LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra
Justina Mažylytė
NEPILNAMEČIŲ PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMO
ORGANIZAVIMAS PASLAUGŲ TEIKĖJŲ IR GAVĖJŲ POŽIŪRIU
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas
doc. dr. Aurelijus Veryga
2013-05-15
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadybaNEPILNAMEČIŲ PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMO ORGANIZAVIMAS
PASLAUGŲ GAVĖJŲ IR TEIKĖJŲ POŽIŪRIU Justina Mažylytė
Mokslinis vadovas doc. dr. Aurelijus Veryga
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2013, 95 p.
Darbo tikslas. Įvertinti nepilnamečių priklausomybės ligų gydymo organizavimą paslaugų gavėjų ir teikėjų požiūriu.
Darbo uždaviniai: 1) Išanalizuoti nepilnamečiams teikiamas paslaugas priklausomybės ligų srityje; 2) Ištirti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų požiūrį apie priklausomybės ligų gydymo paslaugų teikimo organizavimą nepilnamečiams; 3) Atskleisti nepilnamečių, besigydančių Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, bei jų tėvų požiūrį į priklausomybės ligų gydymo paslaugų organizavimą nepilnamečiams.
Tyrimo metodika. Tyrimui atlikti naudoti mišrūs tyrimų metodai: kiekybinis ir kokybinis tyrimai. Paslaugų teikėjų, PSC ir PLC dirbančios specialistų komandos, požiūriui ištirti buvo atlikta anketinė anoniminė apklausa, kuri apėmė 31 įstaigą (26 PSC ir 5 PLC), perduota 170 anketų. Dalyvavo 26 įstaigos (22 PSC ir 4 PLC), grįžo 118 anketų. Įstaigos atsako dažnis siekia beveik 84 procentus, anketos - 69 procentus. Interviu buvo paimta iš 5 priklausomybe sergančių nepilnamečių, kurie gydėsi KPLC, bei 5 tėvų/globėjų. Statistinei duomenų analizei naudotas SPSS 17.0 duomenų analizės paketas, bei „Microsoft Office Exell“ programa.
Rezultatai. Ambulatorinės abstinencijos detoksikacijos paslaugą dažniau teikia PLC (60 proc.), nei PSC (9,6 proc., p<0,05), taip pat kaip ir palaikomojo gydymo ir atkryčių profilaktikos paslaugą (atitinkamai 62,9 proc. ir 36,1 proc., p<0,05). Paslauga „ambulatorinės reabilitacijos programa dienos centre“ nėra išplėtota. Stacionarias paslaugas teikia tik 2 iš 4 apklaustųjų PLC. Apie pusę respondentų mano, kad teikiamos paslaugos atitinka nepilnamečių poreikius. Terapinės aplinkos pritaikymo nepilnamečiams trūkumą labiausiai akcentuoja psichologai (59,4 proc., p<0,05), bei specialistai dirbantys PLC (54,3 proc., p<0,05). Daugiau psichiatrų (30 proc.) ir psichologų (25 proc.) mano, kad jų įstaigos personalo išsilavinimas nėra tinkamas darbui su
nepilnamečiais (p<0,05). Socialiniai darbuotojai linkę geriau vertinti bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis. Daugiausiai psichiatrų (26,7 proc.) ir psichologų (21,9 proc.) manė, kad jų įstaiga nebendradarbiauja su teisėsaugos organais (p<0,05). Paslaugų gavėjai mano, kad trūksta informacijos apie gydymo paslaugas nepilnamečiams, pačių paslaugų, bei visiškai nėra tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Atskleistas poreikis kurti paslaugas įvairaus amžiaus, motyvuotiems ir nemotyvuotiems nepilnamečiams, jų tėvams, bei užtikrinti paslaugų tęstinumą. Paslaugų gavėjų požiūriu sėkmingam gydymui svarbu specialistų išankstinio nusistatymo nebuvimas, bei mokymasis teoriją pritaikyti praktikoje.
Išvados. Dažniausiai nepilnamečiams teikiamos ambulatorinės paslaugos, kaip specialistų konsultacijos, rečiau abstinencijos detoksikacijos, ambulatorinio palaikomojo gydymo ir atkryčių profilaktikos, bei pakaitinio palaikomojo gydymo paslaugos. Stacionarias paslaugas, kaip abstinencijos detoksikacija ir psichoterapinė reabilitacijos programa teikia tik 2 iš 4 apklaustųjų PLC. Paslaugų teikėjai mano kad paslaugos nepilnamečiams yra prieinamos. Tik apie pusę jų sutinka, kad jų įstaigose teikiamos paslaugos atitinka nepilnamečių poreikius. Paslaugų gavėjų nuomone, trūksta informacijos apie gydymo paslaugas nepilnamečiams, pačių paslaugų, bei visiškai nėra tarpinstitucinio bendradarbiavimo.
Raktiniai žodžiai. Priklausomybė, nepilnamečiai, gydymo paslaugos, organizavimas.
SUMMARY
Management of Public HealthORGANIZATION OF ADDICTIVE DISORDERS’ TREATMENT TO ADOLESCENTS IN THE ATTITUDE OF RECEIVERS AND PROVIDERS OF THE SERVICES
Justina Mažylytė
Supervisor Aurelijus Veryga, Dr. Sc. Assoc. Professor
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Scieneces, Kaunas; 2013, 95 p.
Aim of the study. To evaluate the organization of addictive disorders’ treatment to adolescents in the attitude of receivers and providers of the services.
Objectives. 1) To analyze services that are provided to adolescents in the field of addictive disorders; 2) To study the attitude of providers of mental public health care services towards the organization of providing addictive disorders treatment services to adolescents; 3) To reveal the attitude of adolescents, who are under the treatment in Kaunas district center for addictive disorders, and their parents’ attitude towards organization of addictive disorders treatment services to adolescents.
Methods. Mixed analysis methods were used for the performance of research: quantitative and qualitative. In order to study the attitude of providers of services, team of professionals working in Mental health centers and Centers of addictive diseases, anonymous questionnaire survey was performed. Survey was implemented in 31 establishments (26 Mental health centers and 5 Centers of addictive diseases), 170 questionnaires were distributed. 26 establishments (22 Mental health centers and 4 Centers of addictive diseases) participated in the research and 118 questionnaires came back. Response frequency of establishment equals almost 84 percent, in the case of questionnaire – 69 percent. Interview was taken of 5 adolescents with addictive disease, who were under treatment in Kaunas district center for addictive disorders, and also of 5 parents/foster parents. “SPSS 17.0” data analysis package and “Microsoft Office Excel” program was used for the statistical analysis of data.
Results. Service of outpatient abstinence detoxification is more often provided by Centers of addictive diseases (60%) than Mental health centers (9.6%, p<0.05), and the same was determined for service of supportive treatment and prevention of relapse (respectively, 62.9% and 36.1%, p<0.05). Service of “outpatient rehabilitation program at day-center” isn’t developed.
Stationary services are provided only by 2 Centers of addictive diseases of 4 surveyed. In the opinion of about half of respondents the provided services does match needs of adolescents. Lack of adaptation of the therapeutical environment to adolescents was mostly emphasized by psychologists (59.4%, p<0.05) and professionals working in Centers of addictive diseases (54.3%, p<0.05). Larger part of psychiatrists (30%) and psychologists (25%) think that education of their establishment personnel isn’t appropriate for work with adolescents (p<0.05). Social workers are tending more favorably rate the cooperation with other establishments. The largest part of psychiatrists (26.7 %) and psychologists (21.9 %) thought that their establishment wasn’t cooperating with law enforcement and public protection organs (p<0.05). Receivers of the services think that there is lack of information about treatment services to adolescents, lack of the services themselves and that there is absolutely no inter-institutional cooperation. A need for the development of services designed for different age, motivated and non-motivated adolescents, their parents and a need for the succession of the services was revealed. According to attitude of the receivers of services, following aspects are important for the successful treatment: absence of prejudice and learning to apply theory in practice.
Conclusions. Outpatient services, such as consultations of the professionals, are most often provided to adolescents, and rarer are the services of abstinence detoxification, outpatient supportive treatment and prevention of relapse, alternative supportive treatment. Stationary services, such as abstinence detoxification and psychotherapeutic rehabilitation program, is provided only by 2 of 4 surveyed Centers of addictive diseases. In the opinion of providers of the services, the services are accessible to the adolescents. Only half of them agree that services, provided in their establishments, matches the needs of adolescents. In the opinion of receivers of the services, there is lack of information about treatment services to adolescents, there is lack of the services themselves and there is completely no inter-institutional cooperation.
SANTRUMPOS
ESPAD - Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose (angl. European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs)
HBSC - Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (angl. Health Behaviour in School - aged Children)
KAPLC – Kauno apskrities priklausomybės ligų centras PLC – Priklausomybės ligų centras
TURINYS
ĮVADAS ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Priklausomybės apibrėžimas ... 11
1.2. Nepilnamečių priklausomybės ligų paplitimas ... 14
1.3. Priklausomybės ligų gydymo organizavimas ... 19
2 TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 25
2.1 Tyrimo eiga ir imtis ... 25
2.2 Tyrimo priemonė ... 28
2.3 Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika ... 30
2.4 Tyrimo duomenų analizė... 32
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 34
3.1 Nepilnamečiams teikiamos paslaugos priklausomybės ligų srityje... 34
3.2 Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų požiūris į priklausomybės ligų gydymo organizavimą nepilnamečiams ... 40
3.2.1 Požiūris į paslaugų prieinamumą nepilnamečiams ... 40
3.2.2 Požiūris į paslaugų atitinkamumą nepilnamečiams ... 45
3.2.3 Požiūris į įstaigos, kurioje dirba, bendradarbiavimą ... 53
3.3 Nepilnamečių, besigydančių Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, bei jų tėvų požiūris į priklausomybės ligų gydymo organizavimą nepilnamečiams ... 60
3.3.1 Nepilnamečių priklausomybės ligų ypatybės ... 60
3.3.3 Specializuotų paslaugų ypatybės ... 70
3.3.4 Motyvaciją sveikti įtakojantys veiksniai ... 76
3.4 Tyrimo ribotumai ... 82
IŠVADOS: ... 84
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 85
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 86
PAVEIKSLŲ IR LENTELIŲ TURINYS
1 pav. Priklausomybės ligų gydymo paslaugų modelis Lietuvoje...21
2 pav. Tyrimo schema...25
3 pav. Psichikos sveikatos centrų ir Priklausomybės ligų centrų teikiamų paslaugų dažnis...34
1 lentelė. Anketinės apklausos tematika ir klausimų/teiginių pagrindimas...29
2 lentelė. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal specialybes, įstaigą, kurioje dirba, bei darbo stažą...30
3 lentelė. Kokybinio tyrimo dalyvių pristatymas...31
4 lentelė. Priklausomybės ligų centrų teikiamų stacionarių paslaugų pasiskirstymas...36
5 lentelė. Psichikos sveikatos centrų ir Priklausomybės ligų centrų darbuotojų požiūrio į tai, ar pakankamai paslaugų nepilnamečiams teikiama jų įstaigose, palyginimas...37
6 lentelė. Psichikos sveikatos specialistų nuomonę, kad jų įstaigoje teikiama nepakankamai paslaugų nepilnamečiams, turintiems priklausomybę, nulėmusios priežastys...38
7 lentelė. Priklausomybės ligų centro specialistų nuomonę, kad jų įstaigoje teikiama nepakankamai paslaugų nepilnamečiams, turintiems priklausomybę, nulėmusios priežastys...39
8 lentelė. Paslaugų teikėjų požiūrio į paslaugų prieinamumą pasiskirstymas pagal specialybes...41
9 lentelė. Paslaugų teikėjų požiūrio į paslaugų prieinamumą pasiskirstymas pagal įstaigą, kurioje dirba...42
10 lentelė. Respondentų nuomonės, apie paslaugų prieinamumą nepilnamečiams jų įstaigoje, kokybinė analizė ir išryškėjusios temos...43
11 lentelė. Paslaugų teikėjų požiūrio į paslaugų atitinkamumą nepilnamečiams pasiskirstymas pagal jų specialybes...46
12 lentelė. Paslaugų teikėjų požiūrio į paslaugų atitinkamumą nepilnamečiams pasiskirstymas pagal įstaigą, kurioje dirba...48
13 lentelė. Respondentų nuomonės, apie paslaugų atitinkamumą nepilnamečiams jų įstaigoje, kokybinė analizė ir išryškėjusios temos...49
14 lentelė. Paslaugų teikėjų požiūrio į jų įstaigos, kurioje dirba, bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis/asmenimis siekiant kokybiškesnės pagalbos nepilnamečiams, pasiskirstymas pagal jų specialybes...53
15 lentelė. Paslaugų teikėjų požiūrio į jų įstaigos bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis/ asmenimis siekiant kokybiškesnės pagalbos nepilnamečiams, pasiskirstymas pagal įstaigą, kurioje dirba...55
16 lentelė. Respondentų nuomonės, apie jų įstaigos bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis/asmenimis siekiant kokybiškesnės pagalbos nepilnamečiams, kokybinė analizė ir išryškėjusios temos...57
ĮVADAS
Priklausomybės liga paveikia ne tik patį sergantį asmenį, tačiau jos padarinius jaučia jo šeima, aplinka, bei visuomenė. Būtina pabrėžti, kad ši liga nėra visiškai išgydoma, ji gali būti tik sustabdoma, todėl būtinas nuolatinis ir intensyvus darbas sprendžiant šią problemą. O tai savo ruožtu tampa iššūkiu visuomenės sveikatos specialistams.
Pasauliniu mastu sutinkama, kad vienas iš jautriausių priklausomybių temos aspektų yra priklausomybės tarp vaikų ir jaunimo [49,52,56,85]. Tarp nepilnamečių pastebimas kur kas greitesnis priklausomybės ligų vystymasis, dėl mažesnių gebėjimų kontroliuoti savo įsitraukimą į naują veiklą [52,77,82]. Be to įrodyta, kad kuo jaunesniame amžiuje eksperimentuojama su psichoaktyviomis medžiagomis, tuo didesnė tikimybė įgyti priklausomybę [54].
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau imama kalbėti apie nepilnamečių priklausomybės problemą, pabrėžiama, jog akivaizdžiai matoma, kad vis dažniau jaunesnio amžiaus vaikai yra linkę eksperimentuoti, įsitraukti į naujas veiklas, kurios potencialiai gali sukelti priklausomybę [22, 33,37,57].
Su tuo glaudžiai susiję periodiškai atliekami tarptautiniai tyrimai, kaip alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose (ESPAD), mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (HBSC), kuriuose dalyvauja ir Lietuva. Šių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad medžiagų, sukeliančių priklausomybę, vartojimo problema tarp mūsų šalies paauglių gilėja, skirtumai tarp lyčių vartojimo nyksta [89,90].
Tuo tarpu jaunimo problematikos tyrimų rezultatų analizė (2012) ne tik patvirtino tarptautinių tyrimo rezultatus, tačiau taip pat atskleidė, kad jaunesnio amžiaus Lietuvos jaunimas kur kas labiau įsitraukia ir į priklausomybę sukeliančią veiklą. Atskleista, kad kuo jaunesnis amžius, tuo dažniau naudojamasi internetu, o penkias ir daugiau valandų per dieną internete praleidžia net 10,1 proc. nepilnamečių. Taip pat atskleista, kad nepilnamečiai lošia įvairiais lošimo būdais kur kas dažniau nei vyresnio amžiaus jaunimas [37].
Lietuvoje vis dar nėra tikslios statistikos apie nepilnamečių priklausomybės ligų paplitimą, todėl tikrasis problemos mastas nėra atskleistas. Taip pat labai trūksta tyrimų, kurie analizuotų priklausomybe sergančių nepilnamečių gydymo organizavimą.
Nors L. Maldanienė savo tyrime analizavo vaikų ir paauglių priklausomybės ligų profilaktiką ir gydymą psichikos sveikatos centruose [27], tačiau nepilnamečių priklausomybės ligų gydymo organizavimo tyrimų, kurie apimtų ir psichikos sveikatos centrus (PSC), ir
priklausomybės ligų centrus (PLC) nebuvo atlikti iki šiol. Taip pat iki šiol buvo netirtas nepilnamečių priklausomybės ligų gydymo organizavimas paslaugų gavėjų požiūriu. Taigi galima teigti, kad visuomenės sveikatos specialistams bei visai visuomenei aktuali problema Lietuvoje yra nepakankamai ištirta.
Darbo tikslas: Įvertinti nepilnamečių priklausomybės ligų gydymo organizavimą paslaugų gavėjų ir teikėjų požiūriu.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti šiuo metu nepilnamečiams teikiamas paslaugas priklausomybės ligų srityje. 2. Ištirti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų požiūrį į priklausomybės ligų
gydymo paslaugų organizavimą nepilnamečiams.
3. Atskleisti nepilnamečių, besigydančių Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, bei jų tėvų požiūrį į priklausomybės ligų gydymo paslaugų organizavimą nepilnamečiams.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Literatūros apžvalgos paskirtis yra įvesti į atlikto tyrimo „Nepilnamečių priklausomybės ligų gydymo organizavimas paslaugų gavėjų ir teikėjų požiūriu“ lauką.
1.1. Priklausomybės apibrėžimas
Jau ištisus dešimtmečius tema apie priklausomybes yra plačiai diskutuojama tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Deja priklausomybės sąvoka dažnai suvokiama labai skirtingai, nagrinėjama tik labai siauru aspektu – apsiribojama viena ar keliomis priklausomybių rūšimis.
Priklausomybės sąvoka apima priklausomybę nuo medžiagų vartojimo (pvz., narkotikai, alkoholis, vaistai) ir elgesio priklausomybę (pvz., kompulsyvus lošimas, kompiuteriniai žaidimai, internetas) [73].
Deja daugelyje mokslinių publikacijų brėžiamas ryškus brūkšnys tarp priklausomybių nuo medžiagų ir elgesio priklausomybių. Mano pastebėjimą patvirtina ir Bennet Foddy ir Julian Suvulescu atlikta didžiulė mokslinių publikacijų studija [47]. Šios studijos metu buvo išryškinti du pagrindiniai visuomenėje vyraujantys požiūriai apie priklausomybę: kai priklausomybė suvokiama kaip liga ir daugiau fokusuojamasi į priklausomybę nuo įvairių medžiagų, bei kai priklausomybė suvokiama kaip nepakankamos valios buvimas tiesiog atsispirti, tai daugiau tapatinama su elgesio priklausomybėmis. Priklausomybės tik kaip ligos suvokimo šalininkai priklausomybę aiškina kaip tam tikros medžiagos vartojimą, kuris labai smarkiai paveikė žmogaus smegenis, todėl tas stiprus poreikis („alkis“) jau nėra žmogaus laisvas apsisprendimas vartoti [73,79,77]. Tuo tarpu antrojo požiūrio šalininkai priklausomybę aiškina kaip asmens nepakankamos valios turėjimą, kuris paskatina kontrolės praradimą, nors žmogus lyg ir gali laisvai rinktis [47,65,74]. Kad ir kaip bandant atskirti šiuos du požiūrius, jie nėra taip toli vienas nuo kito nutolę – abiem atvejais yra sumažinamas asmens gebėjimas atsispirti potraukiui [47,70]. Lietuvos TLK sisteminiame ligų sąraše priklausomybės priskiriamos prie psichikos ir elgesio sutrikimų. Pats priklausomybės sindromas įvardinamas, kaip elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, atsirandantis pakartotinai vartojant medžiagas. Dažniausiai
pasitaikantys šio sindromo požymiai: stiprus troškimas vartoti psichoaktyviąją medžiagą, sunku kontroliuoti vartojimą (pvz., sunku nutraukti, atsisakyti), vartojama nepaisant visų žalingų pasekmių, medžiagos vartojimas tampa svarbesnis nei kiti veiksmai ar įsipareigojimai, padidėjusi tolerancija vartojamai medžiagai ir kai kuriais atvejais pasireiškia fizinės abstinencijos būklė. Priklausomybės sindromas gali būti specifiškas medžiagai, medžiagų klasei arba didesnei įvairių farmakologinių medžiagų grupei [40]. Kaip matote, sisteminiame ligų sąraše taip pat dominuoja priklausomybės nuo medžiagų apibrėžimas.
Priklausomybės liga nepriklausomai nuo priklausomybės objekto pasireiškia labai panašiais simptomais, panašiu ligos vystymusi, o ir pasekmės mažai skiriasi [44,73], todėl vertingiau ieškoti ne atskiriančių, o bendrų aspektų. Šis požiūris mažiau fokusuojasi į medžiagų poveikį ir daugiau dėmesio skiria bendram patologiniam elgesiui [73].
Giliau paanalizavus įvairius priklausomybės apibrėžimus pastebimi bendri bruožai, bendri elementai. Steve Sussman ir Alan N. Sussman [79] išanalizavo daugybę mokslinių straipsnių ir juos susisteminus išskyrė pagrindinius penkis bendrus aspektus, nusakančius priklausomybę:
1. Elgesys nukreipiamas į noro patenkinimą. Šiame aspekte svarbus momentas yra tai, kad priklausomybė neatsiranda iš niekur ir staiga, o „auga“ ir „didėja“ laikui bėgant, jos atsiradimas įvardinamas kaip priklausomybės vystymosi procesas, kuris trunka tam tikrą laiką. Šiame procese formuojasi įprotis [73,74,77] norint sumažinti (pvz., skausmo pojūtį) ar sustiprinti (pvz., laimės pojūtį) tam tikrus pojūčius. Dažnai pati pirminė reakcija į potencialiai įprantamą elgesį būna teigiama [66] (juntamas tam tikras malonumas), būtent todėl tas elgesys nėra nutraukiamas ir noras kartoti tą veiklą palaipsniui didėja [47].
2. Dažnas mąstymas apie tam tikrą elgesį. Šiame aspekte vienas iš svarbiausių momentų yra didelis dėmesio koncentravimas būtent į norą ir jo pasiekimą, kada daug laiko praleidžiama planuojant, romantizuojant galutinį rezultatą [61] ir visa tai įtraukiama į kasdienę veiklą. Taip pat šioje stadijoje pastebimas tolerancijos pokytis, kada bėgant laikui norima tą elgesį kartoti dažniau ir užtęsti ilgiau. O elgesio apribojimas sukelia nemalonius pojūčius ir tai paskatina dar didesnį norą grįžti prie to elgesio [44,52,64].
3. Laikinas pasitenkinimas. Apie šią sritį duomenų mažai [79], tačiau čia pastebimas asmens blaškymasis, ne visiškas, kartais pasireiškiantis kontrolės praradimas, kai vienoje
situacijoje (pvz., susinervinus) asmuo be galo siekia to priklausomo elgesio, objekto, tačiau kitoje situacijoje (pvz., kai yra patenkintas) jis gali apsieiti ir be jo.
4. Kontrolės praradimas, kuris apima asmens sumažėjusį įgūdį kontroliuoti savo elgesį. Jam sunku tampa tiksliai numatyti, kada atsiras priklausomo elgesio poreikis, atsiradus sunku jį nutraukti. Priklausomas elgesys vis mažiau tampa priklausomas nuo paties asmens ir tampa lyg automatinė veiksmų seka, kurią vis mažiau gali įtakoti pats asmuo [65,69,70,74,84]. Kontrolės praradimas taip pat siejasi su dideliu impulsyvumu, spontaniškumu [84]. Kada labai greitai pasiduodama kažkokiai atsiradusiai idėjai ir viskas daroma, kad ji būtų įgyvendinta, neįvertinant galimų pasekmių. Svarbus momentas, kad yra ryšys tarp kontrolės praradimo ir amžiaus. Suaugęs, subrendęs žmogus yra daugiau linkęs atsižvelgti į pasekmes nei paaugliai [52,79], o tai reiškia, kad paaugliai yra didesnės rizikos grupė – jie greičiau praranda kontrolę priklausomybės vystymosi procese [52,77,82].
5. Neigiamų pasekmių patyrimas. Neigiamos pasekmės atsiranda būtent dėl priklausomo elgesio ir tai gali būti: fizinis diskomfortas, socialinių ryšių mažėjimas, finansinės problemos, sumažėjusi savigarba [52,61,79]. Nors asmuo akivaizdžiai mato, kad patiria daugiau neigiamų nei teigiamų pasekmių dėl savo elgesio, tačiau savo elgesio nekeičia [61,74]. Priklausomybę sustabdyti sunku dėl baimės, kad neteks pasitenkinimo pojūčio, dėl baimės, kad nesusidoros su kasdieniu stresu ir įtampa [77], dėl baimės, kad teks iškęsti nemalonius pojūčius, kurie lydi priklausomybės nutraukimą [73,78].
Atsižvelgiant į tai, kad pakankamai dažnai būna keletas skirtingų priklausomybių vienu metu (šalia pagrindinės priklausomybės išryškėja viena ar kelios šalutinės) [49,56,58], šiame magistro baigiamajame darbe priklausomybės sąvoką naudosiu bendrąja prasme – nerūšiuojant pagal priklausomybes nuo medžiagų ar priklausomybes nuo elgesio. Vadovausiuosi mintimi, kad visos priklausomybės yra panašios ir turi bendrus aspektus, kaip atsiradimo priežastys, vystymosi eiga, patiriamos pasekmės.
Trumpai apibendrinant galima teigti, kad dar yra paplitęs priklausomybės ligos apibrėžimo skaidymas į priklausomybes nuo medžiagų ir veiksmo. Tai priklausomybės suvokimą, gydymą padalina į dvi atskiras sferas. Priklausomybės nuo medžiagų tema daugiau nagrinėjama lyginant su veiksmo priklausomybių tema. Naujesni tyrimai vis dažniau
orientuojami ne į skirtumų paiešką ir priklausomybių diferencijavimą atsižvelgiant į priklausomybės objektą, o į panašumų atskleidimą patologiniame elgesyje, kas suteikia daugiau vilties, kad elgesio priklausomybių tyrinėjimas nebus nustumtas į šešėlį. Priklausomybę turintis asmuo turi didesnę tikimybę įgyti ir kitą priklausomybę, dėl to dažnai priklausomi asmenys turi ne vieną, o keletą priklausomybių vienu metu. Todėl organizuojant pagalbą, gydymą svarbu į priklausomybę žvelgti, kaip į visumą, neskaidant pagal priklausomybės objektą. Šiame magistro baigiamajame darbe priklausomybės sąvoką naudosiu bendrąja prasme, vadovausiuosi mintimi, kad visos priklausomybės yra panašios ir turi bendrus aspektus, kaip atsiradimo priežastys, vystymosi eiga, patiriamos pasekmės.
1.2. Nepilnamečių priklausomybės ligų paplitimas
Pasauliniu mastu sutinkama, kad vienas iš jautriausių priklausomybių temos aspektų yra priklausomybės tarp vaikų ir jaunimo [49,52,56,85]. Šiai temai reikalingas ypatingas dėmesys, norint išsaugoti, puoselėti visuomenės sveikatą, juk vaikai ir jaunimas yra ypač pažeidžiama visuomenės grupė. Dėl mažesnių gebėjimų kontroliuoti savo įsitraukimą į naują veiklą, pastebimas kur kas greitesnis priklausomybės ligų vystymasis nepilnamečių tarpe [52,77,82].
Daugelyje mokslinių straipsnių vis dažniau kalbama apie tai, kad nepilnamečių, turinčių priklausomybę, vis daugėja, akivaizdžiai pastebima jų amžiaus jaunėjimo tendencija [22,33,37,57], kitaip tariant, ši problema įgavo pagreitį. Nepaisant problemos mąsto ir jos mokslinio pagrįstumo Lietuvoje vis dar nėra tikslios statistikos apie nepilnamečių priklausomybės ligų paplitimą, bei kitimą. Tam tikri tyrimai leidžia pamatyti, kad problema yra išties didelė, tačiau tikslių tyrimų, kurie būtų tęstiniai, atliekami periodiškai ir skirti stebėti priklausomybių paplitimą, naujų atvejų atsiradimą, neturime. Vadinasi, tikrasis problemos mastas dar yra nežinomas.
Pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau dėmesio pradėta skirti moksleivių eksperimentavimui su priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis [22,23,37]. Kad ši problema paauglių tarpe egzistuoja, atskleidžia tarptautiniai tyrimai, į kuriuos įsitraukia ir Lietuva [37,89,90]. Tarptautiniai tyrimai daromi reguliariai, kas keletą metų. Deja nacionalinio lygmens tyrimų gausa ir jų tęstinumu pasigirti negalime. Nepaisant to, visų tyrimų rezultatai kartu, atskleidžia nepilnamečių veiklos, kuri gali sukelti priklausomybės ligas, paplitimą Lietuvoje.
Alkoholio vartojimas. Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose (angl. European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs, toliau - ESPAD) 2011 metų rezultatai atskleidė, kad, daugiau nei pusė (67 proc.) Lietuvos paauglių būdami jaunesni negu 13 metų jau yra išgėrę bent vieną taurę alkoholinio gėrimo. Šis rodiklis yra aukštesnis už ESPAD vidurkį (57 proc.). Tuo tarpu net 18 procentų jaunesni negu 13 metų moksleiviai nurodė, kad jau bent kartą yra buvę girti [89]. Panašūs rezultatai gauti ir iš mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (angl. Health Behaviour in School - aged Children, toliau – HBSC) [90]. Rezultatai atskleidė, kad 11 metų amžiuje apie 20 procentų berniukų ir 10 procentų mergaičių, yra nors kartą buvę apsvaigę nuo alkoholio. Tuo tarpu 13 metų nepilnamečių, kurie buvo apsvaigę, skaičius dar didesnis [36]. Tai išties neramina, turint galvoje, kad kuo jaunesnio amžiaus vaikai pradeda eksperimentuoti, tuo didesnė tikimybė, įgyti priklausomybę nuo tos medžiagos [54], o kadangi eksperimentuoti pradedama vis jaunesniame amžiuje, tad ir tikimybė yra didesnė, kad vaikų, sergančių priklausomybe, skaičius Lietuvoje didės.
Tiek ESPAD, tiek HBSC tyrimuose dar ryškesnis girtavimas, bei didesnis gėrimo įpročio paplitimas pastebėti tarp penkiolikmečių [90] ir šešiolikmečių [89]. Taip pat identifikuojamas girtavimo skirtumo, tarp lyčių, mažėjimas [89,90]. O tai reiškia, kad mergaičių girtavimas baigia susilyginti su berniukų girtavimu. Nacionalinio lygmens jaunimo problematikos tyrimų rezultatų palyginamoji analizėje išryškėjo panašios tendencijos, tačiau tuo pačiu buvo bandyta tirti ir priklausomybės alkoholiui rodiklis, pagal kurį 2011 metais Lietuvoje nustatyta, kad tarp 14-18 metų jaunimo 1,3 procentai buvo jau turintys priklausomybę nuo alkoholio, bei 30 procentų turintys didelę riziką įgyti priklausomybę [37]. Reikia nepamiršti, kad priklausomybės vienas iš simptomų yra neigimas [81], todėl tikėtina, kad pats nepilnametis stengsis situaciją pateikti geresnę nei yra, o tai savo ruožtu reiškia, kad rezultatai gali neatspindėti tikrosios situacijos.
Bet kokiu atveju, tokie skaičiai išties neramina. Lietuvos teisės aktai reglamentuoja, kad alkoholis Lietuvoje prieinamas tik nuo 18 metų, tačiau pasak tarptautinio Eurobarometro tyrimo rezultatų, net 59 procentai Lietuvos jaunimo (15-24 m.) mano, kad alkoholio gauti per 24 valandas yra labai lengva ir 20 procentų nepilnamečių mano, kad pakankamai lengva [88].
Tabako vartojimas. ESPAD tyrimas atskleidė, kad 2011 m. Lietuvoje pirmą cigaretę surūkiusių 13 metų ir jaunesnių mokinių buvo daugiau nei pusė visų apklaustųjų, atitinkamai tai
yra 52 procentai. Tuo tarpu rūkančių kasdien tokiame amžiuje buvo net 10 procentų. Abu šie rodikliai viršija ESPAD vidurkį [89]. HBSC tyrimo duomenimis, 11 metų amžiuje rūkančių vaikų buvo 5,2 procentai berniukų ir tik vienas procentas mergaičių, tačiau labai sparčiai šie skaičiai didėjo su metų skaičiaus didėjimu. Ir jau 13 metų amžiuje rūkančiais save laikė 16,5 procentai berniukų ir 11,2 procentai mergaičių [36,90]. Kaip matyti, kur didesnis įsitraukimas šiame amžiaus tarpsnyje buvo būdingas mergaitėms.
Tarp vyresnių nepilnamečių, kuriems buvo 15-16 metų, 2011 metais bent kartą gyvenime surūkiusių cigaretę buvo 74 procentai. Tuo tarpu to paties tyrimo metu nustatyta, kad toje pačioje amžiaus grupėje rūkančių pastoviai buvo 24 proc. Palyginus 2007 ir 2011 metų ESPAD tyrimų duomenimis galima teigti, kad nepilnamečių rūkančių pastoviai skaičius šiek tiek padidėjo [89]. Panašus nepilnamečių skaičius, kurie rūko pastoviai, nustatytas ir 2011 metų jaunimo problematikos tyrimų rezultatų palyginamojoje analizėje [37]. Nors 2010 metais atliktame HBSC tyrime skaičiai buvo didesni. HBSC tyrime nustatyta, kad tarp penkiolikamečių, kurie rūkė pastoviai, berniukų buvo 43 procentai, o mergaičių 33,3 procentai [36,90]. Šį neatitikimą galima bandyti paaiškinti tuo, kad apskritai save įvardinti, kaip nuolat rūkantį nėra lengva, nes tai reikštu, kad esi priklausomas nuo nikotino. O priklausomam asmeniui tai padaryti yra ypatingai sunku [81], todėl vargu ar galima tikėtis, kad kiekvieną kartą vaikai atsakinės sąžiningai.
Eurobarometro tyrimo rezultatai rodo, kad net 76 procentai Lietuvos jaunimo (15-24 m.) mano, kad tabako gauti per 24 valandas yra labai lengva ir 17 procentų mano, kad pakankamai lengva [88]. Nors teisės aktai reglamentuoja, kad tabako gaminiai Lietuvoje parduodami tik nuo 18 metų.
Nelegalių narkotikų vartojimas. ESPAD 2011 metų tyrimo duomenimis, 21 procentas paauglių yra vieną ar du kartus gyvenime vartoję nelegalų narkotiką. Lyginant su 2007 m. ESPAD tyrimu, tai šis rodiklis padidėjo maždaug 1 procentu [89]. Tuo tarpu 2010 metų HBSC tyrimo rezultatai atskleidė, kad bent kartą bandė nelegalių narkotikų 33,5 procentai penkiolikos metų berniukų ir 18,4 procentai mergaičių. Lyginant su šio tyrimo 2002 metų rezultatais, nepilnamečių skaičius, kurie nors kartą bandė nelegalų narkotiką, taip pat padidėjo [36]. Tuo tarpu nacionalinio lygmens jaunimo problematikos tyrimo rezultatų palyginamojoje analizėje identifikuota, kad 1,4 procentų nepilnamečių narkotikus vartoja pastoviai , o bent kartą vartojusių
buvo 7,1 procentai. Tame pačiame tyrime nustatyta, kad 5,1 procentai nepilnamečių norėtų išbandyti nelegalų narkotiką, nes iki šiol dar nėra bandę [37]. Toks tarptautinių ir nacionalinio lygmens tyrimų rezultatų skirtumas gali būti siejamas su tuo, kad narkotikų vartojimas yra nelegali, veikla už kurią gali būti baudžiama, o tai gali sumažinti atsakymų patikimumą. Be to nepilnamečių skaičius paskutiniame tyrime buvo ženklai mažesnis nei tarptautiniuose tyrimuose.
Populiariausiu nelegaliu narkotiku nepilnamečių tarpe yra laikomi kanapių produktai [89,90]. Pasak tarptautinio Eurobarometro tyrimo rezultatų, 13 procentų Lietuvos jaunimo mano, kad gauti kanapių yra labai lengva ir 32 procentai mano, kad gana lengva [88], nors tai yra visiškai nelegalu.
Legalių narkotikų vartojimas. Legalių narkotikų vartojimo paplitimas yra sunkai įvertinamas reiškinys [20]. Nepaisant to ESPAD tyrime atkreipiamas dėmesys ir į legalių narkotikų vartojimą. Tai gi 2011 metų rezultatai atskleidė, kad Lietuvos nepilnamečių bent kartą vartojusių raminamuosius ar migdomuosius vaistus, kurių gydytojas nebuvo nepaskyręs, yra 13 procentų (berniukų - 7 proc., o mergaičių - 19 proc.). Lyginant su kitomis ESPAD tyrime dalyvavusiomis šalimis, Lietuva užima trečią vietą tarp 36 valstybių [89]. Tuo tarpu jaunimo problematikos tyrimo rezultatų palyginamojoje analizėje identifikuota, kad raminamuosius ar migdomuosius vaistus kartą per mėnesį naudojo 8,3 procentai nepilnamečių, o du ir daugiau kartų per savaitę naudojo 6,4 procentai nepilnamečių. Atskleista tendencija, kad vyresnio amžiaus jaunimas raminamuosius ir migdomuosius yra linkę vartoti dažniau, nei jaunesnio amžiaus jaunimas [37].
Taip pat ESPAD tyrime atskleista, kad bent kartą per gyvenimą inhaliantus vartojo 7 procentai Lietuvos nepilnamečių. Lyginant su 2007 metų ESPAD tyrimo duomenimis inhaliantų vartojimo paplitimas padidėjo daugiau nei dvigubai. Inhaliantai yra labiausiai paplitę tarp nepilnamečių, kurie gyvena mažesniuose miestuose, miesteliuose, bei kaimuose [89].
Probleminis naudojimasis kompiuteriu. Veikla prie kompiuterio, kuri potencialiai gali sukelti priklausomybę nagrinėjama tik nacionaliniu lygmeniu, bent kol kas tarptautinių tyrimų, į kuriuos įsitrauktų Lietuvą, nėra daroma.
Jaunimo problematikos 2011 metų tyrimo rezultatų palyginamojoje analizėje vienas iš tirtų rodiklių buvo naudojimosi internetu dažnis - identifikuota, kad kasdien internetu naudojasi 79,8 procentai 14-18 m. jaunuolių. Taip pat atskleista, kad kiekvieną dieną nuo vienos iki trijų valandų prie interneto praleidžia 49,2 procentai nepilnamečių, tuo tarpu nuo trijų iki penkių valandų - 21,9 procentai nepilnamečių, o penkias ir daugiau valandų per dieną naudojasi internetu 10,1 procentas nepilnamečių. Taip pat atskleista tendencija, kad kuo jaunesnis amžius tuo labiau jaunimas yra linkęs naudotis internetu [37].
2010 metais buvo atliktas vienos Panevėžio mokyklos tyrimas, kurio metu tirta priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų ir apklausti 5-12 klasių mokiniai. Rezultatai atskleidė, kad žaisti kompiuterinius žaidimus daugiau linkę berniukai, nei mergaitės. Nustatyta, kad 21 procentų apklaustųjų turi labai didelę tikimybę, jog jau yra išsivysčiusi priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų [31].
2009 metais buvo atliktas vienos Kauno gimnazijos moksleivių tyrimas, kurio metu įvertintas 14-19 metų jaunuolių probleminis naudojimasis kompiuteriu, bei internetu [35]. Atskleista, kad beveik visi apklaustieji namuose turėjo kompiuterį ir internetą. Iš jų net 32,8 procentai jaunuolių pripažino, kad jaučia potraukį vis daugiau ir daugiau laiko praleisti prie kompiuterio. Tuo tarpu net 10,8 procentai nepilnamečių jautėsi blogai dėl to, kad mažai laiko praleido prie kompiuterio. Ir 15,1 procentų moksleivių teigė, kad praleidus daugiau laiko prie kompiuterio, jaučiasi geriau.
Kadangi visi šie tyrimai nagrinėjo skirtingus aspektus, juos palyginti sudėtinga. Nepaisant to galima teigti, kad ši sritis ypač mažai tyrinėjama.
Lošimas. Jaunimo problematikos 2011 metų tyrimo rezultatų palyginamojoje analizėje atskleista tendencija, kad jaunesnio amžiaus jaunimas linkęs daugiau lošti įvairiais lošimo būdais lyginant su vyresnio amžiaus jaunimu. Tarp 14-18 metų jaunimo įvairiais lošimo būdais užsiima beveik pusė apklaustųjų (48,7 proc.). Iš jų dažniausiai žaidžia loterijose (16,8 proc.), bei lažybose (9,2 proc.) [37].
Trumpai apibendrinant galima teigti, kad nepilnamečių rizikingo elgesio problemos egzistavimą parodo atliekami ne tik nacionalinio lygmens, tačiau ir tarptautiniai tyrimai. Daugiau
analizuojamas veiklos, kurios siejasi su priklausomybės nuo medžiagų atsiradimu, tuo tarpu veiklos, kurios siejasi su elgesio priklausomybės atsiradimu, tiriamos mažai. Atlikti tyrimai atskleidė, kad nepilnamečių, kurie yra linkę į rizikingą elgseną, eksperimentavimą su medžiagomis, kurios gali sukelti priklausomybę, daugėja, skirtumai tarp lyčių mažėja. Be to akivaizdžiai matoma, kad nepilnamečiai eksperimentuoti ima vis jaunesniame amžiuje.
1.3. Priklausomybės ligų gydymo organizavimas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos III skirsnio 38 straipsnyje yra teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę [25]. Tai akivaizdžiai įrodo, kokią didelę svarbą mūsų visuomenėję užima vaikai ir jaunimas, todėl būtina užtikrinti pagalbos paslaugų pakankamumą, prieinamumą ir efektyvumą priklausomybę turintiems nepilnamečiams [9].
Teigiama, kad daugiau nei 80 procentų priklausomybę turinčių asmenų patys neieško jokios pagalbos [46]. Lygiai ta pati tendencija matoma ir tarp nepilnamečių - retas kuris turėdamas priklausomybę ar probleminį vartojimą imasi ieškoti pagalbos pats [81]. Tai reiškia, kad norint padėti nepilnamečiui lemiamą reikšmę turi aplinkinių žmonių reagavimas į jo elgesio pokyčius. Kadangi nepilnamečiai daug laiko praleidžia mokyklose, todėl nemaža dalis atsakomybės tenka ten dirbantiems specialistams. Tai reiškia, kad specialistai turi turėti pakankamai informacijos apie priklausomybės ligų požymius ir itin kritiškai vertinti kiekvieną atvejį, situaciją.
Teisės aktais [17] yra numatyta, kaip turi elgtis specialistai viešose erdvėse įtarus, kad vaikas gali būti apsvaigęs nuo psichoaktyvių medžiagų. Taip nutikus švietimo įstaigoje yra kviečiamas medicinos punkto asmuo sveikatos priežiūros specialistas ir vaiko atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai ar rūpintojai). Jeigu medicinos punkto asmens sveikatos priežiūros specialisto nėra, tuomet vietoje jo kviečiama greitoji medicinos pagalba. Tuo tarpu jei vaiko atstovai pagal įstatymą neatvyksta, kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ar policija. Jei matoma, kad vaikas yra apsinuodijęs psichiką veikiančiomis medžiagomis ir tai gali pakenkti jo sveikatai ar net gyvybei, tuomet būtina suteikti pirmąją pagalbą - kviečiama greitoji medicinos pagalba arba pačių žmonių iniciatyva vaikas yra vežamas į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą.
Žinoma, reagavimas neturi būti vien tik apsvaigimo ar apsinuodijimo atvejais, tai turėtų apimti prevencinę veiklą [17], stebėjimą ir reagavimą į besikeičiantį elgesį, kaip didėjantis uždarumas, melavimas, slapukavimas, priešiškumas, prastėjantys mokslo rezultatai, dažna nuotaikų kaita [82,84,43]. Šiame etape labai svarbią reikšmę turi tėvai, juk jie geriau nei kas kitas pažįsta savo vaiką. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad darnus ir atviras bendravimas tarp tėvų ir paauglių mažina nepilnamečių rizikingos elgsenos tikimybę [33,60], o kartu mažina ir priklausomybės išsivystymo tikimybę. Bet kokiu atveju, pakitus nepilnamečio elgesiui būtina atitinkamai reaguoti.
Išanalizavus teisės aktus, kurie reglamentuoja paslaugų organizavimą ir teikimą nepilnamečiams turintiems riziką įgyti priklausomybę, ar jau sergantiems priklausomybe, nubraižytas paslaugų teikimo modelis, kuris pateikiamas 1 paveiksle.
1 pav. Priklausomybės ligų gydymo paslaugų modelis Lietuvoje
AMBULATORINĖS PASLAUGOS STACIONARIOS PASLAUGOS
ANONIMINĖS GRUPĖS KONSULTACIJOS ABSTINENCIJOS DETOKSIKACIJA ABSTINENCIJOS DETOKSIKACIJA Trumpalaikė/ Ilgalaikė
Pirminio lygio paslaugos Antrinio lygio paslaugos
REABILITACIJA
Trumpalaikė/ Vidutinė/ Ilgalaikė
PALAIKOMASIS GYDIMAS
Pakaitinis/ + atkryčių profilaktika
PSICHOTERAPINĖ REABILITACIJOS PROGRAMA
DIENOS CENTRE
Trumpalaikė/ Vidutinė/ Ilgalaikė
PASLAUGŲ SISTEMOS VEIKĖJŲ STRUKTŪRĄ SUDARO [34]: Priklausomybės ligų centrai;
Psichikos sveikatos ligų centrai;
Psichiatrijos ligoninės vaikų ir jaunimo skyriai;
Reabilitacinių paslaugų teikėjai;
Greitoji medicinos pagalba;
Kartu su priklausomybės ligomis atsiranda daug ir kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių asmenys pirmiausiai kreipiasi į savo bendrosios praktikos gydytoją. Bendrosios praktikos gydytojas savo ruožtu įtaręs, kad nepilnametis galimai serga priklausomybės liga siunčią jį pas vaikų ir paauglių gydytoją psichiatrą [13]. Kadangi priklausomybių ligos yra priskiriamos prie psichikos ir elgesio sutrikimų [40], todėl nepilnamečių, sergančių priklausomybės ligomis, gydymas yra priskirtas vaikų ir paauglių gydytojo psichiatro kompetencijai. Į vaikų ir paauglių gydytoją psichiatrą galima kreiptis ir tiesiogiai, bendrosios praktikos gydytojo siuntimas nėra būtinybė [13], tačiau siuntimas yra tiesioginis nukreipimas tiems, kurie nepripažįsta turintys priklausomybės ligą. Jau buvo minėta, kad priklausomybę turintys nepilnamečiai dėl ligos mechanizmo (neigimo) nėra linkę inicijuoti pagalbos paieškos [81] iki tol, kol susiduriama su akivaizdžiomis, rimtomis ligos pasekmėmis, deja tai reiškia, kad liga yra jau toli pažengusi [52,61,79].
Ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas priklausomiems nepilnamečiams gali teikti psichikos sveikatos centrai (PSC), priklausomybės ligų centrai (PLC), psichiatrijos ligoninės [12]. Pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros nemokamas paslaugas PSC teikia tik prie jų prisirašiusiems asmenims [11], tuo tarpu visur kitur nepilnamečiams yra teikiamos nemokamos paslaugos. Vieninteliu atveju, pasinaudojus teise į anoniminę sveikatos priežiūrą, už paslaugas reikia susimokėti paslaugų gavėjams. Šia paslauga pasinaudoti nepilnametis gali tik nuo 16 metų [26].
Teisės aktais numatyta, kad psichikos sveikatos centruose, priklausomybės ligų centruose, bei psichiatrijos ligoninėse nepilnamečiams paslaugas turi teikti visa specialistų komanda, kurią sudaro vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, bei psichikos sveikatos slaugytojas [12,16]. Jei psichikos sveikatos centre tuo metu, kada nepilnametis kreipiasi, nedirba vaikų ir paauglių psichiatras (pvz., yra ne darbo laikas), vietoj jo vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugas laikinai gali teikti suaugusiųjų gydytojas psichiatras [11,13]. Nustačius priklausomybės ligą, specialistų komanda sudaro individualų, pacientui priimtiną, priklausomybės ligos gydymo ir reabilitacijos planą. Ambulatorinės psichikos sveikatos paslaugos gali būti [12]:
vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija;
medicinos psichologo konsultacija;
trumpalaikė ambulatorinė abstinencijos detoksikacija (būklės gydymas);
ilgalaikė ambulatorinė abstinencijos detoksikacija (būklės gydymas);
pakaitinis palaikomasis gydymas,kuris yra galimas tik nuo 15 metų ir tik išimtiniais atvejais (kai kiti gydymo būdai yra neefektyvūs ir jei yra papildomų klinikinių indikacijų [10]);
ambulatorinis palaikomasis gydymas ir atkryčių profilaktika;
trumpa ambulatorinė psichoterapinė reabilitacijos programa dienos centre;
vidutinės trukmės ambulatorinė psichoterapinė reabilitacijos programa dienos centre;
ilgalaikė ambulatorinė psichoterapinė reabilitacijos programa dienos centre;
Stacionarias specializuotas gydymo ir reabilitacijos paslaugas priklausomybės ligų srityje nepilnamečiams gali teikti PLC ir psichiatrijos ligoninių stacionariuose skyriuose [12,13]. Priklausomybės ligų centrai teikia ambulatorines ir stacionarines priklausomybės ligų psichiatrijos paslaugas tiek draustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tiek nedraustiems asmenims [13]. Stacionarinės psichikos sveikatos paslaugos gali būti [12]:
stacionari abstinencijos detoksikacija (būklės gydymas);
trumpa stacionarinė psichoterapinė reabilitacijos programa;
vidutinės trukmės stacionarinė psichoterapinė reabilitacijos programa;
ilgalaikė stacionarinė psichoterapinė reabilitacijos programa.
Stacionarinio gydymo ir trumpos psichoterapinės reabilitacijos paslaugas nepilnamečiams dėl priklausomybės ligų teikia Vilniaus priklausomybės ligų centras, Klaipėdos priklausomybės ligų centras, Kauno apskrities priklausomybės ligų centras. Ilgalaikės psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugas teikia tik Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įsteigtas vaikų ir jaunimo ilgalaikės reabilitacijos skyrius ir viešoji įstaiga „Apsisprendimas“ (Ukmergės rajonas). Šios dvi įstaigos kartu teikia 22 vietas nepilnamečiams [38]. Kaip buvo aptarta praeitame poskyryje, nepilnamečių, kurie yra linkę į priklausomybę sukeliančią veiklą, Lietuvoje vis daugėja ir matoma tendencija, kad eksperimentuojama vis jaunesniame amžiuje [22,33,37,57], todėl akivaizdu, kad vietų ilgalaikėje reabilitacijoje yra per
mažai. Priklausomybės ligų centruose gydymo bei psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugos vaikams dėl priklausomybės ligų yra nemokamos [13].
1 paveiksle yra išskirtos anoniminės grupės, tačiau jos nesujungtos su kitomis paslaugomis. Taip yra todėl, kad nepilnamečių priklausomybės ligų konsultavimo ir gydymo paslaugas gauna ne tik vaikai, tačiau ir jų tėvai, todėl anoniminės grupės, dar kitaip - savitarpio pagalbos grupės, yra skirtos daugiau tėvams/globėjams (pvz., AL–ANON - priklausomybe sergančių žmonių artimųjų savitarpio pagalbos grupė). Deja tik nepilnamečiams anoniminės grupės nėra organizuojamos [34]. Nors užsienyje buvo tirta, ar nepilnamečiai gali lankyti suaugusiųjų anonimines grupes [53], tačiau Lietuvos kontekste tokio pobūdžio tyrimų nebuvo atlikta, todėl vaikai į šias savitarpio pagalbos grupes nėra nukreipiami.
Trumpai apibendrinant galima teigti, kad nepilnamečiai, kurie serga priklausomybės ligomis, nėra linkę ieškoti pagalbos paslaugų, kol nesusiduria su rimtomis ligos pasekmėmis, todėl greitas ir operatyvus aplinkinių žmonių reagavimas į jų elgesio pokyčius yra lemiamas aspektas siekiant kuo greičiau pradėti gydymą. Teisės aktai reglamentuoja, kad nepilnamečiai, kurie serga priklausomybės ligomis, gali gauti ambulatorines bei stacionarias gydymo paslaugas. Ambulatorines paslaugas apima: konsultacijos su specialistais, abstinencijos detoksikacija, pakaitinis palaikomasis gydymas, ambulatorinis palaikomasis gydymas ir atkryčių profilaktika, trumpa/vidutinės trukmės/ ilgalaikė psichoterapinė reabilitacijos programa dienos centre. Stacionarių paslaugų teikiama mažiau: abstinencijos detoksikacija (būklės gydymas), trumpa/ vidutinės trukmės/ ilgalaikė stacionarinė psichoterapinė reabilitacijos programas. Tuo tarpu priklausomų nepilnamečių tėvams yra rekomenduojama lankyti AL-ANON savitarpio pagalbos grupių susirinkimus.
2 TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
2.1 Tyrimo eiga ir imtis
Šiame darbe į nepilnamečių priklausomybės ligų gydymo organizavimą pažiūrėta iš įvairių pusių:
1) Teisės aktų, reglamentuojančių priklausomybės ligomis sergančiųjų gydymo paslaugų teikimą ir organizavimą, analizė.
2) Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų požiūrio į nepilnamečių priklausomybės ligų gydymo organizavimą.
3) Paslaugų gavėjų (tėvų/globėjų ir nepilnamečių) požiūrio į nepilnamečių priklausomybės ligų gydymo organizavimą.
Tyrimo schema pateikta 2 paveiksle.
2 pav. Tyrimo schema Nepilnamečių priklausomybės ligų
gydymo organizavimas 1 UŽDAVINYS. Nepilnamečiams teikiamos paslaugos priklausomybės ligų srityje. 2 UŽDAVINYS. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų požiūris. 3 UŽDAVINYS. Paslaugų gavėjų požiūris.
Teisės aktų, kurie reglamentuoja paslaugų organizavimą, analizė Interviu su mamomis ar globėjomis N=5 Interviu su nepilnametėmis N=5 Kiekybinis tyrimas N= 118
Tyrimas buvo vykdomas 2013 metų sausio - kovo mėnesiais. Tyrimo populiacija – psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai: vaikų psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai iš PSC ir PLC, bei paslaugų gavėjai, nepilnamečiai besigydantys Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, ir jų tėvai ar globėjai.
Tyrimui atlikti naudoti mišrūs tyrimų metodai (angl. mixed methods) [87] siekiant į temą pažiūrėti plačiau, iš daugiau nei vienos perspektyvos, todėl buvo atlikta teisės aktų analizė, bei kiekybinis ir kokybinis tyrimai.
Kiekybinis tyrimas.
Paslaugų teikėjų požiūris į nepilnamečių priklausomybės ligų paslaugų organizavimą buvo tirtas kiekybiniu tyrimu.
Tiriamosios grupės atrankos kriterijai. Šiame tyrime paslaugų teikėjai yra PSC ir PLC dirbanti specialistų komanda [12,16]. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 107 PSC [42]. Jiems atrinkti buvo naudojama atsitiktinė atranka – atrinktas kas ketvirtas centras. Tuo tarpu Priklausomybės ligų centrai Lietuvoje yra tik 5 [41], todėl jiems atranka taikyta nebuvo. Tyrime dalyvauti buvo pakviesta 31 įstaiga, iš jų 26 PSC ir 5 PLC. Susitarus su centrų administracija jiems patogiu būdu (elektroniniu arba tiesioginiu) perduotos anoniminės anketos, kurias jie persiuntė/perdavė savo įstaigos vaikų psichiatrams/psichiatrams, psichologams, socialiniams darbuotojams, slaugytojams. Viso tyrime dalyvavo 26 įstaigos (22 PSC ir 4 PLC) iš 31 (26 PSC ir 5 PLC), taip pat perduota 170 anketų, iš kurių grįžo 118. Taigi įstaigos atsako dažnis siekia beveik 84 procentus (PSC atsako dažnis – 85 proc., PLC – 80 proc.), tuo tarpu anketos atsako dažnis siekia 69 procentus (PSC – 68 proc., PLC -77,7 proc.).
Kokybinis tyrimas.
Paslaugų gavėjų požiūris į nepilnamečių priklausomybės ligų gydymo organizavimą, buvo tirtas kokybinių tyrimų metodu. Pasirinkimą nulėmė tai, kad priklausomybę turinčių nepilnamečių gydymo organizavimas yra mažai nagrinėtas iš paslaugų gavėjų pozicijos, be to, tiriamųjų yra labai mažai, todėl atlikti kiekybinę analizę per tokį trumpą laiką (kokybinis tyrimas truko 2 mėnesius) yra neįmanoma. Ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje paciento požiūris apie jam teikiamas paslaugas, paslaugų organizavimą užima svarbų vaidmenį siekiant gerinti sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybę [24]. Todėl netiriant paslaugų gavėjų požiūrio, vien dėl to,
kad yra per mažai tiriamųjų, netektume labai svarbaus aspekto perteikiant pilną nepilnamečių priklausomybės ligų gydymo organizavimo vaizdą.
Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vaikų ir jaunimo skyriaus reabilitacijos programoje tyrimo metu buvo 10 vietų nepilnamečiams. Kokybinis tyrimas vyko 2013 metų sausio - vasario mėnesiais, tuo metu vaikų ir jaunimo skyriuje buvo 8 nepilnamečiai (6 merginos, 2 vaikinai). Iš jų 2 merginos buvo ką tik sulaukusios 18 metų, todėl pakako jų pačių sutikimo. Visų kitų vaikų tėvų/globėjų buvo prašoma leisti jų vaikams dalyvauti tyrime – raštiški sutikimai gauti iš 3 tėvų/globėjų. Dviejų nepilnamečių tėvai/globėjai nedavė sutikimo dalyvauti programoje, taip pat vienas nepilnametis buvo pašalintas iš reabilitacijos programos iki gaunant tėvų leidimą dalyvauti tyrime.
Taigi šio kokybinio tyrimo dalyvės – 5 nepilnametės merginos, kurios tyrimo metu dėl priklausomybės ligų gydėsi Kauno priklausomybės ligų centro vaikų ir jaunimo skyriuje, bei 5 motinos/globėjos, kurių vaikas taip pat gydėsi toje pačioje įstaigoje šio tyrimo metu. Respondentų lytis nebuvo svarbi, tačiau tyrime dalyvauti sutiko tik moteriškos lyties atstovės.
Pagrindiniai tiriamųjų pasirinkimo kriterijai buvo: - Sutiko dalyvauti tyrime;
- Norėjo daugiau pasikalbėti apie savo požiūrį į nepilnamečių priklausomybės ligų gydymo paslaugų organizavimą.
- Neturint 18 metų, vieno iš tėvų/globėjų gautas raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime. Interviu atlikimui naudotas tikslinės atrankos būdas, siekiant gauti daugiau ir įvairesnės informacijos [75]. Todėl buvo kviečiamos tos respondentės, kurios:
- ilgesnį ir trumpesnį laiką gauna paslaugas KPLC vaikų ir jaunimo skyriuje, - yra motyvuotos ir nemotyvuotos gydytis/dalyvauti savo vaiko sveikimo procese, - patenkintos ir nepatenkintos gaunamomis paslaugomis.
Buvo atlikti du bandomieji pusiau struktūrizuoti interviu [72] (su nepilnamete ir globėja), kurių tikslas buvo išsiaiškinti, kiek aiškūs ir informatyvūs interviu klausimai. Vėliau atlikti individualūs pusiau struktūriniai interviu [72], kurių metu tyrimo dalyvėms buvo užduodami atviri klausimai. Visi interviu buvo atliekami Kauno priklausomybės ligų centro darbuotojų kabinete, su nepilnametėmis - reabilitacijos programos laisvalaikio metu, o su mamomis/globėjomis - atėjus aplankyti savo vaiko ar į konsultaciją pas specialistus. Tyrimo
dalyvėms sutikus duomenys buvo renkami diktofono pagalba. Kiekvieno interviu trukmė buvo nuo 35 iki 70 minučių.
Kokybinio tyrimo metu vadovavausi prisisotinimo (saturacijos) principu [68]. Tyrimo prisisotinimui (duomenų pilnumui) pasiekti užteko 4 interviu su nepilnametėmis, bei 3 interviu su mamomis/globėjomis, tačiau visiškam duomenų pilnumui papildomai atlikti dar 1 interviu su nepilnamete ir 2 interviu su mamomis/globėjomis.
Tyrimo etika. Šiam tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro (Nr. BEC-VSV(M)-226) leidimas (1 priedas) atlikti tyrimą, įstaigų vadovų sutikimas apklausti jų darbuotojus, tyrimo dalyvių sutikimai dalyvauti tyrime, bei neturint 18 metų, gauti tėvų/globėjų sutikimai, leidžiantys dalyvauti tyrime. Taip pat siekiant išlaikyti konfidencialumą kokybinėje tyrimo dalyje dalyvavusių respondenčių vardai yra pakeisti.
2.2 Tyrimo priemonė
Kiekybiniam tyrimui atlikti buvo naudojama anoniminė anketinė apklausa (2 priedas). Apklausos anketa sudaryta remiantis literatūros analize ir Loretos Maldanienės 2005 metais sukurta anketa [27], kuri buvo skirta įvertinti vaikų ir paauglių priklausomybės ligų profilaktikos bei gydymo organizavimą psichikos sveikatos centruose. Rėmiausi tik anketos teiginiais (1-3, 5-11, 19-24), kurie tiesiogiai siejosi su nepilnamečių priklausomybės gydymo organizavimu (paslaugų prieinamumas, atitinkamumas nepilnamečiams, bendradarbiavimas teikiant paslaugas). Teiginių formuluotes pritaikiau ne tik PSC, tačiau ir PLC, fokusuojantis tik į gydymo paslaugų organizavimą atmečiau teiginius apie profilaktiką. Taip pat anketa buvo papildyta 6 klausimais, skirtais surinkti bendruosius duomenis apie respondentus bei įstaigas, kuriose jie dirba.
Anketos tinkamumui įvertinti 2013 metais sausio mėnesį buvo atliktas žvalgomasis tyrimas su 10 respondentų. Po šio tyrimo atlikti smulkūs rašybos ir stiliaus koregavimai. Galutiniame šios anketos variante yra 4 uždarojo tipo klausimai, 2 atvirojo tipo klausimai ir 16 teiginių su galimybe paaiškinti savo pasirinkimą.
Tyrime naudotos anoniminės anketos (2 priedas) dalys, jų tematika ir pagrindimas pateikiamas 1 lentelėje.
1 lentelė. Anketinės apklausos tematika ir klausimų/teiginių pagrindimas Anketos dalys Klausimai ir teiginiai Klausimų ir teiginių tematika Pagrindimas I Klausimai: 1-3.
Bendroji informacija apie socialines – demografines respondentų
charakteristikas
- Specialybė.
- Įstaiga, kurioje dirba. - Darbo stažas. II Teiginiai: 5.1. Klausimai: 7. Teikiamos paslaugos nepilnamečiams ir paslaugų teikėjų požiūris apie paslaugas
- LR sveikatos apsaugos ministro 2002 m. įsakymas „Dėl priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartų patvirtinimo“ [12] ir įsakymo pakeitimai [7, 8].
- LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. įsakymas „Dėl vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų organizavimo principų, aprašymo ir teikimo reikalavimų [16] ir jo pakeitimas“ [6].
- LR sveikatos apsaugos ministro 2012 m. įsakymas „Dėl pirminės ambulatorinės
psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ [11].
III
Teiginiai: 5.3-5.5. Klausimai: 4.
Paslaugų teikėjų požiūris apie paslaugų
prieinamumą
- LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. įsakymas „Dėl vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų organizavimo principų, aprašymo ir teikimo reikalavimų [16] ir jo pakeitimas [6].
- Narkotikų kontrolės departamento prie LR vyriausybės direktoriaus 2005 m. įsakymas „Dėl psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų kainos nustatymo metodikos patvirtinimo [14].
- LR vyriausybės 2012 m. nutarimas „Dėl priklausomybės ligų prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sistemos sukūrimo koncepcijos (gairių) patvirtinimo“ [13].
- LR sveikatos apsaugos ministro 2007 m.. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. V-642 „Dėl sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005–2010 m. programos patvirtinimo“ pakeitimo“ [9].
- LR vyriausybės nutarimas „Dėl LR vyriausybės 2011 m. nutarimo Nr. 888 „Dėl psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2011–2013 metų tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ pakeitimas [18].
- LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2001 m. įsakymas „Dėl asmenų, sergančių
priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, integracijos į visuomenę koncepcijos patvirtinimo“ [5].
IV
Teiginiai: 5.2, 5.6-5.10.
Paslaugų teikėjų požiūris apie paslaugų atitinkamumą nepilnamečiams V Teiginiai: 5.11-5.16. Klausimai: 6.
Paslaugų teikėjų požiūris apie jų įstaigos
bendradarbiavimą su kitomis
Kokybiniam tyrimui pasirinkau kokybinę turinio analizės strategiją [76]. Tyrimo priemonė - pusiau struktūrinis interviu. Buvo naudojami iš anksto paruošti svarbiausi klausimai, tai padėjo užtikrinti, kad tyrimo dalyvės kalbės visomis man svarbiomis temomis [72,76]. Pateikti atvirieji klausimai, kurie suteikia vertingos informacijos, padedančios suprasti pašnekovo požiūrį, suvokimą analizuojama tema [72]. Atviri klausimai leido tyrimo dalyvėms kalbėti laisvai, tiek, kiek joms norėjosi pasakoti visus, jų manymu, svarbius aspektus.
Interviu protokolas buvo sudarytas remiantis tyrimo tikslu – atskleisti nepilnamečių, besigydančių Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, bei jų tėvų/globėjų požiūrį į priklausomybės ligų gydymo paslaugų organizavimą nepilnamečiams. Tyrimo dalyvėms pateikiami klausimai (3 priedas) buvo orientuoti į trijų pagrindinių temų atskleidimą:
1) Požiūris į nepilnamečių priklausomybės ligų gydymo organizavimą Lietuvoje. 2) Požiūris į nepilnamečių priklausomybės ligų gydymo organizavimą KAPLC.
3) Požiūris į tai, kaip ir ką reikia keisti nepilnamečių priklausomybės ligų gydymo organizavime.
Interviu būdu siekiama į šią temą pažvelgti iš paslaugų gavėjų (nepilnamečių ir mamų/globėjų) pozicijos, pabandyti suprasti jų matymą [72]. Tuo tarpu pusiau struktūrizuotas interviu suteikė galimybę klausimus formuluoti lanksčiai, atsižvelgiant į respondentui suprantamą formuluotę, bei jo emocinę būseną.
2.3 Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika
Kiekybinis tyrimas
Tyrime dalyvavo 118 dalyvių, jų pasiskirstymas pagal specialybes, įstaigą, kurioje dirba, bei darbo stažą pateikiamos 2 lentelėje.
2 lentelė. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal specialybes, įstaigą, kurioje dirba, bei darbo stažą
Charakteristika Skaičius (n) Procentai (proc.)
Specialybės
Psichiatras 30 25,4
Psichologas 32 27,1
Socialinis darbuotojas 29 24,6
Įstaiga, kurioje dirba
Psichikos sveikatos centras 83 70,3
Priklausomybės ligų centras 35 29,7
Darbo stažas
Iki 10 metų 61 51,7
Nuo 10 iki 20 metų 33 28
Nuo 20 iki 30 metų 16 13,6
Daugiau nei 30 metų 8 6,8
Kaip matyti 2 lentelėje, respondentai pagal specialybes išsidėstė tolygiai. Tuo tarpu didžioji dalis respondentų yra dirbantys PSC (70,3 proc.), lyginant su PLC (29,7 proc.). Didžiausias kontingentas 51,7 procentai respondentų turi iki 10 metų darbo stažo, o didėjant darbo stažo skaičiui, mažėjo respondentų skaičius: nuo 10 iki 20 metų darbo stažą turėjo 28 procentai respondentų, nuo 20 iki 30 metų darbo stažą turėjo 13,6 procentai, o 30 metų viršijantį darbo stažą turinčiųjų buvo 6,8 procentai apklaustųjų.
Kokybinis tyrimas
Kokybinio tyrimo dalyvių apibūdinimas pateikiamas 3 lentelėje.
3 lentelė. Kokybinio tyrimo dalyvių pristatymas
Grupė Suteiktas
vardas Amžius
Laikas, kiek gaunamos paslaugas KPLC vaikų ir jaunimo skyriuje Besigydančios merginos Kristina 16 1 mėn. Agnė 18 6 mėn. Vaiva 15 1,5 mėn. Karina 18 9 mėn. Sandra 17 3 sav. Motinos/ globėjos Natalija 36 2 mėn. Ana 43 8 mėn. Vilma 40 1,5 mėn. Jūratė 39 1 mėn. Ingrida 34 9 mėn.
3 lentelėje matyti, kad interviu buvo atliktas su 5 merginomis, kurios gydėsi Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vaikų ir jaunimo skyriuje, bei 5 mamomis/globėjomis,
kurių vaikas gydėsi tame pačiame skyriuje tyrimo atlikimo metu. Nors tyrimo dalyvės yra vien moteriškosios lyties, tačiau lyties kriterijus nebuvo taikomas tyrimo dalyvių atrankai, tiesiog respondentais tapo tie, kurie sutiko dalyvauti tyrime ir tyrimo metu buvo KPLC vaikų ir jaunimo skyriaus paslaugų gavėjai.
3 lentelėje matyti, kad iš besigydančių merginų jauniausia buvo 15 metų, o vyriausia 18 metų. Tuo tarpu motinų/globėjų amžius svyravo nuo 34 iki 43 metų. Paslaugas visos tyrimo dalyvės gavo nuo 1 iki 9 mėnesių. Tyrime dalyvavo 2 merginos, kurių tėvai yra išsiskyrę, 3 merginos, kurių tėvams yra apribotos globos teisės. Motinų/globėjų grupėje dalyvavo 2 motinos ir 3 globėjos.
2.4 Tyrimo duomenų analizė
Kiekybinio tyrimo duomenų statistinė analizė
Anketose panaudota nominalinė bei Likerto skalės [48]. Likerto skalėje 1 reikšmė atitinka „visiškai sutinku“, 2 – „iš dalies sutinku“, 3 – „abejoju“, 4 – „iš dalies nesutinku“, 5 – „visiškai nesutinku“, 6 – „nežinau“. Analizės metu šios reikšmės buvo grupuojamos į „sutinka“ (atitinka 1, 2), „nesutinka (3,4,5), „neturi nuomonės“ (6). Apklausos duomenų analizei naudotas „SPSS for Windows 17.0“ kompiuterių statistinių programų paketas, bei „Microsoft Office Exell“ programa. Tyrimo duomenims apdoroti naudoti statistiniai metodai, kaip aprašomoji statistika, porinių dažnių lentelių palyginimui Chi kvadrato, z kriterijai arba tikslus Fišerio testas. Analizės metu procentiniai pasiskirstymai lyginami atsižvelgiant į respondentų specialybę bei įstaigą, kurioje jie dirba. Skirtumai buvo laikomi reikšmingais, jeigu paklaidos tikimybės p reikšmė nebuvo didesnė už 0,05.
Kokybinio tyrimo duomenų analizė
Kokybinių tyrimų duomenų analizėje svarbiausias vaidmuo atitenka žmogiškajam faktoriui, o tai gali būti analizės stiprioji pusė, bet kartu ir silpnoji sritis [75,76]. Duomenų analizė labai priklauso nuo iškelto tikslo, nes tai lemia ar kokybinė turinio analizė bus lankstesnė ar labiau standartizuota [86]. Šiuo atveju tikslas nulėmė, jog bus fokusuojamasi link požiūrio į nepilnamečių priklausomybės ligų gydymo organizavimo atskleidimą, tačiau kartu paliekama pakankamai laisvės atskleisti šio aspekto įvairias puses.
Kokybinio tyrimo duomenys buvo analizuojami, remiantis Yan Zhang ir Barbara M. Wildemuth (2009) rekomendacijomis [86]. Interviu diktofonu surinkti duomenys buvo
transkribuojami ir paversti tekstu, tuomet duomenys buvo koduojami pagal prasminius vienetus, sudaromos kategorijos, perkoduojama. Visi duomenys buvo jungiami į bendrą pasakojimą. Duomenys pateikiami išsklaidymo būdu.
Respondentų citatos beveik visur pateikiamos autentiška, netaisyta kalba, kartais išmetamos frazės, kurios nekeičia prasmės arba išbraukiami respondentus identifikuojantys duomenys, kaip vardai, pavardės, siekiant konfidencialumo.
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Nepilnamečiams teikiamos paslaugos priklausomybės ligų srityje
Pirmuoju tyrimo uždaviniu siekta išanalizuoti šiuo metu nepilnamečiams teikiamas paslaugas priklausomybės ligų gydymo srityje. Teorinis paslaugų teikimo modelis aptartas literatūros apžvalgos trečiame poskyryje. Šiame poskyryje siekiama išanalizuoti, kokios paslaugos yra teikiamos nepilnamečiams PSC ir PLC. Teikiamos paslaugos buvo vertinamos atsižvelgiant į:
1) Tiriamųjų nurodytas paslaugas, kurias teikia įstaiga, kurioje jie dirba.
2) Specialistų požiūrį į tai, ar pakankamai paslaugų teikiama priklausomybę turintiems nepilnamečiams jų įstaigoje.
Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų centruose teikiamų paslaugų, kurias pažymėjo jų darbuotojai, palyginimas pateiktas 3 paveiksle.
* lyginant su PSC (p<0,05)
3 pav. Psichikos sveikatos centrų ir Priklausomybės ligų centrų teikiamų paslaugų dažnis
