„TĖVINIŲ PULKŲ PAUKŠČIŲ LAIKYMO IR TALPINIMO SĄLYGŲ ĮTAKA JŲ PRODUKCIJOS KOKYBEI“ „THE INFLUENCE OF KEEPING AND HOSTING CONDITIONS OF PARENTS‘ STOCK TO THE QUALITY OF THEIR PRODUCTION “

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS

AUŠRA BURNEIKIENĖ

„TĖVINIŲ PULKŲ PAUKŠČIŲ LAIKYMO IR TALPINIMO SĄLYGŲ

ĮTAKA JŲ PRODUKCIJOS KOKYBEI“

„THE INFLUENCE OF KEEPING AND HOSTING CONDITIONS OF

PARENTS‘ STOCK TO THE QUALITY OF THEIR PRODUCTION “

Maisto moklsų magistro ištęstinių studijų programos baigiamasis darbas

Darbo vadovė Prof. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė

DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Tėvinių pulkų paukščių

laikymo ir talpinimo sąlygų įtaka jų produkcijos kokybei“

1. yra atliktas mano paties;

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Aušra Burneikienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Milda Titenytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO Asta Racevičiūtė-Stupelienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE Elena Bartkienė

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas Vilma Vilienė

Violeta Baliukonienė

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Turinys

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8

1.1. Laikymo ir talpinimo sąlygos ir jų įtaka veislinių vištaičių produkcijai ... 8

1.1.1. Laikymo lokacija ir išplanavimas ... 8

1.1.2. Ventiliacijos sistemos ... 10

1.1.3. Apšvietimo sistema ... 13

1.1.4. Talpinimo sąlygos ... 15

1.1.5. Veislinių vištaičių vandens ir mitybos kontrolė ... 16

1.2 Paukštienos kokybė ir sauga ... 18

2. Tyrimo metodai ir medžiaga ... 19

2.1 Tyrimo atlikimo vieta ir eiga ... 20

2.2 Kiaušinių kokybės vertinimas ... 21

2.3 Viščiukų broilerių produktyvumo tyrimo metodikos ... 22

2.4. Statistinė analizė ... 22

3. Tyrimo rezultatai ... 23

3.1. Veislinių vištų laikymo ir talpinimo sąlygų įtaka jų produkcijos rezultatams ... 24

3.2 Kiaušinių kokybės rezultatai ... 32

3.3. Viščiukų broilerių produktyvumo rodiklių rezultatai ... 36

3.4 Viščiukų broilerių mėsos tyrimo rezultatai ... 39

REZULTATŲ APTARIMAS ... 40

IŠVADOS ... 42

SANTRAUKA

Darbo tema: Tėvinių pulkų paukščių laikymo ir talpinimo sąlygų įtaka jų produkcijos kokybei. Autorė: Aušra Burneikienė

Raktiniai žodžiai: pradinė vištaitė, produktyvumas, kiaušinių kokybė, vienadienis viščiukas broileris. Darbo atlikimo vieta: X paukštyne, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos, Gyvūnų auginimo technologijų institute.

Darbo tikslas: Ištirti ir įvertinti veislinių vištų talpinimo bei laikymo sąlygų įtaką jų produkcijos kokybei.

Darbo uždaviniai: Nustatyti laikymo ir talpinimo sąlygų įtaką skirtingo amžiaus veislinių vištų ir gaidžių svoriui bei gaištamumui, veislinių vištų produktyvumo rodikliams, veislinių vištų inkubacinių kiaušinių kokybei, viščiukų broilerių produktyvumo rodikliams bei mėsos mikrobiologiniui užterštumui.

Tyrimų metodika:

Pasirinkti keturi to paties amžiaus tėviniai paukščių pulkai, iš to paties prieauglio padalinio. Suskirstyti į dvi grupes, parenkant visiškai identiškas paukštides. Paukščiai auginti identiškomis sąlygomis.

Tyrimui skirti 4 pastatai. Pirmoji grupė sudaryta iš 1-os ir 6-os paukštidės su vienoda įranga, į jas patalpinti paukščiai auginti tame pačiame prieauglio pastate. Paukštidėje nr. 1 patalpinta 5,3 vištaitės į m², į paukštidę nr. 6 patalpinta 4,3 vištaitės į m². Antroji grupė sudaryta iš paukštidžių su vienoda įranga nr. 4 ir nr. 10. Paukštidėje nr. 4 patalpinta 5,3 vištaitės į m², į paukštidę nr. 10 patalpinta 4,3 vištaitės į m².

Tyrimo metu nustatyta paukščių talpinimo įtaka paukščių produkcijos rezultatams, dėslumui, apvaisintų kiaušinių, kiaušinių panaudojimą inkubacijai, viščiukų išeigą % ir vnt., paukščių svoriai. Bandyta įvertinti broilerių augimą broilerių padalinyje, laikymo įtaką jų priesvoriui per parą.

Iš kiekvieno paukščių pulko viso auginimo metu buvo imami inkubacinių kiaušinių mėginiai ir tiriami jų kokybiniai parametrai.

Tyrimo išvados ir rezultatai

SUMMARY

The topic of the research: The influence of keeping and hosting conditions of parents’ stock to the quality of their production.

Author: Aušra Burneikienė

Research site: X Poultry Farm, Institute of Animal Rearing Technologies, Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy.

The purpose of the research: To investigate and evaluate the influence of rearing and housing conditions on the quality of production of breeding hens.

The objectives of the research: To determine the influence of rearing and housing conditions on the weight and mortality of breeding hens and cockerels of different ages, on the productivity indices of breeding hens, on the quality of hatching eggs, on the productivity indices of broiler chickens and on the microbiological contamination of meat.

Research methodology:

Four parent flocks of the same age, from the same rearing unit, were selected. They were divided into two groups, selecting identical poultry-houses. The birds were reared under identical conditions.

4 buildings were allocated for the research. The first group is made up of poultry-houses No. 1 and No. 6 with identical equipment and housed in the same rearing house. Shed No. 1 housed 5,3 pullets per m², shed No. 6 housed 4,3 pullets per m². The second group consists of poultry-houses with identical equipment – No. 4 and No. 10. Poultry-house No. 4 housed 5,3 pullets per m² and poultry-house No. 10 housed 4,3 pullets per m².

The research identified the influence of housing on the results of poultry production, laying performance, fertilized eggs, use of eggs for incubation, chick yield in % and units, and the weight of the birds. The growth of chickens in the broiler unit and the influence of rearing on their daily weight gain were assessed.

Hatching eggs from each flock were sampled and analysed for their quality parameters throughout the rearing period.

The conclusions and results of the research:

No statistically significant differences were found in the influence of rearing and housing conditions on the weight and mortality of breeding hens and cockerels, and statistically insignificant differences were found in the quality parameters of incubating eggs in terms of their colour range.

SANTRUMPOS

a* – kiaušinio trynio rausvumas b* – kiaušinio trynio gelsvumas g – gramas

kg – kilogramas

L* – kiaušinio trynio šviesumas pav. – paveikslas

proc. – procentai t.y. – tai yra vnt. - vienetas

VVB – vienadienis viščiukas broileris IK – inkubacinis kiaušinis

ĮVADAS

Pastaraisiais dešimtmečiais gyvulininkystė smarkiai išaugo dėl sparčiai didėjančios žmonių populiacijos. Tarp auginimui skirtų gyvūnų viščiukai yra neabejotinai vieni ekonomiškai naudingiausi, auginimo atžvilgiu, kadangi labai greitai auga. Broilerių mėsos suvartojimas visame pasaulyje didėja, todėl yra juntamas tiek produkcijos tiek paukščių augintojų poreikio augimas. Tačiau, norint išgauti kuo daugiau produkcijos mažesniais kaštais yra būtina išauginti kuo daugiau veislinių tėvinių vištų pulkų, todėl yra būtinas problemų sprendimas, sąlygojantis mažesnę produkciją komerciniais tikslais (1). Pastaraisiais metais plėtojant broilerių auginimą, daug dėmesio pradėta skirti šių paukščių gerovei. Siekiant užsibrėžtų rezultatų yra reikalinga gera tėvinių vištų sveikata, kadangi tai lemia vaisingumo trukmę, vištų vaisingumui reikalingų gaidžių kokybę, gaištamumo procentą ir t.t.

Siekiant veislinių vištų gerovės yra tikimasi kokybiškos produkcijos, o tam įtaką daro laikymo ir talpinimo sąlygos. Paukščiai, laikomi laisvesnėse sistemose gali paskatinti geresnę paukščių savijautą, skatinti jų maitinimąsi, lesalų pasirinkimą, aktyvumą ir atvirkščiai. Taigi laikant šiuos paukščius reikia nustatyti ne tik tokias mikro sąlygas kaip dangą, ventiliaciją, tačiau ir tankumą, siekiant išvengti perpildymo, kuris žymiai mažina augimo greitį. Tokios sistemos kartu su aukštais gyvūnų gerovės standartais gali lemti auštos kokybės produktus, susijusius su mėsos bei kiaušinių kokybe ir saugumu. Laikymo ir talpinimo sąlygos taip pat paveikia veislinių vištaičių elgesį, kadangi tai lemia agresijos, streso, baimės mažėjimą arba didėjimą, o tai lemia galutinius komercinius rezultatus (2).

Veislinių vištaičių laikymas ir priežiūra turi būti tokia, kad būtų užtikrintas optimalus darbas, siekiant kuo geresnių rezultatų. Todėl baigiamojo darbo tikslas ištirti tėvinių pulkų paukščių laikymo ir talpinimo sąlygų įtaka jų produkcijos kokybei.

Tikslui įgyvendinti išsikelti šie uždaviniai:

1. Nustatyti laikymo ir talpinimo sąlygų įtaką skirtingo amžiaus veislinių vištų ir gaidžių svoriui bei gaištamumui;

2. Nustatyti laikymo ir talpinimo sąlygų įtaką skirtingo amžiaus veislinių vištų produktyvumo rodikliams (dėslumui, kiaušinių svoriui, inkubacinių kiaušinių kiekiui, viščiukų kokybei ir kt.); 3. Nustatyti laikymo ir talpinimo sąlygų įtaką skirtingo amžiaus veislinių vištų inkubacinių

kiaušinių kokybei;

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Laikymo ir talpinimo sąlygos ir jų įtaka veislinių vištaičių produkcijai

Tarptautinės paukštininkystės ir pašarų kompanijos veikia daugelyje išsivysčiusių ir besivystančių šalių ir yra įkūrusios didelius komercinius ūkius. Laikymo pastatas ir įranga leidžia užtikrinti efektyvų ir tinkamą paukščių auginimą bei kokybišką produkciją. Dėl mažesnių statybos ir eksploatavimo išlaidų besivystančiose šalyse populiariausi vidutinio ir mažo dydžio komerciniai ūkiai. Sprendimą įrengti vištų laikymo pastatus dažniausiai įtakoja ūkininko galimybė naudotis medžiagomis, laisva vieta ir kitais socialiniais bei ekonominiais veiksniais (3).

Ekonomiškas vištų auginimas prasideda nuo tinkamo pastato projektavimo, atsižvelgiant į vištų veislę ir aplinkos faktorius. Kai kuriose šalyse vištų ar broilerių paukštyno projektai ne visada grindžiami inžineriniais ir moksliniais pagrindais, o neteisinga informacija ir praktika. Dėl šių ir kitų priežasčių vištų ir viščiukų gaištamumo procentas gali būti itin aukštas. Nesant mokslinių ir inžinerinių aspektų bei taisyklių, susijusių su naminių paukščių laikymu, atsirado ne mažai nestandartinių paukščių laikymo pastatų. Daugeliu atveju, tokie pastatai nebuvo tinkami dideliam vištų kiekiui auginti ir jų produkcijai/reprodukcijai vykdyti. Tinkamų paukštyno matmenų parinkimas padeda naudoti standartinius mechanizmus bei tinkamai projektuoti ventiliacijos sistemas. Laikymo pastatų projektavimo standartų nesilaikymas gali sukelti gamybos problemų, papildomų kaštų ir įvairių energijos rūšių eikvojimą (1). Taigi vištų laikymo pastatas turi būti suprojektuotas taip, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos ir optimalus darbas.

Pasirinkus tinkamą laikymo pastato teritoriją, prieš projektuojant vištų laikymo pastatus reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių. Siekiant išspręsti aplinkosaugos ir gamybos problemas, būtina tinkamai planuoti teritoriją ir pasirinkti lokaciją. Komunalinių paslaugų, elektros energijos, kokybiško vandens prieinamumas gali lemti ne tik produktyvumo rodiklius, tačiau ir materialines sąnaudas. Pavyzdžiui, kai kuriose vietovėse didelis mineralinių medžiagų kiekis požeminiuose vandenyse yra netinkamas vištoms girdyti. Taip pat, būtina pasirinkti tokią vietą, kurioje esamais keliais būtų galima patekti į teritoriją arba nutiesti naujus už prieinamą kainą. Tai yra itin svarbu, kadangi sunkvežimiai privalo bet kokiu oru patekti į visus pastatus (gabenti lesalus vištas, kiaušinius, jauniklius ir pan.). Būtina atsižvelgti ir į topografiją, kadangi tai yra svarbus veiksnys, kuris lemia pastato vietos tinkamumą. Projektuojant vištų laikymo pastatus yra patartina vengti žemų zonų, siekiant išvengti potvynių tikimybės ir kontroliuoti vandens nuotėkį, o taip pat būtina atsižvelgti ir į aukščio skirtumus, galinčius trikdyti natūralų vėdinimą. Šalia esančios gyvenamosios vietovės taip pat yra itin svarbus aspektas. Paukštynus rekomenduojama statyti tokiu atstumu, kad sunkvežimių kvapai, plunksnos ir triukšmas nekeltų problemų (5).

Vištos turi būti laikomos atskiroje patalpoje ir gali būti laikomos pagerintuose narvuose, bei ant grindų, išleidžiant į lauką. Verta pažymėti, kad vis dažniau pastatai projektuojami taip, kad vištos galėtų laisvai judėti. Šį pasirinkimą lemia moraliniai ir etiniai principai, atsižvelgiant į gyvūnų gerovę. Projektuojant paukštidžių pastatus yra būtina įrengti gerai nuo drėgmės izoliuotas ir apšiltintas grindis bei gerą vėdinimą, kadangi kapstančios vištos sukelia daug dulkių. Jeigu prie pastato yra suprojektuotas lauko aptvaras, išilgine ašimi pastatas turi būti nukreiptas iš šiaurės į pietus, siekiant vienodai apšviesti patalpas atidarius lauko landas, o taip pat apsaugoti vištas nuo perkaitimo. O taip pat, privaloma padaryti landas (35-40 cm), kuriomis vištos galėtų išeiti tiesiai į lauką. 80-90 cm aukštyje virš mėšlo kanalo įrengiamas dangtis iš plastikinių, medinių grotelių arba vielos tinklo, o jų plotas turi apimti du trečdalius bendrojo grindų ploto. Taip pat, pastate turi būti numatytos pailgos lesalinės ir gėralinės, galimai ir nipelinės gėralinės. Lizdai turi būti laisvai pasiekiami, patariama juos įrengti pastato viduryje (4).

Aviagen (2016) pateikia tokias bendrąsias laikymo pastatų išdėstymo projekto rekomendacijas (6):

- ilgoji pastato ašis turėtų būti orientuota rytų-vakarų kryptimi, kad ant šoninių sienų nepatektų tiesioginiai saulės spinduliai;

- pastatai su atviru šoniniu/ natūraliai vėdinamu išplanavimu visada turėtų būti statomi aukštesnėje vietoje, kadangi oro srautas yra geresnis vėdinimui;

Taigi, prieš statant paukščių laikymo pastatus yra būtina atsižvelgti į lokacijos specifikaciją, norint išvengti problemų, galinčių trukdyti efektyviam produkcijos procesui, kokybei ir sueikvojamiems kaštams. Vištų laikymo pastatų lokacija turi būti parinkta atsižvelgiant į kelių prieinamumą, elektros ir vandens šaltinius. Taip pat, paukštynai turi būti atokiau nuo gyvenamųjų ir pramoninių teritorijų, o nesant kitai galimybei, projektuoti pastatus priešinga vėjo kryptimi. Taip pat, svarbu atsižvelgti į topografinius duomenis, siekiant išvengti potvynių pavojaus ir nepalankaus vėjo srauto. Projektuojant laikymo pastatus būtina atsižvelgti į vištų laikymo paskirtį ir kitus minėtus veiksnius, siekiant efektyvaus ir kokybiško proceso.

1.1.2. Ventiliacijos sistemos

Kadangi vėdinimas yra itin svarbus užtikrinant optimalią vištų vidaus aplinką, norint tinkamai suprojektuoti ir valdyti laikymo pastatus ir svarbus suprasti pagrindinius ventiliacijos principus. Šiuo metu išskiriami du pagrindiniai ventiliacijos tipai: natūrali ventiliacija ir ventiliatoriaus varoma sistema (7). Dėl šiuolaikinių vištų pokyčių padidėjo vidinių aplinkos sąlygų svarbą. Atsakant į rinkos reikalavimus, genetiškai padidino vištų augimo greitį ir išeigą. Dėl šių priežasčių vištos tampa jautresnės aukštai temperatūrai, amoniakui ir dulkėms. Taigi, gerai valdomos vidaus aplinkos sąlygos yra itin svarbios vištų produktyvumui, o tam ypač įtaką daro laikymo pastate cirkuliuojanti temperatūra ir oro kokybė.

Ventiliatoriais varoma ventiliacijos sistema tiekia orą į pastatą ir cirkuliuoja juose. Variklių pagalba veikianti ventiliacijos sistema paprastai leidžia žymiai labiau kontroliuoti tiek oro keitimo greitį, tiek oro srauto modelį, atsižvelgiant į ventiliatorių ir oro įleidimo angų konfigūraciją ir naudojamo valdymo tipą. Ventiliatoriais varomos vėdinimo sistemos gali naudoti tiek teigiamą, tiek neigiamą slėgį. Sienose montuojami ventiliatoriai, turintys teigiamą slėgį ir išstumiantys iš lauko orą, dažniausiai naudojami esant vėsesniam orui. Tačiau dabar daugumoje naminių paukščių laikymo pastatų ventiliatorių maitinimo sistemose naudojama neigiamo slėgio ventiliacija. Tai reiškia, kad ventiliatoriai yra ištraukiamojo pobūdžio, t.y. ištraukiantys orą iš pastato.

Tai sukuria dalinį vakuumą pastato viduje, todėl išorinis oras į pastatą patenka per įvadus namo sienose arba po karnizu. Dalinio slėgio užtikrinimas paukštidės viduje leidžia žymiai geriau kontroliuoti oro srautą ir užtikrinti vienodesnes sąlygas visame pastate (6).

1 lentelė. Netinkamos ventiliacijos ir oro kokybės pasekmės vištų produktyvumui (8)

Elementas Elementų ištyrimas

AMONIAKAS

- Idealus lygis < 10 ppm

- Gali būti aptinkamas pagal kvapą esant 20 ppm ar aukštesniam rodikliui

- > 20 ppm padidina jautrumą kvėpavimo takų ligoms

- < 25 ppm gali sumažini vištų augimo greitį, atsižvelgiant į amžių ir temperatūrą

ANGLIES DIOKSIDAS

- Idealus lygis < 3000 ppm

- Anglies dioksido lygis, siekiantis > 3500 ppm sukelia ascitą ir yra mirtinas

ANGLIES MONOKSIDAS

- Idealus lygis 10 ppm

- Didelis anglies monoksido kiekis yra mirtinas. > 50 ppm daro įtaką paukščių sveikatai

DULKĖS

- Vištų laikymo pastate dulkių lygis turėtų būti kuo mažesnis, kadangi tai gali įtakoti padidėjusį jautrumą ligoms ir kvėpavimo takų gleivinės pažeidimus

- Drėgmės poveikis priklauso nuo temperatūros. Esant didesnei kaip 29 ° C ir mažesnei nei 70 proc. santykinei oro drėgmei bus paveiktas augimas.

- Mažesnis nei 50 proc. santykinis oro drėgnumas turi įtakos augimui, ypač vištoms perint.

Pirmoje lentelėje yra pateikiami paukščių laikymo pastatų oro kokybę sudarantys faktoriai. Tampa aišku, kad netinkama oro kokybė bei prastos ventiliacijos sistemos gali įtakoti ne tik lėta paukščių augimą, ligas, tačiau dažnais atvejais ir gaišimą. Todėl galima teigti, kad vištų elgesio įvertinimas yra geriausias metodas, siekiant patikrinti, ar teisingi yra ventiliavimo sistemos parametrai paukščių laikymo pastatuose.

Neigiamo slėgio vėdinimo tipai naminių paukščių pastatuose gali būti valdomi skirtingais ventiliatorių ir oro įleidimo parametrais trimis skirtingais režimais, atsižvelgiant į ventiliacijos sistemos poreikius (9):

- minimali ventiliacija, kuri yra valdoma laikmačiu ir naudojama vėsesniam orui ir (arba) mažesniems paukščiams;

- pereinamoji ventiliacija, kuri yra valdoma termostatu arba temperatūros jutikliu, siekiant pašalinti nereikalingą šilumą, kai vėjo atšaldymo (tunelio) aušinimas nėra būtinas ir pageidautinas;

- tunelio ventiliacija, kuri yra naudojama šiltesniam orui ir (arba) didesniems paukščiams, valdoma termostatu arba temperatūros jutikliu.

Paukštynuose yra naudojamos įvairios ventiliacijos sistemos, pradedant primityviomis ir baigiant inovatyviomis mechanizuotomis sistemomis. Pavyzdžiui, minimali ventiliacijos sistema, kurią sudaro ventiliatoriai , šoninių sienelių oro įleidimo angos ir ventiliacijos įrenginiai. Oro įleidimo angų skaičius turi būti tinkamo dydžio ir būti suderintas su ventiliatorių skaičiumi, kad būtų palaikomas teisingas statinis slėgis, kuris per aukštąjį paukštidės įvadą ištraukia šaltą lauko orą. Vienas iš paprasčiausių būdų, norint patikrinti teisingo oro srauto sistemas yra pakabinti juosteles ant lubų, kad būtų galima stebėti, kaip vėdinimo sistema nukreipia orą į pastato centrą.

Tinkamos vietos paukščiams veisti užtikrinimas yra svarbus naminių paukščių auginimo klausimas. Naminiai paukščiai, o ypač vištos neparodo savo tikrojo genetinio potencialo nepalankiomis gyvenimo sąlygomis, dėl ko yra patiriami ekonominiai nuostoliai. Naminiai paukščiai priklauso homeoterminei rūšiai, kuri gali palaikyti pastovią savo kūno temperatūrą, tačiau šis mechanizmas yra efektyvus esant normaliam aplinkos temperatūros diapazonui. Taigi, naminiai paukščiai negeba sureguliuoti savo temperatūros esančios aukščiau arba žemiau jų ištvermės ribos. Dėmesys tinkamam pastatų dizainui, įrangos bei medžiagų, tokių kaip gera izoliacija, ventiliacijos sistemos (minimalios, tunelinės ir pereinamosios), išgarinamųjų trinkelių aušinimas ir kt. panaudojimas atsižvelgiant į skirtingą regioninę aplinką yra vieni iš svarbių aspektų, kuriant tinkamas vištų aplinkos sąlygas. Aplinkos kokybę paukštynuose lemia įvairūs aplinkos kintamieji, tokie kaip temperatūra, drėgmė, oro srauto greitis, vėdinimo greitis ir ore esančių dalelių, dujų ir mikroorganizmų koncentracija (7).

Taigi, galima teigti, kad tinkamam vištų ir kitų naminių paukščių produktyvumui užtikrinti yra būtina optimali ventiliacijos sistema, užtikrinanti reikiamą oro kokybę, drėgmę bei temperatūrą. Yra natūralios ir dirbtinės ventiliacijos sistemos, tačiau nagrinėjant literatūrą tampa aišku, kad natūralios ventiliacijos sistemos buvo itin naudojamos tik paukštininkystės pradžioje šiuo metu įrodyta, kad vištų ir kitų naminių paukščių produktyvumui skatinti yra daug tinkamesnės dirbtinio ventiliavimo sistemos, palaikančios optimalias ir pastovias oro sąlygas laikymo pastatuose (10).

1.1.3. Apšvietimo sistema

Apšvietimas yra būtinas reprodukcinės sistemos vystymuisi, funkcionavimui ir augimui. Tai yra reikšmingas išorinis veiksnys, kontroliuojantis daugelį vištų fiziologinių ir elgesio procesų. Efektyviai apšvietimo sistemai įtakos turi tokie kintamieji kaip lempų tipas, grindų, sienų, lubų atspindžio bei aukščio intensyvumas. Vištų apšvietimo sistemos modeliai yra skirti stimuliuoti ir kontroliuoti lesalo vartojimą. Šviesą, kaip aplinkos veiksnį, sudaro trys skirtingi aspektai: intensyvumas, trukmė ir apšvietimo bangos ilgis. Vištų elgsenai įtakos turi ir šviesos intensyvumas. Apšvietimo trukmė labai priklauso nuo vištų amžiaus ir paukštidžių stovėjimo vietų. Šviesos spalva, priklausanti nuo bangos ilgio, sudaro skirtingą poveikį naminių paukščių našumui. Todėl akcentuotina, kad vištų augimui ir sveikatai tamsa yra tiek pat svarbi kaip ir šviesa (10).

Apšvietimo programoms gali būti taikomi ir vietinės rekomendacijos ar reikalavimai, į kuriuos reikia atsižvelgti. Tačiau yra keletas pagrindinių apšvietimo sistemos faktorių, kurių turėtų būti laikomasi bet kokiomis sąlygomis. Yra išskiriami keturi komponentai, reikšmingi apšvietimo sistemoms: fotoperiodo trukmė (šviesos ir tamsos valandų skaičius per 24 valandas), fotoperiodo pasiskirstymas (kaip tamsos ir šviesos valandos paskirstomos per 24 valandas), šviesos bangos ilgis (šviesos spalva), šviesos intensyvumas (šviesos ryškumas) (11).

Taigi, apšvietimo programos gali priklausyti nuo vietos reikalavimų, individualių paukščių pulkų aplinkybių ir rinkos reikalavimų, tačiau paukščių biologiniam veiksmingumui ir gerovei yra teikiamos šios rekomendacijos (8):

• apšvietimo programa turėtų būti keičiama per tam tikrą laiką (2-3 dienų periode);

• protarpinio apšvietimo programos turėtų būti paprastos, užtikrinant bent vieną nepertraukiamą 4 valandų tamsos laiką, o taip pat turi būti suteikta pakankamai vietos lesalo ir vandens vartojimui; • tamsiuoju paros metu šviesos intensyvumas turi būti mažesnis;

• bet kokios apšvietimo programos tikslas yra papildyti besikeičiančią natūralią dienos šviesą taip, kad visus metus būtų gaunamas tolygus bendros šviesos vaizdas.

Taigi, apšvietimas yra esminė sėkmingo komercinio naminių paukščių produktyvumo sudedamoji dalis. Su dedeklėmis vištomis (įskaitant vištas skirtas veisimui), šviesa turi didelę reikšmę paukščio reprodukcinei sistemai vystytis ir funkcionuoti, o tai daro įtaką amžiui, kada jis pradeda dėti kiaušinius ir kiek kiaušinių yra dedama tam tikru laikotarpiu. Vištų patiriamas dienos ilgio kitimas paveikia juos dvejopai (10):

1. natūralios dienos ilgėjimas (pavasarį), pagreitina auginamų jauniklių lytinę brandą ir kiaušinių dėjimo laikotarpiu skatina kiaušinių gamybą;

2. sumažėjęs dienos ilgumas (rudenį), lėtina augančių jauniklių lytinę brandą ir stabdo kiaušinių gamybą.

Taigi paukščiams įtakos turi kintantis šviesos modelis, o ne apšvietimo trukmė. Pavyzdžiui, jaunikliai, užauginti pastoviomis 16 valandų trukmės dienomis, subręs maždaug tokio amžiaus, kaip ir auginami pastovią 8 valandas trunkančią dieną. Paukščiai dalyvaujantys 16 valandų dienos programoje, bus gavę daugiau bendrojo apšvietimo, tačiau patiria tą patį apšvietimo modelį kaip ir 8 valandų programoje, tai yra pastovios šviesos schema. Norint maksimaliai padidinti kiaušinių gamybą, būtina papildoma dirbtinė šviesa.

valdymo sistemos plačiai naudojamos, siekiant padidinti paukščių produktyvumą. Apribotos apšvietimo programos pagerina naminių paukščių produktyvumą, kadangi padidėja imuninė būklė ir sveikata.

1.1.4. Talpinimo sąlygos

Per tankus vištų talpinimas kvadratiniame metre yra viena didžiausių gerovės problemų paukštininkystės pramonėje. Perpildytuose paukštynuose paukščiai elgiasi nerimastingai. Per didelis arba per mažas talpinimo tankis daro įtaką stresui ir nerimui. Taip pat, padidėjus talpinimo tankiui lėtėja adaptacija ir lemia kiaušinių dėjimo periodo pasikeitimus (16). Taigi talpinimo sąlygos tapo itin svarbia šiuolaikinės paukštininkystės problema.

Vištų talpinimo plotas paprastai yra matuojamas ir apibūdinamas kaip mažiausias kiekvienam paukščiui skirtas plotas. Vietos turėtų būti numatytos atsižvelgiant į paukščių amžių ir numatomą dydį/svorį, kai paukščiai bus perkelti į laikymo pastatus. Plotas turi didėti paukščiams artėjant prie jų subrendusio svorio. Todėl paukščiams augant, minimalus plotas turi būti koreguojamas (17).

Tokių naminių paukščių kaip vištos dedekles ir viščiukai broileriai, laikymą reglamentuoja Europos Sąjunga. Tačiau jaunoms vištaitėms, kurios dar nededa kiaušinių, paukščių skaičiaus viename plote reguliavimo nėra. Remiantis suaugusių vištų dedeklių ir viščiukų broilerių nuostatomis ir pavyzdžiais, gali būti nustatytas tankis kvadratiniame metre pagal kūno dydį. Tačiau įdomu tai, jog ES direktyvos skirtingai apibūdina maksimalų paukščių tankį.(18)

Vištų tankumas negali būti nutolęs nuo būtiniausių standartų, kadangi talpinimo sistema yra susijusi su maisto ir vandens tiekimu, aplinkos kontrole, laikymo sistemos projektavimu, vištų elgsena ir aktyvia paukščių laikymo politika. Paukščių talpinimo tankis, suderintas su priimtina vištų gerove, priklauso nuo gyvulininkystės ir visų aplinką sudarančių veiksnių valdymo, t. y. kad vištoms nereikėtų konkuruoti dėl maisto, vandens, galimybės patekti į lauko plotą ir pan. Rekomenduojami minimalūs gyvulių tankumo standartai yra aptariami įvairiuose leidiniuose bei moksliniuose tyrimuose. (40)

LR Tarybos Reglamente nurodoma, kad vienai vištai turėtų būti skirta ne mažiau 250 cm² ploto, iš kurio bent trečdalis turėtų būti pakreikta. Jeigu vištos laikomos tokiose sistemose, kuriose dedeklės vištos gali vaikščioti įvairiuose aukštuose, aukštai neturėtų viršyti keturių. Taip pat, talpyklos negali būti žemesnės kaip 45 cm, o lesyklos ir girdyklos turi būti išdėstytos taip, kad vištos galėtų prie jų vienodai prieiti. Vištų būrio tankumas neturi būti didesnis kaip 9 dedeklės vištos m2 naudingojo ploto, tik išskirtinėmis sąlygomis galima patalpinti 12 vištų į m². (41)

jų produktyvumo ir gerovės užtikrinimo. Remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, kuriose yra apibrėžta maksimali kūno masė kvadratiniame metre, galima apskaičiuoti, koks talpinimo tankis turėtų būti nustatytas laikymo pastatuose.

1.1.5. Veislinių vištaičių vandens ir mitybos kontrolė

Įprastose lesinimo sistemose veislinių vištų lesalų vartojimas daugiausia kontroliuojamas atsižvelgiant į energijos suvartojimą ir lesalo formą. Pasirinkus lesinimo sistemas, pašarų suvartojimas priklauso ne tik nuo maisto suvartojamos energijos koncentracijos, bet ir nuo maistinių dalelių dydžio bei kalcio kiekio, kuris yra itin svarbus vištų produktyvumui. Svarbu, jog sureguliuotoje mitybos sistemoje būtų pakankamai energijos, baltymų ir kalcio, siekiant aprūpinti specifinėmis maistinėmis medžiagomis, kurių reikia ir kiaušinių formavimo ciklo fazėse (14).

Norint, kad veislinės vištos augtu geriau ir būtų sveikesnės, jų racione reikia subalansuotų maistinių medžiagų. Naminiams paukščiams reikalingos maistinės medžiagos skiriasi priklausomai nuo rūšies, amžiaus ir auginimo tikslo, t.y. ar paukščiai laikomi mėsos produkcijai ar kiaušinių gamybai. Norint patenkinti šiuos specifinius poreikius, skirtingos rūšies naminės vištos turi būti lesinamos skirtingomis dietomis. Šiomis rekomendacijomis turėtų būti paremta maistinių medžiagų koncentracija. Anksčiau rekomendacijos dėl maistinių medžiagų poreikio buvo grindžiamos esama literatūra ir ekspertų grupių duomenimis. Tačiau šiuo metu, kiekvienas genotipas turi savo specifiką, todėl pašarų receptūrose naudojamos būtiniausios medžiagos, kurias rekomenduoja vištas tiekiančios veisimo įmonės (13).

1 lentelė. Rekomenduojami būtiniausi mėsinių viščiukų ir vištų dedeklių maistinių medžiagų kiekiai procentais arba vienetais kilograme (90 proc. sausosios medžiagos) (13)

Maistinė medžiaga Vienetai Mėsiniai paukščiai Vištos

dedeklės 0-3 sav. 3-6 sav. 6-8 sav.

Histidinas % 0,35 0,32 0,27 0,17 Izoleucinas % 0,80 0,93 0,62 0,65 Leucinas % 1,20 1,09 0,93 0,82 Lizinas % 1,10 1,00 0,85 0,69 Metioninas % 0,50 0,38 0,32 0,30 Metioninas+cistinas % 0,90 0,72 0,60 0,58 Fenilalanilas % 0,72 0,65 0,56 0,47 Fenilalanilas+tirozina s % 1,34 1,22 1,04 0,83 Treoninas % 0,80 0,74 0,68 0,47 Triptofanas % 0,20 0,18 0,16 0,16 Valinas % 0,90 0,82 0,70 0,70 Riebalų rūgštys Linolo rūgštis % 1,00 1,00 1,00 1,00 Pagrindiniai mineralai Kalcis % 1,00 0,90 0,80 3,25 Chlorinas % 0,20 0,15 0,12 0,13 Nefitato fosforas % 0,45 0,35 0,30 0,25 Potasiumas % 0,30 0,30 0,30 0,15 Natris % 0,20 0,20 0,15 0,12 Kiti mineralai Varis mg 8 8 8 - Jodas mg 0,35 0,35 0,35 0,04 Geležis mg 80 80 80 45 Magnis mg 60 60 60 20 Selenas mg 0,15 0,15 0,15 0,06 Cinkas mg 40 40 40 35 1 lentelės tęsinys

turi būti griežtai apibrėžti, kadangi tai turi didelės įtakos vištų sveikatai ir produktyvumui. Taip pat, svarbu sureguliuoti ir makro ir mikroelementus, kurių svarbiausi yra geležis, varis, cinkas, magnis, jodas ir selenas. Subalansuotiems naminių paukščių lesalams reikia daugumos vitaminų pašarų priedų. Skirtingas vitaminų kiekis įtakoja ir kiaušinių gamyba bei kokybę (15).

Taip pat, itin svarbu užtikrinti vandens tiekimo kontrolę. Vandens įsisavinimą efektyvumui įtakos turi vištų žarnyno sveikata. Sutrikus žarnyno vientisumuo sumažės ir grynojo vandens absorbcija ir žarnyno trakto, sukeliant viduriavimą, o maistinių medžiagų kiekis gali padidinti vandens išsiskyrimą su šlapimo. Dėl šių priežasčių turi būti palaikomas maisto ir vandens balansas. Dietinės energijos koncentracija daro įtaką vandens suvartojimui, taigi lesalų suvartojimas gali skatinti didesnį ar mažesni vandens vartojimą. Pavyzdžiui, baltymai ir mineralai, višijantys paukščių poreikį didina vandens suvartojimą dėl padidėjusio šlapimo išsiskyrimo. Yra svarbu, kad ūkiai būtų aprūpinti pakankamu ir kokybišku vandens kiekiu, kad vištos galėtų vystytis optimaliai. Paukščių suvartojamo vandens kiekis per pastaruosius 10 – 20 metų žymiai išaugo, o tai rodo, kad vandens sistemos turi būti nuolatos analizuojamos, siekiant užtikrinti, jog geriamosios sistemos neatsilieka nuo besikeičiančių vištų vandens poreikių (16). Dėl šių priežasčių, siekiant didesnio vištų produktyvumo atitinkamomis sąnaudomis yra būtina palaikyti griežta ir suderinta mitybos ir vandens kontrolę.

1.2 Paukštienos kokybė ir sauga

Įrodyta, kad Campylobacter didesnis kiekis yra ekologiškai pagamintoje paukštienoje, nei tradiciškai (51). Tačiau, Hanning et al. (50) nustatė, kad auginimo būdas Campylobacter kiekiui paukštienoje neturėjo. Rodenburg et al. (49) pranešė, kad didesnė rizika Campylobacter gali būti ekologinės produkcijos gaminiuose, palyginus su įprastinių ūkių produkcija ir tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tokie kaip auginimo laikotarpis ir kt. (51). Manoma, kad ekologiniuose ūkiuose auginami paukščiai gali turėti daugiau sąlyčio taškų su kitais gyvūnais, esančiais ūkyje, o pastarieji gali turėti įtakos didesniam Campylobacter kiekiui (52). Kito tyrimo duomenys teigia, kad ekologinių broilerių produkcijoje yra mažesnis Staphylococcus spp. kiekis, tačiau to priežastis nenustatyta.

Staphylococcus spp. daugiausiai paplitę broilerių mėsoje, lyginant su kitų rūšių mėsa, nes šių

mikroorganizmų didelis kiekis nustatomas ant broilerių odos (53). Į Staphylococcus spp. turėtų būti atkreiptas ypatingas dėmesys, nes reikia nepamiršti per maistą plintančių ligų protrūkių, sukeltų S.

aureus (54). Net meticilinui atsparios mikroorganizmų rūšys buvo išskirtos iš paukštienos produktų, o

pastarosios mikroorganizmų rūšys gali sukelti ne tik virškinamojo trakto sutrikimus, bet ir odos ligas (54).

Kiti mokslinikai teigia, kad paukštienoje Salmonella paplitimas buvo mažas (5 proc.), bet lyginant su įprastinio auginimo, didesnis jų kiekis nustatytas ekologiškai augintoje (55). Bailey ir Cosby (56) bei Lestari et al. (55) nustatė žymiai didesnį Salmonella paplitimą paukštienoje, atitinkamai, 31 proc. ir 21 proc. Labai panašūs duomenys buvo publikuoti ir Melendez et al. (57), jie nustatė, kad

Salmonella paplitimas ekologiškoje paukštienoje yra apie 29,5 proc. Tokiems tyrimams ir jų rezultatams

įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tokie kaip, geografinė padėtis ir t. t. (58). JAV pranešė apie didelį kiekį mikroorganizmų tiek ekologiškai, tiek tradiciškai užaugintoje paukštienoje (59).

2.

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Tyrimo atlikimo vieta ir eiga

Tyrimai atlikti X paukštyne veislinių paukščių padalinyje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje Gyvūnų auginimo technologijų institute.

Iš prieauglio padalinio pasirinkti keturi vienodoamžiaus tėviniai paukščių pulkai. Dvi paukštidės (Nr. 1 ir Nr. 4) užpildytos leistino talpinimo (18) ir dvi paukštidės (Nr. 6 ir Nr. 10) sumažinto talpinimo parenkant visiškai identiškas paukštides. Visų keturių paukštidžių vienodas plotas 1620 m², taip pat ventiliatoriai ITB stoginiai, kurių našumas 160000 m¹/val. ir kiekvienoje paukštidėje po keturis GP95 tipo šildytuvus, kurių galia 30 kW.

2 lentelė. Technologinė įranga paukštidėse

Paukštidės Nr.

Ventiliatorius Apšvietimas Lesinimas Girdymas Lizdai

Tipas Tipas Tipas Tipas Tipas-ilgis, m

1 (leistinas talpinimas)

SIRIUS CL Gazolex KiXoo

(ovalios lesalinės) Nipelinis 1044 SKA 268,8 6 (sumažintas talpinimas)

SIRIUS CL Gazolex KiXoo

SIRIUS CL ventiliacijos valdymo tipas lyginant su MASTER yra naujesnės laidos, jame yra daugiau funkcijų, t. y vienu metu atskirai galima valdyti visus dešimt ventiliatorių, nustatant jų darbo pajėgumą procentais, o MASTER tipo valdymas galimas tik trim ventiliatoriam, visi kiti veikia 100 proc.

Gazolex apšvietimo tipas yra labai senas, turi problemą su apdegusiais lempų gaubtais, kurie sumažina šviesos intensyvumą (liux). Liuminescensinio apšvietimo lempos liuminisencinės, kitaip dar vadinamas dienos šviesos lempos, išgaunamas didesnis šviesos intensyvumas (liux),apšvietimas ilgaamžiškesnis, lempas galima pritamsinti ir pašviesinti priklausant nuo paros laiko ir šviesos inyensyvumo poreikio.

Bandymo metu auginta 40080 vnt. veislinių vištaičių ir 4021 gaidžiukai, iš kurių buvo patalpinta į visas paukštides po 10 proc. Pastatuose Nr. 1 ir Nr. 4 patalpinta po 8665 vnt. vištaičių. Bandymas truko apie 6 mėn. nuo perkeltų vištaičių iš prieauglio cecho iki jų paskerdimo.

Tyrimo metu, kiekvieną savaitę, buvo fiksuojamas: • vištaičių ir gaidžiukų svoris, kg;

• paukščių gaištamumas, vnt.;

• skaičiuojamas surinktų kiaušinių kiekis vienai pradinei vištaitei, vnt.;

• skaičiuojamas surinktų inkubacinių kiaušinių kiekis vienai pradinei vištaitei, vnt; • vištų dėslumas, proc.;

• kiaušinio svoris, g;

• kiaušinių panaudojimas inkubacijai, proc.; • kiaušinių apvaisinimas, proc.;

• skaičiuojams gautų vienadienių viščiukų brolerių kiekis iš pradinės vištaitės, vnt.; • viščiukų išeiga, proc.

2.2 Kiaušinių kokybės vertinimas

Kiaušiniai buvo tirti tris kartus (bandymo pradžioje, viduryje ir pabaigoje) iš kiekvieno pastato po 10 kiaušinių (po 30 kiaušinių iš kiekvieno pastato, viso 120 kiaušinių) ir atlikti šie tyrimai:

• kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas buvo nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“.

• Kiaušinio lukšto su luobele ir be jos svoris nustatytas analitinėmis svarstyklėmis Sartorius Basic plius (Vokietija), kurios didžiausia svėrimo riba 210 g, o mažiausia – 10 mg, tikslumas d=01 mg.

• Kiaušinio baltymo ir trynio pH buvo matuojami pH-metru „inoLab 730“.

• Spalvos matuokliu „Chromameter CR-410“ (Konika Minolta Inc, Japonija) nustatytos kiaušinių trynių spalvos koordinatės vienodo kontrasto spalvų erdvėje. Šviesos atspindžio režime matuoti parametrai L*, a* ir b* (atitinkamai šviesumo, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIE-LAB skalę). Matavimams naudotas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė yra artima vidutinei dienos šviesai. Prieš kiekvieną matavimą prietaisas kalibruojamas šviesos gaudykle ir baltos spalvos standartu.

2.3 Viščiukų broilerių produktyvumo tyrimo metodikos

Iš skirtingo amžiaus (20-30 sav., 30-40 sav., ir 40-60 sav.) veislinių vištų gautų kiaušinių išsiritusių viščiukų broilerių nustatomas svoris (1 7, 14, 21, 28 ir 35 amžiaus dienas) ir apskaičiuoti vidutiniai viščiukų broilerių svoriai prieš skerdimą, paros priesvoris, skerdenos svoris, bei skerdenos išeiga.

Viščiukų broilerių mėsos mikrobiologiniai tyrimai atlikti:

• Mikroorganizmų skaičius nustatytas pagal LST EN ISN 48833-1 2013 en. Maisto grandinės mikrobiologija. Bendras mikroorganizmų skaičiavimo metodas 1 dalis. Kokcidijų skaičiavimas 30 °C temperatūroje sėjimo tūryje, būdu.

• Monocitogeninių listerijų aptikimas atliktas pagal LST EN ISO 6579-1 2017 lt. Maisto grandinės mikrobiologija. Bendras monocitogeninių listerijų ir kitų listerijų rūšių aptikimo ir skaičiavimo metodas 1 dalis.

• Salmonelų aptikimas atliktas pagal LST EN ISO 6579-12017/A1 2020 en. Maisto grandinės mikrobiologija. Bendras salmonelių aptikimo, skaičiavimo ir serotipavimo metodas 1 dalis.

2.4. Statistinė analizė

buvo naudojami neparametriniai testai, kai prielaidos netenkinamos, o parametriniai – kai tenkinamos. Naudoti šie duomenų analizės būdai:

1. Aprašomoji statistika - vidurkis ± standartinis nuokrypis.

2. Lyginimai tarp populiacijos grupių, kai tenkinamos normalumo prielaidos Stjudento t-testas ir kai netenkinamos normalumo prielaidos Mann-Whitney t-testas.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Veislinių vištų laikymo ir talpinimo sąlygų įtaka jų produkcijos rezultatams

3 lentelė. Veislinių vištų ir gaidžių talpinimo tankio įtaka jų svoriui bei gaišimui (20-35 sav. laikotarpyje), m±SD Rodikliai Pastatas p 1 past. (leistino talpinimo) 6 past. (sumažinto talpinimo)

Faktinis gaidžių svoris, g 3709,31±356,29 3766,31±328,72 0,559 Faktinis vištų svoris, g 3105,75±417,17 3078,44±371,33 0,665

Gaidžių gaišimas /sav., % 0,24±0,19 0,32±0,36 0,789

Vištų gaišimas /sav., % 0,08±0,07 0,16±0,28 0,272

Analizuojant paukščių leistino ir sumažinto talpinimo tankio įtaką svoriui ir gaištamumui (3 lentelė), nustatyta, kad laikant gaidžius sumažinto talpinimo sąlygomis jų svoris buvo 57 g didesnis, o vištų 27,3 g mažesnis, nei laikant leistino talpinimo sąlygomis. Laikant tiek gaidžius tiek ir vištas sumažinto talpinimo sąlygomis, gaištamumas buvo 0,08 didesnis, nei laikant leistino talpinimo sąlygomis. Duomenys statistiškai nepatikimi.

4 lentelė. Veislinių vištų talpinimo tankio įtaka jų produkcijos rezultatams (20-35 sav. laikotarpyje), m±SD Rodikliai Pastatas P 1 past. (leistino talpinimo) 6 past. (sumažinto talpinimo)

Faktinis kiaušinio svoris, g 59,31±4 59,84±4,13 0,622

Faktinis dėslumas pradinei

vištai, % 78,25±23,1 72,98±28,7 0,340

Surinkta inkubacinių

kiaušinių, viso vnt./sav. 43990±14119,17 34126,36±9746,82 0,008*

Faktinė viščiukų išeiga, % 85,7±6,6 86,61±5,66 0,869

Faktinis apvaisinimas, % 93,07±4,87 93,81±3,09 0,664

Sulesinta lesalų, kg/sav. 9173,56±1553,81 9128,13±1609,67 0,968 Surinkta kiaušinių pradinei

vištai, vnt. 62,76±1,62 60,27±0,55 0,671

Surinkta inkubacinių kiaušinių pradinei vištai, vnt.

55,8±1,63 53,3±1,37 0,038*

Iš ketvirtoje lentelėje pateiktų duomenų matome, kad 1 pastate (leistinas talpinimas) statistiškai reikšmingai 22,4 proc. daugiau surinkta viso inkubacinių kiaušinių per savaitę vienetais (p<0,05), iš jų inkubacijai panaudota 4,5 proc. daugiau kiaušinių pradinei vištaitei (p<0,05) nei 6 pastate (sumažinto talpinimo). Taip pat gauta vienadienių viščiukų broilerių 3,88 proc. daugiau (p<0,05) negu 6 pastate, laikant sumažinto talpinimo sąlygomis. Galime teigti, kad talpinimas turi įtakos viso surinktų kiaušinių, inkubacinių kiaušinių kiekiui ir tankesnis talpinimas padidina gautų viščiukų broilerių skaičių iš pradinės vištaitės. Analizuojant kitus lentelėje pateiktus duomenis statistiškai reikšmingų skirtumų nesustatyta (p>0,05).

5 lentelė. Veislinių vištų ir gaidžių talpinimo tankio įtaka jų svoriui bei gaišimui (36-60 sav. laikotarpyje), m±SD Rodikliai Pastatas p 1 past. (leistino talpinimo) 6 past. (sumažinto talpinimo)

Faktinis gaidžių svoris, g 4582,91±142,66 4516,59±156,42 0,146 Faktinis vištų svoris, g 3730,27±180,39 3713,59±176,31 0,742

Gaidžių gaišimas/sav., % 0,33±0,26 0,32±0,22 0,883

Vištų gaišimas/sav., % 0,2±0,8 0,3±0,13 0,009*

Analizuojant 36 – 60 amžiaus savaičių paukščių leistino ir sumažinto talpinimo tankio įtaką svoriui ir gaištamumui (5 lentelė), nustatyta, kad šiame amžiaus tarpsnyje laikant tiek gaidžius tiek ir vištas sumažinto talpinimo sąlygomis jų svoris buvo atitinkamai 66,32 g ir 16,68 g mažesnis, nei laikant leistino talpinimo sąlygomis. Vištų gaištamumas sumažinto talpinimo tankio pastate šiame jų amžiaus tarpsnyje buvo 0,1 proc. (p<0,05) didesnis, nei leistino talpinimo pastate.

6 lentelė. Veislinių vištų talpinimo tankio įtaka jų produkcijos rezultatams (36-60 sav. laikotarpyje), m±SD Rodikliai Pastatas p 1 past. (leistino talpinimo) 6 past. (sumažinto talpinimo)

Faktinis kiaušinio svoris, g 69,86±2,42 70,19±2,4 0,703

Faktinis dėslumas pradinei vištai, % 66,14±13,71 66,21±13,82 0,977 Surinkta inkubacinių kiaušinių, viso

vnt./sav. 37956±7924,18 26514±8093,65 <0,001*

Faktinė viščiukų išeiga, % 78,22±9,53 78,41±9,15 0,977

Faktinis apvaisinimas, % 87,56±7,85 87,7±7,59 0,977

Surinkta inkubacinių kiaušinių pradinei

vištai, vnt. 109,5±0,91 94,1±1,16 0,065

VVB pradinei vištai, vnt. 87,6±9302,15 76,08±8127,09 0,001* 6 lentelės tęsinys

Produkcijos rodiklių rezultatai (6 lentelė) imant laikotarpį nuo 36 iki 60 amžiaus savaitės parodė, kad 1 pastate leistino talpinimo statistiškai reikšmingai 30,15 proc. daugiau surinkta inkubacinių kiaušinių per savaitę (p<0,001), gautas 13,2 proc. (p<0,001) didesnis VVB kiekis pradinei vištai negu 6 sumažinto talpinimo pastate, todėl galime teigti, kad talpinimas turi įtakos inkubacinių kiaušinių kiekiui per savaitę ir tankesnis talpinimas padidina vienadienių viščiukų broilerių skaičių. Analizuojant kitus tirtus rodiklius statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

7 lentelė. Veislinių vištų ir gaidžių talpinimo tankio įtaka jų svoriui bei gaišimui (20-60 sav.

laikotarpyje), m±SD Rodikliai Pastatas p 1 past. (leistino talpinimo) 6 past. (sumažinto talpinimo)

Faktinis gaidžių svoris, g 4215,08±504,06 4200,68±445,67 0,629 Faktinis vištų svoris, g 3467,32±432,05 3446,16±417,78 0,708

Gaidžių gaišimas/sav., % 0,3±0,24 0,32±0,28 0,687

Vištų gaišimas/sav., % 0,15±0,09 0,24±0,21 0,042*

Analizuojant visą tyrimo laikotarpį, t. y. 20 – 60 amžiaus savaites gaidžių ir vištų leistino ir sumažinto talpinimo tankio įtaką svoriui ir gaištamumui (7 lentelė), nustatyta, kad gaidžių svoris buvo 0,34 proc., o vištų 0,61 proc. mažesnis sumažinto talpinimo sąlygomis, nei laikant leistino talpinimo sąlygomis. Gaidžių gaištamumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp skirtingo laikymo ir talpinimo sąlygų. Vištų gaištamumas buvo 0,09 proc. statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnis laikant sumažinto talpinino sąlygomis.

8 lentelė. Veislinių vištų talpinimo tankio įtaka jų produkcijos rezultatams (20-60 sav. laikotarpyje), m±SD Rodikliai Pastatas p 1 past. (leistino talpinimo) 6 past. (sumažinto talpinimo)

Faktinis kiaušinio svoris, g 66,54±5,77 66,93±5,72 0,760

Faktinis dėslumas pradinei vištai, % 69,84±17,7 68,4±19,73 0,770 Surinkta inkubacinių kiaušinių, viso 39799,72±10390,4

Faktinė viščiukų išeiga, % 80,5±9,32 80,91±9,01 0,888

Faktinis apvaisinimas, % 89,24±7,46 89,57±7,1 0,987

Sulesinta lesalų, kg/sav. 9459,66±1032,6 9443,43±1055,07 0,947 Surinkta kiaušinių pradinei vištai, vnt. 178,6±1,24 176,0±1,04 0,908 Surinkta inkubacinių kiaušinių pradinei

vištai, vnt. 165,3±1,2 147,4±1,3 0,067

VVB pradinei vištai, vnt. 136,5±1,11 119,2±0,95 <0,001* 8 lentelės tęsinys

Produkcijos rodiklių rezultatai imant laikotarpį nuo vištų 20 iki 60 amžiaus savaitės pateikti 8 lentelėje. Rezultatai parodė, kad 1 pastate statistiškai reikšmingai daugiau surinkta inkubacinių kiaušinių 27,53 proc. (p<0,001) ir gauta vienadienių viščiukų broilerių 12,67 proc (p<0,001) negu 6 sumažinto talpinimo pastate. Galime teigti, kad talpinimas turi įtakos surinktų inkubacinių kiaušinių kiekiui per savaitę, vištaičių gaišimui per savaitę ir tankesnis talpinimas padidina gautų vienadienių viščiukų broilerių skaičių. Analizuojant kitus lentelėje pateiktus rodiklius reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

Taip pat buvo atliktas tyrimas turint skirtingas laikymo sąlygas nei pirmame ir šeštame pastatuose, tačiau talpinimo tankis buvo toks koks ir minėtuose pastatuose. Šio tyrimo duomenys pateikti 9 ir 10 lentelėse.

9 lentelė. Veislinių vištų ir gaidžių talpinimo tankio įtaka jų svoriui bei gaišimui (20-35 sav. laikotarpyje), m±SD Rodikliai Pastatas p 4 past. (leistino talpinimo) 10 past. (sumažinto talpinimo)

Faktinis gaidžių svoris, g 4513,18±168,95 4512,55±165,47 0,622 Faktinis vištų svoris, g 3783,36±158,21 3759,41±162,1 0,565

Gaidžių gaišimas/sav., % 0,41±0,34 0,4±0,29 0,733

Vištų gaišimas/sav., % 0,23±0,11 0,19±0,07 0,248

10 lentelė. Veislinių vištų talpinimo tankio įtaka jų produkcijos rezultatams (20-35 sav. laikotarpyje), m±SD Rodikliai Pastatas p 4 past. (leistino talpinimo) 10 past. (sumažinto talpinimo)

Faktinis kiaušinio svoris, g 70,6±2,5 70,66±2,42 0,837

Faktinis dėslumas pradinei vištai, % 70,9±11,71 64,54±12,21 0,061 Surinkta inkubacinių kiaušinių, viso

vnt./sav. 40826,4±6681,74 26098,8±7008,27 <0,001*

Faktinė viščiukų išeiga, % 87,2±6,24 88,29±4,78 0,547

Faktinis apvaisinimas, % 90,04±4,73 91±3,87 0,540

Sulesinta lesalų, kg/sav. 9644±373,5 9621,64±399,26 0,884 Surinkta kiaušinių pradinei vištai, vnt. 59,4±0,97 61,2±0,86 0,041* Surinkta inkubacinių kiaušinių pradinei

vištai, vnt. 55,6±0,77 50,6±0,99 0,001*

VVB pradinei vištai, vnt. 48,5±7627,86 44,6±7131,72 0,001*

Tyrimu nustatyta, kad ketvirtame leistino talpinimo pastate statistiškai reikšmingai daugiau surinkta inkubacinių kiaušinių per savaitę 36, 07 proc. (p<0,001), surinkta kiaušinių pradinei vištaitei mažiau 3 proc. (p<0,05), surinkta inkubacinių kiaušinių iš pradinės vištaitės daugiau 8,99 proc. (p=0,001), bei gauta daugiau viendienių viščiukų broilerių (VVB) 8,04 proc. (p<0,001) negu dešimtame sumažinto talpinimo pastate. Galime teigti, kad talpinimas turi įtakos surinktų kiaušinių kiekiui per savaitę iš pradinės vištaitės, surinktiems inkubaciniams kiaušiniams ir tankesnis talpinimas padidina vienadienių viščiukų broilerių skaičių. Tačiau tyrimas parodė, kad statistiškai reikšmingai sumažinto talpinimo pastate surinkta viso kiaušinių pradinei vištaitei daugiau, nei leistino talpinimo pastate. Analizuojant kitus lentelėje pateiktus rodiklius reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

11 lentelė. Veislinių vištų ir gaidžių talpinimo tankio įtaka jų svoriui bei gaišimui (36-60 sav. laikotarpyje), m±SD Rodikliai Pastatas p 4 past. (leistino talpinimo) 10 past. (sumažinto talpinimo)

Faktinis gaidžių svoris, g 3843,81±405,96 3800,81±328,63 0,356

Faktinis vištų svoris, g 3189±423,88 3151,31±371,2 0,498

Gaidžių gaišimas/sav., % 0,38±0,3 0,46±0,3 0,533

Analizuojant 11 lentelėje pateiktus duomenis statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.

12 lentelė. Veislinių vištų talpinimo tankio įtaka jų produkcijos rezultatams (36-60 sav. laikotarpyje), m±SD Rodikliai Pastatas p 4 past. (leistino talpinimo) 10 past. (sumažinto talpinimo)

Faktinis kiaušinio svoris, g 60,17±4,19 60,4±4,2 0,718

Faktinis dėslumas pradinei vištai, % 72,59±29,31 73±26,56 0,225 Surinkta inkubacinių kiaušinių, viso

vnt./sav. 43809,09±12813,81 32497,27±11150,86 0,005*

Faktinė viščiukų išeiga, % 85,66±6,44 86,1±5,32 0,668

Faktinis apvaisinimas, % 92,9±4,71 93,71±4,22 0,236

Sulesinta lesalų, kg/sav. 9465,92±1205,98 9044,07±1548,3 0,534 Surinkta kiaušinių pradinei vištai, vnt. 127,6±1,8 113,4±1,86 0,097 Surinkta inkubacinių kiaušinių pradinei

vištai, vnt. 117,79±1,48 92,6±1,58 0,023*

VVB pradinei vištai, vnt. 96,5±1,18 77,2±0,98 0,017*

Rezultatai parodė (12 entelė), kad ketvirtame pastate leistino talpinimo statistiškai reikšmingai daugiau surinkta inkubacinių kiaušinių per savaitę 25,7 proc. (p<0,05), surinkta daugiau inkubacinių kiaušinių iš pradinės vištaitės 21,3 proc. (p<0,05) ir gauta 20 proc. (p<0,05) daugiau vienadienių viščiukų broilerių negu dešimtame sumažinto talpinimo pastate. Galime teigti, kad talpinimas turi įtakos inkubacinių kiaušinių kiekiui vienetais per savaitę, inkubaciniams kiaušiniams iš pradinės vištaitės ir tankesnis talpinimas padidina gautų vienadienių viščiukų skaičių iš pradinės vištaitės. Analizuojant lentelėje pateiktus kitus rodiklius reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

13 lentelė. Veislinių vištų ir gaidžių talpinimo tankio įtaka jų svoriui bei gaišimui (20-60 sav. laikotarpyje), m±SD Rodikliai Pastatas p 4 past. (leistino talpinimo) 10 past. (sumažinto talpinimo)

Faktinis gaidžių svoris, g 4231,34±441,8 4212,87±431,44 0,607 Faktinis vištų svoris, g 3533,11±418,91 3503,37±404,17 0,486

Gaidžių gaišimas/sav., % 0,4±0,32 0,43±0,29 0,856

Iš 13 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad sumažinto talpinimo pastate gaidžių svoris buvo 18,47 g, o vištų 29,74 g maženis, nei leistino talpinimo. Tačiau nei tarp svorio skirtumo, nei gaištamumo statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.

14 lentelė. Veislinių vištų talpinimo tankio įtaka jų produkcijos rezultatams (20-60 sav. laikotarpyje), m±SD Rodikliai Pastatas p 4 past. (leistino talpinimo) 10 past. (sumažinto talpinimo)

Faktinis kiaušinio svoris, g 67,33±5,79 67,43±5,7 0,856

Faktinis dėslumas pradinei vištai, % 71,45±18,83 67,29±18,19 0,158 Surinkta inkubacinių kiaušinių, viso

vnt./sav. 41737,78±8914,5 28053,89±8839,74 <0,001*

Faktinė viščiukų išeiga, % 82,43±6,58 83,46±5,19 0,513

Faktinis apvaisinimas, % 90,91±4,84 91,83±4,12 0,404

Sulesinta lesalų, kg/sav. 9583,08±754,66 9405,05±1019,23 0,768 Surinkta kiaušinių pradinei vištai, vnt. 187,0±1,26 175,1±1,27 0,067 Surinkta inkubacinių kiaušinių pradinei

vištai, vnt. 173,4±1,03 143,5±1,25 0,001*

VVB pradinei vištai, vnt. 142,9±0,91 119,8±0,85 0,001*

Rezultatai parodė (14 lentelė), kad ketvirtame leistino talpinimo pastate statistiškai reikšmingai 32,7 proc. (p<0,001) daugiau surinkta inkubacinių kiaušinių per savaitę, taip pat surinkta 17,2 proc. (p=0,001) daugiau inkubacinių kiaušinių iš pradinės vištaitės ir gauta 16,16 proc. (p<0,001) daugiau vienadienių viščiukų broilerių negu dešimtame sumažinto talpinimo pastate. Tarp kitų rodiklių statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

Taigi, palyginus abi paukštidžių grupes (1ir6, bei 4 ir 10) nustatyta, kad tiek lyginant pirmą su šeštu, tiek ketvirtą su dešimtu pastatu reikšmingai daugiau buvo surinkta inkubacinių kiaušinių per savaitę talpinant leistino talpinimo pastatuose,t. y pirmoje ir ketvirtoje paukštidėse. Tokia pati įtaka buvo nustatyta VVB iš pradinės vištaitės negu talpinant sumažinto talpinimo tankį (6 ir 10 paukštidėse). Tokia pati įtaka buvo nustatyta lyginant VVB pradinei vištai (reikšminga tiek lyginant 1 su 6, tiek 4 su 10 pastatu). Tačiau surinktų inkubacinių kiaušinių kiekis pradinei vištai buvo reikšmingas tik lyginant 4 su 10 pastatu (p<0,05).

lyginant kitus du pastatus tarpusavyje tokio pat skirtumo nenustatyta (p>0,05). Todėl negalime teigti, kad vištų gaišimas priklauso nuo talpinimo.

15 lentelė. Talpinimo ir vištų produkcijos rodiklių sąsajos

Sąsajos Talpinimas

Faktinis gaidžių svoris, g r 0,056

p 0,496

Faktinis vištų svoris, g r 0,058

p 0,475

Gaidžių kritimas/savaitę, % r -0,043

p 0,582

Vištų kritimas/savaitę, % r -0,075

p 0,341

Faktinis kiaušinio svoris, g r -0,025

p 0,768

Faktinis dėslumas pradinei vištai, % r 0,096

p 0,249

Surinkta inkubacinių kiaušinių, viso vnt./savaitę r 0,588** p <0,001

Faktinė viščiukų išeiga, % r -0,041

p 0,626

Faktinis apvaisinimas, % r -0,055

p 0,514

Sulesinta lesalų, kg/sav. r 0,023

p 0,773

Surinkta kiaušinių pradinei vištai, vnt. r 0,101

p 0,229

Surinkta inkubacinių kiaušinių pradinei vištai, vnt. r 0,294** p <0,001

VVB pradinei vištai, vnt. r 0,409**

p <0,001 r – Spearman koreliacijos koeficientas, p – statistinis reikšmingumas, * - <0,05, ** - 0,01

3.2

Kiaušinių kokybės rezultatai

Tyrimo metu buvo analizuojami veislinių vištų kiaušinių kokybės rodikliai priklausomai nuo vištų laikymo ir talpinimo sąlygų. Buvo renkami duomenys iš tėvinių pulkų vištaičių kiaušinių periodiškai 20 -30 sav. amžiaus, 30 – 40 sav. amžiaus, bei 40-60 sav. amžiaus.Iš surinktų duomenų išvesti vidurkiai ir toliau naudoti atliekant statistinę analizę.

16 lentelė. Veislinių vištų pirmos ir šeštos paukštidžių laikymo ir talpinimo sąlygų įtaka kiaušinių kokybei, m±SD (pradžia) Rodikliai Pastatas p (patikimu mas) 1 past. (leistino talpinimo) 6 past. (sumažinto talpinimo) Kiaušinio svoris, g 71,51±4,87 74,72±4,68 0,012* Lukšto stiprumas, N/m2 37,07±6,66 37,48±5,2 0,792 Baltymo aukštis, mm 6,5±1,29 7,06±1,27 0,096 Hafo vnt. 77,72±8,78 78,57±8,87 0,712

Trynio spalvos intensyvumas 5,32±2,41 5,4±2,35 0,893

Lukšto svoris su luobele, g 9,15±0,84 9,76±0,54 0,001*

Lukšto svoris be luobelės, g 6,46±0,48 6,93±0,49 <0,001*

Lukšto storis, mm 0,44±0,07 0,46±0,07 0,239

Trynio svoris, g 21,73±1,35 22,16±1,5 0,254

Trynių spalvos koordinatės L* 62,43±2,04 62,68±1,9 0,623

Trynių spalvos koordinatės a* -6,96±0,86 -5,9±1,52 0,002* Trynių spalvos koordinatės b* 35,24±5,86 34,99±6,25 0,873

Rezultatai parodė, kad šeštame pastate sumažinto talpinimo statistiškai reikšmingai buvo 4,2 proc. (p<0,05) didesnis kiaušinių svoris, lukšto svoris su luobele didesnis 6,25 proc. (p<0,05), lukšto svoris be luobelės didesnis 6,77 proc. (p<0,05), bei rausvesnė kiaušinių spalva 15,22 proc.(p<0,05) negu 1 pastate leistino talpinimo pastate. Galime teigti, kad talpinimas turi įtakos kiaušinių vidutiniam svoriui, lukšto svoriui su luobele, lukšto svoriui be luobelės ir sumažintas vištų talpinimas įtakoja kiaušinio rausvumą. Kitiems analizuotiems rodikliams statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

Lukšto stiprumas, N/m2 _{36,07±6,66 36,48±5,2 0,772}

Baltymo aukštis, mm 7,5±1,29 8,06±1,27 0,096

Hafo vnt. 76,72±8,78 78,57±8,87 0,712

Trynio spalvos intensyvumas 6,32±2,41 6,4±2,35 0,893

Lukšto svoris su luobele, g 9,03±0,84 9,53±0,54 0,001*

Lukšto svoris be luobelės, g 6,76±0,48 7,03±0,49 <0,001*

Lukšto storis, mm 0,44±0,07 0,46±0,07 0,239

Trynio svoris, g 21,73±1,35 22,16±1,5 0,254

Trynių spalvos koordinatės L* 62,43±2,04 62,68±1,9 0,623

Trynių spalvos koordinatės a* -6,76±0,86 -5,9±1,52 0,002* Trynių spalvos koordinatės b* 35,24±5,86 34,99±6,25 0,873

17 lentelės tęsinys

Rezultatai parodė, kad šeštame pastate sumažinto talpinimo statistiškai reikšmingai buvo 4,35 proc. (p<0,05) didesnis kiaušinių svoris, lukšto svoris su luobele didesnis 5,24 proc. (p<0,05), lukšto svoris be luobelės didesnis 3,4 proc. (p<0,05), bei rausvesnė kiaušinių spalva 12,72 proc.(p<0,05) negu 1 pastate leistino talpinimo pastate. Galime teigti, kad talpinimas turi įtakos kiaušinių vidutiniam svoriui, lukšto svoriui su luobele, lukšto svoriui be luobelės ir sumažintas vištų talpinimas įtakoja kiaušinio rausvumą. Kitiems analizuotiems rodikliams statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05). 18 lentelė. Veislinių vištų pirmos ir šeštos paukštidžių laikymo ir talpinimo sąlygų įtaka kiaušinių kokybei, m±SD (pabaiga) Rodikliai Pastatas p (patikimu mas) 1 past. (leistino talpinimo) 6 past. (sumažinto talpinimo) Kiaušinio svoris, g 70,01±4,87 72,42±4,68 0,015* Lukšto stiprumas, N/m2 _{36,17±6,66 36,18±5,2 0,772} Baltymo aukštis, mm 6,2±1,29 7,16±1,27 0,096 Hafo vnt. 76,72±8,78 77,57±8,87 0,722

Trynio spalvos intensyvumas 5,52±2,41 5,6±2,35 0,873

Lukšto svoris su luobele, g 9,35±0,84 9,96±0,54 0,001*

Lukšto svoris be luobelės, g 6,76±0,48 7,23±0,49 <0,001*

Lukšto storis, mm 0,44±0,07 0,46±0,07 0,239

Trynio svoris, g 20,73±1,35 21,16±1,5 0,274

Trynių spalvos koordinatės L* 63,43±2,04 63,68±1,9 0,653

Trynių spalvos koordinatės a* -6,99±0,86 -5,93±1,52 0,002* Trynių spalvos koordinatės b* 35,24±5,86 34,99±6,25 0,873

lukšto svoriui su luobele, lukšto svoriui be luobelės ir sumažintas vištų talpinimas įtakoja kiaušinio rausvumą. Kitiems analizuotiems rodikliams statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

Analizuojant kitų dviejų pastatų (4 ir 10), kurių vienodos laikymo sąlygos tik skiriasi talpinimo tankis kiaušinių rodiklių rezultatai pateikti 17 lentelėje.

19 lentelė. Veislinių vištų ketvirtos ir dešimtos paukštidžių laikymo ir talpinimo sąlygų įtaka kiaušinių kokybei, m±SD (pradžia) Rodikliai Pastatas p 4 past. (leistino talpinimo) 10 past. (sumažinto talpinimo) Kiaušinio svoris, g 74,53±4,36 71,53±4,37 0,010* Lukšto stiprumas, N/m2 _{35,58±5,45 36,58±6,76 0,529} Baltymo aukštis, mm 7,09±1,29 6,48±1,13 0,055 Hafo vnt. 77,37±10,74 76,03±9,92 0,617

Trynio spalvos intensyvumas 5,79±1,74 5,69±1,99 0,831

Lukšto svoris su luobele, g 9,28±0,86 8,78±0,53 0,010*

Lukšto svoris be luobelės, g 6,78±0,56 6,32±0,5 0,001*

Lukšto storis, mm 0,43±0,06 0,45±0,08 0,443

Trynio svoris, g 22,43±1,45 22,13±1,37 0,409

Trynių spalvos koordinatės L* 62,68±1,75 62,69±1,79 0,980 Trynių spalvos koordinatės a* -6,85±0,88 -6,18±1,61 0,052 Trynių spalvos koordinatės b* 37,27±7,27 45,4±8,07 <0,001*

Rezultatai parodė, kad ketvirtame leistino talpinimo pastate statistiškai reikšmingai didesnis buvo kiaušinių svoris 4,02 proc. (p<0,05), lukšto svoris su luobele 5,3 proc. (p<0,05), lukšto svoris be luobelės 6,7 proc. (p<0,05), didesni negu dešimtame sumažinto talpinimo pastate. Tačiau statistiškai reikšmingai gelsvesnė kiaušinio trynio spalva buvo nustatyta vištų dešimtame sumažinto talpinimo pastate. Dėl to galime teigti, kad tankesnis talpinimas turi įtakos kiaušinių bendram vidutiniam svoriui, lukšto svoriui su luobele ir be luobelės. Analizuojant kitus rodiklius statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

Trynio spalvos intensyvumas 6,16±1,74 6,19±1,99 0,831

Lukšto svoris su luobele, g 9,18±0,86 8,68±0,53 0,013*

Lukšto svoris be luobelės, g 6,58±0,56 6,12±0,5 0,002*

Lukšto storis, mm 0,43±0,06 0,45±0,08 0,443

Trynio svoris, g 21,43±1,45 21,13±1,37 0,409

Trynių spalvos koordinatės L* 62,38±1,75 62,39±1,79 0,980 Trynių spalvos koordinatės a* -6,85±0,88 -6,18±1,61 0,052 Trynių spalvos koordinatės b* 39,17±7,27 47,43±8,07 <0,002*

20 lentelės tęsinys

Rezultatai parodė, kad ketvirtame leistino talpinimo pastate statistiškai reikšmingai didesnis buvo kiaušinių svoris 4,49 proc. (p<0,05), lukšto svoris su luobele 5,44 proc. (p<0,05), lukšto svoris be luobelės 6,99 proc. (p<0,05), didesni negu dešimtame sumažinto talpinimo pastate. Tačiau statistiškai reikšmingai gelsvesnė kiaušinio trynio spalva buvo nustatyta vištų dešimtame sumažinto talpinimo pastate. Dėl to galime teigti, kad tankesnis talpinimas turi įtakos kiaušinių bendram vidutiniam svoriui, lukšto svoriui su luobele ir be luobelės. Analizuojant kitus rodiklius statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

21 lentelė. Veislinių vištų ketvirtos ir dešimtos paukštidžių laikymo ir talpinimo sąlygų įtaka kiaušinių kokybei, m±SD (pabaiga) Rodikliai Pastatas p 4 past. (leistino talpinimo) 10 past. (sumažinto talpinimo) Kiaušinio svoris, g 76,13±4,36 73,73±4,37 0,015* Lukšto stiprumas, N/m2 _{34,38±5,45 35,68±6,76 0,529} Baltymo aukštis, mm 7,19±1,29 6,58±1,13 0,055 Hafo vnt. 76,57±10,74 75,23±9,92 0,617

Trynio spalvos intensyvumas 5,49±1,74 5,39±1,99 0,836

Lukšto svoris su luobele, g 9,58±0,86 9,08±0,53 0,011*

Lukšto svoris be luobelės, g 6,98±0,56 6,52±0,5 0,001*

Lukšto storis, mm 0,63±0,06 0,65±0,08 0,463

Trynio svoris, g 21,43±1,45 21,13±1,37 0,429

Trynių spalvos koordinatės L* 63,58±1,75 63,79±1,79 0,982 Trynių spalvos koordinatės a* -6,95±0,88 -6,28±1,61 0,053 Trynių spalvos koordinatės b* 39,27±7,27 47,4±8,07 <0,001*

lukšto svoriui su luobele ir be luobelės. Analizuojant kitus rodiklius statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

22 lentelė. Talpinimo ir vištų kiaušinių rodiklių sąsajos

Sąsajos K iauš ini o svo ri s, g Lukšt o st ipr um as , N /m 2 B al ty m o aukš ti s, m m H af o vn t. Spal vo s i n ten syvu m as Lukšto svoris Lukšt o st or is, m m Tryni o svo ri s, g Spalva L* a* b* Su luobe le Be luobel ės Talpinim as r -0,01 3 -0,07 7 0,02 1 0,01 9 -0,01 0 -0,035 -0,010 -0,13 1 -0,02 8 -0,03 5 -0,251* * -0,235* * p 0,89 2 0,40 6 0,81 8 0,83 3 0,91 1 0,705 0,911 0,15 5 0,75 8 0,70 7 0,006 0,010 r – Spearman koreliacijos koeficientas, p – statistinis reikšmingumas, * - <0,05, ** - 0,01

Siekiant nustatyti talpinimo ir vištų kiaušinių rodiklių sąsajas buvo atlikta Spearman koreliacinė analizė. Tyrimu nustatyta (23 lentelė), kad talpinimas yra vidutiniškai silpnai neigiamai susijęs su kiaušinių rausvumu (r=-0,251; p=0,006) ir gelsvumu (r=-0,235; p=0,010), nes p<0,05. Galime teigti, kad sumažintas vištų talpinimas padidina kiaušinių rausvumą ir gelsvumą.

3.3. Viščiukų broilerių produktyvumo rodiklių rezultatai

4 pav. Viščiukų broilerių, gautų iš leistino talpinimo, skirtingo amžiaus veislinių vištų kiaušinių, svoriai

5 pav. Viščiukų broilerių, gautų iš sumažinto talpinimo, skirtingo amžiaus veislinių vištų kiaušinių, svoriai

Diagramoje pavaizduoti sumažinto talpinimo broilerių gautų iš 20 - 30; 30 – 40; 40 - 60 savaičių amžiaus tėvų viščiukų vidutiniai svoriai. Augintų broilerių svorio vidurkiai, stebėti 6 savaites. Visų trijų amžių tėvų viščiukai augo labai panašiai. Atlikus statistinę analizę jokių statistiškai reikšmingų pokyčių nenustatyta. Todėl galime teigti, kad nei talpinimo tankis, nei tėvų amžius viščiukų broilerių augimui įtakos neturi (p>0,05). 0 500 1000 1500 2000 2500 1 d. 7 d. 14 d. 21 d. 28 d. 35 d. vid u tin is s vo ris gramais

Broilerių amžius dienomis

Sumažinto talpinimo broilerių vidutiniai svoriai