V kursas, 7 grupė
ŠYPSENOS ESTETIKOS ĮTAKA ŽMOGAUS
PSICHOSOCIALINEI BŪSENAI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Lektorė dr. Aušra Baltrušaitytė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
Šypsenos estetikos įtaka žmogaus psichosocialinei būsenai
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ...
(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0
bei reikalavimus? Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 tikslas
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0 hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0 apžvalga Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
(1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 metodai
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
13 ir pan.)? 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
14 naudotos duomenų analizei, formulės, 0,4 0,2 0
kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant
statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0
tikslą ir uždavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0
reikalavimus? Rezultatai
17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4 informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 aptarimas
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3
rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius? Išvados
25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0
pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0
literatūros šaltiniai? sąrašas
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
29 (1 balas) 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0 temą?
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5 balai)
(-2 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai
rengimo reikalavimus?
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas
raštingumo klaidų?
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
>20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.)
reikalavimai
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,5
40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo
balo yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5
41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas
komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5
44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo
balo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________
Turinys
SANTRAUKA ... 9
SUMMARY ... 10
ĮVADAS ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1. Įspūdžio formavimas ir kūno patrauklumo psichosocialinė įtaka ... 14
1.1.1. Bendras kūno išvaizdos patrauklumas ... 14
1.1.2. Dantų estetika ... 15
1.2. Odontologijos srities specialistų ir paprastų žmonių dantų estetikos suvokimas ... 17
1.3. Fizinio patrauklumo psichosocialinė įtaka ... 18
1.3.1. Bendras fizinis patrauklumas ... 18
1.3.2. Dantų estetika ... 19
1.4. Perdėtas jautrumas dantų estetikai ... 20
1.5. Dantų estetikos sąsajos su burnos sveikatos priežiūra ... 21
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 23
3. REZULTATAI ... 25
3.1. Psichosocialinė dantų estetikos įtaka ... 25
3.2. Dantų estetikos psichosocialinės įtakos lyčių skirtumai... 29
3.3. Šypsenos estetikos įtakos psichosocialinei būsenai palyginimas tarp amžiaus grupių ... 29
3.4. Gyvenamosios vietos poveikis šypsenos estetikos psichosocialinei įtakai ... 31
3.5. Išsilavinimo poveikis šypsenos estetikos psichosocialinei įtakai ... 32
3.6. Pajamų įtaka šypsenos estetikos psichosocialiniam poveikiui ... 33
3.7. Šypsenos estetikos psichosocialinis poveikis paprastiems žmonėms ir tiems, kurių aplinka artima odontologijai ... 34
3.8. Estetinio gydymo metodų populiarumas ... 36
3.9. Dantų būklės poveikis šypsenos estetikos psichosocialinei įtakai ... 36
3.10. Dantų estetikos sąsajos su burnos sveikatos priežiūra... 38
5. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 46
IŠVADOS ... 47
LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 48
9 Šypsenos estetikos įtaka žmogaus psichosocialinei būsenai
SANTRAUKA
Visuomenėje yra plačiai paplitusi nuostata, kad burna ir akys yra pagrindiniai žmogaus veido bruožai į kuriuos yra nukreiptas dėmesys pokalbio metu [1]. Pacientams estetika tampa gydymo prioritetu, o funkcijos atstatymas antraeile priežastimi. Dėl šios priežasties, siekiant pagerinti gydymo kokybę, būtina išsiaiškinti faktorius, kurie lemia šypsenos estetikos psichosocialinę įtaką.
Darbo tikslas: nustatyti ryšį tarp šypsenos estetikos ir žmogaus psichosocialinės būsenos.
Medžiaga ir metodai: socialiniame tinkle ,,Facebook‘‘, internetinėje svetainėje www.apklausa.lt bei atsitiktine tvarka apklausti pacientai, laukiantys vizitų pas gydytojus odontologus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose. Vykdyto tyrimo metu naudota anketa sudaryta iš 6 klausimų susijusių su respondento socio- ekonomine padėtimi, 11 klausimų skirtų įvertinti estetinio gydymo metodų populiarumą respondentų tarpe ir asmeninę nuomonę apie jų šypsenos estetikos komponentus bei 23 klausimų dantų estetikos psichosocialinės įtakos klausimynas (PIDAQ).
Rezultatai: dalyvavo 561 respondentai, iš jų 31,1% vyrai ir 68,9% moterys. PIDAQ vidurkis 49,43 (standartinis nuokrypis 11,055). Šypsenos estetikos psichosocialinė įtaka nesiskiria tarp lyčių. Tačiau tam turi įtakos amžius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta, pajamos. Tiek žmonėms artimai susijusiems su odontologija, tiek ne, PIDAQ rezultatai nesiskyrė. Sąkandžio anomalijos ir mikro šypsenos estetikos elementai (dantų ir dantenų spalva bei forma) turi didžiausią poveikį PIDAQ. Dantenų matomumas šypsantis, neestetiškai atrodančios restauracijos priekiniuose dantyse neturi reikšmingo poveikio. Dantų estetinio gydymo metodikos yra ypač populiarios respondentų tarpe, nes net 72,4% respondentų jis buvo taikytas anksčiau, o 95% tyrimo dalyvių norėtų tokio gydymo.
Išvados: didžioji dalis respondentų yra nepatenkinti savo dantų išvaizda, bet tai neturi didelio poveikio jų psichosocialinei būsenai.
10 Psychosocial impact of smile aesthetic
SUMMARY
In society is widely prevalent attitude that mouth and eyes are the main features of a face those attracts all the attention during conversation [1]. Dental aesthetics become treatment priority for patients, while functional rehabilitation is a less cause. For a given reason it is important to improve the quality of a treatment but first, there is a must to figure out factors of dental aesthetics those have impact on psychosocial issues.
The purpose of the work: to find correlation between smile aesthetics and psychosocial status of human being.
Methods and materials: respondents interviewed via social network ,,Facebook'', website
www.apklausa.lt and patients who there pending to visit a dentist at Lithuania's University of Health
Science Kaunas hospital. The questionnaire used during the investigation was composed of 6 questions about respondent's social - economic status, 11 questions related to assessing popularity of aesthetic treatment methods and personal respondent's opinion about their aesthetic smile components as well as 23 questions based on psychosocial impact of dental aesthetics.
Results: 561 respondents in distribution of 31,1% men and 68,9% women answered the survey. PIDAQ mean value 49,43 (standard deviation 11,055). There is no significant difference identified between genders in psychosocial impact of dental aesthetics. However, factors such as age, education, place of residence and salary have influential impact. Layperson's and people's who live in environment closely related with dentistry, result of PIDAQ is similar. Malocclusion and microelements of smile aesthetics (color and shape of teeth and gingiva) have the biggest influence for PIDAQ change. Visibility of gum during smiling, unaesthetic restorations in front teeth region have no statistically significant influence. Aesthetic dental treatment methods are highly popular between respondents, because 72,4% of them had been treated and 95% wants or seeks for a treatment.
Conclusion: the results provide information that majority of respondents aren't satisfied with current dental appearance despite that it does not have big influence for theirs psychosocial status.
11
ĮVADAS
Visuomenėje yra plačiai paplitusi nuostata, kad burna ir akys yra pagrindiniai žmogaus veido bruožai į kuriuos yra nukreiptas dėmesys pokalbio metu [1]. Bendravimo metu burna padeda sukurti įvairias veido išraiškas, kurios perteikia emocijas, jausmus, padaro kalbą išraiškingesnę ir net padeda išreikšti mintis. Mokslininkams aiškinantis žmogaus evoliuciją, gana ilgą laiką buvo stebimas primatų elgesys. Buvo pastebėta, kad pagrindinė veido išraiškų funkcija yra perteikti informaciją, tačiau ji priklauso nuo tam tikrų socialinių bendravimo aspektų, susijusių su specifinėmis ekologinėmis sąlygomis, pvz., esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkai, primatų tokia pat šypsena gali reikšti agresiją, dominavimą, o esant kitoms aplinkybėms- viliojimą, pasisveikinimą, nuolankumą [2,3]. Skirtingos šypsenos formos gali perteikti įvairius jausmus ir turėti tam tikras paskirtis. Šypsena yra vienas iš elementų aspektų grandinėje, kurie padeda formuoti žmonių tarpusavio santykius [4]. Daugeliu atvejų ji yra nuoširdumo, draugiškumo išraiška, daranti didelę įtaką žmogaus socialiniams santykiams. Tai išsamiai nagrinėjama psichologiniuose ir sociologiniuose tyrimuose, pvz., tyrimo metu, kurio dalyviai atiduodavo pinigus kitiems tiriamiesiems ir jei jiems būdavo atsakoma plačia šypsena, jie jautėsi laimingi, o tais atvejais, kai jiems nesišypsodavo- jausdavo liūdesį [4].
12 raidai, neigiamai paveikia jo gyvenimo kokybę net ir praėjus 4 metams po gydymo. Vaikų, kurie turėjo karieso pažeistų dantų būdami 6 metų, 10 metų amžiaus gyvenimo kokybė buvo blogesnė, nei tų, kurie būdami 6 metų neturėjo karieso pažeistų dantų [11]. Taip pat ankstyvas praradimas viršutinių priekinių pieninių dantų gali sukelti psichologines problemas, neigiamai paveikti vaiko savigarbą ir socializaciją, svarbiu jo asmenybės formavimosi etapu [12]. Šie tyrimai, kurių metu buvo analizuota vaikų psichologija, demonstruoja šypsenos svarbą žmogaus asmenybės raidai, nes kitų asmenų nuomonė gali sukurti aplinką, kuri daro poveikį socialiai jautraus žmogaus socialiniam ir intelektualiniam vystymuisi.
Tradicine tapusi Jean Piaget idėja teigia, kad vaikų savo kūno suvokimas ir rūpinimasis jo išvaizda susiformuoja tik apie 8 metus [13], bet dabar naujausi tyrimai, susiję su vaikų psichologija, teigia, kad dėl padidėjusio medijų poveikio, populiarių TV išvaizdos pokyčių projektų, vaikai jau 3- 5 metų amžiaus sąmoningai suvokia ir vertina savo kūno išvaizdą [14]. Pani ir kitų bendraautorių atliktame tyrime, kurio metu tyrime dalyvavusiems 6 metų vaikams ir jų tėvams buvo rodomos nuotraukos su skirtingomis sunkaus buteliuko karieso gydymo galimybėmis, pastebėta, kad tiek vaikai, tiek jų tėvai yra linkę rinktis labiausiai estetiškai atrodantį gydymo metodą, šiuo atveju tai buvo cirkonio vainikėliai [15]. Kadangi jau net mažamečiai vaikai sugeba adekvačiai suvokti išvaizdą ir ją vertinti, yra tikėtina, kad suaugusiems tai tampa dar svarbiau. Šiuolaikinis grožio kultas paveikia ne tik jaunus asmenis, kurių asmenybė dar formuojasi, bet ir suaugusius. Kaip to rezultatas, estetika odontologijoje tapo tokia pat svarbi kaip funkcija, struktūra ir biologija. Osterberg ir jo kolegos tyrimų metu pastebėjo, kad estetinės priežastys labiau nei funkciniai sutrikimai lėmė pacientų subjektyvų poreikį atstatyti prarastus dantis [16]. Daugelis pacientų mano, kad šeši priekiniai dantys yra būtini, tačiau jiems yra priimtini bedančiai tarpai šoninių dantų srityse [17]. Šios tendencijos lemia, kad pacientams estetika tampa gydymo prioritetu, o funkcijos atstatymas antraeilė priežastis [18,19]. Dabartinės odontologijos pagrindinis gydymo tikslas turėtų būti, kiek įmanoma pagerinti paciento šypsenos estetiką atstatant funkciją, kad jis galėtų pasitikėti savimi, šypsotis drąsiai ir jam netektų slėpti savo dantų.
13 gydytojui odontologui perprasti paciento psichologiją ir ja vadovautis sudarant gydymo planą. Tokia gydytojo strategija gali padėti pacientui pasijusti geriau ir pasiekti puikius gydymo rezultatus.
Darbo tikslas: nustatyti ryšį tarp šypsenos estetikos ir žmogaus psichosocialinės būsenos.
Darbo uždaviniai:
• Nustatyti Lietuvoje gyvenančių ir tyrime dalyvaujančių respondentų pasitenkinimą šypsenos estetika bei estetinio gydymo metodų populiarumą jų tarpe;
• Išsiaiškinti, ar šypsenos estetika daro poveikį žmonių psichosocialinei būsenai;
• Nustatyti, ar socialiniai, demografiniai, ekonominiai veiksniai turi poveikio šypsenos estetikos psichosocialinei įtakai;
14
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Įspūdžio formavimas ir kūno patrauklumo psichosocialinė įtaka
1.1.1. Bendras kūno išvaizdos patrauklumas
Atlikti sociopsichologiniai tyrimai nagrinėjantys įspūdžio formavimą, lyginant fiziškai patrauklius ir mažiau patrauklesnės išvaizdos žmones, siūlo šiems ryšiams apibūdinti naudoti apibrėžimą ‚,Kas gražu yra gerai‘‘1 [20]. Taip kartais susikuriama klaidinga išankstinė nuomonė apie žmogų, nes patrauklūs asmenys yra suvokiami, kaip turintys visuomenėje populiarias, bei trokštamas asmenines savybes ir didesnę socialinę sėkmę. Asmenybės ypatybių apibendrinimas, nekreipiant dėmesio į jo/ jos individualumą ir išskirtinumą, yra visuomenėje dar vadinamas stereotipu. Jie yra gana populiarūs ir seni, nes žmonėms būna lengviau užmegzti santykius, kai jie bent kiek gali nuspėti kito asmens elgseną, būdo bruožus.
Tyrimų metu nustatyti pagrindiniai 7 principiniai komponentai asmenybės vertinimui: socialinė ir intelektualinė kompetencija, potencialumas ir gebėjimas prisitaikyti, sąžiningumas ir rūpinimasis kitais, fizinis patrauklumas [21]. Hipotetiškai galima teigti, kad išvaizdos vertinimas yra diferencijuojamas kartu su kitomis asmenybės savybėmis, dėl jo didelės reikšmės formuojant pirminį įvaizdį. Atliktoje 76 studijų meta analizėje, susijusių su fizinio patrauklumo stereotipų įtaka socialiniams santykiams, rastas stiprus poveikis bendrai socialinei kompetencijai, tačiau jis skiriasi, vertinant atskirai įvairias sritis [21]. Gera išvaizda stipriai lemia vertintojo požiūrį į žmogaus socialinius gebėjimus, tačiau turi mažai reikšmės vertinant asmenybės stiprumą, gebėjimą dominuoti ir intelektą, nors šiek tiek turi įtakos tikėjimui asmens gebėjimu integruotis ir rūpintis kitais [22]. Kaip blogoji grožio stereotipų pusė, yra rastas neigiamas ryšys vertinant kuklumo, kaip tuštybės priešpriešos, ir patrauklumo saitus, taip pat išvaizdžius žmones visuomenė yra linkusi vertinti, kaip prastesnius tėvus [19,22]. Kadangi šiuolaikinė visuomenė vis daugiau laiko praleidžia internetinėje erdvėje, socialiniai tinklai tampa tam tikrais įrankiais padedančiais susidaryti asmenybės sociopsichologinį portretą. Todėl stebint žmonių elgesį socialiniuose tinkluose, pastebėta, kad jie sutelkia daugiau dėmesio stebėdami patrauklių žmonių profilio nuotraukas, ypač moterų, lyginant su mažiau patrauklesnės išvaizdos atstovais [23]. Tame pačiame tyrime rasta, kad įspūdžio formavimui įtakos daugiausiai turi išvaizda ir lytis, nes informacija galinti tiesiogiai atspindėti asmens savybes, kuri yra pateikta ,,Facebook‘‘ socialinio tinklo profilio ,,Apie mane‘‘ skiltyje, yra ilgiau nagrinėjama,
15 jei tai yra vyro arba mažiau patrauklios išvaizdos moters profilis. Šis elgesio modelis pasižymi tuo, kad patrauklios išvaizdos atstovams dažniau priskiriamos stereotipinės asmenybės savybės, nekreipiant dėmesio į jų veiklą ir pomėgius, tuo tarpu atvirkščiai vertinamos mažiau išvaizdžios moterys ir vyrai.
Yra keletas šaltinių iš kurių susiformuoja fizinio patrauklumo stereotipai [22]. Pirma, vizualus grožio vertinimas gali nuteikti maloniai ir taip sukelti teigiamą efektą stebėtojui, tuo tarpu negražus veidas gali išprovokuoti gailestį ir kančios jausmą. Šie pastebėjimai buvo atrasti atliekant tyrimą, kurio metu buvo naudojamos nuotraukos su patrauklios ir nemalonios išvaizdų veidais ir prašoma respondentų apibūdinti jausmus, kuriuos sukėlė fotografijos [25]. Antra, galima pastebėti, kad patrauklūs žmonės sulaukia daugiau teigiamų reakcijų iš aplinkinių ir manoma, kad šis atsakas buvo dažnesnis, dėl tikėtinai geresnių ir priimtinesnių asmeninių savybių [25,26]. Trečia, kultūrinės nuostatos, kurios įteigė visuomenei grožio ir gerumo asociaciją [25,27]. Šios asociacijos yra suformuojamos dar vaikystėje. Vaikų vystymasis prasideda stebint aplinką ir net tada, kai jie dar nemoka skaityti, pradeda mokytis iš knygų iliustracijų, kuriose kvailiai ir piktadariai dažniausiai vaizduojami su negražiais veidais ir susigrūdusiais dantimis, o gerieji herojai būna išvaizdūs personažai su gražiomis šypsenomis [27]. Televizijos reklamos įteigia, kad gera išvaizda asocijuojasi su populiarumu, draugiškumu ir lengvumu užmegzti socialinius santykius, tuo tarpu bjaurūs dantys ir blogas burnos kvapas išprovokuoja žmogaus atskirtį, sukelia problemas seksualiniams santykiams, nes aplinkiniams tai iššaukia nemalonius pojūčius [28,29]. Paauglių žurnalai demonstruoja modelius su tobulomis šypsenomis ir išvaizda, kurie jauniems skaitytojams gali sukelti nepasitenkinimą savimi, nes ši amžiaus grupė yra linkusi lygiuotis į tam tikrus autoritetus, yra ypatingai jautri ir imli aplinkos poveikiui [24].
1.1.2. Dantų estetika
16 pakeitimus ir kita [30,31]. Atsirado vis daugiau tyrimų, kurių metodika pagrįsta nuotraukų manipuliacijomis siekiant išsiaiškinti dantų estetikos svarbą asmens socialiniam įvertinimui. Yra naudojamos to pačio žmogaus nuotraukos, tik įvairių programų pagalba keičiami tam tikri šypsenos elementai [8,10].
Vieno tyrimo metu, buvo apklaustos 180 moterų, kurios lankėsi Londono odontologijos klinikose [31]. Tyrimo dalyvėms rodytos 6 skirtingos nuotraukos, kuriose vaizduojami plačiai besišypsantys žmonės, kurių visi priekiniai dantys matosi. Tai buvo azijietiškos kilmės vieno vyro ir moters nuotraukos, kuriose jų dantų išvaizda buvo keičiama, o kiti veido bruožai palikti tokie pat. Nuotraukose nebuvo galinčių dėmesį atitraukti detalių, tokių kaip akiniai ar papuošalai, o fonas visada buvo toks pat- juodas. Taip pat duotos anketos, kuriose buvo prašoma, naudojant skales, įvertinti tų žmonių socialinius gebėjimus, intelektą, psichologinius aspektus ir pasitenkinimą asmeniniais santykiais. Tyrimo metu nustatyta, kad dantų kariesas asocijuojasi su žemesnio lygio socialine kompetencija, žemais intelektiniais gebėjimais, neigiamomis psichologinėmis savybėmis ir nepasitenkinimu asmeniniais santykiais. Buvo rastas ryšys tarp dantų karieso ir sumažėjusio bendro fizinio patrauklumo. Tai gali būti priežastis to, kad dantų kariesas asocijuojasi su bloga burnos higiena. O nuotraukos, kuriose dantys buvo kompiuterinių programų pagalba padaryti baltesni, vertintos labiau teigiamai [32].
Dantų ir veido deformacijoms yra priskiriami skeletiniai neatitikimai su sunkiomis sąkandžio anomalijomis, kurie neigiamai paveikia estetiką, funkciją, o tai turi reikšmės asmens psichologijai ir socialiniam elgesiui [27]. Šios anomalijos dažnai yra lydimos dantenų matomumo šypsantis. Dantenų matomumas šypsantis yra kartais labai mažas ir vos pastebimas, tačiau kai kuriais atvejais gali atsidengti ypač daug minkštųjų audinių. Todėl kyla ypač daug diskusijų apie dantenų matomumą šypsantis, kada jis yra ignoruojamas, o kada sukelia rimtų veido išvaizdos estetikos sutrikimų. Aukšta šypsenos linija su žymiu dantenų matomumu yra vertinama, kaip rimta estetikos problema, ypač vyrams, nes vyrams yra normalu turėti žemesnę šypsenos liniją, o moterims labiau priimta turėti aukštesnę šypsenos liniją [28]. Geron ir Atalia tyrime, paprasti žmonės net 1 mm dantenų matomumą vertina neigiamai [34]. Tyrimai įrodo tiesinį ryšį tarp didesnio dantenų matomumo ir blogesnio šypsenos estetikos vertinimo, žemesnio pasitikėjimo savimi, mažesnio draugiškumo, nenuoširdumu ir mažesnio intelektualumo [29].
17 1.2. Odontologijos srities specialistų ir paprastų žmonių dantų estetikos suvokimas
Šiuolaikinėje, modernioje odontologijos praktikoje nebėra priimtina tiesiog atstatyti prarastus danties audinius. Pagerėjus estetinėms protezavimo galimybėms, tobulėjant surišimo sistemoms, dantų balinimo medžiagoms, laminatėms buvo žengtas didelis žingsnis gerinant restauracijų ir gydymo rezultatų estetines savybes. Kaip to pasekmė, vis daugiau ir daugiau pacientai reikalauja puikių šypsenos estetikos rezultatų ir ryžtasi kardinaliems pokyčiams. Paprastų žmonių šypsenos estetikos suvokimas yra labai svarbus gydytojui odontologui, kad būtų galima geriau suprasti paciento požiūrį į šypsenos estetiką ir suvokti jo gydymo tikslus. Todėl mokslinės literatūros duomenų bazėse galima rasti daugybę straipsnių nagrinėjančių šią temą.
Visų pirma, tyrimai yra parodę, kad odontologai yra labiau jautrūs nuokrypiams nuo idealios šypsenos sampratos, nei paprasti žmonės [36–39]. Tačiau pastebėta, kad labiausiai tai pasireiškia skirtingu specialistų ir paprastų žmonių požiūriu į įvairius šypsenos elementus. Vienoms detalėms specialistai teikia daugiau dėmesio nei pacientai ir atvirkščiai. To priežastimi gali būti pakitęs pacientų požiūris į šypseną, jie daugiausia dėmesio kreipia į estetiką, o ne funkciją ar anatomiją. Tuo tarpu specialistai gydymo prioritetu išlaiko sveikatos gerinimą, tai yra- funkcijos atstatymą [37]. Būtina pažymėti, kad pacientams gali stingti specifinių žinių susijusių su burnos sveikata, o tai turi įtakos jų požiūriui į burnos sveikatos svarbą.
Pagrindinis veiksnys lemiantis šypsenos patrauklumą anot respondentų yra dantų padėtis (44,9%), dantų simetriškumas (31,9%) ir dantų spalva (23,2%) [9]. Pacientų teigimu, viršutiniai priekiniai 4 dantys yra labiausiai svarbūs vertinant šypsenos estetiką [32,36]. Vieni pagrindinių išvaizdos faktorių, tokių kaip dantų pločių, formos neatitikimai, lengvi nuokrypiai nuo simetriškumo ir dantų polinkiai, neturi didelio poveikio pacientų šypsenos estetikos suvokimui [36,37]. Dažniausiai specialistų ir pacientų nuomonės sutampa vertinant tremas, diastemas ir sąkandžio patologijas. 2013m atliktoje meta analizėje analizuojančioje straipsnius susijusius su ortodontinio gydymo reikalingumu, pastebėta, kad laikui bėgant kito tiek specialistų, tiek paprastų žmonių nuomonė, jie kritiškiau vertino sąkandžio patologijas ir išreiškė didesnį ortodontinio gydymo poreikį [43].
18 visuomene rečiau nori baltesnių dantų [44,45]. Specialistai suvokia galimą dantų balinimo žalą ir menkavertę dantų spalvos įtaką šypsenos estetikai, jei tai yra nežymūs dantų spalvos pokyčiai [46].
Apibendrinant, šios tyrimų išvados parodo, kad šypsenos elementai susiję su dantų forma ir dantų lankais yra kritiškiau vertinami specialistų, o paprasti žmonės, kaip labiausiai nepasitenkinimą keliantį faktorių laiko dantų spalvą.
1.3. Fizinio patrauklumo psichosocialinė įtaka
1.3.1. Bendras fizinis patrauklumas
Vienas įdomiausių sociopsichologijos klausimų yra- kas yra tiesos branduolys, ,,Grožis yra gerai‘‘ stereotipe. Galima spėlioti, kad patrauklūs žmonės yra išsiugdę trokštamas charakteristikas, kaip atsaką į visuomenės lūkesčius [26]. Jei yra tikimasi, kad individas bus socialiai aktyvus, jis ar ji ir bus vertinami pagal tuos pačius lūkesčius. Visuomenė suvokia socialumą, kaip vieną pagrindinių sudėtinių dalių, kito asmens asmenybės koncepcijoje. Taip mąstydami žmonės tikisi socialinės sėkmės ir gerina bendravimo įgūdžius siekdami teigiamos reakcijos, kuri galiausiai patvirtins kitų asmenų sukurtus jų asmenybės bruožus [26]. Snyder ir bendraautoriai atliko tyrimą, kuriame buvo stebimi koledžo studentai [47]. Buvo tiriami vyrai, bendraujantys telefonu su nepažįstama moterimi. Atliktos manipuliacijos duodant jiems išvaizdžių ir žemo fizinio patrauklumo moterų nuotraukas, su kuriomis esą jie bendrauja. Pokalbių įrašai parodė, kad tie dalyviai, kurie tikėjo, kad jų pokalbių partnerė yra patraukli, buvo labiau jautrūs ir sukėlė jautresnį moterų atsaką. Galima teigti, kad šio tyrimo pagrindas yra nuspėjamas vyrų aukštesnis socialumas bendraujant su patrauklia partnere, o moterų jautresnis atsakas buvo paveiktas pačių tyrimo dalyvių elgesio [47].
19 1.3.2. Dantų estetika
Siekiant įvertinti dantų ir burnos ligų įtaką gyvenimo kokybei yra sukurta daug įvairių klausimynų, pvz.: ,,Burnos įtaka kasdieniame gyvenime‘‘2, ,,Dantų įtakos apžvalga‘‘3 [48]. Vienas populiariausių- ,,Burnos sveikatos įtakos apžvalgos klausimynas‘‘4 (OHIP), kurį sudaro 49 klausimai iš kurių 24 susiję su psichosocialine reikšme, o kiti labiau orientuoti į dantų ir burnos ligų sukeliamus fizinius pojūčius. Po to buvo sukurta sutrumpinta OHIP versija OHIP-14, kurioje liko tik 5 klausimų susijusių su psichosocialinėmis problemomis. Galiausiai mokslininkai sukūrė anketą ,,Dantų estetikos psichosocialinės įtakos klausimynas‘‘5 (PIDAQ), kuri tiria tik psichosocialinę dantų estetikos įtaką, kadangi ją sukūrė ortodontijos specialistai bendradarbiaudami su psichologais, ji geriausiai atspindi sąkandžio ir dantų estetikos psichosocialinę vertę [49].
Tyrimuose vertinančiuose PIDAQ klausimyno patikimumą, pastebima, kad didesni PIDAQ rezultatai, kurie parodo didesnę neigiamą šypsenos estetikos įtaką paciento psichosocialiniam gyvenimui, yra taip pat susiję su OHIP-14 indekso rezultatų didėjimu, tai patvirtina teoriją, kad dantų- veido estetika vaidiną svarbų vaidmenį socialiniuose santykiuose ir turi įtakos psichologinei gerovei [50–52]. Tyrimai naudojant PIDAQ parodė, kad faktoriai tokie kaip per didelis priekinių dantų matymasis šypsantis, dantenų matymasis šypsantis, sąkandžio anomalijos, gali turėti įtakos paciento psichologinei gerovei [53–55]. Psichometriniai matavimai parodo, kad problemos susijusios su emocinėmis ir socialinėmis sritimis, įskaitant tokius aspektus kaip drovumas, gėdos jausmas, liūdesys, vengimas šypsotis ar juoktis, yra dažniau susiję su pacientais, kuriems yra reikalingas ortodontinis gydymas [56]. Kuo sąkandžio problemos yra sunkesnės, tuo jos turi daugiau įtakos žmogaus psichosocialinei gerovei. Sąkandžio anomalijos sumažina pasitikėjimą savo dantų išvaizda, o tai tuo pačiu neigiamai paveikia psichologinę būseną ir socialinius santykius, žmonės dažniau galvoja ir jaudinasi, dėl savo šypsenos estetikos [39]. Sąkandžio problemos turi didžiausią psichosocialinę įtaką, o mikro- ir makro- estetikos parametrai susiję su šypsenos estetika ( bukalinis koridorius, dantenų ir dantų matomumas, lūpų storis, nuokrypiai nuo auksinių proporcijų) tam neturi reikšmingos įtakos [39]. Tačiau kyla vis daugiau diskusijų susijusių su šypsenos elementų svarba, nes kiti autoriai teigia, kad ne vien sąkandžio anomalijos turi įtakos žmogaus psichosocialinei būsenai. Pavyzdžiui, kai paciento šypsenos estetika yra sumažėjusi, dėl dantų ligų, rezultatai dažnai būna sumažėjusi ir pacientų savivertė bei bendrai paveikiama visa psichinė ir fizinė sveikata [57].
2 Oral impacts on daily performances 3 Dental impact profile
4 Oral health impact profile
20 Tiriant šypsenos estetikos įtaką žmogaus psichosocialinei būsenai, kyla diskusijų ne vien, dėl tam tikrų šypsenos išvaizdos detalių svarbos, bet ir aiškinantis lyties, socio- ekonominių rodiklių svarbą. Kai kurie mokslininkai konstatuoja, kad moterims dantų estetika daro didesnę įtaka psichosocialiniam gyvenimui [39,58,59]. Tai gali būti rezultatas to, kad moterys dažniau rūpinasi savo sveikata nei vyrai, tai išreiškia didesnis dėmesys sveikatos priežiūrai didesnio sąmoningumo, dėl burnos sveikatos, veido išvaizdos patrauklumo ir gyvenimo kokybės suvokimo [59]. Kiti tyrimai parodo, kad šypsenos patrauklumas yra vienodai svarbus tiek moterims tiek vyrams [60].Iš kai kurių tyrimų rezultatų galima spręsti, kad tam tikri žmogaus elgesio ypatumai, psichologinės savybės ir išsilavinimo lygis turi įtakos žmogaus veido- dantų išvaizdos estetikos suvokimui, pasitenkinimui burnos sveikatos būkle [61,62]. Vykdant Švedijos gyventojų apklausą, kurioje dalyvavo 3000 respondentų, kurių amžius buvo 45- 69 metai, pastebėta, kad žemas išsilavinimo lygis yra susijęs su didele dantų išvaizdos svarba, o žemas socio- ekonominis statusas ir jo sąveika su išsilavinimu yra susijęs su didele dantų funkcijos svarba. Tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp socio- ekonominio statuso (išsilavinimo, amžiaus, lyties, vedybinio statuso, gyvenamosios vietos) ir naudojimosi dantų gydymo paslaugomis bei pasitenkinimo dantų būkle nenustatyta [62].
1.4. Perdėtas jautrumas dantų estetikai
Žmonės skirtingai vertina savo pačių išvaizdą. Nors vieni ir nejaučia trūkumų esant veido išvaizdos disharmonijai, kiti yra labai susirūpinę net dėl menkiausių išvaizdos estetikos nuokrypių. Visuomenės savimonė, paprastai tariant, yra įprastas žmogaus sukeliamo įspūdžio suvokimas [63]. Sąmoningumo būsenoje žmogus lygina savo elgesį ar išvaizdą su jo paties susikurtais standartais. To rezultatas, jei žmogaus susikurti standartai atitinka jo pačio išvaizdą, asmuo gali jausti pasitenkinimą savimi. O jei sukurti standartai neatitinka realios padėties, žmogus dažnai jaučia liūdesį, nusivylimą, gali mažėti pasitikėjimas savimi [64].
Šypsenos estetika turi didesnį psichosocialinį poveikį žmonėms, turintiems didesnę visuomenės savimonę. Ši hipotezė buvo išbandyta atliekant tyrimą su Vokietijos universiteto studentais [65]. Tiriamieji įvertino savo šypsenos estetiką naudodami ,, Gydymo reikalingumo indeksą‘‘6 (IOTN) ir atsakė specifiškai su estetika susijusius klausimus iš ,,Ortognatinio gyvenimo kokybės vertinimo klausimyno‘‘7.Dalyviams su žema visuomenės savimone dantų estetika neturėjo socialinės įtakos. Tačiau, žmonėms su aukšta savimone dantų estetikos suvokimo įtaka socialiniam
6 Index of treatment need
21 susirūpinimui buvo labai ryški ir turėjo reikšmingą poveikį [65]. Asmenys su išreikšta visuomenės savimone, kurių dantų estetika yra mažiau patraukli, linkę turėti daugiau problemų susijusių su pasitikėjimo savimi stoka. Įdomu, kad šis efektas yra mažesnis žmonėms, kuriems visuomenė ir aplinka daro mažesnę įtaką.
Kai kurie pacientai su sunkiomis sąkandžio problemomis yra patenkinti arba abejingi savo dantų išvaizdai, tuo tarpu kiti susirūpinę, dėl menkiausių nuokrypių. Žmonės, kurie yra linkę skirti daug dėmesio savo savivokai ir nuolat stebėti mintis bei jausmus, dažniau perdėtai reaguoja ir būna paveikiami emocijų. Taip pat objektai, atspindintys padidėjusį visuomenės savęs analizavimą, orientuojasi į socialinę įtaką bei išvaizdos svarbą. To rezultatas, galimai dar labiau sukeliamas gėdos jausmas ir neigiamas savęs vertinimas, kai žmonės pastebi menkus savo išvaizdos nuokrypius nuo idealumo standartų [66].
Perdėtas jautrumas dantų estetikai, gali sąlygoti nusivylimą gydymu. Tam įtakos turi ir skirtingas pacientų bei gydytojų požiūris į gydymo reikalingumą, estetikos kriterijus. Kai pastebimi nerimo simptomai susiję su nepasitenkinimu kūno išvaizda, gydymo metu gali būti reikalingas bendradarbiavimas su psichologijos specialistais. Tokiems pacientams gali būti taikoma gydymo sistema pasiūlyta Cash ir Strachan. Gydymas susideda iš atpalaidavimo ir desensibilizacijos žmogaus išvaizdos poveikiui. Yra identifikuojami ir koreguojami sutrikimai susiję su požiūriu į išvaizdą, pvz., žmogus kaltina savo išvaizdą, dėl gyvenimo sunkumų. Kai kuriems, dėl pasireiškusių depresijos simptomų yra taikomas ir gydymas psichotropiniais vaistais [67].
Ong ir kolegos teigia, kad auksinės proporcijos taisyklės nelemia patrauklumo ir bendras šypsenos estetikos vertinimas nepriklauso nuo konkrečių bruožų pasireiškimo [68]. Šio tyrimo rezultatus, galima apibūdinti naudojant Gestalt psichologijos taisyklė: ,,Visuma yra daugiau nei viso to dalių suma‘‘8 [69]. Ši taisyklė ypač turėtų būti taikoma kalbant apie šypseną, mat savęs suvokimas yra įtakojamas psichologinių aplinkybių, nes burna vaidiną svarbų vaidmenį psicho- fiziologiniame asmenybės vystymesi ir emociniame suvokime [70].
1.5. Dantų estetikos sąsajos su burnos sveikatos priežiūra
Ryšys tarp dantų estetikos ir tam tikro žmonių elgesio, susijusio su burnos sveikatos priežiūra, gali egzistuoti, dėl tam tikrų specifinių priežasčių. Visų pirma burnos sveikatos priežiūra reikalauja tam tikro atidumo ir dėmesingumo. Burna- tai labai ribota aplinka, kurioje mūsų judesiai, matomumas ir galimybė pasiekti tam tikras vietas yra varžomi aplinkinių audinių. Todėl žmonės
22 privalo kasdien praleisti tam tikrą laiko tarpą prie veidrodžio, kurio metu taip pat stebi įvairias šypsenos detales. Matant veidrodyje neestetiškai atrodančią šypseną, žmogui gali sukilti nemalonūs jausmai, o tai sąlygoja burnos priežiūrą.
23
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2016.11.22 buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas Nr. BEC- OF- 46 atlikti tyrimą tema: ,,Šypsenos reikšmė žmogaus psichosocialinei būsenai‘‘ (Priedas Nr.1). Tyrimas vyko 2016m. gruodžio mėn. 1d.- 2017m. vasario mėn. 28d. Tyrimo metu buvo siekiama apklausti, kiek įmanoma daugiau respondentų, todėl pasirinkta anketą platinti socialiniame tinkle ,,Facebook‘‘, internetinėje svetainėje www.apklausa.lt bei atsitiktine tvarka apklausti pacientus, laukiančius vizitų pas gydytojus odontologus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Burnos ir veido žandikaulių, Dantų ir burnos ligų, Dantų ir žandikaulių ortopedijos, Ortodontijos klinikose. Respondentams specifinė atranka nebuvo taikyta, tyrimo metu analizuotos anketos turėjo būti pilnai užpildytos (atsakyti visi anketos klausimai).
24 Tyrimo dalyviai buvo informuoti apie tyrimo eigą ir tikslą. Dalyviai prieš atsakydami į anketos klausimus pasirašė sutikimo formą (Priedas Nr. 3). Visa tyrimo eiga ir rezultatai buvo anonimiški, užtikrintas tyrimo dalyvių konfidencialumas. Dalies tyrimo metu, kai apklausos buvo vykdomos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų ligoninėje, pacientai buvo apklausiami laukiamajame, kol laukė vizitų pas gydytojus.
25
3. REZULTATAI
Tyrime dalyvavo 561 žmogus: 174 (31%) vyrų ir 387 (69%) moterų. Respondentai atsakydami į anketos klausimus, turėjo priskirti save tam tikrai amžiaus grupei. Pagal gautus duomenis jaunesni nei 18 metų buvo 9 (0,02%) dalyviai, 18- 24 m.- 311 (55,4%), 25- 44 m.- 171 (30,5%), 45- 64 m.- 66 (11,8%), vyresni nei 65 m.- 4 (0,01%).
3.1. Psichosocialinė dantų estetikos įtaka
Atlikus statistinę duomenų analizę apskaičiuota, kad PIDAQ taškų suma varijuoja nuo 23 iki 88, o V(SN) (vidurkis (standartinis nuokrypis))- 49,43 (11,055). Remiantis bendrais rezultatais, galima teigti, kad respondentams šypsenos estetika daro vidutinę įtaką jų psichosocialinei būsenai. Tą patį galima pasakyti ir apie pasitikėjimą savo dantų išvaizda (DSC V(SN)- 17.91 (5,871)) bei psichologinę įtaką (PI V(SN)- 14,47 (6,195)), kiek žemesnis nei vidutinis poveikis daromas socialiniam gyvenimui ir šypsenos estetikos svarbai. Įvertinus socialinę įtaką (SI V(SN)- 14,88 (7,040)) ir dantų estetikos svarbą (AC V(SN)- 6,77 (3,509)) nustatyta, kad poveikis šioms sritims yra mažiausias.
26 Lentelė Nr. 1. Psichosocialinė šypsenos estetikos įtaka
Nr. Klausimas Dažnis Min Maks Vidurkis
(standartini nuokrypis) Visiškai ne (n (%)) Nežymiai (n (%)) Šie tiek (n (%)) Dažnai (n (%)) Labai dažnai (n (%))
Pasitikėjimas savo dantų būkle (DAC) 6 30 17,91
(5,871)
1 Didžiuojatės savo dantimis. 136 (24,2) 120 (21,4) 172 (30,7) 100 (17,8) 33 (5,9) 1 5 2,60 (1,199)
2 Jums patinka šypsotis taip, kad matytųsi dantys.
88 (15,7) 91 (16,2) 118 (21,0) 151 (26,9) 113 (20,1) 1 5 3,2 (1,353)
3 Esate patenkintas(-a) matydamas(-a) savo dantis veidrodyje.
94 (16,8) 91 (16,2) 162 (28,9) 161 (28,7) 53 (9,4) 1 5 2,98 (1,225)
4 Jūsų dantys patinka kitiems. 78 (13,9) 110 (19,6) 176 (31,4) 135 (24,1) 62 (11,1) 1 5 2,99 (1,199)
5 Esate patenkintas(-a) savo dantų išvaizda. 11 (2,0) 92 (16,3) 242 (43,1) 164 (29,2) 52 (9,3) 1 5 3,27 (0,912)
6 Jums jūsų sąkandis labai gražus. 99 (17,6) 114 (20,3) 158 (28,2) 137 (24,4) 53 (9,4) 1 5 2,88 (1,232)
Socialinė įtaka (SI) 8 40 14,88
(7,040) 7 Šypsotės santūriai, kad pernelyg nesimatytų
jūsų dantų.
227 (40,5) 108 (19,3) 116 (20,7) 74 (13,2) 36 (6,4) 1 5 2,26 (1,286)
8 Kartais nerimaujate, ką nepažįstamieji pamanys apie jūsų dantis.
272 (48,5) 105 (18,7) 104 (18,5) 58 (10,3) 22 (3,9) 1 5 2,02 (1,199)
27 10 Dėl dantų bendraujate šiek tiek suvaržytai. 351 (62,6) 80 (14,3) 89 (15,9) 27 (4,8) 14 (2,5) 1 5 1,70 (1,056) 11 Kartais nejučiomis ranka pridengiate burną ir
slepiate dantis.
374 (66,7) 83 (14,8) 61 (10,9) 26 (4,6) 17 (3,0) 1 5 1,63 (1,047)
12 Kartais Jums atrodo, kad žmonės spokso į Jūsų dantis.
314 (56,0) 98 (17,5) 101 (18,0) 37 (6,6) 11 (2,0) 1 5 1,81 (1,071)
13 Pastabos dėl Jūsų dantų erzina net tada, kai jos pasakomos juokais.
350 (62,4) 84 (15,0) 76 (13,5) 36 (6,4) 15 (2,7) 1 5 1,72 (1,086)
14 Kartais nerimaujate, dėl priešingos lyties atstovų nuomonės apie Jūsų dantis.
315 (56,1) 99 (17,6) 89 (15,9) 44 (7,8) 14 (2,5) 1 5 1,83 (1,110)
Psichologinė įtaka (PI) 6 30 14,47
(6,195)
15 Pavydite kitiems gražių dantų. 155 (27,6) 89 (15,9) 149 (26,6) 93 (16,6) 75 (13,4) 1 5 2,72 (1,375)
16 Kartais nusimenate matydamas (-a) kitų gražius dantis.
256 (45,6) 109 (19,4) 105 (18,7) 49 (8,7) 42 (7,5) 1 5 2,13 (1,286)
17 Kartais liūdite, dėl savo dantų išvaizdos. 235 (41,9) 144 (25,7) 113 (20,1) 44 (7,8) 25 (4,5) 1 5 2,07 (1,154) 18 Manote, daugumos dantys gražesni nei Jūsų. 184 (32,8) 125 (22,3) 140 (25,0) 76 (13,5) 36 (6,4) 1 5 2,39 (1,246) 19 Prastai jaučiatės mąstydamas(-a) apie savo
dantis.
278 (49,6) 128 (22,8) 95 (16,9) 38 (6,8) 22 (3,9) 1 5 1,93 (1,134)
20 Norėtumėte, kad Jūsų dantys būtų gražesni. 72 (12,8) 89 (15,9) 152 (27,1) 134 (23,9) 114 (20,3) 1 5 3,23 (1,294)
Estetikos svarba (EC) 3 15 6,77 (3,509)
21 Nesate patenkintas(-a) matydamas(-a) savo dantis veidrodyje.
28 22 Nesate patenkintas(-a) matydamas(-a) savo
dantis nuotraukose.
208 (37,1) 126 (22,5) 122 (21,7) 69 (12,3) 36 (6,4) 1 5 2,29 (1,257)
23 Nesate patenkintas(-a) matydamas(-a) savo dantis vaizdo įrašuose.
234 (41,7) 123 (21,9) 109 (19,4 62 (11,1) 33 (5,9) 1 5 2,17 (1,247)
Bendri rezultatai 561 (100) 23 88 49,43
29 3.2. Dantų estetikos psichosocialinės įtakos lyčių skirtumai
Respondentų tarpe moterys sudarė didžiąją dalį: 174 (31%) vyrų ir 387 (69%) moterų. PIDAQ rezultatai parodo, kad nėra statistiškai reikšmingo skritumo tarp lyčių vertinant šypsenos estetikos psichosocialinę įtaką: DSC (p= 0,051), SI (p= 0,578), PI (p= 0,085), AC (p= 0,223).
Analizuojant detaliau, po atliktų nepriklausomų imčių palyginimo testų pastebėta, jog tiek vyrams, tiek moterims statistiškai reikšmingos įtakos psichosocialinei būklei turi jų požiūris į tai, kaip jie didžiuojasi savo dantų estetika, pvz., kaip dažnai didžiuojasi savo dantimis (p= 0,036), kaip dažnai patinka šypsotis (p= 0,025), kaip dažnai patinka dantys žiūrint į veidrodį (p= 0,027), kaip dažnai jų dantys patinka kitiems (p= 0,032). Pastebėta, kad vyrai yra linkę geriau vertinti savo šypsenos estetika ir labiau didžiuojasi dantų išvaizda nei moterys. Statistiškai reikšminga socialinė įtaka pastebima moterų tarpe, kaip dažnai joms rūpi priešingos lyties nuomonė (p= 0,019), tuo tarpu kitų reikšmingų lyčių skirtumų susijusių su socialine įtaka nestebima. Psichologinė įtakos lyčių skirtumai yra vieni reikšmingiausių, pvz., kaip dažnai nusimena dėl savo dantų (p= 0,007), liūdi dėl savo dantų (p= 0,037) bei kaip dažnai mano, jog daugumos dantys yra gražesni (p= 0,015). Moterims dantų estetika daro didesnę psichologinę įtaką, nei vyrams. Dantų estetikos svarbai lyčių skirtumų nepastebėta.
Analizuojant duomenis yra nustatyta, šypsenos estetikos psichosocialinė įtaka yra vienoda abiems lytims. Tačiau moterys yra linkusios kritiškiau vertinti savo šypsenos estetiką. Dantų išvaizda turi didesnę reikšmę jų socialiniam gyvenimui ir psichologinei būsenai, nors dantų estetikos svarba yra vienodai lygi tiek vyrams tiek moterims, bet šis polinkis nėra statistiškai patikimas.
3.3. Šypsenos estetikos įtakos psichosocialinei būsenai palyginimas tarp amžiaus grupių
30 Detalizuojant amžiaus grupių skirtumus, kurie yra pateikti 1 paveiksle, buvo pastebėtas glaudus ryšys tarp paciento amžiaus ir jo polinkio šypsotis: šie du kintamieji yra tarpusavyje statistiškai reikšmingi ( p= 0,000), labiausiai šypsotis mėgsta jaunesni nei 18 metų ir 25-44 metų pacientų grupės, tačiau šis požiūris drastiškai krenta, kai yra pasiekiamas 45-64m. ar >65m. amžius. Visų antra, panašią tendenciją galime pastebėti tarp tų pačių pacientų grupių bei jų polinkio gerėtis savo dantimis veidrodyje: šis sąryšis taip pat yra statistiškai reikšmingas ( p= 0,000). Galime pamatyti, jog jauniausi pacientai (<18m. grupė) labiausiai mėgsta ir grožisi savo dantimis veidrodyje, tačiau vyresnių pacientų (45-64m.; >65m. grupės) požiūris akivaizdžiai keičiasi. Tęsiant toliau, įvertinus tiriamųjų grupių požiūrį, kaip kiti žmonės vertina jų dantis bei kaip tiriamiesiems patinka jų pačių dantys, buvo pastebėtas labai stiprus statistinis ryšys (p= 0,000; p= 0,000). O jauniausi pacientai (<18m. grupė) labai dažnai rūpinasi, ką apie jų dantis pagalvos kiti asmenys bei kaip jiems patiems patinka jų dantys, tačiau vyresni respondentai galvoja priešingai. Galime įžvelgti stiprų statistinį sąryšį tarp paciento amžiaus bei jo polinkio į santūrią šypseną (p= 0,027); juo pacientas darosi vyresnis, tuo labiau jis ar ji yra linkęs šypsotis santūriai. Galime teigti, jog yra labai glaudus ryšys tarp paciento amžiaus ir jo šypsenos estetikos psichosocialinio poveikio. Tai daro didelę įtaką ne tik to žmogaus savijautai, tačiau ir taip, kaip jį priima kiti asmenys. Pavyzdžiui grafike galime pamatyti, kad amžiaus grupės <18m. bei 45-64m. dažniau bendrauja suvaržytai nei 18-24m. ar >65m. žmonės (p= 0,001). Be abejo tai patvirtina ir pačių respondentų savijautą (p= 0,000), kad jaunesni ir labiau socialiai aktyvūs asmenys yra labiau susirūpinę savo dantų išvaizdą ir ką apie juos pagalvos juos matantys žmonės. Anksčiau minėtų amžiaus grupių respondentai mano, jog jų bendraamžių ar kitų asmenų dantys yra žymiai gražesni nei jų pačių (p= 0,004).
31 1 pav. Šypsenos estetikos įtakos psichosocialinei būsenai palyginimas tarp amžiaus grupių
3.4. Gyvenamosios vietos poveikis šypsenos estetikos psichosocialinei įtakai
Atlikus ANOVA statistinę analizę, buvo pastebėtos įvairios statistiškai reikšmingos sąsajos tarp paciento gyvenamosios vietos (didmiesčio, miesto, miestelio ar kaimo) bei dantų estetikos įtakos psichosocialinei būsenai. Šie ryšiai yra pateikti diagramoje, 2 paveiksle. Visų pirma, yra pastebimi šių grupių skirtumai DSC (p= 0,000), SI (p= 0,001), PI (p= 0,000), tačiau AC reikšmingo skirtumo nėra, jis panašus visoms grupėms (p= 0,091). Didmiestyje gyvenantys žmonės labiausiai pasitiki savo dantų išvaizda, tuo tarpu miestelių gyventojams dantų estetika daro didžiausią socialinę ir psichologinę įtaką.
Yra pastebima tendencija, jog žmonės, kurie gyvena didmiestyje yra linkę dažniau šypsotis (p= 0,000) nei tie, kurie gyvena kaime. Panašus sąryšis yra ir tarp paciento nuomonės apie savo dantis žiūrint į veidrodį (p= 0,000). Labiausiai patenkinti ir savo dantų estetika pasitikintys yra didmiestyje gyvenantys respondentai, nors tuo tarpu gyvenantys miesteliuose ir kaimuose labiausiai varžosi šypsotis ir yra nepatenkinti dantų išvaizda. Galime tokią pačią tendenciją pamatyti ir vertinant
32 kitų žmonių požiūrį į respondento dantis (p= 0,000), kai didmiesčio gyventojai yra labiausiai linkę kreipti dėmesį į tai, ką kiti pamanys apie jų dantis, kaimuose gyvenantys- mažiausiai linkę jaudintis, dėl aplinkinių nuomonės.
2 pav. Gyvenamosios vietos poveikis šypsenos estetikos psichosocialinei įtakai
3.5. Išsilavinimo poveikis šypsenos estetikos psichosocialinei įtakai
Atlikus statistinę ANOVA analizę, buvo norima išsiaiškinti, ar respondento išsilavinimas turi įtakos jo ar jos šypsenos estetikos poveikiui psichosocialinei būklei. Analizuojant gautus duomenis, rasta, jog išsilavinimas turi labai daug įtakos, pavyzdžiui: DAC (p= 0,000), SI (p= 0,001), PI (p= 0,011) ir AC (p= 0,006). 3 paveiksle pateiktame grafike matoma, jog mažiausias DAC yra išreikštas nebaigto specialaus vidurinio ar baigto specialaus vidurinio išsilavinimo respondentams, kai jiems priešingai didžiausias poveikis yra daromas nebaigto aukštojo ar baigto aukštojo išsilavinimo studentams. Tęsiant toliau, šypsenos estetikos didžiausia SI ir PI yra išreikštos nebaigto pagrindinio ar jau pagrindinį išsilavinimą įgijusiems moksleiviams, kai, stebėtinai, nebaigto aukštojo ar baigto aukštojo išsilavinimo studentams tai sudaro mažiausiai sunkumų kasdieniniame gyvenime. Grafike matoma, kad labiausiai neigiama AC yra išreikšta nebaigto specialaus vidurinio ar baigto specialaus vidurinio išsilavinimo respondentams, kai geriausiai įvertina- nebaigto aukštojo ar aukštąjį išsilavinimą įgiję respondentai.
Įvertinus šiuos duomenis, galime teigti, kad labiausiai jautri dantų estetikai yra nebaigto specialiojo vidurinio ir specialiojo vidurinio išsilavinimo pacientai. Jie pasižymi žemu pasitikėjimu
0 5 10 15 20 25 Pasitikėjimas savo dantų būklė
33 savo dantų būkle, o tai paveikia jų socialinį gyvenimą, psichologinę būseną bei jų dantų išvaizda sukelia jiems nemalonius pojūčius žiūrint į veidrodį, matant nuotraukas ar vaizdo įrašus. O šiai grupei priešingi yra žmonės įgiję aukštąjį išsilavinimą arba dar studijuojantys universitete.
3 pav. Išsilavinimo įtaka šypsenos estetikos poveikiui psichosocialinei būsenai
3.6. Pajamų įtaka šypsenos estetikos psichosocialiniam poveikiui
Remiantis viena iš hipotezių, buvo norima patvirtinti arba paneigti faktą, kad pajamų dydis turi įtakos šypsenos estetikos psichosocialiniam poveikiui. Norint tai išsiaiškinti buvo taikytas ANOVA statistinis testas. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, jog pajamų dydis turi labai daug įtakos DSC (p= 0,007), SI (p= 0,001), PI (p= 0,000), AC (p= 0,000).
Visų pirma, stebint rezultatus pateiktus žemiau esančiame 4 paveiksle pateiktame grafike, matoma, jog lyginant respondentų grupes suskirstytas pagal gaunamas pajamas, mažiausias poveikis DAC išreikštas respondentų grupėje, kuri uždirba mažiau nei 300€, kai jiems priešinga yra grupė, kurioje dalyviai uždirba daugiau nei 751€. Atitinkamai žmonių grupėms, uždirbančioms tarp 301€ ir 405€ arba tarp 601€ ir 750€ šypsenos estetikos poveikis yra identiškai vienodas. Tęsiant toliau, didžiausias SI ir PI išreikštas mažiau nei tris šimtus eurų uždirbantiems apklaustiesiems, kai, stebėtinai, respondentams, uždirbantiems tarp 601€ ir 750€ šypsenos estetika sudaro mažiausiai sunkumų socialiniame gyvenime, o uždirbantiems daugiau nei 751€ daro mažiausią poveikį psichologinei būklei. Vertinant estetikos svarbos kreivę galime pamatyti, kad labiausiai neigiamai
34 savo šypsenos estetiką vertina mažiausiai (<300€) uždirbantys žmonės, kai geriausiai įvertina- daugiausiai (>751€) uždirbantys respondentai.
Analizuojant gautus duomenis, galima įtarti, kad kuo daugiau uždirba žmogus, jis gali atitinkamai daugiau skirti savo pajamų burnos sveikatos priežiūrai. Galimai gaunamas kokybiškesnis gydymas veda link didesnio pasitikėjimo savo dantų būkle. O kuo dantų estetika yra geresnė, tuo mažesnį poveikį ji daro SI, PI, AC.
3.7. Šypsenos estetikos psichosocialinis poveikis paprastiems žmonėms ir tiems, kurių aplinka artima odontologijai
Atliktos Chi-kvadrato krostabuliacijos tarp respondentų, kurių gyvenimas nėra susijęs su odontologija ir tų, kurių aplinka ar specialybė yra glaudžiai susijusi su odontologija, ir jų šypsenos estetikos psichosocialinio poveikio. Visų pirma, iš 561 tyrime dalyvavusių žmonių, 132 (23,5%) žmonių profesija, darbas ar artima aplinka buvo susijusi su odontologija, tuo tarpu 429 (76,5%) tyrimo dalyvių neturėjo nieko bendra su odontologija.
35 patenkinti savo dantų išvaizda, priekiniuose dantyse esančiomis restauracijomis ir dantų spalva, tačiau blogiau vertina savo priekinių dantų padėtį.
Nors ir yra pastebimi skirtumai vertinant savo dantų būklę, tačiau tai neturi statistiškai reikšmingo poveikio respondentų šypsenos estetikos psichosocialinei įtakai: DSC (p= 0,623), SI (p= 0,237), PI (p= 0,319), AC (p= 0,122).
4 pav. Pajamų įtaka šypsenos estetikos psichosocialiniam poveikiui
Lentelė Nr. 2. Estetinio gydymo metodų populiarumas tarp amžiaus grupių Estetinio gydymo metodai Amžiaus grupės <18m. (%) 19- 24m. (%) 25- 44m. (%) 45- 64m. (%) >65m. (%) Bendrai (%) Anksčiau taikytas Ortodontinis gydymas 11,1 30,0 36,3 45,5 25,0 36,2 p= 0,258 Dantų balinimas 0,0 13,2 14,0 6,0 25,0 12,6 p= 0,301 Dantų protezavimas 22,2 7,1 18,1 74,2 100 19,9 p= 0,000 Estetinis plombavimas 66,7 37,9 38,0 33,3 100 37,8 p= 0,401 Ortognatinė chirurgija 0,0 3,5 2,9 9,0 50,0 4,3 p= 0,000 Norimas gydymas Ortodontinis gydymas 33,3 21,9 18,1 28,8 50,0 21,9 p= 0,216 Dantų balinimas 88,9 63,0 52,0 24,2 25,0 55,3 p= 0,000 Dantų protezavimas 0,0 7,7 16,4 41,0 75,0 14,6 p= 0,000 Estetinis plombavimas 0,0 26,4 32,2 28,8 25,0 28,0 p= 0,247 Ortognatinė chirurgija 0,0 4,8 4,1 7,6 25,0 5,0 p= 0,278 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 <300€ 301-450€ 451-600€ 601-750€ >751€ P IDA Q grupių taškų sum a Pajamos
Pasitikėjimas savo dantų būkle
Socialinė įtaka Psichologinė įtaka
36 p – reikšmingumo lygmuo
3.8. Estetinio gydymo metodų populiarumas
Atliekant kiekybinę duomenų analizę, buvo lyginami respondentų atsakymai į klausimą, koks gydymo metodas anksčiau jiems buvo taikytas. Statistinės analizės rezultatai patekti lentelėje Nr. 2. Pastebėta, kad dažniausiai pasitaikančios gydymo metodikos yra estetinis plombavimas (37,8%) ir ortodontinis gydymas (36,2%), o rečiausiai atliekamas ortognatinis chirurginis gydymas (4,3%). Tačiau beveik trečdaliui (27,6%) apklaustųjų niekada anksčiau nebuvo taikytas nė vienas gydymo metodas susijęs su estetine odontologija. Tęsiant toliau, tie patys respondentai buvo apklausti siekiant išsiaiškinti, kokių procedūrų jie labiausiai norėtų. Net 55,3% visų atsakiusiųjų norėtų dantų balinimo, 28% estetinio plombavimo ir 21,9% ortodontinio gydymo. Šie duomenys parodo, kad dantų estetinio gydymo metodikos yra ypač populiarios tarp tyryme dalyvavusių žmonių, nes net 72,4% respondentų jis buvo taikytas anksčiau, o 95% tyrimo dalyvių norėtų tokio gydymo.
Lyginant estetinio gydymo metodų populiarumą tarp amžiaus grupių, statiškai reikšmingi duomenys gauti vertinant anksčiau taikytą protezavimą (p= 0,000) ir norą dantų balinimui (p= 0000), protezavimui (p= 0,000). Toks rezultatų pasiskirstymas yra dėl mažo respondentų kiekio tam tikrose amžiaus grupėse ir netolygaus jų paiskirstymo, pvz., amžiaus grupėje <18m. buvo 9 tyrimo dalyviai, o 18- 24m. 311 respondentų. Stebint tuos gydymo metodų rezultatus, kurie yra statistiškai patikimi, matoma tendencija, kad juo pacientas vyresnis, tuo dažniau jis turės protezuotų dantų. Dantų protezavimo paplitimas ypač išauga perkopus 45 metų amžiaus ribą. Pastebėta įdomi tendencija, kad juo žmogus vyresnis tuo rečiau jis nori dantų balinimo. Dantų balinimo noras labiausiai išreikštas jauno amžiaus pacientų grupėse (<18m., 19- 24m.), o protezavimo poreikis didėja atvirkščiai, noras protezuoti dantis populiariausias vyresnio amžiaus pacientų grupėje (45- 64m., >65m.).
3.9. Dantų būklės poveikis šypsenos estetikos psichosocialinei įtakai
37 nepatenkinti savo dantų spalva. Tačiau tik 9,2% respondentų, kurie nurodė nepasitenkinimą savo dantų spalva, anksčiau balinosi savo dantis (p=0,004).
Atlikus Chi kvadrato analizes buvo pastebėta, jog yra labai stiprus ryšys tarp to ar patinka apklaustajam jo dantų spalva ir keturių psichosocialinių aspektų vertintų PIDAQ klausimyno pagalba: DSC (p= 0,000), SI (p= 0,000), PI (p= 0,000), AC (p= 0,000). Respondentus suskirsčius į dvi grupes (patenkinti savo dantų spalva/ nepatenkinti) ir lyginant jų PIDAQ taškų sumas, matoma, kad tie kurie yra patenkinti dantų spalva labiau pasitiki savo dantų išvaizda (pasitikėjimo savo dantų išvaizda taškų V(SN)- 20,00 (5,694) / 16,45 (5,573)). Kaip to rezultatas, sumažėja šypsenos estetikos socialinė (V (SN)- 12,33 (5,527) / 16,52 (7,331)) ir psichologinė (V(SN)- 11,23 (4,914) / 16,68 (5,986)) įtakos, bei sumažėja dantų estetikos svarba (V(SN)- 5,19 (2,859) / 7,84 (3,507)), lyginant su žmonėmis nepatenkintais dantų spalva. Bendra PIDAQ taškų suma (V(SN)- 45,20 (8,605) / 52,20 (11,491)), lyginant šias dvi grupes, dar kartą patvirtina, kad žmonėms, kuriems nepatinka jų dantų spalva, šypsenos estetika daro didesnę psichosocialinę įtaką. Atlikus koreliacijos testą, rasta, kad, jei žmogui patinka jo dantų spalva, yra tikimybė, kad jo pasitikėjimas dantų būkle bus didesnis, o šis poveikis pasireikš sumažėjusia šypsenos estetikos įtaka socialiniam gyvenimui, psichologinei būsenai ir susirūpinimui dantų estetika.
Pacientų grupė, kuriems šypsantis matosi dantenos, dažnai išreiškia nepasitenkinimą savo šypsenos estetika. Iš šiame tyrime dalyvavusių žmonių, 111 (19,8%) teigia, kad jiems šypsantis matosi dantenos. Tačiau ši šypsenos estetikos detalė neturi reikšmingo poveikio šypsenos estetikos sukeliamai psichosocialinei įtakai: DSC (p= 0,079), SI (p=0,309), PI (p= 0,792), AC (p= 0,090).
Tikėtina, kad pacientų grupė, kuriems šypsantis matosi priekiniuose dantyse esančios neestetiškai atrodančios restauracijos, jaučiasi dėl to blogai ir gėdijasi savo šypsenos. Iš šiame tyrime dalyvavusių žmonių, 127 (22,6%) teigia, kad jie turi tokių restauracijų. Tačiau ši šypsenos estetikos detalė neturi reikšmingo poveikio šypsenos estetikos sukeliamai psichosocialinei įtakai, išskyrus socialiniam gyvenimui: DAC (p= 0,314), SI (p= 0,000), PI (p= 0,396), AC (p= 0,302). Pacientai, kurių priekinių dantų restauracijos yra kokybiškos, jaučia mažesnę šypsenos estetikos įtaką jų socialiniam gyvenimui (turintys estetiškai atrodančias restauracijas SI V (SN)- 13.70 (6,025); turintys neestetiškai atrodančias restauracijas SI V (SN)- 18,53 (8,674)).
38 dantų padėtis yra normali, labiau pasitiki savo dantų išvaizda (DSC V(SN)- 18,62 (5,926)/ 15,56 (5,145)) ir šypsenos estetika mažiau įtakoja jų socialinį gyvenimą (SI V(SN)- 14,11 (6,642)/ 16,80 (7,432)).
Vertinant šypsenos estetikos mikro detalių (dantų formos ir dantenų spalvos bei formos) poveikį šypsenos estetikos psichosocialinei įtakai, pastebėtas stiprus ryšys: DSC(p= 0,000), SI (p= 0,000), PI (p= 0,000), AC (p= 0,000). Nustatyka, kad jei žmogus yra nepatenkintas savo dantų forma ar dantenų išvaizda, jis mažiau pasitiki savo dantų išvaizda, šypsena daro didesnę socialinę ir psichologinę įtakas, bei žmogus ima blogiau jaustis žiūrėdamas nuotraukas, vaizdo įrašus ar matydamas savo šypseną veidrodyje.
Platesni tyrimo duomenys pateikti lentelėje Nr.3.
3.10. Dantų estetikos sąsajos su burnos sveikatos priežiūra
39 Lentelė Nr. 3. Dantų būklės poveikis šypsenos estetikos psichosocialinei įtakai
Bendras (n (%)) Pasitikėjimas dantų būkle V (SN) Socialinė įtaka V (SN) Psichologinė įtaka V (SN) Estetikos svarba V (SN)
Patinka dantų spalva Taip 235 (41,9) 20,00 (5,694) 12,33 (5,527) 11,23 (4,914) 5,19 (2,859)
Ne 326 (58,1) 16,45 (5,573) 16,52 (7,331) 16,68 (5,986) 7,84 (3,507)
561 (100) F=53,852; p=0,000 F=53,928; p=0,000 F=129,444; p=0,000 F=89,875; p=0,000
Priekiniai dantys susigrūdę Taip 133 (23,7) 15,56 (5,145) 16,80 (7,432) 16,28 (6,127) 8,26 (3,44)
Ne 428 (76,3) 18,62 (5,926) 14,11 (6,642) 13,82 (6,099) 6,24 (3,379)
561 (100) F=5,213; p=0,023 F=6,053; p=0,014 F=0,001; p=0,975 F=0,000; p=0,990
Patinka dantų forma Taip 415 (74,0) 20,00 (5,694) 12,33 (5,527) 11,23 (4,914) 5,19 (2,859)
Ne 146 (26,0) 16,45 (5,573) 16,52 (7,331) 16,68 (5,986) 7,84 (3,507)
561 (100) F= 0,033; p=0,000 F= 23,226; p=0,000 F= 12,249; p=0,000 F= 17,623; p=0,000 Turi neestetiškai atrodančių
restauracijų priekiniuose dantyse
Taip 127 (22,6) 17,57 (5,472) 18,53 (8,674) 17,29 (6,381) 8,41 (3,338)
Ne 437 (77,4) 18,88 (5,694) 13,70 (6,025) 13,57 (5,935) 6,25 (3,613)
561 (100) F=1,014; p=0,314 F=32,207; p=0,000 F=0,722; p=0,396 F=1,065; p=0,302
Šypsantis matosi dantenos Taip 111 (19,8) 17,98 (5,785) 15,80 (7,257) 14,84 (6,358) 7,16 (3,709)
Ne 450 (80,2) 17,55 (6,408) 14,53 (6,939) 14,34 (6,188) 6,64 (3,467)
561 (100) F= 3,094; p=0,079 F= 1,038; p=0,309 F= 0,070; p=0,792 F= 2,884; p=0,090 Patinka dantenų spalva ir
forma
Taip 442 (78,9) 18,86 (5,665) 13,82 (6,236) 13,36 (5,782) 6,25 (3,294)
41
4. REZULTATŲ PALYGINIMAS
Atlikta panašių tyrimų, vertinančių šypsenos estetikos psichosocialinę įtaką ir tyrime naudojančių PIDAQ klausimyną, paieška mokslinių darbų duomenų bazėse ,,PubMed‘‘ ir ,,MEDLINE‘‘. Buvo rasti 32 darbai, parašyti 2009- 2017 metų laikotarpyje (Priedas Nr. 4). Kadangi tai yra ganėtinai naujas psichometrinis tyrimo instrumentas, net 11 straipsnių vertina PIDAQ klausimyno patikimumą ir pritaikymą tam tikrose šalyse, taip pat daugelis darbų yra susiję su ortodontijos tema.
Tačiau šio tyrimo tikslas buvo bendrai išsiaiškinti Lietuvoje gyvenančių tyrimo dalyvių šypsenos estetikos psichosocialinę įtaką ir anketos pagalba detalizuoti veiksnius, galinčius turėti tam įtakos. Visų pirma, nedetalizuojant šypsenos estetikos elementų, buvo prašoma respondentų atsakyti į klausimą, ar jiems patinka jų dantų išvaizda. Iš 561 respondento, 339 (60,4%) respondentai atsakė, kad yra patenkinti. Nors po to detalizuojant įvairius elementus, daugelis išreiškė nepasitenkinimą jais. Lyginant šį rezultatą su kitu tyrimu, kuris buvo atliktas 2007m. Izraelije, 62,7% iš 407 respondentų yra patenkinti dantų išvaizda [18]. Rezultatų skirtumas yra labai mažas, todėl galima manyti, kad tiek šiame tyrime dalyvavę respondentai, tiek ir kitose šalyse (pvz., Izraelyje) šiek tiek daugiau nei pusė tyrimų dalyvių yra patenkintų savo dantų išvaizda. Todėl gydytojai privalo išsiaiškinti, kokios priežastys lemia, kad tokia didelė visuomenės dalis yra nepatenkinta savo dantų išvaizda, o svarbiausia, kaip tai paveikia jų psichosocialinę būseną.
