SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
Rasa Einikytė
PARASTOMINĖS ODOS ĮVERTINIMO INSTRUMENTO
TINKAMUMAS POOPERACINIAME PERIODE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė m. dr. J. Gulbinienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETASSLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU:
Slaugos fakulteto dekanė Prof. dr. J. Macijauskienė
2011 05 27
PARASTOMINĖS ODOS ĮVERTINIMO INSTRUMENTO
TINKAMUMAS POOPERACINIAME PERIODE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
m. dr. J. Gulbinienė
2011 05 27
Recenzentas
Darbą atliko
Magistrantė
2011 05 27 Rasa Einikytė 2011 05 27TURINYS
SANTRUMPOS ... 9 ŢODYNAS ... 10 ĮVADAS ... 11 DARBO TIKSLAS ... 13 DARBO UŢDAVINIAI... 13 1. LITERATŪROS ANALIZĖ ... 141. 1. Ţarnyno stomos samprata ... 14
1. 2. Pacientų, kuriems suformuota ţarnyno stoma, prieţiūra ... 14
1. 3. Pacientų mokymas stomos prieţiūros pagrindų ... 15
1. 3. 1. Išmatų surinktuvo parinkimas pacientui ... 16
1. 3. 2. Paciento mokymas išmatų surinktuvo keitimo įgūdţių ... 17
1. 3. 3. Parastominės odos prieţiūra ... 17
1. 4. Parastominės odos paţeidimai ... 18
1. 4. 1. Parastominės odos paţeidimų prieţastys ... 19
1. 5. Parastominės odos paţeidimų gydymas ... 20
1. 6. Parastominės odos įvertinimo instrumentas... 21
1. 7. Instrumento vertimo į lietuvių kalbą reikalavimai ... 23
1. 8. Instrumento pagrįstumo/validumo, patikimumo vertinimas ... 24
1. 9. Instrumento suprantamumas ... 26
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 27
2. 1. Tiriamųjų kontingentas ... 27
2. 2. Tyrimo imtis... 28
2. 3. Tyrimo metodika ... 28
2. 3. 1. Naudotos anketos ir papildomai sudaryti klausimai ... 28
2. 3. 2. „Parastominės odos įvertinimo instrumentas―... 29
2. 3. 3. Klausimynas „Lietuviško parastominės odos įvertinimo instrumento suprantamumo įvertinimas― ... 30
2. 3. 4. Klausimynas „Paciento ţinių vertinimas― ir papildomai sudaryti klausimai ... 31
2. 4. Tyrimo organizavimas... 31
2. 5. Statistinė duomenų analizė... 32
3. TYRIMO REZULTATAI ... 34
3. 1. Slaygytojų demografiniai duomenys ... 34
3. 2. „Parastominės odos įvertinimo instrumento― suprantamumo vertinimas ... 35
3. 3. „Parastominės odos įvertinimo instrumento― suprantamumo vertinimas, atsiţvelgiant į slaugytojų darbo staţą skyriuje ... 36
3. 4. „Parastominės odos įvertinimo instrumento― suprantamumo vertinimas, atsiţvelgiant į tai, kaip daţnai slaugytojai susiduria su pacientais, kuriems suformuota stoma... 40
3. 5. Pacientų demografiniai duomenys... 44
3. 6. Pacientų parastominės odos vertinimas, naudojant „Parastominės odos įvertinimo instrumentą― .. 46
3. 7. Pacientų, kuriems suformuota ţarnyno stoma, ţinios apie stomos prieţiūrą ... 49
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 52
IŠVADOS ... 54
REKOMENDACIJOS ... ... 55
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 55
SANTRAUKA
Einikytė R. Parastominės odos įvertinimo instrumento tinkamumas pooperaciniame periode; magistro baigiamasis darbas / darbo vadovė m. dr. J. Gulbinienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klinikinės slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2011- 70 psl.
Mano darbo tikslas - įvertinti ―Parastominės odos įvertinimo instrumento‖ tinkamumą pooperaciniame periode.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti „Parastominės odos įvertinimo instrumento― suprantamumą.
2. Įvertinti pacientų parastominę odą, naudojant „Parastominės odos įvertinimo instrumentą―, praėjus1 savaitei ir 2 mėnesiams po stomos suformavimo operacijos.
3. Įvertinti pacientų, kuriems suformuota stoma, ţinias apie stomos prieţiūrą, praėjus 1 savaitei ir 2 mėnesiams po operacijos.
Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Viešosios Įstaigos Kauno klinikų (LSMUL VšĮ KK) Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyriuje, Akušerijos ir Ginekologijos klinikos Ginekologijos skyriuje, Onkologijos klinikos Onkologijos skyriuje, Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų chirurgijos skyriuje bei Birštone „Tulpės― sanatorijoje Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Tiriamieji buvo apklausiami nuo 2010-10-20 iki 2011-02-18 naudojant „Parastominės odos įvertinimo instrumentą― (pagal visus reikalavimus išverstą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą), „Paciento ţinių vertinimo― klausimyną (sukurtą J. Gulbinienės, paimtą iš daktaro disertacijos ―Mokymo reikšmė pacientų, kuriems suformuota ţarnyno stoma, savirūpai ir gyvenimo kokybei‖), „Lietuviško Parastominės odos įvertinimo instrumento suprantamumo įvertinimo― klausimyną (sukurtas remiantis literatūros analize ir į lietuvių kalbą išverstu „Parastominės odos įvertinimo instrumentu―) bei sociodemografiniams duomenims įvertinti buvo naudojami papildomai sudaryti klausimai.
Iš viso buvo apklausta 71 slaugytojas ir 19 pacientų. Išanalizavus apklausos duomenis galima daryti išvadas:
1. „Parastominės odos įvertinimo instrumentas― daugumos slaugytojų vertinamas kaip lengvai suprantamas, tačiau slaugytojai nurodė, kad instrumente pateikta daug nereikalingos informacijos, kad sunku odos paţeidimą įvertinti procentais bei, kad neaišku „kokie tie nebūdingi audiniai aplink stomą gali susidaryti―.
2. Naudojant ―Parastominės odos įvertinimo instrumentą―, įvertinti pacientų parastominei odai, buvo nustatyta, kad praėjus dviem mėnėsiams po stomos suformavimo operacijos tiriamųjų pacientų parastominės odos būklė pablogėjo. Reikšmingai daugiau pacientų parastominės odos paţeidimo plotas, atsiţvelgiant į spalvos pokyčius, padidėjo nuo 25 iki 50 proc. bei nustatytas odos paţeidimo plotas erozijomis 25 proc. ir maţiau.
3. Tiriamųjų pacientų ţinios apie stomos prieţiūrą, praėjus 2 mėn. po operacijos, lyginant su ţiniomis, praėjus 1 sav. po stomos suformavimo operacijos, reikšmingai pagerėjo tik parastominės odos valymo srityj. Praėjus 2 mėnesiams po stomos suformavimo operacijos pacientų ţinios išliko tik patenkinamos.
SUMMARY
Einikytė R. Suitability of peristomal skin assessment instrument in the postoperative period; Master thesis / Tutor M. Dr. J. Gulbinienė; Lithuanian Health Sciences University, Clinical Nursing Faculty, Nursing and Welfare Department. – Kaunas, 2011- 70p
The goal of my work is to evaluate the suitability of peristomal skin assessment instrument in the postoperative period.
Objectives: of the work:
1. To evaluate the comprehension level of peristomal skin assessment instrument in the postoperative period.
2. To evaluate the peristomal skin of patients using peristomal skin assessment instrument, in 1 week, and 2 months after the stoma formation surgery
3. To evaluate the knowledge of patients with stoma about stoma care, after 1 week and 2 months after surgery.
The study was carried out in the Public Institution Kaunas Clinics of Lithuanian Health Sciences University Hospital: at the Surgery Clinics – in the Surgery Department, at the Obstetrics and Gynaecology Clinics – in the Gynaecology Section, at the Oncology Clinical – in the Oncology Department, at the Paediatric Surgery Clinics – in the Paediatric Surgery Department and in Birstonas Tulpė Sanatorium, Physical Medicine and Rehabilitation section. Subjects were interviewed from 2010-10-20 to 2011-02-18 using the peristomal skin assessment instrument (translated from English into Lithuanian language according to all requirements), the patient knowledge assessment questionnaire (developed by J. Gulbinienė, taken from the doctoral dissertation ―Significance of teaching to the self-care and quality of life of patients with intestinal stoma‖), the understanding level questionnaire of the Lithuanian peristomal skin assessment instrument (developed based on literature analysis, and the ―Peristomal skin assessment tool‖ translated into Lithuanian language), and additional questions were given to assess the socio-demographic data.
A total of 71 nurses and 19 patients were interviewed.
The analysis of survey data allows drawing the following conclusions:
1. By the majority of nurses the peristomal skin assessment instrument was considered as easily understood, however, nurses according there are a lot of unnecessary information in the instrument, it is hard to assess the lesion by percents and it is unclear ―how does it look tissue overgrowth which can to consist‖.
2. Evaluation of patients‘ peristomal skin after two months of the ostomy surgery, using the skin peristomal assessment instrument, the peristomal skin lesions increased in comparison with peristomal skin assessment after 1 week of the ostomy surgery. The peristomal skin area by discolouration increased from 25 to 50 percent for more patients - the difference is statistically significant and peristomal skin area by erosion less than 25 percent was determined.
3. Surveyed patients' knowledge about ostomy care, after 2 months after surgery, compared with the knowledge after 1 week of the ostomy surgery significantly improved only in the peristomal skin cleansing area. Within two months after ostomy surgery patient knowledge remains only satisfactory.
PADĖKA
Noriu išreikšti nuoširdţią padėką:
Šio baigiamojo darbo vadovei m.dr. Jurgitai Gulbinienei uţ visapusišką pagalbą bei kantrybę atliekant magistro baigiamąjį darbą;
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Slaugos fakulteto dekanei, prof. dr. J. Macijauskienei uţ suteiktas galimybes atlikti šį darbą;
Visiems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojams, kurie dėstė visus šiuos mokslo metus, uţ nuoširdų bendradarbiavimą ir suteiktas naudingas ţinias;
LSMUL VšĮ KK Chirurgijos, Ginekologijos, Onkologijos, Vaikų chirurgijos bei Birštono „Tulpės― sanatorijos Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių slaugytojams uţ pagalbą atliekant tyrimą.
SANTRUMPOS
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos ţr. – ţiūrėti
pav. – paveikslėlis mln. – milijonas proc. – procentai
pH – vandenilinis rodiklis
ŢODYNAS
Egzema - alerginės kilmės odos uţdegimas, pasireiškiantis įvairaus pobūdţio nieţtinčiu išbėrimu. Epidermis - tai išorinės odos sluoksnis.
Papulė - odos išbėrimo forma — standus iškilimas odoje, mazgelis. Erozijos – procesas, kurio metu oda praranda savo viršutinį sluoksnį.
Pioderma - tai staiga atsirandanti lėtinė, idiopatinė odos liga, daţniausiai susijusi su kitomis sisteminėmis ligomis.
Stoma - chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė.
Ileostoma - tai chirurginiu būdu suformuota dirbtinė išangė iš plonosios ţarnos. Jejunostoma - tai chirurginiu būdu suformuota dirbtinė išangė iš tuščiosios ţarnos. Kolostoma - tai chirurginiu būdu suformuota dirbtinė išangė iš storosios ţarnos.
Krono liga - tai lėtinė ţarnyno liga, kuriai būdingas uţdegimas, paţeidţiantis ne tik paviršinius, bet ir giliuosius ţarnos sienelės sluoksnius.
Parastominė oda - tai oda 5-13 cm. spinduliu aplink stomą.
Hidrokoloidinis tvarstis - tvarstis sugeriantis eksudatą ir sukuriantis ţaizdoje drėgną aplinką, kuri skatina organizmo gijimo procesus ir padeda nuo ţaizdos atsiskirti negyvybingiems audiniams nepaţeidţiant naujų susidariusių audinių.
Kontaktinis dermatitas - tai egzogeninės kilmės odos uţdegimas, pasireiškiantis bėrimo ţidiniais tiesiogiai dirginančios medţiagos poveikio ar kontakto su alergenu vietoje.
Maceruota oda – drėgna, šlapiuojanti oda.
Išmatų surinktuvas - plastikinis maišelis klijuojamas prie pilvo odos, aplink stomą, išmatoms surinkti. Lipni plokštelė – išmatų surinktuvo dalis, kuri yra klijuojama prie pilvo odos, aplink stomą.
Ph – vandenilinis rodiklis, kuris parodo koks yra tirpalas t.y. rugštus, bazinis ar neutralus. Steroidai – preparatai, spartinantys ląstelių augimą, dalijimąsi, baltymų sintezę.
Stomaterapeutas - tai slaugytojas, dirbantis su pacientais, kuriems suformuota stoma.
Test – retest – pakartotinė tų pačių respondentų apklausa po tam tikro laiko.
ĮVADAS
Stoma vadinama chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė. Gydant kai kurias ligas, pvz. ţarnyno nepraeinamumą su įvykusia ţarnos nekroze, vėţį, tiesiosios ţarnos atreziją, tenka pašalinti dalį nefunkcionuojančio ţarnyno, o pačią ţarną pritvirtinti prie priekinės pilvo sienos, t.y. suformuoti stomą [9]. Pirmoji operacija, kurios metu buvo suformuota ileostoma, atlikta Vokietijoje 1879 metais vokiečių chirurgo Baum‗o [6]. 2009 metų duomenimis vienam milijonui Europos gyventojų teko apie tūkstantis ţmonių, kuriems yra suformuota stoma [23]. Po tokios operacijos pasikeičia ţmogaus tuštinimosi būdas. Toks ţmogaus kūno funkcijų pasikeitimas labai įtakoja jo tolesnę gyvenimo kokybę visais aspektais. Dauguma pacientų ilgainiui, pasveikę po operacijos, prisitaiko ir stengiasi sugrįţti prie įprasto savo gyvenimo ritmo, padedant artimiesiems ir draugams, gydytojams bei slaugytojams, kurie pasiryţę suteikti visokeriopą pagalbą.
Po stomos suformavimo operacijos pakankamai daţnai pasitaiko pooperacinės stomų komplikacijos, kurios uţima svarbų vaidmenį pacientų gyvenime. J. Williams ir kt. (2010) atlikto tyrimo metu nustatė, kad net 68 proc. pacientų, po stomos suformavimo operacijos, vargina parastominės odos problemos: 44 proc. – sudirginta oda, 12 proc. – opos, 9 proc. – alergija ir 3 proc. – maceruota oda [48]. E. A. Ayello ir kt. (2011) teigia, kad parastominės odos problemos vargina vidutiniškai 45 proc. pacientų, po stomos suformavimo operacijos [29]. Šių problemų pasitaikytų ţymiai maţiau jeigu pacientai po operacijos būtų apmokyti stomos prieţiūros pagrindų, bei mokėtų atpaţinti komplikacijas.
Siekiant kokybiškai įvertinti pirmuosius parastominės odos pokyčius, asmenims, priţiūrintiems pacientus, kuriems suformuota stoma, rekomenduojama naudoti „Parastominės odos įvertinimo instrumentą―. Tai vienas naujausių instrumentų, sukurtas dvylikos tarptautinių stomos prieţiūros slaugytojų - specialistų bendradarbiaujant su dermatologais. Šis instrumentas skirtas įvertinti parastominės odos paţeidimo plotą ir paţeidimo sunkumą [29]. Naudojant šį instrumentą kasdienėje praktikoje galima įvertinti ar parastominė oda gerėja ar blogėja reguliarių vizitų pas specialistą metu. Tinkamai jį naudojant galima laiku pastebėti beprasidedančius parastominės odos paţeidimus, numatyti parastominės odos problemų prieţastį, o atsiţvelgiant į prieţastis galima numatyti ir gydymą [34]. Galbūt galima teigti, kad šis instrumentas gali padėti uţkirsti kelią parastominės odos problemoms.
Šią magistrinio darbo temą pasirinkau, kadangi Lietuvoje ir pasaulyje parastominės odos problema išlieka aktuali iki dabar. Parastominės odos problemų daţnis po stomos suformavimo operacijos yra pakankamai didelis. Šias problemas gali sumaţinti slaugytojai suteikdami pakankamai reikiamų ţinių po stomos suformavimo operacjos bei tinkamai parinktas instrumentas, kurio dėka butų lengviau stebėti individualaus ţmogaus parastominės odos pokyčius ir suteikti reikiamą pagalbą. Atlikdama tyrimą norėjau
išsiaiškinti į lietuvių kalbą išversto „Parastominės odos įvertinimo instrumento― suprantamumą bei pabandyti jį pritaikyti praktiškai pacientams, po stomos suformavimo operacijos. Kol kas Lietuvoje nėra nė vieno instrumento, skirto įvertinti parastominės odos būklę.
DARBO TIKSLAS
Įvertinti ―Parastominės odos įvertinimo instrumento‖ tinkamumą pooperaciniame periode.
DARBO UŢDAVINIAI
1. Įvertinti „Parastominės odos įvertinimo instrumento― suprantamumą.
2. Įvertinti pacientų parastominę odą, naudojant „Parastominės odos įvertinimo instrumentą―, praėjus1 savaitei ir 2 mėnesiams po stomos suformavimo operacijos.
3. Įvertinti pacientų, kuriems suformuota stoma, ţinias apie stomos prieţiūrą, praėjus 1 savaitei ir 2 mėnesiams po operacijos.
HIPOTEZĖ
Į lietuvių kalbą išverstas „Parastominės odos įvertinimo instrumentas― padės stebėti pacientų, kuriems suformuota stoma, parastominės odos pokyčius, kiekvieno apsilankymo pas specialistą metu.
1. LITERATŪROS ANALIZĖ
1. 1. Ţarnyno stomos samprata
Stoma – tai chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė. Gydant kai kurias ligas, pvz. ţarnyno nepraeinamumą su įvykusia ţarnos nekroze, vėţį, tiesiosios ţarnos atreziją, tenka pašalinti dalį nefunkcionuojančio ţarnyno, o pačią ţarną pritvirtinti prie priekinės pilvo sienos, t.y. suformuoti stomą [9]. Pirmoji operacija, kurios metu buvo suformuota ileostoma, atlikta Vokietijoje 1879 metais vokiečių chirurgo Baum‗o [6].
Ţarnyno stomų tipai:
1. Kolostoma vadinama dirbtinė išangė, suformuota iš storosios ţarnos [21];
2. Ileostoma - tai chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė iš plonosios ţarnos. Išmatos gali būti skystos ar tirštesnės konsistencijos, išsiskiria keletą kartų per dieną, daţniausiai po valgio. Ileostoma gali būti suformuota laikinai arba visam laikui [21];
3. Jei stoma atlikta tuščiojoje ţarnoje, ji vadinama jejunostoma. Ji paprastai yra skirta maitinimui [9].
J. Williams ir kt. (2010) teigia, kad ligoniams, kuriems yra suformuota stoma, net 68 proc. atsiranda parastominės odos problemų [48]. Todėl labai svarbu tinkamai priţiūrėti suformuota stomą, mokyti pacientą stomos prieţiūros įgūdţių ir naudoti tinkamą instumentą, kurio dėka butų lengviau stebėti kiekvieno paciento parastominės odos pokyčius ir esant pakitimams suteikti tinkamą pagalbą.
1. 2. Pacientų, kuriems suformuota ţarnyno stoma, prieţiūra
Slaugytojai, priţiūrintys pacientus, kuriems suformuota stoma, uţima labai svarbią vietą šių pacientų gyvenime [24, 42]. Daugelyje šalių, slaugytojai, dirbantys su pacientais, kuriems suformuota stoma vadinami – stomaterapeutais. Jų pagalba nukreipta šių pacientų fizinių ir psichologinių poreikių sprendimui [3, 20, 24, 30].
Prieš operaciją stomaterapeutas: paaiškina kokie anatominiai pokyčiai gali būti po operacijos, parenka bei paţymi tinkamiausią vietą būsimai stomai, bendrauja su paciento artimaisiais. Po operacijos stomaterapeutas: moko ligonį kaip priţiūrėti stomą, parenka tinkamo dydţio išmatų rinktuvą bei lipnią
plokštelę, paaiškina mitybos pokyčius, papasakoja apie galimą šalutinį vaistų poveikį, išmoko atpaţinti komplikacijas, uţtikrina ilgalaikę paciento prieţiūtą namuose [3, 20].
C.C. Lyon ir kt. (2000) teigia, kad prieš išrašant iš ligoninės pacientams, kuriems suformuota stoma, stomaterapeutas turėtų duoti patarimų stomos prieţiūros klausimais. Tolimesni jų susitikimai turėtų įvykti po 3 ir 6 mėnesių. Tačiau idealu būtų jeigu pirmasis susitikimas įvyktų per pirmajį mėnesį po operacijos atlikimo [31]. Europoje atliktas tyrimas parodė, kad pacientų gyvenimo kokybė pagerėja, jeigu jie buvo susitikę su stomaterapeutu po 3 ir 6 mėmesių, nuo stomos suformavimo operacijos atlikimo, stomos įvertinimui [46].
K.F. Jeter (1992) atliko tyrimą, kuris parodė, kad pooperacinis pacientų, kuriems suformuota stoma, mokymas turėtų būti pradėtas, kai pacientas yra pasiruošęs apmokymams. Autorius paţymi, kad mokymas turi būti parengtas atsiţvelgiant į kiekvieno paciento ţinių lygį ir supratimą [30].
Nors Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį ţymiai pagerėjo chirurginė technika, stomos prieţiūros priemonės, tačiau pacientų paruošimas stomos suformavimo operacijai ir tolimesnei prieţiūrai vis dar nepakankamas. Prieš operaciją pacientai ne visada informuojami apie galimus kūno pokyčius, kaip tai daroma daugelyje Vakarų šalių. Pooperacinei paciento psichologinei reabilitacijai, integracijai į socialinį gyvenimą taip pat skiriama per maţai dėmesio. Namo pacientai išleidţiami tik dalinai apmokyti priţiūrėti stomą, nesupaţindinti su mitybos, kelionių, maudymosi, kitomis gyvenimo ypatybėmis [20]. Kadangi parastominės odos problemos daţniausiai atsiranda dėl nepakankamos informacijos, kaip priţiūrėti stomą, todėl svarbu pacientams suteikti reikiamos informacijos apie stomų prieţiūrą, norint išvengti parastominės odos paţeidimų [35, 49].
1. 3. Pacientų mokymas stomos prieţiūros pagrindų
Ankstyvasis pooperacinis laikotarpis pacientui sunkiausias, nes pirmą kartą pamatęs, kaip po operacijos atrodo jo kūnas, ir suvokęs, jog negali kontroliuoti dujų, išmatų išsiskyrimo, jaučia ne tik fizinį, bet ir psichologinį bei emocinį skausmą. Šiuo laikotarpiu turi būti pradėtas pacientų mokymas stomos prieţiūros pagrindų, skatinimas pradėti domėtis stoma, įgyti kuo daugiau ţinių bei įgūdţių [4].
Paciento mokymas turėtų būti pradedamas 3–4 d. po operacijos ir tęsiamas visą gulėjimo stacionare laikotarpį [3]. Po paciento išrašymo iš ligoninės pirmasis jo susitikimas su stomaterapeutu turėtų įvykti 2-4 savaičių laikotarpyje. Sekantys susitikimai po 3 ir 6 mėnesių, vėliau - į metus kartą [40].
Mokymo pradţioje reikia išsiaiškinti, ką pacientas prisimena iš ankstesnio, prieš operaciją vykdyto mokymo. Slaugytojas turi įvertinti bendrą paciento pooperacinę savijautą [19]. Jei paciento
bendra sveikatos būklė gera, mokymą reikia pradėti nuo išmatų rinktuvo keitimo technikos, supaţindinti su parastominės odos prieţiūros priemonėmis bei patarti mityboje, fizinėje veikloje [4, 19]. Pacientų mokymas ligoninėje turi būti vykdomas palengva, remiantis sudarytu mokymo planu [4].
1. 3. 1. Išmatų surinktuvo parinkimas pacientui
Saugytojai, priţiūrintys pacientus, kuriems suformuota stoma, privalo turėti pakankamai ţinių apie stomos prieţiūros priemones, kad galėtų parinkti pacientui tinkamiausią išmatų surinktuvą [4].
Šiais laikais išmatų surinktuvų yra labai įvairių, skirtų kiekvienam konkrečiam stomos atvejui [14]. Parenkant pacientui išmatų surinktuvą, reikia paaiškinti vienos ir dviejų dalių išmatų surinktuvų panašumus, skirtumus, įsigijimo ir kompensavimo galimybes [4]. Išmatų surinktuvai (maišeliai) būna uţdaru arba atviru galu [3].
Esant kolostomai, naudojami uţdari maišeliai, ileostomos prieţiūrai naudojami maišeliai, turintys atvirą (uţdaromą specialiu spaustuku) galą, skirtą skystų išmatų išleidimui [14]. C.C. Lyon ir kt. (2000) savo straipsnyje teigia, kad dauguma pacientų, kuriems suformuota kolostoma, naudoja vienos dalies uţdaru galu išmatų surinktuvus, kurie keičiami kas keleta valandų. Pacientai, kuriems suformuota ileostoma, naudoja vienos dalies maišelius atviru galu [31]. K. Collett (2002) rekomenduoja vienos dalies uţdaru galu išmatų surinktuvus keisti maţiausiai kartą per dieną. O vienos dalies išmatų surinktuvus atviru galu keisti kas 2-3 dienas, kadangi jie gali būti ištuštinami tarp keitimų [25]. Pacientas, naudodamas dviejų dalių išmatų surinktuvus, turi keisti juos kas tris dienas [31]. K. Collett (2002) taip pat teigia, kad dviejų dalių išmatų surinktuvo lipni lokštelė turi būti keičiama kas 2-3 dienas [25].
Parinktas išmatų surinktuvas turi būti saugus (neprateka išmatų turinys), patogus, apsaugantis odą nuo išmatų turinio ir, kad pacientas sugebėtų savarankiškai jį pasikeisti [4]. Tinkamiausias išmatų surinktuvas bei angos lipnioje plokštelėje dydis pacientui parenkamas iškart po operacijos, apmokymo metu. Tačiau reikia nepamiršti, kad maţdaug pirmus 3 mėnesius po operacijos stomos dydis kinta. Dėl pooperacinės traumos stoma būna paburkusi, ir tik praėjus 3 mėnesiams susiformuoja galutinis stomos dydis. Dėl šios prieţasties karts nuo karto reikia permatuoti stomos dydį kerpant angą lipnioje plokštelėje [40].
Kiekvienam pacientui išmatų surinktuvas parenkamas individualiai, atsiţvelgiant į suformuotos stomos tipą (ileostoma ar kolostoma), paciento poreikius, sugebėjimus. Vienos dalies išmatų surinktuvą galima rekomenduoti pacientams, turintiems atminties problemų, nes vienos dalies surinktuvo paruošimas
ir uţklijavimas ant parastominės odos yra lengvesnis nei dviejų dalių surinktuvo. Dviejų dalių išmatų surinktuvą galima pasiūlyti pacientams, kurio parastominė oda sudirginta daţno išmatų surinktuvo nuėmimo, tokiu atveju rečiau reikės nuėminėti lipnią plokštelę nuo odos [4].
1. 3. 2. Paciento mokymas išmatų surinktuvo keitimo įgūdţių
Pacientų mokymas išmatų surinktuvo keitimo įgudţių turėtų būti pradėtas mokinant naudoti vienkartinį, stomos dydţio nustatymui naudojamą, matuoklį. Vienkartinis matuoklis turi būti naudojamas kaskart keičiant išmatų surinktuvą ir patikrinant ar angos dydis lipnioje plokštelėje yra tinkamas. Jeigu stomos dydis yra pastebimai maţesnis, negu iškirptas angos dydis lipnioje plokštelėje – pacientui rekomenduojama visa tai pakartoti kartu su slaugytoju/stomaterapeutu. Kadangi stomos dydis pirmus 3 mėnesiu po operacijos kinta, todėl kerpant angą lipnioje plokštelėje kaskart, pirmus tris mėnesius, reikia permatuoti stomos dydį [40]. Iškerpamos angos dydis gali būti 5-6 mm. didesnis uţ stomos dydį [3].
Nuėmus surinktuvo plokštelę nuo odos reikia atidţiai ją apţiūrėti - įvertinti ar nėra matyti plokštelės išgriauţimo, ar ant plokštelės kraštų, kurie lietėsi su oda nėra išmatų ar šlapimo. Tada kruopščiai apţiūrėti parastominę odą – įvertinant ar nėra odos sudirginimo ar paţeidimo [28]. Odą aplink stomą geriausiai nuvalyti minkštu audiniu ar kempinėle suvilgyta šiltu vandeniu [4, 19, 40]. Galima naudoti ir muilą. Tik svarbu, kad jo sudėtyje nebūtų losjono ar aliejaus ir jo pH būtų subalansuotas. Negalima naudoti cheminių valiklių, kadangi jie gali sudirginti odą. Pašalinus visus nešvarumus kruopščiai nusausinti parastominę odą ir uţklijuoti išmatų surinkimo plokštelę [40]. Dviejų dalių išmatų surinktuvo plokštelė keičiama kartą per savaitę, esant reikalui ir daţniau [27, 40].
K. Collett (2002) teigia, kad išmatų maišelis turėtų būti keičiamas, kai turinys jame uţima nuo trečdalio iki pusės maišelio turinio. Pacientams, kuriems suformuota ileostoma, maišelį gali tekti ištuštinti nuo 5 iki 7 kartų per dieną, o tiems, kuriems suformuota kolostoma – nuo 1 iki 3 kartų per dieną [25].
1. 3. 3. Parastominės odos prieţiūra
Pooperaciniu laikotarpiu svarbu uţtikrinti tinkamą odos apie stomą (parastominės odos) prieţiūrą. Parastominė oda – tai oda 5-13 cm. spinduliu aplink stomą [3]. Sveika parastominė oda yra būtina normaliam stomos prieţiūros priemonių naudojimui ir susitaikymui gyventi su suformuota stoma
[40]. Todėl slaugytojai turi uţtikrinti, kad stomos turinys nesiliestų prie odos, nes paţeidimo prevencija yra lengvesnė nei gydymas [4]. Sveika parastominė oda turi būti neparaudusi, sveiku epidermiu, nejaučiama nieţėjimo, perštėjimo ar skausmo [26].
Keičiamas išmatų surinktuvas nuo odos turi būti nuimamas švelniai, ranka prilaikant odą. Parastominės odos nuvalymui naudojamas švelnus audinys ar kempinėlė ir šiltas vanduo [4, 19, 40]. Galima naudoti ir muilą. Tik svarbu, kad jo sudėtyje nebūtų losjono ar aliejaus ir jo pH būtų subalansuotas. Negalima naudoti cheminių valiklių, kadangi jie gali sudirginti odą [40]. Preparatai, kurių sudėtyje yra alkoholio, naudojami ant paţeistos odos gali sukelti dilgčiojimą [31]. Kelis kartus valymui naudojamas tas pats audinys arba kempinėlė skatina mikroorganizmų dauginimąsi ir infekcijos riziką. Nuvalytą odą būtina kruopščiai nusausinti [40]. Negalima odos tepti kremais, aliejais, nes sunkiau bus priklijuoti plokštelę [14].
Mokant pacientą parastominės odos prieţiūros, svarbu suteikti informacijos ir apie papildomas parastominės odos prieţiūros priemones: apsauginę pudrą, kremą, lipnią pastą, gydomąją pasta [4]. Jeigu pacientą kamuoja parastominės odos paţeidimas – apmokyti pacientą kaip naudotis vienokia ar kitokia priemone.Jeigu aplink stomą yra raukšlių ar įdubimų, tokiu atveju naudojama pasta, kuri patepta ant odos nelygumų greitai sukietėja, taip pagerindama plokštelės lipimą [14].
Tinkama parastominės odos prieţiūra yra vienas iš veiksnių, padedančių pacientams greičiau prisitaikyti prie įvykusių pokyčių ir išvengti parastominės odos komplikacijų.
1. 4. Parastominės odos paţeidimai
Nuo parastominės odos būklės labai priklauso ţmogaus savijauta [35]. Sveika parastominė oda turi būti neparaudusi, nepaţeistas epidermis, nejaučiama nieţėjimo, perštėjimo ar skausmo [26]. Sveika parastominė oda yra būtina gerai paciento savijautai, normaliam stomos prieţiūros priemonių naudojimui bei prisitaikymui gyventi su stoma [35].
J.C. Colwell ir J. Beitz teigia, kad stomos komplikacijos pasitaiko nuo 6 proc. iki 66,8 proc. ţmonių, priklausomai nuo suformuotos stomos tipo [26]. J. Williams ir kt. (2010) atlikto tyrimo metu nustatė, kad 68 proc. pacientų po stomos suformavimo operacijos vargino parastominės odos problemos: 44 proc. – sudirginta oda, 12 proc. – atsirado opos, 9 proc. – alergija, 3 proc. – maceruota oda [48].
Parastominės odos paţeidimas – tai viena daţniausių vėlyvųjų komplikacijų, atsirandančių praėjus ne maţiau, kaip 20 dienų po stomos suformavimo operacijos [15, 32]. Parastominės odos paţeidimai sudaro nuo 10 iki 70 proc. visų stomos komplikacijų. [38]. Ši problema vargina vidutiniškai
37 proc. pacientų po kolostomos suformavimo operacijos ir 80 proc. pacientų po ileostomos suformavimo operacijos [3]. E. English ir I. Claessens (2008) atliko tyrimą, kuriame rezultatai panašūs - kas antram pacientui, kuriam suformuota ileostoma, pasitaiko parastominės odos problemos [27]. L. Richbourg ir kt. teigia, kad 76 proc. pacientų parastominės odos paţeidimus pastebi tik grįţę namo [39].
R. Ratliff (2005) teigia, kad kiekviena parastominės odos problema yra priskiriama vienai iš penkių odos problemų kategorijų: cheminis sudirginimas, mechaninė trauma, infekcija, ligos sąlygota, kita [38].
V. Zykas ir kt. (1998) nurodo parastominės odos paţeidimo simptomus, tokius kaip: odos paraudimas, įplyšimai, papulės, šlapiavimas - tai sukelia nieţėjimą, deginimą, skausmą. Vėliau šie pakitimai pereina į lėtinį odos paţeidimą, vystosi egzema: oda sausėja, plyšinėja, vargina skausmas [17].
Parastominės odos problemos taip pat gali sukelti: diskomfortą, išmatų rinktuvų uţdėjimo/priklijavimo bei laikymosi problemas, apribojimą dalyvaujant socialiniame gyvenime bei finansinių problemų, kadangi asmenims gali prireikti papildomų konsultacijų su stomaterapeutu, dermatologu, gali reikėti daţniau keisti išmatų rinktuvus [27]. Laiku nesiimant reikalingų priemonių, iš neţymaus paraudimo gali atsirasti didţiulė ţaizda.
1. 4. 1. Parastominės odos paţeidimų prieţastys
B.S. Rolstad ir P.L. Erwin-Toth (2005) teigia, kad parastominės odos komplikacijos, pagal etiologiją, skirstomos į: chemines, mechanines, infekcines, imunologines ir su liga susijusias (pvz., pioderma, Krono liga) [40]. H. Nybaek ir GB. Jemec (2010) nurodo, kad parastominės odos vientisumo paţeidimas gali būti susijęs su cheminiais preparatais, besiliečiančiais su oda, mechanine trauma, infekcinėmis būklėmis, imunologinėmis reakcijomis ir su liga susijusia būkle [35]. E. English (2008) nurodo, jog parastominės odos paţeidimo prieţastys gali būti: netinkamai parinkta stomos vieta, netinkama stomos suformavimo technika, stomos turinio patekimas ant odos, ţinių stoka apie parastominės odos paţeidimus, stomos prieţiūrą, vizitų pas stomaterapeutą ar kitą sveikatos prieţiūros specialistą atidėliojimas [27].
Ţ. Saladţinskas (2008) teigia, kad galima išskirti tris pagrindines parastominės odos paţeidimo prieţastis: odos paţeidimas stomos turiniu, odos traumavimas per greitai nuimant surinktuvą, netinkamų stomos prieţiūros priemonių parinkimas bei jų naudojimas, taip pat alergija priklijuojantiems išmatų surinktuvams [4].
1. Odos paţeidimas stomos turiniu. Prieţastis – išmatų patekimas ant odos. Jos daţnesnės pacientams, kuriems suformuota ileostoma, nei kolostoma, nes plonųjų ţarnų turinys chemiškai yra gana aktyvus. Per parą tokio turinio išsiskiria iki 1,5 litro, jis yra skystos konsistencijos, todėl, daţniau tenka ištuštinti išmatų surinktuvus. Esant šiam odos paţeidimui, pastebimas odos paraudimas, įplyšimas, pūslelės (papulės), šlapiavimas [4, 17].
2. Odos traumavimas per greitai nuimant surinktuvą. Odos aplink stomą paţeidimas gali atsirasti dėl per greito, rinktuvo nuėmimo. Lipnioji rinktuvo dalis padengta stipriu lipalu, todėl greitai ją nuimant paţeidţiamas odos paviršius. Oda daţniau paţeidţiama asmenims, sergantiems odos ligomis pvz., psoriaze (ţvyneline), dermatitu. Siekiant išvengti šio paţeidimo, rinktuvą nuo paţeistos odos reikia nuimti lėtai, neskubant [4, 35].
3. Netinkamų stomos prieţiūros priemonių parinkimas bei jų naudojimas, taip pat alergija priklijuojantiems išmatų surinktuvams. Būdingi alergijos simptomai – nieţulys, odos paraudimas ir kiti uţdegimo simptomai, tik alergijos paţeistos odos vietoje. Pagrindinis gydymas – vienos firmos išmatų surinktuvo pakeitimas kitos firmos surinktuvu [4, 17, 35].
1. 5. Parastominės odos paţeidimų gydymas
Parastominės odos pasikeitimus pirmiausia pastebi pats pacientas. Aplink stomą atsiradęs skausmo, deginimo, nieţėjimo pojūtis – ţenklas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį [40]. Tačiau dauguma stomos problemų yra negydomos iki kol pacientas patenka į ligoninę [46].
Parastominės odos paţeidimai gydomi atsiţvelgiant į jų sukėlimo prieţastį [4, 40]. Esant odos paţeidimui stomos turiniu, pirmiausia reiktų išsiaiškinti stomos turinio patekimo ant odos prieţastis ir jei įmanoma – jas pašalinti. Siekiant išvengti šios komplikacijos: reikia tinkamai paruošti odą prieš uţklijuojant rinktuvą, iškirpti reikiamo dydţio angą rinktuvo plokštelėje, rinktuvą ištuštinti, kai stomos turinys sudaro pusę arba maţiau kaip pusę rinktuvo turinio. Jeigu parastominė oda paraudusi, šlapiuoja – prieš uţklijuojant rinktuvą galima pabarstyti specialia pudra, taip pat galima naudoti lipnią apsauginę pastą. Esant odos traumavimui dėl netinkamai nuimamo rinktuvo – rinktuvą nuo paţeistos odos nuimti lėtai, neskubant. O esant netinkamam stomos priemonių naudojimui ar alergijai priklijuojamiems rinktuvams, rekomenduojama pasirinkti kitos rūšies rinktuvą. Jeigu alergija visvien nepraeina – kreiptis į gydytoją [18].
Lengvesni parastominės odos paţeidimai gydomi vartojant įvairius priešuţdegiminius kremus, daţniausiai rekomenduojamus stomos prieţiūros priemones gaminančių gamintojų, nes jų sudėtyje yra odos apsauginę funkciją stiprinančių ingradientų [4].
Esant nelygiam parastominės odos paviršiui, raukšlėms, įvairiems įdubimams aplink stomą gali būti naudojama ir lipni pasta, savo sudėtyje turinti odos apsauginę funkciją stiprinančių ingradientų, kurie uţtikrina ilgesnį nešiojamų išmatų surinktuvų laikymąsi [4]. Pasta tepama ant odos, ji hermetiškai uţpildo įvairius odos nelygumus, raukšles, naudojama kartu su visais prie odos klijuojamais surinktuvais [27].
Jei parastominė oda yra paţeista erozijų, tokiu atveju pacientai daţniausiai apmokomi, kaip naudoti apsauginę pudrą. Pudra barstoma ant paţeistos odos, o jos perteklius pašalinamas, kad išmatų surinktuvo plokštelė gerai priliptų prie odos [40].
Alerginių reakcijų atveju svarbiausia yra anksti pastebėti odos sudirginimą ir taikyti prevenciją [31]. Pasireiškus alergijai išmatų surinktuvams rekomenduojama vienos firmos išmatų surinktuvus pakeisti kitos firmos išmatų surinktuvais. Jeigu pacientas nesutinka naudoti kitos firmos išmatų surinktuvų, tokiu atveju galėtų padėti apsauginių plėvelių ar hidrokoloidinių tvarsčių naudojimas. Jie apsaugo odą nuo kontakto su išmatų surinktuvu. Išskirtiniais atvejais alergijai gydyti gali būti naudojami vietiniai steroidai. Taikant pastarajį gydymo būdą, reikia būti labai atsargiems, nes nuo vietinių steroidų parastominė oda pasidaro labai plona ir gleţna - kas ateityje gali sukelti dar didesnių parastominės odos problemų [25].
Nors esama literatūra teigia, kad parastominės odos paţeidimus galima lengvai diagnozuoti ir juos gydyti, tačiau galiausiai prieinama išvados, kad pacientams, kuriems suformuota stoma, ir medicinos personalui labiausiai trūksta informacijos, kad būtų uţtikrinta optimali paciento prieţiūra [35].
Parastominės odos įvertinimas, gydymas ir sekimas – geriausias būdas suvaldyti parastominės odos komplikacijas [40].
1. 6. Parastominės odos įvertinimo instrumentas
Pacientus, kuriems suformuota stoma, daţnai vargina parastominės odos paţeidimai (problemos) [27, 34]. Todėl kiekvieno vizito pas specialistą metu labai svarbu įvertinti parastominės odos būklę, apibudinant parastominės odos paţeidimų pobūdį [34]. Vienas naujausių instrumentų, skirtų įvertinti parastominės odos paţeidimo plotą ir paţeidimo sunkumą yra „Parastominės odos įvertinimo instrumentas― (angl. The Ostomy Skin Tool) [29] (ţr.,1 pav.).
1pav. Parastominės odos įvertinimo instrumentas (angl. The Ostomy Skin Tool)
„Parastominės odos įvertinimo instrumentas― – tai standartizuotas instrumentas, skirtas įvertinti parastominės odos būklę. „Parastominės odos įvertinimo instrumentas― sukurtas Danijoje, dvylikos tarptautinių stomos prieţiūros slaugytojų – specialistų (Kirsten Dahl, Ineke Claessens, Angie Perrin, Elizabeth English, Gabriele Roveron, Lina Martins, José Luis Cobos Serrano, Svatava Nováková, Gabriele Stern, Kathy Tavernelli, Birgitte Dissing Andersen, Annick Ribal) bendradarbiaujant su dermatologais 2008 metais [27].
Parastominė oda įvertinama pagal tris sritis: parastominės odos spalvos pokyčius, erozijas ir nebūdingų audinių aplink stomą susidarymą. Taipogi yra įvertinama kiekvienos srities parastominės odos paţeidimo plotas ir paţeidimo sunkumo laipsnis. Buvo pripaţinta, kad šio instrumento sritys: spalvos pokyčiai, erozijos ir nebūdingų audinių aplink stomą susidarymas apima pagrindines parastominės odos paţeidimų sritis. Parastominės odos įvertinimo instrumente taip pat yra diagnostikos vadovas, kurio pagalba galima numatyti parastominės odos paţeidimo atsiradimo prieţastį, o atsiţvelgiant į prieţastis galima numatyti ir gydymą [34].
Nors iki „Parastominės odos įvertinimo instrumento― buvo sukurta ir kitų instrumentų ( pvz. Psoriasis Area and Severity Index (PASI), Eczema Area and Severity Index (EASI)) vertinti parastominei odai, tačiau nebuvo pasiekta, kad instrumentas būtų plačiai naudojamas tarptautiniu mastu. To prieţastis – instrumentai nebuvo pritaikyti naudoti kitose šalyse, išskyrus šalis, kuriose ir buvo sukurti [27].
Esant vieningam parastominės odos įvertinimo poreikiui buvo sukurtas „Parastominės odos įvertinimo instrumentas―. Autoriai kurdami „Parastominės odos įvertinimo instrumentą― ilgai diskutavo apie tai, koks turi būti instrumentas. Galiausiai buvo nuspręsta, kad instumentas turi būti:
parašytas bendra, visoms šalims priimtina kalba, kad specialistai galėtų tarpusavyje bendrauti;
tinkamas naudoti su visų tipų stomomis; leidţiantis stebėti gydymo efektyvumą; paremtas gydymu;
aiškus ir pagrįstas klinikiniais bandymais; priimtinas tarptautiniu mastu;
leidţiantis stebėjimo būdu tiksliai įvertinti parastominę odą [27].
Atlikti tytimai rodo, kad „Parastominės odos įvertinimo instrumentas― yra plačiai praktikuojamas įvariose šalyse [33, 36, 43]. A. Perrin (2008) Anglijoje atliko tyrimą, kuris įrodė, kad „Parastominės odos įvertinimo instrumentas― gali būti naudojamas, kaip efektyvus bendravimo, informacijos perdavimo, apie paciento parastominę odą tarp stomaterapeutų, metodas [36]. L. Martins (2008) atlikto tyrimo Kanadoje metu taip pat įrodė, kad „Parastominės odos įvertinimo instrumentas― palengvina specialistų susikalbėjimą, apie pacientų parastominę odą, tarpusavyje [33].
„Parastominės odos įvertinimo instrumento― naudojimas yra objektyvus būdas įvertinti ir stebėti parastominę odą kiekvieno apsilankymo pas specialistą metu, tai įrodė K. Tavernelli ir S. Reif (2008) atlikę tyrimą JAV [43]. Instrumento autoriai rekomenduoja „Parastominės odos įvertinimo instrumentą― naudoti visiems sveikatos prieţiūros specialistams, slaugantiems pacientus, kuriems suformuota stoma. Tačiau instrumentas negali būti naudojamas kaip priemonė, kuri padėtų nuspėti ar atsiras parastominės odos paţeidimų, ar neatsiras. Instrumento autoriai planuoja, kad ateityje į „Parastominės odos įvertinimo instrumentą― bus atsiţvelgiama planuojant parastominės odos paţeidimų gydymą [34].
1. 7. Instrumento vertimo į lietuvių kalbą reikalavimai
Mokslinė literatūra nepateikia vieningo ir absoliučiai teisingo tyrimo instrumentų vertimo ir pritaikymo būdo, todėl kiekvienam tyrėjui tenka pasirinkti tokį metodą, kuris geriausiai atitiks adaptuojamą klausimyną (kilmė, turinys, apimtis), jo taikymo sritį, turimus mokslinius resursus (kalbas mokantys profesionalai, ekspertai, konsultantai) [11].
Vertimo tikslas yra pasiekti semantinį (ţodţių ar sakinių reikšmės) ir konceptualų (sąvokų ir teorinių vaizdinių) lygiavertiškumą tarp instrumento originalo ir lietuviško variantų [12]. Semantinio
atitikimo esmė yra ta, kad tekstas turi išlaikyti savo prasmę, jį išvertus į lietuvių kalbą [45]. Svarbiausi mokslinėje literatūroje aprašyti ţingsniai verčiant instrumentą:
pirminis vertimas – jis apima teksto vertimą iš uţsienio kalbos į lietuvių; atgalinis vertimas – apima vertimą iš lietuvių kalbos į uţsienio kalbą;
abiejų uţsienio kalba tekstų sulyginimas ir suderinimas iki visiško sutapimo ir turinio pagrįstumo įvertinimo [12].
Instrumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą laikantis standartinės vertimo pirmyn ir atgal metodologijos [2, 7, 12, 13, 41, 47]. Instrumentą turi versti maţiausiai du vertėjai, kurie gerai suprastų kalbą, iš kurios yra verčiamas tekstas. Pirmiausia instumentas dviejų vertėjų verčiamas iš uţsienio kalbos į lietuvių. Abu vertėjai instrumentą verčia atskirai vienas nuo kito ir tik vėliau tekstai yra derinami tarpusavyje. Tada abu vertimai aptariami vertėjų bei keleto ţmonių, atstovaujančių kontingentui, ir bendru sutarimu pakoreguojami nesutapimai. Parengiamas vienas bendras vertimas. Atgalinis teksto vertimas į uţsienio kalbą atliekamas kito vertėjo, kuris nėra matęs instrumento originalo. Išverstas instrumentas iš lietuvių kalbos į uţsienio kalbą yra lyginamas su originalu. Radus esminių neatitikimų tarp išversto teksto ir originalo – vertimas vėl kartojamas iš naujo, kol parengiamas tikslus instrumento vertimas [12].
1. 8. Instrumento pagrįstumo/validumo, patikimumo vertinimas
Instrumento patikimumas/stabilumas (angl. reliability) yra suprantamas kaip koreliacija tarp gautų testo rezultatų ir hipotetinių ―tikrų‖ rezultatų. Kadangi nėra galimybės gauti šiuos ―tikrus‖ rezultatus, instrumento patikimumui įvertinti yra naudojamos šios pagrindinės charakteristikos:
homogeniškumo, vidinio pastovumo ir skalių stabilumo laiko atţvilgiu [10].
Homogeniškumas rodo klausimų koreliaciją kiekvienos srities viduje. Apskaičiuojamas sritį
sudarančių klausimų koreliacijos koeficientų vidurkis [13].
Vidiniam pastovumui įvertinti apskaičiuojamas Chronbach α koeficientas [13, 37], kuris rodo visų skalės klausimų koreliaciją [13].
Klausimyno stabilumas laiko atžvilgiu vertinamas taikant pakartotinės apklausos test – retest
metodą. Tiriamojo instrumento stabilumas įvertintas vidiniu klasinės koreliacijos koeficientu, kurio rodiklis gali varijuoti nuo -1 iki 1 [13].
Instrumento pagrįstumas (angl. validity) nustatomas įvertinant matavimų pagrįstumą ir tyrimo
pagrįstumą.
1. Matavimų pagrįstumas parodo, ar instrumentas matuoja tai, ką turi matuoti. Vertinant instrumento pagrįstumą, svarbios trys pagrįstumo rūšys: konstrukcijos, turinio ir kriterijaus pagrįstumas [12, 21].
Turinio pagrįstumas – tai instrumento įvertinimas siekiant nustatyti, ar visas reikalingas sritis apima instrumentas pagal tai, kam instrumentas yra skirtas [13, 22].
Konstrukcijos pagrįstumas – rodo ar metodikos duomenys atspindi teorinę klausimyno koncepciją, kurią kūrėjai nori įvertinti, ar klausimyno struktūra netrukdo įvertinti tiriamąjį objektą [13, 22]. Išskiriamas konvergentinis ir diskriminantinis konstrukcijos pagrįstumas.
Konvergentinis pagrįstumas rodo ar skirtingu būdu matuojant tuos pačius klausimus, gauti
duomenys koreliuoja. Diskriminantinis pagrįstumas nustato ar skirtingų sričių klausimai tarpusavyje nesusiję [13].
Kriterijaus pagrįstumas rodo, ar gauti klausimyno tam tikros srities vertinimai atitinka standartą [22]. Skirstomas į konkurencinį ir prognozuojamąjį. Konkurencinis kriterijaus pagrįstumas rodo matavimo ir tam tikro standarto atitikimą tuo pačiu momentu [1]. Jis nustatomas, kai norima palyginti naujai parengto arba kitokio testo rezultatus su anksčiau taikyto testo duomenimis [8]. Prognozuojamasis kriterijaus pagrįstumas, tai galimybė numatyti matavimo standartą [1].
2. Tyrimo pagrįstumas – tai tyrimo apibūdinimas, rodantis nustatytų tirtos ţmonių grupės dėsningumų tikrumą ir tinkamumą visai populiacijai. Tyrimo pagrįstumas skirstomas į: vidinį ir
išorinį.
Vidinis tyrimo pagrįstumas – tai tyrimo apibūdinimas, rodantis tirtos grupės nustatytų dėsningumų tikrumą. Šis tyrimo reikšmingumo kriterijus suprantamas kaip tyrėjo gebėjimas atsiriboti nuo įvairių galimų pašalinių veiksnių įtakos tyrimo rezultatams [8].
Išorinis tyrimo pagrįstumas – tai tyrimo apibūdinimas, rodantis, ar dėsningumai, tiriant tam
tikrą asmenų grupę, tinka visai populiacijai. Išorinį tyrimo pagrįstumą nulemia imties dydis. Norint tyrimo rezultatus apibendrinti platesnei populiacijai, būtina formuoti imtį tikimybiniu būdu, parenkant tokį atvejų skaičių, kuris leistų reprezentuoti tiriamąją populiaciją. To nepadarius, tyrimas įgauna apţvalginį pobūdį [8].
„Parastominės odos įvertinimo instrumento‖ kūrėjai teigia, kad iki 2010m. birţelio mėn. buvo atliekamas visuotinis klinikinis tyrimas su šiuo instrumentu, į kurį buvo siekiama įtraukti 5000 suaugusių
pacientų, kuriems 6 mėnesius buvo suformuota kolostoma, ileostoma arba urostoma. Coloplast Dialogue Study teigė, kad tik tada, kai tyrime bus uţregistruota 5000 minėtus reikalavimus atitinkančių respondentų, bus įvertintas tyrime naudojamo instrumento pagrįstumas [34, 38].
2010 m. spalio mėn. mokslinis ţurnalas ―The British journal of dermatology‖ išspausdino straipsnį, kuriame G.B. Jemec ir kt. pateikė atlikto tyrimo, su „Parastominės odos įvertinimo instrumentu―, rezultatus. Tyrime dalyvavo 20 slaugytojų, dirbančių su ligoniais, kuriems suformuota stoma – 10 slaugytojų iš Danijos ir 10 iš Ispanijos. Slaugytojams du kartus buvo pateikta trisdešimt parastominės odos nuotraukų. Rezultatai parodė, kad nėra skirtumo tarp skirtingų šalių slaugytojų grupių parastominės odos nuotraukų vertinimo. Įvertinus visus gautus rezultatus nuspręsta, kad instrumente esantys nuotraukų pavyzdţiai gali būti naudojami įvertinant parastominės odos būklės sunkumą [29].
1. 9. Instrumento suprantamumas
Instrumento suprantamumas – tai informacijos pateikimas tokiu būdu, kad ţmogus, kuris dalyvauja tyrime ją suprastų. K. Kardelis (2002) teigia, kad sudarant klausimyną/instrumentą tekstas turi būti aiškus ir lengvai suprantamas, vengti naudoti dviprasmiškas sąvokas – „tai, apie ką Jūs klausiate turi būti aišku ir tam, kuris skaito ar girdi tekstą―. Vengti naudoti tarptautinius ţodţius, mokslinius terminus. Sakiniai turėtų būti trumpi ir aiškūs [5].
Siekiant įvertinti klausimyno ar instrumento, kuris išverstas į lietuvių kalbą, suprantamumą - su išverstu klausimynu/instrumentu reikia atlikti pirminį tyrimą tam tikroje asmenų grupelėje [16]. Pirminio tyrimo tikslas yra identifikuoti ir išspręsti bet kurias teksto ar klausimų supratimo problemas, galinčias iškilti respondentams [47]. Pirminio tyrimo metu apklausiami turėtų būti tie asmenys, kurie priklauso tai ţmonių grupei, kuriai ir buvo kuriamas ar verčiamas klausimynas/instrumentas [16]. Įvertinus uţpildytus pirminio tyrimo klausimynus bei išklausius respondentų pastabas apie klausimyno tekstą, jei tokių yra, atlikti teksto pataisymus [44].
Atliekant medicinoje naudojamo instrumento vertimą iš vienos kalbos į kitą pageidautina, kad atgalinį vertimą atliktų asmenys, kurie nėra susiję su medicina, tokiu būdu yra apsisaugoma nuo medicininių terminų, nesuprantamų eiliniams ţmonėms. Verčiant instrumentą galimas neţymus teksto pakeitimas pridedant ar ištrinant ţodţius, kurių nėra instrumento originale, bei gramatikos ar sintaksės pataisymas tam, kad išvengti neigiamos įtakos priemonės suprantamumui [45].
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Viešosios Įstaigos Kauno klinikų (LSMUL VšĮ KK) Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyriuje, Akušerijos ir Ginekologijos klinikos Ginekologijos skyriuje, Onkologijos klinikos Onkologijos skyriuje, Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų chirurgijos skyriuje bei Birštone „Tulpės― sanatorijoje Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje nuo 2010-10-20 iki 2011-02-18. Su tyrimo tikslu ir metodika buvo supaţindintos skyrių, kuriuose buvo atliekamas tyrimas vyr. slaugytojos, „Tulpės― sanatorijos direktorė ir Slaugos valdymo tarnybos direktorė bei gauti jų sutikimai tyrimui atlikti. Tyrimui atlikti buvo gautas leidimas Nr. BC-KS(M)-10 iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro vadovės prof. Z. Liubarskienės. Leidimas išduotas 2010-10-11 ( ţr. 5 Priedas).
2. 1. Tiriamųjų kontingentas
Tyrimo metu buvo apklauti slaugytojai, dirbantys LSMUL VšĮ KK, kurie daţniausiai slaugo pacientus, po stomos suformavimo operacijos, ir pacientai besigydantys LSMUL VšĮ KK Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyriuje po ileostomos/kolostomos suformavimo operacijos.
Slaugytojų atrankos kriterijai:
dirbantys LSMUL VšĮ KK Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyriuje, Akušerijos ir Ginekologijos klinikos Ginekologijos skyriuje, Onkologijos klinikos Onkologijos skyriuje, Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų chirurgijos skyriuje bei Birštone „Tulpės― sanatorijoje Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje;
perskaitę sutikimo forma dalyvauti tyrime ir ją pasirašę; pilnai uţpildę anketas.
Slaugytojų išbraukimo kriterijai: slaugytojai, atsisakę dalyvauti apklausoje; slaugytojai ne pilnai uţpildę anketas.
Pacientų atrankos kriterijai:
pacientai, besigydantys LSMUL VšĮ KK Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyriuje, kuriems suformuota ileostoma arba kolostoma;
pacientai, perskaitę sutikimo forma dalyvauti tyrime ir ją pasirašę;
pacientai, sutinkantys dalyvauti pakartotinėje apklausoje (antrajame etape). Pacientų išbraukimo kriterijai:
pacientai, atsisakę dalyvauti apklausoje;
pacientai, atsisakę dalyvauti pakartotinėje apklausoje (antrajame etape).
2. 2. Tyrimo imtis
Tyrimo metu buvo apklausta 19 pacientų besigydančių LSMUL VšĮ KK Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyriuje, kuriems suformuota ileostoma arba kolostoma.
Tyrimo metu taip pat buvo apklausta 71 slaugytojas: 29 slaugytojai dirbo Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyriuje, 6 slaugytojai dirbo Birštone „Tulpės― sanatorijoje Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje, 15 slaugytojų dirbo Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų chirurgijos skyriuje, 14 slaugytojų dirbo Akušerijos ir Ginekologijos klinikos Ginekologijos skyriuje ir 7 slaugytojai dirbo Onkologijos klinikos Onkologijos skyriuje.
2. 3. Tyrimo metodika
Šiame darbe naudoti tyrimo metodai: anketinė apklausa, testavimas ir praktinis „Parastominės odos įvertinimo instrumento― pritaikymas. Imties parinkimo būdas – atsitiktinė atranka.
LSMUL VšĮ KK skyriai, kuriuose buvo atliekamas tyrimas, pasirinkti tie, kuriuose daţniausiai slaugomi ligoniai, kuriems suformuota stoma. Skyrių parinkimo būdas – tikslinė atranka.
2. 3. 1. Naudotos anketos ir papildomai sudaryti klausimai
Tyrimo metu naudotas „Parastominės odos įvertinimo instrumentas― (ţr., 7 Priedas), „Lietuviško, parastominės odos įvertinimo instrumento suprantamumo įvertinimo― klausimynas ( ţr. 4
Priedas), „Paciento ţinių vertinimo― klausimynas ( ţr., 3 Priedas) bei papildomai sudaryti klausimai sociodemografiniams duomenims įvertinti ( ţr.,6 Priedas).
2. 3. 2. „Parastominės odos įvertinimo instrumentas“
„Parastominės odos įvertinimo instrumentas― ( ţr. 7 Priedas) – tai standartizuotas instrumentas, skirtas vertinti parastominės odos būklę. Parastominė oda vertinama pagal tris sritis: parastominės odos spalvos pokyčius, erozijas ir nebūdingų audinių aplink stomą susidarymą. Taipogi yra įvertinama kiekvienos srities parastominės odos paţeidimo plotas ir paţeidimo sunkumo laipsnis. Parastominės odos būklė kiekvienoje srityje įvertinama yra balu. Parastominės odos paţeidimo ploto įvertinimas balais: 0 balų, kai oda yra be paţeidimų; 1 balas, kai paţeistas odos plotas maţesnis kaip 25 proc.; 2 balai, kai paţeistas odos plotas yra nuo 25 iki 50 proc. ir 3 balai, kai paţeistas odos plotas didesnis kaip 50 proc. Parastominės odos paţeidimo sunkumo laipsnio įvertinimas balais: 1 balas, kai parastominės odos paţeidimas yra neţymus; 2 balai, kai parastominės odos paţeidimas gali sukelti arba sukelia komplikacijas. Įvertinus visų trijų sričių paţeidimo plotą bei paţeidimo sunkumo laipsnį balais ir juos sudėjus, gaunamas bendras balų skaičius. Kuo didesnis gautas balų skaičius tuo didesnis parastominės odos paţeidimo sunkumo laipsnis [34].
„Parastominės odos įvertinimo instrumentas― sukurtas Danijoje, dvylikos tarptautinių stomos prieţiūros slaugytojų – specialistų, bendradarbiaujant su dermatologais. Buvo pripaţinta, kad šio instrumento sritys: spalvos pokyčiai, erozijos ir nebūdingų audinių aplink stomą susidarymas apima pagrindines parastominės odos paţeidimų sritis. „Parastominės odos įvertinimo instrumente― taip pat yra diagnostikos vadovas, kurio pagalba galima numatyti parastominės odos paţeidimo atsiradimo prieţastį, o atsiţvelgiant į prieţastis galima numatyti ir gydymą [34].
„Parastominės odos įvertinimo instrumentas― yra sukurtas anglų kalba, todėl norint jį pritaikyti Lietuvoje reikalingas tikslus ir suprantamas išvertimas į lietuvių kalbą. Instrumentas buvo išverstas į lietuvių kalbą laikantis standartinės vertimo pirmyn ir atgal metodologijos [2, 7, 12, 13, 41, 47]. Instrumentą vertė du vertėjai, kurie gerai supranta anglų kalbą. Pirmiausia instumentas dviejų vertėjų buvo verčiamas iš anglų kalbos į lietuvių. Abu vertėjai instrumentą vertė atskirai vienas nuo kito ir tik vėliau tekstai buvo derinami tarpusavyje. Tada abu vertimai aptarti vertėjų bei keleto ţmonių ir bendru sutarimu pakoreguoti nesutapimai. Parengtas vienas bendras vertimas lietuvių kalba. Atgalinis teksto vertimas į anglų kalbą buvo atliktas kito vertėjo, kuris nebuvo matęs instrumento originalo. Išverstas instrumentas iš
lietuvių kalbos į anglų buvo lyginamas su originalu. Neradus esminių neatitikimų tarp išversto teksto ir originalo- parengtas instrumento lietuviškas variantas [12].
2. 3. 3. „Lietuviško parastominės odos įvertinimo instrumento suprantamumo
įvertinimo“ klausimynas
„Lietuviško, parastominės odos įvertinimo instrumento suprantamumo įvertinimo― klausimynas ( ţr. 4 Priedas) sudarytas tyrėjų, remiantis literatūros analize ir „Parastominės odos įvertinimo instrumentu―. Šiuo klausimynu siekiama įvertinti „Parastominės odos įvertinimo instrumento― suprantamumą.
Sudarytą klausimyną sudaro 14 klausimų. Pirmieji 6 klausimai skirti įvertinti respondentų amţių, darbo staţą, kaip daţnai slaugo ligonius, kuriems suformuota stoma. Toliau visi sekantys klausimai nuo 7 iki 14 skirti išsiaiškinti „Parastominės odos įvertinimo instrumento― skirtingų dalių suprantamumą ir yra sudaryti iš dviejų dalių. Pirmojoje klausimo dalyje prašoma įvertinti instrumento dalies suprantamumą, galimi penki atsakymo variantai (1 – labai sunku suprasti, 2 – sunku suprasti, 3 – nei lengva, nei sunku suprasti, 4 – lengva suprasti, 5 – labai lengva suprasti). Antroje klausimo dalyje respondentų prašoma įvertinti, kokia, jų nuomone, yra ši dalis, galimi keturi atsakymo variantai (1 – labai bloga, 2 – bloga, 3 – gera, 4 – labai gera). 7.1 ir 7.2 klausimais siekta įvertinti pirmąją instrumento dalį – „Instrumento naudojimo instrukcija―, 8.1 ir 8.2 klausimais siekta įvertinti instrumento „Pirmoji sritis: Spalvos pokyčiai― dalį; 9.1 ir 9.2 klausimais siekta įvertinti instrumento „Antroji sritis: Erozijos― dalį; 10.1 ir 10.2 klausimais siekta įvertinti instrumento „Trečioji sritis: Nebūdingų audinių aplink stomą atsiradimas― dalį; 11.1 ir 11.2 klausimais siekta įvertinti instrumento „Diagnostikos vadovas (kaip naudotis šiuo vadovu)― dalį; 12.1 ir 12.2 klausimais siekta įvertinti instrumento „Parastominės odos vertinimas― (sritis, einanti horizontaliai) dalį; 13.1 ir 13.2 klausimais siekta įvertinti instrumento „Klausimai nustatyti galimoms prieţastims― (sritis, einanti horizontaliai) dalį; 14.1 ir 14.2 klausimais siekta įvertinti instrumento „Vertinimo kategorija― (sritis, einanti horizontaliai) dalį. Atsakymai į klausimus ( 7-14 kl.) pateikti Likerto skale (susumuotas reitingų metodas) t.y. nuo blogiausio iki geriausio įvertinimo. Prie kiekvieno klausimo palikta vietos respondentų komentarams, pastaboms, pasiūlymams.
2. 3. 4. Klausimynas „Paciento ţinių vertinimas“ ir papildomai sudaryti klausimai
Tyrimui naudojamas „Paciento ţinių vertinimo― klausimynas ( ţr. 3 Priedas) yra sukurtas J. Gulbinienės, kuris paimtas iš daktaro disertacijos ―Mokymo reikšmė pacientų, kuriems suformuota ţarnyno stoma, savirūpai ir gyvenimo kokybei‖ [3]. Jo dėka galima įvertinti pacientų ţinias apie stomos prieţiūrą bei gyvenseną po stomos suformavimo operacijos.
Klausimyną sudaro 10 klausimų, kurių kiekvienas turi po kelis galimus atsakymų variantus, iš kurių tik vienas teisingas. Kiekvieno respondento atsakymai į pateiktus testo klausimus vertinami dešimties balų sistema ( 10 balų – puikiai; 9 balai – labai gerai; 8 – gerai; 7 – pakankamai; 6 – patenkinamai; 5 – silpnai; 1-4 balai – labai silpnai ) [3].
Klausimyną respondentai pildė du kartus: pirmą kartą - praėjus vienai savaitei po stomos suformavimo operacijos ir antrą kartą – prėjus dviem mėnesiams po stomos suformavimo operacijos.
Kartu su šiuo klausimynu pacientui yra pateikiami ir tyrėjos sukurti papildomi klausimai siekiant įvertinti respondento sociodemografinius duomenis (amţių, lytį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, darbingumą) bei suformuotos stomos rūšį ( ileostoma ar kolostoma, laikina ar nuolatinė ) (ţr. 6 Priedas).
2. 4. Tyrimo
organizavimas
Tyrimas organizuotas keliais etapais. Jo metu buvo apklausiami pacientai ir slaugytojai. Pacientų apklausa.
Pacientų apklausa buvo vykdoma dviem etapais: pirmas etapas - praėjus 1 sav. po stomos suformavimo operacijos ir antras etapas - praėjus 2 mėn. po stomos suformavimo operacijos.
PIRMASIS TYRIMO ETAPAS. Pacientams buvo pateiktos „Asmens sutikimo― ir „Asmens informavimo― formos (ţr. 1, 2 Priedas). Jose aprašytas tyrimo tikslas, metodas, eiga. Iškilus kokiems nors nesklandumams respondentai galėjo skambinti nurodytu telefono numeriu. Respondentams buvo paaiškinta, kad atsakymai liks konfidencialūs ir bus panaudoti tik apibendrinimui. Respondentų vardo bei pavardės nebuvo klausiama. Gavus raštišką pacientų sutikimą, pacientai buvo įtraukiami į tolimesnį tyrimą. Pirmojo etapo metu ( praėjus 1 sav. po operacijos) tyrėja įvertino pacientų parastominę odą perrišimo metu, naudojant „Parastominės odos įvertinimo instrumentą―. Pirmosios apklausos metu taip pat buvo prašoma pacientų uţpildyti „Paciento ţinių vertinimo― klausimyną.
ANTRASIS TYRIMO ETAPAS. Antrojo etapo metu (praėjus 2 mėn. po operacijos ) tyrėja įvertino pirmajame etape dalyvavusių pacientų parastominę odą, naudojant „Parastominės odos įvertinimo
instrumentą― bei buvo vėl prašoma uţpildyti „Paciento ţinių vertinimo― klausimyną. Dėl pakartotinės apklausos vietos ir laiko buvo tariamasi su pacientais kada ir kur jiems patogiausia butų susitikti. Daugumai respondentų buvo skambinama ir asmeniškai tariamasi dėl susitikimo, kitiems buvo siunčiami elektroniniai laiškai, kuriuose buvo prašoma nurodyti kada ir kur būtų galima su jais susitikti. Su vienais respondentais susitikimas vyko jų namuose, su kitais – buvo susitinkama poliklinikoje, kai jie atvykdavo vizitui pas gydytoją.
Pirmosios pacientų apklausos metu buvo išdalinti 22 klausimynai, iš kurių grąţinta 21 klausimynas. Antrosios apklausos metu buvo išdalintas 21 klausimynas, iš kurių visi buvo grąţinti. Atsako daţnis 95 proc. Iš antrosios apklausos metu uţpildytų klausimynų du buvo ne pilnai uţpildyti, todėl tolimesnei analizei teiktini tik 19 klausimynų.
Slaugytojų apklausa.
Slaugytojams buvo pateiktos „Asmens sutikimo― ir „Asmens informavimo― formos (ţr. 1, 2 Priedas). Jose aprašytas tyrimo tikslas, metodas, eiga. Iškilus kokiems nors nesklandumams respondentai galėjo skambinti nurodytu telefono numeriu. Slaugytojams buvo paaiškinta, kad atsakymai liks konfidencialūs ir bus panaudoti tik apibendrinimui. Respondentų vardo bei pavardės nebuvo klausiama. Gavus raštišką slaugytojų sutikimą, slaugytojams buvo išdalinti klausimynai. Slaugytojų apklausa buvo vykdoma vienu etapu. Slaugytojai susipaţinę - perskaitę lietuvišką „Parastominės odos įvertinimo instrumentą― turėjo uţpildyti tyrėjos sudarytą „Lietuviško parastominės odos įvertinimo instrumento suprantamumo įvertinimo― klausimyną.
Slaugytojams, sutikusiems dalyvauti tyrime, instrumentas ir klausimynas buvo paduodami darbo metu, skyriuose. Tyrimo metu buvo išdalintas 81 klausimynas, iš kurių sugrįţo 71 klausimynas. Atsako daţnis 88 proc. Visi grąţinti klausimynai buvo pilnai uţpildyti.
2. 5. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant MS Excel 2003 programą ir statistinės duomenų analizės paketą SPSS 15.0. Atlikus apklausą, naudojant MS Excel programą, sudaryta duomenų bazė. Klausimyno duomenys pateikti procentais, vidutiniais įverčiais ir absoliučiais skaičiais bei pavaizduoti diagramų bei lentelių pavidalu. Pagal jas buvo pateiktos tiriamųjų nuomonių tendencijos, kurias įvertinus buvo daromos prielaidos apie pacientų ţinias, stomos prieţiūros klausimais bei gyvenseną ir „Parastominės odos įvertinimo instrumento― suprantamumą.
Gautų duomenų analizei naudoti neparametriniai statistiniai skaičiavimo metodai. Hipotezė apie dviejų imčių proporcijų lygybę buvo tikrinama naudojant Z – kriterijų. Hipotezės apie dviejų poţymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant chi kvadrato (
χ
2) kriterijų. Dviejų priklausomų imčių lyginimui taikytas Wilkoksono kriterijus, o daugiau nei dviems priklausomoms imtims taikytas Frydmano kriterijus. Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Hipotezės apie lygybę buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, patikimais), kai paketo apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.3. TYRIMO REZULTATAI
3. 1. Slaygytojų demografiniai duomenys
―Parastominės odos įvertinimo instrumento‖ suprantamumo vertinimui buvo apklausti slaugytojai, priţiūrintys pacientus, kuriems suformuota stoma. Apklausoje dalyvavo 71 slaugytojas, slaugytojų amţiaus vidurkis 38 (SN±9,1) metai. Bendro darbo staţo vidurkis 16 (SN±9,6) metų. Slaugytojų pasiskirstymas pagal skyrius, kuriose dirba, susidūrimas su pacientais, kuriems suformuota
stoma, daţnis ir darbo staţo dabartiniame skyriuje vidurkis pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Bendra slaugytojų charakteristika
Veiksniai Slaugytojai
n (proc.)
Skyriaus pavadinimas, kuriame dabar dirba:
Chirurgijos sk. Vaikų chirurgijos sk. Ginekologijos sk. Onkologijos sk.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos sk.
29 (40,8) 15 (21,1) 14 (19.7) 7 (9,9) 6 (8,5)
Darbo staţo dabartiniame skyriuje, vidurkis (m), (SN) 11 (8,5)
Susidūrimų su pacientais, kuriems suformuota stoma, dažnis:
daţniau nei 1 k./sav. 1 k./sav. 1k./mėn. rečiau nei 1k./mėn. nesusiduria 22 (31.0) 7 (9,9) 8 (11,3) 33 (46,5) 1 (1,4)
