Laura Bruzgulytė
V kursas, 6 grupėDANTENINĖS ŠYPSENOS GYDYMO GALIMYBĖS
ŠIUOLAIKINĖJE ODONTOLOGIJOJE. SISTEMINĖ
LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Dr. Inga Vaitkevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
DANTENINĖS ŠYPSENOS GYDYMO GALIMYBĖS ŠIUOLAIKINĖJE ODONTOLOGIJOJE. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... (mėnuo, diena) 20....m. ... (mėnuo, diena) Kaunas, 2018
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas ...
Recenzentas...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8 Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo
kriterijai parinktam protokolui (pvz.:
metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15
Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0
16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo pa-imti duomenys (pvz.: tyrimo pa-imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19
Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0
20 Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21
Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Išvados
(0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai
Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
31
Praktinės rekomenda-
cijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)? 15-20 psl.
(-2 balai)
<15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
38
Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.) 41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
43
Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRUMPOS ... 8
SANTRAUKA ... 9
SUMMARY ... 10
ĮVADAS ... 11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 13
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 15
2.1 Danteninės šypsenos gydymas taikant lūpos repozicionavimą ... 17
2.2 Danteninės šypsenos gydymas taikant vainiko prailginimą ... 19
2.2.1 Chirurginis danties vainiko prailginimas ... 21
2.2.2 Danties vainiko prailginimas lazeriu ... 22
2.3 Danteninės šypsenos ortodontinis gydymas ... 23
2.4 Danteninės šypsenos gydymas botulino injekcijomis ... 24
2.5 Danteninės šypsenos gydymas keičiant keliamųjų raumenų veikimą ... 25
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27
IŠVADOS ... 28
SANTRUMPOS
VMP – vertikalus maksiliarinis perteklius;
YAG – itrio ir aliuminio kristalai, angl. „yttrium aluminum garnet“ ; BTX-A – botulino toksinas, A tipas;
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Estetinės odontologijos problemos tampa vis
svarbesnės šiuolaikiniam žmogui. Pacientų estetinis sąmoningumas ir lūkesčiai kasdien auga, todėl reikia rasti artimą tam, kas laikoma idealiu rezultatu. Danteninė šypsena arba perteklinis dantenų vaizdas apima apie 10% populiacijos tarp 20 ir 30 metų amžiaus. Žmonės su dantenine šypsena paprastai kompleksuoja dėl nepatrauklios šypsenos, dauguma jų varžosi šypsotis, maskuojasi, nukenčia jų socialinis gyvenimas, kai kuriuos tai paveikia psichologiškai. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti ir apžvelgti danteninės šypsenos gydymui taikomus metodus ir jų efektyvumą.
Medžiaga ir metodai: Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamoje elektroninėje
duomenų bazėje Pubmed nuo 2017 metų rugsėjo iki 2018 metų sausio mėnesio pagal raktinius žodžius. Ieškota tyrimų, kurie buvo atlikti 2013 - 2018 metais. Juose tirti ir lyginti danteninės šypsenos gydymo metodai.
Rezultatai: Paieška PubMed duomenų bazėje atrinko 209 mokslines publikacijas iš kurių
atrankos kriterijus atitiko 19 straipsnių. Visi straipsniai labai žemo patikimumo pagal GRADE vertinimo sistemą – 2 klinikinių atvejų serijos ir 17 klinikinių atvejų aprašymai. Rasti ir išnagrinėti 6 danteninės šypsenos gydymo metodai.
Išvados: Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje rasti 6 budai danteninės šypsenos gydymui.
Šiuo metu geriausi turimi įrodymai gydymo būdo efektyvumui vertinti yra tik klinikiniai atvejai ir jų serijos. Tai rodo didelį kokybiškų klinikinių tyrimų trūkumą, kad būtų galima nustatyti patikimiausią danteninės šypsenos gydymo metodą.
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Aesthetic dentistry problems are becoming more and more important for a modern person. Patients' aesthetic awareness and expectations are growing every day and we need to find something as close to as what is considered an ideal result. The gummy smile or excessive gingival display covers about 10% of the population between the age of 20 and 30. People with a gummy smile usually deals with an unattractive smile and most of them struggles to smile, hides it, it affects their social life and creates psychological problems. The aim of this study is to find and review gummy smile treatment options and their effectiveness.
Material and the methods: Data collection was done by using online database that
LSMU subscribes to – Pubmed. One of the search criteria was that the articles had to be published between 2013 and 2018. These articles that were selected analyse and compare different treatment methods for gummy smile.
Results: PubMed database selected 209 scientific publications of which 19 articles
met the selection criteria. All articles are very low reliability according to the GRADE evaluation system – contains of 2 clinical series and 17 clinical cases. There are 6 treatment options found for the management of gummy smile.
Conclusions: In contemporary scientific literature, there are 6 ways found to treat a
gummy smile. Currently the best available evidence for the evaluation of treatment effectiveness is limited to clinical cases and their series. This indicates a significant lack of high-quality clinical trials to determine the most reliable method for the treatment of a gummy smile.
11
ĮVADAS
Estetinės odontologijos problemos tampa vis svarbesnės šiuolaikiniam žmogui. Pacientų estetinis sąmoningumas ir lūkesčiai kasdien auga, todėl reikia rasti artimą tam, kas laikoma idealiu rezultatu. Šypsenos estetika susideda iš trijų dalių: dantų, lūpų struktūros ir dantenų sistemos [1]. Ideali šypsena turi šias savybes: minimalų dantenų vaizdą, simetriškumą ir harmoniją tarp v/ž dantenų ir viršutinės lūpos, sveikus dantenų audinius, užpildančius visas tarpdantines erdves, harmoniją tarp priekinių ir užpakalinių segmentų, dantis su teisinga forma ir padėtimi, tinkamą dantų spalvą ir atspalvį, o apatinė lūpa lygiagreti v/ž priekinių dantų kandamąjam kraštui ir įsivaizduojamai linijai, einančiai per šių dantų kontaktinius taškus [2, 3]. Šypsenos metu matomas neproporcingai didelis dantenų kiekis vadinamas dantenine šypsena [4].
Danteninė šypsena arba perteklinis dantenų vaizdas apima apie 10% populiacijos tarp 20 ir 30 metų amžiaus. Danteninės šypsenos paplitimas skiriasi priklausomai nuo lyties. Rasta duomenų, kad danteninę šypseną turi 7 % vyrų ir 14% moterų [5]. Su amžiumi šis reiškinys mažėja dėl raumenų tonuso sumažėjimo abiejose – viršutinėje ir apatinėje lūpose [6].
Taip vadinamoje „idealioje šypsenoje“ viršutinė lūpa turėtų išsidėstyti taip, kad matytųsi visas viršutinių kandžių vainikas ir iki 1 mm dantenų. Tačiau net ir 3 mm gali būti laikoma estetiškai priimtina. Kai kurios moteriškos lyties aktorės ar modeliai, turinčios danteninę šypseną yra nemažiau malonios publikos akiai. Taip pat įtaką daro ir rasės skirtumas, pvz.: afroamerikiečių populiacijoje daug dažniau sutinkama danteninės šypsenos savininkų [3].
Žmonės su dantenine šypsena paprastai kompleksuoja dėl nepatrauklios šypsenos, dauguma jų varžosi šypsotis, maskuojasi, nukenčia jų socialinis gyvenimas, kai kuriuos tai paveikia psichologiškai [7].
Danteninės šypsenos etiologija skirstoma į ekstraoralinius ir intraoralinius faktorius [8]. Ekstraoraliniai faktoriai :
1. Vertikalus maksiliarinis perteklius (VMP) 2. Hipermobili viršutinė lūpa
3. Trumpa viršutinė lūpa
Vertikalus maksiliarinis perteklius yra diagnozuojamas padalinus veidą į tris trečdalius ir palyginus vidurinį su apatiniu, taip pat naudojama cefalometrinė rentgenografija norint nustatyti kokio laipsnio yra VMP. VMP klasifikacija pagal dantenų atsidengimo laipsnį: VMP1 – jei atsidengia 2-4 mm, VMP2- jei 4-8mm, VMP3 – jei daugiau nei 8mm [9].
Hipermobili lūpa yra nustatoma, kai viršutinė lūpa pakilimo metu yra 4mm aukščiau lyginant su ramybės būsena [9].
12 Diagnozuojant trumpą viršutinę lūpą, reikia atkreipti dėmesį, kad vidutinis atstumas nuo nosies pagrindo iki viršutinės lūpos raudonio yra 22-24mm jauniems vyrams ir 20-22mm jaunoms moterims [10]. Bet koks mažesnis atstumas yra diagnozuojamas kaip trumpa viršutinė lūpa.
Intraoraliniai faktoriai:
1. Alteruojantis pasyvus dygimas – reta fiziologinė būklė, kai neįvyksta normali dantenų retrakcija nuo danties paviršiaus po danties išdygimo.
2. Dantenų hipertrofija – tai būklė, paprastai atsirandanti dėl dantenų uždegimo. Kiti faktoriai : vaistų sukelta dantenų hiperplazija ar paveldima dantenų fibromatozė – yra reti.
Šie faktoriai lemia kandžių proporcingumą. Normalus kandžių proporcingumas laikomas kai viršutinio centrinio kandžio pločio ir ilgio santykis yra lygus 0,75-0,85 [11].
Pagrindiniai būdai naudojami danteninės šypsenos gydymui - ortognatinė chirurgija, lūpos perkėlimas, ortodontinis gydymas ir botulino injekcijos. Ortognatinė chirurgija paprastai naudojama norint ištaisyti žandikaulio ir veido anomalijas, susijusias su jų struktūra, augimu ir blogu sąkandžiu. Šis būdas įprastai naudojamas esant vertikaliam v/ž pertekliui, tačiau tais atvejais, kai vertikalusis neatitikimas yra nedidelis, procedūros kaina, invazyvumas ir pooperacinės komplikacijos ne visada pateisina pasiektą rezultatą. Ortodontinis gydymas gali būti naudojamas kaip papildoma priemonė kartu su ortognatine chirurgija arba kaip savarankiškas gydymo būdas, kurio metu vykdomas lėtas dantų intrudavimas į alveolę bei žandikaulio rekonstrukcija. Odontologijoje pradėjus naudoti botuliną, atsirado konservatyvesnis ir greitesnis nechirurginis danteninės šypsenos gydymo būdas. Tinkamas botulino toksino kiekis mažina raumenų aktyvumą, atpalaiduoja lūpų raumenų susitraukimus ir mažina lūpos kėlimąsi aukštyn. Rezultatas stebimas iškart, tačiau toks išlieka tik 3-6 mėnesius. Ši palyginti trumpa trukmė yra pagrindinis metodo trūkumas, dėl kurio reikia nuolat kartoti procedūrą. Be jau minėtų metodų buvo pasiūlytas lūpų repozicionavimas, kaip konservatyvus nuolatinis chirurginis metodas. Šia operacija siekiama sumažinti v/ž vestibiulio gylį [12].
Taigi, nors danteninės šypsenos gydymui yra pristatyta įvairių metodų, tačiau vis dar trūksta duomenų apie šiuolaikinėje odontologijoje naudojamus danteninės šypsenos gydymo būdus bei jų modifikacijas, gydymo metodų efektyvumą, ilgalaikius gydymo rezultatus bei pacientų vieno ar kito metodo pasirinkimą.
Darbo tikslas:
Išsiaiškinti ir apžvelgti danteninės šypsenos gydymui taikomus metodus ir jų efektyvumą.
Uždaviniai:
1. Nustatyti ir apžvelgti klinikinėje praktikoje taikomus danteninės šypsenos gydymo metodus. 2. Palyginti danteninės šypsenos gydymo metodų efektyvumą.
13
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI
BEI STRATEGIJA
Ši mokslinės literatūros sisteminė apžvalga buvo atlikta taikant PRISMA reikalavimus. LSMU prenumeruojama elektroninė duomenų bazė PubMed/Medline buvo panaudota straipsnių paieškai ir atrinkimui. Mokslinių publikacijų paieška duomenų bazėje atlikta pagal pritaikytą paieškos strategiją įvedant šiuos raktinius žodžius: „gummy smile“ ARBA „Excessive gingival display“ IR „treatment“ ARBA „correction“. Duomenų bazėje publikacijų paieška tęsėsi nuo 2017 rugsėjo mėnesio iki 2018 metų sausio mėnesio. Straipsnių atranką pagal tyrimų įtraukimo ir atmetimo kriterijus atliko vienas nepriklausomas tyrėjas. Su straipsnių autoriais susisiekta nebuvo. Atrinkti tinkamus straipsnius šiai mokslinės literatūros sisteminei analizei buvo naudojami šie atrankos kriterijai:
1. Straipsniai parašyti anglų kalba. 2. Straipsniai 2013-2018 metų. 3. Tyrimai atliekami su žmonėmis. 4. Prieiga prie pilno straipsnio.
5. Straipsnyje aprašomi pacientai kuriems diagnozuota danteninė šypsena; 6. Tyrimai, kuriuose nurodomas ir aprašomas danteninės šypsenos gydyme taikytas metodas;
7. Tyrimai, kuriuose buvo vykdomi pakartotiniai patikrinimai; Atmetimo kriterijai:
1. Sisteminės literatūros apžvalgos; 2. Šypsenos vertinimai;
Paieška PubMed duomenų bazėje atrinko 209 mokslines publikacijas iš kurių anksčiau minėtus atrankos kriterijus atitiko 19. Į sisteminę apžvalgą įtrauktos 2013- 2018 metais publikuotos studijos kuriose tirti, aprašyti ir/ar lyginti danteninės šypsenos gydymo metodai. Straipsnių atrankos schema pateikta pagal PRISMA flow lentelę 1 pav.
14
1 pav. Straipsnių atrankos schema pagal PRISMA
Straipsniai atrinkti paieškos sistemos n= 209
Įvedus paieškos kriterijus (tyrimų atlikimo
laikotarpį, kalbą, prieiga prie pilno teksto) n=46 Tyrimai tinkantys pagal pavadinimą, santrauką, temą n=33 Publikacijos, įtrautos į mokslinę literatūros apžvalgą, n=19 P AI EŠKA ATRA N KA TIN KAMU M AS ĮTRAU KT I Neįtraukti tyrimai, neatitikę kriterijų n=163 Neįtraukti tyrimai, kurie neatspindi darbo temos n=14
15
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
Apžvelgus ir susisteminus atrinktą literatūrą rasti tokie danteninės šypsenos gydymo metodai: lūpos repozicionavimas pašalinant mukogingivalinę juostelę (7), chirurginis danties vainiko prailginimas (3), mini implantai – ortodontinis gydymas (2), danties vainiko prailginimas lazeriu (2), lūpos raumenų tonuso sumažinimas botulino injekcijomis (1), lūpos keliamojo raumens tvirtinimosi vietos repozicionavimas (1), kombinuoti metodai : lūpos repozicionavimas ir botulino injekcija (1), chirurginis danties vainiko prailginimas skalpeliu ir lūpos repozicionavimas (1), chirurginis danties vainiko prailginimas skalpeliu ir botulino injekcija (1). Daugiausiai straipsniuose aprašoma vieno asmens gydymo eiga, išskyrus du straipsnius, kuriuose kartu aprašyti 2 ir 7 panašūs atvejai. Duomenys pateikti lentelėje Nr. 1. Atrinkti literatūros šaltiniai yra labai žemo patikimumo vertinant pagal GRADE vertinimo sistemą. Metodikos taikymo ir patikimumo lygis GRADE metodu pavaizduotas lentelėje Nr. 2.
Lentelė Nr. 1. Danteninei šypsenai gydyti taikytas metodas ir jo rezultatas Eilės nr. Autorius, metai Taikytas
metodas Tiriamųjų skaičius, amžius, lytis Rezultatas 1. Leandro Passos ir kt., 2016 m. Vainiko prailginimas
29 metų moteris Stabilus rezultatas po 6 mėnesių 2. Amit Arvind Agrawal, 2014 m. Vainiko prailginimas
22 metų moteris Patenkinta rezultatu po 6 mėnesių
3. K R Biniraj ir kt., 2015 m.
Vainiko prailginimas
18 metų moteris Patenkinta rezultatu po 3 metų 4. Aditya Gopinath Rao ir kt., 2015 m. Lūpos repozicionavimas
23 metų vyras Patenkintas rezultatu po 1 mėnesio 5. Carmen Lucia Mueller Storrer ir kt., 2014 m. Lūpos keliamojo raumens repozicionavimas
30 metų moteris Stabilus rezultatas po 12 mėnesių 6. Mudnoor Manjunath Dayakar ir kt., 2014m. Lūpos repozicionavimas
22 metų moteris Patenkinta rezultatu po 3 ir 6 mėnesių, tačiau po 12 mėnesių grįžo į pradinę poziciją
16 7. M. Jananni ir kt.,
2014m.
Lūpos
repozicionavimas
18 metų moteris Stabilus rezultatas po 18 mėnesių
8. Reetika Gaddale
ir kt., 2014m.
Lūpos
repozicionavimas
25 metų moteris Stabilus rezultatas po 12 mėnesių 9. Harpreet Singh Grover ir kt., 2014m. Lūpos repozicionavimas
18 metų moteris Stabilus rezultatas po 12 mėnesių
10. Tejal Sheth ir kt., 2013 m.
Lūpos
repozicionavimas
35 metų moteris Patenkinta po 3 mėnesių
11. Santhanakrishnan
Muthukumar ir kt., 2015 m.
Lūpos
repozicionavimas
32 metų moteris Stabilus rezultatas po 12 mėnesių
12. Lobna Abdel Aly
and Nelly Ibrahim Hammouda, 2016m. Lūpos repozicionavimas ir botulino injekcija 7 17-25 metų moterys Po 6 mėnesių rezultatai teigiami 13. KC Chethana and K Pradeep, 2016m. Vainiko ilginimas
19 metų moteris Teigiamas po 3 mėnesių
14. Matheus Bortoluzzi Mantovani ir kt., 2015m. Lūpos repozicija ir vainiko ilginimas
23 metų moteris Patenkinta po 9 mėnesių
15. Sudeeptha
Dinker ir kt., 2013m.
Botulino injekcija
23 metų moteris Po 24 savaičių rezultatas buvo patenkinamas 16. Mahesh Narayanan ir kt., 2015m. Vainiko ilginimas 2 18 ir 25 metų moterys Teigiamas rezultatas po 12 mėnesių 17. Ryoon-Ki Hong it kt., 2013m. Ortodontinis gydymas
31 metų moteris Geras stabilumas po 21 mėnesio
18. Xue-Dong Wang
ir kt., 2016m.
Ortodontinis gydymas
26 metų moteris Stabilus rezultatas po 3,5 metų
17 19. Diana Mostafa, 2017m. Vainiko ilginimas ir botulino injekcija
24 metų moteris Po 6 mėnesių grįžo į pradinę būklę
Lentelė Nr. 2 GRADE literatūros patikimumo vertinimo lentelė
Pagrindinė metodologija Patikimumo vertinimas
Atsitiktinių imčių bandymai, dvigubai patobulinti stebimieji tyrimai Aukštas Žemesni atsitiktinių imčių bandymai, patobulinti stebimieji tyrimai Vidutinis Dvigubai žemesni atsitiktinių imčių bandymai, stebimieji tyrimai Žemas Trigubai žemesni atsitiktinių imčių bandymai, atvejai ir atvejų serijos Labai žemas
2.1 Danteninės šypsenos gydymas taikant lūpos repozicionavimą
Danteninės šypsenos gydymas repozicionuojant viršutinę lūpą atrinktoje literatūroje stebimas dažniausiai. Tai, pasak autorių, yra vienas iš konservatyviausių danteninės šypsenos gydymo metodų. Aditya Gopinath Rao teigimu, lūpos repozicionavimas yra puikus būdas sumažinti lupos keliamųjų raumenų jėgą ir taip pakoreguoti danteninę šypseną [16].
Šio metodo tikslas yra sumažinti dantenų atsidengimą apribojant keliamųjų lūpos raumenų galią. Tai atliekama pašalinant juostelę gleivinės iš viršutinio žandikaulio vestibiulinio paviršiaus ir sukuriant dalinio storio lopą tarp mukogingivalinės jungties ir viršutinės lūpos raumeninės dalies. Tada lūpos gleivinė pritvirtinama prie mukogingivalinės linijos, taip susiaurėja vestibiulis ir apribojama raumenų tempimo jėga, o tai sumažina dantenų ekspoziciją šypsenos metu.
Lūpos repozicionavimo kontraindikacijos – minimalus prisitvirtinusių dantenų kiekis, nes tai gali sukelti sunkumų lopo suformavimui, stabilizacijai ir siuvimui, taip pat ir labai didelis vertikalus maksiliarinis perteklius [20].
Pacientai, kuriems atlikta ši procedūra 18-35 metų moterys ir 23 metų vyras. Didžiausias perteklinis dantenų vaizdas siekė 8-10 mm, o mažiausias 4-5 mm. Šis metodas taikytas gydyti danteninei šypsenai sukeltai vertikalaus maksiliarinio pertekliaus, hipermobilios ar trumpos viršutinės lūpos, tai pat kartu su vainiko prailginimu ir alteruoto pasyvaus dygimo atveju.
Ši procedūra atliekama infiltracinėje nejautroje, nereikalauja papildomos įrangos. Autoriai rekomenduoja rinktis dvigubai didesnį lopo aukštį, nei perteklinis dantenų vaizdas, tačiau ne didesnį, nei 10-12mm todėl, kad būtų išvengta lūpos mažųjų seilių liaukų pažeidimo ir
18 mukocelės susidarymo [22]. Vienu atveju šio lopo plotis siekė 13-15 mm [20], tačiau autorius jokių komplikacijų nemini. Taip pat rasta, jog kai kuriais atvejais naudojamas periodontologinis (Coe-pack) tvarstis, tačiau jokio skirtumo tarp gijimo laiko ar pooperacinės savijautos nepastebėta. Visais atvejais skirti analgetikai (autorių minimi diklofenakas, ibuprofenas), antibiotikai (amoksicilinas 500mg 3k/d 5 dienas/7 dienas), rekomenduojami ledo kompresai tinimo mažinimui, skalavimas 0,2% chlorheksidino tirpalu. Po savaitės/dviejų pašalinami siūlai, žaizda būna sugijusi randu, kurio šypsantis nesimato. Vienas autorius teigia, jog žaizda sugijo be rando[19], tačiau taip pat nepastebėta, jog tai darytų poveikį galutiniam rezultatui.
Šie pacientai mini nestiprų pooperacinį skausmą, trunkantį apie savaitę, taip pat diskomfortą šypsantis, kalbant. Danteninės šypsenos vaizdas taikant šį gydymo metodą sumažėjo 3-5 mm.
Galutiniai stabilumo rezultatai varijuoja, taip pat skirtingas ir pakartotinių vizitų laikas po operacijos. Ilgiausiai rezultatai sekti 18 mėnesių, trumpiausiai 1 mėnesį. Tik vienas autorius nurodo visišką lūpos grįžimą į pirminę padėtį po 12 mėnesių, nors tuo atveju 3 ir 6 mėnesį rezultatas buvo teigiamas ir atrodė stabilus [18]. Rezultatų stabilumui užtvirtinti Matheus Bortoluzzi Mantovani ir kt. [26] kartu pritaikė ir vainikų prailginimą.
Duomenys pateikti lentelėje Nr.3.
Lentelė Nr. 3. Lūpos repozicionavimo procedūros pacientų danteninės šypsenos
etiologija bei rezultatai
Autorius, metai Paciento lytis, amžius Etiologinis faktorius Atsidengian-čių dantenų aukštis prieš operaciją Atsidengian-čių dantenų aukštis po operacijos Rezultatas pakartotinių vizitų metu Aditya Gopinath Rao ir kt., 2015 m.[16] Vyras, 23 metai Hipermobili viršutinė lūpa 6 mm 1 mm 1 mėnuo – rezultatas stabilus Mudnoor Manjunath Dayakar ir kt., 2014m. [18] Moteris, 22 metai Vertikalus maksiliarinis perteklius 5-6 mm 3 mm 3 ir 6 mėnuo – 3mm, 12 mėnuo – grįžo į pradinę padėtį M. Jananni ir kt., 2014m. Moteris, 18 metų Vertikalus maksiliarinis 6 mm 2 mm 18 mėnesių stebimas
19 [19] perteklius ir hipermobili viršutinė lūpa stabilus rezultatas Reetika Gaddale ir kt., 2014m. [20] Moteris, 25 metai Vertikalus maksiliarinis perteklius ir hipermobili viršutinė lūpa
Nenurodo Nenurodo 12 mėnesių
stabilus rezultatas Harpreet Singh Grover ir kt., 2014m. [21] Moteris, 18 metų Trumpa viršutinė lūpa 4-5 mm Nenurodo Po 12 mėnesių stabilus rezultatas Tejal Sheth ir kt., 2013 m. [22] Moteris, 35 metai Nenurodo 8-10 mm 4-6 mm Po 3 mėnesių stabilus rezultatas Santhanakrishn an Muthukumar ir kt., 2015 m. [23] Moteris, 32 metai
Nenurodo 5-6 mm nenurodo Po 12 mėnesių
stabilus rezultatas Matheus Bortoluzzi Mantovani ir kt., 2015m. [26] Moteris, 23 metų Alteruotas pasyvus dygimas ir hipermobili viršutinė lūpa 5 mm nenurodo Po 2 mėnesių atliktas vainiko prailginimas, po 9 – rezultatas stabilus
2.2 Danteninės šypsenos gydymas taikant danties vainiko prailginimą
Autorių teigimu, danteninės šypsenos korekcija prailginant danties vainiką išlieka
lengviausiai atliekama, prieinamiausia pacientams, greita ir neskausminga procedūra [13, 15, 25]. Atrinktose mokslinėse publikacijose aprašomas šios procedūros atlikimas dviem būdais : naudojant chirurginį danties vainiko prailginimą ir/ar lopo operaciją (13, 15, 25, 26, 31) arba pasitelkiant diodinį lazerį (14, 28). Duomenys pateikti lentelėje nr. 4.
20
Lentelė Nr. 4. Danties vainiko prailginimo procedūros pacientų danteninės šypsenos
etiologija bei rezultatai
Autorius, metai Paciento lytis, amžius Etiologinis faktorius Atsidengian-čių dantenų aukštis prieš ir po operacijos Metodas Rezultatas pakartotinių vizitų metu Leandro Passos ir kt., 2016 m. [13] Moteris, 29 m.
Nenurodo nenurodo Lopo
operacija Po 6 mėn. rezultatas teigiamas, kartu atliktos ir atstatomosios procedūros vainikėliais Amit Arvind Agrawal, 2014 m. [14] Moteris, 22 m.
Nenurodo nenurodo
Gingivekto-mija diodiniu lazeriu Po 6 mėn. rezultatas teigiamas K R Biniraj ir kt., 2015 m. [15] Moteris, 18 m. Alteruotas pasyvus dygimas nenurodo Gingivekto-mija skalpeliu Po mėnesio stabilu, kartu atliktos ir atstatomosios procedūros vainikėliais KC Chethana and K Pradeep, 2016m. [25] Moteris, 19 m. Nenurodo >2 mm/ nenurodo Gingivekto-mija skalpeliu Po 3 mėnesių rezultatas teigiamas Matheus Bortoluzzi Mantovani ir kt., 2015m.[26] Moteris, 23 m. Alteruotas pasyvus dygimas ir lūpos hipermobilu mas 5 mm/ nenurodo Gingivekto-mija skalpeliu ir lopo operacija Po 7 mėnesių rezultatas teigiamas
21 Mahesh Narayanan ir kt., 2015m. [28] 2 moteris, 18 ir 25 m. Alteruotas pasyvus dygimas ir vertikalus maksiliarinis perteklius Nenurodo Gingivekto-mija diodiniu lazeriu Po 12 mėnesių rezultatas teigiamas Diana Mostafa, 2017m. [31] Moteris, 24 m Vertikalus maksiliarinis perteklius, trumpa viršutinė lūpa ir alteruotas pasyvus dygimas 10-12 mm/ 9-10 mm iki botulino injekcijos Gingivekto-mija skalpeliu ir botulino injekcijos Po botulino injekcijų praėjus 6 mėnesiams dantenų atsidengimas padidėjo nuo 1mm iki 9-10 mm.
2.2.1 Chirurginis danties vainiko prailginimas
Išanalizavus atrinktą literatūrą rasta, kad šis gydymo metodas yra atliekamas dviem būdais – gingivektomija arba lopo operacija, taip pat ir šių dviejų būdų kombinacija. Pagrindinė danties vainiko ilginimo užduotis yra nepažeisti dantenų vagelės biologinio pločio. Geriausiai žinomas dantenų vagelės biologinio pločio matmuo nustatytas 1961 metais Gargiulo ir jo kolegų. Pasak jų, šis plotis yra 2,04 mm ir susideda iš dviejų komponentų : epitelinė jungtis užima 0,97 mm, o jungiamasis audinys - 1,07 mm (2 pav.). Taip pat teigiama, jog 3 mm virš alveolės krašto yra saugus atstumas ir taip išvengiama jungties praradimo [32]. Kai prisitvirtinusių dantenų pakanka, užtenka atlikti gingivektomiją, tačiau jei reikia atstatyti biologinį plotį – reikalingas alveolės krašto rekontūravimas.
Šis gydymo metodas taikytas 18-29 metų moterims, kurios skundėsi per dideliu atsidengiančių dantenų kiekiu šypsenos metu. Daugiausiai dantenų atsidengimas siekė 10-12 mm, o didžiausias pašalintų dantenų kiekis, tarp duomenis nurodžiusių autorių arba sprendžiant pagal jų pateiktas klinikines fotografijas – apie 2 mm.
22
2 pav. Dantenų vagelės biologinio pločio grafinis vaizdas. 1 – dantenų vagelės
biologinis plotis; 2 – dantenų kišenė; 3 – epitelinė jungtis; 4 – jungiamasis audinys.
Taikydami šį gydymo metodą autoriai 2 iš 5 atveju kartu naudojo ir dantų vainikų restauravimą vainikėliais, kadangi, jų teigimu, tai padeda išlaikyti stabilumą, taip pat gerina estetiką [13, 15]. Vienoje publikacijoje autorius be gingivektomijos taip pat naudojo ir botulino injekcijas į viršutinę lūpą, nes vien gingivektomijos neužteko danteninės šypsenos korekcijai [31].
Pooperacinio skausmo ar komplikacijų autoriai savo publikacijose neaprašo. Ilgiausiai rezultatai po gingivektomijos stebėti 7 mėnesius, kartu su restauracijomis vainikėliais – 3 metus. Visi autoriai nurodo teigiamus gingivektomijos rezultatus pakartotinių vizitų metu, recidyvų šiose mokslinėse publikacijose nepasitaikė.
2.2.2 Danties vainiko prailginimas lazeriu
Šiuo metu lazeriai sparčiai tobulėja. Nauji lazeriai su įvairiomis savybėmis yra naudojami medicinoje ir odontologijoje. Dažniausiai naudojami tie modeliai, kurių optinio pluošto skersmuo 300 μm ir puslaidininkiniai diodiniai lazeriai. Paprastai sveikatos priežiūros pramonėje naudojami vidutinių ir tolimųjų regionų infraraudonieji spinduliai, kai atliekamos kietųjų ir minkštųjų audinių procedūros. Du pagrindiniai lazeriu pagrįstų sistemų privalumai yra didelis jautrumas ir mažas jonizuojančiosios spinduliuotės pavojingumas, todėl jie gali būti sėkmingai naudojami odontologijoje. Dažniausiai lazeriai naudoja optinę ertmę su uždara (aktyvia) terpe ir siurbimo šaltiniu. Iš pradžių aktyvioji terpė yra neveiklios būsenos, pasiekianti sužadintą būseną, kai ji siurbiama siurblio šaltiniu. Norint efektyviai dirbti lazeriu, generavimo terpė pumpuojama intensyviais šviesos blyksniais ir elektros iškrovomis, o tai sukuria atomų susikaupimą sužadinimo būsenoje. Odontologijoje šiuo metu populiariausios aktyvios terpės yra argono ir CO2 mišinys dujų
23 Atrinktoje mokslinėje literatūroje rasti dviejų autorių aprašyti klinikiniai atvejai taikant diodinį lazerį danteninės šypsenos gydymui.
Pacientės 18,22 ir 25 metų moterys. Autoriai nenurodo koks kiekis perteklinių dantenų matomas šypsenos metu prieš ir po gydymo, tačiau pagal pateiktas klinikines fotografijas galime spręsti, jog kaip ir chirurginio vainiko prailginimo atveju yra siekiama nepažeisti danties vagelės biologinio pločio ir dantenų pašalinama apie 1-2 mm.
Procedūra atlikta vietiškai nuskausminus operacinę vietą. Pooperacinio skausmo pacientės nenurodo. Gydymas yra atliekamas vieno vizito metu, nereikalinga papildoma intervencija, tokia kaip siūlų pašalinimas, tačiau reikalauja papildomos įrangos - brangaus diodinio lazerio, tad procedūra gali tapti brangi ir ne visur prieinama.
Rezultatai stebėti 6 ir 12 mėnesių, visais atvejais išliko teigiami ir nepakitę.
2.3 Danteninės šypsenos ortodontinis gydymas
Be periodontologinio gydymo metodų rasta, jog danteninė šypsena, susidariusi dėl skeletinės žandikaulių anomalijos, yra koreguojama pasitelkiant ir ortodontinį gydymą. Atrankos kriterijus atitiko dvi mokslinės publikacijos šia tema. Vertikalaus maksiliarinio pertekliaus sukeltą danteninę šypseną, pasak vieno iš autorių, geriausia būtų gydyti atliekant ortognatinę-chirurginę operaciją, tačiau jei pacientas atsisako, autorius siūlo pritaikyti alternatyvų, mažiau invazyvų metodą mini implantais [30]. Abejose atrinktose publikacijose aprašomos moteriškos lyties pacientės, 26 ir 31 metų, kurios nusprendė atsisakyti ortognatinės chirurgijos ir išbandyti būtent šį, ortodontinį gydymo būdą.
Šiuose dviejuose klinikiniuose atvejuose autoriai pasirinko skirtingą mini implantų sriegimo poziciją, atsižvelgdami į individualias pacienčių savybes. Pirmuoju atveju autorius nurodo viršutinės lūpos hiperaktyvumą kaip priežastį, sukėlusią danteninę šypseną. Perteklinis dantenų vaizdas buvo stebimas tiek priekiniame, tiek galiniuose dantų lanko segmentuose, todėl buvo nuspręsta intruduoti visą viršutinio žandikaulio lanką. Tai buvo atlikta vidurio gomurio implanto, kartu su modifikuotu liežuviniu lanku sistemos pagalba (3 pav.). Antruoju atveju matomų dantenų pertekliaus priežastis, kurią nurodo autorius, buvo vertikalus maksiliarinis perteklius, pacientė skundėsi prognatiška burna, nečiaupiomis lūpomis, klinikinio ištyrimo metu nustatyta daug ortodontinių anomalijų : nenormalus kandžių perdengimas, gilus sąkandis priekiniame dantų segmente ir žirklinis šoniniame, taip pat nukrypusi ir vidurio linija tarp dantų lankų. Šiuo atveju buvo įsriegti keturi mini implantai užpakaliniuose segmentuose (po 2 kiekvienoje pusėje, vienas iš skruosto, kitas iš gomurio pusės) ir du priekiniame (po 1 kiekvienoje pusėje, vestibiulyje).
24
3 pav. Vidurio gomurio implantas su modifikuotu liežuviniu lanku. 1 – modifikuotas liežuvinis
lankas; 2 – aktyvi veikimo ranka; 3 – vidurio gomurio mini implantas.[29]
Mini implantai sriegti vietinėje infiltracinėje nejautroje. Autoriai savo publikacijose apie skausmą ar kitas gydymo komplikacijas nerašo. Toks gydymo metodas užtruko ilgiausiai, 18-19 mėnesių, todėl ir rezultatai pasimatė vėliausiai, tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog kartu koreguoti ir dantų lankai bei jų tarpusavio santykiai. Be to, pasibaigus gydymui pritaikyti ir užlaikantieji aparatai, kurie turėtų būti nešiojami visą likusį gyvenimą. Šis gydymo metodas reikalavo nenutrūkstamo bendradarbiavimo su pacientu, reikalingi dažni pakartotiniai vizitai, ypatinga asmeninė burnos higiena. Šie atvejai taip pat buvo sekami ilgiausiai ir rezultatai išliko teigiami po beveik 2 ir 3,5 metų – perteklinio dantenų atsidengimo nebestebima, pacientės patenkintos, sunormalizuotos sąkandžio problemos, patobulinti jų veido profiliai [29, 30].
2.4 Danteninės šypsenos gydymas botulino injekcijomis
Botulino toksinas yra plačiai paplitęs ir yra naudojamas gydant įvairias būkles susijusias su skausmu ir per dideliu raumenų susitraukimu jau nuo 1970 metų. Clostridium botulinum yra anaerobinė bakterija, atsakinga už botulino toksino gamybą. Tarp 8 egzistuojančių botulino toksino tipų, A tipas (BTX-A) yra veiksmingiausias ir dažniausiai naudojamas kliniškai.
Šis metodas aprašytas trijuose iš atrinktų straipsnių, vienas iš jų – atvejų serija (sugretinti 7 panašūs klinikiniai atvejai). Vienas iš trijų straipsnių aprašo tik botulino injekcijas kaip danteninės šypsenos gydymo būdą [27], kitu du straipsniai aprašo kombinuota technika kartu naudojant lūpos repozicionavimą [24] ir vainiko prailginimą[31]. Visos pacientės moterys, 17-25 metų amžiaus. Nustatyti etiologiniai faktoriai – hipermobili viršutinė lūpa [24, 27, 31], vertikalus maksiliarinis perteklius [24, 31] ir alteruotas pasyvus dygimas [31]. Visais atvejais naudotas A tipo botulino toksinas.
1
2 3
25 Injekcijos atliktos be nuskausminimo [27] arba atlikus aplikacinę anesteziją [31]. Pacientai minėjo lengvą tinimą, hematomų susidarymą ir skausmą po injekcijų [24].
Rezultatai sekti 24savaites [27] ir 6 mėnesius [24, 31]. Vienu atveju gautas neigiamas rezultatas ir danteninė šypsena vėl grįžo į pradinę poziciją (buvusią jau po vainiko prailginimo) po 6 mėnesių [31], iš kitose publikacijose pateiktų duomenų taip pat galime stebėti, jog pradinis rezultatas laikui bėgant regresuoja. Kaip nurodo autoriai, tai yra alternatyvi, mažiausiai invazyvi procedūra, padedanti koreguoti danteninę šypseną ir sutinka, jog stabiliems rezultatams pasiekti reikėtų rinktis kitą gydymo būdą [27, 31].
2.5 Danteninės šypsenos gydymas keičiant keliamųjų raumenų veikimą
Kaip nurodo Storrer [17], ne visoms danteninėms šypsenoms pakanka dantenų kontūro keitimo dėl to, kad net po jo lieka nemažas atsidengiančių dantenų kiekis ir todėl pristato naują chirurginę techniką, įtraukiančią gingivoplastiką bei viršutinės lūpos ir nosies sparno keliamojo raumens atitraukimą ir užlaikymą. Metodas reikalauja gerų anatominių žinių apie šį raumenį (4pav.). Gydytojas pirmasis aprašo naują metodą, todėl kol kas tai nėra patikimas metodas danteninei šypsenai gydyti.
3 pav. Viršutinės lūpos ir nosies sparno keliamasis raumuo.
Gydymo pradžioje 30 metų pacientės dantenų atsidengimas siekė 7 mm, kaip teigia Storrer, to priežastis – trumpa viršutinė lūpa. 3 mm pašalinti atlikus vainiko prailginimą, o likę 4
Viršutinės lūpos ir nosies sparno keliamasis raumuo
26 mm tempiant lūpos ir nosies sparno keliamuosius raumenis ir pritvirtinus juos kuo arčiau keratinizuotų dantenų. Procedūra atlikta vietinėje infiltracinėje nejautroje. Rezultatas pasimatė po 13 dienų, ir išliko stabilus po 12 mėnesių, jokių komplikacijų publikacijos autorius nepažymi, tačiau sutinka, kad reikalingi ilgalaikiai tyrimai, jog būtų išaiškintas šio metodo efektyvumas danteninės šypsenos gydyme [17].
27
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Šioje apžvalgoje nerasta aukštos kokybės įrodymų efektyviausiam danteninės šypsenos gydymo metodui nustatyti. Dėl labai mažo patikimumo įrodymų, gali būti padaromos tik abstrakčios ir subjektyvios išvados.
Iš atrinktos literatūros galime spręsti, jog dantenine šypsena daugiau skundžiasi moterys, nei vyrai ir dažniausiai kreipiasi jauni žmonės. Dažniausiai taikyti/aprašyti gydymo metodai yra lūpos repozicija ir vainiko prailginimas. Pakartotiniai vizitai tęsėsi nuo 1 mėnesio iki 3,5 metų. Pagal etiologinį faktorių panašu, jog alteruotas pasyvus dygimas apsiriboja dantų vainiko prailginimu, hipermobili ar trumpa viršutinė lūpa su ar be vertikalaus maksiliarinio pertekliaus pagydoma lūpos repozicionavimu. Didesnės skeletinės anomalijos neapsieina be ortodontinio gydymo.
Tik du autoriai susidūrė su visiška gydymo nesėkme po 6 ir po 12 mėnesių po atitinkamai botulino injekcijų ir lūpos repozicionavimo, tačiau kai kurie autoriai savo pacientus nustojo sekti dar nepraėjus šiam laikotarpiui, todėl nesėkmių gali būti ir daugiau.
Nei vieno gydymo metu pacientai nesusidūrė su didelėmis komplikacijomis, tokiomis kaip uždegimai, skausmai, tačiau patyrė menkų nepatogumų: apsunkintas šnekėjimas, lūpų judesiai, diskomfortas šypsantis, kurie išnyko per 1-2 savaites.
Trūkstant aukšto patikimumo literatūros ir interpretuojant rezultatus manau, kad ilgaamžiškiausias gydymo metodas yra ortodontinis, todėl, kad veikiami ne tik minkštieji, bet ir kietieji burnos audiniai.
28
IŠVADOS
1. Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje rasti 6 būdai danteninės šypsenos gydymui.
2. Šiuo metu geriausi turimi įrodymai gydymo būdo efektyvumui vertinti yra tik klinikiniai atvejai ir jų serijos. Tai rodo didelį kokybiškų klinikinių tyrimų trūkumą, kad būtų galima nustatyti efektyviausią danteninės šypsenos gydymo metodą.
3. Geriausi ilgalaikiai rezultatai pasiekti pasitelkus ortodontinį gydymą, todėl, kad buvo veikiami ne tik minkštieji, bet ir kietieji burnos audiniai.
29
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Orgensen MG, Nowzari H. Aesthetic crown lengthening. Periodontol 2000 2001;27:45–58 2. De Castro MV, Santos NC, Ricardo LH. Assessment of the “golden proportion” in agreeable smiles. Quintessence Int 2006;37:597–604.
3. Landsberg CJ, Sarne O. Management of excessive gingival display following adult orthodontic treatment: a case report. Pract Proced Aesthet Dent 2006;18:89–94.
4. Suzuki L, Machado AW, Bittencourt MAV. An evaluation of the influence of gingival display level in the smile esthetics. Dental Press J Orthod. 2011;16(5):37–39.
5. Tjan AH, Miller GD, The JG. Some esthetic factors in a smile. J Prosthet Dent 1984;51:24-28. 6. Desai S, Upadhyay M, Nanda R. Dynamic smile analysis: Changes with age. Am J Orthod Dentofacial Orthop 2009;136:310.e1-10.
7. Van der Geld P, Oosterveld P, Van Heck G, Kuijpers-Jagtman AM. Smile Attractiveness Self-perception and Influence on Personality. Angle Orthodontist 2007;77:759-765.
8. Humayun N, Kolhatkar S, Souiyas J, Bhola M. Mucosal Coronally Positioned Flap for the Management of Excessive Gingival Display in the Presence of Hypermobility of the Upper Lip and Vertical Maxillary Excess: A Case Report. J Periodontol 2010;81:1858-1863.
9. Garber DA, Salama MA. The aesthetic smile: Diagnosis and treatment. Periodont 2000 1996; 11:18-28.
10. McLaren EA, Rifkin R. Macroesthetics: Facial and dentofacial analysis. J Calif Dent Assoc 2002;30:839-846.
11. Sterrett JD, Oliver T, Robinson F, Fortson W, Knaak B, Russell CM. Width/length ratios of normal clinical crowns of the maxillary anterior dentition in man. J Clin Periodontol 1999;26:153-157.
12. Tawfik OK, El-Nahass HE, Shipman P, Looney SW, Cutler CW, Brunner M. Lip repositioning for the treatment of excess gingival display: A systematic review. J Esthet Restor Dent 2017;00:1– 12.
13. Passos L, Soares FP, Gallo M. Esthetic Rehabilitation through Crown Lengthening Surgery and Conservative CAD/CAM Veneers: A Multidisciplinary Case Report. Case Reports in Dentistry Volume 2016, Article ID 5720851, 7 pages.
14. Agrawal AA. Esthetic crown lengthening with depigmentation using an 810 nm GaAlAs diode laser. Indian J Dent 2014 Oct-Dec; 5(4): 222–224.
15. Biniraj KR, Janardhanan M, Sunil MM, Sagir M, Hariprasad A, Paul TP, Emmatty R. A combined periodontal - prosthetic treatment approach to manage unusual gingival visibility in
30 resting lip position and inversely inclined upper anterior teeth: a case report with discussion. J Int Oral Health. 2015 Mar;7(3):64-7.
16. Rao AG, Koganti VP, Prabhakar AK, Soni S. Modified lip repositioning: A surgical approach to treat the gummy smile. J Indian Soc Periodontol 2015;19:356-9.
17. Storrer CLM, Valverde FKB, Santos FR, Deliberador TM. Treatment of gummy smile: Gingival recontouring with the containment of the elevator muscle of the upper lip and wing of nose. A surgery innovation technique. J Indian Soc Periodontol 2014; 18: 656-660. 18. Dayakar MM, Gupta S, Shivananda H. Lip repositioning: An alternative cosmetic treatment for gummy smile. J Indian Soc Periodontol 2014;18:520–523.
19. Jananni M, Sivaramakrishnan M, Libby TJ. Surgical correction of excessive gingival display in class I vertical maxillary excess: Mucosal strip technique. J Nat Sc Biol Med 2014; 5: 494 – 8 20. Gaddale R, Desai SR, Mudda JA, Karthikeyan I. Lip repositioning. J Indian Soc Periodontol. 2014 Mar;18(2):254-8.
21. Grover HS, Gupta A, Luthra S. Lip repositioning surgery : A pioneering technique for perio-esthetics. Contemporary Clinical Dentistry. 2014;5 (1):142-145.
22. Sheth T, Shah S, Shah M, Shah E. Lip reposition surgery: A new call in periodontics. Contemp Clin Dent 2013;4(3):378–381.
23. Muthukumar, S., Natarajan, S., Madhankumar, S., Sampathkumar,. J. Lip repositioning surgeryfor correction of excessive gingival display. J Pharm Bioallied Sci 2015;7(6):794.
24. Aly LA, Hammouda NI. Botox as an adjunct to lip repositioning for the management of excessive gingival display in the presence of hypermobility of upper lip and vertical maxillary excess. Dent Res J 2016;13:478-83.
25. Chethana K, Pradeep K. Scalpel Depigmentation and Surgical Crown Lengthening to Improve Anterior Gingival Esthetics. Ann Med Health Sci Res 2016 Nov-Dec;6(6):385–388.
26. Mantovani MB, Souza EC, Marson FC, Correa GO, Progiante PS, Silva CO. Use of modified lip repositioning technique associated with esthetic crown lengthening for treatment of excessive gingival display: A case report of multiple etiologies. J Indian Soc. Periodontol. 2016; 20(1):82-87. 27. Dinker S, Anitha A, Sorake A, Kumar K. Management of gummy smile with Botulinum Toxin Type-A: A case report. J Int Oral Health 2014;6(1):111-5.
28. Narayanan M, Laju S, Erali SM, Erali SM, Fathima AZ,Gopinath PV. Gummy smile correction with diode laser: Two case reports. J Int. Oral Health2015;7(Suppl 2):89-91.
29. Hong RK, Lim SM, Heo JM, Baek SH. Orthodontic treatment of gummy smile by maxillary total intrusion with a midpalatal absolute anchorage system. Korean J Orthod. 2013 Jun;43(3):147-58.
31 30. Wang XD, Zhang JN, Liu DW, Lei FF, Zhou YH. Nonsurgical correction of a severe anterior deep overbite accompanied by a gummy smile and posterior scissor bite using a miniscrew-assisted straight-wire technique in an adult high-angle case. Korean J Orthod. 2016 Jul;46(4):253-265.
31. Mostafa D. A successful management of sever gummy smile using gingivectomyand botulinum toxin injection: A case report. Int J Surg Case Rep 2018 1;42:169-174.
32. Farista S, Kalakonda B, Koppolu P, Baroudi K, Elkhatat E, Dhaifullah E. Comparing Laser and Scalpel for Soft Tissue Crown Lengthening: A Clinical Study. Glob J Health Sci 2016;8(10):55795. 33. Jha N, Ryu J, Wahab R, Al-Khedhairy A, Choi E, Kaushik N. Treatment of oral hyperpigmentation and gummy smile using lasers and role of plasma as a novel treatment technique in dentistry: an introductory review. Oncotarget 2017;8:20496–20509.
