1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
CHIRURGIJOS KLINIKA
Gyvenimo kokybės įvertinimas po radikalių skrandžio vėžio operacijų
Magistro baigiamasis darbasDarbo autorius: Arūnas Petkevičius Darbo vadovas: Gyd. Rytis Markelis KAUNAS
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
3. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
4. SANTRUMPOS ... 5
5. SĄVOKOS ... 5
6. ĮVADAS ... 6
7. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 7
8. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
8.1. Anatomija ... 8
8.2. Skrandžio vėžio epidemiologija ... 8
8.3. Etiologija ... 8
8.4. Patologija ... 9
8.5. Diagnostika... 9
8.6. Gydymas... 10
8.7. Gyvenimo kokybės įvertinimas ... 11
9. METODIKA ... 13
9.1. Tyrimo organizavimas... 13
9.2. Tyrimo objektas... 13
9.3. Tiriamųjų atranka ir imtis ... 13
9.4. Tyrimo metodai ... 13
9.5. Duomenų analizės metodai ... 13
10. REZULTATAI ... 15
10.1. Bendra charakteristika ... 15
10.2. Operacijos apimties įtaka gyvenimo kokybei. ... 17
10.3. Amžiaus įtaka gyvenimo kokybei ... 17
10.4. Lyties įtaka gyvenimo kokybei ... 18
10.5. Ligos stadijos įtaka gyvenimo kokybei ... 18
10.6. Adjuvantinės chemoterapijos įtaka gyvenimo kokybei ... 19
11. REZULTATŲ APTARIMAS ... 20
12. IŠVADOS ... 23
13. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 24
3
1. Santrauka
Autorius: Arūnas Petkevičius Vadovas: gyd. Rytis Markelis
Darbas atliktas: Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Kauno Klinikose
Darbo pavadinimas: Gyvenimo kokybės įvertinimas po radikalių skrandžio vėžio operacijų Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų gyvenimo kokybę po radikalių skrandžio vėžio operacijų. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti gyvenimo kokybę pacientams po radikalių skrandžio vėžio operacijų atliekant gastrektomiją arba subtotalinę rezekciją.
2. Palyginti gyvenimo kokybę pacientams, radikaliai operuotiems dėl skrandžio vėžio, skiriant adjuvantinę chemoterapiją ir jos neskiriant.
3. Įvertinti gyvenimo kokybės skirtumus pacientams po radikalių skrandžio vėžio operacijų grupėse pagal lytį, amžių ir ligos stadijas.
Tyrimo objektas: pacientai po radikalių skrandžio vėžio operacijų, nesant ligos progresijos, praėjus ne mažiau 3 mėnesiams po paskutinio gydymo epizodo.
Atranka ir tyrimo metodai: Naudojant QLQ-C30 skalę buvo lyginama 42 pacientų, radikaliai chirurgiškai gydytų dėl skrandžio vėžio, gyvenimo kokybė priklausomai nuo taikytos operacijos apimties, taikyto ar netaikyto adjuvantinio chemoterapinio gydymo, lyties, amžiaus ir ligos stadijos. Duomenys buvo analizuojami naudojant „SPSS Statistics 26“ programą. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo (p reikšmė) buvo mažesnis nei 0.05. Rezultatai: 1. Gyvenimo kokybė po atliktos subtotalinės skrandžio rezekcijos yra geresnė palyginus su gastrektomija, tačiau skirtumas statistiškai nereikšmingas.
2. Stebėta nedaug geresnė gyvenimo kokybė pacientams, kuriems gydymo metu buvo taikyta adjuvantinė chemoterapija, tačiau skirtumas statistiškai nereikšmingas.
3. Gyvenimo kokybė tarp skirtingos stadijos radikaliai operuotų dėl skrandžio vėžio pacientų statistiškai reikšmingai nesiskiria. Geresnę gyvenimo kokybę nurodė jaunesnio amžiaus pacientai, bet skirtumas statistiškai nereikšmingas. Nustatyta statistiškai reikšmingai geresnė gyvenimo kokybė moterims, radikaliai operuotoms dėl skrandžio vėžio, funkcinėse (p=0.036) ir simptomų (p=0.030) skalėse.
Išvados: Gyvenimo kokybės rodikliai pacientams po radikalių skrandžio vėžio operacijų priklausomai nuo operacijos apimties, taikytos ar netaikytos adjuvantinės chemoterapijos, amžiaus, stadijos statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Moteriška lytis lėmė statistiškai geresnę gyvenimo kokybę funkcinėse (p=0.036) ir simptomų skalėse (p=0.030).
4
Abstract
Author: Arūnas Petkevičius
Academic supervisor: Rytis Markelis
Work was made at: Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos Title: Evaluation of quality of life after radical gastric cancer operations.
The goal of study: to evaluate the quality of life after radical surgical treatment of gastric cancer Research objectives:
1. Compare the quality of life in patients after radical surgical treatment of gastric cancer when total or subtotal gastrectomy is performed.
2. Compare the quality of life after surgical treatment of gastric cancer when adjuvant chemotherapy is used or not used.
3. Search for differences between quality of life scales in patients after radical surgery of gastric cancer depending on age, sex and stage of the disease.
Object of research: patients after radical operations of gastric cancer.
Methods of research: QLQ-C30 scale was used to compare patients‘ quality of life based on several factors: type of operation, stage of disease, sex and age. 42 patients were questioned. The interval between last treatment and questioning was at least 3 months. The patients didn‘t have recurrent cancer when questioned. The data was analysed using ‘‘SPSS Statistics 26“ program. Results were considered statistically significant when the p value was below 0.05
Results:
1. Patients after subtotal gastrectomy have better quality of life than patients after total gastrectomy, but the results are statistically insignificant.
2. Patients, who had adjuvant chemotherapy treatment, have better quality of life than patients who hadn‘t, but the results are statistically insignificant.
3. The differences of quality of life in radically operated patients of different stage of cancer were statistically insignificant. Younger patients have better quality of life, but the differences are statistically insignificant. Females reported better quality of life in symptom (p=0.030) and function (p=0.036) scales compared with males. The results were statistically significant.
Conclusions: The differences of quality of life based on stage of stomach cancer, used or not used adjuvant chemoterapy treatment, type of operation, age of patients were statistically insignificant. Females had statistically significant better quality of life based on the results of function scales (p=0.036) and symptom scales (p=0.030).
5
2. Interesų konfliktas
Autoriui interesų konfliktų nebuvo.
3. Etikos komiteto leidimas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras, leidimo Nr. BEC – MF – 71, leidimo išdavimo data 2019-10-29.
4. Santrumpos
T – pirminis navikas N – sritiniai limfmazgiai M – tolimosios metastazės SN – standartinis nuokrypis5. Sąvokos
Rezekcija –organo dalies pašalinimo operacija.
Adjuvantinis gydymas – po operacijos gydymas chemoterapiniais preparatais, siekiant sunaikinti mikroskopinius naviko židinius.
6
6. Įvadas
Skrandžio vėžys – penkta pagal dažnį ir trečia pagal mirtingumą liga pasaulyje [25]. Pagrindinis skrandžio vėžio gydymo būdas yra chirurginis. Navikui esant distalinėje skrandžio dalyje atliekama subtotalinė rezekcija, o vidurinėje ar proksimalinėje – gastrektomija [6]. Dažniausiai skrandžio vėžio gydymas būna nesėkmingas dėl lokoregioninio recidyvo ir metastazių pilvaplėvėje [27]. Pastaruosius du dešimtmečius daugiau dėmesio po radikalių skrandžio vėžio operacijų skiriama ne tik išgyvenamumui, berecidyviniam periodui, bet ir gyvenimo kokybei. Gyvenimo kokybė (pagal Schipper, 1991m.) apibūdinama kaip funkcinis ligos ir jos gydymo poveikio efektas, suvokiamas pagal patį pacientą [15]. Po radikalių skrandžio vėžio operacijų nesant ligos progresavimo dažniausiai gyvenimo kokybę apsprendžia rezekcijos-gastrektomijos apimtis ir rekonstrukcijos būdas [26]. Gyvenimo kokybei po radikalių skrandžio vėžio operacijų vertinti bus naudojamas standartinis Lietuvoje QLQ-C30 skalės metodas. Vertinant gyvenimo kokybę taip pat bus atsižvelgiama į pacientų amžių, lytį, ligos stadijas, taikytą ar netaikytą adjuvantinę chemoterapiją.
7
7
.Darbo tikslas ir darbo uždaviniai
Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų gyvenimo kokybę po radikalių skrandžio vėžio rezekcinių operacijų. Tyrimo uždaviniai:
1. Palyginti gyvenimo kokybę pacientams po radikalių skrandžio vėžio operacijų atliekant gastrektomiją arba subtotalinę rezekciją.
2. Palyginti gyvenimo kokybę pacientams, radikaliai operuotiems dėl skrandžio vėžio, skiriant adjuvantinę chemoterapiją ir jos neskiriant.
3. Įvertinti gyvenimo kokybės skirtumus pacientams po radikalių skrandžio vėžio operacijų grupėse pagal lytį, amžių ir ligos stadijas.
8
8. Literatūros apžvalga
8.1. Anatomija
Skrandis skirstomas į įskrandį (pars cardiaca), dugną (fundus ventriculi), skrandžio kanalą (canalis ventriculi) ir urvą (pars pylorica) ; dvi kreives – mažąją ir didžiąją (curvatura minoris, curvatura majoris). Skrandžio siena sudaryta iš gleivinės, pogleivinio darinio, raumeninio ir serozinio dangalų. Gleivinės epitelis yra vienasluoksnis stulpinis, sudarytas iš mukozinių ląstelių. Epitelis reguliariai įlinksta ir sudaro kriptas, jose atsiveria skrandžio liaukos, kurių struktūra įvairiose skrandžio vietose labai skirtinga. Gleivinės lygieji raumenys sudaro išorinį išilginį ir vidinį žiedinį sluoksnius, pogleivinį darinį sudaro purus jungiamasis audinys. Raumeninis dangalas labai ryškus ir susideda iš trijų lygiųjų raumenų sluoksnių: vidinio įstrižinio, vidurinio žiedinio ir išorinio išilginio. Serozinis dangalas yra iš skaidulinio jungiamojo audinio, padengto mezoteliu [1]. Limfa iš mažosios skrandžio kreivės suteka į kairiuosius ir dešiniuosius limfmazgius, iš prievarčio – į prievarčio limfmazgius, o iš jų – į pilvinius limfmazgius. Pilvinių limfmazgių yra 10-15. Jie išsidėstę pagal pilvinį kamieną. Iš didžiosios kreivės kairės pusės limfa nuteka į kasinius blužnies limfmazgius. Skrandžio vėžio metastazės per limfą patenka į kepenų limfmazgius ir atitinkamus kepenų segmentus [2].
8.2. Skrandžio vėžio epidemiologija
Skrandžio vėžys – klastinga ir pavojinga liga, Lietuvoje 2012 metais nusinešusi 690 gyvybių (23.1/100000 gyv.) [3]. Lietuvoje ši liga užima 3 vietą pagal mirtingumą tarp vyrų (389 atvejai, 28.3/100000 gyv.) ir 2 vietą tarp moterų (301 atvejis, 18.7/100000 gyv.). Pagal sergamumą skrandžio vėžys Lietuvoje užima 4 vietą tarp vyrų (545 atvejai, 39.6/100000 gyv.) ir dalinasi 5 vieta su gimdos kaklelio vėžiu tarp moterų (402 atvejai, 24.9/100000 gyv.). Skrandžio vėžys – penkta pagal dažnį ir trečia pagal mirtingumą liga pasaulyje [25]. Pagal 2018 metų duomenis didžiausias sergamumas skrandžio vėžiu stebimas Pietų Korėjoje, Mongolijoje ir Japonijoje [4]. Duomenys pateikiami lentelėje (duomenys standartizuoti pagal amžių) :
Vieta Šalis Sergamumas 100 tūkst. gyventojų
1 Pietų Korėja 39.6 2 Mongolija 33.1 3 Japonija 27.5 4 Kinija 20.7 20 Lietuva 13.3 8.3. Etiologija Netinkama mityba [5]
Skrandžio vėžio riziką didina sūdytų, marinuotų, rūkytų, aštrių maisto produktų, perdirbtos mėsos perteklius mityboje. Šiame maiste daug kancerogenų, nitritų, nitratų, nitrozaminų. Per pastaruosius 3 dešimtmečius sergamumas skrandžio vėžiu (ypač Vakarų šalyse) sumažėjo dėl gausesnio šviežio, mažiau apdoroto (rūkyto, marinuoto, sūdyto) maisto vartojimo. Skrandžio vėžio atsiradimą taip pat skatina per karšto, sauso maisto vartojimas, vitaminų A ir C deficitas mityboje, nepakankamas kiekis išgeriamo vandens.
Atrofinis gastritas [5]
9 Tai yra lėtinis skrandžio sienelės uždegimas, dėl kurio atrofuoja skrandžio gleivinė. Gleivinės raukšlės sunyksta, sumažėja skrandžio rūgštingumas. Tokioje gleivinėje susidaro palankios sąlygos atsirasti skrandžio vėžiui.
Skrandžio gleivinės Helicobacter pylori infekcija [5]
Ši infekcija sukelia gleivinės lėtinį uždegimą, pereinantį į atrofiją. Tokia gleivinė lengviau pažeidžiama nitritų, didėja rizika vėžio atsiradimui.
Tabako rūkymas [5]
Kuo ilgiau rūkoma ir kuo daugiau cigarečių surūkoma per dieną, tuo didesnė rizika atsirasti skrandžio vėžiui. Nustatyta, kad skrandžio vėžio rizika mažėja metus rūkyti ir tampa panaši, kuomet neberūkoma jau 10 metų iš eilės. Taip pat rūkant dažniausiai susergama įskrandžio dalies vėžiu [7].
Paveldimumas [6]
Nustatyta, kad turint CDH1 geno mutaciją padidėja rizika susirgti difuziniu skrandžio vėžiu jauname amžiuje. 30-50% jauno amžiaus pacientų, sergančiu šio tipo vėžiu, turi CDH1 geno mutaciją. Taip pat nustatyta, kad pacientai sergantys Linčo sindromu (LS) turi 1-13% riziką susirgti skrandžio vėžiu. Skrandžio vėžys taip pat asociuojamas su jaunatvinės polipozės sindromu, Peutz-Jeghers sindromu bei šeimine adenomatozine polipoze.
Šeimos ligos istorija [5]
Rizika nesusijusi su paveldimu. Jei asmens brolis, sesuo ar kas nors iš tėvų sirgo skranžio vėžiu, jam šios ligos rizika gali būti padidėjusi. Rizika grindžiama tuo, kad vienos šeimos nariai gali turėti bendrų rizikos veiksnių kaip kad netinkama mityba ar H. Pylori infecija.
8.4. Patologija
Skrandžio vėžio atsiradimas yra pakopinis procesas: ikivėžiniai procesai iš pradžių sukelia lėtinį gastritą, multifokalinę atrofiją, metaplaziją, po kurios seka displazija, galutinai sukelianti skrandžio vėžį [8]. Skiriamos kelios skrandžio vėžio klasifikacijos [9]. 2010m. PSO klasifikacija skiria tubulinę, papiliarinę, gleivinės ir prastai kohezines skrandžio vėžio histologines formas (įskaitant žiedinių ląstelių karcinomą), taip pat retas histologines formas. Tubulinė karcinoma yra dažniausio histologinio tipo ankstyva skrandžio karcinoma [9]. Papiliarinė karcinoma – kita dažna histologinė ankstyvo skrandžio vėžio forma, dažniausiai pasireiškianti senyvo amžiaus žmonėms, proksimalinėje skrandžio dalyje ir dažnai asociuojama su metastazėmis kepenyse bei metastazavimu limfogeniniu keliu.
Kita, vis dar plačiai naudojama klasifikacija – pagal Laureną [9]. Skiriami du dažni (žarninis ir difuzinis) navikų tipai bei retesnis mišrus. Difuzinio tipo karcinoma dažniau pasireiškia jaunesnio amžiaus moterims, tuo tarpu žarninis tipas asociuojamas su žarnine metaplazija ir Helicobacter pylori infekcija. 2019 metais buvo paskelbta 8 leidimo TNM vėžio klasifikacija [10].
8.5. Diagnostika
Ankstyvos stadijos skrandžio vėžys dažniausiai simptomų nesukelia, todėl yra dažnai diagnozuojamas ligai jau pažengus. Galimi tokie simptomai kaip: sunkumas ryjant, svorio netekimas, dispepsija, pilnumo jausmas, pykinimas, vėmimas [11].
10 Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje netaikomos prevencinės diagnostikos programos skrandžio vėžiui, todėl liga dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje [6].
Prieš pradedant diagnostiką brangiais tyrimais svarbiausia įvertinti paciento fizinę būklę, persirgtas ligas, atlikti bendrą, biocheminį kraujo tyrimą [6].
Įtariant ankstyvą vėžį arba norint diferencijuoti tarp ankstyvos ir pažengusios ligos taikomas endoskopinis ultragarsinis tyrimas.
Pagrindinė skrandžio vėžio diagnostikos priemonė – endoskopinis tyrimas. Jo metu galima tiksliai sužinoti naviko lokalizaciją, paimti mėginį histologiniam tyrimui. Rekomenduojama paimti bent 6-8 mėginius biopsijai. [6].
Tikslesnei diagnozei taikoma krūtinės, pilvo, dubens kompiuterinė tomografija naudojant geriamą arbą intraveninį kontrastą [6].
Metastazių nustatymui, jei indikuotina, taikoma pozitronų emisinė tomografija. Lokaliam išplitumui įvertinti pasitelkiama laparoskopinė operacija, kurios metu paimami citologiniai mėginiai [6].
Pacientams, sergantiems neoperuojamu, vietiškai išplitusiu, recidyvausiu arba metastatiniu skrandžio vėžiu prieš taikant gydymą trastuzumabu rekomenduojama ištirti HER2 geno ekspresiją taikant imunohistocheminius arba fluorescencinius tyrimus [6].
8.6. Gydymas
Endoskopinė mukozinė rezekcija
Procedūra taikoma esant ankstyvos stadijos skrandžio vėžiui gydyti (mažesnis nei 2 cm navikas, be išopėjimo požymių ir esant mažai metastazavimo į limfmazgius tikimybei [12].
Endoskopinė submukozinė disekcija
ESD yra efektyvesnis ankstyvojo skrandžio gydymo būdas už endoskopinę mukozinę rezekciją, tačiau kelia didesnę perforacijos ir kraujavimo riziką [12].
Subtotalinė rezekcija
Subtotalinė gastrektomija laikoma auksiniu standartu ansktyvos stadijos skrandžio vėžiui, esančiam distaliniame skrandžio trečdalyje [13]. Proksimalinės rezekcijos kraštas yra svarbiausias faktorius nustatantis skrandžio rezekcijos apimtį. Dviejuose atliktuose tyrimuose Europoje nustatyta, kad esant distaliniam skrandžio vėžio trečdaliui išgyvenamumas po atliktos subtotalinės gastrektomijos ir visiško skrandžio pašalinimo yra panašus [13]. Teigiama, kad po atliktos subtotalinės rezekcijos pasiekiama geresnė gyvenimo kokybė, trumpesnis gulėjimas ligoninėje. Jei po rezekcijos skrandžio bigė lieka per trumpa, atliekama Bilroth II (skrandis sujungiamas su tuščiąja žarna) arba Roux-en-Y (plonosios žarnos kilpa perpjaunama 15-20 cm atstumu nuo tuščiosios ir dvylikapirštės žarnos klostės ir sudaroma Y formos anostomozė) anostomozės operacija [13, 14]. Bilroth I operacija atliekama (skrandis sujungiamas su duodenum), kuomet skrandžio bigė pakankamai ilga anostomozei sudaryti [13]. Vertinama, kad šiandien gydant skrandžio vėžį limfanedektomijos apimtis turėtų būti D2 (šalinama didžioji bei mažoji taukinės bei visi limfmazgiai palei a. gastrica sinistra, a. hepatica communis, a. coeliaca, a. splenica) [6].
11 Po operacijos virškinamojo trakto vientisumas atkuriamas stemplę sujungiant su tuščiąja žarna. Taikomos ,,Omega‘‘ (plonoji žarna sujungiama jungtimi su stemple ,,galas su šonu‘‘ 45-50 cm nuo tuščiosios ir dvylikapirštės žarnos klostės, o 25-30cm žemiau pirmosios anostomozės sudaroma papildoma tarpžarninė jungtis ,,šonas su šonu‘‘) arba Roux-en-Y (plonosios žarnos kilpa perpjaunama 20-25 cm nuo tuščiosios ir dvylikapirštės žarnos klostės, distalinis perpjautos tuščiosios žarnos galas anostomozuojamas su stemple ,,galas su šonu‘‘ ar ,,galas su galu‘‘, o proksimalinis sujungiamas su nuvedamąja žarnos dalimi atliekant jungtį ,,galas su šonu‘‘) jungtys [14]. Totalinė gastrektomija yra būtina esant difuzinio tipo navikui pagal Lauren klasifikaciją bei esant proksimalinėje skrandžio dalyje. Tiek subtotalinės, tiek totalinės gastrektomijos pagrindinis tikslas makrokopiškai ir mikroskopiškai radikali operacija (R0) [6].
Chemoterapija
Visi pacientai, tinkami operacijai dėl skrandžio vėžio, turėtų būti kruopščiai įvertinti prieš pradedant gydymą norint pasiekti geriausių gydymo rezultatų. Rekomenduojama į chemoterapinį gydymą įtraukti transtuzumabą, esant HER2 geno hiperekspresijai. Pacientams su pažengusia liga rekomenduojama taikyti dviejų citotoksinių preparatų terapiją dėl mažesnio toksiškumo, o geros būklės pacientams – trijų. Priešoperacinė chemoterapija (fluoropirimidinas su oksaliplatina) rekomenduojama operuojamiems T ≥2 ir bet kokios N kategorijos navikams. Pooperacinė (kapecitabinas ir oksaliplatina) chemoterapija rekomenduojama T3-4 ir bet kokios kategorijos N navikams arba radus metastazių limfmazgiuose po operacijos T1-2 navikams ir atlikus D2 limfanedektomiją [6].
8.7. Gyvenimo kokybės įvertinimas
Gyvenimo kokybė apibūdinama kaip funkcinis ligos ir jos gydymo poveikio efektas pacientui, suprastas paties ligonio [15]. Gyvenimo kokybės vertinimas svarbus, kuomet gydymas negarantuoja visiško pasveikimo, bei yra didėlė šalutinių reiškinių atsiradimo rizika. Dažniausiai tiriant gydymo efektyvumą yra vertinami pamatuojami rodikliai (išgyvenamumas, laikotarpis be recidyvo), tačiau dažnai neatsižvelgiama į paciento gyvenimo kokybės pokyčius taikant atitinkamus gydymus. Norint visapusiškai įvertinti gydymo kokybę tektų paaukoti tyrimo tikslumą vertinant subjektyvius dalykus (paciento požiūris į gydymą, poveikis socialiniam gyvenimui) [16].
Norint tinkamai įvertinti gyvenimo kokybę, reikia atsižvelgti į kelis aspektus 1) Tyrėjas turi nustatyti gyvenimo kokybės vertinimo kriterijus, kurie yra aktualūs visiems, besirūpinantiems pacientu (gydytojai, slaugytojos, artimieji), įskaitant ir patį pacientą. Nepriklausomai, kelias ligas tyrimas apžvelgs, jei pacientas ir juo besirūpinantieji neras bendros šnekos vertinant gyvenimo kokybę, tyrimas bus neefektyvus. 2) Klausimynas turi būti pakankamai išsamus vertinant atitinkamą ligą, bet taip pat ir pakankamai universalus daugkartiniam naudojimui. 3) Klausimynas turi būti vienodai interpretuotas visų tiriamųjų 4) Klausimynas turi būti pakankamai jautrus, nustatyti pokyčiams gyvenimo kokybėje. 5) Tikriausiai sudėtingiausias aspektas palyginti gyvenimo kokybę tarp skirtingų žmonių (ar ribinis kokybiškas gyvenimas skiriasi tarp kaimo gyventojo ir miestiečio)
Pacientų atsiliepimai yra dažnai naudojami vertinant gyvenimo kokybę po vėžio gydymo greta įvairių kitų ligoninėse atliekamų diagnostikos priemonių [17]. EORTC-QLQ-30 (European Organization for Research and Treatment of Cancer (EORTC) Quality of Life Questionnaire-Core 30) anketa yra dažnai tam naudojama. QLQ-30 padeda atskirti pacientus su patenkintais ir nepatenkintais poreikais. Pateikiami klausimai turi būti atsakomi skalėje nuo 1 iki 4. Vertinama savijauta pastarosios savaitės laikotarpyje iki anketos pildymo. Vertinami tokie simptomai, kaip nuovargis, skausmas, pykinimas/vėmimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, nemiga, dusulys, apetito neturėjimas.
12 Remiantis užsienio autoriais, pacientai po gastrektomijos skundžiasi prastesne gyvenimo kokybe negu po subtotalinės rezekcijos [18, 19, 23].
Gyvenimo kokybė priklausomai nuo skrandžio vėžio stadijos, amžiaus, lyties, taikyto adjuvantinio chemoterapinio gydymo.
Taip pat nustatyta, kad gyvenimo kokybė prastėja didėjant skrandžio vėžio stadijai [20]. Prastesnė gyvenimo kokybė taip pat dažnesnė vyresnio amžiaus pacientams [20, 21]. Yra tyrimų, kuriuose nustatyta prastesnė gyvenimo kokybė moterims, sergančiomis skrandžio vėžiu [21], bei tyrimų, kuriuose nustatyta prastesnė gyvenimo kokybė vyrams [22]. Nustatyta geresnė gyvenimo kokybė pacientams, kuriems taikyta adjuvantinė chemoterapija negu tiems, kuriems netaikyta [24].
13
9. Metodika
9.1. Tyrimo organizavimas
Magistro baigiamojo darbo metu atlikta pacientų po skrandžio vėžio radikalaus chirurginio gydymo gyvenimo kokybės analizė. Pacientai gydyti 2017-2019 LSMUL Kauno klinikose ir LSMUL Kauno klinikų filiale Onkologijos ligoninėje.
Tyrimo organizavimas suskirstytas į šiuos etapus:
1. Baigiamojo magistro darbo vykdymo plano sudarymas ir pateikimas svarstymui padalinyje; 2. Mokslinės literatūros paieška ir analizė;
3. LSMU Bioetikos centro leidimo gavimas magistro baigiamajam darbui atlikti; 4. Pacientų anketavimas
5. Duomenų bazės sudarymas; 6. Statistinė duomenų analizė;
7. Baigiamojo magistro darbo rašymas. 9.2. Tyrimo objektas
Pacientai, 2017-2019 metaisradikaliaichirugiškai gydyti dėl skrandžio vėžio LSMUL Kauno klinikose ir LSMUL Kauno klinikų filiale Onkologijos ligoninėje.
9.3. Tiriamųjų atranka ir imtis
Tiriamųjų atrankos kriterijus – pacientai, kuriems atliktos radikalios operacijos dėl skrandžio vėžio, sugebantys suvokti ir atsakyti anketos klausimus. Pacientams anketos dalinimo metu nebuvo vėžio progresavimo. Imtis – 42 pacientai. Pacientai apklausti ne anksčiau negu 3 mėnesiai po paskutinio gydymo. Visiems pacientams atlikta Roux-en-Y rekonstrukcija bei D2 limfanedektomija.
9.4. Tyrimo metodai
Pacientai pagal operacijos duomenis buvo suskirstyti į 2 grupes: subtotalinės skrandžio rezekcijos ir gastrektomijos. Be to, lyginta pacientų gyvenimo kokybė priklausomai nuo taikytos ar netaikytos adjuvantinės chemoterapijos. Taip pat lyginta gyvenimo kokybė tarp skirtingų pacientų lyčių, ligos stadijų bei amžiaus. Pacientų gyvenimo kokybė buvo vertinama pagal QLQ-C30 anketų rezultatus. Anketa yra sukurta Europos vėžio tyrimo ir gydymo organizacijos (angl. European Organisation of Research and Treatment of Cancer – EORTC). Naudota anketos lietuviška versija 3.0, kuri šiuo metu yra standartinė. (1 priedas). Anketoje yra 30 emocinę būklę ir nusiskundimus atspindinčių klausimų. Anketoje yra penkios funkcinės skalės, trys simptomų skalės, bendros sveikatos būklės
skalė (angl. global health status) ir šeši pavieniai klausimai. Kiekvienos skalės intervalas yra nuo 0 iki 100. Didesnis intervalo skaičius nurodo aukštesnį atsako lygį. Aukštas funkcinių skalių rezultatas reiškia aukštą (sveiką) funkcijos lygį, aukštas bendros sveikatos būklės rezultatas atitinka gerą gyvenimo kokybę, aukštas simptomų skalių rezultatas reiškia didesnį nusiskundimų (simptomų) lygį. Skalės reikšmių vidurkis sudaro gryną rezultatą (angl. raw score). Šie rezultatai standartizuojami atliekant linijinę transformaciją ir gaunant rezultatus nuo 0 iki 100.
9.5. Duomenų analizės metodai
Duomenys buvo analizuojami naudojant „ SPSS Statistics 26“ programą. QLQ-C30 anketų rezultatams, kiekybinių kintamųjų daugiau nei dviejose nepriklausomose grupėse palyginti naudota ANOVA analizė, kuri paremta Stjudento t – testu. Kokybinių požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadratas (χ2). Kiekybinių kintamųjų reikšmės dviejose nepriklausomose grupėse lygintos taikant neparametrinį Mann-Whitney kriterijų. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo (p reikšmė) buvo mažesnis už 0.05.
15
10. Rezultatai
10.1. Bendra charakteristika
Tiriamųjų imtį sudarė 42 pacientai, iš kurių 54.8% (n=23) vyrai ir 45.2% (n=19) moterys. Vidutinis pacientų amžius buvo 63.1 ± 12.6 metai. Visi pacientai buvo radikaliai chirurgiškai gydomi dėl skrandžio vėžio. 19 pacientų gydymui taikyta gastrektomija, o 23 pacientams subtotalinė skrandžio rezekcija. Lyginant pacientų charakteristikas, pateiktas 10.1.1 lentelėje, pastebėta, subtotalinių rezekcijų grupėje statistiškai reikšmingai daugiau moterų, taip pat jaunesnio amžiaus pacientų. Lyginant pacientų charakteristikas, pateiktas 10.1.3 lentelėje, pastebėta, kad statistiškai reikšmingai dažniau adjuvantinė chemoterapija taikyta labiau pažengusioms stadijoms. Taip pat pastebėta tendencija taikyti adjuvantinę chemoterapiją pacientams po subtotalinės rezekcijos bei difuzinės kilmės pagal Lauren klasifikaciją vėžiu sergantiems pacientams, bet duomenys nėra statistiškai reikšmingi. Visi kiti rezultatai statistiškai nėra reikšmingi. Taip pat 10.1.5 lentelėje pastebėta, kad vyresnio amžiaus pacientai statistiškai reikšmingai dažniau sirgo geriau diferencijuotu vėžiu.
Charakteristika Gastrektomijos grupė (n=19) Subtotalinės rezekcijos grupė (n=23) P vertė Amžiaus vidurkis (SN) 67.5 (11.5) 59.5 (12.6) 0.05 Amžius, nuo-iki 42-82 36-76 Lytis – vyrai Lytis - moterys 14 (73.7%) 5 (26.3%) 9 (39.1%) 14 (60.9%) 0.025 T1 ir T2 T3 ir T4 10 (52.6%) 9 (47.4%) 12 (52.2%) 11 (47.8%) 0.554 N0 ir N1 N2 ir N3a 12 (63.2%) 7 (36.8%) 18 (78.3%) 5 (21.7%) 0.281 G1 ir G2 G3 ir G4 9 (47.4%) 10 (52.6%) 7 (30.4%) 16 (69.6%) 0.429 I stadija II stadija III stadija 7 (36.8%) 6 (31.6%) 6 (31.6%) 8 (34.8%) 12 (52.2%) 3 (13.0%) 0.759 Metastatinių limfmazgių vidurkis (SN) 2.2 (3.1) 1.6 (2.9) 0.404 Lauren klasifikacija: Difuzinis Žarninis 50.0 % 50.0 % 53.8 % 46.2 % 0.218
10.1.1. lentelė. Pacientų charakteristikų pasiskirstymas gastrektomijos ir subtotalinės rezekcijos grupėse
16
Charakteristika Vyrai (n=23) Moterys (n=19) P vertė
Amžiaus vidurkis (SN) 63.9 (12.4) 62.3 (13.2) 0.742 Amžius, nuo-iki 42-82 36-81 T1 ir T2 T3 ir T4 13 (56.5%) 10 (43.5%) 9 (47.4%) 10 (52.6%) 0.554 N0 ir N1 N2 ir N3a 18 (78.3%) 5 (21.7%) 12 (63.2%) 7 (36.8%) 0.281 G1 ir G2 G3 ir G4 10 (43.5%) 13 (56.5%) 6 (31.6%) 13 (68.4%) 0.429 I stadija II stadija III stadija 9 (39.1%) 10 (43.5%) 4 (17.4%) 6 (31.6%) 8 (42.1%) 5 (26.3%) 0.757 Metastatinių limfmazgių vidurkis (SN) 1.4 (2.8) 2.3 (3.2) 0.218 Lauren klasifikacija: Difuzinis Žarninis 50.0 % 50.0 % 54.5 % 45.5 % 0.812 Gastrektomija Subtotalinė rezekcija 14 (39.1%) 9 (60.9 %) 5 (26.3%) 14 (73.7%) 0.025
Charakteristika Chemoterapijos grupė (n=17) Grupė be chemoterapijos (n=25) P vertė Amžiaus vidurkis (SN) 59.1 (14.7) 65.9 (10.4) 0.218 Amžius, nuo-iki 36-76 43-82 Gastrektomija Subt. rezekcija 5 (29.4%) 12 (70.6%) 14 (56.0%) 11 (44.0%) 0.089 T1 ir T2 T3 ir T4 6 (35.3%) 11 (64.7%) 16 (64.0%) 9 (36.0%) 0.067 N0 ir N1 N2 ir N3a 9 (52.9%) 8 (47.1%) 21 (84.0%) 4 (16.0%) 0.029 G1 ir G2 G3 ir G4 4 (23.5%) 13 (76.5%) 13 (52.0%) 12 (48.0%) 0.109 I stadija II stadija III stadija 2 (11.8%) 9 (52.9%) 6 (35.3%) 13 (52.0%) 9 (36.0%) 3 (12.0%) 0.020 Metastatinių limfmazgių vidurkis (SN) 3.5 (4.0) 0.7 (1.2) 0.004 Lauren klasifikacija: Difuzinis Žarninis 77.8 % 22.2% 40.0 % 60.0 % 0.060 Lytis – vyrai Lytis - moterys 7 (41.2%) 10 (58.8%) 16 (64.0%) 9 (36.0%) 0.145
10.1.3 lentelė. Pacientų charakteristikų pasiskirstymas chemoterapijos grupėje ir grupėje be chemoterapijos
17 Charakteristika I stadija (n=15) II stadija (n=18) III stadija (n=9) P vertė Amžiaus vidurkis (SN) 65.1 (12.1) 63.4 (12.9) 59.2 (13.6) 0.547 Amžius, nuo-iki 44-81 36-82 39-74 Lauren klasifikacija: Difuzinis Žarninis 33.3% 66.7% 70.0% 30.0% 57.1% 42.9% 0.218 Charakteristika Iki 55m. (n=12) 56-70m. (n=17) virš 70m. (n=13) P vertė Metastatinių limfmazgių vidurkis (SN) 1.7 (3.0) 1.9 (3.3) 1.9 (2.8) 0.968 Lauren klasifikacija: Difuzinis Žarninis 57.1% 42.9% 63.6% 36.4% 36.4% 63.6% 0.418 T1 ir T2 T3 ir T4 4 (33.3%) 8 (66.7%) 10 (58.8%) 7 (41.2%) 8 (61.5%) 5 (38.5%) 0.292 N0 ir N1 N2 ir N3a 8 (66.7%) 4 (33.3%) 13 (76.5%) 4 (23.5%) 9 (69.2%) 4 (30.8%) 0.829 G1 ir G2 G3 ir G4 3 (25.0%) 9 (75.0%) 4 (23.5%) 13 (76.5%) 9 (69.2%) 4 (30.8%) 0.021
10.2. Operacijos apimties įtaka gyvenimo kokybei.
Pacientams buvo atlikta arba subtotalinė rezekcija (n=23) arba gastrektomija (n=19).
Atliekant dispersinę Anova analizę nustatyta geresnė gyvenimo kokybė pacientams po subtotalinės rezekcijos funkcinėse, simptomų ir bendros sveikatos būklės skalėse, tačiau skirtumas statistiškai nereikšmingas. Duomenys pateikiami lentelėje.
Skalė Operacijos apimtis
Subtotalinė rezekcija Gastrektomija P Funkcinė skalės reikšmė (SN) 75.8 (14.1) 73.3 (16.1) 0.602 Simptomų skalės reikšmė
(SN) 30.9 (19.8) 33.5 (20.9) 0.684
Bendros sveikatos būklės
skalės reikšmė (SN) 59.4 (16.7) 53.5 (29.2) 0.431
10.3. Amžiaus įtaka gyvenimo kokybei
Vidutinis pacientų amžius buvo 63.4± 12.6 metai.
10.2.1 lentelė. Operacijos apimties įtaka gyvenimo kokybei
10.1.4 lentelė. Pacientų charakteristikų pasiskirstymas skirtingose vėžio stadijose
18 Atliekant dispersinę Anova analizę nustatyta geresnė gyvenimo kokybė jaunesniems pacientams funkcinėje, simptomų ir bendros sveikatos būklės skalėse, tačiau skirtumas statistiškai nereikšmingas.
Skalė Amžius Iki 55m. (n=12) 56-70m. (n=17) virš 70m. (n=14) P Funkcinė skalės reikšmė (SN) 79.4 (18.7) 73.4 (14.7) 71.8 (10.9) 0.414 Simptomų skalės reikšmė
(SN) 28.8 (28.5) 32.9 (16.5) 34.0 (15.8) 0.798
Bendros sveikatos būklės
skalės reikšmė (SN) 63.2 (26.5) 60.8 (22.9) 45.5 (20.0) 0.119
10.4. Lyties įtaka gyvenimo kokybei
Tiriamųjų imtį sudarė 43 pacientai, iš kurių 55.8% (n=24) vyrai ir 44.2% (n=19) moterys.
Atliekant dispersinę Anova analizę nustatyta statistiškai reikšmingai geresnė gyvenimo kokybė moterims funkcinėje skalės reikšmėje ir statistiškai reikšmingai didesnė simptomatika vyrams simptomų skalės reikšmėje. Nenustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo bendros sveikatos būklės reikšmėje. Duomenys pateikiami lentelėje.
Skalė Lytis
Vyras Moteris P
Funkcinė skalės reikšmė (SN) 70.2 (14.9) 80.1 (13.3) 0.036 Simptomų skalės reikšmė (SN) 37.9 (21.9) 24.9 (15.3) 0.030 Bendros sveikatos būklės skalės reikšmė (SN) 51.8 (23.3) 62.7 (23.8) 0.143
10.5. Ligos stadijos įtaka gyvenimo kokybei
Iš 43 pacientų, 15 pacientų nustatyta I stadijos skrandžio vėžys, 19 – II stadijos, 9 – III stadijos.
Atliekant dispersinę Anova analizę nenustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo gyvenimo kokybės skalėse priklausomai nuo pacientų pacientų ligos stadijos. Duomenys pateikiami lentelėje.
Skalė Stadija
I II III P
Funkcinė skalės reikšmė (SN) 72.8 (10.5) 78.3 (14.1) 70.5 (21.7) 0.380 Simptomų skalės reikšmė
(SN) 36.3 (17.7) 26.5 (15.9) 36.2 (29.2) 0.309 Bendros sveikatos būklės
skalės reikšmė (SN) 55.6 (25.5) 62.5 (17.7) 47.2 (30.6) 0.291
10.3.1 lentelė. Amžiaus įtaka gyvenimo kokybei
10.4.1 lentelė. Lyties įtaka gyvenimo kokybei
19 10.6. Adjuvantinės chemoterapijos įtaka gyvenimo kokybei
18 pacientų chemoterapija taikyta, o 25 - netaikyta.Atliekant dispersinę Anova analizę nustatyta geresnė gyvenimo kokybė pacientams, kuriems taikyta adjuvantinė chemoterapija, funkcinėse, simptomų ir bendros sveikatos būklės reikšmėse, tačiau skirtumas statistiškai nereikšmingas. Duomenys pateikiami lentelėje.
Skalė Chemoterapija
Taikyta Netaikyta P
Funkcinė skalės reikšmė (SN) 78.8 (17.9) 71.8 (12.1) 0.140 Simptomų skalės reikšmė (SN) 31.3 (27.1) 32.1 (20.1) 0.845 Bendros sveikatos būklės skalės reikšmė (SN) 60.3 (26.6) 54.3 (22.1) 0.434
20
11. Rezultatų aptarimas
Taikant įvairius skrandžio vėžio vėžio gydymo būdus svarbus aspektas vertinant gydymo efektyvumą yra gyvenimo kokybė.
2014 m. Sujin Park aprašė gyvenimo kokybės skirtumus tarp pacientų, kuriems atlikta gastrektomija arba subtotalinė skrandžio rezekcija [18]. 214 pacientams buvo atlikta subtotalinė rezekcija, o 61 pacientui atlikta gastrektomija. Vidutinis pacientų amžius buvo 58.7±11.4 metai. Subtotalinės rezekcijos grupėje 207 pacientams atlikta Billroth I jungtis ir 7 pacientams Billroth II jungtis. Visiems pacientams atlikta D2 limfanedektomija. Lyginant pacientų gyvenimo kokybę naudojant QLQ-C30 skalę nustatyta pirmus tris mėnesius žymiai statistiškai reikšmingai prastesnė gyvenimo kokybė gastrektomijos grupės pacientams bendros sveikatos būklės skalėje ir funkcinės skalės fizinės funkcijos reikšmėje. Pirmus 2 metus po operacijos taip pat nustatyta statistiškai reikšminga prastesnė gyvenimo kokybė gastrektomijos pacientams, atsižvelgiant į didžiąją dalį simptomų skalės rezultatų.
2012 metais Kim AR su kolegomis taip pat atliko gyvenimo kokybės įvertinimą tarp pacientų, kuriems buvo atlikta gastrektomija arba subtotalinė rezekcija. Naudotos QLQ-C30 ir STO-22 anketos [23]. Iš viso apklausti 465 pacientai, sergantys skrandžio vėžiu. Pacientų amžiaus mediana buvo 54 metai. 377 pacientams atlikta subtotalinė rezekcija, 88 pacientams – gastrektomija. Visiems pacientams atlikta D2 limfanedektomija. Subtotalinės rezekcijos grupės pacientams atlikta Billroth I arba Billroth II jungtis. Gastrektomijos grupės pacientams atlikta Roux-en-Y jungtis. Pacientai buvo apklausiami praėjus 3 ir 12 mėnesių po operacijos. Buvo nustatyta, kad pacientai po subtotalinės rezekcijos buvo linkę į geresnius gyvenimo kokybės rezultatus daugelyje anketų skalių praėjus 3 ir 12 mėnesių.
Mūsų darbo metu metu naudojant QLQ-C30 anketas buvo apklausti 42 pacientai. Vidutinis pacientų amžius buvo 63.1 ± 12.6 metai. 19 pacientų buvo atlikta gastrektomija, 23 pacientams subtotalinė rezekcija. Subtotalinės rezekcijos ir gastrektomijos grupėse pacientams buvo atlikta Roux-en-Y jungtis. Visiems pacientams atlikta D2 limfanedektomija. Lyginant pacientų gyvenimo kokybę priklausomai nuo operacijos pastebėti geresni rezultatai gyvenimo kokybės skalėse subtotalinės rezekcijos pacientams, tačiau rezultatai statistiškai nereikšmingi. Nedidelį skirtumą tarp gastrektomijų ir rezekcijų grupių gali paaiškinti, kad šiems pacientams buvo atliekamos plačios apimties subtotalinės rezekcijos, operacijos metu paliekama nedidelė skrandžio bigė, kuri sudaro tik mažą rezervuarą ir turi nedaug įtakos maisto virškinimui. Be to, tiek gastrektomijos, tiek subtotalinės rezekcijos metu buvo sudaryta Roux-en-Y jungtis, turinti ne mažesnį 50 cm atstumą nuo proksimalinės tuščiosios žarnos ir dvylikapirštės žarnos jungties iki distalinės tuščiosios žarnos ir skrandžio arba stemplės (gastrektomijos atveju) jungties. Darbo metu buvo vertinta amžiaus įtaka gyvenimo kokybei tarp pacientų, sergančių skrandžio vėžiu. 2018 metais Dzung Ngoc Thi Dang su kolegomis įvertino vietnamiečių, sergančių skrandžio vėžiu gyvenimo kokybę naudojant 15D klausimyną [20]. Vienas iš vertinamų kriterijų buvo ir amžius. Buvo atrinkti 182 pacientai. Vidutinis pacientų amžius buvo 60.8 ± 11.6 metai.40% pacientų skrandžio vėžys buvo I-II stadijos. Vidutinis laikas nuo vėžio diagnozės iki anketos pateikimo buvo 14.8 ± 8.4 mėn. Tyrimas nustatė tendenciją prastesnei gyvenimo kokybei sulig didesniu amžiumi, tačiau rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi.
2017 metais H.F Brenkman su kolegomis taip pat aprašė amžiaus įtaką skrandžio vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybei [21]. Tyrime dalyvavusių 222 pacientų vidutinis amžius buvo 67.7 ± 10.6 metai. Didžioji dalis (n=193) pacientų apklausti praėjus daugiau nei metams po gydymo pabaigos. 53.6% pacientų vėžys buvo pažengęs (≥II stadija). Rezultatams įtakos galėjo turėti į tiriamųjų populiaciją patekę pacientai su ligos recidyvu bei jau ilgai vėžiu sergantys pacientai. Nustatyta
21 statistiškai reikšminga prastesnė gyvenimo kokybė esant vyresniam amžiuje dėl prastesnės emocinės būklės ir finansinių sunkumų.
Mūsų darbo metu apklausti pacientai buvo suskirstyti į tris grupes pagal amžių: iki 55 metų, 56-70 metų ir vyresni nei 70 metų pacientai. Tyrimo metu nustatyta geresnė gyvenimo kokybė visose skalėse jaunesniems pacientams, tačiau skirtumas statistiškai nereikšmingas.
Tyrimo metu taip pat vertinta pacientų lyties įtaka gyvenimo kokybei. 2017 metais H. F Brenkman su kolegomis atliktame tyrime aprašė faktorius, nulemiančius skrandžio vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybę [21]. Tyrime dalyvavo 222 pacientai, iš jų 141 vyras ir 81 moteris. Naudotos C30 ir QLQ-STO22 skalės. Nustatyta statistiškai reikšmingai prastesnė gyvenimo kokybė moterims dėl labiau varginančio pykinimo ir vėmimo, valgymo sutrikimų, plaukų slinkimo, nemigos, viduriavimo, apetito stokos bei prastesnės savivertės. Didžioji dalis (n=193) pacientų apklausti praėjus daugiau nei metams po operacijos. 53.6 % pacientų vėžys buvo pažengęs (≥II stadija). Rezultatams įtakos galėjo turėti į tiriamųjų populiaciją patekę pacientai su ligos recidyvu bei jau ilgai vėžiu sergantys pacientai. Be to, nebuvo apibrėžta, ar apklausos metu pacientams nebuvo taikomas priešvėžinis gydymas.
Díaz de Liaño su kolegomis 2003 metais apklausė 36 vyrus ir 18 moterų, kuriems buvo atlikta R0 operacinis vėžio gydymas bei kuriems patikros metu nebuvo nustatyta ligos progresija [22]. Apklausai naudota QLQ-C30 skalė. Moterys nurodė geresnę gyvenimo kokybę visose skalėse, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.
Mūsų darbo metu apklausta 23 vyrai ir 19 moterų. Apklausti pacientai praėjus nuo gydymo pabaigos ne mažiau 3 mėnesiams bei nesant ligos progresijai. Nustatyta, kad moterų gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingai geresnė atsižvelgiant į simptomų ir funkcinės skalės reikšmes. Taip pat nustatyta geresnė moterų gyvenimo kokybė atsižvelgiant į bendros sveikatos būklės reikšmę, tačiau rezultatas nėra statistiškai reišmingas. Geresnė gyvenimo kokybė moterų grupėje gali būti paaiškinama tuo, kad moterims buvo atlikta daugiau subtotalinės rezekcijos operacijų palyginus su vyrais.
Taip pat, buvo vertinta ligos stadijos įtaka pacientų gyvenimo kokybei. 2018 metais Dzung Ngoc Thi Dang su kolegomis įvertino vietnamiečių, sergančių skrandžio vėžiu gyvenimo kokybę naudojant 15D klausimyną [20]. Buvo vertinta ir gyvenimo kokybės priklausomybė nuo ligos stadijos. 40 pacientų sirgo I ir II stadijos vėžiu, 38 pacientai III stadijos, 6 IV stadijos ir 39 neapibrėžta. Nustatyta, kad didesnės stadijos pacientų gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingai prastesnė dėl suprastėjusios kasdienės veiklos, nuovargio, skausmo ir apetito trūkumo.
Mūsų darbo metu apklausta 15 pacientų, sergančių I stadijos vėžiu, 19 pacientų II stadijos vėžiu ir 9 pacientai sergantys III stadijos vėžiu. Apklausos metu pacientai buvo sveiki, jiems nebuvo progresijos. Nenustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo gyvenimo kokybės skalėse tarp skirtingos stadijos pacientų. Taip pat buvo vertinta pacientų gyvenimo kokybė atsižvelgiant į taikytą adjuvantinį gydymą chemoterapija. 2019 metais R.Pinheiro su kolegomis atlikto tyrimą siekiant nustatyti įvairių skrandžio vėžio gydymų įtaką pacientų gyvenimo kokybei [24]. Gyvenimo kokybė priklausomai nuo taikomos adjuvantinės chemoterapijos taip pat buvo vertinama. Iš viso apklaustas 101 pacientas. Pacientai apklausti praėjus vidutiniškai 24.2 mėn. po operacijos. Vidutinis pacientų amžius buvo 59.8 metai. Adjuvantinis gydymas taikytas 36 pacientams (35.6%), netaikytas 65 pacientams (64.4%). Gyvenimo kokybei įvertinti naudoti SF-36v2 klausimynas. Nustatyta statistiškai reikšmingai prastesnė gyvenimo kokybė pacientams, kuriems netaikyta adjuvantinė chemoterapija. Pacientai dažniau skundėsi įvairiais skausmais.
22 Mūsų darbo metu adjuvantinė chemoterapija taikyta 18 pacientų, o netaikyta 25 pacientams. Nustatyta geresnė gyvenimo kokybė visose skalėse pacientams, kuriems taikyta adjuvantinė chemoterapija, tačiau rezultatai statistiškai nereikšmingi. Rezultatams įtakos galėjo turėti, kad chemoterapijos grupėje buvo jaunesni pacientai, be to, visiems pacientams apklausos metu nebuvo ligos progresijos.
23
12. Išvados
1. Pacientams, radikaliai operuotiems dėl skrandžio vėžio, nustatyta geresnė gyvenimo kokybė funkcinėse, simptomų ir bendros sveikatos būklės skalėse po atliktos subtotalinės rezekcijos, palyginus su gastrektomijos grupe, tačiau skirtumas statistiškai nereikšmingas.
2. Pacientams, radikaliai operuotiems dėl skrandžio vėžio, nustatyta geresnė gyvenimo kokybė funkcinėse, simptomų ir bendros sveikatos būklės skalėse po taikytos adjuvantinės chemoterapijos, palyginus su pacientais, kuriems adjuvantinė chemoterapija netaikyta, tačiau skirtumas statistiškai nereikšmingas.
3. Apklausiant radikaliai dėl skrandžio vėžio operuotus pacientus nustatyta geresnė gyvenimo kokybė jaunesnio amžiaus pacientams, bet skirtumas statistiškai nereikšmingas. Gyvenimo kokybė tarp skirtingos stadijos radikaliai dėl skrandžio vėžio operuotų pacientų statistiškai reikšmingai nesiskiria. Nustatyta statistiškai reikšmingai geresnė gyvenimo kokybė radikaliai dėl skrandžio vėžio operuotoms moterims negu vyrams funkcinėse (p=0.036) ir simptomų (p=0.030) skalėse.
24
13. Literatūros sąrašas
1. Pundzius J. Chirurgija. 2 tomas. Specialioji dalis. 2013; 591-594
2. Brėdikis J, Girdžius P, Rinkevičius S, Serapinas J, Žindžius A. Topografinė anatomija ir operacinė chirurgija. 1995; 207-208
3. Elektroninis išteklius: https://www.wcrf.org/dietandcancer [interneto pagrindinis puslapis] Stomach cancer statistics. 2018. [cituota 2020-01-15]. Internetinė prieiga: https://www.wcrf.org/dietandcancer/cancer-trends/stomach-cancer-statistics
4. Elektroninis išteklius: http://gco.iarc.fr/today/home [interneto pagrindinis puslapis] Globocan, 2018. [cituota 2020-01-15]. Internetinė prieiga:
http://gco.iarc.fr/today/online-analysis-table?v=2018&mode=cancer&mode_population=continents&population=900&populations=440 &key=asr&sex=0&cancer=39&type=0&statistic=5&prevalence=0&population_group=0&ages_g roup%5B%5D=0&ages_group%5B%5D=17&nb_items=5&group_cancer=1&include_nmsc=1&i nclude_nmsc_other=1#collapse-by_country
5. Elektroninis išteklius: nvi.lt [interneto pagrindinis puslapis] Rizikos veiksniai.Nacionalinis vėžio institutas, 2018. [cituota 2020-01-15]. Internetinė prieiga: https://www.nvi.lt/rizikos-veiksniai/ 6. Elektroninis įšteklius: nccn.org [interneto pagrindinis puslapis]. NCCN clinical practice
guidelines in oncology Gastric cancer. 2020. [cituota 2020-04-15] Internetinė prieiga: https://www.nccn.org/professionals/physician_gls/pdf/gastric.pdf
7. Praud D, Rota M, Pelucchi C, Bertuccio P, Rosso T, Galleone C. Cigarette smoking and gastric cancer in the Stomach Cancer Pooling (StoP). Project European Journal of Cancer Prevention. 2018; 2(27): 124–133
8. Correa P. Human gastric carcinogenesis: a multistep and multifactorial process--First American Cancer Society Award Lecture on Cancer Epidemiology and Prevention. Cancer Res. 1992; 15;52(24):6735-40.
9. Bing Hu, Nassim El Hajj, Scott Sittler, Nancy Lammert, Robert Barnes, Aurelia Meloni-Ehrig. Gastric cancer: Classification, histology and application of molecular pathology J Gastrointest Oncol. 2012;3(3):251–261.
10. Elektroninis išteklius: https://www.pathologyoutlines.com/ [interneto pagrindinis puslapis] TNM staging of stomach carcinomas (AJCC 8th edition). 2018. [cituota 2020-01-15]
Internetinė prieiga:https://www.pathologyoutlines.com/topic/stomachstagingcarcinomas.html 11. Elektroninis išteklius: https://www.cancerresearchuk.org/[interneto pagrindinis puslapis] Cancer
Research UK Symptoms of stomach cancer. 2019. [cituota 2020-01-15]
Internetinė prieiga https://about-cancer.cancerresearchuk.org/about-cancer/stomach-cancer/symptoms
12. Nishizawa T, Yahagi N. Endoscopic mucosal resection and endoscopic submucosal dissection: technique and new directions. Curr Opin Gastroenterol. 2017;33(5):315-319
13. Santoro R, Ettorre g, Santoro E. Subtotal gastrectomy for gastric cancer. World J Gastroenterol. 2014;20(38):13667-13680
14. Eugenijus Stratilatovas. Aktualūs skrandžio vėžio gydymo klausimai. 2004. 48-51
15. Schipper H, Clinch J, Powell V. Definitions and conceptual issues. In: Spilker B. Quality of life Assessments in Clinical Trials. New York: Raven Press; 1990;11-24.
16. Schipper H. Why measure quality of life? Can Med Assoc J. 1983;128(12):1367-70.
17. Snyder C, Blackford A, Okuyama T, Akechi T, Yamashita H, Toyama T, et al. Using the EORTC-QLQ-C30 in clinical practice for patient management: identifying scores requiring a clinician’s attention. Qual Life Res. 2013; 22(10):2685-91
25 18. Park S, Chung HY, Lee SS, Kwon O, Yu W. Serial Comparisons of Quality of Life after Distal Subtotal or Total Gastrectomy: What Are the Rational Approaches for Quality of Life Management? J Gastric Cancer. 2014;14(1):32–38.
19. Kobayashi D, Kodera Y, Fujiwara M, Koike M, Nakayama G, Nakao A Assessment of quality of life after gastrectomy using EORTC QLQ-C30 and STO22. World J Surg. 2011;35(2):357-64 20. Dang D, Nguyen L, Dang N, Dang H, Ta T. Quality of Life in Vietnamese Gastric Cancer
Patients. Biomed Res Int. 2019. 2019;4:1-9
21. Brenkman H, Tegels J, Ruurda J, Luyer M, Kouwenhoven E, Draaisma W. Factors influencing health-related quality of life after gastrectomy for cancer.Gastric Cancer. 2018;21(3):524-532. 22. Dıaz de Liano A, Oteiza Martınez F, Ciga M, Aizcorbe M, Cobo F, Trujillo R. Impact of
surgical procedure for gastric cancer on quality of life. British journal of surgery. 2003;90(1):91-94
23. Kim AR, Cho J, Hsu YJ, Choi MG, Noh JH, Sohn TS, et al. Changes of quality of life in gastric cancer patients after curative resection: a longitudinal cohort study in Korea. Ann Surg. 2012; 256(6):1008-13.
24. Pinheiro R, Mucci S, Zanatto R, Picanço O, Bottino A, Fontoura R. Quality of life as a fundamental outcome after curative intent gastrectomy for adenocarcinoma: lessons learned from patients J Gastrointest Oncol. 2019;10(5): 989–998.
25. Rawla P, Barsouk A. Epidemiology of gastric cancer: global trends, risk factors and prevention. Prz Gastroenterol. 2019;(1):26-38.
26. McCall M, Graham P, Bathe O. Quality of life: A critical outcome for all surgical treatments of gastric cancer. World J Gastroenterol. 2016;22(3):1101–1113.
27. Shin C, Lee W, Hong S, Chang Y. Characteristics of gastric cancer recurrence five or more years after curative gastrectomy. Chin J Cancer Res. 2016;28(5):503–510.
26 LITHUANIAN
EORTC QLQ-C30
(version 3)Mus domina kai kurie klausimai apie Jus ir Jūsų sveikatą. Prašome atsakyti į visus klausimus, geriausiai tinkantį atsakymą apvesdami rutuliuku. Nėra teisingų ar klaidingų atsakymų. Jūsų pateikta informacija bus saugoma konfidencialiai.
Jūsų inicialai:
Jūsų gimimo data (diena, mėnuo, metai):
Šios dienos data (diena, mėnuo, metai): 31
Visai ne Nedaug Viduti- Labai niškai
1. Ar Jums sukelia sunkumų įtempta veikla, pavyzdžiui
sunkaus krepšio ar lagamino nešimas? 1 2 3 4
2. Ar Jūs nuvargina ilgas pasivaikščiojimas? 1 2 3 4
3. Ar Jūs nuvargina trumpas pasivaikščiojimas išėjus iš namų? 1 2 3 4 4. Ar Jūs priverstas(-a) gulėti lovoje ar sėdėti fotelyje dienos metu? 1 2 3 4 5. Ar Jums reikalinga pagalba valgant, rengiantis,
prausiantis arba naudojantis tualetu? 1 2 3 4
A
Per praėjusią savaitę:
Visai ne Nedaug Viduti- Labainiškai 6. Ar Jūs buvote apribotas(-a) darbe arba
atlikdamas(-a) kitus kasdieninius darbus? 1 2 3 4
7. Ar Jūs jautėte apribojimus savo mėgstamame
užsiėmime arba kitoje laisvalaikio veikloje? 1 2 3 4
8. Ar Jums trūko oro? 1 2 3 4
9. Ar Jūs jautėte skausmą? 1 2 3 4
10. Ar Jums reikėjo poilsio? 1 2 3 4
11. Ar Jums buvo sutrikęs miegas? 1 2 3 4
12. Ar Jūs jautėte silpnumą? 1 2 3 4
13. Ar Jūs neturėjote apetito? 1 2 3 4
14. Ar Jus pykino? 1 2 3 4
15. Ar Jūs vėmėte? 1 2 3 4
27
Per praėjusią savaitę:
Visai ne Nedaug Viduti- Labai
niškai
16. Ar Jums buvo užkietėję viduriai? 1 2 3 4
17. Ar Jūs viduriavote? 1 2 3 4
18. Ar Jūs jautėtės pavargęs(-usi)? 1 2 3 4
19. Ar skausmas įtakojo Jūsų kasdieninę veiklą? 1 2 3 4
20. Ar sunku buvo susikaupti skaitant laikraštį,
ar žiūrint televizorių? 1 2 3 4
21. Ar Jūs jautėte įtampą? 1 2 3 4
22. Ar Jūs jautėte nerimą? 1 2 3 4
23. Ar Jūs jautėte susierzinimą? 1 2 3 4
24. Ar Jūs jautėtės prislėgtas(-a)? 1 2 3 4
25. Ar Jūs turėjote atminties sunkumų? 1 2 3 4
26. Ar Jūsų fizinė būklė arba medicininis gydymas
įtakojo šeimyninį gyvenimą? 1 2 3 4 27. Ar Jūsų fizinė būklė arba medicininis gydymas
įtakojo visuomeninį gyvenimą? 1 2 3 4
28. Ar Jūsų fizinė būklė arba medicininis gydymas
sukėlė finansinių sunkumų? 1 2 3 4
Atsakydami į tolesnius klausimus apibraukite labiausiai Jums tinkamą atsakymą
(skalėje nuo 1 (labai blogai) iki 7 (puikiai):
29. Kaip Jūs įvertintumėte savo bendrą sveikatos būklę per praėjusią savaitę?
1 2 3 4 5 6 7
Labai blogai Puikiai
30. Kaip Jūs vertinate savo bendrą gyvenimo kokybę praėjusią savaitę?
1 2 3 4 5 6 7
Labai
blogai Puikiai
