ĮVAIRIŲ GYVŪNŲ RŪŠIŲ AŠARŲ SEKRECIJOS KIEKYBINIS ĮVERTINIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Dmitrij Kvitka

ĮVAIRIŲ GYVŪNŲ RŪŠIŲ AŠARŲ SEKRECIJOS

KIEKYBINIS ĮVERTINIMAS

QUANTITATIVE EVALUATION OF TEAR

SECRETION IN VARIOUS ANIMAL SPECIES

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: doc. dr. Algis Noreika

DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Įvairių gyvūnų rūšių ašarų sekrecijos kiekybinis įvertinimas“.

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

TURINYS

SANTRAUKA...4

SUMMARY...5

ĮVADAS...6

1. LITERATŪROS SĄRAŠAS...8

1.1. Ašarų aparato anatominė sandara ir struktūra...8

1.2. Ašarų sudėtis ir svarba...9

1.3. Ašarų plėvelės sudėtis...10

1.4. Vaistų įtaka ašarų išskyrimui...12

1.5. Anestetikų įtaka ašarų sekrecijai...13

1.6. Ašarų sekrecijos kitimo mąstai...14

1.7. Kai kurių gyvūnų ašarų sekrecijos parametrai...14

1.8. Širmerio testas...15

1.9. Ašarų aparato ligos...16

1.10. Dažniausiai pasitaikančios akių patologijos...18

2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI...20

3. REZULTATAI...22 4. REZULTATŲ APTARIMAS...40 IŠVADOS...43 PASIŪLYMAI...44 LITERATŪROS SĄRAŠAS...45 PRIEDAI...49

SANTRAUKA

Įvairių gyvūnų rūšių ašarų sekrecijos kiekybinis įvertinimas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, veterinarijos akademija, veterinarijos fakultetas, Neužkrečiamųjų ligų katedra, Tilžės g. 18, Kaunas

Baigiamasis darbas išdėstytas 53 puslapiuose, jame yra 21 paveikslas, 15 lentelių. Priede yra 5 paveikslai ir 2 lentelės. Literatūros sąraše nurodyti 60 literatūros šaltinių.

Ištyrėme dviems šimtams gyvūnų ašarų sekrecijos lygį 400 akių. Tiriamieji objektai – kliniškai sveiki įvairios rūšies, amžiaus, lyties, veislės ir įvairiomis akių ligomis sergantys gyvūnai (triušiai, kiaulės, karvės, arkliai, šunys, katės). Analizavome gyvūno rūšies, amžiaus, veislės, lyties, paros ir metų laikotarpių, bei akių ligų įtaką kiekybiniams ašarų sekrecijos rodikliams, taip pat narkozės įtaką ašarų sekrecijai bendrosios anestezijos protokole naudojant skirtingus bendruosius anestetikus.

Darbo tikslas. Nustatyti kai kurių naminių gyvūnų kiekybinius ašarų liaukos sekrecijos rodiklius ir įvertinti kai kurių veiksnių įtaką jiems.

Visiems gyvūnams atlikome bendrąjį klinikinį tyrimą ir išmatavome ašarų kiekį akyje Širmerio testu, rodančiu bendrąjį (bazinį ir refleksinį kartu) ašarų sekrecijos lygį, ašarų liaukų sekrecinį pajėgumą.

Rezultatai ir išvados. Analizuodami tyrimo rezultatus nustatėme, kad gyvūno rūšis turi įtakos ašarų sekrecijos kiekybiniams parametrams: daugiausia ašarų sekretuoja arklių akių ašarų liaukos – 25,45 ± 1,04 mm/min. Nustatėme, kad gyvūnų lytis daro įtaką ašarų liaukų sekretuojamam ašarų kiekiui ir ji priklauso nuo gyvūno rūšies. Tirtų gyvūnų, išskyrus kates, ašarų sekrecija yra aktyvesnė dieną. Tirtų gyvūnų, išskyrus arklius, ašarų sekrecija yra aktyvesnė vasarą. Gyvūnų ašarų sekrecijos pajėgumas ženkliai sumažėja sergant akių ligomis: konjunktyvitu ir uveitu, o sergant katarakta ašarų sekrecijos pokyčiai yra nežymūs. Narkotizuotų kiaulių akyse sumažėja išskiriamų ašarų kiekis. Dvikomponentė anestezija tiopentaliu – izofluranu ašarų sekreciją slopina labiau nei anestezija midazolamu – izofluranu.

SUMMARY

Various animal species tear sectretion quantitative evaluation Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Veterinary Faculty, Department of Non-Infectious Diseases, Tilžės g. 18, Kaunas

We examined two hundred animal tear secretion rate in 400 eyes. Subjects – various clinically healthy animal species, age, sex, breed, and animals with various eye diseases (rabbits, pigs, cows, horses, dogs, cats). We also analyzed animal specie, age, gender, time of a day, seasons influence as well as the influence to the tears secretion using different general anesthetics.

Objective. Set some pet quantitative lacrimal gland secretion rates and assess the factors which influence them.

We have done a general clinical examination and measurements of the amount of tears in the eyes for all animals using schirmer test, which shows a general (basic and reflex together) tear secretion level of the lacrimal secretion capacity.

Results and conclusions. Analyzing the results we found that animal species affects the secretion of tears quantitative parameters. Most tears secrets horse eye lacrimal glands – 25,45 ± 1,04 mm / min. We found that animals sex affects the tear glands secretion quantity and it depends on the animal species. Of all analyzed animals except cats tear secretion is more active in day time. Of all analyzed animals except horses, tear secretion is more active in the summer. Animal tear secretion capacity is significantly reduced in patients with eye diseases: conjunctivitis and uveitis but patients with cataract tear secretion changes are minor. In narcotized pigs decreased excretion of tears in the eyes also anesthesia with double cocktail of thiopental – isoflurane inhibits the secretion of tears more than anesthesia midozalam – isoflurane. When pigs surgery is done under general anesthesia it is necessary to protect the cornea from drying out.

ĮVADAS

Regos organas yra sudėtinga neuroreceptorinė sistema, priimanti ir analizuojanti tam tikro ilgio elektromagnetinių bangų šviesos dirgiklius. Regos analizatorius padeda gyvūnams orientuotis juos supančioje aplinkoje, pažinti išorinį pasaulį, skirti šviesą, tamsą, daiktų formą, dydį, nuotolį, paviršiaus reljefą. Akys yra sudėtingas ir subtilus organas. Regos organo veikla paremta šviesos, spalvos, formos, dydžio ir kitų požymių analize. Regos organą sudaro akies obuolys su akies priediniais organais (akies obuolyje priimami tam tikro ilgio šviesos bangų dirgikliai), taip pat regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus galvos smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir tarpinėse smegenyse bei galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje. Gyvūnų akys yra kaukolės akiduobėse. Akį nuo dulkių saugo blakstienos, vokai. Ašarų liauka drėkina akies obuolio paviršių, šildo akis, išplauna į akį patekusius svetimkūnius. Akies obuolį dengia stambi odena, kuri saugoja nuo mechaninių pažeidimų, svetimkūnių ir mikroorganizmų. Odena akies priekyje pereina į akies rageną, kuri lengvai praleidžia šviesos spindulius. Vidurinysis akies audinys – gyslainė – išraizgyta tankiu smulkių kraujagyslių tinklu, tiekiančiu akies obuoliui kraują su jame ištirpusiu deguonimi. Akies gyslainės priekinė dalis vadinama rainele. Jos spalva priklauso nuo pigmentų kiekio ir jų išsidėstymo. Vyzdys – anga esanti rainelės viduje. Ji reguliuoja šviesos spindulių kiekį, kuris patenka į akies vidų. Už vyzdžio yra skaidrus išgaubtas lęšis. Visą vidinę obuolio dalį užpildo stiklakūnis – skaidri, į drebučius panaši medžiaga. Daiktų vaizdai susidaro vidiniame akies obuolio dangale – tinklainėje. Joje yra regos receptoriai – stiebeliai ir kūgeliai. Akys turi daug sudėtinių funkcinių dalių, kurios veikia kartu ir suteikia galimybę matyti. Nors daugelio įvairių rūšių gyvūnų šios dalys yra tokios pačios, gamta jiems sukūrė tam tikrus pakeitimus, kurie geriausiai atitiktų jų poreikius. Pavyzdžiui, triušio akis turi keletą anatominių ypatumų, dėl kurių ji skiriasi nuo kitų gyvūnų. Vienas iš svarbių skirtumų yra gerai išsivystęs retrobulbarinis venų rezginys (Williams, 2008). Kitas anatominis skirtumas susijęs su nosiniu ašarų lataku (Marini et al., 1996).

Akies rageną ir junginę pastoviai drėkina ašarų plėvelė, kuri, mirksint vokams, vis atnaujinama. Ašarų plėvelę formuoja įvairius ašarų komponentus išskiriančios akies ašarų liaukos, kurių sekrecijos lygis gyvam organizmui yra labai svarbus rodiklis (Walcott, 1998). Akies ašarų liaukų išskiriamas vandeningas skystis – ašaros apsaugo rageną, neleidžia jai džiūti ir užsiteršti. Nuo akies ragenos paviršiaus dalis ašarų išgaruoja, o kita dalis pasišalina ekskrecine

sistema, kurią sudaro ašarų taškai, ašarų latakėliai, ašarų maišelis ir nosinis ašarų latakas (Tsubota, 1998).

Darbo aktualumas: moksliniuose tyrimuose yra dažnai eksperimentuojama su gyvūnais, taip pat ir su jų akimis. Jų akys yra didelės, patogiai prieinamos, tad tinkamai fiksavus gyvūną galima atlikti įvairias manipuliacijas su akimis. Jų akys kaip modelis naudojamos įvairioms chirurginėms technikoms ir ne chirurginio akių gydymo bei profilaktikos priemonėms tobulinti: jos operuojamos, stebimos ir tiriamos pooperaciniu periodu, stebimas įvairių vaistų poveikis akims. Kadangi įvairų naminių gyvūnų akies ašarų liaukos sekrecijos kiekybiniai parametrai skiriasi, mums buvo įdomu sužinoti ašarų sekrecijos parametrų kitimo mąstą.

Darbo tikslas: Nustatyti kai kurių naminių gyvūnų kiekybinius ašarų liaukos sekrecijos rodiklius ir įvertinti kai kurių veiksnių įtaką jiems.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti kiekybinį ašarų matavimą Širmerio testu įvairių rūšių gyvūnams.

2. Įvertinti gyvūno rūšies, veislės, amžiaus, lyties, metų ir paros įtaką ašarų liaukos sekrecijos kiekybiniams parametrams.

3. Įvertinti ašarų liaukos sekreciją gyvūnams, sergantiems akių ligomis. 4. Įvertinti bendrųjų anestetikų įtaką sveikų gyvūnų ašarų liaukos sekrecijai.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Ašarų aparato anatominė sandara ir struktūra

Visų žemės ūkio gyvūnų ašarų aparato sandara ir struktūra yra panaši. Ji sudaryta iš sekrecinės ir ekskrecinės sistemų. Ašarų liauka – tubuloalveolinė liauka sudaryta iš daugelio skiltelių atskirtų jungiamuoju audiniu. Kiekviena skiltis turi daug acinusų. Acinusai sudaryti iš serozinių ląstelių ir gamina vandeningą serozinį sekretą. Kiekvienas acinusas sudarytas iš į vynuogių kekę panašių ašarų liaukų ląstelių, turinčią viršūnę, kuri yra atkreipta į centrinę ertmę. Iš centrinės ertmės išeina daugybė latakų, kurie jungiasi į vieną stambų ašarų liaukos kanalą (Zoukhri, 2006).

Pagrindinė, didžiąją ašarų dalį išskirianti ašarų liauka yra orbitoje netoli lateralinio akies kampo virš akies obuolio dorsolateralinio paviršiaus, po skruostine kaktikaulio atauga, nuo akies obuolio raumenų ją atskiria fascija (Ritleng, 1993; Sauret, Machie, 1989). Ašarų liaukoje išskiriama didesnė akiduobinė dalis (pars orbitalis) ir mažesnė, arčiau akies esanti vokinė dalis (pars palpebralis). Ašaros iš liaukos nuteka 5–7 kanalėliais ir kaupiasi tarp viršutinio voko ir akies obuolio junginės. Apie 30 proc. sekretuojamo ašarų kiekio išskiria trečiojo voko liauka. Šios liaukos išskiriamos ašaros pasiskirsto tarp apatinio voko ir akies obuolio junginės. Abiejų ašarų liaukų išskiriamos ašaros, atlikusios savo funkciją, susikaupia ašarų ežerėlyje ir išteka iš akies pro ašarų taškus (puncta lacrimalis). Ašarų taškai yra vidiniame akies kamputyje, vienas viršutiniame voke, kitas apatiniame. Iš akies ašarų perteklius suteka į ašarų maišelį (saccus lacrimalis), o iš jo - į nosinį ašarų lataką (ductus nasolacrimalis) (1 pav.) (Ritleng, 1993). Ašarų liaukos sudarytos iš acinusų, kuriais vandeninis skystis patenka į palaipsniui didėjančius kanalėlius, o pastarieji į kanalą, kuris susilieja į vieną ekskrecinį kanalą. Acinusai yra sudaryti iš bazinių mioepitelio ląstelių, kurios supa vidinį acinusų sluoksnį ir yra vadinamos salelių ląstelės. Salelių ląstelės sudaro apie 80 proc. liaukos ir yra skirstomos į grupes. Skerspjūvyje acinuso sudėtyje yra piramidės formos salelių ląstelių, kurios viršūnių ir šoninių membranų sandūroje jungiasi tvirtomis žiedo jungtimis. Šios jungtys užtikrina tvirtą ląstelių elektrolitų, vandens ir baltymų sekreciją (Walcott, 1998).

1 pav. Šuns ašarų aparatas

(http://www.merckmanuals.com/vet/eye_and_ear/ophthalmology/nasolacrimal_and_lacrimal_ap paratus.html)

1.2. Ašarų sudėtis ir svarba

Ašaros – skaidrus, bespalvis, sūraus skonio vandeningas skystis, kurį gamina ašarų aparato (apparatus lacrimalis) sekrecinė dalis, susidedanti iš ašarų liaukos ir pagalbinių ašarų liaukučių. Ašarų sudėtyje yra vandens ir sausųjų medžiagų: vanduo sudaro didžiąją ašarų dalį (apie 99 proc.), o sausųjų medžiagų kiekis (apie 1 proc.) ašarose yra labai mažas (Ekong, 2008; Авроров, Лебедев, 1985). Ašarose aptinkami specifiniai ašarų proteinai – lizocimas, beta-lizinas, laktoferinas ir gama globulinas (lgA) – turintys antimikrobinių savybių (Pflugfelder, 2000). Sumažėjusi ašarų sekrecija gali sukelti sausos akies sindromą arba sausąjį keratokonjunktyvitą, kuris, kaip taisyklė, komplikuojasi ragenos opa, o pastaroji gali komplikuotis ragenos perforacija (Baudouin, 2001). Dažniausia sausos akies priežastis yra nepakankama ašarų plėvės vandeninės frakcijos gamyba ašarų liaukose. Ašarų sekrecija sumažėja esant akių pažeidimams ar sergant įvairiomis ligomis (Ekong, 2008).

1.3. Ašarų plėvelės sudėtis

Priekinę akies dalį dengia ašarų plėvelė. Ji ypač svarbi ragenos srityje. Ragenos ašarų plėvelė yra sveikų akių atspindys. Sveikai funkcionuojanti akies ašarų plėvelė reikalinga aiškiam matymui. Ji sudaryta iš keturių sudėtinių sluoksnių sekreto ir epitelio (Chen et al., 1997). Giliausias ašarų plėvės sluoksnis yra vadinamas glikokaliksu, kuris apima išorinį ragenos ir junginės epitelį. Virš jo yra gleivių (mucininis) sluoksnis, virš pastarojo – vandeninis sluoksnis ir, galiausiai, išorinis sluoksnis – lipidų (2 pav.) Šie sluoksniai nėra fiksuoti ar atskirti vieni nuo kitų, tačiau sekretui pereinant iš vieno sluoksnio į kitą padengia ir sutepa ragenos paviršių. Vidinis mucino sluoksnis (junginės taurinių ląstelių produktas) sukibdamas su ragenos epitelio gaureliais, padeda stabilizuoti ašarų plėvelę (Slatter, 1990).

2 pav. Ašarų plėvės sandara (http://www.vmcli.com/veterinary-articles-keratoconjunctivitis-sicca-part1.html)

Ašarų plėvelės svarba:

 palaiko drėgmę, būtiną ragenos ir junginės epitelinėms ląstelėms,  padaro ragenos paviršių nepriekaištingai lygų ir optiškai skaidrų,  aprūpina deguonimi rageną,

 dalyvauja ragenos mitybos ir apykaitos produktų šalinimo procesuose,

Glikokaliksas ir gleivėtas sluoksnis

Ašarų plėvelės vidinis sluoksnis susideda iš angliavandenių, kurie apima ragenos ir junginės epitelį. Ragenos ir junginės išskiriami mucino baltymai sudaryti iš suragėjusių ląstelių, taip pat randami glikokalikso sluoksnyje. Mucinas formuoja specialų gelį, kuris sutepa akį jai judant ir mirksint (Gipson, Argueso, 2003). Be to mucinas drėkina ragenos paviršių ir veikia kaip apsauginis barjeras nuo invazinių ligų sukėlėjų. Dalis glikokalikso išskiriamo mucino kiekio lieka susijungęs su membrana, bet gali išsiplėsti iki išorinio gleivinio sluoksnio (Blalock et al., 2008). Mucinas gaminamas akies junginės tauriųjų ląstelių. Ragenos ašarų plėvės gamybą reguliuoja autonominė nervų sistema, kontroliuojanti tiek bazinę, tiek refleksinę ašarų gamybą. Šių tauriųjų ląstelių paplitimą reguliuoja daug augimo veiksnių (Danjo et al., 1998).

Vandeninis sluoksnis

Ašarų plėvelės vidurinysis sluoksnis yra vandeninis sluoksnis, jis sudaro didžiąją dalį ragenos ašarų plėvės (Kern, 1992).

Nedidelį kiekį vandeninio sluoksnio sekreto taip pat išskiria junginės ir ragenos epitelio ląstelės. Trišakis nervas taip pat vaidina svarbų vaidmenį kontroliuojant neurogeninį ašarų išskyrimą (Books, 2003). Vandeninis sluoksnis (ašarų liaukos, trečiojo voko liaukos ir priedinių Krauzės (Krause) ir Volfringo (Wolfring) ašarų liaukų produktas), plauna ragenos paviršių, padarydamas jį lygų ir optiškai kokybišką. Vandeninis sluoksnis turi daugybę ragenos sveikatingumui svarbių funkcijų, kurios apsaugo akies paviršių nuo aplinkos. Vandeninio sluoksnio elektrolitų sudėtis yra labai svarbi akies paviršiaus sveikatai. Net nedideli osmosinio slėgio pokyčiai ar elektrolitų disbalansas sukelia vandeninės frakcijos trūkumus akyje (Wang et al., 2003). Kelios priežastys gali pakeisti ašarų liaukos sekreciją, kuri gali privesti prie sausų akių požymio ar žaloti akies paviršių. Vandeninio sluoksnio baltymai apsaugo akies paviršių nuo bakterinės infekcijos ir papildo ragenos ir junginės funkciją. Refleksų sukeliama vandeninio sluoksnio sekrecija padeda nuplauti kenksmingas medžiagas ir kietąsias daleles. Buferio sistemos skystis padeda apsaugoti nuo pasikeitusio pH. Taigi vandeninis sluoksnis palaiko ragenos drėgmę ir tiekia maistines medžiagas (Wang et al., 2006).

Lipidų sluoksnis

Paviršinis ašarų plėvelės sluoksnis yra lipidų sluoksnis, gaminamas meibominių liaukų (Slatter, 1990). Meibominės liaukos aptinkamos viršutinio ir apatinio akies vokų kraštuose. Šios liaukos išskiria baltymus ir lipidus, kurių mišinys formuoja normalios fiziologinės temperatūros sekretą. Meibominių liaukų ląstelės riebalinę ašarų plėvelės frakciją išskiria mirksint. Ši frakcija sudaro lipidų rezervuarą (McCulley, Shine, 2003). Mirksint, vokų nusileidimo metu, lipidai yra paskleidžiami po visą ašarų plėvę. Mirksint, vokų pakėlimo metu, lipidai yra grąžinami į rezervuarą. Taip susidaro hidrofobinis sluoksnis, kuris neleidžia nutekėti ašaroms ant vokų ir apsaugo juos nuo riebalų patekimo ant ašarų plėvelės (Nicolaides et al., 1981). Šis sluoksnis taip pat apsaugo ašarų plėvelę nuo garavimo ir mirksint sudrėkina vokus, kurie dėl to gali lengvai slysti akies obuolio paviršiumi. Nervai, kurie stimuliuoja meibominių liaukų funkciją nėra gerai žinomi (Foulks, Bron, 2003).

Vokų įtaka ašarų sekrecijai

Mirksint akių vokai padeda išlaikyti sveiką ragenos ašarų plėvelę. Kiekvienas sumirksėjimas yra sekrecijos, sklaidos, garinimo ir ašarų plėvės nusausinimo ciklas. Vokų paralyžius ar užgaištas mirksėjimas gali iššaukti sausąjį keratokonjunktyvitą ar refleksinį ašarojimą (Caffery et al., 2008). Tokiais atvejais trečiasis vokas gali perimti vokų funkciją ir išsaugoti ašarų plėvelę. Atitinkamas ašarų sekrecijos kiekio išskyrimas yra reguliuojamas procesas. Vandeningą ir gleivingą sekreciją reguliuoja nerviniai refleksai. Junginės ir ragenos nervus aktyvuoja sensoriniai dirgikliai (Gausas, 2004).

1.4. Vaistų įtaka ašarų išskyrimui

Ašarų sekrecijai didelę įtaką daro įvairūs vaistai, naudojami sergančiųjų gyvūnų gydymui. Vienais atvejais vaistai ašarų liauką skatina išskirti daugiau ašarų, o kitais – priešingai, slopina ašarų sekreciją.

Nuo seno žinoma, jog pilokarpinas, veikdamas įvairiapusiškai, taip pat daro įtaką ir ašarų sekrecijai. Nuolatos lašinant 0,25, 1,0, arba 2,0 proc. pilokarpiną, sukeliama vokų, junginės hiperemija ir miozė lašinamojoje akyje, bet ašarų gamyba padidėja nežymiai (Yoshida et al., 1999). Tuo tarpu E. M. Smith ir kitų (1994) teigimu, pilokarpinas naudojamas kaip pagrindinis

vaistas gydant glaukomą, uždegimo neapimtoms šunų ir kačių akims. Jis stimuliuoja krumplyną, lygiuosius rainelės raumenis, siaurina vyzdį, padidina ašarų plėvės vandeninio sluoksnio sekreciją mažindamas akispūdį akyje.

Ašarų sekreciją skatina ciklosporinas A. Mokslininkai nustatė, kad lašinant 0,1 proc. ciklosporino A akių lašus sveikoms pelėmis, per 3 dienas gerokai sustiprėjo ašarų sekrecija (Yoshida et al., 1999). Šių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad ciklosporinas A pagreitina ašarų sekreciją išleidus neurotransmiterius iš jutimo nervinių galūnių, kurios sąveikauja su parasimpatine nervų sistema. Ši vaisto savybė yra išnaudojama gydant šunis sergančius sausuoju akies junginės ir ragenos uždegimu (Gelatt, 2007).

Yra daug vaistų, kuriais gydomi gyvūnai, turi savybę slopinti ašarų sekreciją. Vienais atvejais tokia vaistų savybė yra pageidaujama, kada ašarų hipersekrecija slopinama, bet kitais atvejais tokia savybė yra nepageidaujama, sukelianti pašalinį efektą, kurį reikia šalinti, pvz., taikant ilgalaikę sulfonamidų terapiją šlapimo takų sutrikimus turintiems šunims, sukeliama ašarų liaukos toksikozė, o vėliau, akys išsausėja, prasideda sausasis akies junginės ir ragenos uždegimas (KCS) (Collins et al., 1986).

Ašarų sekreciją slopina atropinas, kuris dažnai naudojamas bendrosios anestezijos protokole premedikacijos tikslu. Atropino poveikis į ašarų liauką yra stiprus: 1 proc. atropino lašai visiškai blokuoja pilokarpino stimuliuojamą ašarojimą (Yoshida et al., 1999).

Ašarų sekreciją slopina kapsaicinas. Panaudojus 1 proc. kapsaicino tirpalą ir po to atlikus ašarų liaukos imunohistocheminę analizę nustatyta, kad joje, kapsaicino įtakoje, išeikvojama substancija P, kuri skatina didesnį ašarų kiekio išsiskyrimą. Atropinas taip pat slopina substancijos P poveikį (Yoshida et al., 1999).

1.5. Anestetikų įtaka ašarų sekrecijai

Yra žinomas vaistų ir anestetikų poveikis ašarų sekrecijai. K. M. Shepard ir kiti (2011) nustatė, kad šunims bendrosios anestezijos metu, ją palaikant izofluranu, ženkliai sumažėjo ašarų sekrecija. Tokia pati ašarų sekrecijos mažėjimo tendencija nustatyta ir jūros kiaulytėms, kai bendroji anestezija joms palaikoma izofluranu (Coster et al., 2008). Atliekant chirurgines operacijas anestezuojamiems gyvūnams žymiai sumažėja bazinė ašarų gamyba, todėl pacientams yra rekomenduojama akių priežiūra lašinant dirbtines ašaras ar taikant atitinkamus vaistus (Cross

et al., 1977). Atliekant bendrąją anesteziją skirtingų veislių šunims taip pat randami skirtingi ašarų sekrecijos mąstai (Hamor et al., 2000).

1.6. Ašarų sekrecijos kitimo mąstai

Koc Y. ir kiti (2005) nustatė, kad įvairių veislių triušių akyje išskiriamų ašarų parametrai kinta priklausomai nuo amžiaus, metų, paros laikotarpio. Gyvūnų akių sekrecijos kiekybiniai parametrai skiriasi, kaip ir jų parametrų kitimo mastas. Tokius pačius tyrimus atliko ir Beech J. ir kt. (2003) su arkliais patvirtindamas parametrų masto kitimo teoriją. Jis netgi nustatė Širmerio juostelės padėties akyje įtaką ašarų sekrecijai.

1.7. Kai kurių gyvūnų ašarų sekrecijos parametrai

Abrams K. L. ir kiti (1990) tirdami 142 triušių akis nenaudojant anestezijos nustatė, kad vidutiniai Širmerio testo parodymai buvo 5,30 ± 2,96 mm/min., kurių ribos buvo 0–15 mm/min. 95% tirtų triušių parodymų ribos buvo 0–11,2 mm/min. Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp akių (dešinės ir kairės), lyties ar tarp veislių, nebuvo nustatyta, nors vidutinės dviejų veislių vertės gerokai skiriasi nuo likusių verčių. Beech J. ir kiti (2003) ištyrė 39 arklių ir 29 ponių ašarų gamybą Širmerio testinėmis juostelėmis, siekdami nustatyti paros, metų laiko, lyties, amžiaus bei juostelės įdėjimo padėties įtaką ašarų sekrecijos svyravimams. Tyrimo rezultatų buvo 26,8±3,8 mm/min. ribos svyravo tarp 10–35 mm/min. Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp akių (dešinės ir kairės), lyties ar tarp veislių, nebuvo nustatyta, tačiau statistiškai patikimi buvo metų laikotarpio svyravimai, lyginant žiemą su vasara. Cullen C. L. ir kiti (2005) tirdami trumpaplaukių kačių ašarų sekrecijos parametrus nustatė tokius Širmerio testo parametrus: 17,4 ± 4,6 mm/min. Skirtumo tarp lyčių, amžiaus veislių jie nenustatė , tačiau nustatė anestezuotų kačių ašarų sekrecijos gamybą, kurių rezultatai buvo – 12,5 ± 4,3 mm/min. Broadwater J. J. ir kiti (2010) ištyrė jaunų šuniukų (27 patinai ir 16 patelės) (<6mėn.) aštuoniasdešimt šešias akis. Širmerio testo parametrai buvo 15,76 ± 5,79 mm/min. (ribos: 0–26 mm/min.). Taip pat buvo nustatyta amžiaus ir svorio įtaka ašarų sekrecijos parametrų kitimui: didėjant amžiui viena diena

parametrai padidėdavo 0,15 mm/min., o padidėjus svoriui 1kg. parametrai padidėdavo 0,84 mm/min.

1.8. Širmerio testas

Tai paprastas testas skirtas apskaičiuoti žmogaus ir gyvūnų ašarų gamyba. Pirmą kartą aprašytas vokiečių oftalmologo Otto Schirmer 1903 metais, o veterinarinę mediciną pasiekė jo modifikacija, kuri pirmą kartą buvo aprašyta 1962 metais. Šis testas (žinomas kaip STT I) rodo bendrąjį (bazinį ir refleksinį kartu) ašarų sekrecijos lygį, ašarų liaukų sekrecinį pajėgumą. Bazinė ašarų gamyba yra apibrėžiama kaip pagamintų ašarų, kurios sutepa ragenos paviršių, kiekis. Refleksinis ašarų išskyrimas apibūdina akių sveikatingumą uždegimo apimtose ar sudirgintose (nuo širmerio juostelės) akyse.

Širmerio testas – tai popierinė (Vatmano nr. 41) juostelė (5x35 mm), kurios galas užapvalintas ir impregnuotas mėlynais dažais, bei sugraduotas 1 mm tikslumu (3–4 pav.). Juostelės galas yra įdėtas į specialų dėkliuką, kuris yra ties 5 mm padala ir kuris apsaugo juostelę nuo nešvarumų bei aliejų esančių ant tiriančiojo rankų (aliejus iškreipia duomenis išstumdamas vandeninę frakciją ir neleidžia juostelei reikiamai sudrėkti). Juostelės galas užkišamas už apatinio akies voko ir laikomas 1 min. Rezultatai, kiek sudrėko juostelė, vertinami po 1 min (5 pav.). Ašarų gamyba yra išryškinama dažų migracija žemyn juostele (atstumas milimetrais) ir vertinama kaip mm/min (Wright, Meger, 1962).

Širmerio testas paprastai atliekamas taikant minimalų gyvūno fiksavimą, bei netaikant išankstinio akių medikamentų panaudojimo. Sedacija ir/arba lokali anestezija gali sumažinti ašarų gamybą bei iškreipti vertes, todėl prieš bandymą, to reikėtų vengti, jeigu tai yra įmanoma. Tyrimo juostelės turi būti vertinamos iš karto išėmus iš akies, nes skystis per tam tikrą laiką gali toliau migruoti ir iškreipti matavimo rodiklius ir atvirkščiai, juostelės gali išdžiūti. Širmerio testas gali būti atliekamas kiekvienai akiai atskirai arba kartu, tai nekeičia testo tikslumo (Koc et al., 2005). Širmerio testas II (žinomas kaip STT II) – rodo refleksinį ašarų sekrecijos pajėgumą. Šis testas atliekamas panaudojus vietinius anestetikus, kurie sugeria junginės maišelio sekretą ir padaro akį sausą dar prieš pradedant matavimą (Senchyna, Wax, 2008).

3 pav. Širmerio testas ( nuotrauka D. Kvitkos). 4 pav. Širmerio testo juostelės ( nuotrauka D. Kvitkos).

5 pav. Širmerio testo rezultatų vertinimas (Gelatt, 2007)

1.9. Ašarų aparato ligos

Ašarų aparato ligos sudaro 6–10% visų akių ligų. Tai gali būti įgimta patologija, uždegimas, sužeidimas, sumušimas, nudegimas, augliai. Dažniausiai ašarų aparato pažeidimai pasireiškia ašarojimu arba tokia būsena, kai ašarų mažai ar jų visai nėra.

Ašarų aparato ligos skirstomos į ašarų liaukų ligas ir ašarų aparato nutekamosios dalies ligas (Stern et al., 1998).

Ašarų liaukų ligoms priskiriama: ašarų liaukos anomalija, ašarų liaukos uždegimas, Sjogreno sindromas, navikai.

Liaukų anomalija – tai neišsivysčiusi, nepakankamai susiformavusi liauka. Nepakankamai išsivysčiusi ašarų liauka neišskiria tiek ašarų, kiek reikia normaliai akiai arba išskiria per daug. Tuomet akys nuolat ašaroja. Šiuo atveju reikia stengtis sumažinti ašarų sekreciją.

Ašarų liaukos uždegimas (dakrioadenitas) gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminį uždegimą sukelia bakterinė arba virusinė infekcija. Kartais jis gali būti kaip persirgtos ligos komplikacija. Dažniausiai serga jauni gyvūnai. Lėtinis uždegimas būna sergant infekcine liga arba susergama neišgydžius ūminio uždegimo.

Sjogreno sindromas – tai autoimuninė liga, pažeidžianti išorinės sekrecijos liaukas. Jis pasireiškia akių sausumu (Caffery et al., 2008).

Navikai – ašarų liaukų nepiktybiniai navikai – angioma (nepiktybinis navikas, išsivystantis iš kraujagyslių arba limfagyslių), adenoma (nepiktybinis liaukinio epitelio auglys, vadinamas išauga) ir limfangioma (gana reta limfinės sistemos anomalija, savo išvaizda primenanti minkštą gerybinį naviką, kuris dažniausiai sukelia funkcines ir kosmetines problemas). Tai įgimtas defektas, netaisyklingas kraujagyslių išsivystymas, dėl kurio užsikemša limfinė sistema ir po oda susidaro skysčio burbuliukai. Piktybiniai navikai dažniausiai yra mišrūs. Retai formuojasi sarkoma arba karcinoma (Hornblass et al., 1980).

Ašarų aparato nutekamosios dalies ligoms priskiriama: ašarų taško atvirtimas esant surandėjusiems vokams, senatviniam vokų suglebimui. Akis ašaroja, nes ašarų taškas nepasineria į ašarų ežerėlį ir nesugeria ašarų), nesusiformavęs ašarų taškas (dažniausiai tai įgimta anomalija, nors gali užakti ir susižeidus, nudegus), ašarų taško susiaurėjimas ir ašarų latakėlio susiaurėjimas (atsiranda dėl uždegimų, svetimkūnių, sužeidimų). Dažniausiai susiaurėja latakėlio pradžia, ašaros pilnai nenuteka todėl ašarojama.

Ašarų maišelio uždegimas (dakriocistitas) gali būti lėtinis ir ūmus. Lėtiniu susergama, kai susiaurėja arba užanka nosinis ašarų latakas. Maišelyje susilaiko sekretas ir pamažu maišelio sienelės išsitempia. Skaidrus maišelio skystis virsta gleivingu, pūlingu. Akys traiškanoja ir ašaroja. Ūmiu dažniausiai serga vyresni gyvūnai, tačiau pasitaiko ir jauniems (susergama patekus užkratui) ir navikai (dažniausiai būna gerybiniai – papiloma, melanoma).

Nosinio ašarų latako susiaurėjimas atsiranda dėl nosies gleivinės uždegimo, traumų. Dažniausiai susiaurėja ties anga į nosį (Baudouin, 2001).

1.10. Dažniausiai pasitaikančios akių patologijos

Dažniausiai pasitaikančios ir literatūroje aprašytos akių ligos yra akies junginės uždegimas (konjunktyvitas), sausasis keratokonjunktyvitas, vokų uždegimas, glaukoma, kraujagyslinio dangalo uždegimas (uveitas), išverstakumas dėl orbitos pūlinio ar naviko, trečiojo voko liaukos išsivertimas, katarakta (Williams, 2008).

Konjunktyvitas (taip pat vadinama rausva akis) yra junginės uždegimas (Mathers, Scerra, 2000). Ši liga dažniausiai atsiranda dėl infekcijos (paprastai virusinės, bet kartais bakterinės) arba alerginės reakcijos. Konjunktyvitas yra labiausiai ir plačiausiai paplitusi gyvūnų akių liga, sukelianti akių paraudimą, dėl kurios, vėliau akių kampuose ir ant ragenos gali atsirasti gleivių. Akių hiperemija, junginės patinimas (chemozė) ir ašarojimas yra pagrindiniai akių simptomai būdingi visų konjunktyvitų formoms (Rose, 2007). Yra 5 konjunktyvito rūšys, kurių kiekvieną sukelia tam tikra priežastis:

Virusinis konjunktyvitas - jis yra dažnai susijęs su viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Konjunktyvitas, sukeltas adenoviruso, gali greitai plisti tarp gyvūnų apimant vieną akį ar abi.

Bakterijų sukeltas konjunktyvitas – šį konjunktyvito tipą sukelia mikroorganizmas Chlamydia trachomatis, kuris gali pažeisti ir kitas kūno vietas. Paprastai pirmi simptomai pasireiškia viena akimi, bet gali išplisti į kitą akį per 2–5 dienas. Bakterijų sukeltam konjunktyvitui būdinga pūlingos, matinės, gelsvos išskyros ypač pasireiškiančios po nakties (Yanoff et. all., 2008).

Alerginis konjunktyvitas gana dažnai sukeliamas tokių antigenų, kaip žiedadulkės, namų dulkių erkės (Groneberg et all., 2008).

Reakcinis konjunktyvitas – tai cheminis akies sužalojimas, kurio priežastis yra rūgščios ar šarminės medžiagos patekimas į akis. Nudegimai šarmu paprastai yra traktuojami blogiau nei nudegimai rūgštimi. Lengvas nudegimas sukelia konjunktyvitą, o sunkesnių nudegimų atveju gali sukelti ragenos pabalimą. Indikatorinis lakmuso popierėlis yra paprastas būdas paneigti arba patvirtinti nudegimo diagnozę, kad pH yra normos ribose apie 7,0–7,2.

Sausasis keratokonjunktyvitas - žinomas kaip sausų akių sindromas, dėl ligos yra slopinama ašarų liaukos sekrecija, joje sumažėja vandeningo sluoksnio vandens frakcijos gamyba ir padaugėja lipidinio sluoksnio išskiriamo sekreto arba padidėja ašarų plėvės garavimas, dėl to akis būna sausa, dažnai padengta pūlingomis išskyromis ir į ją gali patekti įvairūs

patogenai, kurie gali sukelti ragenos opas ar įbrėžimus ragenos paviršiuje (Kaiserman et all., 2005).

Uveitas - tai skausmingas kraujagyslinio dangalo uždegimas, sukeliantis akių paraudimą ir gali sukelti fotofobijas (padidėjęs jautrumas šviesai) bei regėjimo sutrikdymą (neryškų matymą) (Chang et all., 2002).

Blefaritas - šios ligos priežastimi gali tapti mechaniniai sužeidimai, traumos, įvairios infekcijos arba avitaminozė. Neteisinga kepenų ar kasos veikla taip pat gali sukelti šią ligą. Simptomai pasireiškia vokų paraudimu, ašarojimu, dėl vokų patinimo susiaurėja vokų plyšys (Mondino, et al.,1987). Gyvūnai bando krapštyti akis, kas pablogina situaciją. Būdinga susikaupusios išskyros gyvūnų akių kampučiuose.

Trečiojo voko liaukos iškritimas. Natūrali anatominė sveikos akies trečiojo voko liaukos lokalizacija – apatinė trečiojo voko dalis. Ji gamina vidutiniškai 30–57 proc. akies ašarų plėvelės vandeninės dalies (Bromberg, 1980; Helper and al., 1974). Ši liauka histologiškai panaši į ašarų liauką, todėl manoma, kad ji akies paviršių aprūpina lizocimu bei antikūnais, o ragenos priekinį paviršių – deguonimi ir maisto medžiagomis (Gelatt, 1991). Šios liaukos iškritimo ar išsivertimo pasekmė yra sausojo keratokonjuktyvito vystymasis (Sarma, 2010; Plummer et al., 2008).

Katarakta - labiausiai paplitusi akių liga, dėl kurios gyvūnai tampa akli. Kataraktą gali sukelti traumos ar diabetas, bet daugumai gyvūnų katarakta yra paveldimas procesas ar senatvinis pokytis. Bet koks lęšio neskaidrumas vadinamas katarakta, tačiau labai mažos dėmelės neturi didelės įtakos matymui. Tačiau didelė dauguma kataraktų progresuoja ir galiausiai sukelia aklumą (Quillen, 1999).

Glaukoma yra viena iš sunkiausių akių ligų su kuria susiduria veterinarijos gydytojas. Glaukoma yra skausminga ir dažnai sukelia apakimą visam laikui (Quillen, 1999). Padidėjęs akispūdis atsiranda dėl sutrikusio akies vandeninio skysčio nutekėjimo priekinėje akies kameroje esančiame ragenos/rainelės kampe. Glaukoma gali atsirasti kaip antrinė liga daugelio atvejų, įskaitant lęšio išnirimą ir uveitą, tačiau daugeliu atvejų yra pirminė ir paveldima liga, kuria dažniausiai serga šunys tarp 3–6 metų amžiaus.

Yra dviejų tipų glaukomos: pirminė ir antrinė. Glaukomos simptomai: aukštas slėgis akyje, mirksint akies obuolys tolsta į akiduobę, matomos išryškėjusios akies kraujagyslės, debesuotas vaizdas prieš akis, išsiplėtęs vyzdys ar vyzdžio nereagavimas į šviesą, regėjimo sutrikimai (Casson et al., 2012).

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimai buvo atliekami 2011–2013 m. Tiriamieji objektai – sveiki įvairios rūšies amžiaus, lyties, veislės ir įvairiomis akių ligomis sergantys naminiai gyvūnai (triušiai, kiaulės, karvės, arkliai, šunys, katės). Tyrimai su gyvūnais buvo atliekami įvairiose vietose: su kiaulėmis tyrimai atlikti LSMU KK (Kauno klinikose) Kardiologijos centre, įvairaus pobūdžio operacijų metu, su triušiais - LSMU VA Vivariume ir Prienų rajone, Pakuonio miestelyje esančioje privačioje „X“ triušių fermoje, su karvėmis ir arkliais – nuvykus į vietą pas pavienius ūkininkus, su šunimis ir katėmis – IĮ. Raudondvario veterinarinėje gydykloje ir nuvykus pas pavienius žmones.

Tyrimus atlikome tiems patiems gyvūnams žiemos ir vasaros viduryje, ryte ir vakare.

Analizuodami amžiaus įtaką kiekybiniams ašarų sekrecijos rodikliams, mes tiriamuosius gyvūnus skirstėme į tokias amžiaus grupes:

 triušiai ir karvės iki 2 m. amžiaus,  triušiai ir karvės vyresni kaip 2 m.  arkliai ir katės iki 4 m. amžiaus,  arkliai ir katės vyresni kaip 4 m.  šunys iki 4 m. amžiaus,

 šunys 4–9 m. amžiaus,  šunys vyresni nei 10 m.,  kiaulės 4–8 mėn. amžiaus,  kiaulės 9–12 mėn. amžiaus.

Sergančiųjų gyvūnų grupę sudarė pavieniai gyvūnai, kuriems nebuvo taikytas metų laiko ir paros laikotarpio kriterijus, bet buvo atsižvelgta į nustatytą diagnozę.

Visiems eksperimentui naudotiems gyvūnams buvo pildoma registravimo kortelė (1–4 priedas, 1–3 pav.) ir atliekamas bendrasis klinikinis tyrimas: nustatyta ir įvertinta jų būklė, elgsena, kūno sudėjimas, temperamentas, kūno temperatūra, apžiūrimos ir įvertinamos jų akys.

Visi gyvūnai buvo tinkamai fiksuojami ir jiems buvo atliktas ašarų kiekio akyje matavimas Širmerio testu.

Širmerio testas – tai popierinė juostelė (5x35 mm) kurios galas užkišamas už apatinio akies voko ir laikomas 1 min. Rezultatai, kiek sudrėko juostelė, vertinami po 1 min. Šis testas rodo bendrąjį (bazinį ir refleksinį kartu) ašarų sekrecijos lygį, ašarų liaukų sekrecinį pajėgumą.

Ašarų kiekybinius matavimus atlikome vasarą ir žiemą, ankstyvuoju dienos laikotarpiu (≈10–12 val.) ir vakaro metu (≈ 18–20 val.).

Išmatavus gyvūnų ašarų sekrecijos pajėgumą, jis buvo diferencijuojamas pagal amžių, lytį, kairę/dešinę akį, veislę, metų ir paros laikotarpį, akių patologiją.

Turėdami siekį nustatyti narkozės įtaką ašarų sekrecijai bendrosios anestezijos protokole naudojant skirtingus bendruosius anestetikus, mes pasirinkome kiaules. Kiaules analogų principu suskirstėme į dvi grupes – A ir B (po 10 kiaulių kiekvienoje grupėje: 5 kiaulaitės ir 5 kastratai).

Prieš bendrosios anestezijos indukciją kiekviena kiaulė buvo tinkamai fiksuota ir jai buvo atliktas ašarų kiekio akyje matavimas Širmerio testu. Vėliau A grupės kiaulėms narkozės indukcija sukelta tiopentaliu, jį švirkščiant į ausies veną, kiaulė intubuota, o narkozė palaikyta izofluranu.

B grupės kiaulėms bendrosios anestezijos indukcija sukelta midazolamu, o narkozė palaikyta taip pat izofluranu.

Praėjus 30 min. nuo narkozės pradžios, A ir B grupės visoms kiaulėms ašarų kiekis Širmerio testu buvo matuojamas vėl.

Tyrimai atlikti prisilaikant 2012-10-03 „Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įsakymo“ Nr. XI-2271 ir kitų aktų, reglamentuojančių gyvūnų naudojimą eksperimentams.

Gautų duomenų kaupimui ir statistinei analizei naudojome Microsoft Office Excel 2003 programą.

3. TYRIMŲ REZULTATAI

2011–2013 metų laikotarpiu ištyrėme ašarų liaukų sekrecijos lygį 200 įvairių rūšių sveikų ir sergančių gyvūnų 400 akių. Jie buvo suskirstyti į 2 grupes: kliniškai sveiki ir sergantys akių ligomis gyvūnai. Tyrimai atlikti su 20 kliniškai sveikų 4–12 mėn. amžiaus Lietuvos baltųjų veislės kiaulių, 80 įvairaus amžiaus (1–4 m.) Naujosios Zelandijos baltųjų ir Belgijos milžinų veislės triušių, iš kurių 20 sirgo akių ligomis, 10 įvairaus amžiaus (2–4 m.) Lietuvos Juodmargių karvių, iš kurių 2 sirgo akių ligomis, 10 įvairaus amžiaus (2–6 m.) žemaitukų ir arabų veislės arklių, iš kurių 2 sirgo akių ligomis, 40 įvairaus amžiaus (1–16 m.), įvairių veislių šunų, iš kurių 9 sirgo akių ligomis, 40 įvairaus amžiaus (1–11 m.), įvairių veislių kačių, iš kurių 11 sirgo akių ligomis. Sveikų gyvūnų grupę sudarė 156 gyvūnai, o sergančiųjų – 44. Triušiai sudarė didžiąją tirtų gyvūnų grupę – 80 vnt. (40%). Tirtų gyvūnų pasiskirstymas pagal rūšį pateiktas 6 paveiksle.

Šunys 20% Arkliai 5% Karvės 5% Kiaulės 10% Triušiai 40% Katės 20%

6 pav. Tirtų gyvūnų rūšių procentinė sudėtis

Mes nustatėme bendrą tiriamųjų gyvūnų ašarų liaukų sekrecijos lygį. Tyrimo duomenys tokie: triušių (n=80) 16,53 ± 0,40 mm/min. (ribos: 12–28 mm/min); kiaulių (n=20) 15,83 ± 0,62 mm/min. (ribos: 9–22 mm/min); karvių (n=10) 22,95 ± 0,99 mm/min. (ribos: 21–30 mm/min); arklių (n=10) 25,45 ± 1,04 mm/min. (ribos: 22–34 mm/min); šunų (n=40) 16,68 ± 0,59 mm/min. (ribos: 12–24 mm/min); kačių (n=40) 16,76 ± 0,41 mm/min. (ribos: 10–25 mm/min).

Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp gyvūnų akių (dešinės ir kairės) nebuvo nustatyta (p≥0,05). Detalesni tyrimo rezultatai pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Bendroji tiriamųjų gyvūnų ašarų sekrecija

Eilės Nr. Tiriamųjų gyvūnų rūšis Dešinė akis Kairė akis

1. Triušiai 16,59±0,57*** 16,48±0,57*** 2. Kiaulės 15,95±0,88* 15,7±0,89* 3. Karvės 22,7±1,48 23,2±1,38 4. Arkliai 25,4±1,80 25,5±1,14 5. Šunys 16,8±0,83* 16,55±0,85* 6. Katės 16,65±0,56* 16,9±0,59* * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad daugiausia ašarų sekretuoja arklių akių ašarų liaukos 25,45 ± 1,04 mm/min., o mažiausiai ašarų išskiria kiaulių akių ašarų liaukos 15,83 ± 0,62 mm/min. Rezultatai pateikti 7 paveiksle. 16,53 _15,83 16,68 16,76 25,45 22,95 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00

Triušiai Kiaulės Karvės Arkliai Šunys Katės

Tiriamųjų gyvūnų rūšis

Š ir m er io t es to p a ra m e tr a i, m m /m in . Bendras

Analizuodami gyvūno lyties įtaką ašarų liaukų sekrecijos lygiui, mes gavome tokius duomenis: triušių patinų (n=40) 14,75 ± 0,46 mm/min. (ribos: 13–22 mm/min); patelių (n=40) 18,31 ± 0,59 mm/min. (ribos: 14–28 mm/min); kiaulių patinų (n=10) 17,17 ± 0,8 mm/min. (ribos: 10–22 mm/min), patelių (n=10) 14,73 ± 0,86 mm/min (ribos: 9–28 mm/min); arklių patinų (n=5) 27 ± 0,86mm/min. (ribos: 24–34 mm/min), patelių (n=5) 23,9 ± 1,81 mm/min (ribos: 22–30 mm/min); šunų patinų (n=18) 15,83 ± 0,83 mm/min. (ribos: 12–21 mm/min), patelių (n=22) 17,36 ± 0,82 mm/min (ribos: 14–24 mm/min), kačių patinų (n=19) 16,83 ± 0,62 mm/min. (ribos: 11–22 mm/min), patelių (n=21) 16,73 ± 0,55 mm/min (ribos: 14–25 mm/min). Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp gyvūnų akių (dešinės ir kairės) nebuvo nustatyta (p≥0,05). Tyrimo rezultatai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Gyvūno lyties įtaka ašarų sekrecijai

Patinai Patelės Eilės Nr. Tiriamųjų gyvūnų rūšis

Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Triušiai 14,68±0,62*** 14,83±0,69*** 18,5±0,85*** 18,13±0,82*** 2. Kiaulės 17,22±1,16* 17,11±1,17* 14,91±1,25* 14,55±1,25* 3. Arkliai 27,6±1,29 26,4±1,21 23,2±3,25 24,6±1,99 4. Šunys 16,94±0,81* 14,72±1,44* 16,68±1,37* 18,05±0,90* 5. Katės 16,61±0,86 17,06±0,91 16,68±0,76 16,77±0,80 * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Mes nustatėme, kad gyvūnų lytis daro įtaką ašarų liaukų sekretuojamam ašarų kiekiui, tačiau ši įtaka nėra vienareikšmė, ji priklauso nuo gyvūno rūšies. Nustatėme, jog arklių ir kiaulių vyriškos lyties atstovų akies ašarų liaukos ašarų išskiria daugiau nei tos pačios gyvūnų rūšies patelių. Šunų ir triušių grupėje moteriškos lyties atstovių akies ašarų liaukos ašarų gamina ir išskiria daugiau nei šių gyvūnų patinų ašarų liaukos. Reikšmingo skirtumo tarp kačių ir katinų akių ašarų liaukų sekretuojamo kiekio nenustatėme. Rezultatai pateikti 8 paveiksle.

18,31 _17,17 14,75 16,83 27 15,83 23,90 14,73 17,36 _16,73 0 5 10 15 20 25 30

Triušiai Kiaulės Arkliai Šunys Katės

Tiriamųjų gyvūnų rūšis

Š ir m e ri o te s to p a ra m e tr ai , m m /m in . Patinai Patelės

8 pav. Lyties įtaka išskiriamam ašarų kiekiui

Mes tyrėme ir nustatėme gyvūno amžiaus įtaką išskiriamam ašarų kiekiui. Gavome tokius duomenis: jaunų, iki 2 m. amžiaus triušių (n=40) 15,19 ± 0,63 mm/min. (ribos: 12–22 mm/min), vyresnių, virš 2 m. amžiaus (n=40) 17,88 ± 0,44 mm/min (ribos: 7–28 mm/min); 4–8 mėn. amžiaus kiaulių (n=10) 16,56 ± 1,00 mm/min. (ribos: 10–20 mm/min), 9–12 mėn. (n=10) 15,33 ± 0,79 mm/min (ribos: 9–22 mm/min); jaunų, iki 2 m. amžiaus karvių (n=5) 23,9 ± 1,52 mm/min. (ribos: 21–30 mm/min), vyresnių, virš 2 m. amžiaus (n=5) 22,00 ± 1,26 mm/min (ribos: 24–26 mm/min); jaunų, iki 4 m. amžiaus arklių (n=5) 26,9 ± 1,17 mm/min. (ribos: 22–30 mm/min), vyresnių, virš 4 m. amžiaus arklių (n=5) 24,00 ± 1,65 mm/min (ribos: 24–34 mm/min); iki 4 m. amžiaus šunų (n=20) 17,81 ± 0,50 mm/min. (ribos: 14–22 mm/min), nuo 5 m. iki 9 m. amžiaus šunų grupėje (n=12) 17,55 ± 0,59 mm/min (ribos: 12–25 mm/min); 10 m. ir vyresnio amžiaus šunų (n=8) 20,61 ± 0,71 mm/min (ribos: 17–25 mm/min); iki 4 m. amžiaus kačių (n=21) 17,5 ± 0,57 mm/min. (ribos: 10–25 mm/min), virš 4 m. amžiaus (n=19) 16,12 ± 0,57 mm/min (ribos: 11–22 mm/min). Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp gyvūnų akių (dešinės ir kairės), nebuvo nustatyta (p≥0,05). Rezultatai pateikti 3–6 lentelėse.

3. lentelė. Triušių ir karvių amžiaus įtaka išskiriamam ašarų kiekiui

>2m. <2m.

Eilės Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų rūšis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis 1. Triušiai 15,15±0,88*** 15,23±0,91*** 18,03±0,64*** 17,73±0,61*** 2. Karvės 23,6±2,42 24,2±2,11 21,80±1,88 22,20±1,91

*- p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad triušiai, jaunesni kaip 2 m. amžiaus, ašarų išskiria daugiau nei vyresni. Vyresnių karvių ašarų liaukos sekretuoja ašarų daugiau nei jaunesnio amžiaus karvių (žr. 9 pav.).

15,19 23,9 _22,00 17,88 0 5 10 15 20 25 30 Triušiai Karvės Tiriamieji gyvūnai Š ir m er io t es to p ar am et ra i, m m /m in . >2 m. <2 m.

4. lentelė. Kiaulių amžiaus įtaka išskiriamam ašarų kiekiui

4–8 mėn. 9–12 mėn.

Eilės Nr.

Tiriamųjų gyvūnų

rūšis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis 1. Kiaulės _{16,63±1,40 16,50±1,51 15,50±1,16 15,17±1,12}

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad 4–8 mėn. amžiaus kiaulės, ašarų išskiria daugiau nei vyresnės (žr. 10 pav.).

16,56 15,33 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 16,00 18,00 20,00 Kiaulės Tiriamieji gyvūnai Š ir m e ri o t es to p a ra m et ra i, m m /m in . 4-8 mėn. 9-12 mėn.

5 lentelė. Arklių ir kačių amžiaus įtaka išskiriamam ašarų kiekiui

>4m. <4m.

Eilės Nr.

Tiriamųjų gyvūnų

rūšis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Arkliai 27,8±1,93 26±1,41 23,00±2,83 25,00±1,92

2. Katės 16,68±0,73* 15,32±0,86* 16,62±0,87* 15,62±0,73*

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad arklių ir kačių, vyresnių kaip 4 m. amžiaus, ašarų liaukos ašarų išskiria daugiau nei jaunesnių (žr. 11 pav.).

16,12 17,50 26,90 24,00 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 Arkliai Katės Tiriamieji gyvūnai Š ir m e ri o t e s to p a ra m e ta i, m m /m in > 4 m. < 4 m.

6 lentelė. Šunų amžiaus įtaka išskiriamam ašarų kiekiui ≤4m. 5–9m. ≥10m. Eilės Nr. Tiriamųjų gyvūnų

rūšis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis 1. Šunys 17,77±0,78* 17,85±0,66* 17,18±0,91* 17,91±0,79* 20,71±1,19* 20,14±0,88*

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad šunų, jaunesnių kaip 4 m. amžiaus, ašarų liaukos ašarų išskiria mažiau nei 10 m. ir vyresni. Vyresnių šunų ašarų liaukos sekretuoja ašarų daugiau nei jaunesnio amžiaus šunų (žr. 12 pav.). 17,18 17,55 20,43 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 16,00 18,00 20,00 22,00 24,00 Šunys Tiriamieji gyvūnai Š ir m e ri o t e s to p a ra m e tr a i, m m /m in . ≤ 4 m. 5-9 m. ≥ 10 m.

12 pav. Šunų amžiaus įtaka išskiriamam ašarų kiekiui

Analizuodami metų laikotarpio įtaką gyvūnų akies ašarų liaukų išskiriamam ašarų kiekiui, mes nustatėme tokius rodiklius: triušiams vasaros laikotarpiu (n=40) (aplinkos temperatūra apie

20oC) 18,31 ± 0,59 mm/min. (ribos: 12–28 mm/min), žiemos laikotarpiu (n=40) (aplinkos temperatūra -18oC) 14,75 ± 0,46 mm/min. (ribos: 13–22 mm/min); karvėms vasaros laikotarpiu (n=5) (aplinkos temperatūra apie 20oC) 26 ± 0,73 mm/min. (ribos: 21–26 mm/min), žiemos laikotarpiu (n=5) (aplinkos temperatūra -18oC) 20,92 ± 1,28 mm/min. (ribos: 24–30 mm/min); arkliams vasaros laikotarpiu (n=5) (aplinkos temperatūra apie 20oC) 23,70 ± 1,66 mm/min. (ribos: 22–30 mm/min), žiemos laikotarpiu (n=5) (aplinkos temperatūra -18oC) 27,2 ± 1,05 mm/min. (ribos: 24–34 mm/min), šunims vasaros laikotarpiu (n=20) (aplinkos temperatūra apie 20oC) 17,2 ± 0,92 mm/min. (ribos: 14–21 mm/min), žiemos laikotarpiu (n=20) (aplinkos temperatūra -18oC) 16,15 ± 0,73 mm/min. (ribos: 12–24 mm/min), katėms vasaros laikotarpiu (n=20) (aplinkos temperatūra apie 20oC) 17,1 ± 0,64 mm/min. (ribos: 10–25 mm/min), žiemos laikotarpiu (n=20) (aplinkos temperatūra -18oC) 16,45 ± 0,51 mm/min. (ribos: 12–22 mm/min).

Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp gyvūnų akių (dešinės ir kairės) nenustatėme (p≥0,05). Rezultatai pateikti 7 lentelėje.

7 lentelė. Metų laikotarpio įtaka gyvūnų akių ašarų liaukų išskiriamam ašarų kiekiui

Vasara Žiema Eilės Nr. Tiriamųjų gyvūnų rūšis

Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Triušiai 18,5±0,85*** 18,13±0,82*** 14,68±0,62*** 14,83±0,69*** 2. Karvės 25,75±1,44 26,25±0,63 20,67±1,91 21,17±1,87 3. Arkliai 22,8±2,82 24,6±2,01 28,00±1,82 26,40±1,17 4. Šunys 17,25±1,36* 17,15±1,27* 16,35±0,96* 15,95±1,13* 5. Katės 17±0,87* 17,2±0,96* 16,30±0,73* 16,60±0,72* * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad tirtų gyvūnų, išskyrus arklius, ašarų sekrecija yra aktyvesnė vasarą. Arklių ašarų liaukos žiemos laikotarpiu ašarų pagamina daugiau nei vasarą (žr. 13 pav.).

18,31 26,00 23,70 17,20 17,10 20,92 14,75 27,20 16,15 _16,45 0 5 10 15 20 25 30

Triušiai Karvės Arkliai Šunys Katės

Tiriamųjų gyvūnų rūšis

Š ir m e ri o t e s to p a ra m e tr a i, m m /m in . Vasara Žiema

13 pav. Sezono įtaka išskiriamam ašarų kiekiui

Analizuodami paros laiko įtaką išskiriamų ašarų kiekiui, mes nustatėme tokius Širmerio testo parodymus: triušiams dienos metu (n=40) (apie 10–12val.) 17,45 ± 0,62 mm/min. (ribos: 14–28 mm/min), vakaro metu (n=40) (apie 18–20 val.) 15,61 ± 0,48 mm/min. (ribos: 7–23 mm/min); šunims dienos metu (n=20) (apie 10–12val.) 16,8 ± 0,86 mm/min. (ribos: 12–21 mm/min), vakaro metu (n=20) (apie 18–20 val.) 16,55 ± 0,81 mm/min. (ribos: 11–24 mm/min; katėms dienos metu (n=20) (apie 10–12 val.) 16,73 ± 0,56 mm/min. (ribos: 12–25 mm/min), vakaro metu (n=20) (apie 18–20 val.) 16,83 ± 0,60 mm/min. (ribos: 10–22 mm/min).

Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp dešinės ir kairės gyvūnų akies nenustatėme (p≥0,05). Rezultatai pateikti 8 lentelėje.

8 lentelė. Paros laiko įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

Diena Vakaras

Eilės Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų rūšis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis 1. Triušiai 17,45±0,89* 17,45±0,87* 15,73±0,69* 15,5±0,68* 2. Šunys 17,4±1,09 16,2±1,36 16,2±0,60 16,9±0,49 3. Katės 17,05±0,77 16,4±0,83 16,25±0,83 17,40±0,85

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad tirtų gyvūnų, išskyrus kates, ašarų sekrecija yra aktyvesnė dieną. Kačių ašarų sekrecija buvo nežymiai aktyvesnė vakare (žr. 14 pav.).

17,45 _16,80 16,73 15,61 16,55 16,83 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20

Triušiai Šunys Katės

Tiriamųjų gyvūnų rūšis

Š ir m e ri o t e s to p a ra m e tr a i, m m /m in . Diena Vakaras

14 pav. Paros laiko įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

Nustatėme tokius Širmerio testo parodymus atsižvelgiant į sergamumą akių ligomis: sveikų triušių (n=60) 18,55 ± 0,35 mm/min. (ribos: 7–28 mm/min), sergančių (n=20) 10,48 ± 0,45mm/min. (ribos: 6–20 mm/min), sveikų karvių (n=8) 24,88 ± 0,55 mm/min. (ribos: 21–30 mm/min), sergančių (n=2) 15,25 ± 0,25 mm/min. (ribos: 15–16 mm/min) sveikų arklių (n=8) 26,94 ± 0,80 mm/min. (ribos: 22–34 mm/min), sergančių (n=2) 19,50 ± 2,53 mm/min. (ribos:

16–27 mm/min), sveikų šunų (n=31) 18,31 ± 0,40 mm/min. (ribos: 3–24 mm/min), sergančių (n=9) 11,06 ± 1,65 mm/min. (ribos: 3–25 mm/min), sveikų kačių (n=29) 16,84 ± 0,45 mm/min. (ribos: 10–25 mm/min), sergančių (n=11) 16,59 ± 0,90 mm/min. (ribos: 12–24 mm/min). Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp gyvūnų akių (dešinės ir kairės), nebuvo nustatyta (p≥0,05). Rezultatai pateikti 9 lentelėje.

9 lentelė. Akių patologijų įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

Sveiki Sergantys

Eilės Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų rūšis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis 1. Triušiai 18,62±0,50*** 18,48±0,49*** 10,50±0,63*** 10,45±0,66*** 2. Šunys 18,23±0,63* 18,39±0,51* 11,89±2,40* 10,22±2,37* 3. Katės 16,86±0,70* 16,83±0,59* 16,09±0,94* 17,09±1,57*

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Tyrimo duomenimis tirtų gyvūnų ašarų sekrecijos pajėgumas ženkliai sumažėja sergant akių ligomis, išskyrus kates, kurių išskiriamų ašarų parametrai skyrėsi nežymiai. (15 paveikslas).

18,31 18,55 _16,84 10,48 11,06 16,59 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20

Triušiai Šunys Katės

Tiriamųjų gyvūnų rūšis

Š ir m er io t es to p a ra m e tr ai , m m /m in . Sveiki Sergantys

10 lentelė. Konjunktyvito įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

Sergantys Sveiki

Eilės Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų rūšis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis 1. Triušiai 11,75±1,29* 11,38±1,22* 16,59±0,57* 16,48±0,57*

2. Katės 15,4±1,44* 14,8±1,88* 16,65±0,56* 16,90±0,59*

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Tyrimo duomenimis tirtų gyvūnų ašarų sekrecijos pajėgumas sumažėja sergant konjunktyvitu (16 paveikslas). Arklių ašarų sekrecijos pajėgumas sergant konjunktyvitu pateiktas 5 priede. 16,53 15,10 11,45 16,78 0 5 10 15 20 Triušiai Katės Tiriamieji gyvūnai Š ir m er io t es to p ar am et ra i, m m /m in . Sergantys Sveiki

11 lentelė. Kataraktos įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

Sergantys Sveiki

Eilės Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų rūšis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis 1. Triušiai 15,67±0,33* 15,33±0,95* 16,59±0,57* 16,48±0,57* 3. Katės 15,4±1,44* 14,8±1,88* 16,65±0,56* 16,90±0,59*

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad kataraktos įtaka gyvūnų ašarų sekrecijos kiekybiniams rodikliams yra nežymi (žr. 17 pav.). Karvių ašarų sekrecija sergant katarakta pateikta 6 priede.

15,10 15,06 16,78 16,53 0 3 6 9 12 15 18 21 24 27 Triušiai Katės Tiriamieji gyvūnai Š ir m er io t es to p ar am et ra i, m m /m in . Sergantys Sveiki

12 lentelė. Uveito įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

Sergantys Sveiki

Eilės Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų rūšis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis 1. Triušiai 9±0,68* 8,5±0,63* 16,59±0,57* 16,48±0,57*

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad triušių, sergančių uveitu, ašarų sekrecija ženkliai sumažėja (žr. 18 pav.).

16,53 8,75 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Triušiai Tiriamieji gyvūnai Š ir m er io t es to p ar am et ra i, m m /m in . Sergantys Sveiki

18 pav. Uveito įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

Mes tyrėme ir lyginome skirtingų triušių veislių (Naujosios Zelandijos baltųjų ir Belgijos milžinų) ašarų liaukų išskiriamų ašarų kiekius. Nustatėme tokius Širmerio testo parodymus: Naujosios Zelandijos baltųjų (n=40) 16,05 ± 0,60 mm/min. (ribos: 13–28 mm/min); o Belgijos milžinų (n=40) 17,01 ± 0,52 mm/min. (ribos: 7–28 mm/min).

Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp dešinės ir kairės triušių akių nenustatėme (p≥0,05). Rezultatai pateikti 13 lentelėje.

13 lentelė. Triušių veislės įtaka išskiriamų ašarų kiekiui Naujosios Zelandijos Belgijos milžinų Eilės Nr. Tiriamųjų gyvūnų rūšis

Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Triušiai 16,03±0,86* 16,08±0,85* 17,15±0,73* 16,88±0,74*

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Tirtų triušių ašarų liaukų sekrecijos pajėgumo skirtumai pateikti 19 pav.

16,05 17,01 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 Triušiai Tiriamieji gyvūnai Š ir m e ri o t es to p ar am e tr ai , m m /m in . Naujosios Zelandijos Belgijos milžinų

Mes tyrėme bendrųjų anestetikų daromą įtaką ašarų liaukų sekreciniam pajėgumui. Tyrėme ir lyginome 20 kliniškai sveikų kiaulių akių ašarų liaukų sekrecijos lygio rezultatus prieš bendrąją anesteziją ir praėjus 30 min. po narkozės indukcijos. Nustatėme tokius Širmerio testo parodymus: prieš anesteziją buvo15,83 ± 0,62 mm/min. (ribos: 9–22 mm/min), praėjus 30 min. nuo narkozės indukcijos 12,83 ± 0,66 mm/min. (ribos: 6–19 mm/min).

Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp dešinės ir kairės kiaulių akių nenustatėme (p≥0,05). Rezultatai pateikti 14 lentelėje.

14 lentelė. Bendrųjų anestetikų įtaka kiaulių ašarų sekrecijai

Eilės Nr. Tiriamųjų gyvūnų rūšis Dešinė akis prieš anesteziją Kairė akis prieš anesteziją Dešinė akis po 30 min. nuo anestezijos pradžios Kairė akis po 30 min. nuo anestezijos pradžios 1. Kiaulės 15,95±0,88*** 15,70±0,89*** 12,90±0,93*** 12,75±0,97*** * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, jog praėjus 30 min. nuo anestezijos pradžios kiaulėms ženkliai sumažėja ašarų sekrecija (žr. 20 pav.). 15,83 12,83 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Kiaulės Tiriamieji gyvūnai Š ir m e ri o t e s to p a ra m e tr a i, m m /m in . Prieš anesteziją Po 30 min. nuo anestezijos pradžios

Analizuodami skirtingų vaistų, naudotų narkozės indukcijai sukelti, daromą įtaką ašarų sekrecijai, mes gavome tokius rezultatus: naudojant tiopentalio – izoflurano kombinaciją narkotizuotų kiaulių (n=10) akyse Širmerio testo parodymai po 30 min. nuo narkozės pradžios buvo 13,50 ± 0,86 mm/min. (ribos: 6–19 mm/min); naudojant midazolamo – izoflurano kombinaciją (n=10) Širmerio testo parodymai po 30 min. nuo narkozės pradžios buvo 12,15 ± 1,01 mm/min. (ribos: 9–19 mm/min).

Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp dešinės ir kairės kiaulių akių nenustatėme (p≥0,05). Rezultatai pateikti 15 lentelėje ir 21 paveiksle.

15 lentelė. Narkozės indukcijai naudotų vaistų kombinacijų įtaka kiaulių ašarų sekrecijos kiekybiniams rodikliams Eil. Nr. Tiriamųjų anestetikų rūšis Dešinė akis prieš anesteziją Kairė akis prieš anesteziją Dešinė akis po 30 min. nuo anestezijos pradžios Kairė akis po 30 min. nuo anestezijos pradžios 1. Midazolamas 16,50±1,13 15,80±1,21 13,70±1,23 13,30±1,26 2. Tiopentalis 15,40±1,39 15,60±1,38 12,10±1,41 12,20±1,39 * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001 15,5 16,15 12,15 13,50 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Midazolamas Tiopentalis

Tiriamųjų anestetikų rūšis

Š ir m er io t es to p ar am et ra i, m m /m in . Prieš anesteziją Po 30 min. nuo anestezijos pradžios

21 pav. Narkozės indukcijai naudotų vaistų kombinacijų įtaka kiaulių ašarų sekrecijos kiekybiniams rodikliams

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Analizuodami tyrimo rezultatus nustatėme, kad įvairių gyvūnų rūšių akyse išskiriamų ašarų kiekiai yra nevienodi.

Mūsų tyrimo duomenimis, šunų ašarų liaukų sekrecija yra 16,68 ± 0,59 mm/min. Broadwater J. J. ir kiti (2010) tirdami jaunus šuniukus gavo šiek tiek mažesnius parametrus (15,76 ± 5,79 mm/min.), tačiau mūsų tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus šunys, o amžius įtakoja ašarų sekreciją.

Analizuodami tyrimo rezultatus nustatėme, kad triušių ašarų liaukų sekrecija yra 16,53 ± 0,40 mm/min. Abrams K. L. ir kiti (1990) tirdami triušius gavo ženkliai mažesnius parametrus (5,30 ± 2,96 mm/min.).

Analizuodami tyrimo rezultatus nustatėme, kad kačių ašarų liaukų sekrecija yra 16,76 ± 0,41 mm/min. Cullen C. L. ir kiti (2005) tirdami trumpaplaukių kačių ašarų sekrecijos parametrus nustatė artimus mūsų tyrimui Širmerio testo parametrus: 17,4 ± 4,6 mm/min.

Analizuodami tyrimo rezultatus nustatėme, kad tarp skirtingų rūšių gyvūnų daugiausia ašarų sekretuoja arklių akių ašarų liaukos 25,45 ± 1,04 mm/min. Beech J. ir kiti (2003) tirdami arklių ir ponių ašarų gamybą Širmerio testinėmis juostelėmis gavo šiek tiek aukštesnius, bet panašius rezultatus (26,8 ± 3,8 mm/min.).

Mes nenustatėme akivaizdžių ašarų sekrecijos pajėgumą rodančių rodiklių skirtumų tarp dešinės ir kairės akių. Šie mūsų tyrimo duomenys sutampa su Abrams K. L. ir kitų, (1990) Beech J. ir kitų (2003) tyrėjų skelbtais rezultatais. Tačiau mes nustatėme nežymius akies drėgnumo skirtumus tarp lyties, amžiaus ir metų laikotarpio bei veislės: tarp lyčių − 3,1 ± 0,95 mm/min., amžiaus − 2,9 ± 0,48 mm/min., metų laikotarpio − 3,5 ± 0,61 mm/min. Triušių akys yra didelės, patogiai prieinamos, todėl tirdami skirtingų triušių veislių (Naujosios Zelandijos baltųjų ir Belgijos milžinų) ašarų liaukų išskiriamų ašarų kiekius nustatėme, kad veislės įtaka ašarų sekrecijai vidutiniškai yra 0,96 ± 0,08 mm/min.

Mes nustatėme, kad gyvūnų lytis daro įtaką ašarų liaukų sekretuojamam ašarų kiekiui ir ji priklauso nuo gyvūno rūšies. Nustatėme, jog arklių ir kiaulių vyriškos lyties atstovų akies ašarų liaukos ašarų išskiria daugiau nei tos pačios gyvūnų rūšies patelių: arklių − 3,1 ± 0,95 mm/min., kiaulių − 2,44 ± 0,06 mm/min. Šunų ir triušių grupėje moteriškos lyties atstovių akies ašarų liaukos ašarų gamina ir išskiria daugiau nei šių gyvūnų patinų ašarų liaukos: šunų − 1,53 ± 0,01

mm/min., triušių − 3,56 ± 0,13 mm/min. Reikšmingo skirtumo tarp kačių ir katinų akių ašarų liaukų sekretuojamo kiekio nenustatėme, ko nepavyko rasti ir analizuojant literatūros duomenis. Abrams K. L. ir kiti (1990) tirdami triušius, Beech J. ir kiti (2003) tirdami arklius ir ponius, Cullen C. L. ir kiti (2005) tirdami trumpaplaukias kates, nenustatė reikšmingo skirtumo tarp lyčių.

Mes nustatėme gyvūno amžiaus įtaką išskiriamam ašarų kiekiui. Triušiai, jaunesni kaip 2 m. amžiaus, ašarų vidutiniškai išskiria 2,69 ± 0,19 mm/min. daugiau nei vyresni. Vyresnių karvių ašarų liaukos sekretuoja vidutiniškai 1,9 ± 0,26 mm/min. ašarų daugiau nei jaunesnio amžiaus karvės. Nustatėme, kad 4−8 mėn. amžiaus kiaulės ašarų išskiria vidutiniškai 1,23 ± 0,21 mm/min. daugiau nei vyresnės.

Nustatėme, kad arklių ir kačių, vyresnių kaip 4 m. amžiaus, ašarų išskiria: arklių − 2,9 ± 0,48 mm/min., kačių − 1,38 ± 0,11 mm/min. daugiau nei jaunesnių, o vyresnių šunų ašarų liaukos sekretuoja ašarų 2,62 ± 0,21 mm/min daugiau nei jaunesnio amžiaus šunų ašarų liaukos. Mums prieinamoje literatūroje nepavyko aptikti gyvūno amžiaus daromos įtakos ašarų sekrecijos kiekybiniams rodikliams, išskyrus duomenis apie jaunus augančius šuniukus, pateiktus Broadwater J. J. ir kt. (2010), todėl negalime savo duomenų lyginti.

Analizuodami metų laikotarpio įtaką gyvūnų akies ašarų liaukų išskiriamam ašarų kiekiui, mes nustatėme, kad tirtų gyvūnų, išskyrus arklius, ašarų sekrecija yra aktyvesnė vasarą: vidutiniškai triušių − 3,56 ± 0,10 mm/min., karvių − 5,08 ± 0,55 mm/min., šunų − 1,05 ± 0,54 mm/min., kačių − 0,65 ± 0,13 mm/min. Arklių ašarų liaukos ašarų pagamina 3,5 ± 0,61 mm/min. daugiau žiemos laikotarpiu nei vasarą. Beech J. ir kiti (2003) tirdami arklius ir ponius taip pat nustatė reikšmingai akivaizdžius skirtumus lyginant žiemos ir vasaros laikotarpiu nustatytus ašarų sekrecijos rodiklius.

Analizuodami paros laiko įtaką išskiriamų ašarų kiekiui, nustatėme, kad tirtų gyvūnų, išskyrus kates, ašarų sekrecija yra aktyvesnė dieną: vidutiniškai triušių − 1,84 ± 0,14 mm/min., šunų − 0,25 ± 0,05 mm/min., kačių ašarų sekrecija buvo nežymiai aktyvesnė vakare 0,10 ± 0,04 mm/min.

Nustatėme tokius Širmerio testo parodymus atsižvelgiant į sergamumą akių ligomis: tirtų gyvūnų ašarų sekrecijos pajėgumas ženkliai sumažėja sergant akių ligomis: triušių − 8,07 ± 0,10 mm/min., šunų − 7,25 ± 1,25 mm/min., išskyrus kates, kurių išskiriamų ašarų parametrai skyrėsi nežymiai − 0,25 ± 0,45 mm/min. Iš literatūros duomenų žinome, kad konjunktyvitas yra