LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKA
Veterinarijos fakultetas
Urtė Bernatavičiūtė
Lietuvos juodgalvių avių
pasirinktų kraujo parametrų kaitos
įvertinimas skirtingu reprodukciniu
laikotarpiu
Evaluation of changes in some blood parameters during different
reproduction stages in lithuanian blackheaded ewes
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Vet. Gydytoja Jurgita Autukaitė
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lietuvos juodgalvių avių pasirinktų kraujo parametrų kaitos įvertinimas skirtingu reprodukciniu laikotarpiu“:
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui.
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 ĮVADAS... 9 SANTRUMPOS ... 11 1 LITERATŪROS APŽVALGA ... 12 1.1 Ėringumas ir laktacija ... 121.2 Kraujo biocheminių rodiklių profilis vertinant ėringų ir laktuojančių avių sveikatingumą ... 12
1.2.1 Bendras baltymas (TP) ... 12
1.2.2 Transaminazės (AST ir ALT) ... 13
1.2.3 Gamaglutamiltransferazė (GGT) ... 14
1.2.4 Šarminė fosfatazė (ALP) ... 14
1.2.5 Šlapalas (Urea) ... 14 1.2.6 Kreatininas (Crea) ... 15 1.2.7 Gliukozė (Glu) ... 15 1.2.8 b-hidroksibutiratai (BHB) ... 16 1.3 Mineralinės medžiagos ... 16 1.3.1 Kalcis (Ca) ... 16 1.3.2 Magnis (Mg) ... 17 1.3.3 Fosforas (P) ... 17 1.3.4 Geležis (Fe) ... 17
1.4 Avių priežiūra ėringumo ir laktacijos laikotarpiais ... 17
2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 19
2.1 Tyrimo atlikimo vieta, trukmė ir objektas ... 19
2.2 Tyrimo eiga ir metodai ... 19
2.3 Tyrimo duomenų analizė ... 20
3 TYRIMO REZULTATAI ... 21
3.1 Kraujo biocheminių rodiklių ir mineralų kaita skirtingu reprodukciniu laikotarpiu... 21
3.2 Gliukozės koncentracijos kraujyje kitimas skirtingu reprodukcijos laikotarpiu ir lyginimas su fiziologinės normos ribomis ... 22
3.3 Šlapalo koncentracijos kraujyje kitimas skirtingu reprodukcijos laikotarpiu ir lyginimas su fiziologinės normos ribomis ... 23
3.4 b-hidroksibutiratų koncentracijos kraujyje kitimas skirtingu reprodukcijos laikotarpiu ir jų lyginimas su fiziologinės normos ribomis ... 24
4 3.5 Kalcio koncentracijos kraujyje kitimas skirtingu reprodukcijos laikotarpiu ir lyginimas su
fiziologinės normos ribomis ... 25
3.6 Kraujo biocheminių parametrų ir mineralinių medžiagų nuokrypiai nuo filiologinės normos ribos... 26
4 REZULTATŲ APTARIMAS ... 27
IŠVADOS ... 29
REKOMENDACIJOS ... 30
5 Lietuvos juodgalvių avių pasirinktų kraujo parametrų kaitos įvertinimas skirtingu
reprodukciniu laikotarpiu Urtė Bernatavičiūtė Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Darbo tikslas – ištirti ir palyginti pasirinktus Lietuvos juodgalvių avių kraujo biocheminius rodiklius ėringumo ir laktacijos laikotarpiais bei palyginti jų koncentracijas su fiziologinės normos ribomis.
Tyrimas buvo atliktas ūkyje, kuriame auginamos Lietuvos juodgalvės avys, 2019 metais vasario–balandžio mėnesiais. Tyrimo metu siekta nustatyti pasirinktų kraujo biocheminių rodiklių kaitą skirtingu reprodukciniu laikotarpiu.
Tyrimui atrinkta 19 kliniškai sveikų Lietuvos juodgalvių avių, iš kurių – 5 ėringos ir 14 laktuojančių. Avių kraujas tirtas 2 kartus kas 2 mėnesius, suformuotos 4 tiriamosios grupės: I grupė 130–150 ėringumo diena; II grupė 10–30 laktacijos diena; III grupė 60–80 laktacijos diena; IV grupė 90–110 laktacijos diena.
Surinkus kraujo mėginius, atliktas biocheminis kraujo tyrimas nustatytos bendro baltymo (TP), aspartato aminotransferazės (AST), alanino transaminazės (ALT), gamaglutamiltransferazės (GGT), šarminės fosfatazės (ALP), šlapalo (Urea), kreatinino (Crea), gliukozės (Glu), kalcio (Ca), magnio (Mg), fosforo (P) ir geležies (Fe) koncentracijos kraujyje, o b-hidroksibutiratų (BHB) kiekis kraujyje nustatytas taikant greitąjį testą. Įvertinta, kaip kinta biocheminių kraujo rodiklių koncentracijos kraujyje skirtingu reprodukcijos laikotarpiu, taip pat nustatyta, ar pasirinktų kraujo biocheminių rodiklių koncentracijos atitinka fiziologinės normos ribas.
Tyrimo metu skirtingu reprodukcijos laikotarpiu gliukozės koncentracijos vidurkis kraujyje kito netolygiai. Nuo 130–150 ėringumo iki 10–30 laktacijos dienos gliukozės koncentracijos vidurkis kraujyje mažėjo, o nuo 10–30 iki 60–80 laktacijos dienos didėjo (P<0,05). Šlapalo (Urea) koncentracijos vidurkis kraujyje taip pat kito netolygiai. Nuo 130–150 ėringumo iki 10–30 laktacijos dienos Urea koncentracijos vidurkis kraujyje didėjo, o nuo 10–30 iki 90–110 laktacijos dienos mažėjo (p<0,05). b-hidroksibutiratų (BHB) koncentracijos vidurkis kraujyje nuo 130–150 ėringumo iki 90– 110 laktacijos mažėjo (p<0,05). Kalcio koncentracijos vidurkis kraujyje nuo 130–150 ėringumo iki 90–110 laktacijos dienos didėjo (p<0,05). TP, ALT, AST, ALK, Crea, GGT, Mg, P ir Fe
6 koncentracijų vidurkių pokyčiai kraujyje skirtingu reprodukcijos laikotarpiu nebuvo statistiškai reikšmingi (P>0,05).
Ištyrus pasirinktų kraujo biocheminių rodiklių ir mineralinių medžiagų koncentracijų vidurkius nustatyta, kad Glu ir Ca koncentracijos vidurkiai kraujyje visais reprodukcijos laikotarpiais nukrypo nuo fiziologinės normos. BHB koncentracijos vidurkis kraujyje 130–150 ėringumo ir 10–30 laktacijos dieną viršijo fiziologines normas, o Mg koncentracijos vidurkis kraujyje 10–30 ir 90–110 laktacijos dieną nesiekė fiziologinės normos apatinės ribos. Taip pat 10–30 laktacijos dieną TP koncentracijos vidurkis kraujyje nesiekė apatinės fiziologinės normos ribos.
Raktiniai žodžiai: avys, kraujo biocheminiai rodikliai, mineralinės medžiagos, ėringumas, laktacija, b-hidroksibutiratai.
7
Evaluation of changes in some blood parameters during different reproduction
stages in lithuanian blackheaded ewes
Urtė Bernatavičiūtė Master Thesis
SUMMARY
The aim of this study was to evaluate changes in some blood parameters during pregnancy and postpartum period in lithuanian blackheaded ewes.
The study was carried out during 2019 February-April, in a farm, where lithuanian blackheahed ewes are grown.
All blood profiles were determined in 19 clinicaly healthy lithuanian blackheaded ewes. The study was based on 5 pregnant and 14 lactating ewes. Blood samples were collected two times, every two months. Accordingly, ewes were divided into four groups: 1. 130–150th day of pregnancy; 2. 10–30th day of lactation; 3. 60–80th day of lactation; 4. 90–110th day of lactation.
The determination of total protein (TP), aspartate aminotransferase (AST), alanine aminotransferase (ALT), gamma-glutamyl transferase (GGT), alkaline phosphatase (ALP), blood urea nitrogen (BUN), creatinine (CREA), glucose (Glu), calcium (Ca), magnesium (Mg), phosphorus (P) and ferum (Fe) values in blood plasma was performed using blood analyser, b-hydroxybutyrate (BHB) values in blood plasma was determinated using expres diagnostic kit. Changes in chosen blood parameters during different reproductive status were evaluated and compared to physiological levels.
Significantly (p<0,05) lower blood glucose levels were recorded on 130–150th day of pregnancy and 10–30th day of lactation compared to 60–80th and 90–110th day of lactation. Blood urea nitrogen from 130–150th day of pregnancy until 10–30th day of lactation increased insignificantly, but droped significantly (p<0,05) from 10–30th until 90–110th day of lactation. Plasma b-hydroxybutyrate from 130–150th day of pregnancy until 90–110th day of lactation decreased significantly (p<0,05). Calcium levels in plasma from 130–150th day of pregnancy until 90–110th day of lactation increased significantly (p<0,05). Neither the pregnancy nor the lactation effected TP, ALT, AST, ALK, Crea, GGT, Mg, P and Fe levels.
Blood glucose and calcium deviated out of physiological range in all reproduction stages. BHB levels were higher than physiological range during 130–150th day of pregnancy and 10–30th day of
8 lactation, while Mg levels were lower than physiological range during 10–30th and 90-110th day of lactation. Total protein level during 10-30th day of lactation was lower than physiological range
Keywords: ewes, blood biochemical parameters, mineral substances, pregnancy, lactation, b-hydroxybutyrate
9
ĮVADAS
Sėkmingam ėriavimuisi būtinos tinakamos sąlygos kurios padėtų aviai prisitaikyti prie fiziologinių ir metabolinių organizmo pokyčių. Prieš ėringumą atsirandantys hormoniniai pokyčiai turi įtakos kraujo biocheminių rodiklių koncentracijų svyravimams, kurie ėringumui tęsiantis didėja. (1) Periodiškai tiriant kraujo biocheminius rodiklius ėringumo ir laktacijos laikotarpiu galima nustatyti biocheminių rodiklių ar jų kombinacijų nuokrypius nuo fiziologinės normos. Laiku nustačius kraujo biocheminių rodiklių fiziologinius pakitimus ir pritaikius atitinkamą gydymą, mažėja abortų ir reprodukcinių sutrikimų rizika. (2)
Mineralinių medžiagų rekomenduotinas kiekis racione, palyginti su kitomis medžiagomis, nėra didelis, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad nesubalansuotas racionas turi įtakos reprodukcinei funkcijai. Kraujyje esant net ir nežymiam mineralinių medžiagų disbalansui, gali sutrikti atrajotojų kiaušidžių veikla ir lemti neigiamą jau esamo ėringumo baigtį. (3; 4)
Ėringumo toksemija yra viena dažniausiai pasitaikančių patologijų ėringumo laikotarpiu. Norint ją diagnozuoti, rekomenduojama tirti kraujo serumą ir vertinti šiuos biocheminius rodiklius: gliukozės, šlapalo bei kalcio koncentracijas. (5) Gliukozės kiekį kraujyje nustatyti būtina, ji – svarbiausias metabolitas, reikalingas vaisiaus vystymuisi. Gliukozės koncentracijos nustatymas kraujyje didžiausią reikšmę turi vėlyvuoju ėringumo periodu, kai vaisiaus vystymasis yra intensyviausias ir padidėja energijos poreikis. (2) Taip pat svarbu nustatyti šlapalo koncentraciją kraujyje, tai padeda nustatyti suintensyvėjusį baltymų katabolizmą ėringumo toksemijos metu. (5)
Ėringumo laikotarpiu fiziologiškai kinta kepenų fermentai Periodiškai atliekami kraujo biocheminiai tyrimai turi svarbią diagnostinę reikšmę vertinant kepenų pažeidimus. Jiems nustatyti paprastai pasitelkiami aspartato aminotransferazės (AST), alanino transaminazės (ALT), gamaglutamiltransferazės (GGT), šarminės fosfatazės (ALP) ir kiti kraujo rodikliai. (6)
Darbo tikslas: ištirti ir palyginti pasirinktus Lietuvos juodgalvių avių kraujo biocheminius rodiklius ėringumo ir laktacijos laikotarpiais bei palyginti jų koncentracijas su fiziologinės normos ribomis.
10 Darbo uždaviniai:
1. Palyginti ir įvertinti bendro baltymo (TP), aspartato aminotransferazės (AST), alanino transaminazės (ALT), gamaglutamiltransferazės (GGT), šarminės fosfatazės (ALP), šlapalo (Urea), kreatinino (Crea), gliukozės (Glu), b-hidroksibutiratų (BHB) koncentracijų vidurkius kraujyje ėringumo ir laktacijos laikotarpiu;
2. Palyginti kalcio (Ca), magnio (Mg), fosforo (P), geležies (Fe) koncentracijų vidurkius kraujyje ėringumo ir laktacijos laikotarpiu;
11
SANTRUMPOS
TP – bendras baltymas
AST – aspartato aminotransferazė ALT – alanino transaminazė GGT – gamaglutamiltransferazė ALP – šarminė fosfatazė
Urea – šlapalas Crea – kreatininas Glu – gliukozė BHB – b-hidroksibutiratai Ca – kalcis Mg – magnis P – fosforas Fe – geležis
12
1 LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Ėringumas ir laktacija
Avių ėringumas vidutiniškai trunka 150 dienų (penkis mėnesius), bet gali svyruoti nuo 144 iki 152 dienų. Mėsinių veislių avių ėringumas paprastai trunka keliomis dienomis trumpiau nei aukštos kokybės vilnos (pvz., merinosų) avių. Ėringumo trukmei įtakos turi racionas ir aplinkostemperatūra. Jai pakilus paskutiniais ėringumo mėnesiais keliomis dienomis ilgėja ėringumo trukmė. (7) Taip pat senesnių avių ėringumas ilgesnis vidutiniškai 1–2 dienomis, o dvynukus ar trynukus jos atsiveda 2– 3 dienomis anksčiau negu vieną ėriuką. (8) Intensyviausiai vaisius vystosi paskutiniais ėringumo mėnesiais, tačiau intensyviai maistinės medžiagos pasisavinamos jau pirmoje ėringumo pusėje. Dėl šios priežasties tinkamai subalansuotas racionas yra itin svarbus ir nulemia avies sveikatingumą, vaisiaus augimą bei tešmens formavimąsi, taip pat mažina ėringumo toksemijos pasireiškimo riziką. (9)
Avių laktacija vidutiniškai trunka 4–5 mėnesius. (10) Pieno sintezė organizme intensyviausia 3–4 laktacijos savaitę, o vėliau laipsniškai mažėja. Ėringumo ir laktacijos laikotarpiu svarbu subalansuotai ir visavertiškai šerti avis dėl didėjančių mitybos poreikių. Netinkamai sudarius racioną, kyla bado, sumažėjusio svorio, ligų ir net abortų rizika. Norint išvengti šėrimo klaidų, būtina atsižvelgti į avies būklę, amžių, atvestų palikuonių skaičių ir sezoną. (11; 12)
1.2 Kraujo biocheminių rodiklių profilis vertinant ėringų ir laktuojančių avių
sveikatingumą
Ėringumas ir laktacija – fiziologinės būklės, kurių metu stebimi metabolizmo pokyčiai. (3) Kraujo biocheminiai rodikliai, tokie, kaip bendras baltymas, šlapalas, kreatininas, (13) gliukozė, kalcis ir b-hidroksibutiratai, yra svarbūs indikatoriai, nurodantys metabolizmo aktyvumą laktacijos laikotarpiu. Periodiškai tiriant kraujo biocheminius rodiklius galima laiku nustatyti patologinę būklę. (5)
1.2.1 Bendras baltymas (TP)
Baltymai yra makromolekulės, sudarytos iš vienos ar daugiau aminorūgščių grandinių, tarpusavyje sujungtų stipriomis peptidinėmis jungtimis. Jie – esminiai kraujo plazmos komponentai, turintys dvi pagrindines grupes: albuminus ir globulinus. Pagrindinės baltymų funkcijos kraujyje:
13 palaikyti kraujo onkotinį slėgį, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, dalyvauti krešėjimo-fibrinolizės, imuninės sistemos reakcijose, atlikti katalizatoriaus funkciją tam tikrose reakcijose, palaikyti bazines ląstelių funkcijas, jų paviršiaus krūvį ir kt. (14) Kai kurie baltymai veikia kartu su kraujotakos sistemos lipidais ar hormonais ir dalyvauja reguliuojant ląstelių funkcijas bei imuninę sistemą. (15)
Bendro baltymo koncentracija kraujo plazmoje reikšmingai nesiskiria ėringumo ir laktacijos laikotarpiais. Vis dėlto tam tikrais atvejais gali būti nustatytas bendro baltymo koncentracijos sumažėjimas kraujo plazmoje vėlyvo ėringumo ir laktacijos laikotarpiais. (16; 17)
Vėlyvo ėringumo laikotarpiu bendro baltymo koncentracija kraujo plazmoje gali sumažėti (globulinų kiekis sumažėja kur kas reikšmingiau nei albuminų, todel nustatomas didesnis albuminų ir globulinų santykis) dėl paspartėjusio vaisiaus vystymosi. Šiuo periodu jis pasiekia maksimumą (18; 19) Taip pat šiuo laikotarpiu itin dideli amino rūgščių kiekiai naudojami vaisiaus baltymų sintezėje formuojantis raumenims. (20) Baltymų sumažėjimas gali būti siejamas ir su globulinų sumažėjimu. Tai įvyksta dėl globulinais praturtintų krekenų sintezės, kuri prasideda paskutinį ėringumo mėnesį. (21)
Laktacijos laikotarpiu kraujo plazmoje bendro baltymo sumažėti gali dėl globulinų naudojimo pieno baltymų (kazeino) ir antikūnų sintezėje. (22)
1.2.2 Transaminazės (AST ir ALT)
AST (aspartato aminotransferazė (GOT – glutamino oksaloacetatinė transaminazė)) yra fermentas, kurio didžiausi kiekiai gaminami kepenyse ir skeleto raumenyse. Kadangi AST randama ne tik kepenyse, izoliuotas AST padidėjimas kraujo plazmoje dar nereiškia, kad kepenys pažeistos. ALT (alanino transaminazė (GPT – glutamino pyruvo transaminazė)) yra fermentas, kurio didžiausi kiekiai gaminami hepatocituose, tačiau randami ir skersaruožiuose raumenyse, inkstuose. Todėl izoliuotas ALT padidėjimas kraujo plazmoje taip pat dar nenurodo, kad kepenys pažeistos. (23)
AST ir ALT koncentracija kraujo plazmoje ėringumo ir laktacijos laikotarpiais gali būti labai įvairi. (18; 24; 25) AST ir ALT padidėjimas skirtingais ėringumo periodais neturėtų būti siejamas su jokiomis patologinėmis būklėmis, nes tam tikras patiriamas stresas, pvz., per didelis fizinis aktyvumas, gali sukelti šių fermentų koncentracijos kraujyje padidėjimą. (26) Kita vertus, transaminazių padidėjimą gali lemti raumenų arba kepenų ląstelių sutrikimai, atsiradę dėl suintensyvėjusios gliukoneogenezės ėringumo laikotarpiu, nes ALT dalyvauja gliukozės sintezėje alaniną versdama į piruvatą. (27) Taip pat įrodyta, kad AST didėja dėl gliukokortikoidų poveikio, kurių ėringumo laikotarpiu pagaminama daugiau. (28) Laktacijos laikotarpiu padidėjusi AST ir ALT
14 koncentracija kraujyje yra susijusi su kepenų hiperfunkcija. (29) Ji gali būti nustatyta dėl suaktyvėjusio pieno liaukų aktyvumo bei suintensyvėjusios pieno sintezės. (30)
1.2.3 Gamaglutamiltransferazė (GGT)
GGT yra fermentas, randamas daugelyje organų, tačiau didžiausios jo koncentracijos susikaupusios kepenyse. GGT koncentracija kraujyje padidėja esant kepenų ar tulžies pūslės latakų pažeidimams. Vis dėlto nerekomenduojama kliniškai vertinti izoliuoto GGT koncentracijos padidėjimo kraujo plazmoje.
GGT koncentracija kraujo plazmoje paprastai yra didesnė laktacijos laikotarpiu nei ėringumo. GGT kraujo plazmoje laktacijos laikotarpiu padidėja dėl suintensyvėjusios kepenų funkcijos. Kepenų hiperfunkcija gali būti nustatyta dėl padidėjusio energijos ir baltymų poreikio pieno sintezės metu. (31)
1.2.4 Šarminė fosfatazė (ALP)
Šarminė fosfatazė yra fermentas, gaminamas kepenyse, tulžies latakuose, placentoje, pieno liaukoje, žarnyne, kauluose ir retais atvejais inkstuose. (32)
ALP koncentracija kraujo plazmoje kyla ėringumo laikotarpiu, ypač paskutiniais ėringumo mėnesiais. Lyginant ėringumo ir laktacijos laikotarpius, ėringumo periodu ALP koncentracija kraujyje būna statistiškai reikšmingai aukštesnė. (33; 34) Cholestazė (sumažėjęs tulžies nutekėjimas) ir kaulų retėjimas dėl kalcio trūkumo yra tiesiogiai susiję su ALP koncentracijos kraujyje padidėjimu. Visgi vėlyvo ėringumo laikotarpiu labiausiai ALP koncentracija kraujo plazmoje kyla dėl gausaus placentos izofermentų išsiskyrimo. (33)
1.2.5 Šlapalas (Urea)
Šlapalas yra azoto turinčių junginių galutinis metabolizmo produktas. Urea koncentracija kraujo plazmoje gali nurodyti, ar baltymų kiekis racione yra tinkamai subalansuotas. Jeigu baltymų kiekis racione didelis, nustatoma pakilusi šlapalo koncentracija kraujo plazmoje.(19; 35)
Ėringumo laikotarpiu šlapalo koncentracija kraujyje būna nepastovi. (18; 19; 36) Urea koncentracija gali didėti dėl sumažėjusio šlapalo klirenso ir glomerulų filtracijos greičio, (37) taip pat dėl suintensyvėjusio katabolizmo arba netinkamai subalansuoto avių šėrimo. (6)
15 Lyginant su ėringumo laikotarpiu, laktacijos metu inkstai funkciškai apkraunami mažiau, todėl įprastai šlapalo koncentracija kraujo plazmoje atitinka fiziologines normas. (18)
1.2.6 Kreatininas (Crea)
Kreatininas yra galutinis kreatino arba kreatino fosfato metabolizmo produktas. Skirtingais reprodukcijos laikotarpiais reikšmingi kreatinino pokyčiai kraujo serume nustatomi gana retai. (40) Nustačius Crea koncentracijos padidėjimą kraujo plazmoje, galima įtarti staigų raumenų irimą arba hipertiroidizmą, kuris būdingas ėringoms avims. (18; 39) Taip pat vėlyvo ėringumo laikotarpiu kreatininas kraujo plazmoje gali padidėti dėl intensyvaus baltymų katabolizmo ir išaugusio energijos poreikio. (38)
Laktacijos metu inkstai funkciškai apkraunami mažiau, todėl kreatinino, kaip ir šlapalo, koncentracija kraujo plazmoje atitinka fiziologines normas. (18)
1.2.7 Gliukozė (Glu)
Gliukozė yra angliavandenis, suteikiantis organizmui energijos. Tam, kad organizmo ląstelės pasisavintų gliukozę, yra būtinas hormonas insulinas. Gliukozės kiekis kraujyje gali kisti, kai skiriami netinkami gliukozės kiekiai, taip pat dėl insulino trūkumo arba sumažėjusio receptorių jautrumo jam. Esant gliukozės trūkumui organizme, nustatoma ėringumo toksemija, sutrikęs augimas, svorio netekimas, produkcijos ir reprodukcijos sutrikimai. (41)
Skirtingomis reprodukcijos stadijomis gliukozės kiekis kraujyje gali būti labai įvairus. Nevienodi rezultatai skirtingu reprodukcijos laikotarpiu gali būti nustatomi dėl besiskiriančių, su regionu susijusių, racionų tipų arba dėl avių, ėringų su daugiau negu vienu ėriuku. (5; 37; 42; 43)
Ėringumo laikotarpiu gliukozės kiekis kraujyje gali pakilti dėl pagreitėjusių metabolizmo procesų, spartaus vaisiaus vystymosi ir sulėtėjusios angliavandenių apykaitos. Taip pat buvo įrodyta, kad vėlyvo ėringumo ir laktacijos laikotarpiais dėl sumažėjusios reakcijos į insuliną lėtėja gliukozės apykaita ir įsisavinimas raumenyse bei riebaliniame audinyje. (44)
Gliukozės koncentracijos kraujyje sumažėjimą ėringumo ir laktacijos laikotarpiais galima sieti su dideliu vaisiaus vystymuisi ir pieno sintezės procesams reikalingu gliukozės kiekiu. Yra įrodyta, kad skiriant papildomus gliukozės kiekius ėriavimosi ir laktacijos periodais, mažėja hipoglikemijos ir ėringumo toksemijos rizika. (45; 46)
16 1.2.8 b-hidroksibutiratai (BHB)
BHB – kraujyje cirkuliuojantys ketonai. Ketonai yra metabolizuojami iš neesterifikuotų riebiųjų rūgščių (NEFA) ir lakiųjų riebiųjų rūgščių (VFA). Fermentacijos proceso metu atrajotojų didžiajame prieskrandyje pagaminami butiratai, kurie didžiojo prieskrandžio epitelyje ir kepenyse verčiami į b-hidroksibutiratus. (47)
Lyginant su laktacijos laikotarpiu, ėringumo metu nustatomas didesnis BHB kiekis kraujo plazmoje. (5) Veiksniai, galintys turėti įtakos BHB didėjimui kraujo plazmoje (hiperketonemijai), yra ilgalaikis badavimas, reprodukcijos sutrikimai, energijos trūkumas racione, prasta pašaro kokybė ir kt. (22; 41) Kai BHB koncentracija kraujyje viršija fiziologinę normą, ėringoms avims nustatoma subklinikinė arba klinikinė ėringumo toksemija. (48)
1.3 Mineralinės medžiagos
Mineralinės medžiagos yra neorganiniai raciono komponentai. Jie nesuteikia energijos, tačiau yra reikalingi dėl atliekamų funkcijų. Mineralai dalyvauja reguliuojant kraujospūdį ir skysčių balansą, kaulų sintezėje, palaikant rūgščių ir šarmų balansą, raumenų funkcijose ir kt. (49)
Mineralinių medžiagų organizme randama labai daug, tačiau ne visų jų svarba yra žinoma, o kai kurių trūkumas neturi jokios įtakos gyvūno organizmui. (50)
Priklausomai nuo mineralų, randamų organizme, kiekio, jie skirstomi į mikroelementus ir makroelementus. Kadangi makroelementų reikia didesniais kiekiais, jie išreiškiami procentais (%), o mikroelementų reikia labai nedideliais kiekiais, todėl jie išreiškiami miligramais kilograme (mg/kg). Mikroelementų trūkumas organizme retai pastebimas dėl ir taip itin mažo jų kiekio, tačiau kai kurių elementų (Cu, Se, Mo, Fl, Ar) perteklinis kiekis yra toksiškas. Todėl mikroelementų kiekiai avių racione turėtų būti subalansuoti ir tinkamai suderinti. (51)
1.3.1 Kalcis (Ca)
Kalcis yra svarbus mineralas dantų ir kaulų formavimuisi, kraujo koaguliacijai ir nervų transmisijai. Šis elementas yra pagrindinis mineralas, randamas piene, todėl daugiausia jo netenkama laktacijos periodu. (49) Sumažėjusi kalcio koncentracija gali būti nustatyta ir ėringumo laikotarpiu. (52; 53) Skirtingu reprodukcijos laikotarpiu nustatomi nevienodi rezultatai gali būti siejami su skirtingomis avių veislėmis ir besiskiriančiais, su regionu susijusiais, racionų tipais. (6)
17 1.3.2 Magnis (Mg)
Magnis yra būtinas makroelementas skeletui formuotis. Jis – vienas svarbiausių fermentų aktyvatorių, taip pat dalyvauja palaikant nervų ir raumenų funkcijas. Daugiausia magnio yra kauluose bei ląstelėse ir tik nedidelis kiekis kraujyje. (54)
Magnio kiekis skirtingu reprodukcijos laikotarpiu gali kisti. (34; 55) Jo nuokrypiai kraujo plazmoje atsiranda tada, kai šeriama nesubalansuotai. Magnio kiekio sumažėjimas (hipomagnezemija) gali atsirasti dėl ligų: diarėjos, plonosios žarnos epitelio atrofijos, hipertenzijos, osteoporozės ir kt. (56)
1.3.3 Fosforas (P)
Fosforas yra makroelementas, kurio daugiausia randama kauluose ir dantyse. Makroelementas svarbus vystantis ląstelėms, palaikant osmotinio slėgio ir rūgščių bei šarmų balansą, formuojantis fosfolipidams. (49)
Fosforo kiekis kraujo plazmoje skirtingu reprodukcijos laikotarpiu gali turėti skirtingą vertę. (16; 55; 57) Fosforo kiekio padidėjimas kraujo plazmoje gali būti nustatytas dėl suintensyvėjusios makroelemento mobilizacijos iš kaulų. (55)
1.3.4 Geležis (Fe)
Didžioji geležies dalis organizme yra surišta su proteinais. Taip pat ji yra hemoglobino ir mioglobino sudedamoji dalis, o kraujo plazmoje ji sudaro kompleksą su transferinu (49). Mikroelementas ėringumo laikotarpiu gali sumažėti dėl didelio geležies poreikio vaisiui vystantis. (55; 57)
1.4 Avių priežiūra ėringumo ir laktacijos laikotarpiais
Norint užtikrinti avių sveikatingumą ėringumo ir laktacijos periodais, būtina priežiūra ir subalansuotas racionas, kurį sudaro geros kokybės pašaras. (58)
Ganyklose ganomos avys gali būti šeriamos nepilnavertiškai dėl nepakankamos pašarų prieigos arba dėl per didelio laikomų avių skaičiaus teritorijoje. Didžiausią grėsmę ėringų avių, atskirtų nuo bandos, biocheminių rodiklių nuokrypiams kelia prastos kokybės pašaras. Nustatyta, kad esant staigiam raciono pasikeitimui, naudojant sugedusį arba užterštą pašarą, mažėja avių apetitas ir
18 suvartojamo pašaro kiekis. Laiku nustačius, kurios avys ėringos su daugiau nei vienu vaisiumi, tinkamai subalansavus šėrimą, didinant raciono kiekį maišytose bandose ir naudojant geros kokybės pašarą, galima išvengti ganomų avių ligų. (59)
Avims, be apribojimų šeriamoms geros kokybės pašaru, kyla rizika nutukti (tai būklė, kai avis vertinama 4 arba 5 balais 5 balų sistemoje (1 – išsekusi, 5 – nutukusi)) vėlyvo ėringumo laikotarpiu. Tuo metu padidėjus energijos poreikiui avys persiėda ir nutunka. Nutukimą gali predisponuoti mažas aktyvumas ir per dideli lengvai virškinamų angliavandenių kiekiai. (59) Neretai nutukusių avių kraujyje nustatomi biocheminių rodiklių nuokrypiai nuo fiziologinės normos. (60)
Avys, negaunančios pakankamai maistinių medžiagų, gali suliesėti . Toks reiškinys gana retas ir pasitaiko vietovėse, kuriose vyrauja ekstremalios oro sąlygos. Vis dėlto išliesėjimas gali būti nustatytas tuose ūkiuose, kuriuose avys netinkamai prižiūrimos ar netinkamai šeriamos. Netinkama priežiūra, išliesėjimas didina aborto bei kitų susirgimų riziką. (61; 62)
19
2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1 Tyrimo atlikimo vieta, trukmė ir objektas
Tyrimas atliktas avių ūkyje 2019 m. vasario–balandžio mėnesiais, kuriame auginamos Lietuvos juodgalvės avys. Tyrimo metu buvo laikomasi Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo (2010-11-30, Nr. XI-1189, Valstybės žinios, 2010-12-18, Nr. 148-7563) ir Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (2012-10-03, Nr. XI-2271, Valstybės žinios, 2012-10-20, Nr. 122-6126).
Tyrimams mėginiai buvo imti iš 19 atsitiktinai atrinktų avių. Visos avys buvo Lietuvos juodgalvių veislės, pasiekusios fiziologinės brandos amžių, kliniškai sveikos ir panašaus amžiaus.
2.2 Tyrimo eiga ir metodai
Tyrimo metu kraujas imtas iš 19 avių – 5 ėringų ir 14 laktuojančių. Avių kraujas tirtas 2 kartus kas 2 mėnesius, todėl suformuotos 4 tiriamosios grupės:
• I gr. 130–150 ėringumo diena (vėlyvas ėringumas); • II gr. 10–30 laktacijos diena (ankstyva laktacija); • III gr. 60–80 laktacijos diena (laktacijos vidurys); • IV gr. 90–110 laktacijos diena (vėlyva laktacija).
Kraujas tyrimams imtas iš vena jugularis. Biocheminiams tyrimams jis buvo surenkamas į vakuuminius mėgintuvėlius, o kraujas, skirtas b-hidroksibutiratams tirti, buvo surenkamas į vakuuminius mėgintuvėlius su EDTA. Sužymėti mėgintuvėliai nuvežti į laboratoriją. Tyrimai buvo atliekami LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos klinikinių tyrimų laboratorijoje.
Kraujo tyrimai buvo atliekami „Daytona Rx“ analizatoriumi. Juo nustatytos: bendro baltymo (TP), aspartato aminotransferazės (AST), alanino transaminazės (ALT), gamaglutamiltransferazės (GGT), šarminės fosfatazės (ALP), šlapalo (Urea), kreatinino (Crea), gliukozės (Glu), kalcio (Ca), magnio (Mg), fosforo (P) ir geležies (Fe) koncentracijos kraujyje. b-hidroksibutiratų (BHB) koncentracija kraujyje nustatyta naudojant „Free style Optium Neo H“ (Abbott Diabetes Care Inc, United Kingdom 2013) greitąjį testą.
20
2.3 Tyrimo duomenų analizė
Tyrimo metu gauti duomenys susisteminti „Microsoft Office Excel 2016“ programa. Vėliau duomenys apdoroti „IBM SPSS Statistics 23.0“ statistiniu paketu. Pirmiausia buvo išvesti lyginamųjų grupių kraujo biocheminių rodiklių vidurkiai ir standartinės paklaidos. Vėliau gauti rezultatai tarp grupių palyginti naudojant ANOVA testą, taip pat buvo atlikta post-hoc analizė, taikant LSD testą. Gauti duomenys perteikti lentelėmis ir grafikais naudojant „Microsoft Office Excel 2016“ programą.
21
3 TYRIMO REZULTATAI
3.1 Kraujo biocheminių rodiklių ir mineralų kaita skirtingu reprodukciniu
laikotarpiu
Tyrimo metu atlikta kraujo plazmos įvairių biocheminių rodiklių ir mineralinių medžiagų analizė, įvertinta kaita ėringumo ir laktacijos etapais. Skirtingu reprodukcijos laikotarpiu statistiškai reikšmingai (p<0,05) kito gliukozė (Glu), šlapalas (Urea), b-hidroksibutiratai (BHB) ir kalcis (Ca). Gliukozės koncentracijos vidurkis kraujyje statistiškai reikšmingai (p<0,001) buvo didesnis 60–80 (4,47 mmol/L) ir 90–110 (4,46 mmol/L) laktacijos dieną, lyginant su 130–150 ėringumo (2,55 mmol/L) ir 10–30 laktacijos (2,49 mmol/L) diena. Urea koncentracijos vidurkis kraujyje statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnis buvo 10–30 laktacijos dieną (4,81 mmol/L), lyginant su 90–110 laktacijos diena (3,72 mmol/L). BHB koncentracijos vidurkis kraujyje buvo statistiškai reikšmingai (p<0,05 ir p<0,001) didesnis 130–150 ėringumo dieną (0,66 mmol/L) lyginant su 60–80 laktacijos (0,36 mmol/L) ir 90–110 laktacijos (0,30 mmol/L) diena, taip pat 10–30 laktacijos dieną (0,57 mmol/L) BHB koncentracijos vidurkis kraujyje statistiškai reikšmingai (p<0,001) buvo didesnis nei 90–110 laktacijos dieną (0,30 mmol/L). Kalcio koncentracijos vidurkis kraujyje statistiškai reikšmingai (p<0,05 ir p<0,001) buvo didesnis 90–110 laktacijos dieną (2,76 mmol/L), lyginant su 130–150 ėringumo (2,49 mmol/L) ir 10–30 laktacijos diena (2,52 mmol/L) (1 ir 2 lentelės).
1 lentelė. Avių kraujo biocheminių rodiklių vidurkiai skirtingu reprodukcijos laikotarpiu
Tarp skirtingų reprodukcijos stadijų statistiškai reikšmingai skyrėsi:
„a“ lyginant su 130–150 ėringumo diena (p<0,05), „b“ lyginant su 10–30 laktacijos diena (p<0,05), „c“ lyginant su 60– 80 laktacijos diena (p<0,05), „d“ lyginant su 90–110 laktacijos diena (p<0,05).
Ėringumas Laktacija P Fiziologinės normos Biocheminiai parametrai 130-150 diena 10-30 diena 60-80 diena 90-110 diena TP (g/L) 62,58±4,79 59,87±7,32 66,10±5,96 65,51±8,83 - 60-79 Albumin (g/L) 25,22±2,94 25,06±3,59 27,19±3,23 27,67±3,08 - 24-30 ALT (IU/L) 26,80±8,10 30,85±7,78 28,40±8,04 33,07±7,36 - 22-38 AST (IU/L) 94,00±17,52 94,64±25,05 92,20±11,81 93,92±19,04 - 60-280 ALK (IU/L) 189,00±63,76 158,50±49,12 189,40±52,38 178,64±51,71 - 70-390
GLU (mmol/L) 2,55±0,48cd 2,49±0,56cd 4,47±0,61ab 4,46±1,00ab 0,001 2,8-3,5
CREA (µmol/L) 103,83±11,39 102,03±13,21 99,18±5,55 108,29±6,48 - 80-120
UREA (mmol/L) 4,55±0,45 4,81±1,16d 4,38±1,31 3,72±0,84b 0,05 3,0-10,0
GGT (IU/L) 58,29±10,82 52,12±10,86 61,56±16,32 58,64±17,33 - 40-94
22 2 lentelė. Avių kraujo mineralinių medžiagų vidurkiai skirtingu reprodukcijos laikotarpiu
Ėringumas Laktacija P Fiziologinės normos Mineralinės medžiagos 130–150 diena 10–30 diena 60–80 diena 90–110 diena Ca (mmol/L) 2,49±0,07 2,52±0,18d 2,72±0,11 2,76±0,15a 0,001 2,88-3,2 Mg (mmol/L) 0,92±0,16 0,85±0,10 0,93±0,10 0,87±0,06 - 0,9-1,26 Fe (µmol/L) 21,94±7,00 23,26±7,60 29,10±5,01 25,51±6,27 - 13-32 P (mmol/L) 1,94±0,59 1,96±0,40 1,97±0,55 1,97±0,42 - 1,62-2,36
Tarp skirtingų reprodukcijos stadijų statistiškai reikšmingai skyrėsi:
„a“ lyginant su 130–150 ėringumo diena (p<0,05), „b“ lyginant su 10–30 laktacijos diena (p<0,05), „c“ lyginant su 60– 80 laktacijos diena (p<0,05), „d“ lyginant su 90–110 laktacijos diena (p<0,05).
3.2 Gliukozės koncentracijos kraujyje kitimas skirtingu reprodukcijos
laikotarpiu ir lyginimas su fiziologinės normos ribomis
1 pav. Grafike pavaizduotas gliukozės koncentracijos vidurkių kraujyje skirtingu reprodukcijos
laikotarpiu lyginimas su fiziologinės normos ribomis
Išanalizavus grafike (1 pav.) pavaizduotus rezultatus, nustatyta, kad gliukozės koncentracijos vidurkis kraujyje buvo nepastovus nuo 130–150 ėringumo iki 90–110 laktacijos dienos. Didžiausias gliukozės koncentracijos vidurkis kraujyje nustatytas 60–80 laktacijos (4,47 mmol/L) ir 90–110 laktacijos (4,46 mmol/L) dieną. Tiek 60–80 laktacijos, tiek 90–110 laktacijos dieną gliukozės
2 2.5 3 3.5 4 4.5 5
130-150 ėringumo diena 10-30 laktacijos diena 60-80 laktacijos diena 90-110 laktacijos diena
Gl iu ko zė , m m ol /L Reprodukcijos laikotarpis
GLU Apatinė vertė Viršutinė vertė
2,55 2,49
4,47 4,46
2,8 3,5
23 koncentracijos vidurkis kraujyje viršijo fiziologinę normą (2,8–3,5 mmol/L) ir buvo statistiškai reikšmingai (p<0,001) didesnis už gliukozės koncentracijos vidurkį 130–150 ėringumo (2,55 mmol/L) ir 10–30 laktacijos (2,49 mmol/L) dieną. Gliukozės koncentracijos vidurkis 130–150 ėringumo ir 10–30 laktacijos dieną nesiekė žemiausios fiziologinės ribos.
3.3 Šlapalo koncentracijos kraujyje kitimas skirtingu reprodukcijos
laikotarpiu ir lyginimas su fiziologinės normos ribomis
2pav. Grafike pavaizduotas šlapalo koncentracijos vidurkių kraujyje skirtingu reprodukcijos
laikotarpiu lyginimas su fiziologinės normos ribomis
Analizuojant grafike (2 pav.) pateiktus duomenis, šlapalo koncentracijos vidurkis kraujyje kito nepastoviai nuo 130–150 ėringumo iki 90–110 laktacijos dienos. Didžiausias šlapalo koncentracijos vidurkis kraujyje nustatytas 10–30 laktacijos dieną (4,81 mmol/L), o žemiausias – 90–110 laktacijos dieną (3,72 mmol/L). Šlapalo koncentracijos vidurkis kraujyje buvo statistiškai reikšmingai didesnis (p<0,05) 10–30 laktacijos dieną, lyginant su 90–110 laktacijos diena. Tačiau 130–150 ėringumo dieną (4,55 mmol/L) šlapalo koncentracijos vidurkis kraujyje nereikšmingai didesnis nei 60–80 laktacijos dieną (4,38 mmol/L). Skirtingu reprodukcijos laikotarpiu šlapalo koncentracijos vidurkis kraujyje išliko fiziologinės normos ribose (3,0–10,0 mmol/L).
0 2 4 6 8 10 12
130-150 ėringumo diena 10-30 laktacijos diena 60-80 laktacijos diena 90-110 laktacijos diena
Šl apa la s, m m ol /L Reprodukcijos laikotarpis
UREA Apatinė vertė Viršutinė vertė
4,55 4,81 4,38
3,72 3,0 10,0
24
3.4 b-hidroksibutiratų koncentracijos kraujyje kitimas skirtingu reprodukcijos
laikotarpiu ir jų lyginimas su fiziologinės normos ribomis
3 pav. Grafike pavaizduotas b-hidroksibutiratų koncentracijos vidurkių kraujyje skirtingu reprodukcijos laikotarpiu lyginimas su fiziologinės normos ribomis
Išnagrinėjus grafike (3 pav.) pavaizduotus duomenis, nustatytas b-hidroksibutiratų (BHB) koncentracijos vidurkių kraujyje kitimas nuo 130–150 ėringumo iki 90–110 laktacijos dienos. Didžiausias b-hidroksibutiratų koncentracijos vidurkis kraujyje nustatytas 130–150 ėringumo dieną (0,66 mmol/L), o žemiausias – 90–110 laktacijos dieną (0,30 mmol/L), šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,001). Visais reprodukcijos laikotarpiais nustatytas laipsniškas BHB koncentracijos vidurkių kraujyje mažėjimas. 130–150 ėringumo ir 10–30 laktacijos dieną (0,57 mmol/L) b-hidroksibutiratų koncentracijos vidurkis kraujyje viršijo fiziologinę normą (0,26–0,37 mmol/L).
0.1 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 0.7
130-150 ėringumo diena 10-30 laktacijos diena 60-80 laktacijos diena 90-110 laktacijos diena
b-hi dr oks ibut ir at ai , mmo l/L Reprodukcijos laikotarpis
BHB Apatinė vertė Viršutinė vertė
0,66 0,57 0,36 0,30 0,26 0,37
25
3.5 Kalcio koncentracijos kraujyje kitimas skirtingu reprodukcijos laikotarpiu
ir lyginimas su fiziologinės normos ribomis
4pav. Grafike pavaizduotas kalcio koncentracijos vidurkių kraujyje skirtingu reprodukcijos
laikotarpiu lyginimas su fiziologinės normos ribomis
Išanalizavus grafike (4 pav.) pateiktus rezultatus, nustatytas kalcio koncentracijos vidurkių kraujyje kitimas nuo 130–150 ėringumo iki 90–110 laktacijos dienos. Didžiausias kalcio koncentracijos vidurkis kraujyje nustatytas 90–110 laktacijos dieną (2,76 mmol/L), o mažiausias – 130–150 ėringumo dieną (2,49 mmol/L). Visais reprodukcijos laikotarpiais nustatytas laipsniškas kalcio kilimas. Kalcio koncentracijos vidurkiai kraujyje buvo statistiškai reikšmingai didesni (p<0,05 ir p<0,001) 90–110 laktacijos dieną, lyginant su 130–150 ėringumo ir 10–30 laktacijos diena. Visais reprodukcijos laikotarpiais kalcio koncentracijos vidurkis kraujyje nesiekė apatinės fiziologinės normos ribos (2,88–3,2 mmol/L).
2.2 2.4 2.6 2.8 3 3.2 3.4
130-150 ėringumo diena 10-30 laktacijos diena 60-80 laktacijos diena 90-110 laktacijos diena
Ka lc is , m m ol /L Reprodukcijos laikotarpis
Ca Apatinė vertė Viršutinė vertė
2,49 2,52
2,72 2,76
3,2
26
3.6 Kraujo biocheminių parametrų ir mineralinių medžiagų nuokrypiai nuo
filiologinės normos ribos
Išanalizavus lentelėje pateiktus duomenis (1 lentelė), nustatyta, kad aspartato aminotransferazės (AST), alanino transaminazės (ALT), gamaglutamiltransferazės (GGT), šarminės fosfatazės (ALP), šlapalo (Urea), kreatinino (Crea) koncentracijų vidurkiai skirtingais reprodukcijos laikotarpiais atitiko fiziologinę normą. Užfiksuotas bendro baltymo koncentracijos kraujyje sumažėjimas žemiau fiziologinės normos ribų (60–79 g/L) 10–30 laktacijos dieną (59,87 g/L). Taip pat nustatytas bendro baltymo koncentracijos vidurkio padidėjimas 60–80 laktacijos dieną, tačiau bendro baltymo pokyčiai kraujo plazmoje tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05).
Nagrinėjant lentelėje pateiktus duomenis (2 lentelė), nustatyta, kad fosforo (P) ir geležies (Fe) koncentracijų vidurkiai kraujyje išliko fiziologinės normos ribose. 10–30 ir 90–110 laktacijos dieną nustatyti magnio koncentracijos vidurkių kraujyje sumažėjimai (0,85 mmol/L ir 0,87 mmol/L), kurie nesiekė apatinės fiziologinės normos ribos (0,9–1,26 mmol/L), šie nuokrypiai nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05), lyginant su kitais reprodukcijos laikotarpiais.
27
4 REZULTATŲ APTARIMAS
Palyginus kraujo biocheminių rodiklių ir mineralinių medžiagų koncentracijų vidurkius skirtingu reprodukciniu laikotarpiu, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (p<0,05) kito gliukozė, šlapalas, b-hodroksibutiratai ir kalcis.
Gliukozės koncentracijos vidurkiai kraujyje 130–150 ėringumo ir 10–30 laktacijos dieną buvo mažesni (p<0,001), lyginant su 60–80 ir 90–110 laktacijos dienomis. 130–150 ėringumo ir 10–30 laktacijos dieną gliukozės koncentracijos vidurkiai kraujyje nesiekė fiziologinės normos apatinės ribos, o 60–80 ir 90–110 laktacijos dieną gliukozės koncentracijos vidurkiai viršijo fiziologinę normą. Gürgöze et al. (6) taip pat nustatė mažesnį gliukozės koncentracijos vidurkį kraujyje ėringumo laikotarpiu. Scott et al. (45) ir Bickhardt (46) gliukozės koncentracijos kraujyje sumažėjimą ėringumo ir laktacijos laikotarpiais siejo su dideliu vaisiaus vystymuisi ir pieno sintezės procesams reikalingu gliukozės kiekiu. Autoriai teigia, kad skiriant papildomus gliukozės kiekius ėringumo ir laktacijos laikotarpiais mažėja hipoglikemijos ir ėringumo toksemijos rizika. (45; 46) Schlumbohm et al. (44) užfiksavo gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimą laktacijos laikotarpiu ir įrodė, kad dėl sumažėjusios reakcijos į insuliną laktacijos laikotarpiu sulėtėja gliukozės apykaita ir įsisavinimas raumenyse bei riebaliniame audinyje.
Nuo 130–150 ėringumo iki 10–30 laktacijos dienos šlapalo koncentracijos vidurkis kraujyje kilo, o nuo 10–30 iki 90–110 laktacijos dienos šlapalo koncentracijos vidurkis kraujyje mažėjo (p<0,05). Visu reprodukcijos laikotarpiu šlapalo koncentracijos vidurkis kraujyje atitiko fiziologinės normos ribas. Rodriguez et al. (36) nustatė šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimą laktacijos pradžioje ir teigė, kad jis galėjo pakilti dėl sumažėjusio šlapalo klirenso ir sulėtėjusio glomerulų filtracijos greičio. Tačiau Gürgöze et al. (6) teigimu, šlapalo koncentracija ankstyvoje laktacijoje gali padidėti dėl raciono pasikeitimo. El-Sherif et al. (18) taip pat užfiksavo šlapalo koncentracijos mažėjimą kraujo plazmoje visu laktacijos laikotarpiu. Autoriai teigė, kad šlapalo koncentracija laktacijos laikotarpiu gali sumažėti dėl mažėjančios inkstų apkrovos ir lėtėjančios pieno sintezės.
b-hidroksibutiratų (BHB) koncentracijos vidurkiai kraujyje nuo 130–150 ėringumo iki 90–110 laktacijos dienos laipsniškai mažėjo (p<0,05). 130–150 ėringumo ir 10–30 laktacijos dieną BHB koncentracijos vidurkis kraujyje viršijo fiziologinės normos ribas. Moghaddam et al. (5) fiksavo BHB koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimą ėringumo laikotarpiu. Autoriai nurodė, kad veiksniai, galintys nulemti BHB didėjimą kraujo plazmoje (hiperketonemiją), yra ilgalaikis badavimas, reprodukcijos sutrikimai, energijos trūkumas racione, prasta pašaro kokybė ir kt. (22; 41)
28 Remiantis Lacetera et al. (48) atliktu tyrimu, BHB koncentracijai kraujyje viršijant fiziologinę normą, ėringoms avims nustatoma subklinikinė arba klinikinė ėringumo toksemija.
Kalcio koncentracijos vidurkis kraujyje nuo 130–150 ėringumo iki 90–110 laktacijos dienos laipsniškai didėjo (p<0,05). Visu reprodukcijos laikotarpiu kalcio koncentracijos vidurkis kraujyje nesiekė apatinės fiziologinės normos ribos. Yokus et al. (53) taip pat nurodė, kad kalcio koncentracija plazmoje kyla po ėriavimosi. Moghaddam et al. (5) užfiksavo, kad kalcio koncentracijos kraujo plazmoje nuokrypis nuo fiziologinės normos ribų gali atsirasti dėl intensyvios pieno sintezės laktacijos laikotarpiu. Gürgöze et al. (6) nustatė kalcio koncentracijos sumažėjimą kraujyje ėringumo ir laktacijos laikotarpiu, tačiau nurodė, kad tokie pakitimai galėjo atsirasti dėl netinkamai subalansuoto raciono.
Nustatytas bendro baltymo koncentracijos vidurkio kraujyje sumažėjimas žemiau fiziologinės normos ribos 10–30 laktacijos dieną. El-Sherif et al. (18) tyrime, kuriame kraujo mėginiai laktuojančioms avims buvo imti pirmą laktacijos mėnesį kas savaitę, užfiksavo plazmos baltymų sumažėjimą laktacijos pradžioje, kuris po mėnesio susilygino su užtrukusių avių plazmos baltymų kiekiu kraujo plazmoje. Toks plazmos baltymų sumažėjimas galėjo atsirasti dėl globulinų naudojimo pieno baltymų (kazeino) ir antikūnų sintezėje. (22)
10–30 ir 90–110 laktacijos dieną nustatyti magnio koncentracijos vidurkių kraujyje sumažėjimai, kurie nesiekė apatinės fiziologinės normos ribos. Yokus et al. (34) užfiksavo, kad magnio koncentracija kraujo plazmoje laipsniškai mažėjo viso ėringumo laikotarpiu ir tik truputį pakilo laktacijos laikotarpiu. Tanritanir et al. (55) atlikto tyrimo metu nustatė, kad magnio kiekis kraujyje viršijo fiziologinę normą tik 145-ą ėringumo ir 14-ą laktacijos dieną. Autorių teigimu, nevienodiems rezultatams įtakos galėjo turėti netinkamai subalansuotas racionas. (56)
29
IŠVADOS
1. Atlikus tyrimą nustatyta, kad gliukozės koncentracijos vidurkis kraujyje kito netolygiai. Nuo 130–150 ėringumo iki 10–30 laktacijos dienos gliukozės koncentracijos vidurkis kraujyje sumažėjo 0,06 mmol/L, o nuo 10–30 iki 60–80 laktacijos dienos padidėjo (p<0,05) 1,98 mmol/L. Šlapalo (Urea) koncentracijos vidurkis kraujyje tyrimo metu taip pat kito netolygiai. Nuo 130–150 ėringumo iki 10–30 laktacijos dienos Urea koncentracija kraujyje padidėjo 0,26 mmol/L, o nuo 10–30 iki 90–110 laktacijos dienos sumažėjo (p<0,05) 1,09 mmol/L. Tyrimas parodė, kad b-hidroksibutiratų (BHB) koncentracija kraujyje mažėjo. Nuo 130–150 ėringumo iki 60–80 laktacijos dienos BHB koncentracija kraujyje sumažėjo (p<0,05) 0,3 mmol/L, o nuo 10–30 iki 90–110 laktacijos dienos BHB koncentracija kraujyje sumažėjo (p<0,001) 0,27 mmol/L. Nustatyta, kad bendro baltymo (TP) ir alanino
transaminazės (ALT) koncentracijos kraujyje laktacijos laikotarpiu buvo didesnės (p>0,05) nei per ėringumą. Taip pat užfiksuota, kad aspartato aminotransferazės (AST),
gamaglutamiltransferazės (GGT), šarminės fosfatazės (ALP) ir kreatinino (Crea) koncentracijos kraujyje buvo didesnės (p>0,05) ėringumo laikotarpiu nei laktacijos. 2. Ištirta, kad kalcio (Ca) koncentracija kraujyje tolygiai kilo. Nuo 130–150 ėringumo iki 90–
110 laktacijos dienos Ca koncentracija kraujyje padidėjo (p<0,05) 0,27 mmol/L. Nustatyta, kad fosforo (P) ir geležies (Fe) koncentracijos kraujyje laktacijos laikotarpiu buvo didesnės (p>0,05) nei ėringumo laikotarpiu, o magnio (Mg) koncentracija kraujyje buvo didesnė (p>0,05) ėringumo laikotarpiu nei laktacijos.
3. Atliekant tyrimą 10–30 laktacijos dieną užfiksuotas bendro baltymo 0,13 mmol/L
sumažėjimas, lyginant su žemutine fiziologinės normos riba. 130–150 ėringumo ir 10–30 laktacijos dieną gliukozės koncentracijos vidurkiai kraujyje buvo 0,25 mmol/L ir 0,31 mmol/L žemesni nei fiziologinės normos apatinė riba. Gliukozės koncentracijos vidurkiai kraujyje 60–80 ir 90–110 dieną buvo 0,97 mmol/L ir 0,96 mmol/L didesni nei fiziologinės normos viršutinė riba. BHB koncentracijos vidurkiai kraujyje atliekant tyrimą 130–150 ėringumo ir 10–30 laktacijos dieną buvo 0,4 mmol/L ir 0,31 mmol/L didesni nei viršutinė fiziologinės normos riba. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kalcio koncentracijos vidurkiai kraujyje visu reprodukcijos laikotarpiu nesiekė žemutinės fiziologinės normos ribos. Magnio koncentracijos vidurkiai kraujyje 10–30 ir 90–110 laktacijos dieną buvo 0,05 mmol/L ir 0,03 mmol/L žemiau apatinės fiziologinės normos ribos.
30
REKOMENDACIJOS
1. Ūkiui, kuriame buvo atliktas tyrimas atkreipti dėmesį į avims skiriamą racioną: jis nėra tinkamai subalansuotas, o pašaro kokybė prasta. Reikėtų gerinti pašaro kokybę (pašaras gali gesti ir dėl netinkamų jo laikymo salygų) ir didinti energijos kiekį racione.
2. Avims skirti didesnius gliukozės kiekius ėringumo laikotarpiu ir pirmąjį laktacijos mėnesį ir mažesnius jos kiekius nuo 60–80 iki 90–110 laktacijos dienos. Skirti didesnius kalcio ir magnio kiekius ėringoms ir laktuojančioms avims. Taip pat didinti baltymų kiekį racione pirmąjį laktacijos mėnesį.
31
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Lockitch G, Gamer PR. Clinical Biochemistry of Pregnancy. Crit Rev Clin Lab Sci. 1997 Jan; 34 (1): 67–139.
2. Balıkcı E, Yıldız A, Gürdoğan F. Blood metabolite concentrations during pregnancy and postpartum in Akkaraman ewes. Small Rumin Res. 2007 Feb 1; 67 (2): 247–51.
3. Krajni M, Ková G, Kostecký M, Valocký I, Mara I, Šutiaková I, et al. Selected clinico-biochemical parameters in the puerperal period of goats. Bull. Vet. Inst. Pulawy. 2003; 47: 177– 82.
4. Ceylan A, Ser L, Aks H, Seyrek L. Concentrations of some elements in dairy cows with reproductive disorders. Bull. Vet. Inst. Pulawy. 2008 Jan 1; 52: 109–12.
5. Moghaddam G, Hassanpour A. Comparison of blood serum glucose, beta hydroxybutyric acid, blood urea nitrogen and calcium concentrations in pregnant and lambed ewes. J Anim Vet Adv. 2008; 7 (3): 308–311.
6. Gürgöze SY, Zonturlu AK, Özyurtlu N, Içen H. Investigation of Some Biochemical Parameters and Mineral Substance During Pregnancy and Postpartum Period in Awassi Ewes. Kafkas Univ Vet Fak Derg. 2009 Jan 1; 15 (6): 957–63.
7. Scott GE, Sheep Industry Development Program. The sheepman’s production handbook. Denver; 1970. Galima iš: https://catalog.hathitrust.org/Record/009161656
8. Zapasnikienė B. Avis aprengs ir pamaitins. Kaunas. 1998. P. 4–23
9. Reid RL. The physiopathology of undernourishment in pregnant sheep, with particular reference to pregnancy toxemia. Adv Vet Sci. 1968; 12: 163–238.
10. Zapasnikienė B. Avių ūkis. Vilnus. 2002. P. 4–19
11. Ochoa-Cordero MA, Torres-Hernández G, Ochoa-Alfaro AE, Vega-Roque L, Mandeville PB. Milk yield and composition of Rambouillet ewes under intensive management. Small Rumin Res. 2002 Mar 1; 43 (3): 269–74.
12. Berger Y, Mikolayunas C, Thomas D. Guide to raising dairy sheep. University of Wisconsin--Extension, Cooperative Extensio; 2010.
32 13. Karapehlivan M, Atakisi E, Atakisi O, Yucayurt R, Pancarci SM. Blood biochemical parameters during the lactation and dry period in Tuj ewes. Small Rumin Res. 2007 Nov 1; 73 (1): 267–71. 14. Stockham Steven L, Scott MA. Fundamentals of veterinary clinical pathology. Lowa State
Press; 2002.
15. Anderson NL, Anderson NG. The human plasma proteome: history, character, and diagnostic prospects. Mol Cell Proteomics. 2002; 1 (11): 845–867.
16. Piccione G, Caola G, Giannetto C, Grasso F, Runzo SC, Zumbo A, et al. Selected biochemical serum parameters in ewes during pregnancy, post-parturition, lactation and dry period. Animal Science Papers and Reports. 2009 Jan 1; 27 (4): 321–30.
17. Baumgartner W, Pernthaner A. Influence of age, season, and pregnancy upon blood parameters in Austrian Karakul sheep. Small Rumin Res. 1994 Mar 1; 13 (2): 147–51.
18. El-Sherif MMA, Assad F. Changes in some blood constituents of Barki ewes during pregnancy and lactation under semi arid conditions. Small Rumin Res. 2001 Jun 1; 40 (3): 269–77. 19. Brzostowski H, Milewski S, Wasilewska A, Tański Z. The influence of the reproductive cycle
on levels of some metabolism indices in ewes. Arch Vet Pol. 1995; 35 (1–2): 53–62.
20. Antunović Z, Senčić Đ, Šperanda M, Liker B. Influence of the season and the reproductive status of ewes on blood parameters. Small Rumin Res. 2002 Jul 1; 45 (1): 39–44.
21. Bayoumi MT, Assad F, Nassar AM, Abd El Baky SM Serum protein electrophoresis in different physiological stages in ewes. World review of animal production. 1986
22. Vihan VS, Rai P. Metabiotic profiles at different physiological stages in sheep and goat. Indian J Vet Med. 1983. Galima iš: http://agris.fao.org/agris-search/search.do?recordID=IN19840054872
23. Washington IM, Van Hoosier G. Chapter 3 - Clinical Biochemistry and Hematology. In: Suckow MA, Stevens KA, Wilson RP, editors. The Laboratory Rabbit, Guinea Pig, Hamster, and Other Rodents. Boston: Academic Press 2012 Jan 1 (pp. 57–116). Galima iš: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/B9780123809209000031
24. NAYAK S, Bhattacharyya B, Duttagupta R, Moitra DN. A note on some biochemical-constituents of blood in pregnant goats reared on extensive management-system. Vol. 68. Indian Veterinary Journal. 1991 Jun 1; 68 (6): 592–594.
33 25. SARMA PV. Effect of physiological states on some blood enzyme levels and its relation to milk
production. Indian J Dary Sci. 1984; 38: 237–9.
26. Cardinet GH, Fowler ME, Tyler WS. The effects of training, exercise, and tying-up on serum transaminase activities in the horse. Am J Vet Res. 1963 Sep; 24: 980–4.
27. Krebs HA. The Biochemical Lesion in Ketosis. Arch Intern Med. 1961 Jan 1; 107 (1): 51–62. 28. Boyd JW, Ford EJH. Normal variation in alanine aminotransferase activity in sheep and cattle.
J Agric Sci. 1967 Jun; 68 (3): 385–9.
29. Grigoryan MS, Tatevosyan LG. Enzymic adaptation in sheep during ontogenesis. Biol Zh Armen. 1982; 35 (6): 496–501.
30. Konig G. Blood metabolites in healthy ewes before and after normal parturition, Inaugural dissertation. Tierarzlitche Hochsch Hann. 1984.
31. Antunović Z, Šperanda M, Steiner Z. The influence of age and the reproductive status to the blood indicators of the ewes. Arch Anim Breed. 2004 Oct 10; 47 (3): 265–73.
32. Nduka N. Clinical Biochemistry for students of chemical pathology. Ist Edn Lagos Longman Nigeria Plc. 1997.
33. Yahi D, Ojo NA, Mshelia GD. Effects of Pregnancy on Some Serum Electrolytes and Liver Enzymes in Yankasa Ewes. Ann Borno. 2016; 26: 193.
34. Yokus B, Cakir UD. Seasonal and Physiological Variations in Serum Chemistry and Mineral Concentrations in Cattle. Biol Trace Elem Res. 2006; 109 (3): 255–66.
35. Schröder B, Schöneberger M, Rodehutscord M, Pfeffer E, Breves G. Dietary protein reduction in sheep and goats: different effects on l-alanine and l-leucine transport across the brush-border membrane of jejunal enterocytes. J Comp Physiol B. 2003 Aug 1; 173 (6): 511–8.
36. Rodriguez MN, Tebot I, Bas AL, Nievas C, Cirio A, Leng L. Renal functions and urea handling in pregnant and lactating Corriedale ewes. Can J Anim Sci. 1996 Sep 1; 76 (3): 469–72. 37. Shetaewi MM, Daghash HA. Effects of pregnancy and lactation on some biochemical
components in the blood of Egyptian coarse-wool ewes. Assiut Vet Med J. 1993; 30: 64–64. 38. Allen RS. Protein metabolism. Duke’s Physiol Domest Anim. 1977; 9.
34 39. Roy KS, Saigal RP. Histochemical study on thyroid gland of sheep during early pregnancy. Indian J Anim Sci India . 1987. Galima iš: http://agris.fao.org/agris-search/search.do?recordID=IN870074488
40. Doornenbal H, Tong AK, Murray NL. Reference values of blood parameters in beef cattle of different ages and stages of lactation. Can J Vet Res. 1988 Jan; 52 (1): 99–105.
41. HAMADEH M. Concentration of metabolic parameters in the blood of heavily pregnant and nonpregnant ewes. Berl Munch Tierarztl Wochenschr. 1996; 109: 81–6.
42. Takarkhede RC, Gondane VS, Kolte AY, Rekhate DH. Biochemical profile during different phases of reproduction in ewes in comparison to rams. Indian Vet J. 1999; 76 (3): 205–207. 43. Al-Dewachi OS. Some biochemical constituents in the blood serum of pregnant Awassi ewes.
Iraqi J Vet Sci. 1999; 12: 275–279.
44. Schlumbohm C, Sporleder HP, Gurtler H, Harmeyer J. The influence of insulin on metabolism of glucose, free fatty acids and glycerol in normo-and hypocalcemic ewes during different reproductive states. Dtsch Tierarztl Wochenschr. 1997; 104 (9): 359–365.
45. Scott PR, Sargison ND, Penny CD, Pirie RS, Kelly JM. Cerebrospinal fluid and plasma glucose concentrations of ovine pregnancy toxaemia cases, inappetant ewes and normal ewes during late gestation. Br Vet J. 1995 Jan 1; 151 (1): 39–44.
46. Bickhardt K, Henze P, Ganter M. Clinical findings and differential diagnosis in ketosis and hypocalcemia in sheep. DTW Dtsch Tierarztl Wochenschr. 1998 Nov; 105 (11): 413–9. 47. Radostits OM, Gay CC, Hinchcliff KW, Constable PD. Veterinary Medicine E-Book: A
textbook of the diseases of cattle, horses, sheep, pigs and goats. Elsevier Health Sciences; 2006. 10204 p.
48. Lacetera N, Bernabucci U, Ronchi B, Nardone A. Effects of subclinical pregnancy toxemia on immune responses in sheep. Am J Vet Res. 2001 Jul 1; 62 (7): 1020–4.
49. Britain Agricultural Research Council, Commonwealth Agricultural Bureaux. The nutrient requirements of ruminant livestock: technical review. CAB Intl; 1980.
50. Underwood EJ. Trace elements in human and animal nutrition. Ed. 3. New York, USA, Academic Press, Inc.; 1971.
35 51. Suttle NF. 2.1 The Nutritional Basis for Trace Element Deficiencies in Ruminant Livestock.
BSAP Occas Publ. 1983; 7: 19–25.
52. Kadzere CT, Llewelyn CA, Chivandi E. Plasma progesterone, calcium, magnesium and zinc concentrations from oestrus synchronization to weaning in indigenous goats in Zimbabwe. Small Rumin Res. 1997 Jan 31; 24 (1): 21–6.
53. Yokus B, Cakir DU, Kurt D. Effects of seasonal and physiological variations on the serum major and trace element levels in sheep. Biol Trace Elem Res. 2004 Dec 1; 101 (3): 241–55.
54. Chicco CF, Ammerman CB, Loggins PE. Effect of Age and Dietary Magnesium on Voluntary Feed Intake and Plasma Magnesium in Ruminants1. J Dairy Sci. 1973 Jun 1; 56 (6): 822–4. 55. Tanritanir P, Dede S, Ceylan E. Changes in some macro minerals and biochemical parameters
in female healthy Siirt hair goats before and after parturation. J Anim Vet Adv. 2009; 8 (3): 530–3.
56. Kaushik HK, Bugalia NS. Plasma total protein, cholesterol, minerals and transaminases during pregnancy in goats. Indian Vet J. 1999; 76 (7): 603–606.
57. Gürdoğan F, Yildiz A, Balikçi E. Investigation of Serum Cu, Zn, Fe and Se Concentrations during Pregnancy (60, 100 and 150 Days) and after Parturition (45 Days) in Single and Twin Pregnant Sheep. Turk J Vet Anim Sci. 2006 Apr 12; 30 (1): 61–4.
58. Fthenakis GC, Arsenos G, Brozos C, Fragkou IA, Giadinis ND, Giannenas I, et al. Health management of ewes during pregnancy. Anim Reprod Sci. 2012 Feb 1; 130 (3): 198–212. 59. Freer M, Dove H. Sheep Nutrition. CABI; 2002. 400 p.
60. Andrews A. Pregnancy toxaemia in the ewe. In Pract. 1997 Jun 1; 19 (6): 306–14.
61. CSIRO. Nutrient Requirements of Domesticated Ruminants. Csiro Publishing; 2007. 295 p. 62. Caple IW, McLean JG. Pregnancy toxemia. Curr Vet Ther Food Anim Pract. 1986; 2: 320–323.
