiau užsiterštų ir būtų lengviau jį paruošti melžimui 3–4 kartus per metus galima nuo jo nukirpti plaukus. Pirmųjų čiurkšlių numelžimas ir tešmens bei spenių valymas turi trukti 30–60 sekundžių.
Šviežiapienės karvės pieną atleidžia per 30 sek. nuo tešmens ruošimo pradžios, tai yra, kai prisiliečiame prieš tešmens, todėl gerai nusausintomis šluostėmis dažnai pakanka nuvalyti tik tešmens dugną ir spenius. Antroje laktacijos pusėje, sulėtėjus pieno gamybai ir esant mažesniam spaudimui tešmenyje, pienas atleidžiamas silpniau, todėl prieš melžiant rekomenduojama valyti ne tik tešmens dugną, spenius, bet ir visą tešmenį. Taip sudirginama daugiau nervų ir pienas greičiau atleidžiamas (Bruckmaier, 2001).
Automatinės melžimo sistemos (robotai) yra naujausia melžimo pažanga. Jų pranašumas yra tas, kad karvės gali būti melžiamos be tiesioginio žmogaus dalyvavimo melžimo metu.
nustatyta, kad nuoseklus vėlavimas pritvirtinti ir nuimti melžiklius sukelia neigiamų pasekmių pieno išskyrimui (Dzidic et al. 2004).
2.9. KARVIŲ MELŽIMO GREITIS
V. Sivarajasingam su kitais mokslininkais nustatė, kad melžimo greitis yra labai svarbus ir todėl jis įtraukiamas į veislininkystės programas (Boettcher et al., 1997).
Melžimo greitis yra vertinamas kaip vidutinis ar greitas melžimas, jis apibudinamas kaip laiko tarpas reikalingas pamelžti karvę nuo melžiklių užmovimo ant spenių iki jų nuėmimo (Bruckmaier et al., 2003) arba laikas reikalingas pamelžti karvę (Bowman et al., 1996; Povinelli et al., 2003).
Įvairiose šalyse melžimo greitis vertinamas skirtingai (Santus et al., 2005). Vienose šalyse naudojama vertinimo nuo 1 iki 3 balų (1 lėtai, 2 vidutiniškai, 3greitai), kitose nuo 1 iki 8, o kai kur ir nuo 1 iki 9 balų sistema, tačiau daugiausiai šalių naudojama vertinimo nuo 1 iki 5 balų (1 labai lėtai, 2 lėtai, 3 vidutiniškai, 4 greitai, 5 labai greitai) sistema. Pageidautinas melžimo lengvumas, daugelio mokslininkų nuomone, turėtų atitikti 3-4 balus 5 balų vertinimo sistemoje (Dodenhoff, 2004; Rensing et al 2005).
Karvių išmilžio greitis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 kg per minutę. Tešmens tinkamumas melžti vertinamas pagal per minutę primelžto pieno kiekį kilogramais. Vertinant rinktinės karves Lietuvoje nustatyti reikalavimai pateikiami 1 ir 2 lentelėse (Saikevičius, Juozaitienė, 2004).
1 lentelė Tešmens tinkamumo melžti vertinimas Balai Rodikliai
5 4 3 2
Melžimosi greitis kg/min.:
po pirmo apsiveršiavimo 2,2 – 2,5 2,0 - 2.1 arba>2.5 1,8 - 1.9 1,6 – 1,7 po dviejų ir daugiau
2 lentelė. Melžimo lengvumo vertinimas
Rodikliai Balai
1 2 3 4 5
Melžimosi greitis kg/min.:
po pirmo apsiveršiavimo 1,2 ir < 1,3-1,7 1,8-1,9 2,0-2,1 arba > 2,5 2,2-2,5
po dviejų ir daugiau
apsiveršiavimų 1,4 ir < 1,5-1,9 2,0-2,1
2,2-2,4
arba > 3,0 2,5-3,0
Geras melžimo greitis, kai pieno tekėjimas toks greitas, kad užmovus paskutinį melžiklį ant karvės spenio, pieno tekėjimas sparčiai didėja, kol pasiekiamas didžiausias greitis. Melžimo pabaigoje, po to kai didžiausio pieno tekėjimo etapas pasibaigia, pieno tekėjimas turėtų staiga nukristi ir labai greitai sumažėti. Jeigu įranga yra tinkama, melžiklis bus greitai nuimamas. Priklausomai nuo to kaip paruošta melžimo įranga, gali būti ilgas lėto tekėjimo periodas ir karvių spenius veiks palyginti didelis vakuumas.
Per didelis lėtas pieno tekėjimas, ilgesnis didelio vakuumo ir didėjančio pulsavimo ciklas veiks spenių galus. Greito melžiklių nuėmimo sureguliavimas paprastai sutrumpina lėto tekėjimo ir aukšto vakuumo fazę melžimo pabaigoje. Greitas melžiklių nuėmimas ir tinkamesnis laikas yra svarbūs gerinant spenių galų būklę ir spenio galo pagrindą. Melžiant daug karvių dažnai gali neužtekti laiko gerai paruošti karves melžimui, kad išsiskirtų didžiausias oksitocino kiekis. Laikas yra pagrindinis veiksnys melžime kuris yra dažnai ignoruojamas iki šių dienų (Reid et al., 2001).
Vokietijos mokslininkų Gäde ir kitų tyrėjų duomenimis, vidutinė Holšteino veislės karvių melžimo trukmė buvo 5,7 min., didžiausia pieno tekėjimo srovė - 3,8 kg /min., pieno atleidimo greitis -2,5 kg/min. (Gäde 2005). M. Tilki, ir kitų mokslininkų duomenimis, švicų veislės karvių vidutinė melžimo trukmė buvo 6,44 min. ir melžimo greitis -1,34 kg/min. (Tilki et al., 2005).
balų – 3,82 %. Švicų ir siementalių melžimo greičio vidurkiai buvo didesni I-oje laktacijoje nei vėlesnėse, kas sutapo ir su Dodenhoff ir grupės mokslininkų (2000) gautais tyrimų rezultatais (Ilahi ir kt., 2004). Švicų vidutinis melžimo greitis buvo šiek tiek didesnis nei simentalų (Bagnato ir kt., 2004).
Mijic kartu su kitais mokslininkais (2003) nustatė, kad 67 % Holšteinų fryzų veislės karvių bendras pieno tekėjimas svyruoja nuo 1,61 iki 3,60 kg/min., tuo tarpu 72,2 % simentalų veislės karvių bendras pieno tekėjimas 2,40 kg/min. Melžimo greitis gali netiesiogiai veikti pagal produktyvumą selekcionuojamas labai produktyvias karves. Tai pat šie mokslininkai (Van Doormaal et al., 2001) nustatė neigiamą koreliaciją tarp vidutinės pieno tekėjimo srovės ir melžimo trukmės (-0,49).
Aukštą koreliacijos koeficientą tarp melžimo savybių nustatė ir kiti mokslininkai. Šių mokslininkų duomenimis, tarp pieno atleidimo greičio ir didžiausios pieno tekėjimo srovės nustatyta didelė teigiama koreliacija (r= 0,98) tarp melžimo greičio ir melžimo trukmės – ženkli neigiama koreliacija (r = -0,89), tarp didžiausios pieno tekėjimo srovės ir melžimo trukmės – ženkli neigiama koreliacija (r = - 0,86) (Stamer and Klam 2005).
Mokslininkų Colak, Inal ir Caglayan (2005) duomenimis svicų veislės karvių fenotipinė koreliacija tarp melžimo trukmės ir melžimo greičio buvo tai pat glaudžiai neigiama (-0,66; p<0,001). Kanados mokslininkų Boettcher ir Kolstad (1998) duomenimis, fenotipinė koreliacija tarp melžimo trukmės ir melžimo greičio buvo -0,50.
V. Tancin ir kitų mokslininkų tirtų karvių vidutinis pieno atleidimo greitis buvo 2,1 (±0,952) kg/min., o didžiausia pieno tekėjimo srovė – 0,996 (±0,289) kg/min. Gausesnė pieno tekėjimo srovė sąlygoja trumpesnę melžimo trukmę ir didesnį pieno kiekį (Tancin et al., 2003).
Melžimo trukmė, pieno atleidimo greitis, didžiausia pieno tekėjimo srovė tai būtent šie rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija apie melžimo eigą (Bruckmaier, Blum, 1998) ir karvių tešmens sveikatingumą (Tancin et al., 2002). Didėjant pieno atleidimo greičiui, mažėja melžimo trukmė. Tai turi teigiamą poveikį pieno savikainai, tačiau didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga – mastitu (Boettcher et al., 1998).
Didesnis karvių melžimo greitis reikalauja mažesnių darbo sąnaudų gaminant pieną (Boettcher ir kt., 1998), tačiau per greitas melžimas nepageidautinas tešmens sveikatingumo požiūriu (Gary, 1997; Gäde et al., 2005).
3 lentelė. Karvių melžimo greitis pagal veisles
Laktacija Veislė Melžimo greitis kg/min. I II III ir vėlesnių Švicų 2,76 (±0,516) 2,63 (±0,528) 2,68 (±0,535) I II III ir vėlesnių Simentalių 2,68 (±0,545) 2,59 (±0,590) 2,58 (±0,588) I II III ir vėlesnių Holšteino 3,12 (±0,678) 2,9 (±0,535) 2,8 (±0,525)
Panašius rezultatus pateikė ir P. Mijić su grupe tyrėjų (2002). Moklininkų Boettcher, Dekkers ir Kolstad (1998) Tilki, Çolak, Inal ir Caglayan (2005) tyrimai parodė, kad I laktacijos karvių melžimo greitis buvo 1,31 (±0,08) kg/min., o melžimo trukmė – 6,50 min (±0,27), II laktacijos karvių melžimo greitis buvo 1,38 (±0,08) kg/min., o melžimo trukmė – 6,50 min (±0,26), III ir vėlesnių laktacijų karvių melžimo greitis buvo 1,35 (±0,09) kg/min., o melžimo trukmė – 6,41 min (±0,24). P. Mijić ir kiti mokslininkai (2000) nustatė, kad holšteinų karvių melžimo greitis didėja nuo I iki III ir vėlesnių laktacijų.
Karvių melžimo greitis priklauso nuo primelžto pieno kiekio ir melžimo trukmės. H. Larroque ir kitų mokslininkų (2005) tyrimų duomenys parodė, kad melžimo greitis „neigiamai koreliuoja“ su somatinių ląstelių skaičiumi. T. Bahr, R. Preisinger ir E. Kalm (1995) nustatė, kad lėtesnis melžimo greitis gali paaiškinti somatinių ląstelių skaičiaus mažėjimą, nors iki tol tyrėjai pateikia teigiamas koreliacijas tarp melžimo greičio ir somatinių ląstelių skaičiaus. Fenotipinė koreliacija tarp melžimo greičio ir somatinių ląstelių skaičiaus įrodo (Bahr et al., 1995a, 1995b), kad somatinių ląstelių daugėja, kai melžimo trukmė trumpėja ir melžimo greitis didėja (Mijić et al.,2002). S. Roth su grupe tyrėjų (1998) nustatė, kad daugiausia karvių, kurioms diagnozuotas bakterinės kilmės tešmens susirgimas, melžimo greitis buvo mažesnis negu 2,0 kg/min. ir didesnis nei 4,0 kg/min.
2.10. TEŠMENS SVEIKATINGUMAS
Tešmens morfologiniai ir fiziologiniai rodikliai yra vieni svarbiausių, nes nuo jų labai priklauso karvių tešmens sveikatingumas ir pieno produkcija (White, Vinson, 1975).
Tešmens sveikatingumas priklauso ir nuo vakuumo svyravimų spenio gale. Nors vakuumas spenio gale niekuomet nėra stabilus, tačiau dauguma melžimo sistemų yra sukurtos taip, kad sumažintų vakuumo svyravimus spenio gale. Nustatytas ryšys tarp didelių vakuumo pokyčių ir bakterijų patekimo į spenį.
Karvių sveikatingumui didelės įtakos turi ir pulsacijos greitis. Pulsacijos greitis yra ciklų skaičius per vieną minutę. Jei pulsacijos greitis yra 60 ciklų per minutę, melžikliai atsidaro ir užsidaro kiekvieną sekundę. Pulsacijos greitis melžiamoms karvėms svyruoja nuo 45 iki 70 ciklų per minutę. 60 ciklų per minutę yra dažniausiai rekomenduojamas pulsacijos greitis. Jei pulsacijos rodikliai keičiasi per kiekvieną melžimą, stresuoja karvės, pažeidžiami spenių sfinkteriai, taip pat pailgėja melžimo laikas (Japertienė ir Jepertas, 2006).
Melžiklių gumos liečiasi su karvės tešmens speniais, todėl nuo jų kokybės priklauso karvių tešmens sveikatingumas, spenių jautrumas, forma ir pieno kokybė (Stankūnienė ir kt. 2006).
Karvių sveikatingumą lemia ir pieno tekėjimas pieno linijoje. Melžimo metu pieno tekėjimas pieno linijoje turi būti „sluoksniuotas“. „Sluoksniuotas“ tekėjimas yra toks, kai pienas teka žemesnėje pieno linijos dalyje, tuo tarpu vakuumas teka švariu, nepertraukiamu keliu virš pieno. Vadinamųjų „šliužų“ atsiradimas neigiamai veikia melžimą ir padidina karvių sergamumą mastitu.
Tarpusavio ryšio supratimas tarp tešmens morfologinių rodiklių ir pieningumo gali padėti įvesti naujų aspektų į dabartines pieninių galvijų veisimo schemas. Tešmens ir spenio morfologija yra paveldima. Tyrimai rodo keletą svarbių ryšių tarp tešmens anatomijos ir pieningumo (Vanraden et al., 1990). Šios žinios gali padėti pagerinti galvijų bandų genetinį produktyvumo potencialą ir sveikatingumą (Weiss, 2004).
Tešmens morfologinėms savybėms didelį poveikį daro somatinių ląstelių skaičius, susijęs su mastitais, todėl reikia į tai atsižvelgti atliekant karvių selekciją (Amin et al., 2002). Pieninių galvijų populiacijose vykdoma selekcija gerinant karvių tešmens sveikatingumą.
karvių melžimo ryšys, taip pat melžimo savybių įtaka karvių produktyvumui ir ilgaamžiškumui (Ilahi, Kadarmideen, 2004; Boettcher et al., 1997).
Tobulinant veislių selekcijos programas atliekami tyrimai dėl karvių melžimo savybių panaudojimo pieninių galvijų genetiniam vertinimui ir sveikatingumo gerinimui (Bruckmaier, Blum, 1998; Tancin et al., 2003; 2002).
Tarpusavio ryšį tarp tešmens morfologinių savybių ir tešmens sveikatingumo tyrinėjo daugelis mokslininkų (Christensen, 1998; Gulyas, Ivancsics, 2002; Umzay et al., 2003). Karvių melžimo greitis ir melžimo trukmė yra svarbūs ekonominiai rodikliai, taip pat susiję su gyvulio produktyvumu ir sveikatingumu (Boettcher et al., 1998). Daugelis tyrėjų nurodo, kad greitesnei melžimo technologijos pažangai (Mačuhova et al., 2003), geresniam pieno išmelžimui (Wellnitz et al., 1999; Ipema, 2002; Weiss et al., 2004) ir tešmens sveikatingumui (Tančin et al., 2002; 2003; Kohler, Kaufmann, 2003) svarbu registruoti ne tik tešmens pieno tekėjimo greitį, bet ir pieno tekėjimo greitį iš kiekvieno ketvirčio. Mastito profilaktikai pastaruoju metu daugelio veislių selekcinėse programose naudojamas somatinių ląstelių skaičiaus piene rodiklis, pasižymintis aukšta genetine koreliacija su mastitu ir didesniu paveldimumu (Reents, Dopp, 1997; Weigel and Rekaya, 2000). Ryšį tarp melžimo savybių ir somatinių ląstelių skaičiaus karvių piene nustatė daugelis mokslininkų (Boettcher et al., 1998; Haile-Mariam et al., 2004), tačiau, priklausomai nuo populiacijos genetinių savybių bei selekcijos intensyvumo, šių požymių koreliacijos koeficientai skiriasi.
Pieninių galvijų populiacijose vykdoma selekcija gerinant karvių tešmens sveikatingumą. Didesnis karvių melžimo greitis reikalauja mažesnių darbo sąnaudų gaminant pieną (Boettcher et al., 1998), tačiau per greitas melžimas nepageidautinas tešmens sveikatingumo požiūriu (Gary, 1997; Mein, 1998; Gäde et al., 2005).
Gausesnė pieno tekėjimo srovė sąlygoja trumpesnę melžimo trukmę ir didesnį pieno kiekį (Tancin et al., 2003).
užterštumui, nes kai speniai ir tešmuo nešvarūs, atsiranda galimybė bakterijoms prasiskverbti į tešmenį. Efektyvi karvių spenių higiena – pagrindinis būdas sumažinti bakterijų skaičių ant karvės spenių odos. Karvių spenių antiseptika prieš melžimą ir po jo yra efektyviausios prevencinės priemonės, galinčios sumažinti karvių pieno liaukos uždegimų atsiradimą. Pieno kokybei gerinti ir mastito profilaktikai yra svarbios tešmens ir spenių priežiūrai skirtos antiseptinės medžiagos (Bacic et al., 2000).
Gera antiseptinė medžiaga turi veikti greitai ir plačiu spektru, nepažeisti spenių odos, nepalikti piene inhibitorinių. Medžiagų, skirtų tešmens ir spenių antiseptikai, sudėtyje yra baktericidiškai veikianti medžiaga, odą apsaugantis komponentas ir skiedžiamoji medžiaga, dažniausiai vanduo.
Antiseptinių medžiagų veiksmingumas priklauso nuo plaunamų paviršių švarumo, mikroorganizmų rūšies, tirpalo koncentracijos ir temperatūros, ekspozicijos trukmės ir kitų veiksnių. Antiseptiniai tirpalai naikina daugelį oportunistinių ir kontaginių mikroorganizmų, esančių ant spenio odos, ir sumažina galimybę jiems patekti į tešmenį. Naudojant spenių antiseptiką, pieno liaukos uždegimų gali sumažėti net iki 50–75 %. Antiseptika prieš melžimą ypač sumažina aplinkos patogenų ant tešmens kiekį (Mišeikienė ir kt. 2006).
Pieno produktyvumo požymiai paveldimi. Modernios melžimo galimybės didelėse bandos, geresnė mityba ir kvalifikuoti darbuotojai turi galimybę gerinti gyvulių sveikatingumo, reprodukcinius ir kitus požymius (Cassell et al., 2001; Smith et al., 1998).
3. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas 2006-2008 m. Lietuvos Veterinarijos Akademijos Gyvulininkystės katedros Melžimo mokymo centre. Tyrimai buvo atlikti dviejuose ūkiuose.
Viename ūkyje karves laikomos palaidos ir melžimas organizuojamas DeLaval firmos tandemo tipo melžimo aikštelėje. Ūkyje įdiegta ALPRO bandos valdymo sistema. Kontrolinių melžimų metu buvo fiksuojami šie rodiliai: karves stovėjimas melžimo aikštelėje iki tešmens ruošimo pradžios laikas (min), tešmens ruošimo melžimui laikas (min), melžimo trukmė (min), pieno kiekis (kg). Iš ALPRO sistemos registruojamų melžimo duomenų, buvo naudojama: vidutinė pieno tekėjimo srovė (kg/min.), pieno srovės pikas (kg/min.).
Kitame ūkyje karvės laikomos pririštos ir melžiamos į pieno liniją. Melžimui naudojama DeLaval firmos Milkmaster melžimo įranga. Kontrolinių melžimų metu buvo fiksuojami šie rodikliai: tešmens ruošimo melžimui laikas (min.), melžimo trukmė (min.), pieno kiekis (kg) ir momentinė pieno tekėjimo srovė (kg/min.) kas 15 sekundžių.
Abiejuose ūkiuose somatinių ląstelių skaičiui nustatyti buvo paimti pieno mėginiai ir tyrimų duomenys gaunami iš VĮ „Pieno tyrimai“.
Tyrimuose buvo naudojama programinė įranga: (Exsel, Word) ir SPSS-statistinis paketas.
4. TYRIMŲ REZULTATAI
4.1 MELŽIANT KARVES TANDEMO TIPO AIKŠTELĖJE
Viename tiriamajame ūkyje karvės buvo laikomos palaidos ir melžiamos pilnai automatizuotoje tandemo tipo melžimo aikštelėje. Atėjus karvei į melžimo vietą, melžėja pirmiausiai numelždavo pirmąsias pieno čiurkšles, speniai buvo plaunami šilto vandens srove, nusausinami popierinėmis servetėlėmis, ir iš karto maunami melžikliai ant spenių. Jei karvė dar būdavo neatleidusi pieno melžimo įranga automatiškai sumažindavo vakuumo dydį ir pulsų skaičių, kad tešmuo kuo mažiau būtų traumuojamas ir karvė greičiau atleistų pieną. Iš 4 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad atėjusi karvė į melžimo vietą vidutiniškai 0,12 min. laukdavo kol ateis melžėja ir pradės ruošti tešmenį melžimui. Ilgiausiai karvei teko laukti kol ateis melžėja 0,50 min. Vidutiniškai iš karvės ūkyje buvo melžiama 11,1 kg pieno Daugiausiai pieno per vieną melžimą iš karvės buvo primelžta 22,1 kg pieno. Vidutinė melžimo trukmė buvo 6,52 min., tačiau pasitaikė ir tokių karvių, kurios melžėsi net 13,02 min. Esant tokiam ilgam melžimo laikui, dažniausiai jau hormono oksitocino poveikis būna pasibaigęs ir karvė lėtai melžiasi. Vidutinis somatinių ląstelių skaičius piene atitiko parduodamo žalio pieno reikalavimus, tačiau kai kurių karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo net 3459 tūkst./ml. Tokias karves reikia kuo greičiau gydyti ir jų pieno nenaudoti žmonių maistui.
4 lentelė. Vidutiniai tyrimų rezultatai melžiant tandemo tipo aikštelėje (n = 153)
Rodik liai Stovėjimo melžimo aikštelėje iki tešmens ruošimo pradžios laikas, min. Tešmens ruošimo laikas, min. Pieno kiekis, kg Pieno srauto pikas, kg/min . Vidutinis pieno srautas, kg/min. Melžimo trukmė, min. Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml X 0,12 0,14 11,10 3,67 1,68 6,52 275,14 mx 0,01 0,01 0,24 0,13 0,04 0,15 31,26 σ 0,10 0,14 11,10 3,50 1,70 6,13 111,00 Min. 0,04 0,09 2 0,7 0,3 4 15 Max. 0,50 0,24 22,1 8,9 3,1 13,02 3459
5 lentelė. Stovėjimo melžimo aikštelėje iki tešmens paruošimo laiko įtaka pieno
srautui
Stovėjimo melžimo aikštelėje iki tešmens
ruošimo pradžios laikas, min. Karvių skaičius Pieno kiekis, kg Vidutinis pieno srautas, kg/min. Pieno srauto pikas, kg/min. iki 0,10 80 11,29±0,35 1,78±0,06 3,88±0,13 0,10 – 0,20 61 11,52±0,37 1,74±0,05 3,87±0,23 virš 0,20 20 11,14±0,72 1,69±0,18 3,48±0,28
Iš penktoje lentelėje pateiktų tyrimų duomenų matome, kad kuo ilgiau karvės stovėjo melžimo aikštelėje iki tešmens ruošimo pradžios, vidutinis pieno srautas ir pieno srauto pikas mažėjo. Karvėms stovint melžimo aikštelėje iki tešmens ruošimo ilgiau nei 20 sekundžių vidutinis pieno srautas sumažėjo 0,09 kg/min., o pieno srauto pikas atitinkamai 0,4 kg/min., lyginant su stovėjimu melžimo aikštelėje, kai iki tešmens ruošimo pradžios praėjo 10 sekundžių.
Tešmens ruošimo laikas įtakojo ir pieno kiekį. Iš 1 grafiko matome, kad kuo trumpesnis tešmens ruošimas melžimui, tuo mažiau pieno primelžiama. Vadinasi dėl trumpo tešmens paruošimo karvės silpniau atleidžia pieną. Daugiausiai pieno primelžta, kai tešmens paruošimo laikas yra virš 0,20 min.,o mažiausiai - kai tešmens ruošimo laikas trūko iki 0,10 min. 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 iki 0,10 0,10 - 0,15 0,15 - 0,20 virš 0,20
Tešmens ruošimo laikas, min
P ien o k iek is , k g
1 grafikas. Tešmens ruošimo laiko įtaka pieno kiekiui
Sugrupavus duomenys pagal tešmens ruošimo laiką matome, (6 lentelė) kad ruošiant tešmenį iki 0,20 min., pieno srauto pikas ir somatinių ląstelių skaičius palaipsniui mažėja., o vėliau – didėja. Kai tešmens ruošimas užtruko virš 0,20 min., nustatėme labai padidėjusi somatinių ląstelių skaičių piene.
6 lentelė. Tešmens ruošimo įtaka pieno srautui ir somatinių ląstelių skaičiui
Tešmens ruošimo laikas, min. Karvių skaičius Pieno srauto pikas, kg/min. Vidutinis pieno srautas, kg/min. Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml Iki 0,10 15 3,93±0,23 1,85±0,145 237,67±56,77 0,10 – 0,15 69 3,84±0,25 1,7±0,048 244,52±36,24 0,15 – 0,20 50 3,72±0,15 1,73±0,07 212,16±38,69 Virš 0,20 4 4,5±1,003 2,23±0,36 804,75±739,52
Paskutinio melžimo trukmė 14 12 10 8 6 4 179 178 89 161
2 pav. Karvių melžimo trukmė
Karvių melžimo trukmė įvairiai įtakojo kitus melžimo rodiklius. Sugrupavus karvių duomenys pagal melžimo trukmę iš gautų tyrimų rezultatų matyti, kad melžimo trukmė įtakojo primelžiamo pieno kiekį. Iš 7 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad ilgėjant melžimo trukmei pieno srauto pikas ir vidutinis pieno srautas mažėja. Didžiausias pieno srauto pikas ir vidutinis pieno srautas buvo nustatytas, kai karvių melžimo trukmė truko iki 5 min., o mažiausias pieno srauto pikas ir vidutinis pieno srautas kai melžimo trukmė virš 9 min. Todėl galima teigti, kad kuo ilgesnis melžimo laikas tuo mažesnis bus pieno srauto pikas bei vidutinis pieno srautas. Somatinių ląstelių piene didžiausias skaičius nustatytas, kai melžimo trukmė buvo nuo 5 iki 7 minučių.
7 lentelė. Melžimo trukmės įtaka pieno srautui ir somatinių ląstelių skaičiui
Sugrupavus duomenys pagal vidutinį pieno srautą (1 pav. ir 8 lent.) matome, kad tešmens ruošimo melžimui laikas visose grupėse buvo vienodas, ir truko 0,14 minutės.
Paskutinis vidutinis pieno srautas 3 2 1 0 1
3 pav. Vidutinis pieno srautas
8 lentelė. Vidutinio pieno srauto įtaka pieno kiekiui ir somatinių ląstelių skaičiui
Vidutinis pieno srautas, kg/min. Karvių skaičius Stovėjimo melžimo aikštelėje iki tešmens ruošimo pradžios laikas, min. Tešmens ruošimo laikas, min. Pieno kiekis, kg Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml iki 0,5 10 0,15±0,04 0,14±0,01 8,08±0,86 397,1±111,64 0,5 – 1, 0 47 0,12±0,01 0,14±0,01 10,17±0,36 245,48±49,52 1,0 – 1,5 57 0,12±0,01 0,14±0,01 12,37±0,43 230,21±38,64 1,5 – 2,0 30 0,13±0,01 0,14±0,01 12,34±0,39 147,66±37,94 virš 2,0 9 0,14±0,03 0,14±0,01 12,7±0,92 218,88±98,33
tešmens ruošimo pradžios. Keičiantis vidutiniam pieno srautui nuo 0,5 kg/min. iki virš 2,0 kg/min. primelžiamo pieno kiekis iš karvės padidėjo 4,62 kg. Mažiausias somatinių ląstelių skaičius piene nustatytas, kai vidutinis pieno srautas buvo nuo 1,5 iki 2,0 kg/min., o daugiausiai somatinių ląstelių nustatyta esant mažiausiam pieno srautui.
Devintoje lentelėje iš pateikiamo pieno srauto piko pasiskirstymo matyti, kad jokio įtakos nustatytas didesnis ar mažesnis pieno srauto pikas neturėjo somatinių ląstelių skaičiui piene. Melžimo trukmė didėjant pieno srauto pikui iki 6 kg/min. trumpėjo.
9 lentelė. Pieno srauto piko įtaka pieno kiekiui ir somatinių ląstelių skaičiui piene
Kaip pieno srauto pikas įtakojo pieno kiekį pateikiama 2 grafike.
Pieno kiekis kg 0 2 4 6 8 10 12 14 iki 1 1 - 2 2 - 3 3 - 4 4 - 5 5 - 6 virš 6
Paskutinis pieno srauto pikas, kg/min
P ie no ki ek is , k g
2 grafikas. Pieno kiekio pasiskirstymas pagal pieno srauto piką Pieno srauto pikas, kg/min. Karvių skaičius Melžimo trukmė, min.
Iš 2 grafiko matome, kad iš karvės daugiausiai pieno primelžiama, kai pieno srauto pikas buvo nustatytas pats didžiausias ir siekė virš 6 kg/min. Tačiau, kai pieno srauto pikas buvo nustatytas nuo 4-5 kg/min., pieno kiekis sumažėjo lyginant su pieno srauto pikų nuo 2 iki 4 kg/min.
Sugrupavus duomenys pagal primelžiamo pieno kiekį (10 lentelė) per vieną melžimą matome, kad primelžiant kuo daugiau pieno iš karvės, melžimo trukmė ilgėja ir vidutinis pieno srautas didėja. Pieno srauto pikas primelžiant daugiau pieno taip pat didėjo, išskyrus kai pieno kiekis buvo 14 – 16 kg. Didžiausias karvių skaičius grupėje buvo nustatytas, kai karvė davė 10 – 12 kg pieno.
10 lentelė. Pieno kiekio įtaka melžimo trukmei ir pieno srautui
Pieno kiekis, kg Karvių skaičius Melžimo trukmė, min. Pieno srauto pikas, kg/min. Vidutinis pieno srautas, kg/min. iki 6 2 5,16±1,09 2,1±0,23 1,2±0,12 6 -8 17 5,56±0,29 2,17±0,37 0,87±0,21 8 - 10 28 5,75±0,28 3,71±0,27 1,29±0,07 10 - 12 51 6,36±0,31 3,74±0,22 1,57±0,07 12 - 14 31 7,04±0,29 4,21±0,39 1,86±0,07 14 - 16 11 6,67±0,48 3,48±0,13 1,86±0,06 16 - 18 7 8,52±0,49 4,09±0,36 2,06±0,12 virš 18 6 9,67±0,89 4,18±0,78 2,1±0,22
Somatinių ląstelių skaičius tūkst. ml 4.000 3.000 2.000 1.000 0 29 180 10 1 189 153 87 190 14
4 pav. Somatinių ląstelių skaičius piene
Pagal somatinių ląstelių skaičiaus kitimą piene (3 grafikas) matome, kad pieno kiekis kinta labai nevienodai. Daugiausiai pieno (12,7 kg) iš karvės buvo primelžta, kai piene buvo iki 100 tūkst./ml somatinių ląstelių skaičius.
0 2 4 6 8 10 12 14 iki 100 100 - 300 300 - 500 500 - 700 700 - 900 virš 900
Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml
P ien o k iek is ,k g
3 grafikas. Pieno kiekio pasiskirstymas pagal somatines ląsteles
11 lentelė. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka pieno srautui ir melžimo trukmei Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml Karvių skaičius Pieno srauto pikas, kg/min. Vidutinis pieno srautas, kg/min. Melžimo trukmė, min. Iki 200 108 3,26±0,25 1,58±0,03 6,12±0,45 200-400 17 3,69±0,34 1,70±0,14 6,17±0,26 400-600 13 4,10±0,43 1,67±0,17 6,42±0,35 Virš 600 15 4,13±0,45 1,36±0,13 6,43±0,42
Pagal somatinių ląstelių skaičių piene matome, kad 108 karvių tešmenys buvo sveiki ir somatinių ląstelių skaičius piene neviršijo 200 tūkst./ml. Pieno srauto pikas didėjant somatinių ląstelių skaičiui palaipsniui didėjo, o vidutinis pieno srautas didžiausias buvo, kai somatinių ląstelių piene buvo nuo 200 iki 600 tūks./ml. Iš gautų rezultatų matome, kad didėjant piene somatinių ląstelių skaičiui melžimo trukmė ilgėja.
Buvo apskaičiuoti visų tiriamųjų rodiklių koreliacijos koeficientai, kurie pateikiami 12 lentelėje.
12. lentelė. Koreliacijos koeficientai ir jų patikimumas
Rodikliai Tešmens ruošimo laikas min. Pieno kiekis, (kg) Pieno srauto pikas, kg/min. Vidutinis pieno srautas, kg/min. Melžimo trukmė, min. Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml Stovėjimo melžimo aikštelėje iki tešmens ruošimo pradžios laikas, min.
-0,01 0,06 0,01 0,01 0,09 -0,06
Tešmens ruošimo
laikas min. 0,06 0,05 0,09 -0,07 0,04
Pieno kiekis,
kg 0,05 0,43*** 0,46*** -0,04
Pieno srauto pikas,
Iš 12 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad tarp pieno kiekio (kg) ir vidutinio pieno srauto (kg/min.), bei melžimo trukmės (min.) buvo nustatyta vidutinė teigiama, statistiškai patikima koreliacija (P<0,001). Tarp pieno srauto piko ir vidutinio pieno srauto nustatyta teigiama, o su melžimo trukme, vidutinė neigiama statistiškai patikima koreliacija. Taip pat statistiškai patikimai koreliavo vidutinis pieno srautas ir melžimo trukmė. Tarp kitų rodiklių nustatėme labai mažus statistiškai nepatikimus koreliacijos koeficientus.
4.2 MELŽIANT KARVES STOVĖJIMO VIETOJE
Kitame ūkyje tešmens ruošimo ir melžimo duomenys pateikiami 13 lentelėje.
13 lentelė. Melžiant karves stovėjimo vietoje statistiniai rodikliai (n= 18)
Rodikliai Pieno kiekis, kg Melžimo laikas, min. Tešmens ruošimo laikas, min. Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml X 9,52 6,25 0,31 78 mx 0,78 0,29 2,46 14,71 Cv 34,64 32,26 32,26 65,33 σ 3,2 2,04 10,4 50,96 Min. 4,8 3,30 0,15 27 Max. 17,2 9,45 0,55 205
Iš pateiktos lentelės matome, kad karvės tešmens paruošimas melžimui iki melžiklių užmovimo ant spenių vidutiniškai truko apie 0,31 minutė, kas atitinka visus keliamus reikalavimus. Didžiausias somatinių ląstelių skaičius tiriamosiose karvėse buvo nustatyta tik 205 tūkst./ml. pieno, tai rodo, gerą bandos sveikatingumą dėl tešmens uždegimų. Melžimo trukmė tarp trumpiausiai ir ilgiausiai besimelžiančios karvės buvo net 6,15 minutės.
Vidutinis pieno atleidimas 0 1 2 3 00: 00 00: 30 01: 00 01: 30 02: 00 02: 30 03: 00 03: 30 04: 00 04: 30 05: 00 05: 30 06: 00 06: 30 07: 00 07: 30 08: 00 08: 30 09: 00 09: 30 min
4 grafikas. Karvių vidutinis pieno atleidimas (kg/min.)
Iš pateiktos pieno atleidimo kreivės matome, kad pieno atleidimas palaipsniui didėja ir pasiekia piką tik antrą melžimo minutę. Visas melžimo laikas labai ilgas. Vadinasi, karvės pieną atleidžia labai lėtai.
Ilgiausiai besimelžiančios karvės pieno atleidimas pateikiamas 5 grafike.
0 0,5 1 1,5 2 2,5 00: 00 00: 30 01: 00 01: 30 02: 00 02: 30 03: 00 03: 30 04: 00 04: 30 05: 00 05: 30 06: 00 06: 30 07: 00 07: 30 08: 00 08: 30 09: 00 09: 30 10: 00 Melžimo laikas Pi e n o s ra u ta s
5 grafikas Ilgiausiai besimelžiančios karvės pieno srautas
Šioje pieno atleidimo kreivėje matome, kad užmovus melžiklius ant spenių, karvė pieną pradėjo atleisti tik praėjus 1 minutei. Didžiausias pieno srautas buvo pasiektas 2,30 minutę, o vėliau pieno srautas buvo labai nepastovus, ypač melžimo pabaigoje.
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 00 :0 0 00 :1 5 00 :3 0 00 :4 5 01 :0 0 01 :1 5 01 :3 0 01 :4 5 02 :0 0 02 :1 5 02 :3 0 02 :4 5 03 :0 0 03 :1 5 03 :3 0 03 :4 5 04 :0 0 Melžimo laikas Pi en o s ra u ta s
6 grafikas. Trumpai besimelžianti karvė
Iš esančios pieno atleidimo kreivės matome, kad pieno atleidimas labai geras. Jau po 15 sekundžių nuo melžimo pradžios, pieno srautas siekia 2,2 kg/min., ir viso melžimo metu išliko stabiliai aukštas. Tai, kad melžimo greitis buvo didelis, nulėmė trumpiausia melžimo laiką.
Apskaičiuoti koreliacijos koeficientai tarp melžiant stovėjimo vietoje tirtų rodiklių pateikiama 14 lentelėje.
14 lentelė. Melžiant stovėjimo vietose koreliacijos koeficientai
Rodikliai Melžimo trukmė, min. Tešmens ruošimo laikas, min. Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml Pieno kiekis,kg 0,572* -0,379 -0,331
Melžimo laikas, min. -0,138 -0,026
Tešmens ruošimo laikas, min.
0,132
* - P<0,05
5. IŠVADOS
1. Ruošiant tešmenį melžimui ilgiau kaip 0,20 min., iš karvės primelžiame daugiausiai pieno ir buvo nustatytas didžiausias vidutinis pieno srautas, bei pieno srauto pikas.
2. Tarp pieno kiekio ir melžimo trukmės buvo nustatyti statistiškai patikimi koreliacijos koeficientai (P<0,001).
3. Melžiant karves tendemo tipo aikštelėje tarp vidutinio pieno srauto ir pieno kiekio bei melžimo trukmės nustatyta statistiškai patikima koreliacija. (P<0,001).
4. Tešmens ruošimo laikas neįtakoja somatinių ląstelių skaičiaus piene.
5. Besikeičiantis pieno srauto pikas somatinių ląstelių skaičiui piene įtakos neturejo. 6. Ilgiau stovint karvėms melžimo aikštelėje iki tešmens ruošimo pradžios, pieno
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Akers R. M. Lactation and the mammary gland. Iowa State Press, 2002. P.54-56.
2. Algers, B. Vocal and tactile communication during suckling in pigs. Thesis. Report. No 25 Sw. Univ. Agric. Sci. Skara Sweden.1987.
3. Amin A. A., Gere T., Kishk W. H. Genetic and environmental relationship among udder conformation traits and mastitis incidence in Holstein Friesian into two different environments Arch. Tierz., Dummerstorf. 2002. 45. P. 129–138
4. Amoroso, E. C. and Jewell, P. A. The exploitation of the milk ejection reflex by primitive peoples. In: Mourant, A. E. And Zeuner, F. E. (eds) Man and cattle – Proc. of a symp. On domestication. Royal Anthroplogical Institute, London.1963. P.126-137.
5. Andersson, B. The effect and localization of electrical stimulation of certain parts of the brain stem in sheep and goats. Acta Physiol. Scand 1951 P. 23:8-23.
6. Asheber S. Gerrit K., Doormaal B. V. Genetic Evaluation System for Milking Temperament in Canadion Dairy Breeds. Canadion Dairy Network, April 2001.
7. Aslam M., Jimenez – Flores R., Kim H. Y., Hurley W. L. Two dimension aelectrophoretic analysis of proteins of ofbovine mammary gland secretions collected during the dry period. J. Dairy Sci. 77. 1994. P. 1529-1536.
8. Athie F., Bachman K. C., Head H. H., Hayen M. J., Wilcox C. J. Estrogen administration at final milk removal accelerates involution of bovine mammaru gland. J. Dairy Sci. 79. 1996. P. 220-226.
9. Bacic G., Stripetic K., Milas Z. et al. Comparative review of milking hygiene and irregularity of milking technique at three pilot dairy farms. Proceedings of the 2nd Croatian Veterinary Congress, Croatia Veterinarski-Arhiv. 2000. Vol. 70. P. 245–249. 10. Bagnato A., Rossoni A., Maltecca C., Vigo D. Milk esimision curves in different parities
in Italian Brow Swiss cattle Ital. J. Amin. Sei. Vol. 2 (Suppl. 1) 47. 2003. P. 46-48.
11. Bar-Peled,U., Maltz E., Brackental I., Folman Y., Kali Y., Gacitua H., Lehrer A. R., Knight C.H., Robinzon B., Voet H. and Tagari, H. Relationship between frequent milking or suckling in early lactation and milk production of high producing dairy cows. J. Dairy Sci. 1995.Vol. 8 P.2726 - 2736.
on EU Concentred Action on Genetic Improvement of Functional Traits in Cattle (GIFT): Health. Interbull Bulletin 15. 1997. P. 98.
13. Boettcher P. J., Dekkers J. C. M., Kolstad B. W. Development of an Udder Health Index for Sire Selection Based on Somatic Cell Score, Udder Conformation, and Milking Speed. Journal of Dairy Science.Vol. 81, No. 4. 1998. P. 1157–1168.
14. Bruckmaier R. M. and Blum, J. W. Simultaneous recording of oxytocin release, milk ejection and and milk flow during milking of dairy cows with and without prestimulation. J. Dairy Res. 63. 1996. P. 201-208.
15. Bruckmaier, R. M., and M. Hilger. Milk ejection in dairy cows at different degrees of udder filling. J. Dairy Res. 68. 2001. 369-376.
16. Bruckmaier, R. M., and M. Hilger. Milk ejection in dairy cows at different degrees of udder filling. J. Dairy Res. 68. 2001. 369-376.
17. Bruckmaier, R. M., Schams, D. and Blum, J. W. Continuously elevated concentrations of oxytocin during milking are necessary for complete milk removal in dairy cows. J. Dairy Res. 61. 1994 P. 323-334.
18. Bruckmaier, R. M., Wellnitz, O., and Blum, J. W. Inhibition of milk ejection in cows by oxytocin receptor blockade, -adrenergic receptor stimulation and in unfamiliar surroundings. J. Dairy Res. 64. 1997. P. 315-325.
19. Capuco A. V., Wood D. L., Baldwin R., McLeod K., Paape M. J. Mammary cell number, proliferation, and opoptosis during a bovine lactation: Relation to milk production and effect of b ST. Journal of Dairy Science 84. 2001. P. 2177-2180.
20. Dodenhoft J. Milkabilyty – German Experiences BLT, Bayerische Landesanstalt fur Tierzucht, Brown Swiss Bruno 7 congerence, Germany. 2004. P. 179-183
21. Dzizidic, A., D. Weiss, and R. M. Bruckmaier. 2004. Oxytocin release, milk ejection and milking characteristics in a single stall automatic milking system. Livest. Prod. Sci. 86. 2004. P. 61–68.
22. Ely, F. and Petersen W. E. Factors involved in the ejection of milk. J. Dairy Sci. 24. 1941. P. 211-213.
23. Ezra E., Barak G.., Uriel B. D., Weller Y. Genetic and environmental analysis of milking time and milking rate during fist lactation. The 14 conference on cattle sciences. Ashhelon, 2000. P. 103-104
25. Gaines. W. L. A contribution to the physiology of lactation. Am. J. Physiol. 38. 1915. P. 285-312.
26. Gary W. Genetic evaluations for mastitis and relationship between mastitis and udder type Rogers Associate Professor of Dairy and Animal Science Penn State University, University Park, PA 16802 Paper presented at the International Red Cow Conference, October 1, in Madison, 1997.
27. Gorewit R. C. and Gassman K. B. Effects of duration of udder stimulation on milking dynamic and oxytocin release. J. Dairy Sci. 68. 1985. P. 1813-1818
28. Gorewit, R. C. and Sagi, R. Effects of exogenous oxytocin on production and milking variables. J. Dairy Sci. 67. 1984. P. 2050-2054.
29. Gorewit, R. C., Svennersten, K., Butler, W. R. and Uvnäs-Moberg, K. Endocrine responses in cows milked by hand and machine. J. Dairy Sci. 75. 1992. P. 446-448
30. Gulyas L., Ivancsics J. Relationship between the somatic cell count and certain udder morphologic traits. Acta Vet. Hung. 2002. 50. P. 373–383.
31. Ilahi H., Kadarmideen H.N. Bayesian segregation analysis of milk flow in Swiss dairy cattle using Gibbs sampling. EDP Sciences, Genet. Sel. Evol. 36. 2004. P. 563–576. 32. Interbull Rautine Genetic Evoluation for Conformation Traits, 2004.
33. Interbull Rautine Genetic Evoluation for Conformation Traits, 2007.
34. Interbull. Deesription otnatinal genetic evaluatio system for dairy cattle traits as applied in diferent Interbull members countries, 2005.
35. Japertiene R., Jepertas S. Melžimo įrangos įtaka karvių sergamumui mastitu. Mano ūkis. 2006. Nr.12. P. 6-8
36. Johansson, B., Uvnäs-Moberg, K., Knight, C.H. and Svennersten-Sjaunja, K. Effect of feeding before, during and after milking on milk production and the hormones oxytocin, prolactin, gastrin, and somatostatin. J. Dairy Res. 66. 1999. P. 151-163.
37. Jukna, Č.; Andrus, K.; Alksninis, A. Pieninė galvininkystė JAV. Kaunas, 1994. P. 232. 38. Karch, G., H. Worstorff, and A. Prediger. Untersuchungen zum maschinellen Anrusten
mit dem Vibrationsverfahren unter besonderer Beru¨ cksichtigung des Zitzengummityps Milchwissenschaft 43. 1988. P. 18–21
39. Klimienė J. Nedelsdami gydykime mastitus. Valstiečių laikraštis. 2003. Nr. 12. P.6
41. Larroque H., Rupp R., Moureaux S., Boichard D., Ducrocq V. Genetic parameters for type and functional traits in the French Holstein breed. Interbull meeting, June 2-4, Uppsala. Sweden. 2005. P. 169-179.
42. Lidfors, L. M., Jensen, P. and Algers, B. Sucking in free-ranging beef cattle – temporal patterning of suckling bouts and effects of age and sex. Ethology 98. 1994. P. 321-33 43. Lupoli, B., Johansson, B., Uvnäs-Moberg, K. and Svennersten-Sjaunja, K. Effect of
suckling on the release of oxytocin, prolactin, cortisol, gastrin, cholecystokinin, somatostatin and insulin in dairy cows and their calves. J. Dairy Res. 68. 2001. P. 175-187.
44. Macuhova J., Tancin V., Buckmaier R. M. Oxytocin release, milk ejection and milk removal in on multi – box automtic milking system. Livest. Prod. Sci. 81. 2003. P. 139-143.
45. Mayer, H., H. Worstorff, D. Schams, and M. Klein. Secretion of oxytocin and milking characteristics in cows as affected by several modes of tactile teat stimulation. Milchwissenschaft 40. 1985. P. 1-5.
46. Mein G. A. Design of milk harvesting system for cows producing 100 pounds of milk daily. National Mastitis Council. 1998.
47. Mepham, T. B. Physiology of lactation. Open university press, Philadelphia, USA 1987. 48. Mijić P., Knežević I., Domaćinović M., Baban M., Kralik D. Distribution of milk flow in
Holstein Friesian and Fleckvieh cows in Croatia Faculty of Agriculture, University of J. J. Strossmayer in Osijek, Croatia Arch. Tierz., Dummerstorf 45. 2002. P. 341–348.
49. Nissen. Effects of some ward routines on behavioural and physiological adaptation to breast-feeding. Thesis. Carolinska Institute Stockholm Sweden 1996.
50. Oltenacu P. Algers B. Selection for increasede production and the welfare of dairy cows: are new breeding goals needed? Ambio. Jun 34 2005. P. 311-313.
51. Ott. I. and Scott. J. C. The action of infundibulin upon the mammary secretion Proc. Soc. Exp. Biol. Med. 8. 1910. P. 48-49.
52. Petersen W. E. and Ludwick, T. M. The humoral nature of the factor causing the let-down of the milk. Fed. Proc. 1. 1942. P. 66-67.
53. Phillips, D. S. M. Further experiments on the effect of pre-milking stimulus on dairy cow production. In: Proc. Of the New Zealand Soc. of Anim. 1965. Prod. 25:53.
55. Rasmussen, M. D., Frimer, E. S., Horvath, Z., and Jensen, N. E. Comparison of a standardised and a variable milking routine. J. Dairy Sci. 73. 1990. P 3472-3480.
56. Reid D.A., Stewant S. Why unit on time is important for your dairy. Proceedings of 5th western dairy management congerence, April 4-6, Las Vegas, Nevada. 2001. P. 13-15. 57. Rensing S., Ruten W. Genetic Evaluation Milking speed in German Holstein Population
Using Different Traits in a Multiple Trait Repeatabilyty Model. Proceedings of the Interbull meeting Uppsala, Sweden June 2-4, bulletin no. 33. 2005. P. 163-166.
58. Rueeg P. L Milk Secretion and quality stadardis, DVM, MPV, Dip. ABVP – Dairy University of Wisconsin, Madison, USA. 2001. P. 1-9.
59. Saikevičius K., Juozaitienė V. Subalansuoto veisimo Europos Sąjungos praktikos diegimas gerinant juodmargių galvijų populiaciją Lietuvoje. 2004. P. 28-32
60. Samore A. B., Groen A. F. Proposal of on udder heath genetic index for the Italian Holstein Friesian based on fist lactation data Ital. J. Amin. Sci. Vol 5. 2006. P. 359-370. 61. Samuelson B., Svennerrssten – Sjaunja K. Effect of sucling on the reoliase of oxytosin in
dairy cows and their calves. Proceedings of the Symposium on Milk Synthesis. Secretion and removal in ruminannts. University of Berne, Switzerland, 1996. P. 75.
62. Samuelsson B., Uvnäs-Moberg, K., Gorewit, R. and Svennersten-Sjaunja, K. Profiles of the hormones somatostatin, gastrin, prolactin, growth hormone and cortisol. I. In dairy cows that are milked and fed separately or milked and fed simultaneously. Livest. Prod. Sci. 46. 1996 P. 49-56.
63. Samuelsson B., Wahlberg, E. and Svennersten, K. The effect of feeding during milking on milk production and milk flow. Sw. J. Agric. Res. 23. 1993. P. 101-106.
64. Samuelsson, B., Björkstrand, E., Emanuelsson, M., Uvnäs-Moberg, K. and Svennersten K. Differences in plasma levels of oxytocin between high yielding and low yielding dairy cows. In: Proc. Int Symp. Prospects for Future Dairying: A challenge for Science and Industry. Tumba, Sweden. 1994.
65. Sandholm M., Honhaken – Buzalski, Kaartinen L. The bovine udder and mastitis, University of Helsinky, 1995.
66. Sawchenko, P.E. and Swanson L.E. Immunohistochemical identification of paraventricular hypothalamic neurons. Comp. Neurol. 205. 1982. P. 260-272.
