KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETASSLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
Raimonda Mykolaitienė
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETE
SLAUGOS FAKULTETE NEAKIVAIZDINĖSE
STUDIJOSE STUDIJUOJANČIŲ SLAUGYTOJŲ
GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS
Magistro darbasDarbo vadovė
lektr. dr. D. Kriukelytė
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto Dekanas prof. J. Macijauskienė
2010 05 21
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETE
SLAUGOS FAKULTETE NEAKIVAIZDINĖSE
STUDIJOSE STUDIJUOJANČIŲ SLAUGYTOJŲ
GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbasVadovė
lektr. dr. D. Kriukelytė 2010 05 21
Recenzentas Atliko
lektr. dr. J. Gulbinienė stud. Raimonda Mykolaitienė 2010 05 2010 05 21
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 PAGRINDINĖS SĄVOKOS ... 7 ĮVADAS ... 8 DARBO TIKSLAS ... 10 DARBO UŢDAVINIAI ... 10 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 111.1. Gyvenimo kokybės modeliai ir sveikata ... 11
1.2. Gyvenimo kokybės vertinimo klausimynai, instrumentai ... 15
1.3. Studentų gyvenimo kokybė ... 17
1.4. Slaugos studentų motyvacija studijuoti ir profesinis tobulėjimas... 19
2. TYRIMO METODIKA ... 21
2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 21
2.2. Tyrimo eiga ... 22
2.3. Tyrimo metodas ... 23
2.4. Duomenų statistinė analizė ... 24
3. REZULTATAI ... 25
3.1. Demografiniai duomenys ... 25
3.2. KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių slaugytojų gyvenimo kokybė ... 25
3.2.1. KMU Slaugos fakulteto neakivaizdinių studijų studentų fizinė sveikata ... 26
3.2.2. KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių studentų studijos ... 33
3.3. Gyvenimo kokybę gerinantys veiksniai ... 35
3.4. Gyvenimo kokybę bloginantys veiksniai ... 40
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 44 IŠVADOS ... 50 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 51 LITERATŪRA ... 52 PUBLIKACIJOS ... 55 1 PRIEDAS ... 56 2 PRIEDAS ... 57 3 PRIEDAS ... 61
4 Raktaţodţiai: studijuojantys slaugytojai, gyvenimo kokybę gerinantys veiksniai, gyvenimo kokybę
bloginantys veiksniai
SANTRAUKA
Mykolaitienės R. „KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių slaugytojų gyvenimo kokybės vertinimas“ magistro baigiamasis darbas/darbo vadovė lektr. dr. D. Kriukelytė; Kauno medicinos universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2010.
Tyrimo tikslas. Įvertinti KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių
slaugytojų gyvenimo kokybę.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas Kauno medicinos universitete trukmė nuo 2009 m.
kovo 20 dienos iki 2009 m. birţelio 16 dienos. Apklausta KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojantys slaugytojai I, II, III, IV kursų (toliau vadinami studentai). Buvo atlikta anketinė anoniminė apklausa. Buvo išdalintos 234 anketos. Analizei tiko 184 anketos (39 anketos buvo neuţpildytos, 11 anketų – buvo atmestos, nes jose neatsakyta į daugiau nei 20 proc. klausimų). Anketos buvo pateiktos visiems studentams apklausos dieną buvusiems paskaitose.
Rezultatai. Studentų gyvenimo kokybės rodikliai skyrėsi atskirose srityse. Lyginant gyvenimo
kokybės skales tarpusavyje nustatėme, kad šeimos skalės vidurkis yra didţiausias 22,71 balo. Fizinės sveikatos skalės vidurkis sudarė 20,45 balo, socialinės-ekonominės skalės - 21,38 balo, psichologinės-dvasingumo skalės - 20,76 balo. Studentų gyvenimo kokybę gerinantys veiksniai buvo studentų gera sveikata, sėkmė ir gera savijauta studijuojant universitete, administratoriaus pareigos ir šeimos sukūrimas (63,0 procentai studentų sukūrę šeimas). Studentų gyvenimo kokybė blogėjo dėl nuolatinės įtampos, didelių krūvių, fizinių negalavimų. Nepatinkantis poţiūris į universitetą 3,8 kartus ir netikrumas dėl sėkmingos profesinės karjeros 6 kartus blogino gyvenimo kokybę.
Išvados. Labai gerai savo sveikatą vertino 9,8 proc. studentų, vidutiniškai - 45,1 proc., gerai - 44
proc. ir tik 1,1 proc. savo sveikatą vertino blogai. Gyvenimo kokybę gerino sėkmė ir gera savijauta studijuojant universitete, gera fizinė sveikatos būklė, administratoriaus pareigos. Geresnė gyvenimo kokybė nustatyta studentų sukūrusių šeimas. Nepatinkantis poţiūris į universitetą blogino gyvenimo kokybę, nesutikimas, kad uţsiėmimų metu studentai yra skatinami reikšti savo nuomonę, netikrumas dėl sėkmingos profesinės karjeros, subjektyvus, kaip „vidutinės“ ar „blogos“ sveikatos būklės vertinimas, bei fiziniai sveikatos negalavimai varginantys per 12 mėnesių.
5 Key words: nursing students, quality of life improving factors, quality of life worsening factors.
SUMMARY
The Final Thesis for Master‟s Degree of R. Mykolaitienė, entitled “Evaluation of the quality of life of part time nursing students at the Faculty of Nursing, Kaunas University of Medicine”.
Head: lecturer Dr. D. Kriukelytė, Kaunas University of Medicine, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2010.
The aim of the research. To evaluate the quality of life of part time nursing students at the Faculty of
Nursing, Kaunas University of Medicine.
Research material and methods. The research was performed at Kaunas University of Medicine form
March 20, 2009 to June 16, 2009. The first, second, third and fourth year part time students (here after
called students) at the Faculty of Nursing of Kaunas University of Medicine were interrogated. The
anonymous questionnaire survey was carried out. A total of 234 questionnaires were distributed. Out of them, 184 questionnaires proved to be adequate for the analysis. (Out of the rest, 39 questionnaires were unfulfilled, 11 questionnaires were refuted, due to lack of answers exceeding 20 percent of questions). Questionnaires were supplied to all the students present at lectures on the survey day.
Results: Quality of life ratings of students were different in different spheres. According to life-quality
rating inter-comparison, we determined that family subscale average was the highest – 22.71 points. Physical health subscales average was 20.45 points; social-economical subscale was 21.38 points, psychological-spiritual subscale average was 20.76 points.
The improving factors of student quality of life were the following: good student health, success and well-being while studying at University, holding administration post and family creation (63.0 percent of student have created their own families). The student quality of life worsens due to constant stress, hard study loads and physical troubles. The quality of life was impaired 3.8 times due to a negative point of view towards University and 6 times due to uncertainty about successful professional career.
Conclusions: The following subjective health evaluation was determined: 9.8 percent of respondents
evaluated their own health as very good; 45.1 percent evaluated it as satisfactory and 44 percent – as good. 1.1 percent of respondents evaluated their health as bad.
Quality of life was improved by success and well-being at studies in the University, good health state and administration post. Better quality of life was established for students who created their own families. Disliking towards University impaired the quality of life, so as the disapproval that students are prompted to express their own opinion at lectures, and the uncertainty for successful professional career, also the subjective evaluation of health state as “average” or “bad” and physical health troubles which lasted for more than 12 months.
6
SANTRUMPOS
a - amţius
BGKI - bendrasis gyvenimo kokybės indeksas d. – diena
ES – Europos Sąjunga GK – gyvenimo kokybė
GKI – gyvenimo kokybės indeksas KMU – Kauno medicinos universitetas KTU - Kauno technologijos universitetas kt. – kita/kiti
LR – Lietuvos Respublika m. – metai
mėn. – mėnuo
n – tyrime dalyvavusių respondentų skaičius pav. – paveikslas
PI - pasikliautinieji intervalai
p – statistinio reikšmingumo lygmuo proc. – procentai
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija SB – susumuoti balai
7
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Slauga – tai asmens sveikatos prieţiūros dalis, apimanti ligų, profilaktiką, įvairaus amţiaus sveikų, nepajėgių, fiziškai ar protiškai sergančių ţmonių fizinę, psichinę ir socialinę prieţiūrą visuose asmens sveikatos ir socialinės globos ar kitose įstaigose, bendruomenėje bei namuose.
Slaugytojas – asmuo, įgijęs slaugos studijų baigimo diplomą, taip pat bendrosios praktikos ir (ar) atitinkamą specialiosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.
(LR medicinos norma MN 28:2004)
Sveikata – visapusė fizinė, dvasinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas.
PSO 1933 pateiktas gyvenimo kokybės apibrėţimas:
Gyvenimo kokybė – tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, poţiūriu, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais.
Studentas - (lot. studens; kilm. studentis – uoliai dirbantis, studijuojantis) aukštosios mokyklos moksleivis.
8
ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), rūpindamasi ţmonių sveikata, siekia uţtikrinti galimybę visiems ţmonėms siekti geresnės gyvenimo kokybės. Sveikatos apsaugai keliami vis didesni reikalavimai. Būdama geriau informuota sveikatos klausimais, visuomenė daugiau tikisi iš sveikatos prieţiūros sistemos ir reikalauja geresnių prieţiūros standartų. Ţmonių gerovė glaudţiai susijusi su jų sveikata. Fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsenos individas turi optimalias galimybes būti visuomenėje, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dirbti ir realizuotis [5].
PSO 1993 m. pasiūlė gyvenimo kokybės apibrėţimą [12]. Gyvenimo kokybė – tai individo savos pozicijos gyvenime suvokimas jo tikslų, lūkesčių, interesų bei kultūros vertybių sistemoje, kurioje jis gyvena. Gyvenimo kokybė apima pagrindines ţmogaus veiklos sritis: fizinę, psichologinę, dvasinę, socialinę, ekonominę ir neatsiejamai yra susijusi su ţmogaus sveikata. Lietuvos sveikatos programoje gyvenimo kokybės problema pripaţinta prioritetine. Gyvenimo kokybei įtaką daro asmens fizinės sveikatos, dvasinės būklės, nepriklausomumo laipsnis ir socialinis ryšys su aplinka. Gyvenimo kokybė yra tai, kaip jaučiasi atskiras asmuo, kurią nulemia daugybė veiksnių ir aplinkybių: būstas, uţimtumas, pajamos, gyvenimas šeimoje, socialinė parama, stresai, sveikatos prieţiūros galimybės, darbo sąlygos, mityba, išsilavinimo galimybės ir kt. Gyvenimo kokybė svarbi ne tik atskiram individui, bet ir visuomenei arba kokiai nors tos visuomenės grupei, kuriai priklauso individas [3]. Ţmonės priţiūrėdami savo kūną, jo funkcionavimą, sveikatos būklę, išvaizdą, pagerina savo gyvenimo kokybę. Netgi nūdienos pasaulyje savo kūnas ţmogui gali būti ramybės ir saugumo sala, kurioje jis gali jaustis pats sau šeimininkas [4].
Prigimtinė ţmogaus teisė yra turėti kuo geresnę sveikatą, sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos prieţiūrą (LR Sveikatos sistemos įstatymas, 1994) [8].
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. pamaţu pradėta formuoti sveikatos politika ir į šį procesą aktyviai įtraukti pacientai, formuojamas holistinis visą apimantis poţiūris į sveikatą jos tausojimą, išsaugojimą. Uţtikrinamas sveikatos prieţiūros paslaugų teisumas, prieinamumas, saugumas ir kokybė. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į aktyvios politikos kūrimą. Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje 1991 m. priimtos nuostatos, kurioje skiriami prioritetai Lietuvos ţmonių sveikatos tausojimui, stiprinimui, ligų profilaktikai, valdymo decentralizacijai, sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizacijai, pirminei sveikatos prieţiūros plėtrai, sveikatos prieţiūros specialistų rengimo pertvarkai pagal ES standartus [8]. Vienas iš uţdavinių, tai sveikatos prieţiūros specialistų profesinis rengimas pagal ES standartus, kuriame svarbu slaugos personalo poreikio planavimas, slaugos specialistų licencijavimas, motyvavimas, profesionalumas [51].
9 Uţ slaugos specialistų rengimą atsakingos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), bei Švietimo ir mokslo ministerija, vykdanti studijų kokybės prieţiūrą. Sveikatos prieţiūros specialistų rengimo programų turinys priartinamas prie Europos Sąjungos (ES) šalių gyvenimo kokybės standartų [8].
Slaugos mokslas, arba slauga kaip disciplina ar profesija, reikalauja iš slaugytojų priimti sveikatos prieţiūros organizacijos kultūrą šiuo profesiniu socializacijos laikotarpiu. Slaugos mokslo reforma, bendrosios praktikos slaugytojų rengimas, teisinės bazės sukūrimas rodo, kad sveikatos prieţiūrai ir gyvenimo kokybei skiriamas pakankamas dėmesys. Didėja profesinio rengimo, mokymo proceso galimybė susieti tai su praktine veikla [8].
Lietuvoje pastaraisiais metais universitetinės studijos sulaukia vis didesnio tyrėjų dėmesio ir vis daţniau tiriama studentų gyvenimo kokybė. Šiandien asmeniui reikia nuolatos įgyti naujų ţinių, įgūdţių, ar atnaujinti turimas, kad plėtotųsi gebėjimas tinkamai dalyvauti darbo rinkoje. Dirbantys studentai priversti nuolat tobulėti profesine prasme, gilinti profesines ţinias, taikyti turimas ţinias šiam laikmečiui ir situacijai, persikvalifikuoti, įvaldyti nuolat besivystančias informacines technologijas. Studentai priversti derinti darbą su studijomis. Akademinis jaunimas, studentai, sudaro ypatingą kontingentą ir dėl veiklos pobūdţio specifiškumo neigiamą įtaką sveikatai, darbingumui, ir fizinei būklei turi tam tikri veiksniai: didelis protinio darbo krūvis, nejudrių veiklos rūšių dominavimas [48]. Taigi, svarbi studijuojančių studentų gyvenimo kokybė.
KMU pirmosios pakopos Slaugos programos neakivaizdinių studijų forma pradėta nuo 2003 m. Šioje programoje studijuoja dirbantys slaugytojai. Darbas, studijos, šeima gali įtakoti studijuojančiųjų gyvenimo kokybę. Mokslinių darbų, kurie būtų susieti su studijuojančių slaugytojų gyvenimo kokybę ir ją gerinančiais bei bloginančiais veiksniais nepavyko surasti. Todėl šio tyrimo metu siekėme išsiaiškinti neakivaizdine forma studijuojančių slaugytojų gyvenimo kokybę.
Tik sveikas ţmogus gali fiziškai, protiškai ir socialiai veikti, bei pajusti teigiamą emocinę būseną: pasitenkinimą ir laimę, o tai yra svarbiausi subjektyvūs gyvenimo kokybės komponentai [3].
Hipotezė darbinė: Kauno medicinos universitete Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių slaugytojų gyvenimo kokybę įtakoja fizinė sveikata, šeimos sukūrimas, netikrumas dėl profesinės karjeros, neigiamas poţiūris į universitetą ir studijų ypatumai. Atliktame tyrime hipotezė pasitvirtino.
Šio darbo tyrimo objektas yra Kauno medicinos universitete Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių slaugytojų gyvenimo kokybės vertinimas.
Šio mokslinio darbo tikslas yra įvertinti Kauno medicinos universitete Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių slaugytojų gyvenimo kokybę.
10
DARBO TIKSLAS
Įvertinti Kauno medicinos universitete Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių slaugytojų gyvenimo kokybę.
DARBO UŢDAVINIAI
1. Nustatyti Kauno medicinos universitete Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių slaugytojų fizinę sveikatą, socialinę-ekonominę, psichologinę-dvasingumo ir šeimos gerovę.
2. Nustatyti Kauno medicinos universitete Saugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių slaugytojų gyvenimo kokybę gerinančius veiksnius
3. Nustatyti Kauno medicinos universitete Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių slaugytojų gyvenimo kokybę bloginančius veiksnius.
11
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Gyvenimo kokybės modeliai ir sveikata
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), rūpindamasi ţmonių sveikata, siekia uţtikrinti galimybę visiems ţmonėms siekti geresnės gyvenimo kokybės. Ţmonių gerovė glaudţiai susijusi su jų sveikata, o fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsenos individas turi optimalias galimybes būti visuomenėje, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dirbti ir realizuotis [7].
Analizuojant literatūrą gyvenimo kokybė (toliau minima GK) apibūdinama, kaip plati ir sudėtinga koncepcija, kurią kompleksiškai veikia asmens fizinė sveikata, psichologinė būklė, nepriklausomybės lygis, socialiniai ryšiai, ryšiai su aplinka. Gyvenimo kokybės rizika susijusi su aplinkos poveikiu ir gyvenimo kokybės aspektai ir sritys sąveikauja tarpusavyje. GK siejasi su pozityviais vertinimais, tokiais kaip laimė, sėkmė, gerovė, sveikata ir pasitenkinimas gyvenimu. Ţmogaus gyvenimas – tai periodas tarp gimimo ir mirties, o visi papildomi dalykai tokie, kaip sveikata, materialinė gerovė, dvasingumas, bendravimas ir t.t. gali būti laikomi, kaip gyvenimo kokybės elementai ir priklausomai nuo jų gausos ir įvairovės galima nustatyti kiekvieno asmens ir visuomenės gyvenimo kokybės lygį [3].
Gyvenimo kokybės nagrinėjimas randamas graikų filosofijoje, kuris perteikiamas svarstymais filosofiniu, religiniu ir istoriniu poţiūriu. Ţmonijai iškilo daug klausimų apie būtį ir jie bandė ieškoti atsakymų į klausimus apie gimimą, gyvenimą ir mirtį. Religijoje, mituose bandydavo rasti atsakymus, kur buvo nagrinėjama ţmogaus būtis, vertybių sistema ir gyvybės atsiradimo prielaidos. Graikų filosofas Platonas pradėjo nagrinėti idėją „geras gyvenimas“ ir kaip tokį reiktų tokį gyvenimą nugyventi. Pagal filosofą, įsigilinimas į tiesą ir meditacija, tai ir yra gero gyvenimo pagrindas: „Ţmonės turėtų elgtis kaip Dievai, kiek įmanoma aukščiau pakilti virš ţmogiškų jausmų“. Apie gyvenimo pilnatvę, ţmogaus laimingumą savo veikaluose kalbėjo ir graikų filosofas Aristotelis (384– 322 pr. Kr.) [19]. Jis teigė, jog gyvenimas nieko nevertas be konfliktų ir pokyčių ir ţmonėms reikia patirti emocinę riziką, pergyventi meilės ir draugystės dramas, kad gyvenimas būtų geresnis. Mėginant panaikinti šį išbandymą, gyvenimas tampa prastesnis [3].
Gyvenimo kokybės samprata visada buvo aktuali tema vertusi domėtis filosofus, sociologus, rašytojus, mokslininkus, gydytojus, ekspertus ir kt. kėlusius jų susidomėjimą. Visuomenės raidoje gyvenimo kokybe pradėta domėtis XX a. pradţioje. Gyvenimo kokybės terminą A. C. Pigou 1920 m. pirmą kartą paminėjo knygoje apie ekonomiką ir gerbūvį. Ši nauja sąvoka mokslo visuomenėje didesnio susidomėjimo nesukėlė ir buvo daţniausiai vartojama, kaip paaiškinimo nereikalaujanti sąvoka.
12 Tuo laikotarpiu atsirado ir pirmosios vertinimo priemonės – pirmieji instrumentai, išplėtę klinikinių tyrimų spektrą.
Mokslinį poţiūrį į gyvenimo kokybės raidos pradţią būtų galima laikyti sociologo Allard E. 1978 metais atliktą tyrimą „Turėjimas, mylėjimas ir buvimas“. Tai tyrimas, kurio metu pirmą kartą uţsiminta apie suminę objektyvių ir subjektyvių aplinkybių įtaką ţmogaus gyvenimo gerovei [3]. Aštuntojo dešimtmečio viduryje Mičigano universiteto sociologai atliko gyventojų gyvenimo kokybės tyrimus. Šiais tyrimais buvo nagrinėjamos tokios sritys, kaip išsilavinimas, sveikata, šeima, asmeninis gyvenimas, darbas, aplinka ir materialinės sąlygos, ir jų įtaka ţmonių gerovei. Pasitenkinimas bei laimė buvo pagrindiniai ţmogaus gyvenimo kokybės vertinimo kriterijai.
GK terminas pirmą kartą medicinoje paminėtas septintojo dešimtmečio viduryje ţurnale „Annals of Internal Medicine“, Elkington J. R. straipsnyje „Medicina ir gyvenimo kokybė“. Jau tada buvo iškelta idėja imtis atsakomybės uţ ţmonių, patyrusių inkstų transplantaciją, tolimesnio gyvenimo gerovę [19].
Gyvenimo kokybės srities ekspertai M. A. Testa, D. C. Simonon pastebi ir pripaţįsta, kad gyvenimo kokybės apibrėţimą, kuris pagrįstas subjektyviu vertinimu, priklauso nuo ekonominių ir socialinių, bei kultūrinio konteksto sunku pritaikyti. Pripaţįsta, kad toks apibūdinimas platus, apima daug gyvenimo sferų, kurios tiesiogiai neveikia sveikatos ir jos prieţiūros [48]. Gyvenimo kokybės ekspertas Haas B.K. 1997 m. mokslinėje literatūroje išanalizavo spausdintus straipsnius apie gyvenimo kokybę ir atliko jų tematinę analizę. Buvo nustatyti penki poţymiai, kurie atspindi šiuolaikinį gyvenimo kokybės modelį: gyvenimo kokybė savo prigimtimi yra daugialypė, gyvenimo kokybės apima subjektyvius ir objektyvius rodiklius, gyvenimo kokybė yra dabartinių individo gyvenimo aplinkybių įvertinimas, gyvenimo kokybė yra pagrįsta išpaţįstamomis vertybėmis ir kintama, gyvenimo kokybė geriausiai gali įvertinti asmenys, pajėgūs atlikti subjektyvią savianalizę. Haas B.K. remdamasis šiais poţymiais, suformulavo savitą gyvenimo kokybės apibrėţimą: „GK yra įvairiapusis individo dabartinių gyvenimo aplinkybių įvertinimas kultūros, kuriai priklauso, bei išpaţįstamų vertybių kontekste“. Taigi, apibendrinant, įvairių tyrinėtojų koncepcijas, galima konstatuoti, kad gyvenimo kokybė – tai pirmiausia subjektyvus gerovės pojūtis, apimantis fizinį, psichologinį, socialinį ir dvasinį lygius [19].
Visuotinai priimto gyvenimo kokybės apibrėţimo nėra, ji gali būti apibrėţiama, kaip gėrio laipsnis, tačiau gyvenimo kokybė tapo paplitusiu mokslinių tyrinėjimų objektu. Moksliniuose straipsniuose mėginama apibendrinti gyvenimo kokybės koncepcijos ypatybes, analizuoti prieţastis, aprašyti gyvenimo kokybės tyrimų metodiką, instrumentų, klausimynų savybes, praktinio pritaikymo galimybes, analizuoti daţniausiai pasitaikančias metodologines gyvenimo kokybės tyrimų problemas, apţvelgiant ateities perspektyvas.
13 Šiuolaikiškiausios saliutogenezės teorijos pradininkas A. Antanovsky kreipė dėmesį į sveikatą lemiančius, tai yra saliutogeninius veiksnius. Jis pasiūlė paţvelgti ne ligas sukeliančius veiksnius, o į sveikatą kaip tęsinį nuo gerovės ligos link. Mokslininkas teigė, kad ţmonės priklausomai nuo jų sugebėjimo arba nesugebėjimo valdyti situacijas, sukeltas endogeninių arba egzogeninių stresorių, visą gyvenimą juda gerovės link, arba į ligą [24].
Sveikatą stiprinančius bei palaikančius veiksnius, vadinamus sveikatos ištekliais ir sveikatos rizikos veiksnius nurodo R. Kalėdienė, J. Petrauskienė, A. Rimpela (1 lentelė). Sveikatos ištekliai klasifikuojami į keturias kategorijas: asmenines savybes, su sveikata susijusį elgesį, socialinę kultūrinę sistemą, fizinę ir biologinę aplinką. Sveikatos rizikos veiksniai, tai tam tikros sąlygos ir procesai, neigiamai veikiantys sveikatą. [9].
1. lentelė. Sveikatos ištekliai [5].
Vidiniai Išoriniai
Bendrieji Vidinė darna Orientacija į tikslą Autonomija
Įsitikinimas, kad situacija kontroliuojama
Socialiniai ryšiai Socialinė integracija Pasitikėjimas parama Pasitenkinimas parama Abipusė parama Specifiniai Pasitikėjimas savo sugebėjimais
Agresijos kontrolė
Pasitikėjimas įvairiomis gyvenimo sritimis
Gyvenimo kokybės modelius kūrė daugelis mokslininkų. Gyvenimo kokybės modeliai sudaryti remiantis tam tikrais sveikatos kriterijais. Gyvenimo kokybės modelį sudarytą iš psichologinės sveikatos kriterijų: teigiamas savęs vertinimas, buvimas aktyvia, integruota asmenybe, nepraradusia realybės jausmo, galimybė vystyti gabumus, priimti savarankiškus sprendimus pasiekiant pastovius tarpasmeninius santykius su kitais ţmonėmis 1958 m. pasiūlė M. Jahoda [39]. Toliau šį gyvenimo kokybės modelį išplėtė S. Naess ir M. Kajandi, įtraukė ekonomines ir socialines sritis, ir pasiūlė daugialypį gyvenimo kokybės modelį, įtraukdami tvirtus tarpasmeninius santykius su kitais ţmonėmis, gerbdami kitą ţmogų [44].
Gyvenimo kokybės modelį 1994 m. pateikia B. Lindstrom, kuris apima pagrindines gyvenimo sritis: bendrą, išorinę, tarpasmeninę ir asmeninę (2 lentelė). Šios sritys yra esminės individo egzistencijai ir nusako objektyvias ir subjektyvias (pasitenkinimą) sąlygas [42].
14 2 lentelė. B. Lindstrom gyvenimo kokybės modelis [42].
Sritys Dimensijos (objektyvios/subjektyvios) Pavyzdţiai Bendros: Ekologiniai, Visuomeniniai ir politiniai šaltiniai. Makro aplinka. Kultūra Ţmogaus teisės.
Gerovės (socialinio aprūpinimo) politika.
Fizinė aplinka,
Pagarba ţmogaus teisėms, lygybė, resursų paskirstymas.
Išorinė: Socialiniai ir ekonominiai šaltiniai. Darbas Pajamos Būstas Švietimas, Darbas, ekonomika,
gyvenamojo būsto standartai. Pasitenkinimas šiomis sąlygomis.
Tarpasmeninė:
Socialinių santykių ir paramos šaltiniai.
Šeimos struktūra ir funkcionavimas. Artimi draugai.
Išplėsta socialinė parama.
Šeimos dydis, draugai, artimi ryšiai, kaimynų ir visuomenės parama. Pasitenkinimas anksčiau išvardintais dalykais. Asmeninė: Asmeniniai šaltiniai. Fizinė Protinė Dvasinė
Augimas, veikla, savigarba ir nuotaika, gyvenimo reikšmė.
Gyvenimo kokybė moksliškai nagrinėjama tema įvairiose medicinos srityse. Gyvenimo kokybė labai svarbi ne tik sveikiems ţmonėms, bet ir įvairiomis ligomis sergantiems ţmonėms. Taigi, labai svarbu sukurti universalų gyvenimo kokybės modelį, kuris padėtų pasirinkti gyvenimo kokybės instrumentą, kuriuo būtų galima nustatyti įvairius veiksnius įtakojančius gyvenimo kokybę ir jiems teikti prioritetą. Nuo asmens savijautos priklauso gyvenimo kokybė, bendravimas, darbingumas, o prastą asmens savijautą lemia fizinės būsenos pablogėjimas, sunkios gyvenimo sąlygos, socialiniai pasikeitimai, nesaugi aplinka ir kiti įvairūs veiksniai [34].
15
1.2. Gyvenimo kokybės vertinimo klausimynai, instrumentai
Įvertinti gyvenimo kokybę yra sudėtinga, nes pati gyvenimo kokybės sąvoka yra gana abstrakti. Ypač svarbus yra subjektyvus gyvenimo kokybės vertinimas, kuris turi atspindėti daugelį gyvenimo sričių: darbą, mokymąsi, laisvalaikį, socialinius ryšius.
Gyvenimo kokybei vertinti naudojami įvairūs klausimynai, instrumentai, nors ir nėra vieningos nuomonės, tačiau gyvenimo kokybės tyrėjai sutaria, kad visi gyvenimo kokybės tyrimų instrumentai turėtų matuoti tiriamojo fizinę būklę, psichologinį gerbūvį, bendravimą su kitais ţmonėmis, ir kasdienę veiklą. Klausimynai sudaromi, remiantis skirtingais gyvenimo kokybės apibrėţimais, modeliais [29]. Vis dar iki šiol nėra vieningos gyvenimo kokybės klausimynų klasifikacijos. T. Furmonavičius, atlikęs išsamią literatūros analizę apie gyvenimo kokybės tyrimus medicinoje išskiria du gyvenimo kokybės instrumentų tipus: bendrinius ir specifinius, bei atskirai aptaria individualizuotas anketas [5]. Šiuo metu apibendrinant išanalizuotą mokslinę literatūrą, GK klausimynus galima suskirstyti į šias grupes: bendrinius (angl. generic); specifinius ligai ar populiacijai (angl. desease or population specific); specifinius sričiai (angl. domain specific); naudos (angl. utility); individualizuoti (angl. individualised). Bendriniai gyvenimo kokybės klausimynai daţniausiai naudojami populiacijos sveikatai stebėti epidemiologinių tyrimų metu, tačiau tinka ir įvairioms pacientų grupėms tirti, bei įvairioms ligoms ir būklėms palyginti. Dėl platesnių naudojimo galimybių šie instrumentai yra deramai išbandyti esant įvairioms klinikinėms būklėms ir taikyti skirtingoms pacientų grupėms. Jie gali įvertinti nepageidaujamą šalutinį gydymo poveikį fizinei, psichinei ir socialinei sveikatos sritims ir atspindėti bendrą gydymo poveikį paciento gyvenimui. Šie instrumentai paprastai apima kelias gyvenimo kokybės sritis. Tokių anketų pavyzdţiais gali būti plačiausiai naudojami ir ţinomiausi Sickness Impact Profile (SIP), Nottingham Health Profile (NHP), standartizuota Carol Estwing Ferrans ir Marjorie J. Powers „Gyvenimo kokybės indekso bendroji versija“ (Copyright 1984 & 1998 Carol Estwing Ferrans and Marjorie J. Powers, Quality of Life Index QLI Version), SF-36, EUROQOL, WHOQOL-100, WHOQOL-BREF ir kt. Jie apima keturis pagrindinius su sveikata susijusius gyvenimo kokybės (SSSGK) komponentus: fizinę būklę, psichologinį gerbūvį, bendravimą ir kasdienę veiklą. Šios sritys, kai kuriuose klausimynuose gali būti ir labiau išskaidytos (pvz., nepriklausomybės laipsnis, aplinka, dvasingumas ir kt.) [29, 33, 37, 40, 43, 47].
Literatūros duomenimis, šiuo metu medicinoje pagrindinė gyvenimo kokybės panaudojimo sritis yra klinikiniai eksperimentiniai tyrimai. Jie daro nemaţą įtaką naujų gydymo technologijų įdiegimui. Bonkovsky H. L. tyrinėjo sergančiųjų lėtiniu virusiniu C hepatitu gyvenimo kokybė prieš gydymą ir po gydymo interferonu. Buvo vertintos fizinės, protinės funkcijos, miegas ir kitos gyvenimo kokybės sritys bei nustatytas teigiamas gydymo poveikis gyvenimo kokybei. Moore K. A. ir kt., tyrę
16 sergančiųjų lėtinėmis kepenų ligomis gyvenimo kokybę, įrodė, kad praėjus 3 mėnesiams po kepenų transplantacijos šių ligonių gyvenimo kokybė smarkiai pagerėjo [45].
Naujesnės kartos instrumentai atsirado kiek vėliau. 1981 m. Bergner M. pasiūlė ligos poveikio vertinimo instrumentą (angl. Sicness Impact Profile, SIP), tinkamą sveikų ţmonių sveikatai įvertinti bei platesniam ligų ratui. Tais pačiais metais buvo paskelbta Nottingham sveikatos vertinimo skalė (angl. Nottingham Health profile, NHP) [38]. Šie instrumentai buvo skirti fiziniams bei psichiniams funkcionavimui, pasitenkinimui gyvenimu vertinti, tačiau šių metodikų kūrėjai nevadino savo klausimynų gyvenimo kokybės tyrimo instrumentais [19].
Populiacijai ar ligai specifiniai instrumentai apima gyvenimo kokybės aspektus, susijusius su konkrečia liga ar populiacija. Tokių klausimynų pavyzdţiais gali būti astma [31, 35], onkologinėmis [23, 46], reumatologinėmis [41], psichikos ir kitomis ligomis sergančiųjų gyvenimo kokybės anketos [36, 26]. Specifinei ligai nustatyti yra sudaryti gyvenimo kokybės klausimynai, norint stebėti gydymo poveikį sveikatai ir šis vertinimo tipas ribotas, nes nukreiptas į tam tikras pacientų grupes. Nėra susitarta kokios gyvenimo kokybės sritys turi būti vertinamos, daugelis mokslininkų sutinka, kad būtina į klausimynus įtraukti kiek galima daugiau įvairių aspektų [29]. Gyvenimo kokybės vertinimo klausimynuose yra bendros ypatybės: respondentai patys vertina savo gyvenimo kokybę; vertinimui daţnai naudojamos įvairios skalės, kurias sudaro daugybė klausimų.
Pasirinkus klausimyną gyvenimo kokybei vertinti, svarbu nustatyti jo tinkamumą tiriamai populiacijai. Literatūros šaltiniuose nurodomi keturi pagrindiniai gyvenimo kokybės vertinimo būdai: 1. vertinimas gali būti objektyvus, kai dėmesys sutelktas į gyvenimo sąlygas, pajamas, išsimokslinimo lygį ir t.t., ar subjektyvus, kai dėmesys sutelktas į pasitenkinimą; 2. vertinimas gali būti absoliutus ir reliatyvus; 3. vertinimas pateiktas paties subjekto ar įvertintas giminių, kaimynų, kai sunku apklausti subjektą; 4. kai rezultatai gali būti papildomi idėjomis subjekto ar tyrėjo.
Literatūros šaltiniuose dauguma mokslininkų pateikia metodologinius reikalavimus gyvenimo kokybei vertinti [27], kur pagrindiniais matavimo kokybės parametrais yra laikomi pagrįstumas (validity), stabilumas (reliability), specifiškumas (specificity), jautrumas (sensitivity) [32]. Efektyvūs tyrimo metodai ir objektyvūs naujos informacijos gavimo būdai pirmiausia turi būti metodologiškai pagrįsti, informatyvūs ir patikimi [11].
Vis modernėjančiame medicinos moksle didėja dėmesys ne tik ligai, bet ir ţmogui bei jo gerovei. Tai yra labai paţangus reiškinys ir geriausiai atspindi medicinos mokslo humanistinę filosofiją. Todėl manoma, kad gyvenimo kokybės tyrimų skaičius ateityje turėtų didėti. Be abejo, vienas svarbiausių uţdavinių – tai racionalaus teorinio gyvenimo kokybės modelio sukūrimas, kuris padėtų tinkamai pasirinkti klinikinio tyrimo instrumentą, leistų tyrėjams tikrinti hipotezes apie paciento ypatybių, intervencijos ir baigties ryšį. Toks modelis turėtų pasitarnauti multidisciplininiams tyrimams ir daugiaplaniams gyvenimo kokybės tyrinėjimams vystyti. Be to, gyvenimo kokybės
17 instrumentų tobulinimas leistų įtraukti svarbiausius komponentus, kurie yra informatyvūs, pagrįsti konstrukcijos, turinio poţiūriu, kurie pakankamai jautriai kinta dėl atliktos intervencijos. Tai supaprastintu ir statistinės duomenų analizės atlikimą. Šiuo metu daug dėmesio skiriama gyvenimo kokybės tyrimų instrumentų sukūrimui, kad jie būtų trumpesni bei patogesni naudoti. Tačiau, tai nėra lengvas uţdavinys, kadangi tenka tiek kurti ir tobulinti teorinį modelį, tiek bandyti pačius tyrimo instrumentus, vertinti jų pagrįstumą, jautrumą ir pritaikomumą praktikoje. [19].
1.3. Studentų gyvenimo kokybė
Studentai visais laikais pasiţymėdavo kaip atskira visuomenės dalis, kuri išsiskiria, kuri visada turi savo nuomonę, kurie yra originalūs, galu gale maištaujantys. Ir tas dţiugindavo, dar prieš visus karus būdavo visuomenės ryškiausios dalys – kunigas, gydytojas, studentas ir t.t.... Studentas (lot. studens; kilm. studentis – uoliai dirbantis, studijuojantis) aukštosios mokyklos moksleivis. Ţodis studentas pradėtas vartoti senovėje, Romoje. Mokslo siekiantys ir studijuojantys ţmonės pradėti vadinti studentais. Atsiradus universitetams, dvyliktame amţiuje jų lankytojai ir dėstytojai buvo vadinami studentais. Tačiau nuo įvedimo mokslo vardų, kuriais buvo vadinami dėstytojai, studentais vadinami tik universitetų lankytojai, kurie sudarė inteligentijos dalį ir telkėsi tam tikrose teritorijose studentų miesteliuose. Lankytojų amţius buvo vienodas ir būdinga bendra veikla tokia, kaip ţinių ir įgūdţių įgijimas, mokymasis. Viduramţiais studentai buvo tik privilegijuotų klasių vyrai, kurių buvo nedaug, nors vėliau jų daugėjo. Pradėjo studijuoti ir moterys, išaugo moterų studenčių skaičius, paįvairėjo socialinė studentų kilmė. Nuo devyniolikto amţiaus, vykstant mokslinei techninei revoliucijai, didėjo studentų skaičius, išaugo studentų visuomeninis kultūrinis ir politinis aktyvumas, įkurta įvairių studentų organizacijų [3].
1380 m. Prahos universitete studijavo pirmieji studentai iš Lietuvos. Vilniuje 1579 m. buvo įsteigtas universitetas. XIX a. viduryje nustojus veikti Vilniaus universitetui 1922 m. susikūrė Kauno Universitetas. 1939 m. Kauno universitete ir šešiose maţesnėse Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 3990 studentai. [3].
Analizuojant literatūros šaltinius, vis daugiau dėmesio susilaukia universitetinės studijos. Įvairių šalių mokslininkai daug dėmesio skiria studentų sveikatos problemų ištyrimui, atlieka įvairius tyrimus, kurie parodo fizinį išsivystymą, sergamumą, lėtinių neinfekcinių ligų riziką. Ieškoma faktorių, kurie neigiamai veikia studentų sveikatą, į kurią įeina gyvensenos ypatumai, gyvenimo sąlygos, studijos.
Remiantis Lietuvoje atliktais tyrimų rezultatais, teigiama, kad dauguma studentų turi įvairių nusiskundimų sveikata: kankina nemiga, daţni galvos skausmai, irzlūs, jaučia silpnumą, nuovargį. Pagal atliktus tyrimus nustatytas ryšys tarp studentų negalavimų ir nesėkmių. Prieš paskaitas
18 nuovargio jausmui įtakos turi nesveikas gyvenimo būdas, kuriam didelę reikšmę turi socialinės – ekonominės sąlygos. Kauno aukštųjų mokyklų studentų gyvensena nesveika: paplitęs rūkymas, alkoholio vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, neracionali dienotvarkė. Remiantis 1999 m J. Škėmaitės atliktu tyrimu „Sveikos gyvensenos programos poreikio tyrimas ir jos planavimas aukštojoje mokykloje“, kuris atliktas anoniminės anketinės apklausos būdu, ištirta, kai kurių KMU ir KTU fakultetų studentai, atsitiktine atrankos būdu ir iš gautų rezultatų nustatyta, jog subjektyviai gerai ir gana gerai savo sveikatą vetino 2/3 tiek vyrų, tiek moterų. Tačiau 35 proc. teigė, jog per paskutinius 3-5 metus sveikatos būklė pablogėjo 1/3 moterų ir 2/5 vyrų. Palyginamoji analizė atlikta 1990 m. ir 1998 m. parodė, kad nepasikeitė daugumos Kauno aukštųjų mokyklų studentų ţinios apie sveiką gyvenseną, subjektyvus sveikatos vertinimas bei pačios gyvensenos ypatumus, 1/3 studentų ţinios nepakankamos, daugumos studentų gyvensena nesveika. Studentų poţiūris į sveikatos stiprinimo priemones pasikeitė, daugiau studentų vertino informaciją sveikos gyvensenos tema, fizinio aktyvumo skatinimą, sveikatos klubų lankymą, valgyklų raciono keitimą. [18].
Uţsienio studentų atlikti sveikatos tyrimai rodo, kad sveikatos problemos vargina 47-75 proc. visų studentų. Vyresnių kursų studentai serga lėtinėmis ligomis dėl nesveikos gyvensenos, fizinio pasyvumo, neracionalios mitybos, plintančių ţalingų įpročių [30].
Apibendrinus Lietuvos ir uţsienio šalių literatūrą, studentų gyvensenos ypatumai išnagrinėti įvairių sričių mokslininkų, o studentų gyvenimo kokybe pradedama domėtis intensyviau yra atliekami tyrimai studentų gyvenimo kokybei įvertinti ir universitetinės studijos susilaukia vis didesnio visuomenės dėmesio.
Aukštosios mokyklos, kuriose mokosi daug jaunimo, tinkama vieta sveikatos ugdymui, sveikos aplinkos formavimui. Aukštojo mokslo uţdavinys yra kurti, kaupti ir skleisti mokslo ţinias ir kultūros vertybes, įtvirtinti nacionalinės kultūros savitumą, ugdyti išsilavinusią, mokslui ir naujausioms technologijoms, kultūros vertybėms imlią asmenybę ir visuomenę. Aukštasis mokslas, kaip esminė šalies ateities dvasinio ir materialinio klestėjimo sąlyga savo studijomis, moksliniais tyrimais ar menine kūryba skatina ţinių ir kultūros vertybių kūrimą [14].
Šiuolaikinėje švietimo sistemoje, orientuotoje į integralų, visuminį ţmogaus ugdymą, yra aktuali mokymosi motyvacijos problema. Mokslinėje literatūroje išskiriama daug motyvacijos modelių, akcentuojančių skirtingus aspektus, vienaip ar kitaip reikšmingus ir studijuojant. Motyvaciją lemia poreikiai, paţinimas ir emocijos, kurie skatina pradėjimo, palaikymo, intensyvinimo, koncentravimosi ir uţbaigimo procesus, nes noras mokytis ir įgytų ţinių perteikimas panaudoti sau, ir praktikoje gali turėti įtakos gyvenimo kokybei.
19
1.4. Slaugos studentų motyvacija studijuoti ir profesinis tobulėjimas
Šiuolaikinėje visuomenėje mokymasis visą gyvenimą tampa tarsi savaime suvokiamu procesu, nes jis ne tik padeda išlaikyti profesinį lygį, būti konkurencingu darbo rinkoje, bet ir tampa brandţios asmenybės saviraiškos priemone. Šiuolaikinei sveikatos prieţiūros sistemai reikalingi universitetinio išsilavinimo slaugos profesionalai, kurie galėtų daryti įtaką bei organizuoti veiksmingą ir efektyvų slaugos sistemos funkcionavimą, dirbdami slaugos administratoriais, slaugos koordinatoriais, slaugos konsultantais bei slaugos tyrėjais. Dirbdami praktikoje, jie sugebėtų savarankiškai kūrybiškai pritaikyti šiuolaikinio slaugos mokslo ir praktikos principus, atitinkančius tarptautinius standartus, nuolat tobulintis ir diegti slaugos naujoves kasdieninėje pacientų prieţiūroje.
Uţ slaugos specialistų rengimą atsakingos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kaip pagrindinė specialistų uţsakovė, bei Švietimo ir mokslo ministerija, vykdanti studijų kokybės prieţiūrą. Svarbiausias uţdavinys – priartinti sveikatos prieţiūros specialistų rengimo programų turinį prie Europos Sąjungos (ES) šalių gyvenimo kokybės standartų [8].
Slaugos mokslas – vienas jauniausių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Slaugos mokslo įsitvirtinimas lemia kokybinę poţiūrio į slaugytoją kaitą. Ţmogus yra nuolatiniame kaitos procese, todėl tinkamas poţiūris į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą priklauso ne tik nuo išorinių veiksnių, bet ir pačio besimokančiojo motyvacijos [15].
Slaugos studentų motyvacija studijuoti yra kompleksinis procesas, apimantis mokymo pasirinkimą, slaugos, kaip profesijos, supratimą ir reikšmę, karjeros planavimą. Slaugos kaita – sudėtingas reiškinys, o jos poveikio ţmogaus ir visos visuomenės sveikatai galima tikėtis tuomet, kai ji vyksta nuosekliai: per slaugytojų rengimą, nuolatinį tobulinimąsi, veiklą ir jų asmenybę. Svarbu, ţinoti slaugos studentų motyvus, kurie skatina norą studijuoti, ar yra nuolatinis domėjimasis šia specialybe, noras turėti dabartines pareigas, mokyti sveikai gyventi, noras, kad labiau gerbtų bendradarbiai, noras didesnio atlyginimo, noras siekti aukštesnių pareigų, skatinančius rinktis šią profesiją. Slaugos specialistui reikalingi svarbiausi asmenybės bruoţai: sąţiningumas, gebėjimas spręsti problemas, nuoširdumas, asmeninė atsakomybė, jautrumas, kantrumas, tolerancija, gebėjimas savarankiškai priimti sprendimus, nuovokumas, objektyvumas, komunikabilumas [1].
Slaugytojas - unikali profesija, norint ją įgyti šiandienos veiklos pasaulyje reikalaujama baigti aukštąją mokyklą. Tokia Europos Sąjungos nuostata. Šią idėją daugiau nei dešimt metų įgyvendina ir Lietuva. Slaugytojams Lietuvoje pakanka savo funkcijų, tad jie neturi būti asistentais ar perimti kitų medikų funkcijas, nes slaugytojo profesija yra savarankiška, remiasi slaugos mokslo tyrimų įrodymais, bei turi pasaulinę patirtį rengiant slaugytojus. Svarbu parengti aukštos kvalifikacijos, profesionalius bei išsilavinusius plačiąja prasme slaugos specialistus slaugos praktikai. Slaugos specialistai galėtų dirbti savarankiškai: konsultuoti ir mokyti pacientus, sudaryti ir vykdyti slaugos planus, administruoti savo
20 realizuojamą veiklą, daryti įtaką bei organizuoti veiksmingą ir efektyvų slaugos sistemos funkcionavimą. Slaugos specialistai dirbdami praktikoje sugebėtų savarankiškai, kūrybiškai pritaikyti šiuolaikinio slaugos mokslo ir praktikos principus, atitinkančius tarptautinius standartus. Slaugos specialistai galėtų nuolat tobulintis ir diegti slaugos naujoves kasdieninėje pacientų prieţiūroje, padėti pacientams, kad jie jaustųsi gerai, kad gyvenimo kokybė nenukentėtų. Taip pat savo profesines ţinias ir įgūdţius pritaikyti savo gyvenimo kokybei gerinti ir palaikyti.
Per paţinimo ir mokymosi procesą ţmogus siekia savarankiškos veiklos, kad įgytų tam tikrą socialinį statusą [8]. Tikslinga skatinti jaunus gabius ţmones siekti slaugos mokslo daktarų, docentų, mokslo darbuotojų, profesorių vardų, kurti nacionalinio slaugos mokslo pagrindus, dirbti aukštos kvalifikacijos slaugos pedagogais ir profesionaliai perteiktų šiuolaikinio slaugos mokslo ţinias ir parengti slaugos vadovėlius.
Slaugytojai turi būti išsimokslinę, kad galėtų įnešti unikalų ir išskirtinį indėlį į sveikatos prieţiūrą ir gebėtų dirbti, kaip lygiaverčiai partneriai sveikatos prieţiūros komandoje [6]. Profesinė slaugos veikla remiasi kognityvinių gebėjimų taikymu ir apima biomedicinos, socialinių mokslų, bei filosofijos komponentus. Naujasis slaugytojų vaidmuo reikalauja iš jų atsakomybės, savarankiškos veiklos, kelia didelius reikalavimus profesinėms ţinioms ir įgūdţiams ir bendraţmogiškoms savybėms.
21
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tiriamųjų kontingentas
Tyrimo kontingentą sudarė bendrosios praktikos slaugytojai, studijuojantys Kauno medicinos universitete Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose I, II, III, IV kursuose. Toliau vadinami studentai. 2008-2009 metais Kauno medicinos universitete Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijavo 234 studentai: pirmame kurse studijavo 48 studentai, antrame - 65 studentai, trečiame - 57 studentai, ketvirtame - 64 studentai.
Buvo išdalintos 234 anketos. Iš 234 anketų rezultatų analizei tiko 184 anketos (39 anketos buvo neuţpildytos, 11 anketų – buvo atmestos, nes juose neatsakyta į daugiau nei 20 proc. klausimų). Anketos buvo pateiktos visiems studentams apklausos dieną buvusiems paskaitose (pateikta 1 pav.). Pirmame kurse anketas uţpildė 48 studentai, antrame – 51 studentas, trečiame – 44 studentai, ketvirtame – 52 studentai. Anketų grįţtamumas 78,6 proc.
1 pav. Tirtas kontingentas Išdalintos 234 anketos Sugrįţo 195 anketos Sugrįţo 195 anketos Atmesta 11
22
2.2. Tyrimo eiga
Atliekamo tyrimo procesas apima šiuos tyrimo eigos etapus (2 pav.):
2 pav. Tyrimo schema 1. etapas.
Mokslinės literatūros rinkimas, susijęs su baigiamojo darbo tema ir iškeltais uţdaviniais.
2 etapas.
Mokslinės literatūros analizė.
3. etapas.
Tyrimo metodikos sudarymas.
4. etapas.
KMU Bioetikos prašymas dėl planuojamo tyrimo leidimo, atlikti anketinę apklausą 2008/2009 mokslo metais.
5. etapas.
23 Tyrimo etikos principų uţtikrinimas. Atliekant tyrimą buvo laikomasi etikos principų ir garantuotas visiškas konfidencialumas.
1. Pradedant tyrimą kreiptasi į KMU rektorių su raštišku prašymu ir paprašyta leidimo atlikti anketinę apklausą. Buvo pateikti atliekamo tyrimo esminiai aspektai, pristatytas tyrimo instrumentas – anoniminės anketos. Gautas raštiškas sutikimas 2009-03-18 Nr. BC-KS(M)-146 (1 priedas).
2. Anoniminės anketos išdalintos studentams, atvykusiems į sesiją nuo 2009 m. kovo 20 dienos iki 2009 m. birţelio 16 dienos.
2.3. Tyrimo metodas
Tyrimas atliktas Kauno medicinos universitete trukmė nuo 2009 m. kovo 20 dienos iki 2009 m. birţelio 16 dienos. Apklausta KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojantys slaugytojai.
Tyrimo metodas - anketinė apklausa. Apklausa atlikta naudojant anonimines anketas.
1. Respondentų gyvenimo kokybė vertinama naudojantis standartizuota Carol Estwing Ferrans ir Marjorie J. Powers „Gyvenimo kokybės indekso bendroji versija“ (Copyright 1984 & 1998 Carol Estwing Ferrans and Marjorie J. Powers, Quality of Life Index QLI Version). Vertė Jolanta Toliušienė ir Loreta Stonienė, 2003. Ši anketa buvo parinkta, nes anketa daugiamatė ir apima visas gyvenimo sritis.
Anketą sudaro dvi dalys, kiekvienoje dalyje yra po 35 teiginius.
Pirmoje dalyje atsispindi pasitenkinimas įvairiais gyvenimo aspektais momentai – ar Jūs patenkintas - siūlomi 6 atsakymų variantai: labai patenkintas (6), vidutiniškai patenkintas (5), šiek tiek patenkintas (4), šiek tiek nepatenkintas (3), vidutiniškai nepatenkintas (2), visai nepatenkintas (1).
Antroje dalyje įvairių gyvenimo aspektų svarba – ar Jums svarbu – siūlomi 6 atsakymų variantai: labai svarbu (6), vidutiniškai svarbu (5), šiek tiek svarbu (4), šiek tiek nesvarbu (3), vidutiniškai nesvarbu (2), visiškai nesvarbu (1). Kiekvieno teiginio atsakymas vertinamas šešių balų Likerto skale. Vertinama balais nuo 1 (maţiausias) iki 6 (didţiausias). Kuo didesnė reikšmė tuo geresnė gyvenimo kokybė.
Bendrasis gyvenimo kokybės indeksas (BGKI) apskaičiuojamas sekančiai: iš kiekvieno I anketos klausimo atsakymo atimama konstanta 3,5 ir gauti skirtumai padauginami iš analogiško klausimo atsakymo reikšmės (nurodančios svarbą), gautos reikšmės sumuojamos ir suma dalinama iš atsakytų klausimų skaičiaus, dar pridedama konstanta 15 (kad rezultatas būtų neneigiamas). BGKI galimų reikšmių intervalas yra nuo 0 iki 30 (nuo labai blogos iki labai geros GK). Analogiškai skaičiuojami
24 skalių (fizinės sveikatos, socialinės-ekonominės, psichologinės-dvasingumo, šeimos sričių) indeksai, vienintelis skirtumas tas, kad skaičiavimai atliekami ne visiems klausimams, o tik konkrečiai skalei priskirtiems. Skalių galimų reikšmių intervalas toks pat: nuo 0 iki 30.
2. Anketa apie studijas universitete “Neakivaizdinių studijų studentų gyvenimo kokybę įtakojantys veiksniai” parengta ir sudaryta iš 30 klausimų.
- 12 klausimų apie studijas medicinos universitete, - 4 klausimai apie fizinę sveikatą,
- 11 klausimų dokumentinė dalis, - 3 baigiamieji klausimai.
Respondentams pateikta 11 klausimų, siekiant išaiškinti, kaip juos tenkina studijų sąlygos universitete. Anketos pirmoje dalyje klausimuose apie studijas (nuo 2 iki 9 klausimo) atsakymai pagal Likerto skalę koduoti nuo 1 (labai patenkintas) iki 5 balų (labai nepatenkintas). Apibendrinimui apskaičiuoti atsakytų klausimų suminiai balai: galimų reikšmių intervalas nuo 11 iki 55, didesnės reikšmės rodo prastesnį sąlygų vertinimą. Klausimynas sudarytas remiantis moksline literatūra ir doktorantės D. Dučinskienės disertacija “Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų gyvenimo kokybė ir jai įtakos turintys veiksniai” [3].
2.4. Duomenų statistinė analizė
Statistinė anketinės apklausos duomenų analizė atlikta naudojantis statistinėmis kompiuterių programomis MS Excel ir SPSS (Statistical Package for the Social Science) for Windows 13.0.
Duomenys aprašyti procentais, vidurkiais ir standartiniais nuokrypiais, vidurkio standartinėmis paklaidomis. Statistinei duomenų analizei taikyti: Kolmogorovo_Smirnovo testas (normalumo prielaidos tikrinimui), Stjudento t testas nepriklausomoms imtims (GKI vidurkių tarp 2 grupių palyginimui), vienfaktorinė dispersinė analizė (GKI vidurkių tarp 3 grupių palyginimui) su Bonferonio testu poriniams palyginimams, Pirsono tiesinės koreliacijos koeficientu vertinta sąsaja tarp GKI ir studijų sąlygų universitete vertinimo balų. 25 proc. respondentų su maţiausiais bendrosios gyvenimo kokybės indeksais (BGKI<18,8) gyvenimo kokybė įvardinta bloga. Logistinės regresijos metodu kiekybiškai įvertinta veiksnių įtaka blogai gyvenimo kokybei. Paskaičiuoti šansų santykiai ir jų 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Skirtumai ir sąsajos vertinti kaip statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
25
3. REZULTATAI
3.1. Demografiniai duomenys
Tirto kontingento charakteristika. Atliekamoje apklausoje dalyvavo 99,5 proc. moterų. Studentų amţius svyravo nuo 23 metų iki 59 metų. Amţiaus vidurkį sudarė 36,6±0,5 metai. Vedusių/ištekėjusių studentų sudarė 63,0 proc. (n═116). Po vieną ir daugiau vaikų iki 18 metų turėjo - 52,2 proc. studentų. Dirbantys studentai sudarė 96,7 proc. (n═178). Studentai uţimantys pareigas pasiskirstė sekančiai: slaugos administratoriai 17,1 proc. (n═31), bendrosios praktikos slaugytojai 74,6 proc. (n═135) ir kitas pareigas uţimantys 8,3 proc. (n═15). Didţiausios daugumos pastovi gyvenamoji vieta - miestas 87,4 proc. (n═159).
3.2. KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių slaugytojų
gyvenimo kokybė
Atliktame tyrime nustatytas bendras gyvenimo kokybės indekso vidurkis 21,03±3,99 (4,32-28,30). Toliau lyginant gyvenimo kokybės skales tarpusavyje, nustatyta, kad šeimos skalės vidurkis yra didţiausias (22,71) ir statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kiekvienos iš likusių skalių (p<0,05). Socialinės ir ekonominės skalės vidurkis didesnis uţ fizinės sveikatos (p<0,05), taip pat uţ psichologinės-dvasingumo skalės (p<0,05) vidurkius (3 lentelė). Fizinės sveikatos funkcijų skalės bei psichologinio-dvasingumo skalės vidurkiai yra maţiausi ir iš esmės nesiskiria (p>0,05).
3 lentelė. Gyvenimo kokybės charakteristikos
Gyvenimo kokybės indeksai Vidurkis Vidurkio st. paklaida
95 proc. pasikl. intervalas
nuo iki
Fizinės sveikatos skalė 20,45 0,32 19,82 21,07
Socialinis-ekonominis skalė 21,38 0,33 20,73 22,03
Psichologinis-dvasingumo skalė 20,76 0,34 20,09 21,44
26 Palyginus GK skales tarp skirtingų kursų studentų, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatėme nei vienoje iš analizuotų skalių. Vidutinės šių skalių vidurkių reikšmės atsiţvelgiant į studijų kursą pavaizduotos 3 pav.. Per visą studijų laiką aukščiausi yra šeimos skalės indekso vidurkiai, o ţemiausi fizinės sveikatos skalės vidurkiai.
3 pav. Gyvenimo kokybės vidutinės reikšmės atsiţvelgiant į studijų kursą.
3.2.1. KMU Slaugos fakulteto neakivaizdinių studijų studentų fizinė sveikata
Tyrimo metu buvo svarbu įvertinti studentų subjektyvų savo fizinės sveikatos vertinimą (4 lentelė). Dauguma studentų savo fizinę sveikatą vertino vidutiniškai (45,1 proc.) ir gerai (44 proc.). Tik nedaugelis (1,1 proc.) savo fizinę sveikatą vertino blogai.
4 lentelė. KMU Slaugos fakulteto neakivaizdinių studijų studentų fizinė sveikata
Mano fizinė sveikata Studentai (n) Procentai
Labai gera 18 9,8
Gera 81 44,0
Vidutiniška 83 45,1
Bloga 2 1,1
27 Atlikus apklausą apie dabartinę savo sveikatą rezultatai parodė, kad labai geros sveikatos studentų bendras gyvenimo kokybės indeksas reikšmingai didesnis lyginant su "vidutiniška/bloga" (23,9±0,9 palyginus su bloga 19,8±0,4 p<0,05 ir gera 21,7±0,4 palyginus su bloga 19,8±0,4; p<0,05).
Vidutinis gyvenimo kokybės indeksas reikšmingai didesnis nustatytas fizinės sveikatos skalėje, kai „labai gera“ 23,7 palyginus su „bloga“ 18,8; „gera“ 21,4 palyginus su „bloga“ 18,8. Socialinėje skalėje, kai „labai gera“ 23,9 palyginus su „bloga“ 20,6 ir psichologinėje skalėje, kai „labai gera“ 24,4 palyginus su „bloga“ 19,3 ir „labai gera“ 24,4 palyginus su „gera“ 21,5. Tai rodo, studijuojančių studentų gerą dabartinės savo sveikatos vertinimo gyvenimo kokybę. Taigi, studentų vertinančių dabartinę savo sveikatą kaip „labai gerą“ ir „gerą“ GK yra geresnė. Statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta šeimos skalėje (5 lentelė).
5 lentelė. KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių studentų dabartinės savo sveikatos vertinimas
Skalės
Kaip vertinate dabartinę
savo sveikatą? vidurkis
vidurkio st. paklaida
Bendras gyvenimo kokybės indeksas
Labai gera 23,9 * 0,9
Gera 21,7 * 0,4
Vidutiniška/bloga 19,8 0,4
Fizinės sveikatos skalė
Labai gera 23,7 * 0,9
Gera 21,4 * 0,4
Vidutiniška/bloga 18,8 0,4
Socialinė - ekonominė skalė
Labai gera 23,9 * 1,0
Gera 21,6 0,5
Vidutiniška/bloga 20,6 0,5
Psichologinė - dvasingumo skalė
Labai gera 24,4 * 0 1,0 Gera 21,5 * 0,5 Vidutiniška/bloga 19,3 0,5 Šeimos skalė Labai gera 24,2 1,1 Gera 23,1 0,5 Vidutiniška/bloga 22,0 0,5 * p<0,05 lyginant su "vidutiniška/bloga" o p<0,05 lyginant su "gera"
Anketinės apklausos metu buvo siekta išsiaiškinti kokie negalavimai per 12 mėnesių vargino studentus. Dauguma studentų 97,3 proc. (n═179) teigė, kad juos vargino bent vienas iš anketoje per
28 dvylika paskutinių mėnesių paminėtų negalavimų. Daţniausi per dvylika paskutinių mėnesių paminėtų negalavimų: skrandţio skausmas 45,7 proc.; prislėgta nuotaika 38,0 proc.; miego sutrikimai 44,0 proc.; greitas širdies plakimas 33,7 proc., sprando, peties skausmai vargino 40 studentų, nerimas, nervingumas 82,1 proc.; galvos skausmas 48,9 proc..
Skrandţio skausmas per paskutinius 12 mėnesių vargino 84 studentus. Tyrimo duomenimis nustatyta, kad skrandţio skausmai blogino GK psichologinėje srityje. Šio negalavimo varginamų studentų GK psichologinėje srityje salės vidurkis sudarė 20 balų, tuo tarpu likusių, kurių šis negalavimas nevargino, GK indeksas nustatytas 1,4 balo aukštesnis (p<0,05). Tyrimo duomenimis nenustatėme statistiškai reikšmingos sąsajos tarp skrandţio skausmų per paskutinius 12 mėnesių ir gyvenimo kokybės šeimos, socialinėje-ekonominėje, sveikatos srityse, taip pat ir analizuojant GKI (6 lentelė).
6 lentelė. KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių slaugytojų skrandţio skausmas per 12 mėnesių
Skalės Ar per 12 mėn. Jus vargino skrandţio skausmas? n vidurkis st. nuokrypis vidurkio st. paklaida p Bendras gyvenimo kokybės indeksas Taip 84 20,6 3,8 0,4 Ne 99 21,4 4,1 0,4 0,184
Fizinė sveikatos skalė
Taip 84 19,9 4,0 0,4 Ne 100 20,9 4,5 0,4 0,089 Socialinė - ekonominė skalė Taip 84 21,4 4,4 0,5 Ne 100 21,3 4,5 0,5 0,844 Psichologinė – dvasingumo skalė Taip 84 20,0 * 4,6 0,5 Ne 100 21,4 4,5 0,5 0,036
Šeimos skalė Taip 84 22,4 4,6 0,5
Ne 100 23,0 4,6 0,5 0,435
* p<0,05 lyginant su "ne"
Tyrimų rezultatų analizė parodė, kad studentus, kuriuos per 12 mėnesių vargino prislėgta nuotaika bendra gyvenimo kokybė blogesnė (20,1 palyginus su 21,6; p=0,009). Studentų, kurių per 12 mėnesių nevargino prislėgta nuotaika, vidutinis gyvenimo kokybės indeksas buvo reikšmingai didesnis fizinės sveikatos skalėje (21,0 palyginus su 19,6; p=0,042), socialinėje-ekonominėje skalėje (22,0 palyginus
29 su 20,3; p=0,011), psichologinėje-dvasingumo skalėje (21,7 palyginus su 19,3; p=0,001), Šeimos skalėje statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (7 lentelė).
7 lentelė. KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių slaugytojų prislėgta nuotaika per 12 mėnesių
Skalės Ar per 12 mėn. Jus vargino prislėgta nuotaika? n vidurkis st. nuokrypis vidurkio st. paklaida p Bendras gyvenimo kokybės indeksas Taip 70 20,1* 4,1 0,5 Ne 113 21.6 3,8 0,4 0,009 Fizinės sveikatos skalė Taip 70 19,6* 4,4 0,5 Ne 114 21,0 4,2 0,4 0,042 Socialinė–ekonominė skalė Taip 70 20,3* 4,4 0,5 Ne 114 22,0 4,3 0,4 0,011 Psichologinė-dvasingumo skalė Taip 70 19,3* 4,7 0,6 Ne 114 21,7 4,4 0,4 0,001
Šeimos skalė Taip 70 22,0 5,3 0,6
Ne 114 23,1 4,1 0,4 0,139
* p<0,05 lyginant su "ne"
Miego sutrikimai vargino 81 studentą. Miego sutrikimai, nemiga blogino bendrą gyvenimo kokybę vidutiniškai 3 balais (p=0,001). Per paskutinius 12 mėn. studentus varginę miego sutrikimai, nemiga neigiamai įtakojo gyvenimo kokybę ir visose keturiose analizuotose srityse: sveikatos, socialinėje-ekonominėje, psichologinėje-dvasingumo ir šeimos (8 lentelė). Palyginus GK indekso vidurkius, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai fizinės sveikatos skalėje (19,1 palyginus su 21,5; p=0,001), socialinėje-ekonominėje skalėje (20,3 palyginus su 22,2; p=0,004), psichologinėje-dvasingumo skalėje (19,8 palyginus su 21,5; p=0,009), šeimos skalėje (21,9 palyginus su 23,4; p=0,033).
30 8 lentelė. KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių slaugytojų miego
sutrikimai per 12 mėnesių
Skalės Ar per 12 mėn. Jus vargino miego sutrikimai, nemiga? n vidurkis st. nuokrypis vidurkio st. paklaida p Bendras gyvenimo kokybės indeksas Taip 81 19,9 * 4,4 0,5 Ne 102 21,9 3,3 0,3 0,001 Fizinės sveikatos skalė Taip 81 19,1* 4,7 0,5 Ne 103 21,5 3,7 0,4 0,001 Socialinė- ekonominė skalė Taip 81 20,3* 5,0 0,6 Ne 103 22,2 3,7 0,4 0,004 Psichologinė– dvasingumo skalė Taip 81 19,8* 4,8 0,5 Ne 103 21,5 4,4 0,4 0,009
Šeimos skalė Taip 81 21,9* 5,1 0,6
Ne 103 23,4 4,0 0,4 0,033
* p<0,05 lyginant su "ne"
Sprando, peties skausmai per paskutinius 12 mėnesių vargino 40 studentų. Tai neigiamai įtakojo gyvenimo kokybę fizinės sveikatos skalėje (GK indekso vidurkis, kai skausmai vargino, sudarė 18,8 balo, o likusių, kurių nevargino šie skausmai, 20,9 balo, p<0,001) ir psichologinėje-dvasingumo skalėje (19,2 ir 21.2 balo, p<0,05). Taip pat nustatytas reikšmingai maţesnis bendras gyvenimo kokybės indeksas, jei vargino sprando, peties skausmai (19,6 palyginus su 21,4; p<0,05). Tyrimo duomenimis nenustatėme statistiškai reikšmingos sąsajos tarp sprando, peties skausmų per paskutinius 12 mėnesių ir gyvenimo kokybės šeimos skalėje ir socialinėje-ekonominėje skalėje (9 lentelė).
31 9 lentelė. KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių slaugytojų sprando,
peties skausmai per 12 mėnesių
Skalės Ar per 12 mėn. Jus vargino sprando, peties skausmai? n vidurkis st. nuokrypis vidurkio st. paklaida p Bendras gyvenimo kokybės indeksas Taip 40 19,6 * 4,4 0,7 Ne 143 21,4 3,8 0,3 0,011 Fizinės sveikatos skalė Taip 40 18,8* 4,5 0,7 Ne 144 20,9 4,1 0,3 0,006 Socialinė-ekonominė skalė Taip 40 20,5 5,0 0,8 Ne 144 21,6 4,3 0,4 0,172 Psichologinė-dvasinė skalė Taip 40 19,2* 4,8 0,8 Ne 144 21,2 4,5 0,4 0,012
Šeimos skalė Taip 40 21,4 5,8 0,9
Ne 144 23,1 4,1 0,3 0,1
* p<0,05 lyginant su "ne"
Į klausimą „Ar per 12 mėn. Jus vargino greitas širdies plakimas, galvos svaigimas?“ teigiamai atsakė 62 studentai. Jų bendro gyvenimo kokybės indekso vidurkis sudarė 20 balų. Tuo tarpu 121 studento, neigiamai atsakiusių į šį klausimą bendro gyvenimo kokybės indekso vidurkis 21,6 balų. Skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,01). Taigi, greitas širdies plakimas, galvos svaigimas neigiamai įtakoja gyvenimo kokybę. Analogiškos išvados gautos ir analizuojant gyvenimo kokybę sveikatos, socialinėje-ekonominėje, psichologinėje-dvasingumo skalėse (10 lentelė). Tik šeimos skalėje gyvenimo kokybės indekso vidurkių skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (23,1±4,4 palyginus su 21,9±4,9; p=0,078).
32 10 lentelė. KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių slaugytojų širdies
plakimas, galvos svaigimas per 12 mėnesių
Skalės Ar per 12 mėn. Jus vargino greitas širdies plakimas, galvos svaigimas? n vidurkis st. nuokrypis vidurkio st. paklaida p Bendras gyvenimo kokybės indeksas Taip 62 20,0 * 4,2 0,5 Ne 121 21,6 3,8 0,3 0,009 Fizinės sveikatos skalė Taip 62 19,3 * 4,4 0,6 Ne 122 21,0 4,1 0,4 0,012 Socialinė-ekonominė skalė Taip 62 20,4 * 4,8 0,6 Ne 122 21,9 4,2 0,4 0,03 Psichologinė-dvasingumo skalė Taip 62 19,4 * 4,9 0,6 Ne 122 21,5 4,3 0,4 0,004
Šeimos skalė Taip 62 21,9 4,9 0,6
Ne 122 23,1 4,4 0,4 0,078
* p<0,05 lyginant su "ne"
Tyrimo metu taip pat buvo svarbu išsiaiškinti kokie negalavimai vargino studentus prieš egzaminą (11 lentelė). Nustatyta, kad prieš egzaminą studentus daugiausia 60,9 proc. vargina nerimas.
11 lentelė. KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių studentų sveikatos negalavimai prieš egzaminą
Negalavimai Studentai Procentai
nerimas 112 60,9 nervingumas 25 13,6 baimė 21 11,4 galvos skausmas 22 12,0 nemiga 30 16,3 širdies plakimas 11 6,0
47,8 proc. (n═88) studentų mano, kad prieš egzaminą neturėtų būti sveikatos negalavimų, tačiau 31,0 proc. (n═57) kurie mano, kad prieš egzaminą turėtų būti tokie negalavimai, kaip nerimas, nervingumas, baimė, galvos skausmas, nemiga, širdies plakimas, 3,3 proc. (n═6) studentų neatsakė, o 17,9 proc. (n=33) atsakė „neţinau“.
33 Iš atlikto tyrimo suţinojome, kad dalis studentų pietauja studentų kavinėje ar valgykloje ir išsiaiškinome, koks procentas studentų patenkinti tiekiamu maistu, nes tai galėjo turėti įtakos studentų fizinei sveikatai. Išaiškėjo, jog 35,9 proc. (n=66) studentų patenkinti tiekiamu maistu studentų kavinėje, valgykloje.
3.2.2. KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių studentų studijos
Kauno medicinos universitete Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių studentų pasiskirstymas pagal kursus (12 lentelė).
12 lentelė. KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių studentų pasiskirstymas pagal kursus
Į klausimą „Koks dabar Jūsų poţiūris į Universitetą?” 32,1 proc. studentų atsakė, kad labai patinka, 52,2 proc. kad šiek tiek patinka ir 15,8 proc. atsakė neigiamai ( 13 lentelė). Paanalizavus, kaip keičiasi poţiūris tarp skirtingų kursų studentų, nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė (p<0,05). Paaiškėjo, kad ketvirtame kurse, net 30 proc. išreiškė neigiamą poţiūrį, kai tuo tarpu trečiame kurse tik 7,7 proc. studentų.
13 lentelė . Tirto kontingento pasiskirstymas kursuose pagal poţiūrį į universitetą
Poţiūris į Universitetą
Kursas
Visiems Pirmas Antras Trečias Ketvirtas
Labai patinka 30,4% 38,8% 43,6% 18,0% 32,1%
Šiek tiek patinka 56,5% 51,0% 48,7% 52,0% 52,2%
Nelabai patinka/nepatinka visai 13,0% 10,2% 7,7% 30,0% 15,8%
Kursas Studentai Procentai
Pirmas 46 25,0
Antras 49 26,6
Trečias 39 21,2
Ketvirtas 50 27,2
34 Neigiamas poţiūris į Universitetą blogino bendrąją gyvenimo kokybę, taip pat gyvenimo kokybę sveikatos, psichologinėje-dvasingumo ir šeimos skalėse: nustatyti statistiškai reikšmingi vidurkių skirtumai tarp atsakiusių „labai patinka“ ir „nelabai ar visai nepatinka“ (14 lentelė). Psichologinėje-dvasingumo skalėje atsakiusių, kad „labai patinka“, gyvenimo kokybės indekso vidurkis statistiškai reikšmingai didesnis negu likusių. Tik socialinėje-ekonominėje skalėje gyvenimo kokybės indekso vidurkių skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.
14 lentelė. KMU Slaugos fakultete neakivaizdinėse studijose studijuojančių studentų pasiskirstymas pagal poţiūrį į universitetą
Skalės Koks dabar Jūsų poţiūris į Universitetą? vidurkis
vidurkio st. paklaida
Bendras gyvenimo kokybės indeksas
Labai patinka 22,1 0,5 Šiek tiek patinka 20,8 0,4 Nelabai patinka/nepatinka visai 19,6* 0,7
Fizinės sveikatos
skalė
Labai patinka 21,5 0,6 Šiek tiek patinka 20,2 0,4 Nelabai patinka/nepatinka visai 19,1* 0,7
Socialinė-ekonominė
skalė
Labai patinka 22,0 0,6 Šiek tiek patinka 21,4 0,4 Nelabai patinka/nepatinka visai 20,1 0,9
Psichologinė-dvasingumo skalė
Labai patinka 22,4 0,6 Šiek tiek patinka 20,3* 0,5 Nelabai patinka/nepatinka visai 19,0* 0,8
Šeimos skalė
Labai patinka 21,5 0,6 Šiek tiek patinka 20,2 0,4 Nelabai patinka/nepatinka visai 19,1* 0,7
Tyrimo duomenimis nustatėme, kaip studentai vertina savo studijų paţangumą. Išaiškėjo, kad 54,9 proc. (n═101) savo studijų paţangumą vertina paţangiai. Vidutiniškai savo studijų paţangumą vertina 31,5 proc. (n═58), o nepaţangiai vertina 0,5 proc. (n═1) studentų.
Atlikus tyrimą, įdomu buvo suţinoti studentų drausmės vertinimą Kauno medicinos universitete. Nustatyta, kad didţiausia dalis studentų 58,2 proc. (n=107) mano, kad drausmė universitete grieţta. Negrieţta 3,3 proc. (n=6) studentų ir labai grieţtą drausmę universitete vertina 5,4 proc. (n=10) studentų.
