VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PROFESINIO STRESO ĮVERTINIMAS IR SĄSAJOS SU SVEIKATA

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA

SKAIDRĖ KEPALIENĖ

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ

PROFESINIO STRESO ĮVERTINIMAS IR SĄSAJOS SU SVEIKATA

Antrosios pakopos baigiamasis darbas

(Taikomoji visuomenės sveikata, Sveikatos ekologija)

Studentė: Mokslinis vadovas

Skaidrė Kepalienė dr. Gintarė Kalinienė 2021-05-01

(data)

(2)

2

DARBAS ATLIKTAS APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDROS (KLINIKOJE, INSTITUTE)

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PROFESINIO STRESO ĮVERTINIMAS IR SĄSAJOS SU SVEIKTA“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2021-05-01 Skaidrė Kepalienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2021-05-01 Skaidrė Kepalienė

(3)

3

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

BAIGIAMOJO DARBO RECENZENTAS

(vardas, pavardė) (parašas)

BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMO KOMISIJOS ĮVERTINIMAS:

(4)

4

TURINYS

SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 9 SANTRUMPOS ... 10 SĄVOKOS... 11 ĮVADAS ... 12

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 14

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15

1.1. Streso samprata ... 15

1.2. Streso poveikis sveikatai ... 18

1.3. Psichosocialiniai darbo veiksniai ... 20

1.4. Profesinis perdegimas ... 25

2. TYRIMO METODIKA ... 27

2.1. Tyrimo imtis ... 27

2.2. Tyrimo organizavimas ... 27

2.3. Tyrimo instrumentas ... 28

2.4. Duomenų statistinės analizės metodai ... 29

3. TYRIMO REZULTATAI ... 30

3.1. Tiriamųjų demografinės charakteristikos ... 30

3.2. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių vertinimas ... 31

3.2.1. Perdegimo darbe vertinimas... 39

3.3. Patiriamos streso lygio vertinimas ... 46

3.4. Subjektyvios sveikatos vertinimas ... 52

3.5. Profesinio streso ir perdegimo bei sveikatos sąsajų vertinimas ... 55

(5)

5

SANTRAUKA

Tyrimą atliko 2 kurso taikomosios visuomenės sveikatos studentė Skaidrė Kepalienė.

Tema: visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio streso įvertinimas ir sąsajos su sveikata Tikslas: Ištirti ir įvertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinį stresą ir sąsajas su sveikata.

Uždaviniai:

1. Ištirti ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistus veikiančius psichosocialinius veiksnius ir profesinį perdegimą;

2. Įvertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų patiriamo streso lygį ;

3. Išanalizuoti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų subjektyviai vertinamą sveikatą; 4. Įvertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų patiriamo profesinio streso bei sveikatos sąsajas.

Metodai: Taikant anoniminės, internetinės apklausos metodą atliktas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas. Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję buvo skaičiuotas Chi (χ2) kvadrato kriterijus, Z testas su Bonferroni korekcija, atlikta logistinė regresinė analizė. Rezultatų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p <0,05.

(6)

6

reikalavimais (p<0,05). Apie trečdalis tiriamųjų patyrė aukštą profesinio streso lygį, pagal visas tris ver-tintas išraiškas – elgsenos, somatinį bei kognityvinį, atitinkamai tai sudarė 27,5 proc., 32,8 proc., ir 29 proc. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp somatinio streso, įstaigų skaičiaus, didelių darbo rei-kalavimų, elgsenos streso bei darbo reikalavimų ir saugumo darbe (p<0,05).

Du penktadaliai respondentų savo sveikatą įvardina kaip vidutinišką, o 24,4 proc. kaip blogą, o maždaug trečdalis pasižymėjo gera sveikata. Respondentai susidūrę su dideliais darbo reikala-vimais reikšmingai dažniau savo sveikatą vertino blogai (p<0,05). Aukštą paramos lygį turintys respon-dentai reikšmingai dažniau savo sveikatą vertino gerai. Responrespon-dentai patiriantys asmeninį perdegimą, perdegimą dėl darbo ir perdegimą dėl darbo su klientais lyginant su neperdegusiais savo bendrą sveikatą reikšmingai dažniau vertina blogai. Respondentai turintys aukštą somatinio streso lygį (51,2 proc.), aukštą kognityvinio streso lygį ir aukštą elgsenos streso lygį, reikšmingai dažniau skundėsi prasta svei-kata. Darbuotojai, reikšmingai dažniau patiriantys didelius bei vidutinio lygio darbo reikalavimus ir jau-čiantys silpną vadovo paramą, savo psichikos sveikatą vertino prastai. Respondentai turintys aukštą somatinio streso lygį ir aukštą kognityvinio streso lygį ir aukštą elgsenos streso lygį, reikšmingai daž-niau skundėsi prasta psichikos sveikata (p<0,05).

Išvados: Visuomenės sveikatos specialistų psichosocialinis stresas yra reikšmingai susijęs su perdegimo lygiu ir subjektyviai vertinama bendra bei psichikos sveikata.

(7)

7

SUMMARY

The research was conducted by a 2nd year student of applied public health Skaidrė Kepalienė. Subject: Public health professionals occupational stress assessment and interaction with health

Objective: To investigate and evaluate the occupational stress and health interactions of public health professionals.

Tasks:

1. To study and evaluate psychosocial factors and occupational burnout affecting public health professionals;

2. Assess the level of stress experienced by public health professionals;

3. To analyze the subjectively assessed health of public health care professionals;

4. To evaluate the links between public health care professionals, occupational stress and health.

Methods: A cross sectional epidemiological study was performed using an anonymous, online survey method. For the hypotheses that the traits were interrelated, the Chi (χ2) square criterion, the Z test with Bonferroni correction were calculated and logistic regression analysis was performed. The difference in results was considered statistically significant at p <0.05.

(8)

8

About a third of the subjects experienced a high level of occupational stress, according to all three assessed expressions - behavioral, somatic and cognitive, respectively, it accounted for 27.5%, 32.8%, and 29% of respondents. A statistically significant connection was found between somatic stress, number of institutions, high work requirements, behavioral stress, work requirements, and safety at work (p <0.05).

Two-fifths of respondents describe their health as average, 24.4% describe it as bad, and about a third responded to be in good health. Respondents who faced high work demand were significantly more likely to rate their health as poor (p <0.05). Respondents with a high level of support were significantly more likely to rate their health as good. Respondents experiencing personal burnout, burnout due to work, and burnout due to work with clients significantly more often rated their general health as poor compared to those who did not experience burnouts. Respondents with high levels of somatic stress (51.2%), high levels of cognitive stress, and high levels of behavioral stress were more likely to complain of poor health.Employees, who were significantly more likely to experience high and mid-level work demands and felt weak managerial support, rated their mental health poorly. Respondents with high levels of somatic stress, high levels of cognitive stress and high levels of behavioral stress were more likely to complain of poor mental health (p <0.05).

Conclusions: Public health professionals psychosocial stress is significantly associated with burnout rates,subjectively assessed general and mental health.

(9)

9

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorei interesų konfliktų nekilo.

BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Etikos komiteto pavadinimas: LSMU Bioetikos centras Leidimo numeris: NR. BEC-VS(M)-124

(10)

10

SANTRUMPOS

Proc. – procentai (%) p – reikšmingumo lygmuo lls – laisvės laipsnių skaičius pav. – paveikslas

(11)

11

SĄVOKOS

Stresas – organizmo reakcijos, kylančios į bet kokius aplinkos pokyčius. Streso metu visi stresoriai (dirgikliai) reikalauja organizmo „persitvarkyti“, įjungdami viso organizmo pajėgumus.[1].

Psichosocialinis veiksnys – dėl darbo pobūdžio sukeliamas stresas, kurį išprovokuoja netinkamas darbo organizavimo, bei nepakankami pastiprinamieji/palaikomieji veiksniai – vadovo ir bendradarbių parama [2]

Darbo sukeliamas stresas - apibrėžiamas kaip žalingas fizinis ir emocinis darbuotojo atsakas į neatitinkančius jo pajėgumo, išteklių ir poreikių darbo reikalavimus.

(12)

12

ĮVADAS

PSO organizacija psichikos sveikatą vertina kaip vieną iš svarbiausių prioritetinių visuomenės sveikatos dalių. Manoma, kad norint išsaugoti ir stiprinti visuomenės sveikatą reikalingas didelis dėmesys aplinkai, kurioje žmogus praleidžia didžiąją gyvenimo dalį: darbo vieta, ugdymo įstaiga, šeimos ūkis. Psichosocialinė nuostata yra jungtinis terminas, apimantis psichologinių ir socialinių veiksnių daromą įtaką fiziologiniams organizmo procesams. Individo psichosocialinėms nuostatoms darantys įtaką yra šie veiksniai: stresas, depresija, nerimas, pyktis, savęs kaltinimas, savigrauža, taip pat socialiniai veiksniai – išsilavinimas, socialinis atstūmimas, gyvenamoji vieta [4]. Stresą darbe tiriantys užsienio šalių mokslininkai pabrėžia, kad biologine prasme žmogus per paskutiniuosius 100 tūkst. metų keitėsi labai nežymiai, o aplinka, ypač darbo, kito labai sparčiais žingsniais [5]. Kintant technologijoms ir atsirandant inovacijoms keitėsi darbo pobūdis, taigi atsirado ir naujų psichosocialinių stresogeninių veiksnių. Teigiama, kad daugelio šių veiksnių poveikis, darbo sąlygos ar jų tarpusavio santykiai gali sukelti stresą – tam tikrus pokyčius, prie kurių tenka taikytis [6]. Stresas, kurį mes patiriame darbo vietoje yra viena didžiausių iššūkį keliančių sveikatos ir saugos problemų, su kuriomis susiduriama Europoje. Teigiama, kad stresą patiria ketvirtadalis darbuotojų. Tyrimai atskleidžia, kad patiriamas stresas sudaro 50–60 proc. visų nedarbingumo priežasčių. Streso sukeliami nuostoliai yra milžiniški – prastėja žmonių sveikata, blogėja ekonominė padėtis [7]. Darbingo amžiaus žmogus dažnai susiduria su psichosocialiniais veiksniais, patiria depresiją, nerimą, bei kitus stresinius psichikos sveikatos sutrikimus [8]. Lietuvoje dažnas reiškinys su kuriuo susiduria dirbantieji, tai stresas, psichosocialiniai veiksniai. Higienos instituto Darbo medicinos centre streso ir psichinių veiksnių darbe moksliniai tyrimai atliekami nuo 1994 metų. Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje (ES), jau aštuonerius metus galioja teisės aktai, kurie įpareigoja darbdavius užtikrinti, kad darbuotojai išvengtų psichosocialinių veiksnių žalos poveikio darbo vietoje, išvengtų streso darbe sukeltų neigiamų pasekmių. Nuo 2005 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos įmonėse psichosocialiniai rizikos veiksniai identifikuojami, tiriami ir nustatomi vadovaujantis bendraisiais psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo reikalavimais, kurie yra išdėstyti teisės akte „Psichosocialiniai rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai“ [9].

(13)

13

(14)

14

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Ištirti ir įvertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinį stresą ir sąsajas su sveikata.

Uždaviniai:

1. Ištirti ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistus veikiančius psichosocialinius veiksnius ir profesinį perdegimą;

(15)

15

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Streso samprata

(16)

16

streso, atskleisdamas, kad stresas gali būtų mums ir naudingas. Nedidelis stresas mums naudingas, suteikia mums atsparumo kenksmingiems aplinkos faktoriams, motyvuoja mus naujiems siekiams, bei drauge gerina gyvenimo kokybę. Konstruktyvusis stresas žmogaus gyvenimą veikia teigiama linkme: suteikia polėkio, energijos naujiems darbams ir idėjoms vystyti, o ilgalaikis ar dažnai besikartojantis destruktyvusis stresas išsekina ir nualina žmogaus organizmą bei tampa psichologinių ir fiziologinių sutrikimų priežastimis [19]. Pradžioje didėjant streso lygiui, atsiranda energingumas, darbingumas ir pakili savijauta (eustresas), kol pasiekiamas taškas, kai toliau didėjant ir besitęsiant stresui sveikata, darbingumas bei savijauta ima prastėti (distresas). Šis taškas vadinamas optimaliu streso lygiu. Žmonių šis optimalaus streso lygis yra skirtingas, kaip pavaizduota 1 pav. tai priklauso nuo genetikos, nuo įgytų fiziologinių bei elgesio veiksnių, ar tiesiog nuo individualios streso tolerancijos.

1 pav. Optimalus streso lygis

(17)

17

1) susiduriama su gyvenimo įvykiais, kuriuos mūsų organizmas interpretuoja kaip grėsmingus fizinei ir psichinei gerovei; 2) elgesio modelio neturėjimas (nemokėjimas tvarkytis su savo emocijomis) [12].

Stresinė būsena yra grėsmingos situacijos įveika ir prisitaikymas prie šios situacijos. Stresas yra fiziologinė reakcija į tam tikrus stimulus, kurie suvokiami kaip reikalaujantys pastangų prie jų prisitaikyti. Žmonės skirtingai suvokia ir interpretuoja įvykius ir skiriasi savo fiziologiniu reaktyvumu: vieniems stresinis atsakas įsijungia greičiau ir yra intensyvesnis, kitiems – lėčiau ir nėra toks intensyvus. Teigiama, kad fiziologinį reaktyvumą dažnai patiriamas stresas didina. Tai lyg susidaro uždaras ratas – dažnai kylanti stresinė reakcija didina fiziologinį reaktyvumą, o padidėjęs reaktyvumas suintensyvina stresinę reakciją. Streso metu vykstantys neurologiniai ir endokrininiai pokyčiai oranizme gali suaktyvinti tam tikrą organizmo sistemą, sumažinti, sutrikdyti arba visiškai užslopinti jos aktyvumą. Ilgainiui organizme atsirandantys organiniai biocheminiai ar struktūriniai pakitimai, tai vadinama psichosomatine liga. Taigi stresas prisideda prie įvairių sutrikimų ar komplikacijų atsiradimo. Patekęs į stresogeninę situaciją žmogus stengiasi ją suvaldyti, toleruoti ar tiesiog sumažinti šią situaciją sudarančius aplinkos ar vidinius iššūkius ir sunkumus. Streso įveikimo strategijos gali būti adaptyvios ir neadaptyvios. Adaptyvios strategijos (t.y. aktyvus problemos sprendimas, fizinis aktyvumas, atsipalaidavimo technikos, pilnavertė mityba) padeda sumažinti stresą ir drauge turi teigiamų padarinių vėlesnei sveikatos būsenai, suteikia organizmui atsparumo. Neadaptyvios strategijos trumpam sumažina stresą, bet gali pakenkti sveikatai ateityje (atsiribojimas, žalingi įpročiai – alkoholis, rūkymas, narkotikai). Jei įveikimas yra sėkmingas, neigiamas poveikis organizmui sumažėja. Jei įveikti nepavyksta, poveikis ir rizika organizmui didėja [12].

2 pav. Streso eiga pagal H. Seljė 2 paveiksle pateikta schema parodanti stresorių III fazes, iš kurių [22]:

1. I fazė – nerimo ar aliarmo stadija. Užplūsta energija, pagreitėja judesiai, atsiranda noras ir galimybė nuveikti daugiau darbų nei paprastai. Žarnyne vyksta ne anaboliniai, o kataboliniai, arba oksidaciniai, procesai. Vyksta organizmo pasiruošimas II fazei – priešinimuisi.

(18)

18

vyrauja anaboliniai, arba atkuriamieji, procesai. Jei organizmui nepavyksta prisitaikyti prie stresogeninės aplinko, didėjant kortikosteroidų poreikiams, mažėja antinksčių funkcinis pajėgumas. Žmogus išvargsta ir pereinama į III, išsekimo fazę.

3. III fazė – išsekimo, arba deadaptacijos, fazė. Išsekimo fazės metu gali atsirasti negrįžtamų organizmo apsauginės reguliacijos pakitimų. Dėl metabolizmo sutrikimo organizme nesusidaro rūgštinių ir šarminių medžiagų (pH) pusiausvyra. Rūgštinės medžiagos nėra išplaunamos iš organizmo, jame kaupiasi, o tai skatina organizmo rūgštėjimą. Parasimpatinė ir simpatinė nervų sistema veikia destruktyviai. Organizmas negeba palaikyti vidinės terpės (sutrinka pH pusiausvyra, temperatūra, gliukozės kiekis kraujyje, kraujospūdis ir kt.), o tai gali baigtis net mirtimi [22].

Eustresas, stresas ir distresas yra skirtingi streso lygmenys. Eustresas yra teigiamas stresas, kuris mūsų organizmą „užkuria“. Šis stresas nors kelia mums iššūkį, tuo pačiu mus energizuoja ir suteikia jėgų, motyvacijos bei pasitenkinimo savimi. Distresas – stresas, kuris viršija žmogaus galimybes. Stresas tampa distresu kai mums nepavyksta prisitaikyti prie sudėtingų aplinkos situacijų. Dažniausiai normalus stresas tampa distresu kai mes esame fiziškai ir emociškai pavargę ir stokojame vidinių ir išorinių resursų susitvarkyti su iššūkiais. Tvarkymosi su mums kylančiu pavojumi dažniausiai išmokstame dar vaikystėje, kai dar formuojasi mūsų charakteris. Streso įveikos strategijų galime mokytis visą gyvenimą taip plėsdami savo galimybių ribas ir versdami distresą tik dar vienu įveikiamu iššūkiu.

1.2. Streso poveikis sveikatai

(19)

19

(20)

20

Atliktas tyrimas COVID -19 pandemijos laikotarpiu atskleidė, kad darbui su COVID-19 ligo-niais buvo pastebėtas stiprinantys psichinės sveikatos veiksniai tai pakankamas atsargumo priemonių kiekis [32] ir kuo didesnis sveikatos priežiūros specialistų informuotumas apie esamą situacija susietą su COVID liga. COVID -19 pandemijos metu atsidūrę medikai pastiprinančius faktorius įvardina švie-timą ir mokymą kaip suvaldyti stresines situacijas [33], terapiją [34], konsultavimą, komandinį darbą ir bendradarbių palaikymą [35], šios priemonės ir metodai gali būti pateikti ir internetinių platformų pa-galba. Taip pat buvo nurodyti stiprinantys ir palaikantys psichinę sveikatą veiksniai, tai, seminarai, gru-piniai užsiėmimai, kognityvinis elgesio mokymai, dėmesingumo lavinimas ir jų derinimas, kaip pagrin-dinis psichoemocinis ugdymas psichologiniam atsparumui didinti [36]. Kita sisteminga apžvalga ir me-taanalizė parodė, kad dėmesingumu pagrįstos intervencijos turi potencialą sumažinti stresą [37]. Tačiau nepaisant to, psichologinių mokymų pasiūla gali susidurti su kliūtimis, kai sveikatos priežiūros specia-listai gali tiesiog atsisakyti dalyvauti mokymuose ir pasiūlytoje pagalboje. Apie tai buvo diskutuojama COVID-19 pandemijos metu Kinijoje, kur dirbantys su COVID ligoniais slaugytojai atsisakė bet kokios psichologinės pagalbos ir pareiškė, kad neturi problemų nors matėsi jų irzlumas, nenoras ilsėtis ir psi-chologinės būklės blogėjimas [38]. Psichinės sveikatos poveikis, epidemijų / pandemijų metu ir po jų yra sudėtingas ir turėtų visos vyriausybės ir sveikatos priežiūros sistemos, turėtų tvariai spręsti ir įgy-vendinti intervencijos strategijas, siekiant sumažinti jos poveikį bendradarbiaujant. Šios intervencijos turėtų būti daugialypės, atsižvelgiant į keturias kategorijas, tai laiku ir teisingai teikti informaciją, su-teikti pakankamai įrangos, tinkamas darbo laikas, darbo jėgos paskirstymas ir sveikatos priežiūros įs-taigų reorganizavimas siekiant užtikrinti saugesnę ir sveikesnę aplinką.

1.3. Psichosocialiniai darbo veiksniai

(21)

21

(22)

22

neigiamų pasekmių, tokių kaip psichologinis stresas. Patyčios sukelia psichologinį stresą, o baimė sukelia didesnį patyčių lygį. Patyčios, dėl kurių buvo nusiskundimai darbo vietoje, po dvejų metų virto psichologiniu stresu, savo ruožtu psichologinis streso tolimesnė išraiška - patyčios. Tyrimo [31] autoriai priėjo išvados, kad patyčių darbo vietoje ir psichinio distreso sąsajos sudaro užburtą ratą, kai patyčios sukelia psichologinį stresą, psichologinis stresas sukelia aukštesnį patyčių lygį. Nusivylę darbuotojai gali dirbti nepakankamai gerai ir dėl to gauti mažiau palaikymo iš kolegų ar vadovų, jie negali dalyvauti socialiniuose susitikimuose su kolegomis, nori likti vieniši, todėl tampa izoliuoti ir išjuokti, jiems taikomas „atstūmimas“ ir visa tai gali būti laikoma patyčių forma. Dar mokslinėje literatūroje aptinkame, kad ilgiau nei penkerius metus dirbantys respondentai yra pervargę nuo bendravimo su klientais, jų problemų gausybės, įvairovės ir monotonijos, jiems trūksta vidinio pasitenkinimo [42]. Tyrimuose dažnai pateikta apibendrinta literatūra nurodo galimą žalingą fiziologinį mūsų santykių poveikį, kai jie yra streso šaltiniai arba sustiprina stresą [43]. Su darbu susijęs stresas gali sukelti traumų ir psichologinių sutrikimų. Žmonės patiria stresą tuomet, kai jaučia, kad jiems keliami reikalavimai neatitinka jų galimybių įvykdyti šiuos reikalavimus. Dažniausiai paplitusios streso priežastys yra galimybės kontroliuoti, darbo praradimas ar neturėjimas, per didelis reikalavimų darbuotojams kėlimas ir kolegų bei vadovų paramos/palaikymo trūkumas. Stresą sukelia blogas žmonių ir darbo derinimas, prasti tarpusavio santykiai, psichologinis arba fizinis smurtas darbo vietoje ir pareigų darbe bei gyvenime nesuderinamumas [11]. Carayon [44] pateikia apibūdinimą, kaip aplinkos veiksniai veikia žmogų darbe (3 pav.), kur svarbiausi fizinės aplinkos (1) veiksniai yra per didelis triukšmo lygis, nepakankamas apšvietimas ir temperatūra; organizacijos (2) lygmenyje gali būti daug poveikių: bendravimas/bendradarbiavimas su vadovu ir kolegomis, netinkamas darbo grafikas, bei atlygis ir kt., (3) įtaka žmogui - įvairūs standartai, saugos instrukcijos ir t.t.; užduotis (4) kaip veiksnys savyje turi įvairių su darbuotojo tiesioginiu vaidmeniu susijusių aspektų - koks yra tiesioginis darbuotojo darbas, koks krūvis jam tenka, kiek autonomiškai jis dirba ir daugelis kitų . Pastebėta, kad dažnai psichologinis stresas siejamas su darbo patirtimi, jaunesni darbuotojai dažniau patiria psichologinį stresą darbe. [45].

3 pav. Žmogų veikiantys veiksniai darbe pagal Carayon

(23)

23

Lyderystė ir komandinis darbas organizacijoje [46] bei ypatingą dėmesį skiriant darbuotojų darbo valandų skaičiui per savaitę [47], darbo valandų skaičiui [48], buvo įvertinta kaip viena iš sąlygų daranti poveikį, užtikrinantį saugesnę ir sveikesnę sveikatą padedanti darbuotojams jaustis geriau ir ramiau bei skatinti psichinės sveikatos gerovę [49]. Dar vienas pastebėjimas buvo išsakytas, kad norint pagerinti darbuotojų psichikos sveikatą, pateikė Cochrane apžvalga, kurioje pateikta išvada, kad keičiant darbo grafiką galima sumažinti stresą [50]. Analizuojant atliktus tyrimus, buvo pastebėta, kad darbo nesaugumo srityje [51] išsakyta nuomonė, susieta su darbo vietos išlaikymu yra nepaprastai svarbus aspektas asmenims [52]. Apskritai darbas suteikia įvairių pagrindinių žmogaus poreikių tenkinimo galimybes. Tikimybė prarasti savo darbo vietą reiškia susidurti su nepatenkintais savo poreikiais [51]. Tiesą sakant, „Baimė, kad neteks darbo, atrodo tokia pat sunki, kaip iš tikrųjų būti bedarbiu“ [51]. Taigi tai pabrėžia darbo nesaugumo tyrimų svarbą. Kitas tyrimas atskleidė [53], kad tiriamieji, kurie nurodė susiduriantys su sudėtingais darbo sprendimais ir dideliu darbo tempu, susidūrė su didelių streso potyriu. Taip pat tiriamieji išsakė, kad patirdami sunkumus su kolegomis darbe (neturėjimas bendradarbių paramos) jaučia didelį psichosocialinės rizikos lygį. Darbuotojai susidurdami su maža sprendimų priėmimo laisvė darbo vietoje jaučiasi ribojami [54, 55]. Darbuotojai, kurie užima vaduojančio vaidmenį darbe su terminuota darbo sutartimi nurodo gaunantys mažesnius atlygius už atliktą darbą. Tai reiškia, jie jaučia mažiau stabilumo ir mažesnį vadovų pripažinimą ir didesnį nerimą dėl pokyčių susietų su užduotimis. Kitas tyrimas, kuris buvo atliktas naudojant Ispanijos pavyzdį, rezultatas rodo, kad reiktų vengti vienu metu labai sudėtingų užduočių atlikimo ir svarbu turėti pakankamai laisvo laiko, per kurį darbuotojas galėtų atgauti jėgas. Taip pat pastebima, kad visi įvertinti psichosocialiniai veiksniai koreliuoja su sveikata pasekmių dimensija, kad kuo didesnis psichosocialinė rizika, tuo didesnis suvokiamas neigiamas pasekmės sveikatai. Šis rezultatas koereliuoja su darbo paklausos – kontrolės – socialinės paramos modeliu [56] ir su „Disbalance Effort Rewards“ modeliu [57], kuris pabrėžti psichosocialinių veiksnių įtaką sveikatos soecialistų sveikatai.

(24)

24

išanalizuoti svarbiausi pasitenkinimą darbu lemiantys vidiniai veiksniai (4 pav.): 1. Darbuotojo lytis; 2. Darbuotojo amžius. Vyresnio amžiaus darbuotojų lūkesčiai yra mažesni, todėl jie dažniau jaučia pasitenkinimą savo darbu; 3. Darbuotojo išsilavinimas. Didesnės kompetencijos darbuotojai daugiau patiria pasitenkinimo darbu, nes jiems darbas yra įdomus ir suteikia galimybė gauti didesnį atlygį. Sudėtingesni, didesnės kompetencijos darbai augina darbuotojo motyvaciją; 4. Darbo stažas. Didėjantis darbuotojo darbo stažas organizacijoje taip pat siejamas su didėjančiu pasitenkinimu darbu. Ilgamečiai darbuotojai jaučiasi komandos ir įmonės dalimi, jaučia daugiau pagarbos, vadovo bei kolegų įvertinimo.

4 pav. Darbuotojų pasitenkinimo darbu veiksnių grupavimas

(25)

25

1.4. Profesinis perdegimas

Profesinis pervargimas (perdegimas) pirmas šį terminą įvardino ir aprašė Foridenbergeris 1974m. Kai kurie autoriai teigia, kad perdegimas yra vienas iš streso aspektų. Tai profesinio tarpasmeninio streso pasekmė. Perdegimas atsiranda, kai žmogaus prisitaikymo galimybės įveikiant profesinį stresą būna viršytos. Profesinio streso perdegimo sindromui būdinga kylantis nepasitenkinimas darbu, mažėjanti motyvacija, bei sunkumai susikaupti tinkamai atlikti užduotį, padidėja klaidų kiekis, atsiranda destruktyvus bendravimas su klientais, saugumo reikalavimų laikymąsis ir procedūros ignoravimas, atliekamo darbo kokybės standartų sumažinimas, lūkesčių sumažėjimas, terminų nesilaikymas, neatliktų darbų daugėjimas. Perdegimas yra procesas, dėl kurio pacientų priežiūros kokybė gali būti prastesnė, o gydymo rezultatai – prastesni. Profesinio perdegimo priežastys dažniausiai stebimos sveikatos priežiūros įstaigose, per dideli darbo krūviai, neefektyvus darbo procesus, biurokratiją, negatyvūs santykiai darbo ir namų aplinkose. [39] Tyrimai atskleidė, kad tokie pokyčiai, kaip per didelis darbo krūvis, su darbu susijęs stresas, profesinis stažas, vyro lytis, vienišumas ir agresija darbe, be kitų veiksnių, prisideda prie perdegimo. Dėl patiriamo streso pasikeičia žmogaus jausena, mąstymas ir elgesys. Išraiška įmonės lygmeniu: didėja pravaikštų skaičius, didelė darbuotojų kaita, vėlavimas į darbą, drausmės problemos, priekabiavimas, mažesnis produktyvumas, nelaimingi atsitikimai, klaidos, didesnės kompensacijų ir sveikatos priežiūros išlaidos. Išraiška asmens lygmeniu: emocinės reakcijos (dirglumas, nerimas, miego problemos, depresija, hipochondrija, atsiribojimas, išsekimas, blogi santykiai šeimoje); pažintinės reakcijos (koncentracijos sumažėjimas, sunku įsiminti, išmokti naujų dalykų, bei priimti sprendimus); elgesio reakcijos (žalingi įpročiai – rūkymas, alkoholis, narkotikai, destruktyvus elgesys); fiziologinės reakcijos (nugaros skausmai, imuniteto susilpnėjimas, skrandžio opos, širdies problemos, hypertenzija) [11]. Sveikatos priežiūros specialistų sveikata susijusi su daugeliu veiksnių: individualių, profesinių, organizacinių. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sveikatos specialistai, kurie konsultuoja daug pacientų, susiduria su psichologine įtampa, kuri vėliau pasireiškia emociniu išsekimu, apatija ir blogėjančia tiek fizine, tiek psichine sveikata. Medicinos personalą dažniau nei kitų profesinių grupių darbuotojus veikia per didelis darbo krūvis. Visa tai sukelia nuovargį, išsekimą, depresiją ar kitas sveikatos problemas bei didina klaidų tikimybę darbe, taip pat neigiamai veikia bendravimą su pacientu.

(26)

26

(27)

27

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo imtis

Įgyvendintas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas, kurio metu siekiama įvertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius ir profesinį perdegimą, ištirti ir įvertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų patiriamo perdegimo bei streso lygį, išanalizuoti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų subjektyviai vertinamą sveikatą ir palyginti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų patiriamo profesinio streso bei sveikatos sąsajas. Tiriamieji – X VSB visuomenės sveikatos specialistai. Tyrimo imtis sudaryta remiantis šių įstaigų administracijų pateiktais darbuotojų sąrašais. Remiantis duomenimis gautais 2021 m. gruodžio mėnesį VSB įstaigose dirbo 185 sveikatos priežiūros specialistai. Siekiant imties reprezentatyvumo apskaičiavome kiek žmonių reikėtų apklausti. Formulės pagalba nustatėme, jog reikės apklausti 125 visuomenės sveikatos specialistus.

n – populiacijos dydis;

1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį;

p – numatoma įvykio baigties tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (p=0,5);

q – tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1–p=0,5); ε – pageidautinas tikslumas, dažniausiai ε=0,05.

2.2. Tyrimo organizavimas

(28)

28

2.3. Tyrimo instrumentas

Tyrimo metu buvo naudojama anoniminė anketa, kurioje buvo naudojami uždari klausimai (2 priedas). Anketa sudaryta iš keturių dalių. Pirma dalis – klausimai atspindintys respondentų demografines charakteristikas. Antroji dalis – „Pasitenkinimo darbu klausimynas“ (angl. Job Content Questionnaire), kurio rezultatai padėjo įvertinti psichosocialinius sveikatos priežiūros specialistų darbo aplinkos veiksnius. Trečioji dalis – „Kopenhagos perdegimo klausimynas“ (angl. Copenhagen Burnout Invenotory), kurio tikslas įvertinti tiriamųjų perdegimo lygį. Ketvirtoji anketos dalis – „Kopenhagos psichosocialinis klausimynas (angl. Copenhagen Psychosocial Questionnaire “) , kurio pagalba įvertintas streso lygis bei subjektyvi respondentų vertinama bendra bei psichikos sveikata. Tyrime naudotų klausimynų skalių charakteristikos pateiktos lentelėje. „Pasitenkinimo darbu klausimynas“ sudarytas iš 27 klausimų, kurie atspindi septynis psichosocialinės aplinkos aspektus: darbui specifinių įgūdžių poreikis, sprendimų priėmimo laisvė bei įtaka juos priimant, darbo reikalavimai, bendradarbių bei vadovo parama bei saugumas darbe ir užtikrintumas dėl darbo. Atsižvelgiant į klausimyno autorių metodiką, skalės atspindinčios anksčiau minėtus veiksnius buvo įvertintos balais naudojant specialias formules. Norėdami ištirti psichosocialinių veiksnių intensyvumo lygį, gautus skalių rezultatus suskirstėme pagal tercilių ribas. Kopenhagos perdegimo klausimynas“ naudojamas profesiniam perdegimui įvertinti. Perdegimas – tai fizinių ir protinių resursų išsekimas sukeltas ilgai besitęsiančio streso. Pateikta 19 klausimų iš kurių sudarytos trys skalės vertins perdegimą trimis aspektais: asmens perdegimas, perdegimas dėl darbinės aplinkos bei asmens perdegimui dėl darbo su pacientais. Atsakymų į klausimus variantai pakaitėme skaičiais nuo 0 iki 100. Kiekvienos skalės vertinimą atitiko paskirų skalės balų vidurkis.

(29)

29

Tyrime naudotų klausimynų skalių vidinis patikimumas Skalės Klausimų skaičius Skalės Cronbach‘o α _reikšmė

Darbo turinio klausimynas Darbui specifinių įgūdžių

po-reikis 6 0,707

Įtaka priimant darbo

sprendi-mus 3 0,654

Darbo reikalavimai 5 0,648

Sprendimų priėmimo laisvė 9 0,622

Bendradarbių parama 4 0,752

Vadovo parama 4 0,896

Nesaugumas darbe 3 0,517

Kopenhagos perdegimo darbe klausimynas

Asmeninis perdegimas 6 0,899

Darbo sukeltas perdegimas 7 0,695

Darbo su pacientais sukeltas perdegimas

6 0,878

Kopenhagos psichosocialinis klausimynas

Elgsenos stresas 8 0,891

Somatinis stresas 7 0,864

Kognityvinis stresas 4 0,895

Bendra sveikata 5 0,854

Psichikos sveikata 5 0,876

2.4. Duomenų statistinės analizės metodai

(30)

30

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų demografinės charakteristikos

Tyrime dalyvavo X rajono VSB įstaigose dirbantys 131 visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Didžioji dalis respondentų (1 lentelėje) sutikusių dalyvauti tyrime buvo moterys (98,5 proc.) Daugiau kaip puse respondentų nurodė savo amžių nuo 26 iki 45 metų (57,3 proc.). Didesnioji dalis apklaustųjų gyvena santuokoje (70,2 proc.). Auštąjį išsilavinimą nurodė turintys 83,2 proc. tiriamųjų. Didesnė dalis sveikatos priežiūros specialistų nurodė dirbantys daugiau kaip 6 metai VSB įstaigose ir didžioji dalis respondentų įvardino dirbantys visu etatu (pilnu darbo krūviu) – 89,3 proc. Daugiau kaip pusė respondentų - dirbantys vienoje įstaigoje, tai sudaro 72,7 proc.

1 lentelė. Tiriamųjų demografinės charakteristikos Tiriamųjų demografinės charakteristikos N %

Lytis Moterys 129 98,5

Vyrai 2 1,5

Amžius Iki 25 16 12,2

26-45 75 57,3

46 ir daugiau 40 30,5

Šeimyninė padėtis Netekėjusi (nevedęs) 17 13

Ištekėjusi (vedęs) 92 70,2 Gyvena su partneriu 14 10,7 Išsiskyrusi (išsiskyręs) 6 4,6 Našlė (našlys) 2 1,5

Išsilavinimas Šiuo metu besimokantis

3 2,3

Aukštesnysis 19 14,5

Aukštasis 109 83,2

Darbo stažas Iki metų 8 6,1

1-5 metai 44 33,6

6-10 metai 20 45,0

Daugiau kaip 10 metų

59 45,0

Darbo krūvis Iki 0.5 etato 6 4,6

0.75 etato 8 6,1

1.0 etato 117 89,3

Įstaigų skaičius Vienoje įstaigoje 56 42,7

Dvejose įstaigose 41 31,3

(31)

31

3.2. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių vertinimas

Panaudojus darbo turinio klausimyną (JCQ), įvertinome šiuos psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius: darbo reikalavimus, įtaką priimant darbo sprendimus, darbui specifinių įgūdžių poreikį, sprendimų priėmimo laisvę, bendradarbių paramą, vadovo paramą, saugumą (užtikrintumą) darbo vietoje. Atlikus statistinę duomenų analizę (2 lentelė), tiriant psichosocialinius veiksnius darbo vietoje, buvo pastebėta, kad beveik puse visuomenės sveikatos specialistų darbui specifinių įgūdžių poreikį įvardina kaip mažą (47,3 proc.). Silpną įtaką priimant sprendimus įvardina 19,1 proc. visų apklaustųjų. Su dideliais darbo reikalavimais susiduriantys įvardino ketvirtadalis (26,7 proc.) respondentų. Sprendimų priėmimo laisvės pasigenda apie ketvirtadalis (32,8 proc.) visuomenės sveikatos specialistų. Analizuojant pastiprinančius tarpasmeninius faktorius darbinėje aplinkoje, galima stebėti, kad bendradarbių paramos pasigenda 23,7 proc. respondentų, o stiprią vadovo paramą jaučia apie ketvirtadalis (27,5 proc.) respondentų.

2 lentelė. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių lygių dažniai N/proc.

Psichosocialinis veiksnys N % Darbui specifinių įgūdžių poreikis mažas 62 47,3 vidutinis 40 30,5 didelis 29 22,1 Įtaka priimant darbo sprendimus maža 25 19,1 vidutinė 86 65,6 didelė 20 15,3 Darbo reikalavimai maži 48 36,6 vidutiniai 48 36,6 dideli 35 26,7 Sprendimų priėmimo laisvė maža 43 32,8 vidutinė 49 37,4 didelė 39 29,8 Bendradarbių parama silpna 31 23,7 vidutinė 66 50,4 stipri 34 26

Vadovo parama silpna 21 16

(32)

32

Buvo atlikta psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir respondentų demografinių charakteristikų sąsajų analizė. Rezultatai atskleidė (3 lentelė), kad darbui specifinių įgūdžių poreikis, darbo reikalavimai (4 lentelė), įtaka priimant sprendimus (5 lentelė) statistiškai reikšmingai nesiskyrė skirtingose demografinių rodiklių kategorijose ir kad statistinio ryšio tarp demografinių rodiklių ir psichosocialinio veiksnio nėra.

3 lentelė. Darbui specifinių įgūdžių poreikio pasiskirstymas atsižvelgiant į respondentų demografines charakteristikas. N/proc.

Tiriamųjų demografinės charakteristikos

DARBUI SPECIFINIŲ ĮGŪDŽIŲ POREIKIS Reikšmingumo lygmuo (p; χ²,lls) Maža (N/proc.) Vidutinė (N/proc.) Didelis (N/proc.) Lytis Moterys 60/46,5 40/31,0 29/22,5 p=0,323 χ²=2,260 lls=2 Vyrai 2/100 0/0 0/0 Amžius Iki 25 10/62,5 4/25,0 2/12,5 p=0,559 χ²=2,993 lls=4 26-45 32/4,7 26/34,7 17/2,7 46 ir daugiau 20/50,0 10/25,0 10/25,0 Šeiminė padėtis Netekėjusi

(nevedęs) 7/41,2 6/35,3 4/23,5 p=0,382 χ²=8,547 lls=8 Ištekėjusi (vedęs) 40/43,5 29/31,5 23/25,0 Gyvena su partneriu 8/57,1 5/35,7 1/7,1 Išsiskyrusi (išsiskyręs) 5/83,3 0/0 1/16,7 Našlė (našlys) 2/100 0/0 0/0

Išsilavinimas Šiuo metu besimokantis 2/66,7 0/0 1/33,3 p=0,596 χ²=2,778 lls=4 Aukštesnysis 7/36,8 6/31,6 6/31,6 Aukštasis 53/48,6 34/31,2 22/20,2

Darbo stažas Iki metų 5/62,5 3/37,5 0/0 p=0,566 χ²=4,828 lls=6 1-5 metai 19/43,2 15/34,1 10/22,7 6-10 metai 8/40,0 8/40,0 4/2,0 Daugiau kaip 10 metų 30/50,8 14/23,7 15/25,4

Darbo krūvis Iki 0.5 etato 2/33,3 2/33,3 2/33.3 p=0,756 χ²=1,889 lls=4

0.75 etato 3/37,5 2/25,0 3/37.5

1.0 etato 57/48,7 36/30,8 24/20.5

(33)

33

4 lentelė. Darbo reikalavimų paskirstymas atsižvelgiant į respondentų demografines charakteristikas. N/proc.

DARBO REIKALAVIMAI Reikšmingumo lygmuo (p; χ²,lls) Maži (N/proc.) Vidutiniai (N/proc.) Dideli (N/proc.) Lytis Moterys 47/36,4 47/36,4 35/27,1 p=0,691 χ²=0,740 lls=2 Vyrai 1/50 1/50 0/0 Amžius Iki 25 5/31,3 7/43,8 4/25,0 p=0,672 χ²=2,348 lls=4 26-45 27/36,0 30/40,0 18/24,0 46 ir daugiau 16/40,0 11/27,5 13/32,5 Šeimyninė padėtis Netekėjusi (nevedęs) 8/47,1 7/41,2 2/11,8 p=0,480 χ²=7,532 lls=8 Ištekėjusi (vedęs) 30/32,6 33/35,9 29/31,5 Gyvena su partneriu 5/35,7 6/42,9 3/21,4 Išsiskyrusi (išsiskyręs) 3/50,0 2/33,3 1/16,7 Našlė (našlys) 2/100 0/0 0/0

Išsilavinimas Šiuo metu besimokantis 0/0 1/33,3 2/66,7 p=0,267 χ²=5,208 lls=4 Aukštesnysis 10/52,6 5/26,3 4/21,1 Aukštasis 38/34,9 42/38,5 29/26,6

Darbo stažas Iki metų 4/50,0 4/50,0 0/0 p=0,568

χ²=4,813 lls=6 1-5 metai 18/40,9 15/34,1 11/25,0 6-10 metai 6/30,0 9/45,0 5/25,0 Daugiau kaip 10 metų 20/33,9 20/33,9 19/32,2

Darbo krūvis Iki 0.5 etato 3/50,0 2/33,3 1/16,7 p=0,851 χ²=1,360 lls=4

0.75 etato 4/50,0 2/25,0 2/25,0

1.0 etato 41/35,0 44/37,6 32/27,4

(34)

34

5 lentelė. Įtakos priimant sprendimus pasiskirstymas, atsižvelgiant į respondentų demografines charakteristikas. N/proc.

ĮTAKA PRIIMANT DARBO SPRENDIMUS Reikšmingumo lygmuo (p; χ²,lls) Maža (N/proc.) Vidutinė (N/proc.) Didelė (N/proc.) Lytis Moterys 25/19,4 84/65,1 20/15,5 p=0,588 χ²=1,063 lls=2 Vyrai 0/0 2/100 0/0 Amžius Iki 25 3/18,8 12/75,0 1/6,3 p=0,693 χ²=2,233 lls=4 26-45 13/17,3 48/64,0 14/18,7 46 ir daugiau 9/22,5 26/65,0 5/12,5 Šeimyninė padėtis Netekėjusi (nevedęs) 2/11,8 11/64,7 4/23,5 p=0,823 χ²=4,364 lls=8 Ištekėjusi (vedęs) 18/19,6 62/67,4 12/13,0 Gyvena su partneriu 2/14,3 9/64,3 3/21,4 Išsiskyrusi (išsiskyręs) 2/33,3 3/50,0 1/16,7 Našlė (našlys) 1/50,0 1/50,0 0/0 Išsilavinimas Šiuo metu

besimokantis 0/0 3/100 0/0 p=0,188 χ²=6,148 lls=4 Aukštesnysis 7/36,8 9/47,4 3/15,8 Aukštasis 18/16,5 74/67,9 17/15,6

Darbo stažas Iki metų 2/25,0 6/75,0 0/0 p=0,468 χ²=5,615 lls=6 1-5 metai 6/13,6 29/65,9 9/20,5 6-10 metai 2/10,0 15/75,0 3/15,0 Daugiau kaip 10 metų 15/25,4 36/61,0 8/13,6

0.75 etato 1/12,5 6/75,0 1/12,5

1.0 etato 23/19,7 76/65,0 18/15,4

(35)

35

Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių pasiskirstymo pagal amžiaus grupes analizė atskleidė (6 lentelė), kad statistiškai reikšmingas ryšys yra tarp sprendimų priėmimo laisvės ir amžiaus. Respondentai nuo 26 iki 45 metų, reikšmingai dažniau turėjo didesnę sprendimų priėmimo laisvę lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. Tuo tarpu, su kitomis demografinėmis respondentų charakteristikomis ir sprendimų priėmimo laisve reikšmingų sąsajų nenustatėme.

6 lentelė. Sprendimų priėmimo laisvė pasiskirstymas atsižvelgiant į respondentų demografines charakteristikas. N/proc.

SPRENDIMŲ PRIĖMIMO LAISVĖ Reikšmingumo lygmuo (p; χ²,lls) Maža (N/proc.) Vidutinė (N/proc.) Didelė (N/proc.) Lytis Moterys 42/32,6 48/37,2 39/30,2 p=0,646 χ²=0,873 lls=2 Vyrai 1/50.0 1/50.0 0/0 Amžius Iki 25 8/50,0 5/31,3 3/18,8 p=0,05 χ²=7,886 lls=4 26-45 26/34,7 23/30,7 26/34,7* 46 ir daugiau 9/22,5 21/52,5 10/25,0 Šeimyninė padėtis Netekėjusi (nevedęs) 4/23,5 7/41,2 6/35,3 p=0,334 χ²=9,100 lls=8 Ištekėjusi (vedęs) 28/30,4 36/39,1 28/30,4 Gyvena su partneriu 5/35,7 5/35,7 4/28,6 Išsiskyrusi (išsiskyręs) 5/83,3 0/0 1/16,7 Našlė (našlys) 1/50 1/50 0/0

Išsilavinimas Šiuo metu besimokantis 1/33,3 1/33,3 1/33,3 p=0,882 χ²=1,177 lls=4 Aukštesnysis 6/31,6 9/47,4 4/21,1 Aukštasis 36/33,0 39/35,8 34/31,2

Darbo stažas Iki metų 4/50,0 4/50,0 0/0 p=0,292

Darbo krūvis Iki 0.5 etato 0/0 4/66,7 2/33,3 p=0,248 χ²=5,406 lls=4

0.75 etato 1/12,5 4/50,0 3/37,5

1.0 etato 42/35,9 41/35,0 34/29,1

Įstaigų skaičius Vienoje įstaigoje 18/32,1 23/41,1 15/26,8 p=0,905 χ²=1,028 lls=4 Dvejose įstaigose 14/34,1 13/31,7 14/34,1 Trijose ir daugiau 11/32,4 13/38,2 10/29,4

(36)

36

Taip pat buvo vertinama vadovo parama atsižvelgiant į demografines charakteristikas. Atlikta duomenų analizė atskleidė, kad statistiškai reikšmingai didesnę vadovo paramą nurodė respondentai, kurie turėjo didelį darbo stažą, lyginant su kitomis stažo grupėmis (7 lentelė).

7 lentelė. Vadovo paramos paskirstymas atsižvelgiant į respondentų demografines charakteristikas. N/proc.

VADOVO PARAMA Reikšmingumo

lygmuo (p; χ²,lls) Silpna (N/proc.) Vidutinė (N/proc.) Stipri (N/proc.) Lytis Moterys 21/16,3 73/56,6 35/27,1 p=0,699 χ²=0,716 lls=2 Vyrai 0/0 1/50,0 1/50,0 Amžius Iki 25 5/31,3 9/56,3 2/12,5 p=0,129 χ²=7,131 lls=4 26-45 12/16,0 38/50,7 25/33,3 46 ir daugiau 4/10,0 27/67,5 9/22,5 Šeimyninė padėtis Netekėjusi (nevedęs) 2/11,8 10/58,8 5/29,4 p=0,878 χ²=3,760 lls=8 Ištekėjusi (vedęs) 15/16,3 51/55,4 26/28,3 Gyvena su partneriu 3/21,4 7/50,0 4/28,6 Išsiskyrusi (išsiskyręs) 1/16,7 5/83,3 0/0 Našlė (našlys) 0/0 1/50,0 1/50,0

Išsilavinimas Šiuo metu besimokantis 1/33,3 2/66,7 0/0 p=0,464 χ²=3,595 lls=4 Aukštesnysis 1/5,3 11/57,9 7/36,8 Aukštasis 19/17,4 61/56,0 29/26,6

Darbo stažas Iki metų 1/12,5 4/50,0 3/37,5 p=0,005 χ²=17,619 lls=6 1-5 metai 8/18,2 25/56,8 11/25,0 6-10 metai 4/20,0 4/20,0 12/60,0* Daugiau kaip 10 metų 8/13,6 41/69,5 10/16,9

0.75 etato 2/25,0 3/37,5 3/37,5

1.0 etato 18/15,4 68/58,1 31/26,5

Įstaigų skaičius Vienoje įstaigoje 12/21,4 29/51,8 15/26,8 p=0,487χ²=3,440 lls=4 Dvejose įstaigose 4/9,8 27/65,9 10/24,4 Trijose ir daugiau 5/14,7 18/52,9 11/32,4

(37)

37

Analizuodami bendradarbių paramą ir siejant su demografinėmis respondentų charakteristikomis (8 lentelė) pastebėjome, kad statistiškai reikšmingo ryšio tarp demografinių rodiklių ir šio psichosocialinio veiksnio nėra.

8 lentelė. Bendradarbių paramos paskirstymas atsižvelgiant į respondentų demografines charakteristikas. N/proc.

BENDRADARBIŲ PARAMA Reikšmingumo lygmuo (p; χ²,lls) Silpna (N/proc.) Vidutinė (N/proc.) Stipri (N/proc.) Lytis Moterys 31/24,0 64/49,6 34/26,4 p=0,368 χ²=2,000 lls=2 Vyrai 0/0 2/100 0/0 Amžius Iki 25 4/25,0 9/56,3 3/18,8 p=0,961 χ²=6,22 lls=4 26-45 17/22,7 38/50,7 20/26,7 46 ir daugiau 10/25,0 19/47,5 11/27,5 Šeimyninė padėtis Netekėjusi (nevedęs) 2/11,8 9/52,9 6/35,3 p=0,578 χ²=6,618 lls=8 Ištekėjusi (vedęs) 26/28,3 42/45,7 24/26,1 Gyvena su partneriu 2/14,3 9/64,3 3/21,4 Išsiskyrusi (išsiskyręs) 1/16,7 4/66,7 1/16,7 Našlė (našlys) 0/0 2/100 0/0

Darbo stažas Iki metų 1/12,5 6/75,0 1/12,5 p=0,593 χ²=4,626 lls=6 1-5 metai 10/22,7 20/45,5 14/31,8 6-10 metai 3/15,0 11/55,0 6/30,0 Daugiau kaip 10 metų 17/28,8 29/49,2 13/22,0

Darbo krūvis Iki 0.5 etato 2/33,3 4/66,7 0/0 p=0,70 χ²=8,662 lls=4

0.75 etato 2/25,0 1/12,5 5/62,5

1.0 etato 27/23,1 61/52,1 29/24,8

(38)

38

Atlikus nesaugumo darbe ir demografinių charakteristikų sąsajų analizę, nustatytas reikšmingas ryšys su respondentų amžiumi, jauniausios amžiaus grupės respondentai statistiškai reikšmingai (p<0,05) rečiau nei kitų amžiaus grupių respondentai jautėsi nesaugūs darbe (9 lentelė).

9 lentelė. Nesaugumo darbe paskirstymas atsižvelgiant į respondentų demografines charakteristikas. N/proc.

NESAUGUMAS DARBE Reikšmingumo

lygmuo (p; χ²,lls) Mažas (N/proc.) Vidutinė (N/proc.) Didelis (N/proc.) Lytis Moterys 15/100 79/100 35/94,6 p=0,076 χ²=5,160 lls=2 Vyrai 0 0 2/5,4 Amžius Iki 25 1/6,7 11/13,9 4/10,8* p=0,018 χ²=11,946 lls=4 26-45 13/86,7 47/59,5 15/40,5 46 ir daugiau 1/6,7 21/26,6 18/48,6 Šeimyninė padėtis Netekėjusi (nevedęs) 1/6,7 12/15,2 4/10,8 p-0,835 χ²=4,238 lls=8 Ištekėjusi (vedęs) 10/66,7 54/68,4 28/75,7 Gyvena su partneriu 3/20,0 9/11,4 2/5,4 Išsiskyrusi (išsiskyręs) 1/6,7 3/3,8 2/5,4 Našlė (našlys) 0/0 1/1,3 1/2,7

Darbo stažas Iki metų 0/0 7/8,9 1/2,7 p=0,47

Darbo krūvis Iki 0.5 etato 0/0 2/2,5 4/10,8 p=0,184 χ²=6,214 lls=4

0.75 etato 0/0 5/6,3 3/8,1

1.0 etato 15/100 72/91,1 30/81,1

Įstaigų skaičius Vienoje įstaigoje 8/53,3 27/34,2 21/56,8 p=0,95 χ²=7,921 lls=4 Dvejose įstaigose 2/13,3 29/36,7 10/27,0 Trijose ir daugiau 5/33,3 23/29,1 6/16,2

(39)

39

3.2.1. Perdegimo darbe vertinimas

Atlikta duomenų analizė (10 lentelė) parodė, kad tiriamųjų populiacijoje beveik trečdalis visuomenės sveikatos specialistų patiria asmenį asmeninį perdegimą (29,8proc.), darbo sukeltą perdegimą (28,2proc.), ir apie penktadalis perdegimą sąlygotą darbo su klientais (20,6 proc.).

10 lentelė. Asmeninio, darbo sukelto bei darbo su klientais sąlygoto, perdegimų skirstiniai. N/proc. Asmeninis perdegimas (N/proc.) Darbo sukeltas perdegimas (N/proc.) Perdegimas dėl darbo su klientais (N/proc.) Neperdegę 92/70,2 94/71,8 104/79,4 Perdegę 39/29,8 37/28,2 27/20,6

Įvertinome asmeninio perdegimo pasiskirstymą pagal demografinius rodiklius (11 lentelė). Atlikta statistinė duomenų analizė atskleidė, kad statistiškai reikšmingai mažiau perdegę jautėsi respondentai, nurodę dirbantys trejose ir daugiau įstaigų.

11 lentelė. Asmeninis perdegimo skirstinys atsižvelgiant į respondentų demografines charakteristikas. N/proc. Tiriamųjų demografinės charakteristikos ASMENINIS PERDEGIMAS Reikšmingumo lygmuo (p; χ²,lls) Neperdegę (N/proc.) Perdegę (N/proc.) Lytis Moterys 90/69,8 39/30,2 p=0,353 χ²=0,861 lls=1 Vyrai 2/100 0/0 Amžius Iki 25 12/75,0 4/25,0 p=0,83 χ²=3,393 lls=2 26-45 48/64,0 27/36,0 46 ir daugiau 32/80,0 8/20,0 Šeimyninė padėtis Netekėjusi (nevedęs) 12/70,6 5/29,4 p=0,728 χ²=2,041 lls=4 Ištekėjusi (vedęs) 65/70,7 27/29,3 Gyvena su partneriu 10/71,4 4/28,6 Išsiskyrusi (išsiskyręs) 3/50,0 3/50,0 Našlė (našlys) 2/100 0/0 Išsilavinimas Šiuo metu

besimokantis 1/33,3 2/66,7 p=0,355 χ²=2,071 lls=2 Aukštesnysis 14/73,7 5/26,3 Aukštasis 77/70,6 32/29,4

Darbo stažas Iki metų 7/87,5 1/12,5 p=0,574 χ²=1,994 lls=3 1-5 metai 29/65,9 15/34,1

(40)

40

43/72,9 16/27,1

Darbo krūvis Iki 0.5 etato 4/66,7 2/33,3 p=0,940 χ²=0,125 lls=2 0.75 etato 6/75,0 2/25,0

1.0 etato 82/70,1 35/29,9

Įstaigų skaičius Vienoje įstaigoje 36/64,3 20/35,7 p=0,052 χ²=5,012 lls=2 Dvejose įstaigose 27/65,9 14/34,1 Trijose ir daugiau 29/85,3 5/14,7*

* Lyginant su dvejose ir trijose ir daugiau dirbančiais (z testas su Bonferroni korekcija)

Analizuojant darbuotojų perdegimą dėl darbo pagal demografinius charakteristikos rodiklius (12 lentelė) nustatėme, kad statistiškai reikšmingai daugiau perdegusių respondentų buvo 46 metų ir daugiau, amžiaus grupėje lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. Taip pat statistiškai reikšmingai daugiau perdegusių dėl darbo buvo darbuotojų grupėje, kurie dirbo vienoje įstaigoje ir besimokantys darbuotojai.

12 lentelė. Perdegimo dėl darbo paskirstymas atsižvelgiant į respondentų demografines charakteristikas. N/proc. Tiriamųjų demografinės charakteristikos PERDEGIMAS DĖL DARBO Reikšmingumo lygmuo (p; χ²,lls) Neperdegę (N/proc.) Pergegę (N/proc.) Lytis Moterys 93/72,1 36/27,9 p=0,491 χ²=0,474 lls=1 Vyrai 1/50,0 1/50,0 Amžius Iki 25 10/62,5 6/37,5 p=0,05 χ²=5,097 lls=2 26-45 50/66,7 25/33,3 46 ir daugiau 34/85,0 6/15,0* Šeimyninė padėtis Netekėjusi (nevedęs) 11/64,7 6/35,3 p=0,808 χ²=1,602 lls=4 Ištekėjusi (vedęs) 66/71,7 26/28,3 Gyvena su partneriu 11/78,6 3/21,4 Išsiskyrusi (išsiskyręs) 4/66,7 2/33,3 Našlė (našlys) 2/100 0/0 Išsilavinimas Šiuo metu

besimokantis 0/0 3/100 p=0,017 χ²=8,134 lls=2 Aukštesnysis 15/78,9 4/21,1 Aukštasis 79/72,5 30/27,5

(41)

41

6-10 metai 13/65,0 7/35,0 lls=3

43/72,9 16/27,1

1.0 etato 87/71,8 33/28,2

Įstaigų skaičius Vienoje įstaigoje 33/58,9 23/41,1 p=0,019 χ²=7,973 lls=2 Dvejose įstaigose 33/80,5 8/19,5 Trijose ir daugiau 28/82,4 6/17,6

* Lyginant su dvejose ir trijose ir daugiau dirbančiais (z testas su Bonferroni korekcija)

Analizuojant darbuotojų perdegimo su klientais skirstinius (13 lentelė) pagal demografinius charakteristikas, matome, kad statistiškai reikšmingai dažniau perdegę jautėsi darbuotojai, kurių amžius iki 25 metų lyginant su kitomis amžiaus grupėmis

Nustatėme reikšmingas perdegimo dėl darbo su klientais ir šeimyninės darbuotojų padėties sąsajas - analizė parodė, kad perdegimą dėl darbo su klientais reikšmingai dažniau patiria tie darbuotojai, kurie yra nevedę. Stebint išsilavinimą, šiuo metu studijuojantys darbuotojai nurodė statistiškai reikšmingą perdegimą dėl darbo su klientais.

13 lentelė. Perdegimas su klientais paskirstymas lyginant su respondentų demografinėmis charakteristikomis. N/proc. Tiriamųjų demografinės charakteristikos PERDEGIMAS SU KLIENTAIS Reikšmingumo lygmuo (p; χ²,lls) Neperdegę (N/proc.) Perdegę (N/proc.) Lytis Moterys 102/79,1 27/20,9 p=0,468 χ²=0,527 lls=1 Vyrai 2/100 0/0 Amžius Iki 25 9/56,3 7/43,8* p=0,046 χ²=6,178 lls=2 26-45 61/81,3 14/18,7 46 ir daugiau 34/85,0 6/15,0 Šeimyninė padėtis Netekėjusi (nevedęs) 9/52,9 8/47,1 p=0,027 χ²=10,929 lls=4 Ištekėjusi (vedęs) 77/83,7 15/16,3 Gyvena su partneriu 10/71,4 4/28,6 Išsiskyrusi (išsiskyręs) 6/100 0/0 Našlė (našlys) 2/100 0/0 Išsilavinimas Šiuo metu

besimokantis

1/33,3 2/66,7* p=0,051

(42)

42

Aukštasis 90/82,6 19/17,4

Darbo stažas Iki metų 6/75,0 2/25,0 p=0,597 χ²=1,882 lls=3 1-5 metai 33/75,0 11/25,0 6-10 metai 15/75,0 5/25,0 Daugiau kaip 10 metų 50/84,7 9/15,3

1.0 etato 92/78,6 25/21,4

Įstaigų skaičius Vienoje įstaigoje 41/73,2 15/26,8 p=0,214 χ²=3,080 lls=2 Dvejose įstaigose 36/87,8 5/12,2 Trijose ir daugiau 27/79,4 7/20,6

* Lyginant su dvejose ir trijose ir daugiau dirbančiais (z testas su Bonferroni korekcija)

Analizuojant respondentų psichosocialinių veiksnių priklausomybę nuo asmeninio perdegimo nustatyta (14 lentelė) statistiškai reikšminga asmeninio perdegimo priklausomybė nuo darbo reikalavimų. Darbuotojai, patiriantys didelius darbo reikalavimus lyginant su vidutinius bei mažus reikalavimus turinčiais respondentais reikšmingai dažniau patyrė asmeninį perdegimą. Sprendimų priėmimo laisvės analizė ir psichosocialinių veiksnių sąsajų analizė atskleidė, kad asmenį perdegimą reikšmingai dažniau jautė darbuotojai, turintys didelę sprendimų priėmimo laisvę lyginant su tais kurių sprendimo priėmimo laisve buvo vidutinė bei maža ir tai sudaro 46,2 proc.

(43)

43 Sprendimų priėmimo laisvė Didelė 21 53,8 18 46,2* lls =2 Bendradarbi ų parama Maža 17 54,8 14 45,2 p=0,079 χ² =5,080 lls =2 Vidutinė 51 77,3 15 22,7 Didelė 24 70,6 10 29,4 Vadovo parama Maža 11 52,4 10 47,6 p=0,119 χ² =4,249 lls =2 Vidutinė 53 71,6 21 28,4 Didelė 28 77,8 8 22,2 Darbuotojų saugumas (užtikrintum as) dėl darbo Nesaugus 13 86,7 2 13,3 p=0,212 χ²=3,106 lls =2 Vidutiniškai saugus 56 70,9 23 29,1 Saugus 23 62,2 14 37,8

* Lyginant su žemu psichosocialinio reiškinio lygiu (z testas su Bonferroni korekcija)

Analizuojant respondentų perdegimo dėl darbo priklausomybę (15 lentelė) nuo psichosocialinių veiksnių paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingai dažniau šiuo požiūriu perdegę buvo respondentai, kurie turėjo didelius darbo reikalavimus. Taip pat statistiškai reikšmingai ryšys atskleistas tarp vadovo paramos ir perdegimo dėl darbo, žema vadovo parama besiskundžiantys specialistai reikšmingai dažniau buvo perdegę dėl darbo.

(44)

44 Vadovo parama Vidutinė 52 70,3 22 29,7 χ² =7,631 lls =2 Didelė 31 86,1 5 13,9* Darbuotojų saugumas (užtikrintum as) dėl darbo Nesaugus 14 93,3 1 6,7 p=0,077 χ² =5,132 lls =2 Vidutiniškai saugus 47 72,2 22 27,8 Saugus 23 62,2 14 37,8

* Lyginant su žemu psichosocialinio reiškinio lygiu (z testas su Bonferroni korekcija)

Analizuojant perdegimą dėl darbo su klientais, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp darbo reikalavimų ir perdegimo dėl darbo su klientais, didelius darbo reikalavimus patiriantys respondentai reikšmingai dažniau nei vidutinius bei mažus reikalavimus patiriantys respondentai buvo perdegę šiuo požiūriu.

16 lentelė. Perdegimo dėl darbo su klientais skirtiniai atsižvelgiant į psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius N/proc.

Kintamieji PERDEGIMAS DĖL DARBO SU KLIENTAIS Reikšmingumo lygmuo (p; χ²,lls) Neperdegę Perdegę N Proc. N Proc. Darbui specifinių įgūdžių poreikis Mažas 53 85,5 9 14,5 p=0,254 χ² =2,741 lls =2 Vidutinis 30 75,0 10 25,0 Didelis 21 72,4 8 27,6 Įtaka priimant darbo sprendimus Maža 22 88,0 3 12,0 p=0,471 χ² =1,505 lls =2 Vidutinė 66 76,7 20 23,3 Didelė 16 80,0 4 20,0 Darbo reikalavimai Maži 44 91,7 4 8,3 p=0,024 χ² =7,490 lls =2 Vidutiniai 36 75,0 12 25,0 Dideli 24 68,6 11 31,4* Sprendimų priėmimo laisvė Maža 36 83,7 7 16,3 p=0,578 χ² =1,097 lls =2 Vidutinė 39 79,6 10 20,4 Didelė 29 74,4 10 25,6 Bendradarbi ų parama Maža 23 74,2 8 25,8 p=0,297 χ² =2,427 lls= 2 Vidutinė 56 84,8 10 15,2 Didelė 25 73,5 9 26,5 Vadovo parama Maža 13 61,9 8 38,1 p=0,090 χ² =4,827 lls= 2 Vidutinė 62 83,8 12 16,2 Didelė 29 80,6 7 19,4 Darbuotojų saugumas (užtikrintum as) dėl darbo Nesaugus 12 80,0 3 20,0 p=0,802 χ² =0,443 lls =2 Vidutiniškai saugus 64 81,0 15 19,0 Saugus 28 75,7 9 24,3

(45)

45

Vertinant asmeninių bei psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių sąsajas su asmeniniu, dėl darbinės veiklos patiriamu bei darbo su klientais sukeltu perdegimu buvo atlikta daugiaveiksnė (į modelį įtraukiant visus veiksnius, kurie ankstesnėje analizėje patvirtinti, kaip reikšmingi) logistinės regresijos analizė (17 lentelė), apskaičiuotas galimybių santykis (GS) ir jo 95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI). Analizė atskleidė, kad asmeninio perdegimo galimybę didino 12,89 karto reikšmingai (p<0,001) didino dideli darbo reikalavimai. Darbo reikalavimai daugiaveiksnės logistinės modeliuose išliko kaip reikšmingas veiksnys didinantis perdegimo dėl darbo ir klientų sukelto perdegimo galimybę. Tiek dideli, tiek ir vidutiniai darbo reikalavimai abiem (dėl darbo ir dėl darbo su klientais) atvejais perdegimo galimybę atitinkamai 4,16 ir 10,04 bei 4,06 ir 6,62 karto. Iš demografinių rodikliu tik amžius ir įstaigų skaičius logistinės regresijos modeliuose išliko reikšmingi. Priklausymas vidutinei bei vyriausiajai amžiaus grupei perdegimo dėl darbo su klientais galimybe reikšmingai mažino (atitinkamai GS = 0,29 bei GS = 0,06), o darbo sukelto perdegimo galimybę mažino darbas dvejose arba trijose ir daugiau įstaigų (atitinkamai GS = 0,23 ir GS = 0,22).

17 lentelė. Respondentų perdegimo sąsajos su psichosocialiniais darbo aplinkos veiksniais bei demografinėmis charakteristikomis (daugiaveiksnės logistinės regresijos modelis)

Asmeninis perdegimas GS 95% PI P Darbo reikalavimai Maži 1 Vidutiniai 2,76 0,87-8,72 0,083 Dideli 12,89 3,98-41,72 <0,001 Sprendimų priėmimo laisvė

Maža 1

Vidutinė 0,66 0.22-1.95 0,459

Didelė 0,68 0,59-4,81 0,327

Nagelkerke R Square 0,29

Darbo sukeltas perdegimas

(46)

46 Nagelkerke R Square 0.36

Perdegimas dėl darbo su klientais

GS 95% PI P Amžius Iki 25 1 26-45 0,29 0,08 - 1.06 0,06 46 ir daugiau 0,08 0,01 - 0,48 <0,001 Išsilavinimas

Šiuo metu besimokantis 1

Aukštesnysis 1,77 0,06 - 52.20 0,73 Aukštasis 0,20 0,01 - 4.95 0,32 Darbo reikalavimai Maži 1 Vidutiniai 4,05 1,11 – 14,71 0,03 Dideli 6,62 1,71 – 25,66 <0,001 Nagelkerke R Square 0,24

3.3. Patiriamos streso lygio vertinimas

Siekiant įvertinti respondentų patiriamą stresą įvertinome streso išraiškų – somatinės, kognityvinės ir elgsenos, lygius (žemas, vidutinis, aukštas). Analizuojant šias streso skales (18 lentelė), daugiausiai respondentų turėjo aukštą somatinio streso lygį (32,8 proc.), o mažiausią dalį respondentų vargino aukštas kognityvinio streso lygis - jį patyrė 29,0 proc. visų tiriamųjų.

Išanalizavus profesinio streso išraiškų skales nustatėme, kad apie trečdalis tiriamųjų patyrė aukštą profesinio streso lygį, pagal visas tris vertintas išraiškas – elgsenos, somatinį bei kognityvinį, atitinkamai tai sudarė 27,5 proc., 32,8 proc., ir 29 proc.

18 lentelė. Profesinio streso išraiškų (elgsenos, somatinio ir kognityvinio) skirstiniai. N/proc. Stresas N/proc

Žemas Vidutinis Aukštas

Elgsenos stresas 43/32,8 52/39,7 36/27,5 Somatinis stresas 41/31,3 47/35,9 43/32,8 Kognityvinis

stresas

(47)

47

Analizuodami elgsenos streso skalę ir siejant su demografinėmis respondentų charakteristikomis (19 lentelė) pastebėjome, kad statistiškai reikšmingų ryšių su demografinėmis charakteristikomis nenustatyta.

19 lentelė. Elgsenos streso lygių skirstinys atsižvelgiant į respondentų demografines charakteristikas. N/proc.

ELSENOS STRESAS Reikšmingumo

lygmuo (p; χ²,lls) Mažas N/Proc Vidutinis N/Proc Didelis N/Proc Lytis Moterys 43/3,3 50/38,8 36/27,9 p=0,214 χ²=3,086 lls=2 Vyrai 0/0 2/100 0/0 Amžius Iki 25 7/43,8 7/43,8 2/12,5 p=0,386 χ²=4,147 lls=4 26-45 26/34,7 26/34,7 23/30,7 46 ir daugiau 10/25,0 19/47,5 11/27,5 Šeimyninė padėtis Netekėjusi (nevedęs) 8/47,1 6/35,3 3/17,6 p=0,516 χ²=7,192 lls=8 Ištekėjusi (vedęs) 25/27,2 38/41,3 29/31,5 Gyvena su partneriu 7/50,0 5/35,7 2/14,3 Išsiskyrusi (išsiskyręs) 2/33,3 3/50,0 1/16,7 Našlė (našlys) 1/50,0 0/0 1/50,0

Išsilavinimas Šiuo metu besimokantis 2/66,7 3/33,3 0/0 p=0,630 χ²=2,584 lls=4 Aukštesnysis 7/36,8 6/31,6 6/31,6 Aukštasis 34/31,2 45/41,3 30/27,5

Darbo stažas Iki metų 2/25,0 3/37,5 3/37,5 p=0,900 χ²=2,204 lls=6 1-5 metai 17/38,6 16/36,4 11/25,0 6-10 metai 7/35,0 9/45,0 4/20,0 Daugiau kaip 10 metų 17/28,8 24/40,7 18/30,5

0.75 etato 1/12,5 3/37,5 4/50,0

1.0 etato 41/35,0 46/39,3 30/25,6

(48)

48

Analizuodami kognityvinio streso skalę ir siejant su demografinėmis respondentų charakteristikomis (20 lentelė) pastebėjome, kad statistiškai reikšmingų ryšių su demografinėmis charakteristikomis taip pat nenustatyta.

20 lentelė. Kognityvinio streso lygių skirstinys atsižvelgiant į respondentų demografines charakteristikas. N/proc.

KOGNITYVINIS STRESAS Reikšmingumo

lygmuo (p; χ²,lls) Mažas N/Proc Vidutinis N/Proc Didelis N/Proc Lytis Moterys 34/26,4 58/45,0 37/28,7 p=0,655 χ²=0,847 lls=2 Vyrai 0/0 1/50 1/50 Amžius Iki 25 2/12,5 7/43,8 7/43,8 p=0,521 χ²=3,225 lls=4 26-45 22/29,3 32/42,7 21/28,0 46 ir daugiau 10/25,0 20/50,0 10/25,0 Šeimyninė padėtis Netekėjusi (nevedęs) 1/5,9 11/64,7 5/29,4 p=0,273 χ²=9,894 lls=8 Ištekėjusi (vedęs) 29/31,5 36/39,1 27/29,3 Gyvena su partneriu 2/14,3 8/57,1 4/28,6 Išsiskyrusi (išsiskyręs) 1/16,7 4/66,7 1/16,7 Našlė (našlys) 1/50,0 0/0 1/50,0

Darbo stažas Iki metų 1/12,5 3/37,5 7/50,0 p=0.390 χ²=6,300 lls=6 1-5 metai 9/20,5 21/47,7 14/31,8 6-10 metai 5/25,0 12/60,0 3/15,0 Daugiau kaip 10 metų 19/32,2 23/39,0 17/28,8

Darbo krūvis Iki 0.5 etato 3/50,0 3/50,0 0/0 p=0,412 χ²=3,957 lls=4

0.75 etato 1/12,5 4/50,0 3/37,5

1.0 etato 30/25,6 52/44,4 35/29,9