LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
VAIKŲ LIGŲ KLINIKA
RELIGIJOS VAIDMUO MITYBOJE
Studijų programos „Medicina“ baigiamasis magistro darbas
Justina Tamošaitytė 6 kursas, 5 grupė
Darbo vadovas: prof.Liutauras Labanauskas
Turinys
INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
SANTRUMPOS ... 6
ĮVADAS ... 7
1. TYRIMO METODIKA ... 8
1.1PAIEŠKOS PROTOKOLAS ... 8
1.2TINKAMUMO KRITERIJAI ... 8
1.3NAUDOTI INFORMACIJOS ŠALTINIAI ... 8
1.4PAIEŠKA ... 9
1.4.1 Identifikavimas ... 9
1.4.2 Atranka ... 9
1.4.3 Tinkamumas ... 9
1.4.4 Įtraukimas ... 9
1.5INFORMACIJOS RINKIMO PROCESAS ... 9
1.6INDIVIDUALIŲ STUDIJŲ PAKLAIDOS RIZIKA ... 9
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 11
2.1 ĮTRAUKTŲ PUBLIKACIJŲ CHARAKTERISTIKA ... 11
2.2 MAISTO PRODUKTŲ ĮVERTINIMAS PAGAL MITYBOS RACIONALUMĄ.KLASIKINĖ MITYBA ... 11
2.3 ATSKIRŲ RELIGIJŲ MITYBOS YPATUMAI ... 16
2.4 MITYBOS PANAŠUMAI SKIRTUMAI TARP RELIGIJŲ ... 19
2.5 RELIGINĖS IR KLASIKINĖS MITYBOS PALYGINIMAS ... 20
3. REZULTATŲ APTARIMAS... 22
IŠVADOS ... 23
REKOMENDACIJOS ... 24
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 25
SANTRAUKA
Autorius: Justina TamošaitytėPavadinimas: Religijos vaidmuo mityboje.
Tikslas: Įvertinti mitybos skirtumus, susijusius su religija ir palyginti su klasikine mityba. Uždaviniai:
1. Maisto produktų įvertinimas pagal mitybos racionalumą ir klasikinė mityba; 2. Nustatyti mitybos skirtumus tarp atskirų religijų;
3. Galimi mitybos trūkumai lyginant religija paremtą mitybą su klasikine mityba.
Metodika: Straipsnių paieška atlikta LSMU prenumeruojamose duomenų bazėse PubMed, Cochrane Library, Science Direct, Web of Science, UpToDate. Paieška atlikta naudojantis PRISMA rekomendacijomis. Atrinkti straipsniai anglų kalba, ne senesni nei 10 metų, tiriamųjų populiacija 0 – 18 metų. Paieškai naudoti raktažodžiai: „nutrition recommendation“ ir „dietary guidelines“. Rezultatai: Įvertinus skirtingų religijų mitybą, matome, kad dauguma jų nevartoja mėsos, žuvies ir kiaušinių, tačiau vartodami kitus maisto produktus ir papildus, jie pilnai aprūpina savo organizmą maisto medžiagomis. Vieninteliai džainistai neturi alternatyvų nevartojamiems maisto produktams, todėl vienintelė jų išeitis – maisto papildai.
Išvados: 1. Klasikinė mityba yra pati racionaliausia, ji turi didelę maisto produktų įvairovę, todėl žmogus yra aprūpinamas visomis reikalingomis maisto medžiagomis. 2. Religinė mityba nėra dietoterapija. Dauguma religijų atsisako kai kurių maisto produktų, tačiau pakeitus juos kitais yra užtikrinama teisinga ir pilnavertė mityba, išskyrus džainistus, kurių maisto racionas yra labai siauras, todėl nėra užtikrinamas pakankamas maisto medžiagų gavimas. 3. Palyginus religinę mitybą su klasikine, matome, jog visos religijos gauna tinkamą maisto medžiagų kiekį, nes turi kuo pakeisti nevartojamus produktus. Šiai grupei nepriklauso tik džainistai, dėl siauro maisto raciono. Rekomendacijos: 1. Skirtingų religijų mityboje nors ir atsisakoma tam tikrų maisto produktų, tačiau yra užtikrinama pakankama mitybą, dėl galimybės pakeisti produktus kitais. Todėl negalime teigti, kad šių religijų mityba kenkia žmonių sveikaitai. 2. Džainistų mityba yra nevisavertė. Norint išlikti sveikiems, rekomenduočiau maisto racioną papildyti maisto papildais. 3. Įvertinus visų religijų mitybos ypatumus, matome, kad vis tik klasikinė mityba yra pati įvairiausia, todėl visiems rekomenduočiau vadovautis klasikinės mitybos principais. 4. Subalansuota mityba labai svarbi vaikų raidai. Kad ir kokios religijos būtų vaikas, jų mityba yra jiems tinkama (išskyrus džainistų), tačiau nerekomenduoju taikyti dietoterapijos vaikams nuo 0 iki 18 metų.
SUMMARY
Author: Justina TamošaitytėTitle: The role of religion in nutrition.
Objective: To evaluate differences in nutrition related to religion and draw the comparison to classical nutrition.
Tasks:
1. Evaluation of food products according to dietary rationality and classical diet; 2. Identify dietary differences between various religions;
3. Possible nutritional disadvantages comparing religion-based diet with a classical one.
Applied methodology: Articles were searched applying LSMU subscription, utilizing databases, such as PubMed, Cochrane Library, Science Direct, Web of Science, UpToDate. The search was performed following PRISMA recommendations. Articles published in English had been selected, based on criteria that they are not older than 10 years and cover the age group of 0 - 18 years. The following keywords had been used: "nutrition recommendation" and "dietary guidelines".
Results: Assessing the diets of different religions, we observe that most of them do not consume meat, fish and eggs; instead, they are based on consumption of other foods and supplements, which fully satisfy human body’s nutrition needs. The only Jainists have no alternatives to non-consumable foods, so their only viable option is to use food supplements.
Conclusions: 1. The classic diet is the most rational, as it offers a significant diversity of foods, so a person is provided with all the necessary nutrients. 2. Religious nutrition cannot be considered a diet therapy. Most religions refuse some particular foods and replace them with other substitutes thereby ensuring a sufficient and wholesome diet, except for Jains, whose diet is very limited and therefore does not provide adequate nutrients. 3. Comparing the religious diet with the classical one, we observe that all religions receive the right amount of nutrients because they have to replace the products, which are not consumed. This group does not include only Jainists, due to the narrow dietary range of their food.
Recommendations: 1. Although certain foods are restricted In the diet of different religions, an adequate diet is ensured due to the possibility to substitute particular products with other alternatives. Consequently, we cannot conclude that the diet of these religions is detrimental to human health. 2. Jainism diet is deficient. To remain healthy, I would recommend supplementing the diet with food supplements. 3. Assessing the peculiarities of the diet of all religions, it can be pointed out that the classical diet is still the most diverse, so I would recommend everyone to adhere to the principles of the classical diet. 4. A balanced diet is very important for children's development. Whatever the religion of the child, their diet is suitable for them (except for Jainists); however, I do not recommend diet therapy for children aged from 0 to 18 years.
Interesų konfliktas
Darbo autorė rašydama šią analizę interesų konflikto neturėjo.Etikos komiteto leidimas
Santrumpos
PRISMA – Preferred Reporting Items for Systematic Reviewand Meta-Analysis. PICO – Population, Intervention, Comparison, Outcome.
Vit. – vitaminas.
Riebalų r. – riebalų rūgštis.
Įvadas
Temos aktualumas. Maistas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Jis gali būti apibūdinamas kaip viskas kas valgoma, kieta, pusiau kieta ar skysta. Kiekviena mūsų kūne esanti ląstelė yra priklausoma nuo gaunamų maisto medžiagų kiekio, nes maisto medžiagos ne tik palaiko žmogų gyvą, bet ir suteikia energijos, padeda augti ir vystytis, reguliuoti kūno procesus. Norint patenkinti visus organizmo poreikius, būtina užtikrinti racionalią ir subalansuotą mitybą. Tokia mityba ypač svarbi vaikų amžiuje, nes lemia tinkamą vaiko raidą ir tolimesnę gyvenimo kokybę. Žinant racionalios mitybos principus ir jų laikantis tai padaryti nėra sunku. Tačiau vien noro ir žinojimo kartais neužtenka. Žmonių mitybos įpročiams didelę įtaką daro socialiniai, ekonominiai, politiniai ar kultūriniai veiksniai. Viena iš veiksnių yra ir religija.
Šiuolaikinėje visuomenėje yra labai daug įvairių religijų, o keičiantis pasauliui jų atsiranda vis naujų. Skirtingos šalys turi skirtingus tikėjimus, vieno, visuotinai priimto, nėra. Ne paslaptis, kad religijos moko žmones gyvenimo tiesų, vertybių, siekia sustiprinti kūną, išlaisvinti mintis ir apvalyti sielą [32]. Be viso to daugelis religijų kišasi ir į žmonių mitybos įpročius, moko, kokius maisto produktus pasirinkti ir net kaip šį paruošti. Kai kurie tikėjimai netgi turi konkrečius nurodymus ką, kaip ir kada reikia valgyti ir kokių maisto produktų vengti. Daugelis religijų į savo religinę praktiką įtraukia ir pasninko elementus. Ir nors nei viena religija neturi vienodos dietos, tačiau visos laikosi panašios praktikos.
Šiame darbe noriu aptarti, kaip skirtingos religijos nulemia tikinčiųjų mitybos įpročius, ir palyginti juos su klasikine mityba, nes šia tema yra labai mažai parašytų mokslinių darbų.
Darbo tikslas – įvertinti mitybos skirtumus susijusius su religija, palyginti su klasikine mityba.
Darbo uždaviniai:
1. Maisto produktų įvertinimas pagal mitybos racionalumą ir klasikinė mityba; 2. Nustatyti mitybos skirtumus tarp atskirų religijų;
1. Tyrimo metodika
1.1 Paieškos protokolas
Sisteminė literatūros apžvalga atlikta naudojantis sudarytu sisteminės literatūros apžvalgos protokolu ir pateikta vadovaujantis PRISMA (Preferred Reporting Items for Systematic Reviewand Meta-Analysis) gairėmis [27]. Apžvalgai išsikeltas klausimas, remiantis PICO (ang. PICO – Population, Intervention, Comparison, Outcome - populiacijos, intervencijos, palyginimo, išvadų) studijų planu, buvo: kokie galimi mitybos trūkumai (O) asmenų (P), kurių mityba (I) priklauso nuo religijos lyginant su klasikine mityba (C).
Lent. 1 PICO
Komponentas Apibūdinimas
Populiacija Asmenys (nuo 0 metų iki 18 metų), kurių mitybai didelę reikšmę turi religija. Intervencija Mitybos įpročiai.
Palyginimas Skirtingos religijos asmenų (nuo 0 metų iki 18 metų) mitybos lyginimas su PSO rekomenduojama mityba (klasikinė mityba).
Išvados Skirtingos religijos asmenų (nuo 0 metų iki 18 metų) galimi mitybos trūkumai.
1.2 Tinkamumo kriterijai
Ruošiant sisteminę literatūros apžvalgą, buvo įtraukti straipsniai, kuriuose aprašomos naujausios mitybos rekomendacijos, kiek ir kokių maistinių medžiagų turėtų gauti asmenys (nuo 0 metų iki 18 metų). Atrinkti straipsniai publikuoti 2011 metų ir 2020 metų laikotarpiu. Publikacijos turėjo būti parašytos anglų ar lietuvių kalba ir pilno teksto.
Į sisteminę literatūros apžvalgą buvo neįtraukti tie straipsniai, kurie neatitiko darbo tikslo ir uždavinių. Taip pat atmestos publikacijos, kurios pateikia nespecifines, nesuformuluotas išvadas, tiria suaugusiųjų populiaciją.
1.3 Naudoti informacijos šaltiniai
Duomenų paieškos etape, straipsnių ieškojome LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse: PubMed, UpToDate, Cochrane Library, Science Direct, Wiley Online Library. Ieškota straipsnių publikuotų nuo 2011 metų sausio 1d. iki 2020 metų vasario 1d., duomenų bazės paskutinį kartą tikrintos 2020 metų balandžio mėnesį. Taip pat, nagrinėjant jau atrinktų straipsnių literatūros šaltinių sąrašą atlikta papildoma savarankiška duomenų paieška, siekiant papildomai įtraukti nagrinėjamai temai aktualius straipsnius, atitinkančius nustatytus tinkamumo kriterijus.
1.4 Paieška
1.4.1 Identifikavimas
Paieškai buvo naudojamos tokios sąvokos ir žodžiai, kaip mitybos rekomendacijos (ang. nutrition recommendation), kūdikiai (ang. infants), vaikai (ang. children), paaugliai (ang. adolescents). Elektroninėse duomenų bazėse ieškota anglų ir lietuvių kalbomis. Siekiant gauti daugiau rezultatų, aktualių nagrinėjamai temai, pasitelktas MeSH žodynas ir sudaryti ieškomų frazių sinonimai: dietary guidelines, healthy nutrition, nutritive value, nutrition assessment.
Pirmame analizės žingsnyje, naudojantis raktiniais žodžiais, buvo atrinktos publikacijos iš elektroninių duomenų bazių. Išplėstinės paieškos pagalba, susiaurinta ir sukonkretinta paieška, naudojant metų bei kalbos filtrus.
1.4.2 Atranka
Peržiūrėjus gautus rezultatus, dalis straipsnių atmesti kaip dublikatai, likusi dalis tiko tolimesnei analizei. Antrame analizės žingsnyje buvo nagrinėjami straipsnių pavadinimai ir vertinama santrauka. Tai leido nuspręsti straipsnio aktualumą, atsižvelgiant į šio mokslinio darbo tikslus bei nagrinėjamą temą.
1.4.3 Tinkamumas
Perskaičius ir įvertinus mokslinių publikacijų pavadinimus bei santraukas, pasirinkti straipsniai tolimesnei analizei, kurie turėjo pilną tekstą, aiškiai suformuluotus rezultatus. Siekiant įvertinti turinio tinkamumą šiai sisteminei literatūros apžvalgai, buvo remiamasi anksčiau minėtais įtraukimo ir atmetimo kriterijais, todėl dalis straipsnių nepateko į analizę.
1.4.4 Įtraukimas
Tik atitikę visus nustatytus kriterijus, straipsniai buvo įtraukti į apžvalgą. Taip pat buvo papildomai ieškoma publikacijų, siekiant įtraukti daugiau nagrinėjamai temai aktualios medžiagos, atitinkančios nustatytus tinkamumo kriterijus.
1.5 Informacijos rinkimo procesas
Šios apžvalgos rinkimui ir sisteminimui buvo naudota standartinė informacijos rinkimo forma. Panaudoti tokie duomenys kaip straipsnio autorius, publikacijos metai, studijų dizainas, tiriamoji grupė, vertinimo metodai bei rezultatai.
1.6 Individualių studijų paklaidos rizika
Šios analizės naudotų studijų paklaidos rizika buvo vertinama individualiai. Visgi reikšmingą paklaidos riziką gali nulemti daugelis veiksnių – aktualios ir tinkamos informacijos trūkumas analizuojamoje literatūroje, didelis šalutinės informacijos kiekis, kas trukdo ir blogina
analizę, duomenų interpretavimą. Straipsnio šališkumui ir sisteminių klaidų rizikai numatyti buvo naudojamas „The Cochrane Collaboration’s“ įrankis.
2. Duomenų sisteminimas ir analizė
2.1 Įtrauktų publikacijų charakteristika
Po atliktos straipsnių paieškos, buvo pasirinkti 4 moksliniai straipsniai, atitinkantys nustatytus kriterijus. Juose aprašytos naujausios vaikų (0 – 18 m.) mitybos rekomendacijos. Publikacijos ne senesnės negu 10 metų.
2.2 Maisto produktų įvertinimas pagal mitybos racionalumą. Klasikinė mityba
Sveika mityba yra moksliškai pagrįsta, subalansuota, racionali ir patenkinanti visus organizmo poreikius [14]. Ji padeda išlaikyti gerą sveikatą bei savijautą. Pagrindiniai racionalios mitybos principai – saikingas maisto produktų vartojimas, didelė jų įvairovė bei tinkamas gaunamų maisto medžiagų kiekis. Norėdami laikytis šių principų, turime žinoti ir suprasti, kas yra maisto medžiagos ir kokią funkciją atlieka mūsų organizme, kiek ir kokių medžiagų reikia kiekvienam iš mūsų bei kokiuose produktuose galime rasti.
Su maistu gauname apie 40 skirtingų maistinių medžiagų. Jos skirstomos į pagrindines ir papildomas. Pagrindines sudaro baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Šių medžiagų turėtume gauti daugiausiai. Papildomas sudaro vitaminai, mineralinės medžiagos, vanduo ir ląsteliena. Visos paminėtos maistinės medžiagos yra būtinos organizmo augimui, gyvybinių funkcijų palaikymui ir energijos gavimui. Toliau aptarsime maisto medžiagas, jų funkcijas ir kokiuose produktuose galime jų gauti.
Baltymus sudaro pakeičiamosios ir nepakeičiamosios amino rūgštys. Nepakeičiamų amino r. organizmas negali pasigaminti pats, todėl būtina užtikrinti jų gavimą su maistu. Baltymai randami visuose gyvuose organizmuose, įeina į ląstelių ir audinių sudėtį. Baltymai dalyvauja daugybėje organizme vykstančių procesų: aminorūgščių perteklius verčiamas energijos šaltiniu, gerina audinių gijimą ir augimą (organizme sudaro raumenų skaidulas, įeina į jungiamojo audinio, kremzlių, odos, plaukų sudėtį), dalyvauja metabolizme (sudaro kai kuriuos hormonus ir fermentus), padeda kovoti su infekcijomis (antikūnų gamyba), svarbūs pernešant deguonį (sudaro hemoglobiną ir kraujo albuminus), palaiko skysčių pusiausvyrą. Išskiriami gyvūninės ir augalinės kilmės baltymų šaltiniai. Gyvūninių baltymų šaltiniai yra mėsa, žuvis, jūros produktai, vištiena, kiaušiniai, pienas ir jo produktai. Juose randama daugiausiai nepakeičiamų aminorūgščių. Augalinių baltymų šaltiniai yra grūdai (kviečiai, rugiai, ryžiai, kukurūzai, miežiai), sėklos ir riešutai, ankštinės daržovės (pupos, lęšiai, sojos).
Riebalai susideda iš riebalų rūgščių ir glicerolio. Pagal vyraujančias riebalų r. skirstomi į sočiąsias, nesočiąsias (mononesočios ir polinesočios) ir trans – riebalus. Riebalai turi didelę reikšmę mūsų organizmui. Jie naudojami kaip energijos šaltinis, 1 grame turi dvigubai daugiau energijos (9
kcal) negu baltymuose ar angliavandeniuose. Riebalai įeina į kiekvienos ląstelės sienelės ir membranos sudėtį. Poodiniame sluoksnyje, aplink vidinius organus yra riebalinis audinys, kuris atlieka apsauginę funkciją, apsaugo nuo temperatūros pokyčių, išorinio spaudimo, fizinių traumų. Taip pat riebalinės ląstelės kaupia ir saugo riebalus, kurie gali būti panaudoti energijos gavimui. Riebalai labai svarbūs kai kurių vitaminų pernašai, be jų organizmas neįsisavintų tokių vitaminų kaip vit. A, vit. D, vit. K ir vit. E. Su maistu gaunamuose riebaluose yra organizme nesintetinamų riebalų r., vadinamųjų nepakeičiamomis (dvi pagrindinės nepakeičiamosios riebalų r. - linoleno ir alfa linoleno rūgštys), kurios svarbios smegenų, ir širdies funkcijoms palaikyti bei normaliam augimui ir vystymuisi. Sočiųjų riebalų yra daugiausia gyvūninės kilmės maisto produktuose – kiaulienoje, riebiose dešrelėse, svieste, riebiuose pieno produktuose (riebi varškė, grietinėlė, grietininiai tortai, pyragėliai), kokoso riešutų aliejus. Nesočiųjų riebalų daugiausia randama augalinės kilmės produktuose – riešutai, sėklos (linų), avokadas, augaliniai aliejai (sėmenų, saulėgrąžų, sojos, žemės riešutų), žalios lapinės daržovės, riebi žuvis (lašiša, sardinė, skumbrė).
Angliavandeniai skirstomi į monosacharidus (gliukozė, fruktozė, galaktozė), disacharidus (sacharozė, laktozė), oligosacharidus ir polisacharidus (krakmolas, glikogenas, celiuliozė, liginas, pektinas). Angliavandeniai aprūpina organizmą energija, tai pagrindinis centrinės nervų sistemos energijos šaltinis. Taip pat angliavandeniai įeina į organizmo ląstelių sudėtį. Skaidulų turintis maistas padeda palaikyti normalią virškinamojo trakto veiklą. Žarnyne angliavandeniai skatina gerųjų bakterijų augimą, kurios gamina kai kuriuos vitaminus. be gerųjų savybių, angliavandeniai gali turėti ir neigiamos įtakos organizmui. Didelis monosacharidų vartojimas lengvai virsta riebalais. Todėl didėja blogojo cholesterolio kiekis kraujyje, gali išsivystyti hipertenzija ir aterosklerozė. Dėl greito įsisavinimo, paprastieji angliavandeniai sukelia staigų insulino išsiskyrimą, todėl gali sutrikdyti kasos darbą ir žmogus gali susirgti cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, viršsvoriu ar net nutukimu. Monosacharidų gausu saldumynuose, baltojoje duonoje, vaisiuose (daugiausiai turi džiovinti vaisiai). Disacharidinių angliavandenių randama cukruje ir piene. Polisacharidų yra visuose grūduose, daržovėse, duonoje, taip pat makaronuose, kurie pagaminti iš kietųjų kviečių rūšių.
Vitaminai yra organiniai junginiai, vartojami nedideliais kiekiais normaliam metabolizmui palaikyti. Pats organizmas vitaminų sintetinti nesugeba (išskyrus vit. D), todėl pakankamą kiekį turi gauti su maistu [18]. Vitaminai skirstomi į dvi grupes – riebaluose tirpius ir vandenyje tirpius vitaminus. Riebaluose tirpūs vitaminai – vit. A (retinolis), D (kalciferolis), E (tokoferolis) ir K (filochinonas). Vandenyje tirpiems vitaminams priklauso – vit. B1 (tiaminas), B2 (riboflavinas), B3(niacinas), B5 (pantoteno r.), B6 (piridoksalis), B7 (biotinas), B9 (folio r.), B12 (kobalaminas), C (askorbo r.) [18]. Vitaminų gausu daržovėse, vaisiuose, mėsos produktuose.
Mineralinės medžiagos yra būtinos gerai sveikatai ir organizmo gyvybinių funkcijų palaikymui. Jos skirstomos į makromineralus (natris, kalis, chloridas, kalcis, magnis, fosforas), mikromineralus (varis, jodas, geležis, fluoras, manganas, cinkas) ir ultra – mikromineralus (chromas, selenas, arsenas, boras, molibdenas, nikelis, vanadis) [19]. Mineralų gausu piene ir jo produktuose, vaisiuose, daržovėse, mėsos produktuose.
1 lentelėje (priedas Nr. 1) pateikiama maisto produktų sudėtis, remiantis Europos sąjungos šalių, Kanados ir JAV oficialiomis maisto duomenų bazėmis [20, 21, 22, 23, 24, 25, 26]. 1 lentelėje matome pagrindinių maisto medžiagų kiekius skirtinguose produktuose bei jų energetines vertes.
Išsiaiškinę maisto medžiagų paskirtį, jų naudą, kuriuose maisto produktuose yra randami ir kokiais kiekiais, turime žinoti kiek ir kokių medžiagų reikia, kad būtų patenkinti visi organizmo poreikiai. Racionali ir subalansuota mityba ypač svarbi vaikų amžiuje, fizinei ir protinei vaiko raidai, jo augimui ir vystymuisi bei tolesnei sveikatai, darbingumui bei gyvenimo kokybei [28].
Sveiką mitybą grafiškai atspindi maisto piramidė (pav. 1). Ji parodo koks turėtų būti mūsų racionas, porcijų dydis ir proporcijos. Sveikos mitybos piramidė apima 5-ias pagrindines maisto produktų grupes bei primena, jog turime kasdien gerti pakankamai skysčių (vaikams 4-5 stiklinių vandens) ir judėti. Rekomenduojamas maisto (pavaizduoto maisto piramidėje) porcijų kiekis priklauso nuo amžiaus, konstitucinio tipo, lyties, tinkamo per parą energijos kiekio bei fizinio aktyvumo. Daugiausiai – keletą kartus per dieną, turėtume valgyti maisto iš angliavandeniais turtingų - grūdinių produktų, daržovių ir vaisių grupių. Grūdai ir jų gaminiai teikia organizmui energiją bei yra pagrindinis maistinių skaidulų šaltinis. Rekomenduojama per dieną iš šios produktų grupės suvalgyti bent 6-9 porcijas maisto. Daržovėse gausu mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpstančių vitaminų, ypač vitamino C ir karotinų, organinių rūgščių bei maistinių skaidulų. Rekomenduojama per dieną iš šios produktų grupės suvalgyti 3-5 porcijas. Vaisiuose gausu maistinių skaidulų, C, P, B grupės vitaminų, provitamino A - karotino, mineralinių druskų (ypač kalio), įvairių mikroelementų. Patariama per dieną suvalgyti 2-3 porcijas. Kasdien ar rečiau, turėtume valgyti baltymais turtingų maisto produktų - pieno, mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, riešutų, sėklų. Pieno produktai aprūpina mūsų organizmą baltymais, fosforu, kalciu, ypač reikalingu kaulams, visais svarbiausiais vitaminais – A, D, B grupės, PP, C ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Rekomenduojama per dieną suvalgyti 1-2 porcijas. Mėsoje, paukštienoje, žuvyje, kiaušiniuose gausu baltymų, B grupės vitaminų, geležies ir cinko. Riešutai, sėklos – tai augalinės kilmės baltymų turintis maistas, kuris yra vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Rekomenduojama per dieną suvalgyti 1-2 porcijas. Retai ir mažais kiekiais turėtume vartoti riebalų, turinčių sočiųjų riebalų, aliejų ir daug cukraus turinčių produktų.
Už vaikus ir jų mitybą labiausiai būna atsakingi tėvai, todėl jie turi užtikrinti, kad vaikai valgytų kuo įvairesnį maistą [30]. Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tik svarbu, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės praeitų 5–6 valandos. Taip pat rekomenduojama, kad vakarieniaujama būtų likus ne mažiau kaip dvejoms valandoms iki nakties miego [31]. Rekomenduojama valgyti nerečiau kaip 3 kartus, o geriausia – 5 arba 6 kartus per dieną [30]. Antrame paveiksle pateikiamos atskirų valgymų rekomenduojamos energinės vertės (pav. 2). Remiantis mitybos rekomendacijomis, vaikų mitybos racione, atsižvelgiant į amžiaus grupę, turėtų būti riebalų: 1 – 3 metų vaikai turi gauti 30 – 40 procentų dienos kalorijų riebalų pavidalu, vyresni vaikai ir paaugliai su riebalais turi gauti 25 – 35 procentus dienos kalorijų.Sočiųjų riebalų turėtų būti mažiau nei 10 procentų suvartojamo dienos kalorijų kiekio, o trans riebalų rūgščių – kiek įmanoma mažiau. Angliavandeniai turėtų sudaryti 45 – 65 procentus dienos kalorijų kiekio, o pridėtinis cukrus turėtų sudaryti mažiau nei 10 procentų dienos kalorijų kiekio. Baltymai, vaikams nuo 1 iki 3 metų, turėtų sudaryti nuo 5 iki 20 procentų, vyresni vaikai ir paaugliai baltymų pavidalu turėtų gauti 10 – 30 procentų dienos kalorijų kiekio. Vaikams rekomenduojamas skaidulų kiekis priklauso nuo amžiaus, ir paskaičiuojamas prie vaiko amžiaus pridėjus 5, gaunamas rekomenduojamas dienos skaidulų kiekis gramais [29]. Pateikiamos lentelės, kurios atspindi apytikrį energijos poreikį ir maistinių medžiagų kiekį kūdikiams, vaikams ir paaugliams (2 lentelė). Kaip matome su amžiumi vaikų energijos poreikis didėja, atitinkamai turi būti didinamas ir pagrindinių maisto medžiagų kiekis.
Jau žinome maisto medžiagų poreikį, skirtinguose amžiaus perioduose, kokiuose maisto produktuose jų galima rasti ir kokias kiekiais, todėl galime pradėti vadovautis racionalios mitybos principais. Laikantis šių principų, užtikrinsime pakankamą visų maisto medžiagų poreikį organizmui, kas lems gerą sveikatą ir savijautą.
Pav. 2 Atskirų valgymų rekomenduojamos energinės vertės
Lent. 2 Apytikris energijos poreikis ir rekomenduojamas maistinių medžiagų kiekis kūdikiams, vaikams ir paaugliams
Amžius Energijos poreikis (kcal/dieną) Baltymai (g/dieną) Riebalai (g/dieną) Geležis (mg/dieną) Kalcis (mg/dieną) Cinkas (mg/dieną) 1-3 metai Berniukai 850-1300 13 30-40 7 700 3 Mergaitės 750-1250 13 30-40 7 700 3
4-8 metai Berniukai 1400-1700 19 25-35 10 1000 5 Mergaitės 1300-1600 19 25-35 10 1000 5 9-13 metų Berniukai 1800-2300 34 25-35 8 1300 8 Mergaitės 1700-2000 34 25-35 8 1300 8 14-18 metų Berniukai 2500-2800 52 25-35 11 1300 11 Mergaitės 2000 46 25-35 15 1300 9
2.3 Atskirų religijų mitybos ypatumai
Maistas yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Jis reikalingas sveikatos bei gyvybės palaikymui. Žmonės renkasi maisto produktus, kurie atspindi jų socialinius, ekonominius, politinius, kultūrinius nuostatus. Didelę reikšmę žmonių mitybai turi religija. Ne paslaptis, kad dauguma religijų moko ne tik kokių vertybių turėtume laikytis, bet ir ką turėtume valgyti, o ko atsisakyti. Toliau aptarsiu skirtingo tikėjimo žmonių mitybos ypatumus.
Budizmas – tai tikėjimas, kuris daugiau nei prieš 2500 m. atsirado Indijoje. Turėdama daugiau nei 470,0 mln. sekėjų ši religija yra laikoma viena iš pagrindinių pasaulio religijų. Budistai nepripažįsta aukščiausiojo dievo, dažnai medituoja, nes tiki, kad tai padeda surasti tiesą [1]. Religija leidžia valgyti kiaulieną, vištieną, žuvį, bet tik jei gyvūnas nebuvo nužudytas tyčia. Prieš valgydami budistai užduoda sau penkis pagrindinius ir esminius klausimus: koks tai maistas (kokia maisto kilmė ir kaip jis mane pasiekė), iš kur jis atsiranda (kiek reikia įdėti darbo norint užauginti maistą, jį paruošti ir atnešti ant stalo), kodėl aš tai valgau (ar aš esu vertas šio maisto), kada turėčiau valgyti ir gauti naudos iš šio maisto (maistas yra būtinybė ir gydomoji priemonė), kaip aš turėčiau jį valgyti
(maistas yra gaunamas ir valgomas tam tikslui kad pasiekti nušvitimą) [2]. Daugelis tikinčiųjų
mano, kad norint sveikai gyventi reikia būti vegetaru, prie to prisideda ir tikėjimo filosofija – nežudyti gyvūnų tyčia. Yra keturios budizmo kryptys (Mahayana, Theravada, Vajrayana ir Zen Budizmas) [3], kurios skirtingai interpretuoja mokymą, todėl dieta varijuoja nuo visavalgio iki vegano.
Bahajų tikėjimas – pradėjo formuotis 1844 m. Irane. Religija atsirado remiantis musulmonų tikėjimu. Bahajų mokymai pradėjo plisti visame pasaulyje ir netrukus pasklido Europoje ir Šiaurės Amerikoje nedidelėmis bendruomenėmis [4]. Bahajų tikėjime nėra taikomos jokios dietos, draudimai atskiriems maisto produktams [6]. Tačiau Bahajų raštuose mityba apibūdinama kaip: būtinas geros sveikatos, palaikymo ir atkūrimo veiksnys. Tikėjimas skatina pasitenkinimą paprastais valgiais, vegetarizmą. Bahajai tiki, kad ateities maistas bus daržovės, vaisiai ir grūdai, nes mano, kad natūralus maistas yra tas, kuris auga iš žemės, todėl laikui bėgant žmonės atsisakys valgyti mėsą. Bahajų tikėjimas draudžia narkotines medžiagas, alkoholį ir kitas protą veikiančias medžiagas (išskyrus tuos atvejus, kai skiria gydytojas), rūkymas nėra draudžiamas, tačiau stengiamasi nuo jo atgrasyti [5].
Septintosios dienos adventistai – 1840 m. JAV susikūrusi religinė organizacija. Bažnyčia skatina vegetarizmą ir ragina valgyti košerinį maistą, taip pat vengti mėsos. Adventistai tiki, kad kūnas yra šventykla, todėl privalo maitintis sveikiausiu maistu. Mitybos principai yra pagrįsti Leviticus knyga. Joje pabrėžiama augalinio maisto vertė (ankštiniai augalai, vaisiai, daržovės, riešutai, grūdai) ir skatinama kuo mažiau naudoti gyvūninės kilmės produktus. Yra keletas šios religinės organizacijos mitybos variantų: maždaug 40% adventistų laikosi augalinės dietos, kiti yra veganai, dar kiti vegetarai (naudoja kiaušinius, neriebų pieną, žuvį), nedidelė dalis į maisto racioną įtraukia ir mėsos vartojimą. Pastarieji mėsą skirsto į du tipus: „švari“ ir „nešvari“. Kiauliena, triušiena, vėžiagyviai laikomi „nešvaria“ mėsa, todėl adventistai ją valgyti draudžia. Žuvis, paukštiena ir raudona mėsa (išskyrus kiauliena), tam tikri gyvūniniai produktai: kiaušiniai, neriebus pienas priskiriami prie „švarių“ produktų [7]. Be anksčiau minėtų maisto produktų, Septintosios dienos adventistai skatina nevartoti alkoholio, tabako ir narkotikų. Kai kurie tikintieji vengia kofeino, rafinuoto maisto, saldiklių.
Hinduizmas – viena seniausių pasaulio religijų, pradėjusi formuotis prieš 4000 metų [8]. Hinduistai mano, kad visi Dievo kūriniai (tiek žmonės, tiek gyvūnai) yra verti pagarbos ir užuojautos, todėl skatinama būti vegetaru ir vengti valgyti bet kokią mėsą. Vegetarizmas dažnai siejamas su hinduistų dieta, tačiau didžioji dalis hinduistų vartoja kai kuriuos gyvūninės kilmės produktus. Tik apie 30% hinduistų yra vegetarai, visi kiti valgo bet kokius gyvūnus, paukščius, žuvis ir vėžiagyvius [9]. Taip yra dėl socialinių ir ekonominių priežasčių. Hinduistai tiki, kad tik rūpindamiesi tuo ką valgome išgelbėsime savo kūną ir protą. Kad tai pasiektume, turime maitintis saikingai, paprastu ir sveiku maistu. Hinduistai maistą skirsto į tris grupės: Satva – vaisiai, riešutai, natūraliai užaugintos daržovės, kruopos, pieno produktai. Šie produktai suteikia mintims lengvumo ir aiškumo. Radžas – maistas, kuris, kaip manoma, sukelia stiprias emocijas, šiai kategorijai priskiriama mėsa, kiaušiniai, žuvis, prieskoniai ir kiti aštrūs maisto produktai. Tamas – šis maistas laikomas kenksmingu. Tai riebus, nešviežias, daug kartų šildytas, blogai virškinamas, be meilės
pagamintas maistas, taip pat tabakas, alkoholis, vaistai, konditerijos gaminiai. Toks maistas lemia tingulį, apatiją, neveiklumą, papildomą svorį ir sukelia neigiamas emocijas [10].
Džainizmas – Indijos religija atsiradusi 1 tūkstantmetyje prieš Kristų [11]. Džainistai laikosi griežtų taisyklių: maistas turi būti šviežias t.y. ruošiamas kiekvieną dieną, draudžiama laikyti virtą maistą per naktį. Vandenį būtina filtruoti per tris medvilnės sluoksnius, kad nenužudyti jame esančių mikroorganizmų, prieš geriant vanduo turi būti užvirintas ir atvėsintas. Šakninės daržovės yra draudžiamos, nes tikima, kad daržovės išdygimas ją žudo, taip pat draudžiami pupelių daigai, medus ir kiaušiniai. Javų grūdus ir daugelį vaisių naudoti leidžiama, visgi daugelis džainistų vengia valgyti vaisius turinčius raudoną minkštimą (pomidorai, arbūzai). Didelė dalis žalumynų (kopūstai ir kt.) taip pat draudžiami, nes norint naudoti reikia juos nupjauti, o tai nužudo augalą. Prie neleistinų produktų priskiriami ir grybai bei mielės, manoma, kad jie yra parazitai, auga nehigieniškomis sąlygomis ir gali turėti kitų gyvybės formų. Draudžiamas actas, alkoholis, česnakai, svogūnai, porai [12].
Sikhizmas – monoteistinė religija, susiformavusi XV a. Pakistane. Tai penkta pagal tikinčiųjų skaičių religija pasaulyje [13]. Sikhiztai yra vegetarai, jie nenaudoja kiaušinių, žuvies ir kitų produktų turinčių gyvūninės kilmės ingredientų, taip pat maisto kepto gyvuliniuose riebaluose. Kai kurie Sikhiztai valgo tik tą maistą, kurį patys pasigamino. Sikhiztai mano, kad viena iš pirmųjų pareigų yra prižiūrėti savo kūną, todėl jie vengia bet kokių medžiagų, kurios daro jų organizmui žalą, dėl šios priežasties alkoholis, tabakas ir visi narkotikai yra uždrausti.
Rastafarizmas – tai religija, kuri paplito 1930 m. Jamaikoje. Rastafarizmas yra dažniausiai priskiriamas prie krikščioniškųjų sektų, nors kai kurie save priskiria prie judaizmo ar Etiopijos stačiatikių tikėjimo [15]. Norėdami išlikti sveiki rastafariai valgo natūralų maistą, kuriame nėra priedų, chemikalų ir mėsos. Rastafariai mano, valgant gryną, ekologišką maistą sustiprėja natūralus ryšys su gamta, o maisto gavimas tiesiai iš gamtos tą ryšį dar labiau sustiprina. Didžioji dauguma rastafarių visiškai nevalgo mėsos, kiti valgo mėsą tik laikydamiesi senojo testamento įsakymų – nevalgo vėžiagyvių ar kiaulienos. Vietoje sviesto ir pieno rastafariai naudoja kokosų pieną, prieskoninės žolelės ir aštrieji pipirai pakeičia druską ir dirbtinius skonio stipriklius. Rastafarių mitybos racionas labai priklauso nuo to kas pas juos auga kieme: mangai, avokadai, pasifloros vaisiai, obuoliai, bananai, kokosai, lapiniai kopūstai, paprikos, moliūgai ir pan. Tikėjimas taip pat neleidžia vartoti alkoholio, tačiau tikima dvasinėmis marihuanos galiomis [16].
Islamas – antra pagal dydį religija pasaulyje atsiradusi 622 m. Islamas maistą skirsto į tris kategorijas: halal – teisėtas, haram – uždraustas ir mashbooh – abejotinas. Islamo tikėjimas draudžia alkoholį ir bet kurį maistą paruoštą naudojant jį, taip pat draudžiamas vanilės ekstraktas, nes jam gauti naudojamas alkoholis, tačiau leista naudoti actą, nors jis ir gaminamas iš alkoholio. Taip pat draudžiami gyvūniniai produktai nepriskiriami halal (taukai, želatina, kraujas ir iš jo
pagaminti produktai). Musulmonams leidžiama valgyti gyvūnų, ėdančių žolę, mėsą: avių, ožkų, bizonų, elnių, kupranugarių, laukinių asilų ir triušių, taip pat paukščius, kurie lesa sėklas ir daržoves (vištas, antis, balandžius, žvirblius ir kt.). draudžiama valgyti kiaulieną, taip pat kai kuriose šalyse (Turkijoje, Balkanų šalyse) nevalgoma ir triušiena. Be to gyvūnai, kuriuos galima valgyti, turi būti skerdžiami pagal islamo įstatymus [17]. Kitiems maisto produktams apribojimų nėra.
2.4 Mitybos panašumai skirtumai tarp religijų
3 lentelėje pateikiami apibendrinti minėtų religijų mitybos įpročiai. Kaip matome iš patektos lentelės religijos turi ir panašumų ir skirtumų. Panašių mitybos principų laikosi budistai, hinduistai ir bahaistai. Šioms religijoms netaikomi jokie maisto draudimo apribojimai, visgi dauguma tikinčiųjų savo noru atsisako mėsos, kiaučinių, žuvies. Šios religijos skiriasi tuo, kad kai kurie bahaistai atsisako vartoti ir pieno produktų. Septintosios dienos adventistų ir rastafarų mityba varijuoja nuo tik mėsos ir žuvies nevalgančių iki atsisakančių kiaušinių ir pieno produktų. Sikhistai nuo anksčiau aprašytų religijų skiriasi tuo, kad visiškai atsisako vartoti kiaušinius, tačiau kaip ir kitos tikinčiųjų grupės jie nevartoja žuvies ir mėsos. Mažiausi apribojimai taikomi musulmonams. Šiai religijai draudžiama valgyti tik kiaulieną, o kai kurių šalių musulmonams taip pat draudžiama ir triušiena. Labiausiai iš visų religijų išsiskiria džainistai. Jų tikėjimas taiko griežtus apribojimus maisto atžvilgiu. Džainistams leidžiama valgyti grūdus, vaisius, daržoves, sėklas ir riešutus, tačiau su tam tikrais apribojimais: negalima šakninių daržovių (morkos, svogūnai, česnakai ir kt.), taip pat daržovių, kurias reikia nupjauti, norit naudoti (kopūstai).
Lent. 3 Skirtingų religijų mitybos įpročiai Etninė/religinėmityba Žuvis (ir
jūros gėrybės)
Paukštiena Kt.
mėsa Kiaušiniai Pieno produktai
Medus Sėklos,
riešutai Vaisiai Daržovės Grybai
Budistai +- +- +- +- + + + + + + Bahaistai +- +- +- +- +- + + + + + Septintosios dienos adventistai - - - +- +- + + + + + Hnduistai +- +- +- + + + + + + + Džainistai - - - + + +- - Sikhistai - - - - + + + + + + Rastafarai - - - +- +- + + + + + Musulmonai + + +- + + + + + + +
2.5 Religinės ir klasikinės mitybos palyginimas
Klasikinės mitybos tikslas yra užtikrinti visų reikiamų maisto medžiagų poreikį organizamui. Moksliniais tyrimais įrodyta, kiek ir kokių medžiagų turime gauti kasdien, kad organizmas tinkamai funkcionuotų. Tuo tarpu religinė mityba remiasi kitokiais principais. Ji moko mitybos principų per tikėjimo prizmę – negalima skriausti ar žudyti bet kokios gyvybės formos, todėl nereikėtų panioti to su dietoterapija.
Budistams ir bahaistams, leidžiama valgyti viską, tačiau dauguma atsisako mėsos ir žuvies. Tuo tarpu klasikinė mityba rekomenduoja vartoti 1 – 2 porcijas per dieną, nes šie produktai aprūpina žmogaus organizmą nepakeičiamomis aminorūgštimis, omega – 3 riebalų rūgštimis, geležimi. Taip pat yra vit. A ir vit. D šaltinis bei padeda pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus. Iš mėsos ir žuvies gaunamas maisto medžiagas budistai ir bahaistai pakeičia daugiau vartodami pieno produktų, sojų pupelių, daržovių, vaisių, riešutų, augalinės kilmės riebalų, rinkdamiesi tinkamus maisto papildus.
Septintosios dienos adventistų ir rastafarų mityba gali skirtis nuo mėsos ir žuvies nevalgančių iki visiškai gyvulinės kilmės produktų nevartojančių žmonių. Tik mėsos ir žuvies nevalgančių adventistų ir rastafarų mityba nesiskiria nuo budistų ir bahaistų. Gausus augalinės kilmės produktų ir pieno produktų vartojimas bei maisto papildai leidžia pilnai patenkinti maisto medžiagų poreikį. Kai kurie adventistai ir rastafarai atsisako pieno produktų, tuo tarpu klasikinė mityba rekomenduoja pieno ir jo produktus vartoti 1 – 2 porcijas kasdien. Todėl adventistams ir rastafarams, atsisakiusiems pieno produktų, reikėtų vartoti tinkamus maisto papildus.
Hinduistų tik 30 proc. nevartoja mėsos ir žuvies, kiti valgo bet kokius gyvūnus, paukščius, žuvis ir vėžiagyvius. Atsisakiusieji mėsos ir žuvies hinduistai maisto racioną papildo daugiau vartodami pieno produktų, sojų pupelių, daržovių, vaisių, riešutų, augalinės kilmės riebalų, pasirinkdami tinkamus maisto papildus. Likusių tikinčiųjų mityba sutampa su klasikinės mitybos rekomendacijomis ir yra aprūpinta visomis reikalingomis maisto medžiagomis.
Džainistų mityba yra labai griežta, jie gali valgyti vaisius, grūdus, daržoves (tik ne šakniavaisius). Žiemos metu jie vartoji tik žalias lapines daržoves ir džiovintus vaisius. Lyginant su klasikine mityba, šios religijos mityba labai skurdi ir menkavertė. Džainistai gauna nepakankamai energijos, mikro ir makroelementų, tačiau gauna daugiau geležies, nei klasikinės mitybos atstovai, dėl didelio žalių lapinių daržovių naudojimo. Šis griežtas religinės mitybos laikymasis veda prie mitybos nepakankamumo ir sveikatos problemų.
Sikhistai nevalgo mėsos, žuvies ir kiaušinių, nors klasikinė mityba šiuos maisto produktus rekomenduoja vartoti saikingai. Sikhistai vietoj šių produktų vartoja daugiau pieno produktų, sojų, rudųjų ryžių, daržovių, augalinių riebalų, renkasi maisto papildus. Taip patenkinamas maisto medžiagų poreikis.
Musulmonai valgo viską, išskyrus kiaulieną, kai kuriose šalyse uždrausta ir triušiena. Kiaulienos ir triušienos atsisakymas nepažeidžia klasikinės mitybos principų, kadangi musulmonai šią mėsą pakeičia kita. Dėl to nėra maisto medžiagų trūkumo.
3. Rezultatų aptarimas
Šios mokslinės literatūros apžvalgos tikslas buvo įvertinti mitybos skirtumus susijusius su religija, palyginti religinę ir klasikinę mitybą.
Didžioji dauguma budistų, sikhistų ir bahaistų nevalgo mėsos, žuvies ir kiaušinių. Tačiau vartodami daugiau pieno produktų, sojų pupelių, daržovių, vaisių, riešutų, augalinės kilmės riebalų, bei rinkdamiesi tinkamus maisto papildus, jie gauna nepakeičiamas aminorūgštis, vitaminus, omega - 3 riebalų r., mineralus.
Septintosios dienos adventistai ir rastafarai nevartoja mėsos, žuvies, kiaušinių ir pieno produktų. Valgydami vaisius, daržoves, sojos pupeles, riešutus, grūdines kultūras, vartodami papildus, jie gauna reikalingas mineralines medžiagas, vitaminus, nepakeičiamas aminorūgštis, omega – 3 riebalų r.
30 proc. hinduistų nevalgo mėsos ir žuvies. Vartodami tokius pačius maisto produktus, kaip ir budistai bei bahaistai, hiduistai gauna visų reikiamų vitaminų, mineralų, nepakeičiamų aminorūgščių. Kiti hinduistai yra visavalgiai, todėl jų mityba yra pilnavertė.
Musulmonai nevalgo kiaulienos ir triušienos, tačiau valgydami kitų gyvūnų mėsą, gauna visas reikalingas maisto medžiagas.
Džainistai nevalgo mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų, šakninių daržovių, grybų, medaus. Valgydami tik vaisius, tam tikras daržoves ir grūdus, džainistai negauna pakankamai vitaminų, mineralų, nepakeičiamų aminorūgščių. Džainistai neturi kitų alternatyvų nevartojamiems maisto produktams, todėl vienintelė išeitis – maisto papildų vartojimas.
Išvados
1. Klasikinė mityba yra pati racionaliausia, nes yra moksliškai pagrįsta, subalansuota ir patenkinanti visus organizmo poreikius. Vadovaujantis jos principais, dėl didelės maisto produktų įvairovės, žmogus gauna visas reikalingas maisto medžiagas, rekomenduojamais kiekiais. Taip užtikrinamas tinkamas organizmo funkcionavimas, sveikata, fizinė ir protinė raida, augimas ir vystymasis.
2. Kiekvienos religijos mityba paremta tikėjimo vertybėmis – neskriausti ir nežudyti kitų gyvų organizmų, todėl reikia nemaišyti su dietoterapijomis. Daugumos nagrinėtų tikėjimų mitybą apima mėsos, žuvies ir kiaušinių nevalgymas (3 lent.). Iš religijų išsiskiria Septintosios dienos adventistai, tarp kurių yra ir pieno produktų nevartojančių, musulmonai, kurių religija draudžia valgyti tik kiaulieną, bei griežčiausios mitybos besilaikantys džainistai, kurie gali valgyti daržoves, vaisius, riešutus, grūdus su tam tikrais apribojmais. Išanalizavus pateiktus duomenis, galima daryti išvadą, kad nors ir atsisakoma kai kurių maisto produktų, tačiau pakeitus juos kitais, yra užtikrinama teisinga ir pilnavertė mityba, išskyrus džainistus, kurių maisto racionas yra labai siauras, todėl nėra užtikrinamas pakankamas maisto medžiagų gavimas.
3. Visos religija paremtos mitybos lyginant su klasikine mityba, gauna rekomeduojamą maisto medžiagų kiekį, pakeičiant nevartojamus produktus kitais, todėl jų mityba yra visavertė. Maisto produktų įvairovė leidžia pilnai patenktinti maisto medžiagų poreikį. Iš šios grupės išsiskiria tik viena religija – Džainizmas. Dėl griežtos religinės mitybos, džainistai gauna nepakankamą mikro ir makroelementų kiekį, neužtikrinamas pakankamas energijos poreikis, todėl atsiranda mitybos nepakankamumas, kuris nulemia sveikatos problemų atsiradimą jauname amžiuje. Jų mitybos racioną būtų galima papildyti maisto papildais.
Rekomendacijos
1. Išanalizavus atskirų religijų mitybos įpročius, negalime teigti, kad šių religijų mityba daro žalą žmonių sveikaitai, nes nors ir atsisakoma vienokių ar kitokių maisto produktų, tačiau yra alternatyvų jiems pakeisti. Maisto produktų įvairovė ir papildai leidžia pilnai patenktinti maisto medžiagų poreikį.
2. Griežti džainistų mitybos principai draudžia vartoti daugelį produktų, todėl jų mityba nėra visavertė. Norint išlikti sveikiems, rekomenduočiau maisto racioną papildyti maisto papildais.
3. Įvertinus visų religijų mitybos ypatumus, matome, kad vis tik klasikinė mityba yra pati įvairiausia, todėl visiems rekomenduočiau vadovautis klasikinės mitybos principais.
4. Racionali ir subalansuota mityba ypatingai svarbi vaikų amžiuje, fizinei ir protinei vaiko raidai, jo augimui ir vystymuisi bei tolesnei sveikatai, darbingumui ir gyvenimo kokybei. Kad ir kokios religijos būtų vaikas, jų mityba yra jiems tinkama (išskyrus džainistų), tačiau nerekomenduoju taikyti dietoterapijos vaikams nuo 0 iki 18 metų.
Literatūros sąrašas
1. History.com Editors, „Buddhism“, 2017 m.Internetinė prieiga:
https://www.history.com/topics/religion/buddhism
2. Magazine „Minority Nurse“ „Understanding Buddhist patients‘ dietary needs“, 2013 m.
Internetinė prieiga:
https://minoritynurse.com/?s=Understanding+Buddhist+Patients%E2%80%99+Dietary+Ne eds
3. Cristian Violatti, „A short history of the Buddhist schools“, 2013 m. Internetinė prieina: https://www.ancient.eu/article/492/a-short-history-of-the-buddhist-schools/
4. Brian Duignan, „Baha‘i Faith“, 2020 m. Internetinė prieiga:
https://www.britannica.com/topic/Bahai-Faith
5. Margaret Tash, „Food for body, food for the soul“, 2010 m. Internetinė prieiga: https://iefworld.org/dtash10.html
6. Paul Fieldhouse, „Food, justice and the Baha‘i faith“, 2005 m. 81 p.
7. Lauren Panoff, „Seventh-Day Adventist diet: a complete guide“, 2019 m. Internetinė
prieiga:https://www.healthline.com/nutrition/seventh-day-adventist-diet
8. Algimantas Prazauskas, „Hinduizmas“, 2005 m. Internetinė prieiga:
https://www.vle.lt/Straipsnis/hinduizmas-30213
9. Andrew Grygus, „Hindu dietary cistoms“, 2007 m. Internetinė prieiga:
http://www.clovegarden.com/diet/hindu.html
10. Magazine „Minority Nurse“ „Hindu dietary practices: feeding the body, mind and soul“,
2013 m. Internetinė prieiga:
https://minoritynurse.com/hindu-dietary-practices-feeding-the-body-mind-and-soul/
11. Kazimieras Seibutis, „Džainizmas“, 2004 m. Internetinė prieiga:
https://www.vle.lt/Straipsnis/dzainizmas-51234
12. Andrew Grygus, „Jain dietary customs“, 2008 m. Internetinė prieiga:
https://www.clovegarden.com/diet/jain.html
13. Visuotinė lietuvių enciklopedija, „Sikhizmas“, 2015 m. Internetinė prieiga:
https://www.vle.lt/Straipsnis/sikhizmas-115880
14. Petras Žebrauskas, „Visuotinė lietuvių enciklopedija“, 2019 m. Internetinė prieiga: https://www.vle.lt/Straipsnis/zmogaus-mityba-125541
15. History.com Editors, „Rastafarianism“, 2017 m. Internetinė prieiga:
16. Kelsey Nowakowski, „For Rastas, eating pure food from the earth is a sacred duty“, 2016 m.
Internetinė prieiga:
https://www.nationalgeographic.com/culture/food/the-plate/2016/07/for-rastas--eating-from-the-earth-is-a-sacred-duty/
17. Andrew Grygus, „Islamic dietary law“, 2007 m. Internetinė prieiga:
https://www.clovegarden.com/diet/islam.html
18. Kathleen M Fairfield, „Vitamin supplementation in disease prevention“, 2019 m. Internetinė
prieiga:
https://www-uptodate-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/vitamin-
supplementation-in-disease-prevention?search=Dietary%20reference%20intake%20vitamins&source=search_result&sel ectedTitle=2~150&usage_type=default&display_rank=2
19. Sassan Pazirandeh, MDDavid L Burns, „Overview of dietary trace elements“, 2020 m.
Internetinė prieiga:
https://www-uptodate-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/overview- of-dietary-trace-elements?search=Dietary%20reference%20intake&source=search_result&selectedTitle=1~ 75&usage_type=default&display_rank=1#H4 20. http://www.nutridatabaze.cz/en/ (Čekija) 21. http://www.pbd-online.sk/en (Slovakija) 22. http://www.foodcomp.dk/v7/fcdb_default.asp (Danija) 23. http://www.rivm.nl/en/Topics/D/Dutch_Food_Composition_Database (Olandija) 24. https://food-nutrition.canada.ca/cnf-fce/index-eng.jsp (Kanada) 25. http://www.fao.org/docrep/005/AC854T/AC854T00.htm#TOC (JAV) 26. http://nutritiondata.self.com/ (JAV)
27. D. Moher et al., “Preferred reporting items for systematic reviews and meta-analyses: The PRISMA statement”, 2009 m. Internetinė prieiga:
https://journals.plos.org/plosmedicine/article/authors?id=10.1371/journal.pmed.1000097 28. Berniukevičiūtė L. „Mokinių mitybos problemos. Sveikos mitybos pagrindai.“ Sveikatos
mokymo ir ligų prevencijos centras; 2011 m.
29. Sarah M Phillips, Craig Jensen, „Dietary history and recommended dietary intake in
children“, 2019 m. Internetinė prieiga:
https://www-uptodate- com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/dietary-history-and-recommended-dietary-intake-in-children?search=food%20pyramid&source=search_result&selectedTitle=6~150&usage_typ e=default&display_rank=6#H1274514567
30. Labanauskas L, Rokaitė R, Kučinskienė R. „Sveiko vaiko maitinimas.“ Mokomoji knyga. Kaunas, 2008 m.
31. Astrauskienė A irkt. „Sveikos gyvensenos rekomendacijos: metodinės rekomendacijos.“ Mokomoji knyga, Vilnius. 2011 m.
Priedai
Produktų grupė Produktai 100g Energetinėvertė Baltymai, g Angliavandeniai, g Riebalai, g
kJ kca l Bendra s kiekis Nepakeičiam os aminorūgštys Pakeičiamo s aminorūgšty s Bendra s kiekis Mono2 Di3 Poli4 Dietinės skaidulo s Benndra s kiekis Sočiosio s riebalų r. Mononesočiosi os riebalų r. Polinesočiosi os riebalų r. Cholesterolis 1.Gliukoz ė 2.Fruktoz ė 1.Maltozė 2.Laktozė 3.Sacharoz ė Krakmola s Naminių gyvūnų mėsas Aviena (žalia) 545 130 20,3 6,413 13,887 0 0 0 0 0 5,4 2,44 1,89 0,18 0,078 Jautiena (žalia, liesa) 439 104 21,9 9,874 12,026 0 0 0 0 0 1,8 0,82 0,7 0,06 0,094 Kiauliena (žalia, išpjova) 166 0 400 23,8 7,189 16,611 0 0 0 0 0 33,9 9,56 14,27 2,82 0,077 Veršiena (žalia, išpjova) 563 134 21,1 6,814 14,286 0 0 0 0 0 5,4 2,29 2,39 0,36 0,080 Paukštien a Vištiena (žalia, krūtinėlė) 429 102 22,8 8,566 14,234 0 0 0 0 0 1,2 0,38 0,57 0,19 0,077 Kalakutien a (žalia, krūtinėlė) 439 105 23,3 7,344 15,956 0 0 0 0 0 1,0 0,28 0,38 0,19 0,060 Antiena (žalia, krūtinėlė) 415 99 20,1 5,32 14,780 0 0 0 0 0 2,0 0,57 0,95 0,38 0,110 Žuvis Lašiša 933 225 18,1 8,649 9,451 0 0 0 0 0 16,9 0,91 3,00 1,25 0,055
Silkė 779 187 18,6 7,816 10,784 0 0 0 0 0 12,5 2,58 1,62 3,77 0,098 Tunas 440 104 24,5 9,562 14,938 0 0 0 0 0 0,6 0,2 0,14 0,09 0,043 Menkė 319 77 18,0 7,587 10,413 0 0 0 0 0 0,3 0 0 0 0,044 Lydeka 357 84 19,9 8,161 11,739 0 0 0 0 0 0,5 0 0 0 0,054 Kiaušinia i Vištos 201 47 10,6 5,639 4,961 0,4 0 0 0 0 11,9 3,6 4,6 1,7 0,933 Pienas ir jo produktai Karvės pienas 2,5proc. riebumo 261 60 3,2 1,277 1,923 5,3 0 1)0 2)5,26 3)0 0 0 3,3 1,9 0,8 0,2 0,01 Sūris (mozzarell a) 125 6 300 22,2 8,978 13,222 2,2 1)0,1 2)0,15 1)0,07 2)1,7 3)0 0 0 22,4 13,2 6,6 0,8 0,018 Varškė (neriebi, 2proc.) 301 72 10,3 4,831 5,469 6,7 1)0,29 2)0 1)0 2)1,560 3)0 0 0 0,3 0,2 0,1 0 0,007 Ožkos pienas 289 69 3,6 1,582 2,018 4,5 0 0 0 0 4,1 2,7 1,1 0,1 0,011 Sojos pupelės ir jų produktai Sojos pupelės 170 1 408 39,6 15,724 23,876 32,7 0 0 0 8,1 20,4 3,1 4,8 12,2 0 Tofu (keptas, šaldytas) 113 5 271 17,2 6,681 10,519 10,5 0 0 0 3,9 20,2 2,9 4,5 11,4 0 Riešutai Žemės 246 0 594 25,8 6,288 19,512 16,5 1)0 2)0,2 1)0 2)0 0 7,6 48,9 9,19 23,09 13,49 0
3) Lazdyno 272 4 661 14,4 4,76 9,640 21,2 1)0,7 2)0,9 1)0 2)0 3)2,6 0 17,0 61,4 5,46 47,48 5,73 0 Anakardžia i 247 0 595 17,7 4,197 13,503 29,4 1)0 2)0,2 1)0 2)0 3)5,3 0 2,1 45,6 10,4 25,94 7,41 0 Graikiniai 274 0 664 16,3 7,906 8,394 17,4 1)0 2)0 1)0 2)0 3)2,2 0 10,8 61,2 5,36 9,46 43,68 0 Migdolai 238 1 576 28,1 6,564 21,536 16,0 1)0 2)0,2 1)0 2)0 3)4,1 0 15,9 47,9 4,45 28,96 10,01 0 Pistacijos 250 0 605 20,1 7,688 12,412 23,9 1)0,2 2)0,2 1)0 2)0,2 3)5,6 0 10,4 50,0 5,64 27,53 14,53 0 Ankštinia i Pupelės raudonos 141 1 337 22,5 8,979 13,521 65,0 1)0 2)0,1 1)0 2)0 3)1,3 0 37,0 1,7 0,25 0,19 1,15 0 Avinžirniai 152 4 364 19,3 7,075 12,225 60,7 1)0 2)0,2 1)0 2)0 3)1,7 0 33,5 5,8 0,57 1,27 2,3 0 Lęšiai 147 353 25,8 9,127 16,673 61,8 1)0 1)0 0 22,6 1,3 0,21 0,35 0,73 0
8 2)0,1 2)0 3)1,3 Sėklos Moliūgų 226 5 541 24,5 10,936 13,564 11,4 1)0,1 2)0,2 1)0 2)0 3)1,0 0 10,1 45,3 7,92 15,39 20,01 0 Čia 205 2 490 15,6 6,818 8,782 43,8 1)0 2)0,1 1)0 2)0 3)1,0 0 37,1 30,8 3,2 2,1 23,3 0 Saulėgrąžų 244 5 584 20,8 8,675 12,125 25,7 1)0 2)0 1)0 2)0 3)1,7 0 6,0 45,0 5,54 10,26 27,37 0 Sezamų 264 2 631 20,5 6,87 13,630 12,5 1)0,3 2)0,1 1)0 2)0 3)0,3 0 7,9 58,5 8,74 22,59 23,26 0 Grūdai ir jų produktai Avižos 153 9 366 16,9 6,064 10,836 65,7 1)0 2)0 1)0 2)0 3)0,3 0 13,1 7,3 1,15 2,42 2,43 0 Kuskusas 149 0 356 14,2 4,597 9,603 72,9 1)0 2)0 1)0 2)3,0 3)0,3 0 4,2 1,2 0,2 0,2 0,47 0 Rudi ryžiai 150 0 354 8,7 2,945 5,755 75,3 1)0 2)0 1)0 2)0 0 2,4 2,6 0,1 0,1 0,1 0
3)0,1 Balti ryžiai 154 9 370 6,8 2,526 4,274 81,7 1)0 2)0 1)0 2)0 3)0,1 0 2,8 0,5 0,1 0,2 0,2 0 Grikiai 1436 343 13,2 4,551 8,649 76,8 1)0 2)0 1)0 2)0 3)0,6 0 3,3 1,9 0,6 0,75 0,67 0
Daržovės Saldžioji bulvė 277 66 1,1 0,562 0,538 16,1
1)1,3 2)1,5 1)0 2)0 3)5,4 0 2,5 0,2 0 0 0,01 0 Bulvė 303 71 2,0 0,728 1,272 16,1 1)1,0 2)0,6 1)0 2)0 3)3,4 11,7 1,4 0,2 0 0 0 0 Moliūgas 126 30 1,1 0,266 0,834 6,7 1)1,6 2)1,8 1)0 2)0 3)1,3 0 1,6 0,2 0,03 0 0,06 Brokolis 153 37 4,4 0,797 3,603 6,1 1)0 2)0 1)0 2)0 3)0,2 0 4,1 0,3 0,01 0 0 0 Kukurūzai 360 86 3,2 1,257 1,943 78,4 1)0 2)0,1 1)0 2)0 3)0,4 0 8,9 3,6 0,7 2,2 1,3 0 Kale 161 37 3,4 1,263 2,137 7,1 1)1,3 1)0 0 4,8 0,7 0,1 0,3 0,1 0
kopūstas 2)1,0 2)0 3)0 Vaisiai Bananas 837 200 2,5 0,782 1,718 23,9 1)4,1 2)4,3 1)0 2)0 3)10,6 0 2,3 0,3 0,05 0,01 0,06 0 Avokadas 502 120 2,2 1,834 0,366 6,3 1)0,3 2)0,2 1)0 2)0 3)0 0 4,9 16,5 3,12 8,32 1,76 0 Obuolys (be odelės) 201 48 0,3 0,072 0,228 12,8 1)2,6 2)5,8 1)0 2)0 3)2,5 0 2,3 0,4 0,13 0,01 0,16 0
