Paulina Pultarackaitė
V kursas, 2 grupėSOCIALINIŲ TINKLŲ DALYVIŲ POŽIŪRIS Į BURNOS
PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ PASIRINKIMĄ IR ASMENINĘ
BURNOS HIGIENĄ
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas doc. Dr.Vilija Andruškevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
SOCIALINIŲ TINKLŲ DALYVIŲ POŽIŪRIS Į BURNOS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ PASIRINKIMĄ IR ASMENINĘ BURNOS HIGIENĄ
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko Darbo vadovas ... magistrantas ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
20....m. ... 20...m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO-EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...
Eil .Nr .
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0
9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema? 0,2 0,1 0
11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji
tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir
pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio
patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą
ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,
rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus
tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal
reikalavimus? 0,4 0,2 0
28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 32 Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos +0,4 +0,2 0
rekomendacij os
susiję su gautais rezultatais?
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe (nevert.) >20%
40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo balo -0,5
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo balo -0,5
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
2 TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8 1.1. Dantų ėduonis ... 8
1.2. Ankstyvos vaikystės dantų ėduonis ... 9
1.3. Profilaktinės priemonės skirtos išvengti ėduonies atsiradimo ... 11
1.4. Dantų pastos ... 12
1.5. Tarpdančių valymo priemonės ... 14
1.6. Socialinių tinklų įtaka burnos sveikatai ... 15
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 17
2.1. Tyrimo metodika ... 17
2.2. Imties dydžio nustatymas ... 17
2.3. Tiriamųjų atranka ... 18
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 18
3. REZULTATAI ... 19
3.1. Bendra tyrimo dalyvių demografinė charakteristika... 19
3.2. Tiriamųjų asmeninės burnos priežiūros ypatybės ... 19
3.2.1. Apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnis ... 19
3.2.2. Dantų valymo dažnis ... 20
3.2.3. Skirtingo kietumo dantų šepetėlių naudojimas ... 21
3.2.4. Dantų šepetelio keitimo nauju dažnis ... 22
3
3.2.6. Nuomonė apie dantų pastą su fluoru ir fluoro turinčius preparatus ... 24
3.2.7. Kitų dantų pastos ingredientų įtaka pastos pasirinkimui ... 26
3.2.8. Papildomų burnos higienos priemonių naudojimo dažnis ir dažniausi pasirinkimai .. 27
3.3. Tiriamųjų žinios apie ankstyvos vaikystės ėduonį ir maitinimo įtaką burnos sveikatai .... 28
3.3.1. Nuomonė apie vaikų maitinimo krūtimi trukmės įtaką vaikų burnos sveikatai ... 28
3.3.2. Nuomonė apie kūdikių maitinimą naktį ... 29
3.3.3. Žinios apie kūdikių „buteliuko“ ėduonį... 30
3.4. Veiksniai darantys įtaką tiriamųjų požiūriui ir žinioms susijusiomis su burnos priežiūra ir higienos priemonių pasirinkimu ... 30
3.4.1. Informacijos apie burnos higieną ir burnos priežiūros priemones šaltiniai ... 30
3.4.2. Pasitikėjimas socialiniuose tinkluose teikiama informacija ... 31
3.4.3. Dalijimosi savo nuomone ir žiniomis apie burnos sveikatą ir higieną socialiniuose tinkluose dažnumas ... 32
3.4.4. Reakcija į burnos priežiūros priemonių reklamą socialinėje erdvėje ... 33
3.4.5. Dažniausi pasirinkimai konsultacijoms iškilus klausimams dėl burnos higienos ar sveikatos ... 33
3.4.6. Asmeninis savo žinių apie burnos higieną ir sveikatą įsivertinimas ... 34
3.4.7. Ryšys tarp apklaustųjų žinių apie burnos higieną ir sveikatą ir jų pačių nuomonės apie savo žinias. ... 35 4. DISKUSIJA ... 37 IŠVADOS ... 41 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 42 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 43 PRIEDAI ... 52
4 SOCIALINIŲ TINKLŲ DALYVIŲ POŽIŪRIS Į BURNOS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ
PASIRINKIMĄ IR ASMENINĘ BURNOS HIGIENĄ SANTRAUKA
Problemos aktualumas darbo tikslas: asmeninė burnos higiena ir priemonių pasirinkimas yra aktuali ir dažnai aptariama tema, tačiau dantų ėduonies išplitimas yra vienas didžiausių iš visų ligų. Vis daugiau šiuolaikinių žmonių didelę savo gyvenimo dalį praleidžia socialiniuose tinkluose, todėl nenuostabu, kad socialiniai tinklai daro įtaką gyvenimui, požiūriui apie burnos sveikatą ir net gali padėti formuoti higienos įpročius. Tyrimo tikslas - įvertinti socialiniuose tinkluose
dalyvaujančių asmenų požiūrį ir žinias apie burnos priežiūros priemones ir asmeninę burnos higieną.
Medžiaga ir metodai: gavus LSMU Bioetikos centro pritarimą (Nr. BEC-OF-09), „Facebook“ socialiniame tinkle buvo išplatinta anoniminė apklausa, sudaryta iš 20 klausimų. Tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus grupių 257 asmenys. Duomenų analizei naudotas IBM SPSS Statistics 23, programinis paketas, Office Excel 2010. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai jų patikimumo lygmuo p≤0,05.
Rezultatai: 73,2% socialinių tinklų dalyvių dantis valosi 2 kartus per dieną. Fluoro sudėtyje turinčią dantų pastą naudoja vos 49,4% apklaustųjų ir tik 37,1% sutinka su teiginiu, kad fluoras yra neatsiejamas nuo burnos priežiūros priemonių. 20,2% socialinių tinklų dalyvių sutiko su teiginiu, kad naktinis maitinimas vaikams turintiems dantų yra žalingas ir tik 32,3% žino terminą „buteliuko ėduonis“. 28% apklaustųjų nepasitiki socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija apie burnos sveikatą ir tik 10,9% patys dalijasi savo nuomone socialiniuose tinkluose.
Išvados: respondentai turi geras žinias apie asmeninę burnos higieną ir tik nedidelė dalis iš jų turi pakankamas žinias apie vaikų burnos sveikatą. Socialiniai tinklai prie žinių plėtimo ir požiūrio formavimosi prisideda neženkliai.
Raktiniai žodžiai: dantų ėduonis, burnos higiena, burnos priežiūros priemonės, burnos sveikata, socialiniai tinklai
5 The Attitude Towards The Choice of Oral Care Products And Personal Oral Hygiene Among Social Networks Users.
SUMMARY
The relevance of the problem and the purpose of the study: Personal oral hygiene and choise of oral care products is relevent and often discussed topic because even when we talk about it, the spread of tooth decay is one of the biggest of all diseases. It is possible to stop the spread of this disease by teaching and providing information on the etiology, risk factors and prevention of caries. More and more modern people spend much of their time on social networks, so it’s no surprise that social networks have an impact on their lifes, attitudes toward oral health, and can even help to form hygiene habits. The aim of the study - to evaluate the attitudes and knowledge about oral care products and personal oral hygiene of persons participating in social networks.
Materials and methods: Upon receiving consent of the Lithuanian University of Health Sciences Bioethical Center (No. BEC-OF-09), anonymous questionnaire containing 20 questions was used to complete this study. 257 participants of social network „Facebook“ participated in this study. IBM SPSS Statistics 23 software package and Office Excel 2010 was used for data analysis. The results were considered statistically significant at p≤0.05.
Results: 73.2% of social network participants brush their teeth twice a day. Only 49.4% of respondents use fluoride-containing toothpaste and only 37.1% agree with the statement that fluoride is an inseparable part of oral care products. 20.2% of social networks participants agreed with the statement that night feeding for children with teeth is harmful and only 32.3% are aware of the term "bottle decay". 28% of respondents do not trust the information disseminated on social networks about oral health and only 10.9% share their opinion on social networks.
Conclusions: Participants of social networks have a good knowledge of personal oral hygiene and only small part of them have a sufficient knowledge of children‘s oral hygiene. It is important that social networks do not significantly influence these knowledge so far.
6 SANTRUMPOS
ECC (angl. early childhood caries) – ankstyvos vaikystės ėduonis SLS (angl. Sodium lauryl sulfate) – Natrio laurilsulfatas
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
JAV (angl. The United States of America) – Jungtinės Amerikos Valstijos
Statistinių rodiklių žymėjimas: n – atvejų skaičius
N – generalinė aibė
Δ2– imties paklaidos dydis χ 2 – Chi kvadrato kriterijus p – reikšmingumo lygmuo
7 ĮVADAS
Dantų ėduonis yra viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų, kuri būdinga tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių gyventojams. Ši liga taipogi būdinga skirtingo amžiaus žmonėms, tačiau vyresniame amžiuje pasireiškimo dažnis didėja [1]. Vaikų amžiuje stebimas ankstyvos vaikystės ėduonis, kuris taip pat yra opi problema, nes jis yra diagnozuojamas 530 milijonų vaikų pasaulyje [2].
Dantų ėduonies išsivystymui įtaką daro įvairių veiksnių visuma: patogeninių bakterijų kiekis, gausi angliavandenių dieta, bloga burnos higiena, sumažėjęs seilėtekis, kurie skatina emalio demineralizaciją ir dantų pažeidimų vystymąsi [3].
Siekiant išvengti šios ligos plitimo būtina išmanyti jos etiologines priežastis, imtis prevencinių priemonių ir šviesti visuomenę skatinant žmones laikytis geros burnos higienos, naudoti kokybiškas burnos priežiūros priemones, bei tinkamai maitintis.
Vis dažniau apie burnos higieną, sveikatos priežiūrą, higienos priemones ir gydymą kalbama socialiniuose tinkluose. Ne paslaptis, kad anonimiškai savo nuomonę išsakyti yra žymiai
paprasčiau, nei diskutuojant ir pagrindžiant ją tiesiogiai kontaktuojant su pašnekovu. Būtent dėl šios priežasties socialiniuose tinkluose sklando daugybė skirtingos informacijos, reklamos, kurios sukelia prieštaringą nuomonę ir ginčus. Vis dėlto, socialiniai tinklai gali būti naudingi ir atlikti šviečiamąją funkciją, kai infomacija juose dalijasi kompetetingi asmenys. [4,5].
Darbo tikslas:
Įvertinti socialiniuose tinkluose dalyvaujančių asmenų požiūrį ir žinias apie burnos priežiūros priemones ir asmeninę burnos higieną.
Darbo uždavinai:
1. Aptarti socialinio tinklo „Facebook“ dalyvių žinias apie burnos priežiūros priemones ir taisyklingą asmeninę burnos higieną.
2. Įvertinti socialinių tinklų įtaką, formuojančią socialinio tinklo „Facebook“ dalyvių požiūrį apie burnos priežiūros priemones ir asmeninę burnos higieną.
3. Įvertinti socialinio tinklo „Facebook“ dalyvių nuomonę apie informaciją skleidžiamą socialiniuose tinkluose, susijusią su burnos sveikata.
Hipotezė : Socialiniai tinklai daro didelę įtaką jų dalyvių nuomonei ir žinioms susijusioms su burnos sveikata ir individualia burnos higiena.
8 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dantų ėduonis
Dantų ėduonis yra dantų kietųjų audinių pažeidimas, kurį sukelia burnos bakterijų išskiriamos rūgštys, kuomet yra nesilaikoma tinkamos burnos higienos ir esant netaisyklingai mitybai. Dantų ėduonis išlieka labiausiai paplitusi lėtinė liga tiek vaikams, tiek suaugusiesiems - remiantis
Nacionalinio dantų ir veido-žandikaulių tyrimų instituto paskelbtais duomenimis 92% 20-64 metų žmonių yra turėję dantų ėduonį bent viename nuolatiniame dantyje, o 26% iš jų turėjo negydytą ėduonį [6]. Pastaruoju metu patobulinta burnos higienos prevencija kartu su tiekiamo vandens fluoravimu ir burnos higienos priemonių su fluoru naudojimu, smarkiai sumažino dantų ėduonies paplitimą tarp Jungtinės Karalystės gyventojų [7].
Burnos mikrobiota yra svarbi žmogaus mikrobiotos dalis apimanti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių įvairių bakterijų rūšių. Komensaliniai mikroorganizmai yra įprasta burnos ertmės
bakterijų dalis atliekanti svarbią funkciją, apsaugančią nuo patogeninių mikroorganizmų, tokių kaip
Streptoccocus mutans ir įvairių laktobacilų rūšių, kurios yra vienos svarbiausiųėduonį sukeliančių
bakterijų, kolonizacijos, galinčios paveikti burnos sveikatą.
Ėduonies rizikos veiksniai yra didelis kariesogeninių bakterijų skaičius, dažnas angliavandenių vartojimas, nepakankamas seilėtekis ir dėl to sumažėjęs savaiminis dantų apsivalymas,
nepakankamas fluoro poveikis, bloga burnos higiena ir sociodemografiniai veiksniai.
Esant palankioms sąlygoms, vartojant daug angliavandenių, kariesogeninės bakterijos S.
Mutans ir Lacctobacillus išskiria rūgštį, ko pasekoje sumažėja pH, skatinamas hidroksiapatito
tirpimas ir emalyje vyksta demineralizacija [8,9]. Palyginus žmones su neautraliu seilių pH su žmonėmis, kurių pH buvo mažiau nei 7, šiems buvo nustatyta 2 kartus didesnė ėduonies
išsivystymo rizika [10]. Kai jautri ekosistema išsibalansuoja - dėl patogeninių bakterijų pertekliaus ar silpnos imuninės sistemos - tai tampa iššūkiu vietinei ar net sisteminei organizmo sveikatai. Todėl dažniausia ėduonies prevencijos strategija ir auksinis standartas yra mechaninis šios bioplėvelės pašalinimas nuo dantų ar restauracijų paviršiaus reguliariai juos valant [8,9].
Dantų ėduonis yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių vaikų ligų visame pasaulyje - tai 5 kartus dažnesnė liga nei astma, taip pat dantų ėduonis pasireiškia 4 kartus dažniau nei vaikų nutukimas ir 20 kartų dažniau nei nepilnamečių diabetas [11]. Pasak Amerikos vaikų odontologijos akademijos, šiandien tai yra tarptautinė problema tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse [12].
9 1.2. Ankstyvos vaikystės dantų ėduonis
Kūdikių buteliuko sindromas arba ankstyvos vaikystės ėduonis (ECC), apibrėžiamas tada, kai vaikas nuo gimimo iki 6 metų, turi 1 ar daugiau dantų su ėduonimi arba turi trūkstamų dantų, atsiradusių dėl dantų ėduonies, arba turi plombuotų pieninių dantų. Taip pat yra išskiriamas ir sunkios eigos ankstyvos vaikystės ėduonis, kuriam yra būdinga bent 1 lygaus danties paviršiaus kariozinis pažeidimas jaunesniems nei 3 metų vaikams [13,14]. Tai yra multifaktorinė liga, kuri gali prasidėti dantims tik išdygus, paprastai maždaug 6 mėnesį, ir galinti greitai progresuoti, sukeldama didžiulį skausmą ir nepatogumą vaikui [13].
Pirmiausiai ankstyvos vaikystės ėduonies yra paveikiami viršutinio žandikaulio kandžiai, po to - viršutinio ir tada apatinio žandikaulio krūminiai dantys, o dėl apsauginio - valomojo liežuvio poveikio apatinio žandikaulio centriniai kandžiai yra nepažeidžiami arba paveikiami vėliausiai. Kai yra pažeisti centriniai apatinio žandikalio kandžiai – diagnozuojamas sunkios eigos ankstyvos vaikystės ėduonis.
Ankstyvos vaikystės ėduonies išsivystymui įtaką daro daug veiksnių. Kariesogeniniai mikroorganizmai tokie kaip Streptococcus mutans ir Streptococcus sobrinus yra pagrindinės ėduonies vystymosi metu dalyvaujančios bakterijos[15]. Laktobacilos taip pat vaidina svarbų vaidmenį ėduonies progresavimui, tačiau nedaro įtakos proceso inicijavimui. Veikimo
mechanizmas yra angliavandenių, tokių kaip sacharozė, fruktozės, gliukozė ir laktozė fermentacija, atliekama bakterijų kurios prilimpa prie dantų emalio ir gamina pieno rūgštį [16]. Ši rūgštis
sumažina intraoralinį pH ir sukelia dantų emalio demineralizaciją. Ilgai trunkanti demineralizacija ilgainiui sukelia ir dentino kariozinius pažeidimus. [13]
Įrodyta, kad didesnė ECC atsiradimo rizika yra tada, kai Streptococcus mutans užsikrečiama dar iki pirmojo danties išdygimo. Šis laikotarpis vadinamas užkrečiamumo langu, kai S. mutans gali lengvai kolonizuoti vaiko burną. Jei šiuo laikotarpiu apsisaugoma nuo bakterijų kolonizavimo, ėduonies išsivystymo rizika yra daug mažesnė [17,18]. Vykstant tiesioginiam bakterijų perdavimui
S. mutans gali būti perduodamos vertikaliu perdavimu – iš motinos vaikui arba horizontaliu
perdavimu – tarp brolių, seserų ir globėjų [19]. Perdavimas vyksta per užkrėstas seiles, dalijantis maistu ir indais su vaiku arba dėl netinkamos burnos higienos bei atvirų kariozinių pažeidimų. Taip pat buvo pastebėta, kad Cezario pjūvio metu gimę kūdikiai turėjo didesnį polinkį ėduonies
vystymuisi, nei gimę natūraliu būdu, nes aseptinė aplinka ir netipinė mikrobų aplinka padidina oportunistines S. mutans kolonizacijos galimybes.
10 Raidos ir įgimtos negalios taip pat gali turėti įtakos ėduonies rizikos didėjimui. Emalio
hipoplazija, dėl vystymosi sutrikimų nėštumo metu, gali būti sukelta tokių veiksnių kaip gimdos augimo sulėtėjimas, priešlaikinis gimdymas ir motinos rūkymas ar piktnaudžiavimas narkotikais nėštumo metu. Esant hipoplazijai pieninių dantų emalis ir dentinas yra plonesni, todėl ėduonis gali lengvai plisti ir greitai pasiekti pulpą. E Bernabé ir kt. parodė proporcingą ryšį tarp motinos rūkymo ir dažnesnio ECC išsivystymo bei mažesnio naujagimio svorio [20], tačiau Sergio Varela
Kellesarian ir kt. 2017m. atliktoje sisteminėje apžvalgoje šią mintį paneigė teigdami, jog trūksta daugiau tyrimų teiginio patvirtinimui [21].
Ankstyvos vaikystės ėduonies atsiradimui įtaką gali daryti ir tam tikros ligos. Vaikai, sergantys diabetu, dėl didelio cukraus kiekio kraujyje, arba vaikai, turintys specialiųjų poreikių, kurių asmeninė burnos higiena yra prastesnė, yra labiau linkę į ėduonį. Vėžiu sergantiems
pacientams, kuriems taikoma radioterapija, reikalingos cukraus pastilės, kad padidėtų seilių srautas, o tai taip sukelia didesnę ėduonies riziką.
Dar vienas ypač svarbus veiksnys yra netinkama mityba ir maitinimo praktika. Pagrindinis ECC išsivystymo principas yra pakartotinis substrato patekimas, kuris ilgą laiką mažina intraoralinį pH ir taip skatina demineralizaciją ir ėduonies atsiradimą. Naktinis maitinimas krūtimi po 12 mėnesių yra nerekomenduotinas, nes sumažėja seilių srautas ir padidėja laktozės kiekis, dėl to atsiranda geresnės sąlygos demineralizacijos procesui [22]. Areerat Nirunsittirat ir kt. 2016 m. tyrimo duomenimis, maitinimas krūtimi 6-11mėn. netgi apsaugo nuo ėduonies atsiradimo, o ilgesnis maitinimas įtakos nedaro tuomet, jei kūdikis žinda taisyklingai ir neužmiega maitinimo metu [23]. Kūdikiai, kurie nakties metu yra paguldomi su pieno ar pieno mišinio, ar sulčių buteliuku, turi didelę riziką ECC išsivystymui, kadangi suteikiamos sąlygos ankstyvai S. mutans kolonizacijai ir įsitvirtinimui, dėl nuolatinio laktozės ar gliukozės buvimo burnoje bei prasto natūralaus apsivalymo. Thomson ir kiti jau 1996 teigė, kad ilgą laiką pienui esant sąlytyje su emaliu, pastarasis minkštėja dėl rūgščioje terpėje vykstančios demineralizacijos. Van Loveren ir Duggal 2001 taip pat išsakė nuomonę, kad daugėjant fermentuojamų angliavandenių sudaromos palankios sąlygos remineralizacijos slopinimui ir demineralizacijos aktyvinimui. Nauntofte ir kt. 2003m. priėjo išvados , kad žindymas nakties metu 12 mėnesių ir vyresniems vaikams didina ECC atsiradimo riziką. Autoriai pabrėžia naktinio maitinimo žalą lyginant su dieniniu dėl nakties metu sumažėjančio seilėtekio. Vis tik Petersen savo ataskaitoje teigia, kad motinos pienas užkerta kelią ankstyvo dantų ėduonies atsiradimui. Tačiau yra manoma, kad ši išvada labiau taikytina Vakarų šalims, kur nėra dažnas užsitęsęs naktinis maitinimas ir kur kūdikiams nėra priimtina duoti saldžių gėrimų buteliuke naktį, kurie ir yra pagrindinė ECC priežastis. Tačiau dabartinės išvados
11 veiksnius, tokius kaip papildomas vaiko primaitinimas, kad būtų galima daryti išvadas apie riziką ankstyvo buteliuko ėduonies pasireiškimui [22].
Saldi dieta - šokoladas, saldumynai, ledai, lipnūs maisto likučiai, kurie ilgą laiką išlieka ant dantų paviršiaus ir įtrūkimų - yra svarbus ėduonies etiologijos veiksnys. Po cukraus molekulių fermentacijos, bakterijų pagamintos rūgšties žalingas poveikis dantų emaliui yra proporcingas ant danties emalio nusėdusio cukraus kiekiui.
Kiti ankstyvo vaikų ėduonies vystymuisi svarbūs veiksniai yra tėvų išsilavimas, finansinė padėtis, dantų gydymo prieinamumas, gyvenamoji vieta ir vandens fluoravimas [24].
1.3. Profilaktinės priemonės skirtos išvengti ėduonies atsiradimo
Profilaktika gali būti pirminė, antrinė arba tretinė. Pirminė profilaktika, tai yra veiksmų visuma padedanti išvengti ėduonies atsiradimo. Antrinė yra skirta jau atsiradusio ėduonies sustabdymui, o tretinė – skirta komplikacijų suvaldymui [1,25].
Kalbant apie pirminę profilaktiką yra labai svarbu tinkama asmeninė burnos higiena. Kadangi dantų ėduonis neprogresuoja be bakterijų, esančių dantų apnašose, todėl kasdienis apnašų
pašalinimas dantų šepetėliu ir siūlu ar tarpdančių šepetėliu yra vienas geriausių būdų išvengti dantų ėduonies [26].
Kita svarbi profilaktikos dalis yra fluoro naudojimas. Kai pH nukrenta žemiau kritinės ribos (maždaug 5,5 emaliui ir 6,2 dentinui), tai sukelia danties mineralo (hidroksiapatito) tirpimą, vadinamą demineralizacija. Kai pH normalizuojasi, seilėse esantis kalcis ir fosfatai gali
persikristalizuoti į hidroksiapatitą, remineralizuodami emalį. Kai fluoridas yra vartojamas vietiškai ir jo yra seilėse, remineralizacijos proceso metu susidaro fluorapatitas, o ne hidroksiapatitas. Fluoro jonai (F–) pakeičia hidroksilo grupes (OH–), formuodami apatito kristalinę gardelę. Taigi fluoro vartojimas pagreitina remineralizacijos procesus ir taip pat slopina bakterijų fermentus [27]. Fluoro panaudojimo metodai apima vandens fluoravimą, dantų pastą su fluoru, skalavimo skysčius su fluoru, fluoro papildus ir profesionaliai naudojamus fluoro junginius, tokius kaip geliai ir lakai. Sistemiškai vartojant fluorą jo kiekis patenkantis ant dantų paviršiaus nepakankamas, kad atliktų reikšmingą vaidmenį ėduonies prevencijoje. Kadangi sistemiškai suvartoto fluoro poveikis ėduoniui yra minimalus, o vartojimas sistemiškai gali būti žalingas, rekomenduotina fluoro preparatus
naudoti vietiškai [28]. Svarbu paminėti, kad fluoras gali būti naudojamas ir kaip antrinė
profilaktikos priemonė, kadangi yra naudingas ne tik siekiant sustabdyti ėduonies atsiradimą, bet ir aktyviai remineralizuoja audinius jau prasidėjus danties kietųjų audinių tirpimui.
12 Prie pirminės ėduonies profilaktikos taip pat priskiriamas ir silantų panaudojimas. Dauguma ėduonies atvejų stebima dantų anatominėse vagelėse ir duobelėse. Šios anatominės zonos yra jautresnės dantų ėduoniui, nes anatomija skatina apnašų kaupimąsi dėl sudėtingo šios zonos išvalymo. Panaudojus silantus, uždengtas plotas tampa mažiau morfologiškai jautrus, nes silantai užpildo vageles ir nepilnai mineralizuotus paviršius [29]. Tai ypač rekomenduojama jauniems pacientams su ką tik išdygusiais nuolatiniais dantimis ir suaugusiesiems, turintiems aukštą ėduonies rizikos laipsnį. Vis tik K.Saldūnaitės ir kitų [30] atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad tėvams trūksta informacijos ir žinių apie silantų panaudojimą, todėl jie vengia šios profilaktinės procedūros. Sacharozė yra gerai žinoma dantų ėduonies priežastis, o vartojant daugiau sacharozės padidėja dantų ėduonies rizika. Tačiau cukrų iš šiuolaikinės mitybos visiškai pašalinti yra praktiškai
neįmanoma, todėl buvo sukurta cukraus pakaitalų ėduonies rizikos mažinimui. Vienas iš šių cukraus pakaitalų yra ksilitolis. Jis turi saldų skonį, panašų į cukraus ir yra ne tik nekariesogeninis, bet priešingai, turi antikariesogeninį poveikį. Jis neleidžia sacharozės molekulėms prisijungti prie S.
Mutans ir taip blokuoja metabolizmo procesus. Tai taip pat sumažina S. Mutans sukibimo
galimybes ir bakterijų skaičių [31]. Ksilitolio antikariesogeniškumui didesnę įtaką turi suvartojimo dažnis, o ne suvartotas jo kiekis, todėl kaip profilaktinė priemonė yra tinkama naudoti kramtomąją guma su ksilitoliu.
Tretinė profilaktika yra svarbi tuomet, kai procesas jau prasidėjęs, tačiau svarbu užkirsti kelią komplikacijų atsiradimui, todėl be visų išvardintų profilaktinių priemonių labai svarbu ir reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą [1,32].
1.4.Dantų pastos
Dantų pasta yra dantų priežiūros priemonė skirta kartu su dantų šepetėliu pašalinti dantų apnašas.Vis tik, Cees Valkenburg ir kiti teigia, jog dantų pastos naudojimas dantų valymo metu nedaro jokios įtakos nuo dantų pašalinamų apnašų kiekiui [33] . Be to, kad dantų pastose yra 20 – 42% vandens, jų sudėtyje yra randama abrazyvų, detergentų (ploviklių), dažnai fluoridų, bei kitų sudėtinių dalių – antibakterinių agentų, kvapiųjų medžiagų, ksilitolio ir kitų komponentų, todėl dantų pastų funkcija nėra tik apnašų šalinamas.
Abrazyvai sudaro mažiausiai 50% tipinės dantų pastos. Šios netirpios dalelės yra sukurtos padėti pašalinti apnašas nuo dantų. Pagrindiniai abrazyvai yra aliuminio hidroksido (Al (OH)3),
kalcio karbonato (CaCO3), įvairių silicio ir ceolitų bei hidroksiapatito (Ca 5(PO4) 3OH) dalelės
13 buvo nustatinėjama RDA įtaka danties kietiesiems audiniams. Gauti rezultatai parodė aiškų
skirtumą tarp prarasto dentino kiekio po dantų valymo su pasta, kurios RDA reikšmė maža (15), palyginti su vidutinio (70) ar didelio (240) RDA pastomis. Dentino nuostoliai su maža RDA reikšme parodė panašų dilimo laipsnį kaip valant tik su vandeniu. Tuo tarpu valant su vidutinę ar aukštą RDA vertę turinčiomis pastomis dantų paviršiaus pažeidimai buvo stebimi ženkliai didesni [35]. Rekomenduojamas RDA dantų pastose yra iki 70, kadangi tokios pastos dar priskiriamos prie mažo abrazyvumo pastų. Labai dažnai aukštesnes RDA reikšmes turi balinančios pastos.
Kaip jau minėta, fluoras yra viena pagrindinių ėduonies profilaktikos priemonių. Fluoras dantų pastose yra aptinkamas įvairiuose junginiuose: natrio fluoridas (NaF) yra labiausiai paplitęs fluoro šaltinis, tačiau taip pat naudojami alavo fluoridas (SnF2), olafluras (organinė fluoro druska) ir natrio
monofluorofosfatas (Na2PO3F). Didžiojoje JAV dalyje parduodamos dantų pastos dalyje yra 1000–
1100ppm fluoro. Europos šalyse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė ar Graikija, fluoridų kiekis dažnai būna didesnis -NaF 0,312% (1450 ppm fluoro). Remiantis 2019 m. Tanya Walsh ir kt. apžvalga, visos šios fluoro koncentracijos gali efektyviai padėti išvengti dantų ėduonies [36]. Mažiau nei 1000 ppm koncentracijos gali būti nepakankamos ėduonies atsiradimo mažinimui, o prevencinis poveikis didėja tuomet, kai koncentracija didėja. Klinikiniai tyrimai palaiko daug fluoridų turinčių dantų pastų naudojimą, nes nustatyta, kad sumažėja susikaupusių apnašų kiekis, sumažėja S. mutans ir
Lactobacillus skaičius [37]. Tačiau reikėtų nepamiršti apie galimus šalutinius poveikius, tokius kaip
odos pažeidimai, esant didesnėms fluoro koncentracijoms [36]. Fluoro turinčios dantų pastos gali būti labai toksiškos, jei jos praryjamos dideliais kiekiais [38]. Maždaug 15 mg / kg kūno svorio yra mirtina dozė, o kai kuriems vaikams nors ir nedidelis 5 mg / kg kiekis gali būti mirtinas, tačiau tokių atvejų pasitaiko ypač retai. Pykinimas ir vėmimas taip pat yra priskiriami prie galimo šalutinio poveikio, vartojant fluoro preparatus [39].
Daugelyje, nors ir ne visose, dantų pastose yra daug diskusijų keliančio natrio laurilsulfato (SLS) arba susijusių medžiagų - ploviklių. SLS leidžia tolygiai paskirstyti dantų pastą ir pagerinti jos valomąją galią [40]. Nacionalinis sveikatos institutas teigia, kad kenčiant nuo stomatito ar burnos opų, dantų pasta su SLS gali sukelti dar daugiau dirginimo. Tuo tarpu pastos be SLS skatina gijimo procesą ir sumažina skausmą. Laikui bėgant gali išsivystyti ir alergija SLS, kvėpavimo takų, odos dirginimas. Pastos su SLS yra nerekomenduojamos pacientams sergantiems egzema ar
dermatitu [41]. K. Thongprasom aprašė atvejį, kuomet pacientė 7 metus kentė eksfoliacinį cheilitą, kuris pasireiškė stipriu lūpų pleiskanojimu, pažeidimais, lūpų nejudrumu. Tik po 7 metų atlikus išsamius tyrimus buvo nustatyta, kad cheilitą sukėlė dantų pastoje esantis SLS. [42] .
Dantų pastų sudėtyje taip pat galima rasti ir antibakterinių komponentų tokių kaip
14 dedama ir į burnos skalavimo produktus [43]. Prieš tai aptartas putojantis agentas SLS taip pat turi tam tikrą antimikrobinį poveikį [44]. Rinkoje taip pat yra daugybė produktų, kurių sudėtyje yra įvairių eterinių aliejų, vaistažolių ingredientų (pvz.: ramunėlių, alavijų) ir natūralių augalinių ekstraktų (pvz.: Hinokitiolio). Šie ingredientai naudojami siekiant kovoti su apnašomis, blogu kvapu ir užkirsti kelią dantenų ligoms. 2020 m. atliktos meta-analizės rezultatai parodė, kad žolinių ingredientų turinčios dantų pastos yra tiek pat veiksmingos šalinant apnašą kaip ir šių ingredientų neturinčios, kai naudojimo laikas yra 4 savaitės. [45]
Rinkoje gausu įvairių skonių dantų pastų, taip pat šias priemones galima rinktis pastos arba gelio
pavidalu. Visgi renkantis svarbu pasitarti su savo gydytoju odontologu arba higienistu, kurie patars kokia pasta tinkama kiekvienam individualiai.
1.5.Tarpdančių valymo priemonės
Tarpdančių valymas yra burnos higienos dalis, kai siekiama išvalyti kontaktinius dantų paviršius, kurių dantų šepetėlis pasiekti negali. Valant dantis tik dantų šepetėliu ir nenaudojant tarpdančių valymo priemonių, burnoje lieka apie 42 - 60 % apnašų[46]. Tarpdančių valymui gali būti naudojami tarpdančių šepetėliai, tarpdančių siūlas, irigatoriai.
Kasdienio dantų siūlų naudojimo dažnis yra mažas, tarp suaugusiųjų - nuo 10% iki 30% [46].
Literatūroje yra keletas įrodymų, kad siūlo naudojimas prie įprasto valymo dantų šepetėlių yra neveiksmingas. Berchier ir kt. padarė išvadą, kad rekomendacijos naudoti tarpdančių siūlus nėra pagrįstos įrodymais [47]. 2011 m. D. Sambunjak ir kt. apžvalgos rezultatai parodė, kad yra tik labai silpni ir nepatikimi įrodymai, kad siūlas, kaip priedas, valant dantis šepetėliu, yra susijęs su nedideliu apnašų sumažėjimu, tačiau jie pastebėjo reikšmingą naudą mažinant dantenų uždegimą [48]. Pats siūlas nėra kenksmingas ir nedaro žalos sveikatai, išskyrus kartais pasitaikančias trumpalaikes minkštųjų audinių traumas [46]. Nepaisant prieš tai aptartų įrodymų dėl siūlo neveiksmingumo pašalinant apnašas, įrodyta, kad profesionaliai ir taisyklingai naudojamas tarpdančių siūlas efektyviai mažina tarpdančių ėduonies riziką, tačiau šis naudingas poveikis prarandamas, kai siūlas yra
naudojamas neapmokytų taisyklingai to daryti pacientų [50]. Pacientams, kuriems trūksta rankų judrumo, siūlų laikikliai yra alternatyva. Be to, siūlų laikikliai yra žymiai efektyvesni formuojant tarpdančių valymo įpratimą, kadangi pacientai renkasi patogesnį, daug rankų vikrumo nereikalaujantį metodą. Vis tik dauguma tyrimų nepalaiko įprasto siūlų naudojimo - apnašų ar dantenų uždegimo sumažėjimo galima tikėtis tik tada, jei pacientai reguliariai ir profesionaliai naudoja tarpdančius siūlus [46] .
15 Kitas pasirinkimas tarpdančių valymui yra tarpdančių šepetėliai. Tarpdančių šepetėliai buvo tiriami jau 1976 m., kuomet buvo nustatyta, kad jie efektyviai pašalina apnašas net 2–2,5 mm žemiau dantenų krašto [51]. Tarpdančių šepetėlių efektyvumas yra gerai dokumentuotas. Vienoje iš Europos periodontologų federacijos, 2015 metų seminaro sutarimo, išvadų teigiama, kad valymas tarpdančių šepetėliais yra pats efektyviausias būdas pašalinti tarpdantines apnašas [52]. Dviejose sisteminėse apžvalgose skelbiama, kad papildomas tarpdančių šepetėlių naudojimas žymiai pagerina klinikinius parametrus, tokius kaip apnašų balai, kraujavimo balai ir zondavimo gylis, palyginti su vien tik valant dantis šepetėliu [53,54]. Kita Salzer ir kt. apžvalga teigia, kad tarpdančių šepetėliai yra efektyviausias būdas pašalinti tarpdančių apnašas, palyginti su kitomis tarpdančių valymo
priemonėmis [49]. Manoma, kad tarpdančių šepetėlių pranašumas yra dėl didesnio apnašų pašalinimo efektyvumo, didelio priimtinumo pacientams ir paprasto jų naudojimo [46]. Taigi akivaizdu, kad tarpdančių šepetėlių, kaip papildomos priemonės, naudojimas suteikia klinikinės naudos, palyginti valymu vien tik dantų šepetėliu.
Kita tarpdančių priežiūros priemonė yra irigatorius, kuris pirmą kartą buvo pristatytas dar
1962 metais. Irigatoriai veikia derindami pulsaciją ir slėgį. Tai sukelia dantenų suspaudimo ir dekompresijos fazes, kurių dėka yra pašalinamas supragingivalinis apnašas bei išplaunamos podanteninės bakterijos ir kiti likučiai [46,55]. Be gebėjimo nuplauti laisvai esančias apnašas ir pašalinti bakterijas, irigatorius trukdo ir apnašų brendimui ir kaupimuisi. Buvo įrodyta, kad naudojant irigatorių, uždegimas mažėja mažinant citokinų (IL-1β ir PGE2) kiekį [56]. Murthy P.S ir kt. 2018m. atliktas tyrimas su 5,5-6,5 metų vaikais parodė, kad irigatorių naudojimui nereikalingi jokie specialūs motoriniai įgūdžiai [57].
Yra keletas tyrimų, kurie įrodo kad irigatoriai gali būti veiksmingesni už dantų siūlą ar tarpdančių šepetėlius, siekiant sumažinti kraujavimą ar zondavimo gylį [58,59,60] . Magnusonas ir kt. taip pat pastebėjo burnos drėkintuvų naudą atliekant implantų priežiūrą. [61].
Nėra vienos valymo priemonės geriausiai tinkančios visiems pacientams. Renkantis tinkamą tarpdančių valymo priemonę svarbu naudojimo paprastumas, tarpdantinių tarpų dydis, paciento rankų vikrumas ir asmens motyvacija [46].
1.6.Socialinių tinklų įtaka burnos sveikatai
Socialinių tinklų svetainės tapo nusistovėjusia komunikacijos priemone ir šiuolaikiniame gyvenime yra naudojamos kasdien. Tyrimai JAV parodė, kad 18–30 metų amerikiečiai aktyviai naudojasi socialinės žiniasklaidos svetainėmis, tokiomis kaip „Facebook“, „YouTube“, „Twitter“,
16 „MySpace“ ir „Second Life“, o du trečdaliai apklaustųjų teigia kasdien besilankantys šiose
svetainėse [4]. 2015 metais atlikto tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kurie socialiniai tinklai daro didžiausią įtaką paauglių, nuo 14 iki 16 metų amžiaus, žinioms apie burnos sveikatą . Gauti statistiškai reikšmingi duomenys dėl „Facebook“ ir „YouTube“ socialinių tinklų didžiausio efektyvumo paauglių švietime [4]. Socialinė žiniasklaida gali būti naudojama dėl daugybės priežasčių, įskaitant ir kaip mokymosi šaltinį. M.R. Arnett ir kt. 2013 metais atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti JAV odontologijos ir burnos higienos fakultetų dėstytojų naudojimosi
socialiniais tinklais dažnį edukaciniais tikslais. Tyrime dalyvavo 221 respondentai, kurių 62% buvo vyresni nei 51 metai. „Facebook“ buvo populiariausias socialinis tinklas, kuriuo, kaip teigiama, naudojosi 111 respondentų. Gydytojai nurodė, kad socialinį tinklą naudoja pirmiausia asmeniniams, o ne profesiniams tikslams. Tačiau 37% apklaustųjų teigė nesinaudojantys jokia socialine media. Dažniausiai nurodomos socialinių tinklų naudojimo kliūtys buvo laikas (48 proc.) ir rūpestis dėl privatumo (48 proc.). Nors daugelis pripažino teigiamą socialinės žiniasklaidos įtaką šiuolaikiniams studentams, socialinių tinklų naudojimas bei jų integravimas į odontologijos programas vis dar reikalauja atidaus tolimesnio plėtojimo [62]. Kiti autoriai, Tracy L, F. Farrior, N.M. Flake taip pat teigia, kad socialiniai tinklai daro didelę įtaką tiek asmeniniam, tiek profesiniam gyvenimui. Autorių teigimu socialiniai tinklai, tinkamai juos pritaikius, galėtų pasitarnauti kaip vienas iš odontologijos mokymosi įrankių. Šis argumentas grindžiamas įrodymais, susijusiais su patogesniu bendraamžių bendravimu klinikiniame ugdyme, lengvesniu dėstytojų ir studentų bendravimu ir saugiu bei paprastesniu specialistų ir pacientų bendravimo mechanizmu socialinėje erdvėje. Tačiau Tracy ir kt. išsako ir priešingą nuomonę - galimos problemos ir rizika naudojant socialinę
žiniasklaidą nusveria bet kokią naudą, atsirandančią mokantis, todėl socialinė žiniasklaida neturėtų būti naudojama kaip mokymo priemonė. Šį jų požiūrį patvirtina neigiami mokymosi rezultatai dėl koncentracijos mokantis socialinėje erdvėje praradimo, taip pat galima privatumo pažeidimų rizika, visuomenės požiūrio pokyčiai ir galimas interneto priklausomybės išsivystymas, turintis neigiamą fiziologinį poveikį vartotojų sveikatai [63]. 2011m. N. Heaivilin ir kt. atliko tyrimą, kurio metu analizavo socialinio tinklo „Twitter“ bendruomenės viešus pasisakymus ir užduodamus klausimus apie dantų skausmą. Buvo panaudoti 772 paskelbimai - 44% (n = 74) pranešė pajutę skausmą ir apsilankę pas odontologą, 43% (n = 73) savarankiškai vartojo analgetikus ar antibiotikus, o 14% (n = 24) aktyviai kreipėsi į „Twitter“ bendruomenę ieškodami patarimų. Buvo pastebėta, kad
„Twitter“ vartotojai plačiai dalijasi informacija apie sveikatą, įskaitant veiksmus, kurių buvo imtasi skausmui malšinti. Ši terpė gali suteikti galimybę odontologijos specialistams skleisti informaciją apie sveikatą ir atlikti edukacinę veiklą, tačiau reikalingas pacientų sąmoningumas atsirenkant, kas informaciją skleidžia ir kiek ji yra patikima. [64].
17 2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1.Tyrimo metodika
2020 metų lapkričio – 2021 metų sausio mėnesiais buvo vykdoma anonimė apklausa socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Geltonas pūkėlis“. Grupė buvo pasirinkta dėl atviro grupės dalyvių dalijimosi informacija susijusia su medicina ir grupės dalyvių socialinės įvairovės. Buvo siekiama išsiaiškinti socialinių tinklų dalyvių požiūrį ir žinias apie burnos higieną ir suprasti kokią įtaką tam daro socialiniai tinklai .
Tyrimas pradėtas 2020m. lapkričio mėnesį. Lapkričio mėnesio 19d. gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC – OF – 9 ( Priedas Nr.1) vykdyti tiriamąjį darbą. Anketa paruošta, įkelta į www.apklausa.lt svetainę, o tada per internetinę nuorodą platinta socialinio tinklo Facebook grupėje „Geltonas Pūkelis“. Tyrime dalyvaujantys asmenys anketoje buvo informuoti apie atliekamą tyrimą, jo tikslus, užtikrintą anonimiškumą. Anketą (Priedas Nr. 2) sudarė 20 klausimų. Pirmąją dalį sudarė sociodemografiniai klausimai: lytis, amžius, išsilavinimas. Antroje dalyje klausiama apie dalyvių asmeninės burnos higienos įpročius – apsilankymų pas odontologą, dantų valymo, dantų šepetėlio keitimo dažniai, dantų pastos, šepetėlio pasirinkimo kriterijai, papildomų burnos higienos priemonių pasirinkimas. Trečioje dalyje klausimai, parodantys bendras tiriamųjų žinias apie kūdikių maitinimą ir „buteliuko“ ėduonį. Ketvirtoje apklausos dalyje klausimai yra susiję su daroma socialinių tinklų įtaka tiriamųjų požiūriui ir žinioms susijusiomis su burnos priežiūra ir higienos priemonių pasirinkimu.
2.2. Imties dydžio nustatymas
Atliekant tyrimą socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Geltonasis pūkelis“ buvo 18275 nariai (narių skaičius fiksuotas 2020-11-19). Imties dydis apskaičiuotas remiantis Paniotto formule: n = 1/(Δ2 +1/N)
n – imties dydis; Δ – imties paklaida;
18 n= 1/(Δ2 +1/N) =1/(0,0049+1/18275)=194
Kai atrankos paklaidos dydis Δ=7%, N=18275, rekomenduojamas tyrimo imties dydis - 194. Kadangi tyrimuose priimta paklaida gali svyruoti nuo 5 iki 10 procentų, šiame tyrime 7% paklaida buvo pasirinkta siekiant gauti optimalų anketų skaičių. Atlikus tyrimą gauta imtis yra tinkama gauti reprezentatyvius rezultatus.
2.3.Tiriamųjų atranka
Tyrime galėjo dalyvauti visi „Facebook“ socialinio tinklo grupės „Geltonasis pūkelis“ nariai. Tyrimo metu buvo garantuotas anonimiškumas ir konfidencialumas. Tiriamieji buvo suskirstyti į 3 grupes pagal amžių ir 3 grupes pagal išsilavinimą (lentėlė nr. 1).
Lentėlė Nr. 1
Charakteristika Atsakymo variantai Suformuotos grupės
Amžius <25 25-30 31-40 41-50 51-60 >65 Iki 25 m. 25-50m. 51m. ir daugiau Išsilavinimas Pagrindinis Vidurinis Profesinis Aukštesnysis Aukštasis Pagrindinis – vidurinis Profesinis - Aukštesnysis Aukštasis
2.4. Statistinė duomenų analizė
Duomenų analizei naudotas IBM SPSS Statistics 23, programinis paketas ir Office Excel 2010 programa. Matematinių hipotezių tikrinimui ir kokybinių nominaliųjų kintamųjų statistiniam ryšiui nustatyti naudotas Chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Skaičiuota p reikšmė. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai jų patikimumo lygmuo p≤0,05. Rezultatai buvo pateikiami diagramose.
19 3. REZULTATAI
3.1. Bendra tyrimo dalyvių demografinė charakteristika
Tyrime dalyvavo 257 respondentai, iš jų dauguma buvo moterys -202 (78,6%) ir 55 vyrai (21,4%).
Tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus respondentai - gausiausia grupė buvo 25-50m. (2 pav.):
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių
Vertinant dalyvių pasiskirstymą pagal išsilavinimą, beveik pusė apklaustųjų sudarė respondentai su aukštuoju išsilavinimu (48%) (3 pav.):
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
3.2. Tiriamųjų asmeninės burnos priežiūros ypatybės
3.2.1. Apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnis
Apklaustieji daugiausiai atsakė, kad lankosi kartą per metus (39,7%), tačiau net (21%) visų apklaustųjų teigia, kad į gyd. odontologą kreipiasi tik, kai pradeda skaudėti arba atsiranda kitų su burnos sveikata susijusių negalavimų.
Jaunesni apklausos dalyviai į odontologus kreipiasi tik pradėjus skaudėti dantis dažniau nei vyresni – atitinkamai 25,9% jaunesnių nei 25m. ir 7,4% vyresnių nei 51m. (4 pav.).
33% 56,40% 10,50% Iki 25m. 25-50m. 51m. Ir daugiau 48% 32% 20% Aukštasis Profesinis -aukštesnysis Pagrindinis -vidurinis
20 Gauti rezultatai parodė, kad pas gyd. odontologus nesilanko daugiau vidurinį ar pagrindinį išsilavinimą turinčių asmenų lyginant su aukštąjį išsilavinimą turinčiais tyrimo dalyviais, iš kurių nei vienas nepasirinko šio atsakymo. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad net trečdalis pagrindinį- vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų pas odontologą lankosi tik pradėjus skaudėti dantis (5pav.).
4 pav. Apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnis pagal amžių (p>0.05)
5 pav. Apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnis pagal išsilavinimą (p>0.05)
3.2.2. Dantų valymo dažnis
Dažniausiai įvairaus amžiaus respondentai pasisakė dantis valantys 2 kartus per dieną - 73,2% (6 pav.). 10,60% 11,80% 38,80% 11,80% 25,90% 1,20% 7,60% 17,90% 39,30% 12,40% 20,70% 2,10% 11,10% 25,90% 44,40% 11,10% 7,40% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00%
Dažniau nei kas 6 mėn.
Kas 6 mėn. Kartą per metus Rečiau nei kartą
per metus
Tik tada kai pradeda skaudėti Nesilanko iki 25m. 25-51m. 51m. Ir daugiau 8,90% 19,50% 41,50% 12,20% 17,10% 0,80% 10% 12,50% 38,80% 15% 22,50% 1,30% 7,70% 15,40% 36,50% 7,70% 28,80% 3,80% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00% 45,00%
Dažniau nei kas 6 mėn.
Kas 6 mėn. Kartą per metus Rečiau nei kartą
per metus
Tik tada kai pradeda skaudėti
Nesilanko
21 6 pav. Dantų valymo dažnis pagal amžių (p>0.05)
Nustatyta, kad dantis valo du kartus per dieną dažniau aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys nei kitos grupės, o atsakymą, kad dantis valo rečiau nei kartą per savaitę dažniau rinkosi pagrindinį- vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų grupė (7 pav.).
7 pav. Dantų valymo dažnis pagal išsilavinimą (p>0.05)
3.2.3. Skirtingo kietumo dantų šepetėlių naudojimas
Iš gautų apklausos duomenų stebimas gausiausias minkštų šepetėlių pasirinkimas tarp visų amžiaus ir išsilavinimo grupių – juos renkasi 58,4 % visų apklaustųjų. Gauti rezultatai taip pat atskleidė, jog vyrai (10.9%) statistiškai reikšmingiau dažniau nei moterys (1.0%) nežino, kokio kietumo šepetėlį jie naudoja (p=0.002).
Lyginant skirtingų amžiaus grupių pasirinkimus taip pat gauti statistiškai reikšmingi skirtumai, tarp jaunesnių nei 25 metų ir vyresnių apklaustųjų grupių – respondentai, kurie yra 25 metų ir jaunesni, dvigubai rečiau renkasi vidutinio kietumo dantų šepetėlius (25,9%), nei kitos amžiaus
75,3% 23,5% 1,2% 69,7% 26,2% 1,40% 2,8% 85,2% 14,8% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
2 kartus per dieną Kartą per dieną Rečiau nei kas dieną Kartą per savaitę ar rečiau
iki 25m. 25-50m. 51m. Ir daugiau 69,2% 25% 1,9% 3,8% 71,3% 25% 1,3% 2,5% 75,6% 23,6% 0,8% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% 80,00%
2 kartus per dieną Kartą per dieną Rečiau nei kartą per dieną Kartą per savaitę ar rečiau
22 grupės: 25-50m. - 40,7% ir taip pat 51m. ir vyresni - 40,7%. Taip pat jaunesni nei 25m.
respondentai dažniau renkasi kietus šepetėlius (5,9%), kai kitos grupės atitinkamai 0,7 % ir 3,7% , bei dažniau nei kitos amžiaus grupės nežino kokius šepetėlius naudoja (5,9%) , kai kitos grupės atitinkamai 2,1% ir 0% (p=0.048) .
Lyginant skirtingo išsilavinimo grupes, gauti rezultatai parodė, kad minkštą šepetėlį dažniausiai renkasi pagrindinį- vidurinį išsilavinimą turintys asmenys (61,5%), tačiau, profesinį- aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų grupėse, minkšto šepetėlio pasirinkimo dažnis skyrėsi neženkliai - 60% ir 56,1% atitinkamai.
3.2.4. Dantų šepetelio keitimo nauju dažnis
Dažniausiai apklaustieji šepetėlius keičia kas 3 mėnesius (54,5 %). Rezultatai parodė, kad moterys (60,9%) statistiškai reikšmingiau dažniau nei vyrai (30,9%) keičia dantų šepetėlius kas 3 mėnesius, o vyrai 3 kartus dažniau nei moterys rinkosi atsakymo variantą, kad dantų šepetėlius keičia tik tada, kai jie nusidėvi ( p=0.00015) (8 pav.).
Vyresni nei 51m. asmenys (66,7%) dažniau keičia šepėtelius, kas 3 mėnesius, nei kitos grupės (25-50m. grupėje - 54,5% ir iki 25m. grupėje - 50,6%). Tuo tarpu jaunesni nei 25m. apklaustieji (16,5%) dažniau rinkosi atsakymą, kad šepetėlį keičia nauju tik, kai nusidėvi senasis, o vyresni nei 51m. apklaustieji šį atsakymą pasirinko tik 3,7%.
8 pav. Dantų šepetėlių keitimo dažnis pagal lytį (p*<0.05)
3.2.5. Fluoro įtaka dantų pastos pasirinkimui
Pusė respondentų (49,8%) pasisakė naudojantys dantų pastas su fluoru.
60,90%* 27,20% 3,50% 8,40%* 30,90%* 36,40% 7,30% 25,50%* 0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00%
Kas 3 mėn. Kas pusė metų Kas 1 metus Kai nusidėvi
23 Dažniausiai pastą su fluoru renkasi jaunesni nei 25m. asmenys, o labiausiai fluoro pastos sudėtyje atsisakyti linkę respondentai priklausantys 25-50m. amžiaus grupei (30,3%) (9pav.).
9 pav. Dantų pastų pasirinkimas pagal amžių (p>0.05)
Tarp skirtingo išsilavinimo grupių dažniausiai pastą su fluoru renkasi vidurinį -pagrindinį išsilavinimą turintys apklaustieji (53,8%) , o dažniausiai fluoro atsisako aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys (26%) (10 pav.).
10 pav. Dantų pastų pasirinkimas pagal išsilavinimą (p>0.05)
57,6% 15,3% 27,1% 44,1% 30,3% 25,5% 51,9% 22,2% 25,9% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00%
Su fluoru Be fluoro Nežino
iki 25m. 25-50m. 51m. Ir daugiau 53,8% 19,2% 26,9% 45% 23,8% 31,3% 51,2% 26% 22,8% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00%
Su fluoru Be fluoro Nežino
24 Lyginant pastos pasirinkimą pagal lytį, gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (p=0.041), kurie atskleidė, jog moterys dažniau nei vyrai renkasi dantų pastą su fluoru, o vyrai dažniau nežino, ar jų naudojamos pastos sudėtyje yra fluoro (11 pav.)
11 pav. Dantų pastos pasirinkimas pagal lytį (p*<0.05)
3.2.6. Nuomonė apie dantų pastą su fluoru ir fluoro turinčius preparatus Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 37,4 % apklaustųjų mano, kad fluoras yra naudingas ir
reikalingas dantų pastos sudėtinis komponentas, tuo tarpu net 19,3% teigia, jog fluoras yra žalinga dantų pastos sudedamoji dalis ir net 43,3% apklaustųjų neturi nuomonės apie fluoro preparatus. Lyginant skirtingo išsilavinimo respondentus, daugiausiai fluoro naudai pritariančių buvo
pagrindinio – vidurinio išsilavinimo grupėje, o teigiantys, kad fluoras yra kenksmingas, pasiskirstė tolygiai tarp visų grupių. (12 pav.).
12 pav. Nuomonė apie dantų pastą su fluoru ir fluoro turinčius preparatus pagal išsilavinimą (p>0.05) 53,00%* 24,30% 22,80%* 36,40%* 25,50% 38,20%* 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00%
Su fluoru Be fluoro Nežino
Moterys Vyrai 42,3% 19,2% 38,5% 32,9% 20,3% 46,8% 38,2% 18,7% 43,1% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00% 45,00% 50,00%
Fluoras yra naudingas ir neatsiejamas nuo burnos priežiūros priemonių
Fluoras yra kenksmingas žmogaus sveikatai
Neturi nuomonės
25 Tuo tarpu lyginant rezultatus skirtingose amžiaus grupėse, gauti statistiškai reikšmingi skirtumai: beveik pusė respondentų jaunesnių nei 25m. mano, kad fluoro preparatai yra naudingi ir tik 14,1 % vyresnių nei 51m.apklaustųjų sutinka su šiuo teiginiu, o net 66,7 % vyresnių nei 51m. respondentų neturi nuomonės apie fluoro preparatus (p = 0,007) (13 pav.).
13 pav. Nuomonė apie dantų pastą su fluoru ir fluoro turinčius preparatus pagal amžių (p*<0.05)
Apklausos rezultatai taip pat parodė ir statistiškai reikšmingus skirtumus tarp lyčių – dvigubai daugiau moterų (41,3%) negu vyrų (21,8%) mano, kad fluoras yra naudingas žmogaus sveikatai, o nuomonės šiuo klausimu neturi net 60% vyrų ir 38,3% moterų (p= 0,01) (14 pav.).
14 pav. Nuomonė apie dantų pastą su fluoru ir fluoro turinčius preparatus pagal lytį (p*<0.05) 48,2%* 12,9%* 38,8% 34,7% 24,3%* 41% 14,8%* 18,5% 66,7%* 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% 80,00%
Fluoras yra naudingas ir neatsiejamas nuo burnos priežiūros priemonių
Fluoras yra kenksmingas žmogaus sveikatai Neturi nuomonės iki 25m. 25-50m. 51m. Ir daugiau 41,30%* 20,40% 38,30%* 21,80%* 18,20% 60,00%* 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00%
Fluoras yra naudingas ir neatsiejamas nuo burnos priežiūros priemonių
Fluoras yra kenksmingas žmogaus sveikatai
Neturi nuomonės
26 Atlikus palyginimus tarp naudojamos pastos ir nuomonės apie fluorą gauti statistiškai
reikšmingi duomenys (p<0.05). Atsakymai prieštaringai parodė, kad net 15,7% respondentų, kurie mano, jog fluoras yra kenksmingas, visgi renkasi dantų pastas, kurių sudėtyje jo yra, o 6,3%
apklaustųjų manančių, kad fluoras yra neatsiejamas nuo burnos priežiūros priemonių, naudoja dantų pastas be fluoro ( 20 pav.).
15 pav. Nuomonės apie fluorą ir pastos pasirinkimo priklausomybės palyginimas (p*<0.05)
3.2.7. Kitų dantų pastos ingredientų įtaka pastos pasirinkimui
Tyrimo duomenys parodė, kad apklaustų socialinių tinklų dalyvių pastos pasirinkimui didžiasią įtaką daro dantų pastos paskirtis - šį atsakymo variantą pasirinko 63,0% tyrime
dalyvavusių asmenų, o 21% respondentų renkasi tą dantų pastą, kurią rekomenduoja draugai, šeima ar kiti socialinių tinklų dalyviai. Patebėta, kad vyrai kitų asmenų (ne gyd. odontologų) nuomone pasikliauja dvigubai dažniau negu moterys - 32,7% vyrų, kai tuo tarpu moterų tik 17,4% (p=0,024). Taip pat rezultatai parodė, kad jaunesni nei 25 m. apklaustieji dvigubai dažniau renkasi dantų pastą pagal draugų, šeimos ar socialinių tinklų dalyvių rekomendacijas nei 25-50m. apklaustieji ir trigubai dažniau nei vyresni negu 51m. apklaustieji (p=0,01) (16-18 pav.).
16 pav. Veiksniai darantys įtaką dantų pastos pasirinkimui
86,30%* 6,30%* 7,40%* 15,70%* 74,50%* 9,80%* 32,70%* 17,30%* 50,00%* 0,00% 50,00% 100,00%
Naudoja pastą su fluoru Naudoja pastą be fluoro Nežino kokią naudoja
Mano, kad fuoras naudingas Mano, kad fluoras žalingas Neturi nuomonės
Skonis Dantų pastos paskirtis (balinanti, jautriem… Fluoro kiekis RDA reikšmė SLS Kaina Gyd. odontolog o ar higienisto rekomen… Šeimos, draugų, soc. tinklų rekomend acija Kita 16,00% 63,00% 24,50% 10,50% 7,00% 28,80% 33,50% 21,00% 3,90% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00%
27 17 pav. Dantų pastos pasirinkimas pasikliaujant draugų, šeimos ar socialinių tinklų dalyvių
nuomone pagal lytį (p*<0.05)
18 pav. Dantų pastos pasirinkimas pasikliaujant draugų, šeimos ar socialinių tinklų dalyvių nuomone pagal amžių (p*<0.05)
3.2.8. Papildomų burnos higienos priemonių naudojimo dažnis ir dažniausi pasirinkimai
Apklausos duomenys parodė, dažniausiai naudojama papildoma burnos priežiūros priemonė yra tarpdančių siūlas, kurį naudoja daugiau negu pusė visų apklaustų asmenų (55,3%). 5,8% tiriamųjų pasirinko atsakymo variantą „kita“, kuriame įrašė, jog naudoja irigatorių, vieno danties šepetėlį, liežuvio valiklį, putas burnos skalavimui. Vis tik, gauti rezultatai parodė, kad net 17,9% nenaudoja jokių papildomų priemonių burnos higienai palaikyti (19 pav.). Lyginant skirtingo išsilavinimo grupes, gauti statistiškai reikšmingi skirtumai, kai p =0,007 – nustatyta, kad aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, ženkliai dažniau naudoja tarpdančių siūlą (65%), nei kitų grupių tiriamieji (45% ir 46.2%). Taip pat apklausa parodė, kad aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys dažniau renkasi visas kitas papildomas burnos priežiūros priemones, nei kitą išsilavinimą turinčių grupių tiriamieji. (20 pav.).
17,80%* 32,70%* 0,00% 20,00% 40,00% Moterys Vyrai 31,80%* 16,60%* 11,10%* 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% Iki 25m. 25-50m. 51m ir daugiau
28 19 pav. Papildomų burnos higienos priemonių naudojimo dažnis tarp visų tiriamųjų.
20 pav. Papildomų burnos higienos priemonių naudojimo dažnis tarp skirtingo išsilavinimo tiriamųjų grupių (p>0.05)
3.3. Tiriamųjų žinios apie ankstyvos vaikystės ėduonį ir maitinimo įtaką burnos sveikatai
3.3.1. Nuomonė apie vaikų maitinimo krūtimi trukmės įtaką vaikų burnos sveikatai
Gauti rezultatai parodė, kad net 40 % visų apklaustųjų neturi nuomonės apie vaikų maitinimo krūtimi trukmės įtaką burnos sveikatai, o lyginant skirtumus tarp lyčių, matyti, kad beveik dvigubai daugiau vyrų (60%) negu moterų (34.5%) neturi nuomonės šiuo klausimu (p=0,004). Gauti
statistiškai reikšmingi skirtumai ir lyginant skirtingo amžiaus apklaustuosius (p<0,005) – iki 25 m. grupėje didžioji dalis apklaustųjų (60%) neturėjo nuomonės, tuo tarpu 25-50 m. grupėje 39,2% mano, kad ilgesnis maitinimas yra naudingas, o vyresnių nei 51 m. respondentų grupėje už ilgą kūdikių maitinimą pasisakė net 59,3% apklaustųjų (21pav.).
Burnos skalavimo skystis
Tarpdančių
šepetėliai Tarpdančių siūlas Nenaudoja nieko
Kitos papildomos priemonės 40,50% 26,10% 55,30% 17,90% 5,80% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 34,60% 15,40% 46,20% 28,80% 1,90% 50,00% 28,80% 45,00% 18,80% 3,80% 35,80% 29,30% 65,00% 13,00% 8,90% Burnos skalavimo skystis
Tarpdančių šepetėliai Tarpdančių siūlas Nenaudoja nieko Kitos papildomos
priemonės
29 21 pav. Nuomonė apie vaikų maitinimo krūtimi trukmės įtaką vaikų burnos sveikatai tarp
skirtingo amžiaus grupių (p*<0,05)
3.3.2. Nuomonė apie kūdikių maitinimą naktį
Atlikus tyrimą gauti statistiškai reikšmingi duomenys (p<0,05) lyginant skirtingų lyčių respondentus – 25,2% moterų ir tik 1,8% vyrų mano, kad maitinimas naktį gali būti kenksmingas vaikų burnos sveikatai. Taip pat gauti duomenys parodė, kad 32,7% apklaustų moterų ir net 69,1% vyrų neturi nuomonės šiuo klausimu.
Lyginant skirtingo amžiaus grupes rezultatai parodė ryškų nuomonės išsiskyrimą -statistiškai reikšmingai daugiau (59,3%) vyresnių nei 51m. apklaustųjų mano, kad maitinimas nakties metu žalos vaiko burnos sveikatai nedaro, tuo tarpu šiam teiginiui pritaria dvigubai mažiau jaunesnių nei 25m. apklausųjų - 24,7% (p =0,002) (22 pav.).
22 pav. Nuomonė apie kūdikių maitinimą naktį tarp skirtingo amžiaus grupių apklaustųjų (p*<0,05) 15,30%* 2,40% 22,40% 60,00%* 39,20%* 1,40% 25,20% 31,50%* 2,80% 59,30%* 18,50% 22,20%* 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00%
Kuo ilgiau, tuo geriau Po mėnesio
natūralaus maitinimo reikėtų pereiti prie dirbtinio maitinimo buteliuku
Po 0,5- 1 m. natūralaus maitinimo reikėtų pereiti prie dirbtinio maitinimo buteliuku
Nuomonės neturiu Kita
iki 25m. 25-50m. 51m. Ir daugiau 18,80% 24,70%* 56,50%* 21,40% 44,10%* 34,50%* 18,50% 59,30%* 22,20%* 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00%
Maitinimas naktį yra žalingas vaikams turintiems dantukų
Maitinimas naktį žalos nedaro Neturi nuomonės
30 3.3.3. Žinios apie kūdikių „buteliuko“ ėduonį
Atlikus apklausą, gauti rezultatai parodė, kad net 67,7% apklaustųjų nežino, kas yra „buteliuko“ ėduonis ir net 44,7% iš jų nėra niekada girdėję šio pavadinimo. Tik 5,5 % apklaustų vyrų ir 39,6% moterų, teigia žinantys, kas tai yra (p<0,05).
Tarp skirtingo amžiaus grupių geriausias žinias parodė 25 - 50m. respondentai - 42,1%, teigia žinantys, kas yra „buteliuko ėduonis“ (p<0,05) (23 pav.).
23 pav. Žinios apie kūdikių „buteliuko ėduonį“ tarp skirtingo amžiaus grupių apklaustųjų (p*<0,05)
Apie „buteliuko“ ėduonį geriausias žinias parodė aukštąjį išsilavinimą turintys apklaustieji, nes 35,1 % žino šį terminą. Prasčiausias žinias parodė profesinį- aukštesnįjį išsilavinimą turintys respondentai, iš kurių tik 20,7% žino, kas yra „buteliuko” ėduonis.
3.4. Veiksniai darantys įtaką tiriamųjų požiūriui ir žinioms susijusiomis su burnos priežiūra ir higienos priemonių pasirinkimu
3.4.1. Informacijos apie burnos higieną ir burnos priežiūros priemones šaltiniai
Didelė dalis apklaustųjų (68,1%) informaciją apie burnos priežiūros priemones ir burnos higieną gauna iš savo gydytojo odontologo ar burnos higienisto. Beveik pusė (48,2%) visų
apklaustųjų, kaip žinių apie burnos higieną šaltinį nurodė internetą. Nedidelė dalis apklaustųjų kaip informacijos šaltinius naudoja televizijos laidas (18,30%), mokslinius straipsnius (28,80%), bei konsultuojasi su šeima ar draugais(17,50%). 6,2% šia tema visai nesidomi.
22,40%* 14,10%* 63,50%* 42,10%* 27,60%* 30,30%* 11,10%* 25,90% 63,00%* 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00%
Žino, kas yra "buteliuko ėduonis" Girdėję pavadinimą, bet nežino, kas
tai yra
Nežino
31 Gauti apklausos duomenys parodė, kad gyd. odontologo nuomone labiau vadovaujasi aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys (70,7%), o internetą, kaip žinių šaltinį, dažniau naudoja jaunesni nei 25m. asmenys (51,8%) ir asmenys priklausantys vidurinio- pagrindinio išsilavinimo grupėms (57,7%). Televizijos laidomis, kaip informacijos šaltiniu, pasitikėti labiausiai linkę 51m. ir vyresni asmenys (29,60%) ir profesinį – aukštesnįjį išsilavinimą turintys respondentai (24,1%). Draugų žiniomis labiausiai linkę pasikliauti jaunesni nei 25m. apklaustieji (24,7%). Ši amžiaus grupė taip pat dažniau nei kitos rinkosi atsakymo variantą, kad nesidomi informacija apie burnos higieną ir priežiūros priemones (9,4%).
3.4.2. Pasitikėjimas socialiniuose tinkluose teikiama informacija
Tyrimo duomenimis 28 % apklaustųjų visiškai nepasitiki socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija. 44,3% apklaustųjų tiki informacija tuomet, jeigu ja dalijasi gydytojas odontologas arba higienistas, 38,1% linkę pasikonsultuoti su savo gydytoju ar odontologu dėl informacijos
patikimimo.
Gauti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp lyčių (p<0,05) – moterys dvigubai dažniau (48,5%) pasitiki skleidžiama informacija negu vyrai (29,1%) ir taip pat moterys beveik dvigubai dažniau (41,6%) konsultuojasi dėl informacijos patikimumo su savo odontologu ar higienistu nei tai daro vyrai (25,5%).
Lyginant skirtingo amžiaus grupes gauti rezultatai parodė, kad jaunesni nei 25m. apklaustieji labiau linkę pasitikėti informacija skleidžiama socialiniuose tinkluose nei kitos grupės, o
informacijos patikimumą su savo odontologu dažniau linkę aptarinėti vyresni nei 51m. apklaustieji (48,1%) (24 pav.).
24 pav. Skirtingo amžiaus grupių pasitikėjimas socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija (p>0,05) 12,90% 44,70% 34,10% 29,40% 7,60% 44,80% 38,60% 28,30% 7,40% 40,70% 48,10% 22,20% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00%
Pasitiki, jeigu didelė socialinė grupė pritaria pateiktai
informacijai
Pasitiki, jeigu informacija skleidžiama gyd. odontologo
ar higienisto
Konsultuojasi su savo gyd. odontologu ar higienistu dėl
informacijos patikimumo
Netiki socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija
32 Tarp skirtingo išsilavinimo grupių nebuvo statistiškai reikšmingų skirtumų, tačiau apklausos duomenys parodė, kad pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą turintys asmenys linkę labiau pasitikėti informacija skleidžiama socialiniuose tinkluose, kai jai pritaria didelė socialinė grupė (17,3%). Taip pat, duomenys parodė, kad aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys yra labiau linkę nepasitikėti (30,1%) socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija nei kitoms grupėms priklausantys asmenys (26,3 ir 26,9%) (25 pav.).
25 pav. Skirtingo išsilavinimo grupių pasitikėjimas socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija (p>0,05)
3.4.3. Dalijimosi savo nuomone ir žiniomis apie burnos sveikatą ir higieną socialiniuose tinkluose dažnumas
Savo nuomone ir žiniomis apie burnos sveikatą ir higieną socialiniuose tinkluose bent kartą yra pasidaliję 10,9%, o dažnai tai daro 2,7% apklaustųjų. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių stebima nebuvo, tačiau pagal gautus duomenis galima teigti, jog savo nuomone labiau linkę viešinti vyresni nei 25m. asmenys – 25-50m. grupėje dažnai savo nuomone dalijasi 4,1%, o keletą kartų yra pasidaliję 8,3% apklaustųjų, o vyresnių negu 51m. grupėje dažnai informacija
besidalijančių nebuvo, tačiau keletą kartų dalijosi 11,1% apklaustųjų. Tarp jausnesnių nei 25m. dažnai besidalijančių informacija buvo 1,2%, o keletą kartų – 7,1%.
Lyginant skirtingo išsilavinimo grupes, dažnai informacija dalijasi 4,9 % aukštąjį išsilavinimą turinčių apklaustųjų, o keletą kartų informacija pasidaliję dažniausiai yra pagrindinį- vidurinį išsilavinimą turintys asmenys (11,5% ) ir aukštąjį išsilavinimą turintys apklaustieji (9,8%).
17,30% 40,40% 38,50% 26,90% 7,50% 47,50% 42,50% 26,30% 7,30% 43,90% 35,00% 30,10% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00%
Pasitiki, jeigu didelė socialinė grupė pritaria
pateiktai informacijai
Pasitiki, jeigu informacija skleidžiama gyd. odontologo
ar higienisto
Konsultuojasi su savo gyd. odontologu ar higienistu dėl
informacijos patikimumo
Netiki socialiniuose tinkluose skleidžiama
informacija
