Elvinas Juzikis
V kursas, 1 grupėPACIENTŲ NAUDOJANČIŲ IŠIMAMUS
PLOKŠTELINIUS DANTŲ PROTEZUS SKONIO
SUVOKIMO ĮVERTINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Asist. Eglė Ivanauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŢANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
PACIENTŲ NAUDOJANČIŲ IŠIMAMUS PLOKŠTELINIUS DANTŲ PROTEZUS SKONIO SUVOKIMO ĮVERTINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Kaunas, 2018 Darbą atliko magistrantas ……….. (parašas) Elvinas Juzikis Vk., 1gr. 2018m ……… (mėnuo, diena) Darbo vadovas ……….. (parašas)
Asist. Eglė Ivanauskienė 2018m ………
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0 bei reikalavimus?
Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0
bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
tikslas
5 uţdaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0
hipotezė, tikslas ir uţdaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Ar pakankamas autoriaus susipaţinimas su kitų 0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0
apţvalga
Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra
(1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 Medţiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
metodai
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
12 (2 balai) 0,6 0,3 0
kriterijai? Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
13 ir pan.)? 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
14 naudotos duomenų analizei, formulės, 0,4 0,2 0
kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant
statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0 tikslą ir uţdavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0 reikalavimus?
Rezultatai
17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4
informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
aptarimas
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apţvalgoje, 0 0,2 0,3
rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0 iškeltus tikslus ir uţdavinius?
Išvados
25
Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga; ar
0,2 0,1 0
(0,5 balo) atitinka tyrimų rezultatus ?
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0 pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 literatūros šaltiniai?
sąrašas
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
29 (1 balas) 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, 30
sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne
senesni 0,2 0,1 0
kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0
Praktinės
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
15-20 <15 psl. 33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
-1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
-0,2 balo
-0,5 struktūrinių dalių apimties
subalansuotumas? balo
>20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.
reikalavimai )
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,5 40
puslapių numeracija) atitinka darbo
struktūrą ir -0,2 balo
balo yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5 41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
42
Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
-1 balas komiteto leidimas?
43
Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
-0,2 balo
-0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5 44
(spausdinimo, vaizdinės medţiagos,
įrišimo -0,2 balo
balo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________
______________________________ Recenzento vardas , pavardė
___________________________________ Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 9 ĮVADAS ... 10 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 12 1.1. Skonio suvokimas ... 121.2. Skonio suvokimo fiziologija ... 12
1.3. Skonio pajautimo organų anatomija ... 13
1.4. Skonio signalo perdavimas į galvos smegenis ... 13
1.5. Pilnų išimamų viršutinių dantų protezų įtaka skonio suvokimui ... 14
2. MEDŢIAGOS IR METODAI ... 16
2.1. Statistinė analizė ... 17
3. REZULTATAI ... 18
3.1. Slenkstinių tirpalų koncentracijų vertinimas ... 18
3.2. Laiko, reikalingo pajusti slenkstines tirpalų koncentracijas, vertinimas ... 19
3.3. Amţiaus ir lyties įtaka skonio suvokimui ... 20
4. DISKUSIJA ... 22
PADĖKA ... 24
IŠVADOS ... 25
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 26
PACIENTŲ NAUDOJANČIŲ IŠIMAMUS PLOKŠTELINIUS DANTŲ
PROTEZUS SKONIO SUVOKIMO ĮVERTINIMAS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas: Jungtinių tautų duomenimis pasaulyje pagyvenusių ţmonių skaičius per
pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugoirateityje jis tik didės. Tai yra didţiausiagrupė pacientų, kuriems reikalingi išimami plokšteliniai protezai. Pacientai, naudojantys išimamas plokšteles gali susidurti su tam tikrais sunkumais. Vienas jų yra skonio sutrikimas, dėl kurio gali pasikeisti subalansuota įprasta paciento mityba, o tai ypač pavojinga vyresniems ţmonėms, sergantiems bendrinėmis ligomis, turintiems skysčių ir/ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimus.
Darbo tikslas: išsiaiškinti, kaip naujų pilnų išimamų viršutinio ţandikaulio plokštelinių dantų
protezų naudojimas pakeičia 4 pagrindinių skonio savybių (kartumo, rūgštumo, saldumo, sūrumo) suvokimą ir ryšį su pacientų amţiumi ir lytimi.
Medţiagos ir metodai: 2017-2018 m. 30 vyresniems nei 55 metų amţiaus Lietuvos sveikatos
mokslų universiteto Dantų ir ţandikaulių ortopedijos klinikos pacientams, kuriems buvo gaminamos naujos pilnos išimamos viršutinio ţandikaulio plokštelės, buvo vertinamas skonio suvokimas, naudojant 4 skirtingų koncentracijų ir 4 skirtingų medţiagų tirpalus: kartumui – chininą, saldumui – cukrų, rūgštumui – citrinos rūgštį, sūrumui – valgomąją druską. Buvo vertinama: maţiausia koncentracija, kurią tiriamieji pajuto ir atpaţino prieš naujų protezų gamybą (be plokštelių) ir po savaitės jų naudojimo (su plokštelėmis); laikai, per kuriuos jie šias koncentracijas pajuto ir atpaţino; koreliacija tarp suvoktų testinių tirpalų koncentracijų, pacientų amţiaus ir lyties.
Rezultatai: Naudojant pilnas viršutines išimamas plokšteles slenkstines juntamosios saldaus ir
rūgštaus skonių tirpalų koncentracijos buvo statistiškai reikšmingai didesnės (P<0,05), nei prieš jų naudojimą. Visiems gryniesiems keturiems skoniams pajusti buvo reikalinga statistiškai reikšmingai daugiau laiko su plokštelėmis (P≤0,05) nei be jų. Vyrams, kad pajustų chinino tirpalą, reikėjo didesnių jo koncentracijų (P<0,05). Gauta, nedidelė tiesioginė priklausomybė tik valgomosios druskos tirpalų slenkstinių koncentracijų nuo amţiaus(P<0,05).
Išvados: Dėvint viršutinius pilnus išimamus plokštelinius dantų protezus pacientai sunkiau
atpaţįsta saldų ir rūgštų skonius ir jiems šiek tiek ilgiau uţtrunka pajusti visas keturias grynąsias skonio savybes, negu nedėvint šių protezų. Vyrai silpniau jautė kartų skonį, o didėjant pacientų amţiui šiek tiek silpniau jaučiamas sūrus skonis.
EVALUATION OF GUSTATORY PERCEPTION OF PATIENTS WHO
WEAR REMOVABLE DENTURES
SUMMARY
The relevance of the problem: the number of elderly people in the world has increased
considerably in the recent period, according to United Nations, and in future it will only increase. This is the main group of patients requiring removable dentures. However, patients with removable dentures may face some difficulties. One of them is a taste disorder that can lead to the alterations in balanced diet, which is especially dangerous for people with fluid and/or electrolyte imbalance.
The aim of the work was to find out how the use of new full removable upper dentures change the
perception of 4 main flavor characteristics (bitter, sour, sweet, salty) and how age and sex affects the perception of these flacours.
Materials and methods: In a period of years 2017-2018 at the Lithuanian University of Health
Sciences Dental and Maxillofacial Orthopedics Clinic 4 different concentrations of 4 substances for main flavors (for bitter – quinine, for sweet – sucrose, for salty – edible salt, for sour – citric acid)were used to assess the lowest concentration 30 patients feel and recognize before the production of new removable maxillary prostheses (without dentures) and one week after their use (with dentures). We also compared the times in which they perceive and recognize these concentrations. Finally, the correlation between the concentrations and the patient's age and sex is acquired.
Results: Patients wearing full upper removable dentures statistically significantly weaker felt
threshold concentrations of only sweet and sour tastes than the times, when they did not wear those prostheses (P<0,05). There was also a statistically significant increase in time for all the taste properties when wearing full removable dentures (P≤0,05). For men to feel the quinine solution, higher concentrations of it were needed (P<0,05). A slight direct dependence on the threshold concentrations of edible salt solutions from age was obtained(P <0,05).
Conclusions: Patients wearing full upper removable dentures find it more difficult to recognize the
sweet and sour taste and it takes a little longer to feel all the qualities of taste than the times when they do not wear these prostheses. Men were less susceptible to bitter taste and older patients were somewhat less susceptible to the sour taste.
10
ĮVADAS
Pagal naujausius Jungtinių Tautų duomenis pagyvenusių ţmonių skaičius per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo, o ateityje prognozuojamas tik spartesnis jodidėjimas [1]. Taiyra didţiausia grupė pacientų, nešiojančių išimamus plokštelinius protezus.
Senėjimas – normalus fiziologinis procesas, kurio metu visame organizme vyksta laipsniški pasikeitimai [2]. Jis prasideda kai organizmo sistemų kompensaciniai mechanizmai nepakankamai uţtikrina įprastas funkcijas esant tam tikrų sąlygų pasikeitimams bei sutrinka homeostazė [2]. Burnoje taip pat vyksta senėjimo procesai, kliniškai labai gerai matomi dantenose, gleivinėje, ţandikaulių ir alveolinės ataugos kauluose ir, ţinoma, dantyse [2]. Tačiau periodonto aparato silpnėjimas ir pats dantų netekimas nėra laikomas vien tik senėjimo pasėkme, o labiau, daugiafaktorinio lėtinio susirgimo kartu su fiziologiniu ir išoriniu faktoriais išeitimi [2].
Laikui bėgant dantis veikia įvairūs procesai, tokie kaip dantų nusidėvėjimas, intensyvus dantų valymas, traumos, ţalingi įpročiai, periodontalinio raiščio susilpnėjimas, stomatognatinės sistemos įgimtas ar įgytas nepilnavertiškumas, sisteminės ligos [3]. Tačiau dantų netenkama daţnai ne dėl vienos konkrečios prieţasties, o veikiant kelioms vienu metu, kompleksiškai [3]. Dėl prastų burnos higienos įgūdţių apnašos palaipsniui sukelia dantų ėduonį, kurį reikia gydyti restauracijomis. Burnos būklei negerėjant, senas restauracijas reikia keisti naujomis, netenkant dar daugiau danties audinių, vėliau dar didesnėmis, kas gali privesti prie endodontinio gydymo, viso danties vainiko restauracijų, danties šaknies skilimo, periodonto paţeidimų bei danties ekstrakcijos. Taip pat, dantys yra netenkami dėl dantų bei burnos ligų negydymo laiku (tokių kaip ėduonis ar periodontitas) [3].
Šiuolaikinė odontologija pilnų ar dalinių dantų defektų atkūrimui siūlo daugybę pasirinkimų. Tačiau pigiausias bent iš dalies atkuriantis kramtymo ir estetikos funkciją ir labiausiai prieinamas, ypač vyresnio amţiaus ţmonėms, yra išimami plokšteliniai dantų protezai.
Mityba yra neatsiejama kiekvieno ţmogaus kasdienė veikla bei malonumas. Tačiau pacientai, pirmą kartą pradėję naudoti plokštelinius protezus, turi praeiti adaptacijos laikotarpį, kurio metu vyksta organizmo prisitaikymas prie svetimkūnio burnoje. Jo metu ţmonės gali skųstis skausmu, trynimu, pykinimu, sutrikusia kalbėsena, kramtymu [4]. Taip pat pastebėta, kad pacientai, naudojantys išimamus plokštelinius dantų protezus, ypač tuos, kurie dengia gomurį, daţnai skundţiasi sutrikusiais skonio pojūčiais [5-7]. Atsiradus skonio pojūčio pokyčiams gali pasikeisti mitybos racionas, įprastas subalansuotas maistas tapti nebepatraukliu.
11 Literatūroje daug rašoma apie skonio suvokimo fiziologiją, tačiau bendros nuomonės apie tai, kaip išimami plokšteliniai protezai ir gomurio uţdengimas turi įtakos skonio suvokimui ir kodėl taip atsitinka, nėra. Taip pat, būtent šiuo aspektuatlikti tyrimai ir esanti prieinama literatūra yra labai skurdi bei kontraversiška. Šio tyrimo tikslas buvo patvirtinti arba paneigti išsikeltą hipotezę, kad pilni išimami viršutinio ţandikaulio plokšteliniai protezai, uţdengiantys gomurį, turi įtakos skonio suvokimui.Atliktą tyrimą laikome kompleksinio tyrimo pradţia, kuriuo siekiame surasti ir pateikti praktines gamybos ir gyvensenos rekomendacijas didesniam skonio komforto suvokimui pasiekti, nepakenkiant bendrinei ţmogaus sveikatai, dėvintiems išimamus dantų protezus.
Darbo tikslas: išsiaiškinti, kaip naujų pilnų išimamų viršutinio ţandikaulio plokštelinių
dantų protezų naudojimas pakeičia 4 pagrindinių grynųjų skonio savybių (kartumo, rūgštumo, saldumo, sūrumo) suvokimą bei patikrinti, kokią įtaką skonio suvokimui turi amţius ir lytis.
Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti, kaip pasikeičia minimali medţiagos koncentracija, reikalinga pajusti tam tikrą skonio savybę be pilnų išimamų viršutinių dantų plokštelinių protezų ir su jais.
2. Nustatyti, kaip pasikeičia laikas, reikalingas pajusti tam tikrą skonio savybę be pilnų išimamų viršutinių dantų plokštelinių protezų ir su jais.
3. Įvertinti, ar amţius ir lytis turi įtakos skonio suvokimui dėvint ir ne išimamus dantų protezus.
12
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1.Skonio suvokimas
Skonis – cheminių medţiagų, ištirpusių seilėse ar vandenyje, veikiančių skonio receptorius, jutimas [8]. Nors literatūroje varijuoja skaičius, kiek ir kokių yra galimų pagrindinių skonio pojūčių, šiuo metu oficialiai pripaţinti ir visų gerai ţinomi yra 4 - saldumas, kartumas, rūgštumas, sūrumas, o nuo 2002 metų į šį sąrašą įtrauktas dar ir penktasis – umami [9,10].
1.2.Skonio suvokimo fiziologija
Skonio stiprumas yra daţniausiai tiesiogiai proporcingas koncentracijai medţiagos, sukeliančios skonio pojūtį. Tai reiškia, kad didinant stimuliojančio tirpalo koncentraciją, didėja ir elektrinio impulso keliaujančio į galvos smegenis aktyvumas. Tačiau egzistuoja minimali koncentracija, reikalinga, kad būtų sukeltas skonio jutimas. Ji vadinama slenkstinė koncentracija arba skonio slenkstis (angl.: taste treshold). Ši koncentracija priklauso nuo medţiagos ir jos funkcinio poveikio ţmogaus organizme. Pavyzdţiui, vidutinė slenkstinė citrinos rūgšties koncentracija yra apie 2 mmol; valgomosios druskos – 10 mmol, cukraus – 20 mmol. Saldţių ir sūrių medţiagų slenkstinės koncentracijos yra gana didelės, lyginant su rūgščių ir ypač karčių, nes ţmogusįprastai kasdien suvartoja nemaţą kiekį angliavandenių, natrio (Na), chloro (Cl), vandenilio (H) jonų bei kitų pagrindinių metabolinių substratų, reikalingų organizmui ir prie kurių jis yra įpratęs. Tuo tarpu, kartus skonio pojūtis visąlaiką buvo asocijuojamas su potencialiai pavojingomis medţiagomis organizmui, todėl karčių medţiagų slenkstinė koncentracija ţenkliai maţesnė (pavyzdţiui chinino – 0,008 mmol) [11].
Kita savybė, kuri nustatyta tiriant skonio suvokimą, yra skonio adaptacija. Jos dėka esant pastovios koncentracijos tirpalui burnoje, jo suvokimas bei elektrinių impulsų, perduodamų nervinėmis skaidulomis, aktyvumas smarkiai krenta. Tačiau praskalavimas paprastu vandeniu atstato jonų skirtumus tarp receptorinės ląstelės intramembraninės ir ekstramembraninės pusių, ląstelė ima gebėti siųsti signalus įprastu aktyvumu [12].
13
1.3.Skonio pajautimo organų anatomija
Skonis yra pajaučiamas receptorinėmis daugialąstelinėmis epitelinėmis struktūromis, vadinamomis skonio svogūnėliais. Daugiausia jų yra randama specializuotose struktūrose lieţuvyje – lieţuvio speneliuose, tačiau nemaţai skonio svogūnėlių galima aptikti ir kitose burnos bei tolimesnių virškinimo trakto struktūrų gleivinės vietose – gomurio, ryklės, gerklų, antgerklio ir viršutinės stemplės dalies epitelyje [13]. Skonio svogūnėliai lieţuvyje yra išsidėstę trijų tipų lieţuvio speneliuose – pyliminiuose, lapiniuose ir grybiniuose. Pastarieji yra išsidėstę priekinės lieţuvio dalies pakraščiuose, o lapiniai – uţpakalkinėje lieţuvio dalyje. Pyliminiai speneliai V raidės forma yra išsidėstę prie lieţuvio šaknies. Lieţuvyje daugiausiai aptinkama ketvirto tipo spenelių – siūlinių – tačiau juose nėra skonio svogūnėlių, o tik mechanoreceptoriai. Vis dėlto manoma, kad jie gali turėti įtakos maisto tekstūros suvokimui [14]. Iš viso ţmogus turi vidutiniškai 6000 skonio svogūnėlių, tačiau šis skaičius gali labai varijuoti ir kai kurie individai nuo gimimo gali turėti tik apie 500 skonio svogūnėlių [14]. Taip pat, maţdaug nuo 40 metų amţiaus skonio svogūnėlių skaičius ima maţėti, o tai gali būti viena iš sutrikusio skonio pojūčio prieţasčių vyresniame amţiuje. Tai galimai paaiškintų faktą, kodėl vyresni ţmonės maistą gardina didesniu druskos ir kitų prieskonių kiekiu nei vaikai. Sumaţėjęs jautrumas druskai ir dėl to padidėjęs jos suvartojimas gali sukelti sveikatos problemų ţmonėms, kurie ne tik turi padidintą kraujo spaudimą, bet ir skysčių ir/ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimus [11].
1.4.Skonio signalo perdavimas į galvos smegenis
Skonio signalas iš skonio svogūnėlių į smegenis siunčiamas ne vieno nervo pagalba. Juntamosios skonio ląstelės, esančios skonio svogūnėliuose, pro jų mikrogaurelius cheminius skonio dirgiklius verčia elektriniais signalais, kurie per sinapsę perduodami aferentinėms nervo skaiduloms. Skonis į galvos smegenis perduodamas ne maţiau kaip trimis galviniais nervais (GN) – veidiniu (VII–tas), lieţuviniu ryklės (IX-tas) ir klajokliu (X–tas). Veidinio nervo šaka - būgninė styga - inervuoja priekinių dviejų lieţuvio trečdalių skonio svogūnėlius. Lieţuvinis ryklės nervas inervuoja uţpakalinį lieţuvio trečdalį, gomurio bei ryklės gleivinėje esančius skonio svogūnėlius. Klajoklio nervo skaidulos inervuoja lieţuvio šaknies, gomurio, ryklės, gerklų bei viršutinės stemplės dalies skonio svogūnėlius [15].
14
1.5.Pilnų išimamų viršutinių dantų protezų įtaka skonio suvokimui
Pacientai, nešiojantys pilnus išimamus plokštelinius dantų protezus, gana daţnai skundţiasi skonio pasikeitimu. Tačiau, kaip minėta, literatūra šiuo klausimu yra skurdi ir kontraversiška.
Vienas pirmųjų internetiniuose mokslo ţurnaluose prieinamas tyrimas šia tema atliktas 1954 metais. D.B. Giddon ir kt. (1954 m.), norėdami įvertinti saldaus skonio pojūtį pacientų, kurie naudojo pilnus viršutinio ţandikaulio išimamus protezus ir kurie ne, naudojo saldaus sausainio tyrimo metodiką. Jų rezultatai parodė, kad saldų skonį pacientai su plokštelėmis jautė sunkiau nei pacientai su savais dantimis [16]. R.I. Henkin ir kt. (1967 m.) tyrė gomurį dengiančių dantų protezų įtaką skirtingų skonio pojūčių suvokimui ir atpaţinimui [17]. Jų tiriamieji buvo pacientai, kuriems buvo reikalingas visų likusių viršutinio ţandikaulio dantų šalinimas ir protezavimas išimamomis pilnomis viršutinio ţandikaulio plokštelėmis. Pritaikius plokšteles iškart buvo vertinamas skonio suvokimas lašinant tam tikros koncentracijos saldumo, kartumo, sūrumo ir rūgštumo tirpalus ant lieţuvio su plokštelėm ir be jų. Gauti rezultatai parodė, kad rūgštumo ir kartumo suvokimo slenkstinės koncentracijos smarkiai didesnės su gomurį dengiančiais protezais nei be jų. Tačiau reiktų paminėti, kad šio tyrimo imtis tebuvo 11 pacientų [17].
A.H. Wayler ir kt. (1998 m.) vertino slenkstinės ir viršslenkstinės koncentracijų sūraus ir saldaus skonio pojūčius su pilnomis dantų plokštelėmis ir be jų. Tačiau tik sūraus tirpalo slenkstinei koncentracijai nustatyti prireikė didesnės koncentracijos tirpalo naudojant išimamus protezus. Kitais atvejais (t.y. tiriant saldaus skonio slenkstinę koncentraciją ir saldaus bei sūraus skonio viršslenkstinius pojūčius) statistiškai reikšmingų skirtumų tarp pacientų su pilnais viršutiniais plokšteliniais dantų protezais ir be jų nenustatyta [18].
R. Nalcaci ir kt. (2007 m.) atlikdami apklausą apie pacientų halitozę kartu gavo ir įdomių rezultatų apie pacientų skonio sutrikimus. Jie nustatė, kad pacientams, naudojantiems išimamus plokštelinius dantų protezus, statistiškai reikšmingai daţniau pasireiškė ne tik halizotė, bet ir skonio suvokimo sutrikimai. Kitas svarbus jų pastebėjimas, kad naudojant pilnas viršutines dantų plokšteles statistiškai reikšmingai daţniau pasireiškia halitozė ir skonio suvokimo sutrikimai nei naudojant dalines ar apatinio ţandikaulio [19].
Kita vertus, yra ir tyrimų, kurių rezultatai nerodo viršutinių išimamų plokštelinių dantų protezų įtakos skoniui. T. Ghaffari ir kt. (2009 m.) bandė įvertinti viršutinių pilnų plokštelių įtaką skonio ir uoslės pojūčiams. Nors ir trečią dieną po plokštelių pritaikymo laiko pajusti tą patį skonį prireikė vidutiniškai šiek tiek daugiau, nei skonio, nei uoslės pojūčiams plokštelių devėjimais
15 statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo [20]. R. N. Tango ir kt. (2016 m.) taip pat nepastebėjo, kad naujai pritaikyti viršutiniai pilni išimami plokšteliniai protezai turėtų įtakos skonio pasikeitimui. Tačiau skonio vertinimas vyko su viršslenkstinių koncentracijų tirpalais, palaikius jį 5 sekundes burnoje ir subjektyviai paţymint skonio stiprumą skalėje nuo 1 iki 100 [21]
T. Wada ir kt. (2016 m.) iškėlė tiesioginį klausimą dėl gomurio uţdengimo ir jo įtakos skonio suvokimui. Jis su kolegomis sveikiems pacientams pagamino gomurį dengiančias individualias plokšteles iš trijų skirtingų medţiagų - dervos, metalo ir cirkonio - bei lygino kokios koncentracijos tirpalus pacientai pajunta ir atpaţįsta su skirtingomis plokštelėmis ir be jų. Reikalingi skonio testavimo tirpalų koncentracijų vidurkiai šiek tiek buvo didesni daugumoje grupių su plokštelėmis, ypač saldaus, rūgštaus bei umami, tačiau statiškai šie duomenys nebuvo reikšmingi [22].
Vieno atlikto tyrimo gauti rezultatai net parodė, kad viena iš skonio savybių geriau jaučiama naudojant viršutinius pilnus išimamus plokštelinius dantų protezus nei jų nenaudojant. K. K. Kapur ir kt. (1967 m.) atliktame tyrime nustatė, kad pacientai nešiojantys pilnas viršutines dantų plokšteles geriau pajuto ir atskyrė saldumą bei rūgštumą, bet statistiškai reikšmingas skirtumas buvo tik saldaus pojūčio grupėje. Tačiau imtis šio tyrimo tebuvo 12 tiriamųjų [23].
Skonio suvokimui įtakos turi ir maisto pačios tekstūros suvokimas. Kai kurie autoriai teigia, kad skonis ir maisto tekstūra yra jaučiama maistą lieţuviu prispaudţiant prie gomurio, o pacientai su sutrikusia burnos somatosensorika gali tai įvertinti kaip skonio sutrikimą [24,25]. 2011 metais atliktas tyrimas parodė, kad nedidelė anga priekinėje viršutinių išimamų plokštelių priekinėje dalyje pagerina maisto tekstūros suvokimą [26]. A. Tanaka ir kt. (2008 m.) nustatė, kad maisto tekstūros suvokimui turi įtakos ir protezų gomurio plokštelės paviršiaus charakteristika (lygus, šiurkštus, su anatominėmis raukšlėmis) [25].
16
2. MEDŢIAGOS IR METODAI
Tyrimas buvo atliekamas 2017 09 01-2018 02 01 laikotarpiu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dantų ir ţandikaulių ortopedijos klinikoje gavus biomedicinių tyrimų etikos komiteto leidimą (Priedas Nr. 1). Per šį laikotarpį klinikoje buvo pagamintos 107 pilnos išimamos viršutinio ţandikaulio dantų plokštelės. Tyrime dalyvavo pacientai vyresni nei 55 metų amţiaus, neturintys onkologinių ir imunosupresninių susirgimų, kuriems buvo pagaminami nauji akriliniai pilni viršutinio ţandikaulio išimimi plokšteliniai dantų protezai. Nebuvo tiriami pacientai, kuriems pagaminti nauji plokšteliniai dantų protezai buvo perbazuoti.
Prieš tyrimą buvo paruošti 4 medţiagų 4 skirtingų koncentracijų tirpalai pagrindinėms skonio savybėms įvertinti. Kartumui – chininas (C20H24N2O2) (ch): 0,004 mmol, 0,008 mmol, 0,016 mmol, 0,032 mmol; sūrumui – valgomoji druska (NaCl) (na): 5 mmol, 10 mmol, 20 mmol, 40 mmol; rūgštumui – citrinos rūgštis (C6H8O7) (ct): 1 mmol, 2 mmol, 3 mmol, 5 mmol; saldumui – cukrus(C12H22O11) (cu): 10 mmol, 20 mmol, 30 mmol, 50 mmol. Valgomoji druska ir citrinos rūgštis kristalų pavidalu gauta iš įmonės „BerChem“, chininas milteliais - iš LSMU Farmacijos fakulteto laboratorijos, o cukrus„Optima linija“ kristalais iš maisto prekių parduotuvės. Tirpalai buvo gaminami LSMU Medicinos fakulteto Fiziologijos ir farmakologijos instituto laboratorijoje padedant laborantams.
Tyrimo metu buvo vertinama slenkstinė medţiagos koncentracija, kurią jaučia ir sugeba teisingai atskirti pacientas pagal T. Wada ir kt. (2016) metodiką, bei laikas, per kurį jis suvokia šį skonį pagal T. Ghaffari ir kt. (2009 m.) [20,22].
Tyrimo dalyviai, pasirašę sutikimą, buvo tiriami du kartus. Pirmą kartą tyrimas buvo atliekamas prieš pagaminimą naujų pilnų viršutinio ţandikaulio išimamų plokštelinių protezų. Specialių nurodymų (pvz.: nevalgyti, negerti) prieš ateinant tiriamiesiems nebuvo duota. Išsiėmę visus išimamus dantų protezus pacientai pirmiausia turėjo skalauti 10 sekundţių 20 ml distiliuotu vandeniu, kad sumaţintų aplinkinių faktorių įtaką. Tada buvo duota skalauti 20 ml jiems neţinomo tirpalo tol, kol pajuto skonį ir sugebėjo jį teisingai atpaţinti. Neteisingai įvardintas tirpalas reiškė skonio neatpaţinimą (pvz.: saldų tirpalą įvardijo kaip kartų).Tiriamiesiems tirpalai buvo duodami skalauti pradedant nuo maţiausios koncentracijos, o nepajutus šios koncentracijos tirpalo, jis buvo pakeičiamas didesne. Taip daroma su visais tirpalais norint įvertinti 4 pagrindinius skonio pojūčius. Norėdami objektyviai įvertinti laiką, per kurį pacientas pajaučia testuojamą skonį, jam buvo duodamas chronometras ir paprašoma paleisti laiką pradėjus skalauti duotu tirpalu ir sustabdyti tik
17 pajutus skonį. Tarp skirtingų tirpalų ir skirtingų koncentracijų duodama praskalauti 10 sekundţių 20 ml distiliuotu vandeniu, kad neliktų pašalinių skonių bei būtų pašalintas skonio adaptacijos efektas. Gautos slenkstinės koncentracijos (C1) ir laikai (t1) uţsirašomi.
Antrą kartą tyrimas atliekamas praėjus 1 savaitei po naujų plokštelinių dantų protezų naudojimo. Jis buvo atliekamas atokiosios korekcijos metu, pacientų tyrimui atskirai nekviečiant. Šį kartą pacientų prašoma atliktį bandymą įsidėjus naujus išimamus plokštelinius protezus. Bandymo eiga tokia pati kaip ir pirmą kartą (koncentracija – C2, laikas – t2).
2.1.Statistinė analizė
Tirpalų koncentracijoms įvertinti pirmojo ir antrojo bandymo metu naudotas neparametrinis Wilcoxon priklausomoms imtims testas. Skaičiuojant laiką, reikalingą pajusti tam tikrą skonį, buvo lyginami tik tų pačių slenkstinių koncentracijų pajutimo laikai nenaudojant protezų ir naudojant juos. Tam atlikti buvo naudojamas neparametrinis priklausomoms imtims Wilcoxon ţenklų kriterijus. Koreliacija tarp amţiaus ir slenkstinių koncentracijų bei tarp amţiaus ir lyties buvo apskaičiuota naudojant Spearmano koreliacijos kriterijų. Statistiškai reikšmingais duomeniminis laikėme kai P≤0,05. Statistinė analizė atlikta naudojant kompiuterinę duomenų apdorojimo programą IBM SPSS Statistics 23.
18
3. REZULTATAI
Į tyrimą buvo pakviesti visi 107 pacientai, kuriems LSMU DŢOK 2017.09.01-2018.02.01 laikotarpyje buvo gaminamos pilnos išimamos viršutinio ţandikaulio dantų plokštelės. Sutiko tyrime dalyvauti ir buvo pradėti tirti 63 pacientai. 33 iš jų buvo eliminuoti arba patys nebaigė tyrimo (turėjo imunosupresinę būklę, neatvyko antrą kartą, atsisakė tęsti tyrimą, reikėjo perbazuoti plokštelinį dantų protezą, dėl asmeninių prieţasčių arba jų nenurodė). Galutinai tyrime liko ir buvo ištirti 30 tiriamųjų, 13 iš jų buvo vyrai, 17 – moterys. Pacientų amţius buvo nuo 55 iki 80 metų (vidutinis amţius – 66,04+-1,56).
3.1. Slenkstinių tirpalų koncentracijų vertinimas
Vertinant pacientų jaučiamas slenkstines tirpalų koncentracijas nustatyta, kad saldų ir rūgštų skonius pacientai su pilnais viršutiniais išimamais dantų protezais jautė statistiškai reikšmingai silpniau (atitinkamai P=0,002 ir P=0,000) nei be šių protezų. Tuo tarpu, nors ir su viršutinėmis plokštelėmis vidutiniškai reikėjo didesnių kartaus ir sūraus tirpalų koncentracijų, kad pacientai pajaustų ir atpaţintų šiuos skonius, šie duomenys nebuvo statistiškai reikšmingi (atitinkamai P=0,063 ir P=0,059) (Lentelės Nr. 1 ir 2).
Lentelė Nr. 1. Slenkstinės skoninių tirpalų koncentracijos Skonio tirpalai pirmojo (1) ir antrojo (2) bandymo metu Imtis, n (vnt.) Koncentracijų vidurkis, C (mmol) Standartinis nuokrypis, SN Maţiausia reikšmė, C (mmol) Didţiausia reikšmė, C (mmol) C(ch)1 30 0,01093 0,007643 0,004 0,032 C(ch)2 30 0,01307 0,009906 0,004 0,032 C(na)1 30 15,00 9,913 5 40 C(na)2 30 17,17 10,560 5 40 C(ct)1 30 1,90 0,712 1 3
19
3.2. Laiko, reikalingo pajusti slenkstines tirpalų koncentracijas, vertinimas
Laikui, reikalingam pajusti slenkstines tirpalų koncentracijas, palyginti buvo naudojami tik tie duomenys, kurių pirmojo ir antrojo bandymo metu koncentracijos buvo vienodos (pvz.: t(ch)1 ir t(ch)2 lyginami tuomet jei C(ch)1=C(ch)2). Visoms skonio ypatybėms pajusti buvo reikalinga statistiškai reikšmingai daugiau laiko (P≤0,05) (Lentelės Nr. 3 ir 4). Prieš plokštelių naudojimą ir naudojant jas chininą vienodomis koncentracijomis pajuto 25 pacientai, valgomąją druską – 25, citrinos rūgštį - 15, o cukrų – 20. Visais kitais atvejais, kad pacientai pajustų ir atpaţintų tiriamojo tirpalo skonį su plokšteliniais dantų protezais reikėjo didinti tirpalo koncentraciją.
C(ct)2 30 2,50 1,106 1 5
C(cu)1 30 19,33 10,807 10 50
C(cu)2 30 23,00 10,875 10 50
Lentelė Nr. 2. Slenkstinių koncentracijų pokyčių patikimumas atlikus Wilcoxon testąa Statistinis reikšmingumas Kartumas Sūrumas Rūgštumas Saldumas Standartizuoti kintamieji, Z -2,070b -2,060b -3,626b -3,051b
Reikšmingumo lygmuo
(dvipusė kritinė sritis), P 0,063 0,059 0,000 0,002 a. Wilcoxon ţenklų kriterijus;
20
3.3. Amţiaus ir lyties įtaka skonio suvokimui
Vertindami tiriamųjų lyties įtaką skonio suvokimui, statistiškai reikšmingai vyrai silpniau jautė kartų skonį nei moterys (tam, kad pajustų kartų skonį, vyrams reikėjo didesnių chinino tirpalo koncentracijų), tiek be plokštelių, tiek su jomis (P<0,05). Kitoms skonio savybėms statistiškai reikšmingų duomenų skirtumo negauta (Lentelė Nr. 5).
Lentelė Nr. 3. Laikai, reikalingi pajusti vienodą slenkstinę skoninių tirpalų koncentraciją, pirmojo ir antrojo bandymo metu
Skonio tirpalai pirmojo (1) ir antrojo (2) bandymo metu Imtis, n (vnt.) Laiko vidurkis sekundėmis, t (s) Standartinis nuokrypis, SN Maţiausia reikšmė, t (s) Didţiausia reikšmė, t (s) t(ch)1 25 9,1168 4,66787 3,50 17,69 t(ch)2 25 9,4844 4,11663 4,15 18,68 t(na)1 25 9,5824 5,93764 2,30 24,95 t(na)2 25 11,9400 4,89100 4,25 20,03 t(ct)1 15 8,3747 4,55676 3,06 18,55 t(ct)2 15 10,7033 5,59893 4,20 21,22 t(cu)1 20 7,8955 3,69112 2,40 17,60 t(cu)2 20 9,0945 3,87896 4,79 19,03
Lentelė Nr. 4. Laiko pokyčių patikimumas atlikus Wilcoxon testąa
Statistinis reikšmingumas Kartumas Sūrumas Rūgštumas Saldumas Standartizuoti kintamieji, Z -1,951b -2,919b -2,499b -2,978b Reikšmingumo lygmuo
(dvipusė kritinė sritis), P 0,050 0,004 0,011 0,003 a. Wilcoxon ţenklų kriterijus;
21 Vertindami tiriamųjų amţiaus įtaką jų skonio suvokimui, statistiškai reikšmingų duomenų negauta, išskyrus, nedidelę tiesioginę priklausomybę valgomosios druskos (NaCl) tirpalų slenkstinių koncentracijų nuo amţiaus pacientams, tiek dėvint, tiek nedėvint plokštelinius protezus (P<0,05) (Lentelė Nr. 6).
Lentelė Nr. 5. Koreliacija tarp lyties ir koncentracijų Priklausomybė C(ch) 1 C(ch) 2 C(na) 1 C(na) 2 C(ct)1 C(ct)2 C(cu) 1 C(cu) 2 Nuo lyties (vyrai buvo ţymimi 1, moterys – 2) Koreliacijos koeficientas -0,457 -0,380 -0,307 -0,335 -0,140 -0,267 0,175 0,134 Reikšmingumo lygmuo (dvipusė kritinė sritis), P 0,011 0,038 0,099 0,071 0,461 0,154 0,355 0,480 Imtis, n 30 30 30 30 30 30 30 30
Lentelė Nr. 6. Koreliacija tarp amţiaus ir slenkstinių valgomosios druskos koncentracijų Priklausomybė C(ch) 1 C(ch) 2 C(na) 1 C(na) 2 C(ct)1 C(ct)2 C(cu) 1 C(cu) 2 Nuo amţiaus Koreliacijos koeficientas 0,064 0,107 0,541 0,404 -0,035 -0,021 0,253 0,200 Reikšmingumo lygmuo (dvipusė kritinė sritis), P 0,737 0,575 0,002 0,027 0,854 0,914 0,178 0,289 Imtis, n 30 30 30 30 30 30 30 30
22
4. DISKUSIJA
Ţmogaus skonio jautrumui įtakos gali turėti daugelis faktorių, tokių kaip amţius, lytis, seilėtekis, seilių sudėtis, protezai, organizmo bendra būklė, o ir pačios ţinios apie tai, kaip ir kodėl ţmonės suvokia skonį nuolat kinta [27]. Anksčiau manyta, kad viename skonio svogūnėlyje yra tik vieno tipo receptorinės ląstelės, kurios reaguoja tik į vieną iš 4 pagrindinių skonio dirgiklių – tai yra saldumo, sūrumo, kartumo ir rūgštumo, o pats lieţuvis turi tarsi skonio ţemėlapį, kurio tam tikra zona atsakinga uţ vieną pojūtį. Tačiau dabar yra pripaţintas ir penktasis pagrindinis skonio pojūtis – umami, ir dar vyksta diskusijos dėl skonio receptorių reaguojančių galimai ir į šeštąjį – riebalingumą [28].Taip pat nustatyta, kad skonio svogūnėliose yra kelių tipų receptorinės ląstelės, o ir pati ląstelė gali reaguoti skirtingais mechanizmais į kelis skirtingus skonio dirgiklius [10].
Tikslaus mechanizmo, kodėl skoniui gali daryti įtakos vienas ar kitas faktorius nėra nustatya, tačiau dauguma autorių sutinka, kad pilni viršutiniai išimami plokšteliniai protezai gali trikdyti skonio suvokimą [29]. T. Ghaffari ir kt. (2009 m.) teigė, kad pilnos viršutinės plokštelės gali trikdyti natūralią ventiliaciją tarp burnos ir nosies ertmių. Ši ventiliacija svarbi skonio stimulo identifikacijai uţnosinėje srityje kramtymo metu. Jie taip pat pastebėjo, kad daug pacientų, kurie skundţiasi skonio sutrikimu, kenčia ir nuo uoslės problemų. Kita vertus, išimamos plokštelės gali trukdyti normaliam lieţuvio ir skruostų mobilumui, kas galėtų sutrukdyti drėgmės, oro ir šilumos pasiskirstymą, reikalingą teisingai įvertinti skonį [20].
Skonio pojūtis gali kisti ir dėl cheminės seilių sudėties. Skirtingos seilių liaukos išskiria skirtingos sudėties seiles, tad esant seilių liaukų sutrikimams gali pakisti ir pats skonis [30]. R. N. Tango ir kt (2016 m.) pastebėjo, kad statistiškai reikšmingai daugiau seilių išsiskiria pacientams, nešiojantiems gomurį dengiančius protezus [21].
Daugiausia tyrimų vertinančių skonį lygina jaučiamas slenkstines vieno skonio koncentracijas. Tačiau valgymo metu vyksta ne tik kompleksinis daugelio skonių ir kvapų apdorojimas daug didesnėmis nei slenkstinės koncentracijos, bet ir valgomo maisto tekstūros suvokimas. O bendrai tokį procesą įvertinti yra kur kas sunkiau. Šiame tyrime buvo vertinamos ne tikslenkstinės jaučiamo skonio koncentracijos, bet ir laikas, per kurį tiriamieji pajunta tam tikrą skonį tiems patiems pacientams prieš protezų pagaminimą ir praėjus savaitei adaptacinio laikotarpio. Vidutiniškai atskirti skonį visiems tiriamiesiems uţtruko statistiškai patikimai9,52s, kas labai nesiskyrė nuo T. Ghaffari ir kt. (2009 m.) gautų rezultatų [20]. Tačiau pajusti ir atpaţinti visas
23 keturias grynąsias skonio ypatybes su plokšteliniais protezais vidutiniškai prireikė statistiškai patikimai keliomis sekundėmis daugiau, kas prieštarauja minėtų autorių gautiems rezultatams.
Lyginant skoninių tirpalų slenkstines koncentracijas, šiame tyrime gauti rezultatai rodo, kad saldų ir rūgštų skonius pacientams su viršutinėmis pilnomis dantų plokštelėmis pajusti sekėsi reikšmingai sunkiau. Įdomus pastebėjimas buvo tas, kad pacientai, kurių net ir pirmojo bandymo metu (be plokštelių) tam tikro skonio slenkstis buvo labai aukštas, teigė, mėgstantys šia skonio ypatybe pasiţyminčius maisto produktus. Pavyzdţiui, pacientai, kuriems reikėjo didesnių chinino koncentracijų, teigė, mėgstantys ir daţnai geriantys kavą, o tie, kurie labai jautriai reagavo į saldų skonį(pajuto ir atpaţino greitai ir nedidelę koncentraciją), visiškai nevartojo cukraus ir nemėgo saldumynų.
Mūsų atliktame tyrime nei vieno bandymo metu nebuvo gauta, kad su išimamais plokšteliniais protezais būtų pajausta maţesnė tirpalo koncentracija nei be jų, todėl gauti duomenys pagrindţia hipotezę ir patvirtina daugelio autorių tyrimų rezultatus, kad su pilnomis viršutinėmis dantų plokštelėmis skonis suvokiamas prasčiau.
Atlikto tyrimo trūkumas yra tas, kad dėl palyginti nedidelio tiriamųjų asmenų skaičiaus, kurio šiam pilotiniam tyrimui statistiškai pakako, negalėjome tiriamųjų išskaidyti į grupes ir praplėsti skonio suvokimo pokyčių priklausomybės vertinimo nuo konkrečios pacientų sveikatos būklės, protezų prieţiūros, gyvenimo, mitybos būdo. Šiuo atveju į tyrimą buvo įtraukti tie pacientai, kurie neturėjo širdies ir kraujagyslių ligų ir imunosupresnių būklių bei nevartojo vaistų prieš juos. Tačiau nebuvo atsiţvelgiama į pacientų seilėtekį, uoslės būklę, ţalingus įpročius. Taip pat nebuvo atsiţvelgiama į tai, kiek laiko prieš tai pacientai nešiojo protezus ir kokius. Ţmonių skonio suvokimas yra itin jautrus procesas, kurį įvertinti irgi nėra lengva uţduotis. Todėl planuodami tęsti šį tyrimą numatome atsiţvelgti į visus išvardintus darbo trūkumus, sukurti objektyvią apklausą apie pacientų sveikatos būklę ir mitybą, vertinti kombinuotų skonio savybių ir viršslenkstines koncentracijas, imituojant tikslesnę maisto skonio suvokimo funkciją, stebėti skonio suvokimo pokyčius viso išimamų dantų protezų adaptacinio periodo metu ir po jo bei atsiţvelgti į protezo savybes (medţiagą, storį, konstrukciją, paviršiaus lygumą, apimtį).
24
PADĖKA
Norėtume padėkoti LSMU Farmacijos fakultetui uţ suteiktas medţiagas, LSMU Medicinos akademijos Fiziologijos ir farmakologijos institutui uţ suteiktą galimybę naudotis laboratorija bei LSMU Dantų ir ţandikaulių ortopedijos klinikai uţ bendradarbiavimą. Taip pat esame dėkingi prof. Viktorui Šaferiui uţ pagalbą atliekant statistinę analizę ir duomenų apdorojimą ir mokslinio darbo vadovei, asist. Eglei Ivanauskienei, uţ draugišką ir nuoširdţią pagalbą kuruojant atliekamą tyrimą.
25
IŠVADOS
Šio tyrimo rezultatai patvirtina prielaidą, kad viršutiniai pilni išimami plokšteliniai dantų protezai susilpnina pacientų skonio suvokimo jautrumą.
1. Pacientams dėvint viršutinius pilnus išimamus plokštelinius dantų protezus reikalingos statistiškai reikšmingai didesnės slenkstinės saldţios ir rūgščios medţiagų skoninių tirpalų koncentracijos, negu nedėvint šių protezų. Tai įrodo, kad dėvintys viršutinius pilnus išimamus plokštelinius dantų protezus sunkiau atpaţįsta saldų ir rūgštų skonius, tuo tarpu, kartumui ir sūrumui šių protezų dėvėjimas įtakos neturi.
2. Pacientams, dėvint viršutinius pilnus išimamus plokštelinius dantų protezus, pajusti visas pagrindines grynąsias skonio ypatybes (saldumą, sūrumą, kartumą, rūgštumą), uţtrunka ststistiškai patikimai vidutiniškai 0,79 s ilgiau, negu nedėvint šių protezų.
3. Reikšminga koreliacija gauta tarp vyriškos lyties ir kartaus skonio suvokimo (vyrai kartumą jautė sunkiau nei moterys) bei amţiaus ir sūraus skonio suvokimo (didėjant amţiui sunkiau sekėsi suvokti sūrų skonį ir tam reikėjodidesnės sūraus tirpalo koncentracijos).
26
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. United Nations, Department of Economic and Social Affairs, Population Division (2015). World Population Ageing 2015 (ST/ESA/SER.A/390).
2. Abrams AP, Thompson LA. Physiology of aging of older adults: systemic and oral health considerations. Dent Clin North Am. 2014;58(4):729-738.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25201538
3. Lamster IB, Asadourian L, Del carmen T, Friedman PK. The aging mouth: differentiating normal aging from disease. Periodontology 2000. 2016;72(1):96-107.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/prd.12131
4. Freitas JB, Gomez RS, De abreu MH, Ferreira e ferreira E. Relationship between the use of full dentures and mucosal alterations among elderly Brazilians. J Oral Rehabil. 2008;35(5):370-4.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/j.1365-2842.2007.01782.x
5. Yoshinaka M, Yoshinaka MF, Ikebe K, Shimanuki Y, Nokubi T. Factors associated with taste dissatisfaction in the elderly. J Oral Rehabil. 2007;34(7):497-502.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/j.1365-2842.2007.01699.x
6. Nakamura A, Osonoi T, Terauchi Y. Relationship between urinary sodium excretion and pioglitazone-induced edema. J Diabetes Investig. 2010;1(5):208-11.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1754-4505.2002.tb01207.x
7. Nalcaci R, Baran I. Factors associated with self-reported halitosis (SRH) and perceived taste disturbance (PTD) in elderly. Arch Gerontol Geriatr. 2008;46(3):307-16.
URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0167494307001288?via%3Dihub 8. Vaitkevičienė G, Vaitkevičius PH. Skonis. In:Bagdonas A, Jakutienė V, Počiūtė B, Valickas
G, editos. Pojūčiai ir suvokimas: uodimas, skonis ir lyta. Vilniaus universitetas; 2014. p. 91-116.
9. Nelson G, Chandrashekar J, Hoon MA, et al. An amino-acid taste receptor. Nature. 2002;416(6877):199-202.
URL: https://www.nature.com/articles/nature726
10. Roper SD, Chaudhari N. Taste buds: cells, signals and synapses. Nat Rev Neurosci. 2017;18(8):485-497.
27 11. Purves D, Augustine GJ, Fitzpatrick D et al. Taste Perception in Humans. In: Neuroscience,
5th edition. Ingram; 2011.p. 384-385.
12. DeSimone J. A., Dubois G. E. and Lyall, V. Chemical Modulators of Taste. In: Doty RL, editor. Handbook of Olfaction and Gustation. 2015. p. 665-684.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/9781118971758.ch30
13. Witt M. and Reutter K. Anatomy of the Tongue and Taste Buds. In: Doty RL, editor. Handbook of Olfaction and Gustation. 2015. p. 637-664.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/pdf/10.1002/9781118971758.ch29
14. Lauga E, Pipe CJ., Le Révérend B. Sensing in the Mouth: A Model for Filiform Papillae as Strain Amplifiers. Frontiers in Physics. 2016 Aug 23;4(35).
URL: https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fphy.2016.00035/full#B9
15. Doty RL, Goetz CG, Pappert EJ. Textbook of Clinical Neurology, 3rd edition. Philadelphia: Saunders; 2007. p. 46-53.
16. Giddon DB, Dreisbach ME, Pfaffman C, Manly RS. Relative abilities of natural and artificial dentition patients for judging the sweetness of solid foods. Journal of Prosthetic Dentistry. 1954;4(2) p. 263-268.
URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/0022391354901043#
17. Henkin RI, Christiansen RL. Taste thresholds in patients with dentures. J Am Dent Assoc. 1967;75(1):118-20.
URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0002817767510280
18. Wayler AH, Perlmuter LC, Cardello AV, Jones JA, Chauncey HH. Effects of age and removable artificial dentition on taste. Spec Care Dentist. 1990;10(4):107-13.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11100217
19. Nalcaci R, Baran I. Factors associated with self-reported halitosis (SRH) and perceived taste disturbance (PTD) in elderly. Arch Gerontol Geriatr. 2008;46(3):307-16.
URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0167494307001288?via%3Dihub 20. Ghaffari T, Hamedi rad F, Mosadeg kahnamoee S. Evaluation of the effect of upper
complete denture on gustatory and olfactory senses. J Dent Res Dent Clin Dent Prospects. 2009;3(4):132-5.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3463099/#R02
21. Tango RN, Arata A, Borges AL, Costa AK, Pereira LJ, Kaminagakura E. The Role of New Removable Complete Dentures in Stimulated Salivary Flow and Taste Perception. J Prosthodont. 2016 Jul 19;27(4):335-339.
28 22. Wada T, Takano T, Tasaka A, Ueda T, Sakurai K. Evaluation of participants' perception and
taste thresholds with a zirconia palatal plate. J Prosthodont Res. 2016;60(4):294-300. URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1883195816000219?via%3Dihub 23. Kapur KK, Collister T, Fischer EE. Masticatory and gustatory salivary reflex secretion rates
and taste thresholds of denture wearers. J Prosthet Dent. 1967;18(5):406-16. URL: http://www.thejpd.org/article/0022-3913(67)90162-X/abstract
24. Ikebe K, Amemiya M, Morii K, et al. Association between oral stereognostic ability and masticatory performance in aged complete denture wearers. Int J Prosthodont. 2007;20(3):245-50.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17580454
25. Tanaka A, Kodaira Y, Ishizaki K, Sakurai K. Influence of palatal surface shape of dentures on food perception. J Oral Rehabil. 2008;35(10):715-21.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/j.1365-2842.2008.01861.x
26. Koike T, Ishizaki K, Ogami K, Ueda T, Sakurai K. Influence of anterior palatal coverage on perception and retention in complete dentures. J Prosthet Dent. 2011;105(4):272-9.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21458653
27. Meškienė R, Viniarskaitė L, Ginevičienė V, Irnius A, Kučinskas V. Ţmogaus skonio suvokimas ir jį lemiantys genai: literatūros apţvalga. Laboratorinė medicina. 2012;14(4):207-212.
URL:
http://zurnalas.llmd.lt/lt/system/files/103646387cbc08d8b5e74b65c316a5f1ef8b9b793.pdf 28. Keast RSJ, Costanzo A. Is fat the sixth taste primary? Evidence and implications. Flavor.
2015;4(1):1-5.
URL:https://flavourjournal.biomedcentral.com/articles/10.1186/2044-7248-4-5
29. Batisse C, Bonnet G, Eschevins C, Hennequin M, Nicolas E. The influence of oral health on patients' food perception: a systematic review. J Oral Rehabil. 2017;44(12):996-1003. URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/joor.12535
30. Neyraud E. Role of saliva in oral food perception. Monogr Oral Sci. 2014;24:61-70. URL: https://www.karger.com/Article/Abstract/358789
29
