LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Julita Kazlauskaitė
Bendrosios nejautros įtaka kačių fiziologiniams parametrams
General anesthesia influence on physiological parameters of cats
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: lekt. Ligita Zorgevica-Pockeviča
2
DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ
GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Bendrosios nejautros įtaka kačių fiziologiniams parametrams“.1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas) vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)_______________________________________________________________________________ 2)_______________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SANTRUMPOS ... 5 ĮVADAS ... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7 1.1. Bendroji nejautra ... 7 1.2. Anestezijos gylis ... 9 1.3. Anestezijos rizika ...10 1.4. Premedikacija ...11 1.5. Sedacija ...12 1.6. Indukcija ...13 1.7. Inhaliacinė anestezija ...131.8. Inhaliacinės ir injekcinės anestezijų pranašumai ...14
1.9. Fiziologinių parametrų stebėsena bendrosios nejautros metu ...15
1.10. Bendrajai nejautrai sukelti naudotų medžiagų charakteristika ...16
2. TYRIMO METODIKA ...22
2.1. Tyrimo metu naudotos medžiagos. ...22
2.2. Tyrimo atlikimo būdas ...23
2.3. Naudotos technikos ...25
3. TYRIMO REZULTATAI ...27
3.1. Kačių fiziologiniai parametrai bendrosios nejautros metu ...27
3.2. Anestezijai naudotų vaistų įtaka kačių fiziologiniams parametrams ...27
3.3. Anestezijai naudotų vaistų įtaka apatinio žandikaulio, giliojo skausmo ir akies voko refleksų pasireiškimui ...33
3.4. Fiziologinių parametrų koreliacija tarp naudotų anestezijos schemų ...35
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...38
IŠVADOS ...39
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...40
4
SANTRAUKA
Bendrosios nejautros įtaka kačių fiziologiniams parametrams Julita Kazlauskaitė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas: įvertinti bendrosios nejautros įtaką sveikų kačių fiziologiniams parametrams ovariohisterektomijos ir orchiektomijos metu.
Tyrimo metodika: tyrimas atliktas 40 sveikų kačių. Gyvūnų bendros nejautros sukėlimui ir palaikymui naudoti 2 skirtingi anestezijos protokolai. Visiems gyvūnams atlikta anestezijos stebėsena, kurios metu, kas 5 minutes, įvertinti kačių fiziologiniai parametrai 60 minučių. Stebėtas širdies darbas, kvėpavimo dažnis, kūno temperatūra, giliojo skausmo, apatinio žandikaulio, akies voko refleksai.
Rezultatai: naudojant ketamino hidrochlorido ir ksilazino hidrochlorido anestezijos schemą, neužtikrinamas pakankamas bendrosios nejautros gylis visos procedūros metu, dažniau pasireiškia giliojo skausmo, apatinio žandikaulio, akies voko refleksai, nei naudojant medetomidino, butorfanolio, propofolio, sevoflurano anestezijos schemą. Abejose grupėse sumažėjo kūno temperatūra, širdies darbas, kvėpavimo dažnis.
Raktažodiai: bendroji anestezija, fiziologiniai parametrai, katės.
SUMMARY
General anesthesia influence on physiological parameters of cats Julita Kazlauskaitė
Master‘s Thesis
Objective To determine influence of general anesthesia on physiological parameters during ovariohysterectomy and orchiectomy on healthy domestic cats.
Methods Two different anesthesia protocols were used for forty healthy cats. Physiological parameters were evalueted for first sixty minutes of general anesthesia. Heart rate, breathing rate, body temperature, deep pain, lower jaw, palpebral reflexes were observed every 5 minutes.
Results Applying ketamine-xylazine anesthesia protocol haven‘t provide appropriate depth of general anesthesia for whole procedure time, earlier mentioned reflexes were more common in this group, compared with medetomidine, butorphanol, propofol, sevoflurane anesthesia protocol. The temperature, heart rate, breathing rate decreased in both groupes.
5
SANTRUMPOS
CNS – centrinė nervų sistema CO2 – anglies dioksidas EKG – elektrokardiograma
ETCO2 – anglies dioksidokiekis iškvėptame ore
GABA, GABAA – gama amino butirinė rūgštis, A – praleidžia chloro jonus GI – gastrointestinalinis traktas
IM – injekcija į raumenį IV – injekcija į veną
KPL – kapiliarų prisipildymo laikas
PaO2 – dalinis deguonies slėgis arteriniame kraujyje
PaCO2 – dalinis anglies dioksido slėgis arteriniame kraujyje SC – injekcija po oda
6
ĮVADAS
Svetainė Statista.com paskelbė duomenis, kad 2014 metais kačių populiacija Lietuvoje siekė 620 tūkstančių. Todėl katės yra dažnas pacientas veterinarinėse smulkiųjų gyvūnų klinikose, o ovariohisterektomija ir orchiektomija yra vienos iš pagrindinių klinikinėje praktikoje atliekamų chirurginių procedūrų. Kadangi Lietuvoje yra tik keletas didesnių veterinarijos klinikų, likusi didžioji dalis klinikų yra sąlyginai mažos ir teikia siauresnį paslaugų spektrą. Taip pat, dėl daugumos Lietuvos gyventojų ekonominės padėties ir požiūrio į gyvūnų gerovę, dažniausiai naudojamos lengvai įgyvendinamos procedūros ir pigios priemonės. Vienas iš tokių atvejų yra ketamino ir ksilazino hidrochloridų naudojimas kačių bendrajai nejautrai sukelti.
Darbo tikslas: įvertinti bendrosios nejautros įtaką sveikų kačių fiziologiniams parametrams ovariohisterektomijos ir orchiektomijos metu.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti kačių bendrajai nejautrai sukelti naudojamų medžiagų farmakodinamiką ir farmakokinetiką.
2. Įvertinti kačių fiziologinius parametrus bendrosios nejautros metu.
3. Išanalizuoti ir palyginti fiziologinių parametrų pokyčius priklausomai nuo katės amžiaus, lyties ir naudotų medikamentų.
7
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Bendroji nejautra
Oliveris Vendelis Holmsas (ang. Oliver Wendell Holmes) 1846-aisiais metais įtvirtino graikų kilmės žodį ,,anestezija“ (bejausmis), apibūdinantį eteriu sukeltą nejautrumą (1). Išskiriamos dvi būklės: bendroji nejautra, kuomet gyvūnas yra nesąmoningas ir nereaguoja į išorinius dirgiklius, ir analgezija arba vietinė nejautra – jos metu gyvūnas reaguoja į aplinką, bet rodo sumažėjusią arba jokio skausmo suvokimo. Pagrindiniai reikalavimai keliami klinikinės veterinarinės anestezijos metu yra humaniškas gyvūnų gydymas, kontroliuojant skausmo suvokimą, patiriamą stresą, simpatinis gyvūno kontroliavimas ir pasirūpinimas jo adekvačia būkle procedūros metu, t. y. tinkama imobilizacija ir relaksacija, užtikrinant paciento ir darbuotojų saugumą (2). ,,Kaskados principas“ Europos Sąjungoje yra pagrindinis barjeras trukdantis pasirinkti anestetikus, kuomet norint naudoti neregistruotą veterinarinį vaistą tam tikrai gyvūno rūšiai, reikia įrodyti, kad toks pasirinkimas labiau užtikrinų gyvūnų gerovę konkrečiu atveju, nei renkantis tai gyvūno rūšiai registruotą veterinarinį vaistą (3).
Bendrąja nejautra vadinama grįžtama ir kontroliuojama centrinės nervų sistemos intoksikacija vaistais, kurios metu pacientas nejaučia ir neatsimena žalingo ar skausmingo dirgiklio. Jos metu slopinama CNS, kardiovaskulinė ir respiratorinė sistemos. Esant CNS slopinimui dingsta sąmonė, moduliuojami centriniai nociceptoriai, silpnėja refleksai, vystosi hipotenzija, hipoventiliacija, hipotermija, sumažėja raumenų tonusas (4). Manoma, kad motoriniai refleksai slopinami stuburo smegenyse, o aukštesniųjų smegenų centrų slopinimas sukelia amneziją ir sąmonės netekimą. Amono ragas ir migdolinio kūno bazalinis branduolys dalyvauja amnezijos atsiradime (5). Slopinant kardiovaskulinę sistemą pasireiškia autonominio balanso ir vazomotorinio tono pokyčiai, tiesioginis ir netiesioginis miokardo slopinimas. Respiratorinis slopinimas neigiamai veikia ventiliaciją, kvėpavime dalyvaujančių raumenų darbą, sukelia alveolių kolapsą ir smulkių kvėpavimo takų atelektazę, sumažėja plaučių funkcinė likutinė talpa, sutrinka ventiliacijos - perfuzijos pusiausvyra (4).
Manoma, kad anestetikai veikia tris pagrindinius molekulinius taikinius: gama-amino sviesto rūgšties GABAA receptorius, N-metil-D-asparto (NMDA) receptorius ir glicino receptorius (6). Kiti reikšmingi transmiteriai (endogeniniai opioidai, dopaminas, acetilcholinas, neropinefrinas) gali tiesiogiai ar netiesiogiai moduliuoti GABA, glicino ir glutamato kelius. Lipidų teorija teigia, kad bendrosios nejautros medžiagos veikia per nespecifinį mechanizmą, pakeisdamos nervų ląstelių lipidų
8 dvisluoksnį (5). Anestetikų potenciali sąveika su kompleksinėmis intraląstelinių lipidų struktūromis išlieka neaiški (7). Nustatyta, kad trūkstant lipidų, inhaliaciniai anestetikai slopina baltymų aktyvumą.
Išskiriamos keturios pagrindinės anestetikų grupės: švirkščiamos medžiagos,
švirkščiamos disociatyvios medžiagos, lakios medžiagos,
dujinės medžiagos (5).
Bendroji nejautra sukeliama naudojant vieną medžiagą arba jų kombinaciją. Skiriant tik vieną medžiagą, galima nepakankama analgezija. Didinant medikamento dozę, pasiekiamas norimas analgezijos lygis, tačiau sukeliamas pavojingas CNS slopinimas ir atsiranda didelė rizika gyvūno gyvybinei būklei (4). Klinikinėje praktikoje kombinuojamos skirtingos medžiagos leidžia paveikti daugiau CNS ir periferijos receptorių, taip pasiekiamas norimas efektas.
Bendrosios nejautros poveikis pasireiškia kai smegenyse susidaro reikiama anestetiko koncentracija (5). Išskiriami du metodai inicijuoti ir palaikyti pastovią anestetiko koncentraciją smegenyse. Pirmo metodo metu, skiriama perkrovimo dozė, įprastai naudojant keletos medžiagų kombinaciją. Palaikomoji dozė papildo pirmąją, skiriant mažesnės dozės pastovaus greičio infuziją. Antro metodo metu, infuzijos pradėjimui naudojama mažesnė palaikomoji dozė, per tam tikrą laiko tarpą pasiekiant norimo lygio anestetiko koncentraciją kraujyje (8).
Anestetiko pusiausvyra gyvūno organizme priklauso nuo jo pasiskirstymo, metabolizavimo ir pašalinimo iš organizmo. Medžiagos, kurios tirpesnės riebaluose, lėčiau pasiekia pastovią koncentraciją (5). Skiriant intraveninius anestetikus pastovaus greičio infuzija, atsiranda galimybė tikslesniam dozavimui ar norimo efekto pasiekimui, eliminuojami staigūs vaisto koncentracijos svyravimai kraujo serume, priešingai nei skiriant intraveninius boliusus, sklandesnis atsigavimas po bendrosios nejautros (8). Šį metodą galima naudoti skiriant benzodiazepinus, opioidus, propofolį, ketaminą, alfa-2 agonistus, juos atskiedus fiziologiniu ar izotoniniu tirpalu ir skiriant intraveninę infuziją (išskyrus diazepamą) (5).
Anestetikų pasirinkimą lemia gyvūno veislė (pvz.: persų veislės katėms - brachiocefališkumas), kūno masė, amžius (jauniems ir seniems pacientams koreguojama dozė), sveikatos būklė. Įvertinama paciento ligos anamnezė, atliekama klinikinė apžiūra (4).
9
1.2.
Anestezijos gylis
Pasaulyje bendrajai nejautrai sukelti naudojamų vaistų spektras yra labai platus. Dėl jų skirtingo poveikio kaip analgezijos, amnezijos, sąmonės nuslopinimo, skeleto raumenų atpalaidavimo, kardiovaskulinio ir respiracinio slopinimo, organizmo somatinio, hormoninio ir kardiovaskulinio atsako į atliekamas chirurgines manipuliacija, neįmanoma tiksliai nustatyti anestezijos gylio (2). Tačiau jį būtina reguliariai įvertinti pagal klinikinius simptomus (5). Išskiriamos keturios anestezijos stadijos (1 lentelė):
I stadija – valingų judesių ir susijaudinimo, II stadija – nevalingų judesių ir susijaudinimo, III stadijos 1 laipsnis – lengvos chirurginė nejautros, III stadijos 2 laipsnis – vidutinės chirurginės nejautros, III stadijos 3 laipsnis – gilios chirurginės nejautros, III stadijos 4 laipsnis – labai gilios chirurginės nejautros, IV stadija – paralyžiaus ir mirties (4).
Stadijos apibūdintos remiantis Guedelio (ang. Guedel) aprašytais požymiais, būdingais naudojant dietilo eterį katėms. I stadijos metu stebimas susijaudinimas, vyzdžių konstrikcija, valingi judesiai. II stadijai būdingi susilpnėję refleksai, prasidėjusi vyzdžių diliatacija, išlikias susijaudinimas, bet judesiai nevalingi. Pasiekus III stadijos 1-2 laipsnius refleksai prislopinti, vyzdžiai susitraukę, išreikšti vokų, ragenos refleksai, vis dar vyksta lakrimacija, dingęs ryjimo refleksas, nebėra nevalingų raumenų judesių. III stadijos 3 laipsnio metu vyzdžiai išsiplėtę, nereaguojama į skausmą, dingęs vokų, išlikęs ragenos refleksai. Respiracinis slopinimas, smarkus raumenų atsipalaidavimas, bradikardija, dingę vokų ir ragenos refleksai, išsiplėtę vyzdžiai būdingi III stadijos 4 laipsniui (9). III stadijos 2-3 laipsnio sukeliama anestezija yra tinkamiausios manipuliacijoms atlikti (5). Itin gili anestezija stebima IV stadijoje, kai sustoja kvėpavimas, slopinamos kardiovaskulinės sistemos funkcijos ir netrukus katės nugaišta (9).
10 1 lentelė. Bendrosios anestezijos (narkozės) stadijos (4).
1.3.
Anestezijos rizika
Prieš skiriant bendrąją nejautrą, pacientas priskiriamas vienai iš Amerikos Anesteziologų Draugijos (ASA) fizinės būklės klasių (2 lentelė). Esant aukštesnei klasei, pacientams kyla didesnė rizika dėl komplikacijų anestezijos metu ir reikalauja papildomų atsargumo priemonių (10). Anestezijos rizika siejama su paciento sveikatos būkle, procedūros atlikimo būtinumu (planinė ar skubi), chirurgo patirtimi, operacijos trukme, jos tipu, sudėtingumu, turima įranga, medikamentais, specializacijos sritimi, personalo kvalifikacija ir dydžiu, anesteziologo kompetencija, anestezijos trukme (4). Gaištamumo rizika dėl anestezijos ir sedacijos, jų metu ir 48 val. laikotarpyje po jų, kačių tarpe vidutiniškai siekia 0,24 proc. (11). Sveikų kačių grupėje (ASA 1-2) rizika siekia 0,11 proc., ligotų (ASA 3-5) – 1,40 proc. Kačių gaištamumas dažniausiai (60 proc.) pasireiškia pooperaciniu periodu, 3 valandų laikotarpyje po atliktos procedūros.
Stadija Pulso dažnis/kraujo spaudimas Palpebralinis refleksas Ragenos refleksas Ryjimo refleksas Kosulio refleksas Galūnės pritraukimo refleksas Pastabos I dažnas/aukštas + + + + + galima analgezija II dažnas/aukštas + + + + + nesąmoningas III / 1 normalus/ normalus galimas nežymus + - + + - III / 2 normalus/ normalus - nežymus - - - - III / 3 dažnas/žemas - - - - III / 4 dažnas/žemas - - - - - silpnas analinio sfinkterio refleksas IV šokas - - - - - analinio ir šlapimo pūslės sfinkterių atsipalaida-vimas
11 Pagrindinės kačių gaišimo priežastys yra kardiovaskulinės ir respiratorinės kilmės (12). Kadangi katės yra nedideli gyvūnai, jas greičiau ištinka hipotermija, kuri predisponuoja ilgesnį atsigavimą po anestezijos ir padidina gaištamumo tikimybę. Dėl kačių dydžio tikėtinas anestetikų perdozavimas, ypač tiems pacientams, kurie nebuvo pasverti prieš procedūrą (13). Taip pat dėl sudėtingesnio endotrachėjinio vamzdelio įvedimo katėms, pasireiškiančių laringospazmų ir alfa-2 agonisto ksilazino naudojimo, dažnesnės komplikacijos (14).
2 lentelė. Amerikos Anesteziologijos Draugijos fizinės būklės klasifikavimas (10). ASA Klasė Rizikos grupė Apibūdinimas
I Minimali Normalus sveikas gyvūnas. Neserga jokia liga.
II Maža Menka-lengva sisteminė liga, bet nesukelianti jokių
akivaizdžių klinikinių simptomų ar negalių (pvz. gerai kompensuojama).
III Vidutinė Lengva-vidutinė sisteminė liga, sukelianti klinikinius simptomus (nepilnai kompensuojama).
IV Didelė Sunki sisteminė liga, kelianti pavojų gyvybei.
V Mirtina Gaištantis, nesitikima, kad išgyvens >24 val.
Pridedama ,,E“ raidė, esant skubiam atvejui.
1.4.
Premedikacija
Premedikacija suteikia galimybę pasiruošti cheminei gyvūno fiksacijai, mažina indukcijai ir anestezijai reikalingų vaistų dozes, sekrecinių liaukų veiklą (15). Taip pat ji mažina paciento patiriamą stresą ir katecholaminų išsiskyrimą, palaiko sklandžią bendrąją nejautrą ir stabilų jos gylį, mažina pašalinio efekto atsiradimo tikimybę, raumenų tonusą ir autonominius refleksus, užtikrina analgeziją (4). Kritinės būklės pacientams premedikacija gali būti nereikalinga (10). Kačių premedikacijai naudojamos medžiagos yra:
fenotiazinai (acepromazinas),
benzodiazepinai (diazepamas, midozolamas, zolazepamas),
alfa-2 adrenoreceptorių agonistai (ksilazinas, romifidinas, medetomidinas, deksmedetomidinas), disociatyvūs analgetikai (ketaminas, tiletaminas),
12 opioidai (morfinas, hidromorfinas, fentanilis, petidinas/meperidinas, buprenorfinas,
butorfanolis, nalbufinas),
anticholinerginės medžiagos (glikopirolatas, atropinas).
Ksilazinas ir medetomidimas puikiai tinka smulkių gyvūnų premedikacijai ir ženkliai sumažina propofolio dozę reikalingą katėms (16). Išskyrus anticholinergines medžiagas, kitos priskiriamos trankviliantams/sedatyvinėms ir pasižymi nuo minimalaus iki gilaus klinikinio poveikio. Premedikacijai taip pat priklauso nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (15).
1.5.
Sedacija
Vaistais sukeltas CNS slopinimas ir mieguistumas, kuris kinta nuo lengvo iki gilaus, vadinamas sedacija (1). Seduotas gyvūnas yra minimaliai sąmoningas arba visai nereaguoja į aplinką, tačiau atsako į kenksmingą stimuliaciją (pvz. sukeliamą skausmą) (17). Sedacija įprastai sukeliama ruošiant pacientą diagnostiniams tyrimams, kirpimui, žaizdų priežiūrai ir kitoms minimalioms procedūroms (1). Sedatyvai taip pat naudojami prieš sukeliant anesteziją, pacientai tampa paklusnesni, saugesnės sąlygos personalui dirbti, pagerėja indukcijos kokybė ir atsigavimas po anestezijos (18). Veterinarinėje medicinoje naudojamos keturios pagrindinės sedatyvų grupės:
fenotiazinai (acepromazinas, chlorpromazinas, promazinas); butyrofenonai (fluanizonas, droperidolis);
benzodiazepinai (diazepamas, midazolamas, zolazepamas);
alfa-2 adrenoceptorių agonistai (ksilazinas, detomidinas, ramifidinas, medetomidinas) (2). Didesnė aceptomazino dozė kates veikia mažiau seduojančiai nei šunis. Butyrofenonų ir benzodiazepinų kombinacijos katėms sukelia CNS stimuliaciją, todėl nerekomenduojama jų naudoti katėms. Užregistruoti staigaus kepenų nepakankamumo atvejai, kuomet diazepamas buvo pakartotinai skiriamas katėms oraliai. Ksilazinas katėms dažnai (~50 proc.) sukelia vėmimą (18).
13
1.6.
Indukcija
Indukcija – procesas, kurio metu gyvūnas netenka sąmonės ir pereina į chirurginės anestezijos stadiją (1). Indukcijai naudotinas tiopentonas, propofolis, etomidatas, alfaksalonas, diazepamas su ketaminu, tiletaminas su zolazepamu. Intraveninės anestezijos medžiagos kombinacijoje su kitais anestetikais sukelia sąmonės netekimą, analgeziją, raumenų atsipalaidavimą (15). Sąmonę gyvūnas praranda po kelių sekundžių ar kelių minučių (1). Dažnas ir greitas propofolio, tiopentono, etomidato, alfaksalono intraveninių boliusų skyrimas katėms gali sukelti perdozavimą, cianozę, apnėją. Todėl preparatai į veną turėti būti leidžiami lėtai, per 60-90 sekundžių periodą. Norint pasiekti anestezijos lygį, tinkamą endotrahėjinei intubacijai atlikti, anestetikas neturi būti skiriamas per lėtai. Leidžiant intraveninį anestetiką į galvinę (v. cephalica) ar poodžio veną (v. saphena), efektas pasireiškia tik po 5-8 sekundžių, kuomet preparatas pasiekia smegenis (15). Indukcijai naudojant kaukę ar kamerą, sąmonė dingsta po 5-10 min, o suleidus intraraumeninę injekciją – po 10-20 min (1). Kaukės ar kameros naudojimas katėms gali sukelti papildomą stresą, pavėluotą kvėpavimo takų kontrolę, aplinkos užterštumą (10).
1.7.
Inhaliacinė anestezija
Inhaliacinė anestezija naudojama indukcijai ir/ar bendrajai nejautrai palaikyti, pacientui teikiama per kaukę, nazofaringinį, nazotrachėjinį, orotrachėjinį vamzdelį, indukcijos kamerą (10). Veterinarinėje praktikoje inhaliacinei anestezijai naudojamas izofluranas, sevofluranas, desfluranas (19,20). Plačiausiai naudojamas izofluranas ir sevofluranas (15). Sevoflurano naudojimas kačių bendrajai nejautrai sukelti aptariamas jau du dešimtmečius (21). Halotaną dėl hepatoksiškumo pakeitė kiti, už jį brangesni inhaliaciniai anestetikai, tačiau jis vis dar plačiai naudojamas besivystančiose šalyse (22,23). Desfluranas ir izofluranas dažniausiai naudojami sukelti bendrąją nejautrą žmonėms (15).
Reikalingos dozės dydis susijęs su minimalia alveoline koncentracija (MAC) tam tikrai gyvūno rūšiai ir pasirinkto inhaliacinio anestetiko fizinių savybių (5). MAC – tai įkvėpto anestetiko koncentracijos apibūdinimas, kuris reikalingas nutraukti valingus judesius 50 proc. tiriamųjų individų, kuomet jie veikiami kenksmingu dirgikliu (24). Pakankamą anestezijos gylį su inhaliaciniu anestetiku galima pasiekti prieš tai skyrus IM disociatyvaus junginio injekciją (8,21). Minimali alveolinė
14 koncentracija kinta priklausomai nuo premedikacijai naudotų medžiagų, skirtų analgetikų, paciento amžiaus, rūšies, nėštumo, temperatūros, genetinio jautrumo, sukeliamo dirginimo, ligos (24). Laiko tarpas, kol susidaro pastovi inhaliacinio anestetiko koncentracija organizme, priklauso nuo minutinės ventiliacijos, širdies minutinio tūrio, pašalinto iš organizmo cirkuliuojančio anestetiko kiekio. Efekto pasireiškimo greičiui įtakos turi inhaliacinio anestetiko tirpumas kraujyje ir audiniuose, skiriama koncentracija, minutinė ventiliacija, širdies minutinis tūris. Mažiau tirpios medžiagos audiniuose (desfluranas), pasižymi greitesniu efekto pasireiškimu (5). Inhaliacinės anestezijos metu, kaip anestetiko nešėjas, visuomet tiekiamas deguonis (200 ml O2/kg/min) (16).
1.8.
Inhaliacinės ir injekcinės anestezijų pranašumai
Inhaliacinės anestezijos metu pacientui visuomet atliekama oksigenizacija, palaikomi atviri kvėpavimo takai, lengvai kontroliuojama ir palaikoma plaučių ventiliacija, anestezijos gylis ir anestetiko dozė. Yra galimybė anesteziją palaikyti ilgesnį laikotarpį, didžioji dalis anestetiko pašalinama per plaučius, sąlyginai greitas atsigavimas po anestezijos, reikalinga nuotėkio kontrolė (10,15,16).
Injekcinė anestezija pranašesnė ekonominiu ir darbuotojų saugumo atžvilgiais, kai netikėtai atsiranda inhaliacinių anestetikų nuotėkis į orą (15). Anestetikai gali būti švirkščiami į veną, raumenis, pilvo ertmę, kaulus (intramedulinė) (4). Dažniausiai naudojami indukcijai sukelti, keletas tinka ir anestezijos palaikymui. Intraveniniai anestetikai pasižymi privalumais, kad reikalinga minimali įranga ir įrankiai (švirkštai, adatos, intraveniniai kateteriai), dažniausiai lengva suduoti, indukcija būna greita ir sklandi, sąlyginai ekonomiška, nesukelia aplinkos užterštumo (4,8).
Reikšmingiausi trūkumai yra tai, kad po sudavimo, dozės nebegalima sumažinti ar panaikinti, dozės apskaičiavimui turi būti žinomas tikslus paciento svoris, reikalingos labai didelės dozės naudojant vieną medžiagą, o ne jų kombinacijas, didesnė endotoksemijos rizika, nusilpią, hipoveliamiški pacientai ir pacientai su sutrikusia inkstų, kepenų ar kitų organų funkcija sunkiai toleruoja injekcinius anestetikus, galimas žmonių piknaudžiavimas medikamentais, išlieka netyčinio susileidimo rizika, kai gyvūnas priešinasi procedūros metu (4,10,14).
15
1.9.
Fiziologinių parametrų stebėsena bendrosios nejautros metu
Gyvūno fiziologinių parametrų stebėsena bendrosios nejautros metu užtikrina gyvūno palaikimą reikalingoje anestezijos stadijoje ir sklandų atsigavimą po anestezijos. Pagrindiniai gyvybiniai procesai, kurie yra stebimi: kraujotaka (kardiovaskulinė funkcija), oksigenizacija (kardiorespiratorinė funkcija), ventiliacija (respiratorinė funkcija) (9).
Kardiovalskulinė veikla vertinama pagal pulso palpaciją, pulso dažnį, ritmą, stiprumą, širdies auskultaciją, kapiliarų prisipildymo laiką, EKG, kraujospūdį, kraujo tėkmę ir spaudimą išmatuotą Doppler’io ultragarsu. Oksigenizacija – vertinama stebint gleivinių spalvą, hemoglobino saturaciją pulso oksimetru (SpO2), PaO2, įkvėpto ir iškvėpto deguonies koncentraciją, kraujo laktatų koncentraciją. Ventiliacija vertinama pagal įkvėpimų skaičių, jų pobūdį, krūtinės judesių gilumą ir iškilimą, PaCO2, kraujo dujų analizę, respirometriją, kapnografiją (5,9,10,25,26).
Bendrosios nejautros metu taip pat stebima kraujo gliukozė, plazmos laktatas, elektrolitai, bendrasis baltymas, hematokritas, rūgščių-šarmų balansas, anestezijos gylis ir jos triada (analgezija, raumenų atsipalaidavimas, kūno temperatūra) (5,15,27).
Audinių oksigenizacija priklauso nuo kraujotakos organizme ir arterinio kraujo prisisotinimo deguonimi (9). Normalus SpO2 yra ≥95 proc. ir tiksliausiai išmatuojamas oksimetrą pritvirtinus prie kojos piršto. Tačiau pulso oksimetro rodmenys kačių oksigenizacijai matuoti nėra tikslūs (21). Sumažėjus hemoglobino koncentracijai, arterinis kraujas nepakankamai prisotinamas deguonimi (9). Ilgai trunkanti hipoksija sukelia ląstelių žūti, vystosi organų nepakankamumas. Smegenys, inkstai ir širdis yra jautriausi deguonies trūkumui, o sutrikusi kraujotaka kepenyse gali prailginti anestetikų metabolizavimo laiką (5). KPL leidžia įvertinti audinių perfuziją, jis turėtų būti mažiau nei 2 sekundės (28,29).
Hipoventiliacija neatskiriama nuo hiperkapnijos, tai dažnas reiškinys bendrosio nejautros metu (10). Iškvėpiamame CO2 kapnagrofu ar kapnometru matuojamas ETCO2. Jis atspindi dalinį CO2 spaudimą alveolėse ir bendrosios nejautros metu ETCO2 koncentracija laikoma normali esant 35-45 mmHg (9). Kraujo tėkmę lemia širdies minutinis tūris. Elektrokardiografija parodo atsiradusių aritmijų kilmę, dažniausiai vertinama elektrokardiogramos II derivacija. Hipotermija ar hipertermija paveikia kraujo krešumą, prailgina atsigavimo po anestezijos laiką, susilpnina imunitetą, lėtina žaidų gyjimą, trikdo vaistų metabolizavimą, sukelia aritmijas. Kliniškai svarbu išvengti hipoglikemijos, todėl gliukozės kiekį kraujyje reikia įvertinti prieš indukciją, o vėliau kas 30-60 min (5). Kraujo spaudimui
16 įvertinti matuojamas sistolinis (SAP) ir diastolinis (DAP) arterinis kraujospūdis, apskaičiuojamas vidutinis arterinis (MAP) kraujospūdis (9):
MAP=DAP+((SAP-DAP)/3)
Tiesioginis arterinio kraujospūdžio matavimas laikomas tiksliausiu, tačiau yra sudėtingas ir nepatogus klinikinėje praktikoje. Netiesioginiam metodui naudojamas Doppler‘io ultragarsinis matuoklis arba automatinis oscilometras (9,26). Kačių normalus SAP/DAP (MAP) matuojant netiesioginiu būdu, katėms iki 5 metų yra 116/62 (81) mmHg, 5-10 metų amžius – 128/77 (97) mmHg, daugiau nei 10 metų amžiaus – 147/87 (110) mmHg (2). Anestezuotų kačių kraujospūdis būna žemesnis ir turi būti matuojamas kas 5 min (25). Kai MAP yra žemesnis nei 60 mmHg, atsiranda nepakankama smegenų ir inkstų perfuzija, bei aprūminimas deguonimi (5,26).
Normalus kačių kvėpavimo dažnis kinta tarp 24-36 k/min, širdies susitraukimų dažnis – 110-250 k/min, rektalinė temperatūra – 36,7-38,9 ˚C (21,28,30). Kačių amžius taip pat turi įtakos bendrajai nejautrai, nes gyvūnui biologiškai senstant, mažėja individo pajėgumas išlaikyti homeostazę organime (3 lentelė). 2011 metais JAV daugiau nei 20 proc. veterinarijos gydytojų pacientų sudarė katės, kurių amžius buvo 11 metų ir daugiau (31).
3 lentelė. Kačių skirstymas pagal amžių (32).
Etapas Amžius
Kačiukas (ang. kitten) Iki 6 mėn.
Jauniklis (ang. junior) 7 mėn. – 2 m.
Jaunas (ang. prime) 3 – 6 m.
Subrendęs (ang. mature) 7 – 10 m.
Pagyvenęs (ang. senior) 11 – 14 m.
Geriatrinis (ang. geriatric) 15 m. ir daugiau
1.10.
Bendrajai nejautrai sukelti naudotų medžiagų charakteristika
Medetomidino hidrochloridas
Alfa-2 adrenoreceptorių agonistas, veikia anksiolitiškai, sedatyviai, analgeziškai, mažina raumenų tonusą, lėtina širdies darbą, kvėpavimo dažnį, bet minutinės ventiliacijos nepakeičia, atsiranda
17 ilgalaikė hipertenzija, slopina termoreguliaciją, sukelia periferinę vazokonstrikciją, emezę, sumažina GI trakto peristaltiką ir perfuziją, priklausomai nuo gyvūno rūšies ir apsivaisinimo, skatina gimdos susitraukimus, sukelia hiperglikemiją, diurezę (4,16,33). Katės jautresnės medetomidino poveikiui sukelti hipotermiją, lyginant su poveikiu šunims (16). Medetomidinas selektyviau veikia 2 nei alfa-1 receprotius, bei yra veiksmingesnis už ksilaziną (0,alfa-18 mg/kg IM medetomidino dozė ekvivalentiška 3,0 mg/kg IM ksilazino dozei) (4,16).
Metabolizuojamas kepenyse ir pašalinamas su šlapimu. Priklausomai nuo dozės, poveikis trunka 30-180 min. Skiriant medikamentą rekomeduojama, kad gyvūnas būtų alkintas 12 val. Kačių sedacijai medetomidino dozė yra 10-50 g/kg (iki 150 g/kg) IM ar SC. Efektas pasireiškia po 10-20 min, o poveikio trukmė priklauso nuo dozės (4). Derinant su opioidais, dozė katėms yra 5-20 g/kg medetomidino IV, IM ar SC (34). Kačių bendrajai nejautrai sukelti skiriama 25 g/kg medetomidino ir 5 mg/kg ketamino (ribos 2,5-7,5 mg/kg) IM. Galima įtraukti ir opioidą (4).
Ketamino hidrochloridas
Tai 10 % vandeninis tirpalas. Lengvai praeina smegenų-kraujo barjerą (4). Naudojamas IV ar IM injekcijoms, sedacijai ar anestezijai sukelti (21). Gerai absorbuojamas per gleivinės membraną (4). Ketaminas yra disociatyvi anestezuojanti medžiaga, sukelianti gerai žinomą poveikį su saugiomis ir plačiomis ribomis (21). Jam būdinga gili analgezija, amnezija, katatonija/katalepsija, paviršutinis miegas, raumenų rigidiškumas, hipertonusas, spontaniniai judesiai, hiperjautrumas triukšmui, CNS funkcinė disorganizacija (4). Išlaiko kvėpavimo takų refleksus ir simpatomimetinį efektą (21). Gali sukelti konvulsijas (35). Dėl raumenis stimuliuojančio poveikio, gali turėti įtakos piktybinės hipertermijos atsiradimui (33). Sukelia minimalų respiratorinį slopinimą, silpną kardiovaskulinį stimuliavimą sveikiems gyvūnams, antihiperalgeziją, nekeičia stemplės sfinkterio tonuso (34). Poveikis pasireiškia lėtai, po 1-2 min. Ketaminas kačių organizme nemetabolizuojamas ir beveik visos medžiagos pašalinamos su šlapimu nepakitusios. Indukciją katėms sukelia 2,5 mg/kg ketamino dozė, kuri priklauso nuo premedikacijos. Juo galima palaikyti bendrąją nejautrą, skirti kaip boliusą ar infuziją (4). 20-30 min bendrajai nejautrai sukelti naudojama kombinacija 5-7,5 mg/kg ketamino IM su 80 μg/ kg medetomidino IM arba 40 μg/kg dexmedetomidino IM. Skiriant IV, abiejų medžiagų dozę sumažinama (34).
18 Ksilazino hidrochloridas
Priklauso alfa-2 adrenoreceptorių agonistams, tačiau nėra grynas (16). Metabolizuojamas kepenyse, išskiriamas su šlapimu (4). Pasižymi sedatyviniu, analgeziniu, raumenis atpalaiduojančiu poveikiu, efektas pastebimas po 5 min suleidus medikamentą, bet maksimalus efektas pasiekiamas praėjus 20 min ir trunka 30-60 min, priklausomai nuo dozės (4,16). Sedatyvinis poveikis trunka ilgiau nei analgezinis. Įvairus respiratorinis poveikis, bet dauguma atveju resperatorinė funkcija nesikeičia. Premedikavus ksilazinu pastebėta, kad po indukcijos sukėlimo, sumažėja SpO2 (16). Bradikardija, sumažėjęs širdies minutinis tūris, trumpalaikė hipertenzija stebimi kačių tarpe (16,36). Emezės prevencijai rekomduojama prieš vartojimą gyvūną alkinti 6-12 val.
Ženkliai sumažina švirkščiamo ir inhaliacinio anestetiko dozes, kuomet lėtai leidžiama IV, kol pasiekiamas anksiolitinis/seduojantis efektas (4). Sedacijai ar premedikacijai katėms skiriama 1-3 mg/kg IM, veikti pradeda 5-15 min. laikotarpyje, trunka iki 60 min. (34). Dozė sedacijai kombinacijoje su buprenorfinu 0,01-0,02 mg/kg, su butorfanoliu 0,1-0,5 mg/kg. Bendrajai nejautrai sukelti derinyje su ketaminu, dozė katėms yra 1 mg/kg ksilazino ir 10 mg/kg ketamino IM (4).
Atipamezolo hidrochloridas
Vienas iš selektyviausių naudojamų alfa-2 antagonistų (4). Veikia greitai ir priešingai sedacijai bei analgezijai (34). Veikimas antagonistinis medetomidinui, pasireiškia raumenų tremoras, tachikardija, sustiprėjęs budrumas, trumpalaikė hipotenzija, defekacija, vėmimas (1). Dozė katėms apskaičiuojama g/kg ir yra 2,5 karto didesnė nei medetomdino IM dozė. Rekomenduojama, kad katėms skyrus ketamino ir medetomidino kombinaciją, atipamezolį naudoti praėjus bent 30 min (34). Norint nutraukti ksilazino poveikį, naudojama 50-200 g/kg IM dozė, pradedant leisti mažiausią dozę ir laukiant kol pasireikš efektas mažiausiai 5 min, prieš suleidžiant sekančią dozę (4). Katės jautriau reaguoja į atipamezolo veikimą, todėl dėl galimos hipersalivacijos ar CNS jaudinimo, preparatas turėtų būti skiriamas tik IM (1).
Butorfanolis
Šis opioidas yra kappa agonistas, tačiau vis dar diskutuojama kaip veikia mu receptorius – kaip dalinis agonistas ar antagonistas (21). Stimuliuojant kappa receptorius, pasireiškia analgezija, sedacija, disforija/padidėjęs lokomotorinis aktyvumas, neženkliai sumažėjusi žarnų peristaltika, diurezė, miozė (1). Opioidai slopinamai veikia kvėpavimo centrą (25). Butorfanolis praeina placentos barjerą,
19 metabolizuojamas kepenyse, veikimo trukmė kinta nuo 45 min iki 4 val. (34). Turi tendenciją katėms sukelti piktybinę hipertermiją (21). Skyrus 0,4 mg/kg SC butorfanolio, po ekstubacijos pakilusi rektinė tempetarūra (>39,2 ˚C) išlieka iki 4 val. (33). Kačių analgezijai, kuri trunka 1-2 val. skiriama dozė – 0,2-0,5 mg/kg IV, IM ar SC (34).
Propofolis
Injekcinė infuzinė makro-emulsija, GABAA agonistas, greitai veikiantis, nebarbitūrinis intraveninis anestetikas (16,21). Naudojamas kačių indukcijai ir anestezijos palaikymui (25). Dėl palankios terpės bakterijų augimui, turi būti greitai sunaudotas (1). Gerai tirpsta lipiduose, net 98 % susijungia su baltymais, ypač kraujo albuminais, itin greitas metabolizmas kepenyse (4). Greitas poveikis ir santykinai trumpas veikimo laikas padaro jį idealiu pasirinkimu indukcijai ir bendrajai nejautrai sukelti (16). Dažniausiai nesukelia dirginimo suleistas ne į veną, kartais IV injekcija gali sukelti skausmą. Kačių organizme pastebima didesnė kumuliacija, todėl pakartotinės dozės ar propofolio infuzija gali sukelti apsinuodijimą fenoliu ir hemolitinės anemijos išsivystimą (34).
Sukeliama indukcija ir atsigavimas po anestezijos yra sklandūs, nesukelia sujaudinimo, nors katėms gali pasireikšti snukio trynimo simptomas (4). Dažnas propofolio pašalinis poveikis katėms yra čiaudulys (16). Neturi analgezinio poveikio (4). Sukelia lengvą-vidutinį respiratorinį slopinimą ir poinjekcinę apnėją, kuri gali tęstis iki kelių minučių (15,25). Be premedikacijos sukelti indukciją katėms naudojama 8 mg/kg IV dozė. Atlikus premedikaciją, dozė sumažėja iki 1-4 mg/kg IV. Pastovios infuzijos greitis 0,1-0,4 mg/kg/min, palaipsniui mažinamas. Skiriant kartu su opioido infuzija (pvz.: fentaniliu ar remifentaniliu), propofolio dozė sumažėja (34).
Sevofluranas
Halogeninta medžiaga, panašios charakteristikos į izofluraną, bet mažiau tirpus kraujo dujose (16). Tačiau mažiau slopina kvėpavimą, lyginant su izofluranu (21). Unikalios tirpumo savybės lemia greitesnę anestezijos indukciją ir atsigavimą po anestezijos, anestezijos gylio pokyčius (16). Kačių normalios funkcijos atsistato po 5-10 min (21). Dozės dydžiui tiesiogiai proporcingas širdies minutinio tūrio sumažėjimas ir respiratorinis slopinimas (5,15). Užfiksuotas širdies susitraukimų dažnio padidėjimas ir žymus arterinio kraujospūdžio sumažėjimas (21). Klinikiniai bandymai parodė, kad ši laki medžiaga efektyviai veikia kates ir šunis (16). Mažiau nei 3 % metabolizuojami kepenyse ir inkstuose (15). Sevofluranas nedirgina kvėpavimo takų, tačiau gali sukelti piktybinę hipertermiją (2). Dėl sauso ir įkaitusio absorbento (ypač jei sudėtyje yra KOH ir NaOH) sąveikos su sevofluranu,
20 susidaro junginys A (pentafluorizopropenilfluormetilo eteris), kuris žiurkėms sukelia plaučių ir inkstų pažeidimus (4). Katėms taikant tik sevofluraną, indukcijai sukelti ir anesteziją palaikyti skiriama 2,5 % sevoflurano koncentracija kvėpuojamajame mišinyje (ribos 1-4 %) (21). Vidutinė MAC katėms – 3,08 %, tačiau pateikiami įvairūs duomenys (ribos nuo 2,5 proc. iki 3,95 proc.), įtaką turi ir kačių amžius (24).
Atropino sulfatas
Priskiriamas anticholinerginėms medžiagoms. Naudojamas skubių atvejų metu, atliekant gaivinimą, nervo klajoklio slopinimui (1). Nerekomenduojamas atliekant rutininę premedikaciją (34). Turi vietinio anestetiko savybių. Kačių kraujyje nustatyta didelė atropino esterazės koncentracija, kuri skatina greitą atropino pašalinimą iš organizmo. Atropinas veikia kaip bronchodiliatatorius, slopindamas respiratorinę sekreciją ir virpamųjų plaukelių aktyvumą, seilių sekreciją, skatindamas širdies susitraukimus (efektas trunka 40-90 min.) (4). Galima tachiaritmija, paradoksinė bradikardija, midriazė, sumažėjusi ašarų gamyba, virškinamojo trakto sekrecija ir peristaltika, sumažėjęs stemplės sfinkterio tonusas. Siūloma dozė katėms bradiaritmijos metu yra 0,01-0,03 mg/kg IV. Nerekomenduojama naudoti kartu su alfa-2 agonistais ar po jų paskyrimo. 0,03-0,04 mg/kg IM prevenciškai skiriama naudojant stiprius opioidus. (34). Išskyrus tuos atvejus, kai labai sulėtėja širdies susitraukimų dažnis ir skirtas atipamezolis neturėjo efekto (4).
Diazepamas
Priklauso benzodiazepinų grupei (1). Gerai absorbuojamas per gleivinę, galima suduoti rektaliai. Peroraliniam naudojimui skiriamos beveik dvigubai didesnės dozės (4). Katėms peroralinis vartojimas sukelia staigų kepenų nepakankamumą (1). Hipoproteinemijos metu galimas vaisto perdozavimas (4). Diazepamas veikia antikonvulsiškai, anksiolitiškai ir sedatyviai, mažina raumenų toną, sukelia amneziją, neturi analgezinio poveikio. Veikia prisijungdamas prie GABAA receptorių, taip slopinama retikulinė sistema ir sukeliamas anksiolitinis ar sedatyvinis poveikis, priklausomai nuo dozės. Pasireiškia minimalus kardiovalsukinės sistemos slopinimas (1). Dozei esant mažesnei nei 0,2 mg/kg, minimaliai slopinamas kvėpavimas, tačiau gali stiprinti kitų medžiagų slopinantį poveikį. Kepenų ligos lėtina metabolizmą, tačiau inkstų ligos nepaveikia plazmos klirenso. Neženkliai sumažina adenokortikotropinio hormono ir kortizolio koncentraciją kraujo plazmoje, reikšmingumas nenustatytas (4). 0,05 mg/kg IV ar 1,25 mg katei PO stimuliuoja kačių apetitą (18). Anksiolitiniam ar sedatyviniam efektui pasiekti skiriama 0,2-0,3 mg/kg IV dozė, nusilpusiems gyvūnams dozė mažinama.
21 Kombinuojant su opioidais (morfinu, metadonu, petidinu, butorfanoliu, buprenorfinu), ketaminu ar kitomis sedatyvinėmis medžiagomis (acepromazinu ar alfa-2 agonistais) dozė nesikeičia. Diazepamą galima naudoti indukcijos sukėlimui su tiopentaliu ar propofoliu, sumažinant pastarųjų dozę, diazepamo dozė nesikeičia (34). Po premedikacijos katėms galima skirti diazepamo (0,25 mg/kg ) su ketaminu (2,5 mg/kg). Šios dozės tinka minimalaus invaziškumo procedūroms atlikti, bet ne endotrachėjinei intubacijai (4). Benzodiazepinų antagonistas – flumazenilis (18).
22
2. TYRIMO METODIKA
Bendrosios nejautros įtakos kačių fiziologiniams parametrams tyrimui duomenys rinkti 2014 m. kovo – 2016 m. rugsėjo mėnesio LSMU veterinarijos akademijos dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje ir Šiaulių ,,X“ veterinarijos klinikoje. Per šį laikotarpį surinkti ir išanalizuoti 40 anestezijos protokolų. Visos katės, kurioms taikyta bendroji nejautra, buvo kliniškai sveikos, joms atliktos ovariohisterektomijos ir orchiektomijos procedūros. Katės buvo suskirstytos į dvi grupes pagal taikyta bendrąją nejautrą (I grupė: medetomidino hidrochloridas + butorfanolio tartratas + propofolis +sevofluranas, II grupė: ketaminas + ksilazinas). Grupės analizuotos pagal amžių (iki 1 metų, 2-5 metų), lytį (patelė ar patinas).
2.1.
Tyrimo metu naudotos medžiagos
medetomidino hidrochloridas (SEDIN 1 mg/ml, injekcinis tirpalas šunims ir katėms) – naudotas bendrosios nejautros premedikacijai ar sedacijai. Premedikacijai skirta 0,01-0,04 mg/kg kūno svorio. Sedacijai – 0,015-0,08 mg/kg kūno svorio IV ar 0,02-0,1 mg/kg kūno svorio IM;
ketamino hidrochloridas (BIOKETAN 100 mg/ml, injekcinis tirpalas katėms ir šunims) – bendrajai nejautrai sukelti katėms naudota 5-10 mg/kg IM ar SC, palaikymui švirkščiant 0,5-1 mg/kg IM kūno svorio kartu su ksilazinu;
ksilazino hidrochloridas (XYLAZINE 2 %, injekcinis tirpalas galvijams, arkliams, katėms ir šunims) – bendrajai nejautrai sukelti katėms naudoti 3 mg/kg kūno svorio IM; atipamezolo hidrochloridas (ATIPAZOLE 5 mg/ml, injekcinis tirpalas šunims ir
katėms) – naudotas medetomidino hidrochlorido poveikiui panaikinti, švirkščiamas vieną kartą IM, praėjus 15-60 min. po medetomidino hidrochlorido injekcijos. Švirkščiama dozė 2,5 kartus didesnė nei medetomidino hidrochlorido;
butorfanolis (BUTAMIDOR 10 mg/ml, injekcinis tirpalas arkliams, šunims ir katėms) – premedikacijai, kaip taikomos anestezijos dalis, švirkšta 0,1 mg/kg kūno svorio IV; medetomidino hidrochloridas (CEPETOR 1 mg/ml, injekcinis tirpalas šunims ir katėms)
– naudojant su ketaminu bendrajai nejautrai sukelti, švirkšta 0,08 mg/kg kūno svorio; ksilazino hidrochloridas (SEDAXYLAN 20 mg/ml, injekcinis tirpalas) - naudotas
23 propofolis (NOROFOL 10 mg/ml, injekcinė emulsija katėms ir šunims) – naudotas
bendrajai anestezijai sukelti, švirkščiant 1,2 mg/kg IV, palaikymui vidutiniškai 1,25-2,5 mg/kg kūno svorio;
sevofluranas (SEVOFLO 100 % inhaliaciniai garai, skystis šunims) – naudotas bendrajai nejautrai, skiriant 1,5-3,6 % koncentraciją įkvepiamame ore.
2.2.
Tyrimo atlikimo būdas
Tyrimas atliktas stebint gyvūno fiziologinius parametrus 60 minučių, pildant anestezijos protokolus ir juos vėliau analizuojant. Lyginamos skirtingos anestezijos schemos, tarp inhaliacinės ir intraraumeninės bendrosios nejautros, kokią įtaką jos turėjo kačių fiziologiniams parametrams. Inhaliacinė bendroji nejautra palaikoma LSMU VA dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje, naudojant anestezijos aparatą ,,Mindray WATO EX-35”. Šiaulių ,,X“ veterinarijos klinikoje naudota intraraumeninė ketamino-ksilazino sukelta bendroji nejautra. Paciento gyvybinės funkcijos LSMU VA dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje matuotos ,,Edan iM8 VET“ monitoriumi. Temperatūrai matuoti naudotas ,,Kangfu Medical Equipment Factory” skaitmeninis termometras, modelis KFT-01, auskultacijai naudotas ,,Gima” stetoskopas, modelis JOTARAP.
Prieš bendrąją nejautrą katėms atliktas klinikinis tyrimas, nustatyta gyvūno reakcija (jautrus, susijaudinęs, depresuojantis, ramus, agresyvus, nervingas, kita) (4 lentelė). Nustatytas intraveninės infuzijos greitis.
Klinikinio tyrimo metu surenkama informacija apie pacientą: šeimininko vardas, pavardė, gyvūno rūšis, veislė, amžius, lytis, svoris, vardas, atliekamos procedūros pavadinimas ir data, atsakingas veterinarijos gydytojas ir asistentai. Įvertinama kačių priešoperacinė būklė, nustatant temperatūrą, širdies susitraukimų skaičių per minutę, ritmingumą ir pašalinių garsų pobūdį (jei girdimi auskultuojant), pulso stiprumą, kvėpavimo dažnį ir garsus, kapiliarų prisipildymo laiką, gleivinių spalvą, nustatomas svoris, katę pasveriant. Šeimininkai prieš planinę procedūrą įspėjami, kad suaugęs gyvūnas turi būti alkintas apie 12 val., pediatriniai pacientai apie 2-4 val. (29).
24 4 lentelė. Kačių reakcija (37).
Reakcija Katės elgesys
Jautrus Guli ant pilvo arba tupi, jei juda ar stovi – nugara horizontalioje padėtyje. Kvėpavimas normalus. Uodega padėta ant kūno arba užriesta į galą, stovint pakelta arba įsitempusiai nuleista, gali trukčioti. Akys atmerktos, vyzdžiai normalaus išsiplėtimo. Ausys stačios ir pasuktos į priekį arba atgal. Jokių garsų neskleidžia arba girdimas miaukimas.
Susijaudinęs Guli ant pilvo arba tupi. Jei stovi ar juda – galinė kūno dalis žemiau nei priekinė. Kvėpuoja normaliai. Uodega arti kūno, įtemptai nuleista žemyn arba sulenkta į priekį, gali trukčioti kai gyvūnas stovi. Galva pakelta aukščiau arba viename aukštyje su kūnu. Akys atmerktos arba primerktos, vyzdžiai vidutiniškai arba dalinai išsiplėtę. Ausys stačios ir pasuktos į priekį arba atgal. Jokių garsų neskleidžia arba girdimas miaukimas ar gailus miaukimas.
Depresuojantis Guli ant pilvo arba tupi ant visų galūnių susigūžęs, gali drebėti, jei stovi, tai visas kūnas laikomas arti žemės, tankiai kvėpuoja. Uodega priglausta prie kūno, stovint pabrūkta į priekį. Galva pritraukta prie kūno, akys plačiai atmerktos, vyzdžiai išsiplėtę, ausys nuleistos. Neskleidžiami jokie garsai arba girdimas gailus miaukimas, urzgimas, šnypštimas.
Ramus Guli ant šono ar pilvo arba tupi, jei stovi ar juda – nugara horizontali. Kvėpuoja lėtai arba vidutiniu tempu. Uodega ištiesta arba lengvai užlenkta, stovint pakelta arba laisvai nuleista žemyn. Akys užmerktos arba atmerktos, vyzdys nuo siauro iki normalaus išsiplėtimo. Ausys įprastinėje padėtyje arba pasuktos į priekį. Jokių garsų neskleidžia arba girdimas murkimas.
Agresyvus Stovėsena ant visų galūnių, įsitempęs, nugara išlenkta, plaukai pašiaušti. Tankus kvėpavimas, uodega priglausta prie kūno. Galva žemiau nei kūnas, akys plačiai atmerktos, vyzdžiai išsiplėtę. Ausys pasuktos atgal ir prigludusios. Jokie garsai neskleidžiami arba girdimas gailus miaukimas, urzgimas, klykimas, šnypštimas. Nervingas Guli ant pilvo arba tupi. Stovint ar judant galinė kūno dalis nuleista žemiau, lyginant
su priekine. Kvėpavimas normalus arba tankus. Uodega laikoma arti kūno, o stovint gali būti pasukta link galvos. Uodegos galiukas gali judėti aukštyn žemyn arba į šonus. Galva laikoma kūno aukštyje. Akys atmerktos, vyzdžiai išsiplėtę. Ausys pusiau nuleistos žemyn. Neskleidžiami jokie garsai arba girdimas gailus miaukimas, urzgimas, šnypštimas.
25 Palaikomajai intraveninei infuzijai LSMU VA dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje naudotas pašildytas NaCl 0,9 proc. tirpalas. Infuzijos greitis buvo apskaičiuotas pagal šią formulę:
Infuzijos greitis – 10 ml/kg/h. Lašų skaičius nurodomas ant intraveninio kateterio ar lašinės sistemos pakuotės. Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje naudojami intraveniniai kateteriai, kurių 1 ml atitinka 20 lašų.
2.3.
Naudotos technikos
Fiziologiniai rodikliai pradedami fiksuoti nuo premedikacijai skirtų medikamentų sušvirkštimo, toliau fiksuoti kas 5 minutes, pirmas 60 minučių katėms ir 30 minučių katinams. Anestezijos metu stebėti šie fiziologiniai parametrai:
1. Termometrija (rektinė ir stemplės temperatūra): rektinė temperatūra matuota į anusą įstatant skaitmeninį termometrą, jį įjungiant ir laukiant kol pasigirs garsinis signalas, reiškiantis, kad temperatūra išmatuota. Stemplės temperatūra matuota monitoriaus specialų daviklį įvedant į paciento stemplę, išmatuota temperatūra rodoma monitoriaus ekrane.
2. Kapiliarų prisipildymo laikas (KPL): matuotas pirštu spaudžiant dantenų gleivinę apie 5 sekundes (gleivinė spaudimo vietoje pabąla) ir atleidžiant, stebima per kiek sekundžių gleivinė atgaus pirminę spalvą.
3. Gleivinių spalva: parodo audinių oksigenacijos laipsnį ir audinių perfuzijos lygį, vertinama vizualiai, ji turėtų būti šviesiai rausvos spalvos.
4. Apatinio žandikaulio refleksas: padeda įvertinti raumenų atsipalaidavimo laipsnį ir daryti prielaidą apie anestezijos gylį (29). Refleksas tikrinamas viena ranka suėmus už apatinio žandikaulio ir jį patraukus žemyn – gyvūną pražiodinti turi būti lengva, neįdedant papildomų pastangų – refleksas neigiamas. Kai jaučiamas pasipriešinimas – refleksas teigiamas.
5. Kojos atitraukimo refleksas (gilusis skausmas): refleksas susijęs su anestezijos gyliu ir giliojo skausmo jutimu (38). Tikrinamas sužnybiant tarpupirščius jungiančią odos plėvę
26 arba tvirtai suspaudžiant nago apynagę. Esant nepakankamam anestezijos gyliui, gyvūnas pritaukia galūnę prie kūno.
6. Akies voko refleksas: tikrinamas švelniai pirštu tapšnojant ties vidinio akies kampo išore ar švelniai braukiant per blakstienas, esant negiliai anestezijai matomas dalinis ar pilnas akies vokų užsivėrimas (mirktelėjimas) (29).
7. Įkvėpimų skaičius per minutę: leidžia adekvačiai įvertinti kvėpavimą. Vizualiai stebima gyvūno krūtinė, pilvas ar anestezijos aparato rezervuaro maišelis, vertinamas kvėpavimo dažnis ir gylis 15 sekundžių, gautas rezultatas padauginamas iš 4.
8. Širdies susitraukimų skaičius per minutę: matuotas auskultuojant krūtinės sritį stetoskopu 15 sekundžių ir gautą rezultatą padauginant iš 4.
Statistinė analizė
27
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1.
Kačių fiziologiniai parametrai bendrosios nejautros metu
Tyrime analizuoti 40 kačių bendrosios nejautros protokolų duomenys. Iš tirtų kačių 34 buvo mišrios, 2 – rusų mėlynųjų, 2 – perų, 1 – meino meškėnų, 1 – škotų nulėpausių veislių. Pirmajai grupei priklauso 20 patelių, kurioms atlikta ovariohisterektomija. Jų amžius svyravo nuo 9 mėnesių iki 5 metų amžiaus. Antrą grupę sudaro 9 patelės, kurių amžius 8 mėn. – 3 metai, ir 11 patinų, kurių amžius nuo 7 iki 12 mėnesių. Pastebėta, kad žemiausia kūno temperatūra buvo 36˚C, tarp 1 grupės vyresnio amžiaus kačių (3 katės) ir 2 grupės kačių, iki 1 metų amžiaus (1 katė) (5 lentelė).
5 lentelė. Fiziologinių parametrų svyravimas anestezijos metu pagal anestezijos schemą ir amžių. Fiziologiniai
parametrai
1 grupė 2 grupė
9-12 mėn. 2-5 m. 8-12 mėn. 2-3 m.
Kūno temperatūra (˚C) 36,1-39,7 36-39,4 36-39,7 36,2-39,6
Įkvėpimų skaičius per
minutę 12-80 13-50 12-49 11-52
Širdies susitraukimų
skaičius per minutę 90-180 70-160 80-160 60-160
Silpna hipotermija, kai bendra kūno temperatūra buvo žemesnė nei 36,7˚C, lyginant 1 grupę su 2 grupe, pasireiškė 7,3 proc. dažniau 1 grupėje. Daugiausia hipotermijos atvejų nustatyta 1 grupėje, tarp 2-5 metų amžiaus kačių – 30 proc. Tankiausiai kvėpavimo 1 grupėje 12 mėn. amžiaus katė (80 įkvėp./min), tam įtakos turėjo socializacijos stoka, katė buvo susijaudinusi, lekavo. Širdies susitraukimų skaičius per minutę, už tyrimo metu nustatytą vidurkį (111 susit./min.), dažniausiai didesnis buvo 2 grupėje – 51 proc.
3.2.
Anestezijai naudotų vaistų įtaka kačių fiziologiniams parametrams
Linijinėje diagramoje pavaizduota, kaip kinta kačių bendros kūno temperatūros vidurkiai per pirmas 60 minučių, naudojant skirtingas anestezijos schemas (1 pav.). Abejose grupėse matomas tolygus bendros kūno temperatūros mažėjimas. Tai galima paaiškinti medetomidino hidrochlorido ir ksilazino hidrochlorido termoreguliacinio centro slopinančiu poveikiu.28 1 pav. Kūno temperatūros pokyčiai per pirmas 60 minučių, taikant skirtingas anestezijos schemas. 1 grupėje naudotas medetomidino hidrochloridas, butorfanolis, propofolis, sevofluranas, 2 grupėje – ketamino hidrochloridas, ksilazino hidrochloridas.
Žemiau esančioje histogramoje matoma, kaip kinta kačių bendros kūno temperatūros vidurkiai per pirmas 60 minučių, skirtingose amžiaus grupėse (2 pav.). Jame taip pat matomas laipsniškas bendros kūno temperatūros mažėjimas. Ryškiausiai bendra kūno temperatūra sumažėja tarp patelių iki 3 metų amžiaus, naudojant 2 anestezijos schemą (max 39,7˚C; min 36,0˚C) (1 priedas). Mažiausiai bendra kūno temperatūra kito tarp patinų iki 1 metų amžiaus, naudojant 2 anestezijos schemą (sumažėjo 3 proc.). Tai galėjo lemti procedūros pobūdis ir trukmė.
Statistiškas reikšmingumas tarp bendros kūno temperatūros pokyčių ir skirtingų anestezijai naudotų medžiagų nenustatytas (lygintų vidurkių patikimumas (p)>0,05). Tokiam rezultatui įtakos galėjo turėti žmogiškasis faktorius, kačių fiziologinės savybės, anestezuotų kačių šildymas šiltu vandeniu pripildytomis pirštinėmis, aplinkos temperatūra. Visgi tarp 1 ir 2 grupių lyginamų vidurkių nustatytas (p)<0,001 patikimumas, parodantis priklausomybę tarp bendros kūno temperatūros ir laiko. Todėl galima teigti, kad bendrosios nejautros metu abejų kačių grupių bendros kūno temperatūros mažėjimui įtakos turėjo anestezijos trukmė.
35,5 36,0 36,5 37,0 37,5 38,0 38,5 39,0 39,5
0 min 10 min 20 min 30 min 40 min 50 min 60 min
Kū n o te m p era tū ra 1 grupė 2 grupė
29
2 pav. Kūno temperatūros pokyčiai per pirmas 60 minučių, taikant skirtingas anestezijos schemas. Grafike pavaizduotos kūno temperatūros vidurkių paklaidos.
Linijinėje diagramoje pavaizduota, kaip kinta kačių įkvėpimų skaičiaus per minutę vidurkiai,
3 pav. Įkvėpimų skaičiaus per minutę pokyčiai pirmas 60 minučių, taikant skirtingas anestezijos schemas. 1 grupėje naudotas medetomidino hidrochloridas, butorfanolis, propofolis, sevofluranas, 2 grupėje – ketamino hidrochloridas, ksilazino hidrochloridas.
35 35,5 36 36,5 37 37,5 38 38,5 39 39,5
0 min 10 min 20 min 30 min 40 min 50 min 60 min
Kū n o te m p era tū ra 1 grupė (patelės iki 1 m.) 1 grupė (patelės 2-5 m.) 2 grupė (patelės iki 3 m.) 2 grupė (patinai iki 1 m.) 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
0 min 10 min 20 min 30 min 40 min 50 min 60 min
Įk vė p im ų s ka ič iu s p e r m in u tę 1 grupė 2 grupė
30 naudojant skirtingas anestezijos schemas (3 pav.). Diagramoje matyti ženklus įkvėpimų skaičiaus per minutę vidurkio pokytis 1 grupėje, nuo 0 minučių iki 10 minučių. Stebint minimalią vidurkių svyravimo amplitudę, matoma pasireiškianti hipoapnėja (įkvėpimų skaičius per minutę mažesnis nei 24 kartai) (1 priedas). Tai susiję su 1 grupėje anestezijai naudotu propofolio poveikiu, kuris slopinančiai veikia pailgosiose smegenyse esantį kvėpavimo centrą, todėl mažėja įkvėpimų skaičius per minutę. Stebint maksimalią vidurkių svyravimo amplitudę, matoma 2 grupėje pasireiškianti tachipnėja (įkvėpimų skaičius per minutę didesnis nei 36 kartai). Tai galėjo būti susiję su 2 grupėje naudotais anestetikais ir nepakankamu anesteziniu poveikiu, todėl anestezuotos katės operacijos metu galėjo jausti skausmą, kuris lėmė padažnėjusį įkvėpimų skaičių per minutę.
Žemiau esančioje histogramoje matoma, kaip kinta kačių įkvėpimo skaičiaus per minutę vidurkiai per pirmas 60 minučių, skirtingo amžiaus grupėse (4 pav.). Ryškiausiai įkvėpimų skaičius per minutę sumažėjo tarp patelių iki 1 metų amžiaus, naudojant 1 anestezijos schemą (max 80 įkvėp./min; min 12 įkvėp./min). Įkvėpimų skaičiaus per minutę vidurkiai mažiausiai skyrėsi 2 grupėje, tarp patinų iki 1 metų (2 proc.) ir tarp 2 grupės patelių iki 3 metų (11 proc.). Tokius rezultatus galėjo lemti procedūros trukmė ir naudotos medžiagos anestezijai sukelti.
4 pav. Įkvėpimų skaičius per minutę pirmas 60 minučių, taikant skirtingas anestezijos schemas. Grafike pavaizduotos įkvėpimo skaičiaus per minutę vidurkių paklaidos.
0 10 20 30 40 50 60
0 min 10 min 20 min 30 min 40 min 50 min 60 min
Įk vė p im ų s ka ič iu s p er m in u tę
1 grupė (patelės iki 1 m.)
1 grupė (patelės 2-5 m.)
2 grupė (patelės iki 3 m.)
2 grupė (patinai iki 1 m.)
31 Statistiškas reikšmingumas tarp įkvėpimų skaičiaus per minutę pokyčių ir skirtingų anestezijai naudotų schemų nustatytas (p)<0,05 patikimumas. Tai reiškia, kad įkvėpimų skaičius per minutę priklauso nuo anestezijai naudotų medžiagų. Taip pat nustatytas (p)<0,001 patikimumas 1–oje grupėje tarp lyginamų vidurkių, parodantis priklausomybę tarp įkvėpimų skaičiaus per minutę ir laiko. Galima teigti, kad bendrosios nejautros metu, 1 grupės kačių įkvėpimų skaičiaus per minutę kitimui įtakos turėjo anestezijos trukmė. Tačiau dėmesį reikia atkreipti ir į anestezijos gylį, atliekamos procedūros pobūdį, kačių fiziologinę būseną, naudojamo monitoriaus gyvybinėms funkcijoms stebėti tikslumą ir žmogiškąjį faktorių, kurie taip pat daro įtaką kvėpavimo dažniui.
5 pav. Širdies darbas per minutę per pirmas 60 minučių, taikant skirtingas anestezijos schemas. 1 grupėje naudotas medetomidino hidrochloridas, butorfanolis, propofolis, sevofluranas, 2 grupėje – ketamino hidrochloridas, ksilazino hidrochloridas.
Linijinėje diagramoje (5 pav.) pavaizduota, kaip kinta kačių širdies darbo per minutę vidurkiai per pirmas 60 minučių, naudojant skirtingas anestezijos schemas. Diagramoje matyti ženklus širdies darbo per minutę vidurkio sumažėjimas 1 grupėje (sumažėjo 26 proc.), nuo 0 minučių iki 10 minučių laikotarpiu. Tam įtakos galėjo turėti 1 grupės anestezijai naudotas medetomidino hidrochloridas, jo širdies darbą slopinantis poveikis. 1 grupėje, nuo 0 minučių iki 60 minučių, širdies darbo per minutę vidurkis sumažėjo 24 proc., o 2 grupėje, nuo 0 minučių iki 60 minučių, padidėjo 6 proc.
Skirtingo amžiaus kačių širdies darbo per minutę vidurkius, naudojant skirtingas anestezijos schemas vaizduojančioje histogramoje matoma, kad žemiausia širdies darbo per minutę vidurkio
0 20 40 60 80 100 120 140 160
0 min 10 min 20 min 30 min 40 min 50 min 60 min
Ši rd ie s d arb as p e r m in u tę 1 grypė 2 grupė
32 6 pav. Širdies darbas per minutę pirmas 60 minučių, taikant skirtingas anestezijos schemas. Grafike pavaizduotos širdies darbo per minutę vidurkių paklaidos.
reikšmė (102 k/min) ir bradikardija (širdies darbas mažesnis nei 110 k/min), nuo 10 minutės iki 60 minutės, buvo 1 grupėje, 2-5 metų amžiaus patelėms (6 pav.). Tam įtakos galėjo turėti anestezijai sukelti naudotos medžiagos ir pasiektas anestezijos gylis, kačių fiziologinė būsena, naudoto monitoriaus gyvybinėms funkcijoms stebėti tikslumas ir žmogiškasis faktorius.
Nustatytas (p)<0,01 patikimumas tarp širdies darbo per minutę ir skirtingų anestezijai naudotų schemų. Tai reiškia, kad duomenys yra statištiškai reikšmingi ir širdies darbas per minutę priklauso nuo anestezijai naudotų medžiagų. Taip pat nustatytas (p)<0,001 patikimumas 1–oje grupėje tarp lyginamų grupės vidurkių, parodantis priklausomybę tarp širdies darbo per minutę kitimo ir laiko. Galima teigti, kad bendrosios nejautros metu, 1 grupės kačių širdies darbo per minutę kitimui įtakos turėjo anestezijos trukmė. Tačiau rezultatams įtakos galėjo turėti ir naudoti anestetikai bei jų dozės, anestezijos gylis, atliekamos procedūros pobūdis ir trukmė, kačių fiziologinė būsena, naudojamo monitoriaus gyvybinėms funkcijoms stebėti tikslumas ir žmogiškasis faktorius.
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180
0 min 10 min 20 min 30 min 40 min 50 min 60 min
Ši rd ies d a rb a s p er mi n u tę 1 grupė (patelės iki 1 m.) 1 grupė (patelės 2-5 m.) 2 grupė (patelės iki 3 m.) 2 grupė (patinai iki 1 m.)
33
3.3.
Anestezijai naudotų vaistų įtaka apatinio žandikaulio, giliojo skausmo
ir akies voko refleksų pasireiškimui
7 pav. Apatinio žandikaulio reflekso dažnis procentais grupėse, naudojant skirtingas anestezijos schemas, (p)<0,001. 1 grupėje naudotas medetomidino hidrochloridas, butorfanolis, propofolis, sevofluranas, 2 grupėje – ketamino hidrochloridas, ksilazino hidrochloridas.
Šiame grafike matomas apatinio žandikaulio pasireiškimo dažnis procentais 1 ir 2 grupėse, taikant skirtingas anestezijos schemas (7 pav.). Naudojant 1-ą anestezijos schemą, apatinio žandikaulio refleksas pasireiškė 4 kartus rečiau (18 proc. mažiau) nei naudojant 2 anestezijos schemą (pasireiškė 24 proc.). Tam įtakos galėjo turėti nepasiektas pakankamas anestezijos gylis, procedūros trukmė, skausmo pojūtis. Tokius rezultatus galėjo lemti skirtingos anestezijai naudotos medžiagos, anestetikų dozės, operacijos pobūdis ir trukmė, kačių fiziologinė būklė ir žmogiškasis faktorius.
Grafike pavaizduotas giliojo skausmo pasireiškimo dažnis grupėse, kuriose taikytos skirtingos anestezijos schemos (8 pav.). Antroje grupėje, kurioje naudotas ketamino ir ksilazino hidrochloridas, giliojo skausmo refleksas pasireiškė 3 kartus dažniau (15 proc. daugiau), nei pirmoje grupėje, kurioje naudotas medetomidino hidrochloridas, butorfanolis, propofolis ir sevofluranas. Tokius rezultatus galėjo lemti nepasiektas pakankamas anestezijos gylis, procedūros trukmė, skausmo pojūtis. Reikia atsižvelgti į skirtingų anestezijos schemų, anestetikų dozių, operacijos pobūdžio, jos trukmės, kačių fiziologinė būklės ir žmogiškojo faktoriaus įtaką reflekso pasireiškimo dažniui.
6% 24% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 1 grupė 2 grupė Refleksai: Nenustatyti Nustatyti
34 8 pav. Giliojo skausmo reflekso dažnis procentais grupėse, naudojant skirtingas anestezijos schemas, (p)<0,001. 1 grupėje naudotas medetomidino hidrochloridas, butorfanolis, propofolis, sevofluranas, 2 grupėje – ketamino hidrochloridas, ksilazino hidrochloridas.
Žemiau esančiame grafike pateiktas akies voko reflekso pasireiškimo dažnis (9 pav.). Grupėje, kuriai taikyta 2 anestezijos schema, akies voko refleksas pasireiškė 6 kartus dažniau (21 proc. daugiau) nei grupėje, kurioje buvo naudota 1 anestezijos schema. Tam įtakos galėjo turėti nepasiektas tinkamas anestezijos gylis procedūros pobūdžiui, operacijos trukmė, skausmingumo lygis. Gautus rezultatus galėjo lemti skirtingi anestezijos protokolai, anestetikų dozės, operacijos pobūdis ir trukmė, kačių fiziologinė būklė ir žmogiškasis faktorius.
9 pav. Akies voko reflekso dažnis procentais grupėse, naudojant skirtingas anestezijos schemas, (p)<0,001. 1 grupėje naudotas medetomidino hidrochloridas, butorfanolis, propofolis, sevofluranas, 2 grupėje – ketamino hidrochloridas, ksilazino hidrochloridas.
10% 25% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 1 grupė 2 grupė Refleksai: Nenustatyi Nustatyti 5% 26% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 1 grupė 2 grupė Refleksai: Nenustatyti Nustatyti
35
3.4.
Fiziologinių parametrų koreliacija tarp naudotų anestezijos schemų
6 lentelė. Skirtingose tyrimo grupėse naudotų medžiagų dozių vidurkiai.
Medetomidino hidrochloridas (mg/kg/h) Butorfanolis (mg/kg/h) Propofolis (mg/kg/h) Ketamino hidrochloridas (mg/kg/h) Ksilazino hidrochloridas (mg/kg/h) 1 grupė Katės iki 1 m. 0,04±0,002 0,10±0,000 2,53±0,151 Katės 2-5 m. 0,04±0,003 0,12±0,010 1,35±0,113 Grupės vidurkis 0,04±0,002 0,11±0,007 1,94±0,187 2 grupė Katės iki 3 m. 13,67±0,144 1,40±0,021 Katinai iki 1 m. 10,12±0,099 1,00±0,010 Grupės vidurkis 11,72±0,422 1,18±0,048
Pateiktoje lentelėje matoma, kad 1 grupėje, katėms iki 1 metų amžiaus, buvo panaudotas beveik dvigubai didesnis vidutinis propofolio kiekis, lyginant su 2-5 metų amžiaus katėms panaudotu vidutiniu kiekiu. Tam galėto turėti įtakos kačių fiziologinė būklė, jaunų kačių greitesnis metabolizmas, žmogiškasis faktorius. Medetomidino hidrochlorido vidutinis kiekis nesiskyrė, o vidutinis butorfanolio kiekis skyrėsi labai neženkliai. Tokius rezultatus galėjo įtakoti gamintojo pateiktos anestetikų dozių rekomendacijos, žmogiškasis faktorius, kačių fiziologinė būklė.
2 grupėje matoma, kad katėms iki 3 metų amžiaus buvo daugiau panaudota ketamino ir ksilazino hidrochloridų, nei katinams iki 1 metų amžiaus. Tokius rezultatus galėjo lemti katėms, iki 3 metų amžiaus, po pirmos anestetikų injekcijos skirta pakartotinė ketamino hidrochlorido (10 mg) ir ksilazino hidrochlorido (2 mg) dozė dėl atsiradusių refleksų, praėjus vidutiniškai 25 minutėms nuo pirmosios dozės skyrimo. Taip pat įtakos galėjo turėti atliekamos procedūros pobūdis, procedūros skausmingumo lygis, atlikimo trukmė ir žmogiškasis faktorius.
