PREPARATŲ SU ROZMARINO RŪGŠTIMI PALYGINAMOJI ANALIZĖ

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

ELEONORA SAVICKAJA

PREPARATŲ SU ROZMARINO RŪGŠTIMI

PALYGINAMOJI ANALIZĖ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Doc. dr. Giedrė Kasparavičienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU

Farmacijos fakulteto dekanas dr.prof. Vitalis Briedis Data

PREPARATŲ SU ROZMARINO RŪGŠTIMI

PALYGINAMOJI ANALIZĖ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

(vardas, pavardė, parašas) Giedrė Kasparavičienė Data

Recenzentas

(vardas, pavardė, parašas) Data

Darbą atliko Magistrantė

(vardas, pavardė, parašas) Eleonora Savickaja Data

TURINYS

1.1. Darbo tikslas ir uždaviniai... 9

2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

2.1. Rozmarino rūgšties struktūra ... 10

2.2. Rozmarino rūgšties dariniai ... 11

2.3. Rozmarino rūgšties paplitimas augalų karalystėje ... 11

2.4. Moksliniai tyrimai patvirtinantys rozmarino rūgšties biologinį aktyvumą ... 12

2.5. Rozmarino rūgšties absorbcija, metabolizmas ir šalinimas ... 19

2.6. Rozmarino rūgšties nustatymas augaluose ... 19

3. EKSPERIMENTINĖ DALIS... 21

3.1. Tyrimo medžiaga ir metodai ... 21

3.1.1. Tyrimo objektai ... 21

3.1.2. Naudoti reagentai ... 21

3.1.3. Tyrimų metodai ... 21

3.1.3.1.Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas ... 21

3.1.3.2. Antioksidacinio aktyvumo nustatymas DPPH metodu ... 22

3.1.3.3. Rozmarino rūgšties kiekio nustatymas ESC metodu ... 23

3.1.3.4. Duomenų apdorojimas ir statistinis vertinimas... 23

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 24

4.1. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas ... 24

4.1.1. Fenolinių junginių kiekis Canephron ir Verdin preparatuose ... 24

4.1.2. Fenolinių junginių kiekis rozmarinų lapų skystajame ekstrakte ir Doppelherz Cardioherbal preparate ... 25

4.2. Rozmarino rūgšties kiekio nustatymas ESC metodu ... 26

4.3.1. Verdin gastro complexx preparatas ... 29

4.3.2. Canephron preparatas ... 31

4.3.3. Doppelherz Cardioherbal preparatas ... 32

4.4. Antioksidacinis aktyvumas ... 36

4.4.1.Tirpiklio įtaka antioksidaciniam aktyvumui ... 37

4.4.2. Tirtų preparatų antioksidacinio aktyvumo palyginimas su rozmarino rūgštimi ... 39

4.5. Fenolinių junginių ir antioksidacinio aktyvumo priklausomybė... 40

IŠVADOS ... 42

SANTRAUKA

E. Savickaja. Magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas prof. dr. G. Kasparavičienė; Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Pavadinimas: Preparatų su rozmarino rūgštimi palyginamoji analizė.

Raktiniai žodžiai: rozmarino rūgštis, biologinis aktyvumas, antioksidacinis aktyvumas. Darbo tikslas: atlikti preparatų, turinčių augalinių žaliavų kaupiančių rozmarino rūgštį, sudėčių palyginamąją analizę, nustatyti bendrą fenolinių junginių kiekį, rozmarino rūgšties kiekį ir antioksidacinį aktyvumą.

Darbo uždaviniai:

 Išrinkti preparatus su rozmarino rūgštimi;

 Atlikti šių preparatų sudėčių palyginamąją analizę;

 Nustatyti ir palyginti bendrą fenolinių junginių kiekį preparatuose;  Nustatyti ir palyginti rozmarino rūgšties kiekį ESC metodu;

 Nustatyti ir palyginti antioksidacinį aktyvumą.

Tyrimo objektai ir metodai: preparatai, turintys augalines žaliavas, kaupiančias rozmarino rūgštį ir kvapiųjų rozmarinų skystasis ekstraktas. Bendras fenolinių junginių kiekio nustatymas atliktas spektrofotometriniu būdu, naudojant standartinį Folin – Ciocalteu reagentą. Rozmarino rūgšties kiekis preparatuose nustatytas ESC metodu. Antioksidacinis aktyvumas nustatytas DPPH radikalo sujungimo metodu. Literatūros analizės metodu atlikta rozmarino rūgšties preparatų sudėčių analizė.

Išvados: Tyrimams išrinkti 3 kompleksiniai preparatai su kvapiųjų rozmarinų augaline žaliava ir skystasis rozmarinų ekstraktas. Daugiausia kvapiųjų rozmarinų žaliavos ir RR kiekio RPD buvo keturkomponentiniame Verdin. Žaliavos dalis sudaro 50,68 % preparato. Atlikus bendro fenolinių junginių kiekio tyrimą, nustatyta, kad didžiausias fenolinių junginių kiekis yra skystajame rozmarinų ekstrakte (160,34 RRE mg/ml) (P<0.05). Didžiausias rozmarino rūgšties kiekis rastas skystajame rozmarinų ekstrakte (0,03 mg/ml). Kompleksiniai preparatai turi 9 ir daugiau kartų mažesnį RR kiekį (P<0.05). Nebuvo nustatyta koreliacija tarp tirtų preparatų fenolių kiekio ir antioksidacinio aktyvumo (P>0.05).

SUMMARY

Master thesis "Comparative analysis of products with rosmarinic acid" by E. Savickaja. Supervisor Doc. dr. G. Kasparavičienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy - Kaunas.

Key words: rosmarinic acid, biological activity, antioxidant activity.

Aim: to make comparable analysis of preparations containing plant materials

accumulating rosmarinic acid, determine the total phenolic compound content, rosmarinic acid content and compare antioxidant activity.

Objective:

 Elect the preparations with rosmarinic acid;

 Make the comparative analysis of compositions of these preparations;  Determine and compare the total phenolic compound content;

 Determine and compare the rosmarinic acid content using HPLC method;  Determine and compare their antioxidant activity.

Objects and methods: products with plant materials accumulating rosmarinic acid and rosemary leaf liquid extract. Total content of phenolic compounds was carried out

spectrophotometrically using a standart Folin- Ciocalteu reagent. Rosmarinic acid content was determined by HPLC method. Antioxidant activity determined by DPPH radical scavenging method. The comparable analysis of products composition performed by literary analysis method.

Conclusion: For research were selected 3 complex preparations with rosemary plant material and liquid rosemary extract. The highest quantity of raw rosemary material and RR quantity in RDD had Verdin, the preparation containing 4 components. Rosemary plant material makes 50,68 % in the preparation. Total phenolic compounds study showed that the highest amount of phenolic coumpounds had liquid rosemary extract (160,34 RAE mg/ml). The biggest quantity of rosmarinic acid was found in liquid rosemary extract (0.03 mg/ml). Combined

preparations have at least 9 times lover rosmarinic acid level (P<0.05). There were no correlations observed between the investigated preparations phenolic compound content and antioxidant activity (P>0.05).

SANTRUMPOS

ABTS 2,2'-azino-bis-(3-etilbenztiazolin-6-sulfono rūgštis (angl. 2,2'-azino-bis(3- ethylbenzothiazoline-6-sulphonic acid)

AIBN azobis- izosviesto nitrilas (angl. azobisisobutyrilnitrile) BrdU bromdeoksiuridinas (angl. bromodeoxyuridine)

DPPH 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilas (angl. 2,2-diphenyl-1-picrylhydrazyl) EFS elektrinio lauko stimuliacija (angl. electrical field stimulation)

ESC efektyvioji skysčių chromatografija (angl. high-performance liquid chromatography) GABA gama amino sviesto rūgštis (angl. gamma-Aminobutyric acid)

HUVEC žmogaus virkštelės venos endotelio ląstelės (angl. Human umbilical vein endothelial cells )

IκB branduolinis faktorius Iκ (angl. nuclear factor of κ light polypeptide gene enhancer in B-cells inhibitor, )

KR karnozino rūgštis (angl. carnosic acid) LD50 letali dozė 50 (angl. median lethal dose)

MDA malondialdehidas (angl. malondialdehyde)

MTT 3-(4,5- dimetiltiazol-2-il-)-2,5-difeniltetrazolio bromidas (angl. 3-(4,5-dimethylthiazol-2-yl)-2,5-diphenyltetrazolium bromide)

NF-κB branduolinis faktorius κB (angl. nuclear factor κ-light-chain-enhancer of activated B cells)

ROS reaktyviosios deguonies formos (angl. reactive oxygen species) RR rozmarino rūgštis (angl. rosmarinic acid)

RPD rekomenduojama paros dozė (angl. recommended daily dose) RRE rozmarino rūgšies ekvivalentas (angl. rosmarinic acid equivalent)

TBARS tiobarbitūro rūgšties reaktyvios formos (angl. thiobarbituric acid reactive substances) TEAC Trolokso ekvivalento antioksidacinė galia (angl. Trolox equivalent antioxidant

capacity)

TNF- naviko nekrozės faktorius  (angl. tumor necrosis factor )

t-PA audinių tipo plazminogeno aktyvatorius (angl. tissue plasminogen activator) UV ultravioletinė spinduliuotė (angl. ultraviolet light)

UV-Vis ultravioletinės-regimosios šviesos spektrometrija (angl. ultraviolet-visible spectrophotometry)

ĮVADAS

Notrelinių šeimos augalai buvo naudojami kaip vaistas nuo išsekimo, silpnumo, depresijos, kaip priemonė atminties stiprinimui, kraujotakos gerinimui, silpnų kraujagyslių stiprinimui, nuo uždegimo, infekcijų, virškinimo sutrikimų ir gastrito. Mokslininkai įrodė, kad šie augalai yra antioksidantų šaltinis, kuriems būdingos antiuždegiminės, antialerginės,

antidepresinės, antihiperglikeminės ir antimikrobinės savybės [62].

Kvapusis rozmarinas (Rosmarinus officinalis L.) – prieskonis kulinarijoje ir vaistinis augalas, kuris turi labai daug polifenolių ir flavonoidų su aukštomis antioksidacinėmis savybėmis [60]. Rozmarino rūgštis (RR) ir hidroksicinamono rūgšties esteris, karnozino rūgštis (KR) ir karnozolis, abietino rūgšties tipo diterpenai, yra pagrindiniai antioksidaciniai junginiai esantys rozmarine [26].

Rozmarino rūgštis, gauta iš kavos rūgšties ir (R) - (+) -3 - (3,4 –dihidroksifenil) pieno rūgšties sudaro vieną iš labiausiai paplitusių kofeino esterių augalinėje žaliavoje [77]. Rozmarino rūgštis turi antioksidantinį, priešuždegiminį ir antimikrobinį poveikį. Antioksidacinis aktyvumas yra stipresnis nei vitamino E. Rozmarino rūgštis padeda išvengti ląstelių pažeidimo, sukelto dėl laisvųjų radikalų, taip mažindama vėžio riziką ir aterosklerozę. Turi priešuždegimines,

antialergines savybes, dėl to yra veiksminga esant alerginei astmai. Skirtingai nuo antihistaminių vaistų, rozmarino rūgštis nesukelia imuninės sistemos atsako, kuris sąlygoja patinimą ir

pabrinkimą [47].

Rozmarino rūgštis dėl išskirtinių savo savybių, gali būti naudojama ne tik farmacijoje, bet ir maisto ir kosmetikos pramonėje [67].

Darbo reikšmė: Bus ištirti Lietuvoje parduodami preparatai su vaistinėmis augalinėmis žaliavomis, kurios kaupia rozmarino rūgštį, nes yra svarbu ieškoti biologiškai aktyvių molekulių augaliniame pasaulyje. Bus atlikta šių preparatų sudėčių palyginamoji analizė, nustatytas bendras fenolinių junginių kiekis, rozmarino rūgšties kiekis ir antioksidacinis aktyvumas.

1.1. Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas: atlikti preparatų, turinčių augalinių žaliavų kaupiančių rozmarino rūgštį, sudėčių palyginamąją analizę, nustatyti bendrą fenolinių junginių kiekį, rozmarino rūgšties kiekį ir antioksidacinį aktyvumą.

Darbo uždaviniai:

1. Išrinkti preparatus su rozmarino rūgštimi;

2. Atlikti šių preparatų palyginamąją analizę vertinant sudėtis;

3. Nustatyti ir palyginti bendrą fenolinių junginių kiekį preparatuose; 4. Nustatyti ir palyginti rozmarino rūgšties kiekį ESC metodu;

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Rozmarino rūgšties struktūra

Dar prieš nustatant rozmarino rūgšties cheminę struktūrą, rozmarino rūgštis ir panašūs junginiai buvo žinomi kaip „Labiatengerbstoffe“, viena iš taninų rūšių randama Lamiaceae šeimos augaluose. Tanino tipo darinys, gautas iš Melissa officinalis buvo apibūdintas kaip kondensuotas katechinas ar galo-/ elagotaninas, bet galimai turintis kofeino rūgšties. Netrukus du italų chemikai, Scarpati ir Oriente, 1958 m. pirmą kartą išskyrė gryną junginį ir jį pavadino rozmarino rūgštimi, atsižvelgiant į augalą, iš kurio buvo išskirtas junginys, Rosmarinus officinalis. Struktūra buvo įvardinta kaip kofeino rūgties ir 3,4-dihidroksifenilpieno rūgšties esteris [51]. Rozmarino rūgšties struktūroje yra du fenolio žiedai, kuriuose yra dvi hidroksilo grupės orto padėtyje. Taip pat yra karbonilo grupė, viena nesočioji dviguba jungtis ir

karboksirūgštis tarp dviejų fenolio žiedų [64]. Du katecholio (1,2-dihidroksibenzeno) žiedai prisideda prie RR poliškumo. RR antioksidacinis aktyvumas gali būti susijęs su katecholio

gebėjimu formuoti intramolekulinį vandenilinį ryšį tarp laisvo vandenilio ir jo fenolinio radikalo, taip padidinant radikalinį aktyvumą. RR pranašumas yra 4 fenolinės hidroksilo grupės

vandenilių buvimas, kurie gali būti įtraukti į laisvų radikalų reakcijas [21]. Aukštas rozmarino rūgšties aktyvumas gali būti aiškinamas orto padėties hidroksilo vandenilio A ir B žieduose. Taip gali būti susidaryti nuolat semichinoną, ar net chinono struktūrą.A žiedo aktyvumas yra panašus į B žiedo aktyvumą. Tačiau B žiedas yra stipresnis elektronų donoras nei A žiedas, radikalas suformuotas A žiedo vandenilio atomo yra stabilesnis negu B žiedo vandenilio [10].

Biogenetinės RR studijos prasidėjo 1970-aisiais, kada Ellis ir Towers patrešė Mentha rūšies augalus radioaktyviai žymėtomis aminorūgštimis ir įrodė, kad dvi aromatinės aminorūgštys - fenilalaninas ir tirozinas įeina į rozmarino rūgšties sudėtį. Įdomu tai, kad kofeino rūgšties dalis yra sudaryta iš fenilalanino, 3,4-dihidroksifenilpieno rūgšties dalis sudaryta tik iš tirozino. Gauti rezultatai buvo patvirtinti panašiais tręšimo tyrimais su Coleus blumei ląstelių kultūromis[47].

2.2. Rozmarino rūgšties dariniai

Rozmarino rūgšties derivatai kaip ir kiti natūralūs produktai, turintys vieną ar dvi

rozmarino rūgštis ir kitas aromatines dalis, buvo išskirti iš aukštesniųjų augalų. Geriausiai žinomi junginiai yra litosperminė rūgštis - rozmarino ir kofeino rūgščių junginys, ir litosperminė rūgštis B - rozmarino rūgšties dimeras [47]. Izorino rūgštis buvo išskirta iš Helicteres isora. Atrandami vis nauji RR derivatai [52].

Naudojant kolonėlinę chromatografiją, iš šalavijo ekstrakto buvo išskirti dar du junginiai – salvianolinė ir sagerininė rūgštys [37].

2.3. Rozmarino rūgšties paplitimas augalų karalystėje

Rozmarino rūgštis buvo išskirta iš daugelio notrelinių (Lamiaceae) ir agurklinių (Boraginaceae) šeimos augalų, ir buvo įvardyta kaip viena iš aktyvių junginių tokiuose vaistiniuose augaluose kaip Salvia officinalis, Mentha piperita, Thymus vulgaris, Melissa officinalis, Symphytum officinale. Tačiau ne visuose notrelinių šeimos augaluose randama rozmarino rūgštį. Paplitimas pagrinde apsiriboja Nepetoideae pošeimiu. Pirmieji sausumos augalai, turintys RR buvo nerčių gentys Anthoceros ir Folioceros (Anthocerotaceae, Antthocerotales), kurios yra filogenetiškai glaudžiai susiję vienas su kitu. Sporinių tarpe,

Blechnum genties rūšys neabejotinai kaupia RR. Įdomu, kad iš septynių tirtų Blechnum rūšių tik dvi parodė RR akumuliaciją [50].

Rozmarino rūgštis taip pat randama žemesniuosiuose augaluose – vienasėkliuose vienaskilčiuose, pvz. jūržolių šeimoje Zosteraceae, kuri gimininga Potamogetonaceae ir Cannaceae šeimoms. Šis

pasiskirstymas rodo, kad rozmarino rūgšties paplitimas negali būti naudojamas kaip chemotaksinis kriterijus diferencijuojant šeimas [51,74].

2.4. Moksliniai tyrimai patvirtinantys rozmarino rūgšties biologinį aktyvumą

1 lentelė. Rozmarino rūgšties biologiniai poveikiai.

Aktyvumas Tyrimas Šaltinis

Anksiolitinis Tirta medžiaga: Gryna RR. Metodas: Žiurkių labirinto testas.

Išvada: RR parodė akivaizdų efektyvumą didinant (2 ir 4 mg kg-1) ar mažinant (8 mg kg-1) įėjimo į atviras atšakas skaičių, lyginant su kontroline grupe. Grupė gydyta 2 ar 4 mg kg-1 _{parodė ženkliai}

padidėjusį laiką, praleistą atvirose atšakose ir reikšmingai sumažėjusį laiką, praleistą uždarose atšakose. Rezultatai gauti gydant mažesnėmis RR dozėmis, įrodo RR anksiolitinį poveikį.

Pereira P, Tysca D, Oliveira P. et al. Neurobehavioral and genotoxic aspects of rosmarinic acid. 2005 m.

Antialerginis Tirta medžiaga: RR išskirta iš krūminės perilės (Perilla frutescens L.) ekstrakto.

Metodas: Klinikinis bandymas su žmonėmis. Išvada: Rozmarino rūgšties vartojimas lėmė žymiai padidėjusį nosies niežulį, ašarojimą, akių niežėjimą ir kitų simptomų išaugimą. RR taip pat ženkliai sumažino neutrofilų ir eozinofilų kiekį. Gauti rezultatai rodo, kad RR yra veiksminga alerginio rinokonjuktivito gydymo priemonė.

Osakabe N, Takano H, Sanbongi C. Et al. Antiinflammatory and anti-allergic effect ofrosmarinic acid (RA); inhibition of seasonal allergic rhinoconjunctivitis (SAR) and its

Mechanism. 2004 m. Antidepresinis

poveikis pelėse

Tirta medžiaga: Gryna RR.

Metodas: Priverstinis plaukimo testas.

Ito N, Yabe T, Gamo Y et al. .Rosmarinic

Išvada: RR žymiai sumažino nejudrumo trukmę nuo dozės priklausomu būdu ir nepakeitė spontaniško judėjimo. Gauti rezultatai įrodo RR antidepresinį aktyvumą.

Acid from Perillae Herba Produces an Antidepressant-Like Effect in Mice through Cell Proliferation in the Hippocampus. 2008 m.

Antigenotoksinis Tirta medžiaga: Gryna RR. Metodas: DNR kometos testas.

Išvada: DNR kometos testas neparodė 3 matuotų parametrų reikšmingo skirtumo tarp žiurkių, gavusių RR ir kontrolinės grupės smegenų ir periferinio kraujo. RR negali sukelti DNR pažaidų abiejuose audiniuose. Pereira P, Tysca D, Oliveira P. et al. Neurobehavioral and genotoxic aspects of rosmarinic acid. 2005 m.

Antigenotoksinis Tirta medžiaga: Gryna RR. Metodas: DNR kometos testas.

Išvada: Buvo stebėtas RR apsauginis poveikis lyginant su genotoksišku etanolio poveikiu įvairiems audiniams, tokiems kaip smegenys ir periferinės kraujo ląstelės. Rezultatai rodo, kad RR gali sumažinti DNR pažaidą, kurią sukelia etanolis. Pati RR neturi genotoksiško poveikio.

De Oliveira NC, Sarmento MS, Nunes EA et al. Rosmarinic acid as a protective agent against genotoxicity of ethanol in mice. 2012 m.

Antioksidacinis Tirta medžiaga: Gryna RR.

Metodas: Rozmarino rūgšties ir etilo linoleato mišinys oksiduotas radikaliniu sužadintoju AIBN. Išvada: Šis tyrimas parodė, kad antioksidacinė reakcija vyksta RR molekulės 2-oksifenipropanil fragmente. Fujimoto A, Masuda T. Antioxidation mechanism of rosmarinic acid, identification of an unstable quinone derivative by the

addition of odourless thiol. 2012 m. Antioksidacinis Tirta medžiaga: RR išskirta iš kvapiųjų rozmarinų

(Rosmarinus officinalis L.).

Metodas: TBARS ir TEAC metodai.

Išvada: TBARS tyrimo rezultatai rodo, kad MDA formavimasis buvo slopinamas, kai buvo

naudojama RR. TEAC metodas, parodė RR antioksidacinį aktyvumą surišant ABTS+ radikalą. Gauti rezultatai patvirtina koncentruoto RR iš kvapiųjų rozmarinų ekstrakto antioksidacinį aktyvumą.

Sánchez-Campillo M, Gabaldon JA, Castillo J et al. Rosmarinic acid, a photo-protective agent against UV and other ionizing

radiation. 2009 m.

Antioksidacinis Tirta medžiaga: Gryna RR.

Metodas: Geležies tiocianato metodas.

Išvada: Gautas RR antioksidacinis aktyvumas yra buvo mažesnis už karnozolio rūgšties ir sezamolio antioksidacinį aktyvumą. Gauti rezultatai aiškinami blogu RR tirpumu lipofiliame tirpiklyje.

Erkan N, Ayranci G, Ayranci E. Antioxidant activities of rosemary (Rosmarinus Officinalis L.) extract, blackseed (Nigella sativa L.) essential oil, carnosic acid, rosmarinic acid and sesamol. 2008 m. Antisterosklerozi

nis

Tirta medžiaga: Gryna RR.

Metodas: Bandymas su gyvūnais in vivo.

Biocheminis, imunofermentinis (ELISA) metodai. Išvada: Histomorfologiniai tyrimai parodė, kad RR gali sumažinti kraujo lipidų ir TNF- , interleukino- 1, C reaktyvaus baltymo kiekį serume. Buvo padaryta išvada, kad RR gali slopinti

aterosklerozinių plokštelių progresavimą

Li L, Tian J, Liang X. Regression of

atherosclerosis by Rosmarinic acid via regulating lipid metabolism and anti-inflammatory actions. 2008 m.

apolipoproteino E neturinčiose pelėse. Tai gali būti susijęs su riebalų apykaita reguliuojančiu ir

uždegiminę reakciją slopinančiu poveikiu Antivirusinis

prieš erkinį encefalitą

Tirta medžiaga: RR išskirta iš azijinio andro (Zostera asiatica); gryna RR.

Metodas: Bandymas su gyvūnais in vivo- pelės užkrečiamos erkinio encefalito viruso (EEV). Išvada: Vertinant apsauginį poveikį, nustatyta, kad RR turi nuo dozės priklausomą apsauginį poveikį ir didinant dozę, padidėja vidutinė užsikrėtusių gyvūnų gyvenimo trukmė. Gauti rezultatai rodo, kad RR gauta iš Z.asiatica turi antivirusinį ir imunomoduliacinį aktyvumą ir gali būti naudojama EEV terapijoje. Крылова НВ, Леонов ГН, Попов АМ et al. Противовирусная активность комплексного препарата розмариновой кислоты, полученной из Zostera asiatica, в отношении возбудителей клещевого энцефалита. 2009 m. Antivirusinis prieš japoniškajį encefalito virusą (JEV)

Tirta medžiaga: Gryna RR.

Metodas: Bandymas su gyvūnais in vivo, Western blot tyrimas, CBA testas.

Išvada: RR sumažino pelių, užsikrėtusių japoniškojo encefalito virusu, mirtingumą. Gydymas RR po JEV infekcijos sumažino

mirtingumą 20%. Atliktas tyrimas parodė, kad RR veikia kaip stiprus antivirusinis agentas prieš JE.

Sesrup V, Ghosh J, Ghosh S. Antiviral and Anti-Inflammatory Effects of Rosmarinic Acid in an Experimental Murine Model of Japanese Encephalitis. 2007 m. Apsaugo ultrastruktūras ir endotelio funkciją

Tirta medžiaga: Gryna RR.

Metodas: Bandymas su gyvūnais in vivo. Diabetas sukeliamas streptozocinu. Elektronų mikroskopija. Western blot tyrimas.

Sotnikova R, Okruhlicova L, Vlkovicova J. et al. Rosmarinic acid

Išvada: Gauti rezultatai parodė RR apsauginį poveikį diabetinių žiurkių kraujagyslėms, paveiktoms streptozocino sukelto diabeto. RR apsaugo aortos endotelio funkciją ir ultrastruktūras nuo diabeto sukeliamos žalos.

administration attenuates diabetes-induced vascular dysfunction of the rat aorta. 2013 m. Inhibuoja

citotoksinį habu nuodo poveikį

Tirta medžiaga: RR gauta iš metanolinio Argusia argentea ekstrakto.

Metodas: Citotoksinis poveikis prieš HUVEC. Išvada: RR neturėjo jokio poveikio HUVEC gyvybiningumui. Visų tirtų koncentracijų RR žymiai apsaugojo HUVEC nuo toksinio T. flavoviridis nuodų poveikio.

Aung HT, Nikai T, Komori Y et al. Biological and pathological studies of rosmarinic acid as an inhibitor of hemorrhagic Trimeresurus flavoviridis (habu). 2010 m. Inhibuoja hemoraginį habu nuodą

Tirta medžiaga: RR gauta iš metanolinio Argusia argentea ekstrakto.

Metodas: Antihemoraginio aktyvumo tyrimas. Išvada: Nebuvo gauta jokių hemoraginių sričių po neapdorotų nuodų ar išgryninto toksino su RR injekcijos į poodį. RR efektyviai slopino tiek neapdorotų nuodų, tiek išgrynintų toksinų hemoraginį poveikį Aung HT, Nikai T, Komori Y et al. Biological and pathological studies of rosmarinic acid as an inhibitor of hemorrhagic Trimeresurus flavoviridis (habu). 2010 m. Inhibuoja Ito ląstelių proliferaciją ir sukelia jų apoptozę

Tirta medžiaga: Gryna RR. Metodas: SRB ir PI testai.

Išvada: RR slopina HSC-T6 (žiurkių kepenų žvaigždėtų ląstelių) linijos proliferaciją nesukeldama pastebimo toksinio poveikio ir

Zhang JJ, Wang YL, Feng XB et al. Rosmarinic Acid Inhibits Proliferation and Induces

akivaizdžių nepageidaujamų poveikių normalių ląstelių funkcijoms. Tiriant apoptozę, buvo stebimi ląstelių, gavusių RR, morfologiniai pokyčiai ir jų mirtis. Tai rodo, kad ląstelės gali atlikti apoptozę.

Apoptosis of Hepatic Stellate Cells. 2011 m.

Inhibuojantis vėžines ląsteles

Tirta medžiaga: Gryna RR . Metodas:. MTT tyrimas.

Išvada: RR parodė didesnį proliferacinį aktyvumą negu citotoksinį poveikį beveik visose tirtose

ląstelių linijose. Autoriai pranešė, kad pati viena RR turėjo tik nedidelį poveikį leukemijos ląstelių gyvybingumui, tačiau TNF-α ir RR derinys sukelia apoptozę. Galima daryti išvadą, kad RR reikšmingai skatina TNF-α sukeltą apoptozę neląstelinio tipo specialiu būdu.

Yesil-Celiktas O, Sevimli C, Bedir E. Inhibitory Effects of Rosemary Extracts, Carnosic Acid and Rosmarinic Acid on the Growth of Various Human Cancer Cell Lines. 2010 m.

Priešuždegiminis Tirta medžiaga: RR išskirta iš krūminės perilės (Perilla frutescens L.) ekstrakto.

Metodas: Bandymas su gyvūnais in vivo. Išvada: RR vartojimas sumažino neutrofilų infiltraciją, chemokinų sintezę t-PA paveiktoje odoje. Tyrimas parodė, kad RR slopina uždegiminį atsaką ir suriša ROS.

Osakabe N, Takano H, Sanbongi C. Et al. Anti-inflammatory and anti-allergic effect ofrosmarinic acid (RA); inhibition of seasonal allergic rhinoconjunctivitis (SAR) and its

Mechanism. 2004 m. Priešuždegiminis Tirta medžiaga: Gryna RR.

Metodas: Bandymas su gyvūnais in vivo, Western blot tyrimas, CBA testas.

Išvada: RR žymiai sumažino prouždegiminių citokinų, ciklooksigenazės - 2, ir chemokino kiekį. Gauti rezultatai reikšmingai parodo, kad RR

Sesrup V, Ghosh J, Ghosh S. Antiviral and Anti-Inflammatory Effects of Rosmarinic Acid in an Experimental

sumažina viruso replikaciją smegenyse ir antrinį uždegimą, atsirandantį dėl mikroglijos aktyvinimo.

Murine Model of Japanese Encephalitis. 2007 m.

Proliferacinis Tirta medžiaga: Gryna RR.

Metodas: Imunohistocheminis metodas. Išvada: RR vartojimas žymiai padidino BrdU teigiamų ląstelių, tokių kaip kamieninių neuronų ląstelių, skaičių dantytame vingyje priklausomai nuo dozės lyginant su kontroline grupe.

Ito N, Yabe T, Gamo Y et al. .Rosmarinic Acid from Perillae Herba Produces an Antidepressant-Like Effect in Mice through Cell Proliferation in the Hippocampus. 2008 m. Slopina UVA sukeltus odos pakitimus

Tirta medžiaga: RR išskirta iš Rosmarinus officinalis lapų ekstrakto

Metodas: Bandymas su gyvūnais in vivo. Pelės buvo švitinamos periodiškai UVA.

Išvada: RR apsaugo nuo UVA sukeliamų

pažeidimų. Gauti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad odos pažeidimai, atsiradę dėl ROS gamybos, gali būti slopinami vartojant rozmarino rūgštį, kuri suriša ROS.

Sánchez-Campillo M, Gabaldon JA, Castillo J et al. Rosmarinic acid, a photo-protective agent against UV and other ionizing

radiation. 2009 m.

Be lentelėje nurodytų poveikių, RR taip pat būdingas atopinį dermatitą mažinantis, sutraukiantis, antibakterinis, antimutageninis poveikis, turi potencialų antifibrogeninį aktyvumą [51,69].

Antivirusinis poveikis yra naudojamas Herpes simplex gydymui [71]. Tyrimų rezultatai rodo, kad RR gali būti potencialus kandidatas gydyti sunkias kraujagyslių uždegimines ligas, tokias kaip sepsis ir sepsinis šokas [32]. Įvairūs tyrimai parodė, kad rozmarino rūgšties antioksidacinis poveikis yra didesnis nei vitamino E ir Trolox. Šis junginys taip pat yra efektyvus prieš biomembranų peroksidinę žalą [62]. RR apsaugo nuo šoninės amiotrofinės sklerozės pelių

modelyje [63]. Neuroprotekcinis poveikis pasireiškia amiloido  neurotoksikologijoje. Amiloidas  yra baltymas, susijęs su Alzheimerio liga [25].

2.5. Rozmarino rūgšties absorbcija, metabolizmas ir šalinimas

Rozmarino rūgštis yra greitai pašalinama iš kraujotakos po intraveninio pavartojimo (t 1 ₂ = 9 min) ir turi labai žemą toksiškumą, išreikštą LD50, kuris lygus 561 mg kg -1 pelės, po intraveninės injekcijos. Be to, rozmarino rūgštis gerai absorbuojama iš virškinamojo trakto ir odos [69]. Eksperimentais su žiurkėmis nustatyta, kad naudota lokaliai RR, buvo absorbuota per odą ir aptinkama odoje, kraujyje ir raumenyse, tuo tarpu leidžiant į veną, RR pasiskirsto įvairiuose audiniuose, tokiuose kaip plaučiai, blužnis, širdis ir kepenys.

Nesuskaidytos rozmarino rūgšties koncentracija kraujo plazmoje pasiekia aukščiausią tašką po 10 min po pavartojimo, pasiekia Cmax lygi 1,36 mol/l. Didelė dalis RR vartotos per burną, išsiskyrė su šlapimu metabolizuotomis formomis, tokiomis kaip m-hidroksifenilpropiono rūgštis ir m-kumarino rūgštis [7,73]. Kadangi šie metabolitai buvo rasti šlapime, reiškia, kad inkstai gali hidrolizuoti ir metilinti rozmarino rūgštį. Rozmarino rūgštis ir visi jos metabolitai daugiausia pasitaikė konjuguotomis formomis kaip glukuronidas ar sulfatas. Tyrimais nustatyta, kad nepakitusios rozmarino rūgšties kiekis šlapime buvo 0.077% nuo suvartoto kiekio, nors bendras šlapimo išskyrimas yra 31,8%, išgėrus 200 mg/kg rozmarino rūgšties kūno svorio. Gauti rezultatai parodė mažą rozmarino rūgšties pasisavinimą žiurkėse. Žmonių organizmuose, tokie patys rezultatai buvo gauti po Perilla frutescens ekstrakto vartojimo, turinčio 200 mg rozmarino rūgšties. Su šlapimu pasišalina 6,3% suvartoto preparato dozės, o rozmarino rūgšties išsiskyrimas sudarė tik 0,44%. Visi šie rezultatai rodo, kad tik maža rozmarino rūgšties dalis buvo absorbuota viršutinėje virškinimo trakto dalyje, didžioji dalis pasiekia storąją žarną, kad būtų metabolizuota ir suskaidyta žarnyno mikrofloros [33].

Rozmarino rūgštis yra saugus junginys, kuriam būdingas mažas toksiškumas [56, 70] .

Literatūroje yra nurodomi keli metodai skirti rozmarino rūgšties kiekio nustatymui. Vienas jų yra pagrįstas RRUV-absorbcija, esant 327 nm bangai. Šis tyrimas leidžia greitai nustatyti rozmarino rūgštį daugelyje ekstraktų, bet tuo pačiu dauguma ekstraktų neturinčių RR gali sugerti šio ilgio bangą. Kitas tyrimas remiasi UV- Vis absorbcija. Rozmarino rūgštis su geležies jonais Fe2+ _{sudaro tamsiai mėlynos spalvos kompleksą [36]. Šis metodas suteikia tikslius rezultatus, bet} reikalauja laiko. Kitas metodas – ESC, skirtas išsamiam RR koncentracijos nustatymui. Šis metodas duoda tiksliausius rezultatus, bet reikalinga sudėtinga aparatūra. Taip pat gali būti naudojamas kitas spektrofotometrinis metodas, kuris yra pagrįstas spalvoto komplekso sudarymu tarp rozmarino rūgšties ir cirkonio jonų. Šis metodas yra greitas, selektyvus, jautrus ir tikslus metodas. Metodą galima taikyti nevalytiems ekstraktams tirti [46]. Vienas pranešamų metodų organinėms rūgštims nustatyti yra mono-polinė elektrodializė, kuris taip pat tinka RR nustatymui [77]. Plonasluoksnė chromatografija-densitometrija buvo naudota nustatyti RR ir kavos rūgštį [1].

3. EKSPERIMENTINĖ DALIS

3.1. Tyrimo medžiaga ir metodai

3.1.1. Tyrimo objektai

 Doopelherz Cardioherbal geriamasis tirpalas (Queisser Pharma, Vokietija);  Canephron dengtos tabletės (Bionorica SE, Vokietija);

 Verdin complex plėvele dengtos tabletės (US Pharmacia, Lenkija);

 Rozmarinų (Rosmarinus officinalis L.) lapų skystasis ekstraktas (pagamintas perkoliacijos būdu, naudojant 50% etanolį, LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos

katedroje).

3.1.2. Naudoti reagentai

 Distiliuotas vanduo (pagamintas LSMU Analizinės ir toksikologinės chemijos katedros laboratorijoje);

 Natrio karbonatas (Sigma-Aldrich, Vokietija);  Folin- Ciocalteu reagentas (Sigma, Šveicarija);  Etilo alkoholis 96% (UAB “Stumbras”, Lietuva);

 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilas (Sigma-Aldrich, Vokietija);  Rozmarino rūgštis 97% (Sigma-Aldrich, Didžioji Britanija).

3.1.3. Tyrimų metodai

Bendras fenolinių junginių kiekis nustatomas spektrofotometru Agilent 8453 UV-Vis

spektrofotometras (Agilent Technologies Inc., Santa Clara, JAV), naudojant standartinį Folin

– Ciocalteu reagentą. Spalvinei reakcijai 1 cm pločio kiuvetėje imama 2,5 ml Folin- Ciocalteu (skiesto 1:10) tirpalo, pridedama 0,5 ml tiriamojo tirpalo ir 2 ml 7,5% natrio karbonato tirpalo. Mėginiai paliekami 30 min. tamsoje. Po pusvalandžio spektrofotometru matuojama absorbcija 765 nm bangos ilgyje. Matavimai kartojami tris kartus, išvedamas vidurkis. Gauti rezultatai parodo koncentraciją, kuri išreiškiama rozmarino rūgšties ekvivalentais –mg/ml RRE.

3.1.3.2. Antioksidacinio aktyvumo nustatymas DPPH metodu

Tai fotometrinis 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH ) laisvojo radikalo sujungimo metodas. DPPH yra stabilus radikalas, turintis maksimalią absorbciją 515 nm bangos ilgyje. Radikalas gali būti lengvai redukuojamas antioksidantu (AH). Šis procesas gali būti

pavaizduojamas sekančia reakcija: DPPH + AH DPPH – H + A 

Dėl šios reakcijos lengvumo ir patogumo, dabar šis metodas turi platų panaudojimą [16]. Antioksidacinis aktyvumas įvertinamas matuojant, kiek procentų stabilaus DPPH radikalo neutralizuoja tiriamoje medžiagoje esantys ir antioksidaciniu aktyvumu pasižymintys junginiai. 1 cm pločio kiuvetėje sumaišoma 0,1 ml tiriamojo tirpalo su 2,9 ml 0.1 mM etanoliniu DPPH tirpalu. Paruošiami 3 mėginiai. Spektrofotometru matuojamas mėginių absorbcijos mažėjimas 515 nm bangos ir po 30 min. Antioksidacinis tirpalų aktyvumas išreiškiamas inaktyvuoto DPPH procentais:

𝐷𝑃𝑃𝐻_{(𝑝𝑟𝑜𝑐.)} =𝐴𝑏−𝐴𝑎

𝐴𝑏 × 100

DPPH (proc.)- mėginių antioksidacinis aktyvumas Ab- tuščiojo bandinio absorbcija

Aa- mėginio absorbcija po 30 min.

3.1.3.3. Rozmarino rūgšties kiekio nustatymas ESC metodu

Paruošiami tiriamųjų preparatų 0,1 mg/ml koncentracijų tirpalai. Filtruojami per 0,45 m porų filtrus. Rozmarino rūgšties kiekio nustatymas atliktas Waters 2695 chromatografu (Waters Corporarion, Milfors, USA). Skirstymas atliekamas naudojant binarinį mobiliosios fazės gradientą. Tirpiklis A buvo 0.5% acto rūgštis CH3COOH, o tirpiklis B – metanolis. Mobiliosios fazės tėkmės greitis buvo 1,0 ml/min. Pradinė eliuento A koncentracija mobiliojoje fazėje buvo 95% (5% B), 40 tyrimo minutę 40% A ir 60% B, nuo 41 iki 55 minutės - 10% A ir 90% B, 56 tyrimo minutę buvo grįžtama prie pradinių sąlygų ( 95% A ir 5% B). Injekcijos tūris 10l. Tyrimo metu naudotas detektorius Waters 996 PDA (Waters Corporarion, Milfors, USA), kolonėlė ACE. Kolonėlės parametrai: ilgis 250 mm, skersmuo 4,6 mm, sorbento dalelių dydis 5 m. Tyrimas atliktas gradientinėmis sąlygomis.

3.1.3.4. Duomenų apdorojimas ir statistinis vertinimas

Gauti duomenys buvo apdoroti „MS Excel“ (Microsoft, JAV) programa, apskaičiuoti duomenų vidurkiai, standartinis nuokrypis. Tyrimų duomenys apdoroti statistiškai, naudojant statistinį paketą „SigmaPlot 12.5“. Apskaičiuota statistinio patikimumo reikšmė P ir koreliacija.

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4.1. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas

4.1.1. Fenolinių junginių kiekis Canephron ir Verdin preparatuose

2 paveikslas. Preparatų Canephron ir Verdin bendras fenolinių junginių kiekis nustatant pagal rozmarino rūgštį.

Preparatai Canephron ir Verdin skiriasi nuo kitų preparatų savo farmacine forma. Šie preparatai yra kieti, tablečių formos, dėl to yra tikslinga lyginti juos tarpusavyje. 2 paveiksle matomi dviejų preparatų – Canephron ir Verdin esantis fenolinių junginių kiekis etanoliniuose ir vandeniniuose tirpaluose. Iš gautų duomenų matyti, kad vandeninis Verdin tirpalas turi daug didesnį fenolinių junginių kiekį (1,31 RRE mg/ml) negu Canephron vandeninis tirpalas (P<0.05). Kitas preparatas Canephron turi 1,5 kartų mažesnį fenolinių junginių kiekį (0,84 RRE mg/ml). Abiejų preparatų etanoliniai tirpalai turi mažesnį fenolių kiekį, galima manyti, kad dėl mažesnio jų tirpumo šiame tirpiklyje.

0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 Canephron Verdin Feno li n ių j un gin ių k iek is , RRE m g/m l

Canephron ir Verdin fenolinių junginių nustatymo tyrimas

vand. etan.

Rozmarino rūgštis yra hidrofilinis junginys, turintis 4 hidroksilo grupes, todėl gerai tirsta poliniuose tirpikliuose, tokiuose kaip vanduo ir etanolis [23]. Vanduo (poliariškumo indeksas 9) yra labiau polinis junginys nei etanolis (poliariškumo indeksas 5.2), todėl fenoliniai junginiai tampa labiau poliniai vandeniniame tirpiklyje [15,28]. Dėl padidėjusio poliškumo vandeniniai preparatų tirpalai turi didesnį fenolinių junginių kiekį.

4.1.2. Fenolinių junginių kiekis rozmarinų lapų skystajame ekstrakte ir

Doppelherz Cardioherbal preparate

3 paveikslas. Fenolinių junginių kiekio palyginimas rozmarinų lapų skystajame ekstrakte ir Doppelherz Cardioherbal preparate.

Iš 3 paveikslo matoma, kad rozmarinų lapų skystasis ekstraktas turi daug didesnį fenolinių junginių kiekį negu Doppelherz Cardioherbal (P<0.05).

Lyginant dvi anksčiau pateiktas diagramas (2 pav. ir 3 pav.), galima daryti išvadą, kad didžiausią fenolinių junginių kiekį iš tirtų preparatų turi rozmarinų lapų skystasis ekstraktas.

0 20 40 60 80 100 120 140 160 180

Rozmarinų lapų skystasis ekstraktas Doppelherz Cardioherbal F enol ini ų jun gi nių kie kis , R R E m g/ m l

Rozmarinų lapų skystojo ekstrakto ir Doppelherz Cardioherbal tirpalo fenolinių junginių nustatymo tyrimas

Rozmarinų ekstraktas be rozmarino rūgšties turi kitų fenolinių diterpenų, tokių kaip karnozino rūgštis ir karnozolis [23].

Didelis fenolinių junginių kiekio skirtumas tarp kietųjų ir skystųjų preparatų galimai atsiranda dėl to, kad smulkinant tabletes, jas tirpinant ir filtruojant gautą tirpalą yra patiriamas veikliųjų medžiagų nuostolis.

4.2. Rozmarino rūgšties kiekio nustatymas ESC metodu

Siekiant nustatyti cheminės medžiagos kiekį sudėtiniame preparate yra naudojama aukštos skiriamosios gebos skystinė chromatografija (ESC). Tyrimui buvo pagaminti tirtų preparatų 0,1 mg/ml koncentracijų tirpalai.

4 paveikslas. Preparato Canephron chromatograma.

Nustatyta, kad Canephron tirpale yra 0,0018 mg/ml rozmarino rūgšties. Tiriamojo preparato informaciniame lapelyje nurodoma, kad vienoje dengtoje tabletėje yra 18 mg kvapiųjų rozmarinų lapų miltelių [79]. Galima apskaičiuoti, kad vienoje Canephron dengtoje tabletėje turėtų būti 0,0324 mg rozmarino rūgšties. Kitos sudėtinės preparato medžiagos nekaupia rozmarino rūgšties.

5 paveikslas. Preparato Verdin chromatograma.

Tyrimo duomenys rodo, kad Verdin preparato tirpale rasta 0,0032 mg/ml rozmarino rūgšties. Gamintojas ant preparato pakuotės nurodo, kad 2 tabletėse yra 5 mg rozmarino rūgšties [81]. Pagal šiuos ir tyrimų duomenis galima apskaičiuojama, kad vienoje tabletėje yra 0,4 mg rozmarino rūgšties, ne 1,25 mg, t.y. tris kartus mažiau negu nurodo gamintojas. Gauti rezultatai paneigia gamintojo informaciją.

Kadangi bandymui atlikti buvo naudotos tabletės, tirpalų paruošimo metu galėjo būti medžiagos nuostolis. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl gautas mažesnis rozmarino rūgšties kiekis negu nurodo gamintojas.

Preparato Doppelherz tirpale nustatyta 0,0013 mg/ml. Gautas kiekis nėra didelis, turint omeny, kad Doppelherz Cardioherbal yra kompleksinis preparatas, kurio sudėtyje yra melisų lapų ekstrakto. Vaistinė melisa, priklauso notrelinių šeimai, taip pat kaip ir rozmarinas kaupia

rozmarino rūgštį [38].

7 paveikslas. Rozmarinų lapų skystojo ekstrakto chromatograma.

Rozmarinų lapų skystojo ekstrakto tirpale rasta 0,03 mg/ml rozmarino rūgšties.

8 paveikslas. Rozmarino rūgšties kiekio palyginimas tirtuose mėginiuose. 0 0,005 0,01 0,015 0,02 0,025 0,03 0,035

Canephron Verdin Doppelherz

Cardioherbal Rozmarinų lapų skystasis ekstraktas m g/ m l

Nustatyta, kad didžiausias rozmarino rūgšties kiekis yra rozmarinų lapų skystajame ekstrakte, tuo tarpu kompleksiniai preparatai turi žymiai mažiau rozmarino rūgšties.

Jungtinėjė Karalystėje HPLC metodu nustatomas RR ir kofeino rūgšties kiekis

džiovintuose rozmarinų, čiobrelių, pipirmėtės, šalavijų lapuose ir levandų žieduose. Rozmarinų lapuose rasta 10 mg/g RR. Nustatyta, kad geriausias išsiskyrimas vyksta kai yra naudojamas 30-60 % koncentracijų etanolis [66].

Ispanijoje atliktas tyrimas, kuriame buvo tiriamas rozmarino rūgšties kiekis džiovintų rozmarinų lapų ekstrakte. Nustatyta, kad pagamintame rozmarinų lapų ekstrakte rasta 80,62% RR koncentracija (lyginant su standartu- chemine rozmarino rūgštimi) [58].

4.3. Preparatų sudėčių analizė

4.3.1. Verdin gastro complexx preparatas

Preparatas Verdin gastro complexx yra plėvele dengtų tablečių forma.

2 lentelė. Verdin gastro complex tablečių sudėtis [81].

Rekomenduojamoje paros dozėje 4 tabletėse yra: 2 tabletėse yra:

Kvapiųjų rozmarinų (Rosmarinus officinalis) lapų ekstrakto

500 mg (10 mg rozmarino rūgšties)

250 mg

(5 mg rozmarino rūgšties) Daržinių artišokų (Cynara scolymus)

lapų ekstrakto

400 mg (20 mg cinarino) 200 mg (10 mg cinarino)

Daržinių ciberžolių (Curcuma longa) šakniastiebių ekstrakto

80 mg (8 mg kurkumino) 40 mg (4 mg kurkumino)

Pipirmėčių (Mentha piperita) granuliuoto aliejaus 24 %

6,66 mg 3,33 mg

Maisto papildas virškinimui. Vartojimas: suaugusiems žmonėms gerti po 1-2 tabletes 2 kartus per dieną prieš arba po valgio. Jei reikia, galima vieną kartą per dieną gerti didžiausią galimą dienos dozę – 4 tabletes [81].

Augalinės vaistinės žaliavos įeinančios į preparato sudėtį ir jų biologinis aktyvumas:

 Kvapusis rozmarinas. Rozmarinas naudojamas kaip choleretikas ir hepatoprotekcinis agentas tradicinėje medicinoje. Šie poveikiai buvo įrodyti eksperimentiškai su žiurkėmis naudojant liofilizuotą etanolinį ir vandeninį kvapiųjų rozmarinų ekstraktus, kurie parodė choleretinį aktyvumą ir apsaugo nuo tetrachlorido sukeliamo toksinio poveikio. Rozmarino etanolinis ekstraktas parodė žymų ir nuo koncentracijos priklausomą spazmolitinį aktyvumą, kai susitraukimai sukeliami kalio chloridu, acetilcholinu ir EFS [65]. Buvo įrodyta, kad rozmarino rūgštis padidina prostagandinų E2 gamybą, kurie apsaugo skrandžio gleivinę nuo žalingo druskos rūgšties poveikio. RR gali būti taikoma pepsinės opos gydymui [5].

 Daržinis artišokas. Artišokų lapų ekstrakto (ALE) naudojimas gastroenterologijoje remiasi

savo stipriu antidispepsiniu ir choleretiniu veikimu. Atliktas tyrimas, kuris įrodė reikšmingą tulžies išsiskyrimą ir tulžies junginių formavimąsi po ūminių ir kartotinių artišokų lapų ekstrakto vartojimo. ALE choleretinis poveikis buvo didesnis nei etaloninio junginio – dehidrocholio rūgšties (DHCA) poveikis. Artišokų lapų ekstraktas taip pat padidina bendrą išaugusią tulžies rūgščių koncentraciją [57]. Cinarinas yra fenolinių rūgščių junginys, kuris turi cholagoginį ir choleretinį poveikį. In vitro ir in vivo tyrimai įrodė cinarino apsauginį ir regeneracinį poveikį kepenims. Artišokų lapų ekstraktas žymiai apsaugo nuo hepatocitų membranų oksidacinės žalos. Chlorogeninė rūgštis ir cinarinas yra pagrindinės medžiagos, kurios prisideda prie stipraus antioksidacinio poveikio. Pagrindiniai artišokų farmakologiniai aktyvumai yra šie: kepenų ir tulžies pūslės stimuliacija, kepenų apsauginis ir mažinantis cholesterolio kiekį [4].

 Daržinė ciberžolė. In vitro tyrime prieš Helicobacter pylori padermes, tiek ciberžolė, tiek

kurkuminas vienodai veiksmingai sumažino tirtų padermių augimą. Kitas tyrimas taip pat parodė, kad kurkuminas slopina skrandžio gleivinės ląstelių infekciją ir uždegimą slopindamas NF- κB aktyvavimą, IκB skilimą. Kurkuminas sumažina kolito paveiktų audinių pažeidimo laipsnį, neutrofilų infiltraciją ir lipidų peroksidaciją [9].

Ciberžolė skatina opų gijimą, slopina hormono gastrino sekreciją iš skrandžio antralinės dalies. Ciberžolė gali turėti lokalų membranų anestezuojantį poveikį antralinėje skrandžio dalyje, taip slopindama gastriną [46]. Kurkuminas, pagrindinė aktyvi ciberžolių veiklioji medžiaga, gali sumažinti D-laktato ir diamino oksidazės kiekius metotreksato sukelto žiurkių enterito modelyje. Šis sumažinimas gali pagerinti žarnyno gleivinės pralaidumą, užkirsti kelią žarnyno gleivinės

pažeidimams, ir galiausiai apsaugo žarnyno gleivinės barjero funkciją. Priešuždegiminis poveikis yra dėl to, kad kurkuminas slopina mRNR, kuri išreiškia viduląstelines adhezijos molekules-1, naviko nekrozės faktorių  ir interleukiną 1. Kurkuminas taip pat sumažina neutrofilų infiltraciją [41].

 Pipirmėtė. Pipirmėčių aliejus vartojamas per burną mažina stemplės, apatinės skrandžio

dalies ir dvylikapirštės žarnos viršutinės dalies spazmus. Inhibuoja bario srautą distalinėje dvylikapirštės žarnos dalyje ir pagerina diagnostikos kokybę, nenaudojant kitų antispazminių vaistų [40]. Pipirmėčių aliejus sumažina skausmingus raumenų spazmus pacientams, kuriems atliekama viršutinio ir žemesniojo viršutinio virškinamo trakto endoskopija. Nustatyta, kad pipirmėčių aliejus veiksmingai mažina simptomus, priskiriamiems dirgliosios žarnos sindromui, tiek suaugusiens, tiek vaikams [39].

4.3.2. Canephron preparatas

Preparatas Canephron yra oranžinės spalvos dengtos tabletės. Tai tradicinis augalinis preparatas. Indikacijos- lengviems apatinių šlapimo takų uždegimo sukeltiems negalavimams gydyti, inkstų akmenų susidarymo profilaktikai. Indikacijos pagrįstos tik ilgalaikiu vartojimu. Vartojimas - gerti po 2 tabletes 3 kartus per parą [79].

3 lentelė. Canephron dengtų tablečių sudėtis [79].

Veiklioji medžiaga Kiekis Rekomenduojamoje

paros dozėje Skėtinių širdažolių (Centaurium erythraea) žolės

milteliai 18 mg 108 mg

Vaistinių gelsvių (Levisticum officinale) žolės

milteliai 18 mg 108 mg

Kvapiųjų rozmarinų (Rosmarinus officinalis) lapų

Augalinės vaistinės žaliavos įeinančios į preparato sudėtį ir jų biologinis aktyvumas:

 Skėtinė širdažolė. Tirti širdažolių metanolinių ekstraktų antibakteriniai ir antigrybeliniai

aktyvumai. Tirti ekstraktai turėjo antibakterinį aktyvumą, kurių poveikis buvo panašus į

komercinį antibiotiką. Paviršinės C. erythraea dalys turėjo stipriausią priešgrybelinį poveikį [75]. Kitas tyrimas buvo atliekamas siekiant ištirti C. erythraea diuretinį poveikį. Mažesnės

koncentracijos ekstraktas turėjo diuretinį poveikį, padidėjo elektrolitų ekskrecija ir sumažėjo klirensas [22].

 Vaistinė gelsvė. Nuo seno žinomas gelsvės spazmolitinis, diuretinis ir karminatyvinis

poveikis [59]. Atlikus tyrimą, buvo nustatytas vaistinės gelsvės ekstraktų antimikrobinis aktyvumas prieš Gram- bakterijas [20].

 Kvapusis rozmarinas. Buvo atliekamas tyrimas siekiant ištirti R. officinalis diuretinį poveikį. Mažesnės koncentracijos rozmarinų ekstraktas turi diuretinį aktyvumą, šalina elektrolitus, mažina klirensą [22]. Buvo tiriamas rozmarino eterinio aliejaus antibakterinis aktyvumas ir nustatyta, kad yra būdingas didesnis antibakterinis aktyvumas prieš Gram+ bakterijas nei prieš Gram- bakterijas [24]. Kitas panašus tyrimas patvirtino, kad eterinis aliejus geriau veikia Gram+ bakterijas nei prieš Gram-, kadangi jos yra labiau jautrios [53].

4.3.3. Doppelherz Cardioherbal preparatas

Tai geriamasis tirpalas, tradicinis augalinis vaistinis preparatas. Skirtas širdies ir

kraujagyslių sistemos funkcijai palaikyti, ypač esant nervinei įtampai. Indikacija pagrįsta išimtinai remiantis ilgalaikėmis vartojimo tradicijomis. Vartojimas - gerti po vieną matavimo indelį (20 ml) 3 - 4 kartus per parą valgio metu [80].

4 lentelė. Doppelherz Cardioherbal geriamojo tirpalo sudėtis [80].

Veiklioji medžiaga Kiekis

20 ml

Rekomenduojam oje paros dozėje Gudobelių vaisių (Crataegus monogyna Jacq. ir (ar) 400 mg 1600 mg

C. laevigata (Poir.) DC.) skystasis ekstraktas 1:1 Gudobelių vaisių (Crataegus monogyna Jacq. ir (ar) C. laevigata (Poir.) DC.) skystasis ekstraktas 1:2

220 mg 880 mg

Melisų (Melissa officinalis L.) lapų skystasis ekstraktas

100 mg 400 mg

Rozmarinų (Rosmarinus officinalis L.) lapų skystasis ekstraktas

100 mg 400 mg

Valerijonų (Valeriana officinalis L.) šaknų skystasis ekstraktas

100 mg 400 mg

Augalinės vaistinės žaliavos įeinančios į preparato sudėtį ir jų biologinis aktyvumas:

 Vienapiestė gudobelė. Gudobelė žinoma dėl savo hipotenzinio ir širdį stimuliuojančio poveikio. Klinikiniai tyrimai su žmonėmis, sergančiais II ir III-osios klasės (pagal Niujorko širdies asociacijos klasifikaciją) staziniu širdies nepakankamumu, parodė teigiamą gudobelės poveikį. Tirti gudobelės ekstraktai sukėlė širdies veiklos kiekybinių matavimų pagerėjimą, įskaitant čiurnos edemą, pagerintą kraujo išstūmimą, švelnų kraujospūdžio ir spaudimo/širdies ritmo skirtumo sumažėjimą [35]. Teigiamas inotropinis poveikis, panašus į nuo ciklinio adenozino monofosfato (cAMP) nepriklausomų rusmenės glikozidų poveikį, buvo stebėtas kairiojo skilvelio miokardo eksplantuose iš pacientų, sergančiųjų širdies nepakankamumu [14].

 Gudobelė skirtingai nuo kitų sintetinių inotropinių vaistų prailgina refrakterinį periodą. Gudobelė padidina koronarinę kraujotaką, jai būdingas antiaritminis poveikis [49]. Antiaritminis poveikis buvo stebimas in vitro ir naudojant ischemijos/perfuzijos modelį gyvūnuose. Ischemijos sąlygomis buvo pademonstruota miokardo apsauga. Buvo įrodyta, kad gudobelės tinktūra turi cholesterolį mažinantį poveikį žiurkėms, kurios šeriamos aterogenine dieta. Poveikis pasireiškia, nes didėja tulžies rūgščių išsiskyrimas ir mažinama cholesterolio sintezė kepenyse [12].

 Vaistinė melisa. Žinoma, kad melisa turi kardioprotekcinių, antispazminių, cholagoginių ir raminančių savybių. Melisų eterinis aliejus mažina serumo lipidų kiekį. Šis poveikis gali būti panaudotas aterosklerozei gydymui, esant hiperlipideminės būklėms [29]. Eterinis aliejus pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, atitinkamai sumažina gliukozės ir triacilglicerolių kiekį

pelėse su monogeniniu diabetu [67]. Vandeninis melisos ekstraktas sukelia žiurkių aortos žiedo vazorelaksaciją. Šis poveikis gaunamas azoto oksido keliu su galimybe, kad dalyvauja

prostaciklinai ir endotelio išskiriamas hiperpolarizuojantis faktorius (EDHF) [17]. Melisai būdingas lengvas raminanintis ir anksiolitinis veikimas. Tyrimai su žmonėmis parodė, kad gerokai sumažėja agitacija ir socialinė užsisklendimas, stebimas konstruktyvios veiklos

padidėjimas per 4 aromaterapijos savaites pacientų grupėje, sergančiųjų sunka demencija. Trys tyrimai taip pat įvertino melisos standartinio vartojimo poveikį sveikų jaunų dalyvių nuotaikai ir pažintinei funkcijai. Dviejuose tyrimuose, pacientai įvertino savo ramybės būseną kaip padidintą, sumažėjusį budrumą [30].

 Kvapusis rozmarinas. Fenoliniai junginiai, esantys rozmarine, apsaugo nuo

hipercholesterolemijos sukelto oksidacinio streso, didina antioksidantinių fermentų veiklą. Vandeninis ekstraktas gali pagerinti serumo lipidų profilį taip prisidedamas prie širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo [3].

Rozmarinų eterinis aliejus gerina kraujotaką ir padidina hemodinamiką esant okliuzinei arterijų ligai [5]. Aliejus taip pat didina kraujo spaudimą. Vartojant mažomis dozėmis, esant silpnam širdies plakimui, skatina palpitaciją. Rozmarinui būdingas platus poveikis nervų sistemos veiklai- gerina atmintį, mažina nemigą, psichinį nuovargį, nerimą ir įtampą, depresiją, nervų sistemos sutrikimus, įtampą, migreną, stimuliuoją smegenis ir nervų sistemą [8].

 Vaistinis valerijonas. Vandeniniam ir etanoliniam valerijonų ekstraktams būdingas hipotenzinis, koronarų spazmus slopinantis ir vazodilatacinis poveikis. Vazodilaticinis poveikis gali būti susijęs su gebėjimu sąveikauti su kalcio pertekliumi, nes šis kelias atspindi bendrą vainikinių ir bronchonstrikcinių dirgiklių signalo perdavimo būdą [11]. Nustatyta, kad etanolinis estraktas sukelia padidėjusius GABA kiekius ir impulso perdavimą stimuliuodamas glutamo rūgšties dekarboksilazę [42]. Be to, valerijono ištraukos turi neuroprotekcinį poveikį Parkinsono ir Alzheimerio in vitro modeliuose, taipogi esant burnos judėjimo sutrikimams sergant Parkinsonu ir vėlyvai diskinezijai. Valereno rūgštis padidina GABA išsiskyrimą, GABAA receptorių

aktyvavimą ir sumažina GABA riabsorbciją sinapsiniame plyšyje [44].

Analizuotų preparatų indikacijos yra gana skirtingos, bet visuose yra tas pats vaistinis augalas – kvapusis rozmarinas. Europos farmakopėjoje nurodyta, kad džiovintuose kvapiojo rozmarino lapuose yra 3 % hidrocinamono derivatų, išreikštų kaip rozmarino rūgštis ir 12 ml/kg eterinio aliejaus [55]. Be to, rozmarinas kaupia kofeino rūgštį, chlorogeninę rūgštį, karnozino

rūgštį, rozmanolį, karnozolį ir kitus diterpenus, rozmaridifenolį, rozmarichinoną ir daugybę kitų natūralių antioksidantų - ursolinę rūgštį, gliukolinę rūgštį ir alkaloidą rozmariciną. Rozmarinų eterinis aliejus kaupia esterius (2-6%), didžiąją dalį sudaro borneolis, cineolis, α-pinenas, kamfenas ir kiti terpenai [5]. Visos šios medžiagos, skirtingos savo struktūra ir savybėmis, suteikia rozmarinui platų ir įvairų biologinį aktyvumą ir padaro rozmariną labai universaliu augalu, kuris gali būti skiriamas įvairioms organizmo sistemoms.

4 lentelė. RR ir kvapiųjų rozmarinų žaliavos kiekio palyginimas preparatų rekomenduojamojoje paros dozėje.

RR kiekis Kvapiųjų rozmarinų

žaliavos kiekis Canephron 0,1944 mg 108 mg Doppelherz Cardioherbal 1,28 mg 400 mg Verdin 1,6 mg 500 mg

RR kiekis RPD apskaičiuotas pagal ESC tyrimo ir gamintojų pateiktą informaciją. Suvartojant visą rekomenduojamą paros dozę gaunamas pakankamai nedidelis kiekis RR. Literatūroje nepavyko rasti rozmarino rūgšties ir kvapiųjų rozmarinų žaliavos RPD. Preparatas Canephron yra registruotas kaip nereceptinis augalinis vaistas. Nors su šiuo preparatu gaunamas mažiausias RR kiekis, yra atlikta 17 klinikinių tyrimų Rytų Europoje ir Centrineje Azijoje, kuriuose buvo apžvelgiamas preparato efektyvumas, saugumas ir toleravimas. Be indikacijų, įrašytų į informacinį lapelį, buvo nustatyta: profilaktinis poveikis mažinant lėtinio cistito

priepuolių dažnį, padidėjusi diurezė, padidėjusi inkstų kraujotaka [43]. Nors Canephron preparate yra nedidelis kiekis sudedamųjų dalių, tai neįtakoja preparato veiksmingumo.

Kiti preparatai turi ženkliai didesnį RR kiekį. Verdin turi keturkomponentę, o Doppelherz Cardioherbal penkiakomponentę sudėtį. Nors Verdin preparate apskaičiuotas didžiausias RR kiekis RPD, jis nesutampa su gamintojo nurodytu kiekiu.

9 pav. Kvapiųjų rozmarinų veikliosios medžiagos pasiskirstymas preparatuose.

Preparatuose Verdin ir Doppelherz Cardioherbal augalinė rozmarinų žaliava yra ekstrakto pavidalu, o preparate Canephron – miltelių.

Preparate Canephron kvapiųjų rozmarinų lapų milteliai sudaro 33,33%, preparate Doppelherz Cardioherbal rozmarinų ekstraktas sudaro 10,87%. Kvapiųjų rozmarinų augalinė žaliava sudaro didžiausią dalį Verdin preparate (50,68%).

4.4. Antioksidacinis aktyvumas

Norint nustatyti kuriam tiriamajam preparatui yra būdingas didžiausias antioksidacinis aktyvumas, lyginami tos pačios koncentracijos (1 mg/ml) preparatų antioksidaciniai aktyvumai.

Rozmarinų veikliosios medžiagos pasiskirstymas preparatuose

Verdin

Canephron

Doppelherz Cardioherbal

10 paveiklas. Tirtų preparatų antioksidacinio aktyvumo palyginimas.

Iš rezultatų galima daryti išvadą, kad didžiausias antioksidacinis aktyvumas būdingas skystajam rozmarinų ekstraktui. Kitų tirtų preparatų antioksidacinis aktyvumas mažėja šia seka: Verdin> Doppelherz Cardioherbal> Canephron (P<0.05).

4.4.1.Tirpiklio įtaka antioksidaciniam aktyvumui

Norint nustatyti tirpiklio įtaką, buvo atliktas antioksidacinio aktyvumo tyrimas su vandeniniais ir etanoliniais preparatų tirpalais. Tirpiklio įtaka būvo tikrinama tik su 2 preparatais - Verdin ir Canephron, kadangi tabletės turi būti ištirpintos šiam tyrimui. Buvo pagaminti įvairių koncentracijų tirpalai (nuo 1 mg/ml iki 0,05 mg/ml)

0% 20% 40% 60% 80% 100% 120% Canephron Doppelherz Cardioherbal Rozmarinų lapų skystasis ekstraktas Verdin Preparatų antioksidacinio aktyvumo tyrimas

vand. Tirpalas alk. Tirpalas

11 paveiklas. Preparato Verdin etanolinio ir vandeninio tirpalų antioksidacinio aktyvumo palyginimas.

Remiantis gautais duomenimis (11 pav.), galima daryti išvadą, kad vandeninis Verdin tablečių tirpalas pasižymi didesniu antioksidaciniu aktyvumu negu etanolinis tirpalas (P<0.05).

12 paveikslas. Preparato Canephron etanolinio ir vandeninio tirpalų antioksidacinio aktyvumo palyginimas. 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 0,00 0,20 0,40 0,60 0,80 1,00 AA (% ) mg/ml

Preparato Verdin antioksidacinis aktyvumas

Verdin etan. Verdin vand. 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 0,00 0,20 0,40 0,60 0,80 1,00 AA (% ) mg/ml

Preparato Canephron antioksidacinis aktyvumas

Canephron etan. Canephron vand.

Iš aukščiau pateikto grafiko (12 pav.) matyti, kad vandeninis Canephron tirpalas pasižymi didesniu antioksidaciniu aktyvumu negu etanolinis Canephron tirpalas. Gauti rezultatai rodo, kad dviejų tirtų preparatų vandeniniai tirpalai turi didesnį antioksidacinį aktyvumą negu etanoliniai tirpalai (P<0.05). Tai aiškinama didesniu fenolinių junginių tirpimu vandeninėje terpėje.

4.4.2. Tirtų preparatų antioksidacinio aktyvumo palyginimas su

rozmarino rūgštimi

13 paveikslas. Tirtų preparatų antioksidacinio aktyvumo palyginimas su rozmarino rūgštimi.

Rozmarino rūgštis yra stiprus antioksidantas, todėl šiame bandyme naudota kaip kontrolinė medžiaga. Tik skystasis rozmarinų ekstraktas prilygsta rozmarino rūgščiai antioksidaciniu aktyvumu. Nei vienas iš kompleksinių preparatų nepasiekia tokio aukšto antioksidacinio aktyvumo kaip RR (P<0.05).

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 AA ( %) mg/ml

Antioksidacinio aktyvumo palyginimas su rozmarino

rūgštimi

4.5. Fenolinių junginių ir antioksidacinio aktyvumo priklausomybė

14 paveikslas. Preparatų bendro fenolinių junginių kiekio ir antioksidacinio aktyvumo palyginimas.

Užsienio mokslininkų tyrimuose pranešama, kad kai kurios biologiškai aktyvios medžiagos (fenoliai, karotinoidai, flavonoidai), esančios vaistiniuose augaluose, turi aukštą antioksidacinį aktyvumą. Pranešama, kad fenoliai yra atsakingi už antioksidacinį aktyvumą ekstraktuose [72].

Tyrimo metu nustatyta, kad nėra priklausomybės tarp fenolinių junginių kiekio ir preparatų antioksidacinio aktyvumo (neigiama koreliacija, P>0.05).

Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriuo siekta ištirti etanolio koncentracijos įtaką rozmarinų ekstraktų bendro fenolių kiekiui, antioksidaciniam aktyvumui ir sausajam likučiui. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią fenolinių junginių kiekį ( 49 ± 1.05 mg/ml RRE) turėjo ekstraktas, kuriam pagaminti buvo naudotas 50% etanolis. Šiai ištraukai nustatytas 80 ± 3.15 %

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180

Canephron Verdin Doppelherz Cardioherbal Rozmarinų lapų skystasis ekstraktas R R E mg /m l AA ( % )

Fenolinių junginių kiekio ir antioksidacinio aktyvumo palyginimas

Fenolinių junginių kiekis

Antioksidacinis aktyvumas

antioksidacinis aktyvumas. Nebuvo nustatyta koreliacija tarp fenolių kiekio ir antioksidacinio aktyvumo [2].

Kroatijos mokslininkų tyrime buvo lyginti rozmarinų ekstrakto ir kitų polifenolinių medžiagų antioksidacinis aktyvumas DPPH metodu. Nustatyta, kad rozmarinų ekstraktas turi 450 mg/g fenolių (daugiausiai iš tirtų medžiagų) ir jam būdingas didžiausias antioksidacinis

aktyvumas (81,60%). Ekstraktai ir gryni fenoliniai junginiai taip pat parodė reikšmingą nuo kiekio priklausomą antioksidacinį aktyvumą [72].

Korėjoje atliktame tyrime, buvo nustatomas 13 prieskoninių augalų, iš kurių buvo paruošti vandeniniai ekstraktai, fenolinių junginių ir flavonoidų kiekis, antioksidacinis aktyvumas. Rozmarinų ekstraktas turėjo 42.58 ± 1.01 katechino ekvivalentų μg/g fenolinių junginių ir 56.98% antioksidacinį aktyvumą. Buvo nustatyta stipri koreliacija tarp fenolių kiekio ir antioksidacinio aktyvumo (nustatytas DPPH metodu ir superoksido anijono surišimo metodu) [31].

IŠVADOS

1. Atlikus literatūros analizę, išrinkti kompleksiniai preparatai (registruoti iki 2013.09.01) su kvapiųjų rozmarinų augaline žaliava - Canephron dengtos tabletės, Verdin gastro complexx dengtos tabletės, Doppelherz Cardioherbal geriamasis tirpalas. Duomenų palyginimui

parinktas rozmarinų (Rosmarinus officinalis L.) lapų skystasis ekstraktas, pagamintas LSMU Vaistų tehnologijos ir socialinės farmacijos katedroje.

2. Apžvelgtas kompleksinių preparatų sudedamųjų dalių biologinis aktyvumas. Daugiausia kvapiųjų rozmarinų žaliavos ir RR kiekio RPD buvo daugiakomponentiniame Verdin gastro complexx preparate. Žaliavos dalis sudaro 50,68% preparato.

3. Atlikus bendro fenolinių junginių kiekio tyrimą, nustatyta, kad didžiausias fenolinių junginių kiekis yra rozmarinų lapų skystajame ekstrakte (160,34 RRE mg/ml). Kompleksinių preparatų bendras fenolinių junginių kiekis mažėja šia tvarka: Doppelherz Cardioherbal > Verdin> Canephron. Vandeniniams Canephron ir Verdin preparatų tirpalams būdingas didesnis fenolinių junginių kiekis negu etanoliniams tirpalams (P<0.05).

4. ESC metodu nustatytas rozmarino rūgšties kiekis preparatuose. Didžiausias rozmarino rūgšties kiekis rastas rozmarinų lapų skystajame ekstrakte (0,03 mg/ml). Kompleksiniai preparatai turi 9 ir daugiau kartų mažesnį RR kiekį (P<0.05).

5. DPPH metodu nustatyta, kad didžiausią antioksidacinį aktyvumą turi rozmarinų lapų skystojo ekstrakto įvairių koncentracijų tirpalai. Kompleksinių preparatų antioksidacinis aktyvumas mažėja šia tvarka: Verdin> Doppelherz Cardioherbal> Canephron. Vandeniniams Verdin ir Canephron preparatų tirpalams būdingas didesnis antioksidacinis aktyvumas negu

etanoliniams tirpalams (P<0.05).

6. Nebuvo nustatyta koreliacija tarp tirtų preparatų fenolių kiekio ir antioksidacinio aktyvumo (P>0.05).

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bandoniene D, Murkovic M, Venskutonis PR. Determination of Rosmarinic Acid in Sage and Borage Leaves by High-Performance Liquid Chromatography with Different Detection Methods. J Chromatogr Sci . 2005 Aug;43(7):372-376. Prieiga per internetą:

www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16176651

2. Kasparavičienė G, Ramanauskienė K, Savickas A, Velžienė S, Kalvėnienė Z, Kazlauskienė D, Ragažinskienė O, Ivanauskas K. Evaluation of total phenolic content and antioxidant activity of different Rosmarinus officinalis L. ethanolic extracts. Biologija. 2013;59(1):39-44. 3. Afonso MS, de O Silva AM, Carvalho EBT, Rivelli DP, Barros SBM, Rogero

MM, Lottenberg AM, Torres RP, Mancini-Filho J. Phenolic compounds from Rosemary (Rosmarinus officinalis L.) attenuate oxidative stress and reduce blood cholesterol

concentrations in diet-induced hypercholesterolemic rats. Nutr Metab. 2013 Feb 2;10(1):19. Prieiga per internetą: http://www.nutritionandmetabolism.com/content/10/1/19

4. Aksu O, Altinterim B. Hepatoprotective effects of artichoke (Cynara scolymus). Bilim ve Gençlik Dergisi. 2013:1(2):44-49.

5. Al-Sereiti MR, Abu-Amer KM, Sen P. Pharmacology of rosemary (Rosmarinus officinalis Linn.) and its therapeutic potentials. Indian J Exp Biol. 1999 Feb;37(2):124-30. Prieiga per internetą: www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10641130

6. Aung HT, Nikai T, Komori Y, Nonogaki T, Niwa M, Takaya Y. Biological and pathological studies of rosmarinic acid as an inhibitor of hemorrhagic Trimeresurus flavoviridis (habu) venom. Toxins. 2010 Oct; 2(10):2478–2489. Prieiga per internetą:

www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3153163

7. Baba S, Osakabe N, Natsume M, Yasuda A, Muto Y, Hiyoshi K, Takano H, Yoshikawa T, Terao J. Absorption, metabolism, degradation and urinary excretion of rosmarinic acid after intake of Perilla frutescens extract in humans. Eur J Nutr. 2005 Feb;44(1):1-9. Prieiga per internetą: www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15309457

8. Begum A, Sandhya S, Syed Shaff ath A, Vinod KR, Swapna R, Banji D. An in-depth review on the medicinal flora Rosmarinus officinalis (Lamiaceae). Acta Sci Pol Technol Aliment. 2013 Jan;12(1):61-74. Prieiga per internetą:

9. Bengmark S, Mesa MD, Gil A. Plant- derived health – the effects of turmeric and curcuminoids. Nutr Hosp. 2009 May-Jun;24(3):273-281. Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19721899

10. Cao H, Cheng W, Li C, Pan X, Xie X, Li T. DFT study on the antioxidant activity of

rosmarinic acid. Theochem. J. Mol. Struct. 2005 Apr;719(1-3):177-183. Prieiga per internetą: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0166128005000680

11. Circosta C, De Pasquale R, Samperi S, Pino A, Occhiuto F. Biological and analytical characterization of two extracts from Valeriana officinalis. J Ethnopharmacol. 2007 Jun 13;112(2):361-367. Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17467210 12. Dalli E, Colomer E, Tormos MC, Cosín-Sales J, Milara J, Esteban E, Sáez G. Crataegus

laevigata decreases neutrophil elastase and has hypolipidemic effect: a randomized, double-blind, placebo-controlled trial. Phytomedicine. 2011 Jun 15;18(8-9):769-775. Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21242072

13. De Oliveira NC, Sarmento MS, Nunes EA, Porto CM, Rosa DP, Bona SR, Rodrigues G., Marroni NP, Pereira P, Picada JN, Ferraz AB, Thiesen FV, Da Silva J. Rosmarinic acid as a protective agent against genotoxicity of ethanol in mice. Food Chem Toxicol. 2012

May;50(5):1208-1214. Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22306517 14. De Smet PAGM. Herbal remedies. N Engl J Med. 2002 Dec 19;347(25):2046-56. Prieiga per

internetą: http://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMra020398

15. Di Martino P, Censi R, Malaj L, Capsoni D, Massarotti V, Martelli S. Influence of solvent and crystallization method on the crystal habit of metronidazole. Cryst. Res. Technol. 2007 Aug;42(8):800-806. Internetinė prieiga:

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/crat.200710908/abstract

16. Erkan N., Ayranci G., Ayranci E. Antioxidant activities of rosemary (Rosmarinus Officinalis L.) extract, blackseed (Nigella sativa L.) essential oil, carnosic acid, rosmarinic acid and sesamol. Food Chem. 2008 Sep 1;110(1):76–82. Prieiga per internetą:

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0308814608001520

17. Ersoy S, Orhan I, Turan NN, Sahan G, Ark M, Tosun F. Endothelium-dependent induction of vasorelaxation by Melissa officinalis L. ssp. officinalis in rat isolated thoracic aorta.

Phytomedicine. 2008 Dec;15(12):1087–1092. Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18606529