LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Kumelių gimdos kaklelio mikrofloros ir citologinių pokyčių

vertinimas endometrito diagnostikoje

Evaluation of cervical microflora and cytological changes of

mares in the diagnosis of endometritis

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS

DARBAS

Darbo vadovas: Asist. Renata Gruodytė Kaunas, 2021

2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kumelių gimdos kaklelio mikrofloros ir citologinių pokyčių vertinimas endometrito diagnostikoje“:

1. yra atliktas mano pačios.

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Lina Masaitienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Edita Galinaitienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Asist. Renata Gruodytė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

Doc. dr. Arūnas Rutkauskas

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

Doc. dr. Nomeda Juodžiukynienė

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Kumelės gimdos anatomija ... 9

1.2. Kumelių reprodukcijos fiziologija ... 10

1.3. Kumelių gimdos ligos ... 11

1.4. Endometritas ... 12

1.5. Ūmus infekcinis endometritas ... 14

1.6. Lėtinis infekcinis endometritas ... 15

1.7. Grybelio ir mielių sukeltos infekcijos ... 16

1.8. Nuolatinio kergimo sukeltas endometritas ... 17

1.9. Klinikinis tyrimas ... 18

1.10. Rektinė apčiuopa ir ultragarsas ... 19

1.11. Gimdos mėginių paėmimas ... 20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 24

2.1. Tyrimo objektas ir vieta ... 24

2.2. Tyrimo schema ... 24 2.3. Tyrimo eiga ... 25 3. TYRIMO REZULTATAI ... 28 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40 IŠVADOS ... 43 REKOMENDACIJOS ... 44 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 45

4

SUTRUMPINIMAI

Dorsal (lot.) – viršutinis;

Anoestrus (lot.) – lytinio aktyvumo nebūvimas; CL – geltonkūnis;

Vulva (lot.) – makštis;

CEM (angl.) – užkrečiamasis arklių endometritas; E. coli (lot. trump.) – Escherichia coli;

Candida spp. (lot. trump.) – Candida species;

PBIE (angl.) – pastovaus kergimo sukeltas endometritas; PGF2α (trump.) - Prostaglandinas-F2α;

IUF (angl.) - intrauterinis skystis;

GUHD (angl.) – kumelės gimdos rago skersmuo; IUFA (angl.) – intrauterinis skysčių kaupimasis; EE (trump.) – endometrito edema;

LVL (angl.) – mažo tūrio plovimas; EB (trump.) – endometriumo biopsija;

5 Kumelių gimdos kaklelio mikrofloros ir citologinių pokyčių vertinimas endometrito

diagnostikoje

Lina Masaitienė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Magistro baigiamojo darbo tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambių gyvūnų klinikoje. Tyrimas buvo atliekamas nuo 2018 metų pradžios iki 2020 metų rugsėjo mėnesio. Tyrimo metu buvo siekiama ištirti, kokios bakterijų kolonijos yra labiausiai paplitusios ir randamos Lietuvoje gyvenančių kumelių gimdos kaklelyje.

Tyrimo metu buvo ištirta 21 kumelė, kurios buvo skirtingo amžiaus, svorio ir veislės. Tyrimo metu buvo naudojamas švarus vanduo, su kuriuo buvo plaunami ir pašalinami nešvarumai nuo kumelių tarpviečių, oda nusausinama su vienkartiniais popieriniais rankšluosčiais, naudotos vienkartinės pirštinės, makšties veidrodėlis ir sterilūs tamponėliai, su kuriais buvo imti mėginiai nuo gimdos kaklelių kanalėlių ir patalpinti į transportinę terpę („Transwab M40 Compliant“, Anglija). Tyrimo metu iš kumelių gimdos kaklelių buvo surinkti bakteriologiniai ir citologiniai mėginiai, kurie išsiųsti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos institutą tolimesniems tyrimams.

Gauti rezultatai buvo išanalizuoti ir išsamiai aptarti magistrinio darbo pabaigoje. Ultragarso tyrimų metu 8 kumelėms iš 21 nustatytas 3 laipsnio gimdos uždegimas, kuris rodė 3–5 cm skersmens skysčių sankaupą gimdoje. Ultragarso tyrimo metu vertintas gimdos edemos laipsnis ir laisvųjų skysčių buvimas gimdoje. Atliekant tyrimą 5 kumelėms (28,81 proc.) nebuvo nustatytas gimdos edemos laipsnis, taip pat buvo nerasta laisvųjų skysčių gimdoje, o 16 kumelių (71,19 proc.) nustatas gimdos edemos laipsnis ir rasta laisvųjų skysčių gimdoje. Bakteriologinių mėginių tyrimai buvo teigiami tik 14-ai kumelių (66,66 proc.). Iš jų dažniausiai buvo išskirta Streptococcus spp. (36 proc.) bakterijų rūšis, o mažiausiai išskirta E. Faecialis, E. coli, Staphylococcus spp. ir Streptococcus equinus. Vertinant citologinių mėginių tyrimus matymo lauke, dažniausiai buvo nustatytas nestiprus uždegimas, jis aptiktas-10 mėginių (48 proc.), norma rasta 6 mėginiuose (28

6

proc.), vidutinio stiprumo uždegimas nustatytas 5 mėginiuose (24 proc.), o stipraus uždegimo (>5) nenustatyta nei viename citologiniame mėginyje.

7

Evaluation of cervical microflora and cytological changes of mares in the diagnosis of endometritis

Lina Masaitienė

Master's thesis

SUMMARY

The research of the master's thesis was performed at the Clinic of Large Animals of Veterinary Academy of Lithuanian University of Health Sciences. The study was conducted from the beginning of 2018 until September 2020. The aim of the study was to investigate which bacterial colonies are the most common and found in the cervix of mares living in Lithuania.

The study examined 21 mares of different ages, weights and breeds. During the study was0 used clean water to wash and remove dirt from the mare's perineum, a disposable paper towel to dry the skin, disposable gloves, a vaginal mirror and a sterile swab that was sampled from the cervical canal and placed in transport medium (‘‘Transwab M40 Compliant‘‘, England). Bacteriological and cytological samples were collected from the cervix of mares during the study and sent to the Institute of Microbiology and Virology of Lithuanian University of Health Sciences for further research.

The obtained results were analyzed and discussed in detail at the end of the master's thesis. During ultrasound examination 8 out of 21 mares were diagnosed with 3rd grade uterine inflammation, which showed a 3–5 cm accumulation of fluid in the uterus. Ultrasound examination assessed the degree of uterine edema and the presence of free fluids in the uterus. In the study, 5 mares (28.81 %) had no degree of uterine edema, no intrauterine fluids were found in the uterus, and 16 mares (71.19 %) were found to have a degree of uterine edema and intrauterine fluid in the uterus. Bacteriological test samples were positive for 14 mares (66.66 %). Streptococcus spp. (36 %) bacterial was the most commonly found isolated species bacterial species, and E. Faecialis, E. coli, Staphylococcus spp. and Streptococcus equinus were the least isolated species found. When evaluating cytological samples in the field of view, mild inflammation was mostly found in 10 samples (48 %), the normal was found in 6 samples (28 %), moderate inflammation was found in 5 samples (24 %) and severe inflammation wasn‘t found in any of the cytological samples.

8

ĮVADAS

Kumelių lytinis ciklas yra policiklinis ir priklauso nuo metų laikų. Kumelės pradedamos kergti nuo vasario iki birželio mėnesio bei nuo rugpjūčio iki lapkričio mėnesio. Jų lytiniam ciklui turi įtakos sezoniškumas, dienos ilgis ir šviesa. Esant nuolatiniam kumelių kergimui tiesioginiu būdu su eržilu, dažnam kumeliavimuisi, yra pažeidžiama gimdos gleivinė ir jos mikroflora, dėl ko gali atsirasti gimdos uždegimas, kuris yra kaip atsakas į nepageidaujamus mikroorganizmus – endometritas.

Sveikos, atsparios kumelės sugeba išvalyti bakterijas iš gimdos per 72 valandas. Jautrios kumelės turi gimdos susitraukimo ir (arba) gimdos imuninės gynybos mechanizmų defektų ir lieka užkrėstos, kai bakterijos patenka į gimdą. Trys fiziniai barjerai nuo mikroorganizmų, patenkančių į gimdą, yra makštis, sandarus makšties prieangis ir gimdos kaklelis. Jei nors viena iš šių struktūrų yra pažeista, atsiranda galimybė vystytis nuolatiniam endometritui. Kitas sunkinantis endometrito patogenezės veiksnys yra uždelstas „gimdos šalinimas“, kuris reiškia, kumelės nesugebėjimą mechaniškai išvalyti gimdos skysčių ir teršalų, susijusių su poravimosi ar dirbtiniu apvaisinimu.

Endometritas yra vienas iš dažniausiai randamų kumelių gimdos uždegimų, kuris sukelia nevaisingumą kumelių veisimo pramonėje. Norint išvengti šio uždegimo pasekmių reikia atlikti kumelių reprodukcijos tyrimus, bakteriologinius ir citologinius mėginių tyrimus po kergimo arba po kumeliuko atvedimo praėjus 15-ai ar daugiau dienų. Dėl šių tyrimų galima nustatyti susikaupusių skysčių kiekį gimdoje, edemos laipsnį, nustatyti tikslų gimdos uždegimo sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams, o tai padės paskirtį tinkamą gydymą.

Darbo tikslas.

Nustatyti kumelių gimdų, jų mikroflorų ir endometriumų citologinius pokyčius įtariant endometritą.

Darbo uždaviniai.

1. Ultragarso tyrimu įvertinti kumelių gimdų edemos laipsnį ir skysčių kaupimąsi, kai įtariamas endometritas.

2. Atlikti mikrobiologinius tyrimus ir įvertinti kumelių gimdų bakterinį užterštumą. 3. Nustatyti citologinius endometriumo pokyčius, vertinant uždegimo stiprumą. 4. Įvertinti skirtingų tyrimų rezultatus ir palyginti juos tarpusavyje.

9

1. Literatūros apžvalga

1.1. Kumelės gimdos anatomija

Kumelių lytinė sistema susideda iš išorinių ir vidinių lytinių organų. Išoriniai lytiniai organai yra neporiniai ir juos sudaro: išorinės lytinės lūpos ir makštis, į kurią atsiveria šlaplė. Vidinius lytinius organus sudaro neporiniai organai: makšties veidrodėlis, gimdos kaklelis, gimdos kūnas, poriniai organai: gimdos ragai, kiaušintakiai ir kiaušidės.

1 pav. Kumelės lytinių organų anatomija (T. Sendel iliustracija)

Gimda susideda iš dviejų gimdos ragų, gimdos kūno ir kaklelio. Jų forma ir ragų išsidėstymas yra santykinai proporcingi ir tai priklauso nuo gyvūno amžiaus, veislės, rūšies, gyvūno fiziologijos (1, 2). Gimda yra dubens ertmėje ir pilvo srityje, ją pritvirtina platusis raištis, kurį sudaro kraujagyslės, limfinė sistema ir nervai. Plačiojo raiščio dalis, kuri yra prisitvirtinusi prie gimdos yra vadinama mezometriumu. Kumelių mezometriumas prisitvirtina prie dorsalinio ragų paviršiaus, o karvių jis tvirtinasi ventro-lateraliai prie paviršiaus (1, 2). Plačiojo raiščio tęsinys yra serozinis gimdos ir kraujagyslių sluoksnis su ilguoju raumeniniu sluoksniu. Miometriumas sudarytas iš vidinio žiedinio sluoksnio ir išorinio išilginio sluoksnio, su išoriniu išilginiu sluoksniu ribojasi kiaušidės, o vidinį gimdos sluoksnį sudaro liaukinis ir sekrecinis endometriumas (2).

Gleivinė Kaklelis Gimdos kūnas Kiaušidė Gimdos ragas Platusis raištis Kiaušintakis Piltuvėlis Makštis

10

Gimdos kūnas yra 18–20 cm ilgio, 8–12 cm pločio ir šakojasi į du gimdos ragus, kurie yra apie 25 cm ilgio ir nuo 4–6 cm pradžioje iki 1–2 cm pločio artėjant prie kiaušintakių (1, 2). Gimdos dydis priklauso nuo kumelės amžiaus, kuo daugiau palikuonių vedusi kumelė, tuo didesnė bus jos gimda ir gulės žemyn nusileidus pilvo ertmės link.

Gimdos kaklelis yra ties įėjimu į gimdą, turi ryškią struktūrą, storasienį sfinkterį, atlieka apsauginę funkciją, geba susitraukti, tačiau geba ir išsiplėsti, kad vaisius galėtų praeiti pro gimdymo takus. (1, 2, 6) Kaklelis sudarytas iš labai tvirtų kolageninių skaidulų ir raumeninio sluoksnio. Kumelių gimdos kaklelio raukšlės yra išilginės ir eina ištisai su gimdos kūne esančiomis endometriumo raukšlėmis (2). Nerujos metu, tarprujo stadijoje, gimdos kaklelis paprastai būna sandariai uždarytas, baltos spalvos ir apie 6–8 cm ilgio bei 4–5 cm pločio, randama mažai gleivių (1, 2). Hormonų ciklų pasikeitimai reguliuoja raumenų tonusą ir taip pat gimdos kaklelio dydį bei gleivinės sekreciją. Rujos (oestrus) metu raumenų tonusas atsipalaiduoja padidėjus hormonui estradioliui, sumažėjus hormonui progesteronui ir padidėjus prostaglandino E (PGE) koncentracijai, veikiančiai kolageno matricą, atskiriančią ir išsklaidančią kolageno skaidulas, kuri mažina tempimo jėgą ir taip atpalaiduoja gimdos kaklelį (1).

Kumelių makštis yra apie 18–23 cm ilgio ir 10–15 cm pločio (1, 2). Makšties sienelė yra raumeninga ir apima sutraukiančiuosius prieangio raumenis. Kumelės makštis skirstoma į dvi dalis: į priekinę dalį (kuri eina kranialiai kumelės galvos link) ir į užpakalinę dalį (kaudaliai, uodegos link). Makštis yra išklota suragėjusiu plokščiuoju epiteliu, kuris, esant kopuliacijai, tampa šiurkšus, tuo tarpu makšties priekinė dalis yra išklota stulpeliniu epiteliu. Tiek užpakalinė, tiek priekinė dalis yra išklota gleives išskiriančiomis ląstelėmis (1). Makštis veikia kaip antroji sistemos gynėja ir valytoja, nes išskiria rūgščių ir neutralių sekretų, atsirandančių iš gleivinėje esančių ląstelių, kurios išskiria sekretą ant makšties gleivinės. Šis rūgštinis sekretas veikia bakteriocidiškai, nes naikina bakterijas, ir veikia spermicidiškai, nes naikina spermatozoidus, todėl, norėdami išvengti žalingo rūgštinio poveikio, spermatozoidai turi patekti į gimdos kaklelio viršų arba gimdos dugną poravimosi metu.

1.2. Kumelių reprodukcijos fiziologija

Kumelės rujoja sezoniškai, jos suaktyvėja pavasarį, būna aktyvios vasarą ir rudenį. Kumelių lytinis ciklas yra policiklinis, veisimo sezonas prasideda nuo balandžio iki lapkričio mėnesio šiaurės pusrutulyje, o nuo spalio iki gegužės mėnesio – pietų pusrutulyje, nors tai labai skiriasi tarp kumelių (1–3, 5, 7). Reprodukcinei veiklai didelę įtaką daro fotoperiodas. Kiaušidžių veikla suaktyvėja ilgėjant šviesiam paros laikui ir sumažėja šviesiam paros laikui trumpėjant (5, 7).

11

Kumelės lytiškai subręsta 12–18 mėnesių amžiaus, o kergti pradedamos nuo 30–36 mėnesių amžiaus, nes tada jų organizmas būna visiškai subrendęs. Lytinis ciklas trunka nuo 20 iki 28 dienų (1, 2, 4, 5, 7), ruja trunka nuo 5 iki 12 dienų, ovuliacija įvyksta likus 1–2 dienoms iki rujos pabaigos, retkarčiais ovuliacija įvyksta pasibaigus rujai (2). Kumelingumo laikotarpis būna 335– 342 dienos (vidutiniškai apie 336 dienas), pasitaiko išimčių ir būna tarp 305 ir 400 dienų.

Kumelių rujos ciklo laikas gali būti skaičiuojamas nuo pirmos ovuliacijos iki kitos ovuliacijos, tai vadinama tarpovuliaciniu intervalu (2). Kiekvieną ovuliaciją lydi rujos elgesio požymiai, tuo tarpu progesterono koncentracija plazmoje išlieka maža (<1 ng/mL)(2). Žiemos metu kumelės išlieka ramybės stadijoje, tuo metu kiaušidės yra mažos, gimda ir gimdos kūnas būna suglebę. Folikulų, jei jų yra, būna mažiausiai ir jie yra apie 15 mm skersmens (13). Rujos ciklas yra skirstomas į ovuliacijos procesą ir laikotarpį tarp ovuliacijos.

Reguliarus lytinis ciklas priklauso nuo hormonų, kuriuos gamina liauka, pagumburys, hipofizė, kiaušidės ir endometriumas (2).

1.3. Kumelių gimdos ligos

Gimdos liga, visų pirma endometritas, vis dar yra viena iš pagrindinių kumelių nevaisingumo priežasčių ir esminė problema šiuolaikinio kergimo industrijoje (10–17, 30–34, 37, 38). Endometritas yra gimdos gleivinės uždegimas, kuris istoriškai buvo siejamas su bakterijų kolonizacija ir gimdos infekcija (9). Mažai kada endometriumo uždegimas progresuoja į gilesnius gimdos audinius, tokius kaip miometriumą (metritą). Jeigu infekcija progresuoja giliau į gimdos sienelę, tai gali iššaukti piometrą, peritonitą ir baigtis septicemija ar laminitu (2). Kaip endometrito tęsiniai gali išsivystyti ir gimdos kaklelio bei makšties uždegimai. Laimei, pas kumeles kiaušidžių uždegimai yra reti dėl įtempto gimdos kaklelio susijungimo. Net jeigu pas kumeles, turinčias dėl piometros išsiplėtusią gimdą, eksudatas retai prasiskverbia per kiaušintakį, kad patektų į kiaušidę (2). Po poravimosi kumelėms pasireiškia ūmus uždegiminis atsakas, kuriam būdingas polimorfonuklearinių neutrofilų (PMN) antplūdis, kurie yra svarbūs fiziologiniame gynybos mechanizme (9).

Gimdoje esantis tam tikro laipsnio uždegimas yra laikomas kaip fiziologine būsena, kurios metu kumelės gimda savaime išsivalo nuo patekusių mikroorganizmų arba grybelių (9, 14, 24, 29– 31, 33), nes endometriumas po kergimo reaguoja prieš invazinius mikroorganizmus, audinių nuosėdas, dėl ko įvyksta uždegiminis procesas, kurio metu endometriumas savaime valosi (14, 17,

12

24, 26, 31, 34, 35). Sveikoms kumelėms šis uždegimas pasišalina per 48 valandas, tačiau endometritui jautrioms kumelėms šis uždegimas išlieka (24-28, 29, 31, 34, 35).

Užkrečiamasis arklių metritas (CEM) yra lytiškai plintanti arklių liga, kurią sukelia Taylorella equigenitalis–gramneigiamas Taylorella genties mikroaerofilinė kokobacila (18–22). Metrito metu pasireiškusi infekcija ir toksemija dažniausiai būna kaip komplikacija, susijusi su gimdymu ir taip pat gali paveikti visą gimdą. Kumelėms kliniškai pasireiškia karščiavimas, gausios išskyros ir išsiplėtusi gimda, didelis kiekis echogeniškų skysčių (19, 20, 22). Norint nustatyti ūmini metritą imamas tepinėlis citologiniam bei histologiniam tyrimui, dažnai randama hemoraginė nekrozė ir polimorfonuklearinių neutrofilų įsiskverbimas, ištyrus kumelių kraują randama neutropenija.

Kitas endometrito tipas, pats blogiausias, yra piometra, kai gimdoje pradeda kauptis pūliai. Pūliai nepasišalina iš gimdos dėl uždaro gimdos kaklelio, dėl gimdos adhezijos ar nukarusios gimdos, dėl kurių kaupiasi pūlingas skystis ir sudaro palankias sąlygas kolonizuotis mikroorganizmams (10). Dažniausiai pasitaikantys piometros klinikiniai požymiai yra didelis pūlių kiekis gimdoje, padidėjusi gimda, išplonėjusi gimdos sienelė. Dėl priešlaikinio PGF2α išsiskyrimo pažeistos kumelės gali turėti reguliarų ciklą arba ciklas gali būti sutrumpėjęs (10). Gimdoje gali susikaupti 0,5–60 l eksudato. Kumelėms, sergančioms piometra, dažnai būna fibrozinis arba užsikimšęs gimdos kaklelis (10). Norint patikslinti šią diagnozę, yra imami tepinėliai, laboratorijoje kultivuojamos bakterijos, atliekamas citologinis tyrimas, histologinio tyrimo rezultatai rodo poūmį arba lėtinį uždegimą, kumelėms atliekami kraujo tyrimai, kurie dažnai parodo lengva anemiją, leukopeniją ir limfopeniją (10).

1.4. Endometritas

Endometritas – tai ūmus arba lėtinis uždegiminis procesas, apimantis gimdos endometriumą, ir tai yra viena iš pagrindinių kumelių vaisingumo sumažėjimo priežasčių (10–17, 30–34, 37).Jam būdingas gleivių perteklius, didelis leukocitų skaičius, padidėjusi gimdos kraujotaka ir edema dėl skysčių kaupimosi, be sisteminių klinikinių požymių (13, 26, 27). Kai kuriais atvejais endometritas sukelia ankstyvą geltonkūnio (CL) regresiją, dėl uždegimo ir endogeninio prostaglandino išsiskyrimo. Endometritas dažniausiai atsiranda, dėl bakterinės infekcijos, tačiau gali atsirasti ir dėl neinfekcinių priežasčių (10). Žinant endometrito atsiradimo etiologiją galima rinktis atitinkamą gydymo tipą. Pagal tai kumelių endometritas klasifikuojamas į ūminį infekcinį endometritą, į lėtinį

13

infekcinį endometritą, į nuolatinio veisimo sukeltą endometritą, kurį sukelia uždelstas gimdos pašalinimas (32, 34).

Ankščiau buvo manoma, jog vaisingos kumelės gimda yra bakteriologiškai sterili arba turi laikiną mikroflorą, tačiau dabar vis dažniau yra įsitikinama, jog kumelių reprodukciniai organai gali būti užteršti bakterijomis lytinio akto metu, kumeliavimosi metu, veterinarinių procedūrų metu (10, 17, 29, 30, 36, 37). Makštis, vestibulinis-makšties sfinkteris ir gimdos kaklelis yra trys fiziniai barjerai kumelės reprodukciniame trakte, padedantys užkirsti kelią gimdos infekcijai (9). Kai kurioms kumelėms sunku išvalyti uždegimines ląsteles, nes jos turi anatominių ir/ar degeneracinių defektų, trukdančių gimdos nutekėjimui (17, 24, 26, 28). Pakartotinis kumeliukų atvedimas ir veisimas gali sukelti anatominius defektus, tokius kaip bloga tarpvietės forma, netaisyklingas makšties-vestibuliarinis sfinkteris, makšties ištempimas, netaisyklingas gimdos kaklelis, arba degeneraciniai pokyčiai, tokie kaip nenormalus miometriumas, periglandulinė fibrozė, kraujagyslių degeneracija, randų susidarymas ir endometriumo raukšlių atrofija arba mukociliarinio aparato pažeidimas (8, 9, 24, 28).

Kumelės po kumeliuko atvedimo fiziologiškai greitai atsistato ir gali surujoti po 20 dienų nuo atvedimo. Tačiau kergiant kumeles iš karto po pirmo kumeliuko atvedimo yra maža galimybė, kad kumelė susikergs (9). Kumelės gimdos rago skermuo (GUHD) sumažėja per 23–24 dienas po atvedimo (9). Intrauterinis skysčių kaupimasis (IUFA) laikomas klinikiniu požymiu kumelėms, linkusioms į endometrito vystymąsi, nes uždelstas gimdos šalinimas ar per didelis skysčių susidarymas yra predisponuojantis endometrito vystymosi veiksnys (9, 13, 25–27, 34). Skysčių neturėtų būti aptiktą 15 dieną po atvedimo. Endometriumo edema (EE) fiziologiškai išsivysto rujos metu ir išnyksta po ovuliacijos. Dėl užsitęsusio EE tęsiasi uždegiminis atsakas (9), o per didelis EE be didelio folikulo buvimo gali rodyti endometritą.

Kliniškai kumelės yra klasifikuojamos kaip jautrios endometritui, atsižvelgiant į nuolatinį gimdos skysčių kaupimąsi per 24–48 valandas po veisimo (8, 15, 23, 33). Kumelės, kurios yra linkusios į endometritą ir ypač kai nepavyksta išvalyti uždegiminių produktų ir šiukšlių, susidariusių po kumeliavimosi ar poravimosi, vadinamos „jautriomis“ kumelėmis ir joms išsivysto nuolatinis endometritas (8, 15, 23, 33). Vyresnės kumelės, turinčios lėtinius uždegiminius pokyčius gimdos gleivinėje ar intrauterininiame skystyje, esančios po rujos, yra vadinamos „jautriomis“. Paprastai neutrofilai fagocituoja ir nužudo bakterijas greitai (mažiau nei per 24 val.) – uždegiminiai šalutiniai produktai pasišalina mechaniškai ir endometritas išsisprendžia pats, išskyrus kai kumelė kenčia nuo pneumovaginos arba yra „jautri“ infekcijai (8, 15, 23, 33). Tokios kumelės turi sumažėjusį nėštumų skaičių dėl priešiškos aplinkos ankstyvam vaisiaus vystymuisi (10).

14

„Atsparios“ kumelės yra tos, kurios greitai pašalina iš gimdos nešvarumus, todėl nėra linkusios į gimdos infekciją (8, 15, 23, 33). „Atsparios“ negydomos kumelės gali pašalinti sukeltą infekciją, tuo tarpu „jautrios“ kumelės negali. Vaisingumui svarbu pašalinti spermatozoidus ir uždegiminius šalutinius produktus. Pašalinimas vyksta per gimdos kaklelį, o šiame procese veikiantys miometriumo sluoksnio susitraukimai yra būtina sąlyga gimdos sveikatai. Manoma, kad pagrindinis skirtumas tarp kumelių, atsparių ar jautrių endometritui, yra gimdos drenažo efektyvumas (25). Uždelstas gimdoje esančių nešvarumų šalinimas pirmiausia atsiranda dėl sutrikusios limfos nutekėjimo, tačiau tai apsunkina anatominiai trūkumai, dėl kurių gimda nukarusi arba yra makšties prieangio pakitimų (18). Priešingai – jei gimdos kaklelis nesugeba atsipalaiduoti per rujos stadiją, su kuo dažnai susiduria vyresnio amžiaus kumelės, slopinamas skysčių susidarymas. Sulaikyti skysčiai, uždegiminės ląstelės bei šalutiniai produktai su (ar be) bakterijų kolonijomis neleidžia nustatyti kumelingumo (10). Priežastys, dėl kurių jautrios kumelės turi šį trūkumą, yra nežinomas. Raumenų susitraukimą reguliuojanti sistema gali būti sutrikusi. Nors diagnozę dažnai galima lengvai nustatyti, kai kuriais atvejais endometritą yra sunku aptikti (23).

Infekcinis endometritas yra viena dažniausiai pasitaikančių ligų dirbantiems veterinarijos gydytojams (40). Rizikos veiksniai, kurie sukelia infekcinį endometritą, yra: nepavykęs kumelės susikergimas su sveiku eržilu; mažiau nei du trečdaliai vulvos žemiau dubens krašto; prastas arba sumažėjęs raumenų tonusas iki vulvos; prasta tarpvietės raumenų sandara; gimdos kaklelio anomalijos (trauma, adhezijos, fibrozė); vulvos anomalijos (trauma); sumažėjęs gimdos susitraukimas; patogenų sukeliamas poveikis kergimosi metu; lėtinis intrauterinis antibiotikų vartojimas; laisvo oro įsiurbimas į reprodukcinį traktą (13, 26, 28, 29, 40). Atliekant įprastinius, kasmetinius kumelių reprodukcijos vertinimus, aptinkami įtarimai dėl infekcinio endometrito, o tai pareikalauja atlikti papildomus tyrimus, kuriais siekiama patvirtinti arba paneigti šiuos požymius: didelio tūrio arba echogeniškas skystis esantis gimdos spindyje rujos metu; pernelyg didelė gimdos edema; bet koks laisvas skystis, esantis gimdos spindyje porujo metu (diestrus); hiperemiškas gimdos kaklelis (13, 25–27, 32, 34).

1.5.

Ūmus infekcinis endometritas

Bakterinis endometritas yra dažniausia nevaisingumo priežastis, dėl kurios žirgų veisimo pramonė patiria didelių nuostolių, apie 25–60 proc. nevaisingų kumelių (23, 32, 35, 38, 43). Gimdos infekcijos dažnai sukelia endometritą. Paprastai makšties prieangis ir klitorio vieta turi nekenksmingą ir nuolat kintančią bakterijų populiaciją (28). Pagrindiniai arklių endometrito

15

sukėlėjai yra Streptococcus zooepidemicus, Escherichia coli arba mielės, taip pat Staphylococcus aureus, Klebsiella pneumoniae, Pseudomonas aeruginosa, Bacteroides fragilis ir Bacteroides ureolyticus (10, 11, 13, 15, 16, 23, 28, 32, 34, 35–38). . Iš šių organizmų S. zooepidemicus yra labiausiai paplitęs ir randamas 66 proc. endometrito infekcijų (15). Šis organizmas yra normali arklio odos mikrofloros dalis ir po poravimosi yra kaip įprastas gimdos teršalas. E. coli – antra pagal dažnumą išskiriama bakterijų rūšis (10).

Vyrauja hipotezė, kad S. zooepidemicus izoliatai, randami apatiniame reprodukciniame trakte, atsitiktiniu būdu kyla ir sukelia infekcinį endometritą, kurį pirmiausia reguliuoja kumelės gimdos apsaugos mechanizmai (28). Yra manoma, kad klitorio duobė, klitorio sinusai ir makštis yra galimi bakterijų rezervuarai (28). Kad S. zooepidemicus galėtų pasiekti gimdą, jie turi praeiti tris fizio-anatominius barjerus. Prasta vidinių ir išorinių reprodukcinių organų anatominė struktūra gali pažeisti šias kliūtis ir leisti bakterijoms pakilti į gimdą (28). Ar S. zooepidemicus sukels gimdos infekciją, pirmiausia priklauso nuo veiksnių, susijusių su gimdos gynybos mechanizmais, o ne nuo veiksnių, susijusių tik su bakterijomis (10, 28).

Bakterijų rūšių, sukeliančių endometritą, klasifikavimas: 1. Kontaminacinės (užteršiančios iš aplinkos) ir komensalinės (naudojasi kai kuriais organizmo ištekliais, bet organizmui nekenkia) bakterijos. 2. Oportunistinės bakterijos, sukeliančios ūmų endometritą. 3. Lytiniu keliu perduodamos (10). Be oportunistinių patogenų kai kurios bakterijos gali būti perduodamos veneriniu būdu, pvz., Taylorella equigenitalis (CEM), Klebsiella pneumoniae (kapsulinis 1, 2 ir 5 tipai) ir Pseudomonas aeruginosa (kai kurie kamienai) – besimptomiai nešėjai, bet kurios lyties (10, 15). Poravimosi ar ginekologinio tyrimo metu jie gali patekti į gimdą. Eržilai gali turėti šiuos organizmus visame varpos paviršiuje ir distalinėje šlaplės dalyje. Kontrolė vykdoma atliekant įprastus bakteriologinius tyrimus, imant tepinėlius, mėginiai imami prieš poravimąsi ir siunčiami į laboratorijas, turinčias šių specifinių organizmų išskyrimo ir identifikavimo patirtį (10).

1.6. Lėtinis infekcinis endometritas

Lėtinis infekcinis endometritas dažniausiai nustatomas vyresnėms kumelėms, turinčioms kelis kumeliukus. Tokios kumelės dažnai turi pažeistus gimdos gynybos mechanizmus, leidžiančius normaliai makšties prieangio ir makšties florai kolonizuoti gimdą, taip sukeliant lėtinį endometritą (10, 16, 28). Lėtiniai degeneraciniai pokyčiai atsiranda endometriume su amžiumi. Yra randamos trys pagrindinės patologijos: 1. Periglandulinė fibrozė-fibrozė aplink liaukas. Susijusi su sumažėjusiu gebėjimu nešioti kumeliuką iki termino; 2. Cistinis liaukų išsiplėtimas-išsiplėtusios

16

liaukos. Paprastai yra inspiruota sekrecija. Fibrozė gali sutrikdyti liaukų sekreciją; 3. Endometriumo cistos – gali sutrikdyti nėštumą, jei jos yra didelės (4). Sukelia limfinių plyšių (išsiplėtusių limfagyslių) susijungimas (4). Kumelės, kurias kergimo sezono metu veikia pastovaus kergimo sukeltas endometritas (PBIE) tampa kumelėmis, sergančiomis lėtine gimdos infekcija (15). Kita vertus, kumelėms, kurios anksčiau nebuvo sirgusios PBIE, vis tiek gali atsirasti gimdos infekcija.

Dažnai pasitaiko pasikartojančios infekcijos, kurias sukelia tas pats bakterinis ar grybelinis sukėlėjas. Šias infekcijas sunku suvaldyti, dažnai pasitaiko, jog gydytojas gydo vieno sukelėjo sukeltą infekciją, o kito ciklo metu gydo kito sukėlėjo sukeltą infekciją (10). Ypač įdomūs yra agentai, kurie kolonizuojasi tarpląstelinėje matricoje, vadinamoje bioplėvele. Bioplėvelės formavimasis yra sudėtingas procesas, kuris susidaro iš laisvai plaukiojančio skysčio, pereinančio į prisitvirtinimo režimą. Pastarasis suteikia galimybę bioplėvelės bendruomenei apsisaugoti nuo nepalankių aplinkos sąlygų, tokių kaip džiovinimas ar antimikrobinės medžiagos (10). Apie 80 proc. gram-neigiamų bakterijų, tokių kaip E. coli, Klebsiella pneumoniae, Pseudomonas aeruginosa kultūrų, išaugintų iš kumelių gimdų, gali gaminti bioplėvelę in vitro, ir nors Candida spp. yra žinomos kaip skystyje gyvenančios bakterijos, jos irgi yra bioplėvelės gamintojos (10).

1.7. Grybelio ir mielių sukeltos infekcijos

Grybelio sukeltas endometritas yra gana reta nevaisingumo priežastis kumelėms, sudaranti tik 1–5 proc. visų endometrito atvejų (11, 39), dėl sunkumų tiksliai nustatyti sukėlėją ir dėl kontroliuojamų priešgrybelinių tyrimų bei farmakokinetikos duomenų trūkumo gali būti sunku parinkti veiksmingą gydymą. Dažnai kumelėms pasireiškiančios infekcijos dėl grybelinio endometrito priežastys yra mielės (Candida spp.) ir pelėsiai su pertvariniais hifais (Aspergillus spp.) (11, 39). Ankstyvas ligos sukėlėjo nustatymas ir indentifikavimas yra gyvybiškai svarbūs renkantis tinkamą gydymą, nes jautrumas dažniausiai naudojamiems priešgrybeliniams vaistams labai skiriasi. Atitinkamai rekomenduojama įvertinti kiekvieno izoliato jautrumą in vitro. Kumelių gydymas nuo grybelinio endometrito yra įvairiapusis ir apima: visų anatominių defektų šalinimą, gimdos plovimą ir sisteminies ir (arba) intrauterines antigrybelinių vaistų infuzijas. Kartu su grybeliais dažna yra ir bakterinė infekcija, todėl taip pat dažnai reikia numatyti ir paskirti vėlesnį gydymą nuo bakterinio endometrito (39). Dažniausios grybelinio endometrito priežastys, pasėjus 102 grybelių izoliatų kultūrą, buvo mielės (69 proc., pirmiausia Candida spp.), pelėsiai su pertvarinėmis hifomis (26 proc., pirmiausia Aspergillus spp. [18 proc.]) ir pelėsiai su nepriimtais hifais (daugiausia Mucor spp. [4 proc.]) (11, 39). Infekcijos rizikos veiksniai yra šie: prasta

17

tarpvietės konformacija, pažeista gimdos apsauga, nekroziniai židiniai (pvz., sulaikytos vaisiaus membranos, abortai ir traumos po distocijos) ir endokrininiai / imuniniai sutrikimai, sukeliantys imunosupresiją (39). Progesterono papildai taip pat gali padidinti mikotinės infekcijos riziką dėl sumažėjusios neutrofilų funkcijos, padidėjusio gimdos susitraukimo ir gimdos kaklelio tonuso.

Grybelinio endometrito atvejais kumelės gali turėti klinikinę istoriją su normaliu arba pakitusiu rujos ciklu, gali būti porujo fazėje arba nevaisingos, neseniai turėjusios abortą ar vaisiaus membranos susilaikymą arba gali būti pakartotinis intrauterininis gydymas antibiotikais (10). Diagnozė nustatoma atsižvelgiant į grybelinius elementus ir uždegimines ląsteles endometriumo tepinėliuose. Mielės dažnai gali būti identifikuojamos po dažymo Diff-Kwik (Romanovskio) dažais, naudojant padidinimą x400 (10). Sėkmingas endometriumo tepinėlių grybeliams auginimas gali būti sudėtingas, nes organizmų gali būti nedaug, be to, jiems reikalingas ilgas inkubacijos laikotarpis. Grybelines infekcijas labai sunku gydyti, ypač jei jos yra lėtinės ar įsisenėjusios; gali būti naudinga atlikti gimdos biopsiją ir išsiaiškinti, kokio gylio infekcija yra endometriume (10). Esant bet kokiems grybelinio endometrito įtarimams, būtina išsiųsti mėginio tamponą tirti dėl polimerazės grandinės reakcijos (PGR) (10, 11). Grybelinis augimas įprastose laboratorinėse kultūrose reikalauja ilgo rezultatų laukimo, tuo tarpu PGR pasikeičia gana greitai. Kumelių, sergančių mikotiniu endometritu, tolesnio vaisingumo prognozė yra bloga.

1.8. Nuolatinio kergimo sukeltas endometritas

Dažniausia neinfekcinio endometrito forma yra po poravimosi sukeltas endometritas. Laikinas endometritas atsiranda po poravimosi ir po kumeliuko atvedimo, nes tai yra normali reakcija į pašalinius baltymus ir bakterijas, kurios tuo metu patenka į gimdą, ir paprastai praeina per 24 valandas po poravimosi ir per šešias dienas nuo kumeliavimosi (11, 15, 16, 24, 27, 29, 31, 33, 35). Tai yra fiziologinis endometritas. Nuo tada, kai aštuntojo dešimtmečio pradžioje ultragarsas buvo įvestas arklių veterinarijos srityje, jo naudojimas kaip diagnostikos priemonė smarkiai išsiplėtė. Kumelių reprodukcijos ultragarsinis tyrimas apima folikulų pokyčių stebėjimą, nėštumo nustatymą, embriono mirties nustatymą ir gimdos patologijos vertinimą (16).

Įrodyta, kad nuolatinio kergimo sukeltas endometritas (PBIE), susijęs su uždelstu gimdos šalinimu, yra reikšminga kumelių reprodukcinio nepakankamumo priežastis ir padidina gimdos skysčių susilaikymą bei sukelia nuolatinį endometriumo uždegimą ar edemą (10, 11, 13, 26, 27, 34). Vietiniai gimdos apsaugos mechanizmų komponentai užtikrina efektyvų ir greitą kumelių, natūraliai atsparių nuolatiniam endometritui, uždegimo šalinimą (9, 17). Daugiausiai lemiantis

18

veiksnys gimdos gynyboje nuo infekcijos yra greitas, fizinis uždegiminių ląstelių pašalinimas iš gimdos po poravimosi ar palikuonių atvedimo (24). Tiriant rujos metu transrektaliniu ultragarsu matomas didesnis nei 2 cm aukščio gimdos skysčių kaupimasis rodo, kad kumelė buvo labiau linkusi į nuolatinio kergimo sukeltą endometritą, nors IUF taip pat pastebimas sveikoms kumelėms kaip natūrali fiziologinė būsena rujos metu, kas parodo jog kumelė tuo metu rujoja ir ją galima sėklinti (8, 15, 25–27, 31, 34, 37).

Intrauterinis skystis (IUF) – tai skystis endometriumo ertmėje, kuris yra endometrito požymis porujo (diestrus) laikotarpiu (24, 26, 31). Didžioji gimdos skysčių dalis pašalinama gimdai susitraukinėjant vaisingose kumelėse per 6–12 val., o tiriant ultragarsu po 48 valandų po apvaisinimo skysčio neaptinkama (13, 25, 26). Kai gimdos kaklelis užsidaro, gimdos limfagyslės išleidžia gimdoje esančias daleles, pašalina edemą ir uždegimines ląsteles iš endometriumo. Jei IUF nebus pašalintas per 12 valandų po užsikrėtimo, jis gali sukelti nuolatinį uždegimą, taip sumažindamas vaisingumą (31). Sueities metu sperma kartu su mikroorganizmais ir šiukšlėmis patenka tiesiai į kumelės gimdą (17, 26, 29, 30, 35, 36). Spermatozoidai sukelia uždegiminį atsaką gimdos spindyje, kuris yra vienodas tiek gyviems, tiek negyviems spermatozoidams. Svarbu nelaikyti šio endometrito patologine būkle, nes trumpalaikis uždegimas yra normali fiziologinė reakcija kumelėms po poravimosi (13), kuri padeda pašalinti spermą ir liekanas iš gimdos prieš tai, kai embrionas nusileidžia iš kiaušintakio į gimdos spindį 5,5 dienos po apvaisinimo (10, 11, 15, 16, 24, 27, 29, 31, 33, 35).

Kergimo metu sukeltas endometritas sumažina kumelių vaisingumą (2, 14, 15, 30, 34). Gimdos uždegimas, uždelstas gimdos išsivalymas ir bakterinis endometritas padidina gleivių gamybą. Dar svarbiau tai, kad gimdos skysčių kaupimasis yra susijęs su sumažėjusiais gimdos apsaugos mechanizmais, tokiais kaip neutrofilų fagocitoze, mukociliariniu išsivalymu ir limfos drenažu (14). Todėl gimdos skysčių kaupimasis gali sukelti lėtinę endometriumo disfunkciją ar gimdos infekciją. Ne visada yra lengva diagnozuoti šią ligą, dažnai praktikoje diagnozė nustatoma po vaisiaus atvedimo, kai galbūt terapinė intervencija jau yra praėjusi (10) ir įvykiai, susiję su po apsikumeliavimu, tokie kaip vaisiaus membranų išsiskyrimas ir gimdos evoliucija, lemia gimdos dydžio sumažėjimą, ląstelių ir šiukšlių pašalinimą, liaukų susitraukimą, apoptozę ir ląstelių proliferaciją (49). Daugelis kumelių neparodo uždegimo požymių prieš poravimąsi, tačiau nuolatinis endometritas, atsirandantis poravimosi metu, išlieka (2, 14, 15, 30, 34).

19

Diagnostikos metodų jautrumas ir specifiškumas turi įtakos suvokimui apie endometrito paplitimą ir būtinybę gydyti gyvūną. Tyrimo metodai gali būti skirstomi į tris grupes: klinikinis tyrimas (rektinė apčiuopa ir ultragarsinis tyrimas, transvaginalinis tyrimas skaitmeniniu būdu ar spekuliacija, tarpvietės srities ir makšties išskyrų tikrinimas, ir endoskopija), gimdos mėginių paėmimas (biopsija, tepinėlis, citošepetėlis, nedidelio tūrio plovimas) (42, 45, 46, 48). Mėginius galima pateikti citologiniams arba bakteriologiniams tyrimams, histologiniai tyrimai atliekami tik biopsijos metu (42, 45).

1.10. Rektinė apčiuopa ir ultragarsas

Rektinė apčiuopa yra vienas iš seniausiai naudojamų metodų veterinarijoje, norint diagnozuoti patologinius gimdos pokyčius, tačiau ją pakeitė ultragarso tyrimas, kuris yra jautresnis ir specifiškesnis bei nereikalaujantis patirties kaip rektinė apčiuopa (42). Tačiau gimdos ir gimdos kaklelio dydį, tonusą bei vietą geriausia padeda nustatyti tiesiosios žarnos apčiuopa. Naudodamiesi ultragarsu galime išmatuoti gimdos ragų skersmenį ir nustatyti endometriumo raukšlių edemą, IUF ir bet kokių pašalinių medžiagų ar daiktų buvimą, endometriumo cistas, nėštumą, taip pat nėščiųjų ir dvynukų nėštumą (42). Kumelėms rujojant, gimdoje yra endometriumo raukšlių edema, kuri mažėja prieš ovuliaciją. Tai atspindi estrogeno dominavimą, tačiau stipri ar nuolatinė edema arba jos padidėjimas iki ovuliacijos yra siejamas su sumažėjusiu nėštumo dažniu. Manoma, kad jei edema atsiranda prieš kumelių sėklinimą, yra rizika streptokokinei infekcijai po sėklinimo (42). Endometriumo liaukų gamyba gali keistis esant skirtingoms sąlygoms, įskaitant endometritą. Svarbiausia sumažinant laisvą skystį, sumažėja miometriumo aktyvumas (42). Intrauterinis skystis yra vienas iš endometrito požymių.

Makšties išskyros rodo endometrito požymius, tačiau dažnai sergančios kumelės nerodo išskyrų. Makšties išskyrų tyrimas visada atliekamas prieš sėklinimą (42). Spekuliacijos tyrimas, dažniausiai atliekamas kumelėms, ir parodo nenormalių sekretų buvimą makštyje ar jų atėjimą iš gimdos kaklelio. Histeroskopija yra endometriumo vizualizacija, naudojant endoskopą su vaizdu arba šviesolaidinį endoskopą. Gali būti aptiktos adhezijos, sulaikytos endometriumo cistos, svetimkūniai, skysčiai, pūliai, židinio infekcijos vietos ir kiti lokalūs pažeidimai (42). Atliekant vaginoskopiją, sfinkteris turėtų pasižymėti tam tikru pasipriešinimu naudojant skėtiklį. Kol stumiamas ar atitraukiamas makšties skėtiklis, sfinkteris turėtų užsidaryti kaip užuolaida prieš atidarant skėtiklį (42).

20

Ultragarso tyrimas yra būtinas diagnozuojant endometritą (užfiksuojami intrauteriniai skysčiai, kurių negalima išpalpuoti rektiškai) (8, 15, 25, 29, 31, 32, 35, 45, 46, 48). Streptoccocus zooepidemicus paprastai sukelia stiprų uždegiminį atsaką, todėl, atlikus transrektalinį ultragarso tyrimą, nustatomi skysčiai gimdos spindyje ir teigiama citologija (10). Daugeliu atvejų, prieš poravimąsi besikaupiantis gimdos skystis yra sterilus ir jame nėra neutrofilų. Tačiau laisvieji skysčiai gimdoje yra įspėjamasis ženklas, kad kumelė gali turėti problemų su uždelstu „gimdos šalinimu“. Maži intrauterininių skysčių kiekiai rujos metu neturi įtakos nėštumo eigai, priešingai nei kumelėms su didesniais (>2 cm tūrio) skysčių kiekiais (10, 25, 31, 34). Kumelės, kurios yra jautrios endometritui, sukaupia daugiau skysčių gimdoje nei nejautrios kumelės. Paprastai jei gimdoje yra didesnė kaip 1 cm skersmens skysčių sankaupa, jį prieš kergimą reikėtų bandyti pašalinti, naudojant oksitociną (10, 25, 31, 34).

Jei skysčių tūris yra didesnis nei 2 cm, skysčiai turi būti ištirti dėl uždegiminių ląstelių ir bakterijų buvimo. Intrauteriniai skysčiai tarprujo metu rodo uždegimą ir yra susijęs su uždelstu apsivaisinimu dėl ankstyvos embriono mirties ir sutrumpėjusios liuteininės fazės (10, 25, 31, 34). Paprastai intrauterininis būdas yra geresnis nei sisteminė terapija, nes dauguma ūmaus endometrito atvejų yra lokalizuoti.

1.11. Gimdos mėginių paėmimas

Endometriumo citologija yra greitas būdas kumelėms diagnozuoti endometriumo uždegimą (8, 12, 13, 23, 29, 34–36, 38, 41, 43–47). Endometriumo citologija gerai koreliuoja su bakteriologiniais atradimais, nors nustatyta, kad subklininis endometritas, kurį sukėlė E. coli, yra susijęs su neigiamais citologiniais mėginiais, palyginti su citologija iš gram-teigiamų patogenų (12). S. zooepidemicus yra dažniausiai izoliuotas patogenas iš kumelės gimdos (10, 13, 15, 16, 23, 28, 34, 36–38, 44). Tačiau tikslus citologinis aiškinimas priklauso nuo surinkimo būdo, kuriuo gaunamas didelis skaičius gerai išsaugotų ląstelių, atspindinčių didelį gimdos paviršiaus plotą (8). Endometriumo citologiją galima atlikti saugiais medvilniniais tamponais, cito šepetėliu, nedidelio tūrio gimdos plovimu arba regeneruojant intrauterininių skysčių su dirbtinio apvaisinimo pipete (8, 36, 38, 45, 46).

Norint nustatyti endometrito tikslią diagnozę ir laiku pradėti gydymą, yra imamos bakteriologinės kultūros arba citologijos mėginiai rujos metu, kad būtų galima padidinti vaisingumą ir sumažinti atsparumo bakterijoms vystymąsi (10, 12, 41, 45). Tačiau jei reikia paimti citologinį

21

mėginį porujo (dioestrus) metu, po tyrimo reikia skirti prostaglandinų, kad kumelė galėtų grįžti į rują, sumažinant jatrogeninio infekcijos riziką (45). Prieš imant mėginį veterinaras privalo įsitikinti, ar kumelė nėra nėščia ir tik tada braukti tepinėliu per gimdos kaklelį (10). Svarbu įsitikinti, kad imant mėginius tepinėliu bakterijos nepatektų į normalią gimdos mikroflorą. Dauguma mėginių surenkami ankstyvoje rujoje, kai gimdos kaklelis yra atviras, mėginius lengva rinkti ir jatrogeninės gimdos infekcijos rizika yra minimali (10, 12, 45). Tačiau surinkus mikroorganizmų kultūros tyrimus rujos metu, iš 31 proc. įprastų kumelių galima rasti 1–10 nepatogeninių organizmų kolonijų (45, 46). Apsaugotas tepinėlis įterpiamas į gimdos spindį ir tepinėlio galiukas atidengiamas tik tada, kai jis yra gimdos spindyje (10). Taip pat reikėtų paimti tepinėlį citologiniam tyrimui. Šios technologijos trūkumas yra toks, kad tepinėliu apimamas tik nedidelis gimdos plotas, paprastai labiau kaudaliniuose gimdos rago ar gimdos kūno dalyse.

Norint nustatyti, ar mikroorganizmas yra patogeniškas, reikia pirmiausiai išauginti mikroorganizmus ir interpretuoti jų citologijos rezultatus. Bakterijų kultūros auginimas gali suteikti svarbios diagnostinės informacijos infekcinio endometrito atvejais arba siekiant užkirsti kelią neinfekciniam endometritui, nes dėl mikroorganizmų augimo sumažėjo nėštumų dažnis (8, 45). Tačiau, kaip ir su visais diagnostiniais testais, klaidingi teigiami ir klaidingi neigiami rezultatai gali atsirasti dėl prastų mėginių ėmimo metodų. Įrodyta, kad kiti patogenai, tokie kaip E. coli, gali nesukelti tokio pat laipsnio uždegiminio atsako, ir citologija (ir kultūra) gali būti neigiama. Kultūros tepinėliai turėtų būti dedamai ant kraujo ir MacConkey agarų ir 48 val. kultivuojami (inkubuojami) 37° C temperatūroje (10). Mikroorganizmų kultūros turi būti tiriamos po 24 val. ir 48 val.

Ore nusausintas citologinis tepinėlis gaunamas švelniai sukant tamponą ant mikroskopo stiklelio. Tada tepinėlis dažomas greitai – Wright Gimzos dažais (10). Dažytas tepinėlis turi būti ištirtas dėl uždegiminių ir endometriumo ląstelių – pastarasis tyrimas patvirtina, kad mėginys buvo paimtas tinkamai. Gimdos citologija suteikia kritinės informacijos, kuri padeda interpretuoti mikroorganizmų kultūros rezultatus, o endometrito diagnozė nustatoma atsižvelgiant į nemažą skaičių tepinėlyje esančių neutrofilų (10). Turėtų būti laikomasi nuomonės, kad kumelės, turinčios daugiau kaip 5 neutrofilus viename citologinio tepinėlio didelės galios lauke (x400), serga aktyviu endometritu (10).

Jei yra randama tam tikrų patogenų (pvz., Strep. Zooepidemicus) gimdoje, kumelės imuninė sistema paprastai sureaguoja ir neutrofilai dažniausiai būna pastebimi citologiniame mėginyje (10, 44). Jei citologinis mėginys yra „neigiamas“, tai reiškia, kad diagnozei nustatyti yra pakankamai endometriumo ląstelių, ir jei nėra neutrofilų arba jų nedaug, tada bakterijos, atsirandančios dėl paimtos mikroorganizmų kultūros, gali būti netyčia užsiteršusios paėmimo procedūros metu. Tačiau

22

kai kuriais atvejais, gydymą pateisina teigiama mikroorganizmų kultūra su neigiama citologija. Pirma, jei citologija yra teigiama, tada mikroorganizmų kultūros tyrimas turėtų būti pateiktas laboratorijai nustatyti patogeną ir jo jautrumą antibiotikams (10, 45). Jei patogenas nenustatytas (t. y. „neauga“), tačiau citologija yra teigiama, yra įvairių paaiškinimų, pavyzdžiui, kumelei gali atsinaujinti ankstesnės infekcijos ir nors ligos sukėlėjas buvo pašalintas (10, 45). Kaip alternatyva gali būti ir kita neinfekcinio uždegimo priežastis. Kitas pavyzdys: kumelė gali turėti gimdos infekciją, tačiau mėginio paruošimas ar laboratorinė klaida užmušė ligos sukėlėją, todėl rezultatas buvo neigiamas. Teigiamos citologijos ir neigiamos mikroorganizmų kultūros atveju, sprendimas priimamas remiantis istorija ir kitomis išvadomis, šiuo atveju reikia priimti sprendimą, ar pakartoti mikroorganizmų kultūros auginimo ir citologijos procedūras, ar gydyti kumelę (10). Jei apsvarstomas gydymas, labiau tikėtina, kad bus atliekamas gimdos plovimas, o ne antibiotikų infuzija.

Laisvieji gimdos skysčiai yra visame spindyje, o jų tyrimas leidžia tiksliau diagnozuoti endometriumo sąlygas nei tamponų ir cito šepetėlių tyrimo metodai. Skysčiai, gauti tamponais, gali būti naudojami apskaičiuoti PMN arba analizuoti skirtingus komponentus natūraliuose gimdos skysčiuose, tačiau šis metodas dažnai pasižymi didele bakterijų užteršimo galimybe (42). Tamponai nenaudojami įprastų mėginių ėmimui, nes mažo tūrio plovimas (LVL) yra praktiškesnis (42). Mažo tūrio plovimas (LVL) yra tinkamas metodas daugeliu atvejų, ypač tais atvejais, kai gaunami neigiami kultūros rezultatai (net ir siejami su nevaisingumu) (10, 35, 42). Mažo tūrio praplovimas laikomas jautresniu metodu nei tamponai, nes skysčiai pasiskirsto ant didelio endometriumo paviršiaus (12, 42). Kad būtų galima naudoti šią metodiką, reikia aseptiniu būdu su dideliu kateteriu į gimdą įpilti nedidelį kiekį (100 ml) fiziologinio tirpalo arba Ringerio laktato (10, 42). Plaunamasis skystis masažuojamas gimdoje per tiesiąją žarną, kad būtų padengtas didesnis procentas endometriumo paviršiaus, ir tada išpilamas į sterilų indą, pavyzdžiui, 50 ml centrifugos mėgintuvėlį (10, 42). Jei paimtas skystis nėra skaidrus, jis turėtų būti centrifuguojamas, o nuosėdos naudojamos kultūrai ir citologiniam tyrimui.

Endometriumo biopsijos mėginys gaunamas imant mėginį iš kumelės gimdos, naudojant nerūdijančio plieno gimdos biopsijos perforatorių (2, 42). Biopsijos mėginys gali suteikti informacijos apie įvairias endometriumo patologines būkles, įskaitant ūminį ar lėtinį endometritą. Biopsija laikoma galutiniu tyrimu patvirtinti arba atmesti endometrito diagnozę. Naudojant biopsijos mėginį taip pat galima diagnozuoti lėtinį endometritą ir endometrozę, kurios nenustatomos taikant anksčiau minėtus mėginių ėmimo metodus (42). Biopsijos mėginys, o kai kuriais atvejais ir ląstelės, gautos cito šepetėliu, gali būti naudojamas pažangesnėms tyrimų technikoms, pvz. imunohistochemijos, PGR ir kitiems molekulinės biologijos metodams (42).

23

Tačiau endometriumo biopsija (EB) pateikia patikimiausią endometriumo pokyčių išvadą (43). Endometriumo biopsija naudojama ne tik degeneraciniams pokyčiams nustatyti pagal Kenney ir Doig klasifikaciją, bet ir uždegiminių procesų pasiskirstymui bei sunkumui nustatyti (43). Histologinis polimorfonuklearinių neutrofilų (PMN) buvimas endometriumo sluoksnyje yra laikomas dažniausiu endometrito požymiu (43). Nepaisant to, EB yra invazinė technika, kuriai reikalinga speciali įranga ir laboratorijos. Be to, rezultatus galima gauti po tam tikro laiko dėl reikalingo rezultatų apdorojimo (pristatymo, nagrinėjimo ir perdavimo). Todėl jo praktinis panaudojimas dažniausiai apsiriboja ypatingais atvejais.

24

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo objektas ir vieta

Tyrimas buvo atliekamas Stambių gyvūnų klinikoje (Tilžės g. 18, Kaunas) nuo 2018 metų sausio mėnesio iki 2020 rugsėjo mėnesio.

Tirtos įvairaus amžiaus, veislių, įmitimo, taip pat skirtingiems savininkams priklausančios kumelės. Iš viso tyrimo metu buvo surinkti 21 kumelės mėginiai. Tyrimas buvo atliktas su kumelėmis, kurioms buvo įtartas endometritas iš anamnezės ar atliekant pilną profilaktinį reprodukcijos tyrimą prieš sėklinimą.

2.2. Tyrimo schema

Stambių gyvūnų klinika

Kumelės, kurioms

įtariamas endometritas

N=21

Ultragarso tyrimo

įvertinimas

Mėginių ėmimas

bakteriologiniams

tyrimams

Mėginių ėmimas

citologiniams tyrimams

Duomenų surašymas ir jų

analizė

25

2.3. Tyrimo eiga

Stambių gyvūnų klinikoje kumelės į stakles buvo atvedamos po vieną, laikantis visų saugos reikalavimų. Įvestos kumelės uodega buvo aprišta bintu ir laikoma šone, kad netrukdytų tiriamajam darbui, pirmiausiai buvo daromas ultragarso tyrimas. Šiam tyrimui atlikti buvo naudojamas ultragarso aparatas Mindray DP-30 vet, vienkartinė rektinė pirštinė ir lubrikantas. Visų pirma pašalintos išmatos iš tiesiosios žarnos, apčiuoptos ir įvertintos kiaušidės, gimda, įvertintas jų dydis ir konsistencija. Po apčiuopos tvirtai į delną paimtas ultragarso tyrimo daviklis. Transrektinio ultragarso tyrimo metu apžiūrėtos kairės ir dešinės pusės kiaušidės, išmatuotas gimdos dydis, įvertinta, ar nėra gimdos edemos ir laisvųjų skysčių gimdoje.

2 pav. Ultragarso aparatas Mindray DP-30 vet (asmeninio archyvo nuotrauka)

Atlikus ultragarso tyrimą kumelės išangė ir tarpvietė nuplauta švariu vandeniu, nusausinta vienkartiniu rankšluosčiu. Veterinarijos gydytojas dėvėjo apsauginę vienkartinę pirštinę ant rankos, kuria praplėstos lytinės lūpos. Lytinėms lūpoms praskėsti buvo naudotas makšties veidrodėlis. Įvedus sterilų makšties veidrodėlį buvo apžiūrima gleivinė, kaklelio atsidarymo laipsnis bei raumenų susitraukimas, gleivės. Tyrimo metu mėginiai imti nenaudojant makšties veidrodėlio. Steriliu tamponėliu paimti mėginiai nuo gimdos kaklelio kanalėlio ir patalpinti į transportinę terpę („Transwab M40 Compliant“, Anglija). Tepinėliai imti atsargiai, neprisiliečiant prie makšties gleivinės ir kuo greičiau sudėti į specialią transportavimo terpę, kad nebūtų užteršti aplinkos

26

mikroorganizmais. Ant mėginio aiškiai ir suprantamai užrašytas kumelės vardas. Taip paruošti mėginiai išsiųsti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos institutą tolimesniems tyrimams.

3 pav. Makšties veidrodėlis (asmeninio archyvo nuotrauka)

4 pav. Transportinė terpė „Transwab M40 Compliant“, Anglija (asmeninio archyvo nuotrauka)

Bakteriologinių tyrimų mėginiams paimti buvo naudojami tamponėliai, o citologinių tyrimų mėginiams dažniausiai naudoti šepetėliai („Minitube“–firmos, pagaminti Slovakijoje).

Imant mėginį bakteriologiniams tyrimams, tamponėlis su švaria pirštine įvestas per kaklelį, nes turi trigubą apsaugą. Įvedus per kaklelį, išstumtas vidinis vamzdelis, tada tamponėlis pasukiotas apie 30 s ir įtrauktas atgal. Ištrauktas tamponėlis patalpintas į transportinę terpę ir išsiųstas tirti.

27

Imant mėginį citologiniams tyrimams, šepetėlis įvedamas per kaklelį ir švelniai pasukiotas apie 30 s ir ištrauktas, o tepinėlis gautas švelniai sukant šepetėlį ant mikroskopo stiklelio, vėliau paliktas džiūti ore. Tada tepinėlis dažytas greituoju būdu-Wright Gimzos dažais. Dažytas tepinėlis buvo tiriamas dėl uždegiminių ir endometriumo ląstelių-pastarasis tyrimas patvirtino, kad mėginys buvo paimtas tinkamai. Vertinant citologinių tyrimų mėginius remtasi prielaida, kad rezultatas gali būti neigiamas-tai reiškia, kad diagnozei nustatyti aptikta pakankamai endometriumo ląstelių, o jei nėra neutrofilų arba jų rasta nedaug, tada bakterijos, atsiradusios dėl paimtos kultūros, gali būti netyčia užsiteršusios paėmimo procedūros metu. Tokiu atveju pirmiausiai atliktas įvertinimas su mažu priartinimu (4x arba 10x) siekiant nustatyti, ar yra pakankamas ląstelių skaičius. Jei nustatyta, kad mėginys yra geros kokybės, tada jis vertinamas didinant 400x (10x okuliaras × 40x objektyvas) daugelyje didelės galios laukų. Nudažytame citologiniame mėginyje tirtos atskiros ląstelės, baltieji kraujo kūneliai (WBC), šiukšlės, raudonieji kraujo kūneliai (RBC), bakterijos, mielės ar kiti grybeliniai organizmai ir spermatozoidai. Prisiartinus 400x tepinėlį buvo skaičiuojamas endometriumo ląstelių skaičius 25 laukeliuose viename matymo lauke. Rezultatas buvo išreikštas kaip endometriumo ląstelių skaičius lauke. Galiausiai tuose pačiuose 25 laukeliuose buvo suskaičiuotas neutrofilų skaičius viename matymo lauke. Pagal tepinėlyje aptiktų ląstelių skaičių, kumelės gimdos uždegimas buvo klasifikuojamas-visa tai pateikta statistinėje analizėje.

5 pav. Bakteriologiniam tyrimui naudoti sterilūs medvilniniai tamponėliai ir citologinis šepetėlis

(asmeninio archyvo nuotrauka)

Statistinė surinktų duomenų analizė atlikta naudojantis „Microsoft Excel 2013“ programa ir statistinių duomenų paketu „IBM SPSS 2019 Statistics“. Duomenų analizei apskaičiuota aprašomoji ir daugiafaktorinė statistika (ANOVA), o duomenų tarpusavio priklausomybė patikrinta „Chi–kvadrato“ testu. Gauti rezultatai laikyti patikimais tada, kai p<0,05.

28

3. TYRIMO REZULTATAI

Tyrimui iš viso buvo atrinkta 21 kumelė, kurioms per 2018–2020 metų laikotarpį buvo įtariamas endometritas. Visoms atlikti ultragarso tyrimai, imti bakteriologiniai ir citologiniai tyrimai. Tyrimui atrinktos kumelės pagal amžių pasiskirstė taip: daugiausiai ištirtų kumelių buvo 17 metų (n=4), po 3 kumeles buvo 7 ir 13 metų, po 2 kumeles – 14, 15 ir 20 metų, mažiausiai (n=1) ištirta kumelių, kurioms tyrimo metu buvo 8, 9, 12, 16 ir 19 metų.

6 pav. Tirtų kumelių pasiskirstymas pagal amžių

Atliekant statistinę analizę kumelės buvo suskirstytos į dvi amžiaus grupes. Buvo siekiama nustatyti amžiaus įtaką endometrito pasireiškimui. Siekiant įvertinti ligos pasireiškimo dažnumą tam tikroje amžiaus grupėje, kumelės buvo suskirstytos į dvi grupes:

1-ajai amžiaus grupei priskirtos kumelės, kurių amžius 1–10 metų; 2-ajai amžiaus grupei priskirtos kumelės, kurių amžius 11–20 metų.

Statistiniai duomenys buvo pateikti diagramoje. Iš viso tirtos 5 kumelės, kurios priklauso 1-ajai amžiaus grupei, ir 16 kumelių, kurios priklauso 2-ajai amžiaus grupei.

29 7 pav. Endometrito pasiskirstymas tarp kumelių pagal amžiaus grupę

Atlikus ultragarso tyrimą buvo nustatytas gimdos edemos laipsnis, žymimas numeriu nuo 0 (nėra edemos) iki 4 (stipri edema). Tyrimas parodė, kad 8 kumelėms iš 21 pasireiškė 3 laipsnio gimdos edema (n=8), 5 kumelėms – 0 ir 2 laipsnio gimdos edema, o mažiausiai kumelių pastebėta 1 ir 4 laipsnio gimdos edema.

30

Ultragarso tyrimo metu buvo vertinamas ne tik gimdos edemos laipsnis, bet ir laisvųjų skysčių buvimas gimdoje. Atliekant tyrimą 5 kumelėms (28,81 proc.) nebuvo nustatytas gimdos edemos laipsnis, taip pat nerasta laisvųjų skysčių gimdoje, o 16 kumelių (71,19 proc.) buvo nustatytas gimdos edemos laipsnis ir rasta laisvųjų skysčių gimdoje.

9 pav. Laisvųjų skysčių gimdoje pasiskirstymas tarp kumelių pagal edemos laipsnį

Ultragarso tyrimo metu buvo matoma laisvųjų skysčių gimdoje. Sustabdžius matomą vaizdą ekrane buvo išmatuojamas skysčių sankaupos diametras ir pažymėtas matavimo vienetais – centimetrais. Išanalizavus duomenis galima teigti, kad didžiausia skysčių sankaupa (10 cm) buvo matoma pas 1-ą kumelę. Dažniausiai nustatytos 5 cm dydžio laisvųjų gimdos skysčių sankaupos, jos pastebėtos septynioms kumelėms, mažiausiai (2 cm ir 10 cm skersmens skysčių sankaupos) nustatytos dviem kumelėms, o laisvųjų skysčių nerasta iš viso penkioms tirtoms kumelėms.

31 10 pav. Laisvųjų skysčių sankaupų dydžio pasiskirstymas tarp kumelių

Gauti ultragarso tyrimų rezultatai buvo palyginti tarpusavyje ir matoma, kad daugiausiai buvo nustatytas 3 edemos laipsnis kumelėms (n=7), turinčioms 5 cm laisvųjų skysčių sankaupas gimdoje. Kumelės (n=3), kurioms buvo nustatytas 0 edemos laipsnis, neturėjo laisvųjų skysčių (0 cm) arba turėjo 2 cm laisvųjų skysčių sankaupas gimdoje (n=1), o tai yra laikoma normalia fiziologija rujos metu. Taip pat kumelėms, turinčioms 3 ir 4 edemos laipsnį, buvo nustatytos 3 cm (n=1) ir 10 cm (n=1) laisvųjų skysčių sankaupos gimdoje. Pagal statistinius duomenis matome, kad edemos laipsnis priklauso nuo laisvųjų skysčių kaupimosi gimdoje (p<0,05, p=0,000).

32 11 pav. Edemos laipsnio palyginimas su laisvaisiais skysčiais gimdoje (p=0,000)

Iš viso buvo tirti 21 kumelės bakteriologiniai mėginiai, kurie buvo paimti nuo jų gimdų kaklelių sienelių. Iš 21 tirto bakteriologinio mėginio buvo gauta 14 teigiamų rezultatų (66,67 proc.) ir 7 neigiami rezultatai (33,33 proc.). Daugiausiai teigiamų rezultatų buvo gauta iš 2-ai amžiaus grupei priklausančių kumelių mėginių (n=16), mažiausiai – iš 1-ai amžiaus grupei priklausančių kumelių mėginių (n=5). Tarp vyresnio amžiaus kumelių teigiami mėginiai sudarė 63 proc. (n=10), neigiami – 37 proc. (n=6). Tarp jaunesnių kumelių teigiami mėginiai sudarė 80 proc. (n=4), neigiami nustatyti 20 proc. atvejų (n=1).

33 13 pav. 2-ai amžiaus grupei priklausančių kumelių bakteriolginių tyrimų rezultatai

14 pav. 1-ai amžiaus grupei priklausančių kumelių bakteriologinių tyrimų rezultatai

Analizuojant gautus bakteriologinių tyrimų rezultatus, iš 14 gautų teigiamų rezultatų daugiausiai kartų pasireiškė Streptococcus spp. (5 kumelėms, o tai sudaro 36 proc. visų imtų mėginių), Corynebaterium spp. aptikta 3 kumelėms (tai sudaro 22 proc. visų mėginių). Staphylococcus aureus rasta 2 kumelių mėginiuose (14 proc. visų mėginių), o E. Faecialis, E. coli, Staphylococcus spp. ir Streptococcus equinus aptikta po 1 kartą tirtuose mėginiuose (7 proc. visų mėginių). Iš tirtų kumelių bakteriologinių mėginių 4-iuose buvo nustatyta daugiau nei 1 bakterija: kartu su Corynebacterium spp. nustatyta ir Micrococcus luteus, taip pat nustatyta E. coli su Proteus vulgaris, kitose 2-ose mėginiuose taip pat nustatyta beta-hemolizinių bei alfa-hemolizinių streptokokų.

34 15 pav. Tirtuose mėginiuose rastos bakterijos

Gauti duomenys iš tirtų kumelių bakteriologinių mėginių buvo lyginami tarp kumelių amžiaus grupių ir veislių, atsižvelgiant į nustatytas bakterijų rūšis. Išanalizavus gautus duomenis pagal amžių buvo nustatyta, kad daugiausiai bakterijų rūšių rasta tarp 2 amžiaus grupei priskirtų kumelių, o mažiausiai – tarp 1 amžiaus grupei priskirtų kumelių. Daugiausiai ištirtų mėginių buvo Oldenburgų veislės kumelių, joms buvo nustatytos Streptococcus spp., Corynebacterium spp. ir Staphylococcus spp. bakterijos, 2 mėginai buvo imti arabų veislės kumelėms, joms nustatyta E. coli ir Streptococcus equinus bakterijų rūšys. Tuo tarpu ištyrus Lietuvos jojamųjų veislės ir vietinių arklių veislės kumelės mėginį nustatyta Corynebacterium spp. bakterija, Prancūzų ristūnų veislės kumelei – E. Faecialis, Latvijos jojamųjų ir Fryzų veislių kumelėms nustatyta Staphylococcus aureus bakterija, o Peršeronų, Stambiųjų žemaitukų, Frederisborgo ir Hanoverių veislių kumelėms buvo nustatyta Streptococcus spp. bakterijų rūšis.

35 16 pav. Nustatytų bakterijų pasiskirstymas pagal kumelių veislę

Lyginant gautų bakteriologinių mėginių tyrimo rezultatus su ultragarso tyrimo metu kumelėms nustatytu edemos laipsniu matoma, kad dažniausiai teigiami bakteriologiniai tyrimų rezultatai pasitvirtino 3 edemos laipsnį turinčioms kumelėms (n=5), mažiausiai kartų teigiami bakteriologinių mėginių tyrimų rezultatai pasitvirtino 4 ir 1 edemos laipsnį turinčioms kumelėms (n=1). Dažniausiai neigiami bakteriologinių tyrimų rezultatai pasitvirtino kumelėms, turinčioms 3 edemos laipsnį (n=3), o mažiausiai kartų neigiamas bakteriologinis tyrimų rezultatas pasitvirtino kumelėms, turinčioms 1 ir 2 edemos laipsnius (n=1). Darome išvadą, kad egzistuoja statistiškai nereikšmingi skirtumai tarp teigiamų ir neigiamų bakteriologinių tyrimų rezultatų, vertinant edemos laipsnį, nes p>0,05 (p=0,584).

36

Vertinant gautus bakteriologinių tyrimų rezultatus ir lyginant juos su ultragarso tyrimų metu nustatytų laisvųjų skysčių sankaupų dydžiais (centimetrais) gimdoje, matome, kad daugiausiai teigiamų bakteriologinių mėginių (n=5) buvo kumelių, kurioms buvo nustatyta ir 3 cm dydžio laisvųjų skysčių sankaupa, esanti gimdoje. Mažiausiai kartų teigiamas mėginys (n=1) nustatytas kumelei, kuriai aptikta 10 cm skersmens laisvųjų skysčių sankaupa gimdoje. Daugiausiai neigiamų bakteriologinių mėginių (n=3) nustatyta kumelėms, turinčioms 5 cm dydžio laisvųjų skysčių sankaupą gimdoje, o mažiausiai kartų neigiami mėginiai (n=1) nustatyti kumelėms su 2 cm ir 3 cm laisvųjų skysčių sankaupomis, esančiomis gimdoje. Darome išvadą, kad egzistuoja statistiškai nereikšmingi skirtumai tarp teigiamų ir neigiamų bakteriologinių tyrimų rezultatų, vertinant laisvųjų skysčių sankaupą gimdoje, nes p>0,05 (p=0,989).

18 pav. Bakteriologinių mėginių tyrimo rezultatų palyginimas su laisvųjų skysčių kiekiu gimdoje

(p=0,989)

Įvertinus gautus duomenis iš bakteriologinių ir citologinių mėginių tyrimų, matome, kad bakteriologinių tyrimų rezultatai sutampa su citologinių tyrimų rezultatais. Tai reiškia, kad įvertinus citologinių mėginių tyrimų rezultatus ir juose rastas ląsteles, 5-iose bakteriologiniuose tyrimuose bakterijų kultūros neišaugo kumelėms, kurios neturi uždegimo, bet 1-ame bakteriologiniame mėginyje nustatyta bakterija Streptococcus equinus. Nustačius nedidelio laipsnio uždegimą citologiniuose mėginiuose, taip pat išaugo bakterijų kultūros 8-iuose bakteriologiniuose mėginiuose, o 2-uose bakterijų kultūros neišaugo. Kumelių (n=5), kurių citologiniuose mėginiuose nustatytas vidutinio laipsnio uždegimas, tyrimų rezultatai rodo, visi bakteriologiniai mėginiai buvo

37

teigiami, juose išaugo bakterijų kultūros. Darome išvadą, kad bakteriologinių tyrimų rezultatai (teigiami ir neigiami) priklauso nuo citologinių tepinėlių rezultatų, nes p<0,05 (p=0,004).

19 pav. Bakteriologinių ir citologinių mėginių tyrimų rezultatų palyginimas (p=0,004)

Tiriamųjų kumelių citologinių tyrimų rezultatai buvo klasifikuojami pagal rastų neutrofilų skaičių dideliame matymo lauke: 0 – norma (nėra uždegimo), 1–2 rodo nestiprų uždegimą, 3–5 rodo vidutinį uždegimą, >5 – stiprus uždegimas. Išanalizavus gautus duomenis daugiausiai kartų buvo nustatytas nestiprus uždegimas, jis aptiktas 10-yje mėginių (48 proc.), uždegimo nerasta 6-iuose mėginiuose (28 proc.), vidutinis uždegimas nustatytas 5-iuose mėginiuose (24 proc.), o stipraus uždegimo (>5) nenustatyta nė viename citologiniame mėginyje.

38

Atlikus tyrimą buvo analizuojami gauti citologinių tepinėlių tyrimų rezultatai ir kumelių gimdų edemos laipsnio tyrimų rezultatai, jie buvo palyginti tarpusavyje. Gauti rezultatai rodo, kad dažniausiai buvo nustatytas (pagal neutrofilų skaičiaus vidurkį matymo laukuose) nestiprus uždegimas kumelėms (n=5), kurioms ultragarso tyrimo metu nustatytas 3 edemos laipsnis. Mažiausias neutrofilų skaičius (norma) buvo rastas 0, 1, 2, 3 edemos laipsnį turinčioms kumelėms. Tačiau edemos laipsnis neturi įtakos neutrofilų skaičiui vertinant citologinius tepinėlius (p>0,05, p=0,231).

21 pav. Neutrofilų skaičius matymo lauke palyginimas su edemos laipsniu (p=0,231)

Atliktas vertinimas ir gauti citologinių tepinėlių tyrimų rezultatai buvo palyginti su laisvųjų skysčių kiekio buvimu gimdoje. Analizuojant gautus rezultatus matoma, kad dažniausiai buvo nustatytas (pagal neutrofilų skaičiaus vidurkį matymo laukuose) nestiprus uždegimas kumelėms (n=5), kurioms ultragarso tyrimo metu buvo nustatyta 5 cm laisvųjų skysčių sankaupa gimdoje. Mažiausias neutrofilų skaičius ir nustatyta norma buvo kumelėms, turinčioms 0 cm (n=3), 2 cm (n=1), 3 cm (n=1) ir 5 cm (n=1) skersmens skysčių sankaupas. Nustatyta reikšminga citologinių tepinėlių priklausomybė nuo gimdoje esančių laisvųjų skysčių kiekio, kai p<0,05 (p=0,041).

39 22 pav. Neutrofilų skaičiaus matymo lauke palyginimas su laisvųjų skysčių kiekiu (p=0,041)