LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

ASTA KIRKILYTĖ

PAGIMDŢIUSIŲ MOTERŲ INFORMUOTUMAS APIE

KONTRACEPCIJĄ

Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA” baigiamasis darbas

Darbo vadovė

doc. Eglė Barčaitė

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

Slaugos fakulteto dekanė

prof. dr. Jūratė Macijauskienė

2016 m. mėn. d.

PAGIMDŢIUSIŲ MOTERŲ INFORMUOTUMAS APIE

KONTRACEPCIJĄ

Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA” baigiamasis darbas

Darbo vadovė

doc. Eglė Barčaitė 2016 m. mėn. d.

Recenzentas Darbą atliko Magistrantė 2016 m. mėn. d. Asta Kirkilytė 2016 m. mėn. d.

SANTRUMPOS ... 7

ŢODYNĖLIS ... 8

ĮVADAS ... 9

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 12

1.1. Kontracepcijos raida ... 12

1.2. Kontracepcijos klasifikacija ... 13

1.2.1. Dirbtiniai kontracepcijos metodai ... 15

1.2.2. Natūralūs kontracepcijos metodai ... 21

1.3. Kontracepcijos metodų vartojimą lemiantys veiksniai ... 22

1.4. Informacija apie kontracepciją ... 23

1.5. B. Bloomo mokymo tikslų teorija ir jos taikymas konsultuojant šeimos planavimo klausimais 25 1.6. Sveikatos stiprinimo modelis ir jo taikymas konsultuojant šeimos planavimo klausimais ... 27

1.7. B. Bloomo mokymo tikslų teorija ir sveikatos stiprinimo modelis ... 30

2. TYRIMO METODIKA ... 32

2.1 Tyrimo organizavimas ir metodai ... 32

2.2 Statistinė duomenų analizė ... 34

2.3 Bendroji tiriamųjų charakteristika ... 34

3. REZULTATAI ... 37

3.1 Tiriamųjų ţinios ir nuomonė apie kontraceptines priemones ... 37

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 69

5. IŠVADOS ... 71

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 72

7. MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 73

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 74

SANTRAUKA

Asta Kirkilytė. Pagimdţiusių moterų informuotumas apie kontracepciją, magistranto baigiamasis darbas/mokslinė vadovė doc. E. Barčaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2016, – 85 p.

Tyrimo tikslas: ištirti pagimdţiusių moterų informuotumą apie kontracepciją.

Tyrimo uţdaviniai: 1. Išsiaiškinti pagimdţiusių moterų ţinias ir nuomonę apie kontraceptines

priemones. 2. Palyginti skirtingo lygio sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančiose ligoninėse pagimdţiusių moterų informuotumą apie kontraceptines priemones. 3. Išanalizuoti sociodemografinių veiksnių sąsajas su pagimdţiusių moterų informuotumu apie kontraceptines priemones.

Tyrimo metodika: 2015 m. rugsėjo22 d. – 2016 m. sausio29 d. keturių Kauno ligoninių akušerijos

skyriuose atlikta anoniminė vienmomentė anketinė pagimdţiusių moterų apklausa. Naudota specialiai šiam tyrimui sukurta anketa. Gimdyvėms pateikta 451 anketa, sugrąţintos 362 (atsako daţnis 80,3 proc.). Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 kompiuterinę programą. Atlikta aprašomoji statistika. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.

Tyrimo rezultatai: 79,8 proc. gimdyvių nurodė, kad yra vartojusios kontraceptines priemones. Iš jų

71,6 proc. teigė vartojusios prezervatyvus. 42,3 proc. gimdyvių teigė, kad po kūdikio gimimoir toliau vartos prezervatyvus. 46,1 proc. respondenčių neţino kaip veikia sudėtinės hormoninės kontraceptinės priemonės. Visas kontraceptines priemones, kurias galima vartoti po gimdymo, ţindant naujagimį, ţinojo 0,6 proc. respondenčių, o neţindant naujagimio galimas vartoti priemones ţinojo 33,2 proc. respondenčių. LSMUL KK gimdţiusios moterys rečiau ţinojo gimdos kaklelio gleivių metodą. 40,4 proc. respondenčių, gimdţiusių Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, ţinojo kas yra laktacinės amenorėjos metodas. Respondentės, įgijusios aukštąjį išsimokslinimą, statistiškai reikšmingai daţniau ţinojo bazinės kūno temperatūros, gimdos kaklelio gleivių ir simptoterminį natūralius šeimos planavimo metodus. Jaunesnės nei 35 metai, daţniau ţinojo, kad po gimdymo, neţindant kūdikio, galima rinktis spermicidus, progestininius geriamuosius kontraceptikus, poodinį implantą, kontraceptinį pleistrą, kontraceptinį makšties ţiedą ir variu padengtą gimdos spiralę. Mieste gyvenančios respondentės statistiškai reikšmingai daţniau ţinojo teisingą atsakymą apie laktacinę amenorėją.

Išvados: 1. Apie pusė gimdyvių neţinojo, kaip veikia veiksmingos kontracepcijos priemonės, daugiau

nei pusė moterų nebuvo girdėjusios laktacinės amenorėjos metodo ir neţinojo jo sąlygų. Nors dauguma moterų ţinojo, kad ţindant naujagimį apsaugai nuo nepageidaujamo nėštumo galima rinktis prezervatyvus, tačiau tik nedidelė dalis ţinojo kitas, ţindymo metu saugias priemones, o penktadalis klaidingai manė, kad galima vartoti sudėtinę hormoninę kontracepciją. Tik kas šešta moteris po gimdymo ruošėsi naudoti laktacinės amenorėjos metodą. Tuo tarpu moterų ţinios apie tai, kokią kontraceptinę priemonę galima vartoti neţindant naujagimio buvo geresnės. Informaciją apie šeimos planavimo metodus dauguma respondenčių gavo iš internetinių šaltinių. 2. LSMUL KK gimdţiusios moterys rečiau ţinojo gimdos kaklelio gleivių metodą. KKL gimdţiusios daţniau ţinojo, kad neţindant kūdikio galima vartoti poodinį implantą ir hormoninę gimdos spiralę, o Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose pagimdţiusios - kad galima vartoti varinę gimdos spiralę. Krikščioniškųjų gimdymo namų gimdyvės daţniau ţinojo, kas yra laktacinė amenorėja. 3. Jaunesnių nei 35 metai, aukštąjį išsimokslinimą turinčių, ištekėjusių ir mieste gyvenančių moterų informuotumas apie kontracepcijos priemones bei jų vartojimą po gimdymo buvo geresnis.

Rekomendacijos: 1. Įtraukti mokymus apie kontracepciją po gimdymo į nėščiosioms skirtas

paskaitėles. 2. Surengti mokymus apie kontracepciją po gimdymo akušerėms, dirbančioms akušerijos skyriuose. 3. Akušerijos skyrių palatose esančiuose informaciniuose segtuvuose pateikti informaciją apie kontracepciją ir jos vartojimą po gimdymo. 4. Parengti lankstinukus su informacija apie kontracepciją ir jos vartojimą po gimdymo, kuriuos bus galima įteikti iš ligoninės išvykstančioms gimdyvėms. 5. Sukurti internetinę svetainę, kur moterys galėtų rasti pagrindinę informaciją apie kontracepciją ir jos vartojimą po gimdymo.

SUMMARY

Asta Kirkilytė. Maternal awareness about contraception after childbirth, master's thesis / supervisor docent Eglė Barčaitė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2016, – 85 p.

Aim of the study: To investigate the maternal awareness of contraception after childbirth.

Objectives: 1. To investigate the knowledge about contraception among women who have given birth

and survey their opinion about contraception. 2. To compare the level of information women have on contraception after giving birth within different hospital environments. 3. To analyse possible links between sociodemographic situation of women and their level of knowledge on contraception.

The study methodology: From September 22th, 2015 to January 29th, 2016 an anonymous surveys

were distributed to mothers who recently mothers who gave birth at four Kaunas hospitals obstetric departments. It was created specifically for this study. 451 surveys were distributed and 362 of them were returned (80.3%). SPSS 17.0 software was used for statistical analysis. Descriptive statistics were completed as well. The differences were relevant when the significance coefficient was p<0.05.

Results: 79,8% of surveyed women have used contraception in the past. 71,6% out of them have used

condoms. 42,3% of women are planning to go back to using condoms after giving birth. 46,1% of the participants did not know how hormonal contraception works. All of the different methods of contraception that are available for women who are breast-feeding were named by 0,6% of survey participants and 33,2% could name methods of contraception available for women who are not breast-feeding after giving birth. Women who gave birth at LSMUL KK were less informed about the method of cervical mucus observation. 40,4% who gave birth at Christian Maternity Hospital were aware of the lactational amenorrhoea method. Women with university degree were significantly more likely to know about basal body temperature, cervical mucus observation and symptothermal methods of natural family planning. Women who were younger than 35 years old were more likely to know about methods of contraception available when choosing not to breast-feed, such as spermicides, progestin oral contraceptives, subcutaneous implant, contraceptive transdermal patch, contraceptive vaginal ring and copper intrauterine device. Women residing in a city were significantly more likely to know the right answer when asked about lactational amenorrhoea.

Conclusions: 1. About half of the respondents did not know how to use an effective methods of

contraception, more than half of the women have not heard of lactational amenorrhea method and did not know its conditions. Although the majority of respondents knew that women who are breast-feeding a new-born can choose condoms as protection against unwanted pregnancies, only a small part of them knew other safe measures and a fifth mistakenly thought that they can use combined hormonal contraception. Only every sixth woman after giving birth was going to use lactational amenorrhea. Meanwhile, women's knowledge about contraception available for women who are not breast-feeding was better. Information about family planning methods is received from online sources by most of the respondents. 2. Women who gave birth at LSMUL KK were less informed about the method of cervical mucus observation. Women who gave birth at Kaunas Clinical Hospital more often knew that not breast-feeding women can use subcutaneous implant and hormonal intrauterine device, while women, who gave birth at Christian Maternity Hospital knew that it is possible to use copper intrauterine device. Christian Maternity Hospital respondents often knew what is lactational amenorrhea. 3. Women who were younger than 35 years old, with higher education, married and residing in a city awareness about the contraceptives and their use after giving birth was better.

Practical recommendations: 1. Information about contraception after giving birth could be part of the

course attended by pregnant women. 2. Midwifes working in hospitals could receive more training on contraception available to women after giving birth. 3. The information about contraception after giving birth could be included in the files held at wards at the departments of midwifery. 4. Prepare leaflets that would include information about contraception methods after giving birth. 5. A web page providing essential information about contraception and its usage after giving birth could be created.

PADĖKA

Magistrantūros studijų baigiamojo darbo rašymas buvo įdomi ir prasminga studijų proceso dalis, todėl norėčiau nuoširdţiai padėkoti darbo vadovei doc. Eglei Barčaitei uţ skirtą laiką, naudingas pastabas ir palaikymą.

Taip pat dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojams, kurie magistrantūros studijų metu padėjo kryptingai gilinant ţinias bei ruošiantis magistrantūros baigiamojo darbo rengimui.

Noriu padėkoti ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto viešosios įstaigos Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos kolektyvui bei artimiesiems, uţ jų padrąsinimus ir kantrybę.

SANTRUMPOS

IUS – intruterinė gimdos spiralė; KK – Kauno klinikos;

KKL – Kauno Klinikinė ligoninė; LR – Lietuvos respublika;

LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė; n – imtis, atvejų skaičius;

p – statistinis reikšmingumas; proc. – procentai;

JTO – Jungtinių Tautų Organizacija; NŠP – natūralus šeimos planavimas; PGK – progestinų geriamoji kontracepcija; PSO – Pasaulio sveikatos organizacija; SKT – sudėtinės kontraceptinės tabletės; SSM – sveikatos stiprinimo modelis.

ŢODYNĖLIS

Abortas – nėštumo nutraukimas (dirbtinis) arba nutrūkimas (savaiminis). (Dabartinės lietuvių kalbos ţodynas, 2006)

Amenorėja – mėnesinių nebuvimas. (Tarptautinių ţodţių ţodynas, 2001)

Hormonai – belatakių (endokrininių) liaukų išskiriamos biologiškai aktyvios medţiagos, pvz., adrenalinas, noradrenalinas, insulinas, reguliuojančios organizmo funkcijas. (Tarptautinių ţodţių ţodynas, 2001)

ĮVADAS

Kontracepcija yra būtina prielaida, leidţianti ţmonėms realizuoti savo teisę į kuo geresnę lytinę ir reprodukcinę sveikatą [1]. Egzistuoja nemaţai kontracepcijos metodų, kurie skiriasi patikimumu, veikimu, poveikiu organizmui, priemonių įvairove ir jų naudojimo būdu [2].

Tradiciškai terminas „kontracepcija“ buvo siejamas su priemonėmis nėštumui išvengti, tačiau šiuolaikinė kontracepcijos samprata apima ir medicininius, socialinius bei kultūrinius aspektus [2]. JAV vienas iš dviejų nėštumų, o Jungtinėje Karalystėje bei Prancūzijoje vienas iš trijų nėštumų yra neplanuoti [3]. Neplanuotas nėštumas – tai netinkamo kontraceptinių priemonių naudojimo pasekmė, kurią lemia klaidingas, nenuoseklus arba nepakankamas kontracepcijos metodų vartojimas [2]. Nustatyta, kad didesnis veiksmingesnių metodų (kurių maţiausia netinkamo vartojimo tikimybė) vartojimas padės išvengti daugiau nei 50 proc. neplanuotų nėštumo atvejų [3].

Temos aktualumas. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis 2014 m.

Lietuvoje registruota 9253 abortų. Beveik 60 proc. jų yra dirbtiniai abortai – įvykę ne savaime, pageidaujant moteriai. Palyginti su ankstesniais metais, dirbtinių abortų skaičius sumaţėjo nuo 22680 (1997 m.) iki 9536 (2006 m.) ir 5231 dirbtinio aborto 2014 m. [4]. Vis dėlto, Europos tyrimų duomenimis, abortų skaičius mūsų šalyje yra vienas didţiausių Europos Sąjungoje [5]. Teigiama, kad nėštumo nutraukimas vis dar daţnai pasirenkamas kaip kontracepcijos priemonė, ypač tarp jau gimdţiusių moterų [6]. Be tėvų globos likusių naujagimių skaičius nemaţėja. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose 2008 m. palikti 26 naujagimiai, 2009 m. – 27, 2010 m. – 11, 2011 m. – 23, 2012 m. – 16, o 2013 m. – 20 [7]. Tai rodo, kad uţsimezga nenorimos ir nelaukiamos gyvybės. Viena iš daugelio šio reiškinio prieţasčių yra informuotumo apie kontracepciją trūkumas [8].

2010 m. Turkijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad slaugytojai ir akušeriai, kurie konsultuoja šeimos planavimo klausimais, neturėjo pakankamai ţinių nei apie kontracepcijos priemones ir metodus, kuriuos patys naudoja, nei apie kitas kontracepcijos priemones [9]. Tuomet ir iškyla klausimas, ar mūsų šalies moterys, kurios jau susilaukė palikuonių, ne tik ţino, kad yra kontracepcijos metodai bei priemonės, bet ir ar turi pakankamai informacijos apie šių metodų taikymą.

Tyrimo problema. Jungtinių tautų organizacijos (JTO) 2013 m. duomenimis, Lietuva yra

viena iš šalių, kur 15 – 49 m. amţiaus moterys maţiausiai vartoja kontracepcijos priemones, palyginus su kitų Rytų, Vakarų ir Šiaurės Europos šalių moterimis [10]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, moterys turi teisę gauti reikalingą informaciją ir turėti galimybę saugiai, efektyviai, prieinamai ir priimtinais metodais reguliuoti vaisingumą [11]. Informacijos apie kontracepciją stoka didina lytiškai plintančių ligų, neplanuotų nėštumų ir abortų riziką [8]. Vis dėlto, nepaisant gausios ir laisvai prieinamos informacijos apie kontracepciją, moterims labai stinga ţinių šia tema. Tai įrodo tiek

Lietuvoje, tiek svetur atlikti tyrimai [12, 13]. Ypatinga kontracepcijos vartotojų grupė yra pagimdţiusios moterys. Ne visos kontracepcijos priemonės yra saugios vartoti šiuo gyvenimo laikotarpiu (ypač jei moteris ţindo naujagimį), taip pat ţindyvės gali rinktis laktacinės amenorėjos metodą. Kiekvienai pagimdţiusiai moteriai stacionare turėtų būti suteikta informacija, kokie kontracepcijos metodai joms yra tinkami ir atsakoma į iškylančius klausimus. Tyrimų, analizuojančių pagimdţiusių moterų informuotumą kontracepcijos klausimais, Lietuvoje nėra atlikta. Šiame darbe bus aiškinamasi pagimdţiusių moterų ţinios ir nuomonė apie kontraceptines priemones, kokios informacijos joms labiausiai trūksta. Tik suteikus trūkstamos informacijos, bus galima tikėtis didesnio moterų informuotumo ir tinkamų kontracepcijos metodų vartojimo.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas: ištirti pagimdţiusių moterų informuotumą apie kontracepciją.

Šio darbo uţdaviniai:

1. Išsiaiškinti pagimdţiusių moterų ţinias ir nuomonę apie kontraceptines priemones.

2. Palyginti skirtingo lygio sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančiose ligoninėse pagimdţiusių moterų informuotumą apie kontraceptines priemones.

3. Išanalizuoti sociodemografinių veiksnių sąsajas su pagimdţiusių moterų informuotumu apie kontraceptines priemones.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Kontracepcijos raida

Kontracepcija (lot. contra – prieš; conceptio – pastojimas, apvaisinimas) – reiškia išvengti apvaisinimo [14]. Priemonės, padedančios išvengti nėštumo, vadinamos kontraceptinėmis [15].

Iki šiuolaikinės kontracepcijos atsiradimo, moterys nėštumo siekė išvengti įvairiausiais būdais, pavyzdţiui Kinijoje moterys gerdavo grafitą ir gyvsidabrį, Indijoje ir Šri Lankoje moterys valgydavo papajų vaisių [17]. Pasak Peers, kontracepcijos istorija prasidėjo dar labai seniai, senovės piešiniuose buvo vaizduojami vyrai, dėvintys prezervatyvus, kurie, manoma, buvo pagaminti iš gyvūnų odos. Pirmoji iš rašytinių šaltinių ţinoma kontraceptinė priemonė moterims - apsauginis kaištis iš krokodilo mėšlo, medaus ir natrio karbonato. Dar Senajame Testamente yra minimas nutrauktas lytinis aktas. Tuo tarpu seniausi ţinomi prezervatyvai, kurie daţniau buvo vartoti apsisaugojimui nuo lytiniu keliu plintančių ligų, buvo rasti vienoje Jungtinės Karalystės pilyje apie 1640 m., jie buvo pagaminti iš ţuvų ir gyvūnų ţarnų. Apsisaugojimui nuo nėštumo 1734 m. buvo naudojami prezervatyvai, pagaminti iš ėriukų ţarnų. Tobulėjant pramonei, guminiai prezervatyvai pradėti masiškai gaminti nuo 1844 m. ir buvo perdirbami vėlesniam naudojimui. Latekso gamybai patobulėjus, nuo 1930 m. pradėti gaminti ploni ir nebrangūs prezervatyvai [18].

Kalbant apie kontraceptinių tablečių atsiradimą, pasak Peers, savu laiku ši naujovė sukėlė tikrą seksualinę revoliuciją. Dar 600 m. prieš Kr. Graikų kolonistai Libijoje atrado pankolių šeimai priklausantį augalą (lot. Silphion), kuris buvo plačiai naudojamas kaip pirmas geriamasis kontraceptikas. Tuo tarpu 1898 m. kontraceptinių tablečių sukūrimas tapo Margaret Sanger vizija. Ši moteris prarado savo motiną dėl to, kad ši pagimdė 11 vaikų. 1906 m. Katherine McCormick pradeda bendradarbiauti su Margaret Sanger siekdamos sukurti pirmąsias kontraceptines tabletes ir pagaliau 1951 m. Katherine McCormick finansuoja Gregory Pincus tyrimus dėl moteriškų hormonų naudojimo kontracepcijai. Šių tyrinėtojų dėka 1960 m. rinkoje pasirodo - pirmosios Amerikos maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtintos kontraceptinės tabletės „Enovid“ [18].

XX a. vidurys – laikotarpis, kai atsiranda daugiau alternatyvų ir įvairesnių kontracepcijos formų: makšties praplovimo priemonės, makšties kempinė, diafragma, gimdos kaklelio gaubtuvėlis, vyriškas gaubtuvėlis. Kiti svarbūs atradimai kontracepcijos srityje įvyko 1990 m., kai buvo sukurta pirmoji hormoninė gimdos spiralė. 1992 m. nėštumo prevencijai buvo pradėtos taikyti pirmosios hormonų injekcijos, leidţiamos kelis kartus per mėnesį (patvirtintos FDA). Dar po šešių mėtų pasirodė pirmosios skubiosios kontracepcijos piliulės (patvirtintos FDA), vartojamos per 72 val. po nesaugaus lytinio akto. 2000-2002 m. rinkoje pasirodo kontraceptinis pleistras ir kontraceptinis ţiedas, o 2002 m. kartą per mėnesį naudojamos injekcijos [18].

1.2. Kontracepcijos klasifikacija

Idealaus kontraceptinio metodo savybės yra: 100 proc. saugumas, 100 proc. veiksmingumas, nepriklausomybė nuo lytinių santykių, vaisingumo atsinaujinimas nustojus vartoti, paprastumas pradedant ir nutraukiant vartojimą, metodo ir kainos prieinamumas, galimybė pačiai kontroliuoti situaciją, nepriklausyti nuo medikų, jokios įtakos seksualumui bei svoriui, apsauga nuo lytiškai plintančių ligų, teigiamas poveikis groţiui ir sveikatai [14]. Tačiau idealios kontraceptinės priemonės kaip ir absoliučiai patikimų kontracepcijos būdų nėra.

Skiriami du kontracepcijos veiksmingumo rodikliai [14, 15]:

1. Teorinis metodo veiksmingumas, kai skaičiuojami tik su kontracepcijos metodo nepatikimumu susiję neplanuoti nėštumai, neatsiţvelgiant į praktinio vartotojo klaidas. Šis efektyvumas didesnis negu praktinis metodas.

2. Praktinis vartotojo veiksmingumas, kai skaičiuojami visi neplanuoti nėštumai – tiek dėl kontracepcijos metodo nepatikimumo, tiek dėl praktinių vartotojo įvykdytų klaidų. PSO kontracepcijos metodus, pagal veiksmingumą, skirsto į tris grupes [14, 19]:

1. Labai veiksminga kontracepcija - pastojimo daţnis 100-ui moterų yra 0 arba 1 atvejai per paskutinius 12 mėn., kai naudojamasi kontracepcijos metodu.

2. Veiksminga kontracepcija - pastojimo daţnis 100-ui moterų yra nuo 2 iki 9 atvejų per paskutinius 12 mėn., kai naudojamasi kontracepcijos metodu.

3. Vidutiniškai veiksminga - pastojimo daţnis 100-ui moterų yra nuo 10 iki 30 atvejų per paskutinius 12 mėn., kai naudojamasi kontracepcijos metodu.

Pasak Rogers, egzistuoja penkios pagrindinės kontracepcijos priemonių rūšys [16]:

1. Biologinės priemonės, t.y. reproduktyvus moters ciklas, susilaikymas, lytinio akto nutraukimas, laktacinė amenorėja.

2. Hormoninės priemonės, t.y. hormoninės tabletės, ţiedas, pleistras, injekuojami hormonai, implantai.

3. Blokuojamosios priemonės, t.y. vyriški ir moteriški prezervatyvai, diafragma, gaubtuvėlis kartu su spermicidais, kempinėlė.

4. Gimdos ertmės spiralė. 5. Vyrų ir moterų sterilizacija.

Pasak Drąsutienės, hormoniniams kontracepcijos metodams yra priskiriama [14]: 1. Sudėtinės kontraceptinės tabletės.

2. Geriamieji progestinai. 3. Injekciniai progestinai. 4. Poodiniai implantai.

5. Transderminiai pleistrai. 6. Makšties ţiedai.

7. Hormoninė gimdos spiralė.

Tuo tarpu kiti Lietuvos ekspertai rekomenduoja kontracepcijos priemones ir metodus klasifikuoti taip [20]:

1. Natūrali kontracepcija:

a. Natūralus šeimos planavimas (NŠP); b. Laktacinė amenorėja;

2. Mechaninė barjerinė kontracepcija:

a. Prezervatyvai (vyriški ir moteriški); b. Kontraceptinės diafragmos;

c. Gimdos kaklelio gaubtuvėlis; d. Spermicidai.

3. Hormoninė kontracepcija:

a. Sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT);

b. Progestinų geriamosios kontraceptinės (PGK) tabletės; c. Injekciniai progestinai;

d. Poodiniai kontraceptiniai implantai. e. Kontraceptiniai pleistrai;

f. Kontraceptiniai makšties ţiedai; 4. Intrauterinės gimdos spiralės (IUS). 5. Sterilizacija.

6. Skubioji kontracepcija.

A.Jonauskas ir kt., kontracepcijos metodus skirsto dar kitaip, nei prieš tai minėti autoriai. Šių autorių kolektyvo kontracepcijos priemonių ir metodų skirstymas atrodo taip [2]:

1. Dirbtiniai metodai: hormoninės kontracepcijos priemonės, vidiniai gimdos prietaisai (VGP), barjerinės kontracepcijos priemonės, cheminės kontracepcijos priemonės, ilgalaikė chirurginė kontracepcija.

2. Natūralūs šeimos planavimo metodai: kalendorinis (Ogino-Knauso) arba ritminis metodas, bazinės kūno temperatūros (temperatūrinis) metodas, gimdos kaklelio gleivių (ovuliacijos arba Bilingso) metodas, gimdos kaklelio pokyčių metodas.

Nors pateikiama įvairiausių kontracepcijos metodų ir priemonių klasifikacijos formų, tačiau pagrindinė ir daţniausiai naudojama klasifikacija yra [21]:

1. Ilgalaikiai grįţtamieji kontracepcijos metodai (implantai, injekuojami hormonai, intrauterinės spiralės);

2. Kontraceptinės tabletės, ţiedai ir pleistrai; 3. Barjerinės priemonės;

4. Natūralūs šeimos planavimo metodai; 5. Skubioji kontracepcija;

6. Ilgalaikiai negrįţtamieji metodai (chirurginė sterilizacija).

1.2.1. Dirbtiniai kontracepcijos metodai

SKT susideda iš estrogeno ir progestino [22]. Šie abu hormonai kartu apsaugo nuo nėštumo, laikinai stabdydami ovuliaciją ir tirštindami gimdos kaklelio gleives, kurios sustabdo spermatozoidų judėjimą toliau, taip pat slopinamas gimdos gleivinės gebėjimas priimti apvaisintą kiaušinėlį [14, 23]. SKT patikimumas 97 proc. [24]. PSO duomenimis, šiuo metu visame pasaulyje SKT vartoja daugiau nei 80 milijonų moterų [11]. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis 41,8 proc. moterų, kaip pagrindinę kontracepcijos priemonę, vartojo SKT [25], o Kauno miesto studenčių tarpe SKT buvo vartojamos net 89,6 proc. [26]. SKT būna vienfazės – kai kiekvienoje pakuotės tabletėje yra vienodas hormonų kiekis, bei dvifazės ar trifazės – kai hormonų kiekis kiekvienoje tabletėje yra skirtingas [2].

Kaip ir visi geriamieji vaistai, taip ir SKT turi trūkumų: neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų tikimybę, negalima vartoti ţindant naujagimį [23], vartojant SKT moteris vargina tepimas ar kraujavimas, amenorėja [14], pykinimas, moterys kartais skundţiasi, kad priauga svorio [27] (nors atlikti tyrimai su skirtingomis SKT rūšimis nenurodė, kad dėl kontracepcijos priemonės svoris ţenkliai kistų [23]), skauda galvą, pasireiškia krūtų tempimas [14]. SKT taip pat gali sukelti ilgalaikių komplikacijų, kadangi vartojant hormonines tabletes padidėja širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė [28], ypač rūkančioms, vyresnėms nei 35 metai moterims, didesnė gimdos kaklelio vėţio rizika [23]. Atliktų tyrimų duomenimis, moterims, kurios vartojo trečios kartos SKT (jos sukelia maţiausiai šalutinių reiškinių), venų tromboembolijos rizika padidėjo nuo 1,5 iki 2,7 karto, palyginti su antros kartos SKT vartotojomis bei nuo 4,8 iki 9,4 karto, palyginti su moterimis, kurios visiškai nevartojo SKT [2, 29, 30, 31]. 2010 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad SKT neţymiai padidina krūties, gimdos kaklelio bei kepenų vėţio riziką [32]. Dėl SKT sudėtyje esančių estrogenų, jų nepatartina vartoti ţindančioms moterims.

SKT daţnai yra skiriamos ne tik kaip kontracepcijos priemonė. Jos naudojamos mėnesinių ciklo sutrikimų gydymui, disfunkciniams kraujavimams normalizuoti, skausmams mėnesinių metu malšinti, endometriozei gydyti, priešmenstruaciniam sindromui (PMS) maţinti. Vartojant SKT maţėja osteoporozės rizika, nes padidėja kaulų masės tankis [14]. SKT sumaţina dubens uţdegiminės ligos tikimybę, vaisingumas sugrįţta po keleto mėnesių nutraukus vartojimą [23]. Vartojant SKT, sumaţėja

rizika atsirasti endometriozei, taip pat sumaţėja kiaušidţių, gimdos kūno vėţio tikimybė [32]. Prieš skiriant SKT būtina tiksliai surinkti moters anamnezę, kurioje būtina įvertinti: moters amţių, arterinį kraujo spaudimą, šeimos narių sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, įvertinti pačios moters rizikos veiksnius (hipertenzija, rūkymas, antsvoris, lytinio gyvenimo ypatumai, lytiškai plintančių ligų rizika ir kt.). Anamnezė turi būti surenkama tam, kad būtų įvertintos kontraindikacijos SKT vartojimui [2].

Kontraceptinis pleistras

Tai transderminis estrogeno ir progestino turintis pleistras, klijuojamas ant odos. Kontraceptinio pleistro patikimumas yra 92 proc. [24]. Šis pleistras prekyboje atsirado dar 2002 m., kaip alternatyva SKT [33]. Nors paros dozė yra nedidelė, pleistro estrogenų kiekis organizmui yra didesnis nei vartojant SKT [14]. Ši kontracepcijos priemonė per 24 val. išlaisvina 150 mikrogramų norelgestromino ir 20 mikrogramų etinilestradiolio. Pleistras klijuojamas kas septynias dienas, tris savaites iš eilės, vėliau daroma savaitės pertrauka ir ciklas pradedamas iš naujo [2, 33, 34]. Naudojant kontraceptinį pleistrą 25 proc. moterų atsiranda trumpalaikis krūtinės diskomfortas, vietinės odos reakcijos [2]. 2009 m. atlikto tyrimo duomenimis, kontraceptinio pleistro efektyvumas sumaţėja perpus, kai moteris sveria 90 kg ir daugiau [35]. Dėl pleistro sudėtyje esančių estrogenų, jo nepatartina vartoti ţindančioms moterims.

Kontraceptinis makšties ţiedas

Tai į makštį dedama hormoninė kontracepcijos priemonė. Makšties ţiedas į makštį dedamas pirmą ciklo dieną, po 21 dienos jis pašalinamas ir daroma vienos savaitės pertrauka. Kontraceptinis makšties ţiedas slopina ovuliaciją, tirština gimdos kaklelio gleives, sutrikdo endometriumo implantuojamąją funkciją. Ţiedo didţiausias pranašumas yra tas, kad jo nereikia kasdien dėtis iš naujo, taip pat išskiriama maţa hormonų dozė, palaikoma pastovi hormonų koncentracija kraujo serume, nėra dirginama skrandţio gleivinė, o virškinimo sutrikimai, geriamieji antibiotikai, ar kiti per makštį vartojami vaistai neturi jokios įtakos ţiedo efektyvumui. Ši priemonė yra patogi vartoti, diskretiška ir patikima [14]. Makšties ţiedo patikimumas yra 92 proc. [24]. 2005 m. atlikto tyrimo duomenimis, moterys, kurios yra vyresnės nei 20 metų ir turinčios aukštesnįjį išsilavinimą daţniau renkasi kontraceptinį makšties ţiedą nei gimdos spiralę ar SKT [36]. Dėl ţiedo sudėtyje esančių estrogenų, jo nepatartina vartoti ţindančioms moterims.

Progestinų geriamosios kontraceptinės tabletės

Progestino minipiliulės apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo tirštindamos gimdos kaklelio gleives, sutrikdydamos endometriumo implatacinę funkciją ir daţniausiai, stabdydamos ovuliaciją [14,

23]. PGK tablečių patikimumas 92 proc. [24], tačiau minipiliules reikia gerti reguliariai kasdien, tuo pačiu metu, kadangi šių tablečių kontraceptinis poveikis trunka iki 27 valandų [14]. Minėtųjų tablečių poveikis dar nėra tiksliai ištirtas lytiškai plintančių ligų atveju. PGK tabletės gali sukelti nereguliarius kraujavimus, amenorėją, gali atsirasti bėrimai ant viso kūno, kiaušidţių cistos. Teigiamos šių tablečių savybės yra tokios, kad kol kas nebuvo nustatyta jokių ilgalaikių komplikacijų tikimybės [23]. Taip pat šias tabletes gali vartoti moterys, kurios netoleruoja estrogenų arba kurioms estrogenai kontraindikuotini. PGK tabletės tinka moterims, vyresnėms nei 35 metai, rūkančioms, nutukusioms, sergančioms cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, migrena, moterims, kurioms padidėjusi tromboembolinių komplikacijų rizika [37]. Progestinų turinčios kontraceptinės tabletės patenka į motinos pieną, tačiau yra nekenksmingos kūdikiui. Dėl to šią kontracepcijos priemonę gali rinktis ţindančios moterys, praėjus ne maţiau kaip 4-6 savaitėms po gimdymo [38, 39].

Skubioji kontracepcija

Daugiau nei prieš 30 m. buvo pradėta vartoti saugi ir veiksminga skubioji kontracepcija. Ji skiriama po nesaugių lytinių santykių, plyšus ar nusmukus prezervatyvui, po išţaginimo. Skubioji kontracepcija nenutraukia nėštumo, o tik padeda jo išvengti. Ji yra taikoma išimtinais atvejais, kadangi tai specifinis, trumpalaikio poveikio metodas, neskirtas reguliariam kasdieniam naudojimui. Išskiriami tokie skubiosios kontracepcijos metodai: Yuzpe, progestininis ir varinė gimdos spiralė [17]. Vartojant skubios kontracepcijos tabletes, galimas pykinimas, vėmimas, kraujavimas iš genitalijų. Nustatyta, kad išgėrus skubios kontracepcijos tabletę per 24 val. po nesaugių lytinių santykių efektyvumas siekia net 95 proc., tačiau tabletę išgėrus vėliau, po 24 – 48 val., efektyvumas sumaţėja iki 85 proc., o išgėrus dar vėliau – efektyvumas sumaţėja net iki 58 proc. [40].

Poodiniai kontraceptiniai implantai

Poodinai implantai lėtai išskiria progestiną, kuris apsaugo nuo pastojimo laikinai stabdydamas ovuliaciją, tirštindamas gimdos kaklelio gleives ir trikdydamas gimdos gleivinės proliferaciją. Šie implantai įterpiami po oda, daţniausiai ţasto srityje, 5 metų laikotarpiui. Pagrindiniai implantų trūkumai yra tai, kad implantuojant ar šalinant kapsules, moterims gali skaudėti, implantavimo ar kapsulės šalinimo vieta gali būti infekuojama, skaudėti galvą, sutrikti menstruacinis kraujavimas (nereguliarus ar ilgesnis kraujavimo laikotarpis, amenorėja), gali atsirasi bėrimas [23].

Poodinio kontraceptinio implanto naudojimo privalumai yra tie, kad po jo pašalinimo vaisingumas atsistato iškart, o komplikacijų tikimybė yra ypač maţa [23]. Poodiniai implantai tinkami moterims, kurios negali naudoti estrogenų turinčios kontracepcijos, taip pat moterims, kurioms reikalinga ilgalaikė kontracepcija [41, 42]. Poodinių implantų patikimumas 99,95 proc. [24]. Implantai yra vieni saugiausių ir veiksmingiausių kontracepcijos metodų [14]. Implantai su desogestrelio

metabolitu etonogestreliu Lietuvoje patvirtinti dar 2006 m. [2]. 2011 m. Etiopijoje atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad šioje šalyje reprodukcinio amţiaus moterys daţniausiai (55 proc.) rinkosi poodinius kontraceptinius implantus, kaip pagrindinį kontracepcijos metodą [43]. Pogimdyminiu laikotarpiu juos galima pradėti vartoti praėjus 6 sav. po gimdymo [23].

Intrauterinės gimdos spiralės

IUS - tai į gimdą dedama kontracepcijos priemonė. Intrauterinės gimdos spiralės yra dviejų rūšių: varinės arba hormoninės.

Varinė gimdos spiralė apsaugo nuo nėštumo stabdydama spermatozoidų migraciją į kiaušintakius, neleidţia įvykti apvaisinimui, trukdo kiaušinėlio implantacijai [14]. Variu dengtos spiralės gali būti įvedamos į gimdą penkių - dešimties metų laikotarpiui [44], o šios spiralės patikimumas yra 99,2 proc. [24]. Hormoninės (levonorgestrelį (LNG) išskiriančios) spiralės sutrikdo gimdos gleivinės proliferaciją, tirština gimdos kaklelio gleives, kai kurioms moterims slopina ovuliaciją [14]. Hormoninių spiralių tinkamumas gimdoje yra trys – septyni metai [44], o jų patikimumas yra 99,8 proc. [24]. LNG išskiriančios spiralės aprobuotos vartoti klinikinėje praktikoje ir gimdos ertmėje išskiria 20 mikrogramų LNG per parą (Mirena®) arba šešis mikrogramus LNG per parą (Fleree®) [45]. Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, kad naudojant LNG išskiriančią gimdos spiralę, vidutinė menstruacijų trukmė sutrumpėjo nuo aštuonių iki dviejų dienų, bent vieną šalutinį poveikį patyrė beveik 60 proc. moterų, o 86,9 proc. moterų praėjus metams po gimdos spiralės įdėjimo ir toliau rinktųsi šią kontracepcijos priemonę [46].

Spirales, praėjus 6 sav. po gimdymo, gali vartoti pagimdţiusios moterys, moters vaisingumas atsistato iškart po spiralės išėmimo, taip pat spiralės tinka moterims, norinčioms ilgalaikės apsaugos nuo nėštumo. Hormoninės spiralės taip pat yra skiriamos moterims, sergančioms gimdos hiperplazija (jos profilaktikai bei gydymui), taip pat gausaus kraujavimo mėnesinių metu maţinimui [14, 23]. 2013 m. atliko tyrimo metu nustatyta, kad diabetu sergančioms moterims geriausia kontracepcijos priemonė iki nėštumo bei ţindymo laikotarpiu yra IUS, išskirianti LNG [47].

IUS trūkumai susiję su pačios spiralės rūšimi. Spiralę įdėti turi specialistas, taip pat procedūra moteriai gali būti skausminga. Varinė IUS gali sukelti ilgesnes ir gausesnes mėnesines, gali atsirasti kraujavimas ar tepimas tarp mėnesinių, daţniau pasitaiko dubens uţdegiminė liga. Kaip komplikacijos IUS atveju yra įvardijama: anemijos tikimybė, gimdos perforacija, padidėja ir lytiškai plintančių ligų tikimybė, jautrioms variui moterims padidėja spiralės atmetimo tikimybė [14, 23]. Yra autorių, kurie teigia, kad IUS padidina savaiminio persileidimo tikimybę [48], nors pastojimo tikimybė naudojant bet kurios rūšies spiralę yra maţiausia iš visų kontracepcijos metodų [49]. Naudojant hormoninę IUS padidėja rizika atsirasti funkcinėms kiaušidţių cistoms nuo šešių sav. iki 12 mėn., kurios vėliau išnyksta. Retai pasitaiko ir sisteminis hormonus išskiriančios IUS šalutinis poveikis: makšties

sausumas, pilvo apačios, krūtų, galvos skausmai, pykinimas, spuoguotumas, nuotaikos sutrikimai [14]. 2013 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad IUS nėra tinkamos moterims po cezario pjūvio operacijų net ir praėjus šešioms – aštuonioms savaitėms po operacijos. Tyrime tai siejama su didele gimdos perforacijos tikimybe (>1 iš 100 atvejų) bei IUS savaiminiu pasišalinimu iš gimdos (>5 proc.) [50].

Prezervatyvai

Prezervatyvas – vienkartinis, plonas latekso gumos maišelis, uţmaunamas ant sustandėjusios varpos, ir naudojamas visą lytinės sueities laiką. Ši priemonė neleidţia spermai patekti į makštį ir gimdą. Prezervatyvai yra vienintelis dirbtinės kontracepcijos metodas, kuris apsaugo nuo lytiškai plintančių ligų [23]. Prezervatyvai būna vyriški ir moteriški, nors daţniausiai yra naudojami vyriški [2]. Vyriškų prezervatyvų patikimumas yra 85 proc., o moteriškų – 79 proc. [24]. Lyginant vyriškų ir moteriškų prezervatyvų plyšimus, moteriškas prezervatyvas plyšta ţymiai rečiau nei vyriškas [2]. Šis kontracepcijos metodas gali būti naudojamas iškart po gimdymo, nesukelia jokių šalutinių poveikių [51], išskyrus atvejus, kai vienas iš partnerių yra jautrus latekso gumai ar lubrikantams. Kaip privalumą vartotojai nusako tai, kad prezervatyvai yra lengvai prieinami tiesiog prekybos centruose [23]. 2002 m. Vilniuje atlikto tyrimo duomenimis, pirmųjų lytinių santykių metu prezervatyvus naudojo 54 proc. apklaustųjų, kai tuo tarpu lytiniai santykiai vykdavo vidutiniškai 2 – 3 kartus per savaitę [52]. 2012 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje 36,1 proc. reprodukcinio amţiaus moterų (18 – 49 m.) naudoja prezervatyvus [53]. Verta paminėti, kad prezervatyvai veiksmingi (net iki 94 proc.) tik tuo atveju, jeigu yra naudojami nuolatos ir kartu yra praktikuojami monogaminiai lytiniai santykiai [54]. Prezervatyvai yra tinkami vartoti pogimdyminiu laikotarpiu.

Spermicidai

Makšties spermicidai, įdedami į makštį sueities metu. Cheminės medţiagos, esančios spermiciduose naikina spermatozoidus ir taip apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo. Spermicidai yra įvairiais pavidalais: ţelė, ţvakutės, plėvelė, putojančios tabletės [23]. Šio kontracepcijos metodo patikimumas tėra 71 proc., todėl spermicidus patariama vartoti su kitomis barjerinėmis kontraceptinėmis priemonėmis [24]. Spermicidus patogu vartoti, nutraukus šių priemonių naudojimą vaisingumas atsistato iškart, taip pat šie metodai tinka ką tik pagimdţiusioms moterims ir ţindyvėms. Spermicidų trūkumai yra tokie, kad šios priemonės nėra pačios efektyviausios, siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, taip pat kai kurie ţmonės yra jautrūs spermicidams [23]. Spermicidai turi antimikrobinį ir antivirusinį poveikį, dėl to juos naudojant yra naikinami gonorėjos, trichomonozės, sifilio sukėlėjai, mikoplazmos bei pūslelinės virusai [14, 55, 56]. 2005 m. buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti spermicidų, naudojamų be kitų kontracepcijos priemonių, veiksmingumą. Tyrimas parodė, kad naudojant spermicido nonoksinolino-9 įprastinę 52,5 mg dozę, tikimybė pastoti yra 22

proc., tuo tarpu to paties spermicido naudojant 150 mg, tikimybė pastoti sumaţėja iki 14 proc. Šis tyrimas atskleidė, kad pastojimo tikimybė didele dalimi priklauso nuo vartotojų elgsenos ir jų asmeninių savybių [57].

Chirurginė sterilizacija

Moterų savanoriška sterilizacija - tai procedūra, kurios metu moters pilve daromas nedidelis pjūvis, per kurį chirurgiškai uţblokuojami moters kiaušintakiai, kad kiaušinėlis negalėtų susisiekti su sperma. Šis metodas yra negrįţtamas (tikimybė, kad vaisingumas atsistatys yra labai maţa). Moterų sterilizacija netrukdo moteriai maitinti krūtimi, nekeičia normalaus moters menstruacijų ciklo. Pagrindiniai procedūros trūkumai yra tai, kad kai kurioms moterims procedūra yra skausminga, gali pasireikšti kraujavimas, ţaizdos infekcija [23]. Moterų savanoriškos sterilizacijos patikimumas yra 99,5 proc. [24].

Vyrų savanoriška sterilizacija yra vadinama vazektomija. Tai procedūra, kai chirurginiu būdu sėklidţių kapšelyje padaromi vienas ar du maţi pjūviai, nupjaunami sėkliniai latakai, po to jie surišami ir uţblokuojami. Naujausios vazektomijos procedūros metu nenaudojamas skalpelis, o sėkliniai latakai pasiekiami ne per pjūvį, o per maţą skylutę. Ši procedūra yra negrįţtama (tikimybė, kad vaisingumas atsistatys yra labai maţa). Pagrindiniai šios procedūros trūkumai yra tai, kad kai kuriems vyrams procedūros metu skauda, o po procedūros gali būti lengvų patinimų, taip pat ši procedūra neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų ateityje [23]. Prezervatyvai ir nutrauktas lytinis aktas vyrų šeimos planavimo metoduose turi didelius nesėkmių skaičius. Tuo tarpu vazektomija yra beveik neturintis nesėkmių metodas, tačiau nerekomenduojamas jauniems vyrams [34, 58]. Privalumas yra tai, kad vazktomija neveikia vyro lytinės potencijos. Vyrai ar poros, kurie galvoja apie procedūros atlikimą, turi daugiau nenorėti turėti vaikų. Po procedūros vyrams patariama porą dienų neatlikti sunkaus fizinio darbo, keletą mėnesių vartoti papildomą apsaugos priemonę lytinių santykių metu, kol sėklos analizės rezultatai bus neigiami arba kai ejakuliacija įvyko daugiau nei 20 kartų, kad sėkloje neliktų spermos [23]. Vyrų savanoriškos sterilizacijos patikimumas yra 99,85 proc. [24].

Apibendrinant dirbtinius kontracepcijos metodus, galima teigti, kad nuo lytiškai plintančių ligų geriausiai apsaugo prezervatyvai, kiaušidţių, gimdos kūno vėţio ir endometriozės riziką sumaţina SKT, o ţindančioms moterims saugūs kontracepcijos metodai yra progestinų turinčios kontraceptinės tabletės, poodiniai implantai, varinė ar hormoninė IUS bei prezervatyvai.

1.2.2. Natūralūs kontracepcijos metodai

NŠP – tai nėštumo vengimo ar siekimo būdai, pagrįsti lytinių santykių pasirinkimo laiku, kuris nustatomas pagal moters natūralius vaisingos ir nevaisingos ciklo fazės simptomus [59]. Moters vaisingą laikotarpį galima nustatyti keliais būdais: gimdos kaklelio gleivių stebėjimas (Bilingso merodas), gimdos kaklelio pokyčių, bazinės kūno temperatūros stebėjimas ir kalendorinis (Ogin-Knaus) metodas [29, 39]. Priklausomai nuo NŠP metodo, susilaikymas gali svyruoti nuo septynių iki 14 dienų per mėnesį ir kas mėnesį. Tinkamai poroje taikant NŠP metodą, jo patikimumas yra 80 proc. Šis kontracepcijos metodas neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, natūralaus šeimos planavimo reikia mokytis, ilgalaikis susilaikymas nuo lytinio gyvenimo gali sukelti įtampą poros gyvenime, taip pat ne visada pavyksta nustatyti ovuliacijos laiką. Kartu NŠP yra pats natūraliausias kontracepcijos metodas, kuris nesutrikdo natūralaus moters vaisingumo, nesukelia jokių komplikacijų, nieko nekainuoja, skatina moterį save stebėti, didina partnerių atsakomybę, galima taikyti neribotą laiką, tai pat jie tinka poroms, kurios dėl religinių, moralinių prieţasčių negali vartoti kitos kontracepcijos. Literatūros šaltiniuose teigiama, kad šie NŠP metodai netinka iškart po gimdymo ir krūtimi maitinančioms moterims [14, 23, 60].

Laktacinė amenorėja

Dauguma autorių vienu iš natūralaus šeimos planavimo metodų laiko ir laktacinės amenorėjos metodą [61]. Tai metodas ţindyvėms, kai po gimdymo dar nėra sugrįţusios mėnesinės, praėję maţiau nei 6 mėnesiai, kūdikis maitinamas reguliariai ir tik motinos pienu, jam neduodama papildomų skysčių ar maisto, kūdikis ţindomas ne ilgesniais nei 4 valandų tarpais ir kūdikiui nėra duodamas ţindukas. Išlaikant visas minėtas sąlygas, laktacinės amenorėjos patikimumas yra 98 proc. [62]. Tyrimų duomenimis pastojimo tikimybė laktacinės amenorėjos atveju svyravo nuo 0,5 proc. iki 1,5 proc. [63].

Nutrauktas lytinis aktas

Varpos ištraukimas iš makšties prieš įvykstant ejakuliacijai, daţnai klaidingai priskiriamas kontracepcijos metodams. Nutraukto lytinio akto būdu sperma nepatenka į makštį ir neįvyksta apvaisinimas, tačiau šio būdo patikimumas 77 proc. Vengiant nėštumo tokiu būdu, asmenys nėra apsaugoti nuo lytiškai plintančių ligų, lytinio akto metu partneriai turi kontroliuoti vienas kitą, kad neįvyktų priešlaikinė ejakuliacija ir yra pati didţiausia tikimybė neplanuotam nėštumui, kadangi fiziologiškai kiekvienam vyrui nedidelė dalis spermos išteka dar prieš įvykstant visiškai ejakuliacijai. Tokiu būdu saugantis nuo nepageidaujamo nėštumo, vaisingumas nėra sutrikdomas ir nėra jokių

komplikacijų moters ar vyro vėlesnei sveikatai [23]. Nutrauktą lytinį aktą daţnai renkasi poros, kurios retai lytiškai santykiauja, taip pat negalinčios skirti papildomų lėšų lytiškai santykiaujant [60].

Nors kontraceptinių metodų ir priemonių pasirinkimas maitinančioms krūtimi moterims yra didelis, tačiau dauguma autorių bet kokiu atveju rekomenduoja vartoti tokius metodus ar priemones, kurie turi maţiausiai šalutinių poveikių tiek moters, tiek vaiko sveikatai. Apie tinkamiausią metodą konkrečiai pagimdţiusiai moteriai turi patarti ir su kontracepcijos metodais supaţindinti po gimdymo ją priţiūrintis specialistas.

1.3. Kontracepcijos metodų vartojimą lemiantys veiksniai

Dar 1994 m. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad 15 – 44 m. amţiaus moterys, kaip efektyviausią apsaugos nuo nėštumo priemonę, daţniausiai rinkosi sterilizaciją [64, 65]. Šiomis dienomis pastebimos tendencijos, kad lytiškai aktyvūs ţmonės renkasi tokią kontracepcijos priemonę ar metodą, kuris gali geriau patenkinti jų seksualinius ir socialinius poreikius [66, 67]. Vaisingo amţiaus moterys siekia vartoti tik efektyvią, paprastą ir patogią kontracepcija, tačiau daugiau nei du trečdaliai moterų visiškai nevartoja jokių kontracepcijos priemonių ar metodų [17]. 2011 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 29,5 proc. apklaustųjų ne tik kad nevartojo jokios kontracepcijos priemonės ar metodo, bet netgi negalvoja jokios priemonės ar metodo vartoti ateityje [68].

Svarbus veiksnys renkantis kontracepcijos priemonę ar metodą yra lytinio partnerio įtaka. 2011 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad 37,4 proc. moterų manė, kad kontracepcijos metodą ar priemonę turi parinkti vyras, 21,4 proc. moterų teigė, kad dėl kontracepcijos metodo pasirinkimo atsakinga moteris, o 41,2 proc. apklaustųjų, kad uţ kontracepcijos metodo pasirinkimą yra atsakingi abu partneriai [69]. Tačiau vėlesnis tyrimas, atliktas 2013 m. parodė, kad 33,4 proc. apklaustųjų rinkosi tą kontracepcijos priemonę, kurią nurodė įsigyti jų partneris, o savarankišką sprendimą priėmė apie 52 proc. apklaustųjų [70]. Tad bendras partnerių sprendimas nebėra vienas iš svarbiausių veiksnių renkantis kontracepciją.

Literatūros šaltinių duomenimis, kontracepcijos metodus daţniau pasirenka moterys (87 proc.) nei vyrai (76 proc.). Taip pat pastebėta, kad kontracepcijos naudojimą lemia ir išsilavinimas. Aukštąjį išsilavinimą ar vadovaujančias pareigas uţimančios moterys 91 proc. daţniau, nei ţemesnio išsilavinimo ar nekvalifikuotą darbą dirbančios moterys, naudoja kontracepcijos priemones [27]. Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad moterims, renkantis kontracepcijos priemonę svarbiausia yra metodo saugumas ir prieinamumas, o vyrams - palanki aplinkinių nuomonė apie kontracepciją ir partnerės paskatinimas vartoti kontraceptinę priemonę [71]. Uţsienyje atlikti tyrimai taip pat parodė, kad pasirenkant kontracepcijos priemonę moterims yra svarbus informacijos kiekis apie priemonę, jos

saugumas ir kaina [72, 73]. 2007 m. tyrimo duomenimis, moterų nuomone, saugiausi metodai apsisaugant nuo nėštumo yra nutrauktas lytinis aktas bei kalendorinis metodas [20].

2010 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad moterys yra linkusios visiškai nevartoti kontracepcijos metodų ar priemonių [20]. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis paaiškėjo, kad nuo 13,7 proc. iki 20,0 proc. moterų visiškai nevartoja jokios kontracepcijos [74]. Pagrindinės prieţastys, dėl kurių moterys nevartoja veiksmingos kontracepcijos yra galimo šalutinio poveikio baimė, ţinių apie veiksmingas kontracepcijos priemones ar metodus trūkumas, neplanuoti, atsitiktiniai lytiniai santykiai, moterys maitina krūtimi [20, 68, 74, 75]. Moterys nenaudoja veiksmingų kontracepcijos priemonių ar metodų taip pat ir dėl didelės kontraceptinių priemonių kainos bei dėl lytinio partnerio nepritarimo vartoti pasirinktą kontracepcijos priemonę ar metodą [76]. Tuo tarpu Turkijoje atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, kad svarbiausi veiksniai, dėl kurių moterys nevartoja arba vartoja neefektyvias kontracepcijos priemones ar metodus, yra - moters gretutinės ligos, moters šeiminė padėtis, šeimos ţalingi įpročiai, vaikų skaičius šeimoje ir netgi vaikų lytis [77].

Nėštumo nutraukimas vis dar įvardijamas moterų, kaip pagrindinis jų naudojamas kontracepcijos metodas. Nutraukti nėštumą daţniau renkasi ištekėjusios, vyresnio amţiaus, vidurinį išsilavinimą ir vieną arba du vaikus turinčios moterys [6]. 2013 m. Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dalis moterų (43 proc.), kurios nevartojo kontracepcijos priemonių, daţniau pasirinkdavo nėštumo nutraukimą nei nėštumo tęsimą. Tuo tarpu moterys (38 proc.), kurios vartojo efektyvias kontracepcijos priemones ar metodus, pastojusios rečiau rinkdavosi nėštumo nutraukimą nei nėštumo tęsimą [78].

Svarbiausi veiksniai, dėl kurių Lietuvos moterys renkasi kontracepcijos priemones ar metodus, yra: kontracepcijos prieinamumas, veiksmingumas, saugumas, nedidelė šalutinių poveikių tikimybė, pakankamas informacijos kiekis bei prieinama kontracepcijos kaina.

1.4. Informacija apie kontracepciją

Pacientų informuotumas yra vienas iš reikšmingiausių procesų, darančių didelę įtaką paciento gydymui. Nors literatūroje galima rasti teiginių, straipsnių, šaltinių keliančių klausimus, ar pacientas turi būti supaţindintas su jam skiriamu gydymu, atliekamais diagnostikos tyrimais, daugelis autorių pritaria tam, kad pacientas būtų informuotas visais, jam reikalingais ir rūpimais klausimais. Lietuvos Respublikos (LR) pacientų teisių ir ţalos atlyginimo įstatymo 6 straipsnyje aprašyta, kad pacientas turi teisę į informaciją [79].

Lietuvoje tyrėjai nustatė, kad kas penktas pacientas nesuprato ligoninėje ar sveikatos prieţiūros centre esančių medicininių išrašų ir juose esančių pavadinimų [80]. Nepakankamas informacijos apie gydymą suteikimas yra viena daţniausių konfliktinių situacijų su pacientais

prieţasčių. Gydytojui tenka pareiga atskleisti išsamią informaciją apie gydymą: gydymo skyrimo prieţastis, laukiamą terapinę naudą, gydymo esmę, gydymo metodų alternatyvų pasirinkimą, gydymui paskirtus vaistus, jų pašalinį poveikį, galimą ţalą sveikatai, kitas sąlygas, nuo kurių priklauso paciento sutikimas ar atsisakymas priimti siūlomą gydymą [81]. Uţsienio literatūros šaltiniuose imta diskutuoti jau ne apie gydytojo pareigą teikti informaciją pacientui, bet apie tai kaip ją pateikti, kad jis ją suprastų. Paciento mokymo veiksmingumui lemiamą reikšmę turi sveikatos prieţiūros specialistų komandos, dalyvaujančios mokymo procese, bendradarbiavimas [82, 83].

Nustatyta, kad išsimokslinimas turi įtakos tam, kaip pacientas supranta jam skiriamą informaciją. Aukštąjį išsilavinimą turintys ţmonės geriau ţino apie savo ligą ir galimas jos komplikacijas, nei pradinį ar aukštesnįjį išsilavinimą turintys ţmonės [84]. Informacijos priėmimas ir supratimas taip pat priklauso nuo lyties, amţiaus bei gyvenamosios vietos. Nustatyta, kad informaciją geriausiai priima ir supranta moterys, būdamos 18 – 35 m. amţiaus ir gyvenančios mieste [85].

Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad moterys daţniausiai renkasi kontracepcijos priemones priklausomai nuo gydytojo rekomendacijų, neatsiţvelgiant į šalutinius poveikius. Tyrimo metu nustatyta, kad šeimos gydytojai (83 proc.) daţniau linkę informuoti pacientes tik apie tuos galimus šalutinius poveikius, kurie būna daţnai ir sunkūs. Daugiau kaip ketvirtadalis šeimos gydytojų (29 proc.) neinformuoja moterų apie galimą šalutinį poveikį, kadangi, pasak gydytojų, „jie yra per reti, kad būtų siejami su pacientės apsisprendimu“ bei „sukeltų nereikalingą nerimą“ [86].

Informaciją apie kontracepciją, jos priemones ir metodus dar būdami mokyklinio amţiaus vaikai turėtų gauti iš mokyklose organizuojamų pamokų, uţsiėmimų. Dar 1999 – 2000 m. buvo atlikta dešimties atsitiktinai atrinktų Kauno miesto mokyklų pedagogų apklausa, kurioje atskleidţiamas pedagogų poţiūris į paauglių lytinį ugdymą ir jų pasirengimą šiai veiklai. Šio tyrimo metu lytinį paauglių ugdymą, kaip visiškai nepakankamą, įvardijo net 36,5 proc. visų apklaustųjų. Iš jų, 50,8 proc. respondentų teigė, kad paaugliai nėra pakankamai informuojami apie kontracepciją, jos metodus, galimus šalutinius poveikius bei apie kontracepcijos priemonių teigiamą poveikį sveikatai ir ateičiai [87, 88]. 2009 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad paaugliai mokyklose organizuojamus lytinio švietimo uţsiėmimus vertina gerai arba labai gerai. Taip pat šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad paaugliai lytinio švietimo pamokų laukė, taip pat pritaria lytiniam švietimui mokykloje ir sutinka su teiginiu, kad lytinis švietimas padeda išvengti sveikatos, psichologinių ir socialinių problemų [89].

Uţsienio tyrėjų atliktas tyrimas parodė, kad pagrindinis informacijos šaltinis Nigerijoje yra sveikatos prieţiūros specialistai (52,6 proc.) [66]. Tuo tarpu Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad moterys apie kontracepciją informaciją gauna iš: interneto (71,9 proc.), televizijos, knygų bei spaudos (70,8 proc.), partnerio, šeimos, draugų (40,8 proc.). Lietuvoje sveikatos prieţiūros specialistai, kaip pagrindiniai informacijos apie kontracepciją teikėjai, buvo nurodoma labai retai (3,2 proc.) [1].

Nors, remiantis tyrimais, labiausiai pasitikima ta informaciją, kurią suteikia sveikatos prieţiūros specialistai [90, 91].

2012 m. Kinijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad internetą gauti ţinioms apie kontracepciją naudoja 88,7 proc. moterų. Kinijos moterys informaciją laiko patikima tuomet, kai keliuose internetiniuose šaltiniuose randa tokią pačią informaciją. 75,1 proc. apklaustųjų teigė, kad su sveikatos prieţiūros specialistu nekalba tomis temomis, apie kurias ji gali pasiskaityti arba jau būna pasiskaičiusi internete [92]. Kitose Azijos šalyse 70 proc. apklaustų moterų informacijos apie kontracepcijos metodus ir priemones gauna iš televizijos [93]. Tanzanijoje moterys kontracepcijos metodus ir priemones renkasi pagal informaciją, gautą iš mokyklos bei draugų [94].

Apibendrinant, moterims labai svarbus gydytojo patarimas, tikslios informacijos apie kontracepciją suteikimas bei informavimas visais joms iškylančiais klausimais. Vis dėlto, moterys vis daţniau pasitiki ir informacijos apie kontracepciją ieško internete.

Sveikatos prieţiūros paslaugų teikėjai, ţinodami teorinį moterų informavimo apie kontracepciją modelį, galėtų lengviau ir efektyviau teikti informaciją bei padėti moterims ir šeimoms pasirinkti tinkamiausią kontracepcijos metodą.

1.5. B. Bloomo mokymo tikslų teorija

ir jos taikymas konsultuojant šeimos

planavimo klausimais

B. Bloomo sukurta ugdymo uţdavinių taksonomija iš esmės pakeitė mokymo planavimą ir organizavimą, o tikslų klasifikavimo sistema tapo standartu, plačiai išplitusiu įvairiose šalyse. Nuo 1956 m. B. Bloomo taksonomija buvo svarbiausioji ugdymo programa, kuria rėmėsi viso pasaulio akademikai, švietėjai, dėstytojai, mokytojai, treneriai [95]. Taksonomija – tai klasifikacijos principai, šiuolaikine prasme – struktūra. Tačiau B. Bloomas rašė akademinio sluoksnio atstovams ir, skirtingai nei verslo pasaulio atstovai, vartojo ne struktūros, o lygmenų sąvoką. Iki tol mokymo tikslai buvo keliami stichiškai, be aiškios logikos ir sistemos. Jis pirmasis suklasifikavo mokymo tikslus, pateikė jų hierarchinę struktūrą, ją moksliškai pagrindė [96]. Tad teikiant informaciją apie kontracepciją moterims ir laikantis B. Bloomo teorijos galima pasiekti didesnio moterų informuotumo ir efektyvesnio mokymo.

Detalus mokymo struktūros aprašymas, skirtingų tikslų įvairiais lygmenimis suvokimas skatina mokytoją (informacijos teikėją) prieš pradedant mokyti permąstyti ir apsispręsti, ko jis siekia, kokia jo mokymo vizija. Tikslai tampa mokymo planavimo, mokymo naujovių diegimo, vertinimo atskaitos tašku. Diferencijuoti tikslai kelia būtinybę ieškoti diferencijuotų metodų. Tikslai tik tada tampa prasmingi, kai informacijos teikėjas ţino ir atranda būdų, kaip jų pasiekti. Jei per paţinimo

tikslus moteris suvokia ją supantį pasaulį, tai per vertybių ugdymo tikslų taksonomiją formuojamas moters santykis su juo. Šis santykis išreiškiamas paţiūromis, vertybėmis. Taigi, vertybinis mokymo aspektas – sutikimas ir nesutikimas su tuo, prioritetų teikimas, noras ar nenoras atitinkamai elgtis yra glaudţiai susijęs su paţinimu [95].

B. Bloomas sukūrė hierarchizuotą trijų lygių (paţinimo, emocinį, vertybinį ir psichomotorinį) ugdymo tikslų ir uţdavinių struktūrą (1 lentelė) [95]. Konsultuojant moteris ir poras šeimos planavimo klausimais aktualiausia yra B. Bloomo taksonomijos kognityvinė (paţinimo) sritis, kuri turi šešis lygmenis. Pirmas lygmuo - ţinių lygmuo - yra pats ţemiausias, pasiekiamas remiantis atmintimi. Moterys ţinias apie kontracepciją įgyja pirmiausia gaudamos išsamią informaciją, faktus bei rekomendacijas, kurias suteikia sveikatos prieţiūros paslaugų teikėjas. Antras lygmuo - suvokimas - tai atpaţinimo operacijos, įgytų ţinių suvokimas. Išgirdusios informaciją, moterys turi ją suvokti. Tik aiškiai suprasdamos jos gali pradėti taikyti ţinias naudodamos vieną ar kitą kontracepcijos metodą. Tokiu būdu, labai svarbu po informacijos suteikimo išsiaiškinti ar tikrai informacija buvo teisingai suprasta ir ar nereikia pakartoti bei plačiau paaiškinti nesuprastos informacijos. Trečias lygmuo - taikymo lygmuo - tai sugebėjimas pritaikyti, perkelti įgytas ţinias įvairiose situacijose. Moterys gali pradėti vartoti kontracepcijos priemones ar metodus ir įgusti tai daryti. Ketvirtas paţinimo srities lygmuo - analizės lygmuo - yra gebėjimas visumą skaidyti į dalis, elementus. Penktas lygmuo - sintezė - sugebėjimas atskirus elementus, dalis sujungti į visumą, į sistemą. Šeštas lygmuo, kuris grindţiamas aukščiausio lygmens kognityvine veikla, yra vertinimo lygmuo - tai gebėjimas vertinamųjų veiksmų pagrindu, remiantis kiekybiniais ir kokybiniais parametrais bei kriterijais, pateikti išvadas. Taikydamos ţinias ir vartodamos pasirinktą kontracepciją moterys gali pereiti prie pastarųjų trijų lygmenų, kuomet analizuoja jų pasirinktą kontracepcijos būdą, atlieka sintezę bei įvertinimą. Moterys aiškinasi, ar pasirinktas kontracepcijos būdas atitinka visus pačių moterų keliamus reikalavimus, ar pateisina jų lūkesčius, ar nesukelia nepageidaujamų reiškinių ir, pagaliau, moterys įvertina ar vartojama kontracepcija joms tinkama, ar reiktų rinktis kitą būdą (1 lentelė) [97, 98, 99].

1 lentelė. B. Bloomo mokymo tikslų teorija [95]

Paţinimo sritis

Ţinios

Emocinė – vertybinė sritis

Paţiūros Psichomotorinė sritis Įgūdţiai 1. Duomenų, faktų, informacijos prisiminimas (ţinios) 2. Suvokimas 3. Taikymas 4. Analizė 5. Sintezė 6. Įvertinimas 1. Priėmimas (įgyjamos informacijos reikšmės supratimas) 2. Sutikimas (reakcija) 3. Vertybė (suvokimas, veiksmas, elgesys) 4. Vertybių sistemos organizavimas 5.Vertybių sistemos internalizavimas (elgesio adaptacija, jo atitikimas vertybei) 1. Imitacija (pavyzdys) 2. Manipuliavimas (sekimas instrukcija)

3. Įgūdţių tikslumo lavinimas 4. Artikuliacija (giminiškų mokėjimų derinimas, integravimas)

5. Natūralizacija – prigijimas (automatizmas, ekspertavimas)

1.6. Sveikatos stiprinimo modelis ir jo taikymas konsultuojant šeimos planavimo

klausimais

Sveikatos stiprinimo modelis (SSM) 1950 m. buvo sukurtas siekiant paaiškinti, kodėl JAV visuomenės sveikatos prieţiūros tarnybos siūlytos patikros programos buvo nesėkmingos. Jo aspektai yra kilę iš socialinės psichologijos teorijos, kuri priklauso nuo paţinimo veiksnių, orientuotų į tikslo pasiekimą (pvz. motyvacija išvengti nėštumo). Jo sudedamosios dalys pabrėţia kintančius veiksnius, kurie leidţia sumaţinti problemas, susijusias su sveikata (pvz., neplanuotas nėštumas ir jo pasekmės). Modelio pagrindas yra tai, kad sveikatos elgesį lemia asmeniniai įsitikinimai, suvokimas apie ligas ir būdus joms išvengti [100, 101].

SSM yra daţniausiai naudojamas sveikatos ugdyme ir sveikatos stiprinime. Šis modelis gali nustatyti gaires kuriant sveikatos stiprinimo programas. SSM yra paţinimo, tarpasmeninė sistema, pripaţįstanti, jog ţmogus turi įvairiapusį poţiūrį, reikalingą su sveikatos elgsena susijusių sprendimų priėmimui. Jis tinka sveikatą tausojančiam, prevenciniam elgesiui, tokiam kaip kontracepcijos taikymas. Šeimos planavimas yra dinamiškas ir sudėtingas paslaugų, programų ir elgesio rinkinys reguliuojant vaikų skaičių ir tarpus tarp vaikų šeimoje. Kontraceptinis elgesys – viena iš šeimos planavimo formų, kuri remiasi veikla, susijusia su kontracepcijos metodo parinkimu ir naudojimu. Ji gali apimti konkrečius veiksmus, tokius kaip kontracepcijos iniciavimas, tęsimas arba nutraukimas, netinkamas kontracepcijos naudojimas [100, 101].

Sveikatos stiprinimo modelyje su sveikata susijusiam elgesiui paaiškinti išskirti penki pagrindiniai elementai: suvokiamas rimtumas, suvokiama rizika, suvokiama nauda, suvokiamos kliūtys ir veiksmų uţuominos (1 pav.) [102, 103].

Sveikatos stiprinimo modelis

1 pav. Sveikatos stiprinimo modelio teorinis supratimas [100]

Suvokiamas rimtumas. Šis elementas apibūdina ţmogaus suvokimą apie ligos sunkumą.

Nors suvokiamas rimtumas daţnai remiasi medicinine informacija ar ţiniomis, jis taip pat gali remtis ţmogaus įsitikinimais, kokius sunkumus sukels liga ir kokį poveikį ji turės gyvenimui apskritai [100]. Kontraceptinis elgesys, ţvelgiant per SSM, motyvuojamas ţmogaus noru išvengti nėštumo ir nepastojimo vertės ţmogaus gyvenime, skirtumais tarp pastojimo motyvų ir noro išnešioti vaisių, gebėjimu kontroliuoti vaisingumą ir sumaţinti nėštumo tikimybę naudojant kontracepciją. Tokiu būdu, norint, kad nėštumo prevencija būtų tinkama, turi būti pakankama motyvacija, leidţianti priimti sprendimus, susijusius su kontraceptiniu elgesiu [101].

Suvokiama rizika. Asmeninė rizika yra vienas iš veiksnių, kuris skatina imtis sveikatą

tausojančio elgesio. Kuo didesnė suvokiama rizika, tuo labiau tikėtinas ją maţinantis elgesys [100]. Suvokiama nepageidaujamo nėštumo ir jo pasekmių rizika suteikia paskatų vartoti kontracepciją. Šis elementas apima asmeninį pastojimo rimtumo suvokimą, grindţiamą medicininių ir socialinių nepageidaujamo nėštumo pasekmių. Tai gali būti tokie veiksniai kaip kūno pokyčių ar nėštumo komplikacijų baimė, nerimas prarasti darbą ar nebaigti mokslų dėl padidėjusios vaiko auginimo atsakomybės [101].

Suvokiama nauda. Suvokiamos naudos elementas yra asmens įsitikinimas, kad naujas jo

elgesys sumaţins ligos plitimo riziką [100]. Šeimos planavime suvokiama nauda yra susijusi su visais privalumais, kuriuos lemia nėštumo išvengimas. Pavyzdţiui, nepaisant galimo šalutinio poveikio, moterys pasirinko vartoti hormoninę gimdos spiralę dėl didelio kontraceptinio veiksmingumo, ilgalaikio poveikio, apsaugos nuo gimdos vėţio, anemijos, dėl sumaţėjusių simptomų menstruacijų

Suvokiama nauda ir kliūtys Suvokiamas rimtumas ir rizika

Veiksmų uţuominos

Kiti elementai

metu. Taigi, padidėjęs moterų informuotumas apie kontracepciją padidino ir pagerino kontraceptinių priemonių naudojimą [101].

Suvokiamos kliūtys. Tai individualus kiekvienam asmeniškai iškylančių kliūčių keisti elgesį

vertinimas. Tai pats svarbiausias elementas, lemiantis elgesio pokyčius. Kad naujas elgesys būtų taikomas, asmuo turi patikėti, kad naujojo elgesio nauda viršys senojo elgesio pasekmes. Tai leidţia įveikti kliūtis ir imtis naujo elgesio [100]. Neigiamos pasekmės naudojant kontracepciją (pvz. nuomonė, jog naudojant hormonines kontraceptines priemones padidėja kūno svoris, atsiranda nuotaikų kaita) suvokiamos kaip kliūtys saugotis nepageidaujamo nėštumo. Sudėtinių hormoninių priemonių padidinama kraujo krešulių atsiradimo rizika, nepatogus vartojimas (reikia nepamiršti vartoti tabletes, lytinių santykių metu uţsidėti prezervatyvą, sunkus priemonių prieinamumas (reikalingas gydytojo receptas ar medicininė procedūra gimdos spiralėms įdėti) – šie ir panašūs galimi kontraceptikų vartojimo trūkumai maţina kontracepcijos priemonių vartojimą [101].

Kiti elementai. Keturi pagrindiniai elementai yra veikiami kitų kintamųjų, tokių kaip kultūra,

švietimo lygis, ankstesnė patirtis, įgūdţiai, motyvacija ir kitos individualios savybės, kurios daro įtaką asmeniniam suvokimui [100]. Jie sąveikauja su individo nėštumo suvokimu ir sprendimų priėmimu, darydami įtaką kontracepcijos vartojimui. Šis elementas apima demografinius, socialinius, struktūrinius, psichologinius ir reprodukcinius veiksnius, kurie lemia kontraceptinį elgesį. Pavyzdţiui, paauglės, moterys iš rasinės ar etninės maţumos daţniau nei kitos patiria neplanuotą nėštumą. Kaimo gyventojos, moterys gaunančios maţas pajamas, neturinčios socialinio draudimo, rečiau nei kitos vartoja veiksmingus kontracepcijos metodus. Ţinios apie kontracepciją padeda moterims pradėti ir tęsti jos vartojimą [101].

Veiksmų uţuominos (besikeičiantys ir įgalinantys faktoriai). Be keturių pagrindinių ir

papildančių elementų, SSM teigia, kad elgesys taip pat veikiamas veiksmų uţuominų. Veiksmų uţuominos apima įvykius, ţmones, ar tai, kas skatina ţmones keisti savo elgesį [100]. Tai vidiniai ir išoriniai stimulai, kurie sukelia suvokimą apie galimą nepageidaujamo nėštumo pavojų ir palengvina apsisprendimą vartoti kontraceptines priemones. Tai gali būti tokie simptomai kaip vėluojančios mėnesinės po nesaugių lytinių santykių, atsinaujinusios mėnesinės po gimdymo (vidiniai stimulai) ar pranešimai apie kontracepciją iš ţiniasklaidos priemonių, lytinio partnerio nerimas, sveikatos prieţiūros paslaugų teikėjo rekomendacijos (išoriniai stimulai) [101].

SSM yra tinkamas modelis šeimos planavimo mokslui ir praktikai. Visapusiškas modelio taikymas apima įvairius kintamuosius ir sutelkia dėmesį į aplinkybes, susijusias su reprodukcine sveikata, įtraukdamas kontraceptinį elgesį ir metodus. Taip pat SSM suteikia galimybę prognozuoti ir paaiškinti sudėtingus moderniosios kontracepcijos vartojimo veiksnius bei skatinti strategijas siekiant pagerinti šeimos planavimo rezultatus (2 pav.) [101].

2 pav. Sveikatos stiprinimo modelio elementai, taikomi konsultuojant šeimos planavimo klausimais [101]

1.7. B. Bloomo mokymo tikslų teorija ir sveikatos stiprinimo modelis

Sveikatos prieţiūros specialistai suteikiant moterims informaciją apie šeimos planavimo metodus taikydami B. Bloomo mokymo tikslų teoriją bei atsiţvelgdami į SSM, gali tikėtis geresnio moterų informuotumo bei geresnių šeimos planavimo rezultatų. Ţinodami, jog duomenų, faktų, informacijos prisiminimą bei suvokimą lemia moters suvokiamas rimtumas ir rizika, nauda ir kliūtys bei tai, kad tam įtakos turi veiksmų uţuominos, sveikatos prieţiūros specialistai, socialiniai darbuotojai, prieš suteikdami informaciją apie kontracepciją, turėtų išsiaiškinti moters jau turimas ţinias šia tema, jos įsitikinimus, gyvenimo tikslus. Tik po to galima teikti informaciją ir