VILNIAUS MIESTO IR BUVUSIOS VILNIAUS APSKRITIES PIRMOKŲ ANTROPOMETRINIŲ RODIKLIŲ SĄSAJOS SU FIZINIO AKTYVUMO YPATUMAIS 2008 IR 2010 METAIS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

Olita Rusickaitė

VILNIAUS MIESTO IR BUVUSIOS VILNIAUS APSKRITIES

PIRMOKŲ ANTROPOMETRINIŲ RODIKLIŲ SĄSAJOS SU

FIZINIO AKTYVUMO YPATUMAIS 2008 IR 2010 METAIS

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata: Vaikų ir jaunimo sveikata)

Mokslinė vadovė Doc. dr. Aušra Petrauskienė

SANTRAUKA

VILNIAUS MIESTO IR BUVUSIOS VILNIAUS APSKRITIES PIRMOKŲ

ANTROPOMETRINIŲ RODIKLIŲ SĄSAJOS SU FIZINIO AKTYVUMO YPATUMAIS 2008 IR 2010 METAIS

Olita Rusickaitė

Mokslinio darbo vadovė doc. dr. Aušra Petrauskienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 59 p.

Darbo tikslas: Įvertinti pirmokų antropometrinių rodiklių sąsajas su fizinio aktyvumo ypatumais Vilniaus mieste ir buvusioje Vilniaus apskrityje 2008 ir 2010 m.

Uždaviniai: Įvertinti pirmokų fizinio aktyvumo ypatumus; įvertinti pirmokų antropometrinius rodiklius; nustatyti sąsajas tarp vaikų fizinio aktyvumo ir fizinio išvystymo.

Tyrimo metodika. Tyrimas koordinuojamas PSO. Atlikta šeimų anketinė apklausa, vaikų antropometriniai matavimai, matematinė-statistinė duomenų analizė. Tyrimo objektas – pirmų klasių mokiniai. Darbe analizuotos 1706 šeimos anketos ir 1786 vaikų antropometriniai rodikliai. Vaikų fizinė raida vertinta taikant tarptautinius IOTF, sėdima prieš ekraną veikla - APA kriterijus.

Rezultatai. Pusė tiriamųjų lanko sporto / šokių būrelius, Vilniaus miesto pirmokai reikšmingai dažniau nei gyvenantys kitur. Vilniaus miesto berniukai reikšmingai dažniau žaidžia lauke 3 valandas ir daugiau, lyginat su buvusios apskrities berniukais. Vertinant pirmokų fizinio išsivystymo pokyčius, nustatyta, kad 2010 m. liesų pirmokų buvo reikšmingai daugiau nei 2008 m. (atitinkamai, 14,5 ir 7,6 proc.), turinčių antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimas nepakito (atitinkamai, 18,2 ir 18,4 proc.). Nustatyta, kad tarp pirmokų liesų mergaičių buvo reikšmingai daugiau nei berniukų. Berniukai dažniau nei mergaitės turėjo antsvorio.

Išvados. Nustatyta, kad 37,7 proc. vaikų yra pakankamai fiziškai aktyvūs. Dauguma pirmokų, reikšmingai dažniau buvusioje Vilniaus apskrityje, prieš televizoriaus ar kompiuterio ekraną praleidžia daugiau nei 2 val. Beveik 1,5 karto daugiau liesų vaikų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs, lyginant su turinčiais antsvorio. Reikšmingai daugiau turinčių antsvorio ar nutukusių pirmokų viršijo APA rekomendacijas, lyginant su liesais.

SUMMARY

ANTHROPOMETRIC INDEX INTERFACE WITH PHYSICAL ACTIVITY OF FIRST FORMERS OF VILNIUS CITY AND FORMER VILNIUS COUNTY IN 2008 AND 2010 Olita Rusickaitė

Supervisor Assoc. Prof. MD PhD Aušra Petrauskienė

Department of Health Preventive Medicine, Faculty of Public Health, Medicine Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 59 p.

Aim of the study. To evaluate interface between anthropometric index and physical activity of first-formers of Vilnius city and former Vilnius County in 2008 and 2010.

Objectives. To evaluate peculiarities of physical activity of first formers; to evaluate anthropometric index of first formers; to determine interface between physical activity and anthropometric index.

Methods. The study is coordinated by WHO. Questionnaire survey of families, anthropometrical measurements of first-formers and mathematical-statistical analysis is performed. Object of the study is first formers. Data from 1706 Family record forms and data of 1786 children is analyzed. Physical development of children was evaluated using international IOTF criteria and screen time – APA criteria.

Results. Half of the respondents attend sport or dancing club, first-formers from Vilnius city significantly more often than children living in other places. Boys from Vilnius city significantly more often play outdoors 3 hours and more, in comparison with boys from former Vilnius County. While evaluating the changes of physical development of first-formers, it is established that children with underweight was significantly more in 2010 than in 2008 (14.5 and 7.6 % accordingly), while the percentage of children with overweight was the same (18.2 and 18.4 % accordingly). It is also established that it was significantly more girls with underweight in comparison with boys. Boys were overweight more often than girls.

Significantly more children with overweight and obesity exceeded the recommendations of APA on screen time in comparison with underweight children.

PADĖKA

SANTRUMPOS

APA – Amerikos Pediatrijos akademija FA – fizinis aktyvumas, fiziškai aktyvūs FP – fiziškai pasyvūs

IOTF – International Obesity Task Force (Tarptautinė nutukimo darbo grupė) KMI – kūno masės indeksas

TURINYS

ĮVADAS ...8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1. Fizinio aktyvumo svarba ir paplitimas tarp vaikų ... 10

1.1.1. Fizinio aktyvumo apibrėžimas, rekomenduojamos normos ... 10

1.1.2. Fizinį aktyvumą įtakojantys veiksniai ... 11

1.1.3. Fizinis pasyvumas ir jo pasekmės ... 12

1.2. Pagrindiniai vaikų antropometriniai rodikliai ir jų vertinimo metodai ... 13

1.3. Vaikų antropometrinių rodiklių ir fizinio aktyvumo sąsajos ... 15

1.3.1. Ryšys tarp fizinio aktyvumo ir normalaus kūno svorio ... 15

1.3.2. Ryšys tarp sėdimos veiklos ir nutukimo ... 15

1.4. Antsvorio, įskaitant nutukimą, prevencija ... 17

1.4.1. Nutukimo pasekmės ... 17

1.4.2. Antsvorio, įskaitant nutukimą, prevencija ... 18

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20

2.1. Tyrimo planas ir tiriamųjų atranka ... 20

2.2. Tyrimo eiga ir ištirto kontingento apibūdinimas ... 21

2.3. Duomenų rinkimo metodai ... 22

2.4. Statistinės analizės metodai ... 23

3. REZULTATAI ... 25

3.1. Pirmokų fizinio aktyvumo ypatumai ... 25

3.2. Pirmokų antropometrinių rodiklių ypatumai ... 38

3.3. Fizinio aktyvumo ir fizinio išsivystymo sąsajos ... 42

3.4. KMI ir išvestinio FA rodiklio sąsajos ... 44

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 46

IŠVADOS ... 51

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 52

LITERATŪRA ... 53

ĮVADAS

Optimalus fizinis aktyvumas (FA) vaikystėje yra gyvybiškai svarbus veiksnys, kuris užtikrina harmoningą vaiko vystimąsi; tausoja, stiprina ir puoselėja vaiko sveikatą mažinant ligų atsiradimo, vystymosi ir pasikartojimo riziką. Mažas vaikas turi įgimtą poreikį judėti, todėl fizinis aktyvumas yra biologinė jo reikmė. Tai visapusiška pasaulio pažinimo, fizinio ir psichinio tobulinimosi vertybė, kuri turėtų užimti ypatingai svarbią vietą vaiko gyvenime, ugdymosi procese [1,4].

Ypač žalingas FA apribojimas vaikystėje ir paauglystėje, kai organizmas dar tik formuojasi. Šiuo metu ypatingai svarbu skirti daugiau dėmesio sveikatos stiprinimui [63].

Fizinio aktyvumo problema šiandien aktuali visais žmogaus gyvenimo tarpsniais. Pastaruoju metu visame pasaulyje pastebimas, mažėjantis vaikų fizinis aktyvumas ir su šiuo procesu susiję vaikų motorikos vystymosi bei sveikatos būklės pokyčiai, nutukimo atvejų gausėjimas [20, 70].

Vaikų nutukimo paplitimas nuolat auga ir šiuo metu yra dešimt kartų didesnis nei buvo 1970 m. 2008 m. pasaulyje buvo 1.5 milijardo žmonių, vyresnių nei 20 metų amžiaus, kurie turėjo antsvorį. Yra paskaičiuota, jog daugiau nei vienas iš dešimties suaugusiųjų buvo nutukęs. 2010 metais, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, pasaulyje buvo 43 milijonai vaikų jaunesnių nei 5 metų amžiaus, kurie turėjo antsvorį. Antsvoris ir nutukimas, daugiausia, atsiranda dėl energijos gavimo ir panaudojimo disbalanso. Didėjantis kaloringo, daug cukraus ir druskos turinčio maisto suvartojimas, bei sėdimo gyvenimo būdo plitimas yra pagrindinės priežastys, keliančios susirūpinimą sveikatos priežiūros specialistams [70].

Įskiepiję fizinio aktyvumo poreikį dar jaunystėje, išauginsime sveikus, fiziškai užsigrūdinusius, pasirengusius gyvenimui jaunuolius [44].

DARBO TIKLSAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti Vilniaus miesto ir buvusios Vilniaus apskrities pirmokų fizinio aktyvumo ir antropometrinių rodiklių sąsajas.

Uždaviniai:

1. Įvertinti pirmokų fizinio aktyvumo ypatumus. 2. Įvertinti pirmokų antropometrinius rodiklius.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Fizinio aktyvumo svarba ir paplitimas tarp vaikų

1.1.1. Fizinio aktyvumo apibrėžimas, rekomenduojamos normos

Vaikai iš prigimties yra judrūs ir aktyvūs. Toks kasdienis aktyvumas yra labai svarbus normaliam jų vystymuisi ir augimui. Aktyvūs vaikai tampa aktyviais suaugusiaisiais, tad labai svarbu pratinti vaikus kuo daugiau fiziškai judėti, mankštintis dėl geros savo sveikatos ateityje [1].

Literatūroje gausu skirtingų fizinio aktyvumo apibrėžimų. Darbe remsimės mokslininkų metodologų suformuluotu ir S. Stonkaus žodyne nurodytu tokiu fizinio aktyvumo apibrėžimu: fizinis aktyvumas (FA) – griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas yra didesnis negu ramybės būsenoje [57]. Šis apibrėžimas ne tik plačiai vartojamas mokslinėje kalboje, bet ir geriausiai atspindi fizinį aktyvumą plačiąja prasme – laisvalaikiu, namų ruošoje ir kitomis aplinkybėmis.

FA yra sveikatą stiprinantis elgesys. Praktikuojamas reguliariai jis mažina sergamumo įvairiomis lėtinėmis ligomis riziką. Gyvenant fiziškai aktyvų gyvenimo būdą jauname amžiuje teigiamai įtakojama dabartinė ir būsima sveikata: formuojasi stiprūs kaulai, sveiki sąnariai ir širdis, gera psichinė sveikata. FA padeda išvengti vienos iš pagrindinių šiandieninės visuomenės sveikatos problemų – nutukimo [23]. Prieš metus paskelbtos PSO gairės, kuriose nurodoma, kad visi jauni žmonės turėtų būti fiziškai aktyvūs kasdien. PSO rekomenduoja 5 – 17 metų amžiaus vaikams kasdien bent 60 minučių būti fiziškai aktyviais nuo vidutinio iki aukšto intensyvumo. Didžioji dienos FA dalis turėtų būti aerobinė veikla, o 3 kartus per savaitę vaikas turėtų užsiimti aukšto intensyvumo FA, kuris stiprina kaulus bei raumenis. Tinkamo dažnio ir intensyvumo FA užtikrina tinkamą energijos išeikvojimą [6, 37, 69].

1.1.2. Fizinį aktyvumą įtakojantys veiksniai

Mokykla gali suteikti galimybę FA per kūno kultūros pamokas, pertraukas ar netgi popamokinėje veikloje. Pradėjus lankyti pradinę mokyklą, vaikai intensyviai pradeda naudotis savo motorine zona. Tad grįžusiems iš mokyklos geriausias poilsis būtų FA. Tėvai, kiek leidžia galimybės, turėtų skatinti vaikus lankyti užsiėmimus, kuriuose vaikas galėtų būti fiziškai aktyvus. Serbijoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 75 proc. vaikų lanko FA užsiėmimus, 56,5 proc. iš jų sportuoja reguliariai, t.y. kiekvieną dieną arba 2 – 3 kartus per savaitę. Labai ryškus skirtumas rastas tarp berniukų ir mergaičių FA. Apie 75 proc. berniukų ir beveik per pusę mažiau mergaičių (35 proc.) sportuoja reguliariai [50].

Tačiau ne tik tėvų investicijos į atžalų fizinį aktyvumą, bet ir paskatinimas būti fiziškai aktyviems yra labai svarbu. Dažnai nesusimąstoma apie tai, kad fizinį aktyvumą galima skatinti įprastinėje kasdieninėje veikloje, pavyzdžiui, vykstant į parduotuvę, pas draugus ar į mokyklą. Kelionė į mokyklą gali būti puikus būdas didinti vaiko fizinį aktyvumą, bet vis dažniau vaikai į mokyklas atvežami automobiliu, neina pėsčiomis ar atvažiuoja dviračiu. Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 50 proc. vaikų nuo 5 iki 15 metų amžiaus į mokyklą keliauja automobiliu ir tik apie 10 proc. vaikų ateina pėsčiomis. Jungtinėje Karalystėje pradinių klasių mokinių (amžius nuo 5 iki 10 metų), atvežamų automobiliu į mokyklą, skaičius išaugo nuo 29 proc. 1993 metais iki 41 proc. 2002 metais. Danijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai, kurie į mokyklą ėjo pėsčiomis, buvo žymiai fiziškai aktyvesni nei tie, kuriuos į mokyklą automobiliu vežė tėvai ar kiti suaugusieji [16].

M. Spallek apklausė 871 šeimą. Tėvų buvo klausima, kokiu būdu jų vaikai atvyksta į mokyklą. Kelionė automobiliu dominavo ir šiame tyrime. Nustatyta, kad 75 proc. vaikų į mokyklą atvežami automobiliu, tokiu pat būdu iš mokyklos grįžta 72 proc. tiriamųjų. Taip pat buvo paskaičiuota, jog 50 proc. vaikų gyveno 1,25 – 4,5 km atstumu nuo mokyklos. Atstumo į mokyklą vidurkis buvo 3,8 km. Autorius pateikė išvadą, jog dauguma mokinių gyvena netoli nuo mokyklos, tačiau tik maža dalis jų šį atstumą įveikia pėsčiomis [54].

didėjo ilgėjant atstumui iki jos. Taigi, reikia tinkamai įvertinti ėjimo pėsčiomis į mokyklą svarbą [51].

Tiesa, keliavimą į mokyklą pėsčiomis ar dviračiu riboja įvairūs veiksniai: atstumas, saugumas kelyje, eismo intensyvumas, vaiko branda ir sugebėjimas gerai orientuotis kelyje pakeliui į mokyklą ir iš jos, oro sąlygos. Norvegijoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad važiuojančių dviračiu į mokyklą ir iš jos procentas keitėsi nuo 52 proc. iki 3 proc. ir vėl iki 51 proc., atitinkamai rudenį, žiemą bei pavasarį [8, 22].

Lytis, taip pat, gali turėti įtaka fizinio aktyvumo lygiui. Švedijoje atlikto tyrimo metu, A. Raustorp ir kt. nustatė reikšmingą skirtumą tarp berniukų ir mergaičių FA. Reikšmingai daugiau berniukų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs [52].

1.1.3. Fizinis pasyvumas ir jo pasekmės

Nustatyta, kad 60 proc. pasaulio gyventojų yra fiziškai pasyvūs (FP). Fizinis pasyvumas, pasak Goldstein, Siegrist ir kt. bei PSO ekspertų, tiesiogiai siejasi su 21-25 proc. krūties ir tiesiosios žarnos vėžio atvejų, 27 proc. cukrinio diabeto ir maždaug 30 proc. išeminės širdies ligos atvejų. Randamos sąsajos ir su didesne hipertenzijos bei insulto rizika [68, 25, 53].

Fizinis pasyvumas yra susijęs su biologiniais veiksniais. Brazilijoje atliktas, M. M. Braco ir kitų bendraautorių, 7 – 10 metų amžiaus vaikų tyrimas, kuriame aiškintasi biologiniai ir sociodemografiniai veiksniai, susiję su fiziniu pasyvumu. Nustatyta, kad vaikai, turėję antsvorio reikšmingai dažniau buvo fiziškai pasyvūs. Taip pat nustatyta, jog fiziškai pasyvesni buvo vaikai vyresni nei 7,5 m. Mergaitės buvo fiziškai neaktyvios reikšmingai dažniau nei berniukai [9].

2003 – 2007 metais atlikto tyrimo metu aiškintasi 72845 moksleivių iš 34 pasaulio šalių FA bei sėdimosios veiklos ypatumai. R. Guthold ir bendraautoriai nustatė, jog labai nedidelė dalis mokinių savo kasdieninėje veikloje išpildo fizinio aktyvumo rekomendacijas. Tik 23,8 proc. berniukų ir 15,4 proc. mergaičių per dieną būna bent vieną valandą fiziškai aktyvūs. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad daugiau nei pusėje tirtų šalių daugiau nei trečdalis moksleivių, atskaičiavus laiką praleistą mokykloje ir ruošiant namų darbus, papildomai praleidžia tris ir daugiau valandų pasyvioje veikloje [29].

paauglystės laikotarpiu ir toks žemesnis FA lygis lydi vaikus iki brandos. Fizinio aktyvumo skatinimas vaikystėje gali palengvinti sveikų gyvensenos įpročių praktikavimą suaugus [23].

B.C. Guinhouya teigia, kad ypatingai maža dalis Prancūzijos vaikų skiria pakankamai laiko aktyviai fizinei veiklai. Tik apie 11 % mergaičių ir 25 % berniukų užsiima vidutinio ir aukšto intensyvumo fizine veikla. Remiantis šiais skaičiais, galima teigti, kad prancūzų vaikai yra grupėje šalių, turinčių mažiausiai fiziškai aktyvų jaunimą. Žinant neigiamą fizinio pasyvumo įtaką vaiko sveikatai yra be galo svarbu jau ankstyvame amžiuje dėti visas pastangas FA skatinimui ir sėslaus gyvenimo būdo išstūmimui [28].

R.G. McMurray ir bendraautoriai, tyrę fizinį aktyvumą ir aerobinį pajėgumą teigia, jog augant mažėja vaikų dalyvavimas fizinėje veikloje. Analizuojant vaikų FA lyties atžvilgiu R.S. Strauss pastebėjo, kad fizinio aktyvumo lygis su amžiumi ypatingai mažėja tarp mergaičių. Mažametės praleido maždaug 35 proc. daugiau laiko užsiimdamos žemo ir aukšto lygio fizine veikla, nei paauglės. Bendrai vertinant 75 proc. dienos vaikai praleido neaktyvioje veikloje ir tik 1,4 proc. dienos laiko buvo skirta energingiems užsiėmimams. Mažesnį mergaičių FA nustatė ir J.C. Inchley, keturis kartus atlikdamas tyrimą 4 m. intervalais 1990 – 2002 m. J. Ziviani savo atliktuose tyrimuose taip pat konstatavo mažėjantį mergaičių fizinį aktyvumą [74, 35, 49, 58].

Slovakijoje (2010) atliktas tyrimas, kurio imtį sudarė 5410 mokinių. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti vaikų maisto suvartojimą, laisvalaikio veiklą ir nutukimo paplitimą. Išvadose teigiama, kad iš visų tiriamųjų 35,8 proc. vaikų nedalyvauja nei vienoje fiziškai aktyvioje treniruotėje per savaitę. Beveik visi vaikai žiūri televizorių ir 64 proc. žaidžia kompiuteriu kasdien. Berniukų ir mergaičių praleidžiamo laiko priešais televizoriaus ekraną dažnis nesiskyrė, tačiau berniukai reikšmingai dažniau naudojosi kompiuteriu [65].

1.2. Pagrindiniai vaikų antropometriniai rodikliai ir jų vertinimo

metodai

vertinti pagal amžių ir lytį. Pasak J. Tutkuvienės ūgio ir svorio proporcingumą reikia vertinti pagal KMI pasikeitimus. Jis kinta visą augimo laikotarpį. Tačiau vaikų augimas skiriasi tarp įvairių šalių, tad idealu būtų turėti vaikų KMI pagal lytį ir amžių normatyvus, kurie atitiktų šalies vaikų augimo ypatumus [3, 27].

Dažniausiai naudojamos vaikų antropometrinių rodiklių vertinimo metodai. Augimo standartai labai svarbūs sprendžiant įvairias pediatrijos problemas. Tačiau, dažnai kyla klausimas ar vienai populiacijai parinkti standartai tinka kitai populiacijai. Lietuvoje kol kas nėra vaikų KMI normatyvų. Jeigu šalyje nėra sudarytų vertinimo normatyvų taikomi tarptautiniai vertinimo standartai. Iki šiol tik kelios šalys (Belgija, Čekija, JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija) naudoja savo patvirtintus standartus.

Šiuo metu vaikų augimui naudojami keletas skirtingų standartų: Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos KMI procentilių kreivės, Tarptautinės nutukimo darbo grupės (angl. IOTF) pasiūlytos KMI ribinės vertės ir 2006 – 2007 m. PSO paskelbti tarptautiniai vaikų augimo vertinimo standartai [3]. Ūgio ir svorio paklaidos nedidelės, todėl iš šių rodiklių apskaičiuojamas KMI. Šis indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: svoris (kg)/ūgis (m)2. KMI ribinės vertės skiriasi pagal amžių ir lytį (1 lentelė).

1 lentelė. KMI tarptautinės ribinės vertės vaikų antsvoriui ir nutukimui vertinti (pagal T. Cole, 2000)

Vaiko amžius (metais)

KMI ribinės reikšmės antsvoriui, atitinkančios 25 kg/m2 18 metų amžiuje

KMI ribinės reikšmės nutukimui, atitinkančios 30 kg/m2 18 metų amžiuje

Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės

6.5 17.71 17.53 20.23 20.08

7 17.92 17.75 20.63 20.51

7.5 18.16 18.03 21.09 21.01

8 18.44 18.35 21.60 21.57

1.3. Vaikų antropometrinių rodiklių ir fizinio aktyvumo sąsajos

1.3.1. Ryšys tarp fizinio aktyvumo ir normalaus kūno svorio

Padidėjęs FA turi teigiamos įtakos kūno svorio mažinimui ir stabilizavimui. Ir priešingai – tyrimai rodo, kad sėdimos veiklos padidėjimas, ypatingai televizijos žiūrėjimas ir FA sumažėjimas prisideda prie dažnesnio vaikų ir paauglių antsvorio ir nutukimo atsiradimo [56, 62, 19, 26].

Įvairiose amžiaus grupėse atlikti tyrimai, taikant FA intervencijas su ar be mitybos apribojimų, parodė teigiamą šių programų poveikį tiek antropometriniams rodikliams, tiek ir fiziniam pajėgumui [18, 39, 40, 73].

Atlikus vaikų mitybos bei fizinio neveiklumo stebėjimus, gauti įrodymai, jog vaikų gyvenimo būdas vaikystėje, paauglystėje ir suaugus turėjo įtakos esamai sveikatos būklei. Nutukimo prevencijos elgsena išmokta ir skatinta ankstyvaisiais gyvenimo metais gali tęstis per visą žmogaus gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog ankstyvoji vaikystė – tai unikalus laikotarpis, kai tinkamai suformuoti gyvenimo įgūdžiai deda pamatus vėlesniam, sveiko gyvenimo būdo skatinimui ir antsvorio bei nutukimo rizikos mažinimui [10].

Nors fizinis aktyvumas ir mityba yra skirtingi gyvensenos veiksniai, tačiau kasdieninėje veikloje jie – glaudžiai tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, FA komponentai, tokie kaip intensyvumas ir trukmė turi įtakos energijos poreikiui, apetitui ar kitiems mitybos ypatumams. Ir atvirkščiai, abipusis FA ir mitybos ryšys mažina nutukimo bei įvairių ligų išsivystymo riziką [5].

1.3.2. Ryšys tarp sėdimos veiklos ir nutukimo

veikla, laiko tarpe nuo ikimokyklinio amžiaus ir pradėjus lankyti mokyklą, turėjo įtakos antropometriniams parametrams [38].

Vaikų kasdienybėje gausu įvairios veiklos. Tačiau dažnai ji būna pasyvi. Savo laisvalaikį vaikai dažniausiai paskiria televizoriaus žiūrėjimui ir kompiuteriniams žaidimams. Tai žinodami, mokslininkai tiria sėdimos veiklos (televizoriaus žiūrėjimo ir naudojimosi kompiuteriu) įtaką vaikui.

J. Hussey ir kt. atlikto tyrimo duomenimis, net 78 proc. vaikų priešais televizoriaus ar kompiuterio ekraną praleisdavo 1 – 3 valandas kasdien [34].

R. J. Hancox nustatė, jog sąveika, tarp televizijos žiūrėjimo ir nepakankamo FA, gali turėti ilgalaikes pasekmes. Jis ir bendraautoriai vykdė studiją, trukusią 26 metus su 1000 tiriamųjų nuo jų gimimo. Ši studija parodė, jog televizijos žiūrėjimas vaikystėje ir paauglystėje turėjo įtakos antsvorio ir rūkymo atsiradimui, prastai fizinei būklei bei padidėjusiam cholesterolio kiekiui pilnametystėje [31].

Per pastaruosius 20 metų laikas, kurį vaikai praleidžia priešais televizorių ir kompiuterį, žymiai išaugo, o tuo pačiu padidėjo ir tokių sveikatai neigiamų padarinių kaip smurtinis elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, cigaretėmis bei kitomis narkotinėmis medžiagomis, retesnis pamokų lankymas, blogas kūno įvaizdžio formavimasis ir nutukimas. Televizijos žiūrėjimas didina suvartojamo maisto kiekį ir išstumia FA iš kasdieninės vaikų veiklos. L. H. Epstein nustatė, jog žiniasklaidos priemonių naudojimo mažinimas yra efektyvi priemonė, siekiant užkirsti kelią vaikų nutukimui [21, 46].

Žalingos elgsenos pakeitimas gali būti kertiniu akmeniu visose svorio koregavimo programose. Pasak Amerikos Pediatrijos akademijos ekspertų, nutukimo atsiradimą įtakoja daug įvairių veiksnių, kuriuos galima keisti, o pakeitus įtvirtinti kaip gerus gyvenimo įgūdžius. Nutukimo prevencijos rekomendacijose yra nurodoma, kad vaikams iki dvejų metų reikėtų neleisti žiūrėti televizijos, o nuo dvejų metų jos žiūrėjimą riboti iki 2 valandų per dieną. Ta pati norma taikoma ir naudojimuisi kompiuteriu. Tiesa, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bendras laikas praleistas priešais kompiuterio ir televizoriaus ekraną per dieną, neviršytų 2 valandų trukmės [4].

Remdamiesi tyrimo išvadomis J. E. Boone ir kt. teigia, kad televizijos žiūrėjimo mažinimas gali būti rezultatyvus nutukimo paplitimo mažinime, ypatingai tarp merginų [7].

Laikas, praleistas žiūrint televizorių, yra reikšmingas veiksnys kūno masės indekso didėjimui ir antsvoriui vaikystėje, tad ilgas televizijos žiūrėjimas, neabejotinai, turi būti vertinamas kaip svarbus nutukimo vaikystėje veiksnys [31].

1.4. Antsvorio, įskaitant nutukimą, vystymasis

1.4.1. Nutukimo pasekmės

Didėjantys nutukimo mastai visame pasaulyje yra susiję su pasikeitusiais valgymo įpročiais bei sumažėjusiu fiziniu aktyvumu. M. Siegrist ir bendraautoriai (2011) rašo, kad kaloringas maistas, gausus riebalų ir rafinuotų angliavandenių, pakeitė tradicine buvusią dietą, kurioje buvo gausu vaisių, daržovių ir rupių miltų produktų. Greito maisto restoranų skaičiaus augimas yra susijęs su didesne antsvorio rizika. Cukrumi saldinti gėrimai įtakoja svorio priaugimą ir II tipo diabeto atsiradimą. Nesveiki mitybos įpročiai dažnai siejasi su menku FA [53].

Kaip teigia B. A. Spear ir kt. (2007) nutukimas yra sudėtingas procesas, kurį lemia įvairūs veiksniai. Ne tik aplinka ir genetika įtakoja vaiko kūno svorį. Reikia nepamiršti ir fiziologinių veiksnių, nes pagrindinė nutukimo atsiradimo priežastis yra disbalansas tarp energijos gavimo ir suvartojimo [55].

Naujoje Zelandijoje beveik trečdalis 5 – 14 metų amžiaus vaikų turi antsvorio ar yra nutukę. R. Maddison ir kt. nuomone, nutukimo priežastys – įvairios. Mokslinių tyrimų rezultatai įrodo, kad energijos disbalansas yra pagrindinė priežastis. Dabartinis gyvenimo būdas ir aplinka varžo FA ir skatina pasyvią veiklą tarp vaikų. Televizijos žiūrėjimas, aktyvus naudojimasis kompiuteriu naršant internete ar žaidžiant žaidimus išstumia fizinį aktyvumą ir yra susijęs su nutukimu, hipertenzija ir kitomis ligomis [47].

daugiau laiko prie kompiuterio ar televizoriaus ekranų, be to joms nustatytas ir žemesnis fizinio aktyvumo lygis. Dešimtmetį trukęs tyrimas, kuriame buvo tirta 2000 JAV mergaičių (amžius tyrimo pradžioje 9 – 10 metų) atskleidė, kad F mažėjimas paauglystėje neigiamai įtakojo dalyvių kūno masės indeksą ir nutukimą [48].

Fizinis pasyvumas kaip su energijos naudojimu susijęs komponentas yra tas veiksnys, kuris sąlygoja didesnio svorio atsiradimą. Vaikystė labai svarbi, nes tai laikotarpis, kai tinkami energijos gavimo ir išeikvojimo įpročiai turi galimybę įsitvirtinti visam gyvenimui [24].

Viršsvoris bei nutukimas yra greitai auganti didelę grėsmę kelianti daugelio šalių problema. Ji dabar tokia dažna, kad po truputį ima keisti ligas, laikytas tradicinėmis: nepakankamą mitybą ir užkrečiamąsias ligas. Pripažinta, jog per didelis svoris vaikystėje turi daug neigiamų pasekmių vaikų sveikatai ir gerovei. Be to, nutukę vaikai yra linkę tapti nutukusiais suaugusiais, o jų gydymas būna sudėtingas, sunkus bei daug kainuojantis [10, 71].

Nutukimo pasekmės sveikatai dažnai gali būti labai skaudžios. Nustatyta, kad per didelis kūno svoris, kai jau konstatuojamas nutukimas, skatina įvairių sutrikimų ir ligų atsiradimą. Su nutukimu yra siejamas šių ligų ir sutrikimų atsiradimas, paūmėjimas: išeminė širdies liga, padidėjęs kraujospūdis, insultas, kai kurios vėžio rūšys, nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas, tulžies pūslės veiklos sutrikimai, osteoartritas ir podagra, plaučių ligos, įskaitant miego apnėją. Antsvoris dažnai siejamas su sėdimu gyvenimo būdu ir yra laikomas svarbiu veiksniu įvairių medžiagų apykaitos ligų atsiradime. Be to, nutukę ir antsvorio turintys žmonės susiduria ir su socialiniais bei psichologiniais kliuviniais. Jie dažnai kenčia dėl socialinio šališkumo, išankstinio nusistatymo bei susiduria su diskriminacija visuomenėje, kartais net ir gydymo įstaigose [60, 17, 71].

Šveicarijoje yra maždaug 15 – 20 proc. vaikų, turinčių antsvorio įskaitant nutukimą. Nutukimas – didelis iššūkis visuomenės sveikatai, nes yra susijęs su daugybe trumpalaikių ir ilgalaikių sveikatos sutrikimų [12].

1.4.2. Antsvorio, įskaitant nutukimą, prevencija

priklauso nuo paveldimumo. Tačiau tai, kad pastaruoju metu taip sparčiai plinta antsvorio ir nutukimo epidemija ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų bei paauglių, verčia rimtai susimąstyti ir apie aplinkos įtaką bei kitas priežastis.

Dėl palyginti trumpo laiko tarpo, kurio reikėjo, kad nutukimas pasiektų epidemijos lygį, vyksta daugybė diskusijų. Daugelis mokslininkų mano, kad tai yra daugiau pasikeitimai aplinkoje nei biologijoje. Neseniai atlikti tyrimai, iš tiesų parodė, kad yra ryšys tarp vaikų nutukimo ir aplinkos veiksnių. Todėl labai svarbu tinkamai įvertinti ir pakeisti šiuos aplinkos veiksnius. Šie veiksniai ypatingai susiję su vaikais, nes jie yra mažiau savarankiški priimdami sprendimus. Pasak, Fereira ir kt., reikia keisti nutukimą skatinantį elgesį – nepakankamą fizinį aktyvumą [23]. PSO jau seniai sunerimusi dėl nutukimo masto. 2000 metais ji paskelbė, kad nutukimas – naujoji pasaulinė epidemija [71].

M. Jassen ir bendraautoriai rašo, kad vaikystė yra kritiškas laikotarpis nutukimo vystymuisi, bet lygiai taip pat tai laikotarpis, kai yra puiki galimybė įsikišti ir sustabdyti jo atsiradimą. Santykinai mažas skaičius vaikų, kasdieną esančių pakankamai fiziškai aktyviais, vis dar mažėja. Paskaičiuota, jog 2015 m. vienas iš penkių vaikų turės antsvorio. Mažas FA lygis ankstyvojoje vaikystėje gali pakenkti sveikatai dabar ir ateityje. Todėl svarbu sudaryti sąlygas vaikams būti fiziškai aktyviems [37].

2.

TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo planas ir tiriamųjų atranka

Tarptautinis tyrimas „PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva“ (WHO Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI) yra koordinuojamas Pasaulio sveikatos organizacijos. Lietuva 2007 m. įsijungė į šią iniciatyvą. Pagal PSO ekspertų parengtą tyrimo metodiką ir protokolą Lietuvoje 2008 ir 2010 m. buvo atliktas Lietuvos vaikų augimo / nutukimo stebėsenos tyrimas. Jis buvo vykdomas vadovaujant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Profilaktinės medicinos katedros doc. A. Petrauskienei.

Dalyvaujančioms šalims buvo rekomenduojama tirti vaikus nuo 6,0 iki 9,9 metų, ištiriant 2800 vaikų vienoje amžiaus grupėje. Lietuvoje buvo pasirinkta ištirti 7 metų amžiaus vaikus. Tačiau pirmose klasėse mokosi ne tik septynmečiai, tad galutine grupės imtimi buvo pasirinkta 6000 pirmokų imtis. Vilniaus apskrities pirmokų imtis buvo apskaičiuota remiantis statistikos departamento duomenis apie septynmečių vaikų skaičių Lietuvoje ir apskrityje. Galutinė imtis planuojama ištirti Vilniaus apskrityje buvo 1400 pirmokų. Taip pat stengtasi išlaikyti kaimo ir miesto vaikų santykį (1:2).

Tyrimui atlikti buvo gauti Lietuvos bioetikos komiteto leidimai (2008-13-33 Nr.:16 ir 2010-01-04 Nr.: 6B-10-02) (1 priedas). Apie tyrimo vykdymą buvo informuota Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, kuri pritarė tyrimo vykdymui. Iš anglų kalbos dvigubai aklu būdu buvo išverstos ir padaugintos trijų tipų anketos: Šeimos apklausos anketa, Tyrėjo užrašai, Mokyklos grįžtamasis lapas. Pirmokų antropometriniams matavimams buvo įsigyta ir naudojama PSO rekomenduota antropometrinių matavimų įranga: SECA ūgio matuoklės ir SECA nešiojamos elektroninės svarstyklės. Tyrėjai (Visuomenės sveikatos fakulteto studentai) buvo apmokyti, kaip organizuoti tyrimą mokyklose, atlikti antropometrinius matavimus ir pildyti anketas.

tyrime. Pirmokų tyrimui mokyklose buvo naudojamas lizdinės atrankos metodas, atrankos vienetas – klasė. Mokinių tėvai raštiškai per klasių auklėtojas buvo informuojami apie tyrimą. Siekiant surinkti pirmokų antropometrinius duomenis buvo gauti tėvų leidimai.

2008 ir 2010 m. balandžio – gegužės mėnesiais atliktas momentinis epidemiologinis anketinis (apklausiant tėvus bei mokyklų atstovus) ir antropometrinis nacionalinės Lietuvą reprezentuojančios pirmokų imties tyrimas. 2010 m. atliktas ir tęstinis pradinės imties tyrimas, jo metu pakartotinai antropometriškai buvo ištirti 2008 m. tirtieji pirmokai.

Šio darbo autorė asmeniškai buvo atsakinga už tyrimo organizavimą ir atlikimą pusėje numatytų ištirti Vilniaus miesto mokyklų 2010 m. Asmeniškai buvo aplankytos 10 mokyklinio ugdymo įstaigų, kuriose mokėsi pirmokai ir trečiokai. Pirmo apsilankymo metu buvo išdalinti informaciniai lapeliai planuojamų tirti vaikų tėvams bei apklausos anketos pirmokų tėvams. Į kiekvieną mokyklą buvo nuvykta po 2-3 kartus. Sekančių apsilankymų mokyklose metu buvo surinktos anketos ir atliekami pirmokų bei trečiokų antropometriniai tyrimai, užpildomas mokyklos grįžtamasis lapas. 2010 m. išmatuotų trečių klasių mokinių duomenys šiame darbe nebus analizuojami.

2.2. Tyrimo eiga ir ištirto kontingento apibūdinimas

Tyrimą sudarė dvi dalys: 2008 m. pirmokų antropometriniai matavimai ir jų tėvų apklausa bei 2010 m. pirmokų antropometriniai matavimai (ūgis ir svoris) ir jų tėvų apklausa. Planuojami tyrimai buvo suderinti su atsitiktinai atrinktų mokyklų vadovais. Per klasių auklėtojas buvo išdalinti informaciniai lapeliai tėvams ir klausiama, ar tėvai sutinka, jog būtų pamatuotas jų vaiko ūgis ir svoris. Tėvai turėjo informuoti klasių mokytojus apie savo sprendimą. Pirmokams buvo išdalinti vokai su tėvų apklausos anketomis. Užpildytas anketas surinkti padėjo klasių auklėtojos.

Gavus anketas ir tėvų sutikimus buvo atlikti vaikų antropometriniai matavimai: vaikų ūgio ir svorio rodikliai registruojami Tyrėjo užrašuose. Berniukai ir mergaitės buvo matuojami atskirai, prašant nusirengti viršutinius drabužius. Tyrėjo užrašuose buvo žymima, kaip vaikas apsirengęs, siekiant nustatyti tikslų jo svorį.

2 lentelė. Antropometriškai ištirtų pirmokų skirstinys pagal amžių ir lytį Vilniaus apskrityje 2008 ir 2010 m.

Amžius Berniukai Mergaitės Abi lytys

n (proc.) n (proc.) n (proc.)

2008 m. 6 metų 5 (1,1) 9 (2,1) 14 (1,6) 7 metų 287 (64,9) 311 (71,7) 598 (68,3) 8 metų 150 (33,9) 114 (26,3) 264 (30,1) 9 metų 0 (0) 0 (0) 0 (0) Iš viso: 442 (100,0) 434 (100,0) 876 (100,0) 2010 m. 6 metų 5 (0,9) 12 (2,2) 17 (1,5) 7 metų 404 (69,2) 424 (76,7) 828 (72,8) 8 metų 175 (30,0) 116 (21,0) 291 (25,6) 9 metų 0 (0) 1 (0,2) 1 (0,1) Iš viso: 584 (100,0) 553 (100,0) 1137 (100,0)

Kaip matyti iš 1 lentelės, berniukų ir mergaičių santykis buvo 1:1.

2008 metais buvo surinktos 746 tėvų užpildytos anketos. 2010 m. gautos 996 užpildytos tėvų anketos.

Tyrimo imtis reprezentuoja Vilniaus miesto pirmokų populiaciją.

2.3. Duomenų rinkimo metodai

kokiais rūbais vaikas sveriamas. Vėliau įvertinus tų rūbų svorį, buvo koreguojami vaiko svorio duomenys.

Tyrimo anketos. PSO parengtoje Šeimos apklausos anketoje (3 priedas), kuri buvo pateikta pirmokų tėvams, buvo 45 klausimai. Juos galima susiskirstyti į keturias grupes: apie pirmokų sveikatą, fizinio aktyvumo ir mitybos ypatumus, bei šeimos socioekonominę padėtį. Šiame darbe naudojama klausimų grupė skirta fizinio aktyvumo ypatumams ir pasyviai sėdimai veiklai įvertinti. Vertinant pirmokų fizinį aktyvumą buvo analizuojami klausimai iš Šeimos apklausos anketos ir Mokyklos grįžtamojo lapo.

Iš Šeimos apklausos anketos buvo analizuojami šie klausimai: Ar Jūsų vaikas lanko sporto ar šokių būrelį? Jei taip, tai kiek kartų per savaitę Jūsų vaikas lanko sporto ar šokių būrelius iš viso? Kiek valandų laisvalaikiu Jūsų vaikas žaidžia lauke darbo dienomis ir savaitgaliais? Kiek valandų per dieną darbo dienomis ir savaitgaliais įprastai Jūsų vaikas žaidžia kompiuteriu? Kiek valandų per dieną darbo dienomis ir savaitgaliais įprastai Jūsų vaikas žiūri televizorių?

Iš Mokyklos grįžtamojo lapo buvo analizuojamas klausimas: kiek minučių per savaitę skiriama kūno kultūros pamokoms?

2.4. Statistinė duomenų analizė

Abiejų tyrimo etapų duomenys buvo sujungti į vieningą duomenų bazę. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 for Windows programinį paketą bei Microsoft Excel programa. Taikyta aprašomoji statistika – statistinių duomenų skaitinis ir grafinis pateikimo metodas. Kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai, kiekybiniams – aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, procentiliai). Ryšys tarp požymių analizuotas taikant Chi kvadrato (χ2) kriterijų. Skirtumo tarp atvejų dažnio dviejose tiriamųjų grupėse reikšmingumas įvertintas taikant dvipusį z kriterijų. Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.

nutukimo darbo grupė (angl. International Obesity Task Force – IOTF) pasiūlė ribines vertes (T. Cole ir kt.), kurios apibrėžia antsvorį, nutukimą ir įvairaus laipsnio liesumą 2 – 18 metų vaikams ir paaugliams, atsižvelgiant į jų amžių ir lytį. Šiame darbe vaikų fizinis išsivystymas vertinamas remiantis pasiūlytomis IOTF vertėmis [3, 13, 14].

Pirmokų fizinio aktyvumo rodiklis buvo apskaičiuotas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo rekomendacijomis, kur teigiama, kad 5 – 17 m. vaikai kasdien turi užsiimti bent po 60 min. vidutinio – aukšto intensyvumo fizine veikla. Didžioji dalis kasdienės fizinės veiklos turėtų būti aerobinė, o aukšto intensyvumo fiziniu aktyvumu reikia užsiimti bent tris kartus per savaitę [69].

Pirmokai, kurie darbo dienomis ir savaitgaliais bent po 1 valandą žaisdavo lauke buvo priskiriami prie atitinkančių pakankamo fizinio aktyvumo dažnio rekomendacijas. FA intensyvumo rodiklis buvo skaičiuojamas sumuojant kūno kultūros pamokų trukmę minutėmis, jas verčiant į valandas ir pridedant sporto būrelių lankymo dažnį per savaitę. Buvo padaryta prielaida, kad treniruotė trunka 1 valandą laiko. Vaikai, kurie atitiko FA dažnio ir intensyvumo rekomendacijas, buvo laikomi pakankamai fiziškai aktyviais.

3.

REZULTATAI

3.1. Pirmokų fizinio aktyvumo ypatumai

Atliekant anketinę tėvų apklausą sužinota apie pirmokų fizinio aktyvumo ypatumus. Vaikų antropometriniai duomenys – svoris ir ūgis, – buvo panaudoti apskaičiuojant kiekvieno vaiko kūno masės indekso rodiklį. Tolimesnėje analizėje buvo ieškoma sąsajų tarp tiriamųjų fizinio aktyvumo ir kūno masės indekso rodiklių.

Buvusios Vilniaus apskrities pirmokai dažniausiai į mokyklą vyksta pėsčiomis ar automobiliu, atitinkamai 44,3 ir 48,7 proc. Viešuoju transportu ar mokyklos autobusu į mokyklą vyksta 6,2 proc. vaikų. Kiek daugiau nei pusė pirmokų iš mokyklos grįžta pėsčiomis (55,6 proc.), trečdalis (34 proc.) yra parvežami automobiliu, mokyklos autobusu ar dviračiu – 2,3 proc. Visuomeniniu transportu namo grįžta 8,8 proc. vaikų. Skirtumo tarp lyčių nerasta. Analizuojant Vilniaus, didesnius ir mažesnius miestus atskirai reikšmingų skirtumų taip pat nenustatyta.

Vertinant atstumą nuo vaiko namų iki mokyklos nustatyta, kad beveik pusė (46,5 proc.) vaikų gyvena netoli mokyklos, mažiau nei 1 kilometro atstumu, penktadalis (19,2 proc.) – 1 – 2 kilometrų atstumu, 16,7 proc. vaikų gyvena už 3 – 6 kilometrų nuo mokyklos ir 17,6 proc. tiriamųjų gyvena toliau nei 6 kilometrai.

Vertinant tėvų atsakymus apie pirmokų praleidžiamą laiką žaidžiant lauke, nustatyta, kad darbo dienomis du trečdaliai (63,7 proc.) vaikų lauke praleidžia 1 – 2 valandas, ketvirtadalis (22,4 proc.) pirmokų lauke praleidžia 3 ir daugiau valandų. Savaitgaliais vaikai turi daugiau laisvo laiko, tad ir lauke jie būna ilgiau: 74 proc. pirmokų savaitgalių metu lauke praleidžia 3 ir daugiau valandų (1 pav).

13,9 63,7 22,4 1,5 24,4 74,1 0 20 40 60 80 apie pusę valandos per dieną 1 - 2 val. per dieną 3 ir daugiau val. per dieną apie pusę valandos per dieną 1 - 2 val. per dieną 3 ir daugiau val. per dieną

Darbo dienomis Savaitgaliais

Pro

c

.

1 pav. Pirmokų pasiskirstymas, atsižvelgiant į laiką, praleistą žaidžiant lauke darbo dienomis ir savaitgaliais (proc.)

67,4 59,2 60,6 14,3 13,9 _12,3 14,9 63,7 18,7*** 22 28,5 24,5 0 20 40 60 80

berniukai mergaitės berniukai mergaitės

Vilniaus miestas Buvusi Vilniaus apskritis

P

ro

c

.

apie pusę valandos 1 - 2 valandas 3 valandas ir daugiau

χ 2 = 2,205; lls = 2; p=0,332, lyginant Vilniaus miesto pirmokus pagal lytį

χ 2 = 1,635; lls = 2; p = 0,441, lyginant buvusios Vilniaus apskrities pirmokus pagal lytį ***p < 0,001 – z testas, lyginant Vilniaus miesto ir buvusios Vilniaus apskrities berniukus

Beveik pusė mokinių (45,8 proc.) darbo dienomis namų darbams atlikti skiria vieną valandą. Perpus mažiau (21,1 proc.) tiriamųjų namų darbams skiria apie pusvalandį. Net 29,6 proc. pirmokų darbo dienomis namų darbus ruošia dvi valandas, 3,5 proc. – 3 valandas ir daugiau. Skirtumų tarp berniukų ir mergaičių laiko, skiriamo namų darbų ruošimui, nenustatyta. Taip pat nesiskyrė ir Vilniaus miesto bei buvusios Vilniaus apskrities pirmokų skiriamas laikas namų darbų ruošimui.

18,5 37,1 41,7 26,4 25,9 6 15,6*** 28,8*** 0 10 20 30 40 50

visai nežaidžia apie pusę valandos apie 1 val. 2 val. ir daugiau

P

roc

.

Berniukai Mergaitės

χ 2 = 85,037; lls = 3; p=0,000

***p < 0,001 – z testas lyginant žaidimo kompiuteriu trukmę pagal lytį

3 pav. Pirmokų žaidimo kompiuteriu darbo dienomis skirstinys lyties atžvilgiu (proc.)

mergaičių. Tyrimo duomenimis, kompiuteriu darbo dienomis 2 valandas ir daugiau naudojasi dvigubai daugiau berniukų nei mergaičių, atitinkamai 15,6 ir 6 proc. Nustatyti reikšmingi skirtumai tarp visai nežaidžiančių kompiuteriu pirmokų darbo dienomis (3 pav.). Visai kompiuteriu nežaidžiančių darbo dienomis mergaičių buvo 1,5 karto daugiau (41,7 proc.) nei berniukų (28,8 proc.).

Savaitgaliais statistiškai reikšmingai dažniau kompiuteriu 2 valandas ir ilgiau naudojasi berniukai nei mergaitės, atitinkamai 42,8 proc. ir 21,2 proc. Reikšmingas skirtumas rastas ir tarp visai kompiuteriu savaitgaliais nesinaudojančių berniukų ir mergaičių (atitinkamai 26,5 ir 16,6 proc.) (4 pav.). 11,9 28,7 26,5 20,5 31,8 21,2 42,8*** 16,6*** 0 10 20 30 40 50

visai nežaidžia apie pusę valandos apie 1 val. 2 val. ir daugiau

P ro c . Berniukai Mergaitės χ 2 = 98,525; lls = 3; p=0,000

***p < 0,001 – z testas, lyginant žaidimo kompiuteriu trukmę pagal lytį

4 pav. Pirmokų naudojimosi kompiuteriu savaitgaliais skirstinys lyties atžvilgiu (proc.)

dažniau buvusios Vilniaus apskrities pirmokai žaidė kompiuteriu 1 valandą, lyginant su Vilniaus miesto pirmokais (atitinkamai 36,4 ir 29,1 proc.). 1,5 karto daugiau buvusios Vilniaus apskrities pirmokų kompiuteriu darbo dienomis žaidė 2 valandas ir ilgiau (5 pav.).

31,3 17,3 15 37,1* 24,9*** 29,1** 36,4 8,9*** 0 10 20 30 40

Vilniaus miestas Buvusi Vilniaus apskritis

Darbo dienomis

P

ro

c.

visai nežaidžia apie pusę valandos apie 1 val. 2 val. ir daugiau

χ 2 = 31,814; lls = 3; p=0,0001

*p<0,05; **p <0,01; *** p < 0,001 – z testas, lyginant naudojimosi kompiuteriu darbo dienomis trukmę pagal gyvenamąją vietą

5 pav. Pirmokų naudojimosi kompiuteriu darbo dienomis skirstinys gyvenamosios vietos atžvilgiu

21,5 21,6 12,8 31 28,7 17,8** 29,7** 36,9 0 10 20 30 40

Vilniaus miestas Buvusi Vilniaus apskritis Savaitgaliais

P

roc

.

visai nežaidžia apie pusę valandos apie 1 val. 2 val. ir daugiau

χ 2 = 11,941; lls = 3; p=0,008

**p <0,01 – z testas, lyginant naudojimosi kompiuteriu savaitgaliais trukmę pagal gyvenamąją vietą

6 pav. Pirmokų naudojimosi kompiuteriu savaitgaliais skirstinys gyvenamosios vietos atžvilgiu (proc.)

Vertinant pirmokų laisvalaikį svarbu išsiaiškinti, kiek laiko yra praleidžiama prie televizoriaus. Žemiau pavaizduotame paveiksle matyti, kad skiriasi televizoriaus žiūrėjimo trukmė darbo dienomis ir savaitgaliais (7 pav.). Darbo dienomis prie televizoriaus trigubai daugiau vaikų (16,6 proc.) praleidžia tik pusvalandį, lyginant su savaitgaliais (5,1 proc.). Daugiausia pirmokų darbo dienomis ir savaitgaliais televizorių žiūri 1 – 2 valandas, atitinkamai, 72,4 ir 59,4 proc. Tačiau savaitgaliais televizorių žiūrinčių 3 valandas ir ilgiau yra trigubai daugiau nei darbo dienomis, atitinkamai, 11 ir 35,5 proc. Tarp berniukų ir mergaičių laiko praleidžiamo žiūrint televizorių statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta.

16,6 5,1 59,4 11 35,5 72,4 0 20 40 60 80

Darbo dienomis Savaitgaliais

P

ro

c

.

apie pusvalandį 1 - 2 val. 3 val. ir daugiau

7 pav. Televizoriaus žiūrėjimo laiko skirstinys darbo dienomis ir savaitgaliais (proc.)

Pirmokai fiziškai aktyvūs buvo mokykloje ir užklasinėje veikloje. 38,8 proc. vaikų turėjo dvi savaitines kūno kultūros pamokas, 61,2 proc. – tris kūno kultūros pamokas. Vilniaus miesto pirmokai reikšmingai dažniau turėjo 3 kūno kultūros pamokas per savaitę, lyginant su buvusios Vilniaus apskrities pirmokais, atitinkamai – 67,7 ir 48,7 proc. (χ 2 = 67,295 lls = 1; p=0,0001; ***p < 0,001 - z testas).

42 61,9 58*** 38,1 0 20 40 60 80 Lanko Nelanko P ro c .

Vilniaus miestas Buvusi Vilniaus apskritis

χ 2 = 57,573; lls = 1; p=0,0001

***p < 0,001 – z testas, lyginant Vilniaus miesto ir buvusios Vilniaus apskrities pirmokus, lankančius sporto/šokių būrelius

8 pav. Pirmokų sporto / šokių būrelių lankymo skirstinys (proc.)

Vertinant pirmokų fizinį aktyvumą, remtasi PSO rekomendacijomis, kuriose nurodoma, jog vaikai turi būti fiziškai aktyvūs kasdien bent po 1 valandą ir 3 kartus per savaitę užsiimti intensyvia fizine veikla.

37,7

62,3

Fiziškai pasyvūs Fiziškai aktyvūs

Įvertinus pirmokų kūno kultūros pamokų trukmę, sporto / šokių būrelių lankymo dažnį bei žaidimo lauke darbo dienomis ir savaitgaliais trukmę, buvo apskaičiuotas pirmokų fizinio aktyvumo rodiklis. Nustatyta, jog 37,7 proc. vaikų yra pakankamai fiziškai aktyvūs (9 pav.), iš jų 48,6 proc. berniukų ir 51,4 proc. mergaičių. Tarp fizinio aktyvumo pagal lytį reikšmingų skirtumų nerasta.

Vertinant fiziškai aktyvių (FA) ir fiziškai pasyvių (FP) pirmokų laisvalaikį nustatyta, kad darbo dienomis lauke 1 – 2 valandas žaidė beveik 1,5 karto daugiau fiziškai aktyvių vaikų (78,3 proc.), lyginant su fiziškai pasyviais (55,2 proc.). Ketvirtadalis (23,1 proc.) fiziškai pasyvių vaikų darbo dienomis lauke žaidė tik pusvalandį, fiziškai aktyvių, žaidžiančių pusvalandį, iš viso nenustatyta (10 pav.). 21,7 0 78,3 21,7 55,2*** 23,1*** 0 20 40 60 80 100

apie pusvalandį 1 - 2 val. 3 ir daugiau val.

P

ro

c

.

fiziškai pasyvus fiziškai aktyvus

χ 2 = 170,222; lls = 2; p=0,0001

***p < 0,001 – z testas, lyginant fiziškai aktyvius ir fiziškai pasyvius pirmokus

10 pav. Pirmokų žaidimo lauke darbo dienomis pasiskirstymas (proc.) pagal fizinį aktyvumą

daugiau fiziškai pasyvių vaikų (FA – 1,8 proc., FP – 4,5 proc.) χ 2 = 9,439; lls = 3; p=0,024; ***p<0,001 – z testas, lyginant fiziškai aktyvius ir fiziškai pasyvius pirmokus. Daugiau FA vaikų (38,8 proc.) darbo dienomis visiškai nežaidžia kompiuteriu, lyginant su FP vaikais (33,7 proc.). 11 paveiksle matyti, kad 2 valandas ir ilgiau žaidžiančių kompiuteriu fiziškai aktyvių pirmokų (7,7 proc.) buvo statistiškai reikšmingai mažiau nei pasyvių (12,8 proc.). Tai rodo, kad pakankamai fiziškai aktyvūs vaikai darbo dienomis žaidimams kompiuteriu skiria mažiau laiko

21,3 32,2 38,8 24 29,5 7,7 12,8*** 33,7* 0 10 20 30 40 50

visai nežaidžia apie pusvalandį apie 1 val. 2 val. Ir daugiau

P

ro

c

.

fiziškai pasyvūs fiziškai aktyvūs

χ 2 = 13,603; lls = 3; p=0,003

* p < 0,05; *** p <0,001, lyginant fiziškai aktyvius ir pasyvius pirmokus

11 pav. Fiziškai aktyvių ir pasyvių pirmokų skirstinys pagal žaidimo kompiuteriu trukmę darbo dienomis (proc.)

Savaitgaliais žaidimams kompiuteriu vaikai skiria daugiau laiko. Kaip matyti 3 lentelėje kompiuteriu visai nežaidžiančių ir žaidžiančių pusvalandį fiziškai aktyvių ir fiziškai pasyvių pirmokų pasiskirstymas yra labai panašus, tačiau nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp FA ir FP pirmokų, žaidžiančių 2 valandas ir daugiau, atitinkamai – 28 proc. ir 34,3 proc.

Visai nežaidžia Apie

pusvalandį Apie 1 val.

2 val. ir

daugiau Iš viso:

n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.) Fiziškai

pasyvūs 214 21,7 151 15,3 283 28,7 339 34,3** 987 100

Fiziškai

aktyvūs 127 21,5 108 18,2 191 32,3 166 28 592 100

χ 2 = 8,155; lls = 3; p=0,043

** p <0,01, lyginant fiziškai aktyvius ir pasyvius pirmokus

Reikšmingo skirtumo tarp fiziškai aktyvių (71,1 proc.) ir fiziškai pasyvių (72,4 proc.) pirmokų žiūrinčių televizorių po 1 – 2 valandas per dieną nerasta. 12 paveiksle matyti, jog tik pusvalandį kasdien televizorių žiūrėjo 14,2 proc. fiziškai pasyvių ir beveik dvigubai daugiau fiziškai aktyvių pirmokų (21,2 proc.). 1,5 karto daugiau fiziškai pasyvių (13,4 proc.) pirmokų televizorių darbo dienomis žiūrėjo 3 valandas ir ilgiau su fiziškai aktyviais (7,7 proc.).

21,2 7,7 13,4*** 14,2*** 72,4 71,1 0 20 40 60 80

apie pusvalandį 1 - 2 val. 3 val. ir daugiau

P

ro

c

.

fiziškai pasyvūs Fiziškai aktyvūs

χ 2 = 25,638; lls = 3; p=0,0001

*** p <0,001 – z testas, lyginant fiziškai aktyvius ir pasyvius pirmokus

Remiantis Amerikos Pediatrijos (APA) akademijos rekomendacijomis, nustatytas vaikų sėdimos veiklos (televizoriaus žiūrėjimas ir žaidimas kompiuteriu) paplitimas. Pagal APA rekomendacijas, vaikai iki 2 metų visiškai neturėtų žiūrėti televizoriaus ar naudotis kompiuteriu, o nuo dviejų metų ši veikla turėtų būti ribojama iki 2 valandų per dieną. Nustatyta, kad buvusioje Vilniaus apskrityje 62,3 proc. pirmokų darbo dienomis neviršija rekomenduojamos 2 valandų normos, o 37,7 proc. prie kompiuterio ar televizoriaus praleidžia daugiau nei 2 valandas. Savaitgaliais situacija keičiasi iš esmės, 73,9 proc. pirmokų daugiau nei 2 valandas prasėdi priešais televizoriaus ar kompiuterio ekraną. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp berniukų ir mergaičių, žiūrinčių televizorių ar žaidžiančių kompiuteriu. 1,5 karto daugiau berniukų (57,3 proc.) nei mergaičių (32,5 proc.) viršijo APA rekomenduojamą laiko, praleidžiamo prie ekrano, normą (13 pav.). Savaitgaliais skirtumo tarp minėto požymio ir lyčių nenustatyta. 67,5 23,5 28,7 32,5 76,5 71,3 46,3 57,3*** 0 20 40 60 80 100

berniukai mergaitės berniukai mergaitės

Darbo dienomis Savaitgaliais

P

ro

c.

iki 2 val. daugiau nei 2 val.

χ 2 = 18,649; lls = 1; p=0,0001, lyties atžvilgiu darbo dienomis χ 2 = 5,780; lls = 1; p=0,016, lyties atžvilgiu savaitgaliais *** p <0,001, lyginant berniukus ir mergaites

Analizuojant pagal gyvenamąją vietą, Vilniaus mieste (68,2 proc.) reikšmingai daugiau vaikų darbo dienomis priešais televizoriaus ar kompiuterio ekraną praleido iki 2 valandų, lyginant su buvusia Vilniaus apskritimi (50,2 proc.). 1,5 karto daugiau apskrities pirmokų (49,8 proc.) prie televizoriaus ar kompiuterio praleido daugiau nei 2 valandas, lyginant su Vilniaus miesto pirmokais (31,8 proc.) (14 pav.).

50,2 27,8 22,6 49,8 72,2 77,4 68,2*** 31,8*** 0 20 40 60 80 100

Vilniaus miestas buvusi Vilniaus

apskritis

Vilniaus miestas buvusi Vilniaus

apskritis

Darbo dienomis Savaitgaliais

Pr

o

c

.

iki 2 val. daugiau nei 2 val.

χ 2 = 51,208; lls = 1; p=0,0001, gyvenamosios vietos atžvilgiu darbo dienomis χ 2 = 5,152; lls = 1; p=0,023, gyvenamosios vietos atžvilgiu savaitgaliais

*** p <0,001 – z testas, lyginant Vilniaus miesto ir buvusios Vilniaus apskrities pirmokus

14 pav. Laiko, praleisto prie televizoriaus ar kompiuterio darbo dienomis ir savaitgaliais, skirstinys gyvenamosios vietos atžvilgiu (proc.)

darbo dienomis bei savaitgaliais statistiškai reikšmingai dažniau ir ilgiau žaidžia kompiuteriu nei mergaitės. Savaitgaliais televizorių žiūrinčių 3 valandas ir ilgiau yra trigubai daugiau nei darbo dienomis, atitinkamai, 11 ir 35,5 proc. Vilniečiai reikšmingai mažiau žiūri televizorių darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginant su apskrities pirmokais. Pusė tiriamųjų (51,6 proc.) lanko sporto / šokių būrelius. Vilniaus miesto pirmokai reikšmingai dažniau nei gyvenantys kitur. Savaitgaliais 73,9 proc. pirmokų daugiau nei 2 valandas prasėdi priešais televizoriaus ar kompiuterio ekraną. Buvusios Vilniaus apskrities pirmokai reikšmingai dažniau viršijo APA 2 valandų rekomendacijas. Vertinant pagal išvestinį FA rodiklį, 37,7 proc. vaikų yra pakankamai fiziškai aktyvūs.

3.2. Pirmokų antropometrinių rodiklių ypatumai

Vertinant pirmokų antropometrinius rodiklius buvo apskaičiuoti jų ūgio, svorio KMI vidurkiai, standartinis nuokrypis ir procentiliai. 4 lentelėje pateikti 2008, 2010 m. tyrimų duomenys. Ūgio vidurkis tarp septynmečių ir aštuonmečių berniukų buvo, atitinkamai – 129,79 ir 132,16 cm. Ribinės vertės atitinkančios žemaūgystę buvo 119,7 ir 121,1 cm, atitinkamai, septynmečiams ir aštuonmečiams. Ribinės vertės atitinkančios aukštaūgystę, 140,9 ir 143,6 cm, atitinkamai, septynmečiams ir aštuonmečiams. Nustatytas svorio vidurkis tarp septynmečių ir aštuonmečių berniukų, atitinkamai buvo 27,9 ir 29,3 kg. Apskaičiuotas KMI septynmečių ir aštuonmečių vidurkis – 16,5 ir 16,7 kg/m2.

Rodikliai Amžius n X SN Procentiliai Kūno masės indeksas, kg/m2 7 metų 623 16,45 2,58 13,2 14,1 14,8 15,7 17,4 19,4 23,4 8 metų 302 16,69 2,62 13,0 13,9 14,9 16,1 17,9 20,5 22,5 X – reikšmės vidurkis SN – standartinis nuokrypis

2008, 2010 m. tyrimų duomenimis, ūgio vidurkis tarp septynmečių ir aštuonmečių mergaičių, atitinkamai buvo – 128,41 ir 131,52 cm. (5 lentelė). Ribinės vertės atitinkančios žemaūgystę buvo 118,0 ir 121,4 cm, atitinkamai, septynmetėms ir aštuonmetėms. Ribinės vertės atitinkančios aukštaūgystę, 139,5 ir 141,8, cm, atitinkamai, septynmetėms ir aštuonmetėms. Nustatytas svorio vidurkis tarp septynmečių ir aštuonmečių mergaičių atitinkamai buvo 26,9 ir 28,2 kg. Apskaičiuotas KMI septynmečių ir aštuonmečių vidurkis – 16,2 kg/m2.

Pirmokų fizinis išsivystymas vertintas pagal IOTF metodiką (6 lentelė). Tarp septynmečių ir aštuonmečių berniukų nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (p < 0,05). Liesų septynmečių buvo 1,5 karto mažiau nei aštuonmečių. Su antsvoriu buvo daugiau berniukų tarp aštuonmečių lyginant su septynmečiais, tačiau reikšmingų skirtumų nenustatyta (p = 0.08). Nutukusių vaikų abiejose amžiaus grupėse buvo panašus procentas.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad per didelis kūno svoris tarp pirmokų berniukų pasitaikė dažniau nei liesumas. Tarp septynmečių du kartus daugiau buvo vaikų, turinčių antsvorio ar nutukusių nei liesų. Tarp aštuonmečių berniukų, vaikų su antsvoriu ar nutukusių, buvo 1,6 karto daugiau nei liesų. Tačiau z testu reikšmingų skirtumų tarp liesų ir turinčių antsvorio (įskaitant nutukimą) septynmečių ir aštuonmečių berniukų nenustatyta (p = 0,12 ir p = 0,15).

Įvertinus pirmokių mergaičių fizinį išsivystymą pagal tą pačią metodiką, nustatyta, kad liesų aštuonmečių mergaičių buvo daugiau nei septynmečių, tačiau skirtumas nebuvo reikšmingas. Septynmečių mergaičių, turinčių antsvorio, buvo 1,4 karto daugiau nei aštuonmečių, tikrinant z testu reikšmingų skirtumų nenustatyta. Nutukusių septynmečių ir aštuonmečių mergaičių procentas buvo beveik vienodas.

6 lentelė. 7 – 8 metų vaikų skirstinys pagal fizinio išsivystymo grupes priklausomai nuo lyties ir amžiaus

Fizinio išsivystymo grupės Berniukai Mergaitės Abi lytys

n (proc.) n (proc.) n (proc.)

Lyginant pagal lytį, liesų septynmečių mergaičių buvo reikšmingai daugiau nei berniukų (p < 0,05). Taip pat nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp aštuonmečių berniukų ir mergaičių. (p< 0,05). Nustatyta, kad reikšmingo skirtumo tarp liesų septynmečių ir liesų aštuonmečių nėra, jų atitinkamai buvo 10,5 ir 13,8 proc.

Apibendrinant pateiktus duomenis, galima teigti, kad tarp pirmokų buvo daugiau vaikų, turinčių antsvorio (įskaitant nutukimą) nei liesų, atitinkamai – 18,3 ir 11,4 proc., tačiau skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi. Tarp septynmečių vaikų nustatytas reikšmingas skirtumas: liesų mergaičių buvo daugiau nei berniukų. Tarp turinčių antsvorio aštuonmečių vaikų nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai: berniukai dažniau nei mergaitės turėjo antsvorio.

7,6 18,4 67,3 18,2 74 14,5*** 0 20 40 60 80

liesi normalaus svorio su antsvoriu įskaitant nutukimą P ro c. 2008 m. 2010 m. χ 2 = 21,437; lls = 2; p=0,0001 *** p <0,001 – z testas, lyginant 2008 ir 2010 m

15 pav. Pirmokų fizinio išsivystymo palyginimas (proc.) 2008 m. ir 2010 m.

apskrityje 2008 m. liesų pirmokų buvo mažiau nei 2010 m., tačiau reikšmingų pasikeitimų nenustatyta. 7,4 8 10,4 75,5 65,7 17,1 16,9*** 17,4 21,5 19,7 69,9 70,5 0 20 40 60 80 2008 m. 2010 m. 2008 m. 2010 m.

Vilniaus miestas Buvusi Vilniaus apskritis

P

roc

.

liesi normalaus svorio su antsvoriu įskaitant nutukimą

χ 2 = 25,868; lls = 2; p=0,0001, Vilniaus miete, lyginant 2008 ir 2010 m.

χ 2 = 1,009; lls = 2; p=0,577 , buvusioje Vilniaus apskrityje, lyginant 2008 ir 2010 m. *** p <0,001 – z testas, lyginant liesus pirmokus 2008 ir 2010 m

16 pav. Pirmokų fizinio išsivystymo pasiskirstymas (proc.) Vilniaus mieste ir buvusioje Vilniaus apskrityje 2008 ir 2010 m.

3.3. Fizinio aktyvumo ir fizinio išsivystymo sąsajos

68 63 37 57,2 42,8 32** 0 20 40 60 80

norma per daug

P

ro

c

.

liesi normalaus svorio su antsvoriu įskaitant nutukimą

χ 2 = 5,793; lls = 2; p=0,05

** p <0,01 – z testas, lyginant su, nutukusiais ar turinčiais antsvorio pirmokais

17 pav. Pirmokų fizinio išsivystymo pasiskirstymas (proc.), lyginant su televizoriaus žiūrėjimo ir žaidimo kompiuteriu trukme

38,6 52,8 47,2 45,7 54,3 61,4*** 0 20 40 60 80 lanko nelanko P ro c .

liesi normalaus svorio su antsvoriu įskaitant nutukimą

χ 2 = 10,656; lls = 2; p=0,0005

*** p <0,0001 – z testas, lyginant su nutukusiais ar turinčiais antsvorio pirmokais

18 pav. Pirmokų fizinio išsivystymo ir sporto / šokių būrelių lankymo sąsajos (proc.)

3.4. KMI ir išvestinio FA rodiklio sąsajos

52,4 62,2 37,8 66,3 33,7 47,6** 0 20 40 60 80

fiziškai pasyvūs fiziškai aktyvūs

P

ro

c

.

liesi normalaus svorio su antsvoriu įskaitant nutukimą

χ 2 = 8,434; lls = 2; p=0,015

** p <0,01 – z testas, lyginant su normalaus svorio ir nutukusiais ar turinčiais antsvorio pirmokais

REZULTATŲ APTARIMAS

Daugelyje pasaulio šalių nepakankamas vaikų fizinis aktyvumas ir nutukimas yra rimta problema. Menką fizinį aktyvumą ir didėjančią kūno masę įtakoja įvairūs veiksniai.

Remiantis mūsų tyrimo duomenimis nustatyta, kad pirmokai į mokyklą dažniausiai vyksta automobiliu ar eina pėsčiomis (atitinkamai 44,3 ir 48,7 proc.). Namo pirmokai dažniausiai grįždavo tais pačiais būdais, nors pėsčiomis pareidavo daugiau – kas antras (55,6 proc.), o kas trečias (34 proc.) buvo parvežamas automobiliu. Vykimas į mokyklą ir iš jos viešuoju transportu, mokyklos autobusu ar dviračiu tarp tiriamųjų nebuvo populiarus. J. Hussey ir kt. Dubline atlikto tyrimo metu nustatė, jog į mokyklą pėsčiomis vyko 40 proc. vaikų, 33 proc. buvo nuvežami automobiliu [34].

Apie pusę pirmokų (46,5 proc.) gyvena mažesniu nei 1 km atstumu nuo mokyklos, penktadalis (19,2 proc.) – 1 – 2 km atstumu. Taigi, apie 60 proc. pirmokų gyvena ne toliau nei 2 km nuo mokyklos. Nežiūrint netolimo atstumo iki mokyklos, beveik pusė vaikų yra vežami automobiliu. Galbūt tai sąlygoja greitas gyvenimo tempas, galbūt rūpestis pradinukų saugumu. Panašius tyrimus apie atstumą iki mokyklos yra atlikę Spallek ir kt. Jų duomenimis 50% vaikų gyveno 1,25 – 4,5 km atstumu nuo mokyklos. Atstumo į mokyklą vidurkis buvo 3,8 km. Galima daryti išvadą, jog buvusios Vilniaus apskrities ir Vilniaus miesto pirmokai gyvena arčiau mokyklų, kurias lanko [54].

Nepaisant to, kad miestų ir gyvenviečių infrastruktūra nėra pritaikyta vaikų laisvalaikiui, tiriamieji laisvalaikiu daug laiko praleidžia žaisdami lauke. Darbo dienomis du trečdaliai (63,7 proc.) vaikų lauke praleidžia 1 – 2 valandas, ketvirtadalis – 3 ir daugiau valandų. Savaitgaliais net iki 74 proc. pirmokų lauke praleidžia 3 ir daugiau valandų.

nepateikia naujoji higienos norma (HN:21: 2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai), kur apie kūno kultūros pamokų skaičių per savaitę iš viso nėra užsimenama [42, 43].

Mūsų tyrimo metu nustatyta kad, vaikai palyginti daug laiko praleidžia priešais kompiuterio ir televizoriaus ekranus, ypač savaitgaliais. 31,5 proc. pirmokų žaidimams kompiuterį naudoja apie 1 valandą. Ketvirtadalis pradinukų (22,4 proc.) prie kompiuterio darbo dienomis praleidžia apie pusvalandį, o kas dešimtas (10,9 proc.) – 2 valandas ir daugiau. Savaitgaliais, lyginant su darbo dienomis, trigubai daugiau pradinukų (32 proc.) prie kompiuterio praleidžia 2 ir daugiau valandų. Kompiuteriu darbo dienomis 2 valandas ir daugiau naudojasi dvigubai daugiau berniukų nei mergaičių, atitinkamai 15,6 ir 6 proc. Vilniaus miesto pirmokai reikšmingai dažniau nesinaudojo kompiuteriu darbo dienomis, lyginant su buvusios Vilniaus apskrities pirmokais, atitinkamai 37,1 ir 31,3 proc. 1,5 karto daugiau buvusios Vilniaus apskrities pirmokų (15 proc.) kompiuteriu darbo dienomis žaidė 2 valandas ir ilgiau lyginant su Vilniaus miesto pirmokais (8,9 proc.). Ilgiau kompiuteriu žaidė statistiškai reikšmingai daugiau apskrities negu miesto pirmokų, atitinkamai 36,9 ir 29,7 proc. Savaitgaliais televizorių žiūrinčių 3 valandas ir ilgiau yra trigubai daugiau nei darbo dienomis, atitinkamai, 11 ir 35,5 proc. Apibendrinant gautus duomenis galima teigti, jog berniukai darbo dienomis bei savaitgaliais statistiškai reikšmingai dažniau ir ilgiau žaidė kompiuteriu. Buvusios Vilniaus apskrities vaikai praleidžia prie kompiuterio daugiau laiko. Kanadoje atlikto, šalį reprezentuojančio FA tyrimo rezultatai rodo, kad tiek berniukai, tiek mergaitės apie 8,5 val. per dieną praleidžia sėdėdami [15].

2 valandas ir ilgiau žaidžiančių kompiuteriu fiziškai aktyvių pirmokų (7,7 proc.) buvo statistiškai reikšmingai mažiau nei pasyvių (12,8 proc.). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp FA ir FP pirmokų, žaidžiančių 2 valandas ir daugiau, atitinkamai – 28 proc. ir 34,3 proc. 1,5 karto daugiau fiziškai pasyvių pirmokų (13,4) televizorių darbo dienomis žiūrėjo 3 valandas ir ilgiau su fiziškai aktyviais (7,7 proc.). Fiziškai aktyvūs vaikai prie kompiuterio ir televizoriaus praleidžia mažiau laiko nei fiziškai pasyvūs.

Nustatyta, kad buvusioje Vilniaus apskrityje 62,3 proc. pirmokų darbo dienomis neviršija rekomenduojamos 2 valandų normos, o 37,7 proc. prie kompiuterio ar televizoriaus praleidžia daugiau nei 2 valandas. Savaitgaliais situacija keičiasi iš esmės, 73,9 proc. pirmokų daugiau nei 2 valandas prasėdi priešais televizoriaus ar kompiuterio ekraną. 1,5 karto daugiau berniukų (57,3 proc.) nei mergaičių (32,5 proc.) viršijo APA rekomenduojamą laiko, praleidžiamo prie ekrano, normą. 1,5 karto daugiau apskrities pirmokų (49,8 proc.) prie televizoriaus ar kompiuterio praleido daugiau nei 2 valandas, lyginant su Vilniaus miesto pirmokais (31,8 proc.). E. Hodgkin ir kt. nustatė kitokias tendencijas. Jų atlikto tyrimo duomenimis, kaimo vietovėse gyvenantys vaikai reikšmingai mažiau laiko praleisdavo priešais televizoriaus ir kompiuterio ekraną, lyginant su mieste gyvenančiais vaikais [32].

Mūsų tyrimo duomenimis, ūgio vidurkis tarp septynmečių ir aštuonmečių mergaičių, atitinkamai buvo – 128,41 ir 131,52 cm. Ribinės vertės atitinkančios žemaūgystę buvo 118,0 ir 121,4 cm, atitinkamai, septynmetėms ir aštuonmetėms. Ribinės vertės atitinkančios aukštaūgystę, buvo 139,5 ir 141,8 cm, atitinkamai, septynmetėms ir aštuonmetėms. Lietuvoje trūksta reprezentatyvios imties tyrimų vaikų fizinio vystimosi tema. Prieš daugiau nei 20 metų atlikto tyrimo rezultatuose nurodoma, kad septynmečių ir aštuonmečių ūgio vidurkis buvo atitinkamai – 124,6 ir 130,4 cm. Ribinės vertės atitinkančios žemaūgystę buvo 112,0 ir 118,0 cm, atitinkamai septynmetėms ir aštuonmetėms. Ribinės vertės atitinkančios aukštaūgystę buvo 134,0 ir 140,0 cm atitinkamai, septynmetėms ir aštuonmetėms [61].

Remiantis mūsų tyrimo duomenimis nustatyta, kad svorio vidurkis tarp septynmečių ir aštuonmečių mergaičių atitinkamai buvo 26,9 ir 28,2 kg. Kai tuo tarpu, jau minėtame profesorės J. Tutkuvienės daryto tyrimo rezultatuose, nurodomi tokie vidurkiai: 24,2 ir 27,0 kg, atitinkamai tarp septynmečių ir aštuonmečių [61].

žemaūgystę buvo 119,7 ir 121,1 cm, atitinkamai, septynmečiams ir aštuonmečiams. Ribinės vertės atitinkančios aukštaūgystę, 140,9 ir 143,6 cm, atitinkamai, septynmečiams ir aštuonmečiams. Nustatytas svorio vidurkis tarp septynmečių ir aštuonmečių berniukų, atitinkamai buvo 27,9 ir 29,3 kg. Tutkuvienės tyrimo rezultatuose nurodyti tokie vidurkiai: septynmečių ir aštuonmečių berniukų ūgio vidurkis buvo, atitinkamai – 126,4 cm ir131,4 cm. Ribinės vertės atitinkančios žemaūgystę buvo 114,0 ir 119,0 cm, atitinkamai, septynmečiams ir aštuonmečiams. Ribinės vertės atitinkančios aukštaūgystę, 134,0 ir 140,0 cm, atitinkamai, septynmečiams ir aštuonmečiams. Nustatytas svorio vidurkis tarp septynmečių ir aštuonmečių berniukų atitinkamai buvo 25,4 ir 28,3 kg. Tad galima teigti jog, per 25 metus įvyko ryškūs pasikeitimai vaikų fizinio vystimosi srityje, nes stebima aiški akceleracija [61].

Pagal IOTF metodiką, įvertinus pirmokų fizinį išsivystymą nustatytas KMI. Septynmečių ir aštuonmečių berniukų KMI vidurkis – 16,5 ir 16,7 kg/m2, septynmečių ir aštuonmečių mergaičių KMI vidurkis – 16,2 kg/m2. Kaimyninėje šalyje, Minske 2001 – 2002 metais tirtų vaikų KMI nelabai skyrėsi nuo mūsų nustatyto septynmečių KMI. Ištirtų septynmečių berniukų ir mergaičių KMI vidurkis buvo, atitinkamai16,42 ir16,17 kg/m2 [33].

Pagal IOTF metodiką, įvertinus pirmokų berniukų fizinį išsivystymą nustatyta, kad liesų septynmečių buvo 1,5 karto mažiau nei aštuonmečių. Septynmečių mergaičių, turinčių antsvorio, buvo 1,4 karto daugiau nei aštuonmečių. Turinčių antsvorio berniukų nustatyta 1,7 karto daugiau lyginant su bendraamžėm mergaitėm. Liesumo paplitimą lyginti su kitomis šalimis yra sudėtinga. Mažo svorio tendencijos nėra gausiai aprašinėjamos, be to skirtingų vertinimo metodikų taikymas riboja galimybes palyginti paplitimą. R. Cachera ir bendraautorių Prancūzijoje atliktų tyrimų duomenimis, liesumo paplitimas tarp septynmečių ir aštuonmečių berniukų ir mergaičių nėra svarus. Priešingai, nei mūsų tyrimo rezultatai, per mažas KMI nustatytas tik 2,4 proc septynmečių ir 2,2 proc. aštuonmečių mergaičių. Liesų septynmečių ir aštuonmečių berniukų atitinkamai buvo 2,4 ir 4,4 proc. [11].

Reikšmingo skirtumo tarp liesų septynmečių ir liesų aštuonmečių nėra, jų atitinkamai buvo 10,5 ir 13,8 proc. Lyginant mūsų tyrimo duomenis su G. Valerio atliktu tyrimu matomas skirtumas. Italijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad liesų septynmečių yra tik 2,1 proc. [64].