VILNIAUS MIESTO NEĮGALIŲ VAIKŲ TĖVŲ ŽINIOS IR POŽIŪRIS Į VAIKO BURNOS SVEIKATĄ

(1)

Ugnė Mockaitytė

5 kursas, 2 grupė

VILNIAUS MIESTO NEĮGALIŲ VAIKŲ TĖVŲ ŽINIOS IR

POŽIŪRIS Į VAIKO BURNOS SVEIKATĄ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovė Doc. Vilija Andruškevičienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

VILNIAUS MIESTO NEĮGALIŲ VAIKŲ TĖVŲ ŽINIOS IR POŽIŪRIS Į VAIKO BURNOS SVEIKATĄ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas... (parašas)

... (vardas pavardė, kursas, grupė)

20....m... (mėnuo, diena)

Darbo vadovas... (parašas)

... (mokslinis laipsnis,vardas pavardė)

20....m... (mėnuo, diena)

(3)

TURINYS

SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8

1.1 Dažniausiai pasitaikanti negalia: ... 8

1.1.1 Sergančiųjų autizmo spektro sutrikimu (ASS) burnos ertmės sveikata ... 8

1.1.2 Sergančiųjų cerebriniu paralyžiumi (CP) burnos ertmės sveikata ... 9

1.1.3 Sergančiųjų Dauno sindromu (DS) burnos ertmės sveikata ... 9

1.1.4 Vaikų su regos negalia dantų ligų profilaktikos ir gydymo ypatumai ... 10

1.1.5 Vaikų su klausos negalia dantų ligų profilaktikos ir gydymo ypatumai ... 11

1.2 Odontologinių paslaugų prieinamumas neįgaliems vaikams ... 11

1.3 Tėvų žinios apie vaiko su specialiaisiais poreikiais burnos priežiūrą ... 12

1.4 Veiksniai, trukdantys vaikams su negalia gauti odontologinę priežiūrą ... 12

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 14

3. REZULTATAI ... 16

3.1 Tiriamųjų ir respondentų charakteristika ... 16

3.2 Odontologinė informacija ... 18

3.2.1 Neįgalių vaikų burnos sveikata ... 18

3.2.2 Vaiko burnos sveikata ir sociodemografiniai veiksniai ... 19

3.2.3 Vizitai pas gydytoją odontologą ... 19

3.2.4 Retų apsilankymų pas gyd. odontologą priežastys ... 21

3.2.5 Vaikų su negalia burnos higienos ypatumai ... 22

3.2.6 Tėvų požiūris ir žinios apie vaiko burnos sveikatą... 25

3.2.7 Vaikų su negalia mitybos ypatumai ... 26

3.2.8 Informacijos šaltiniai apie burnos priežiūrą ... 27

(4)

SANTRUMPOS

CP – Cerebrinis paralyžius

(5)

Vilniaus miesto neįgalių vaikų tėvų žinios ir požiūris į vaiko burnos sveikatą

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Vaikai su negalia yra pažeidžiama visuomenės dalis, kuri priskiriama didelės rizikos grupei atsirasti burnos sveikatos sutrikimams. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti Vilniaus miesto tėvų, auginančių vaiką su negalia, žinias ir požiūrį į jų vaiko burnos sveikatą.

Medžiaga ir metodai: Tyrime dalyvavo 206 neįgalius vaikus auginantys tėvai ar globėjai. Tėvai ir globėjai atsakė į 24 anketos klausimus apie vaikų burnos higienos, mitybos įpročius, įvertintos tėvų žinios apie burnos sveikatos priežiūrą. Statistinė analizė atlikta naudojant standartinį duomenų analizės programinį paketą SPSS (25 versija). Pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0.05. Skirtumai laikyti statistiškai patikimais, kai p < 0.05.

Rezultatai: Vilniaus mieste gyvenantys neįgalieji dažniausiai susiduria su ortodontinėmis problemomis (34,1 proc.), turi daug apnašų (7,3 proc.), ėduonies pažeistų dantų (41,5 proc.). 91 proc. respondentų manė, kad reguliariai lankytis pas odontologą yra būtina ir 83 proc. teigė, kad vaikams reikalinga profesionali burnos higiena. 85,4 proc. atsakė teisingai, kad saldus maistas sukelia dantų ėduonį. 75 proc. tėvų norėtų gauti daugiau informacijos apie burnos priežiūrą, daugiausiai informacijos gauna iš medicinos personalo (67 proc.), patys domėdamiesi internete (34 proc.).

Išvados: 39 proc. vaikų su negalia turi burnos sveikatos problemų. Šiame tyrime sociodemografiniai veiksniai (tėvų išsilavinimas, vaikų amžius ir tėvų amžius) vaikų burnos problemoms įtakos neturėjo. Vilniaus mieste gyvenančių tėvų ar globėjų, kurie augina vaiką su negalia, žinios ir požiūris yra patenkinamos.

(6)

Caregivers‘ oral health health knowledge and attitude toward their children

with disabilities in Vilnius, Lithuania

SUMMARY

The relevance of the problem and aim of the research: Children with disabilities are a vulnerable group in society, which have high risk to develop health problems. The purpose of this study was to evaluate caregiver‘s oral health knowledge and attitude toward their children with disabilities in Vilnius, Lithuania.

Material and methods: Study involved 206 caregivers (parents or guardians) with children with disabilities. They answered 24 questions about child’s oral hygiene, eating habits and questionnaire assessed caregiver‘s knowledge of oral health care. Statistical analysis performed using Statistical Package for Social Sciences SPSS (version 25). Chosen significance level α = 0.05. Differences considered statistically significant at p < 0.05.

Results: Children with disabilities who live in Vilnius most often have orthodontic problems (34 percent), have excess plaque (7 percent), caries damaged teeth (4,5 percent). A 91 percent of responded that they consider that regular visits to dentist is necessary and 83 percent stated that children need a professional oral hygiene. A 85 percent responded correctly that sweet food causes teeth caries. A 75 percent of caregivers would like to be better informed about oral care, as normally they receive information from medical staff (67 percent) or finding advice online (34 percent).

Conclusions: A 39 percent of children with disability have oral health issues. In this study sociodemographic factors (caregiver’s education, children age and caregiver’s age) had no impact towards child’s oral health. In Vilnius, caregivers with children with disabilities have satisfactory knowledge about child’s oral health and attitude towards oral health prevention.

(7)

ĮVADAS

Neįgalūs vaikai negali pasirūpinti savo burnos sveikata, todėl jų tėvai susiduria su daugybe problemų, tokių kaip: komplikuotas dantų valymas, informacijos ir žinių stoka apie burnos priežiūrą neįgaliesiems, sunkumai nuvykstant pas gydytoją odontologą. [1]

Vaikai su fizine ir/ar protine negalia kelia didelį susirūpinimą tėvams ir juos prižiūrintiems asmenims, vaiko burnos sveikata ir priežiūra dažnai atsiduria antrame plane dėl esančių kitų sunkesnių ir rimtesnių sveikatos problemų. Taip pat, daugelis tėvų neturi pakankamai įgūdžių pasirūpinti savo vaiko burnos higiena, pavyzdžiui, išvalyti dantis vaikui, kuris nebendradarbiauja ir tam priešinasi. Be to, gydytojas odontologas nėra vienas iš pirmųjų sveikatos priežiūros specialistų, kurių ieško tėvai, nes, jų manymu, vizitas pas odontologą gali sukelti vaikui dar daugiau skausmo ir baimės. [2]

Grupėje pacientų su specialiaisiais poreikiais, ypač paplitusios dvi kategorijos:

cerebrinis paralyžius ir Dauno sindromas, kurie daro įtaką ne tik bendrajai organizmo būklei, bet ir kaukolės ir veido augimui ir vystymuisi. Šie pacientai yra labiau linkę sirgti burnos ligomis, jie dažnai vartoja saldintą, daug cukraus turintį maistą. Jiems būdinga kserostomija, turi problemų su kramtymu ir rijimu, dažnai kvėpuoja pro burną. [1]

Vilniaus mieste nėra atlikta pakankamai studijų, kuriose būtų ištirtos tėvų žinios apie neįgalių vaikų burnos priežiūrą, odontologinių paslaugų prieinamumą ir karieso profilaktikos galimybes. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti kokia situacija yra Vilniaus mieste, ar neįgalių vaikų tėvų žinios yra pakankamos ir ar informacija apie šių vaikų burnos priežiūrą ir odontologinę pagalbą yra prieinama.

Darbo tikslas:

Įvertinti Vilniaus miesto tėvų, auginančių vaiką su negalia, žinias ir požiūrį į jų vaikų burnos sveikatą.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti ar Vilniuje gyvenantys vaikai su negalia turi burnos sveikatos problemų.

(8)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Dažniausiai pasitaikanti negalia:

1.1.1 Sergančiųjų autizmo spektro sutrikimu (ASS) burnos ertmės sveikata

Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria vaikų odontologai, yra vaikų, su specialiaisiais poreikiais, dantų gydymas. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio yra skiriama pacientams su ASS, dėl to, kad anksčiau šis sutrikimas buvo diagnozuojamas gana retai, tačiau metams bėgant, vaikų su šiuo sutrikimu sparčiai daugėja. [3,4] Remiantis 2019 metų lapkričio 7 dienos Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO), vienas iš šimto šešiasdešimt (1:160) vaikų turi ASS. [6] Svarbu paminėti, kad nėra jokių specialių genetinių, medicininių ar laboratorinių tyrimų, kurie patvirtintų autizmo diagnozę, todėl šį sutrikimą galima atpažinti tik stebint vaiko elgesį, bendraujant verbaliniu ir neverbaliniu būdu, įvertinus jo socialinius įgūdžius. [5]

1943 metais, vaikų psichiatras Leo Kanner buvo pirmasis, kuris aprašė vaikų (berniukų) turinčių panašių elgesio sutrikimų t.y. autizmą, grupę. [7] ASS yra raidos sutrikimas, jis pasireiškia sutrikusiu vystymųsi (paprastai pasireiškiantis iki 3 metų), bendravimo sutrikimais, pasikartojančiu elgesiu. Taip pat būdingi ir kiti nespecifiniai požymiai, tokie kaip: miego ir valgymo sutrikimai, staigūs susierzinimo priepuoliai ir agresija. [4] Sunkesnia autizmo forma sergantiems vaikams būdingas užmaršumas, jie vengia ir bijo garsų. Autizmas paveikia daug smegenų sričių, tačiau kaip tai įvyksta, vis dar yra neišsiaiškinta ir neištirta. Šis sutrikimas pasireiškia keturis kartus dažniau berniukams nei mergaitėms. Pirmieji autizmo požymiai atsiranda jau kūdikystėje ar vaikystėje, aiškūs simptomai įprastai pradeda ryškėti po pusės metų ir nusistovi sulaukus dviejų ar trijų metų. [5]

Vaikai su ASS vartoja daugiau saldinto ir minkštos konsistencijos maisto, todėl jie patenka į aukštą ėduonies rizikos grupę. [27] taip pat vaikai su ASS yra labiau linkę į žalingus įpročius, tokius kaip: dantų griežimas, lūpų kandžiojimas, ilgai laiko maistą burnoje prieš jį nuryjant, stumia liežuvį tarp priekinių dantų (vystosi netaisyklingas sąkandis). [5]

Dėl protinio ir emocinio vystymosi sutrikimo, tokiems vaikams vizitas pas gydytoją odontologą tampa tikras iššūkis. Vaikai dažnai bijo aplinkos, negali pasakyti apie savo burnos sveikatos problemas, nusiskundimus, todėl tėvų dalyvavimas vizito metu dažnai yra būtinas. [5,27]

(9)

todėl yra būtina informuoti tėvus apie autizmo sindromą, paaiškinti tėvams kaip prižiūrėti dantis, koreguoti vaikų mitybą norint išvengti periodonto ligų ir apsaugoti nuo dantų ėduonies formavimosi. [5]

1.1.2 Sergančiųjų cerebriniu paralyžiumi (CP) burnos ertmės sveikata

Pasak Gulati S. ir Sondhi V. Cerebrinis paralyžius yra neurodegeneracinis sutrikimas, kuris pasireiškia judesio, motorinių įgūdžių ir raumenų tonuso pakitimais. Klinikiniai požymiai bėgant laikui keičiasi, o specifinis CP sindromas gali būti atpažįstamas tik sulaukus 3–5 metų; nors įtariamųjų požymių ir simptomų gali būti ir ankstesniame amžiuje. Gydymui reikalingos neurologinės reabilitacijos, rekomenduojama diagnozuoti ir gydyti gretutinius susirgimus. Dažnai kartu yra diagnozuojama epilepsija, regėjimo, klausos sutrikimai, augimo ir virškinamojo trakto funkcijos sutrikimai. [8] CP pagal sunkumą galima skirstyti į 3 grupes: lengvas (kai pacientui nereikia nuolatinės priežiūros), vidutinis ir sunkus (pacientas juda tik neįgaliojo vežimėlyje). [10]

Dėl fizinės negalios vaikams yra apsunkinta burnos sveikatos priežiūra, atsiranda sunkumų valantis dantis, todėl pas vaikus randama daug apnašų, padidėja rizika išsivystyti dantų ėduoniui. Vaikai turi rijimo, kramtymo problemų, būdingas padidėjęs seilėtekis. Ankstesni tyrimai parodė, kad vaikai su CP turi daugiau karieso pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų lyginant su sveikais vaikais. Šiems vaikams būdingi maitinimosi, kramtymo ir rijimo sutrikimai, todėl jie negauna augimui ir energijai reikalingų maistinių medžiagų tokių kaip: vitaminas A, C, D, kalcis, baltymai, geležis ir cinkas. Gali atsirasti periodonto, danties kietųjų audinių vystymosi sutrikimų, būdingas per mažas kūno masės indeksas. [9]

2015 metais Indijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo vaikai su CP. Iš viso buvo ištirta 50 vaikų nuo 7 iki 17 metų. Tyrime buvo vertintas OHI-S indeksas, tirtas sąkandis pagal Angle klasifikaciją, užrašytos dantų formulės (ėduonies pažeisti dantys, plombuoti ir išrauti dantys). Išanalizavus rezultatus išsiaiškinta, kad vaikams su CP būdinga prastesnė burnos higiena, vaikai turi daugiau ėduonies pažeistų, plombuotų dantų nei sveiki vaikai. Net 58 proc. ištirtų vaikų su CP pasireiškė Angle II klasė. [10]

1.1.3 Sergančiųjų Dauno sindromu (DS) burnos ertmės sveikata

(10)

Vaikams su DS būdingi požymiai: mažai išsivystęs vidurinis veido trečdalis, dusulys, otorinolaringologinės patologijos (lėtinis sinusitas, lėtinė nosies obstrukcija), cheilitas, lūpų įplyšimai/įtrūkimai, sausos burnos sindromas (kserostomija), bruksizmas, kandidozės, maža nosis, siauras, trumpas, gilus ir aukštas gomurys, tonzilių hipertrofija, žema nosies ketera, nepakankamai išsivystę žandikauliai, lėti liežuvio judesiai, priekinis atviras sąkandis, kryžminis sąkandis krūminių dantų srityje, nečiauptos lūpos, dantys dygsta nelaiku.. Daugiau nei 50 proc. pacientų būdinga miego apnėja, kuri neigiamai veikia veido ir žandikaulių sistemos augimą, vystymąsi ir vaiko elgesį. Vaikai turi didesnį polinkį sirgti periodonto ligomis, jos vystosi ankstyvame amžiuje ir greitai progresuoja. Kita vertus, vaikai pasižymi mažesniu dantų ėduonies papilitimo laipsniu. [23] Nustatyta, kad vaikų su DS seilėse yra mažiau Streptococcus mutans mikroorganizmų, kurie ir turi didžiausią reikšmę dantų ėduonies išsivystymui. [31] Būdingi skydliaukės funkcijos sutrikimai, ypač hipotiroidizmas, tai paveikia kaulų ir dantų vystymąsi, vėluoja dantų dygimas. [23]

Remiantis Folakemi Oredugba 2007 metais atlikto tyrimo rezultatais, išsiaiškinta, kad vaikai su DS yra linkę turėti ortodontinių problemų: Angle I klasė pasireiškė 51 proc. DS turintiems pacientams ir Angle II klasė 2 proc. pacientų ir Angle III klasė 47 proc. pacientų. Taip pat pastebėta, kad 33 proc. tiriamųjų būdingas dantų susigrūdimas ir 49 proc. tiriamųjų sirgo gingivitu. [22]

1.1.4 Vaikų su regos negalia dantų ligų profilaktikos ir gydymo ypatumai

Regėjimas yra vienas iš svarbiausių žmogaus jutimų, kuris padeda pažinti aplinką. Maždaug 80 proc. gautos informacijos įsisaviname regos pagalba, todėl vaikams su regos negalia kyla problemų bendraujant, mokantis bei turi įtakos gyvenimo kokybei ir sveikatai. [14] Remiantis 2015 metų duomenimis, pasaulyje 19 mln. vaikų (iki 15 metų) turi regos sutrikimų, iš jų 1,4 mln. turi negrįžtamą aklumą. [12] Vaikų regos negalią sukeliantys veiksniai dažniausiai būna įgimti, pavyzdžiui, tymai, oftalmija (akies uždegimas), akies ragenos randai, kurie būna susiję su vitamino A stoka, nepilnaverte mityba. [13]

(11)

su visiška regos negalia. Kita vertus, ištirta, kad regos negalią turintys vaikai turi geresnius burnos sveikatos rodiklius, palyginti su vaikais, turinčiais kitų jutimo, fizinių ar intelekto sutrikimų. [13] Indijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame išsiaiškinta, kad vaikai su regos negalia patiria daugiau dantų traumų nei sveiki vaikai. [15]

1.1.5 Vaikų su klausos negalia dantų ligų profilaktikos ir gydymo ypatumai

Klausos praradimas yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių sveikatos problemų. Klausą praranda apytiksliai 17 iš 1000 nepilnamečių vaikų. Klausos praradimas gali būti įgimtas arba įgytas gyvenimo metu. Klausos galima netekti dėl tam tikrų ligų, traumų, ilgalaikio triukšmo ar vaistų poveikio. [18]

Pasaulyje atlikta labai mažai tyrimų, kuriuose tirti vaikai su klausos negalia, nėra tiksliai aišku su kokiomis burnos priežiūros problemomis susiduria klausos negalią turintys vaikai ir jų tėvai. [19] Gydytojui odontologui ir klausos negalią turinčiam vaikui dantų gydymas yra tikras iššūkis, reikalaujantis abipusio bendradarbiavimo ir komunikacijos. Prieš pradedant gydymą, gydytojui odontologui yra svarbu suprasti paciento fizinę, psichinę ir socialinę būklę. Vaikų su klausos negalia burnos ertmės ypatumai nesiskiria nuo sveikų vaikų, tačiau, pastebėta, kad emalio hipoplazija, dantų demineralizacija ir bruksizmas pasireiškia dažniau nei sveikiems vaikams. Todėl gera komunikacija, neverbalinis bendravimas tarp gydytojo odontologo ir paciento yra privalomas norint pasiekti gerų gydymo rezultatų. Svarbu paminėti, kad dėl prastesnės burnos higienos, dietų ir retų profilaktinių apsilankymų pas gydytoją odontologą, šiems pacientams būdingas didesnis karieso paplitimas. [18, 20, 21]

1.2 Odontologinių paslaugų prieinamumas neįgaliems vaikams

(12)

Pateiktos rekomendacijos, kurios turėtų pagerinti odontologinių paslaugų prieinamumą vaikams su specialiaisiais poreikiais: sudaryti tinkamas automobilių stovėjimo aikšteles prie odontologinės klinikos neįgaliems pacientams, įrengti odontologinį kabinetą, pritaikytą neįgaliesiems, suteikti informacijos pacientams kaip atvykti viešuoju transportu iki gydymo įstaigos. [25]

1.3 Tėvų žinios apie vaiko su specialiaisiais poreikiais burnos priežiūrą

Tėvai ar globėjai turi didelę įtaką ugdant vaikų burnos higienos įpročius. [24] Tai ypač svarbu protinę ir fizinę negalią turinčių vaikų atveju, kai tėvai priima didžiąją dalį sprendimų, įskaitant vaikų burnos higieną ir mitybą. [26] Dėl nepakankamo rankų miklumo, koordinacijos ir sugebėjimo suprasti sudėtingas užduotis, neįgalūs vaikai negali pasirūpinti burnos sveikata, todėl tuo rūpinasi tėvai ar globėjai. Taivane atlikti tyrimai parodė, kad 26 proc. ir 35 proc. neįgalių vaikų yra visiškai arba labai priklausomi nuo savo globėjų, kad išlaikytų gerą burnos sveikatą.

Pastebėta, kad geresni burnos higienos rodikliai buvo dažnesni pas tuos vaikus, kurių tėvai ar globėjai turėjo daugiau žinių apie burnos higieną, suprato geros burnos higienos svarbą. Prastesniais burnos higienos rodikliais pasižymi vaikai, kurių tėvai ar globėjai neturi pakankamai žinių apie burnos higienos įpročius ir svarbą. Taivane atlikti tyrimai parodė, kad tėvai informaciją apie burnos sveikatos priežiūrą neįgaliesiems gauna 67 proc. iš odontologų, 55 proc. iš knygų ir 41 proc. iš televizijos.

Išsiaiškinta, kad dantų skausmas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios tėvai veda neįgalų vaiką pas odontologą. Taip pat tėvai manė, kad vizitai pas odontologą užima daug laiko, yra brangūs

ir varginantys ne tik vaikams, bet ir tėvams. 40 proc. apklaustų tėvų ar globėjų manė, kad dantų šalinimas yra sekinantis ar kenksmingas jų vaikų sveikatai. [24]

2017 metais Sudane atliktame tyrime buvo ištirti 123 vaikų su Cerebriniu paralyžiumi tėvų žinios apie jų vaikų burnos sveikatą. Gauti rezultatai: 60 proc. tėvų žinojo apie fluoro įtaką dantims (kita vertus Saudo Arabijoje net 93 proc. tėvų žinojo apie fluoro poveikį). 42 proc. tėvų atsakė, kad šokoladas gali sukelti dantų ėduonį. [32]

1.4 Veiksniai, trukdantys vaikams su negalia gauti odontologinę priežiūrą

(13)

13 1. Pirminė sveikatos priežiūros sistema: kadangi neįgalus vaikas turi sunkesnių sveikatos problemų, kurios reikalauja laiko ir priežiūros, jo burnos sveikata tampa ne prioritetas, todėl dantų gydymas yra atidedamas arba burnos sveikata pamirštama pasirūpinti.

2. Tėvai: dažnai tėvai mano, kad pieninių dantų priežiūra nereikia rūpintis, nes jie greitai bus pakeisti nuolatiniais, todėl neįgalaus vaiko burnos sveikata dažnai komplikuojasi.

3. Vaikas: vaikas su negalia taip pat susiduria su daugybe problemų, pavyzdžiui, nesupranta dantų gydymo reikalingumo ir prasmės, negali susikoncentruoti ir vykdyti paliepimų, turi kitų baimių. 4. Gydytojas odontologas: odontologai neturi pakankamai žinių ir klinikinės patirties, įgūdžių, reikalingų gydant vaikus su specialiaisiais poreikiais. Tėvams taip pat sunku rasti odontologą, kuris priimtų vaiką su negalia, taip pat vaikų su specialiaisiais poreikiais gydymas reikalauja daugiau laiko. 5. Mokėjimas už dantų gydymo paslaugas: reikalingi pakartotiniai vizitai ir brangus dantų gydymas padidina finansinę naštą tėvams. [29]

(14)

14

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimo populiacija - negalią turintys vaikai iki 18m. ir jų tėvai/globėjai, gyvenantys Vilniaus mieste.

Imties dydžiui apskaičiuoti buvo taikoma formulė, kai žinomas populiacijos dydis. Naudojome Panijoto formulę:

Δ² – imties paklaida (0.05)

n – imties dydis (respondentų skaičius, kuriuos būtina apklausti)

N – generalinė visuma (remiantis 2018 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Vilniaus mieste buvo 2346 vaikai su negalia, todėl N = 2346)

Paruoštos 350 anketų neįgalius vaikus auginantiems tėvams ar globėjams (pagal imties apskaičiavimą reikalingos 342), iš jų sugrąžintos ir atsakytos: 206. Atsako dažnis – 58.9 proc.

(15)

15 1 pav. Anketų pasiskirstymo schema (neįgalių vaikų skaičius nurodytas remiantis 2019 m. spalio mėnesio duomenimis)

Kiekviena anketa buvo sudaryta iš 24 klausimų. Anketų klausimynai susidėjo iš bendrinių klausimų, tokių kaip: amžius, išsilavinimas, negalios tipai, vaistų vartojimas, tačiau didžiąją dalį sudarė klausimai apie vaikų burnos higienos, mitybos įpročius, bei tėvų žinias apie vaiko burnos priežiūrą.

(16)

16

3. REZULTATAI

3.1 Tiriamųjų ir respondentų charakteristika Neįgalių vaikų tėvai/globėjai

Didžioji dalis tyrimo dalyvių buvo vaikų mamos, apie penktadalį respondentų sudarė globėjai. (2 pav.)

Tėvų ir globėjų amžius varijuoja nuo 22 iki 66 metų, jis suskirstytas į dvi amžiaus grupes: jaunesni (iki 40 metų) ir vyresni (virš 40 metų). Tačiau nebuvo reikšmingo skirtumotarp šių amžiaus grupių: tėvų iki 40 metų buvo 10 proc. mažiau nei tėvų virš 40 metų.(3 pav.)

Gauti duomenys parodė, kad net pusė respondentų turėjo aukštąjį išsilavinimą, penktadalis - vidurinį ir profesinį išsilavinimą. (4 pav.)

Mama 69% Tėtis 10% Globėjas/a 21% 45,1% 54,9% iki 40 metų virš 40 metų

2 pav. Anketas užpildžiusių asmenų pasiskirstymas pagal šeimyninį santykį su vaiku

(17)

17 Vaikai su negalia

Didžiąją dalį tiriamųjų sudarė berniukai – 62,6 proc. ir 37,4 proc. mergaitės. Daugiausia vaikų buvo nuo 9 metų iki 16 metų amžiaus. Vaikų amžiaus pasiskirstymas pavaizduotas diagramoje. (5 pav.) Aukštasis 50% Vidurinis 20% Profesinis 20% Pagrindinis 5% Aukštesnysis 5% 0,5% 1,0% 1,5% 1,0% 2,4% 2,9% 13,1% 14,1% 10,7% 7,8% 8,7%9,7% 7,3%7,8% 5,0% 6,5% 1 3 4 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

Vaiko amžius (metais)

4 pav. Anketas užpildžiusių tėvų arba globėjų procentinis pasiskirstymas pagal turimą išsilavinimą

(18)

18 Rezultatai parodė, kad apie trečdalį sudarė vaikai su ASS, apie penktadalį – vaikai su DS ir net 30 proc. turintys kitą negalios rūšį: tuberozinė sklerozė, regos negalia, klausos negalia, Dravet sindromas, Charge sindromas, hidrocefalija, Prader –Willi sindromas, RETT sindromas, spazminė tetraplegija. (6 pav.).

Dažnai vaikams su negalia yra skiriami vaistai palaikyti gerą bendrąją sveikatą, todėl anketoje buvo klausiama tėvų/globėjų ar jų vaikas vartoja tam tikrus vaistus. Paaiškėjo, kad net 40 proc. vaikų vartoja medikamentus.

3.2 Odontologinė informacija

3.2.1 Neįgalių vaikų burnos sveikata

Šiame tyrime buvo norima išsiaiškinti, kiek vaikų ir su kokiomis burnos sveikatos problemomis susiduria. Išsiaiškinta, kad net 39 proc. (n = 80) vaikų su specialiaisiais poreikiais turi burnos sveikatos problemų. Paprašėme respondentų jas išvardinti. Dažniausiatsakymai: daug apnašų, karieso dėmės, greitai gendantys dantys, netaisyklingai išdygę, pageltę dantys, aukštas gomurys, netaisyklingas sąkandis, bruksizmas, siauri žandikauliai, greitai kraujuojančios dantenos. (7 pav.)

28,2% 17,0% 12,6% _11,4% 3,7% 31,0% Autizmas Dauno sindromas Cerebrinis paralyžius Protinis atsilikimas Epilepsija Kita

(19)

19 3.2.2 Vaiko burnos sveikata ir sociodemografiniai veiksniai

Paklausus respondentų apie burnos sveikatą - apie 40 proc. nurodė, kad turi burnos sveikatos problemų, tačiau sąsajos tarp vaiko burnos sveikatos problemų ir sociodemografinių veiksnių (vaiko amžius, tėvų amžius ir tėvų išsilavinimas) nebuvo statistiškai reikšmingos. (Lentelė Nr. 1)

Lentelė Nr. 1 Burnos sveikatos problemų ir sociodemografinių veiksnių sąsajos N Turi burnos sveikatos problemų p reikšmė Visi tiriamieji 206 38,8 % Vaiko amžius < 10 m. 46 32,6 % 0,215 10-13 m. 85 45,9 % >= 14 m 75 34,7 % Tėvų amžius <= 40 m. 93 40,9 % 0,588 > 40 m. 113 37,2 % Tėvų išsilavinimas Aukštasis 100 38,0 % 0,927 Žemesnis 99 37,4 %

3.2.3 Vizitai pas gydytoją odontologą

Paklausus respondentų apie vaikų lankymosi pas odontologą dažnumą apie 60 proc. nurodė, kad lankosi kasmet, apie trečdalis respondentų nurodė, kad lankosi kelis kartus per metus. (8 pav.) 7,3% 41,5% 12,2% 34,1% 4,9% 9,8% 4,9% Apnašos, akmenys Dantų ėduonis Greitai gendantys dantys Ortodontinės problemos Bruksizmas Periodonto ligos Pageltę dantys

(20)

20 Tiriant vaikų vizitų pas gyd. odontologą dažnio sąsajas su tėvų išsilavinimu, išsiaiškinta, kad dauguma tėvų su aukštuoju išsilavinimu vaikus pas gyd. odontologą veda 1 kartą per metus (68,7 proc.), o tėvai, turintys žemesnį išsilavinimą, vaikus veda 1 kartą per metus šiek tiek mažiau - 51,5 proc.. Taip pat pastebėta, kad tėvai su žemesniu išsilavinimu dažniau veda vaikus tik kai jiems reikalinga skubi pagalba (17,5 proc.), kai tuo tarpu tik 6,1 proc. apklaustų respondentų su aukštuoju išsilavinimu veda vaiką pas gyd. odontologą kai reikalingas skubus dantų gydymas. (Lentelė Nr. 2)

Taip pat buvo tirta ar vaikų apsilankymui pas burnos specialistą dažnumui turi įtakos tėvų amžius, vaikui pasitaikančios burnos problemos, tačiau gauti statistiškai nereikšmingi skirtumai. Lentelė Nr. 2 Vaiko apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnio sąsajos su tėvų išsilavinimu

Vaikų apsilankymų pas gyd. odontologą dažnis (proc.) p reikšmė 1 kartą per metus Kelis kartus per metus Kai reikalinga skubi pagalba Tėvų išsilavinimas Aukštasis 68,7 25,3 6,1 0,015 Žemesnis nei aukštasis 51,5* 30,9 17,5*

*- statistiškai patikimi skirtumai lyginant su aukštojo išsilavinimo grupe

Taip pat tyrėme ar yra sąsajų tarp vaikų lankymosi pas gyd. odontologą dažnio ir vaikų burnos sveikatos problemų, tačiau gauti statistiškai nereikšmingi skirtumai.

27%

60% 12%

1%

kelis kartus per metus kasmet

kai skauda niekada

(21)

21 Analizuojant vizitų priežastį: apie pusė respondentų vaikus pas gyd. odontologą vedė profilaktiškai, ketvirtadalis vedė dantų gydymui ar šalinimui, apie 20 proc. vedė, kai buvo reikalinga skubi pagalba (pavyzdžiui esant dantų skausmui). (9 pav.)

3.2.4 Retų apsilankymų pas gyd. odontologą priežastys

Tėvų, kurie nurodė, kad pas odontologą lankosi retai, paprašėme nurodyti priežastis, kodėl vizitai pas odontologą būna nereguliarūs. Daugelis tėvų pažymėjo, kad vaikams dantų gydymas yra atliekamas tik su narkoze, kiti pažymėjo, kad vaiko dantys sveiki, todėl manė, kad reguliarūs vizitai vaikams yra nereikalingi. 22,2 proc. tiriamųjų nurodė kitas nereguliarių vizitų priežastis: sunku patekti pas gerą specialistą, ilgas ir skausmingas gydymas, didelės eilės užsirašyti pas specialistą ir ankstesnė nemaloni patirtis odontologiniame kabinete (vienas iš tėvų pasidalino ankstesne patirtimi kai vaikas įkando odontologei į pirštą ir dabar vaikas priešinasi kitam vizitui). (10 pav.)

5% 22% 20% 53% Nesilanko Dėl danties gydymo/šalinimo Skubi pagalba Profilaktiškai

(22)

22 3.2.5 Vaikų su negalia burnos higienos ypatumai

Kadangi į šį klausimą tėvai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną atsakymo variantą, atsakymų pasiskirstymas sudaro daugiau nei 100 proc.. Apklausos metu buvo norima išsiaiškinti, kokias burnos priežiūros priemones naudoja neįgalūs vaikai ir jiems padedantys tėvai ar globėjai. Išsiaiškinta, kad dauguma apklaustųjų naudoja dantų pastą ir įprastą dantų šepetėlį. Tačiau kitos burnos priežiūros priemonės nėra dažnai naudojamos, pavyzdžiui, neįgaliesiems pritaikyto dantų šepetėlio niekas nenaudojo, dantų siūlą naudojo 9,2 proc., burnos skalavimo skystį - 11,2 proc.. Kitas priemones naudojo tik 6,3 proc. apklaustųjų: ultragarsinis šepetėlis, speciali pasta, elektrinis šepetėlis. (11 pav.) 8,4% 44,9% 16,8% 6,6% 7,2% 3,6% 0,0% 3,0% 29,9% 22,2%

Ilgas laukimas prie kabineto Gydomas tik su narkoze Baimė Laiko stoka Dideliės kainos Gyd. Odontologas yra toli nuo namų Nepasitikėjimas gydytoju Gyd. Odontologų tolerancijos stoka Vaiko dantys - sveiki Kitos priežastys

(23)

23 Paklausus respondentų ar jų vaikams yra atliekama profesionali burnos higiena,daugiau nei 50 proc. respondentų atsakė neigiamai. (12 pav.)

6,3% 1,9% 6,3% 1,5% 11,2% 1,9% 9,2% 6,3% 0… 82,2% 96,1% Kita Nenaudoja Vieno danties šepetėlis Papildomi F preparatai Burnos skalavimo skystis Tarpdančių šepetėlis Dantų siūlas Dantų krapštukai Neįgaliesiems pritaikytas šepetėlis Įprastas dantų šepetėlis Dantų pasta Taip 34% Ne 55% Nežinau 11%

11 pav. Apklausoje dalyvavusių vaikų su negalia naudojamos burnos priežiūros priemonės

(24)

24 Reikšmingų skirtumų tarp profesionalios burnos higienos atlikimo ir burnos sveikatos problemų nenustatyta.

Taip pat išsiaiškinta, kad profesionali burnos higiena dažniau yra atliekama vyresniems vaikams irtiems kurie pas burnos specialistą lankosi reguliariai, o ne tik kai skauda. (Lentelė Nr. 3) Lentelė Nr. 3. Profesionalios burnos higienos atlikimo sąsajos su apsilankymų pas gyd. odontologą dažniu

Ar vaikui atliekama profesionali burnos

higiena? p reikšmė Taip Ne Nežinau Apsilankymų pas gyd. odontologą dažnis 1k./metus 29,8* 56,5 13,7 0,011 Keli kartai per metus 50,9 45,5 3,6 Kai skauda 16,7* 66,7 16,7

*statistiškai patikimi skirtumai lyginant su besilankančiais kelis kartus per metus.

Norint sužinoti ar vaikams su negalia dažnai reikia pagalbos valantis dantis, išsiaiškinta, kad 45,6 proc. vaikų negali patys išsivalyti dantų, todėl tuo rūpinosi tėvai, 44,6 proc. nurodė, kad vaikas dantis valosi pats, ir tik 9,8 proc. dantis valo vaikas ir tėvai.

Rezultatai rodo, kad jaunesni tėvai vaikams dantis išvalopatys, o vyresni dažnai leidžia tai atlikti vaikams (p<0,05). (Lentelė Nr. 4)

Lentelė Nr. 4 Vaikų dantų valymosi ypatumai, atsižvelgiant į jų tėvų/globėjų amžių Tėvų amžiaus grupės

<= 40 m. >40 m. p reikšmė Kas vaikui valo

dantis

Pats vaikas 35,9% 51,8%

0,007

Tik tėvai 57,6% 35,7%

Vaikas ir tėvai 6,5% 12,5%

(25)

25 3.2.6 Tėvų požiūris ir žinios apie vaiko burnos sveikatą

Norint įvertinti tėvų požiūrį ir žinias apie vaiko burnos sveikatą buvo pateikti 3 klausimai. Gauti rezultatai parodė, kad net 91 proc. respondentų manė, kad reguliarūs apsilankymai

kita 1% rečiau nei kartą per dieną 5% 1 k./dieną 32% 2 k./dieną 62% 32% 51% 12% 6%

iki 1 min. apie 3 min. ilgiau nei 3 min. nežinau

13 pav. Apklausoje dalyvavusių vaikų su negalia dantų valymo dažnis

(26)

26 pas gyd. odontologą yra reikalingi, 83 proc. teigė, kad šiems vaikams profesionali burnos higiena yra reikalinga.

Paklausus tėvų/globėjų apie maisto produktus, galinčius sukelti dantų ėduonį, gauti rezultatai parodė pakankamai geras žinias.(15 pav.)

3.2.7 Vaikų su negalia mitybos ypatumai

Vertinant tyrimo duomenis nustatyta, kad vaikai su negalia dažnai vartoja sveikus maisto produktus, tokius kaip: vaisiai ir daržovės, kurie yra naudingi normaliam vaiko vystymuisi. Tačiau daugiau nei pusė respondentų atsakė, kad jų vaikai dažnai vartoja daug angliavandenių ir cukraus turinčių produktų – tai sausainiai, pyragai ir saldainiai, kurie padidina dantų ėduonies išsivystymo riziką. Išsiaiškinta, kad vaisvandenių vartojimas vaikams yra ribojamas. (16 pav.)

Norint išsiaiškinti ar tėvai žino burnos skalavimo privalumus po valgio, anketoje buvo pateiktas atitinkamas klausimas. Išsiaiškinta, kad apie 40 proc. respondentų skatina vaiką skalauti burną po valgio ir tik 20 proc. atsakė neigiamai.

5,8% 85,4% 2,9% 10,7% 3,9% 30,6% 41,3% Riebus maistas Saldus maistas Daržovės Vaisiai Mėsa Tai paveldima genetiškai Vaistai (medikamentai)

(27)

27 3.2.8 Informacijos šaltiniai apie burnos priežiūrą

Paklausus respondentų ar jie gavo žinių apie neįgalaus vaiko burnos priežiūros ypatumus net 80 proc. respondentų atsakė teigiamai ir nurodė informacijos šaltinius. Išsiaiškinta, kad daugiausia informacijos apie vaiko burnos priežiūrą gauna iš medicinos personalo ir socialinių tinklų bei interneto. (17 pav.)

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Vaisiai Daržovės Sausainiai, pyragai saldainiai

Coca cola, limonadai, sultys Retai Dažnai Niekada

(28)

28 Paklausus tėvų ar jie norėtų gauti daugiau informacijos apie tai, kaip tinkamai pasirūpinti jų vaikų burnos sveikata, net 75 proc. respondentų atsakė teigiamai.

33,5% 11,2%

66,5% 6,8%

11,2%

Iš socialinių tinklų, interneto Iš draugų, artimųjų Iš medicinos personalo Iš laikraščių, knygų, žurnalų Kita

(29)

29

REZULTATŲ APTARIMAS

Atliktame tyrime įvertinti Vilniaus miesto neįgalių vaikų burnos higienos, mitybos ypatumai, apsilankymų pas gyd. odontologą dažniai ir tėvų žinios apie burnos sveikatą.

Didžiąją dalį tiriamųjų sudarė vaikai su ASS (28 proc.). Taip pat ištyrėme 17 proc. vaikų su DS, 13 proc. su CP ir 12 proc. vaikų su protiniu atsilikimu. 63 proc. tiriamųjų sudarė berniukai ir 37 proc. mergaitės. Daugumos vaikų su negalia tėvai ir globėjai turėjo aukštąjį išsilavinimą.

Vaikai su negalia yra dažniau linkę turėti burnos sveikatos problemų, palyginus su sveikais vaikais. Kiekvieną dieną vartojami vaistai, apsunkinta burnos higiena, informacijos trūkumas apie burnos priežiūrą dar labiau blogina burnos sveikatos būklę. [2] 2019 metais Kinijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 103 regos negalią turintys moksleiviai. Išsiaiškinta, kad net 50 proc. tiriamųjų turėjo ortodontinių problemų, 68 proc. vaikų vargino didelis kiekis apnašų ir dantų akmenų. [33] Mūsų atliktame tyrime išsiaiškinome, kad apie 39 proc. vaikų su negalia turi burnos sveikatos problemų - daug apnašų (7,3 proc.), ėduonies pažeistų dantų (41,5 proc.), ortodontinių anomalijų (34,1 proc.), būdingas bruksizmas (4,9 proc.), periodonto ligos (9,8 proc.), dantų spalvos pokyčiai (4,9 proc.). Tai įrodo, kad neįgaliesiems reikalinga ypatinga burnos priežiūra, gydymas ir reguliarūs apsilankymai pas odontologą.

Tėvų išsilavinimas gali turėti įtakos jų vaiko burnos sveikatai. Irane buvo atliktas tyrimas su 384 vaikais ir išsiaiškinta, kad tėvai, turintys žemesnį išsilavinimą, turi mažiau žinių apie vaikų burnos sveikatą ir jų vaikai yra labiau linkę į dantų ėduonį.[37] Mūsų atlikto tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad sociodemografiniai veiksniai, tokie kaip tėvų išsilavinimas, tėvų ir vaikų amžius vaikų burnos problemoms įtakos neturi.

Pagal specialistų rekomendacijas, pas gydytoją odontologą profilaktiniam patikrinimui reikia lankytis du kartus per metus. [7] Įdomu, kad daugiau nei 90 proc. tėvų parodė geras žinias ir teigė, kad reguliarūs vizitai pas specialistą yra svarbūs, tačiau išsiaiškinome, kad teisingas požiūris neužtikrina reguliarių apsilankymų - tik 53 proc. tirtų vaikų pas gyd. odontologą lankosi profilaktiniam patikrinimui. Kita vertus, Belgijos mokslininkai 2015 metais ištyrė vaikus su DS ir gavo šiek tiek geresnius rezultatus - 64 proc. vaikų lankosi profilaktiniam patikrinimui. [2]

(30)

30 tiriamųjų dantų gydymas yra neįmanomas atlikti ambulatoriškai ir būna atliekamas tik su narkoze). Tai patvirtina ir anketos pastabų skiltyje parašytos tėvų pastabos: dauguma tėvų išreiškė susirūpinimą, kad nėra pakankamai klinikų, teikiančių odontologinę pagalbą šiems vaikams, o vienoje iš šių klinikų, teikiančių odontologinę pagalbą, yra Žalgirio klinika, kurioje vizito pas gyd. odontologą tenka laukti ir metus laiko. Panaši situacija stebima ir Lenkijoje – net 32 proc. tėvų ir globėjų, auginančių vaiką su negalia, turi sunkumų patekti pas gyd. odontologą ir gauti gydymą. Dauguma tėvų nurodo, kad gyd. odontologai net atsisako gydyti vaikus su negalia. [41] Tai rodo, kad odontologinės pagalbos prieinamumas vaikams su negalia vis dar yra didelė problema.

Analizuojant Vilniaus vaikų su negalia burnos higienos ypatumus išaiškėjo, kad apie 60 proc. vaikų dantys yra valomi du kartus per dieną, kaip ir yra rekomenduojama. Apie trečdalis vaikų dantis valosi vieną kartą per dieną. Panašios dantų valymo tendencijos pastebėtos ir Rytų Azijoje, Taivane. Apie 56 proc. vaikų dantis valosi du kartus per dieną, o 1 kartą per dieną dantis valosi 16 proc. tiriamųjų. [24] Taip pat išsiaiškinome, kad Vilniuje tik pusė apklaustų tėvų padeda vaikams išsivalyti dantis. Tikėtina, kad daugumai tirtų vaikų diagnozuotos lengvos ir vidutinio sunkumo negalios formos, tačiau šio tyrimo metu vaikų negalios sunkumo nenustatėme. Toliau tiriant dantų valymosi ypatumus paaiškėjo, kad jaunesni tėvai (iki 40 metų) vaikams dažniau valo dantis patys, nes mano, kad vaikai yra nepajėgūs patys išsivalyti dantų kokybiškai. Vyresni tėvai dažniau leidžia vaikams valytis dantis savarankiškai. Taivane buvo atliktas panašus tyrimas, gauti rezultatai - net 61 proc. tėvų padeda vaikams valytis dantis, taip pat pastebėti reikšmingi skirtumai tarp tėvų išsilavinimo ir asistavimo vaikui valantis dantis. [24]

Specialistai neįgaliems vaikams rekomenduoja naudoti specialius šepetėlius, [40] tačiau mūsų atliktame tyrime sužinojome, kad Vilniuje gyvenantys vaikai su negalia specialių neįgaliesiems pritaikytų šepetėlių iš viso nenaudoja (0 proc.), panašius rezultatus nurodo ir Indijos tyrėjai. Atlikę tyrimą su ASS turinčiais vaikais išsiaiškino, kad tik 4 proc. vaikų naudoja specialius šepetėlius. [36]

(31)

31 Taip pat išsiaiškinome, kad neįgalių vaikų burnos higienai reikia daugiau laiko: dauguma apklaustųjų teigė, kad dantų valymo procedūra užtrunka ilgiau nei 3 minutes. Sužinojome, kad dauguma laikosi dantų valymo du kartus per dieną rekomendacijų (62 proc.). Tuo tarpu Indijoje, Goa valstijoje 2018 metais atlikto tyrimo metu buvo gauti prastesni rezultatai. Dauguma vaikų su specialiaisiais poreikiais dantis valėsi tik vieną kartą per dieną (57 proc.). [34]

Nuo tėvų žinių ir domėjimosi dantų priežiūra priklauso vaiko dantų ir bendroji burnos sveikata. [24] Įvertintos respondentų žinios apie reguliarius apsilankymus pas gyd. odontologą, gauti rezultatai parodė teisingą tėvų ir globėjų požiūrį į burnos sveikatą. 91 proc. manė, kad reguliariai lankytis pas odontologą yra būtina ir 83 proc. teigė, kad vaikams reikalinga profesionali burnos higiena. Vertinant žinias apie dantų ėduonį sukeliančius veiksnius, 85,4 proc. atsakė teisingai, kad saldus maistas sukelia dantų ėduonį. Tuo tarpu 2017 metais Sudane atliktame tyrime tik 42.3 proc. tėvų atsakė, kad saldus maistas gali sukelti dantų ėduonį. [32] Saudo Arabijoje atliktame tyrime gauti geresni rezultatai - 98,7 proc. respondentų atsakė, kad saldus maistas padidina dantų ėduonies išsivystymo riziką. [26]

Pagal odontologų rekomendacijas yra patariama išsiskalauti burną vandeniu po kiekvieno valgio (atsistato burnos pH, mažėja dantų ėduonies išsivystymo rizika). [38] Norėjome išsiaiškinti, kiek procentų vaikų Vilniuje yra skatinami išsiskalauti burną po valgio, tačiau gauti rezultatai nuvylė - tik 40 proc. tėvų teigė skatinantys skalauti burną vandeniu. Net 40 proc. tėvų ir globėjų į šį klausimą neatsakė, galima priežastis – tėvams trūksta informacijos apie burnos skalavimo teigiamą poveikį. Tuo tarpu Sudane buvo atliktas tyrimas su DS turinčiais vaikais, kuriame išsiaiškinta, kad net 80 proc. vaikų skalauja burną po valgio. [32]

(32)

32

INTERESŲ KONFLIKTAS

(33)

33

IŠVADOS

1. Išsiaiškinta, kad net 39 proc. vaikų su negalia turi burnos sveikatos problemų. Dažniausios: apsunkinta burnos higiena, daug ėduonies pažeistų dantų, aktyvus ėduonies procesas, ortodontinės anomalijos (netaisyklingai išdygę dantys, netaisyklingas sąkandis, siauri žandikauliai, aukštas gomurys), periodonto ligos (kraujuojančios dantenos), bruksizmas.

2. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad sociodemografiniai veiksniai (tėvų išsilavinimas, vaikų amžius ir tėvų amžius) vaikų burnos problemoms įtakos neturi.

(34)

34

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Gydant vaikus su negalia gyd. odontologas turėtų įvertinti paciento elgesį, charakterį, ligos simptomus. Svarbu surinkti išsamią anamnezę ir susipažinti su paciento ligos istorija. 2. Rekomenduojama vizitus daryti trumpus, su pertraukomis ir iš ryto, kai pacientas yra

pailsėjęs.

3. Stengtis kuo daugiau taikyti neoperacinius gydymo metodus, tokius kaip: vietiniai fluoro preparatai, silantai, siekiant išvengti chirurginių intervencijų.

4. Skatinti tėvus ar globėjus dalyvauti vaiko dantų gydymo proceso metu, kad būtų lengviau bendrauti ir suteikti informaciją, kurios vaikas su negalia negali suprasti.

5. Gydytojai odontologai turėtų skirti daugiau dėmesio tėvų, kurie augina vaiką su negalia, švietimui apie burnos sveikatą, profilaktines priemones. Rekomenduojama naudoti įvairias vaizdines priemones, brošiūras.

(35)

35

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Rodríguez Peinado N, Mourelle Martínez MR, Diéguez Pérez M, De Nova García MJ, A study of the dental treatment needs of special patients: cerebral paralysis and Down syndrome, Eur J Paediatr Dent. 2018 Sep: 19(3):233-238.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30063157

2. Descamps I, Marks LA, Oral health in children with Down syndrome: Parents' views on dental care in Flanders (Belgium), Eur J Paediatr Dent. 2015 Jun; 16(2):143-8.

3. Poutanen R, Lahti S, Tolvanen M, Hausen H, Parental influence on children's oral health-related behaviour, Acta Odontol Scand. 2006 Oct;64(5):286-92.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16945894?dopt=Abstract

4. Eur Arch Paediatr Dent., Salivary biomarker levels and oral health status of children with autistic spectrum disorders: a comparative study. 2017 Apr; 18(2):91-96.

5. J. Appl Oral Sci., Dental caries experience, oral health status and treatment needs of dental patients with autism, 2011 May-Jun; 19(3): 212–217.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4234331/

6. URL: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/autism-spectrum-disorders

7. Pilebro C1, Bäckman B., Teaching oral hygiene to children with autism, Int J Paediatr Dent. 2005 Jan;15(1):1-9

8. Gulati S, Sondhi V, Cerebral Palsy: An Overview, Indian J Pediatr. 2018 Nov;85(11):1006-1016

9. Rathmawati Ahmad, Normastura Abd Rahman, Oral health and nutritional status of children with cerebral palsy in northeastern peninsular Malaysia, Spec Care Dentist. 2020

Jan;40(1):62-70

10. Nidhi Sinha, Bijay Singh, Kumar Gaurav Chhabra, and Santosh Patil, Comparison of oral health status between children with cerebral palsy and normal children in India: A case– control study, J Indian Soc Periodontol. 2015 Jan-Feb; 19(1): 78–82.

(36)

36 11. Scalioni F, Carrada CF, Abreu L, Ribeiro RA, Paiva SM., Perception of parents/caregivers

on the oral health of children/adolescents with Down syndrome., Spec Care Dentist. 2018 Nov;38(6):382-390

12. Elsman EBM, Al Baaj M, van Rens GHMB, Sijbrandi W, van den Broek EGC, van der Aa HPA, Schakel W, Heymans MW, de Vries R, Vervloed MPJ, Steenbergen B8, van Nispen RMA., Interventions to improve functioning, participation, and quality of life in children with visual impairment: a systematic review., Surv Ophthalmol. 2019 Jul - Aug;64(4):512-557

13. Azza Tagelsir, Ahmed Eltigani Khogli, and Nazik Mostafa Nurelhudacorresponding author, Oral health of visually impaired schoolchildren in Khartoum State, Sudan, BMC Oral Health. 2013 Jul 17;13:33

14. Tanvi Aggarwal, Mridula Goswami, Jatinder Kaur Dhillon, Assessment of Oral Health Educational Program on oral health status of visually impaired children in New Delhi, Volume39, Issue2, March/April 2019, pages 140-146

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/scd.12354

15. Bhat N1, Agrawal A, Nagarajappa R, Roy SS, Singh K, Chaudhary H, Asawa K., Teeth fracture among visually impaired and sighted children of 12 and 15 years age groups of Udaipur city, India--a comparative study., Dent Traumatol. 2011 Oct;27(5):389-92 URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21615860?dopt=Abstract

16. Prashanth ST, Bhatnagar S, Das UM, Gopu H., Oral health knowledge, practice, oral

hygiene status, and dental caries prevalence among visually impaired children in Bangalore, J Indian Soc Pedod Prev Dent. 2011 Apr-Jun;29(2):102-5

17. Arpan Debnath, B.K. Srivastava, Punith Shetty,corresponding author and Shruthi Eshwar, New Vision for Improving the Oral Health Education of Visually Impaired Children- A Non Randomized Control Trial, J Clin Diagn Res. 2017 Jul; 11(7):

18. Fabiana CMH, Frederick SR, Jacqueline CHM (2018) Managing Dental Patient with Auditory Deficit: Literature Review. Int J Oral Dent Health 4:058

(37)

37 19. Aditi Singh,a Anubha Agarwal,b Himanshu Aeran,c,∗ and Preeti Dhawana, Oral Health &

Quality of Life in preadolescents with hearing impairment in Uttarakhand, India, J Oral Biol Craniofac Res. 2019 Apr-Jun; 9(2): 161–165.

20. Alsmark SS, García J, Martínez MR, López NE., How to improve communication with deaf children in the dental clinic, Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2007 Dec 1;12(8)

21. Champion J, Holt R., Dental care for children and young people who have a hearing impairment., Br Dent J. 2000 Aug 12;189(3):155-9.

22. Oredugba FA., Oral health condition and treatment needs of a group of Nigerian individuals with Down syndrome, Downs Syndr Res Pract. 2007 Jul; 12(1):72-6.

23. Cristina Areias, Benedita Sampaio–Maia, Viviana Macho, Ana Norton, Paula Macedo and David Casimiro de Andrade, Oral Health in Down Syndrome, September 2nd 2015, DOI: 10.5772/60652

URL: https://www.intechopen.com/books/health-problems-in-down-syndrome/oral-health-in-down-syndrome

24. Hsiu-Yueh Liuab, Jung-Ren Chenc, Szu-Yu Hsiaod, Shun-TeHuanga, Caregivers' oral health knowledge, attitude and behavior toward their children with disabilities, Journal of Dental Sciences, Volume 12, Issue 4, December 2017, Pages 388-395

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1991790217300685

25. RahilaUmmerChristianaTeresaIaconoaNathanGrillsbArchanaPradhancNicoleHughesbMark Gussya, Access to dental services for children with intellectual and developmental

disabilities – A scoping review, Research in Developmental Disabilities, Volume 74, March 2018, Pages 1-13

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0891422217303372

26. Amjad H. Wyne, Nouf S. Al-Hammad, Christian H. Splieth, Oral health comprehension in parents of Saudi cerebral palsy children, Saudi Dental Journal (2017) 29, 156-160

27. Leah I. Stein, MA, OTR/L, José C. Polido, DDS, MS, Sandy Oliver Lopez Najera, MA, Sharon A. Cermak, EdD, Oral Care Experiences and Challenges in Children with Autism Spectrum Disorders, Pediatr Dent 2012;34:387-91

URL:https://www.researchgate.net/publication/233848760_Oral_care_experiences_and_cha

(38)

38 28. Abeleira, M.T., Pazos, E., Ramos, I. et al. Orthodontic treatment for disabled children: a

survey of parents’ attitudes and overall satisfaction. BMC Oral Health 14, 98 (2014). URL: https://bmcoralhealth.biomedcentral.com/articles/10.1186/1472-6831-14-98#article-info

29. Charan Kamal Kaur Dharmani, Management of children with special health care needs (SHCN) in the dental office, J Med Soc 2018;32:1-6

URL:

http://www.jmedsoc.org/article.asp?issn=0972-4958;year=2018;volume=32;issue=1;spage=1;epage=6;aulast=Dharmani

30. Ravikumar D, Sujatha S. Break the barrier: Bringing children with special health care needs into mainstream dentistry. Int J Pedod Rehabil 2016;1:42-4

URL:

http://www.ijpedor.org/article.asp?issn=2468-8932;year=2016;volume=1;issue=1;spage=42;epage=44;aulast=Ravikumar

31. AreiasC.,Sampaio-MaiaB.,de Lurdes PereiraM.,AzevedoA.,MeloP.,AndradeC., ScullyC. Reduced salivary flow and colonization by mutans streptococci in children with Down syndrome. Clinics (Sao Paulo) 2012; 67(9):1007-1011.

32. Hadeya M Hamid, Amal H Abuaffan, Parental Oral Health Knowledge, Atittude, Practice and Caries Status of Sudanese Cerebral Palsy Children. Ped Health Res 2017, 2: 2.

URL:https://www.researchgate.net/publication/320900628_Parental_Oral_Health_Knowled

ge_Attitude_Practice_and_Caries_Status_of_Sudanese_Cerebral_Palsy_Children

33. Liu, L., Zhang, Y., Wu, W. et al. Oral health status among visually impaired schoolchildren in Northeast China. BMC Oral Health 19, 63 (2019).

URL: https://doi.org/10.1186/s12903-019-0752-2

34. Gadiyar A, Gaunkar R, Kamat AK, Tiwari A, Kumar A, Impact of oral health-related behaviors on dental caries among children with special health-care needs in Goa: A cross-sectional study, J Indian Soc Pedod Prev Dent. 2018 Jan-Mar;36(1):33-37

35. Ebtissam Z. Murshid, Parents’ Dental Knowledge and Oral Hygiene Habits in Saudi Children with Autism Spectrum Disorder, Global Journal of Medical Research: J Dentistry and Otolaryngology, Volume 14 Issue 2 Version 1.0 Year 2014

(39)

39 37. Effat Khodadadi, Ayshe Niknahad, Mohammad Mehdi Naghibi Sistani and Mina Motallebnejad, Parents’ Oral Health Literacy and its Impact on their Children’s Dental Health Status, Electron Physician. 2016 Dec; 8(12): 3421–3425.

38. Shweta Singh, P Anuradha, S Sahana, Manu Narayan, Sugandha Agarwal, Comparative evaluation of mouth rinsing with plain water and an antibacterial mouth rinse on salivary pH: A randomized clinical trial, Journal of Indian Association of Public Health Dentistry, Year: 2017, Volume: 15,Issue : 4,Page: 302-305.

39. Catherine Waldron,corresponding author Caoimhin MacGiolla Phadraig, June Nunn, Catherine Comiskey, Erica Donnelly‐Swift, Suzanne Guerin, and Mike J Clarke, Oral hygiene programmes for people with intellectual disabilities, Cochrane Database Syst Rev. 2017 Apr; 2017(4): CD012628.

40. Rai T, Ym K, Rao A, P AN, Natarajan S, Joseph RM, Evaluation of the effectiveness of a custom-made toothbrush in maintaining oral hygiene and gingival health in cerebral palsy patients, Spec Care Dentist. 2018 Nov; 38(6):367-372.

(40)

40

PRIEDAI

(41)

(42)

(43)

(44)

(45)

(46)

46 7 priedas. Anketa

ANKETA

Gerbiami Tėveliai ar Globėjai,

Esu Ugnė Mockaitytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Odontologijos fakulteto 5 kurso studentė. Atlieku tėvų ir globėjų, kurie augina vaiką su negalia, anoniminę apklausą. Maloniai prašau Jūsų atsakyti į pateiktus klausimus, kurie padės atlikti tyrimą apie neįgalių vaikų burnos ertmės sveikatą ir priežiūrą. Tyrimo metu duomenys bus apibendrinti ir naudojami moksliniais tikslais magistriniame darbe.

Kilus neaiškumams, galite su manimi susisiekti el. paštu ugne.mockaityte@gmail.com arba numeriu +37064707395

Dėkoju už Jūsų supratingumą, atsakymus ir bendradarbiavimą!

1. Jūs esate vaiko: mama tėtis globėjas/a 2. Jūsų amžius:__________________(įrašykite) 3. Jūsų vaiko lytis: mergaitė berniukas

4. Kiek metų Jūsų vaikui:__________________(įrašykite) 5. Jūsų išsilavinimas: pagrindinis vidurinis profesinis aukštasis kita (įrašykite) ___________

6. Kokia Jūsų vaiko negalia?

autizmas

Dauno sindromas cerebrinis paralyžius

kita (įrašykite) _________________________

7. Ar Jūsų vaikas vartoja vaistus?

taip ne

8. Kaip dažnai vaikas lankosi pas gyd.odontologą?

(47)

47

kas pusmetį kas 3 mėnesius kai skauda

9. Jei retai lankotės, kokios yra to priežastys?

ilgas laukimas prie kabineto

vaikui odontologinė pagalba teikiama tik su narkoze baimė

laiko stoka didelės kainos

gyd. odontologas yra toli nuo namų nepasitikėjimas gydytoju

gyd. odontologų tolerancijos stoka vaiko dantys yra sveiki

kita (Įrašykite) ___________________

10. Ar manote, kad reguliarūs apsilankymai pas gyd. odontologą yra reikalingi?

taip, reikalingi ne, nereikalingi nežinau

11. Kokias burnos priežiūros priemones naudoja Jūsų vaikas? (galite pasirinkti kelis variantus)

dantų pasta

įprastas dantų šepetėlis

neįgaliesiems pritaikytas dantų šepetėlis dantų krapštukai

dantų siūlas

tarpdančių šepetėlis burnos skalavimo skystis papildomi fluoro preparatai vieno danties šepetėlis nenaudoja

kita (įrašykite) _____________

12. Kas vaikui valo dantis?

vaikas valosi pats

vaikui valo dantis suaugęs asmuo

13. Kiek kartų per dieną Jūsų vaikas valosi dantis?

2 kartus per dieną 1 kartą per dieną

rečiau negu kartą per dieną kita (įrašykite) _____________

14. Kiek laiko užtrunka dantų valymo procedūra?

iki 1 min. apie 3 min. ilgiau nei 3 min. nežinau

(48)

48 taip

ne nežinau

16. Ar manote, kad profesionali burnos higiena yra reikalinga vaikams su negalia? taip

ne nežinau

17. Ar kas nors moko/mokė kaip vaikui prižiūrėti dantis? taip

ne

18. Iš kur gaunаte informacijos apie tai, kaip reikia prižiūrėti Jūsų vaiko dаntis? (Galite pasirinkti kelis atsakymus)

Iš socialinių tinklų, internetinių puslapių iš artimųjų, draugų

iš medicinos personalo iš laikraščių, knygų, žurnalų kita (įrašykite) _____________

19. Ar norėtumėte gauti dаugiau informаcijos apie neįgalių vaikų dantų priežiūrą? taip

ne

20. Ar Jūsų vaikas turi burnos sveikatos problemų?

taip (jei galite, išvardinkite) ___________________________ ne

21. Dėl kokių priežasčių Jūsų vaikas dažniausiai lankosi pas gyd. odontologą ? dėl danties skausmo

dėl danties gydymo/šalinimo skubi pagalba

profilaktiškai nesilanko

22. Kaip dažnai Jūsų vaikas valgo tam tikrus maisto produktus? Retai Dažnai Niekada Vaisiai Daržovės Sausainiai, pyragai,saldainiai Coca cola, limonadai, sultys

23. Jūsų nuomone, kas gali sukelti dantų ėduonį? riebus maistas

(49)

49 mėsa

tai paveldima genetiškai vaistai (medikamentai)

24. Ar po valgio skatinate vaiką išsiskalauti burną vandeniu ar atsigerti vandens?

taip ne kartais

Jeigu turite pastabų dėl anketos, įrašykite:

... ... ...