LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Gyvulininkystės technologijų fakultetas
Martynas Burokas
Lesalų, papildytų ekstruduotais žirniais ir nekrakmolo polisacharidus
skaldančiais fermentais, įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir mėsos
kokybei
Influence of the quality of the chicken broiler productivity and meat quality,
supplemented with extruded peas and non-starch polysaccharides by degrading
enzymes
Gyvulininkystės technologijų vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: dr. Vilija Buckiūnienė
DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,, Lęsalų, papildytų ekstruduotais žirniais ir
nekrakmolo polisacharidus skaldančiais fermentais, įtaka viščiukų broilerių mėsos kokybei“.
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotą literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISIKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(aprobacijos data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS INSTITUTE
(data) (instituto vadovės vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas pavardė)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
Turinys
SANTRUMPOS ... 5 SANTRAUKA ... 6 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 111.1. Žirniai naminių paukščių mityboje ... 11
1. Taninų veikimas paukščių lesaluose... 13
2. Tripsino ir proteazių inhibitorių veikimas paukščių lesaluose ... 14
3. Lektino antimitybinis poveikis paukščių organizme ... 15
1.2 Ekstrudavimas ir jo nauda paukščių lesalų gamyboje ... 15
1. Lesalų kokybės gerinimas ekstruduojant ... 17
1.3 Nekrakmolo polisacharidų veikimas paukščių organizme ... 19
1.4 Ne krakmolo polisacharidus skaidančių fermentų funkcija naminių paukščių organizme ... 20
2 TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI ... 22
2.1 Bandymo schema ... 22
2.2 Viščiukų broilerių mėsos kokybės tyrimai ... 25
2.3 Paukštienos juslinių savybių įvertinimas ... 26
3 Statistinis duomenų įvertinimas ... 27
4 TYRIMŲ REZULTATAI ... 28
4.1 Ekstruduotų žirnių ir fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir išsaugojimui ... 28
4.2 Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių kraiko sausosioms medžiagoms ... 30
4.3 Ekstruduotų žirnių ir fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių skerdenos morfologinėms savybėms 4.4 Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunų mėsos technologinėms savybėms ... 32
4.5 Viščiukų broilerių šlaunų ir krūtinės raumenų technologiniai rodikliai ... 33
4.6 Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių mėsos cheminėms savybėms ... 34
4.7 Lesalų, papildytų ekstruduotais žirniais ir nekrakmolo polisacharidus skaldančiais fermentais, įtaka viščiukų broilerių šlaunų ir krūtinės raumenų riebalų rūgščių sudėčiai ... 35
4
4.8 Lesalų, papildytų ekstruduotais žirniais ir nekrakmolo polisacharidus skaldančiais fermentais,
įtaka vištienos juslinėms savybėms ... 36
5 REZULTATŲ APTARIMAS ... 39
IŠVADOS: ... 41
REKOMENDACIJOS ... 42
PADĖKA ... 43
5
SANTRUMPOS
SPM – sojų pupelių miltai RM – rapsų miltai
NSP – nekrakmolo polisacharidai ANF – antimitybiniai faktoriai TI – tripsino inhibitoriai TK – trinties koeficientas LA – lektino aktyvumas SM – sausoji medžiaga
EGEI – Europos gamybos efektyvumo indeksas ME – metabolizuojama energija
EK – Europos komisija ES – Europos sąjunga proc. - procentai
6
SANTRAUKA
Lesalų, papildytų ekstruduotais žirniais ir nekrakmolo polisacharidus skaldančiais fermentais, įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir mėsos kokybei
Martynas Burokas Magistro baigiamasis darbas
Šio tyrimo metu buvo siekiama nustatyti lesalų, papildytų ekstruduotais žirniais ir nekrakmolo polisacharidus skaldančiais fermentais, įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir mėsos kokybei. Buvo tiriama šių priedų įtaka viščiukų broilerių kūno masei, vidutiniam lesalų suvartojimui, vidutiniam lesalų suvartojimui 1kg priesvorio gauti, paukščių išsaugojimui, atskirų kūno dalių masei, skerdenos morfologinei sudėčiai, krūtinės ir šlaunų raumenų: pH, spalvinėms charakteristikoms, technologiniams rodikliams, cheminei ir riebalų rūgščių sudėčiai. Lesinimo bandymas atliktas su 1–35 dienų amžiaus Ross 308 linijų derinio viščiukais broileriais. 750 viščiukų broilerių suskirstyti į 3 grupes po 250 viščiukų kiekvienoje grupėje, su 5-iais kiekvienos grupės pakartojimais. 1–35 amžiaus dienomis paukščiai buvo lesinami startiniu kombinuotuoju lesalu. Pasibaigus bandymui, paskersti laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, bei poįstatyminių teisės aktų, Europos Sąjungos (ES) Direktyvų ir Europos Komisijos (EK) rekomendacijų. Bandymo metu buvo nustatinėjama visų viščiukų broilerių kūno masė, vidutiniai priesvoriai per parą, vidutiniai lesalų suvartojimai per parą, vidutiniai lesalų suvartojimai 1kg priesvorio gauti, paukščių išsaugojimas, o atsitiktinai atrinkus ir paskerdus po 10 paukščių iš kontrolinės ir tiriamosios grupių buvo įvertinta: atskirų kūno dalių masė, skerdenos morfologinė sudėtis, krūtinės ir šlaunų raumenų pH, spalvingumo charakteristikos, technologiniai rodikliai, cheminė sudėtis ir riebalų rūgščių sudėtis. Tyrimų rezultatai parodė, kad lesalai, papildyti ekstruduotais žirniais ir nekrakmolo polisacharidus skaldančiais fermentais, teigimai veikia viščiukų broilerių produktyvumą, nes 9 proc. padidėjo kūno masė (p<0,05), vidutinės lesalų sąnaudos 1kg priesvorio gauti sumažėjo 3 proc. (p>0,05), o priesvoriai per parą pagerėjo 9 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Paukščių išsaugojimui ir kraiko sausosioms medžiagoms esminės įtakos nenustatyta. Taip pat nustayta ,kad lesalus papildžius ekstrudotais žirniais ir fermentiniais priedais padidino viščiukų broilerių skerdenos išeigą ,nes antrojoje tiriamojoje grupėje šlaunų ir blauzdų raumenų masė padidėjo atitinkamai 6 proc. (p>0,05) ir 12 proc. (p<0,05, lyginant su kontroline grupe, o krūtinės raumenų masė padidėjo, atitinkamai 10 proc, lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Išorinės bei vidinės filė masė padidėjo 8 proc. (p<0,05) Ekstruduotų žirnių ir nekrakmolo polisacharidus skaldančių fermentų priedai tiriamųjų viščiukų broilerių šlaunų ir krūtinės raumenyse padidino sausųjų medžiagų 0,5 proc. (p>0,05), šlaunų raumyse padidino baltymų kiekį 0,61 proc., (p>0,05). Bandyme naudoti lesalų priedai tiriamųjų viščiukų broilerių krūtinės ir kojų raumenų vandenilio jonų
7
koncentracijai, technologiniams rodikliams ir spalvinėmss charakteristikoms statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05).Ekstruduotų žirnių ir nekrakmolo palisacharidus skaldančio fermento (Rovabio Advance L2) pridėjimas į tiriamųjų viščiukų brolerių lesalų sudėtį. Viščiukų broilerių lesuose panaudojus ekstuduotus žirnius ir fermetinius priedus skaldančius nekrakmolo polisacharidus, buvo analizuojama šių priedų įtaka paukštienos mėsos juslinėms savybėms. Nustatyta, kad lesalų priedai sumažino mėsos minkštumą, pluoštiškumą ir susikramtymą, atitinkamai 2,42 punkto, 1,5 punkto ir 4,75 punkto bei padidino sultingumo ir susikramtymo lygį, atitinkamai 2,58 punkto ir 6,67 punkto, lyginant su kontroline grupe. Remiantis tyrime dalyvavusiųjų respondentų atsakymų duomenimis, pojūtis burnoje buvo didesnis 8,25 punkto, lyginant su kontroline grupe.
Raktažodžiai: ekstruduoti žirniai; nekrakmolo polisacharidai; fermentai, Rovabio Advance L2;
viščiukai; broileriai.
SUMMARY
Influence of quality of the chicken broiler productivity and meat quality, supplemented with extruded peas and non – starch polysacharides degrading enzymes
Martynas Burokas Master‘s degree
The aim of this study was to determine the influence of compound feed supplemented with extruded peas and non-starch polysaccharides by fission enzymes on broiler chickens' productivity and meat quality. The influence of these additives on the weight of broiler chickens, the average feed intake, the average intake of feed for 1 kg intake, the conservation of birds, the weight of individual parts of the body, the morphological composition of the carcass, the chest and thigh muscle: pH, color characteristics, technological parameters, chemical and fatty acids composition. The feeding trial was carried out on a broiler chicken with a rabbit of Ross 308 lines of 1 to 35 days old. 750 chicken broilers are divided into 3 groups of 250 chickens per group, with 5 replicates per group. In the ages of 1 to 35, birds were fed with starting compound feed. At the end of the test, they are slaughtered in accordance with the laws of the Republic of Lithuania, as well as substatutory legal acts, European Union (EU) directives and European Commission (EC) recommendations. The trial was to determine the body weight of all broiler chickens, average daily intake, average daily intake of feed, average feed intake of 1 kg intake, retention of birds, and at random selection and after slaughter of 10 birds from control and study groups, the estimated individual parts of the body weight, morphological composition of the carcass, pH value of the chest and thigh muscle, color characteristics, technological parameters, chemical composition and fatty acid composition. The results of the research showed that the compound feeds supplemented with extruded peas and non-starch polysaccharides by degrading
8
enzymes have an effect on the productivity of broiler chickens, as 9% (P<0.05), body weight increased, average feed intake was reduced by 3% (P>0.05), for 1kg overweight, and prevalence improved by 9% (P>0.05), over the control group per day. There was insignificant impact on the conservation of bird and dry matter of litter. It was also found that the addition of extruded peas and enzymes increased the carcass yield of chicken broilers, as the legs and thighs muscle mass increased by 6% (P>0.05) and 6% (P<0.05), breast muscle mass increased 10% (P<0.05). The weight of the outer and inner fillets increased by 8% (P<0.05). Extracts of extruded peas and non-starch polysaccharides in the thymus and chest muscle of broiler chickens increased 0.5% in dry matter and increased the protein content in the thymus muscle by 0.61% (P> 0.05). The use of feed additives in the test for the use of broiler chickens for broiler chickens and legs did not have a statistically significant effect on the concentration, technological parameters and color characteristics of chicken and legs (P> 0.05). Adding the extracted peas and non-stomach palisacharids to Rovabio Advance L2 in the feeding chickens' the composition. The application of these additives to the organoleptic characteristics of poultry meat has been analyzed by using the extracted peas and non-starch polysaccharides that break down the fermentation additives in broiler chickens. It was determined that feed additives reduced the softness, fiber and creep of meat by 2.42 points, 1.5 points and 4.75 points, and increased the level of juicing and creeping, respectively, by 2.58 and 6.67, respectively, compared to the control group . According to the respondents' answers, the sensation in the mouth was higher by 8.25 points compared to the control group.
Keywords: extruded peas; non – starch polysacharides; enzymes, Rovabio Advance L2, chicken;
9
ĮVADAS
Netrukus po Antrojo pasaulinio karo, žmonių mirtingumo rodiklis pradėjo mažėti beveik visose pasaulio dalyse. Tai lėmė ne tik pasaulinio karo pabaiga, bet ir šiuolaikinės medicinos pasiekimai, kaip vienas pagrindinių išskiriamas antibiotikų išradimas. To pasekoje per kelis dešimtmečius gimstamumo lygis labai pakilo (o kai kuriais atvejais netgi padidėjo dukart dėl geresnės moterų sveikatos būklės). Dėl šios priežasties pasaulio gyventojų skaičius pradėjo "sprogti" nuo 2,5 mlrd. 1950 m. (1). iki daugiau nei 7,5 mlrd. šiandien (2). Remiantis Jungtinių Tautų vidutiniais skaičiavimais teigiama, jog iki 2050 m. žemėje, gyventojų skaičius sieks apie 9,5 mlrd., o 2100 m. šis skaičius išaugs iki 11,2 mlrd (3). Maisto gamyba turės padidėti maždaug 70 proc. iki 2050 m. ir dvigubai ar netgi trigubai iki 2100 m. (1) (4) (5). Ryšys tarp žmonių skaičiaus ir maisto gamybos paskatino atlikti daugybę tyrimų, kaip užtikrinti maistą visiems žemės gyventojams. Dauguma jų buvo orientuoti į maisto gamybos našumo didinimą, maisto atliekų (nesunaudoto maisto) mažinimą ir galimą mitybos įpročių keitimą (6).
Tyrimai rodo, kad žmonių populiacija ir dabartinis augimo tempas gerokai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo. Žemė, žemės ūkiui ir gyvulių ganymui, užima apie 40 proc. planetos, kuri nėra padengta ledu ir/arba vandeniu. Siūloma daugybė sprendimų maisto gamybos skatinimui išsaugant biologinę įvairovę ir siekiant mažinti šiltnamio efektą, tačiau tikėtina, kad šių aplinkosaugos pasiūlymų nepakaks (7).
Žemės ūkyje yra trys pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinių mažinimo būdai:
1) našumo (produkcijos išgaunamumo) gerinimas, ypač gyvulininkystės sektoriuje; 2) specialiosios technikos poveikio aplinkai mažinimo priemonės;
3) žmogaus mitybos pokyčiai (8).
Besivystančiose pasaulio šalyse 71 proc. mėsos suvartojimo sudaro kiauliena ir paukštiena; išsivysčiusiose šalyse skaičius yra panašus ir sudaro 74 proc. Prognozuojama, kad besivystančiose šalyse suvartojamas paukštienos kiekis 2020 m. augs 3,9 proc. per metus, jautienos 2,9 proc., o kiaulienos - 2,4 proc. Manoma, kad išsivysčiusiose šalyse, iki 2020 m. naminių paukščių mėsos vartojimas, augs 1,5 - 3 proc. per metus, o kita mėsa padidės 0,5 proc. ar net mažiau, tad iki 2030 m. paukštiena būtų pirma pagal gamybą ir suvartojimą mėsa pasaulyje. Kadangi augimo tempai rodo, kad didelis vartojimo augimas plinta ne tik išsivysčiusiose, bet ir besivystančiose šalyse, reiškia jog ateityje vištienos gamyba stipriai išaugs (9).
Našiai paukštininkystei reikalingi vis naujesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti kuo daugiau veiksnių, kuriais remiantis būtų galima tobulinti lesalų sudėtį, laikymo sąlygas ir siekti aukščiausių rezultatų paukštienos mėsos kokybės gerinime.
10
Sojų pupelių miltai (SPM), rapsų miltai (RM) ir žirniai yra dažniausiai naudojami augaliniai baltymai naminių paukščių mityboje, jų maistinė vertė yra ribota esant tam tikriems antimitybiniams faktoriams, įskaitant nekrakmolo polisacharidus (NSP), kurie yra nesuderinami su sveika paukščių mityba. Tačiau išsamių duomenų apie pašaruose esančius žirnius ir kartu su jais naudojamų fermentų poveikį nėra pakankamai sukaupta. (10).
Todėl mano darbo tikslas yra ištirti lesalų, papildytų ekstruduotais žirniais ir nekrakmolo polisacharidus skaldančiais fermentais, įtaką viščiukų broilerių skerdenos morfologinei sudėčiai ir mėsos technologinėms savybėms, o mano darbo uždaviniai:
1. Nustatyti lesalų, papildytų ekstruduotais žirniais ir nekrakmolo polisacharidus skaldančiais fermentais, įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, paukščių išsaugojimui ir lesalų konversijai.
2. Nustatyti lesalų, papildytų ekstruduotais žirniais ir nekrakmolo polisacharidus skaldančiais fermentais, įtaką viščiukų broilerių skerdenos morfologinei sudėčiai.
3. Ištirti lesalų, papildytų ekstruduotais žirniais ir nekrakmolo polisacharidus skaldančiais fermentais, įtaką viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunų raumenų mėsos cheminei sudėčiai.
4. Įvertinti lesalų, papildytų ekstruduotais žirniais ir nekrakmolo polisacharidus skaldančiais fermentais, įtaką viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunų raumenų mėsos technologinėms savybėms.
5. Ištirti lesalų, papildytų ekstruduotais žirniais ir nekrakmolo polisacharidus skaldančiais fermentais, įtaką viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunų raumenų mėsos suminei riebalų rūščių sudėčiai.
6. Išanalizuoti lesalų, papildytų ekstruduotais žirniais ir nekrakmolo polisacharidus skaldančiais fermentais, įtaką viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunų raumenų mėsos juslinėms savybėms.
11
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Žirniai naminių paukščių mityboje
Visame pasaulyje įmonių konkurencingumas paukštienos teikimo grandinėje iškėlė įmonėms tikslus kurti priemones, padedančias pagerinti jų veiklos rezultatus ir konkurencinį pranašumą. Šiuo atžvilgiu įmonės pripažino, kaip svarbu padidinti gamybos našumą (11). Lietuvoje taip pat norint išlikti konkurencingoje rinkoje, reikia prisitaikyti prie nustatytų sąlygų ir mažinti gamybos kaštus iki minimumo.
Išgaunant didesnį produktyvumą vienas esminių uždavinių yra patenkinti baltymų poreikius paukščių organizme, nes jų trūkumas viščiukų broilerių organizme sukelia augimo ir vystymosi sutrikimus. Baltymingi pašarai ir jų biologinė vertė lemia paukštienos produktų kokybę ir augimo greitį. Vienas pigiausių baltyminių pašarinių medžiagų yra ankštinių augalų sėklos ir jų produktai. Jie yra turtingi juose esančiu baltymų kiekiu, kurių sudėtyje yra beveik visų būtinų amino ir riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų. Žirniai, faba pupelės ("Faba" pupelės (Lot. „Vicia faba“) yra ankštiniai augalai, auginami valgomosioms sėkloms (pupoms) gauti. "Faba" pupelių rūšis, dažniausiai auginama pupelių rūšis, kuri yra naudojama žmonių maistui ir gyvulių pašaro gamyboje visame pasaulyje (12).
Importuojami SPM yra pagrindinis baltymų šaltinis, naudojamas naminių paukščių pašaruose Europoje. Tačiau didžioji dalis pašarų pramonėje naudojamų sojų pupelių yra genetiškai modifikuotos, todėl yra didelis susidomėjimas siekiant pakeisti importuojamus SPM, vietinėmis baltymingų augalų kultūromis, kurios vaidina svarbų vaidmenį sėjomainoje (ypač ekologinėje žemdirbystėje, nes šaknyse jie kaupia iš oro pasisavintą azotą, o nuėmus derlių ir aparus dirvą, dirvoje likusios šaknys irdamos skleidžia azotą ir veikdamos kaip žalioji trąša (sideratai) atstoja sintetines trąšas). „Vicia faba“ augalų sėklose taip pat jų vegetatyvinėse dalyse yra daug baltymų, kai kuriose šių augalų rūšyse baltymų kiekis yra nuo 20 iki 40%. Šios augalų sėklos yra labai vertingos, gaminant lesalus pramoniniu mastu, pridedant jas į kombinuotuosius pašarus (13).
Europoje bei Lietuvoje dažniausiai auginami ankštiniai augalai yra žirniai, pupos, vikiai, lubinai, pvz., Laukinis žirnis (Pisum sativum L.), yra viena geriausių šaltojo klimato regionų ankštinių javų rūšis, kuri iš azoto, esančio atmosferoje, konvertuoja azoto junginius į augalų šaknis. Tai yra svarbi valgomoji ankštinių javų rūšis žmonių ir gyvūnų mityboje. Priešingai, nei sojos pupelės, Pisum sativum L yra pagrindinis baltymų šaltinis atrajotojų ir pieninių karvių mityboje, tačiau vis daugiau naudojamas ir monogastrinių gyvūnų šėrime(14).
Palyginus SPM baltymus su žirniuose esančiais baltymais, sojų pupelių miltuose yra mažesnis kiekis metionino, cistino bei triptofano, vienodas kiekis treonino ir šiek tiek daugiau lizino (15).
12
Palyginus žirnius su varpinių javų grūdais, jie yra geras lizino šaltinis, tačiau neprilygsta metionino ir cistino kiekiais, tad varpinių javų grūdų ir žirnių mišinys, papildydami vienas kitą, sudaro puikią lesalų koncepciją (15). Buvo įrodyta, kad broilerių mityboje didelis neapdorotų žirnių kiekis 300-480 g/kg palaiko tinkamą reikalingų medžiagų kiekį ir gali būti naudojami kaip alternatyva SPM (16) (17).
Žirniai teikia pakankamai daug energijos ir baltymų naminių paukščių mityboje (18). Palyginus su daugeliu javų grūdų, žirnių sėklose yra daug krakmolo - 35–37 proc. Kaip maistinė medžiaga, krakmolas yra didžiausias mitybos energijos šaltinis, tačiau žirnių krakmolas yra mažiau jautrus fermentų hidrolizei nei bet kurioje kitoje javų grūdų krakmolo rūšyje (19) Todėl gali pakeisti dietinius grūdus ir SPM (18). Ankštinių javų grūdų sudėtyje yra krakmolo polisacharidų, kurie gamina klampius tirpalus, taip padidinant skysčių klampumą, sukeliant lipnią frakciją žarnyne, apsunkindami maistingųjų medžiagų pasisavinimą organizme (20), o žirniuose, priklausomai nuo veislės, gali būti antimitybinių faktorių (ANF) (1 lentelė). Labiausiai kenksmingi ANF yra tripsino ir proteazių inhibitoriai bei taninai, kurie sukelia neigiamą poveikį baltymų pasisavinime (15).
1 lentelė. Antimitybinių faktorių pasiskirstymas ir fiziologinis jų poveikis ankštiniuose augaluose (15).
Antimitybinai faktoriai Ankštinia augalai, kurių sėklose randama ANF
Poveikis organizme
Protezės inhibitoriai Beveik visose Stabdo augimą, sukelia kasos hypertrofiją ir hyperplaziją, stabdo baltymų įsisavinimą
organizme
Taninai Beveik visose Trikdo baltymų ir krakmolo virškinimą
Lektinai Beveik visose Stabdo augimą, bei didina mirtingumą
Amilazės inhibitoriai Beveik visose Trikdo krakmolo virškinimą ir jo pernašą organizme Glikozidai:
Oligosacharidai Beveik visose Didina dujų kaupimąsi virškinamajame trakte
13
1 lentelės tęsinys
Saponinai Beveik visose Neigiamai veikia žarnyno rezorbciją
Cianogenai Faba pupelės Sukelia kvėpavimo problemų Vicinas/konvicinas Lenktasėklė pupelė Sukelia širdies ritmo sutrikimus
ir anemiją
Fitatai Beveik visose Slopina geležies absorbciją paukščių organizme Alkaloidai Lubinai Blogina pašaro skonines
savybes ir stabdo augimą Nekrakmolo polisacharidai Beveik visose Silpnina baltymų, krakmolo ir
riebalų virškinimą
1.1.1 Taninų veikimas paukščių lesaluose
Tradiciškai laikoma, kad taninai naminių paukščių mityboje yra antimitybinis faktorius, priešingai nei poveikis atrajotojų gyvūnams, kurių mityboje esantys taninai gali turėti didelę mitybinę naudą. Paprastai priimta, kad monogastrinių gyvūnų organizme, dietiniai taninai mažina virškinamumą (ypač žaliųjų baltymų), taigi tuo pačiu ir augimo efektyvumą (21) (22). Pranešimai apie taninų poveikį antimitybiniams faktoriams dažniausiai grindžiami bandymais, kurie atliekami su santykinai didelėmis taninų koncentracijomis pašaruose, daugiausia naudojant išgrynintus kondensuotus taninus arba augalus su taninų pertekliumi. Tačiau dabar žinoma, kad jų naudingos arba kenksmingos savybės priklauso nuo jų cheminės struktūros (paprastai susijusios su augaline kilme), koncentracijos bei kitų veiksnių, tokių kaip: gyvūno rūšis, gyvūno fiziologinė būklė ir raciono sudėtis (23).
Naujausi duomenys rodo, jog nepaisant to, kad taninai tradiciškai laikomi antimitybiniais faktoriais, tačiau šios medžiagos gali būti naudingos naminiams paukščiams (24). Įvairūs tyrimai praneša apie tam tikrą tanino antivirusinį poveikį gyvūnų virusams (25). Bandymas su koncentruotais taninų kiekiais iš skirtingų augalų rūšių prieš pasirinktas gyvūnų patogeniškų virusų šeimas, parodo, kad šie junginiai turi neapibrėžtą neutralizuojantį poveikį viruso užkratams (26). Nors taninų buvimas atskirose lesalo sudėtinėse dalyse gali turėti teigiamą poveikį virškinimui ir gyvūnų sveikatingumui, veikimo būdas nėra pakankamai žinomas, kad paaiškintų galutinį poveikį in vivo. Kai kurie autoriai teigia, kad maža taninų koncentracija gali pagerinti pašarų skonį ir pagerinti augimo efektyvumą skatinant pašarų suvartojimą (27).
14
Kaip minėta anksčiau, būtina atsižvelgti ir įvertinti keletą veiksnių, pavyzdžiui, galutinę pašarų koncentraciją, junginių struktūrą, taikomą procesą pašarų ruošimo metu ir augalų veiksnius, kurie gali paveikti galutinį tanino poveikį paukščių virškinimo funkcijai ir bendram organizmo sveikatingumui (28).
1.1.2 Tripsino ir proteazių inhibitorių veikimas paukščių lesaluose
Ankštinių augalų sėklose randami proteazės inhibitoriai, ypač tripsino ir chimotripsino inhibitoriai (TI), yra laikomi sėklų eksploatavimo apribojimu, dėl kurių dažnai nustatomas reikalavimas termiškai apdoroti sėklas, prieš perdirbant produktus lesalams (29). Tripsino inhibitorius yra svarbus antimitybinis faktorius žirniuose, kuris sukelia viščiukams kasos padidėjimą (hipertrofiją ir hiperplaziją) ir turi didelės įtakos maistinei vertei, nes jis tiesiogiai slopina kasos serino proteazes, kurios yra svarbios baltymų skaidyme ir didina kasos fermentų sekreciją. Kadangi, rūgštingumas organizme kyla baltymų virškinimo metu, o nuslopinti proteolitiniai fermentai neatlieka savo funkcijos, organizme mažėja baltymų virškinamumas ir mažėja skrandžio rūgštingumas. Virškinamojo trakto pH svyravimai pažeidžia žarnyno gaurelius, ko pasekoje mažėja maisto medžiagų rezorbcija, didėja lesalų konversija ir lėtėja gyvūnų augimas. Baltymai organizme susiję ir su kalcio pernešimu kraujyje, tad kyla ir kitos bėdos susijusios su kalcio trūkumu paukščių organizme. Tripsino inhibitoriai žirnių sėklose yra panašūs kaip inhibitoriai „Bowman-Birk“ sojos pupelėse, tačiau žirnių sėklose jų yra mažiau. (30).
Žirnių sėklos yra svarbus energijos ir baltymų šaltinis, naudojamas daugelyje pasaulio šalių tiek gyvūnų, tiek ir žmonių mityboje (31). Nepaisant to, kad žirnių mitybinė ir ekonominė vertė yra didelė, dėl juose esančių didelio kiekio baltymų, angliavandenių, vitaminų ir kai kurių mineralų, įskaitant mikroelementus, šių ankštinių augalų naudojimas ankščiau buvo ribotas dėl tam tikrų antimitybinių veiksnių (32). Žirnių sėklose yra fitino rūgšties, koncentruotų taninų, polifenolių, proteazių inhibitorių (tripsinas ir chimotripsinas), α-amilazės inhibitorių, kurie trikdo krakmolo įsisavinimą organizme, ir lektinų, kurie stabdo paukščių augimą ir didina mirtingumą. Visi ANF mažina žirnių baltymų maistinę vertę. (33). Bandymai pagerinti ankštinių augalų maistines savybes ir padidinti jų panaudojimo galimybes paukščių mityboje, paskatino išbandyti daugelį apdorojimo būdų, tokių kaip: daiginimas, kepimas, skrudinimas, autoklavavimas, fermentacija ir pakankamai neseniai atrastas terminio apdorojimo būdas - ekstrudavimas (34). Lesalų ruošimas ekstruduojant, sumažina antimitybinių faktorių lygį ir gerina maistinę lesalų kokybę. Dėl efektyvesnio energijos vartojimo ir geresnio proceso valdymo bei didesnių gamybos pajėgumų ir gamybinių atliekų nesusidarymo, šis procesas yra ekonomiškai pigesnis, nei kitos šildymo - kaitinimo sistemos (pvz., Kepimas, autoklavavimas ir kt.) (35).
15 1.1.3 Lektino antimitybinis poveikis paukščių organizme
Lektinai yra glikoproteinai, kurie aptinkami visoje gyvoje gamtoje. Augaluose jie aptinkami įvairiose šeimose, todėl žmonės ir gyvūnai juos kasdien suvartoja apie tai net nepagalvodami. Viena iš labiausiai mityboje svarbių augalinių lektinų savybių yra jų stabilumas virškinimajame trakte. Tai leidžia lektinams prisijungti prie virškinamojo trakto ląstelių membraninių glikozilo grupių. Dėl šios sąveikos atsiranda kelios kenksmingos vietinės ir sisteminės reakcijos, dėl kurių ši molekulių klasė yra antimitybinė ir (arba) toksiška medžiaga. Virškinamajame trakte jie gali paveikti žarnos epitelio ląstelių aktyvumą ir atrofiją, pakenkti epitelio žievės membranoms, trukdyti maistinių medžiagų virškinimą ir absorbciją, stimuliuoti bakterijų floros pasikeitimus ir keisti virškinamojo trakto imuninę sistemą. Sistemiškai jie gali sutrikdyti lipidų, angliavandenių ir baltymų metabolizmą, skatinti pagrindinių vidaus organų ir audinių įrimą ir (arba) atrofiją bei pakeisti hormonų ir imunologinę būklę. Esant dideliems suvartojimams, lektinai gali kelti rimtą grėsmę vartojančių gyvūnų augimui ir sveikatai (36).
1.2
Ekstrudavimas ir jo nauda paukščių lesalų gamyboje
Ekstrudavimas – terminis procesas, kurio metu žaliava veikiama slėgiu ir staiga išgarinus
žaliavos viduje esantį vandenį produktas suyra. Sraigtais paruoštų žaliavų mišinys yra stumiamas link siaurėjančios angos galo kur yra veikiamas temperatūra (90 – 250 o
C) ir tuo pačiu metu naudojant aukštą slėgį, kuris gali siekti 25 Mpa, jam suteikiama norima forma, išspaudžiant jo masę pro angos gale esančią matricą (37).
Ekstrudavimas yra daugybinis procesas, kuris apima atskirų žaliavų charakteristikų sąveiką. Pavyzdžiui, drėgmės ir cheminės sudėties, taip pat apdorojimo parametrus, įskaitant temperatūrą, sraigto sukimosi greitį, žaliavų tiekimo greitį į ekstrudavimo prietaisą ir sraigto konfigūraciją. Žaliavų drėgmė įtakoja virimo ir šlyties laipsnį, kurį patiria žaliavų komponentai, ypač krakmolas, kuris daro didelį poveikį augimo apimčiai (38). Kaip teigia įvairūs autoriai, temperatūra ir sraigto greitis yra labiausiai ištirti ir lengvai keičiami ekstrudavimo parametrai, darantys didelį poveikį fizikiniams paruošto ekstrudato pokyčiams (37) (38) (39).
Pirmasis komercinis ekstrudavimo procesas buvo panaudotas 1940 m. viduryje. Tuomet pagamintas galutinis produktas buvo kukurūzų miltų putėsių užkandžiai. Ekstrudavimas pramonėje yra naudojamas ir tobulinamas jau bemaž 80 metų, o šiandien ekstrudavimo procesas tapo pagrindiniu nepertraukiamu terminio apdorojimo aparatu komercinėje pašarų gamyboje (40). Pirmiausia buvo pradėti naudoti vieno sraigto ekstruderiai (1 paveikslėlis). Pačioje jų panaudojimo pradžioje sraigtas buvo vientiso diametro, vidinė korpuso pusė buvo lygi (41). Vėliau išsiaiškinta, kad tokia prietaiso konstrukcija neužtikrina gero pašaro išmaišymo, nes trinties koeficientai (TK) tarp korpuso ir pašarinės žaliavos yra lygūs sraigto ir pašarinės žaliavos TK. Efektyviam pašarinės žaliavos
16
maišymuisi, turi būti skirtingi TK tarp korpuso vidinės sienos ir sraigto (42). Todėl laikui bėgant buvo sukurtos naujos technologijos su skirtingais sraigto diametrais, o vidinėje korpuso dalyje atsirado grioveliai, taip vidinės sienos trinties koeficientas tapo didesnis nei sraigto trinties koeficientas (41).
1 pav. Šiuolaikinis pašarų ekstrudavimo įrenginys (43).
Gamyboje eksplotuojant vieno sraigto ekstruderį svarbu, kad būtų tinkamai parinktas ekstruduojamų žaliavų tėkmės greitis. Sraigtui sukantis per mažomis apsukomis, žaliavos pradeda prie jo lipti ir tai didina jo ir žaliavų TK. Tam, kad šis technologinis procesas vyktų sklandžiai, reikia nuosekliai laikytis technologinių procesų parametrų ir tinkamai parinkti ekstruduojamas žaliavas. Jos turi būti vienalytės masės ir turėti pakankamą riebalų arba drėgmės kiekį. Trūkstant vieno iš šių komponentų į ekstrudavimo procesą yra įterpiamas vanduo, aliejus arba emulsikliai. Medžiagas, pasižyminčias aukštu trinties koeficientu ( kukurūzai arba ryžių kruopos), gana paprasta apdoroti, joms išstumti užtenka pakankamai mažo iki 20 Mpa slėgio (44). Įvairiomis programinėmis schemomis vienasraigčiais ekstruderiais galima ekstruduoti pašarines žaliavas pasirenkant skirtingą sraigto sukimosi greitį, temperatūrą, žaliavos drėgnumą ar skirtingą slėgį (45) (46). Tačiau vienas pagrindinių vieno sraigto ekstruderių trūkumų yra tai, kad ekstruduojant pašarą jis yra prastai homogenizuojamas, o tai atsiliepia pašaro kokybei (44).
Dvisraigčiai ekstruderiai (2 paveikslėlis) yra universalesni, tačiau sudėtingesni įrenginiai. Dvisraigčiai ekstruderiai buvo pradėti plačiai taikyti pramonėje dėl savo universalumo apdorojant pašarines žaliavas, geresnės pašaro apdorojimo kokybės bei plataus ekstruduotų pašarų asortimento. Šiuo metu tai yra plačiausiai naudojama pašarų ekstrudavimo priemonė. Šiuolaikiški ekstruderiai yra suprojektuoti taip, kad pašarinė žaliava gali patekti per kelias tiekimo angas. Maišant kelias skirtingas pašarines žaliavas, jos gali į ekstruderį patekti skirtingoje vietoje ir skirtingu momentu (44), ekstruzijos laikas yra labai trumpas ir trunka tik 5-10 sekundžių (todėl ekstruziją vadina HTST (high temperature
17
– short time) metodu, nes ji susijusi su trumpalaikiu aukštos temperatūros poveikiu) (47), todėl kad nenukentėtų jų maistinės savybės dėl skirtingų jų apdorojimo parametrų, žaliavos yra patiekiamos į prietaisą skirtingu, jų charakteristikas atitinkančiu, metu (44).
2 pav. Dvisraigčio ekstruderio schema (48).
Dvisraigčiai ekstruderiai veikia kitokiu principu, sraigtas gali turėti keletą skirtingų skyrių: maišymo, virimo, aušinimo, garo išleidimo ir kt. Skirtingas skyrių konfigūracijų panaudojimas suteikia didžiausią privalumą naudojantis dvisraigčiais ekstruderiais. Pašaras besimaišydamas tarp sraigtų juda ekstrudavimo kamera tolyn, net jei kamera nėra pilnai užpildyta, dėl šios funkcijos galima reguliuoti pašaro padavimo greitį į ekstruderį. Dėl dviejų sraigtų sistemos, ekstrudavimo žaliavos yra gerai išmaišomos, todėl tarp besimaišančių žaliavų puikiai vyksta fizikinės ir cheminės reakcijos. Taip pat dėl aukšto sumaišymo laipsnio, tolygiai pasiskirsto temperatūra tarp žaliavinės masėsn (42).
Ekstruderio eksploatavimo metu svarbu užtikrinti tinkamą variklio apkrovą, pradedant ekstruduoti pašarus, sraigtai turi suktis 30 proc. pajėgumu, po to mašinos našumas palaipsniui pradedamas didinti iki kol sraigtų greitis pasiekia 80-85 proc. variklio pajėgumo. Varikliams įsibėgėjus tolygiai paduodamas pašaras iki kol pasiekiami optimalūs darbiniai parametrai. Baigiant ekstruduoti pašarus, visi technologiniai procesai stabdomi nutraukiant žaliavų tiekimą į padavimo talpą, tada palaipsniui mažinamas variklio galingumas iki visiško sustojimo. Taip užtikrinamos mažiausios energijos sąnaudos, gaminat ekstruduotą pašarą (44).
1.2.1 Lesalų kokybės gerinimas ekstruduojant
Terminis apdorojimas karščiu sukelia baltyminių inhibitorių denatūraciją. Tai geras būdas mažinti lektinų, taip pat tripsino ir chimotripsino inhibitorių aktyvumą. Galima taikyti keletą skirtingų terminių apdorojimo būdų lektino aktyvumui (LA) ir tripsino inhibitoriaus aktyvumui (TIA) mažinti, kurie paprastai mažina ankštinių javų maistinę vertę. Laukinių žirnių tyrimų rezultatai parodė, kad į viščiukų broilerių racionus įtraukus 475 g/kg ekstruduotų žirnių, kuriuose yra mažas taninų kiekis, akivaizdžiai padidino metabolizuojamos energijos ir baltymų virškinamumą iki 21 gyvenimo dienos, atitinkamai 11 proc., lyginant su tuo pačiu termiškai neapdorotų žirnių kiekiu Tikėtina, kad šie
18
pakitimai atsirado dėl pagerėjusio ląstelių sienelių susiskaidymo virškinimo metu, kuris padidino maistinių medžiagų įsisavinamuma veikiant virškinimo fermentams (49). Šių tyrimų rezultatai rodo, kad ekstruzijos poveikis yra naudingas ankštinių augalų sėkloms, priklausomai nuo kiekvienos rūšies sėklų ANF labilumo terminiam poveikiui.
Ekstrudavimo poveikis Pisum sativum L. maistinėms savybėms buvo įvertintas in vitro ir in vivo. Lesalo apdorojimas ekstrudavimo būdu labai padidino baltymų ir krakmolo virškinamumą in vitro. Be to, sumažėjo nepažeisto krakmolo kiekis, tuo tarpu bendras laisvasis cukrus padidėjo (50). Paukščių mityboje krakmolas nėra pilnai suvirškinamas, nes virškinimo fermentai negali išskaidyti visų gliukozidinių jungčių. Naudojant ekstrudavimo technologijas pašarinėse žaliavose, suardoma kur kas daugiau gliukozidinių jungčių. Tai lemia didesnį krakmolo virškinamumą. Šis procesas, kurio metu yra suardomos glikozidinės jungtys, vadinamas – želanitizacija (3 paveikslėlis). Vykstant želatinizacijos procesui krakmolas prisijungia vandens hidroksilo grupę (OH), dėl to įvyksta krakmolo išbrinkimas, ko pasekoje paukščių organizmas lengviau įsisavina krakmolą (51) (52).
3 pav. Krakmolo želatinizacija (53).
Baltymuose azotas yra vienas iš svarbiausių elementų. Gaminant pašarą pasitelkiant ekstruderį, pašarų žaliavinėse medžiagose esantys baltymai denatūruoja, dėl ekstrūdavimo metu naudojamos aukštos temperatūros. Denatūracijos metu paveikiamos visos baltymo struktūros, kurios suyra (52). Lyginant pašarinių žaliavų baltymų maistinę kokybę prieš ir po ekstrudavimo, šiose nežymiai sumažėja aminorūgščių kiekis (54).
Pašarinėse žaliavose riebalų daugiausia randama augalų sėklose ir pupelėse (55). Ekstruduojant pašaro komponentus krakmolo riebaluose esanti amilozė ir lipidai sudaro kompleksus. Susidarę krakmolo riebalų kompleksai daro įtaką ekstruduoto pašaro struktūrai, tekstūrai bei pašaro kokybės išlaikymui po ekstrudavimo (56). Krakmolo riebalų amilozės ir lipidų kompleksai yra biologiškai vertingi dėl savo lengvo virškinamumo (57).
Ląsteliena lyginant su kitomis pašaro sudedamosiomis dalimis yra pakankamai sunkiai virškinama, kurią efektyviai įsisavinti gali tik atrajotojai, tačiau ląsteliena yra svarbi ir paukščių mitybai, gerinant jų apetitą, šėrimo lygį, įmitimą, virškinimo procesus ir kt. Ankštinių augalų sėklose ir javų grūduose ląstelienos būna nuo 30 - 50g/kg sausoje medžiagoje (58). Ekstruduojant pašarines
19
žaliavas, jose esanti ląsteliena suteikia ekstruduojamų pašarų masei klampumą (23), bei pagerėja ląstelienos komponentų virškinamumas po ekstrudavimo (59).
Vitaminai gyvūnų organizmui reikalingi, tačiau nedideliais kiekiais. Vitaminų organizmas privalo gauti su pašaru, nes daugelis gyvybiškai svarbių fiziologinių procesų be jų negali vykti. Daugelis vitaminų padeda formuotis kofermentams, kurių reikia fermentinėms reakcijoms organizme vykti. Ekstrudavimui labiausiai jautrūs termiškai nestabilūs vitaminai A, B1, C (60).
Dažnai javų grūdai ir pašarų ingredientai būna užkrėsti bakterijų kolonijomis, tokiomis kaip Salmonella, Bacillus spp., Listeria, patogeniškos Escherichia coli, sporas formuojančios klostridijos, Aspergillus spp. Ir Mucor spp.. Kai šie mikroorganizmai perduodami gyvuliams naudojant užterštus pašarus, dažniausiai jie gali turėti įtakos gyvūnų sveikatai, žmonių mitybai arba abiem atvejais. Siekiant pašalinti ar sumažinti patogenų skaičių, pvz., naminių paukščių salmonelių užsikrėtimo dažnį ar naminių paukščių užsikrėtimą kitomis mikrooganizmų kultūromis, turi būti padidinta pašarų apsauga jų gamybos procese. Pašarų gamyboje naudojamų ekstrudavimo arba granuliavimo sistemos, sunaikina patogeniškus mikrooganizmus, kurie yra termiškai silpnai arba visiškai nestabilūs. Nustatyta, kad, išskyrus dideles koncentracijas, mangano sulfato įtraukimas į kultūrinę terpę B. Stearothermophilus turi įtakos šilumos atsparumui bakterijų kolonijoms (61).
Gamiant lesalus panaudojant ekstrudavimo sistemą, gerėja maistinių medžiagų, visų pirma, krakmolo įsisavinamumas paukščių organizme, mažėja antimitybinių medžiagų koncentracija, tačiau neprisilaikant pašarinių žaliavų apdorojimo parametrų, gali blogėti maistinių medžiagų, aminorūgščių įsisavinamumas.
1.3
Nekrakmolo polisacharidų veikimas paukščių organizme
Paukštienos gamyba per praėjusį pusę amžiaus visame pasaulyje milžiniškai išaugo. Genetikos, mitybos valdymas, našumas ir gyvulininkystės pažanga per tą patį laikotarpį taip pat sparčiai gerėjo. Šiandienos gyvūnų mitybą sudaro koncentruoti pašarai, aprūpinti aukštos kokybės maistu ir didelės vertės maistinėmis medžiagomis bei jų priedais. Šios medžiagos užtikrina veiksmingą pašaro vartojimą, virškinimą ir naudingų medžiagų pasisavinimą. Šių dienų aktualija, kaip išlaikant šį efektyvumą, išlaikyti bei didinti gamybą. Vienas toks iššūkis yra pašarinių žaliavų frakcija, kuri laikoma pašarinės medžiagos skiedikliu arba antimitybiniu faktoriumi, priklausomai nuo jo tirpumo virškinamajame trakte. Javų ir ankštinių augalų sėklos yra pagrindinė šiuolaikinių komercinės paukštininkystės lesalų sudedamoji dalis (62). Javų grūduose esantys nekrakmolo polisacharidai (NKP) pasižymi antimitybiniu aktyvumu, viščiukų broilerių organizme. Aukštas arabinoksilanų (pentozanų) kiekis rugiuose ir β-gliukanozanų miežiuose yra siejamas su bloga šių grūdų maistine verte. Tyrimais nustatyta, kad žema metabolizuojama energija (ME) kviečių grūduose, greičiausiai priklauso nuo vandenyje tirpių kviečių NKP lygio, kurie daugiausia yra pentozanai. Kai broilerių mityboje aptinkami pentozanai, izoliuoti iš rugių ar kviečių, atsiranda šių medžiagų dozės, kurias
20
reikia kontroliuoti, nes tai sumažina kontaktą tarp pašarų ir pašarų virškinimo fermentų, taip lėtėja pasisavinamo cukraus, amino rūgščių ir lipidų kiekiai, dėl to blogėja maistinių medžiagų virškinamumas ir paukščių augimas (63).
Tirpūs skaiduliniai pluoštai sugerdami vandenį sudaro didelio klampumo masę plonojoje žarnoje ir taip slopina maistinių medžiagų virškinimą ir absorbciją monogastrinių gyvūnų organizme (64). Didelis pašaro klampumas gali turėti įtakos pašaro suvartojimui dėl lėtesnio praėjimo per virškinamąjį traktą, o tai savo ruožtu sukelia mikrobinę proliferaciją žarnyne. Tirpių skaidulų higroskopiškumas taip pat sukelia problemų dėl prastos (skystos) išmatų konsistencijos (65). Buvo įrodyta, kad yra keletas būdų, kaip pagerinti grūdų maistinę vertę. Grūdų mirkymas vandenyje arba pašarų papildymas NKP skaidančiais fermentais sumažina NKP antimitybines savybes (63).
1.4
Ne krakmolo polisacharidus skaidančių fermentų funkcija naminių
paukščių organizme
Paukščių organizmas gamina pakankamai daug fermentų – amilazės fermentai, kurie skaido krakmolą, proteazės fermentai, kurie padeda skaidyti baltymus ir lipazės fermentai, kurie skirti riebalų skaldymui. Nors paukščių organizme gaminasi daug fermentų,tačiau jų organizmas neišskiria tokių fermentų, kurie galėtų virškinti pašaruose esančias žaliavines skaidulas. Tad didesnį kiekį ląstelienos turinčių žaliavų įterpimai į paukščių lesalus blogina virškinamumą, bei blogina lesaluose esančių medžiagų įsisavinimą, kas savo ruožtu keičia paukštienos produkcijos kokybę į blogąją pusę. Visgi, šis ląstelienos neigiamas poveikis gali būti stabdomas į paukščių lesalus įtraukiant fermentus, į kurių sudėtį įeina ksilanazės, beta-gliukanazės bei celiulazės (66) (67).
Nekrakmolo polisacharidus (NKP) mažinančių fermentų naudojimas, yra susijęs su jų taikymu miežių ir kviečių mitybinių parametrų gerinimu viščiukų broilerių organizme. Dauguma NKP skaidančių fermentų poveikis yra siejamas su virškinamojo trakto klampumo padidėjimo mažinimu, kurį sukelia polisacharidai, išsiskiriantys iš grūdų ląstelių sienų. Kadangi, šių medžiagų sukeliamas VT klampumas yra didžiausia problema jaunų paukščių organizme ir mažėja kartu su amžiumi, papildomų fermentų vertė vyresniems paukščiams apsiriboja antriniais ar mažesnių koncentracijų priedais lesaluose. NKP mažinančių fermentų naudojimas su ankštinių javų sėklomis gali pagerinti azoto įsisavinimą, tačiau poveikis paprastai yra nedidelis (68).
NKP skaidantys fermentai didina lesalų energetinę vertę. Nekrakmolo polisacharidus skaidančių fermentų naudojimas lesaluose sudarytų kukurūzų ir sojų pupelių pagrindu, padidina apykaitos energiją (iki 65 proc. kcal/kg) paukščiukams broileriams ir kalakutukams. Atliktų tyrimų duomenimis, pašarų papildymas ksilanaze, beta – gliukanaze, alfa - galaktozidaze gerina lesalų konversiją, mažina virškinamojo trakto klampumą, didina maistinių medžiagų įsisavinimą, neleidžia vykti bakterijų poliferizacijai (69) (70), teigiamai veikia paukštidžių mikroklimatą, mažina ekskrementų drėgnį, ko
21
pasekoje mažėja ir amoniako kiekis paukštidžių ore, kuris yra tiesiogiai susijęs su kvėpavimo takų ligų vystymusi (70).
Remiantis analizuotos literatūros duomenis, galima teigti, jog į viščiukų broilerių lesalus pridėjus ekstruduotų žirnių ir nekrakmolo polisacharidus skaidančių fermentų, didėja lesalo maistinė vertė, jis tampa lengviau virškinamas ir įsisavinamas naminių paukščių organizme. Didesnis lesalo efektyvumas lemia geresnius paukštienos kiekybinius ir kokybinius parametrus, kurie yra vienas pagrindinių auginimo kaštų sudedamoji dalis.
22
2
TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI
2.1
Bandymo schema
Lesinimo bandymas buvo atliktas su viščiukais broileriais 2016 metais AB „Vilniaus paukštynas“. Lesinimo bandymui buvo pasirinkti Ross 308 linijos derinio viščiukai broileriai. 750 viščiukų broilerių buvo suskirstyta į 3 grupes po 250 viščiukų kiekvienoje grupėje, laikant juos grupėse po 50 viščiukų (vienos grupės penki pakartojimai) vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Viščiukai broilerių grupės:
1. Kontrolinė grupė (lesinama standartiniais visaverčiais lesalais);
2. 1 Tiriamoji grupė grupė (lesinama visaverčiais lesalais, papildytais 20 proc. ekstruduotų žirnių, be fermento);
3. 2 Tiriamoji grupė (lesinama visaverčiais lesalais, papildytais 20 proc. ekstruduotų žirnių, su 0,1l/t fermentu );
2 lentelė. Lesinimo bandymo schema
Rodikliai Kontrolinė grupė I Tiriamoji grupė II Tiriamoji grupė
0 proc. žirnių + 20 proc. ekstruduotų žirnių, be fermento + 20 proc. ekstruduotų žirnių, +fermentas 0 1l/t +
Moksliniai tyrimai buvo atliekami, laikantis 2012-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI-2271 bei poįstatyminių teisės aktų – Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“. Atitinka ES Direktyvą 2010/63 ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“. Viščiukų broilerių laikymo ant gilaus kraiko, girdymo iš stacionarių girdytuvių sąlygos atitiko Europos Sąjungos (ES) direktyvą 2007/43/EB, nusakančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles. Viščiukai broileriai lesinti iki soties (ad libitum).
Viščiukai broileriai buvo auginami ir lesinami 42 dienas, visą laikotarpį nekeičiant lesalo. Vienai grupei skiriamas lesalo kiekis – 1,280 t.
3 lentelė. Lesalo sudėtis
Sudėties komponentai Kiekis lesale, proc
23 3 lentelės tęsinys Kukurūzai 20,0000 20,0000 Žirniai 20,0000 0,0000 Sojų rupiniai 9,83744 14,04444 Pašarinis kalkamenis 9,88683 9,89076 Augalinis aliejus 3,78644 3,66269 Saulėgrąžų rupiniai 3,0000 3,0000 Monokalcio fosfatas 1,22088 1,20786 Lignobond 0,3000 0,3000 Druska 0,26876 0,21524 Metioninas 0,27129 0,24591 Kvietiniai miltai 0,1400 0,1400 Pentacid liquid 0,1200 0,1200 Premiksas 0,1000 0,1000 Vitaminas B4 0,0600 0,0600 Biotox 0,0500 0,0500 Natrio sulfatas 0,03535 0,11246 Vitaminų koncentratas 0,02500 0,02500 Ethoxyquin 66% 0,0200 0,0200 Lizinas 0,0000 0,10491
Lesalų kokybiniai rodikliai, 1kg
Sausosios medžiagos* , proc. 88,62 88,80 Žali baltymai* , proc. 15,61 15,87 Žali riebalai* , proc. 5,58 5,32 Žalia ląsteliena* , proc. 3,55 2,84 Žali pelenai* , proc. 13,72 13,71
Kalcis (Ca)* , proc. 3,86 3,86
Fosforas (P)* , proc. 0,63 0,63
Fosforas (įsisavinamas), proc. 17,34 9,91
Natris (Na), proc. 0,15 0,15
Magnis (Mg), proc. 0,10 0,10
Kalis (K), proc. 0,65 0,65
Chloras (Cl), proc. 0,21 0,21
Apykaitos energija MJ* 11,34 11,34
Apykaitos energija kcal/kg 2748,63 2763,15
Druska, proc. 0,300 0,300
Krakmolas, proc. 39,90 40,55
Cukrus, proc. 2,97 3,03
Lizinas, proc. 0,74 0,70
Lizinas (įsisavinamas), proc. 0,65 0,61
Metioninas, proc. 0,42 0,42
Metioninas (įsisavinamas), proc. 0,38 0,38
Metioninas+cistinas, proc. 0,67 0,69
Metioninas (įsisavinamas) + cistinas, proc.
0,57 0,57
Treoninas, proc. 0,50 0,47
Treoninas (įsisavinamas), proc. 0,41 0,38
Triptofanas, proc. 0,17 0,18
Triptofanas (įsisavinamas), proc. 0,13 0,13
24
3 lentelės tęsinys
Argininas, proc. 1,03 0,92
Argininas (įsisavinamas), proc. 0,925 0,835
Leucinas, proc. 1,12 1,10
Leucinas (įsisavinamas), proc. 1,003 0,992
Izoleucinas, proc. 0,60 0,58
Izoleucinas (įsisavinamas), proc. 0,507 0,488
Valinas, proc. 0,69 0,67
Valinas (įsisavinamas), proc. 0,595 0,583
Linolinė rūgštis C18:2, proc. 2,81 2,79
Linolinė rūgštis C18:3, proc. 0,34 0,33
Sausosios medžiagos* , proc. 88,62 88,80 Žali baltymai* , proc. 15,61 15,87 Žali riebalai* , proc. 5,58 5,32 Žalia ląsteliena* , proc. 3,55 2,84 Žali pelenai* , proc. 13,72 13,71
Kalcis (Ca)* , proc. 3,86 3,86
Fosforas (P)* , proc. 0,63 0,63
Fosforas (įsisavinamas), proc. 17,34 9,91
Natris (Na), proc. 0,15 0,15
Magnis (Mg), proc. 0,10 0,10 Kalis (K), proc. 0,65 0,65 Premikso sudėtis Vit. A, TV 11 000,00 11 000,00 Vit. D3, TV 5 000,00 5 000,00 Vit. E, mg/kg 40,00 40,00 Vit. E, I.U 44,00 44,00
Vit. E tokoferolio acetatas, I.U 40,00 40,00 Vit. E alfa tokoferolis, mg/kg 59,600 59,600
Vit. K3, mg/kg 2,50 2,50 Vit. B1, mg/kg 2,50 2,50 Vit. B2, mg/kg 7,00 7,00 Vit. B6, mg/kg 4,00 4,00 Vit. B12, mg/kg 25,00 25,00 Nikotininė rūgštis (B3), mg/kg 55,00 55,00 Pantoteninė rūgštis (B5), mg/kg 15,00 15,00 Folinė rūgštis (B9), mg/kg 1,75 1,75 Biotinas (H), mg/kg 112,00 112,00 Cholin chloridas (B4), mg/kg 450,00 450,00 Cholinas, mg/kg 1236,750 1417,678 Geležis, mg/kg 76,00 76,00 Manganas, mg/kg 101,00 101,00 Cinkas, mg/kg 64,00 64,00 Varis, mg/kg 7,20 7,20 Jodas, mg/kg 0,51 0,51 Selenas, mg/kg 0,22 0,22 Kobalatas, mg/kg 0,10 0,10 Siera, proc. 0,02 0,02 Molibdenas, mg/kg 0,00 0,00 Antioksidantas Ethoxyquin 132,08 132,08
25
Lesinimo bandymo metu tirti šie rodikliai:
1. Individualaus viščiuko kūno svoris 1, 7, 21 ir 35 amžiaus dieną nustatytas sveriant svarstyklėmis CAS SW-1 S PLUS (paklaidų ribos ± 1/2 g);
2. Lesalų sąnaudos kiekvienam pogrupiui per periodą 1–7, 8–21, 22– 35 amžiaus dienomis; 3. Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui 1–7, 8–21, 22–35 amžiaus dienomis;
4. Paukščių išsaugojimas per visą bandymo periodą.
Šio bandymo tikslas buvo ištirti fermento (Rovabio Advance L2), skaldančio nekrakmolo polisacharidus, įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, paukštienos kokybei, juslinėms bei cheminėms ir technologinėms savybėms.
2.2
Viščiukų broilerių mėsos kokybės tyrimai
Tyrimai atlikti 2016–2017 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijos Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo bei Gyvūnų produktyvumo laboratorijose prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto. Moksliniai tyrimai atitiko 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES ir Europos komisijos (EK) rekomendacijas 2007/526 EK „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
Buvo atlikti viščiukų broilerių mėsos kokybės tyrimai, kurių metu buvo nustatyti šie cheminiai ir technologiniai rodikliai:
1. Mėsos vandenilio jonų koncentracija - pH (pH- metru INLAB3); 2. Mėsos spalvingumas pagal CIE-LAB metodą;
3. Mėsos vandeningumas pagal mėginio svorio sumažėjimą per 24 val; 4. Mėsos vandens rišlumas pagal Grau ir Hammo metodą;
5. Mėsos švelnumas pagal Warner-Bratzler metodą; 6. Mėsos virimo nuostoliai pagal Šilingo metodą;
7. Pelenų kiekis, nustatoma pagal ENST metodiką, sudeginant mėsos organinę medžiagą 550°C temperatūroje;
8. Sausos medžiagos, nustatomos mėsos mėginius džiovinant iki pastovios masės; 9. Riebalų kiekis, nustatomas Soksleto metodu;
10. Cholesterolio kiekis mėsoje, nustatytas skysčių chromatografijos metodu HPLC system.
11. Riebalų rūgščių kiekis mėsoje, nustatomas dujų chromatografijos metodu, naudojant MS detektorių. Riebalų rūgščių metilesterių chromatografinė analizė alikta pagal LST EN ISO 15304:2003/AC:2005 metodiką.
26
2.3
Paukštienos juslinių savybių įvertinimas
Viščiukų broilerių mėsos juslinės savybės buvo vertintos ir nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijoje taikant juslinių savybių profilio testą. Jo esmė: apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Tada parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumui įvertinti, o kiekvienos visų produktų savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, rodantis kiekvienos savybės intensyvumą.
Vištienos krūtinėlės (mėginiai) dėti į atskirus, specialius maišelius bei užrišti pasižymint mėginį. Mėginiai dėti į atskirus puodus su verdančiu vandeniu ir virti 30 minučių. Tuomet mėginiai buvo išimti ant atskirų lėkštučių, supjaustyti į pailgus, vienodo dydžio gabalėlius, sudėti į vertinimui skirtus užkoduotus indelius tam, kad vertintojas nežinotų, kokį mėginį vertina, ir nedelsiant pateikti vertintojams.
Kiekviena numatyta mėginio savybė buvo vertinta 15 balų skalėje, 1 balo įvertinimas parodo, kad vertinama savybė beveik nejaučiama, 7-8 balai, kad jaučiama vidutiniškai, o 14-15 balų įvertinimas parodo, kad vertinama savybė stipriai jaučiama. Po kiekvieno mėginio savybių įvertinimo dalyviai burną skalavo jau paruoštu ir vertintojų kabinose padėtu vandeniu, norint pašalinti likusį skonį ir siekiant kuo tiksliau įvertinti kitą mėginį.
Kiekvienas mėginys turėjo tris pakartojimus, o mėginiai buvo koduojami siekiant išvengti subjektyvumo, dalyvių išankstinio nusistatymo ir norint gauti objektyvius mėginių juslinės analizės įvertinimus.
Tam tikros savybės buvo vertintos, remiantis jau paruoštais ir nurodytais savybių aprašais.
4 lentelė. Pagrindinės vertintos paukštienos mėginių juslinės savybės bei jų kriterijai.
Savybės Aprašymas
Bendras kvapo
intensyvumas Bendro kvapo intensyvumas Virto viščiuko kvapo
intensyvumas Kvapo, būdingo virtai be prieskonių vištienai, intensyvumas
Kito kvapo
27
4 lentelės tęsinys
Spalvos intensyvumas Vertinamas spalvos intensyvumas, mažas – spalva blyški, didelis – ryški.
Kietumas
Savybė, apibūdinanti jėgą, reikalingą atkąsti produkto kąsnį, ir pajuntama, spaudžiant produktą tarp krūminių dantų. Burnoje pajuntama,
spaudžiant produktą tarp dantų ar tarp liežuvio ir gomurio.
Susikramtymas Sukandimų skaičius ir/ar trukmė, reikalingi sukramtyti kąsnį iki tinkamo nuryti.
Sultingumas
(drėgnumas) Vertinama produkto sugebėjimas išskirti sultis jį kramtant
Pluoštiškumas Vertinamas atskirų plaušų (skaidulų), pajaučiamų mėginį kramtant, kiekis
Pojūtis burnoje Vertinamas bendras pojūtis, juntamas burnos vidumi, įskaitant liežuvį, dantenas ir dantis.
Virto viščiuko skonis Vištienai, virtai be prieskonių, būdingo skonio intensyvumas
Kito skonio
intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. skonio intensyvumas Liekamojo skonio
intensyvumas
Skonio, panašaus į tą, kuris buvo jaučiamas, kai produktas buvo burnoje, ir kuris išlieka tam tikrą laiką (5 sek.), intensyvumas
3
Statistinis duomenų įvertinimas
Gauti lesinimo bandymo ir mėsos kokybės bei mėsos juslinio įvertinimo duomenys apdoroti skaičiuokle MS Office Excel 2010 ir “SPSS 20” (“IBM, JAV)” statistikos programa. Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas pagal Stjudentą. Duomenys laikomi statistiškai patikimi, kai p≤0,05.
28
4 TYRIMŲ REZULTATAI
4.1
Ekstruduotų žirnių ir fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių
produktyvumui ir išsaugojimui
Ekstruduotų žirnių ir fermentinio priedo panaudojimo efektyvumą galima vertinti objektyviai išanalizavus viščiukų broilerių augimo intensyvumą, lesalų konversiją ir gaištamumo priežastis. Tyrimo metu buvo nustatytas viščiukų broilerių produkcijos Europos gamybos efektyvumo indeksas, kuris tiriamojoje grupėje buvo 8 proc. didesnis, nei kontrolinėje grupėje.
Norėdami palyginti skirtingų paukščių ir skirtingų regionų viščiukų broilerių rezultatus, galima naudoti Europos broilerių indeksą (EBI) arba Europos gamybos efektyvumo koeficientą (EGEF).Šis veiksnys standartizuoja techninius rezultatus, atsižvelgiant į pašarų konversiiją, mirtingumą ir vidutinį priesvorį per parą.
Formulė yra tokia: (vid. priesvoris per parą / išsaugojimas %) / pašarų konversija x 10
Tyrimų rezultatai apie ekstruduotų žirnių ir nekrakmolo polisacharidus skaidančių fermentų įtaką viščiukų broilerių kūno masei pateikti (5 lentelėje). 7 amžiaus dieną viščiukų broilerių pirmosios tiriamosios grupės kūno masė buvo didesnė 9 proc., o antrosios tiriamosios grupės 14 proc. lyginant su kontroline grupe. 21 amžiaus dieną pirmosios ir antrosios tiriamųjų grupių kūno masė buvo didesnė atitinkamai 7 proc., (p<0,05) ir 8 proc., lyginant su kontroline grupe. 35 amžiaus dieną pirmosios tiriamosios grupės kūno masė buvo 6 proc. didesnė, lyginant su kontroline grupe, o antrosios tiriamosios grupės 9 proc. didesnė kūno masė (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
5 lentelė. Ekstruduotų žirnių ir fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių kūno masei. Viščiukų amžius
dienomis
Kūno masė, g
Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė 1-7 40,92 ± 0,19 41,15 ± 0,18 42,02 ± 0,20 7-21 350,20± 1,75 100% 380,30 ± 1,80 109% 397,80 ± 1,44 114% 21-35 1060,20 ± 6,56 100% 1132,34 ± 9,21* 107% 1139,20 ± 9,03 108% 1-35 2369,45 ± 19,20 100% 2508,44 ± 17,81 106% 2579,60 ± 19,01* 109%
Tyrimų rezultatai parodė, kad minėti priedai didino viščiukų broilerių augimo intensyvumą. Jų masė per auginimo laikotarpį didėjo, t.y. 7, 21 ir 35 auginimo dieną atitinkamai buvo 14 proc., 8 proc. ir 9 proc. didesnė lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
Analizuodami duomenis apie ekstuduotų žirnių ir fermentinio priedo įtaką viščiukų broilerių vidutiniams priesvoriams per parą (6 lentelė), pastebėjome, jog nuo 1 iki 7 gyvenimo dienos, pirmojoje tiriamojoje grupėje priesvoris yra 9 proc. didesnis, o antrojoje tiriamojoje grupėje 14 proc. didesnis
29
lyginant su kontroline grupe. Kontrolinės grupės viščiukų paros priesvoriai 7 – 21 amžiaus dienomis, lyginant su abiejomis kontrolinėmis grupėmis vidutiniškai buvo 5 proc. mažesni. 21- 35 dieną, pirmojoje ir antrojoje grupėje nustatyti atitinkamai 5 proc. ir 10 proc. didesni rezultatai, nei kontrolinėje grupėje. 1 – 35 lesinimo bandymo dieną, antroje tiriamojoje grupėje nustatytas 9 proc. didesnis vidutinis priesvoris per parą, lyginant su kontroline grupe, (p>0,05).
6 lentelė. Ekstuduotų žirnių ir fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių vidutiniams priesvoriams per
parą, g.
Viščiukų amžius dienomis
Vidutiniai priesvoriai per parą, g
Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė
1-7 44,18±0,27 100% 48,45±0,20 110% 50,115%±0,21 114% 7-21 50,71±1,12 100% 53,71±0,92 106% 52,95±0,77 104% 21-35 93,51±1,57 100% 98,29±1,26 105% 102,88±1,17 110% 1-35 67,69±1,49 100% 71,66±1,30 106% 73,70±1,53 109%
Analizuodami ekstruduotų žirnių ir nekrakmolo polisacharidus skaidančių fermentų įtaką lesalų sąnaudoms 1kg priesvorio gauti (7 lentelė), remdamiesi gautais duomenimis, nustatėme, kad 1 -7 auginimo dieną, lesalų konversija buvo 2 proc. ir 4 proc., 8 – 21 dieną 1 proc. ir 3 proc., 22 – 35 dieną 3 proc. ir 4 proc., atitinkamai pirmoje ir antroje tiriamosiose grupėse buvo didesnė, nei kontrolinėje grupėje (p>0,05).
7 lentelė. Ekstruduotų žirnių ir fermento įtaka lesalų sąnaudoms 1kg priesvorio gauti Auginimo
tarpsnis, d
Lesalų sąnaudos vienam viščiukui, g
Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė 1-7 1,22 ± 0,02 100% 1,25 ± 0,03 102% 1,27 ± 0,05 104% 8-21 1,55 ± 0,03 100% 1,57 ± 0,05 101% 1,60 ± 0,03 103% 22-35 1,98 ± 0,03 100% 2,03 ± 0,04 103% 2,05 ± 0,05 104% 1-35 1,83 ± 0,02 100% 1,85 ± 0,02 101% 1,88± 0,03 103%
Išanalizavę duomenis per visą viščiukų broilerių auginimo laikotarpį nustatėme, pirmoje ir antroje tiriamosiose grupėse lesalų sąnaudos 1kg priesvorio gauti buvo atitinkamai 1 proc. ir 3 proc. didesnės nei kontrolinėje grupėje, (p>0,05).
30
Bandymo metu nustatytas viščiukų broilerių išsaugojimo procentas kontrolinėje ir tiriamosiose grupėse (8 lentelė). Išanalizavę duomenis nustatėme, kad pirmosiomis 7 gyvenimo dienomis abiejų tiriamųjų grupių paukščių išsaugojimas buvo 100 proc., tačiau iki bandymo pabaigos jis palaipsniui išaugo iki 5 proc., abejose tiriamosiose grupėse ir tai buvo 1 proc. mažesnis rodiklis lyginant kontroline grupe, (p>0,05).
8 lentelė. Ekstruduotų žirnių ir fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui, proc. Auginimo
tarpsnis, d
Išsaugojimas, proc.
Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė
1-7 99,0 % 100 % 100 %
8-21 98,0 % 98,5 % 99,0 %
22-35 96,5 % 97,0 % 97,5 %
1-35 97,8 % 98,5 % 98,8 %
Nugaišusių paukščių skrodimo duomenų analizė parodė, kad kritimo priežastys nesusijusios su naudojamų lesalų priedų poveikiu jų sveikatingumui.
4.2
Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių kraiko sausosioms
medžiagoms
Atlikto tyrimo metu, nustatyta, kad tiriamųjų grupių kraiko sausųjų medžiagų mėginių rezultatai (9 lentelė) buvo artimi kontrolinės grupės mėginių rezultatams, tai rodo, kad lesalų priedai šiems rodikliams neturėjo reikšmingos įtakos.
9 lentelė. Ekstruduotų žirnių ir fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių kraiko sausosioms
medžiagoms, proc.
Auginimo tarpsnis,d
Grupės
Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė
1-7 8,22±0,40 7,16±0,30 8,66±1,05
8-21 16,80±2,65 17,47±5,22 17,24±1,55
22-35 9,41±0,19 10,22±1,40 10,09±1,87
31
4.3
Ekstruduotų žirnių ir fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių
skerdenos morfologinėms savybėms
Analizuodami gautus duomenis, apie ekstruduodų žirnių ir nekrakmolo polisacharidus skaldančių fermentų įtaką viščiukų broilerių morfologinei sudėčiai (10 lentelė), nustatyta, kad antrojoje tyriamojoje grupėje šlaunų ir blauzdų raumenų masė padidėjo atitinkamai 6 proc. ir 12 proc., lyginant su kontroline grupe. Kontrolinėje grupėje nustatyta mažesnė krūtinės raumenų masė lyginant su 1 tiriamąja (5 proc.) ir 2 tiriamąja (10 proc.) (p<0,05).gupėmis,
10 lentelė. Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių kūno dalių išsivystymui
Rodikliai
Skerdimo rezultatai
Kontrolinė grupė 1 tiriamoji grupė 2 tiriamoji grupė Masė prieš skerdimą, g
2453,68± 92,30 100% 2687,76± 84,70* 109% 2753,72± 62,47* 112% Sparnų masė, g 130,22± 6,45 100% 158,61± 6,05* 121% 191,30± 4,45* 147%
Šlaunelių raumenų masė (su kaulu ir oda), g 267,54± 9,55 100% 279,12± 7,17 104% 298,09± 7,19* 111%
Blauzdų raumenų masė (su kaulu ir oda), g 210,11± 5,55 100% 218,65± 0,44 104% 228,14± 0,26* 109%
Šlaunų masė (be kaulo ir odos), g 219,67± 2,55 100% 228,23± 3,24 104% 233,02± 2,36 106%
Blauzdų raumenų masė (be kaulo ir odos), g 154,22±5,51 100% 170,95±2,30* 111% 172,31±9,20* 112%
Krūtinės raumenų masė (be odos), g 530,15±23,10 100% 553,96±23,22 105% 584,34±39,52 110%
Krūtinės raumenų ilgis, cm
15,20±1,35 100% 16,03±0,55* 106% 16,41±0,90* 108%
Krūtinės raumenų plotis, cm 10,15±0,61 100% 12,34±2,01* 122% 12,41±0,39* 122%
Išorinės filė masė, g
495,62±30,01 100% 510,11±45,20 103% 535,98±40,20* 108%
Vidinės filė masė, g
95,40±5,70 100% 98,10±5,50 103% 102,72±18,20* 108%
Krūtinės keteros ilgis, cm
2,10±0,90 100% 2,15±0,22 102% 2,32±0,40* 111%
32
10 lentelės tęsinys
Blauzdos kaulo (tibia) ilgis tiriamosiose grupėse buvo nustatytas 6 proc. ilgesnis, nei kontrolinėje grupėje, (p>0,05).
4.4
Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunų mėsos
spalvinėms charakteristikoms
Krūtinės raumenų spalvinė charakteristika buvo nustatoma pagal CIE - LAB metodą. Analizuojant gautus rezultatus (11 lentelė), nustatyta, kad tiriamosios grupės mėginio spalvos šviesumas (L) yra 4 proc. didesnis nei kontrolinės grupės, o rausvumas (a), gelsvumas (b) yra labai artimas kontrolinės grupės mėsos mėginių spalvingumui. Tai rodo, jog šiems spalvos rodikliams lesalų priedai neturėjo reikšmingos įtakos. Statistiškai patikimi duomenys nenustatyti, (p>0,05).
11 lentelė. Ekstruduotų žirnių ir fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių krūtinės mėsos
spalvingumo kriterijų rodikliams.
Rodiklis
Grupės
Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė
L* 58,65±0,20 59,20±0,17 61,11±0,17
a* 12,43±0,18 11,21±0,21 11,50±0,16
b* 7,36±0,20 6,42±0,18 7,37±0,18
Analizuojant gautus rezultatus apie šlaunų raumenų spalvinę charakteristiką (12 lentelė), nustatyta, kad tiriamųjų spalvinių mėginių šviesumas (L) kontrolinėje grupėje yra 7 proc. (p>0,05) mažesnis nei pirmoje ir antroje tiriamosiose grupėse. Rausvumo (a) ir spalvos gelsvumo (b) rezultatai labai artimi vieni kitiems.
12 lentelė. Ekstruduotų žirnių ir fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių šlaunų mėsos spalvingumo
kriterijų rodikliams.
Rodiklis
Grupės
Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė Šlaunies kaulo ilgis, cm
8,20±0,22 100% 8,64±0,14 105% 8,67±0,39 106%
Blauzdos kaulo ilgis, cm
10,36±0,70 100% 10,98±0,12 106% 11,02±0,60 106%
Karkaso masė su kaulu ir raumenų likučiais, g 499,02±20,01 100% 520,71±13,44 104% 556,43±22,01* 112%
