LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL

(1)

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS Pulmonologijos klinika

Rūta Šedleckaitė

SU KOSULIU SUSIJUSIOS GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS, SERGANT OBSTRUKCINĖMIS KVĖPAVIMO TAKŲ LIGOMIS, TYRIMAS

Medicinos studijų programa Mokslinis vadovas:

doc. Kristina Biekšienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina)

(2)

2

Turinys

1. SANTRAUKA 3 2. PADĖKA 5 3. INTERESŲ KONFLIKTAS 6

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS 6

5. ĮVADAS 7

6. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 8

7. LITERATŪROS APŽVALGA 9

7.1 Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) 9

7.2 Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) sergančių pacientų gyvenimo kokybė 9

7.3 Obstrukcinė miego apnėja (OMA) 10

7.4 Obstrukcine miego apnėja (OMA) sergančių pacientų gyvenimo kokybė 11

7.5 Astma 12

7.6 Pacientų, sergančių astma, gyvenimo kokybė 12

7.7 Leičesterio kosulio klausimyno (LKK) klausimyno naudojimas 13

8. TYRIMO METODIKA 15

8.1 Tyrimo planavimas 15

8.2 Tyrimo objektas 15

8.3 Tiriamųjų atranka 15

8.4 Tyrimo metodai 15

8.5 Duomenų analizės metodai 16

9. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 17

9.1 Aprašomoji analizė 17

9.2 Leičesterio kosulio klausimyno analizė prieš gydymą. Bendras visų obstrukcinių ligų vertinimas 18 9.3 Leičesterio kosulio klausimyno analizė prieš gydymą. Astma, LOPL, miego apnėja

palyginimas 19

9.4 Leičesterio kosulio klausimyno klausimyno analizė po gydymo. 20

10. IŠVADOS 22

11. LITERATŪROS SĄRAŠAS 23

(3)

3

1. SANTRAUKA

Rūta Šedleckaitė.

SU KOSULIU SUSIJUSIOS GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS, SERGANT OBSTRUKCINĖMIS KVĖPAVIMO TAKŲ LIGOMIS, TYRIMAS

Tyrimo tikslas: Pacientų sergančių obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis su kosuliu susijusios gyvenimo kokybės įvertinimas.

Uždaviniai: 1) Įvertinti sergančiųjų obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis su kosuliu susijusią gyvenimo kokybę. 2) Palyginti sergančiųjų astma, lėtine obstrukcine plaučiu liga (LOPL) ir obstrukcine miego apnėja (OMA) su kosuliu susijusią gyvenimo kokybę.3) Įvertinti su kosuliu susijusios gyvenimo kokybės pokyčius taikant gydymą.

Tyrimo dalyviai: Tiriamųjų imtį sudarė 39 pacientai sergantys obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis, kurie 2017-2018 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikų pulmonologijos skyriuje gydėsi dėl astmos, lėtinės obstrucinės plaučių ligos (LOPL) arba obstrukcinės miego apnėjos (OMA).

Tyrimo rezultatai:

1. Įvertinus bendrai obstrukcines plaučių ligas (astma, LOPL ir OMA) labiausiai dėl kosulio nukenčia socialinė, mažiau fizinė, o mažiausiai psichologinė gyvenimo kokybės sritys. Dėl kosulio gyvenimo kokybė labiausiai nukenčia: sergančiųjų astma - fizinėje ir socialinėje, LOPL - socialinėje, OMA – socialinėje gyvenimo kokybės srityse.

2. Vertinant atskirai obstrukcines plaučių ligas, prieš gydymą, visas gyvenimo kokybės sritis (fizinę, socialinę ir psichologinę) kosulys labiausiai įtakojo sergančiųjų astma, o mažiausiai sergančiųjų OMA gyvenimo kokybę.

3. Vertinant bendrai visas sritis ir atskirai fizinę, socialinę ir psichologinę po gydymo su kosuliu susijusi gyvenimo kokybė reikšmingai pagėrėjo tik sergantiesiems astma, sergančiųjų LOPL ir OMA - pagerėjo, tačiau statistiškai nereikšmingai.

(4)

4

SUMMARY

Rūta Šedleckaitė.

An Assay of Life Quality in Patients with Cough in Obstructive Airway Diseases: Final Master Thesis. Supervisor: dr. Kristina Biekšienė. Lithuanian University of Health Sciences, The Academy of

Medicine, Faculty of Medicine, Department of Pulmonology. – Kaunas, 2018.

The aim: To analyze the parameters of quality of life in patients with cough in obstructive airway diseases using Leicester Cough Questionnaire.

Work tasks:1) To evaluate the quality of life associated with cough as a result obstructive airways diseases 2) To compare the quality of life associated with cough associated with asthma, COPD and sleep apnea. 3) To evaluate changes in the quality of life associated with cough after the treatment. Methods: The study was comprised of 39 patients with obstructive airways diseases, who were treated for asthma, chronic obstructive pulmonary disease or sleep apnea in the 2017-2018 year at the Kaunas University Clinical Pulmonology Department of the Lithuanian University of Health Sciences.

Results:

1. Cough due to general obstructive pulmonary diseases (asthma, COPD and OMA) affects the following areas in the quality of life: the most affected – social part, less affected – physical, the least affected – psychiological part. When looked separately in each disease, the quality of life due to cough is most affected: those with asthma - in physical and social, COPD - in social, and OMA - in social areas of the life quality.

2. In the assessment of individual obstructive pulmonary diseases, all areas of quality of life (physical, social and psychological) prior to treatment had the highest impact on asthma patients, and the least impact for OMA patients.

3. In general, the overall quality of life in all areas after cough treatment was significantly improved only in patients with asthma. The evaluation of patients with COPD and OMA was improved, but it was statistically insignificant.

(5)

5

2. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo mokslinio darbo vadovei doc. Kristinai Biekšienei už palaikymą, pagalbą, konsultacijas, pastabas ir skirtą laiką, rašant magistrinį darbą.

(6)

6

3. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

LSMU Bioetikos Centras (Kodas 302536989, Tilžės g. 18, LT- 47181, Kaunas, tel.: (837)327233, www.lsmuni.lt., el.p.: [email protected])

Leidimo nr.: BEC-MF-344

Bioetikos centro vadovas –doc. E. Peičius 2018-03-29

(7)

7

5. ĮVADAS

Obstrukcinės kvėpavimo takų ligos yra vienos iš dažniausių gydytojų diagnozuojamų ligų pasaulyje [1]. Obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms dažnai trūksta oro, sunku iškvėpti visą orą iš plaučių. Dėl plaučių pažeidimų ar kvėpavimo takų susiaurėjimo, oras iš plaučių iškvepiamas daug lėčiau nei įprastai. Pacientams, sergantiems obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis sunku kvėpuoti, ypač tai juntama užsiimant aktyvia veikla ar kai organizmas gauna fizinio krūvio. Obstrukcinės plaučių ligos yra plačiai paplitusios ir daug žmonių pasaulyje serga jomis, todėl naudinga žinoti, kokią įtaką gyvenimo kokybei daro ligonių, sergančių tokiomis ligomis, sveikatos būklė [2].

Dažniausios sergančiųjų obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis priežastys, kurios bus nagrinėjamos šiame darbe:

i) Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), kuri apima emfizemą ir lėtinį bronchitą ii) Miego apnėja

iii) Astma

Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąvoka apibrėžia tai, kaip pacientai sugeba funkcionuoti kasdieniame gyvenime ir kaip jie vertina savo gyvenimo fizinius, psichinius ir socialinius aspektus [3]. Duomenys dažniausiai renkami, naudojant savęs vertinimo metodus (pvz., klausimynus ar apklausas). Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas tampa vis svarbesnis, ne tik kaip lėtinių ligų paplitimo rodiklis, bet ir kaip ekonominių sąlygų vertinimo veiksnys.

Lėtinis kosulys yra ypač paplitęs, jam daug dėmesio skiriama tiek bendrosios medicinos praktikoje, tiek kvėpavimo ligų klinikose. Šio darbo tikslas - įvertinti lėtinio kosulio poveikį ligonio gyvenimo kokybei. Siekiant įvertinti tokių pacientų gyvenimo kokybę šiame darbe buvo pasitelktas Leičesterio kosulio klausimynas (angl. Leicester Cough Questionnaire (LCQ)) [4] - priemonė, padedanti įvertinti su sveikatos būkle susijusią gyvenimo kokybę, sergant lėtiniu kosuliu.

(8)

8

6. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Pacientų sergančių obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis su kosuliu susijusios gyvenimo kokybės įvertinimas.

Uždaviniai:

1) Įvertinti sergančiųjų obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis su kosuliu susijusią gyvenimo kokybę.

2)Palyginti sergančiųjų astma, lėtine obstrukcine plaučiu liga (LOPL) ir obstrukcine miego apnėja (OMA) su kosuliu susijusią gyvenimo kokybę.

(9)

9

7. LITERATŪROS APŽVALGA

7.1 Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra plačiai paplitusi, tačiau gydoma ir išvengiama liga, kurios simptomai dažniausiai pasireiškia lėtiniu kvėpavimo sutrikimu ir oro patekimo į plaučius pasunkėjimu dėl kvėpavimo takų ir (arba) alveolių sutrikimų, dažniausiai atsiradusių dėl kenksmingų dalelių ar dujų poveikio [5]. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos [6] paskelbtu tyrimu, prognozuojama, kad 2020 metais ši liga bus penkta labiausiai paplitusi liga pasaulyje. LOPL yra terminas, apibrėžiantis ligų, kurios sukelia lėtinę plaučių obstrukciją ir sutrikdo oro patekimą į kvėpavimo takus, taip pat paprastai negrįžtamai pakenkia plaučiams, grupę. [7]. Ligoniams, sergantiems LOPL, paprastai yra sutrikusi deguonies ir anglies dioksido pusiausvyra kraujyje.

Tabako rūkymas yra pagrindinis susirgimo LOPL rizikos veiksnys, tačiau tai gali būti susiję ir su aplinkos poveikiu, pavyzdžiui, mašinų išmetamųjų dujų ir oro taršos kenksmingu poveikiu [5]. Be šių rizikos veiksnių poveikio, didelės įtakos susirgimui gali turėti predisponuojantys veiksniai (genetiniai sutrikimai, nenormalus plaučių vystymasis ir pagreitėjęs senėjimas). Dažnai obstrukcinė plaučių liga yra susijusi su iš kartos į kartą perduodamomis lėtinėmis ligomis, kurios padidina įvairių susirgimų ir mirštamumo riziką.

LOPL sisteminis poveikis ir šią ligą lydintys sutrikimai padidina hospitalizacijos ir mirtingumo riziką, todėl tai yra susirūpinimą keliantys veiksniai. Mechanizmas, jungiantis LOPL su sisteminėmis apraiškomis ir šalutiniais sutrikimais, dar nėra aiškus, tačiau gali būti, kad tai yra susiję su lėtiniu uždegimu [8]. Kiti galimi mechanizmai (kurie nėra tarpusavyje nesuderinami) apima bendrus genetinius polinkius, fizinį neveiklumą, kurį lemia kvėpavimo takų obstrukcija, ir lėtinė hipoksija [9].

7.2 Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) sergančių pacientų gyvenimo kokybė

Šioje dalyje apžvelgsime kai kuriuos tyrimus, kuriuose daugiausia dėmesio buvo skiriama pacientų, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga, gyvenimo kokybei. Kai kurie iš šių tyrimų buvo atlikti prieš keletą dešimtmečių [9], kuriuose pacientams buvo pateikiami trys savarankiško pasirinkimo klausimynai, susiję su keturiais gyvenimo kokybės aspektais: emociniu, socialinio gyvenimo, kasdienio gyvenimo veiklų ir pramoginių veiklų aspektais. Papildoma apklausa buvo

(10)

10

pateikta kiekvieno paciento sutuoktiniui ar kitam artimam giminaičiui. Nustatyta, kad visais aspektais ligonių, sergančių LOPL, gyvenimo kokybė yra blogesnė, palyginus su sveikų asmenų. Nustatyta, kad dažniausias emocinis sutrikimas, pasireiškiantis LOPL sergantiems asmenims, yra depresija. Pagrindiniai socialinio gyvenimo pasikeitimai yra susiję su sunkumais atlikti kasdienius buities darbus ir socialinių vaidmenų atlikimo sunkumais. Taip pat buvo nustatyta, kad liga turėjo įtakos ligonių manipuliacijai, judrumui, miego ir poilsio rėžimui bei pramoginėms veikloms. LOPL sergančių pacientų gyvenimo kokybės suprastėjimas taip pat susijęs su neuropsichologiniu, plaučių ir širdies funkcionavimo bei fizinio pajėgumo aspektais. Buvo nustatyta, kad amžius ir socialinis bei ekonominis statusas yra galimi LOPL sergančių asmenų gyvenimo kokybę keičiantys veiksniai. Kituose tyrimuose buvo panaudotas SF-36 su sveikatos būkle susijusios gyvenimo kokybės klausimynas, kuris yra vertinamas kaip įvairiapusė, nuosekli ir lengvai pritaikoma gyvenimo kokybės vertinimo priemonė [10]. Remiantis šiuo klausimynu, nustatyta, kad su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas yra labai svarbus rodiklis, vertinant lėtinių ligų poveikį gyvenimo kokybei, ypač pacientų, sergančių LOPL [11]. Šis vertinimas suteikia unikalią informaciją, kuri papildo dispnėjos ir plaučių funkcijos vertinimo rodiklius. Nors fiziologiniai rodikliai yra ypač svarbūs gydytojams, konstatuojant plaučių obstrukcijos susirgimus, tačiau daugumai pacientų šie simptomai kelią nerimą dėl jų galimos neigiamos įtakos kasdienio ir socialinio gyvenimo kokybei. Be to, sveikatos priežiūros specialistai mano, kad su sveikatos būkle susijusios gyvenimo kokybės vertinimas labai svarbus paciento priežiūros kokybės ir klinikinio gydymo veiksmingumo rodiklis.

Buvo atlikti naujausi tyrimai, tiriantys su sveikatos būkle susijusius gyvenimo kokybės vertinimus, nagrinėjančius lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę. [11]. Į sisteminę apžvalgą buvo įtraukti šeši tyrimai: iš jų trys buvo įtraukti į metaanalizę apie depresiją, o du buvo įtraukti į metaanalizę, apie nerimą, kurioje nustatyta, kad nerimas ir depresija yra dažniausi emociniai sutrikimai pasireiškiantys paceintams, sergantiems LOPL.

7.3 Obstrukcinė miego apnėja (OMA)

Obstrukcinė miego apnėja (OMA) yra liga, kuri paveikia paciento miegą, sutrikdydama ligonio kvėpavimo ritmą. Asmenys, sergantys obstrukcine miego apnėja dažnai nežino apie šiuos kvėpavimo sutrikimus, kylančius miegant [12]. Ligoniams, sergantiems obstrukcinė miego apnėja, dažnai būdingas netolygus kvėpavimo ritmas, atsirandantis dėl to, kad gerklės raumenys miegant atsipalaiduoja ir apsunkina oro patekimą į kvėpavimo takus. Pacientų, kurie serga OMA, bet jos nesigydo, kvėpavimo ritmas gali taip sutrikti, kad miegant daug kartų kuriam laikui nustojama kvėpuoti. Šie sutrikimai gali smarkiai pabloginti miego kokybę, nes sutrikus kvėpavimo ritmui laikinai

(11)

11

sužadinami tam tikri smegenų centrai. Negydoma miego apnėja gali turėti sunkių pasekmių sveikatai, taip pat gali padidinti hipertenzijos, diabeto, širdies ligų ir širdies nepakankamumo riziką [13].

Ši liga dažnai lieka nediagnozuota pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat aktyvina mechanizmus, kurie gali sukelti širdies ir kraujagyslių pažeidimus, ir gali būti susijusi su širdies ir kraujagyslių ligų progresavimu ir atsparumu įprastiems gydymo būdams [11]. Nesant galutinių didelės apimties tyrimų išvadų ir išsamesnės informacijos apie maksimalų gydymo efektyvumą, OMA diagnozavimo ir gydymo metodai šiuo metu remiasi individualiais paciento poreikiais.

Naujausiose tyrimų ataskaitose nurodomas ryšys tarp nepaaiškinamo lėtinio kosulio ir obstrukcinės miego apnėjos (OMA) [19]. OMA labai dažnai nustatoma pacientams, sergantiems lėtiniu kosuliu, net tokiu atveju, kai nustatoma ir kita lėtinio kosulio priežastis. Nuolatinio teigiamo kvėpavimo takų slėgio terapija kartu su kitais specifiniais kosulio gydymo būdais lengvina kosulio simptomus. Sergant lėtiniu kosuliu, reikia kuo anksčiau diagnozuoti ir imti gydyti miego apnėją, nes tai turi įtakos lėtinio kosulio tinkamai diagnostikai ir gydymui. Pacientams, sergantiems obstrukcine miego apnėja, dažnai diagnozuojamas lėtinis kosulys [16]. Obstrukcinės miego apnėjos ir lėtinio kosulio ryšys kol kas nėra iki galo ištirtas.

7.4 Obstrukcine miego apnėja (OMA) sergančių pacientų gyvenimo kokybė

Su sveikatos būkle susijusios gyvenimo kokybės vertinimas vis labiau pripažįstamas kaip svarbus sergamumo obstrukcine miego apnėja (OMA) įvertinimo parametras. Padidėjęs mieguistumas, kognityvinių funkcijų sutrikimai ir psichikos sutrikimai yra dažnai konstatuojami ligoniams, sergantiems OMA, ypač sunkios formos OMA, tačiau šių sutrikimų ir su sveikatos būkle susijusios gyvenimo kokybės tarpusavio sąveika nėra pilnai ištirta [17].

Pacientai, sergantys obstrukcine miego apnėja (OMA), dažnai nėra informuoti apie šios ligos klinikinius simptomus, pvz., miego ritmo sutrikimus, deguonies kiekio sumažėjimą kraujyje, pablogėjusią miego kokybę ir padidėjusį mieguistumą dieną. Taip pat nerimą kelia tai, kad gydytojai, psichiatrai ir psichologai labai mažai žino apie OMA poveikį pacientų intelektualiniam ir emociniam gyvenimui. Liga gali sukelti nerimą, depresiją, psichozę ir kitus patologinius simptomus, tačiau būtina pažymėti, kad tyrimų rezultatai nepajėgia įrodyti esminių skirtumų tarp klinikinių ir kontrolinės grupės tiriamųjų [18].

Kiti tyrimai nurodo, kad pacientai, kuriems įtariama, miego apnėja, pirminės sveikatos priežiūros specialistams dažnai skundžiasi dėl keletos tipiškų simptomų, įskaitant įprastą knarkimą (dažnai keliantį nepasitenkinimą sergančiųjų partneriams), nuovargiojausmą net miegojus užtektinai laiko, mieguistumą dienos metu ar nuovargį. Šis sutrikimas vis dažniau yra konstatuojamas pacientams,

(12)

12

kuriems yra nustatyta hipertenzija, nutukimas ar kurie turi nepaaiškinamų kvėpavimo ritmo sutrikimo simptomų [19]. Placebo kontroliuojami atsitiktinių imčių tyrimai parodė, kad miego apnėja neigiamai veikia nuotaiką, gyvenimo kokybę, funkcionalumą ir budrumą, o gydymas nuolatiniu teigiamu kvėpavimo takų slėgiu (BPD) duoda reikšmingą pagerėjimą pacientų būklei.

Sisteminė literatūros apžvalga patvirtina, kad OMA sergančių pacientų su sveikatos būkle susijusi gyvenimo kokybė yra prastesnė palyginus su sveikais to paties amžiaus ir lyties tiriamaisiais. Atrodo, kad gydymas nuolatiniu teigiamu kvėpavimo takų slėgiu pagerina su sveikatos būkle susijusią gyvenimo kokybę [20].

7.5 Astma

Astma yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių ligų pasaulyje [21]. Tai plaučių liga, kuri kvėpavimo takuose sukelia uždegimą ir taip pat susiaurina kvėpavimo takus. Astmos poveikis kvėpavimo takams pasižymi sumažėjusiu iškvėpiamo oro srautu (obstrukcija), kuris siejamas su bronchų hiperaktyvumu ir kvėpavimo takų uždegimu [22]. Astma sukelia pasikartojančius švokštimo, krūtinės sandarumo, dusulio ir kosulio priepolius. Apskaičiuota, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 300 milijonų žmonių, sergančių astma. Tyrimų išvados rodo, kad astma yra 1 iš 250 mirties atvejų visame pasaulyje [23].

Kadangi informacijos apie pacientus, sergančius astma, padaugėjo, imunologijos ir molekulinės biologijos paradigmos kaita paskatino išsamius astmos patofiziologijoje dalyvaujančių uždegiminių ląstelių ir mediatorių vertinimus [22]. Be to, pripažįstama, kad kvėpavimo takų struktūros pasikeitimas, kuriam būdingas sustorėjusios kvėpavimo takų sienelės, gali turėti didelės įtakos kvėpavimo takų susiaurėjimui ir prisidėti prie lėtinės ligos progresavimo.

Astma pasireiškia apie 7,5% suaugusių žmonių. Įrodymais grįsta diagnozė, stebėsena ir gydymas gali pagerinti astma sergančių suaugusių pacientų gydymą ir jų gyvenimo kokybę [24]. Gydant lėtinę astmą reikia vengti neigiamo aplinkos poveikio, vartoti trumpo veikimo β2 agonistus, skirtus greitam simptomų palengvinimui, ir kasdien naudoti inhaliacinius kortikosteroidus. Pacientams, sergantiems sunkia astma, paprastai reikia konsultuotis su gydytoju, kad būtų apsvarstyta papildomo gydymo galimybė, įskaitant injekcinius biologinius preparatus.

7.6 Pacientų, sergančių astma, gyvenimo kokybė

Buvo atlikta sisteminė publikuotų dokumentų, susijusių su vystymusi ir psichometriniu vertinimu, peržiūra [29], įskaitant klinikinius tyrimus nuo 2000 m., atsižvelgisnt į tai, kiek kiekvienos esamos gyvenimo kokybės priemonės turinys yra unikalus, patikimas ir tinkamas vertinant numatomą

(13)

13

klasifikatorių. Vis dėlto buvo padaryta išvada, kad į daugumą priemonių įtraukiamas funkcinės ir sveikatos būklės vertinimas arba šios priemonės apima vien tik šiuos vertinimus. Nė viena iš priemonių neapima visų aspektų, turinčių įtakos gyvenimo kokybei, bet kai kurios priemonės pateikia aiškius ir patikimus rezultatus, susijusius su pacientų, sergančių astma, požiūriu į su sveikatos būkle susijusią gyvenimo kokybę.

Tačiau kiti tyrimai rodo, kad sunki astma kenkia pacientų gyvenimo kokybei. Tai patvirtina, kad svarbiausias klinikinis parametras, turintis įtakos bronchine astma sergančių pacientų gyvenimo kokybei, yra ligos sunkumas [26]. Kai kurie psichologiniai aspektai, susiję su astma, taip pat blogina su sveikatos būkle susijusio gyvenimo kokybę. Tiriant lyties, amžiaus, neigiamo poveikio ir vienos rūšies sveikatos sutrikimų skaičiaus įtaką suaugusiems pacientams, fizinio nerimo jautrumo faktorius buvo ypač reikšmingas astmos atsiradimui ir vystymuisi ir darė įtaką visoms su astma susijusioms gyvenimo kokybės sritims (simptomai, veiklos apribojimai, emocinė būsena ir aplinkos veiksniai). Asmenybės bruožai buvo reikšmingai susiję su astma sergančių paauglių gyvenimo kokybe. Kiti autoriai analizuoja ryšį tarp blogos nuotaikos ir astmos sunkumo ir daro išvadą, kad, vertinant nuotaiką, astma sergančių pacientų grupės ir kontrolinės grupės balai beveik nesiskyrė, tačiau tiek SF-36 fizinio funkcionavimo komponento suvestinės (Physical Component Summary (PCS)), tiek psichinio funkcionavimo komponentų suvestinės (Mental Component Summary (MCS)) balai buvo žymiai mažesni astma sergančių tiriamųjų grupėje [31].

7.7 Leičesterio kosulio klausimyno (LKK) klausimyno naudojimas

Lėtinis kosulys yra dažna būklė, sukelianti fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimą [28]. Fiziniai kosulio simptomai yra akivaizdūs, tačiau psichosocialiniai simptomai dažnai lieka nepastebėti. Kosulio poveikis su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei paskatino parengti tris patvirtintus su kosuliu susijusius gyvenimo kokybės klausimynus, pagal kuriuos vertinamas kosulio stiprumas: Leičesterio kosulio klausimynas (Leicester Cough Questionnaire (LCQ)), Su kosuliu susijusios gyvenimo kokybės klausimynas (Cough-specific Quality of Life Questionnaire (CQLQ)) ir Lėtinio kosulio poveikio klausimynas (Chronic Cough Impact Questionnaire (CCIQ)).

Leičesterio kosulio klausimynas - priemonė, padedanti savarankiškai įvertinti su sveikatos būkle susijusią gyvenimo kokybę, sergant lėtiniu kosuliu [4]. Leičesterio kosulio klausimynas yra veiksmingas, pokyčiams jautrus, pritaikomas, 19 klausimų savarankiškai pildomas su sveikatos būkle susijusios gyvenimo kokybės, sergant lėtiniu kosuliu, įvertinimas. Tai turėtų būti naudinga priemonė klinikiniams tyrimams, taip pat išilginiams tyrimams.

Kiti autoriai patvirtina, kad Leičesterio kosulio klausimynas (LKK) yra veiksmingas, naudingas, pokyčiams jautrus, savarankiško pasirinkimo su kosuliu susijusios sveikatos būklės vertinimas [29]. Jis

(14)

14

buvo naudojamas siekiant įvertinti bendrą kosulio gydymo veiksmingumą ir jo klinikinės reikšmės slenkstis parodė, kad Leičesterio kosulio klausimyno minimalus reikšmingas pokytis yra 1,3. Leičesterio kosulio klausimyno minimalus reikšmingas pokytis turėtų padėti gydytojams ir mokslininkams reikšmingai vertinti pacientų, sergančių lėtiniu kosuliu, su sveikata susijusius gyvenimo kokybės duomenis.

Leičesterio kosulio klausimyno psichometriniai rodikliai buvo ištirti su pacientais, sergančiais LOPL ir lėtiniu progresuojančiu kosuliu [30]. Buvo padaryta išvada, kad LKK yra veiksminga, patikima, pokyčiams jautri priemonė LOPL ir lėtiniu progresuojančiu kosuliu sergančių pacientų sveikatos būklei vertinti.

(15)

15

8. TYRIMO METODIKA

8.1 Tyrimo planavimas

Mokslinis tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikų Pulmonologijos klinikoje. Šis tyrimas buvo atliktas gavus bioetikos komiteto bei Pulmonologijos klinikos leidimus. Tyrimas atliktas naudojant Leičesterio kosulio klausimyną, (vertinant pacientų atsakymus į jiems pateiktus klausimus. Visi tyrime dalyvaujantys pacientai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, gaunama nauda ir nepatogumais. Tiriamieji pasirašė „Asmens informavimo ir informuoto asmens sutikimo forma“.

8.2 Tyrimo objektas

Pulmonologijos klinikoje 2018 metais gydyti pacientai, kurių pagrindinė liga buvo astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ar obstrukcinė miego apnėja (OMA).

8.3 Tiriamųjų atranka

Tyrimo populiacija buvo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikų Pulmonologijos klinikoje gydyti pacientai, kurie buvo gydyti dėl astmos, LOPL arba OMA. Atrinkti tiriamieji, kurių pagrindinė liga buvo : astma, LOPL, arba OMA. Išdalinta 60 anketų, gauta 39 Vyrai 21, moterys 18.

Įtraukimo į tyrimą kriterijai: i) Sutiko dalyvauti tyrime

ii) Kalbantys bei rašantys lietuviškai

iii) Pacientai, kurie serga astma, LOPL, arba OMA ir gydyti dėl pagrindinės ligos iiii) Sutiko, kad telefonu bus pakartotinai apklausiami praėjus mėnesiui po gydymo

(16)

16

Tyrimo metu atlikta anketinė apklausa naudojantis Leičesterio kosulio klausimynu. Su kosuliu susijęs gyvenimo kokybės klausimynas (Leicester Cough Questionnaire). Klausimyną sudaro 19 klausimų, kurie yra skirstomi į šias sritis – fizinė, psichologinė ir socialinė. Kiekvienas klausimas turi 7 galimus atsakymus – a) visą laiką b) labai dažnai c) dažnai d) kartais e) retai f) beveik niekada g) niekada [4]. Šis klausimynas padeda įvertinti kaip laikui bėgant keičiasi pacientų, kuriuos vargina lėtinis kosulys, būklė, kaip kosulys paveikia paciento gyvenimo kokybę ir kaip ji keičiasi laikui bėgant [31]. Klausimyno rezultatai apskaičiuojami išvedant atsakymų vidurkį nuo 1 iki 7. Kuo jis aukštesnis tuo gyvenimo kokybė vertinama geriau.

8.5 Duomenų analizės metodai

Statistinė analizė atlikta naudojantis SPSS 20 (SPSS Inc., Čikaga, JAV). Kiekybiniai kintamieji apibendrinti vidurkiais ir standartiniais nuokrypiais, kokybiniai kintamieji dažnių lentelėmis ir procentinėmis dalimis. Kiekybinių kintamųjų palyginimui buvo taikytas ANOVA testas ir Tukey HSD post-hoc testas. Gyvenimo kokybei prieš ir po gydymo palyginti taikytas neparametrinis Wilcoxon testas. Statistiškai reikšmingi rezultatai laikyti, kai p < 0,05.

(17)

17

9. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

9.1 Aprašomoji analizė

Žemiau dvi aprašomosios lentelės su pacientų amžiaus duomenimis. Pateikti vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, taip pat pacientų skaičius ir jų dalis išreikšta procentais. Remiantis lentele, pacientų amžiaus vidurkis tarp lyčių buvo panašus, o pagal ligas vyriausi pacientai buvo sergantys LOPL, o jauniausi - astma. Kosulio intensyvumo mediana buvo 3 balai (amplitudė 0-10).

Lytis Pacientų skaičius Procentas pagal lytį Pacientų amžiaus vidurkis SN

vyrai 21 53.846 46.048 11.133

moterys 18 46.154 46.611 14.845

1 lentelė Pasiskirstymas pagal pagal lytį ir amžių grupėse. SN -standartinis nuokrypis.

Liga Pacientų skaičius Pacientų amžiaus vidurkis SN

Astma 20 40.350 13.5346

LOPL 7 56.571 5.1916

OMA 12 50.250 9.3042

2 lentelė Apklaustų pacientų skaičius ir jų amžiaus vidurkis. LOPL - lėtinė ostrukcinė plaučių liga, OMA – obstrukcinė miego apnėja, standartinis nuokrypis (SN).

Įvertis Vidurkis

Standartinis

nuokrypis Mediana Minimali reikšmė Maksimali reikšmė VAS kosulio intensyvumo

vertinimas (0-10) 3.259 2.5175 3 0 10

3 lentelė Obstrukcinėmis ligomis sergančiųjų vidutinis kosulio stiprumo vertinimas nuo 0 iki 10. VAS – vizuali analogijos skalė.

(18)

18

Vizuali analogijos skalė (VAS) vertinta prieš gydymą

Ši skalė dažnai naudojama epidemiologiniuose ir klinikiniuose tyrimuose, siekiant išmatuoti įvairių simptomų intensyvumą ar dažnumą [37]. Pacientai buvo paprašyti patys įvertinti, kokia reikšmę kosulys turi jų gyvenimo kokybei. 0 – įtakos neturi, o 10 labai didelė įtaka.

1 pav. Pačių pacientų savo kosulio intensyvumo vertinimas prieš gydymą (0-10). Pacientų kosulio intensyvumo pasiskistymas tarp grupių.

9.2 Leičesterio kosulio klausimyno analizė prieš gydymą. Bendras visų obstrukcinių ligų vertinimas

Leičesterio kosulio klausimyno minimalus reikšmingas pokytis yra 1,3. Leičesterio kosulio klausimynas vertinamas nuo 1 iki 7 balų, išvedus sumos vidurkį. Kuo aukštesnis balas, tuo lėtinis kosulys vargina mažiau.

Įvertinus bendrai visas obstrukcines plaučių ligas (astma, LOPL ir OMA) kosulio klausimyno vidurkis 5,2. Labiausiai nukenčia socialinė sritis 4,95, fizinė sritis 5,18, psichologinė sritis mažiausiai 5,36.

(19)

19

Bendras visų apklaustųjų 39 5,20

Fizinis 39 5,18 Psichologinis Socialinis 39 39 5,36 4,95

4 lentelė Leičesterio klausimyno bendras visų obstrukcinių ligų vertinimas prieš gydymą. LOPL- lėtinė obstrukcinė plaučių liga, OMA – obstrukcinė miego apnėja

9.3 Leičesterio kosulio klausimyno analizė prieš gydymą. Astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL), obstrukcinės miego apnėjos (OMA) palyginimas

Leičesterio kosulio klausimynas vertinamas nuo 1 iki 7 balų, išvedus sumos vidurkį. Kuo aukštesnis balas, tuo lėtinis kosulys vargina mažiau.Vertinant bendrai visas sritis (fizinę, socialinę ir psichologinę) prieš gydymą kosulys labiausiai vargino sergančiuosius astma 4.39 ± 1.38, LOPL 5.78 ± 0.95, OMA lėtinis kosulys vargino mažiausiai 6.19 ± 1.15. Sergančiuosius astma vertinant

atskiromis klausimų kategorijomis, kosulys labiausiai paveikė visose srityse: fizinėje 4.38 ± 1.36, socialinėje 4.38 ± 1.3 ir psichologinėje 4.41 ± 1.65. LOPL vertinant atskiromis klausimų kategorijomis kosulys vargino mažiau nei sergančiuosius astma, tačiau labiau nei sergančiuosius OMA . LOPL fizinėje srityje 5.75 ± 1.28, psichologinėje 6.1 ± 0.91, socialinėje 5.29 ± 0.99. OMA kosulys vargino mažiausiai visose klausimų kategorijose: fizinėje kategorijoje 6.17 ± 1.49, psichologinėje 6.5 ± 1.05, socialinėje 5.71 ± 1.09.

Liga Bendras Fizinis Psichologinis Socialinis Astma 4.39 ± 1.38 4.38 ± 1.36 4.41 ± 1.65 4.38 ± 1.3 LOPL 5.78 ± 0.95 5.75 ± 1.28 6.1 ± 0.91 5.29 ± 0.99 OMA 6.19 ± 1.15 6.17 ± 1.49 6.5 ± 1.05 5.71 ± 1.09

(20)

20

5 lentelė Leičesterio klausimyno įverčiai prieš gydymą. Astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), obstrukcinė miego apnėja (OMA) palyginimas. (± )- standartinis nuokrypis.

2 pav. Rezultatų pasiskirstymas prieš gydymą. Astmos, lėtinės obstrukcinė plaučių ligos (LOPL), obstrukcinės miego apnėjos (OMA) palyginimas prieš gydymą.

9.4 Leičesterio kosulio klausimyno analizė po gydymo

Vertinant bendrai visas sritis (fizinę, socialinę ir psichologinę) po gydymo su kosuliu susijusi gyvenimo kokybė sergantiesiems astma ženkliai pagerėjo 6.05 ± 1.44, pokytis 1.66 ± 1.5, LOPL pagerėjo iki 6.29 ± 0.46, pokytis 0.51 ± 0.6, OMA 6.5 ± 0.59, pokytis 0.3 ± 1.01.

Vertinant atskiras klausimų kategorijas visoms obstrukcinėms plaučių ligoms (astma, LOPL ir OMA) su kosuliu susijusios gyvenimo kokybės vertinimas visose srityse: fizinėje, socialinėje,

psichologinėje po gydymo pagerėjo. Sergantiesiems astma lyginant su LOPL ir OMA pagerėjimas buvo didžiausias. Lyginant duomenis su kitais šaltiniais bendros tendencijos sutampa [36].

Liga Bendras Fizinis Psichologinis Socialinis Astma 6.05 ± 1.44 6.04 ± 1.49 6.05 ± 1.6 6.05 ± 1.23 LOPL 6.29 ± 0.46 6.2 ± 0.81 6.49 ± 0.55 6.14 ± 0.78 OMA 6.5 ± 0.59 6.53 ± 0.69 6.8 ± 0.46 5.9 ± 0.89

6 lentelė Leičesterio klausimynas astma, lėtinė obtrukcinė plaučių liga (LOPL), obstrukcinė miego apnėja (OMA) palyginimas po gydymo. (± )- standartinis nuokrypis

(21)

21

Liga Bendras Fizinis Psichologinis Socialinis

Astma 1.66 ± 1.5* 1.66 ± 1.5* 1.64 ± 1.58* 1.68 ± 1.52* LOPL 0.51 ± 0.6 0.45 ± 0.58 0.39 ± 0.53 0.86 ± 0.92 OMA 0.3 ± 1.01 0.36 ± 1.37 0.3 ± 0.94 0.19 ± 0.66 Visų obstrukcinių ligų bendras

vertinimas (LOPL, OMA, astma)

1,03+-1,37* 1,05+- _1,46* 1+-1,41* 1,07+-1,36*

7 lentelė Leičesterio klausimyno įverčių skirtumai po gydymo. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), obstrukcinė miego apnėja (OMA), (± )- standartinis nuokrypis, *p<0,05

Vizuali analogijos skalė (VAS) vertinta po gydymo

Pacientai buvo paprašyti patys įvertinti, kokia reikšmę kosulys turi jų gyvenimo kokybei. 0 – įtakos neturi, o 10 labai didelė įtaka.

3 pav. Pačių pacientų savo kosulio intensyvumo vertinimas po gydymo (0-10). Pacientų kosulio intensyvumo pasiskistymas tarp grupių. VAS – vizuali analogijos skalė.

(22)

22

10. IŠVADOS

1. Įvertinus bendrai obstrukcines plaučių ligas (astma, LOPL ir OMA) labiausiai dėl kosulio nukenčia socialinė, mažiau fizinė, o mažiausiai psichologinė gyvenimo kokybės sritys. Dėl kosulio gyvenimo kokybė labiausiai nukenčia: sergančiųjų astma - fizinėje ir socialinėje, LOPL - socialinėje, OMA – socialinėje gyvenimo kokybės srityse.

2. Vertinant atskirai obstrukcines plaučių ligas, prieš gydymą, visas gyvenimo kokybės sritis (fizinę, socialinę ir psichologinę) kosulys labiausiai įtakojo sergančiųjų astma, o mažiausiai sergančiųjų OMA gyvenimo kokybę.

3. Vertinant bendrai visas sritis ir atskirai fizinę, socialinę ir psichologinę po gydymo su kosuliu susijusi gyvenimo kokybė reikšmingai pagėrėjo tik sergantiesiems astma, sergančiųjų LOPL ir OMA - pagerėjo, tačiau statistiškai nereikšmingai.

(23)

23

11. LITERATŪROS SĄRAŠAS

[1] Martinez CH, Mannino DM, Jaimes FA, Curtis JL, Han MLK, Hansel NN, et al. Undiagnosed obstructive lung disease in the United States associated factors and long-term mortality. Ann Am Thorac Soc 2015;12:1788–95. doi:10.1513/AnnalsATS.201506-388OC.

[2] Megari K. Quality of Life in Chronic Disease Patients. Heal Psychol Res 2013;1:141–8. doi:10.4082/hpr.2013.e27.

[3] Hays RD, Reeve BB. Measurement and Modeling of Health-Related Quality of Life. Int. Encycl. Public Heal., Elsevier; 2008, p. 241–52. doi:10.1016/B978-012373960-5.00336-1.

[4] Birring SS, Prudon B, Carr AJ, Singh SJ, Morgan L, Pavord ID. Development of a symptom specific health status measure for patients with chronic cough: Leicester Cough Questionnaire (LCQ). Thorax 2003;58:339–43. doi:10.1136/thorax.58.4.339.

[5] Hull Cough Hypersensitivity Questionnaire n.d.

http://www.issc.info/HullCoughHypersensitivityQuestionnaire.html (accessed April 21, 2018).

[6] Rabe KF, Hurd S, Anzueto A, Barnes PJ, Buist SA, Calverley P, et al. Global strategy for the diagnosis, management, and prevention of chronic obstructive pulmonary disease: GOLD executive summary. Am J Respir Crit Care Med 2007;176:532–55.

doi:10.1164/rccm.200703-456SO.

[7] Lopez AD, Shibuya K, Rao C, Mathers CD, Hansell AL, Held LS, et al. Chronic obstructive pulmonary disease: Current burden and future projections. Eur Respir J 2006;27:397–412. doi:10.1183/09031936.06.00025805.

[8] Marin JM, Soriano JB, Carrizo SJ, Boldova A, Celli BR. Outcomes in Patients with Chronic Obstructive Pulmonary Disease and Obstructive Sleep Apnea. Am J Respir Crit Care Med 2010;182:325–31. doi:10.1164/rccm.200912-1869OC.

[9] Weitzenblum E, Chaouat A, Kessler R, Canuet M. Overlap Syndrome: Obstructive Sleep Apnea in Patients with Chronic Obstructive Pulmonary Disease. Proc Am Thorac Soc 2008;5:237–41. doi:10.1513/pats.200706-077MG.

[10] Barrecheguren M, Esquinas C, Miravitlles M. The asthma–chronic obstructive pulmonary disease overlap syndrome (ACOS). Curr Opin Pulm Med 2015;21:74–9.

doi:10.1097/MCP.0000000000000118.

[11] Postma DS, Rabe KF. The Asthma–COPD Overlap Syndrome. N Engl J Med 2015;373:1241–9. doi:10.1056/NEJMra1411863.

[12] Barnes PJ. Chronic obstructive pulmonary disease: Effects beyond the lungs. PLoS Med 2010;7:1–4. doi:10.1371/journal.pmed.1000220.

(24)

24

[13] Gan WQ, Man SFP, Senthilselvan A, Sin DD. Association between chronic obstructive pulmonary disease and systemic inflammation: A systematic review and a meta-analysis. Thorax 2004;59:574–80. doi:10.1136/thx.2003.019588.

[14] Ware JE, Gandek B. Overview of the SF-36 Health Survey and the International Quality of Life Assessment (IQOLA) Project. J Clin Epidemiol 1998;51:903–12.

doi:10.1016/S0895-4356(98)00081-X.

[15] Mahler DA, Mackowiak JI. Evaluation of the short-form 36-item questionnaire to measure health- related quality of life in patients with COPD. Chest 1995;107:1585–9. doi:10.1378/chest.107.6.1585.

[16] Epstein LJ, Kristo D, Strollo PJ, Friedman N, Malhotra A, Patil SP, et al. Clinical guideline for the evaluation, management and long-term care of obstructive sleep apnea in adults. J Clin Sleep Med 2009;5:263–76. doi:1550-9389.

[17] Ho ML, Brass SD. Obstructive sleep apnea. Neurol Int 2011;3:15. doi:10.4081/ni.2011.e15.

[18] Shamsuzzaman ASM, Gersh BJ, Somers VK. Obstructive Sleep Apnea. Jama 2003;290:1906. doi:10.1001/jama.290.14.1906.

[19] Sundar KM, Daly SE, Pearce MJ, Alward WT. Chronic cough and obstructive sleep apnea in a community-based pulmonary practice. Cough 2010;6:2. doi:10.1186/1745-9974-6-2.

[20] Birring SS, Ing AJ, Chan K, Cossa G, Matos S, Morgan MDL, et al. Obstructive sleep apnoea: A cause of chronic cough. Cough 2007;3:7. doi:10.1186/1745-9974-3-7.

[21] Atkeson AD, Basner RC. Sleep and quality of life in sleep apnea. Sleep Qual. Life Clin. Med., Totowa, NJ: Humana Press; 2008, p. 79–91. doi:10.1007/978-1-60327-343-5_9. [22] Głebocka a, Kossowska a, Bednarek M. Obstructive sleep apnea and the quality of life.

J Physiol Pharmacol 2006;57 Suppl 4:111–7.

[23] Flemons WW. Measuring quality of life in patients with sleep apnoea: Whose life is it anyway? Thorax 2004;59:457–8. doi:10.1136/thx.2003.016774.

[24] Moyer CA, Sonnad SS, Garetz SL, Helman JI, Chervin RD. Quality of life in obstructive sleep apnea: A systematic review of the literature. Sleep Med 2001;2:477–91.

doi:10.1016/S1389-9457(01)00072-7.

[25] Akinbami LJ, Moorman JE, Bailey C, Zahran HS, King M, Johnson CA, et al. Trends in asthma prevalence, health care use, and mortality in the United States, 2001-2010. NCHS Data Brief 2012:1–8.

[26] Kudo M, Ishigatsubo Y, Aoki I. Pathology of asthma. Front Microbiol 2013;4:263. doi:10.3389/fmicb.2013.00263.

(25)

25

[27] Masoli M, Fabian D, Holt S, Beasley R. The global burden of asthma: executive summary of the GINA Dissemination Committee Report. Allergy 2004;59:469–78. doi:10.1111/j.1398-9995.2004.00526.x.

[28] McCracken JL, Veeranki SP, Ameredes BT, Calhoun WJ. Diagnosis and Management of Asthma in Adults. Jama 2017;318:279. doi:10.1001/jama.2017.8372.

[29] Wilson SR, Rand CS, Cabana MD, Foggs MB, Halterman JS, Olson L, et al. Asthma outcomes: Quality of life. J Allergy Clin Immunol 2012;129:S88-123.

doi:10.1016/j.jaci.2011.12.988.

[30] Hossny E, Caraballo L, Casale T, El-Gamal Y, Rosenwasser L. Severe asthma and quality of life. World Allergy Organ J 2017;10:28. doi:10.1186/s40413-017-0159-y. [31] Ekici A, Ekici M, Kara T, Keles H, Kocyigit P. Negative mood and quality of life in patients with asthma. Qual Life Res 2006;15:49–56. doi:10.1007/s11136-005-8869-y. [32] Brignall K, Jayaraman B, Birring SS. Quality of Life and Psychosocial Aspects of

Cough. Lung 2008;186:55–8. doi:10.1007/s00408-007-9034-x.

[33] Birring SS, Raj AA, Pavord DI. Clinical cough IV:What is the minimal important difference for the leicester cough questionnaire? Handb. Exp. Pharmacol., vol. 187, Springer, Berlin, Heidelberg; 2009, p. 311–20. doi:10.1007/978-3-540-79842-2_16. [34] Berkhof FF, Boom LN, ten Hertog NE, Uil SM, Kerstjens HAM, van den Berg JWK.

The validity and precision of the leicester cough questionnaire in COPD patients with chronic cough. Health Qual Life Outcomes 2012;10:4. doi:10.1186/1477-7525-10-4. [35] Nathan Ward, The Leicester Cough Questionnaire, Journal of Physiotherapy 62 (2016)

53, http://www.journalofphysiotherapy.com/article/S1836-9553(15)00050-8/pdf

[36] Emma C. Young and Jaclyn A. Smith. Quality of life in patients with chronic cough (2010) http://journals.sagepub.com/doi/pdf/10.1177/1753465809358249

[37] D. Gould et al. Visual Analogue Scale (VAS). Journal of Clinical Nursing 2001; 10:697-706

(26)

26

12. PRIEDAI

Šis klausimynas yra skirtas įvertinti kosulio įtaką Jūsų gyvenimo kokybei. Atidžiai perskaitykite kiekvieną klausimą ir APIBRAUKITE labiausiai Jums tinkantį atsakymą. Prašome atsakyti į visus klausimus kaip galima tiksliau.

1. Ar per pastarąsias dvi savaites dėl kosulio Jums skaudėjo krūtinę ar pilvą?

a) visą laiką b) labai dažnai c) dažnai d) kartais e) retai f) beveik niekada g) niekada

2. Ar per pastarąsias dvi savaites Jus vargino skreplių (gleivių) atkosėjimas?

3. Ar per pastarąsias dvi savaites Jūs jautėtės išvargintas/-a kosulio?

4. Ar per pastarąsias dvi savaites jautėte, kad Jūs negalite susilaikyti nekosėjęs?

5. Kaip dažnai per pastarąsias dvi savaites Jūs jautėtės nejaukiai dėl savo kosulio?

6. Per pastarąsias dvi savaites buvau sunerimęs/-usi dėl savo kosulio:

7.Per pastarąsias dvi savaites kosulys man trukdė dirbti bei užsiimti kasdiene veikla: a) visą laiką b) labai dažnai c) dažnai d) kartais e) retai f) beveik niekada g) niekada

8. Per pastarąsias dvi savaites jaučiau, kad kosulys trukdė man džiaugtis gyvenimu:

9. Per pastarąsias dvi savaites dažų ar dūmų kvapas man sukėlė kosulį:

(27)

27

11. Kiek kartų per dieną Jums užeidavo kosulio priepuoliai, per pastarąsias dvi savaites? a) visą laiką b) labai dažnai c) dažnai d) kartais e) retai f) beveik niekada g) niekada

12. Per pastarąsias dvi savaites dėl kosulio jaučiausi suirzęs/-usi:

13. Per pastarąsias dvi savaites jaučiau, kad kosulys man įkyrėjo:

14. Per pastarąsias dvi savaites dėl kosulio man užkimdavo balsas:

15. Ar per pastarąsias dvi savaites jautėtės energingas?

16. Ar per pastarąsias dvi savaites nerimavote, kad kosulys gali reikšti rimtos ligos požymį? a) visą laiką b) labai dažnai c) dažnai d) kartais e) retai f) beveik niekada g) niekada

17. Ar per pastarąsias dvi savaites nerimavote, kad kitiems atrodo, jog turite problemų dėl kosulio? a) visą laiką b) labai dažnai c) dažnai d) kartais e) retai f) beveik niekada g) niekada

18. Ar per pastarąsias dvi savaites dėl kosulio turėjote nutraukti telefono skambutį ar pokalbį: a) visą laiką b) labai dažnai c) dažnai d) kartais e) retai f) beveik niekada g) niekada

19. Per pastarąsias dvi savaites pastebėjau, kad mano kosėjimas labai erzina mano partnerį, šeimą ar draugus a) visą laiką b) labai dažnai c) dažnai d) kartais e) retai f) beveik niekada g) niekada

Kaip manote, kokį poveikį lėtinis kosulys turi Jūsų gyvenimo kokybei? Pažymėkite linijoje. Skalė:

(28)

28

(nėra poveikio) (nepaprastai didelis poveikis)

______________ (Data)

TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA

Sutinku dalyvauti atliekamame moksliniame tyrime, skirtame įvertinti pacientų sergančių obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis, kosulio hiperjautrumo sindromą bei gyvenimo kokybę. Tiriamojo asmens ________________________________________________________________

(vardas, pavardė, parašas)

Norėdami įvertinti kokią įtaką turi gydymas kosulio hiperjautrumo sindromui bei gyvenimo kokybei, po 2-3mėn. atliksime pakartotinę apklausą telefonu, todėl jei sutinkate būti apklaustas dar kartą telefonu, pateikite kontaktinį telefono numerį arba elektroninį paštą.