ATSKIRŲ NETINKLINIŲ VAISTINIŲ SAVININKŲ PATIRTIS BEI VEIKLOS YPATUMAI BESIKEIČIANČIOS LIETUVOS MAŽMENINĖS FARMACIJOS RINKOS KONTEKSTE

MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

EDITA TIURNINAITĖ

ATSKIRŲ NETINKLINIŲ VAISTINIŲ SAVININKŲ

PATIRTIS BEI VEIKLOS YPATUMAI BESIKEIČIANČIOS

LIETUVOS MAŽMENINĖS FARMACIJOS RINKOS

KONTEKSTE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Lekt. dr. Jurgita Daukšienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

SOCIALINĖS FARMACIJOS IR VAISTŲ TECHNOLOGIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas prof.dr. Vitalis Briedis

ATSKIRŲ NETINKLINIŲ VAISTINIŲ SAVININKŲ PATIRTIS

BEI VEIKLOS YPATUMAI BESIKEIČIANČIOS LIETUVOS

MAŽMENINĖS FARMACIJOS RINKOS KONTEKSTE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Lekt. dr. Jurgita Daukšienė

Recenzentas: Darbą atliko: Magistrantė Edita Tiurninatė

TURINYS

SĄVOKOS...6

SANTRUMPOS ...7

ĮVADAS ...8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...10

1.1 Vaistinių veiklos teisinis reglamentavimas ...10

1.2 Mažmeninė farmacijos rinka Lietuvoje...13

1.3 Mažmeninės farmacijos rinkos dalyviai: vaistinių tinklai ir atskiros netinlinės vaistinės ...14

1.4 Užsienio patirtis ir vaistininko profesinė laisvė ...16

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ...19

2.1 Tyrimo organizavimas...19

2.2 Tyrimo eiga ...19

2.3 Taikyti tyrimo metodai ...20

2.4 Vaistinių atranka ...20

2.5 Tyrimo instrumentas ...21

2.6 Tyrimo instrumento validacija ...21

2.7 Tyrimo kontingentas ...22

3. REZULTATAI ...25

3.1 Netinklinių vaistinių pasiskirstymo tyrimas ...25

3.2 Anoniminė atskirų netinklinių vaistinių savininkų apklausa ...28

3.2.1 Veiklos patirtis ...28

3.2.2 Profesinės laisvės realizacija ...34

3.2.3 Sėkmingos veiklos indikatoriai ir konkurencinė aplinka ...37

4. REZULTATŲ APTARIMAS...44

5. IŠVADOS ...46

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...47

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ...48

8. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO TEMA PARUOŠTOS PUBLIKACIJOS ...51

SANTRAUKA

ATSKIRŲ NETINKLINIŲ VAISTINIŲ SAVININKŲ PATIRTIS BEI VEIKLOS YPATUMAI BESIKEIČIANČIOS LIETUVOS MAŽMENINĖS FARMACIJOS RINKOS KONTEKSTE.

E. Tiurninaitės magistro baigiamasis darbas. Moksliniai vadovai: lekt. dr. J. Daukšienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Farmacijos fakultetas, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Tyrimo tikslas: Įvertinti atskirų netinklinių visuomenės vaistinių savininkų patirtį bei veiklos ypatumus besikeičiančios Lietuvos farmacijos rinkos kontekste.

Uždaviniai: 1. Identifikuoti atskirų netinklinių vaistinių skaičių, užimamą vaistinių rinkos dalį ir pasiskirstymą. 2. Nustatyti atskiros netinklinės visuomenės vaistinės savininko sociodemografinius požymius. 3. Įvertinti atskirų netinklinių visuomenės vaistinių savininkų veiklos ypatumus. 4. Išanalizuoti atskirų netinklinių visuomenės vaistinių savininkų požiūrį į vaistininko profesinę laisvę. Metodika: Tyrimas buvo suskirstytas į du etapus. Pirmojoje tyrimo dalyje buvo vykdoma netinklinių visuomenės vaistinių identifikacija ir klasifikavimas, ir tik tada vaistinių savininkų, turinčių 4 vaistines arba mažiau, buvo prašoma dalyvauti anoniminėje apklausoje. Iš viso buvo išdalinta 121 anketa, iš kurių 102 buvo grąžintos pilnai užpildytos (atsakomumas 84,3%). Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 programinį statistinės analizės paketą. Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p reikšmė buvo mažesnė nei 0,05.

Tyrimo rezultatai: Tyrimo metu nustatyta, kad vykdančių veiklą netinklinių vaistinių kasmet lieka vis mažiau, nors bendras vaistinių skaičius Lietuvoje didėja. Dažniausiai atskirai netinklinei visuomenės vaistinei vadovauja moteris, vyresnio amžiaus, turinti aukštąjį universitetinį farmacijos išsilavinimą. Netinklinės vaistinės dažnai naudoja prekės ženklus, ypač grupinius, didinančius vaistinės žinonumą visuomenėje. Respondentai itin sutiko su teiginiais, kad vaistininkai, kurių profesinė autonomija yra nevaržoma, gali labiau patenkinti pacientų lūkesčius (94.12%), prisideda prie geresnės sveikatos priežiūros sistemoje (92,16%) ir turi didesnį visuomenės pasitikėjimą (68,63%), gali išvengti interesų konflikto, rekomenduodami vaistus ir kitas vaistinės prekes pacientams (82,35%).

Išvados: 1. Lietuvoje veiklą vykdo 165 netinklinės vaistinės, užimančios 11,96 proc. vaistinių rinkos. Daugiausiai vaistinių yra Kauno, Vilniaus ir Šiaulių apskrityse. 2. Dažniausiai atskirai netinklinei vaistinės savininkas yra moteris, vyresnė negu 55 metų, turinti universitetitų farmacijos išsilavinimą bei vadovaujanti vienai vaistinei. 3. Atskiros netinklinės vaistinės dažnai naudoja prekės ženklus. Nustatyta, kad kaimo vietovėse veiklą vykdančios vaistinės prekės ženklus naudoja rečiau, nei miestuose veikiančios vaistinės (p<0.05). 4. Visi atskirų netinklinių visuomenės vaistinių savininkai itin vertina profesinę laisvę ir mano, kad ji suteikia didesnį pasitenkinimą darbu bei pridėtinę vertę pacientams.

SUMMARY

THE CHARACTERISTICS OF NON-CHAIN COMMUNITY PHARMACIES AND THEIR OWNERS ACTIVITY EXPERIENCE IN LITHUANIAN PHARMACEUTICAL RETAIL SECTOR MARKET

Aim: To identify the characteristics of non-chain community pharmacies and to analyse their owners activity experience in Lithuanian pharmaceutical retail market.

Tasks: 1. To identify the number, occupying retail market share and distribution of independent community pharmacies. 2. To determine the socio-demographic features of non-chain community pharmacies owners. 3. To assess the work pecularities of non-chain community pharmacies. 4. To analyze the attitude of non-chain community pharmacies owners towards pharmacists professional autonomy.

Methods: The research projects was divided into 2 stages. In first part, the independent non-chain pharmacies were identified and then only the owners who owned 4 or less pharmacies were asked to participate in the survey, using structured questionnaire. In total there were 121 questionnaires distributed, out of which 102 were returned fully completed (response rate 84.3%). The statistical analysis was conducted using SPSS 17.0. Results were considered significant when the p value was less than 0.05.

Results: In recent years, the number of non-chain pharmacies has declined even as the total number of pharmacies in Lithuania has increased. Non-chain community pharmacies often use brand names, especially group brands. Respondents agreed that pharmacists, whose professional autonomy is unrestricted, can meet the patients expectations better (94.12 %), can apply professional knowledge more competently (90.20 %), contribute to better health care system (92.16 %) and have greater public confidence (68.63 %), avoid a conflict of interest when they recommend a product to patients (82.35 %).

Conclusion: 1. The are only 165 non-chain community pharmacies in Lithuania. 2. Usually, the owner of independent pharmacy is women older than 55 years, with PharmD education and managing one pharmacy. 3. Non-chain community pharmacies use Group brands. It was found that in rural areas the Group brands used less frequently (p <0.05). 4. All non-chain community pharmacies owners extremely high value the pharmacists professional autonomy and believe that it provides greater job satisfaction and brings added value to patient.

SĄVOKOS

Atskira netinklinė vaistinė - nepriklausoma vaistinė, uţimanti statistiškai nereikšmingą rinkos dalį arba jungianti nuo 1 iki 3 savarankiškų filialų [19].

Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [20].

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [20].

Profesinė laisvė – Vyriausybės įgaliojimu suteikta teisė ir privilegija, tam tikrai specialistų klasei ir kiekvienam licencijuotam profesijos atstovui, priimti nepriklausomą, kvalifikuotą sprendimą, siekiant suteikti labiausiai paciento poreikius atitinkančias paslaugas [13].

Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [20].

Visuomenės vaistinė – vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir profesinės veiklos praktika [20].

SANTRUMPOS

AKS – Arterinis kraujo spaudimas ES – Europos Sąjunga

FIP – Tarptautinė farmacijos federacija MPP – Medicinos pagalbos priemonė

p - duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo SAM – Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija SN – standartinis nuokrypis

SPSS - Statistical Package for the Social Science – Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa

U - nesusijusių požymių Manno-Whitney kriterijus VV – Visuomenės vaistinė

VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba χ² -susijusių požymių chi kvadrato kriterijus

ĮVADAS

Pastarąjį dešimtmetį, nepriklausomų vaistinių skaičius Lietuvoje nuolat mažėja, nors bendras vaistinių skaičius auga [37]. Atsižvelgiant į šiandieninės Lietuvos farmacijos rinkos kontekstą, atskiros netinklinės visuomenės vaistinės yra nustumtos į šešėlį. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, farmacijos rinka tapo perpildyta 2004-2007 metų laikotarpiu, tuo metu, Lietuvos teritorijoje dirbo beveik 1700 vaistinių. Didėjant vaistinių skaičiui buvo pastebėtas ženklus nepriklausomų visuomenės vaistinių skaičiaus mažėjimas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 1387 visuomenės vaistinės (213 vaistinės ir 1174 filialai) (2015-12-31 duomenimis), iš kurių atskiros netinklinės visuomenės vaistinės tesudaro apie 20 proc. (įskaitant netinklines vaistines, dirbančias pagal vieno iš didžiųjų vaistinių tinklų franšizės sutartį) [7].

Atlikti tyrimai rodo, kad dabartiniai veiksniai, įtakojantys visuomenės vaistines, nėra palankūs atskirų netinklinių vaistinių plėtrai. Pasaulyje pastebima tendencija, kad tradicinis vaistinės modelis, kuriame vaistininkui priklauso vaistinė, užleidžia vietą tinklinių vaistinių modeliui, kuriame vaistinės savininkas dažniausiai neturi farmacinio išsilavinimo. Didėjanti vaistinių tinklų vadovybės nuosavybė kelia susirūpinimą, kad ši tendencija neigiamai paveiks profesijos gebėjimą įtakoti farmacijos praktiką ir praktikos pokyčius. Vaistininkų „dvigubas lojalumas“ (darbdaviui ir pacientui) pastebimas visuose farmacijos praktikos sektoriuose, ne tik visuomenės vaistinėse. Profesinė autonomija labai svarbi farmacijos praktikoje dėl pasikeitusios profesijos vizijos: nuo vaistų gamybos ir išdavimo iki paciento sveikatos stebėjimo. Profesinė autonomija apibrėžiama kaip „Vyriausybės įgaliojimu suteikta teisė ir privilegija profesionaliems specialistams ir kiekvienam licencijuotam tos profesijos atstovui, priimti nepriklausomą, kvalifikuotą sprendimą, siekiant suteikti labiausiai paciento poreikius atitinkančias paslaugas“. Vaistininkų Etikos Kodeksas reglamentuoja pirmenybę teikti paciento poreikiams ir gerovei, tačiau darbdavys gali versti vaistininką didinti pardavimų skaičių, taip pacientų poreikius nustumdami į antrą planą [5, 6, 13].

Rizika, atsirandanti dėl sumažejusios farmacijos specialistų autonomijos, yra menkai suvokiama visuomenei, politikams, sveikatos draudimo fondams, ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų administracijai bei daugeliui pačių sveikatos priežiūros specialistų.

2012-2014 m. LSMU farmacijos magistranto A. Nastaravičiaus darbe „Gyventojų aprūpinimo vaistais tinklo plėtra: atskirų netinklinių vaistinių perspektyva Lietuvoje“ buvo atliktas kokybinis tyrimas, kuris atskleidė netinklinių visuomenės vaistinių savininkų lūkesčius. Mūsų darbo siekis yra paruošti ir pritaikyti kiekybinio tyrimo metodiką ir išskirti nustatytų kokybinių parametrų svarbą didesnei atskirų netinklinių visuomenės vaistinių savininkų imčiai.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas -

Uždaviniai:

1. Identifikuoti atskirų netinklinių vaistinių skaičių, užimamą vaistinių rinkos dalį ir pasiskirstymą.

2. Nustatyti atskiros netinklinės visuomenės vaistinės savininko sociodemografinius požymius.

3. Įvertinti atskirų netinklinių visuomenės vaistinių savininkų veiklos ypatumus.

4. Išanalizuoti atskirų netinklinių visuomenės vaistinių savininkų požiūrį į vaistininko profesinę laisvę.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Vaistinių veiklos teisinis reglamentavimas

Lietuvoje ekonominių ir socialinių reformų kelias prasidėjo 1990 metais. Keitėsi visuomenė, buvo pertvarkomas ūkis – rinkos ekonomika, grindžiama savireguliacijos principu, pakeitė iki tol buvusią planinę ar komandinę ekonomiką. Atsižvelgiant į rinkos ekonomikos sąlygas, neišvengiami tapo ir sveikatos priežiūros sistemos pokyčiai, tame tarpe ir farmacijos sektoriaus [2].

1991 m. sausio 31 d. priimtas pirmasis įstatymas, po nepriklausomybės atgavimo, reglamentuojantis farmacinę veiklą šalyje – Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymas, kuris buvo orientuotas į mažmeninės farmacijos rinkos kūrimą ir paciento poreikių patenkinimą [21].

1996 m. priimtas dar vienas svarbus farmacinę veiklą reguliuojantis įstatymas – Lietuvos Respublikos vaistų įstatymas, nustatantis vaistų registravimo teisinius pagrindus, vaistų gaminimo ir atidavimo į apyvartą ypatybes, vaistų kokybės kontrolės reikalavimus, klinikinių tyrimų ypatumai, rizikos veiksnių valdymo sistemą [25].

Vėliau, 1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas, priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo“ ir numatė, kad yra reikalinga parengti nacionalinę vaistų politikos programą, siekiant gyventojus aprūpinti efektyviais, saugiais, pigiais ir prieinamais vaistais [23].

2002 m kovo 14 d. Lietuvos Konsitucinis teismas priėmė nutarimaą, kuriuo, remiantis Farmacinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, buvo panaikintas apribojimas vaistinių savininkams. Nutarime paskelbta, kad ankstesnis nurodymas, jog vaistinės savininkas gali būti tik asmuo, įgijęs aukštąjį farmacinį išsilavinimą arba asmenų grupė, kurioje daugiau kaip pusė vaistinės įstatinio kapitalo priklauso asmeniui, turinčiam aukštąjį ar specialųjį vidurinį farmacinį išsilavinimą, išskyrus valstybines, valstybines akcines ir labdaros organizacijų vaistines, pažeidė asmens teisę laisvai pasirinkti norimą veiklą [22].

Daug diskusijų dėl šio nutarimo kilo po keleto metų, kai 2009 metais Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nusprendė, kad Italija nepažeidė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/41/EB, nes draudimas vaistinės savininku būti ne vaistininkams yra siekis apsaugoti visuomenę nuo neracionalaus vaistinių preparatų vartojimo. Kadangi visuomenės sveikata yra vienas svarbiausių dalykų, kiekviena ES šalis narė turi teisę šalies viduje nuspręsti dėl vaistinės steigimo reglamantavimo [11].

2003 m. birželio 5 d. buvo patvirtinti „Nacionalinės vaistų politikos nuostatai“, kuriuose buvo apibrėžta teisinė, socialinė ir ekonominė farmacijos srities raida, numatyta pagrindinė politikos kryptis ir tikslai [24].

2004 metais, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, dauguma ES teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių veiklą, buvo mėginama tiesiogiai perkelti į nacionalinę teisę. Didelė naujų reikalavimų bei naujų teisės aktų gausa lėmė nacionalinių teisės aktų rengimo skubotumą, neišbaigtumą, o nuolat sparčiai besikeičianti ekonominė, socialinė bei politinė padėtis – jų įgyvendinimo problemas [14].

Svarbiausias teisės aktas, reglementuojantis vaistinių veiklą - Lietuvos farmacijos įstatymas, priimtas 2006 m. birželio mėn. 22 d. Šis įstatymas nuolatos yra atnaujinamas ir papildomas pakeitimais, norint racionaliai apibrėžti farmacinę veiklą ir praktiką, nustatyti licencijavimo tvarką, išduodamų licencijų rūšis bei jų sustabdymo ir panaikinimo taisykles, vaistinių preparatų registraciją ir pateikimą į rinką, kokybės kontrolės reikalavimus, tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinių tyrimų nurodymus, nustatyti vaistinių preparatų kainodarą, reklamos ir informacijos apie vaistinius preparatus teikimo reikalavimus, apibrėžti vaistininko teises, pareigas ir atsakomybę [20].

Dr. Danguolė Jankauskienė ir doc. Rimantas Pečiūra, nagrinėdami vaistinių veiklos teisinį reglamentavimą, daug dėmesio skyrė vaistinės savininko problematikai. Autoriai analizavo vaistinių kūrimą reglamentuojančius teisės aktus ikikarinėje Lietuvoje (1937 m.), nepriklausomoje Lietuvoje iki ir po 2006 m., kai buvo priimtas dabar galiojantis LR farmacijos įstatymas. Autoriai, remdamiesi LR Konstitucinio teismo nutarimu (2002 m. kovo 14 d.), išvadoje teigė, kad nors vaistinės savininku gali būti asmuo, neturintis farmacinio išsilavinimo, labai svarbu užtikrinti kad vaistinės veiklai vadovautų kompetentingas ir farmacinį išsilavinimą turintis asmuo, antraip galėtų nukentėti visuomenės sveikata [18].

Užsienio mokslininkai taip pat daug dėmesio skyrė pasaulinės mažmeninės farmacijos rinkos reguliavimo dilemai. Farmacinė rinka, kaip ir kitos rinkos, yra nuolatos reguliuojama. Šį reguliavimą įtakoja vyriausybinės ir nevyriausybinės institucijos, privačios įmonės, verslo subjektai, vaistinių preparatų gamintojų asociacijos ir kiti suinteresuoti rinkos dalyviai. Reglamentavimo principai yra tinkamai sureguliuoti tik tuo atveju, kai yra ryšys tarp pagrindinių reguliavimo objektų - kokybės, prieinamumo ir išlaidų. Farmacijos rinkos reguliavimą užsienio tyrėjai suskirstė į tris klases: pacientų įtakojimas, gydytojų įtakojimas ir gamintojų įtakojimas [27].

Farmacijos rinka, nors ir panaši į kitas, tačiau skiriasi nuo kitų rinkų, nes joje negalioja tradicinė pasiūlos – paklausos schema. Šiai rinkai apibūdinti dažnai naudojama keturių šalių sistema:

 gydytojas (išrašo, pataria);  vaistininkas (pataria ir išduoda);  pacientas (vartoja);

1.1.1 paveikle pateikiama farmacinės rinkos apibūdinimo schema.

1.1.1 pav. Farmacinės rinkos apibūdinimo schema [40]

Įprastos rodyklės ( ) vaizduoja vaistų srautą; tuščiavidurės rodyklės ( ) vaizduoja pinigų srautą; pasvirusios rodyklės ( ) vaizduoja kitus ryšius tarp rinkos dalyvių. Vyriausybė sąveikauja su visais rinkos dalyviais.

Didmenininkai užima svarbią vietą vaistų aprūpinimo grandinėje, nes mažmenininkai (pvz., visuomenės vaistinės) dažniausiai negali visų reikiamų prekių laikyti vaistinės patalpose. Tai nutinka dėl to, kad vaistinės patalpos yra ribotos erdvės arba preparatams reikalingos specialios laikymo sąlygos, kurių įgyvendinimas vaistinėjė gali pareikalauti daug lėšų. Be to, tiesioginis pristatymas iš tiesiai iš gamintojo į vaistines (kartais keletą kartų per dieną) taip pat gali būti per daug brangus [40].

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad vaistinių veiklą reglamentuojantys teisės aktai turi būti ne tik priimti, tačiau taip pat turi būti užtikrinta, kad jų funkcionavimas bus tinkamas ir garantuos racionalios ir kokybiškos farmacinės paslaugos teikimą visuomenei.

Didmenininkas

Mažmenininkas

Vaistininkas (visuomenės, ligoninės vaistinės) Vartotojas/pacientas Paskyrėjas Gydytojas Sveikatos draudimo fondas V Y R I A U S Y B Ė Gamintojas / importuotojas Farmacijos pramonė

Generinių vaistų gamintojas Lygiagretus importuotojas

1.2 Mažmeninė farmacijos rinka Lietuvoje

Per pirmąjį dešimtmetį, po Lietuos nepriklausomybės atgavimo, vienas labiausiai besikeičiančių ir dinamiškiausių sektorių sveikatos apsaugos srityje buvo farmacijos sektorius. 1990 metais prasidėjusi valstybinių vaistinių privatizacija sudarė galimybes steigtis naujoms vaistinėms. (1.2.1 lentelė). Per pirmuosius dešimt metų vaistinių skaičius išaugo kone dvigubai [3].

1.2.1 lentelė. Vaistinių steigimosi kaita 1990-2015 metais [37]

1990 metai Vaistinių skaičius - 430 2007 metai Vaistinių skaičius – 1546 1999 metai Vaistinių skaičius - 715 2008 metai Vaistinių skaičius – 1499 2000 metai Vaistinių skaičius - 778 2009 metai Vaistinių skaičius – 1556 2001 metai Vaistinių skaičius - 766 2010 metai Vaistinių skaičius – 1540 2002 metai Vaistinių skaičius – 785 2011 metai Vaistinių skaičius – 1498 2003 metai Vaistinių skaičius – 1142 2012 metai Vaistinių skaičius – 1456 2004 metai Vaistinių skaičius – 1218 2013 metai Vaistinių skaičius – 1433 2005 metai Vaistinių skaičius – 1182 2014 metai Vaistinių skaičius – 1429 2006 metai Vaistinių skaičius - 1546 2015 metai Vaistinių skaičius - 1436

Antrąjame dešimtmetyje, po nepriklausomybės atgavimo, pastebėtas staigus didmeninės prekybos vaistais demonopolizavimas ir privačių didmeninių įmonių bei naujų vaistinių kūrimo procesas, kuris vyko labai sparčiai. Šiuo laikotarpiu vyko kardinalus vaistinių preparatų vartojimo pasikeitimas, dažnai sąlygotas ne visuomenės ir asmens sveikatos gerinimo idėja, o verslininkų noro parduoti ir uždirbti daugiau [3].

Tam įtakos turėjo 2002 m kovo 14 d. LR Konsitucinio teismo priimtas nutarimas, kuriuo buvo panaikinti apribojimai vaistinių savininkams. Šis nutarimas leido šalyje įsistvirtinti vaistinių tinklams, taip po truputį mažesniąsias, netinklines vaistines stumdamas į šešėlį. Remiantis VVKT statistika, bendras vaistinių skaičius pastaraisiais metais nežymiai didėja arba lieka stabilus, tuo tarpu netinklinių vaistinių kasmet lieka vis mažiau. Tai leidžia daryti prielaidą, kad šalyje vis daugiau rinkos užima tinklai [37].

Būtinojo farmacinio išsilavinimo reglamentavimo panaikinimas nulėmė sparčią didmeninių įmonių plėtrą, naujų vaistinių kūrimąsi. Tokia tendencija pastebima visose šalyse, kuriose leidžiama bendrovėms turėti visuomenės vaistines. Tačiau šis panaikinimas turi ir neigiamų pusių: dėl naujų vaistinių kūrimosi strategiškai patogiose ir lengvai gyventojams pasiekiamose vietose (didžiuosiuose prekybos centruose, gausiai lankomose miestų vietose) bei mažų vaistinių veiklos sustabdymo, kaimo vietovių aprūpinimas vaistais gali suprastėti [1,15].

Kai kuriose Europos šalyse priimti teisės aktai, palaikantys individualias vaistines. Kai kuriose ES šalyse tik vaistininkas turi teisę įsigyti arba kurti vaistinę. Tačiau tokiose šalyse kaip Austrija, Suomija ir Ispanija, reglamentuota, kad vaistininkas negali turėti nuosavybės teisių arba būti atsakingas už daugiau nei vieną vaistinę [15].

1.3 Mažmeninės farmacijos rinkos dalyviai: vaistinių tinklai ir atskiros netinlinės

vaistinės

VVKT prie SAM duomeninis 2015 12 31 Lietuvoje veikė 1387 visuomenės vaistinės. Tinklinėss vaistinės sudarė daugiau negu 60 proc. visos esamos rinkos. Pagrindiniai tiklai, įsitvirtinę Lietuvos farmacijos sektoriuje yra Nemuno vaistinė, Eurofarmacijos vaistinė ir Gintarinė vaistinė [37].

Vienas pirmųjų susikūrusių tinklų mūsų šalyje – Eurofarmacijos vaistinė, savo veiklą pradėjo 1998 metais. Tai moderni, aktyvi bendrove, įgyvendinanti naujoves ir tuo paciu metu besistengianti puoselėti gilias farmacijos tradicijas, ir pelniusi klientų pasitikėjimą. Kiekvieną dieną Eurovaistinės vaistinėse apsilanko daugiau kaip 50 tūkstančių klientų. Per sėkmingos veiklos ir plėtros metus, turėdama viziją tapti pirmuoju pasirinkimu visiems ir visur, kur plėtoja savo veiklą, grupė tapo regiono rinkų lydere, turinčia unikalų prekių ženklą ir tvirtą verslo inovatorės, patikimo partnerio bei geidžiamo darbdavio reputaciją. 2003–2004 m. Eurofarmacijos vaistinė sparčiai plėtė savo veiklą. Per dvejus metus buvo atidaryta šimtas naujų visuomenės vaistinių (vidutiniškai po vieną naują vaistinę per savaitę). Nuo 2007-ųjų Eurofarmacijos vaistinė yra didžiausisa ir pažangiausia Euroapotheca grupės įmonė. Šiuo metu įmonė jungia daugiau nei 250 vaistinių [41].

Nemuno vaistinė įkurta daugiau nei prieš du dešimtmečius. Šis vaistinių tinklui būdinga sėkmingai sukurta, išplėtota ir nuolat tobulinama prekyos vaistais, ir kitomis vaistinių prekėmis, sistema, reklamos strategija bei kiti elementai, kurie garantuoja vaistinių grupės sėkmingą veiklą. Nemuno vaistinė, veiklą pradėjusi nuo vieno filialo, dabar yra vienas didžiausių ir populiariausių vaistinių tinklų Lietuvoje. Pagal organizacijos užsakymu atliktus tyrimus ir sugrupavus kriterijus, pagal kuriuos vartotojas renkasi vaistinę, buvo gautos trys kriterijų grupės: aptarnavimas/kokybė – 76%, kainos/nuolaidos – 66,2%, vieta/interjeras – 12,4% (organizacijos teiktais duomenimis). Iš rezultatų aiškiai matyti aptarnavimo kokybės gerinimo ir personalo kompetencijos didinimo aspektų svarba. Todėl norėdama būti išskirtine ir įgyti konkurencinį pranašumą prieš varžovus, organizacija teikia daug dėmesio pacientų aukščiausio lygio aptarnavimui ir mažoms kainoms [36].

Gintarinė vaistinė viešumoje save dažnai pristato kaip rūpestingą vaistinių tinklą, orientuotą į klientus, kuriems rūpi jų pačių sveikata. Šioje organizacijoje svarbus kiekvienas klientas, todėl farmacijos specialistai pasiruošę pacientus išklausyti ir rūpestingai patarti. Gintarinė vaistinė

yra profesionalias vaistininko konsultacijas teikiantis vaistinių tinklas, kuris garantuoja kiekvieno kliento asmeninį problemos sprendimą. Vaistinės įkurtos patogiose vietose: prekybos centruose, gydymo įstaigose, miestų centruose ir miegamuosiuose rajonuose [42].

Nepriklausomos vaistinės vizija – erdvė, kurioje kuriami patikimi ir glaudūs ryšiai tarp vaistininko ir paciento. 2015 metais Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad vaistininkai, kurių profesinė laisvė nevaržoma, puikiai išnaudoja savo potencialą kurdami artimus santykius su pacientais. Toks retorinis profesionalumo idėjos žaidimas yra lyg kontrastas didžiųjų vaistinių tinklų taikomam „vienas dydis visiems“ modeliui. Dėmesys kiekvienam pacientui, kaip individui, daro atskiras netinklines vaistines patrauklias pacientams ir išskirtines visuomenėje [10].

Būdami nepriklausomi ir verslūs, netinklinių vaistinių savininkai neretai apibūdinami kaip savo profesijos pionieriai, siūlantys pacientams naujas ir inovatyvias paslaugas. Dabar labiau nei bet kada, būsimieji vaistinių savininkai suvokia, kad farmacijos rūpybos paslaugos yra neribotos ir tai puiki veiklos kryptis [4]. Visuomenės vaistininkai gali turėti didelę reikšmę pacientų mokyme ir ligų prevencijoje [18]. Būdami vieni iš labiausiai pasiekiamų sveikatos priežiūros specialistų jie turi galimybę dažnai bendrauti su visuomene. Be pacientų konsultavimo, rekomenduoja teikti tokias paslaugas kaip AKS ir cholesterolio tamavimas, sergančjiųjų diabetu mokymai, vakcinacija ir kt. [43].

2012-2014 m. LSMU buvo atliktas kokybinis tyrimas - “Gyventojų aprūpinimo vaistais tinklo plėtra: atskiros netinklines vaistinės perspektyva”, kurio tikslas buvo išsiaiškinti netinklinių visuomenės vaistinių plėtros galimybes šalyje. Šiame darbe buvo nustatyti pagrindiniai atskirų netinklinių visuomenės vaistinių požymiai, remiantis respondentų pateiktais duomenimis sukurtas rentabilios netinklinės vaistinės modelis [7].

Remiantis respondentų pateiktais atsakymais, nustatyta, kad atskira netinklinė vaistinė turėtų būti nišinė (gamybinė, homeopatinė), nes tokios paslaugos yra specifinės, o rinka nėra perpildyta. Be abėjo, vaistinės vieta taip pat turėtų būti strategiškai apgalvota ir lengvai pasiekiama visuomenei, orientuota į didelius žmonių srautus ar tankiai apgyvendintą vietovę. Glaudus ryšys tarp vaistinės personalo ir pacientus aptarnaujančių medikų, leistų suteikti tinkamą farmacinę paslaugą, dėl ko pacientai būtų užtikrinti, jog preparato paskyrimas yra pagrįstas. Vaistinės savininko sukauptos žinios ir patirtis leistų tinkamai variuoti tarp ekonominių ir farmacinės paslaugos kokybės rodiklių [7].

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad netinklinių vaistinių perspektyva vertinama neigiamai, respondentai linkę manyti, kad netinklinės vaistinės Lietuvoje per keletą metų galutinai išnyks, o farmacijos rinkos sektoriuje įsivyraus oligopolija [7].

Taigi, vaistinių tinklams užimant vis daugiau vaistinių rinkos dalies, atskiroms netinklinėms vaistinėms kyla reali grėsmė išnykti, nes mažosios vaistinės neišgali konkuruoti su tinklinėmis vaistinėmis preparatų kainomis bei vykdyti aktyvios savo vaistinės asortimento reklamos.

1.4 Užsienio patirtis ir vaistininko profesinė laisvė

Vaistininkai - vieni svarbiausių sveikatos priežiūros specialistų, kurie visuotinai pripažinti kaip barjeras, galintis užkirsti kelią su vaistų vartojimu susijusioms problemoms. Jie taip turi teisę neišduoti vaisto pagal gydytojo išrašytą receptą, jeigu jis neatitinka nurodytų reikalavimų, yra neįskaitomas, randamos galimos recepto išrašymo arba paskyrimo klaidos, kurios gali kelti grėsmę paciento sveikatai. Be to, didėjant savigydos mastams, vaistininkai vis dažniau pacientams teikia konsultavimo paslaugas įvairiais klausimais. Atsižvelgiant į būtinybę suteikti aukštos kokybės farmacinę paslaugą, Farmacijos sektorius yra griežtai reglamentuotas daugelyje Europos šalių. Pagrindinės reglamentatuojamos sritys yra susijusios su vaistinių steigimu, vaistinės nuosavybės klausimais, taip pat ir vaistininkų bei kitų vaistinės darbuotojų kvalifikacija [12, 26, 33, 38].

Nuo seno buvo įprasta, kad vaistininkas galėjo nevaržomai leisti laiką bendraudamas ir konsultuodamas savo pacientus, o vaistine rūpinosi pats [30]. Tačiau šiandien vaistininkų darbo aplinka yra įvairiapusiška ir greitai kintanti. Per pastarąjį dešimtmetį kardinaliai keitėsi farmacijos praktikos vizija: nuo vaistų gamybos ir išdavimo gyventojams iki paciento sveikatos stebėjimo arba kitaip - farmacinės rūpybos [13,35]. Tradicinis vaistininkystės modelis, kuriame vaistinė priklauso farmacinį iššilavinimą turinčiam specialistui, užleidžia vietą tinklinių vaistinių modeliui, kuriame vaistinės savininkas neretai neturi jokio farmacinio išsilavinimo. Panaši tendencija stebima ir kitose ES šalyse (1.4.1 lentelė). Didėjanti tinklinių vaistinių savininkų nuosavybė, lėmė kintantį požiurį į vaistininkų profesinį statusą. Dabartinė situacija verčia vaistininkus skirti vis mažiau laiko pacientų konsultacijoms, daugiau dėmesio skirti vaistinės ekonominiams aspektams [23,28]. Vis daugiau vaistininkų įdarbinami kaip eiliniai darbuotojai didelėse kompanijose ir dėl to kyla rizika jų profesinės laisvės išsaugojimui [17,19].

1.4.1 lentelė. VV sektoriaus reglamentavimas skirtingose ES šalyse sudaryta autorės remiantis literatūros šaltiniais [28, 32, 39]

ES ŠALIS VAISTINĖS SAVININKAS

 Airija  Nereglamentuojama  Austrija  Vaistininkas **  Belgija  Nereglamentuojama  Bulgarija  Nereglamentuojama  Čekija  Nereglamentuojama  Danija  Vaistininkas **  Estija  Nereglamentuojama *  Graikija  Vaistininkas **  Ispanija  Vaistininkas **  Italija  Vaistininkas

 Jungtinė Karalystė  Nereglamentuojama

 Kipras  Vaistininkas  Kroatija  Nereglamentuojama  Latvija  Vaistininkas *  Lenkija  Nereglamentuojama  Lietuva  Nereglamentuojama  Liuksemburgas  Vaistininkas  Malta  Nereglamentuojama

 Nyderlandai (Olandija)  Nereglamentuojama

 Portugalija  Nereglamentuojama  Prancūzija  Vaistininkas  Rumunija  Nereglamentuojama  Slovakija  Nereglamentuojama  Slovėnija  Vaistininkas  Suomija  Vaistininkas  Švedija  Nereglamentuojama  Vengrija  Nereglamentuojama  Vokietija  Vaistininkas

* Priimti teisės aktai, kuriuose reglamentuojama, kad po keleto metų, vaistinių savininkais galės būti tik farmacinį išsilavinimą turintys asmenys.

** Vaitininkas gali vadovauti tik vienai vaistinei.

FIP 2014 m. surengtos lyderystės konferencijos tikslas buvo išnagrinėti, kaip užtikrinti, jog šios besikeičiančios farmacijos rinkos kontekste, būtų galima užtikrinti galimybę vaistininkams priimti nepriklausomus sprendimus, kurie labiausiai atitiktų pacientų lūkesčius [13].

Profesinė laisvė padeda vaistininkui vykdyti savo visuomeninę misiją. Ši misija, pasak FIP Šimtmečio deklaracijos, yra padėti pacientams atsakingai vartoti vaistus. Konferencijos metu taip pat buvo identifikuotos, trys pagrindinės privalumų grupės (su konkrečiais pavyzdžiais), kylančios iš vaistininko profesinės laisvės: [13]

 Vaistininko profesinės laisvė palankiai veikia visuomenę, nes: a) Teikiamas didesnis dėmesys pacientų interesams/lūkesčiams;

b) Galimas bendradarbiavimas su kitais sveikatos priežiūros specialistais; c) Prisidedama prie sveikatos priežiūros sistemos gerinimo [13].

 Vaistininko profesinės laisvė palankiai veikia ir sustiprina vaistininko profesiją, nes: a) Išsaugoma profesijos reputacija ir užtikrinamas įsipareigojimas suteikti labiausiai paciento

poreikius atitinkančias paslaugas;

b) Didinamas visuomenės pasitikėjimas profesijos atstovais;

c) Išvengiama interesų konflikto, rekomenduojant ir parduodant pacientams vaistinės prekes [13].

 Vaistininko profesinė laisvė palankiai veikia atskirus profesijos atstovus, nes: a) Užtikrinama nepriklausomo profesinio sprendimo priėmimo galimybė;

b) Didinamas profesinis pasitikėjimas savo jėgomis;

c) Padidėja pasitenkinimas darbu, nesužtikrinama, kad vaistininkas yra pats atsakingas už priimtus profesinius sprendimus,kurie nėra įtakojami savininkų ar bendrovių interesų [13]. Lietuvoje nėra atliktų tyrimų, kurie vertintų vaistininkų profesinės laisvės realizaciją. Tačiau tokių tyrimų yra atlikę užsienio mokslininkai. 2009 m. Kanadoje atlikta studija atskleidė, kad tinklinėse vaistinėse (įskaitant pagal franšizės sutartį veiklą vykdančias vaistines) dirbančių vaistininkų, lyginant su netinklinėmis vaistinėmis, apsisprendimo laisvė, priimant savarankiškus sprendimus, yra varžoma labiau [31].

Vienas svarbiausių veiksnių, apibūdinančių savarankiškumo vertę, yra gebėjimas veikti nepriklausomai ir savarankiško specialisto idėja. Tokiems vaistininkams, autonomija, net ir ribota prasme, suteikia moralinį pranašumą, kuris paverčia juos profesionalesniais, nei dirbantieji didmenininkams [9].

Taigi, apibendrinant galima daryti išvadą, kad profesinė laisvė yra labai svarbi farmacijos praktikoje, nes tik vaistininkas, kurio profesinė laisvė nevaržoma, gali tinkamai, neveikiamas jokių pašalinių faktorių, teikti farmacines paslaugas pacientams.

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimo pradžioje, pasirinkti tyrimo metodai bei atlikta mokslinės literatūros, atitinkančios magistrinio baigiamojo darbo temą analizė. Sudarytas tyrimo planas – nustatyti tyrimo tikslai, suformuluoti uždaviniai, parinkti tiriamųjų įtraukimo kriterijai. Remiantis atliktos literatūros analizės duomenimis, paruoštas tyrimo instrumentas – anketa.

2.2 Tyrimo eiga

Tyrimo metu buvo vykdomi du tyrimai. Tyrimo eiga pateikta 2.2.1 lentelėje. 2.2.1 lentelė. Tyrimo eiga

Etapo nr.

Trukmė

Tyrimo metodas

Tyrimo objektas

I etapas 2015 m.sausio - balandžio mėn. Netinklinių vaistinių pasiskirstymo tyrimas Atskiros netinklinės visuomenės vaistinės II etapas 2015 m.rugsėjo - gruodžio mėn. Anoniminė anketinė apklausa Atskirų netinklinių vaistinių savininkų nuomonė/požiūris

Siekiant įvertinti netinklinių visuomenės vaistinių savininkų patirtį bei veiklos ypatumus šiandieninės farmacijos rinkos kontekste, atliktas kiekybinis tyrimas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro komisijos leidimas (pateikiamas 2 priede).

Anoniminė anketinė farmacijos specialistų apklausa vykdyta 2015 metų rugsėjo – 2015 metų gruodžio mėn. Respondentams anoniminė anketa buvo įteikiama tiesioginio kontakto metu, siunčiant anoniminę anketą elektroniniu paštu arba skambinant telefonu ir pokalbio metu užduodant anketoje esančius klausimus. Iš viso respondentams buvo pateikta 121 anketa, pilnai užpildytos grąžintos 102 anketos (atsakomumas 84,30 proc.). Išanalizavus surinktas anketas, atlikta duomenų analizė naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) 17.0 programinį statistinės analizės paketą.

2.3 Taikyti tyrimo metodai

Teorinis analizės metodas. Atlikta su magistro baigiamajame darbe nagrinėjama tema susijusios mokslinės publikacijos bei kitų šaltinių apţvalga/analizė. Mokslinės literatūros lietuvių ir anglų kalbomis paieškai naudotos duomenų bazės: PubMed, Springer, Google Scholar.

Empirinis tyrimo metodas. Pasirinktas vienas populiariausių sociologinio tyrimo metodų (R.Tidikis 2003m.) – anketinis metodas. Respondentams buvo išdalintos anoniminės anketos, sudarytos iš 24 klausimų, suskirstytų į 4 dalis pagal klausimų problematiką. Pirmoje dalyje pateikti demografiniai klausimai, antroje dalyje – klausimai apie vaistinės ypatumus ir išskirtinumą, trečioji klausimų dalis buvo skirta išsiaiškinti požiūrį į profesinę laisvę ir jos įtaką profesinei praktikai, ketvirtojoje dalyje pateikti klausimai apie sėkmingos netinklinės vaistinės veiklos indikatorius ir konkurencinę aplinką. Anketas respondentai galėjo užpildyti jiems patogiu metu.

Statistinės analizės metodas. Anketinio tyrimo metu gauti duomenys apdoroti taikant: vidurkių metodą, Mann Whitney U testą, Kronbacho Alfa koeficientą, Chi-kvadrato kriterijų. Gauti skirtumai rezultatuose laikyti statistiškai patikimai reikšmingais, jei klaidos tikimybė (p) mažesnė už 0,05. Anketinio tyrimo metu surinktų duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) 17.0 programinį statistinės analizės paketą. Pagal gautus duomenis sudaryti grafikai bei lentelės naudojant Microsoft Office Excel 2007 programą.

2.4 Vaistinių atranka

Pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respubikos Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus 2014 m. statistinius duomenis, Lietuvoje iš viso buvo 1380 visuomenės vaistinės (VV) [37]. Vaistinių atrankos tyrimui schema vaizduojama 2.4.1. lentelėje. Pirminės atrankos metu, nustatytus kriterijus atitiko 291 VV (tai sudaro 21,09 % visų esančių visuomenės vaistinių). Patikrinus vaistines pagal adresą, paaiškėjo, kad 126 VV, atitikusios pirminės paieškos metu taikytus kriterijus, likviduotos, nebevykdo veiklos, dirba pagal vieno iš didžiųjų tinklų franšizės sutartį arba yra savivaldybės vaistinės. Taigi, patikslinus sąrašą, vaistinėms taikomus tyrimo atrankos kriterijus atitiko 165 vaistinės.

2.4.1 lentelė. Netinklinių vaistinių identifikavimo schema

Iš viso visuomenės vaistinių Lietuvoje yra: 1380 VV

Atmetus didžiųjų tinklų vaistines (UAB Nemuno vasitinė, UAB Eurovaistinė, UAB UAB Gintarinė vaistinė ir atmetus mažesniųjų tinklų vaistines (UAB Norfos vaistinė, UAB Apotheca, UAB Ramunėlės vaistinė, UAB Benu ir Tamro vaistinė) - 789+230=1019

361 VV

Atmetus daugiau kaip 3 filialus turinčias vaistines – 70 291 VV Atmetus veiklos nevykdančias, likviduotas, savivaldybės bei dirbančias pagal

vieno iš tinklų franšizės sutartį vaistines - 126

165 VV

Netinklinių visuomenės vaistinių yra: 165 VV

2.5 Tyrimo instrumentas

Tyrimui naudotas instrumentas – anketa (pateikiama 1 darbo priede), sukurta remiantis atlikta mokslinių publikacijų analize. Anketą sudaro 24 klausimai, kurie buvo suskirstyti į grupes pagal klausimų temą: demografiniai klausimai, klausimai apie vaistinės ypatumus ir išskirtinumą, klausimai apie profesinės laisvės realizaciją bei klausimai apie sėkmingos netinklinės visuomenės vaistinės veiklos indikatorius ir konkurencinę aplinką. Anketa sudaryta iš 20 uždarųjų (pateikti ir klausimai, ir galimi atsakymų variantai, respondentai turi galimybę pasirinkti vieną ar kelis atsakymų variantus, kurie geriausiai atspindi jų nuomonę tam tikru klausimu) bei 4 atvirųjų klausimų (respondentas turi parašyti savo atsakymą į pateiktą klausimą).

2.6 Tyrimo instrumento validacija

Pasirinktos metodikos ir instrumento validacija buvo atlikta anketą pateikiant nedideliam kiekiui respondentų (n=3) – netinklinių visuomenės vaistinių savininkams. Užpildytos anketos išanalizuotos, surengtas pusiau struktūrizuotas interviu su respondentais, siekiant išsiaiškinti sukurto instrumento tinkamumą pasirinktam tyrimui atlikti. Po interviu, kuriame siekta išsiaiškinti pateiktų klausimų aiškumą, teisingumą bei atitikimą temai, keli klausimai buvo panaikinti bei koreguoti. Validacijos metu anketa pripažinta tinkama tyrimui atlikti. Pusiau struktūrizuoto interviu metu buvo užduodami šie klausimai:

1. Ar anketoje pateikiamos klausimų formuluotės yra aiškiai suprantamos? 2. Ar yra nereikalingų/nekorektiškų klausimų?

2.7 Tyrimo kontingentas

Tyrimo metu buvo apklausti netinklinių vaistinių savininkai. Apklaustųjų respondentų sociodemografiniai duomenys pateikiami 2.8.1. lentelėje.

2.8.1 lentelė. Tiriamųjų sociodemografiniai duomenys

Analizuojami požymiai N Proc.

Lytis Vyras 19 18,63 proc.

Moteris 83 81,37 proc.

Iš viso: 102 100 proc.

Amžius Mažiau nei 35 metai 0 0 proc.

Nuo 35 iki 55 metų 44 43,14 proc.

Daugiau kaip 55 metai 58 56,86 proc.

Iš viso: 102 100 proc.

Išsilavinimas Vaistininkas 93 91,18 proc.

Vaistininko padejėjas 4 3,92 proc.

Neturi farmacinio išsilavinimo 5 4,90 proc.

Iš viso: 102 100 proc.

Darbas vaistinėjė (su pacientais) Taip 96 94,18 proc.

Ne 6 5,88 proc.

Iš viso: 102 100 proc.

Darbas vaistinėje (administracinis) Taip 102 100 proc.

Ne 0 0 proc.

Iš viso: 102 100 proc.

Vaistinės veiklos vietovė Vaistinė(-ės) mieste 59 57,84 proc. Dalis vaistinių mieste, dalis kaimo

vietovėje

9 8,82 proc.

Vaistinė (-ės) kaimo vietovėje 34 33,33 proc.

Iš viso: 102 100 proc.

Vaistinių skaičius 1 72 70,59 proc.

2-4 30 29,41 proc.

5 ir daugiau 0 0 proc.

Iš viso: 102 100 proc.

Tyrimo metu gautus rezultatus vertinsime skirtingose tiriamųjų socialinėse–demografinėse grupėse pagal lytį, amžių, vaistinės veiklos teritoriją ir vaistinių skaičių (rezultatų pagal farmacinio

išsilavinimo turėjimą nelyginsime, kadangi beveik visi respondentai priklausė asmenims, turintiems vaistininkų išsilavinimą).

Pagal 2.8.1. lentelėje pateiktus duomenis matyti, kad dauguma respondentų yra moterys (sudaro net 81,37 proc. apklaustųjų nepriklausomų visuomenės vaistinių savininkų). Didžiosios dalies respondentų amžius buvo daugiau nei 55 metai (56,86 proc.) bei respondentai dažniausiai turėjo aukštąjį farmacinį išsilavinimą (91,18 proc.) ir tik 5 (4,9 proc.) respondentai neturėjo jokio farmacinio išsilavinimo. Respondentų taip pat buvo klausiama apie jų darbo pobūdį vaistinėjė. Visi respondentai nurodė dirbantys savo vaistinėse: 96 (94,18 proc.) respondentai nurodė dirbantys su pacientais (vaistų pardavimas/išdavimas) ir 102 (100 proc.) respondentai dirbo administracinį darbą. Pagal vaistinės veiklos vietovę dominavo miesto vaistinės (57,84 proc.), tyrime mažiausiai dalyvavo vaistininkų, turinčių vaistines tiek mieste, tiek kaimo vietovėje (8,82 proc.). Pagal turimų vaistinių skaičių dominavo vaistininkai, turintys vieną vaistinę (70,59 proc.).

Tyrimo metu respondentų taip pat buvo prašoma nurodyti, kiek vidutiniškai laiko (procentine išraiška) jie skiria savo pareigoms atlikti. Į šį klausimą buvo gautas 101 (99,02 proc.) atsakymas.

2.8.1 paveikslas. Per savaitę vidutiniškai skiriamas laikas administraciniam darbui ir darbui su pacientais (proc. vidurkiais) (N=101)

Kaip matyti iš 2.8.1 paveiksle pateiktų duomenų, administraciniam darbui vidutiniškai skiriama apie 40 proc. laiko, tuo tarpu darbui su pacientais – daugiau nei pusė (beveik 60 proc.) laiko. 2.8.2 lentelėje lentelėje pateikiami duomenys, kiek vidutiniškai laiko administraciniam darbui ir darbui su pacientai skiria skirtingų socialinių–demografinių charakteristikų vaistinių savininkai.

40.29%

59.71%

Administracinis darbas Darbas su pacientais 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

2.8.2 lentelė Per savaitę vidutiniškai skiriamas laikas administraciniam darbui ir darbui su pacientais (proc. vidurkiais) tarp skirtingų socialinių–demografinių charakteristikų tiriamųjų

Administraciniam darbui skiriamas laikas per

savaitę

Darbui su pacientais skiriamas laikas per savaitę

N M SD N M SD Lytis Vyrai 19 48,4 31,5 19 51,6 31,5 Moterys 82 38,4 20,8 82 61,6 20,8 U 619,500 619,500 p 0,156 0,156 Amžius 35-55 m. 43 50,0 29,0 43 50,0 29,0 55 m.> 58 33,1 14,4 58 66,9 14,4 U 821,000 821,000 p 0,003 0,003 Vaistinės veiklos vietovė Mieste 59 41,4 25,3 59 58,6 25,3 Kaimo vietovėje 33 40,9 21,8 33 59,1 21,8 U 886,000 886,000 p 0,467 0,467 Vaistinių skaičius 1 71 41,1 23,6 71 58,9 23,6 2-4 30 38,3 22,8 30 61,7 22,8 U 969,000 969,000 p 0,465 0,465

Kaip matyti 2.8.2 lentelėje pateiktų duomenų, laiko vidurkiai statistiškai patikimai reikšmingai (p<0,05) skyrėsi tik tarp skirtingo amžiaus respondentų. Nustatyta, kad administraciniam darbui statistiškai patikimai reikšmingai daugiau laiko skiria jaunesni vaistinių savininkai, o vyresni respondentai darbui su pacientais skiria statistiškai patikimai reikšmingai daugiau laiko nei jaunesni vaistinių savininkai.

3. REZULTATAI

3.1 Netinklinių vaistinių pasiskirstymo tyrimas

VVKT duomenis 2014 12 31 šalyje iš viso buvo 1380 visuomenės vaistinių. Vaistinių pasiskirstymas pagal apskritis pateikiamas 3.1.1 pav. Daugiausiai vaistinių buvo Kauno bei Vilniaus apskrityse (atitinkamai 24,06 ir 22,25 proc.). Mažiausias vaistinių skaičius - Tauragės apskrityje (šiek tiek daugiau nei 4 %).

3.1.1 pav. Vaistinių pasiskirstymas pagal apskritis Išsamesnis vaistinių rinkos apibūdinimas pateikiamas 3.1.2 paveiksle.

3.1.2 pav. Vaistinių rinkos apibūdinimas

Didžiąją vaistinių rinkos dalį sudarė trys dideji tinklai (Nemuno vaistinės, Eurofarmacijos vaistinės ir Limedika grupės (Gintarinė vaistinės ir Norfos vaistinės) vaistinės) – net 63,48 proc.

22.25% 24.06% 11.52% 9.57% 8.19%5.00% 5.22% 5.07% 4.86% 4.28% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 63.48% 10.36% 26.16% Didiesiems tinklams priklausančios vaistinės Mažiesiems tinklams priklausančios vaistinės Tinklams nepriklausančios vaistinės Vaistinių apibūdinimas Apskritys Vaistinių pasiskirstymas, proc.

Mažesnieji tinklai (BENU vaistinės, Apotheca vaistinės, UAB Ramunėlės vaistinės) sudarė apie 10 proc.visos rinkos – 10,36 proc. Tinklams nepriklausančios vaistinės sudarė apie ketvirtadalį vaistinių rinkos – 26,16 proc.

Kaip matyti iš 3.1.2 paveikslo, teoriškai netinklinių vaistinių skaičiuojama šiek tiek daugiau nei 25 proc. (t.y. virš trijų šimtų vaistinių).

Tačiau į šį skaičių įtrauktos ir pagal vieno iš didžiųjų tinklų franšizės sutartį dirbančios vaistinės, taip pat turinčios daugiau nei tris filialus netinklinės vaistinės ir veiklos nebevykdančios vaistinės ir jų filialai. Tiksli netinklinių vaistinių identifikavimo schema pateikiama 3.1.3 paveiksle.

876 vaistinės

143 vaistinės

70 vaistinių

126 vaistinės

3.1.3 pav. Netinklinių vaistinių identifikavimo schema

Pirminės atrankos metu, nustatytus kriterijus (t.y.netinklinė vaistinė, turinti ne daugiau kaip tris filialus) atitiko 291 VV (tai sudaro 21,09 % visų esančių visuomenės vaistinių). Patikrinus vaistines pagal adresą, paaiškėjo, kad 126 VV, atitikusios pirminės paieškos metu taikytus kriterijus, likviduotos, nebevykdo veiklos, dirba pagal vieno iš didžiųjų tinklų franšizės sutartį arba yra savivaldybei priklausančios vaistinės. Taigi, patikslinus sąrašą, netinklinėms vaistinėms taikomus tyrimo atrankos kriterijus atitiko 165 vaistinės

Vaistinių išsidėstymas pagal gyvenvietes pateikiamas 3.1.4 paveiksle. Iš viso: 1380 VV

504 vaistinės

Atmetus trijų didžiųjų tinklų (UAB Nemuno vaistinė, UAB Euro vaistinė, UAB Limedika grupė) vaistines

361 vaistinės

Atmetus mažesniųjų tinklų vaistines (UAB Apotheca, UAB Ramunėlės ir UAB BENU vaistines)

291 vaistinės

Atmetus mažųjų tinklelių – turinčių daugiau nei tris filialus - vaistines (UAB Levandų, UAB Merkinės ir kt.)

165 vaistinių

Atmetus vaistines, dirbančias pagal vieno iš didžiųjų tinklų franšizę ir veiklos nebevykdančias vaistines

3.1.4 pav. Netinklinių vaistinių pasiskirstymas Lietuvoje

Netinklinės (iki trijų filialų) vaistinės įsikūrusios tiek mažuose Lietuvos miesteliuose (pvz. Druskininkai, Kalvarija) ar kaimeliuose (pvz. Kulių k. Plungės rajone, Paberžės k. Vilniaus rajone), tiek didžiuosiuose miestuose (pvz. Vilnius, Kaunas, Klaipėda).

Atskirų netinklinių vaistinių pasiskirstymas apskityse pateikiamas 3.1.5 paveiksle.

3.1.5 pav. Netinklinių vaistinių pasiskirstymas pagal apskritis

Kaip matyti iš paveikslo, didžioji dalis nepriklausomų vaistinių yra išsidėsčiusi Kauno, Vilniaus ir Šiaulių apskrityse (daugiau nei po 30 vaistinių apskrityje). Mažiausiai netinklinių vaistinių yra Alytaus, Utenos ir Tauragės apskrityse (iki dešimties vaistinių ir jų filialų).

1-10 vaistinių 11-20 vaistinių 21-30 vaistinių >30 vaistinių

3.1.6 paveiksle pateikiama nepriklausomų vaistinių užimama rinkos dalis kiekvienoje apskrityje procentais, skaičiuojant nuo bendro vaistinių skaičiaus apskrityje.

3.1.6 pav. Netinklinių vaistinių užimama dalis (%) pagal apskritis.

Kaip matyti iš paveikslo, mažiausiai netinklinių visuomenės vaistinių yra Alytaus, Tauragės ir Vilniaus apskrityse (0-10 %), o daugiausiai – Telšių, Šiaulių ir Marijampolės apksrityse (>15 %).

3.2 Anoniminė atskirų netinklinių vaistinių savininkų apklausa

3.2.1 Veiklos patirtis

Antroji anketos klausimų grupė buvo skirta išsiaiškinti netinklinių visuomenės vaistinių savininkų veiklos patirtį. Šioje klausimų dalyje buvo pateikiami įvairūs klausimai, susiję su vaistine.

Visų pirma, respondentų buvo prašoma nurodyti jų pirmosios vaistinės įkūrimo metus. Rezultatai pateikiami 3.2.1.1 paveiksle.

0-10 % 11-15 % >15 %

3.2.1.1 pav. Pirmos vaistinės įkūrimo metų histograma (N=102)

Kaip matyti iš 3.2.1.1 paveikle esančioje histogramoje pateiktų duomenų, dauguma netinklinių vaistinių buvo įkurtos gana seniai (1993 – 1998 m.), ir tik septynių (6,86 proc.) tyrime dalyvavusių vaistininkų pirmosios vaistinės buvo įkurtos vėliau nei 2002 metais.

Tyrimo metu, respondentų buvo prašoma nurodyti, ar jie dirba pagal frančizės sutartį, tačiau visi 100 proc. tyrime dalyvavusių netinklinių vaistinių savininkų nurodė, kad tokiu pagrindu jie nedirba.

Respondentų taip pat buvo prašoma nurodyti, ar jie naudoja prekės ženklą. Į šį klausimą buvo gauti 102 atsakymai (100 proc.). Atsakymų pasiskirstymas pateikiamas 3.2.1.2 paveiksle.

3.2.1.2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal prekės ženklo naudojimą (N=102)

Kaip matyti iš 3.2.1.2 paveikle pateiktų duomenų, dauguma vaistinių savininkų (net 92,16 proc.) naudoja prekės ženklą, tuo tarpu jo nenaudoja tik beveik 8 proc. respondentų.

3 7 19 23 12 9 7 1 6 6 2 1 1 1 3 1 0 5 10 15 20 25 1990 1995 2000 2005 2010 2015 92.16% 7.84% Taip Ne Metai Dažnis, vnt. Prekės ženklo naudojimas 2002 metai

3.2.1.1 lentelė. Skirtingų socialinių–demografinių charakteristikų tiriamųjų pasiskirstymas pagal prekės ženklo naudojimą

Prekės ženklo naudojimas χ2 _{df p} Taip Ne Lytis Vyrai 94,7% 5,3% 0,368 1 0,544 Moterys 90,4% 9,6% Amžius 35-55 m. 90,9% 9,1% 0,007 1 0,934 55 m.> 91,4% 8,6% Vaistinės veiklos vietovė Mieste 98,3% 1,7% 9,793 1 0,002 Kaimo vietovėje 79,4% 20,6% Vaistinių skaičius 1 90,3% 9,7% 0,246 1 0,620 2-4 93,3% 6,7%

Kaip matyti iš 3.2.1.1 esančioje lentelėje pateiktų duomenų, prekės ženklą statistiškai reikšmingai labiau linkusios naudoti vaistinės, veiklą vykdančios miestuose, nei veikiančios kaimo vietovėse (p<0,05), tuo tarpu prekės ženklo naudojimas nebuvo statistiškai patikimai reikšmingas tarp skirtingos lyties, skirtingo amžiaus ir skirtingą vaistinių skaičių turinčių respondentų.

Tyrimo metu respondentų taip pat buvo prašoma nurodyti, kokį prekės ženklą jie naudoja.

3.2.1.3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal naudojamą prekės ženklą (N=102)

Iš 3.2.1.3 paveikle pateiktų duomenų matyti, kad dauguma respondentų naudojamų prekės ženklų - grupiniai prekės ženklai (74 proc.), ir tik beveik 14 proc. – nuosavi prekės ženklai. Tarp grupinių prekės ženklų populiariausi buvo Baltijos vaistinių grupė ir Mano vaistinė.

74.43% 13.73%

7.84%

Grupinis prekės ženklas Savo prekės ženklas Nenaudoja

Prekės ženklo naudojimas

3.2.1.2 lentelė. Skirtingų socialinių–demografinių charakteristikų tiriamųjų pasiskirstymas pagal naudojamą prekės ženklą

Naudojamas prekės ženklas

χ2 _{df p} Savo prekės ženklas Grupinis prekės ženklas Nenaudoja Lytis Vyrai 15,8% 78,9% 5,3% 0,271 2 0,873 Moterys 13,3% 78,3% 8,4% Amžius 35-55 m. 18,2% 72,7% 9,1% 1,594 2 0,451 55 m.> 10,3% 82,8% 6,9% Vaistinės veiklos vietovė Mieste 16,9% 81,4% 1,7% 9,404 2 0,009 Kaimo vietovėje 5,9% 76,5% 17,6% Vaistinių skaičius 1 12,5% 77,8% 9,7% 1,383 2 0,501 2-4 16,7% 80,0% 3,3%

Pastebėtina, kad tiek nuosavi prekės ženklai, tiek grupiniai prekės ženklai statistiškai patikimai reikšmingai labiau yra naudojami miestuose veikiančių vaistinių, nei kaimo vietovėse esančių vaistinių (p<0,05), tuo tarpu tarp kitų socialinių-demografinių požymių nebuvo rastas statistiškai patikimas skirtumas (p>0,05).

Tyrime dalyvavusių netinklinių vaistinių savininkų buvo prašoma nurodyti, kiek vaistininkų ir farmakotechnikų iš viso dirba jų vaistinėje(-ėse).

3.2.1.4 pav. Vaistininkų ir farmakotechnikų, dirbančių vaistinėje, vidurkiai (N=101)

3.2.1.4 paveiksle pateikiami vaistininkų ir farmakotechnikų skaičių vaistinėse vidurkiai. Matyti, kad vidutiniškai vienoje vaistinėje dirba beveik du vaistininkai, tuo tarpu farmakotechnikų vidurkis nesiekia nė vieno.

1.9 0.8 0 0.5 1 1.5 2

Vaistininkų skaičius vaistinėje (-ėse) Farmakotechnikų skaičius vaistinėje (-ėse)

3.2.1.3 lentelė. Vaistininkų ir farmakotechnikų vaistinėje vidurkiai tarp skirtingų socialinių– demografinių charakteristikų tiriamųjų

Vaistininkų skaičius

vaistinėje Farmakotechnikų skaičius vaistinėje

N M SD N M SD Lytis Vyrai 19 2,2 0,8 19 0,9 1,3 Moterys 83 1,9 1,1 83 0,7 1,0 U 592,000 752,500 p 0,072 0,734 Amžius 35-55 m. 44 2,1 1,2 44 0,9 1,1 55 m.> 58 1,8 0,9 58 0,7 1,0 U 1056,000 1108,000 p 0,114 0,212 Vaistinės veiklos vietovė Mieste 59 2,1 1,0 59 0,8 1,1 Kaimo vietovėje 34 1,3 0,6 34 0,4 0,5 U 517,000 781,000 p 0,000 0,046 Vaistinių skaičius 1 72 1,5 0,6 72 0,3 0,6 2-4 30 3,0 1,1 30 1,9 1,1 U 221,500 258,000 p 0,000 0,000

Analizuojant vaistininkų ir farmakotechnikų vidurkius tarp skirtingų socialinių– demografinių charakteristikų respondentų matyti, kad statistiškai patikimai reikšmingai didesnis vaistininkų ir farmakotechnikų skaičius dirba miestuose veikiančiose vaistinėse ir respondentų, turinčių 2–4 vaistines, vaistinėse (p<0,05).

3.2.1.5 pav. Veiksnių, susijusių su savo vaistine, vertinimai (N=102)

Taip pat anketoje buvo pateikti įvairūs teiginiai, susiję su vaistine, ir respondentų buvo prašoma pažymėti su kuriais iš jų sutinka. 3.2.1.5 paveiksle matyti, kad labiausiai respondentai sutiko su tuo, kad jų vaistinėje dirba aukštos kvalifikacijos farmacijos specialistai (100 proc.) ir mažai kinta

100% 74.51% 55.89% 44.14% 41.18% 22.55% 14.71% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Dirba aukštos kvalifikacijos farmacijos specialistai

Mažai kintantis personalas Vaistinė, greta sveikatos priežiūros įstaigos Vaistinėje teikiamos papildomos paslaugos Vaistinė, nutolusi nuo tiesioginių konkurentų Nišinė vaistinė (gamybinė, homeopatinė, kt.) Vaistinė, šalia intensyvių žmonių srautų

personalas (74,51 proc.), tuo tarpu mažiausiai buvo linkstama sutikti su tuo, kad vaistinė yra šalia intensyvaus žmonių srauto (14,71 proc.) arba nišinė (22,55 proc.).

Analizuojant, kaip savo vaistinę vertina skirtingų socialinių–demografinių charakteristikų vaistinių savininkai, nustatyta, kad su teiginiu, kad jų vaistinė yra greta sveikatos priežiūros įstaigų, statistiškai patikimai reikšmingai labiau (p<0,05) sutiko miesto vaistinių vaistininkai ir 2-4 vaistines turintys respondentai. Su teiginiu, kad vaistinė yra šalia intensyvaus žmonių srauto, statistiškai patikimai reikšmingai labiau sutiko (p<0,05) miesto vaistinių savininkai. Tuo tarpu kaimo vietovėse vaistines turintys respondentai statistiškai patikimai reikšmingai labiau nei mieste vaistines turintys respondentai sutiko su tuo, kad jų vaistinė yra nutolusi nuo tiesioginių konkurentų. Nustatyta ir tai, kad su teiginiu, kad jų vaistinė yra nišinė, statistiškai patikimai reikšmingai labiau (p<0,05) sutiko mieste veiklą vykdantys respondentai ir turintys 2-4 vaistines. Su nuomonė, kad personalas kinta mažai, statistiškai patikimai reikšmingai labiau (p<0,05) sutiko moterys nei vyrai, taip pat vyresnio amžiaus respondentai bei turintys tik vieną vaistinę. Be to, vaistinių savininkai, turintys 2-4 vaistines, statistiškai patikimai reikšmingai labiau buvo linkę sutikti su tuo, kad jų vaistinėje teikiamos ir papildomos paslaugos, nei resondentai, turintys tik vieną vaistinę (p<0,05).

Tyrimo metu respondentų buvo prašoma nurodyti, kokios papildomos paslaugos yra teikiamos jų vaistinėse. Dauguma netinklinių vaistinių savininkų sutiko su keliais iš galimų teiginių, todėl procentinės išraiškos suma nėra lygi 100 proc.

3.2.1.6 pav. Netinklinėse vaistinėse teikiamos papildomos paslaugos

Kaip matyti iš 3.2.1.6 paveikle pateiktų duomenų, populiariausios papildomos paslaugos tyrime dalyvavusių respondentų vaistinėse yra arterinio kraujo spaudimo matavimas (AKS) (64,91 proc.), sveikos gyvensenos mokymai (43,18 proc.) ir mokymai naudotis medicinos prietaisais ir

65.91% 43.18% 25% 20.45% 20.45% 13.64% 11.36% 9.09% 6.82% 4.55% 2.27% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% AKS matavimas

Sveikos gyvensenos mokymai Mokymai naudotis medicinos prietaisais ir… Gliukozės koncentracijos kraujyje nustatymas

Konsultacija atsisakant žalingų įpročių Cholesterolio koncentracijos nustatymas…

KMI nustatymas Papildomos mitybos konsultacijos Kaulų tankio matavimas Akispūdžio matavimas Kūno masės riebalų procentinis nustatymas

priemonėmis (25 proc.). Rečiausiai teikiamos paslaugos – kaulų tankio matavimas (6,82 proc.), akispūdžio matavimas (4,55 proc.) ir kūno masės riebalų procentinis nustatymas (2,27 proc.).

3.2.2 Profesinės laisvės realizacija

Trečioji anketos klausimų grupė buvo skirta išsiaiskinti netinklinių visuomenės vaistinių savininkų požiūrį i vaistininko profesinę laisvę. Šioje dalyje iš viso buvo pateikti 4 klausimai.

Pirmąjame šios grupės klausime respondentų buvo prašoma atsakyti į šešis Likerto penkiabalėje skalėje išreikštus teiginius, kiekvieną jų įvertinant nuo „Visiškai nesutinku“ (priskiriame balą 1) iki „Visiškai sutinku“ (priskiriame balą 5). Taip pat, siekiant įvertinti šio klausimyno vidinį suderinamumą, buvo apskaičiuotas ir Kronbacho Alfa (angl. Cronbach Alpha) koeficientas, kuris buvo didesnis nei 0,7 (0,776), kas rodo, kad klausimynas yra sudarytas gerai.

3.2.2.1 pav. Profesinės laisvės vertinimų vidurkiai (N=97)

Taigi, pagal 3.2.2.1 paveiksle pateiktus rezultatus matyti, kad labiausiai vaistininkai linkę sutikti su tuo, kad profesinė laisvė – tai galimybė savarankiškai priimti sprendimus (4,88), kad ši laisvė turi būti užtikrinta įstatymų (4,47) ir farmacijos specialistų profesinė laisvė yra būtina dirbant vaistinėje ir konsultuojant pacientus (4,46). Tuo tarpu mažiausiai buvo linkstama sutikti su tuo, kad Lietuvoje nėra užtikrinama farmacijos specialistų profesinė laisvė (3,49). Pastebėtina ir tai, kad visų teiginių (išskyrus vieną) vidurkiai buvo daugiau negu keturi, iš penkių galimų. Tai rodo, kad netinklinių vaistinių savininkai profesinę laisvę vertina itin aukštais įverčiais.

4.88 4.46 4.47 4.27 3.49 4.18 1 2 3 4 5

Profesinė laisvė - tai galimybė savarankiškai priimti profesinius sprendimus.

Farmacijos specialistų profesinė laisvė yra būtina dirbant vaistinėje ir konsultuojant pcientus.

Farmacijos specialistų profesinė laisvė turi būti užtikrinta įstatymų.

Profesinė laisvė užtikrina konsultacijos kokybę. Lietuvoje nėra užtikrinama farmacijos specialistų profesinė laisvė.

Aš turiu galimybę naudotis profesine laisve.

Analizuojant profesinės laisvės vertinimus tarp skirtingų socialinių–demografinių charakteristikų tiriamųjų nustatyta, kad visais atvejais vertinimai nebuvo statistiškai patikimai reikšmingi (p>0,05). Patikimo skirtumo tarp šių grupių negauta, galimai dėl santykinai mažos tyrimo imties. Tikėtina, kad padidinus tyrimo imtį šis skirtumas būtų statistiškai patikimai reikšmingas.

Tyrimo metu respondentų taip pat buvo prašoma atsakyti į septynis Likerto penkiabalėje skalėje išreikštus teiginius apie vaistininkų profesinės laisvės reikšmę visuomenei ir vaistininkams, kiekvieną jų įvertinant nuo „Visiškai nesutinku“ (priskiriame balą 1) iki „Visiškai sutinku“ (priskiriame balą 5). Taip pat, siekiant įvertinti šio klausimyno vidinį suderinamumą, buvo apskaičiuotas ir Kronbacho Alfa (angl. Cronbach Alpha) koeficientas, kuris buvo didesnis nei 0,7 (0,836), kas rodo, kad klausimynas yra sudarytas gerai.

3.2.2.2 pav. Vaistininkų profesinės laisvės reikšmės visuomenei ir vaistininkams vertinimų vidurkiai (N=97)

Taigi, iš 3.2.2.2 paveiksle pateiktų duomenų matyti, kad labiausiai respondentai buvo linkę sutikti su tuo, kad vaistininkas, kurio profesinė laisvė nevaržoma, prisideda prie vaistininko profesinės garbės išlaikymo, profesijos kultūros kėlimo (4,79) bei prie geresnės sveikatos priežiūros sistemos (4,68). Tuo tarpu mažiausiai buvo linkstama sutikti su tuo, kad vaistininkai, kurių profesinė laisvė nevaržoma, turi didesnį visuomenės pasitikėjimą(4,13) ir tokie vaistininkai gali efektyviau bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais (4,38). Pastebėtina ir tai, kad visų teiginių vidurkiai buvo daugiau negu keturi, iš penkių galimų. Tai rodo, kad netinklinių vaistinių savininkai profesinę laisvę vertina itin aukštais įverčiais.

Analizuojant vaistininkų profesinės laisvės reikšmės visuomenei ir vaistininkams vidurkius tarp skirtingų socialinių–demografinių charakteristikų respondentų nustatyta, kad statistiškai

4.65 4.56 4.38 4.68 4.13 4.43 4.79 3.5 4 4.5 5

Vaistininkas, kurio PL nevaržoma, gali labiau patenkinti pacientų lūkesčius.

Vaistininkas, kurio PL nevaržoma, gali kompetetingiau taikyti savo profesines žinias.

Vaistininkas, kurio PL nevaržoma, gali aktyviau bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais.

Vaistininkas, kurio PL nevaržoma, prisideda prie geresnės sveikatos priežiūros sistemos.

Vaistininkai, kurių PL nevaržoma, turi didesnį visuomenės pasitikėjimą.

Vaistininkai, kurių PL nevaržoma, išvengia interesų konflikto, parduodant pacientams vaistus ar MPP.

Vaistininkai, kurių PL nevaržoma, užtikrina vaistininko profesijos kultūros kėlimą, profesinės garbės išlaikymą.