SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
RŪTA BENDIKAITĖ
PAŽINIMO FUNKCIJŲ PAKENKIMO PAPLITIMAS IR ĮTAKA
GYVENIMO KOKYBEI LIGONIAMS PO ŠIRDIES OPERACIJŲ
Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA“ baigiamasis darbas
Darbo vadovė Dr. Renata Vimantaitė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė Prof. Jūratė Macijauskienė
Parašas
2016 m. ……..mėn. ...d.
PAŽINIMO FUNKCIJŲ PAKENKIMO PAPLITIMAS IR ĮTAKA
GYVENIMO KOKYBEI LIGONIAMS PO ŠIRDIES OPERACIJŲ
Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA“ baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Dr. Renata Vimantaitė 2016 m. ..05...mėn ...20..d.
Recenzentas Darbą atliko
Dr. Viktorija Grigaliūnienė Magistrantė
Rūta Bendikaitė
2016 m. ……..mėn. ……..d. 2016 m. ..05..mėn. ..20..d.
TURINYS
SANTRAUKA………..……….5
SUMMARY………...……..6
SANTRUMPOS………...…………7
SĄVOKOS……….8
ĮVADAS………....……….9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI……….…..…………..11
1. LITERATŪROS APŽVALGA………...………12
1.1. Gyvenimo kokybės samprata
………..……….……..……..12
1.1.1.
Gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai……….…….……….…..14
1.1.2.
Ligonių gyvenimo kokybė po širdies operacijų………...…….…...……16
1.2. Pažinimo funkcijų pakenkimas po širdies operacijų
...19
1.2.1.
Pažinimo funkcijų pakenkimo rizikos veiksniai po širdies operacijų………….……....24
1.2.2.
Pažinimo funkcijų pakenkimo įtaka ligonių gyvenimo kokybei...27
2. TYRIMO METODIKA...29
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai
...29
2.2. Tiriamųjų atranka ir imties charakteristika
...32
2.3. Statistinės duomenų analizės metodai
...33
3. REZULTATAI……….………...35
3.1. Ligonių pažinimo funkcijų vertinimas prieš ir po širdies operacijų
...35
3.2. Operacijos ypatumų poveikis ligonių protinei būklei ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu
...37
3.3. Ligonių, neturinčių pažinimo funkcijų pakenkimo gyvenimo kokybės ir jos pokyčio įvertinimas
………...…….……...…45
3.4. Ligonių, turinčių pažinimo funkcijų pakenkimą gyvenimo kokybės ir jos pokyčio įvertinimas
………...…50
4. REZULTATŲ APTARIMAS……….………..….….57
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...62
PUBLIKACIJOS... ...63
LITERATŪROS SĄRAŠAS...64
SANTRAUKA
Bendikaitė R. Pažinimo funkcijų pakenkimo paplitimas ir įtaka gyvenimo kokybei ligoniams po širdies operacijų, magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. Renata Vimantaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2016, - 77 p.
Raktažodžiai: gyvenimo kokybė, širdies operacijos, pažinimo funkcijų pakenkimas, komplikacijos.
Darbo tikslas – ištirti pažinimo funkcijų pakenkimo paplitimą ir įtaką gyvenimo kokybei ligoniams po širdies operacijų.
Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 245 LSMUL KK Širdies chirurgijos skyriaus ligoniai atvykę planiniam chirurginiam gydymui. Tyrimo metodas – anketinė apklausa, kuri vyko nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2014 m. sausio mėnesio. Ligoniai buvo apklausiami dieną prieš operaciją, 6 parą po operacijos ir po 4 savaičių po operacijos. Tyrime naudota SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas, Trumpasis protinės būklės testas (angl. MMSE), ir tyrėjų sudaryta anketa – pacientų vertinimo anketa.
Rezultatai. Prieš širdies operacijas pažinimo funkcijų pakenkimo neturėjo 75,9 proc., lengvas pakenkimas nustatytas 20,8 proc., o vidutinis tik 3,3 proc. Po operacijos nežymiai padaugėjo ligonių su vidutiniu pažinimo funkcijų pakenkimu 4,9 proc., lengvo – padvigubėjo 46,1 proc. Vyresnis amžius, žemesnis išsilavinimas, rūkymas ir ilgesnis stacionarizavimas iki operacijos turi įtakos priešoperaciniam pažinimo funkcijų pakenkimui. Pooperaciniam pažinimo funkcijų pakenkimui įtakos turi – vyresnis amžius, ilgesnė stacionarizavimo trukmė iki operacijos, ilgesnė operacijos, dirbtinės plaučių ventiliacijos ir dirbtinės kraujo apytakos trukmė. Ligoniams prieš širdies operacijas neturėjusiems pažinimo pakenkimo labiausiai pagerėjo bendras sveikatos vertinimas, o pablogėjo energingumas/gyvybingumas. Ligoniams, turėjusiems šį pakenkimą reikšmingai pagerėjo fizinis aktyvumas ir skausmo jutimas, o bendras sveikatos vertinimas pagerėjo nežymiai.
Išvados. Priešoperacinis pažinimo funkcijų pakenkimas nustatytas tik kas ketvirtam ligoniui. Po operacijos nežymiai padaugėjo lengvo pažinimo funkcijų pakenkimo. Vyresnis amžius, žemesnis išsilavinimas ir elgesnė stacionarizavimo trukmė iki operacijos, turi įtakos atsirasti pažinimo funkcijų pakekimui tiek prieš operaciją, tiek po jos. Turintiems ir neturintiems pažinimo funkcijų pakenkimą pagerėjo bendras sveikatos vertinimas, o pablogėjo energingumas/gyvybingumas.
SUMMARY
Bendikaite R. Cognitive impairment prevalence and impact on quality of life for the patients after cardiac surgery, Master’s thesis/scientific supervisor Dr. Renata Vimantaite; Lithuanian University of Health Sciences, Nursing Faculty, Nursing and Care Department. – Kaunas, 2016, - 77 p.
Key words: quality of life, cardiac surgery, cognitive impairment, complications.
The purpose of this study was to investigate the cognitive impairment`s prevalence and impact of a quality of life for the patient after cardiac surgery.
Research methodology: study involved 245 LSMUL KK patients from the Cardiac Surgery Department, who arrived for the planned surgery. Research method – questionnaire survey, which took place in August 2013 to January in 2014. Patients were interviewed one day before the surgery, 6 day after operation and four weeks after operation. In the research was applied Short form quality of life questionnaire (SF-36), Mini Mental State Examination test (MMSE) and Patient’s assessment form which was created by the researchers.
Results. Before cardiac surgery patients without cognitive impairment were 75,9 percent, mild impairment determined by 20,8 percent, and medium only 3,3 percent. After surgery, slightly increased the number of patients with medium cognitive impairment by 4,9 percent, mild geminated by 46,1 percent. Older age, lower education, smoking and prolonged hospitalization before surgery affects preoperative cognitive impairment. Postoperative cognitive impairment are influenced by – older age, prolonged hospitalization before surgery, prolonged operation, mechanical ventilation and cardiopulmonary bypass term. For patients who did not have cognitive impairment before cardiac surgery, the most improved general health assessment, reduced vitality/viability. For patients who had this impairment significantly improved physical activity and pain sens, and general health assessment has improved slightly.
Conclusions. Preoperative cognitive impairment determined only quarter patients. After surgery, slightly increased mild cognitive impairment. Older age, lower education and longer hospitalization before surgery, have an impact of cognitive impairment before and after surgery. For patients with and without cognitive impairment improved general health assessment, and reduced vitality/viability.
SANTRUMPOS
AVJO – aorto-vainikinių jungčių operacijaBVP – bendrasis vidaus produktas DKA – dirbtinė kraujo apytaka DPV – dirbtinė plaučių ventiliacija GD – gyvenimo kokybė
IŠL – išeminė širdies liga
KSIF – kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija MI – miokardo infarktas
MOS – Medical Outcomes Study
LSMUL KK – Lietuvos Sveikatos Mokslų ligoninė Kauno Klinikos PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
RITS – reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius TPBT – Trumpasis protinės būkles testas (angl. MMSE)
SĄVOKOS
Delyras – tai ūminis, banguojančios eigos psichikos sindromas, kai sutrinka sąmonės, pažinimo ir suvokimo funkcijos, kurios pasireiškia per keletą valandų [24].
Demenecija – tai visiškai sutrikusios aukštesniosios žievės funkcijos, kurioms priklauso atmintis, gebėjimas patenkinti kasdieninius poreikius, socialinis elgesys. Tai negrįžtama ir progresuonati būklė [38].
Gyvenimo kokybė – tai individo savos pozicijos gyvenime suvokimas visuomenėje, kurioje jis gyvena. Gyvenimo kokybė apiema apima pagrindines žmogaus veiklos sritis: fizinę, psichologinę, dvasinę, socialinę, ekonominę ir neatsiejamai yra susijusi su žmogaus sveikata [14].
Pažinimo funkcijų pakenkimas – naujas pažintinės funkcijos praradimas per pastaruosius 2 metus: atminties sutrikimas, vykdomosios funkcijos sutrikimas, dėmesys ir informacijos greitis, jutiminiai motorikos gebėjimai, kalba [18].
ĮVADAS
Žmogaus gyvenimą ir jo visavertiškumą lemia daugelis sričių. Sveikata yra viena svarbiausių, nuo kurios priklauso žmogaus socialinė integracija, santykis su aplinka, gyvenimo poreikių ir gerovės užtikrinimas [26]. Sveikata apibrėžiama ne tik kaip ligų nebuvimas, bet ir fizinė, socialinė, dvasinė gerovė. Kasdienėje praktikoje dažniausia turima galvoje fizinė sveikatos dimensija, kaip organizmo funkcijų fizinė gerovė [11].
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), rūpindamasi žmonių sveikata, siekia užtikrinti galimybę visiems žmonėms siekti geresnės gyvenimo kokybės. Žmonių gerovė glaudžiai susijusi su jų sveikata. Fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsenos individas turi optimalias galimybes būti visuomenėje, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dirbti ir realizuotis. 1948 m. PSO sveikatą apibūdino kaip fizinę, protinę ir socialinę gerovę, bet ne tik ligos ar fizinės negalios nebuvimą [10]. Gyvenimo kokybė kasdienėje kalboje ir mokslinėje literatūroje plačiai vartojama sąvoka. Siūloma daug apibrėžimų, tačiau iki šiol nėra visuotinai priimtino susitarimo, kas yra gyvenimo kokybė [37]. Nors sąvoka „gyvenimo kokybė“ yra tarsi savaime suprantama, tačiau apibendrinant šios srities mokslinės literatūros apžvalgą reikia pripažinti, kad šis terminas yra taip pat hipotetiškai apibrėžiamas kaip ir „laimė“ ar „intelektualumas“. Gyvenimo kokybei apibrėžti vartojama aibė (paralelinių, susijusių, papildančių ar patikslinančių) terminų: laimė; pasitenkinimas gyvenimu; savęs realizacija; objektyvus funkcionavimas; balansas, pusiausvyra; tikras džiaugsmas; psichologinė gerovė; materialinė gerovė; aukštas BVP; mėgavimasis, džiaugsmas; visavertė ir prasminga egzistencija ir kiti [7].
Gyvenimo kokybės tyrimų metu analizuojama, kaip pati liga, jos eiga, gydymas veikia ir keičia ligonio fizinę, funkcinę, socialinę ir emocinę būsenas [2, 9, 13, 26]. Siekiama, kad chirurginio gydymo tikslu taptų ne vien gyvybės išsaugojimas, bet ir pooperacinės gyvenimo kokybės gerinimas [29].
Pacientų gyvenimo kokybės gerinimas po chirurginio gydymo yra taip pat svarbu kaip pooperacinių komplikacijų bei mirštamumo mažinimas [6]. Nepaisant tobulėjančios chirurginės technikos ir efektyvių neuroprotekcinių priemonių, smegenų pakenkimas po širdies operacijų išlieka santykinai pastovus bėgant metams, nes pacientai yra vyresni ir labiau sergantys [46].
Šiuolaikinėje širdies chirurgijoje prioritetu tampa ne tik paciento gyvybės išsaugojimas, bet ir sveikatos grąžinimas. Pooperaciniu laikotarpiu pacientų sveikimą ir grįžimą prie įprastinio gyvenimo ritmo, net jei fizinė savijauta gera, dažnai sunkina rečiau ir sunkiau diagnozuojamos neuropsichologinės komplikacijos. Pažintinių (kognityvinių) funkcijų sutrikimai, arba kognityvinė disfunkcija, įvairių autorių duomenimis, gali būti nustatoma net iki 53 proc. pacientų ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, o praėjus
keleriems metams išlieka apie 20 proc. gydytų ligonių [29]. Lengvi pooperaciniai pažinimo funkcijų sutrikimai gali pasireikšti bet kokio amžiaus pacientui, bet žymiai dažniau vyresnio amžiaus pacientui. Ankstyvoji pooperacinė pažinimo disfunkcija gali pasireikšti 20 – 90 proc. vyresnio amžiaus pacientų priklausomai nuo chirurginių procedūrų sudėtingumo, dažniausiai ši komplikacija randama po širdies ir kraujagyslių operacijų, be to, yra ilgalaikės pažinimo disfunkcijos pranašas [4].
Temos aktualumas. Mokslinių darbų apie gyvenimo kokybę yra labai daug ir tai yra labai plačiai nagrinėjama tema [39]. Gyvenimo kokybė nagrinėjama beveik visose amžiaus grupėse (nuo paauglių iki vyresnio amžiaus žmonių) [13, 25, 39]. Taip pat didelis dėmesys skiriamas jos įvertinimui sergant įvairiomis ligomis, medikamentinio ar chirurginio gydymo metu. Pažinimo funkcijų pakenkimo mokslo darbų yra nemažai [6, 28], tačiau jų įtaka gyvenimo kokybei po širdies operacijų yra mažai tyrinėta Lietuvoje. Šiame darbe analizuojamas gyvenimo kokybės pokytis (prieš ir po širdies operacijų), pažinimo funkcijų pakenkimo įtaka bei jų paplitimas.
Šio darbo tikslas ištirti pažinimo funkcijų pakenkimo paplitimą ir įtaką gyvenimo kokybei ligoniams po širdies operacijų.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – ištirti pažinimo funkcijų pakenkimo paplitimą ir įtaką gyvenimo kokybei ligoniams po širdies operacijų.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti ligonių pažinimo funkcijas prieš ir po širdies operacijų.
2. Įvertinti operacijos ypatumų poveikį ligonių protinei būklei ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu.
3. Įvertinti ir palyginti ligonių, neturinčių pažinimo funkcijų pakenkimo gyvenimo kokybę prieš ir po širdies operacijų.
4. Įvertinti ir palyginti ligonių, turinčių pažinimo funkcijų pakenkimo gyvenimo kokybę prieš ir po širdies operacijų.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Gyvenimo kokybės samprata
Gyvenimo kokybės sąvokos užuomazgos randamos Aristotelio (384-322 m. prieš Kristų) veikale, kuriame jis pažymėjo, jog visuomenės ir asmens pilnatvė, ar laimė yra „geras gyvenimas“ arba „gerai gyventi“ ir tai tas pats, kas „būti laimingu“. Nors žodžio junginio „gyvenimo kokybė“ niekas tuo metu nenaudojo, tačiau Aristotelis buvo tvirtai nusistatęs, jog gyvenimo kokybė kiekvienam žmogui reiškė skirtingus dalykus ir ji buvo kintanti, priklausomai nuo tam tikrų veiksnių, supančių žmogų. Keičiantis laikotarpiams, pamažu buvo prieita prie minties, jog laimė yra didele dalimi susijusi su geresne gyvenimo kokybe (Shaw, 1900) [52].
Tam, kad būtų galima suprasti gyvenimo kokybės sampratą, svarbu žinoti, jog ši sąvoka turi ilgą raidos laikotarpį, kol gavo esamą apibrėžimą. Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gyvenimo kokybė buvo ne tik siejama su ekonominiu vertinimu, bet ir vyravo kiekybinis požiūris. Visgi šis vertinimas vėliau buvo papildytas socialiniu-ekonominiu ir tik nuo XX amžiaus pabaigos gyvenimo kokybės vertinimas buvo įtrauktas į darnios visuomenės vystymosi kontekstą [39]. Pirmą kartą gyvenimo kokybės terminas buvo pavartotas A.C. Pigou knygoje apie ekonomiką ir gerbūvį. Pažymėtina, jog tada jis didelio atgarsio nesukėlė ir netgi nebuvo iš viso naudojamas iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos [36].
2012 metais S. Krutulienė savo straipsnyje analizavo gyvenimo kokybės apibrėžimą bei šio termino santykį su kitomis gyvenimo sąvokomis: „gerovė“, „gerbūvis“ ir pan. Autorės nuomone, neretai pati gyvenimo kokybės sąvoka painiojama su kitais panašiais terminais, kurių irgi yra gausi įvairovė. Autorės duomenimis, nors gyvenimo kokybės terminas pradėtas naudoti politikos ir ekonomikos moksluose, tačiau XXI-ajame amžiuje – tai dažna sąvoka ir kituose moksluose, pvz.: medicinoje, psichologijoje ir t.t. [17]. Vienas iš tokių labiau ekonominės srities apibrėžimo pavyzdžių, kurį pateikė B. Stevenson ir J. Wolfers (2008) galėtų būti šis: “Aukšta gyvenimo kokybė – tai nebūtinai sėkmingos ekonominės plėtotės rezultatas, nes subjektyvi gyvenimo kokybė labiau susijusi su dominuojančiomis asmens savybėmis ir gyvenimo įvykių percepcija” [94].
Remiantis I. Staškute (2014), gyvenimo kokybės, termino vartojimo pradžia buvo ne politikos, bet ir sociologijos moksluose. Pastarųjų mokslų srityje pirmieji gyvenimo kokybės tyrimai buvo pradėti atlikti 1970 metais. Tačiau dažniausiai ši sąvoka mokslinėje literatūroje siejama su daugeliu kitų įvairių aspektų, tokių kaip užimtumas, finansinės galimybės, išsilavinimas, santuoka, tarpasmeniniai santykiai, religija ir pan. [36].
Akcentuojama tai, jog nagrinėjant „gerbūvio“ ir „gyvenimo kokybės“ terminus nemaža dalis autorių juos vartoja kaip vienareikšmius, tačiau, pvz.: J.M. Sirgy ir kt. (2006) [17, 91], bei lietuvių autorės O. G. Rakauskienė ir V. Lisauskaitė (2009) nurodė, jog gyvenimo kokybė ne tik atspindi gerbūvio elementus, bet ir remiasi jais [31].
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1948 metais paskelbė su pacientų gyvenimo kokybe susijusį apibrėžimą: gyvenimo kokybė – tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, požiūriu, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai ganėtinai plati koncepcija, kuri yra kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos, psichologinės būklės, socialinių ryšių bei ryšio su visa supančia aplinka [14, 36, 52].
Savo daktaro disertacijoje 2013 metais V. Servetkienė nurodė, jog gyvenimo kokybė gali būti suprantama kaip individo gerovės laispnis, kuris gali būti jaučiamas tiek individualiai, tiek visuomenėje, o jos suvokimas apima dvi sritis: fizinę ir psichologinę. Fizinė sritis apima pagrindinius žmogaus organizmo poreikius: išlikimą ir apsaugą nuo aplinkos veiksnių, o psichologinė – teigiamą ar neigiamą žmogaus emocinę būklę [32].
Nors gyvenimo kokybė nėra naujas tyrimų objektas, tačiau ji vis dar išlieka tarp populiarių mokslinių tyrimų sričių. M. Dumbliauskienė ir S. Jarmalavičienė 2012 metais savo straipsnyje minėjo, jog gyvenimo kokybė dažniausiai suprantama kaip gerovės lygis, individualiai suvokiamas ir įvertinamas tarsi gyvenimo būdas, tačiau, vertinant ekonominiu požiūriu, ji gali būti sutapatinta su bendruoju vidaus produktu (BVP) [5]. Pastebėta tai, jog kai kurių autorių nuomone, gyvenimo kokybei įtakos turi senstanti populiacija, dėl kurios kyla rizika valstybių finansiniam saugumui. Visa tai susiję tarpusavyje, t.y. senstant žmogui, sensta jo kūnas, mažėja jo fizinė, socialinė, ar ekonominė galia visuomenei, kas ir skatina sumažėjusio valstybės finansinio saugumo atsiradimą [12].
Didelis susidomėjimas gyvenimo kokybe yra ne tik ekonomikos ar sociloogijos moksluose, tačiau ir medicinoje, kur ji siejama su sveikata. Vėlgi, kai kurie medicinos srities mokslininkai savo darbuose įvardija gyvenimo kokybės sampratą ne kaip vienalytę, tačiau galimai suprantamą, kaip sveikatos nulemtą gyvenimo kokybę. Jų nuomone, tai netgi tikslesnė sąvoka, kuri gali parodyti ligos poveikį gyvenimui ir gerovei [37]. Reikėtų nepamiršti, jog visgi neretai medicinos moksluose ir sveikatos priežiūros srityse gyvenimo kokybė analizuojama siauresne prasme – su sveikata susijusi gyvenimo kokybė (anlg. Health- related quality of life HRQOL). I. Staškutė savo straipsnyje, kuriame buvo siekiama išanalizuoti su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sampratą, stebėsenos ir vertinimo metodus, teigė, jog tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse tokių tyrimų sritis – visgi dominuojanti tarp gyvenimo kokybės tyrimų. Įdomu tai, jog Lietuvoje gyvenimo kokybės gerinimo aspektas pirmą kartą buvo išskirtas Lietuvos respublikos sveikatos sistemos įstatyme (1994 m. Nr. I-552) 4 straipsnyje prie sveikatinimo veiklos tikslų,
iš kurių trečias –“ilginti gyvenimo be ligų ir traumų laiką bei gerinti gyvenimo kokybę”. Remiantis autorės straipsniu, 1998 metais patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje, vienas iš pagrindinių jos tikslų ir buvo “gyvenimo kokybės gerinimas” [36]. Ta pati autorė savo straipsnyje teigė, jog ne taip retai gyvenimo kokybė ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, naudojamos lygiagrečiai, apibūdinant tą patį kontekstą. Visgi, nereikėtų pamiršti, jog gyvenimo kokybė yra plati sąvoka, apimanti visus žmogaus gyvenimo aspektus, o su sveikata susijusi – dėmesys skiriamas asmens gyvenimo kokybei, kuri būna nulemta ligos ir ypač gydymo.
Apibendrinant, galima teigti, jog kas yra gyvenimo kokybė, buvo žinoma jau seniai, tačiau skirtingais laikotrapiais, o ir skirtinguose moksluose ji buvo ir yra suprantama bei vertinama skirtingai. Galima sutikti, jog gyvenimo kokybė yra plati sąvoka, į kurią įeina daugybė sudedamųjų dalių. Medicinos moksle nemažas dėmesys skiriamas gyvenimo kokybei ir ją lemiantiems veiksniams.
1.1.1. Gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai
Liga pasireiškia tuomet, kai sutrinka vieno ar kito organo funkcija, jų fiziologinė sistema, kuomet sutrinka ryšys tarp atskirų organų, dingsta pusiausvyra tarp organizmo ir jį supančios aplinkos. Taigi sąvokos „sveikata“ ir „gyvenimo kokybė“ yra labai susijusios [37]. Žmogus, manantis, kad sveikata yra absoliuti vertybė, tarsi pažymi, kad ji jam tampa gyvenimo tikslu. Todėl toks asmuo emociškai sunkiau išgyvena įvairius fizinius negalavimus, atsiranda įvairios emocinės problemos, kurios trukdo normaliai žmogaus socialinei veiklai [8]. Vertinant gyvenimo kokybę, skiriami įvairūs objektyvūs veiksniai – socialinės aplinkos sąlygos (socialinis tinklas, veiklos sritys, institucinė aplinka, asmeninio pasirinkimo galimybės) ir subjektyvūs, kuriuos sudaro individualūs psichologiniai pasitenkinimo ir laimės poreikiai, gerovės jausmas [16].
Gyvenimo kokybę lemia daugybė veiksnių ir aplinkybių: būstas, užimtumas, pajamos, gyvenimas šeimoje, socialinė parama, stresas, sveikata, sveikatos priežiūros galimybės, darbo sąlygos, mityba, išsilavinimo galimybės ir kita. Mokslininkų duomenimis, tik sveikas žmogus gali fiziškai, protiškai ir socialiai veikti bei pajusti teigiamą emocinę būseną: pasitenkinimą ir laimę, o visa tai - svarbiausi subjektyvūs gyvenimo kokybės komponentai [15]. M. Jahoda (1958) savo knygoje akcentavo, kad tik psichiškai sveikas žmogus gali valdyti savo emocijas, būti savarankiškas, suvokti tikslus ir pagal juos atitinkamai elgtis [64].
Lietuvių autoriai 2008 metais moksliniame straipsnyje nagrinėjo net 24 gyvenimo kokybei įtakos turinčius aspektus, tokius kaip: skausmo ir diskomforto nebuvimas, energingumas, miegas ir poilsis,
teigiami jausmai, kognityvinės funkcijos, pasitikėjimas savimi, kūno suvokimas ir išvaizda, gebėjimas judėti, atlikti kasdienius darbus, darbingumas, tarpasmeniniai santykiai, fizinis saugumas, dvasingumas ir t.t. Tyrimas parodė, kad fizinis žmogaus funkcionavimas yra glaudžiai susijęs su skausmu, kuris atsiranda dėl ligos ar kitokio sveikatai nemalonaus atsitikimo. Tyrimo duomenimis, sergamumo įtaka gyvenimo kokybei yra didelė, ypač vyresniame amžiuje. Visa tai sukelia nuolatinį jaudulį ir trukdo daryti tai, kas reikia daryti kasdien gyvenime. Skausmas ir ligotumas mažina žmonių energiją, jų darbingumą. Visa tai atsiliepia poilsio ir ypač miego kokybei. Pavyzdžiui, sergančių žmonių miego sutrikimai turi didelę įtaką jų gyvenimo kokybei, palyginti su sveikais žmonėmis [12].
Nacionalinė mokslo taryba 2013-ųjų metų Nacionalinės mokslo programos ”Lėtinės neinfekcinės ligos” ataskaitoje, nurodė, jog vykdant trečiosios pirmojo uždavinio priemonės projektus buvo tiriama sergančiųjų išemine širdies liga (IŠL), krūties vėžiu ir cukriniu diabetu gyvenimo kokybė. Remiantis tokių projektų duomenimis, svarbiausi veiksniai, sąlygojantys geresnę tiriamųjų gyvenimo kokybę, buvo artimųjų parama, naudojimasis psichologinės pagalbos paslaugomis, geresnė finansinė situacija ir darbinis užimtumas. Vertinant sergančiųjų IŠL, blogesnė gyvenimo kokybė buvo susijusi su didesniu nuovargiu ir mažesniu fiziniu pajėgumu. Verta pažymėti, jog moterims, sergančioms šia liga gyvenimo kokybę blogino suvokiamos socialinės paramos stoka ir daug patirtų stresinių gyvenimo įvykių. Toje pačioje ataskaitoje buvo aprašyti tam tikri rezultatai gauti, atlikus “Sergančiųjų išemine širdies liga gyvenimo kokybę ir ligos baigtis sąlygojantys veiksniai” (LIG-11009, vadovė N. Mickuvienė) projektą. Sergantiems IŠL su lengvu širdies funkcijos nepakankamumu blogesnė psichinė ir fizinė gyvenimo kokybė buvo susijusi su emocijų sutrikimo simptomais. Visgi, esant vidutinio sunkumo širdies funkcijos nepakankamumui šie simptomai buvo susiję tik su blogesne emocine gyvenimo kokybe, bet ne su fizine [20]. Pastebėta, kad gyvenimo kokybė susijusi ne tik su fizine sveikata, tačiau ir emociniais, socialiniais asmens aspektais gyvenime, ar netgi simptomų įtaka. Todėl, kaip minėta jau anksčiau, įvairūs tiesiogiai ir netiesiogiai su liga susiję veiksniai gali turėti įtakos pacienų gyvenimo kokybei. Pavyzdžiui, sergančiųjų vainikinių širdies arterijų liga asmenų gyvenimo kokybei įtakos turi ne tik pagrindiniai simptomai, tačiau ir psichinės sveikatos pasikeitimai, pavyzdžiui, depresija, su kuria susiduria maždaug 10-40 proc. iš jų. Tyrimais (Goyal, 2005; Mallick, 2005; Hofer, 2006) įrodyta, jog ligoniams, kuriems buvo atlikta širdies operacija ir kurie prieš ją sirgo depresija, praėjus šešiems mėnesiams, tiek fizinė, tiek psichinė sveikata nepagerėjo. Kitas veiksnys, kuris gali pabloginti ligonių, sergančių širdies ligomis gyvenimo kokybę yra nerimas. Net 36 proc., sergančiųjų širdies vainikinių arterijų ligomis jaučia nerimą [71].
Danų mokslininkai 2008 metais paskelbė savo tyrimo, kuriuo siekė nustatyti sąsajas tarp gyvenimo kokybės ir veiksnių, iš kurių tam tikri buvo susiję su sveikata. Tyrimui atrinktos dvi tiriamųjų grupės: 2500 danų (18-88 metai) iš bendro gyventojų registro ir 4648 (31-33 metai) dalyviai iš
Kopenhagos Perinatalinės kohortos tyrimo. Nustatyta, jog tam tikri fizinės ir psichologinės sveikatos aspektai buvo stipriai susiję su gyvenimo kokybe: savarankiškai suprantama fizinė sveikata (angl. self-perceved physical health) atitinkamai 33,3 proc., ir 29,4 proc.; pasitenkinimas savo sveikata (27,3 proc. ir 29,0 proc.); sunkių sveikatos problemų skaičius (29,8 proc. ir 35,3 proc.). Objektyvūs veiksniai tokie, kaip pajamos, amžius, lytis, svoris neturėjo reikšmingos įtakos gyvenimo kokybei. Šie mokslininkai pateikė ganėtinai įdomias išvadas. Jie nurodė, jog veiksniai, kurie labai svarbūs dabartinei žmogaus gyvenimo kokybei kyla iš gerų santykių, bendro požiūrio į gyvenimą. Asmens sąmonės lygis ir atsakingas požiūris į gyvenimą ir kitus - labiau svarbu nei bendra gyvenimo kokybė ir sveikata. Su tokia išvada ,tikriausiai sutiktų ne visi, tačiau galima būtų teigti, jog jeigu atsakingai asmuo žvelgs į savo gyvenimą, tuo pačiu ir atsakingas bus už savo sveikatą, gyvenimas bus kokybiškesnis [98].
Apibendrinant, galima teigti, jog ligonių gyvenimo kokybę lemia daugybė veiksnių, pradedant tam tikrais simptomais, kurie tiesiogiai susiję su pačia liga, kaip skausmas ar pan. ir baigiant tam tikrais aspektais, kurie susiję su bendru pajėgumu, savęs vertinimu visuomenėje, tarpasmeniniais ryšiais ir t.t. Toks apibendrinimas dar kartą gali patvirtinti, kad ne tik gyvenimo kokybė yra plati sąvoka, tačiau ir ją lemiantys veiksniais gali būti labai įvairūs.
1.1.2. Ligonių gyvenimo kokybė po širdies operacijų
Gyvenimo kokybės pagerinimas – vienas svarbiausių tikslų kardiochirurgijoje. Jis susijęs ne tik su pačia liga, simptomais, ar šalutinio poveikio, kurį sukėlė gydymas, o gal ir pati operacija, tačiau gyvenimo kokybė gali būti grįsta tuo, kaip patys ligoniai suvokia ir patiria šiuos reiškinius savo kasdieninėje veikloje. Kai kurių mokslininkų nuomone, gyvenimo kokybė remiasi subjektyviomis paties ligonio viltimis, patirtimi bei supratimu. Įdomu tai, jog Nyderlandų mokslininkai 2004-2010 metais atrinko 29 publikacijas, tačiau tik devynios iš jų reprezentavo duomenis apie priešoperacinę ir pooperacinę tokių ligonių gyvenimo kokybę. Tiesa, šie mokslininkai teigė, jog visgi informacijos apie pooperacinę ligonių gyvenimo kokybę, kuriems atlikta širdies operacija ganėtinai skurdi [83].
2008 metais Nyderlandų mokslininkai paskelbė savo tyrimo, susijusio su gyvenimo kokybės, fizinio akvytumo praėjus vieneriems metams po miokardo revaskuliarizacijos, esant stabiliai krūtinės anginai, rezultatus. Tyrime dalyvavo 568 ligoniai, kurie atitiko atrankos kriterijus ir buvo užpildę gyvenimo kokybės (angl. EuroQoL) klausimynus prieš ir po operacijos. Tiriamieji buvo suskirstyti pagal amžių į tris grupes. Analizuojant pooperacinius duomenis, statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti visose trijose grupėse dėl neurologinių (p=0,014) komplikacijų. Neurologinių komplikacijų statistiškai
reikšmingai daugiau buvo trečioje grupėje (tarp vyresnių nei 75 metų) (0,7 proc.), nei antrojoje (65-75 metai) (1,4 proc.). Trečiosios grupės tiriamieji praleido ilgiau intensyvaus gydymo palatose, nei pirmųjų dviejų (9,2±18,0, lyginant su 6,3±5,9 ir 7±8,1). Lyginant penkis gyvenimo kokybės elementus prieš operaciją ir praėjus vieneriems metams nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai: pegėrėjo mobilumas (p=0.005), ligoniams tapo lengviau savarankiškai pasirūpinti savimi (p=0,024), atlikti kasdieninę veiklą (p=0,005), sumažėjo skausmas (p=0,005), nerimas, ar depresija (p=0,001). Nustatyta, jog pastarosios būklės didesnės įtakos turėjo jaunesnio amžiaus ligoniams. Visgi, moterų grupėje, kurioms buvo daugiau nei 75 metai, tam tikrose gyvenimo kokybės sferose, remiantis užpildytais klausimynais, buvo nustatytas nežymus pagerėjimas. Joms dažniau pasireiškė subjektyvūs pažintinių funkcijų sutrikimai, padidėjęs nerimas, sumažėjusios galimybės susitvarkyti su kasdieninio gyvenimo veiklomis [74].
Anksčiau rašyta, jog egzistuoja dvi pagrindinės priežastys dėl kurių ligoniams atliekamos širdies operacijos – gyvenimo kokybės pagerinimas ir prognozė. Pastaroji dažniausiai tampa mažiau svarbi, didėjant ligonio amžiui. Anglijos mokslininkai siekė įvertinti, kokią įtaką ligonių, kuriems daugiau nei 80 metų gyvenimo kokybei turi širdies operacijų atlikimas. Tyrėjai pasirinko kelių duomenų bazių sisteminę apžvalgą. 44 atliktose studijose buvo ištirta gyvenimo kokybė ligoniams vyresniems nei 80 metų ir kuriems atlikta širdies operacija. Aštuoniose studijose funkcinė ligonio būklė buvo prilyginama gyvenimo kokybei. Žemiau pateikiama lentelė, kurioje nurodytos penkios studijos ir jų gauti rezultatai. Kaip matyti 1 lentelėje, visose iš jų tyrimų rezultatai turėjo teigiamos įtakos vyresnio amžiaus ligonių gyvenimo kokybei, kuri dažniau buvo susijusi su bendra organizmo būkle.
1 lentelė. Ligonių po širdies operacijų gyvenimo kokybės pokytis tam tikruose tyrimuose Mokslininkų grupė Operacijos tipas Gyvenimo kokybę vertinantis instrumentas Tyrimo trukmė Rezultatai Olsson ir kiti. Švedija 1996 metai Aortos vožtuvo keitimas Pačių sudarytas klausimynas
3 - 12 mėnesių Sumažėjo depresija, pagerėjo fizinė būklė, pradėta geriau vertinti savo sveikatą. Deutsch ir kiti. Vokietija 2010 metai Visų rūšių širdies operacijos Trumpos formos klausimynas (angl. SF-36)
3 mėnesiai Pagerėjo fizinė sveikata, sumažėjo skausmas, daugiau gyvybingumo atsirado praėjus 3 mėnesiams po operacijos. Ferrari ir kiti. Italija 2011 metai Visų rūšių širdies operacijos Trumpos formos klausimynas (angl. SF-36) Depresijos skalės Pirmoji grupė 5-7 metai Antroji-8 ir daugiau metų
Pirmoji grupė- 80proc. tiriamųjų pasitenkinimas gydymu, pagerėjusi bendra būklė 78proc. Antroji grupė: pagėrėjusi gyvenimo kokybė (p<0,001), sumažėjuio depresijos ir nerimo pasireiškimas (p<0,001). Ghanta ir kiti. Amerika 2011 metai Vainikinių arterijų šuntavimas, aortos vožtuvo keitimas Trumpos formos klausimynas (angl. SF-12) Vidurkis 7,9
metų Gyvenimo kokybė psichinės sveikatos baluose buvo aukštesnė, o fizinė – atitiko to amžiaus bendros populiacijos duomenis. Folkman ir kiti Austrija 2010metai Vainikinių arterijų šuntavimas, aortos vožtuvo keitimas Savęs vertinimo
klausimynas (angl. SAQ)
1 metai Pagerėjusi gyvenimo kokybė 95 proc. tiriamųjų.
Išvadose teigiama, jog nors didžiosios dalies ligonių gyvenimo kokybė pagerėja, tačiau nuo 8 proc. iki 19 proc. ši pablogėja ir gailisi dėl savo apsisprendimo operacijai [40].
2007 metais Australijos mokslininkai paskelbė savo tyrimo, kuriuo siekė įvertinti pačių ligonių vertintą gyvenimo kokybę prieš ir po aorto vainikinių arterijų jungčių operacijos, rezultatus. Naudotas Trumpos formos (angl. Short Form, SF-36) klausimynas. Nustatyta, jog fizinė ligonio būklė buvo geresnė po operacijos, nei prieš (p<0,001), tačiau nebuvo statistiškai reikšmingų skirtumų tarp psichinės sveikatos pokyčių (tai buvo siejama su ankstesniu susitaikymu su liga, adaptacija). Jaunesnio amžiaus ligoniai dažniau, nei vyresnio įvardijo, kad jų gyvenimo kokybė pagerėjo, jie galėjo greičiau grįžti į darbą [44].
Panašūs tyrimo rezultatai gauti ir Graikijos tyrėjų (2008), kuomet ištyrus 63 vyresnių nei 65 ligonius, paaiškėjo, kad 80,4 proc. ligonių pajautė jų gyvenimo kokybės pagerėjimą po širdies operacijos ir 19,6 proc. – pablogėjimą, kuris susijęs su priklausomybe nuo kitų asmenų. Maždaug vienas iš dviejų ligonių nurodė, jog jų psichinės funkcijos pablogėjo pooperaciniu periodu. Žemas išsilavinimo lygmuo, žinių trūkumas apie ligą, ankstyvų pooperacinių komplikacijų atsiradimas bei krūtinės angina buvo
įvardijami veiksniais, kurie pablogino ligonių gyvenimo kokybę. Kad būtų pagerinti šią situaciją, tyrėjai pasiūlė, kad turi būti daugiadisciplininė reabilitacijos programa, kuri sutelkta į emocinę paramą, informacijos sklaidą ir mokymą vyresnio amžiaus ligonių apie širdies ligas ir jų operacijas [76].
Vainikinių arterijų suformavimo operacjos tikslas prailginti gyvenimą, palengvinti simptomus ir dėl viso to pagerinti ligonių gyvenimo kokybę. Vienas iš instrumentų, kuriuo galima išmatuoti gyvenimo kokybę yra trumpos formos klausimynas (angl. SF-36), į kurį įeina individo fizinė būklė, emocininis ir fizinis funkcionavimas, psichinė sveikata, gyvybingumas, socialinis funkcionavimas, kūno skausmas, bendras sveikatos suvokimas (El Baz ir kt.. 2009). Patyrinėjus iš arčiau šiuos veiksnius, jie turi reikšmės judėjimui, klausai, regai, miegui, valgymui, kalbai, kasdienėms veiklos, psichinei funkcijai, diskomfortui, depresijai, kančiai ir t.t. Netgi praėjus penkiems metams po aorto vainikinių širdies arterijų jungčių operacijos kai kurie ligoniai jaučia nerimą ir depresiją, kas pablogina gyvenimo kokybę. Fizinį ligonio aktyvumo sumažėjimą lemia amžius, gretutinės ligos, miokardo infarktas. Stebint ligonius penkis metus po operacijos 29 proc. jų vis dar buvo fizinės būklės neatsistatymas, o net 40 proc. – išlikęs nerimas ir depresija (Lee, 2009). Dažniausiai ligoniai pablogėjusią gyvenimo kokybę jaučia iki mėnesio laiko po operacijos, tačiau neretai ji pagerėja [59].
Apibendrinant, galima teigti, jog ligonių gyvenimo kokybė po širdies operacijų dažniausiai pagerėja, nors yra ir tokių, kurie jaučia tik nežymų pagerėjimą. Nemaža dalis tokių ligonių savo gyvenimo kokybę po operacijos sieja su fizinės ar funkcinės sveikatos pagerėjimu ir tik nedaugeliui pagerėja ir psichinė sveikata.
1.2. Pažinimo funkcijų pakenkimas po širdies operacijų
Modernios širdies chirurgijos era prasidėjo tuomet, kai 1953 metais J.H. Gibbon atliko širdies operaciją, kurios metu buvo panaudota dirbtinė kraujo apytaka. Praėjus metams užsienio medicinos spaudoje atsirado publikacijų, kuriose nurodyta, jog visgi dirbtinė kraujo apytaka turi ir neigiamų pasekmių, pvz.: centrinei nervų sistemai. Jau pirmosiose tokios problemos publikacijose, nustatyta, jog ligoniams po šių operacijų pasireiškė insultas, psichomotorinis sujaudinimas, atminties praradimas ir pan. [48, 51].
I. Norkienė 2011 metais daktaro disertacijos darbe rašė, jog pažintinės (kognityvinės) funkcijos – dėmesys, atmintis, kalba, skaičiavimas, erdvinė orientacija yra būtinos žmogaus kasdieniniame gyvenime, perdirbant, išlaikant ir atgaminant anksčiau gautą informaciją. Jų sutrikimas arba kitaip, kognityvinė disfunkcija, turi reikšmingos įtakos, sveikstant bei reabilitacijos metu. Deja, pažintinės funkcijos gali
pasireikšti ne vienu, bet keliais sutrikimais. Šių sutrikimų paplitimas didesnis yra ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu (3-6 savaitės) ir sumažėja per metus. Dauguma širdies operacijų atliekama siekiant ne tik pašalinti priežastį, bet ir palengvinti požymius, simptomus. Viena pagrindinių priežasčių dėl kurių pacientams atliekamos širdies operacijos yra aterosklerozė, kuri gali pakenkti ir smegenims, inkstams ir kitiems organams [27]. Remiantis Lietuvos sveikatos statistikos duomenis, 2011 metais Lietuvoje buvo atliktos 27549 (910,8 atvejo 100000 gyv.), 2012 metais - 27648 (925,4 atvejo 100000 gyv.), 2013-- 26050 (880,8 atvejo 100000 gyv.), o 2014 metais – 26853 (915,7 atvejo 100000 gyv.) širdies ir kraujagyslių operacijos. Remiantis šiais duomenimis, matyti, jog širdies ir kraujagyslių ligų operacijų skaičius 2011-2014 metais išlieka pakankamai didelis [21-23].
Kai 1955 metais Bedfordas paskelbė savo retrospektyvinę apžvalgą, į kurią buvo įtraukta 1193 vyresnio amžiaus ligoniai, kuriems penkerių metų laikotarpiu atlikta operacija, jis nustatė, jog pažintinių funkcijų problemos pasireiškė maždaug 10 proc. ligonių. Daugelis jų susidūrė su vidutinio sunkumo problemomis, pvz.: negalėjimu rašyti sakinių, susikoncentruoti, eiti į parduotuvę vieniems, ar skaityti knygą ir t.t.), bet tuo pačiu jie vis dėlto jautėsi savarankiški. Šis autorius dar paskelbė 18 atvejų, kuriuose ligoniams buvo išsivysčiusi demencija ir ji išliko iki jų mirties [78].
Kasmet maždaug 40000 pacientų Anglijoje ir dar daugiau visame pasaulyje atliekamos širdies operacijos. Neigiamos neurologinės pasekmės po šių operacijų žinomos jau seniai ir turi didelę įtaką pooperacinei eigai, mirštamumui. Šios komplikacijos Amerikos kardiologijos koledžo ir Amerikos širdies asociacijos suskirstytos į dvi grupes. Pirmoji – priskirtinos prie smegenų žūties, mirtimi nesibaigiančio insulto ir praeinančio smegenų išeminio priepuolio, o kliedesiai ir pooperaciniė pažinimo disfunkcija priskiriami prie antrosios grupės. Du svarbiausi neurologiniai sutrikimai po širdies operacijų yra insultas ir pooperacinis pažinimo funkcijų pakenkimas (angl.post-operative cognitive dysfunction, POCD). Yra nustatyta, jog po izoliuoto aorto vainikinių arterijų šuntavimo insultas pasireiškia 1,6 proc. ligonių, tačiau suskaičiuoti, kiek ligonių patiria pažinimo funkcijų pakenkimą yra sudėtingiau. Šis pakenkimas gali turėti įtakos dėmesiui, atminčiai, mokymuisi, erdviniam vaizdo supratimui, motoriniams įgūdžiams bei elgsenos pokyčiams [77].
2014 metais I. Rundshagen savo publikacijoje nurodė, jog apie 40 proc. visų asmenų, kuriems buvo daugiau nei 60 metų ir buvo atlikta operacija, buvo išrašomi iš ligoninės, ir 10 proc. – praėjus trims mėnesiams, turėjo šių pooperacinių komplikacijų. Jos nuomone, vis labiau senstant žmonių populiacijai ir tobulėjant technologijoms medicinoje, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių bus atliekamos sudėtingos operacijos. Ta pati autorė suskirstė tam tikrus neurologinius sutrikimus su pažinimo funkcijų pablogėjimu, į kurias įėjo pooperacinis pažinimo funkcijų pakenkimas, delyras, demencija, į kelias grupes pagal pasireiškimą, simptomus, nustatymo metodus, laiko trukmę per kurią atsiranda šie simptomai ir prognozę.
Pavyzdžiui, pooperacinis pažinimo funkcijų pakenkimas, remiantis 2 lentele, tiek pagal savo pasireiškimą, trukmę, prognozę, galima teigti, jog yra lengviausia forma iš pooperacinių neurologinių sutrikimų. Slaugos personalui, dirbančiam chirurgijos, intensyviosios terapijos skyriuose labai svarbu laiku įvertinti, atpažinti visus šiuos sutrikimus bei bendromis pastangomis su kitais medikų komandos nariais siekti išvengti jų [89].
2 lentelė. Neurologinės pooperacinės būklės su pablogėjusiomis pažinimo funkcijomis (sudaryta remiantis I.Rundshagen)
Būklė Pasireiškimas Nustatymo metodai Trukmė Prognozė Pooperacinis pažinimo funkcijų pakenkimas
Atsiranda iš karto po operacijos
(pablogėjusi atmintis, sunkiau atlikti tam tikras užduotis ir pan.).
Prieš ir pooperaciniai tyrimai
Iki 6 mėnesių. Gali praeiti per kelias dienas-mėnesius.
Delyras Pažintinių funkcijų deficitas,
haliucinacijos, sąmonės sutrikimai ir pan.
Delyro vertinimo
skalės Gali trukti nuo dienos iki savaičių priklausomai nuo priežasties. Jei esama būklė palanki gydymui, gali išnykti. Demencija Pablogėjusi atmintis,
abstraktus mąstymas, asmenybės pokyčiai. Įvairūs demencijos nustatytmo testai, pvz.: Trumpa protinės būklės vertinimo skalė Gali progresuoti per kelis mėnesius iki metų. Gydymo nėra, prognozė bloga.
Yra dvi priežastys, kodėl reikėtų atskirti pažintinės būklės pokyčius po operacijos. Pirma todėl, kad kliniškai blogai interpretavus neigiamus pažinimo funkcijų pokyčius, kaip lėtinę būklę, ar nepagydomą ligą, praleidžiamas sutrikimas, kuris gali būti išgydomas. Antra, paties apibrėžimo aiškumo trūkumas tyrimuose, gali privesti prie nepakankamo arba pervertinamo poveikio, kurį duoda gydymas. Jeigu šiek tiek panagrinėjus sąvoką pooperacinio delyro sąvoką istoriškai, jau Hipokratas tai apibūdino kaip sumišimą, aktyvumą, letargija po ligos arba traumos, kas gali sukelti mirtį. Šis sutrikimas buvo minimas jau šio amžiaus pirmajame tūkstantmetyje, o išvertus iš lotynų kalbos, jis reiškia „išėjimą iš vagos“. Pooperacinis delyras gali būti įvertinamas Sumišimo įvertinimo metodu, kuris vertina keturis kriterijus: ūmus elgesio pokytis nuo buvusios būklės; sunkumas sukaupti dėmesį; sudėtinga atlikti tam tikras užduotis; nenormalus susijaudinimo lygmuo (sujaudinimas, mieguistumas dienos metu, ar nemiga). Jei ligonis atitinka pirmą ir antrą arba trečią ir ketvirtą kriterijus, tikėtina, kad tai bus delyras. Tai tik vienas iš vertinimo metodų. Pavyzdžiui intensyviosios terapijos skyriuose naudojami dar kiti vertinimo metodai, tam tikros skalės, o slaugytojai savo darbe naudojasi tam tikra skale (angl. Nursing Delirium
Screening Scale). Siekiant išvengti šios komplikacijos, svarbios efektyvios strategijos, į kurias įtraukta tinkama infekcijų kontrolė, subalansuota mityba, skysčių balansas, ankstyvas judėjimas po operacijos, suteikta galimybė geram miegui. Kitas sutrikimas, kuris neretas yra pažinimo funkcijų pablogėjimas, kuris buvo paminėtas jau 1897 metais ir buvo suprantamas, kaip laikina ar ilgalaikė būklė. Dažniausiai ligoniai gali skųstis, jog jaučia nerimą, nuotaikos svyravimus. Apskaičiuota, jog šiam pakenkimui įvertinti gali būti naudojama net 70 įvairių metodų. Manoma, jog vertinimo metodus turėtų taikyti apmokytas profesionalas. Tokie įvertinimai turėtų būti atliekami prieš operaciją ir po jos, praėjus trims mėnesiams po širdies operacijos ir vienam – ne po širdies. Dažniausiai jei ši būklė nustatoma anksti (maždaug viena savaitė po operacijos), vyresnio amžiaus ligoniams per tris mėnesius, neprireikia atskiros medicininės pagalbos (69-77 proc. ligonių). Jei ši problema neišsisprendžia savaime, tuomet sutrikimas gydomas, kaip ir kiti pažinimo funkcijų pablogėjimai [99].
Intensyvios terapijos skyriuose dirbantiems slaugos specialistams yra svarbu atskirti pooepracinį delyrą ir pooperacinį pažinimo funkcijų pakenkimą. Dažniausiai vyresnio amžiaus ligoniams delyras vystosi per 24-72 valandas po operacijos. Šis delyras yra susijęs su sąmonės pablogėjimu, jis vystosi greitai. Tačiau ne visiems ligoniams jis gali pasireikšti labai išreikšta forma, kuomet labai lengva nustatyti (psichomotorinis sujaudinimas, kaip greita kalba, irzlumas, neramumas ir pan.) [56, 79]. Visgi yra tokių ligonių, kurie dezorientuoti, tačiau tylūs ir gali būti sumaišyti su depresija ar demecija. Pooperacinis delyras susijęs su nevisuomet gera prognoze, dėl to išaugusiomis medicininėmis išlaidomis ir pan [56]. Anglijoje apskaičiuota, jog pooperacinis delyras pasireiškia maždaug 20 proc. iš 12,5 milijono asmenų, vyresnių nei 65 metai ir dėl viso to išlaidos medicinai išauga iki 2500 dolerių kiekvienam ligoniui, kuriam pasireiškia ši komplikacija [62].
Pažintinių sugebėjimų pablogėjimas yra dažnas po širdies operacijų ir deja, pastangos viso to išvengti ne visada būna sėkmingos. Vis dėlto, didelė dalis ligonių grįžta į priešoperacinę būklę per tris mėnesius, tačiau pasiseka ne visiems. Kaip vienas iš pažinimo funkcijų pakenkimų pooperacinis delyras pasireiškia iki trijų ketvirtadalių ligonių. Delyras gali turėti įtakos nepageidaujamiems rezultatams tiek po širdies, tiek po kitų operacijų, būti susijęs su pooperacinėmis mirtimis ligoninėje, ar išrašius, funkcinių pajėgumų sumažėjimus bei padidėjusiomis sveikatos priežiūros išlaidomis. Nors pooperacinis delyras gali išnykti hospitalizacijos metu, tačiau gali tapti ilgalaike pažinimo funkcijų pakenkimo pasekme. Amerikiečių mokslininkai (2012) siekė įvertinti pooperacinio delyro pasireiškimą per pirmuosius metus po širdies operacijos. Jie ištyrė 225 ligonius, kurie buvo 60 metų ir vyresni bei buvo planuojama vainikinių širdies kraujagyslių arba vožtuvo keitimo operacijos. Ligoniai buvo apklausiami prieš operaciją, operacijos dieną, antrą dieną po jos, po vienos, šešių ir dvylikos mėnesių praėjus operacijai. Pažinimo funkcijos buvo patikrintos Trumpa protinės būklės anketa (angl. Mini-Mental State
Examination, MMSE). Nustatyta, jog 103 tiriamųjų (46 proc.), kuriems buvo nustatytas pooperacinis delyras, surinko mažiau balų protinės būklės anketoje, nei tie, kuriems ši komplikacija neišsivystė (p<0,001). Praėjus dviems dienoms, vienam mėnesiui (p<0,001) bei metams (p<0,001) po operacijos dažniau išsivystė tiems, kurie surinko mažiau balų protinės būklės anketoje, nei tie, kuriems nepasireiškė (p<0,001) ir surinko daugiau balų. Didesnė dalis ligonių, kuriems pasireiškė delyras, nei tiems, kuriems jo nebuvo, nesugrįžo į prieš operaciją buvusią protinę būklę po šešių mėnesių (40 proc. ir 24 proc., p=0,001). Pooperacinio delyro pasireiškimas dažnesnis buvo tarp vyresnio amžiaus, žemesnio išsilavinimo, moteriškos lyties bei baltosios rasės ligoniams. Įdomu tai, jog savo išvadose šie mokslininkai nurodė, jog nors delyras, dažniausiai siejamas su trumpalaikiu protinės būklės pablogėjimu, tačiau visgi gali turėti didesnės įtakos ilgalaikiam pooperaciniam pažinimo funkcijų pakenkimui po širdies operacijos [90].
Kiti mokslininkai 2015 metais paskelbė savo tyrimo rezultatus, kuriame siekė nustatyti po širdies operacijų atsiradusio su delyru susijusias pasekmes (trukmė ligoninėje po operacijos, griuvimų dažnį, perkėlimą į slaugos namus ir pan.). Buvo sukaupti 656 ligonių elektroninių medicinos dokumentų duomenys. 24,5 proc. (n=161) tiriamųjų atsirado delyras, pastarųjų hospitalizacijos trukmė buvo ilgesnė (p<0,001) ir dažniau pasitaikė griuvimai (p<0,001), dažniau buvo išrašomi ne į slaugos namus (p<0,001), nei tiems, kuriems jis neatsirado. Teigiama, kad ligoniai, kuriems atsirado delyras dažniausiai būna sujaudinti, neramūs, negali padėti medicinos personalui išvengti griuvimų rizikos. Ir priešingai, ligoniai gali būti hipoaktyvūs, nekalbūs, silpni, taip pat susiduria su didele griuvimų rizika. Blogėjant pažinimo funkcijoms tokiems ligoniams tampa sunkiau būti savarankiškiems kasdienėje veikloje. Tokie ligoniai gali būti vėliau išleidžiami iš ligoninės, o ir namuose reikia papildomos pagalbos. Neretai pastarieji ligoniai išrašomi ne į namus, bet į slaugos ir palaikomojo gydymo ligonines. Pacientams, kuriems pakenktos pažinimo funkcijos prireikia profesionalios slaugos priežiūros. Tačiau neretai didelės įtakos turi ir paties ligonio amžius, gretutinės ligos [73].
Pažinimo funkcijų pakenkimas gali pasireikšti 25-34 proc. ligonių praėjus vieneriems metams po širdies operacijos. Vis dėlto, prasta priešoperacinė funkcija yra labai svarbus rizikos veiksnys, kuris gali turėti įtakos jau pooperaciniam pakenkimui. Tam, kad kiek įmanoma labiau būtų galima išvengti šio pakenkimo, mokslininkai naudoja įvairius pažinimo funkcijų tyrimus. Vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti ilgos trukmės (maždaug 1 valandos) neuropsichologiniai testai, pažintinei būklei prieš operaciją nustatyti [60]. Kitas įvertinimo metodas yra laikrodžio piešimas, kurio yra aukštas jautrumas (85 proc.) ir specifiškumas (85 proc.). Laikrodžio piešimo technika yra geras patikros instrumentas. Greitas ir tikslus lakrodžio nupiešimas susijęs su darbine atmintimi, abstrakčių reikšmių supratimu, planavimu, organizavimu. Ši matavimo technika neretai naudojama ir demencijos nustatymui [94].
Įdomus tyrimas buvo atliktas Amerikos mokslininkų 2011 metais, kurie siekė įvertinti, kokia yra pažintinės būklės priešoperaciniu laikotarpiu įtaka ligonio hospitalizacijos trukmei. Jame dalyvavo 181 ligonis, kuriam buvo atliktos tam tikros planinės širdies operacijos. Prieš operacijas slaugytojai, kurie buvo apmokyti, tiriamiesiems nurodydavo atlikti Laikrodis-Dėžėje testą. Išvadose nurodoma, jog nuo to, kaip buvo atliktas pastarasis testas, pooperacinei ligonio hospitalizacijai įtakos neturėjo. Ligoniai, kurių pažinimo funkcijos prieš operaciją buvo geresnės statistiškai reikšmingai greičiau grįždavo namo, nei tie, kurių buvo pablogėjusios (p=0.04). Taip pat, prastesnius rezultatus parodė vyresnio amžiaus ligoniai, kuriems buvo daugiau nei 65 metai. Savo išvadose tyrėjai pažymėjo, jog pažinimo funkcijų vertinimas prieš širdies operaciją gali iš karto identifikuoti ligonius, kuriems šios funkcijos jau yra pablogėjusios. Jie pasiūlė, jog labai svarbu ligonius prieš operacijas ištirti dėl tokių funkcijų pablogėjimo [60].
Apibendrinant, galima teigti, jog širdies ir kraujagyslių operacijos tampa vis modernesnės, tačiau daliai ligonių gali pasireikšti pooperacinis pažinimo funkcijų pakenkimas. Pastarasis ne visada gali būti lengvai įvertinamas. Pažinimo funkcijų pakenkimas gali atsirasti labai greitai po operacijos ir išnykti per ganėtinai trumpą laikotarpį, tačiau kai kuriems ligoniams jie gali išlikti ilgai. Pažinimo funkcijų pakenkimas gali turėti įtakos ligonių savarankiškam gyvenimui, ilgesnei hospitalizavimo trukmei bei išaugusioms išlaidoms sveikatos priežiūrai.
1.2.1. Pažinimo funkcijų pakenkimo rizikos veiksniai po širdies operacijų
Pažintinių funkcijų sutrikimai po kardiochirurginių operacijų pirmą kartą paminėti 1966 metais. Didėjant priešoperacinei rizikai ir daugėjant vyresnio amžiaus pacientų, daugelis autorių kasmet vis naujais aspektais nagrinėja šią problemą [29]. Kognityvinis pakenkimas dažnai suvokiamas, kaip neatsiejama ankstyvojo pooperacinio laikotarpio dalis, kurią nenoriai pripažįsta tiek pats pacientas, tiek šį reiškinį pastebėję artimieji ar netsveikatos priežiūros specialistai [28].
Pažintinių (kognityvinių) funkcijų sutrikimai, įvairių autorių duomenimis, gali būti nustatomi net iki 53 proc. pacientų ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, o praėjus keleriems metams gali išlikti apie 20 proc. gydytų ligonių [29]. Lengvi pooperaciniai pažinimo funkcijų sutrikimai gali pasireikšti bet kokio amžiaus pacientui, bet žymiai dažniau – vyresnio. Ankstyvoji pooperacinė pažinimo disfunkcija gali pasireikšti 20 – 90 proc. vyresnio amžiaus pacientų priklausomai nuo chirurginių procedūrų sudėtingumo. Dažniausiai ši komplikacija atsiranda po širdies ir kraujagyslių operacijų, be to yra ilgalaikės pažinimo disfunkcijos pranašas [4, 86].
Nepaisant tobulėjančios chirurginės technikos ir efektyvių neuroprotekcinių priemonių, smegenų pakenkimas po širdies operacijų išlieka santykinai pastovus bėgant metams, nes pacientai yra vyresni ir labiau sergantys [46]. Phillips Bute et al.. (2006) savo tyrime nustatė, kad pažinimo funkcijų pablogėjimas yra reikšmingai susijęs su mažesniu gebėjimu įsitraukti į kasdienę veiklą, sumažėjusiu funkciniu pajėgumu, padidėjusiu depresiškumu, didesniais simptominiais apribojimais ir mažesniu teigiamu bendros sveikatos vertinimu [84]. Kai kurių autorių duomenimis, pažinimo funkcijų pakenkimui įtakos gali turėti įvairūs veiksniai: operacijos tipas, vertinimo metodas ir jo jautrumas ir pan. Šie sutrikimai gali būti dar labiau klasifikuoti, t.y. jie gali būti skirstomi į trumpalaikius, kurie gali būti laikini ir trukti iki 6 savaičių po operacijos (pasireiškia 20-50 proc. ligonių po širdies operacijų), ir ilgalaikius, galinčius atsirasti po šešių mėnesių (10-30 proc. ligonių) [82].
Kaip jau minėta anksčiau, nors ir technologijos medicinoje tampa vis modernės, tačiau komplikacijų nevisada pavyksta išvengti. Kaip viena iš tokių komplikacijų – pažinimo finkcijų pakenkimas po operacijų, kuris turi tiesioginės įtakos ligonio gyvenimo kokybei [65].
Pažinimo funkcijų pakenkimas po širdies operacijų svarbus ir pačių ligonių supratimui apie jų bendrą sveikatos būklę, nes jis tiesiogiai susijęs su neurokognityvine funkcija. ligoniai gali prarasti savo savarankiškumą, pablogėti gyvenimo kokybė bei būti priversti pasitraukti iš visuomenės gyvenimo. Jei tai trunka daugiau nei tris mėnesius, ligoniams gali tapti sunkiau grįžti į darbą, didesnė rizika, jog gali tekti palikti darbo rinką, pablogėti jų finansinė padėtis ir pan. Mokslininkai ne vienerius metus bando nustatyti, kas vis dėlto sukelia šį sutrikimą po širdies operacijų. Žemiau pateikta schema (1 pav.), kurioje galima matyti pagrindius veiksnius, kurie gali lemti pablogėjusių pažinimo funkcijų atsiradimą po širdies operacijų. Manoma, jog didelės reikšmės turi pačios operacijos tipas, anestezija ir su ligoniu susiję veiksniai. Daugelį metų manyta, jog pažinimo funkcijų pakenkimas atsirasdavo dėl smegenyse atsiradusios mikroembolijos, taikant dirbtinę kraujo apytaką. Dar viena iš galimų priežasčių manoma, gali būti arterinis spaudimas operacijos metu, smegenų įsotinimas deguonimi, hipotermija operacijos metu, rūgščių-šarmų balansas, operacijos trukmė ir t.t. [77]. Jei operacija trunka ilgai, tuomet visa tai gali būti susiję su mikroskopinėmis kraujagyslių obstrukcijomis kraujo krešuliais [75]. Aptariant anestezijos įtaką pažinimo funkcijų pakenkimui, manoma, jog net tai kaip atliekama anestezija (intraveniniu ar naudojant lakiasias medžiagas). Dar vienas labai svarbus veiksnys pažinimo funkcijų pakenkimo atsiradimui yra pats ligonis. Vienas svarbiausių aspektų, susijusių su juo yra amžius. Didesnė rizika, jog atsiras šis pakenkimas yra vyresnio amžiaus ligoniai. Ne mažiau svarbu ir tai, ar ligonis neserga cukriniu diabetu, ateroskleroze ir t.t. Jau pradiniame etape, kai ikioperaciniu metu atlikus neuropsichologinį ligonio įvertinimą galima įvertinti pažinimo funkcijų pakenkimo atsiradimo riziką [77]. Po operacijos atsiradusi hipoksija, kvėpavimo takų infekcija gali būti veiksniai, kurie pagreitins pooperacinio pažinimo funkcijų pakenkimo
atsiradimą. Todėl pooperacinėje tokio ligonio priežiūroje turi būti užtikrinta tinkama mityba, tam tikrų pratimų reguliarumas ir pan. [97].
1 pav. Veiksniai, turintys įtakos pažinimo funkcijų pakenkimo atsiradimui ligoniams po širdies operacijų (sudaryta autorės, remiantis Rundshagen [89])
Krenk (2011) su kitais mokslininkais tyrinėdami pažinimo funkcijų pakenkimą po operacijų, pastebėjo, jog ši komplikacija gali atsirasti bet kurio amžiaus ligoniams, bet tendencingai trunka ilgiau ir didesnę įtaką kasdieninei veiklai, gyvenimo kokybei, grįžimui į darbą turi vyresniems nei 60 metų ligoniams [68]. Monk (2008) ištyrė, kad pažinimo funkcijų pakenkimas, prieš išrašant ligonius iš ligoninės buvo nustatyti 36,6 proc. 18-39 metų ligonių, 30,4 proc. 40-59 metų ir net 41,4 proc. ligonių, kuriems buvo atlikta operacija ir yra vyresni nei 60 metų [79]. Praėjus trims mėnesiams 12,7 proc. vyresnių nei 60 metų ligoniams vis dar buvo išreikštas sunkus pažinimo funkcijų pakenkimas. Kaip dar vieną pavyzdį galima pateikti tai, jog kai kurių autorių nuomone, didėjant amžiui, atsiranda didesnė rizika sirgti ateroskleroze, kuri turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui. Negana to, vyresnio amžiaus liognių smegenų kraujotaka būna šiek tiek pakitusi, o ir organizmo reakcija į tam tikrus vaistus gali tapti neadekvačia [75].
Kai kurie autoriai nurodo, jog pagrindinė pažinimo funkcijų pakenkimo priežastis nėra visiškai aiški, jį gali sukelti daugelis veiksnių, kuriuos jie skirsto dar į:
1. Priešoperacinius (amžius, išsilavinimas, buvusios ligos);
2. Atsirandančius operacijos metu (arterinis kraujo spaudimas, uždegimas, hyperglikemija); Ligonis
• Amžius • Išsilavinimas
• Alkoholio vartojimas anamnezėje
• Lengvos formos pažintinių funkcijų panenkimas prieš operaciją • Širdies ir krajagyslių ligos
Operacija
• Buvusi daugiau nei viena operacija • Sudėtinga chirurginė procedūra • Komplikacijos operacijos metu ir po jos
Anestezija
• Ilgai trunkanti anestezija
• Komplikacijos anestezijos metu ir po jos • Homeostazės sutrikimai
3. Pooperacinius (temperatūra, hipoksija ir pan.).
Dar kiti autoriai išskiria, jog netgi genetinės priežatys gali turėti įtakos šių būklių atsiradimui. Kaip minėta anksčiau, išsilavinimas buvo įvardintas kaip vienas iš priešoperacinių veiksnių [75]. Mokslininkai, kurie tyrė išsilavinimo įtaką pažinimo funkcijų pakenkimo atsiradimui po operacijos, teigė, kad didesnis metų skaičius, skirtas išsilavinimui, sudaro didesnį pažinimo funkcijų rezervą, kuris padeda žmogui tapti labiau atspariam nuo neuronų sužalojimų. Anksčiau buvo aptarta apie pagrindinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos šių komplikacijų pasireiškimui, tačiau kai kurie autoriai nurodo, jog visgi ir prasta priešoperacinė pažintinė būklė gali būti vienas iš rimtesnių veiksnių [93].
Apibendrinant, galima teigti, jog tai nėra reta komplikacija po širdies operacijų atliekamų vyresnio amžiaus ligoniams, todėl medicinos personalas, dirbantis chirurgijos, intensyviosios terapijos skyriuose, turi žinoti su amžiumi susijusius organizmo pokyčius, išmanyti galimą operacijos, anestezijos įtaką pažinimo funkcijų pakenkimo atsiradimui, bei turėti įgūdžių, kuriuos galėtų pritaikyti atitinkamose situacijose, siekdami išvengti šios pooperacinės komplikacijos. Visgi, nemaža dalis autorių akcentuoja, jog negana žinoti, kokie galimi rizikos veiksniai, tačiau svarbu įvertinti ir paties ligonio pažinimo funkcijų būklę prieš operaciją.
1.2.2. Pažinimo funkcijų pakenkimo po širdies operacijų įtaka ligonių gyvenimo
kokybei
Pažinimo funkcijų pakenkimas po operacijų turi tiesioginės įtakos ligonio gyvenimo kokybei [88]. Pablogėjusi atmintis, koncentracija, kalba, socialinė integracija gali apibūdinti pažinimo funkcijų pakenkimą, kuris dažniausiai atsiranda po chirurginių procedūrų ir gali trukti net visą likusį ligonio gyvenimą. Daugelis šių pokyčių yra laikini ir gali praeiti nuo šešių savaičių iki šešių mėnesių, tačiau tai turi neigiamos įtakos ligonio gyvenimo kokybei [75].
Aorto – vainikinių arterijų suformavimo operacija pagerina ligonių gyvenimo kokybę ir funkcines galimybes daugeliui ligonių, tačiau tam tikri tyrimai atskleidė, jog po šių operacijų atsiranda pažinimo funkcijų pakenkimas, kurie turi įtakos gyvenimo kokybei. Pažinimo funkcijų sutrikimai, net jei nėra demencijos, turi įtakos blogesnei gyvenimo kokybei, didina negalią, neuropsichiatrinius simptomus, taip pat sveikatos priežiūros išlaidas [33]. Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis pažinimo sutrikimas yra susijęs su pablogėjusia gyvenimo kokybe praėjus metams po širdies operacijų. Phillps-Bute ir kt. (2006) tyrimo rezultatuose nurodė, jog pažinimo funkcijų pablogėjimas po širdies operacijos buvo statistiškai
reikšmingai susijęs su pablogėjusia gyvenimo kokybe. Taip pat šie pooperaciniai pokyčiai buvo reikšmingai susiję su sutrikusia kasdiene veikla (p<0,001), sumažėjusiu funkciniu pajėgumu (p<0,002), dažnesniais psichikos sutrikimais (p<0,001), depresijos atvejais, taip pat mažesnis teigiamas bendras sveikatos vertinimas. Išvadose šie autoriai nurodė, jog pasinaudojus tam tikromis profilaktinėmis priemonėmis, galima pasiekti maksimaliai aukštą gyvenimo kokybę po šių operacijų, net jei ir pasireikštų trumpalaikis pažinimo funkcijų pakenkimas. Dar 2001 metais tyrėjų (Newman ir kt.) grupė, siekė įvertinti, kaip neurokognityvinis funkcijos sutrikimas turi įtakos ligonio gyvenimo kokybei, praėjus penkeriems metams po širdies operacijos. Kaip ir prieš tai minėti autoriai, pastarieji įvardijo, jog nepaisant, kad kai kurie ligoniai jaučia padidėjusį nerimo lygį, atsirado depresija ir pažinimo funkcijų pablogėjimas (šešių mėnesių laikotarpiu šie simptomai sumažėjo), visgi širdies operacijos turi aiškių ir teigiamų efektų daugeliui ligonių gyvenimo kokybei. Ligoniai jaučia fizinės sveikatos pagerėjimą (mažiau suvaržymų judant, sumažėjęs nuovargis, mažiau miego problemų), pagerėjo socialiniai ryšiai, darbinis aktyvumas. Praėjus vieneriems metams po širdies operacijos ligoniai nurodė, kad pagerėjo jų emocinė būklė, šeimos gyvenimas. Praėjus penkeriems metams po operacijos, ligoniuų bendra sveikata statistiškai reikšmimgai buvo susijusi su pažinimo funkcijomis, jų pokyčiais. Kaip prastą savo bendrą sveikatos būklę po penkių metų nurodė tik 5,2 proc. ligonių (n=172). Tyrėjai nustatė, jog pažinimo funkcijų pakenkimas buvo susijęs su ligonių gyvenimo kokybe [81, 84].
C.W. Hogue ir kt. (2008) atliktame tyrime, kuriame siekė nustatyti, kokią įtaką gyvenimo kokybei turi pooperacinio pažinimo funkcijų pakenkimo atsiradimas moterims po širdies operacijos praėjus šešiems mėnesiams ir kurios išgyvena pomenopauzės simptomus. Paaiškėjo, kad iš 108 tiriamųjų, 13 proc. iš jų atsirado pooperacinis pažinimo funkcijų pakenkimas, kuris pablogino gyvenimo kokybę. Pastebėta ir tai, jog netgi, skiriant šioms moterims prieš operaciją hormonų terapiją, ši neturėjo jokios teigiamos įtakos pooperacinei moterų gyvenimo kokybei. Mokslininkų nuomone, gyvenimo kokybė po širdies operacijos yra susijusi su žemu savęs vertinimu prieš ir po operacijos [61].
Po sudėtingų širdies operacijų atsiradęs delyras ar pažinimo funkcijų pakenkimas, gali būti priežastimi fizinės būklės pablogėjimui, gyvybingumui, socialinei funkcijai, kas ir yra sudedamosios gyvenimo kokybės dalys [41]. Kai kurie mokslininkai teigia, jog ankstyvų pažintinių funkcijų sutrikimų vertinimas yra reikšmingas, kaip vëlyvųjų neurologinių komplikacijų ir net pooperacinės gyvenimo kokybės.įvertinimo rodiklis [29].
Apibendrinant, galima teigti, jog nors širdies ir kraujagyslių operacijos, atliekamos ir tam, kad pagerintų ligonių gyvenimo kokybę, tačiau atsiradęs pooperacinis pažinimo funkcijų pakenkimas gali turėti neigiamos įtakos. Visgi, jei pastarasis trunka neilgai, tokių ligonių gyvenimo kokybė ilgam nepablogėja.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai
Tyrimo objektas – pažinimo funkcijų pakenkimo paplitimas ir įtaka gyvenimo kokybei ligoniams po širdies operacijų.
Tyrimo subjektas – ligoniai, besigydantys LSMUL KK Širdies chirurgijos skyriuje. Tyrimo metodas – anketinė apklausa.
Siekiant ištirti pažinimo funkcijų pakenkimo paplitimą buvo naudojamas Trumpasis protinės būklės testas (angl. MMSE) (2 Priedas), perioperaciniams veiksniams vertinti buvo sudaryta tyrėjų pacientų vertinimo anketa (3 Priedas), gyvenimo kokybei vertinti – SF-36 klausimynas (4 Priedas).
Tyrimo etika ir organizavimas
Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (2013-04-08, Nr. BEC-KS(M)-338) (1 Priedas). Tyrimas buvo atliekamas nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2014 m. sausio mėnesio. Tyrimas pradėtas supažindinus ligonius su tyrimu ir gavus jų rašytinį sutikimą dalyvauti tyrime. Ligoniai apklausiami palatoje paaiškinus jiems apklausos tikslą, ir kad gauta informacija bus naudojama tik studijų tikslams. Kiekvieno ligonio ištyrimas vyko trimis etapais. Apklausą vykdė pati tyrėja. Tyrimo organizavimas ir ligonių ištyrimas pavaizduotas 2 paveiksle.
Žvalgomasis tyrimas. Žvalgomasis tyrimas buvo atliekamas 2013 m. liepos mėnesį, anketos klausimų aiškumui ir suprantamumui įvertinti. Respondentams iškilusius klausimus ir komentarus buvo prašoma pažymėti prie teiginių/klausimų. Šiam tyrimui atlikti buvo naudojamas SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas. Žvalgomojo tyrimo metu respondentai esminių komentarų ar pastebėjimų nepažymėjo. Todėl rugpjūčio mėnesį buvo pradėti rinkti duomenys.
2 pav. Tyrimo organizavimas ir ligonių ištyrimo eiga
Tyrimo instrumentai
Tyrimo metu buvo naudojami trys instrumentai:
Standartizuotas klausimynas SF-36 (Trumpa sveikatos apklausos forma, angl. Short Form 36
Medical Outcomes Study Questionnaire), plačiai naudojamas gyvenimo kokybei tirti. SF-36
aštuonios sritys buvo atrinktos iš 40, įtrauktų į medicininių baigčių tyrimą (angl. Medical
Outcomes Study, MOS). Daugumos SF-36 klausimų šaknys slypi tuose instrumentuose, kurie
buvo naudojami nuo 1970 iki 1980. Yra įtraukti klausimai iš bendro psichologinio gerbūvio klausimyno (General Psychological Well-Being Inventory GPWBI)), įvairių fizinės veiklos funkcionavimo vertinimų, sveikatos suvokimo klausimyno (Health Perceptions Questionnaire
(HPQ)) ir kitų klausimynų. MOS tyrėjai išrinko ir pritaikė anketos klausimus iš šių ir kitų
šaltinių, ir sukūrė naują klausimyną, kurį sudarė 149 klausimai – funkcionavimo ir gerbūvio profilis (Functioning and Well-being profile). Būtent iš šio klausimyno buvo atrinkti ir pritaikyti SF-36 klausimai [34]. Klausimynas susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą/gyvybingumą, skausmą ir bendrąjį sveikatos vertinimą. Šios aštuonios sritys jungiamos į du pagrindinius dydžius: fizinį ir psichinį
Negrįžo 19 anketų, grąžinta 245 anketos (atsako dažnis 88 proc.) Praėjus 4 savaitėms po operacijos buvo vertinama gyvenimo kokybė
6 parą po operacijos buvo vertinamos pažinimo funkcijos
Dieną prieš operaciją buvo vertinamos ligonių pažinimo funkcijos ir gyvenimo kokybė
Atsisakė dalyvauti 14 ligonių Paruošta 278 anketos
