1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Indrė Silickaitė
Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimas ir
tobulinimo galimybės
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
Visuomenės sveikatos vadyba
Studentas Mokslinis vadovas Indrė Silickaitė Doc. Dr. Gintautas Cibulskas
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadybaSERGANČIŲJŲ CUKRINIU DIABETU MOKYMO ORGANIZAVIMAS IR TOBULINIMO GALIMYBĖS
Indrė Silickaitė
Mokslinis vadovas Doc. dr. Gintautas Cibulskas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2017. 73 p.
Pasaulyje bei Lietuvoje sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius nuolat auga. Tarptautinės diabeto federacijos (IDF) duomenimis, diabetas yra ketvirtoje mirties priežasčių vietoje, nes kasmet miršta beveik 4 mln. Žmonių ir sergančiųjų skaičius nemažėja. Manoma, kad 2025-aisiais šis skaičius sieks 380 milijonų arba 7,3 proc. visų pasaulio suaugusių žmonių [1, 2].
Cukrinis diabetas – tai liga, kuri trunka visą gyvenimą, todėl sergančiuosius diabetu būtina ne tik gydyti, bet ir nuolatos mokyti. Paciento mokymas turėtų būti neatsiejama dalis nuo nuolatinės ligos priežiūros. Pacientas turi gerai išmanyti savo ligą ir ją valdyti, nes tik tinkamai prižiūrint, valdant ligą galima tikėtis, kad pacientas turės mažiau komplikacijų.
Diabeto komplikacijos, ligos eiga ar kitos ligos ir atsiradę nauji požiūriai į gydymą gali įtakoti paciento gyvenimo kokybę. R. R. Rubin ir M. Peyrot (1999) teigimu, žmonių sergančių cukriniu diabetu gyvenimo kokybė yra prastesnė, tačiau trukmė ir diabetas ne visada yra susijęs su prasta gyvenimo kokybe. Gera glikemijos kontrolė yra susijusi su geresne gyvenimo kokybe. Todėl svarbu pacientui suteikti reikiamą informaciją, apmokyti, kad prisimintų ar įgytų naujų žinių bei įgūdžių, kurie padėtų suvaldyti ligą ir atsiradusias komplikacijas [4].
Taigi, dėl sparčiai augančių cukriniu diabetu sergančių skaičiaus, svarbu išsiaiškinti apie cukrinio diabeto mokymo svarbą, sergančiųjų poreikius ir organizavimą. Atlikus įvairių literatūros šaltinių analizę, pastebėta, kad apie cukrinį diabetą, komplikacijas ir mokymo svarbą yra rašoma įvairių straipsnių ir mokslinių darbų, tačiau apie mokymo organizavimą - rašoma mažai.
Darbo tikslas: atskleisti sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimą ir tobulinimo galimybes.
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo teorinį modelį.
2. Atskleisti skirtingų subjektų: mokytojų, ekspertų ir pacientų požiūrį į sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimą ir tobulinimo galimybes.
3. Palyginti mokytojų, ekspertų ir pacientų požiūrius į sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimą bei išskirti tobulinimo galimybes.
3
Metodika. Tyrimui atlikti pasirinktas mišrus kiekybinis ir kokybinis tyrimas. Tyrime dalyvavo slaugytojos – diabetologės, gydytoja ir suaugusieji pacientai, kuriems buvo nustatytas I arba II tipo cukrinis diabetas (bent vienerius metus ir gydosi suaugusiųjų endokrinologiniame skyriuje, LSMU Endokrinologijos klinikoje). Iš viso pacientams buvo išdalinta 110 anketų. Kokybiškam duomenų reprezentatyvumui užtikrinti, bent 80 proc., pacientų turėjo grąžinti anketas. Iš viso užpildytų anketų iš pacientų sugrįžo 92 (83,64%). Naudojant SPSS 14 versiją ir Microsoft Excel programas buvo atlikta anketų duomenų analizė. Anketinių tyrimo duomenų analizei naudoti statistiniai metodai – skaičiuoti procentai ir absoliutūs skaičiai bei aprašomoji statistika. Tikrinamos statistinės hipotezės apie požymių priklausomumą ir statistiniam ryšio stiprumui tarp požymių nustatyti buvo vertinami koreliacijos koeficientai.
Tyrimo rezultatai. Respondentų CD sirgimo laikotarpis ir teiginys, jog turi pakankamai žinių apie cukrini diabetą ir jo priežiūrą, buvo statistiškai reikšmingas (𝑝𝑝 = 0,010). Pacientai, sergantys CD 11 – 20, statistiškai reikšmingai labiau (58,1 proc.) mano, kad turi pakankamai žinių apie CD, nei kiti pacientai. Tuo tarpu, tie kurie serga 1-10 metų ir 21 metus arba daugiau mano, kad žino nepakankamai apie CD ir jo priežiūrą. Lyginant respondentų CD tipą ir teiginį, ar dalyvavo pradiniuose mokymuose bent vienas iš artimųjų, buvo statistiškai reikšmingas (𝑝𝑝 = 0,004). II tipo CD sergantys respondentai statistiškai reikšmingai labiau teigė, kad artimieji nedalyvavo CD mokymuose, nei I tipo CD sergantys respondentai. Respondentų lytis ir teiginys, ar dalyvauja CD mokymuose, buvo statistiškai reikšmingas (𝑝𝑝 = 0, 032). Galima teigti, kad vyrai statistiškai reikšmingai labiau mano, kad viską ir taip žino. Moterys (51,3 proc.) dalyvauja mokymuose bent 1 kartą per metus, taip pat (53,6 proc.) nežino, kad vyksta tokie mokymai negu vyrai. Respondentų išsilavinimas ir teiginys, jog pacientams reikia nuolatinių CD mokymų, buvo statistiškai reikšmingas (𝑝𝑝 = 0,021). Pastebėta, kad aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai statistiškai reikšmingai labiau (85,4 proc.) mano, kad jiems yra reikalingi nuolatiniai CD mokymai nei kitiems respondentams, turintiems vidurinį ir profesinį išsilavinimą.
Išvados. Atlikus literatūros analizę buvo atskleistas, sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo
teorinis modelis. Pagrindiniai cukrinio diabeto mokymo etapai išskirti: pradinis, pagilintas, tęstinis.
Pacientų mokymuose išskirtos pagrindinės sritys: vaistai, mityba ir fizinis aktyvumas, komplikacijos bei jų prevencija, o CD mokymo paslaugas teikia slaugytoja – diabetologė, taip pat gydytojas. Vedami tiek grupiniai (pagal tam tikras grupes, 5-15 asmenų) ir individualūs užsiėmimai. Apklausus pacientus paaiškėjo, kad CD mokymai yra organizuojami du etapai: pirminis ir tęstinis. Tai pirminė konsultacinė pagalba (5 suaugusiesiems suteiktas pirminės slaugytojo diabetologo konsultacinės pagalbos paslaugos)ir tęstinė konsultacinė pagalba (2 suaugusiesiems suteiktos tęstinės slaugytojo
diabetologo konsultacinės pagalbos paslaugos per metus vienam pacientui). Paaiškėjo, kad informacijos sklaida apie CD mokymus yra labai prasta ir CD mokymai suaugusiems nėra privalomi.
4
Lyginant respondentų CD mokymo poreikį tarp lyčių, atsiskleidė, kad vyriškos lyties respondentams kyla mažesnis CD mokymų poreikis nei moteriškos lyties respondenčių. Lyginant dalyvių skaičių tarp CD mokymų etapų pastebėta, kad pirminiame CD mokymų etape dalyvaujančiųjų pacientų skaičius didžiausias. Lyginant CD mokymuose specialistų teikiamas paslaugas pastebėta, kad daugiausiai teikia sergantiesiems slaugytoja – diabetologė ir gydytoja, mažiausiai paslaugų suteikia – psichologas. Sergančiųjų CD ir specialistų nuomonės sutapo, kad trūksta viešinimo apie vykdomus ir organizuojamus CD mokymus bei išskyrė tobulinimo poreikį. Tyrime išsiskyrė sergančiųjų CD ir mokytojų, ekspertų požiūris į sergančiųjų motyvaciją ir norą mokytis. Pacientų teigimu, jie yra pakankamai motyvuoti ir išreiškė poreikį nuolatiniams mokymams, o mokytojų, ekspertų požiūriu sergantiesiems trūksta motyvacijos dalyvauti mokymuose.
SUMMARY Public Health Management
PATIENTS WITH DIABETES TRAINING ORGANIZATION AND IMPROVEMENT POSIBILITIES
Indrė Silickaitė
Scientific advisor: assoc. prof. dr. Gintautas Cibulskas
Lithuanian University of Health Sciences. Medical Academy. Faculty of Public Health. Department of Health Management. Kaunas, 2017. 73 pages.
In Lithuania and all around the world, the number of patients with diabetes is constantly growing. According to International Diabetes Federation (IDF), diabetes takes the fourth place of a diseases that causes death and every year there is nearly 4 million deaths caused by this disease. The number of people and patients is not decreasing. It is estimated that in 2025 there will be 380 million people with diabetes, means that 7.3 percent. of the world's adults [1, 2].
Diabetes is a disease that lasts a lifetime, so is crucial not only to treat patients but also constantly educate them. The education of patient should be an integral part of disease surveillance. It is important for patient to have a good understanding about their disease and how to manage with it, because it is believed that only when the disease is properly supervised and controled, the patient will have less complications.
The complications of diabetes or other diseases, and the new attitudes towards treatment may affect the patient's quality of life. R. R. Rubin and M. Peyrot (1999), said that people with diabetes quality of life is worse, however, the duration of diabetes and is not always associated with poor quality of life. Good glycemic control is associated with a better quality of life. Therefore, it is important to provide the necessary information to the patient, train patients so they will remember or acquire new knowledge and skills that will help control the disease and arising complications [4].
5
Thus, due to the rapidly growing number of patients with diabetes, it is important to find out the importance of diabetes education, the needs of patients and organizing. Following various sources of literature analysis, it was observed that about the diabetes, the complications and the importance of education are written various articles and scientific papers, but little is known about orgazning the education for patients with diabetes.
The Aim of the Work: to reveal education organizing for patients with diabetes and opportunities for improvement
The Objectives:
1. Expose the theoretical model of education for patients with diabetes
2. Reveal the different subjectives: teachers, experts and patients attitudes towards education organizing for people with diabetes and opportunities for improvement.
3. Compare the teachers, experts and patients' attitudes towards training organizing for patients with diabetes and distinguish opportunities for improvement.
Research methology. For this research mixed qualitative and quantitative study were used. The study included nurses - diabetologists, physician and adult patients who had I or II type diabetes (for at least one year and are treated in adult endocrinology section in LSMU Endocrinology clinic). Total 110 research questionnaires were distributed to patients. To ensure representativeness and qualitative data, at least 80 per cent. of patients had to return the questionnaires. Total 92 (83.64%) completed questionnaires returned from patients. SPSS version 14 and Microsoft Excel programs were used for data analysis. For questionnaire survey data analysis statistical methods were used - calculated percentages, absolute numbers and descriptive statistics. To check the statistical hypotheses about dependency and connection strength between the variables were evaluated correlation coefficients.
Study results. Respondents disease period and the claim that they have enough knowledge about diabetes and its care was statistically significant. Patients who have diabietes for 11 - 20 years statistically significantly greater (58.1 percent.) believes that they have sufficient knowledge about diabetes, than other patients. Meanwhile, those who have diabetes for 1-10 years and are 21 year old or more think they do not know enough about diabetes and its supervision. Comparing respondents diabetes type and the claim about participation in the initial training of one of the relatives was statistically significant. Patients with type II diabtetes significantly more often claimed that that their relatives did not attend in the diabetes training than patients with Type I diabetes. Respondents' gender and the claim about participation in training was statistically significant. Men statistically significantly more believe that they know everything about dicease. Women (51.3 percent.) participate in training at least 1 time per year as well (53.6 percent.) do not know that such training takes place comparing with men. Respondents' education and a statement that patients need
6
continuous training was statistically significant. It is observed that respondents with high education were significantly more likely (85.4 percent.) to believe that they need regular diabetes training than respondents with secondary and vocational education.
Survey findings. Literature analysis revealed people with diabetes training theoretical model. The main stages of diabetes education distinguished: initial, in-depth, ongoing. In patient training major areas were identified: medication, diet and physical activity, complications and their prevention, and diabetes training is provided by nurse - diabetologist, as well as a doctor. Both group (by certain groups of 5-15 people) and individual trainings are led. The survey showed that diabetes training is organized in two phases: initial and ongoing. It is initial counseling (5 Adults are given primary diabetes nurse consulting support services) and continuous counseling (2 adults granted continuing diabetes nurse consulting support services per year per patient). It turned out that the dissemination of information on the diabetes training is very poor and training for adults is not required. Comparing respondents diabetes training needs between the sexes revealed that male respondents have less need for training than female respondents. Comparing the number of participants in diabetes training phases it was observed that the initial counseling training phase involved the largest number of patients. Comparing the specialists involvment in diabetes training services observed that most information for patients provide nurse - diabetologists and physician, and least provides psychologist. Patients with diabetes and specialists opinions were the same- it is the lack of publicity about the ongoing and organized diabetes training and highlighted the need for improvement. In this study patients with diabetes, teachers and experts approach in motivation and desire to learn distinguished. Patients said that they are sufficiently motivated and expressed the need for ongoing training, and teachers and experts think that patients do not have enough motivation to participate in training.
7
TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1Cukrinio diabeto samprata, tipai ... 11
1.2 Cukrinio diabeto paplitimas (epidemiologija) ... 13
1.3 Cukrinio diabeto kontrolė ir komplikacijos ... 15
1.4 Cukrinio diabeto mokymų svarba, organizavimas ir mokymo etapai ... 17
1.5 Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo teorinis modelis ... 26
2.TYRIMO METODIKA ... 30
2.1 Tiriamųjų populiacijos atranka ir imtis ... 30
2.2 Tyrimo tipas ir jo pasirinkimo pagrindimas ... 30
2.3. Tyrimo duomenų analizė ir duomenų apdorojimo logika ... 34
3.3 TYRIMO REZULTATI IR JŲ APTARIMAS ... 35
3.1 Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimas ir tobulinimo galimybės pacientų požiūriu. ... 35
3.2 Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimas ir tobulinimo galimybės mokytojų, ekspertų požiūriu. ... 50
3.3 Mokytojų, ekspertų ir pacientų požiūrių palyginimas į sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimą bei išskirtas tobulinimo galimybes ... 58
IŠVADOS ... 61
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 62
LITERATŪRA ... 63
8
SANTRUMPOS
IR SĄVOKOS
CD – CUKRINIS DIABETAS
PSO – PASAULIO SVEIKATOS ORGANIZACIJA IDF - Tarptautinė diabeto federacija
Savikontrolė – tai savarankiškas savęs prižiūrėjimas, kuris užtikrina gerą cukrinio diabeto valdymą.
Savi-priežiūra - kai sergantysis cukriniu diabetu supranta ir žino apie maisto, fizinio aktyvumo, įtampos, vaistų ir kt. poveikį, bei žino kaip tinkamai kontroliuoti gliukozės lygį kraujyje).
I tipo cukrinis diabetas – išsivysto, dėl insulino trūkumo. Tai gali būti, kad nežinoma ligos atsiradimo priežastis arba dėl autoimuninio proceso sukelto kasos beta ląstelių destrukcijos. I tipo CD susergama jauname amžiuje, dažniausiai iki 20-25 metų, bet gali pasitaikyti ir iki 40 m.
II tipo cukrinis diabetas – kai kasa gamina nepakankamai insulino ir/arba didėja ląstelių atsparumas insulinui.
Cukrinis diabetas – tai liga, kuria sergant dėl insulino trūkumo ar jo netinkamo veikimo audiniuose didėja gliukozės kiekis kraujyje.
Cukrinio diabeto kontrolė – gliukozės kiekio kraujyje, arterinio kraujo spaudimo, lipidų rodiklių palaikymas nustatytose ribose.
Koordinavimas - atskirų organizacijos dalių veiklos integravimas siekiant organizacijos tikslų. Darbo pasidalijimas – toks kompleksinis užduoties suskaidymas į sudedamąsias dalis, kad darbuotojai būtų atsakingi ne už visą užduoti, o tik už atskiras ją sudarančias veiklas.
9
ĮVADAS
Cukrinis diabetas – viena iš svarbiausių visuomenės bei sveikatos priežiūros problemų visame pasaulyje. Tai lėtinė ir gana greitai progresuojanti liga, sukelianti įvairių organų pažeidimus ir kitas komplikacijas (aklumas, inkstų pažeidimai, diabetinės neuropatijos, kraujagyslių ligos ir kita). Cukrinio diabeto ir komplikacijų atsiradimas lemia ne tik šalies ekonomiką, bet sąlygoja ir medicininių, socialinių problemų atsiradimą bei tampa iššūkiu visai sveikatos sistemai [5].
Temos aktualumas. Pasaulyje bei Lietuvoje sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius nuolat auga. Tarptautinės diabeto federacijos (IDF) duomenimis, diabetas yra ketvirtoje mirties priežasčių vietoje, nes kasmet miršta beveik 4 mln. žmonių ir sergančiųjų skaičius nemažėja. Manoma, kad 2025 metais šis skaičius sieks 380 milijonų arba 7,3 proc. visų pasaulio suaugusių žmonių [1,2].
Cukrinis diabetas – tai liga, kuri trunka visą gyvenimą, todėl sergančiuosius diabetu būtina ne tik gydyti, bet ir nuolatos mokyti. Paciento mokymas turėtų būti neatsiejama dalis nuo nuolatinės ligos priežiūros. Pacientas turi gerai išmanyti savo ligą ir ją valdyti, nes tik tinkamai prižiūrint, valdant ligą galima tikėtis, kad pacientas turės mažiau komplikacijų.
Diabeto komplikacijos, ligos eiga ar kitos ligos ir atsiradę nauji požiūriai į gydymą gali įtakoti paciento gyvenimo kokybę. R. R. Rubin ir M. Peyrot (1999) teigimu, žmonių sergančių cukriniu diabetu gyvenimo kokybė yra prastesnė, tačiau trukmė ir diabetas ne visada yra susijęs su prasta gyvenimo kokybe. Gera glikemijos kontrolė yra susijusi su geresne gyvenimo kokybe. Todėl svarbu pacientui suteikti reikiamą informaciją, apmokyti, kad prisimintų ar įgytų naujų žinių bei įgūdžių, kurie padėtų suvaldyti ligą ir atsiradusias komplikacijas [4].
Taip pat, galima teigti, kad diabeto mokymai yra svarbūs ne tik ligos profilaktikai, bet ir sveikatos ekonomikai (piniginių lėšų taupyme). Gerai užtikrintas diabeto mokymo organizavimas padeda sergantiems cukriniu diabetu pagerinti diabeto kontrolę ir taip sumažinti komplikacijų vystymąsi bei progresavimą. Taigi, dėl sparčiai augančių cukriniu diabetu sergančių skaičiaus, svarbu išsiaiškinti apie cukrinio diabeto mokymo svarbą, sergančiųjų poreikius ir organizavimą.
Temos naujumas. Atlikus įvairių literatūros šaltinių analizę, pastebėta, kad apie cukrinį diabetą, komplikacijas ir mokymo svarbą yra rašoma įvairių straipsnių ir mokslinių darbų, tačiau apie mokymo organizavimą rašoma mažai. Dėl šių ir kitų priežasčių darbo autorė pradėjo domėtis cukrinio diabeto mokymo organizavimo tema bei baigiamajame darbe numatė atlikti mišrų tyrimą, siekiant atskleisti sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimą ir tobulinimo galimybes.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: atskleisti sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimą ir tobulinimo galimybes.
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo teorinį modelį.
2. Atskleisti skirtingų subjektų: mokytojų, ekspertų ir pacientų požiūrį į sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimą ir tobulinimo galimybes.
3. Palyginti mokytojų, ekspertų ir pacientų požiūrius į sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimą bei išskirti tobulinimo galimybes.
11
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
Šio skyriaus tikslas – išanalizuoti sergančiųjų cukriniu diabeto mokymo organizavimo teorinius aspektus. Skyriuje nagrinėjama cukrinio diabeto samprata, tipai, klasifikavimas. Siekiant išsamios analizės atskleidžiama, kokie yra išskirti cukrinio diabeto tipai, taip pat aptariama skirtingų autorių samprata, kas yra cukrinis diabetas. Taip pat aprašoma Cukrinio diabeto paplitimas (epidemiologija), aptariama, kodėl svarbi yra cukrinio diabeto kontrolė, mokymai ir kokie yra mokymo etapai ir remiantis išanalizuota literatūra parengtas mokymo teorinis modelis.
1.1 Cukrinio diabeto samprata, tipai
Cukrinis diabetas dažniausiai vadinamas tiesiog diabetu arba cukralige ir žinomas jau nuo antikos laikų. Egipto 1550 m. pr. Kr. hieroglifai iliustruoja diabeto simptomus. Kai kurie duomenys rodo, kad pavaizduoti hieroglifai buvo 2 tipo diabeto, nes 1 tipo diabetas atrastas palyginus neseniai, t. y. per pastaruosius du amžius [7].
Senovėje diabetą diagnozuodavo raugdami šlapimą, o nuo diabeto nebuvo išrasta jokių patikimų vaistų, išskyrus alkoholį, nes jis sumažindavo cukraus kiekį kraujyje. Kol nebuvo atrastas insulinas, diabetas buvo laikomas mirtina liga. Insulinas atrastas ir jau pirmą kartą panaudotas 1922 m. Kanadoje. Pirmasis žmogus pradėtas gydyti insulinu buvo 14 metų berniukas Leonardas Thomsonas [7]. Dabar insulinas yra plačiai naudojamas ir skiriamas priklausomai nuo ligos formos ir tipo.
Cukrinis diabetas - laikoma viena iš civilizacijos ligų, kuri tampa iššūkiu tiek sergančiajam, tiek gydytojui. 1 lentelėje (žr. 1.1 lentelė) pateikiama cukrinio diabeto samprata pagal Lietuvos diabeto asociaciją, Pasaulio Sveikatos organizaciją, Ž. Visockienę ir kt.
1.1 lentelė. Cukrinio diabeto samprata (sudaryta autorės)
Autorius/Šaltinis Cukrinio diabeto (CD) samprata
Lietuvos diabeto asociacija
„Cukrinis diabetas – tai lėtinė endokrininė medžiagų apykaitos liga, kurią sukelia žmogaus organizme insulino sintezės, sekrecijos ir periferinio veikimo sutrikimas“.
A. Vingras, R. Kiseliūnienė Pasaulio Sveikatos organizaciją
(PSO)
Cukrinis diabetas yra multietiologinis metabolinis sutrikimas, kurio metu stebima lėtinė hiperglikemija su angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimu, atsirandančiu dėl insulino veikimo sutrikimų.
Diabetas yra lėtinė liga, kuri atsiranda tada, kai kasa negamina pakankamai insulino arba organizmas negali efektyviai naudoti pagaminto insulino.
Ž. Visockienė, A. Mikaliūkštienė (2004)
„Cukrinis diabetas – sunki liga, veikianti įvairius žmogaus gyvenimo aspektus. Svaru nuolat rūpintis savimi (mitybos režimas, vaistai, reguliari glikemijos kontrolė), lėtinės komplikacijos, gydymo sukeltos problemos (pvz.: lipo hipertrofijos), socialinės adaptacijos sutrikimai ir kt.
Sveikatos psichologija (2011) Diabetas yra sunki endokrininė liga, kai sutrinka insulino gamyba kasoje bei veikimas audiniuose.
Skirtinguose šaltiniuose galima rasti įvairių cukrinio diabeto apibrėžimų. Pagal Pasaulio Sveikatos organizaciją (PSO), A. Vingrą ir R. Kiseliūnienę, cukrinis diabetas yra multietiologinis
12
metabolinis sutrikimas, kurio metu atsiranda insulino veikimo ir angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimai. Taip pat PSO nurodo, kad diabetas yra lėtinė liga, kai sergama ilgą laiką bei paprastai progresuoja lėtai. Kasa negamina pakankamai insulino arba, dėl tam tikrų priežasčių organizmas negali panaudoti pagaminto insulino [8,9].
Ž. Visockienė ir A. Mikaliūkštienė (2004) pabrėžia, kad cukrinis diabetas sunki liga, kuri turi įtaką gyvenimo kokybei. CD veikia įvairius žmogaus gyvenimo aspektus ir yra svarbu nuolat rūpintis savimi (mitybos režimu, vaistų doze, reguliaria glikemijos kontrole ir kt. [10].
Insulinas yra hormonas, kuris yra svarbus gliukozės reguliavimui. Šis hormonas padeda gliukozei patekti į raumenis, riebalinį audinį, kepenis, reguliuoja ir mažina kraujo gliukozės kiekį. Insuliną gamina kasos β ląstelės. Žmonių, kurie serga I tipo cukriniu diabetu, kasos β ląstelės dėl įvairių priežasčių negamina insulino. Jeigu organizme yra pakankamai insulino, bet jis nėra veiksmingas, susergama II tipo diabetu [11].
Cukrinio diabeto tipai [12,13].
I tipo cukrinis diabetas - priklausomas nuo insulino. Dažniausiai 1 tipo diabetu serga vaikai ir paaugliai, kai kasos β ląstelės nepagamina reikiamo kiekio insulino ir gliukozės kiekis kraujyje padidėja. Dėl to, reikia insulino injekcijų kelis kartus per dieną bei kraujo gliukozės kiekio tyrimo. Galima teigti, kad gydymas insulinu jiems gyvybiškai būtinas. Priešingu atveju ligonis, sergantis 1 tipo diabetu ir nenaudojantis insulino, gali mirti. Iš visų diabetu sergančių žmonių 5 - 10% yra I tipo ligoniai. 1 tipo cukrinį diabetą gali sąlygoti autoimuniniai, genetiniai arba aplinkos rizikos veiksniai. Šiuo metu nėra žinomų 1 tipo cukrinio diabeto prevencijos būdų, kurie visiškai išgydytų cukrinį diabetą.
II tipo cukrinis diabetas – nėra priklausomas nuo insulino ir ši ligos forma yra dažnesnė ligonių tarpe. Juo serga 90 – 95 proc. visų sergančiųjų cukriniu diabetu. Dažniausiai ligos pradžia – atsiradęs atsparumas insulinui, kai ląstelės negali tinkamai panaudoti insulino, todėl didėja ir insulino poreikis. Dauguma žmonių, sergančių II tipo diabetu, yra nutukę. II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniais gali būti - vyresnis amžius, nutukimas, šeimoje sergantys cukriniu diabetu asmenys, sumažėjęs fizinis aktyvumas, buvęs gestacinis cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės apykaita ir kt.
Kiti specifiniai tipai: genetiniai beta-ląstelių funkcijos defektai, genetiniai insulino veikimo defektai egzokrininės kasos susirgimai, endokrinopatijos, vaistų arba cheminių medžiagų sukelti, infekcijos, retos imuninės kilmės diabeto formos, kiti genetiniai sindromai kartais susiję su diabetu.
Nėščiųjų CD – angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus laipsnio hiperglikemija ir pirmą kartą nustatytas nėštumo metu. Nėščiųjų diabetas komplikuoja nėštumą ir neigiamai veikia vaisaus eigą ir raidą [14].
Priklausomai nuo cukrinio diabeto tipo skirtingai ir reiškiasi ligos simptomai. Norint laiku atpažinti cukrinį diabetą, svarbu žinoti šios ligos simptomus [11]:
13
I tipo cukrinio diabeto požymiai pradžioje paprastai yra staigūs ir netikėti. I tipo diabetui būdingi šie simptomai, tokie kaip: padažnėjęs šlapinimasis, varginantis troškulys, burnos džiūvimas, kojų tirpimas, nuolatinis nuovargis, alkis, staigus svorio kritimas, blogėjantis regėjimas ir kt.
II tipo cukrinis diabetas paprastai juntamas ne iš karto, todėl jį sunkiau diagnozuoti. Simptomai yra tokie patys, kaip ir I tipo diabeto, tačiau ne tokie ryškūs ir staigūs, dėl to, žmonės, sergantys II tipo diabetu, neretai nekreipia dėmesio į ankstyvus ligos simptomus ir liga diagnozuojama per vėlai. Galima teigti, kad apie 50% žmonių, kuriems nustatoma II tipo diabetas, jau turi tam tikrų komplikacijų.
Apibendrinant galima teigti, kad cukrinis diabetas yra sunki lėtinė liga, kuri nustatoma pagal tam, tikrus požymius ir simptomus bei turi įtakos žmogaus gyvenimo kokybei. Taip pat, svarbu pabrėžti, kad yra keli cukrinio diabeto tipai I, II, nėščiųjų ir kiti specifiniai tipai. Todėl, analizuojant cukrinio diabeto svarbą naudinga išnagrinėti ir diabeto paplitimą.
1.2 Cukrinio diabeto paplitimas (epidemiologija)
Diabetu sergančių žmonių skaičius sparčiai auga ir prognozuojama, kad sveikatos apsaugos sistemos susidurs su rimtais sunkumais, kadangi visuomenė senėja, žmonės vis dažniau pasirenka nesveiką gyvenimo būdą, netinkamą mitybą, mažai juda, dėl to priauga nemažai svorio, nutunka. Nutukimas turi įtakos II tipo cukrinio diabeto atsiradimui. Taip pat, dėl nepaaiškinamų priežasčių sparčiai daugėja ir kitų cukrinio diabeto tipų.
I. Mikutavičienės ir V. Rastenienės (2011) teigimu, cukrinis diabetas jau pasiekė pandemijos lygį visame pasaulyje. Galima teigti, kad sparčiai didėjantis sergančiųjų diabetu skaičius pasaulyje rodo, kad didelę ligos epidemiją. Tarptautinės diabeto federacijos (IDF) duomenimis, diabetas yra ketvirtoje mirties priežasčių vietoje, nes kasmet miršta beveik 4 mln. Žmonių ir sergančiųjų skaičius nemažėja. 2007 metais visame pasaulyje diabetu sirgo 246 milijonai žmonių, tai sudarė 6 proc. 20-79 metų amžiaus žmonių. Manoma, kad 2025-aisiais šis skaičius sieks 380 milijonų arba 7,3 proc. visų pasaulio suaugusių žmonių [15].
2011 metais, cukriniu diabetu sergančiųjų Estijoje ir Lietuvoje siekė 9,9% - 9,7%, Suomijoje – 8,4% ir apie maždaug trečdalis gyventojų turi genetinį polinkį. Dauguma pacientų šalyse serga 2 tipo cukriniu diabetu, tačiau I tipo diabetu sergančiųjų atvejų skaičius, taip pat, auga. Pavyzdžiui, Suomijoje 3% - 4% auga per metus, nuo 1990 metų cukrinio diabeto atvejų vaikų amžiuje padidėjo 40% [16].
Remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centro bei TDF duomenimis Lietuvoje cukriniu diabetu sergančių asmenų skaičius nuolat auga. Nauji susirgimo atvejai dažnėja ne tik tarp vaikų, bet
14
ir tarp suaugusiųjų. Lietuvoje naujai užregistruoti susirgimai cukriniu diabetu, asmenų skaičius pateiktas 1. 2. lentelėje.
1.2. lentelė. Cukrinio diabeto paplitimas tarp Lietuvos gyventojų, tenkantis 1000 gyventojų
(sudaryta remiantis Higienos instituto duomenimis)
Cukrinis diabetas (E10-E14) 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
0-17 m. vaikai 0,9 0,9 1 1 1,1 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,5 Suaugusieji nuo 18 m. 20 21,1 22,6 24 26,3 28,1 30 34 37,4 38,9 41
Iš 1.2 lentelėje pateiktų duomenų, galima pastebėti, kad kiekvienais metais Lietuvoje vis daugiau naujai užregistruotų susirgimų diabetu. Per 10 metų (nuo 2004 iki 2014 m.) suaugusiųjų, sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius tenkantis 1000 gyventojų padvigubėjo. Vaikų, sergančiųjų CD skaičius taip pat kiekvienais metais auga.
Viename nutarime Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pripažino [17], kad: „diabetas yra lėtinė, sekinanti ir brangi liga, susijusi su sunkiomis komplikacijomis, kurios kelia rimtų pavojų šeimoms, valstybėms narėms ir visam pasauliui...“. Galima teigti, kad diabeto problema jau pripažinta ne tik šalies, bet ir pasauliniu lygiu.
1.1 pav. Diabetu sergančiųjų skaičius (20-79 metų), pagal Tarptautinės Diabeto Federacijos (IDF) regionus, 2013 m.
15
Tarptautinės Diabeto Federacijos duomenimis, 382 mln. žmonių gyvena su diabetu. Daugiausiai sergančiųjų diabetu yra Vakarų Ramiojo vandenyno regione, mažiausiai sergančiųjų viena iš Afrikos regionų. Diabeto „Atlas“ pateikti duomenys [18] kelia nerimą, dėl didelės diabeto grėsmę pasaulyje. Prognozuojama, kad iki 2035 metų, diabetu sergančiųjų skaičius gali gerokai išaugti (žr. 1 priedas), iki 591 mln. sergančiųjų, daugiausiai Afrikoje ir Azijoje, mažiausiai Europoje. Taigi, diabetu sergančiųjų skaičius nuolat auga ir yra aktuali problema ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Tačiau svarbu pabrėžti ir tai, kad pranešimai ir pateikti duomenys apie diabetu sergančių žmonių skaičių ne visada atitinka esamą situaciją, kadangi 2 tipo diabetu sergantieji žmonės gali net nežinoti, kad serga.
1.3 Cukrinio diabeto kontrolė ir komplikacijos
Gera cukrinio diabeto kontrolė gali apsaugoti pacientą ne tik nuo diabeto komplikacijų, bet ir išlaikyti darbingumą bei gerą gyvenimo kokybę.
Glikemijos kontrolė yra vertinama pagal glikozilintą hemoglobiną (HbA1c), vertinamą procentais arba milimoliais litre. Įvairios tarptautinės diabetologų organizacijos cukriniam diabetui kontroliuoti siūlo skirtingus HbA1c kriterijus – nuo 6,0 iki 8,0 proc. Didesnis HbA1c siūlomas vyresnio amžiaus pacientams – vyresniems nei 70 m. amžiaus, esant diabeto komplikacijoms ir diabeto trukmei daugiau nei 10 metų. Tačiau pagrindinis principas, gydant diabetą – glikemijos lygis atitinkantis normą arba artimas normai, o glikuotas hemoglobinas (HbA1c) turėtų būti mažesnis nei 7 proc. (ž. Lentelė). Gydytojas Dr.Wathau (JAV) nurodė kaip vidutinis gliukozės kiekis mmol/l atitinka glikuoto hemoglobino (HbA1C%) rodiklius. Galima teigti, kad HbA1c yra normalus jei siekia iki 6%. Didesnės negu 7% vertės rodo, kad diabetas netinkamai kontroliuojamas, todėl padidėja galimų komplikacijų rizika net kelis kartus [7].
1.3 lentelė. Cukrinio diabeto kontrolės kriterijai [25,26]
L. Zhang ir A. Adelin (2001) teigimu, tik nuolatinė ir gera diabeto kontrolė (t. y. gera glikemijos kontrolė ir intensyvus gydymas) padeda atitolinti lėtines komplikacijas. Pavyzdžiui, jeigu yra gera gliukozės koncentracijos kraujyje kontrolė, tokia komplikacija kaip retinopatija pasireiškė 9,8% ligonių, o esant blogai gliukozės kontrolei net 57% (p < 0,0001). Taigi, blogai kontroliuojant gliukozės koncentraciją kraujuje, retinopatijos atsiradimo rizika 7,5 karto didesnė lyginant su gera gliukozės koncentracija [20].
Tyrimai Gera Patenkinama Bloga
Gliukozė kraujuje (mmol/l) nevalgius 4,4 - 6,7 ≤7,8 >7,8
1,5 – 2 val. po valgo 4,4-8,9 ≤10,0 >10,0
16
Taigi, nustačius cukrinį diabetą, neatsižvelgiant į jo tipą, svarbu, kad pacientas būtų supažindinamas su cukrinio diabeto kontrolės kriterijais, kadangi pagal nustatytus kriterijus galima vadovautis, prisižiūrėti save bei atitolinti komplikacijas ir patiems suprasti, įvertinti diabeto kontrolę. A. Norkaus, D. Baliutavičienės ir kt. (2007) teigimu, pagrindinis cukrinio diabeto gydymo principas yra gera angliavandenių apykaitos sutrikimų kontrolė. Gera kontrolė – pasiekiama mokant pacientą, sergantįjį cukriniu diabetu, gyventi su šia liga bei derinti tris veiksnius, tokius kaip: tinkamą mitybą, pakankamą fizinį aktyvumą ir gydymą paskirtais vaistais. Tada, kai pacientas sergantis CD sugeba tinkamai derinti šiuos tris veiksnius, tada galima teigti, kad pacientas kontroliuoja savo ligą. Sergantysis pasirenka tinkamą gyvenimo būdą, kuris leidžia atitolinti diabeto komplikacijų išsivystymą, sulėtina jų progresavimą. Norint, kad būtų sėkmingai vykdoma cukrinio diabeto priežiūra neužtenka, tik noro, reikalingos žinios, geras mokymas susijęs su mitybos planavimu, fiziniu aktyvumu, vaistų dozavimu, periodiškai atliekamais tyrimais (pvz.: gliukozės kiekio kraujyje tyrimai) ir kt. [12].
Negydant arba blogai kontroliuojant cukrinį diabetą, gali atsirasti komplikacijų. Gali atsirasti mažųjų ir didžiųjų kraujagyslių komplikacijos, dėl ko didėja mirtingumas. Taip pat, CD - dažnai diagnozuojamas pavėluotai, tada kaip jau yra atsiradusių komplikacijų, kurių gydymas brangus [47]. Jeigu dažnai svyruoja gliukozės koncentracija kraujyje ir neatitinka kontrolės kriterijų gali paveikti visą organizmą ir sukelti komplikacijas inkstams, nervas, kojoms, akims. Sergantys cukriniu diabetu, taip pat, turi didesnę riziką susirgti širdies kraujagyslių, kaulų ir sąnarių, odos, virškinimo, dantų ir dantenų ligomis bei lytinės funkcijos sutrikimais. Lėtinės komplikacijos gali būti[33,48]:
• diabetinė retinopatija – akių tinklainės smulkiųjų kraujagyslių pažeidimai; • diabetinė nefropatija – inkstų pažeidimai.
• diabetinė pėda – opos, pėdos minkštųjų audinių ar kaulų pažeidimai; • stambiųjų ir smulkiųjų kraujagyslių pažeidimai ir kt.
ir tik gera cukrinio diabeto kontrolė gali padėti išvengti komplikacijų arba jas atitolinti.
Literatūroje teigiama, kad sergančiuosius diabetu 2–4 kartus dažniau serga širdies bei kraujagyslių ligomis (miokardo infarktas ir kt.) nei kitus žmones. Taip pat, yra 40 kartų didesnė mirtis, dėl širdies bei kraujagyslių ligų grėsmė, lyginant su tais kurie neserga cukriniu diabetu (sveikųjų populiacija). Kalbant apie inkstų ligas, galima teigti, kad kasmet nustatoma 35–40% atvejų inkstų veiklos nepakankamumo, kurio priežastis yra cukrinis diabetas ir bloga kontrolė. Taip pat, kalbant apie komplikacijas, diabetas blogina regėjimą, dėl to žmogus gali apakti ir apakimo grėsmė yra 25 kartus didesnė žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, negu kitiems [11].
17
1.4 Cukrinio diabeto mokymų svarba, organizavimas ir mokymo etapai
Tyrimais įrodytą, kad pakeitus gyvenimo būdą, atsisakius neigiamų įpročių (alkoholio vartojimo, rūkymo ir kt.), suintensyvinus fizinį aktyvumą ar numetus antsvorį, su diabetu galima „susidraugauti“ ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Cukrinio diabeto mokymas yra pripažintas kaip pagrindinis diabeto valdymo komponentas, o mokymo tikslas – išmokyti valdyti ligą ir skatinti savipriežiūrą (savipriežiūra, kai sergantysis cukriniu diabetu supranta ir žino apie maisto, fizinio aktyvumo, įtampos, vaistų ir kt. poveikį, bei žino kaip tinkamai kontroliuoti gliukozės lygį kraujyje) [16].Taigi, svarbu, kad būtų užtikrintas nuolatinis, profesionalus, kokybiškas ir atitinkantis sergančiųjų cukrinio diabeto mokymo poreikius, nes nuo to priklauso gydymas ir kontrolė.
Anot, I. Mikutavičienės ir V. Rastenienės (2011), sergantieji cukriniu diabetu negali gauti tinkamo mokymo, dėl paslaugų trūkumo, prieinamumo ar kainos. Taip pat, dauguma nežino, kad mokymasis yra naudingas pačiam sergančiajam, o išmokti apie diabeto priežiūrą vien bendravimo su gydytoju neužtenka, dėl riboto laiko, paskirto vizito metu.
2006 m. Lietuvos diabeto asociacija įgyvendino projektą – „Cukriniu diabetu sergančiųjų mokymas”. Mokymo programoje dalyvavo apie 2,5 tūkst. žmonių (diabetu sergantieji, jų šeimų nariai, slaugytojai ir kt.) iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų, dauguma (per 1600) buvo vyresnio amžiaus žmonės, sergantys II tipo diabetu. Apie 400 – sergantieji I tipo diabetu bei daugiau negu 500 – šeimos narių ir kt. Atlikus 750 kraujo gliukozės ir 250 – glikuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimų, buvo nustatyta, kad maždaug 70 proc. tikrintų žmonių diabeto kontrolė yra bloga [27]. Tai tik parodė, kad yra būtina nuolatinis mokymas, kad suprastų ligos kontrolės svarbą, mokėtų pritaikyti žinias praktiškai ir tyrimų rezultatai pagerėtų.
Diabeto mokymai ir savi-priežiūra atlieka svarbų vaidmenį sergančio cukriniu diabetu gyvenime. Diabetu sergančiajam savikontrolės, gydymo ir kitų teisių suteikimas paveikia ligos eigą, priklausomai nuo paciento sugebėjimų ją valdyti. Diabeto švietimas turi būti prieinamas visiems pacientams, sergantiems šia liga, kadangi buvo įrodyta, kad diabeto švietimas galėtų pagerinti diabeto rezultatus (pavyzdžiui, gliukozės kiekio kraujyje, HbA1c, kraujo spaudimo ir kūno svorio ir kt. vertinimus). Šiuolaikinės diabeto ugdymo programos turėtų orientuotis į pacientų gebėjimą pritaikyti kasdieniame gyvenime. Cukrinio diabeto mokymas yra diabeto valdymo „kertinis akmuo“, nes CD sergančiajam kiekvieną dieną reikia taikyti įgytas žinias praktiškai be pagalbininko. Diabeto valdymą sudaro mitybos planavimas, fizinis aktyvumas, vaistų dozavimas, gliukozės stebėsena ir koregavimo. Diabeto švietimas leidžia daugiau sužinoti apie diabetą, kaip reikia prisižiūrėti ir suteikia galimybę jį kontroliuoti bei pagerinta ir gyvenimo būdą [22].
Cukrinio diabeto mokymuose turėtų dalyvauti keli specialistai, kurie sudarytų tam tikrą komandą, tai turėtų sudaryti [23]:
18 • gydytojas, kuris supranta apie diabetą; • kvalifikuotas cukrinio diabeto pedagogas; • dietologas;
• pratimus, mankštas sudarantis fiziologas.
Pacientų mokymuose galima išskirti tris pagrindines sritis: vaistai, mityba ir fizinis aktyvumas ir komplikacijas, jų prevenciją[24]:
Vaistai. Žmonės, sergantys pirmo I tipo diabetu gydosi insulinu, o šiuo metu insulino rūšių yra daug, todėl tinkamą insuliną ir dozę turi parinkti gydytojas su pacientu. Pacientas privalo išmokti matuotis gliukozės kiekį kraujyje ir leistis insulino dozę pagal matavimo duomenis. II tipo diabetu sergantieji taip pat, stebėti ir matuoti gliukozės kiekį kraujyje, nes gali sužinoti, kokią įtaką daro suvalgomas maistas bei atitolinti komplikacijas.
Tinkama mityba. Itin svarbu - tinkama mityba, nes nuo valgomo maisto priklauso ir gliukozės kiekis kraujyje. Pagrindinius sveikos mitybos principus turėtų žinoti ne tik sergantysis bet ir kiti šeimos nariai. Pagrindinės mitybos taisyklės: reguliarus maitinimasis, daug ląstelienos turintis maistas, cukraus, druskos, keptų ir riebių produktų vartojimo mažinimas ir kt.
Fizinis aktyvumas. Mankšta – naudinga, nes mažina gliukozės kiekį kraujyje. Rekomenduojama 20 – 30 min. mankšta bent 2, 3 kartus per savaitę. Tačiau reikia atsižvelgti į diabeto tipą, komplikacijas ir kt. Komplikacijos ir jų prevencija. Pacientus svarbu supažindinti su galimomis komplikacijomis bei prevencija. Pavyzdžiui, kaip tinkamai prižiūrėti pėdas.
Cukrinio diabeto mokymąsi galima išskirti į tokius etapus [28,29]: pradinis, pagilintas, tęstinis.
1.2 pav. Mokymosi etapai, sudaryta pagal D. W. Guthrie, R. A. Guthrie (2002)
I etapas (pradinis mokymas), kurio tikslas – mokyti pacientą išvengti ūmių diabeto komplikacijų. Pradinis mokymas dažniausiai yra taikomas iškart, t. y. nustačius diabeto diagnozę. Pacientui reikia paaiškinti, dėl kokių priežasčių atsiranda gliukozės sutrikimai, kad ši liga yra nepagydoma, taip pat kaip atpažinti ir elgtis ištikus hipoglikemijai ir hiperglikemijai. Pradiniame
I ETAPAS (Pradinis mokymas) II ETAPAS (Pagilintas mokymas) III ETAPAS (Tęstinis mokymas)
19
etape, pacientas turi išmokti gyvybiškai būtinų įgūdžių, tokių kaip: leistis insuliną, matuotis gliukozės kiekį kraujyje, ketonus šlapime, pildyti diabeto dienyną, planuoti mitybą ir kt. Pacientas turi būti informuotas, kada reikia kreiptis į gydytoją, kur ieškoti skubios pagalbos ir kaip elgtis ištikus hipoglikemijai ar hiperglikemijai. Šio etapo metu pacientas turi dažnai lankytis pas gydytoją bei tikrintis žinias ir koreguoti gydymą, jei to reikia bei paaiškinti, kodėl ir kam to reikia. Galima teigti, kad šis etapas yra trumpas ir labai sudėtingas, nes ką tik susirgęs ligonis išgyvena stresą ir jam gali būti sunku įsisavinti žinias ir įgyti reikiamų įgūdžių apie šią ligą ir priežiūrą [28,29].
II etapas (pagilintas mokymas), kurio tikslas – pakartoti pradinio etapo mokymą, kai pacientas susitaiko su liga ir jam gali būti pateikiama naujų žinių, pavyzdžiui, kaip įvertinus savikontrolės dienyną keisti insulino dozę, mitybos planą, planuoti fizini krūvį ir kaip tinkamai planuoti dienotvarkę. Taip pat mokyti ligonį spręsti diabeto kontroliavimo problemas. Idealiu atveju pacientas turėtų lankytis pas gydytoją kas 3-4 savaites, o apie savikontrolės rezultatus pranešti kartą per savaitę, tačiau dažniausiai tai įgyvendinti sunku ir beveik neįmanoma [28,29].
III etapas (tęstinis mokymas) – skirtas tolesniam žinių bei įgūdžių tobulinimui ir ligos kontroliavimui. Kadangi diabetas yra nepagydoma liga, kuri „lydi“ visą gyvenimą, todėl reikia tikrinti nuolatos tikrinti sveikatos būklę, insulino leidimo vietas, nagrinėti savikontrolės užrašus. Ypač, kai pacientas kreipiasi pas gydytoją, tada yra palanki situacija išmokti apie diabeto kontrolę kažką naujo, nes kuo daugiau pacientas žino apie diabetą, kuo geriau taiko tas žinias, tuo geresnių rezultatų jis gali pasiekti. Tęstinis ligonių mokymas yra svarbus, tam, kad pacientai prisimintų, ką išmokę ir įgytų naujų žinių. Taip pat, pakartoti mokymus yra reikalinga, nes pacientai dažnai būna mokomi tokiu laikotarpiu, kai yra neimlūs informacijai (dėl streso, psichologinės būsenos). Pacientai yra labai skirtingi: vieniems užtenka pradinės mokymo programos skirtų valandų, kitiems ne. Vieni laikui bėgant pamiršo, ką išmoko, kitų kito požiūris į gydymą. Be to, dėl vis labiau tobulėjančių technologijų, atsiranda ir naujų medicinos priemonių ir galimybių taikyti įvairesnius mokymo metodus [3]. Todėl tęstinis mokymosi etapas – gali būti nesibaigiantis ir nuolat besikartojantis
[28,29].
Taigi, galima teigti, kad sergantieji CD pritaikydami turimas žinias ir nuolatos kontroliuodami savo ligą (CD), jie gali gyventi pilnavertį gyvenimą ir išvengti ankstyvų komplikacijų. Gera diabeto kontrolė ir pacientų mokymai yra nenuginčijamai svarbu. Pacientų mokymas – tai ne tik švietimas apie diabetą, o žinios ir įgūdžiai. Padeda valdyti ligą ir didina pacientų sveikatos raštingumą, atsakomybę už save ir savo sveikatą bei pagerina ne tik fizinę, bet ir emocinę būseną, atitolina lėtines komplikacijas.
Mokymai – nenuginčijamai svarbūs ir reikalingi sergantiesiems bei jų artimiesiems. Kalbant apie mokymo procesą svarbu parėžti, kad mokymas – planinga veikla, kuriai reikalingi aiškūs tikslai, planas bei rezultatų įvertinimas, o organizavimas tai viena iš valdymo proceso dalių (1.3 pav.).
20
Organizavimą galima apibūdinti kaip dviejų ar daugiau žmonių įtraukimas dirbti kartu tam tikroje struktūroje, siekiant konkretaus tikslo. Arba organizavimas – tai toks darbo, valdžios ir išteklių paskirstymas tarp narių ir jų suderinimo procesas, kuris leidžia pasiekti bendrą tikslą. O skirtingi tikslai reikalauja ir skirtingų struktūrų [30].
1.3 pav. Valdymo funkcijos, sudaryta pagal A. Seilių (1998)
Planavimo ir organizavimo funkcija – glaudžiai susijusios, kadangi planavimas nustato tikslus ir priemones, tiems tikslams pasiekti, o organizavimas kaip valdymo funkcija formuoja darbinę struktūrą, kurios pagrindas yra žmogus. Organizavimas - darbuotojų suvienijimas bendriems tikslams pasiekti, svarbu numatyti funkcijas, atsakomybę. [44].
Organizavimo termino sąvokos kaip vadybos funkcija. Organizacijos struktūros sudarymas, kuris sąlygojamas efektyviu darbu ir numatytų tikslų siekimu. Parengto plano įgyvendinimo detalizavimas, veiklos funkcijų, atsakomybės, išteklių ir kt. nustatymas. Taigi, organizavimas – valdymo funkcija, kai organizacijos darbuotojai pasidalina darbus, nusistato aiškią struktūrą ir atsižvelgia į tikslus ir uždavinius.
Lietuvoje cukrinio diabeto mokymo organizavimo vieningos sistemos nėra. Skirtingose ambulatorinėse ir stacionarinėse gydymo įstaigose skiriasi sergančiųjų cukriniu diabetu mokymai, todėl pats mokymosi procesas priklauso ne tik nuo sergančiojo sugebėjimų priimti informaciją, bet ir nuo slaugytojo, diabetologo bei gydytojo, kurie konsultuoja ir moko [32].
Lietuvoje ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose organizuojama ir teikiama individuali slaugytojo diabetologo konsultacinė pagalba. Stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atsižvelgiant į paciento poreikius ir galimybes, organizuojama ir teikiama individuali arba grupinė slaugytojo diabetologo konsultacinė pagalba [49].
Tačiau Lietuvos slaugytojų diabetologių draugija (LSDD) 2015 metais patvirtino sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo programą, skirtą slaugytojams diabetologams. Programos tikslas - užtikrinant kokybišką sergančiųjų CD mokymą pagerinti pacientų priežiūros kokybę. O vienas iš
Planavimas
Organizavimas
Vadovavimas (motyvavimas) Kontrolė
21
uždavinių - suvienodinti sergančiųjų CD mokymo programos turinį ir vartojamas sąvokas visose ambulatorinėse ir stacionariose gydymo įstaigose, teikiančiose slaugos paslaugas sergantiesiems CD. Tai rodo, kad einama prie vieningos sistemos cukrinio diabeto mokymo visose įstaigose [33].
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-337 „Dėl LR SAM 2008 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. V-982 „Dėl sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ draustiems privalomuoju sveikatos draudimu pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir turintiems šeimos gydytojo siuntimą paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, Lietuvoje, slaugytojo diabetologo konsultacinė pagalba skirstoma į [33,34] :
• pirminę konsultacinę pagalbą; • tęstinę konsultacinę pagalbą.
Pirminė slaugytojo diabetologo konsultacinė pagalba teikiama pirmą kartą susirgusiems cukriniu diabetu ir apima ne mažiau kaip 1 val. slaugytojo diabetologo teikiamų paslaugų. Iš PSDF biudžeto fondo mokama ne daugiau kaip už 5 suaugusiesiems suteiktas pirminės slaugytojo diabetologo konsultacinės pagalbos paslaugas. Vėliau rekomenduojamas nuolatinis tęstinis mokymasis (per metus vienam pacientui 2 konsultacijos) [16]. Galima teigti, kad sergantieji cukriniu diabetu mokosi visą gyvenimą, todėl, išklausius pirminį mokymą, sergantiesiems to nepakanka ir yra sudaryta galimybė konsultuotis su slaugytoja diabetologe, tačiau tai nėra privalomojo pobūdžio.
Diabeto mokymo tyrimų grupė (angl. – Diabetes Education Study Group, sutrumpintai DESG) [33], kurią sudarė trisdešimt įvairių šalių diabeto ekspertų, atsižvelgdama į CD tipą ir jo gydymo pobūdį, rekomendavo kasmetinę pradinio ir tęstinio sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo trukmę, kuri pateikiama 1.4 paveiksle.
22
Pagal Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo 2015 metų programą, pagalba susirgusiajam turėtų būti individuali ir (ar) grupinė. Cukrinio diabeto mokymo programa turi būti orientuota į atskiras pacientų ir jų šeimos narių grupes, tokias kaip [33]:
• vaikai, sergantys 1 tipo CD; • paaugliai, sergantys 1 tipo CD; • vaikai, sergantys 2 tipo CD; • suaugusieji, sergantys 1 tipo CD;
• suaugusieji, sergantys 2 tipo CD, gydomi geriamaisiais gliukozės kiekį mažinančiais vaistais ir GLP-1 agonistais (GLP – į gliukagoną panašus peptidas);
• suaugusieji, sergantys 2 tipo CD, gydomi baziniu arba mišraus veikimo insulinu; • suaugusieji, sergantys 2 tipo CD, gydomi baziniu boliuso insulino skyrimo režimu; • moterys, kurioms diagnozuotas gestacinis CD;
• sergančiosios CD nėščiosios.
Prie pradedant mokinti svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus [33]:
Į ligonį. Reikia įvertinti kiekvieną ligonį pagal dabartinę sveikatos būklę, raštingumą, žinias apie diabetą, motyvaciją, susitaikymą su liga, baimes ir psichologinius požiūrius. Bei žinoti bendrą savo sergančiųjų diabetu populiaciją, koks kultūros ir išsilavinimo lygis, kokie etniniai papročiai, veikiantys socialinius ir mitybos įpročius.
Personalą. Privalo būti mažiausiai vienas gydytojas ir kitas medicinos darbuotojas, galintis patarti dėl dietos. Sudaryta komanda į kurią įeina: slaugytojas, dietologas, kojų priežiūros specialistas bei psichologas.
Komandinį darbą. Komandos nariai turėtų, kas savaitę susitikti ir aptarti svarbius klausimus bei pateikti svarbias pastabas.
Psichologinės pagalbos būtinumą. Pacientams ir jų šeimos nariams turi būti teikiama psichologinė pagalba. Bendradarbiavimo santykiai su pacientu – sėkmės garantas, tad šito turi siekti visi komandos nariai. Bendravimas būna efektyvesnis, kai ligonis yra išklausomas. Taip galima gauti informacijos, būtinos sėkmingam gydymui ir mokymui, duoti ligoniui pajusti, kad jis gerbiamas kaip žmogus.
Tik atsižvelgus ir įvertinus ligonį, jo psichologinę būseną, personalo galimybes ir kita, turėtų būti parenkamas mokymosi metodas. Galima išskirti tokius mokymosi metodus [33]:
• individualus, • grupinis.
Individualus mokymas. Tai intensyvi savaitės programa, kasdien po kelias valandas mokymosi su skirtingais komandos nariais (dietologais, psichologais, slaugytojais, gydytojais). Šis mokymosi
23
metodas tiktų neseniai susirgusiesiems 1 tipo diabetu ir nėščioms moterims. Pavyzdžiui, 2–3 užsiėmimai per savaitę, apie 3 savaites. Jeigu toks grafikas netinka ligoniui, gali būti taikoma reguliarių apsilankymų grafikas, pagal susitarimą [33].
Mokymas grupėmis. Grupę turi sudaryti 5-15 asmenų sergančių diabetu arba šeimos narių, kurių aplinkoje yra sergančiųjų cukriniu diabetu. Mokymas grupėse skatina ligonių bendradarbiavimą [33].
Grupės gali būti organizuojamos pagal: diabeto tipą (daugelis modelių atskiria sergančiuosius 1 tipo ir 2 tipo diabetu, bet pagal kai kuriuos modelius ir tie, ir tie pacientai sėkmingai mokomi kartu), sociokultūrinį ar etninį pagrindą, amžių.
Grupių mokymai gali būti kaip: • formalios instrukcijos; • grupių diskusijos;
• baimių ir nerimo identifikavimas; • grupės poreikių ir lūkesčių įvertinimas; • pasidalinimas patirtimi.
Buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas palyginti diabeto mokymosi būdus (grupinio ir individualaus). Iš viso tyrime dalyvavo 170 tiriamųjų, sergančiųjų 2 tipo diabetu. Atsitiktinai buvo išskirstoma tiriamieji į dvi grupes: grupiniai mokymai (n = 87) arba individualūs mokymai (n = 83). Tyrimas parodė, kad grupiniai diabeto mokymai ir individualūs mokymai buvo vienodai veiksmingi ir tik šiek tiek geresnė glikemijos kontrolė buvo tų, kur mokėsi individuliai. Taigi, galima teigti, kad abu mokymo metodai yra geri, nes grupinis diabetas švietimas buvo panašiai veiksmingas kaip ir individualus [46].
Taigi, mokymas – diabeto priežiūros dalis. Skirtingose ambulatorinėse ir stacionarinėse gydymo įstaigose skiriasi sergančiųjų cukriniu diabetu mokymai, todėl būtina net tik turėti, bet ir įgyvendinti diabeto mokymo programą bei mokymo procese taikyti kuo įvairesnį mokymą, priklausomai nuo sergančiojo. O mokymasis – svarbus grupės tikslas. Mokymasis grupėje pacientams leidžia spręsti sveikatos problemas, diskutuoti ir sužinoti kitų patirčių. Individualus mokymas, taip pat, geras būdas išmokti ir sužinoti apie cukrinį diabetą bei jo priežiūrą.
Užsienio geroji praktika. Kanadoje yra diabeto ugdymo centrai, kur teikia išsilavinimą, paramą ir pagalbą žmonėms, kuriems diagnozuotas 1, 2 tipo ar gestacinis diabetas. Siūlomos paslaugas žmonėms visų amžiaus grupių tiek ambulatoriškai, tiek stacionare. Tikslas – padėti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu suprasti jų būklę ir gyventi subalansuotą, sveiką gyvenimą be komplikacijų [35].
Sidnėjuje veikia Diabeto edukacijos centras, kuris, taip pat, teikia cukrinio diabeto mokymo paslaugas, kurie yra naujai susirgę arba anksčiau diagnozuotiems 1 tipo, 2, gestacinis diabetas.
24
Mokoma tiek grupėse, tiek individualiai. Grupių mokymo paslaugos apima: diabetas reguliavimą ir mitybą, angliavandenių skaičiavimą, naują diagnostiką ir apžvalgą, insulino pompų terapiją ir kt. Teikiamos individualios paslaugos (diabeto slaugytojų pedagogų, dietologų ir / ar psichologų, endokrinologų / specialistų ir / arba pirminės sveikatos priežiūros gydytojų), kuriems reikia pradinių mokymų ar konsultacijos, dėl diabeto valdymo plano [37].
Brazilijos Sveikatos ministerija įgyvendino nacionalinį planą susijusį su arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu. Didelis dėmesys buvo kreipiamas į sveikatos suaugusiųjų mokymus, nes juos mokant sumažėjo kai kurių paslaugų vartojimas, ypač hospitalizavimo. Pacientai geriau valdė savo ligą ir daugiau žinojo apie priežiūrą ir svarbą. Mokymai buvo organizuojami dviem etapais kartu su profesionalia „sveikatos“ komanda (health team). Pirmas etapas: seminaro pristatymas, diskusijos. Antrasis etapas: naujai sudaryta komanda (profesionalai), kurie žino apie diabetą ir jo priežiūrą. Temos: žinių „atnaujinimas“, priminimas kas yra cukrinis diabetas, sveika mityba ir mitybos įpročiai, fizinė veikla, diabetinė pėda, savikontrolės svarbą. Švietimo žaidimai, atvejų analizė, paskaitos ir pan. Taip pat per mokymus pabrėžiama, kad kiekvienas gali dalintis žiniomis ir išgyvenimais su kitais komandos nariais. Švietimo veikloje dalyvavo: slaugytojos, padėjėjos, gydytojai, psichologai, odontologai, socialiniai darbuotojai, fizioterapeutai, mitybos ir slaugos dėstytojai bei slaugos studentai. Mokymai trukdavo apie pusantros valandos. Ši patirtis apjungė universitetus, paslaugas ir bendruomenes. Studentams buvo praktika susijusi su gyventojų švietimu. Pasibaigus šiam projektui, kai kurie dalyviai išreiškė norą tęsti seminarus, nes tai geras būdas atnaujinti sveikatos priežiūros specialistų komandą ir padedantys pacientams, sergantiems cukriniu diabetu [46].
Sergantiems cukriniu diabetu yra svarbu, kad būtų gerai apmokyti specialistai, turintys žinių ir galintys išmokytų sergančiuosius prisižiūrėti. Jungtinėje Karalystėje yra sukurtas internetinis mokymosi įrankis, skirtas sveikatos priežiūros specialistams, apimantis ir 1, 2 tipo cukriniu diabetu sergančiuosius. Diabetas sveikatos priežiūroje tai įvadinis švietimo įrankis apie diabetą sveikatos priežiūros specialistams (tačiau ne diabeto gydytojams), kurie nori sužinoti daugiau apie diabetą, apimantis 1 tipo ir 2 tipo cukriniu diabetu sergančiuosius. Internetiniai mokymai turi lengvą priėjimą prie geros kokybės cukrinio diabeto mokymų, tinka slaugytojoms, sveikatos priežiūros asistentams, dietologams, gydytojams ir vaistininkams. Mokymus sudaro įvadas ir septyni skirtingi seminarai, kurie trunka apie 2,5 valandas. Turinys yra interaktyvus. Kai seminarai pasibaigia yra atliekamas įgūdžių vertinimas, po kursų vertinimo, besimokantysis gali gauti sertifikatą [39]. Nagrinėjamos temos:
• Kaip atpažinti diabeto simptomus ir kaip diagnozuoti?
• Kaip diabetas yra stebimas sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų? • Kaip sumažinti diabeto komplikacijų riziką?
25 • Ir kt.
Žmonės mokomi sužinoti kaip valdyti lygą skirtingais būdais. Škotijoje diabeto mokymą sudaro 3 lygiai [36]:
• Pirmas lygis: informacija apie diabetą ir gydymą su pacientu ir gydytoju.
• Antrasis lygis: nuolatinis mokymosi, kuris yra gana neformalus (pavyzdžiui, grupinis tarp bendraamžių).
• Trečiasis lygis: diabeto mokymo kursai (dažnai vadinamas "struktūrinis švietimas"), kurie atitinka šalies mastu nustatytus kriterijus bei įrodymais pagrįstą mokymo programą, kokybės užtikrinimo mokymo standartus bei atliekamas reguliarus auditas. Taip pat, yra nustatyta, etapai, kuriais remiantis galima pagerinti CD mokymo kokybę. Komisija turėtų siekti suprasti koks yra gyventojų ir sergančiųjų poreikis, ir ar atitinka tas poreikis dabartinę mokymosi programą.
Keturi etapai gerinantys cukrinis diabeto mokymo kokybę [38]: 1. Nustatyti svarbią informaciją:
• Surinkti visa galima informacija (sergančiųjų demografiniai duomenys, net ir sunkiai prieinamų žmonių grupių);
• išsiaiškinti CD paplitimą tarp gyventojų (faktinis ir prognozuojamas);
• įvertinti sergančiųjų CD žmonių skaičių, kurie šiuo metu gauna diabeto mokymą, taip pat gebėjimą valdyti ligą, žinių įsisavinimą ir kt.
2. Įvertinti diabeto mokymo prieinamumą.
Koks yra nacionalinių programų skaičius ir kokios yra (pvz.: 1 ir 2 tipo mokymosi programos). Programos turi turėti aiškų tikslą, kokybės užtikrinimą, pamatuojamus rezultatus bei turi būti pagrįstos įrodymais. Taip pat, išsiaiškinti, kas yra pagrindiniai dabartiniai diabeto mokymo paslaugų teikėjai (ar privatus ar valstybinis sektorius), įvertinti kainos ir paslaugos prieinamumą.
Visos programos turi:
• Būtų grindžiamos įrodymais ir atitikti kiekvieno paciento asmeninius. • Turėti konkrečius tikslus ir mokymosi objektą.
• Matuojamus rezultatų kriterijus, kad būtų įmanoma įrodyti pasekmes ir rezultatus (pavyzdžiui, ar pagerėjo paciento savęs priežiūros rezultatai).
• Audito organizavimą (kaip dažnai ir kokia forma bus audituoti duomenys ar bus prieinama informacija, kur prieinama kaip turi būti stebima ir prižiūrima ir kt.)
Svarbu pabrėžti, kad nepriklausomai kokia organizacija moko CD sergančiuosius turi turėti leidimą vykdyti tokią veiklą bei teiki kokybiškos paslaugas, atitinkančias nustatytus kriterijus. Mokytų, tik kvalifikuoti pedagogai, o cukrinio diabeto mokymo kursai užtikrinti tiek 1, tiek 2 tipo
26
diabetu sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems. Sergančiųjų artimieji turi žinoti kaip elgtis įvairiose situacijose, turėti gydytojų kontaktus ir prireikus pranešti apie kritinį atvejį.
3. Reaguoti į vietos gyventojų poreikius.
Įvertinti kitų programų poreikį (1 tipo arba 2 tipo diabetu sergančiųjų švietimo galimybės) ir organizuoti CD mokymo paslaugas „arčiau gyventojų“, kad taptų lengviau prieinamos. Pritaikyti mokymus pagal pageidavimus, pavyzdžiui, trumpesni, ilgesni kursai, individualūs arba internetiniai mokymai ir sudarytos nuolatinės mokymosi galimybės.
4. Sukurti duomenų rinkimo formas.
Pacientų pasitenkinimo, kursų lankomumo ir kt. ir sukurti elektroninę administravimo sistemą, kuris leis atlikti lyginamą analizę, stebėti dalyvaujančiųjų ir užsiregistravusiųjų skaičių.
Visi šie etapai įgyvendinti etapai galintys pagerinti cukrinio diabeto mokymo kokybę, o gera praktika padeda įtikinti žmones dalyvauti diabeto mokymuose, žmonės labiau linkę eiti į cukrinio diabeto mokymo kursus jei tai rekomenduoja sveikatos priežiūros specialistai. Nesvarbu, ar diabetas yra naujai diagnozuotas ar jau serga cukriniu diabetu, tačiau pacientas turi gauti paramą ir informaciją, kuri reikalinga gerai cukrinio diabeto kontrolei.
1.5 Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo teorinis modelis
Remiantis išanalizuota literatūra [23, 24, 28, 29, 30, 33 ir kt.] buvo sukurtas teorinis modelis, kuriuo vadovaujantis parengta anketa. Mokymo teorinis modelis pateikta 1.5 pav.
\
1.5 pav. Cukrinio diabeto mokymo teorinis modelis (sudaryta darbo autorės)
I ETAPAS PRADINIS MOKYMAS II ETAPAS PAGILINTAS MOKYMAS III ETAPAS TĘSTINIS MOKYMAS VADOVAS/ADMINISTRACIJA APRŪPINIMAS IŠTEKLIAI
27
1.4 Lentelė. Cukrinio diabeto mokymo etapai (sudaryta darbo autorės) MOKYMŲ
ETAPAS
TIKSLINĖS GRUPĖS DALYVIAI PRIEMONĖS Ištekliai LAIKAS TIKSLAS
I.
PRADINIS MOKYMAS
• Asmenys, kuriems nustatytas cukrinis diabetas.
Grupės (5-15 asmenų):
vaikai ir paaugliai, sergantys 1 tipo CD;
vaikai ir paaugliai, sergantys 2 tipo CD; suaugusieji, sergantys 1 tipo CD;
suaugusieji, sergantys 2 tipo CD ; moterys, kurioms diagnozuotas
gestacinis CD. • Sergančiųjų artimieji. • Pacientė (-as), • artimieji; • gydytoja (-s); • psichologė (-as), • slaugytoja/ diabetologė, • dietologė (-as).
Individuali konsultacija su:
- gydytoja (-u) (aptariama diagnozė, tyrimų rezultatai ir nustatomas gydymas), - psichologe (-u), slaugytoja/diabetologe, - dietologe (-u) (mitybos plano
sudarymas).
Grupiniai užsiėmimai.
- Teorinės paskaitos. Intensyvi savaitės programa, kasdien po kelias valandas su skirtingais specialistais (dietologais apie mitybos principus, psichologais, slaugytojais, gydytojais.
- Praktiniai užsiėmimai (kaip reguliuoti vaistų dozes, skaičiuoti maistą, dienyno pildymas ir kt.)
Reklaminiai bukletai; knygos apie CD;
matuokliai cukrus kiekiui kraujyje nustatyti; adatos;
insulino penų pavyzdžiai; dienynai; ir kt. Pradinis mokymas taikomas iškart, t. y. nustačius cukrinio diabeto diagnozę. Suteikti informacijos apie diabetą ir priežiūrą bei išmokyti sergančiuosius gyvybiškai būtinų įgūdžių. II. PAGILINTA S MOKYMAS Grupės (5-15 asmenų):
vaikai ir paaugliai, sergantys 1 tipo CD;
vaikai ir paaugliai, sergantys 2 tipo CD; suaugusieji, sergantys 1 tipo CD;
suaugusieji, sergantys 2 tipo CD moterys, kurioms diagnozuotas
gestacinis CD. • Pacientė (-as), • gydytoja (-s), • psichologė (-as), • slaugytoja/diabeto logė, • fiziologas, • dietologė (-as), • artimieji, • farmacinių kompanijų atstovai.
Individualios konsultacijos su specialistais pagal
komplikacijas ir pacientų poreikį.
Grupiniai seminarai:
- diskusijos su specialistais, - pasidalinimas patirtimi, - dienotvarkės planavimas, - problemų sprendimo būdai,
- cukrinio diabeto žinių patikrinimo testas.
Cukrinio diabeto dienynai; farmacinių kompanijų reklaminiai bukletai; ir kt. Praėjus 3-6 mėn. po pradinio etapo mokymų. Įvertinti pradinio etapo mokymo rezultatyvumą bei įtvirtinti ir praplėsti žinias apie CD valdymą. III. TĘSTINIS MOKYMAS Grupės (5-15 asmenų):
vaikai ir paaugliai, sergantys 1 tipo CD;
vaikai ir paaugliai, sergantys 2 tipo CD; suaugusieji, sergantys 1 tipo CD;
suaugusieji, sergantys 2 tipo CD moterys, kurioms diagnozuotas
gestacinis CD. sergančiosios CD nėščiosios ir artimieji. • Pacientė (-as), • gydytoja (-s), psichologė (-as), slaugytoja/diabeto logė, dietologė (-as), • farmacinių kompanijų atstovai. • artimieji. • studentai.
Individualios konsultacijos su specialistais pagal
komplikacijas ir pacientų poreikį.
Grupiniai seminarai:
- apie komplikacijas su specialistais, komplikacijų prevencija;
- apie naujus gydymo metodus/vaistus; - apie naujas technologijas, priemones,
kurios padeda/pagerina cukrinio diabeto priežiūrą;
- apie nėštumo planavimą sergančioms CD.
Informaciniai bukletai apie naujas priemones, vaistus, metodus; ir kt. Bent kartą į metus. Nuolatinis mokymasis (žinių bei įgūdžių tobulinimas)
28
Mokymas – planinga veikla, kuriai reikalingi aiškūs tikslai, planas ir organizuojant mokymus svarbu turėti aiškų tikslą. Šiuo atveju, tikslas galėtų būti toks: išmokyti sergančiuosius CD valdyti
ligą, skatinti savipriežiūrą (savipriežiūra, kai sergantysis cukriniu diabetu supranta ir žino apie maisto, fizinio aktyvumo, įtampos, vaistų ir kt. poveikį, bei žino kaip tinkamai kontroliuoti gliukozės lygį kraujyje) bei supažindinti artimuosius su ligos simptomais, priežiūra.
Remiantis teorija išskirti trys etapai: • I etapas – pradinis mokymas; • II etapas – pagilintas mokymas; • III etapas – tęstinis mokymas.
Kadangi organizavimas apibūdinamas kaip dviejų ir daugiau žmonių įtraukimas dirbti kartu, o kad suorganizuoti mokymus svarbų vaidmenį atlieka administracija, kuri atsakinga už išteklių paskirstymą ir aprūpinimą, darbo padalijimą, koordinavimą ir suderinimą bei tikslų įgyvendinimą. Išteklių aprūpinimas yra ypač svarbus aspektas organizuojant mokymus ir tai gali įtakoti mokymo kokybę. Ištekliai: darbuotojai, kiek jų yra ir kokių, patalpos, reikalinga literatūra ir kitos mokymo priemonės ir t.t.
Kaip jau minėta buvo literatūroje svarbu ne tik ligos kontrolė ir mokymai, bet ir kokie dalyviai yra įtraukti į mokymo procesą bei laikotarpį, kai pacientas mokosi. Darbo autorė sudarė dalyvių sąrašą, kas galėtų dalyvauti bei kokia atsakomybė ir „vaidmuo“ yra mokymo procese. Sergantysis pradžioje išgyvena stresą, jam gali būti sunku įsisavinti žinias ar įgyti reikiamų įgūdžių apie šią ligą ir priežiūrą, todėl svarbu, kad šiame etape būtų ir psichologas, kuris rūpinasi psichine sergančiojo sveikata ir tinkama psichologine aplinka, todėl turėtų būti psichologė (-as). Kadangi nuo valgomo maisto priklauso ir gliukozės kiekis kraujyje, todėl itin svarbu turėti žinių apie mitybą. Dietologas moko apie sveikos mitybos principus, pagrindines tinkamos mitybos taisykles ir pan., todėl turėtų būti dietologas. Gydytoja (-s) paskiria gydymą, supažindina su ligos diagnoze, tyrimais, informuoja, dėl kitų vizitų. Slaugytoja/diabetologė moko gyvybiškai būtinų įgūdžių; kaip: leistis insuliną, matuotis gliukozės kiekį kraujyje, ketonus šlapime, pildyti diabeto dienyną. Artimieji, taip pat yra, yra svarbūs dalyviai sergančiojo cukriniu diabetu gyvenime, kadangi jie gali padėti sergančiajam,
paremti jį psichologiškai. Tačiau, kad padėtų sergančiajam svarbu gauti žinių apie diabetą, mitybą ir kt., todėl svarbu, kad mokymuose dalyvautų ir artimieji. Diabeto priežiūros produktų atstovai (farmacijos atstovai) pristato ir siūlo produktus skirtus sergantiesiems cukriniu diabetu, kurie gali palengvinti CD priežiūrą. Pacientai iš farmacijos firmų atstovų gali gauti naudingos informacijos.
