SKAITMENINIŲ TECHNOLO GIJŲ PRITAIK YMAS ODONTOLOGO PRAKTIKOJE

1

Donata Urbakonytė

5 kursas, 9 grupė

SKAITMENINIŲ TECHNOLOGIJŲ PRITAIKYMAS

ODONTOLOGO PRAKTIKOJE

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas prof. dr. Gediminas Žekonis

2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

SKAITMENINIŲ TECHNOLOGIJŲ PRITAIKYMAS ODONTOLOGO PRAKTIKOJE

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko:

Magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)

... ... (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)

20.... m. ... 20.... m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

3 KLINIKINIO–EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO

VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ... (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne 1.

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka

darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2. Ar santrauka anglų kalba atitinka

darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

3. Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo

esmę? 0,1 0 0

4.

Įvadas, tikslas, uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5.

Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?

0,4 0,2 0

6. Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje _susiję? 0,2 0,1 0

7.

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus

susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8.

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9.

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10.

Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?

0,3 0,1 0

11.

Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?

0,6 0,3 0

12.

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13.

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

4 14.

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos, naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15.

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako

į iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16. Ar lentelių, paveikslų pateikimas

atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0

17. Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste

kartojasi informacija? 0 0,2 0,4

18. Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19. Ar tinkamai atlikta duomenų _{statistinė analizė?} 0,4 0,2 0 20.

Rezultatų aptarimas (1,5

balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

0,4 0,2 0

21.

Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su naujausiais kitų tyrėjų duomenimis?

0,4 0,2 0

22. Ar autorius pateikia rezultatų

interpretaciją? 0,4 0,2 0

23.

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,

rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24.

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?

0,2 0,1 0

25.

Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus?

0,2 0,1 0

26. Ar išvados yra aiškios ir

lakoniškos? 0,1 0,1 0

27.

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas

sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28.

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29.

Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?

0,2 0,1 0

30.

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70 % šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40 %?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

5

32. Praktinės

rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės

rekomendacijos ir ar jos susijusios su gautais rezultatais?

+ 0,4 + 0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33.

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15–20 psl. (- 2 balai) <15 psl. (- 5 balai)

34. Ar darbo apimtis dirbtinai

padidinta? - 2 balai - 1 balas

35.

Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?

- 1 balas - 2 balai

36.

Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?

- 0,5 balo - 1 balas

37. Ar yra gramatinių, stiliaus,

kompiuterinio raštingumo klaidų? - 2 balai - 1 balas 38.

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

- 0,2 balo - 0,5 balo

39. Plagiato kiekis darbe > 20 %

(nevert.) 40.

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių

numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

- 0,2 balo - 0,5 balo

41.

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių

pavadinimai?

- 0,2 balo - 0,5 balo

42.

Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas?

- 1 balas 43. Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių _{terminų ir santrumpų paaiškinimai?} - 0,2 balo - 0,5 balo 44.

Ar darbas apipavidalintas

kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

- 0,2 balo - 0,5 balo *Iš viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas

6

TURINYS

1.1. CAD/CAM sistemos sudėtinės dalys ir jų panaudojimas ... 11

1.2. Restauracinių medžiagų pasirinkimas taikant skaitmenines technologijas ... 12

1.3. CAD/CAM sistemos pranašumai ir trūkumai ... 13

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 15 3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 16 IŠVADOS ... 27 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 28 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29 PRIEDAI ... 31

7

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Skaitmeninių technologijų taikymas tiek laboratorijose, tiek odontologinėse klinikose odontologams leidžia atlikti restauracijas gaminant įklotus, užklotus, laminates, vainikėlius, atramas implantams ir kitas restauracijas. Šio darbo tikslas – išanalizuoti gydytojų odontologų galimybes pritaikyti skaitmenines technologijas klinikoje protezuojant dantis. Medžiaga ir metodai. Atliktas tyrimas, kurio metu naudota anketinė apklausa. Tyrimo metu buvo apklausta 117 gydytojų odontologų, dirbančių su CAD/CAM sistemomis. Tyrimo dalyviai buvo informuoti apie tyrimo eigą, tikslą ir uždavinius. Gauti duomenys buvo nagrinėjami ir klasifikuojami pagal atskirus tyrimo uždavinius. Duomenų sąsajoms įvertinti buvo taikomas x2 (chi kvadrato) kriterijus.

Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad gydytojai odontologai CAD/CAM sistemą dažniausiai naudoja gamindami pavienius vainikėlius ir laminates. Dauguma gydytojų odontologų, baigusių pagrindinius pasiruošimo kursus ir turėjusių darbo patirties su CAD/CAM, pasiekė geresnių rezultatų protezuodami dantis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 60% gydytojų odontologų turėjo nuo 1 iki 5 metų darbo patirties su CAD/CAM sistemomis. Tyrimo metu nustatyti statistiškai reikšmingi skaitmeninio skenavimo ir programinės įrangos trūkumai.

Išvados. Dauguma gydytojų odontologų, prieš pradėdami dirbti su CAD/CAM sistema, baigė pagrindinius kursus ir pagal darbo su šia sistema vertinimą teigė, kad turi profesionalios patirties. Taikant skaitmenines technologijas odontologo praktikoje pagerėja restauracijų estetika, atsisakius tradicinių atspaudų bei gipsinių modelių gamybos sumažėja pacientų apsilankymų skaičius. Gydytojai odontologai, turintys mažesnį darbo stažą su CAD/CAM sistema ir vertinantys savo profesinį pasirengimą kaip pradedantieji dažniau naudojosi techniko pagalba. Dažniausiai pasitaikančios skaitmeninių technologijų klaidos: skaitmeninio skenavimo netikslumai ir programinės įrangos techniniai gedimai.

Raktiniai žodžiai: ceramics, dental prosthesis, computer aided design, computer aided manufacturing.

8

SUMMARY

Relevance of the problem and the purpose of the work. The use of digital technologies in both laboratories and dentists’ clinics allows dentists to manufacture restorations of onlays, inlays, veneers, crowns, implants abutments and other restorations. The aim of this work is to analyze the possibilities of dental practitioners to adapt digital technologies to the clinic producing prosthetic restorations. Materials and methods. A study was conducted using a questionnaire survey. During the study, 117 dental practitioners working with CAD/CAM were interviewed. The participants of the study were informed about the course, purpose and tasks of the research. The obtained data were analyzed and classified according to separate research tasks. The chi square criterion was used to evaluate data interfaces.

Results. The study found that dentists use CAD/CAM system most often for the production of single crowns and veneers. Most dental practitioners who completed basic training courses and had work experience with CAD/CAM, had achieved better results in dental prosthesis. The results of the study revealed that 60% of dentists had 1 to 5 years of work experience with CAD/CAM systems. The study identified statistically significant disadvantages of software and digital scanning.

Conclusion. Most dental practitioners completed their core courses before working with CAD/CAM system and, based on their assessment of their work with this system, stated that they had professional experience. The use of digital technologies in dental practice allows to improve the aesthetics of restoration, reduce the number of patient visits by eliminating production of traditional impresions and gypsum models. Dental practitioners with a shorter work experience of CAD/CAM system and evaluating their professional qualifications as beginners were more often using dental technicians’ services. Digital scanning errors and technical failures are the most commonly encountered errors of digital technologies.

9

SANTRUMPOS

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

CAD/CAM (angl. computer aided design and computer aided manufacturing) – kompiuterinis dantų modeliavimas ir gamyba;

n – skaičius;

p – statistinis patikimumas; SD – standartinis nuokrypis;

SPSS – Statistinių duomenų apdorojimo programa; X2 – susijusių požymių chi kvadrato kriterijus.

10

ĮVADAS

Skaitmeninių technologijų pritaikymas odontologijoje pagerino restauracijų estetiką, jų tikslumą, sumažino laiko sąnaudas ir leido gydytojams odontologams pritaikyti naujas, biologiškai suderinamas medžiagas dantų restauravimui [1]. Būsimos restauracijos tikslumui gali turėti įtakos danties preparavimo parametrai, atspaudinių medžiagų matmenų pokyčiai, gipso savybės, galutinė restauracijos gamyba bei cemento rūšies pasirinkimas [2]. Pasitelkus skaitmenines technologijas tapo įmanoma pagaminti skaitmeninį atspaudą intraoraliai, modeliuoti restauraciją programine įranga ir frezuoti galutinę restauraciją [2].

CAD/CAM (angl. computer aided design and computer aided manufacturing) technologijų taikymas leidžia gydytojams odontologams gaminti įklotus, užklotus, laminates, vainikėlius, atramas implantams tiek klinikoje, tiek ir laboratorijoje [3]. CAD/CAM sistema buvo sukurta tam, kad būtų įveikti šie iššūkiai: užtikrinti atitinkamą restauracijų stiprumą, ypač krūminių dantų. Restauracijos turi atitikti estetinius reikalavimus, o jų gamyba turi būti atliekama lengvai, greitai ir tiksliai [1,3]. Gaminamos restauracijos turi atkurti prarastus danties audinius, o savo fizikinėmis savybėmis turi būti artimos natūraliems danties audiniams [4].

Išskiriami reikšmingi CAD/CAM sistemos privalumai, palyginti su tradiciniais restauracijų gamybos metodais: intraoralinio skenerio naudojimas, skaitmeninių atspaudų modeliavimas, naujos kartos dervinių keramikos blokų pritaikymas restauracijų gamyboje ir efektyvus gydymo planavimas.

Darbo tikslas: išanalizuoti gydytojų odontologų galimybes pritaikyti skaitmenines technologijas klinikoje protezuojant dantis.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti sudėtines CAD/CAM sistemos dalis, naudojamas restauracines medžiagas ir šio metodo pritaikymą protezuojant dantis.

2. Įvertinti gydytojų odontologų profesinį pasirengimą taikant CAD/CAM sistemą.

3. Išsiaiškinti, ar gydytojai odontologai, dirbdami su CAD/CAM sistema, naudojasi technikų, laboratorijų paslaugomis.

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. CAD/CAM sistemos sudėtinės dalys ir jų panaudojimas

CAD/CAM – tai kompiuterinis dantų modeliavimas ir gamyba, kuri yra plačiai taikoma odontologijoje protezuojant dantis. Dažniausiai šios sistemos įrenginius sudaro skenavimo įrenginys, kompiuteris su programine įranga, frezavimo aparatas.

CAD programinės įrangos uždavinys yra sumodeliuoti galutinę būsimą restauraciją [1]. Skirtingų gamintojų intraoraliniai skeneriai skiriasi savo veikimo principu: „Cerec“ (Sirona, Charlotte, JAV) intraoralinės kameros daviklis paskaičiuoja šviesos spindulio ir objekto atstumą, „iTero“ (Cadent, Carlstadt, JAV) skeneris projektuoja lazerio spindulį ant skenuojamo objekto, spindulys atsispindi nuo objekto, pereina per filtrą ir patenka į daviklį, „Lava COS“ (3M Espe, St. Paul, JAV) daviklis aktyviomis bangomis sukuria trimatį dantų modelį [5]. Naudojant „Lava“ (3M Espe), „Cerec Bluecam“ (Sirona) sistemų skenerius būsimas restauracijas reikia padengti titano dioksido ir magnio oksido milteliais, kad būtų pašalintas atspindys ir išmatuotas būsimos restauracijos paviršius [2]. Kitų sistemų skeneriams, tokie kaip „Cerec Omnicam“ (Sirona), „E4D“ (D4D Technologies, Richardson, JAV), „iTero“ (Cadent), nereikia padengimo oksido milteliais, nes gali nuskenuoti nuo blizgaus danties paviršiaus, tačiau reikia atsižvelgti į šiuos klinikinius parametrus, tokius kaip seilių ir kraujavimo tikimybė bei nežymūs paciento judesiai [2]. Atlikti tyrimai atskleidė, kad padengiant nupreparuotą dantį titano dioksido ir magnio milteliais paviršiaus pločio storis pasikeičia 13–85 μm [6]. Skenuojant būsimą restauraciją reikia įvertinti taikomų sistemų parametrus, nes tai gali turėti įtakos restauracijos tikslumui.

Būsimos restauracijos modeliavimas atliekamas kompiuterine įranga. Skaitmeniniai duomenys apdorojami ir pasitelkiant modelivimo programą restauracijos modeliuojamos atstatant anatomines struktūras, marginalinį kraštą, tarpdančių ir okliuzinius kontaktus [6].

Frezavimo aparatai yra skirstomi atsižvelgiant į tai, kokiomis ašimis juda frezas [6]. „InLab“ (Sirona, Charlotte, JAV), „Lava“ (3M ESPE, St Paul, JAV) yra trijų ašių frezavimo aparatai, kurie frezuojamą bloką gali pasukti 180 laipsnių kampu, frezavimo laikas yra trumpas ir nebrangus [6]. Keturių ir penkių ašių aparatai gali frezuoti erdvėje, atlikdami rotacinį judesį. Frezuojant yra naudojamas deimantinis arba karbido grąžtelis, kuris nuolat vėsinamas vandeniu, kad apsaugotų metalo ir stiklo keramikos medžiagas nuo perkaitimo [7]. Birnbaumas ir kiti autoriai [7] nurodo, kad restauracijų kokybė nepriklauso nuo frezavimo aparato ašių, didesnę įtaką restauracijoms turi modeliavimo ir gamybos proceso etapai.

12 Odontologai CAD/CAM technologijas gali pritaikyti savo klinikose modeliuodami restauracijas patys arba naudodamiesi technikų pagalba. Pacientui užtenka išsižioti ir gydytojas nuskenuoja nupreparuotą dantį [9]. Tuo pačiu vizitu galutinė restauracija yra pricementuojama, tokiu atveju nebūtina gaminti laikinųjų vainikėlių, kurie yra būtini apsaugant nupreparuotą dantį ilgesniam laikui [1]. Skaitmeninė skenavimo technika yra tiksli, nesukelia nepatogumų pacientui, atliekama per vieną vizitą, taip yra išvengiama audinių pažeidimo, pakartotinių atspaudų ėmimo skaičiaus [9]. Vienas didžiausių skaitmeninio skenerio privalumų yra tas, kad esant skaitmeninio atspaudo netikslumų procedūrą galima atlikti pakartotinai, skenuojant tik tas vietas, kurioms reikalinga korekcija [10]. Turėdamas skaitmeninį atspaudą odontologas arba technikas modeliuoja būsimą restauraciją atkurdamas būsimos restauracijos anatomiją, marginalinį kraštą, antagonistinių dantų kontaktinius taškus. Kitu etapu yra parenkami būsimų restauracijų medžiagų ruošiniai ir atliekamas frezavimo etapas.

Jeigu klinikoje nėra frezavimo aparatų, odontologas silikoninių A ir C, polieterinių medžiagų dantų atspaudus siunčia į laboratoriją arba nuskenuotą informaciją siunčia į laboratorijų centrus. Pagal atsiųstą atspaudą yra išliejamas gipsinis modelis, vėliau atliekami tie patys skenavimo, modeliavimo ir frezavimo etapai [7]. Restauracijos tikslumas yra įvertinamas matuojant restauraciją ant pagrindinio išlieto modelio [7].

1.2. Restauracinių medžiagų pasirinkimas taikant skaitmenines technologijas

Skaitmeninių technologijų pritaikymas praktikoje leidžia odontologams pasirinkti medžiagas galutinei restauracijai [11].

Restauracinės medžiagos naudojamos taikant skaitmenines technologijas:

1. kobalto chromo, titano ruošiniai gali būti frezuojami, tačiau dėl didelių sąnaudų nėra plačiai naudojami [7];

2. frezuojamoji keramika:

a) stiklo keramika silicio pagrindu (lauko špatas, leucitu sustiprinta keramika, ličio disilikatas). Lauko špato keramika pasižymi transliuminescencinėmis savybėmis ir naudojama priekinių dantų vainikėliams, laminatėms gaminti [4]. Leucitu sustiprinta keramika skirta įklotams, užklotams gaminti [4]. Ličio disilikato keramika naudojama laminatėms, kaplių ir krūminių dantų įklotams, užklotams, vainikėliams, trijų vienetų tiltams priekinių dantų, kaplių srityse [4];

13 b) polikristalinė keramika (cirkonio oksido ir aliuminio oksido keramika). Besilicės – polikristalinės keramikos, tokios kaip cirkonio oksido, aliuminio oksido keramika, yra naudojamos priekinių ir galinių dantų atkūrimui [4]. Ypač tinka endodontiškai gydytiems dantims, kuriems reikia dantų atkūrimo vainikėliais, taip pat galima pritaikyti gaminant implantų atramas [4];

c) dervinė keramika (dervinė nanokeramika, hibridinė keramika, cirkonio ir silicio keramika). Dervinė nanokeramika tinkama įklotų, užklotų, laminačių gamybai. Hibridinė keramika skirta įklotų, užklotų, laminačių, pavienių vainikėlių gamybai [4]. Cirkonio ir silicio keramika tinkama įklotams, užklotams, laminatėms, vainikėliams [4]. Dervinės nanokeramikos nereikėtų naudoti tiltų gamybai, kai yra žemi dantys, gilus sąkandis, ir pacientams, turintiems parafunkcinių įpročių [4]. Atliktų tyrimų duomenimis, naujos kartos dervinės keramikos restauracijos, palyginti su kitų keramikų restauracijomis, turi tikslesnį marginalinį kraštą, mažesnį kietumo rodiklį, dėl to mažėja antagonistinių dantų nusidėvėjimas [4,12].

3. kompozitų ruošiniai:

a) PMMA (polymethyl 2 methacrylate) – tai termoplastiškas skaidrus polimeras, skirtas laikinoms restauracijoms gaminti (laminatėms, užklotams, įklotams, vainikėliams, tiltams) [12];

b) derviniai kompozitai – stipresni nei PMMA blokai, naudojami laikinų restauracijų gamybai (laminatėms, užklotams, įklotams, pavieniams priekinių ir šoninių dantų vainikėliams) [12]; c) nanokeramikos kompozitai pasižymi panašiomis charakteristikomis kaip ir kietieji danties

audiniai ir yra tinkamiausi pavieniams dantų vainikėliams atkurti [12].

Šie kompozitų blokai yra frezuojami su švelniu grąžteliu ir restauracijai užbaigti reikalinga fotopolimerizacija [12].

4. PICN (angl. Polymer – Infiltrated – Ceramic – Network) ruošinys – tai hibridinė polimeru infiltruota keramika, struktūriškai turinti keramikos ir polimerų savybių [12]. Ši medžiaga pasižymi prastomis estetinėmis savybėmis ir yra tinkamiausia šoninių dantų restauracijoms gaminti [12].

1.3. CAD/CAM sistemos pranašumai ir trūkumai

Skaitmeninių technologijų pritaikymas odontologinėje praktikoje turi daugiau pranašumų nei trūkumų. Galima išskirti šiuos pagrindinius pranašumus:

14 • skaitmeninio intraoralinio skenerio naudojimas [8];

• restauracijų kokybės kontrolė [13]; • efektyvus gydymo planavimas [8].

Renkantis keramines medžiagas restauracijoms svarbu įvertinti estetikos svarbą, būsimos restauracijos spalvą, pacientų sąkandį, smilkininio apatinio žandikaulio judesius, kramtomųjų raumenų tonusą, bendrą burnos ertmės būklę, stengtis danties kietuosius audinius preparuoti minimaliai, išsaugant danties emalio storį, taip pat cementavimo metu palaikyti drėgmės kontrolę [4]. Jeigu nesilaikoma šių etapų, tikslingiau rinktis implantus, išimamas dalines plokšteles.

Svarbus CAD/CAM technologijų privalumas yra skaitmeninių atspaudų projektavimas, taip atsisakoma tradicinių alginatinių, silikoninių A ir C, polieterinių medžiagų atspaudų ėmimo bei gipsinių modelių gamybos [1,8]. Yuzbasiouglu ir kiti autoriai atliko tyrimą, kuriame apžvelgė, kaip pacientai įvertino tradicinių atspaudų nuėmimą ir intraoralinio skenerio taikymą [14]. Pacientai neigiamai įvertino tradicinių atspaudų kvapą, skonį, jautė diskomfortą išsižiojant, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario srityje, kvėpavimas tapo apsunkintas [14]. Intraoralinio skenerio naudojimas yra patogus pacientams, turintiems pykinimo refleksą, procedūra neužtrunka ilgai, pavienio vainikėlio skenavimo laikas yra apie 2 min. [8,11]. Skaitmeninių technologijų taikymas leido odontologams naudoti aukštos kokybės keramikos rūšis tiksliems protezavimo darbams [7]. Naudojant CAD dizaino programą įvertinami neigiami restauracijų kampai, modeliuojami okliuzijos ir greta esančių dantų kontaktiniai taškai, nustatoma marginalinio krašto riba bei paliekama erdvė cementui [11]. Visa skaitmeninė paciento informacija yra saugoma duomenų bazėse, ja gali būti dalijamasi tarp gydymo įstaigų ir laboratorijų [14,15]. Taikant CAD/CAM sistemą pacientų vizitų laikas sutrumpėjo, restauraciją galima pricementuoti tos pačios dienos metu.

Didžiausias skaitmeninių technologijų trūkumas yra prietaisų ir programinės įrangos kaina bei pacientų duomenų išsaugojimo klaidos [16]. Zdanavičienė ir kiti autoriai teigia, kad „intraoralinį skenavimą gali atlikti ir vertinti tik profesionalai, nes nepatyrę gydytojai, skenuodami visą burną, gali užtrukti nuo 15 iki 45 minučių, dėl to pacientai gali pervargti“ [8]. Būsimos restauracijos tikslumui gali turėti įtakos ribota pacientų burnos ertmė, seilėtekis, kraujavimas, gydytojo rankos sukelti mikrojudesiai, kai laikomas skenavimo įrenginys ir nėra rankos atramos [17]. Skaitmeninių technologijų trūkumai nėra labai reikšmingi, palyginti su CAD/CAM privalumais protezuojant dantis.

15

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimas buvo vykdomas 2018 m. vasario ir kovo mėnesiais. 2018 m. vasario 14 d. buvo gautas LSMU bioetikos centro leidimas Nr. BEC-OF-99 (1 priedas) atlikti tyrimą tema „Skaitmeninių technologijų pritaikymas odontologo praktikoje“. Tyrimo anketos buvo įdėtos socialinio tinklo „Facebook“ grupėse „Lietuvos odontologai“, „Cerec Lithuania“, internetinėje svetainėje www.manoapklausa.lt, taip pat jų nuoroda buvo išsiųsta klinikoms, dirbančioms su skaitmeninėmis technologijomis. Respondentams nebuvo taikoma specifinė atranka.

Tyrimo metu buvo apklausti 117 gydytojų odontologų, dirbančių su CAD/CAM sistemomis. Vykdyto tyrimo metu naudota anketinė apklausa (2 priedas). Tyrimo dalyviai buvo informuoti apie tyrimo eigą, tikslą ir uždavinius. Respondentai pildė sudarytas anonimines anketas, kurių klausimai buvo sudaryti pagal nagrinėjamą temą ir remiantis nagrinėjama literatūra. Anketoje buvo klausiama apie gydytojų odontologų profesinį pasirengimą dirbant su CAD/CAM, ar gydytojai odontologai naudojasi laboratorijų, technikų paslaugomis. Į anketą buvo įtraukti klausimai apie naudojamas medžiagas frezavimui, CAD/CAM pranašumus ir trūkumus, taip pat buvo prašoma įvertinti pacientų atsiliepimus, kai gydytojas odontologas naudojo CAD/CAM. Sukaupti duomenys buvo nagrinėjami ir klasifikuojami pagal atskirus tyrimo uždavinius.

Apklausos metu gauti duomenys apdoroti SPSS 17 versijos paketu ir „Microsoft Office Excel 2007“ programa. Rangine ir nominaline skale apskaičiuoti dažniai procentais. Buvo taikytas x2 kriterijus, kad būtų nustatyti ryšiai tarp darbo patirties, darbo vietos, medžiagų pasirinkimo bei pasirinkimą lemiančių faktorių. Visais atvejais statistiškai reikšmingas skirtumas tas, kurio patikimumas bus didesnis nei 95 %, kai „p“ reikšmė bus mažesnė už pasirinktą reikšmingumo lygmenį α=0,05.

16

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Analizuojant anketinės apklausos duomenis išsiaiškinta, kad 60 % gydytojų odontologų turėjo nuo 1 iki 5 metų darbo patirties su CAD/CAM sistemomis. Dehurtevent ir kiti autoriai atliko tyrimą, kad būtų įvertinta, kaip tiksliai gydytojai odontologai padengia titano oksido milteliais nupreparuotus dantis, atsižvelgiant į gydytojų patirtį dirbant su CAD/CAM [18]. Tyrimo rezultatai parodė, kad gydytojai odontologai, turintys profesinės patirties, pasiekė geresnių rezultatų dirbdami su CAD/CAM, nei tie gydytojai, kurie jos neturėjo [18]. Taip pat iš anketos duomenų nustatyta, kad dauguma gydytojų odontologų, prieš pradėdami dirbti su CAD/CAM sistema, baigė pagrindinius kursus (1 lentelė). Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dauguma odontologų teigė, kad baigė kompanijų organizuojamus mokymus dirbti su CAD/CAM [19]. Galima teigti, kad gydytojai odontologai, kurie buvo baigę pagrindinius pasiruošimo kursus ir turėjo patirties su CAD/CAM, pasiekė geresnių rezultatų protezuodami dantis.

1 lentelė. Apklaustų gydytojų odontologų charakteristikos

Charakteristika N Proc.

Odontologinio darbo stažas

1–5 m. 16 13,7 %

5–10 m. 72 61,5 %

˃10 m. 29 24,8 %

Patirtis dirbant su CAD/CAM sistema

<1 m. 18 15,4 %

1–5 m. 75 64,1 %

˃5 m. 24 20,5 %

Pagrindinių kursų prieš pradedant dirbti su

CAD/CAM sistema baigimas

Taip 98 83,8 %

Ne 13 11,1 %

Šiuo metu studijuoja 6 5,1 %

Profesinio pasirengimo

dirbant su CAD/CAM sistema vertinimas Pradedantieji 21 17,9 % Turintys patirties 96 82,1 % Restauracijų skenavimas, modeliavimas ir frezavimas klinikos patalpose Taip 111 94,9 % Ne 6 5,1 %

CAD/CAM sistemos prekės ženklas, naudojamas

protezuojant dantis

„CEREC AC“ (Sirona) 108 92,3 %

„E4D“ (D4D Technologies) 1 0,9 %

„iTero“ (Align Technologies,

Cadent) 1 0,9 %

„Lava COS“ (3M ESPE) 7 6,0 %

Pastebėta, kad gydytojai odontologai, kurių darbo stažas nuo 1 iki 5 metų bei turintys mažiausią darbo patirtį su CAD/CAM, dažniau naudojosi techniko pagalba, nei odontologai,

17 dirbantys daugiau nei 5 metus (2 lentelė). Galima teigti, kad labiau patyrę gydytojai pasikliovė savo sukaupta patirtimi ir būsimas restauracijas modeliavo individualiai.

2 lentelė. Pasiskirstymas pagal technikų, laboratorijų naudojimąsi modeliuojant būsimas restauracijas Pagalbos naudojimasis

modeliuojant būsimas restauracijas

χ2 _{Df P} Naudojasi techniko pagalba Restauraciją modeliuoja individualiai Odontologinio darbo stažas 1–5 m. 62,5 % 37,5 % 14,751 2 0,001 5–10 m. 18,1 % 81,9 % ˃10 m. 41,4 % 58,6 % Patirtis dirbant su CAD/CAM sistema <1 m. 55,6 % 44,4 % 7,658 2 0,022 1–5 m. 22,7 % 77,3 % ˃5 m. 33,3 % 66,7 % Profesinio pasirengimo dirbant su CAD/CAM sistema vertinimas Pradedantieji 57,1 % 42,9 % 9,050 1 0,003 Turintys patirties 24,0 % 76,0 %

Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti

Daugiau nei pusė (55 %) gydytojų odontologų atsakė, kad danties protezavimo laikas naudojant CAD/CAM sistemą sutrumpėjo, tačiau 45 % teigė, kad laikas nepakito (žr. 2 pav.).

18 2 pav. Pasiskirstymas pagal nuomonę, ar naudojant CAD/CAM sistemą sutrumpėjo danties protezavimo laikas

Šiuo tyrimu taip pat stengtasi išsiaiškinti, kaip sutrumpėjo dantų protezavimo laikas naudojant CAD/CAM sistemą, atsižvelgiant į gydytojų odontologų charakteristikas (3 lentelė). Statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (p>0,05). Tai rodo, kad gydytojai odontologai, turintys skirtingą odontologinį darbo stažą, nevienodos patirties dirbant su CAD/CAM sistemomis bei įvairų profesinį pasirengimą darbui su CAD/CAM, išskiria, jog protezavimo laikas sutrumpėjo arba nepakito (3 lentelė). Tyrimo metu statistiškai reikšmingo skirtumo, ar sutrumpėjo dantų protezavimo laikas taikant CAD/CAM, nebuvo rasta. Vis dėlto Zdanavičienė su bendraautoriais tvirtina, kad pasitelkus intraoralinį skenerį nupreparuotų dantų audiniai yra nuskenuojami to paties vizito metu ir taip sutrumpinama protezo gamyba bei organizuojamas pacientų vizitų laikas [8].

19 3 Lentelė. Danties protezavimo laikas vertinant pagal odontologų charakteristikas

Nuomonė, ar naudojant CAD/CAM sistemą sutrumpėjo danties protezavimo laikas, palyginti su

tradiciniais protezavimo metodais χ

2 _{Df P} Sutrumpėjo Nepasikeitė Odontologinio darbo stažas 1–5 m. 56,3 % 43,8 % 0,970 2 0,616 5–10 m. 51,4 % 48,6 % ˃10 m. 62,1 % 37,9 % Patirtis dirbant su CAD/CAM sistema <1 m. 55,6 % 44,4 % 0,190 2 0,910 1-5 m. 53,3 % 46,7 % ˃5 m. 58,3 % 41,7 % Profesinio pasirengimo dirbant su CAD/CAM sistema vertinimas Pradedantieji 57,1 % 42,9 % 0,062 1 0,804 Turintys patirties 54,2 % 45,8 %

Skaitmeninių technologijų prietaisų ir įrenginių kaina gali turėti įtakos ir restauracijų kainoms [8]. Šiame tyrime gydytojų odontologų buvo prašoma įvertinti, kiek pabrangsta protezavimo paslaugos taikant CAD/CAM. Respondentai teigė, kad paslaugos pabrangimo procentais negalima įvertinti (žr. 3 pav.).

20 Tyrimo metu išskirta, kurios medžiagos yra naudojamos frezavimui (4 pav.). Nustatyta, kad daugeliu atvejų yra naudojami cirkonio oksido keramikos blokai (94 %), hibridiniai kompozito blokai (86 %) ir stiklo keramikos blokai (70 %).

1 pav. Medžiagos, naudojamos restauracijoms frezuoti

Tyrimo metu statistiškai reikšmingų skirtumų tarp restauracinių medžiagų nebuvo nustatyta (4 lentelė). Galima daryti išvadą, kad gydytojai odontologai renkasi panašias medžiagas restauracijų gamybai, atsižvelgdami į būsimos restauracijos estetinius reikalavimus, fizikines savybes. Beuer ir kiti bendraautoriai atliko medžiagų, naudojamų restauracijoms frezuoti, apžvalgą. Teigiama, kad frezavimo aparatai gali frezuoti metalo lydinius, hibridinius kompozito blokus, stiklo keramikos blokus, sustiprintus silicio pagrindu, cirkonio oksido, aliuminio oksido keramikos blokus [7].

21 4 lentelė. Medžiagos, naudojamos frezavimui, vertinant pagal gydytojų odontologų charakteristikas

Kobalto chromo lydiniai Titano lydiniai Stiklo kerami-kos blokai Aliuminio oksido keramikos blokai Cirkonio oksido keramiko s blokai Hibridiniai kompozito blokai Odontologi-nio darbo stažas 1–5 m. 0,0 % 0,0 % 81,3 % 0,0 % 100,0 % 75,0 % 5–10 m. 1,4 % 1,4 % 63,9 % 9,7 % 94,4 % 90,3 % ˃10 m. 0,0 % 0,0 % 79,3 % 13,8 % 89,7 % 79,3 % χ2 _{0,630 0,630 3,447 2,326 2,022 3,638} Df 2 2 2 2 2 2 P 0,730 0,730 0,178 0,313 0,364 0,162 Patirtis dirbant su CAD/CAM sistema <1 m. 0,0 % 0,0 % 77,8 % 5,6 % 100,0 % 77,8 % 1–5 m. 1,3 % 1,3 % 66,7 % 9,3 % 94,7 % 89,3 % ˃5 m. 0,0 % 0,0 % 75,0 % 12,5 % 87,5 % 79,2 % χ2 _{0,565 0,565 1,203 0,583 3,014 2,527} Df 2 2 2 2 2 2 P 0,754 0,754 0,548 0,747 0,222 0,283 Profesinio pasirengimo dirbant su CAD/CAM sistema vertinimas Prade-dantieji 0,0 % 4,8 % 85,7 % 19,0 % 95,2 % 76,2 % Turintys patirties 1,0 % 0,0 % 66,7 % 7,3 % 93,8 % 87,5 % χ2 _{0,221 4,611 2,982 2,796 0,068 1,775} Df 1 1 1 1 1 1 P 0,639 0,032 0,084 0,095 0,795 0,183

Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai CAD/CAM sistema yra naudojama pavieniams vainikėliams (99 %) ir laminatėms (80 %), o įklotams sistemą naudoja tik pusė gydytojų (žr. 5 pav.). Syrek ir kiti bendraautoriai atliko tyrimą keramikos vainikėlių adaptacijai palyginti, kai restauracijos yra pagamintos naudojant skaitmeninius ir silikoninius atspaudus [20]. Vainikėliai, pagaminti naudojant intraoralinį skenerį, turėjo tikslesnį marginalinį kraštą, tarpdančių kontaktus, nei restauracijos, pagamintos naudojant silikoninius atspaudus [20].

22 2 pav. Restauracijos, kurioms naudojama CAD/CAM sistema

Statistiškai įvertinus duomenis nustatyta, kad laminačių gamybai CAD/CAM sistemą reikšmingai dažniau naudoja daugiau nei 10 metų dirbantys gydytojai odontologai (5 lentelė). 5 lentelė. Restauracijos, kurioms naudojama CAD/CAM sistema pagal odontologų charakteristikas

Pavieniams

vainikėliai Įklotai Užklotai Tiltai Laminatės

Odontologinio darbo stažas 1–5 m. 100,0 % 43,8 % 31,3 % 12,5 % 68,8 % 5–10 m. 98,6 % 47,2 % 27,8 % 9,7 % 76,4 % ˃10 m. 100,0 % 58,6 % 51,7 % 24,1 % 96,6 % χ2 _{0,630 1,326 5,340 3,661 6,898} Df 2 2 2 2 2 P 0,730 0,515 0,069 0,160 0,032 Patirtis dirbant su CAD/CAM sistema <1 m. 100,0 % 50,0 % 27,8 % 11,1 % 61,1 % 1–5 m. 100,0 % 48,0 % 33,3 % 13,3 % 81,3 % ˃5 m. 95,8 % 54,2 % 41,7 % 16,7 % 91,7 % χ2 _{3,908 0,278 0,950 0,290 6,210} Df 2 2 2 2 2 P 0,142 0,870 0,622 0,865 0,045 Profesinio pasirengimo dirbant su CAD/CAM sistema vertinimas Pradedantieji 100,0 % 47,6 % 33,3 % 28,6 % 66,7 % Turintys patirties 99,0 % 50,0 % 34,4 % 10,4 % 83,3 % χ2 _{0,221 0,039 0,008 4,811 3,031} Df 1 1 1 1 1 P 0,639 0,843 0,927 0,028 0,082

23 Šio tyrimo metu buvo stengtasi išsiaiškinti, ką labiausiai pavyko patobulinti taikant CAD/CAM sistemą dantų protezavimui. Nustatyta, kad dažniausiai su CAD/CAM sistema pavyksta pasiekti gerų estetinių rezultatų (98 %), efektyviau organizuoti gydytojų darbo bei pacientų apsilankymų laiką (žr. 6 pav.). Keramikos restauracijos išsiskiria puikiomis estetinėmis savybėmis ir yra biologiškai suderintos su kietaisiais danties audiniais [1]. Skaitmeninės technologijos, taikomos dantų protezavime, pagerina gydymo planavimą ir palengvina darbo eigą [8].

3 pav. CAD/CAM sistemos pranašumai

Tyrimo metu nustatyta, kokių grupių trūkumų dažniausiai pasitaiko dirbant su CAD/CAM sistema (žr. 7 pav.). Nustatyta, kad dažniausiai pasitaiko skaitmeninio skenavimo ir programinės įrangos trūkumų. Naudojant skaitmeninį intraoralinį skenerį ir esant atspaudo netikslumų, užtenka dar kartą nuskenuoti netikslumus [8]. Kasparova ir kiti bendraautoriai atliko tyrimus ir patvirtino, kad skaitmeniniai modeliai neiškraipo nuskenuotos informacijos ir yra tikslūs kaip gipsiniai modeliai [16]. Programinės įrangos netikslumų gali atsirasti dėl techninių klaidų, todėl yra prarandama pacientų informacija, duomenys [8].

24 4 pav. CAD/CAM sistemos trūkumai

Analizuojant atskirus trūkumus, su kuriais susiduriama dirbant su CAD/CAM sistema, nustatyta, kad dažniausiai susiduriama su sudėtinga drėgmės, seilėtekio, kraujavimo kontrole bei prietaisų, programinės įrangos kaina. Retkarčiais pasitaiko komplikuotas minkštųjų audinių atitraukimas, ribota intraoralinė erdvė, prarandami pacientų duomenys arba išryškėja spalvos nustatymo klaidų, renkantis keraminės medžiagos blokus.

Įvertinus statistiškai reikšmingus CAD/CAM sistemos trūkumus (6 lentelė) nustatyta, kad:

• su ribota intraoraline erdve reikšmingai dažniau susiduria odontologai, dirbantys 5–10 metų; • su sudėtingu minkštųjų audinių atitraukimu reikšmingai dažniau susiduria odontologai,

dirbantys 5–10 metų;

• su restauracijos skilimu reikšmingai dažniau susiduria iki 1 metų su CAD/CAM sistema dirbantys odontologai.

Gydytojai odontologai turi įvertinti su pacientais susijusius faktorius, tokius kaip pacientų judesiai, seilėtekis, ribota intraoralinė erdvė, kurie gali turėti įtakos skenavimo kokybei [2].

25 6 lentelė. CAD/CAM sistemos trūkumai pagal gydytojų odontologų charakteristikas

Skaitmeninio skenavimo trūkumai Programinės įrangos _trūkumai Restauracijos trūkumai

R ank o s suke lt i m ik ro ju -d es iai at li ek ant ske navi m ą R ib o ta i n tr ao ral inė er dvė Sudėt inga s m ink št ųj ų audi ni ų a ti tr auk im as Sudėt inga dr ėgm ės , kr au jav im o k o n tr o lė Pri et ai sų ir pr o gr am inė s į rang o s kai na Paci ent o du o m enų pr ar adi m as Sunku už ti kr int i as m ens d u o m enų aps aug ą R es tau ra ci jo s ski li m as R es tau ra ci jo s įt rūki m as N es uba lans u o ta o kl iuzi ja K raš ti nė s i nt egr aci jo s pr ar adi m as R es tau ra ci jo s at si ce m en tav im as Spal v o s nus ta ty m o kl ai d o s, renk ant is ker am ikos bl o ku s O d o nt o lo gi ni o d ar b o st až as 1–5 m. 18,8 % 37,5 % 31,3 % 81,3 % 56,3 % 37,5 % 12,5 % 12,5 % 12,5 % 31,3 % 18,8 % 12,5 % 37,5 % 5–10 m. 15,3 % 56,9 % 54,2 % 77,8 % 76,4 % 38,9 % 34,7 % 1,4 % 0,0 % 25,0 % 13,9 % 2,8 % 40,3 % ˃10 m. 3,4 % 24,1 % 27,6 % 72,4 % 82,8 % 51,7 % 27,6 % 3,4 % 0,0 % 17,2 % 10,3 % 0,0 % 41,4 % χ2 _{3,171 9,511 7,222 0,531 4,025 1,545 3,183 4,895 12,845 1,229 0,624 5,112 0,065} Df 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 P 0,205 0,009 0,027 0,767 0,134 0,462 0,204 0,087 0,002 0,541 0,732 0,078 0,968 Pat ir ti s d ir ban t su C A D /C A M s is te m a Iki 1 m. 22,2 % 38,9 % 33,3 % 88,9 % 66,7 % 50,0 % 16,7 % 16,7 % 11,1 % 27,8 % 16,7 % 11,1 % 33,3 % 1-5 m. 12,0 % 52,0 % 53,3 % 72,0 % 76,0 % 40,0 % 34,7 % 0,0 % 0,0 % 28,0 % 14,7 % 1,3 % 41,3 % ˃5 m. 8,3 % 33,3 % 25,0 % 83,3 % 79,2 % 41,7 % 25,0 % 4,2 % 0,0 % 8,3 % 8,3 % 4,2 % 41,7 % χ2 _{1,901 3,001 6,975 3,031 0,931 0,597 2,591 12,263 11,191 4,036 0,779 4,254 0,415} Df 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 P 0,387 0,223 0,031 0,220 0,628 0,742 0,274 0,002 0,004 0,133 0,677 0,119 0,813 P as ir eng im o di rba nt s u C A D /C A M ve rt in im as Prade-dantieji 9,5 % 28,6 % 23,8 % 81,0 % 61,9 % 52,4 % 28,6 % 4,8 % 4,8 % 33,3 % 9,5 % 4,8 % 38,1 % Turintys patirties 13,5 % 50,0 % 49,0 % 76,0 % 78,1 % 39,6 % 30,2 % 3,1 % 1,0 % 21,9 % 14,6 % 3,1 % 40,6 % χ2 _{0,249 3,184 4,414 0,234 2,432 1,159 0,022 0,140 1,419 1,243 0,374 0,140 0,046} Df 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 P 0,618 0,074 0,036 0,629 0,119 0,282 0,882 0,708 0,234 0,265 0,541 0,708 0,830

26 Atliekant ši tyrimą buvo teiraujamasi gydytojų odontologų, kaip pacientai vertina skaitmeninių technologijų taikymą. Lyginant pacientų atsiliepimų vertinimus pagal gydytojų odontologų charakteristikas nustatyta, kad 1–5 metų ir ilgesnį nei 10 metų odontologinio darbo stažą turintys odontologai reikšmingai dažniau sutinka, kad pacientai buvo patenkinti, nes nereikėjo imti antspaudų, ir kad pacientai, turintys pykinimo refleksą, intraoralinio skenerio naudojimą įvertino teigiamai (7 lentelė). 2013 metais Yuzbasioglu ir kiti bendraautoriai atliko tyrimą, kuriame lygino pacientų atsiliepimus atliekant skaitmeninį skenavimą ir nuimant polieterinius atspaudus [14]. Minėtas tyrimas patvirtino teigiamus pacientų atsiliepimus taikant CAD/CAM sistemą. Pacientai nejautė diskomforto išsižiodami, nemalonaus kvapo ar skonio, nepatyrė kvėpavimo sutrikimų [14]. 7 lentelė. Pacientų atsiliepimai apie CAD/CAM sistemą, palyginti su odontologų charakteristikomis

Buvo patenkinti, nes nereikėjo imti atspaudų Pacientai, turintys pykinimo refleksą, intraoralios kameros naudojimą įvertino teigiamai Pastebėjo išaugusius kainų kaštus Pastebėjo sumažėjusį apsilankymų skaičių Odontologinio darbo stažas 1–5 m. 50,0 % 37,5 % 25,0 % 31,3 % 5–10 m. 27,8 % 18,1 % 20,8 % 50,0 % ˃10 m. 55,2 % 41,4 % 17,2 % 51,7 % χ2 _{7,825 6,927 0,392 2,075} Df 2 2 2 2 P 0,020 0,031 0,822 0,354 Patirtis dirbant su CAD/CAM sistema <1 m. 44,4 % 38,9 % 27,8 % 38,9 % 1–5 m. 32,0 % 20,0 % 21,3 % 48,0 % ˃5 m. 50,0 % 37,5 % 12,5 % 54,2 % χ2 _{2,934 4,537 1,559 0,964} Df 2 2 2 2 P 0,231 0,103 0,459 0,618 Profesinio pasirengimo dirbant su CAD/CAM sistema vertinimas Pradedantys vartotojai 38,1 % 42,9 % 28,6 % 47,6 % Vartotojai, turintys profesionalios darbo patirties 37,5 % 22,9 % 18,8 % 47,9 % χ2 _{0,003 3,518 1,019 0,001} Df 1 1 1 1 P 0,959 0,061 0,313 0,980

27

IŠVADOS

1. Dauguma gydytojų odontologų, prieš pradėdami dirbti su CAD/CAM sistema, baigė pagrindinius kursus ir pagal darbo su šia sistema vertinimą teigė, kad turi profesionalios patirties.

2. Gydytojai odontologai, turintys mažesnės darbo patirties su CAD/CAM sistema ir vertinantys savo profesinį pasirengimą kaip pradedantieji, dažniau naudojosi techniko pagalba.

3. Gydytojai odontologai, naudodami CAD/CAM sistemą, pagerino estetinius restauracijų rezultatus, taip pat efektyviau organizavo pacientų vizitų laiką.

4. Dažniausiai pasitaikančios skaitmeninių technologijų klaidos: skaitmeninio skenavimo netikslumai ir techniniai programinės įrangos gedimai.

28

INTERESŲ KONFLIKTAS

Rengiant šį darbą interesų konflikto nebuvo.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Taikant CAD/CAM technologijas dantų protezavime tikslinga baigti pagrindinius kursus, nes gydytojai, turintys profesinės patirties su CAD/CAM, pasiekė geresnių rezultatų protezuodami dantis.

Pasitelkus intraoralinį skenerį atspaudai yra nuimami to paties vizito metu ir taip sutrumpinamas pacientų vizitų laikas ir didinamas darbo efektyvumas.

29

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Dauti R. CAD/CAM technologies in dentistry. Stomatology 2015;112(4

–

–

systems. Dentistry 2015;5:300.

3. Davidowitz G., Kotick PhG. Dental Clinics of North America 2011;55(3):559–70.

4. Lapėnaitė I, Žilinskas J. Keramikinių restauracijų parinkimo ir pritaikymo galimybės, siekiant atkurti prarastus danties audinius: Keramikos rūšys naudojamos mikroprotezavime, jų charakterisktikos. Keramikinių mikroprotezų naudojimo indikacijos ir kontraindikacijos. Stomatologija. 2016;18(4):8–16.

5. Van der Meer WJ, Andriessen FS, Wismeijer D., Ren Y. Application of intra-oral dental scanners in the digital workflow of implantology. PloS ONE 2012;7(8):43312.

6. Birnbaum NS, Aaronson HB, Steven Ch., Cohen B. 3D Digital Scanners: A High-Tech Approach to More Accurate Dental Impressions. Inside Dentistry 2009;5(4):70–4.

7. Beuer F, Schweiger J, Edelhof D. Digital dentistry: an overview of recent developments for CAD/CAM generated restorations. British Dental Journal 2008;204:505–11.

8. Zdanavičienė E, Murzaitė I, Ivanauskienė E. Skaitmeninis intraoralinis, modelių, atspaudų skenavimas. Poreikis ir galimybės. Stomatologija. 2015; 17(3):7–9.

9. Silva JSA, Erdelt K, Edelhoff D, Araujo E, Stimmelmayr M, Vieira LC, Guth JF. Marginal and internal fit of four – unit zirconia fixed dental prosthesis based on digital and conventional impression techniques. Clinical Oral Investigations 2014;18(2):515–23.

10. Patzelt SBM, Lamprinos C, Stampf S, Att W. The time efficiency of intraoral scanners: An in vitro comparative study. The Journal of the American Dental Association 2014;145(6):542–51.

11. Niekrash Ch, Giedrimienė D, Sakalauskienė J, Gleiznys A, Ivanauskienė E, Pileičikienė G, Baltrušaitytė A, Junevičius J. Composite and ceramic restorations. Kaunas, 2015.21-6.(16). 12. Lambert H, Durand JC, Jacquot B, Fages M. Dental biomaterials for chairside CAD/CAM:

State of the art. J Adv Prosthodont 2017;9(6):486–495.

13. Miyazaki T, Hotta Y, Kuni J, Kuriyama S, Tamaki Y. A review of dental CAD/CAM: current status and future perspectives from 20 years of experience. Dental Materials Journal 2009; 28(1):44–56.

30 14. Yuzbasioglu E, Kurt H, Turunc R, Bilir H. Comparison of digital and conventional impression techniques: evaluation of patients’ perception, treatment comfort, effectiveness and clinical outcomes. BMC Oral Health 2014;14:10.

15. Paredes V, Tarazanova B, Zamora N, Hernandez Y. Comparative Study of Reproducibility, Reliability and Accuracy in Measuring Mesiodistal Tooth Size Using Four different Methods – 2D Digital, 3D CBCT, 3D Segmented and 3D Intraoral Scanner Method. Issues in Contemporary Orthodontics 2015.

16. Kasparova M, Grafova L, Dvorak P, Dostalova T, Prochazka A, Eliasova H et al. Possibility of reconstruction of dental plaster cast from 3D digital study models. BioMedical Engineering OnLine 2013;12:49.

17. Flugge TV, Schlager S, Nelson K, Nahles S, Metzgeer MC. Precision of intraoral digital dental impressions with iTero and model scanner. American Journal of Orthodontics and Dentofacial Orthopedics 2013;144(3):471–8.

18. Dehurtevent M, Robberecht L, Behin P. Influence of dentist experience with scan spray systems in direct CAD/CAM impressions. Prosthet Dent 2015;113(1):17–21.

19. Tran D, Nesbit M, Petridis H. British Dental Journal 2016;221:639–644.

20. Syrek A, Reich G, Ranftl G, Klein Ch, Cerny B, Brodesser J. Clinical evaluation of all - ceramic crowns fabricated from intraoral digital impressions based on the principle of active wavefront sampling. Journal of Dentistry 2010;38(7):553–559.

21. Kollmuss M, Kist S, Goeke JE, Hickel R, Huth KCh. Comparison of chairside and laboratory CAD/CAM to conventional poduced all – ceramic crowns regarding morphology, occlusion and aesthetics. Clinical Oral Investigations 2016;20(4):791-7.

22. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 2-asis pataisymas ir papildytas leidimas. Kaunas, 2002, p.114–8.

23. Li RWK, Chow TW, Matinlinna JP. Ceramic dental biomaterials and CAD/CAM technology: State of the art. Journal of Prosthodontic Research 2014;58 (4):08–16.

31

32 2 priedas

Magistrinio darbo anketa

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto studentė Donata Urbakonytė savarankiško mokslinio darbo rengimo metu atlieka tyrimą, skirtą išanalizuoti skaitmeninių technologijų pritaikymą atliekant dantų protezavimą. Tyrimas vykdomas atliekant anketinę apklausą. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas yra garantuojamas. Dalyvavimas tyrime yra savanoriškas. Dėl vykdomos apklausos ir jos metu iškilusių klausimų galite kreiptis į tyrimo autorę Donatą Urbakonytę tel. nr.: + 370 695 50 589. Ačiū, kad dalyvaujate tyrime.

Jums tinkantį atsakymą pažymėkite x.

1. Nurodykite savo kaip odontologo darbo stažą: a) nuo 1–5 metų;

b) nuo 5–10 metų; c) daugiau nei 10 metų.

2. Jūsų patirtis dirbant su CAD/CAM sistema? a) iki 1 metų;

b) nuo 1–5 metų; c) daugiau nei 5 metai.

3. Ar baigėte pagrindinius kursus prieš pradėdami dirbti su CAD/CAM sistema? a) taip;

b) ne;

c) šiuo metu studijuoju.

4. Kaip įvertinsite savo profesinį pasirengimą dirbant su CAD/CAM sistema? a) pradedantis vartotojas;

b) vartotojas, turintis profesionalios darbo patirties.

5. Ar odontologijos klinikoje, kur dirbate, yra įdiegtas frezavimo aparatas ir restauracijas skenuojate, modeliuojate, frezuojate klinikos patalpose?

a) taip; b) ne.

6. Kurį CAD/CAM sistemos prekės ženklą naudojate protezuodami dantis? a) „CEREC AC“ (Sirona);

33 c) „iTero“ (Align Technologies, Cadent);

d) „Lava COS“ (3M ESPE).

7. Ar papildomai naudojatės technikų laboratorijų paslaugomis, dirbdami su CAD/CAM sistema?

a) taip; b) ne.

8. Ar programuodamisavo būsimas restauracijas naudojatės: a) techniko pagalba;

b) restauraciją modeliuojate individualiai.

9. Ar naudojant CAD/CAM sistemą sutrumpėjo danties protezavimo laikas, palyginti su tradiciniais protezavimo metodais (nuo danties preparavimo iki restauracijos pricementavimo):

a) dantų protezavimo laikas sutrumpėjo; b) dantų protezavimo laikas nepasikeitė; c) dantų protezavimo laikas pailgėjo.

10. Nurodykite, kiek procentiškai pabrango protezavimo paslaugos, naudojant CAD/CAM. Jums tinkamą atsakymą pažymėkite x.

a) iki 25 procentų; b) nuo 25 iki 50 procentų;

c) negaliu įvertinti kainos pabrangimo procentais.

11. Kokias medžiagas naudojate atliekamų restauracijų frezavimui? Tinkamus atsakymus pažymėkite.

a) chromo kobalto lydiniai; b) titano lydiniai;

c) stiklo keramikos blokai;

d) aliuminio oksido keramikos blokai; e) cirkonio oksido keramikos blokai; f) hibridiniai kompozito blokai.

12. Kurioms restauracijoms naudojate CAD/CAM sistemą? Tinkamus atsakymus pažymėkite. a) pavieniams vainikėliams;

b) įklotams; c) užklotams; d) tiltams; e) laminatėms.

34 a) pagerinti restauracijų:

• marginalinio krašto tikslumą; • funkcionalumą;

• morfologiją.

b) pasiekti geresnių estetinių rezultatų; c) sumažinti kainų kaštus;

d) organizuoti pacientų apsilankymų laiką; e) padidinti darbo efektyvumą;

f) išvengti restauracijų gamybos klaidų; g) išvengti alergijos, audinių pažeidimo; h) kita (įrašykite).

14. Dažniausiai pasitaikantys trūkumai dirbant su CAD/CAM sistema (pažymėkite tinkamus variantus):

• Skaitmeninio skenavimo trūkumai:

a) gydytojo rankos sukelti mikrojudesiai atliekant skenavimą; b) ribota intraoralinė erdvė;

c) sudėtingas minkštųjų audinių atitraukimas;

d) sudėtinga drėgmės, seilėtekio, kraujavimo kontrolė. • Programinės įrangos trūkumai:

a) prietaisų ir programinės įrangos kaina; b) paciento duomenų praradimas;

c) sunku užtikrinti asmens duomenų apsaugą. • Restauracijos trūkumai:

a) restauracijos skilimas; b) restauracijos įtrūkimas; c) nesubalansuota okliuzija;

d) kraštinės integracijos praradimas; e) restauracijos atsicementavimas;

f) spalvos nustatymo klaidos, pasirinkus keraminės medžiagos blokus. • kita (įrašykite).

15. Kokie pacientų atsiliepimai dėl CAD/CAM sistemos? a) pacientai buvo patenkinti, nes nereikėjo imti atspaudų;

b) pacientai, turintys pykinimo refleksą, intraoralios kameros naudojimą įvertino teigiamai; c) pacientai pastebėjo išaugusius kainų kaštus;

35 3 priedas

TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA

Aš, ...

(tiriamojo asmens vardas ir pavardė), sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto studentės Donatos Urbakonytės atliekamame tyrime, skirtame nustatyti, kaip gydytojai odontologai pritaiko skaitmenines technologijas protezuodami dantis.

Tiriamojo asmens ... (parašas) Nr.: ... Data:...

Tyrėjo ...

36 4 priedas

TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto studentė magistrinio darbo metu atliks tyrimą, skirtą išanalizuoti, kaip Lietuvos odontologai pritaiko skaitmenines technologijas protezuodami dantis. Tyrimo dalyviai – Lietuvos gydytojai odontologai.

Asmens informavimo formoje pateikiama ši informacija: • atliekama anketinė apklausa;

• tiriamųjų apklausa vykdoma įdedant anketas į gydytojų odontologų forumus; • tiriamieji nepatogumų nepatirs;

• iškilus neaiškumų tiriamasis gali kreiptis į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dantų ir žandikaulių ortopedijos kliniką, Sukilėlių pr. 51, Kaunas. Kontaktinis asmuo – Donata Urbakonytė, tel.: + 370 695 50 859;

• tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.

Tyrėja Donata Urbakonytė