Dovilė Butėnaitė
V kursas, 9 grupėBURNOS SVEIKATOS ĮTAKA PAAUGLIŲ GYVENIMO
KOKYBEI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Doc. dr. Julija Narbutaitė
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
BURNOS SVEIKATOS ĮTAKA PAAUGLIŲ GYVENIMO KOKYBEI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ...
(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
3 KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO
VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas, uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos, naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
4
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė
analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga;
ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32 rekomendaciPraktinės jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatai? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)?
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl.(-5balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
5
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų?
-2
balai -1 balas 38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties
subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą
ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _____________________________ ________________________________
6
TURINYS
SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 9 SANTRUMPOS ... 10 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 121.1. Paauglio burnos sveikatos ir gyvenimo kokybės samprata ... 12
1.1.1. Burnos sveikatos samprata ... 12
1.1.2. Gyvenimo kokybės samprata ... 12
1.2. Veiksniai, darantys įtaką burnos sveikatai ir su ja susijusiai gyvenimo kokybei ... 13
1.2.1. Berniukų ir mergaičių požiūris į burnos sveikatą ... 13
1.2.2. Tėvų įtaka paauglio burnos sveikatai ir gyvenimo kokybei ... 13
1.2.3. Socialinės aplinkos įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ... 14
1.3. Šypsena ir paauglio gyvenimo kokybė ... 15
1.4. Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo priemonės ... 15
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 17
2.1. Tiriamųjų kontingentas ir jų atranka ... 17
2.2. Tyrimo eiga ir metodika ... 17
2.3. Statistinė duomenų analizė ... 19
3. REZULTATAI ... 21
3.1. Tiriamųjų demografinė charakteristika ... 21
3.2. Šypsenos estetikos svarba psichosocialinei būklei ... 21
3.2.1. Bendrieji PIDAQ klausimyno atsakymų rezultatai ... 21
3.2.2. Atskirų sričių įtaka psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika ... 23
3.2.3. Psichologinė įtaka psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika ... 24
3.3. Šypsenos estetikos svarba psichosocialinei būklei tarp lyčių ... 25
3.3.1. Bendri PIDAQ rezultatai tarp lyčių ... 25
3.3.2. Atskirų sričių įtaka psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika tarp lyčių ... 25
3.3.3. Psichologinė įtaka tarp lyčių ... 25
3.3.4. Estetikos svarba tarp lyčių ... 26
3.4. Šypsenos estetikos svarba psichosocialinei būklei tarp skirtingos gyvenamosios vietos ... 27
3.4.1. Bendri PIDAQ rezultatai tarp skirtingos gyvenamosios vietos ... 27
3.4.2. Atskirų sričių įtaka psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika tarp skirtingos gyvenamosios vietos ... 27
3.4.3. Socialinės įtakos svarba tarp skirtingos gyvenamosios vietos ... 27
7
3.5.1. Bendri PIDAQ rezultatai tarp skirtingos šeimos sudėties ... 28
3.5.2. Atskirų sričių įtaka psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika tarp skirtingos šeimos sudėties ... 29
3.5.3. Psichologinės įtakos svarba tarp skirtingos šeimos sudėties ... 30
3.6. Paauglių šypsenos estetikos svarba psichosocialinei būklei ir jų tėvų išsilavinimas ... 31
3.6.1. Bendri PIDAQ rezultatai tarp skirtingo tėvų išsilavinimo ... 31
3.6.2. Atskirų sričių įtaka psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika tarp skirtingo tėvų išsilavinimo ... 31
3.7. Šypsenos estetikos svarba psichosocialinei būklei tarp skirtingos šeimos materialinės padėties ... 32
3.7.1. Bendri PIDAQ rezultatai tarp skirtingos šeimos materialinės padėties ... 32
3.7.2. Atskirų sričių įtaka psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika tarp skirtingos šeimos materialinės padėties ... 32
3.7.3. Pasitikėjimo savo dantimis svarba tarp skirtingos šeimos materialinės padėties ... 32
3.8. Šypsenos estetikos svarba psichosocialinei būklei tarp paauglių, kurių artimoje aplinkoje yra gydytojų – odontologų ... 33
3.9. Burnos sveikatos priežiūra ir dantų estetika ... 33
3.9.1. Dantų valymosi dažnis ... 33
3.9.2. Vizitų pas gydytoją – odontologą dažnis ... 34
3.9.3. Vizitų pas gydytoją – odontologą priežastys ... 35
3.9.4. Gydymas, susijęs su šypsenos estetika ir jo sąsaja su psichosocialine būkle ... 36
3.10. Paauglių patyčios dėl šypsenos estetikos bei su tuo susijusi psichosocialinė būklė ... 36
3.10.1. Bendri PIDAQ duomenys ir patyčios tarp paauglių ... 36
3.10.3. Estetikos svarba ir patyčias dėl šypsenos patiriantys paaugliai ... 38
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39 5. PADĖKA ... 42 6. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 43 IŠVADOS ... 44 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 46 PRIEDAI ... 49 Priedas Nr.1. ... 49 Priedas Nr.2. ... 50 Priedas Nr.3. ... 51 Priedas Nr.4. ... 52
8
Burnos sveikatos įtaka paauglių gyvenimo kokybei
SANTRAUKA
Išskirtinis žmogaus raidos etapas, kuriame asmenybės ir fizinė raida yra sparčiausia per visą žmogaus gyvenimą, yra paauglystė [1]. Šiuo laikotarpiu vyksta anatominiai – fiziologiniai pokyčiai, stipriai pasikeičia gyvenimo ir veiklos samprata bei socialinis vaidmuo. Viena opiausių paauglystės problemų – perdėtas susirūpinimas savo išvaizda [2]. Šypsena – neatsiejama reprezentatyvios išvaizdos dalis [1]. Dėl tos priežasties svarbu išsiaiškinti kaip šypsenos estetika ir burnos sveikata veikia paauglio psichosocialinę būklę.
Darbo tikslas: įvertinti šypsenos ir burnos sveikatos įtaką paauglių gyvenimo kokybei.
Medžiaga ir metodai: tyrimui naudota anoniminė anketa. Ją sudarė trys dalys (demografiniai klausimai, klausimai apie burnos sveikatą ir PIDAQ (Psychosocial Impact of Dental Aesthetics Questionnaire). Kuo didesnė PIDAQ reikšmė – tuo didesnė šypsenos įtaka psichosocialinei būklei. Apklausti 15-18 metų paaugliai, besimokantys Kėdainių miesto ir rajono gimnazijose. Tyrime dalyvavo 285 respondentai. Gauti anketų duomenys apdoroti SPSS 25.00 statistine programa. Gauti rezultatai statistiškai reikšmingi laikyti tada, kai jų patikimumo lygmuo ≤ 0,05.
Rezultatai: PIDAQ reikšmių sumų intervalas svyruoja nuo 0 iki 86, V(SN) 35,07(17,61). Mergaičių vidutinė PIDAQ reikšmė (37,63(19,00)) buvo reikšmingai (p=0,013) didesnė nei berniukų (31,75(15,07)). Mieste gyvenančių vidutinė PIDAQ reikšmė (32,95(17,66)) mažesnė nei kaime (37,26(17,36)), (p=0,033). Šeimos sudėties, tėvų išsilavinimo, materialinės padėties skirtumai neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos (p>0,05) paauglių su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. Mergaitės valosi dantis dažniau nei berniukai (p=0,03). Paauglių, patiriančių patyčias dėl šypsenos, PIDAQ buvo V(SN) 48,36(18,75) reikšmingai (p=0,001) didesnis, nei nepatiriančių - V(SN) 31,22(15,28).
Išvados: šypsenos poveikis psichosocialinei būklei daro vidutinę reikšmę. Psichologinė įtaka, susijusi su šypsena, daro didžiausią reikšmę, o socialinė – mažiausią. Šypsena turėjo didesnę reikšmę mergaitėms, gyvenančioms kaimo gyvenvietėje. Mergaitės yra labiau linkusios rūpintis savo burnos ertmės sveikata, t.y. dažniau lankosi pas gydytoją – odontologą, dažniau valosi dantis. Patyčios, susijusios su šypsena, daro didelę įtaką psichosocialinei paauglio būklei.
9
The impact of the oral health on the quality of adolescents life
SUMMARY
Adolescense is an unique stage of human development. In this stage personality and physical development is fastest in the course of life [1]. Anatomical and physiological changes are happening during this time the understanding of life, activity and the social status also.Exaggerated concern about your looks is one of the most sensitive adolescence problems [2]. Smile is an inseparable part of a representative appearance [1]. For this reason, it is important to figure out how smile aesthetics and oral health affects the psychosocial condition of a teenager.
Aim of the work. To evaluate the influence of smile and oral health on the quality of life of adolescents.
Materials and methods. Anonymous questionnaire was used for the study. It consisted of three parts (demographic issues, oral health issues, and PIDAQ (Psychosocial Impact of Dental Aesthetics Questionnaire). The higher the PIDAQ value, the greater the influence of the smile on the psychosocial state. Teenagers between ages 15 to 18 studying in Kėdainiai city and district gymnasiums were interviewed. 285 respondents participated in the study. The data received from questionnaires were processed by the statistical SPSS 25.00 software platform and only the results obtained with the confidence level of ≤ 0.05 were considered as statistically significant.
Results. The PIDAQ values range from 0 to 86, V(SN) 35,07(17,61). The average PIDAQ value for girls (37,63(19,00)) was significantly (p=0,013) higher than for boys (31,75(15,07)). The average PIDAQ value for the city dwellers (32,95(17,66)) was lower than for the village dwellers (37,26(17,36)), (p=0,033). Differences in family composition, parents‘ education, and financial situation did not have a statistically significant effect (p>0,05) on the quality of life of adolescents associated with oral health. Girls clean their teeth more often than boys (p=0,03). PIDAQ V(SN) (48,36(18,75)) was significantly higher (p=0,001) in adolescents experiencing bullying due to their smile than in adolescents not experiencing bullying V(SN) (31,2(15,28)).
Conclusions. The effect of a smile on the psychosocial state is of medium importance. The psychological influence associated with a smile is of the greatest importance and the social one is the lowest importance. The smile was more important for the girls living in the village. Girls are more likely to take care of their oral health. Bullying associated with a smile has a profound effect on the psychosocial state of a teenager.
10
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
OHRQoL - Oral Health – Related Quality of Life (liet. gyvenimo kokybė, susijusi su burnos sveikata)
PIDAQ - Psychosocial Impact of Dental Aesthetics Questionnaire (liet. klausimynas „Šypsenos estetikos svarba psichosocialinei būklei“)
DSC - Dental Self – Confidence (liet. pasitikėjimas savo dantų būkle) SI - Social Impact (liet. socialinė įtaka)
PI - Psychological Impact (liet. psichologinė įtaka) AC - Aesthetic Concern (liet. estetikos svarba)
OHIP – Oral Health Impact Profile (liet. burnos sveikatos įtakos indeksas)
OIDP – Oral Impact on Daily Performace (liet. burnos sveikata kasdieniniame gyvenime) DIP – Dental Impact Profile (liet. dantų įtakos indeksas)
OQLQ - Orthognathic Quality of Life Questionnaire (liet. klausimynas „Sąkandžio įtaka gyvenimo kokybei“
Statistinių rodiklių žymėjimas: p – koeficiento patikimumo lygmuo V – vidurkis
SN – standartinis nuokrypis n – imties dydis
11
ĮVADAS
Paauglystė – tai gyvenimo laikotarpis, turintis specifinius sveikatos priežiūros poreikius. Taip pat, tai laikas, kurio metu plėtojamos žinios ir įgūdžiai, mokomasi valdyti emocijas ir santykius, įgaunami gebėjimai, kurie yra labai svarbūs džiaugiantis paauglystės metais bei prisiimant suaugusiojo vaidmenis. Įpročiai, susiformavę paauglystės laikotarpiu, daro įtaką sveikatai, pvz.: alkoholio vartojimas, nutukimas paauglystėje turi ne tik įtaką savijautai, bet ir neigiamą poveikį bendrai organizmo būklei [3]. Paauglio įgūdžiai ir požiūris, susijęs su burnos sveikata, taip pat neatsiejama geros savijautos dalis. Burnos sveikatos būklė gali paveikti gyvenimo kokybę. Skausmas, kramtymo efektyvumo sumažėjimas, disfunkcijos daro įtaką kasdieniniame gyvenime. Tačiau būklės, susijusios su burnos sveikata, yra nuvertinamos bendrąja sveikatos prasme [4]. Analizuojant paauglių sveikatą, visi klinikiniai aspektai turi būti vertinami spartaus fizinio vystymosi, psichologinių, socialinių pokyčių fone [5]. Vaikystės aplinkybės, tokios kaip – socioekonominė padėtis, šeimos sudėtis daro įtaką psichologiniams, psichosocialiniams aspektams bei burnos sveikatai, susijusiai su gyvenimo kokybe.Vis dėlto ne visuose tyrimuose pateikiami tokie patys rezultatai, yra studijų, kurios teigia, kad socioekonominė padėtis ir namų aplinka neturi įtakos burnos sveikatai [6]. Veido estetika, kaip socialinis rodiklis, šiomis dienomis turi labai didelę įtaką. Šypsena yra svarbus aspektas, vertinant veido estetiką. Medijos, įskaitant televiziją, radiją, kiną, žurnalus, internetą, daro didelę įtaką grožio suvokimui dabartinėje visuomenėje, o ypatingai paauglystės laikotarpiu, kuomet išvaizda tampa vienu iš svarbių kriterijų savęs vertinime [2, 7]. Padidėjus geros išvaizdos poreikiui, padidėja ir išgyvenimai dėl replikų ar patyčių, skirtų išvaizdai. Šypsena – ne išimtis. Nors požiūris į šypseną yra individualus, nuo jo priklauso ir skirtingi burnos sveikatos poreikiai [8]. Todėl labai svarbu susipažinti su paauglystės subtilybėmis, išgyvenimais ir poreikiais, įvertinti socializacijos ir supančios artimos bei tolimos aplinkos įtaką paauglio burnos sveikatai, jos daromą įtaką bendrai gyvenimo kokybei.
Darbo tikslas: įvertinti šypsenos ir burnos sveikatos įtaką paauglių gyvenimo kokybei.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti paauglių požiūrį ir pasitenkinimą šypsenos estetika bei burnos sveikata. 2. Išsiaiškinti, ar burnos sveikata daro įtaką paauglio psichosocialinei būsenai.
3. Nustatyti, ar demografiniai, socialiniai, ekonominiai veiksniai turi įtakos burnos sveikatai. 4. Išsiaiškinti ar paaugliai dėl šypsenos patiria patyčias ir ar tai turi įtakos jų gyvenimo
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Paauglio burnos sveikatos ir gyvenimo kokybės samprata
1.1.1. Burnos sveikatos samprata
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip psichinę, fizinę ir socialinę gerovę, ne tik ligos ar negalios nebuvimą [9]. Sveikata yra subjektyvi būklė, o burnos sveikata – ne išimtis [10]. Todėl labai svarbu įvertinti psichosocialines pasekmes ligai taip pat, kaip ir ligos buvimą [11]. Faktoriai, lemiantys puikią burnos sveikatą yra ne tik susirgimų (ėduonies, periodontito) ar sąkandžio anomalijų nebuvimas, bet ir funkciniai, psichologiniai bei socialiniai aspektai [4]. Šie aspektai, darantys įtaką kasdieniniam paauglio gyvenimui, įskaitant skausmą, diskomfortą, disfunkcijas, susiję su vengimu šypsotis, kramtymo sunkumais, ugdymu bei mokyklos praleidimu, o tai gali paveikti paauglio pasiekimus [10, 12]. Lėtinės burnos ligos, pvz.: dantų ėduonis, gingivitas yra plačiausiai paplitusios ligos pasaulyje, vadinamos „Tyliąja epidemija“. Šios būklės plačiąja sveikatos prasme dažnai ignoruojamos ir nuvertinamos dėl ryškių simptomų nebuvimo, teigiama, kad nedaro didelės įtakos paauglio gyvenimo kokybei [10,11]. Didžiausią ir ilgiausiai trunkančią įtaką turi sąkandžio anomalijos, nes jos susijusios su sutrikusia kramtymo funkcija, kalba bei estetika, ir yra akivaizdžiai pastebimos kitiems [13].
1.1.2. Gyvenimo kokybės samprata
Literatūroje dažniausiai naudojamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimas, kuris gyvenimo kokybę apibūdina kaip: ,,Tai individualus savo vietos gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, kontekste, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais.” [9]. Terminas „su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė“ arba „burnos sveikatos sąlygota gyvenimo kokybė (angl. Oral Health – Related Quality of Life (OHRQoL)) vis dažniau vartojamas odontologų praktikų ir tyrėjų vertinant burnos sveikatos poveikį pacientui [14]. OHRQoL rodikliai drąstiškai padidėjo nuo 1995-1999 iki 2000-2006 metų. Tai rodo, kad individualus noras žinoti ir gerinti savo burnos sveikatą gerėja ir didėja [6]. „Sveikos gyvensenos ir sveikatos išsaugojimo prasme paauglystė labai paradoksalus laikotarpis – viena vertus, fizinės individo savybės pasiekia išsivystymo piką, kita vertus, atsilieka smegenų brandos procesai. Dėl to šiuo laikotarpiu vykstantys emociniai, elgesio pokyčiai gali turėti reikšmingos įtakos lėtinių ligų pasireiškimui.“ [12] Nors labiausiai paplitusios lėtinės ligos, susijusios su burnos sveikata, neturi ryškių simptomų savo ankstyvosiose stadijose, vėlyvesnės formos gali daryti svarius pakitimus dantų lankuose, šypsenoje, funkcijoje, o tai sukelia diskomfortą [6]. Šiuo metu šypsena yra svarbus aspektas vertinant bendrą
13
veido estetiką [7]. Paauglystėje padidėja estetikos, grožio reikšmė, noras patikti sau ir aplinkiniams, todėl visuomenei nepriimtini veido ir šypsenos bruožai daro neigiamą poveikį pasitikėjimui savimi [2].
1.2. Veiksniai, darantys įtaką burnos sveikatai ir su ja susijusiai gyvenimo kokybei
1.2.1. Berniukų ir mergaičių požiūris į burnos sveikatą
Burnos ertmės priežiūros įpročiai tarp mergaičių ir berniukų skiriasi, manoma, kad mergaitės turi geresnius įpročius nei berniukai. Teigiama, kad ne tik paauglio, bet tėvų lytis turi įtakos šiems skirtumams [4]. Suomijoje atliktame tyrime pastebėta, kad tėvai daro didesnę įtaką burnos sveikatos priežiūrai berniukams [15], tačiau Jungtinėje karalystėje atliktame tyrime šio skirtumo nepastebėta, rezultatai parodė, kad tėvai daro vienodą įtaką tiek mergaitėms, tiek berniukams. Pastarajame tyrime taip pat pastebėta, kad motinos daro didesnę įtaką negu tėvai, vyriškosios giminės atstovai yra mažiau linkę kištis į paauglio gyvenimą [16]. 2016 metais Kinijoje atliktame tyrime, mergaitės reikšmingai rečiau geria gazuotus vaisvandenius nei berniukai, kiti nagrinėti įpročiai, susiję su burnos ertmės sveikata (dantų valymasis du kartus per dieną, taisyklingas ir reguliarus valymasis, daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas) nebuvo reikšmingai skirtingas tarp lyčių [17]. Nepriklausomai nuo lyties, didžiausią įtaka gyvenimo kokybei daro ortodontinės ir šypsenos estetikos problemos, ypač vertinant emocinės ir socialinės gerovės sritis. „Mergaitėms šis poveikis yra
stipresnis nei berniukams, o vyresniems paaugliams stipresnis nei jaunesniems.“ [14] Hipotezė, kad mergaitės turi geresnius burnos ertmės priežiūros įpročius, labiau rūpinasi savo sveikata, susijusia su burnos ertme bei labiau išgyvena dėl esančių problemų, išlieka diskutuotina, literatūroje viena nuomonė nėra priimta [17].
1.2.2. Tėvų įtaka paauglio burnos sveikatai ir gyvenimo kokybei
Netinkama namų ir mokyklos aplinka yra siejama su blogesne paauglių su burnos sveikata susijusia gyvenimo kokybe [18]. Vaikystėje burnos ligų atsiradimą ir progresavimą lemia struktūriniai ir elgsenos veiksniai. Struktūriniai veiksniai yra socialinė ir ekonominė padėtis. Elgsenos veiksniai apima mitybą, saviugdą ir dantų priežiūrą [4]. Atliktuose tyrimuose Australijoje, Japonijoje nustatytos statistiškai reikšmingos priklausomybės nuo motinų mokymosi trukmės ir vaikų dantų ėduonies atsiradimo [19, 20]. „2010 metais Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis sveikų vaikų motinos,
lyginant su sergančiųjų ėduonimi motinomis, daugiau žinojo apie dauginio ankstyvojo ėduonies (buteliuko ėduonies) rizikos veiksnius ir pradėjo valyti vaikų dantis išdygus pirmajam dantukui.“ [21]
14
Vaikystės aplinkybės kaip socioekonominis statusas, šeimos struktūra ir auklėjimas, buvo atrasta, kad daro įtaką psichosocialiniam ir psichologiniam gyvenimui vaikystėje. Tai patvirtina studijos, kurių metu rastas skirtumas tarp vaikų, kurie gyvena su tėvais ir vaikų, kurie gyvena globos namuose. [22] Vaikai, gyvenantys be tėvų, turėjo prastesnę burnos būklę bei gyvenimo kokybę, susijusią su burnos ertmės sveikata [11]. Taip pat tyrimuose matoma, kad žemesnė gyvenimo kokybė susijusi su burnos ertmės sveikata yra vieno suaugusiojo asmens šeimoje, daugiau suaugusiųjų esančiose šeimose šis rodiklis didesnis. Šeimos materialinė padėtis taip pat turi reikšmingų prognozių gyvenimo kokybei, tolimesniam paauglio gyvenimui. Vaikai ir paaugliai iš neturtingų šeimų turi ribotas galimybes sveikatos priežiūrai ir profilaktinėms priemonėms [22]. Studijų, kuriose nagrinėjama ilgalaikė vaikystės ir paauglystės metu padaryta tėvų įtaka tolimesniam gyvenimui, jo kokybei, susijusiai su burnos sveikata, nėra daug, lieka neatsakytos hipotezės, kad vaikystėje suformuoti įpročiai, požiūris turi įtakos visam individo gyvenimui [6].
1.2.3. Socialinės aplinkos įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei
2015 metais atliktas tyrimas, skirtas sukurti teorinį modelį, kuris padėtų suprasti pagrindinius sudėtingus aplinkos ryšius ir individualias paauglio savybes. Respondentai, kurių socio – ekonominė padėtis buvo aukštesnė, turėjo mažiau prarastų dantų ir jų gyvenimo kokybė, susijusi su burnos ertmės sveikata, buvo geresnė. Šis tyrimas taip pat parodė, kad geresnė burnos sveikata susijusi su invidualiu polinkiu geriau jaustis žmonių grupėse bei sulaukti iš jų palaikymo. Socialinė parama gali padėti spręsti su sveikatos sutrikimais susijusias problemas, gerinant supratimą apie tai, kas palaiko burnos sveikatą. Taip pat buvimas socialinėse grupėse padeda pripažinti mintį, kad kartu sukurtos idėjos, atlikti darbai, kuria darną ir išlaiko visumą, kas turi didelį poveikį žinioms ir pačiai burnos sveikatai [23].
Nepilnamečiai jautrūs socialinei aplinkai, jos pokyčiams, jiems dažnai sunku orientuotis joje, priimti teisingus sprendimus, ypač kai atsiduriama dviprasmiškoje situacijoje: pavyzdžiui, kai šeima reikalauja elgtis vienaip, o neformali grupė – kitaip [2]. Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad paaugliai, iš žemesnių socialinių grupių, sunkiai yra priimami kitų ir jų draugystė su kitais paaugliais pasižymi prasta kokybe. Tyrimo autorės E. Pakalnienės teigimu: „Merginų draugystės kokybės rodikliai yra aukštesni už vaikinų, bet merginų pogrupyje prastai priimamos paauglės išsiskiria prastais draugystės kokybės rezultatais.“ [24] Jautrumas socialinei aplinkai, ypatingai užgauliems žodžiams iš bendraminčių, dėl padidėjusio susidomėjimo atrasti bendraminčių, susidomėjimo priešingos lyties atstovais, yra sunkumai, kurie neatsiejami nuo paauglio kasdienybės, turintys įtaką gyvenimo kokybei, susijusiai su burnos sveikata [2].
15 1.3. Šypsena ir paauglio gyvenimo kokybė
Perdėtas susirūpinimas savo išvaizda – opi paauglystės problema. Tad nestebina, kodėl paaugliai tiek daug laiko praleidžia prie veidrodžio [2]. Vaikystėje ir brendimo laikotarpiu besikeičiantis kūnas gali turėti didelę įtaką gyvenime, kaip socializacijai, emociniams ir funkciniams aspektams, artimiems ryšiams [8].
Ryšys tarp šypsenos estetikos ir burnos sveikatos yra specifinis [25]. Skirtingi žmonės turi skirtingą požiūrį į burnos sveikatą ir šypsenos estetiką, todėl turi ir skirtingus poreikius jai [8]. Žmogus, besirūpinantis savo burnos sveikata, turi daugiau laiko praleisti prie veidrodžio, nes burna – specifinė vieta, kurią pamatyti sunku, tam reikalingos papildomos priemonės. Daugiau laiko skirdamas burnos sveikatai, kartu daugiau dėmesio skiriama ir šypsenai, dantims. Esant nepasitenkinimui savo šypsena, dantų padėtimi, spalva, galimi nemalonūs išgyvenimai, kurie gali demotyuoti pacientą kruopščiai rūpintis burnos sveikata [25]. Paaugliui tai gali sumažinti pasitikėjimą savimi [2].
2017 metais Turkijoje atliktame tyrime pastebėta, kad merginų, kurių priekiniai dantys netenkina estetiškai, burnos higiena ir įgūdžiai yra prastesni nei tų, kurie yra patenkinti savo burnos higiena [26].
1.4. Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo priemonės
Gydytojai odontologai sutaria, kad psichologiniai aspektai yra labai svarbūs planuojant gydymą, tačiau psichometrinio instrumento, padedančio objektyviai įvertinti kaip šypsena veikia pacientą, nėra priimta, labiau atsižvelgiama į subjektyvią paciento patirtį ir invidualius gydytojo, sudarančio gydymo planą, įgūdžius bei požiūrį [27]. Vis labiau pripažįstama, kad estetika ir jos daromas psichosocialinis poveikis turi didelę įtaka ne tik gyvenimo kokybei, bet ir gydymo sėkmingumui, todėl auga poreikis efektyvioms priemonėms, padedančioms dirbti su pacientais [28]. Vertinimo priemonių, skirtų įvertinti kaip burnos sveikata veikia gyvenimo kokybę, yra sukurta nemažai: OHIP (Oral Health Impact Profile), OIDP (Oral Impact on Daily Performace), DIP (Dental Impact Profile), OQLQ (Orthognathic Quality of Life Questionnaire) ir t.t [27, 28] Šie vertinimo instrumentai vertina esamą sveikatos būklę ir subjektyvų paciento požiūrį į ją [29]. Anksčiau burnos sveikatos ir gyvenimo kokybės tyrimai bei vertinimo priemonės buvo skirtos vyresnio amžiaus respondentams, kurie neretai kenčia nuo periodonto ligų, dantų eilių defektų ar netinkamų protezų. Tik vėliau didesnis dėmesys pradėtas skirti vaikams ir paaugliams [30]. Dar 2002 metais literatūroje minima, kad OQLQ yra vienintelis psichometrinis instrumentas jauniems žmonėms [31]. Jis skirtas išsiaiškinti veido ir burnos deformacijų įtaką gyvenimo kokybei, sudarytas iš 4 dalių, padedančių
16
išsiaiškinti skirtingas sritis: veido estetiką, funkciją, estetikos supratimą ir socialinius aspektus [32]. Vieną populiariausių indeksų OHIP sudarė 49 klausimai, tačiau dėl nepatogaus naudojimo sukurta trumpesnė, 14 klausimų, versija – OHIP-14, tačiau jame liko tik 5 klausimai, skirti išsiaiškinti ar burnos sveikata susijusi su psichosocialinėmis aplinkybėmis. 2006 metais aprašytas klausimynas PIDAQ, kurį sukūrė ortodontijos specialistai, bendradarbiaudami su psichologais. Jis apima estetikos svarbą, pasitikėjimą savo dantis, psichologinę ir socialinę įtaką bei geriausiai apibūdina šypsenos svarbą psichosocialinei paauglio būklei [27]. Daugiausiai tyrimų, kuriuose naudotas PIDAQ klausimynas yra susiję su jo patikimumo vertinimu, pritaikymu skirtingose šalyse (Italijoje, Malaizijoje, Turkijoje, Maroke, kt.) [32, 33, 34]. Pastebėta, kad didesni OHIP-14 rezultatai yra susiję su didesnėmis PIDAQ reikšmėmis, o tai įrodo, kad burnos sveikata ir šypsenos estetika daro įtaką psichosoacialinei būklei [35].
17
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2019 m. vasario 13 d. Kėdainių miesto „Atžalyno“ ir Kėdainių rajono Šėtos gimnazijose buvo vykdomas tyrimas tarp 15-18 metų moksleivių. Tyrimui naudota anoniminė anketa, kurios atsakymais siekta išsiaiškinti šypsenos ir burnos sveikatos įtaką paauglio gyvenimo kokybei.
2.1. Tiriamųjų kontingentas ir jų atranka
Remiantis Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos statistinių leidinių (2016 m.) informacija, pagrindinio ugdymo II pakopos ir vidurinio ugdymo programoje Kėdainių„Atžalyno“ gimnazijoje mokosi 650 moksleiviai, Šėtos gimnazijoje – 132.
Apskaičiuotas reprezentatyvus imties dydis, naudojant Paniotto formulę: n = 1
∆2+1 𝑁
n – imties dydis;
∆ - leidžiamos paklaidos dydis (šiuo atveju – 5%); N – tiriamos populiacijos dydis (šiuo atveju – 782).
n = 1
0,052+ 1 782
= 265
Apskaičiuota rekomenduojama imtis – 265.
Tyrimo metu buvo išdalinta 350 anketų. Atsakytos 323 anketos. Atsako dažnis – 81,4%. Specifinės atrankos metu atmestos 38 anketos dėl netinkamo amžiaus (<15; 18> m.), nepasirašytos sutikimo formos, tėvų leidimo nebuvimo, neatsakytų visų anketos klausimų. Į tyrimą įtraukti 285 tiriamieji.
2.2. Tyrimo eiga ir metodika
Tyrimą atliko viena tiriančioji (D.B.). Gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimą Nr. BEC-OF-55 (žr. priedas Nr.1.), anketos buvo atspausdintos ir išdalintos mokiniams. Tyrimo dalyviai buvo informuojami apie atliekamą tyrimą, jo tikslą bei eigą, prieš atsakant į klausimus pasirašytos sutikimo formos (žr. priedas Nr.2.). Klasių auklėtojos(-ai) buvo informuoti apie tyrimą, perduotos tėvų sutikimo formos (žr. priedas Nr.3.). Viso tyrimo metu išlaikytas tiriamųjų anonimiškumas, duomenų konfidencialumas.
Anketą (žr. priedas Nr.4.) sudarė 35 klausimai. Pirmąją anketos dalį sudarė 6 klausimai skirti išsiaiškinti tiriamojo demografinius duomenis (lytis, amžius, šeimos sudėtis ir materialinė padėtis, gyvenamoji vieta, tėvų išsilavinimas). Bendradarbiaujant su socialinių mokslų specialiste (V.G.)
18
nuspręsta pasirinkti klausimą apie atostogų su šeima dažnį „Kiek kartų per metus atostogaujate su tėvais kitame mieste, šalyje?“, siekiant išsiaiškinti šeimos materialinę padėtį. Antrąją dalį - 6 klausimai skirti įvertinti požiūrį į savo burnos sveikatą, jos priežiūrą (ar šeimoje yra gydytojų – odontologų, kiek kartų per dieną valosi dantis, kiek kartų per metus ir dėl kokių priežasčių lankosi pas gydytoją – odontologą, ar buvo taikytas gydymas, susijęs su šypsenos estetika, ar yra sulaukęs replikų, patyčių iš bendraamžių dėl dantų ar šypsenos). Trečiąją - 23 klausimai, sudarantys klausimyną, skirtą įvertinti šypsenos estetikos svarbą psichosocialinei būklei. PIDAQ (Psychosocial Impact of Dental Aesthetics Questionnaire) klausimynas buvo išverstas iš anglų kalbos į lietuvių bendradarbiaujant su UAB „Baltijos vertimai“, iš lietuvių kalbos į anglų kalbą kartu su Rokiškio J. Tumo Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio anglų kalbos specialiste. Vertimai buvo sulyginti. PIDAQ klausimynas – psichometrinė priemonė, labiausiai atsižvelgianti į paties tiriamojo suvokimą bei būklę [28]. Klausimai padalinti į 4 grupes, kurios parodo skirtingų sričių įtaką psichosocialinei būklei (1 lentelė).
Lentelė Nr. 1. PIDAQ klausimynas.
Įtakos sritis Klausimas
Pasitikėjimas savo dantų būkle (Dental Self – Confidence (DSC))
1. Aš didžiuojuosi savo dantimis.
2. Man patinka šypsotis taip, kad matytųsi dantys.
3. Esu patenkintas (-a) matydamas (-a) savo dantis veidrodyje.
4. Mano dantys patinka kitiems.
5. Esu patenkintas (-a) savo dantų išvaizda. 6. Manau, kad mano sąkandis yra gražus. Socialinė įtaka (Social Impact (SI)) 1. Šypsausi santūriai, kad nesimatytų pernelyg
daug dantų.
2. Jei šalia nepažįstamieji, nerimauju ką jie pamanys apie mano dantis.
3. Baiminuosi skaudžių pastabų dėl dantų. 4. Dėl dantų bendrauju šiek tiek suvaržytai. 5. Kartais nejučiomis prisidengiu burną ir slepiu dantis.
6. Kartais man atrodo, kad žmonės spokso į mano dantis.
19
7. Pastabos, pasakomos dėl mano dantų, erzina net tada, kai jos pasakomos juokais.
8. Kartais aš nerimauju dėl priešingos lyties atstovų nuomonės apie mano dantis.
Psichologinė įtaka (Psychological Impact (PI)) 1. Pavydžiu kitiems gražių dantų.
2. Kartais nusimenu matydamas (-a) kitų gražius dantis.
3. Kartais liūdžiu dėl savo dantų išvaizdos. 4. Manau, kad daugumos dantys gražesni nei mano.
5. Prastai jaučiuosi mąstydamas (-a) apie savo dantis.
6. Norėčiau, kad mano dantys būtų gražesni. Estetikos svarba (Aesthetic Concern (AC)) 1. Nesu patenkintas (-a) matydamas (-a) savo
dantis veidrodyje.
2. Nesu patenkintas (-a) matydamas (-a) savo dantis nuotraukose.
3. Nesu patenkintas (-a) matydamas (-a) savo dantis vaizdo įrašuose.
Apklausoje dalyvavę tiriamieji atsakė į pateiktus teiginius, kurie jiems labai priimtini arba visiškai nepriimtini. Atsakymai į skalę - nuo 0 iki 4 (0 – tikrai nesutinku; 1 – nesutinku; 2 – nei taip, nei ne; 3 – sutinku; 4 – tikrai sutinku) pagal Likerto skalę. 6 klausimai skirti įvertinti pasitikėjimui savo dantų būkle (DSC) vertinti priešingai, siekiant sukurti tą pačią reikšmių vertę visiems klausimams. Gauti atsakymai sumuojami, galimas gautų taškų suma buvo nuo 0 iki 92. Didesnė taškų suma vertinama kaip didesnė burnos sveikatos ir šypsenos estetikos įtaka psichosocialinei būklei [27].
2.3. Statistinė duomenų analizė
Anketų duomenims analizuoti naudotas SPSS 25.00 statistinės programos paketas ir Office Excel 2007 programa.
Prieš tikrinant hipotezes, dalis demografinių klausimų atsakymų buvo padalinti į didesnes grupes, siekiant gauti tikslius ir konkrečius rezultatus (2 lentelė).
20 Lentelė Nr. 2. Demografiniai klausimai.
Klausimas Atsakymai Grupė
Šiuo metu gyvenate: Didmiestis Miesto gyvenvietė
Miestas
Miestelis Kaimo gyvenvietė
Kaimas
Motinos ir tėvo išsilavinimas: Nebaigtas pagrindinis Vidurinis
Pagrindinis Vidurinis
Specialusis vidurinis Aukštesnis nei vidurinis
Aukštesnysis Aukštasis Materialinė šeimos padėtis
(„Kiek kartų per metus atostogaujate su tėvais kitame mieste, šalyje?“):
3 ir daugiau kartų Vidutinė ir aukštesnė nei
vidutinė 2 kartus
1 kartą
Nei karto Žemesnė nei vidutinė
Į didesnes atsakymų grupes buvo suskirstytas ir klausimas apie patyčias („Ar esate sulaukęs replikų, patyčių dėl savo dantų iš bendraamžių?“), į patiriančius patyčias („Taip, nuolatos“, „Taip, kelis kartus“, „Esu kartą sulaukęs nemalonaus komentaro“) ir nepatiriančius.
PIDAQ klausimyno teiginiai analizuoti bendrai ir dalinant į atskiras įtakos sritis (pasitikėjimas savo dantimis (DSC), socialinė įtaka (SI), psichologinė įtaka (PI), estetikos svarba (AC)), taip pat kaip atskiri teiginiai. Atskirų įtakos grupių reikšmių vidurkiai sulyginti, padalinant gautą vidutinę reikšmę iš klausimų skaičiaus, priklausančio sričiai.
Siekiant patikrinti uždavinių hipotezes įvertinta skirstinių normalioji padėtis. Įvertintas koreliacijos koeficiento patikimumo lygmuo (p). Statistiškai patikimu laikytas p<0.05. Duomenų analizei buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos, duomenys pateikti kiekybiškai ir procentaliai. Kiekybiniai vidurkių požymiai tarp grupių buvo lyginami taikant Stjudento T kriterijų (vienos imties t testą), dviejų nepriklausomų imčių t bei Mann – Whitney U testus. Taip pat naudotas ANOVA testas, siekiant išvengti surinktų duomenų vertės sumažinimo.
21
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų demografinė charakteristika
Tyrime dalyvavo 285 15-18 metų paaugliai. Iš jų 124 (44%) berniukai ir 161 (56%) mergaitės. Kiti tiriamųjų pasiskirstymai pagal gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį, motinos ir tėvo išsilavinimą, šeimos materialinę padėtį pateikiami 3 lentelėje.
Lentelė Nr. 3. Tiriamųjų demografiniai duomenys.
Imties charakteristikos n %
Lytis Mergaitė 161 56,49
Berniukas 124 43,51
Gyvenamoji vieta Miestas 145 50,88
Kaimas 140 49,12
Šeimos sudėtis Gyvena su abiem tėvais 186 65,26
Gyvena su vienu iš tėvų 59 20,70
Gyvena su vienu iš tėvų ir patėviu/pamote 33 11,58
Gyvena su artimaisiais 7 2,46
Motinos išsilavinimas Vidurinis 107 37,54
Aukštesnis nei vidurinis 178 62,46
Tėvo išsilavinimas Vidurinis 118 44,92
Aukštesnis nei vidurinis 146 55,08
Materialinė šeimos padėtis
Žemesnė nei vidutinė 44 15,44
Vidutinė ir aukštesnė nei vidutinė 241 84,56
3.2. Šypsenos estetikos svarba psichosocialinei būklei
3.2.1. Bendrieji PIDAQ klausimyno atsakymų rezultatai
Suskaičiavus PIDAQ klausimyno tiriamųjų atsakymų rezultatus, gautų reikšmių sumų intervalas svyruoja nuo 0 iki 86 (galima minimali reikšmė – 0, maksimali – 92). Gautas vidurkis V(SN) 35,07(17,61).
22 Lentelė Nr. 4. Bendri PIDAQ klausimyno atsakymų rezultatai.
Klausimas Pasiskirstymo dažnis, n (%) V
(SN) Visiškai
sutinku
Sutinku Nei taip, nei ne
Nesutinku Visiškai
nesutinku Pasitikėjimas savo dantų būkle (DSC)
Aš didžiuojuosi savo dantimis. 53 (19) 100 (35) 91 (32) 28 (10) 13 (4) 1,47
(1,05) Man patinka šypsotis taip, kad
matytųsi dantys.
42 (15) 68 (24) 113 (40) 39 (13) 23 (8) 1,76
(1,11) Esu patenkintas(-a)
matydamas(-a) savo dantis veidrodyje.
44 (15) 88 (31) 102 (36) 36 (13) 15 (5) 1,61
(1,06)
Mano dantys patinka kitiems. 18 (6) 67 (24) 170 (60) 20 (7) 9 (3) 1,8
(0,97) Esu patenkintas(-a) savo dantų
išvaizda. 36 (13) 96 (34) 98 (34) 42 (15) 13 (4) 1,65 (1,03)
Manau, kad mano sąkandis yra gražus.
37 (13) 89 (31) 99 (35) 44 (15) 16 (6) 1,69
(1,06) Socialinė įtaka (SI)
Šypsausi santūriai, kad nesimatytų pernelyg daug dantų.
33 (11) 107 (38) 82 (29) 48 (17) 15 (5) 2,33
(1,05) Jei šalia nepažįstamieji,
nerimauju, ką jie pamanys apie mano dantis.
11 (4) 30 (10) 61 (21) 96 (34) 87 (31) 1,24
(1,11) Baiminuosi skaudžių pastabų
dėl dantų.
10 (4) 23 (8) 64 (22) 93 (32) 95 (33) 1,16
(1,08) Dėl dantų bendrauju šiek tiek
suvaržytai.
3 (1) 32 (11) 46 (16) 91 (32) 113 (40) 0,92
(0,99) Kartais nejučiomis prisidengiu
burną ir slepiu dantis.
6 (2) 34 (12) 40 (14) 82 (29) 123 (43) 1,01
(1,11) Kartais man atrodo, kad
žmonės spokso į mano dantis. 4 (2) 31 (11) 58 (20) 95 (33) 97 (34) 1,12 (1,04)
Pastabos, pasakomos dėl mano dantų, erzina net tada, kai jos pasakomos juokais.
8 (3) 28 (10) 42 (14) 100 (35) 107 (38) 1,05
(1,08) Kartais aš nerimauju dėl
priešingos lyties atstovų nuomonės apie mano dantis.
5 (2) 35 (12) 55 (19) 86 (30) 104 (37) 1,13
(1,09) Psichologinė įtaka (PI)
Pavydžiu kitiems gražių dantų. 49 (18) 61 (21) 74 (26) 47 (16) 54 (19) 2,01
(1,35) Kartais nusimenu
matydamas(-a) kitų gražius dantis.
17 (6) 32 (11) 69 (24) 85 (30) 82 (29) 1,36
(1,18) Kartais liūdžiu dėl savo dantų
išvaizdos.
11 (4) 40 (14) 68 (24) 80 (28) 86 (30) 1,33
(1,16) Manau, kad daugumos dantys
gražesni nei mano.
18 (6) 73 (26) 91 (32) 55 (19) 48 (17) 1,85
23
Prastai jaučiuosi mąstydamas(-a) apie savo dantis.
14 (5) 27 (8) 81 (28) 85 (30) 78 (27) 1,34
(1,12) Norėčiau, kad mano dantys
būtų gražesni.
71 (25) 99 (35) 70 (24) 25 (9) 20 (7) 2,62
(1,16) Estetikos svarba (AC)
Nesu patenkintas(-a) matydamas(-a) savo dantis veidrodyje.
20 (7) 33 (11) 89 (31) 82 (29) 61 (21) 1,54
(1,15) Nesu patenkintas(-a)
matydamas(-a) savo dantis nuotraukose.
17 (6) 32 (10) 97 (34) 78 (27) 61 (21) 1,53
(1,12) Nesu patenkintas(-a)
matydamas(-a) savo dantis vaizdo įrašuose.
18 (7) 33 (11) 93 (32) 79 (28) 62 (22) 1,53
(1,14)
3.2.2. Atskirų sričių įtaka psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika
Vertinant atskiras įtakos sritis (pasitikėjimą savo dantų būkle, socialinę, psichologinę įtaką, estetikos svarbą) didžiausią reikšmę psichosocialinei būklei daro psichologinė įtaka (V(SN) 1,75(0,98)), mažiausią – socialinė (V(SN) 1,24(0,63)). Bendri šių sričių rezultatai pateikiami 5 lentelėje ir 1 paveiksle.
Lentelė Nr.5. Pasitikėjimo savo šypsena, psichologinės ir socialinės įtakos, estetikos svarba psichosocialinei būklei.
Įtakos sritis Minimali
reikšmė Maksimali reikšmė V(SN) Sulyginti reikšmių vidurkiai, V(SN)
Pasitikėjimas savo dantų būkle (AC) 0 24 9,98
(5,04)
1,66 (0,84)
Socialinė įtaka (SI) 0 29 9,96
(5,04)
1,24 (0,63)
Psichologinė įtaka (PI) 0 24 10,52
(5,87)
1,75 (0,98)
Estetikos svarba (AC) 0 12 4,6
(3,26)
1,53 (1,09)
24 1 pav. Pasitikėjimo savo šypsena, psichologinės ir socialinės įtakos, estetikos svarba
psichosocialinei būklei.
Nors socialinė įtaka daro mažiausią reikšmę, net 49 % apklaustų paauglių yra linkę šypsotis santūriai, kad nesimatytų pernelyg daug dantų.
3.2.3. Psichologinė įtaka psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika
Nagrinėjant atskirus psichologinės įtakos teiginius, 60% apklaustųjų atsakė, kad norėtų juk jų dantys būtų gražesni, 39% pavydi kitiems gražių dantų, o 32% mano, kad kitų dantys yra gražesni nei paties (2 paveikslas).
2 pav. Psichologinė įtaka psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika. 39 17 18 32 13 60 26 24 24 32 28 24 35 59 58 36 57 16 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Pavydžiu kitiems gražių dantų. Kartais nusimenu matydamas (-a) kitų gražius dantis. Kartais liūdžiu dėl savo dantų išvaizdos. Manau, kad daugumos dantys gražesni nei mano. Prastai jaučiuosi mąstydamas (-a) apie savo dantis. Norėčiau, kad mano dantys būtų gražesni. P roc en tai Teiginiai
Sutinku Nei taip, nei ne Nesutinku 1.66 1.24 1.75 1.53 0 0.5 1 1.5 2 Pasitikėjimas savo dantų būkle (DSC) Socialinė įtaka (SI) Psichologinė įtaka (PI) Estetikos svarba (AC) P IDA Q re ik šm ės vid u rk is Įtakos sritis
25 3.3. Šypsenos estetikos svarba psichosocialinei būklei tarp lyčių
3.3.1. Bendri PIDAQ rezultatai tarp lyčių
Mergaičių PIDAQ V(SN) 37,63(19,00), berniukų V(SN) 31,75(15,07), šis skirtumas statistiškai reikšmingas (p=0,013).
3.3.2. Atskirų sričių įtaka psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika tarp lyčių
Vertinant įtakos sritis tarp lyčių (3 paveiklas), psichologinės įtakos (p=0,002) ir estetikos svarbos (p=0,02) skirtumai yra statistiškai reikšmingi. Socialinė įtaka (p=0,190) ir pasitikėjimas savo dantų būkle (p=0,051) turi mažesnį reikšmingą skirtumą tarp lyčių.
3 pav. Pasitikėjimo savo šypsena, psichologinės ir socialinės įtakos, estetikos svarba psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika, tarp lyčių.
3.3.3. Psichologinė įtaka tarp lyčių
Vertinant reikšmingų sričių atskirus teiginius, matoma, kad jų visų vidurinės reikšmės mergaičių yra didesnės nei berniukų (4 paveikslas). Labiausiai pavydima kitiems gražių dantų, manoma, kad jų dantys gražesni nei savieji ir norima, kad savi dantys būtų gražesni.
p=0,002 1.68 1.915 1.32 1.76 1.34 1.54 1.15 1.55 0 0.5 1 1.5 2
Estetikos svarba (AC) Psichologinė įtaka (PI) Socialinė įtaka (SI) Pasitikėjimas savo dantų būkle (DSC)
PIDAQ reikšmės vidurkis
Įtakos sr itis Berniukas Mergaitė p=0,02 p=0,02
26 4 pav. Psichologinė įtaka tarp lyčių.
3.3.4. Estetikos svarba tarp lyčių
Lyginant atskirus teiginius, pasitenkinimas matant savo dantis tiek veidrodyje, tiek nuotraukose, tiek vaizdo įrašuose yra panašus ar toks pat, tiek mergaitėms, tiek berniukams (5 paveikslas).
5 pav. Estetikos svarba tarp lyčių.
1.7 1.67 1.67 1.34 1.34 1.34 0 0.5 1 1.5 2
Neesu patenkintas (-a) matydamas (-a) savo
dantis veidrodyje.
Neesu patenkintas (-a) matydamas (-a) savo
dantis nuotraukose.
Neesu patenkintas (-a) matydamas (-a) savo dantis vaizdo įrašuose.
P IDA Q re ik šm ės vid u rk is Teiginiai Mergaitė Berniukas 2.27 1.5 1.56 1.97 1.43 2.74 1.67 1.16 1.04 1.7 1.23 2.46 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 Pavydžiu kitiems gražių dantų. Kartais nusimenu matydamas (-a) kitų gražius dantis. Kartais liūdžiu dėl savo dantų išvaizdos. Manau, kad daugumos dantys gražesni nei mano. Prastai jaučiuosi mąstydamas (-a) apie savo dantis. Norėčiau, kad mano dantys būtų gražesni. P ID A Q re ik šm ės vid urkis Teiginiai Mergaitė Berniukas
27 1.51 1.69 1.1 1.58 1.57 1.82 1.4 1.76 0 0.5 1 1.5 2
Estetikos svarba (AC) Psichologinė įtaka (PI) Socialinė įtaka (SI) Pasitikėjimas savo dantų būkle
(DSC)
PIDAQ reikšmės vidurkis
Įtakos
sr
itis
Kaimas Miestas
3.4. Šypsenos estetikos svarba psichosocialinei būklei tarp skirtingos gyvenamosios vietos
3.4.1. Bendri PIDAQ rezultatai tarp skirtingos gyvenamosios vietos
Miesto gyventojų PIDAQ V(SN) 32,95(17,66), kaimo gyventojų V(SN) 37,26 (17,36), šis skirtumas statistiškai reikšmingas (p=0,033).
3.4.2. Atskirų sričių įtaka psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika tarp skirtingos gyvenamosios vietos
Vertinant įtakos sritis tarp miesto ir kaimo gyventojų (6 paveikslas), socialinės įtakos skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p=0,001). Nors šios srities svarba reikšminga tarp skirtingos gyvenamosios vietos, socialinės įtakos vidurinės reikšmės yra mažiausios, lyginant su kitomis sritimis.
6 pav. Pasitikėjimo savo šypsena, psichologinės ir socialinės įtakos, estetikos svarba psichosocialinei būklei tarp miesto ir kaimo gyventojų.
3.4.3. Socialinės įtakos svarba tarp skirtingos gyvenamosios vietos
Didžiausios vidurinės reikšmės, tiek mieste, tiek kaime gyvenančių paauglių, ties teiginiu: „Šypsausi santūriai, kad nesimatytų pernelyg daug dantų.” Didžiausias reikšmių vidurkių skirtumas (s=0,47) ties teiginiu: „Pastabos, pasakomos dėl mano dantų, erzina net tada, kai jos pasakomos
28
juokais.” Kitos socialinės įtakos teiginių vidutinės reikšmės ir jų pasiskirstymas pagal gyvenvietę pateikiamas 7 paveiksle.
7 pav. Socialinės įtakos svarba tarp miesto ir kaimo gyventojų.
3.5. Šypsenos estetikos svarba psichosocialinei būklei tarp skirtingos šeimos sudėties
3.5.1. Bendri PIDAQ rezultatai tarp skirtingos šeimos sudėties
Šeimos sudėties skirtumai neturi reikšmingos įtakos psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika (p=0,109). Tiriamųjų, kurie gyvena su abiem tėvais PIDAQ V(SN) 34,3(16,83). Panašios reikšmės (8 paveikslas) stebimos ir šeimose, kuriose yra vienas iš tėvų ar vienas iš tėvų
2.19 1.08 1.02 0.83 0.9 0.97 0.83 1 2.5 1.4 1.32 1 1.12 1.26 1.3 1.28 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 P IDA Q re ik šm ės vid u rk is Teiginiai Miestas Kaimas
29
kartu su pamote ar patėviu. Nors tyrime dalyvavusių paauglių, kurie gyvena su artimaisiais, be tėvų, buvo 2,46% (n=7), jų PIDAQ V(SN) 54,71(21,51), o maksimali reikšmė siekia 74,6.
8 pav. Šypsenos estetikos svarba psichosocialinei būklei tarp skirtingos šeimos sudėties.
3.5.2. Atskirų sričių įtaka psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika tarp skirtingos šeimos sudėties
Vertinant įtakos sritis tarp skirtingos šeimos sudėties, psichologinės įtakos skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p=0,015) (9 paveikslas).
9 pav. Pasitikėjimo savo šypsena, psichologinės ir socialinės įtakos, estetikos svarba psichosocialinei būklei tarp skirtingos šeimos sudėties.
1.5 1.72 1.19 1.67 1.57 1.71 1.31 1.69 1.41 1.78 1.3 1.49 2.62 3.04 1.88 2.26 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5
Estetikos svarba (AC) Psichologinė įtaka (PI) Socialinė įtaka (SI) Pasitikėjimas savo dantų būkle (DSC)
PIDAQ reikšmės vidurkis
Įtakos
sr
itis
Gyvenu su artimaisiais
Gyvenu su vienu iš tėvų ir patėviu ar pamote
34.3 35.59 34.27 54.71 0 10 20 30 40 50 60 Gyvenu su abiem tėvais
Gyvenu su vienu iš tėvų
Gyvenu su vienu iš tėvų ir patėviu ar pamote Gyvenu su artimaisiais P IDA Q re ik šm ės vid u rk is Šeimos sudėtis
30 3.5.3. Psichologinės įtakos svarba tarp skirtingos šeimos sudėties
10 paveiksle pateikiami psichologinės įtakos teiginiai ir jų vidutinės reikšmės tarp skirtingos šeimos sudėties. Stebima, kad paauglių, gyvenančių tik su artimaisiais, reikšmės ženkliai didesnės. Didžiausios reikšmės ties teiginiais: „Kartais nusimenu matydamas(-a) kitų gražius dantis“ ir „Pavydžiu kitiems gražių dantų“, mažiausia su teiginiu: „Norėčiau, kad mano dantys būtų gražesni“.
10 pav. Psichologinė įtaka tarp skirtingos šeimos sudėties.
1.97 1.28 1.26 1.83 1.83 1.27 2.02 1.23 1.37 1.76 1.76 1.36 2.03 1.58 1.33 1.94 1.94 1.48 3.14 3.28 2.86 2.86 2.86 2.57 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 Pavydžiu kitiems gražių dantų. Kartais nusimenu matydamas (-a) kitų gražius dantis. Kartais liūdžiu dėl savo dantų išvaizdos. Manau, kad daugumos dantys gražesni nei mano. Prastai jaučiuosi mąstydamas (-a) apie savo dantis. Norėčiau, kad mano dantys būtų gražesni. P IDA Q re ik šm ė Teiginiai
Gyvenu su abiem tėvais Gyvenu su vienu iš tėvų
Gyvenu su vienu iš tėvų ir patėviu ar pamote
31 3.6. Paauglių šypsenos estetikos svarba psichosocialinei būklei ir jų tėvų išsilavinimas
3.6.1. Bendri PIDAQ rezultatai tarp skirtingo tėvų išsilavinimo
Paauglių, kurių motinos išsilavinimas vidurinis PIDAQ V(SN) 37,68(19,01), kurių - aukštesnis nei vidurinis V(SN) 33,5(16,58), šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p=0,112).
Paauglių tėvo išsilavinimas žymi beveik tokias pat PIDAQ reikšmes: vidurinį išsilavinimą turinčių V(SN) 37,04(18,14), aukštesnį nei vidurinį V(SN) 33,41(16,72), šis skirtumas taip pat nėra statistiškai reikšmingas (p=0,127).
3.6.2. Atskirų sričių įtaka psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika tarp skirtingo tėvų išsilavinimo
Reikšmingų skirtumų tarp žemesnio ar aukštesnio tėvų išsilavinimo ir paauglio pasitikėjimo savo dantimis, socialine, psichologine įtaka, estetikos svarba taip pat nebuvo (11 paveikslas).
11 pav. Pasitikėjimo savo šypsena, psichologinės ir socialinės įtakos, estetikos svarba psichosocialinei būklei tarp skirtingo tėvų išsilavinimo
1.66 1.85 1.36 1.8 1.46 1.69 1.18 1.59 1.63 1.83 1.33 1.76 1.45 1.7 1.15 1.61 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8 2
Estetikos svarba (AC) Psichologinė įtaka (PI) Socialinė įtaka (SI) Pasitikėjimas savo dantų būkle (DSC)
PIDAQ vidurinė reikšmė
Įtakos
sr
itis
Aukštesnis nei vidurinis Vidurinis Aukštesnis nei vidurinis Vidurinis
Motinos: Tėvo:
32 3.7. Šypsenos estetikos svarba psichosocialinei būklei tarp skirtingos šeimos materialinės padėties
3.7.1. Bendri PIDAQ rezultatai tarp skirtingos šeimos materialinės padėties
Šeimų, kurių materialinė padėtis žemesnė nei vidutinė PIDAQ V(SN) 38,45(16,88), kurių vidutinė ir aukštesnė V(SN) 38,45(21,1), šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p=0,357).
3.7.2. Atskirų sričių įtaka psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika tarp skirtingos šeimos materialinės padėties
Vertinant įtakos sritis tarp skirtingos šeimos materialinės padėties, skirtumas tarp pasitikėjimo savo dantimis yra statistiškai reikšmingas (p=0,007) (9 paveikslas)..
12 pav. Pasitikėjimo savo šypsena, psichologinės ir socialinės įtakos, estetikos svarba psichosocialinei būklei tarp skirtingos materialinės šeimos padėties.
3.7.3. Pasitikėjimo savo dantimis svarba tarp skirtingos šeimos materialinės padėties
Nagrinėjant atskirus pasitikėjimo savo dantimis teiginius, matome, kad ties visais teiginiais didesnė reikšmė žemas pajamas turinčiose šeimose (13 paveikslas).
1.54 1.75 1.22 1.6 1.52 1.77 1.39 2.02 0 0.5 1 1.5 2 2.5
Estetikos svarba (AC) Psichologinė įtaka (PI) Socialinė įtaka (SI) Pasitikėjimas savo dantimis
(DSC)
PIDAQ reikšmės vidurkis
Įtakos gr u p ė Žemos pajamos Vidutinės ir didesnės pajamos p=0,007
33 13 pav. Pasitikėjimo savo dantimis svarba tarp skirtingos šeimos materialinės padėties.
3.8. Šypsenos estetikos svarba psichosocialinei būklei tarp paauglių, kurių artimoje aplinkoje yra gydytojų – odontologų
Į anketos klausimą: „Ar jūsų šeimoje yra gydytojų – odontologų?“ teigiamai atsakė 18 (6,32%) paauglių. Jų PIDAQ V(SN) 34,5(20,37). Paauglių, kurių artimoje aplinkoje nėra gydytojų – odontologų V(SN) 35,11(17,46). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių paauglių nebuvo (p=0,693). Reikšmingų skirtumų tarp atskirų įtakos sričių taip pat nebuvo.
3.9. Burnos sveikatos priežiūra ir dantų estetika
3.9.1. Dantų valymosi dažnis
69,1% apklaustųjų valosi dantis 2 kartus per dieną, ryte ir vakare, kaip ir nurodoma rekomendacijose (14 paveikslas).
14 pav. Dantų valymosi dažnis.
1.4 1.69 1.54 1.75 1.59 1.64 1.84 2.16 2.04 2.09 1.98 2 0 0.5 1 1.5 2 2.5 Aš didžiuojuosi savo dantimis. Man patinka šypsotis taip, kad matytųsi dantys. Esu patenkintas (-a) matydamas (-a) savo dantis veidrodyje.
Mano dantys patinka kitiems.
Esu patenkintas (-a) savo dantų
išvaizda. Manau, kad mano sąkandis yra gražus. P IDA Q vid u tin ė re ik šm ė Teiginiai
Vidutinės ir didesnės pajamos Žemos pajamos
3 60 197 25 0 50 100 150 200 250
Nei karto 1 kartą ryte arba vakare 2 kartus ryte ir vakare Dažniau nei 2 kartus T iriam ų jų sk aičiu s Valymosi dažnis
34
Valymosi dažnis reikšmingai skiriasi tarp mergaičių ir berniukų (p=0,30) (15 paveikslas).
15 pav. Valymosi dažnis tarp mergaičių ir berniukų.
3.9.2. Vizitų pas gydytoją – odontologą dažnis
Pagal rekomendacijas profilaktinis vizitas pas gydytoją odontologą turėtų būti nors kartą per metus. Trečdalis (35,4%) apklaustųjų atlieka šią pareigą, kita, didžioji, dalis lankosi net gi dažniau (16 paveiklas).
16 pav. Vizitų pas gydytoją odontologą dažnis per metus. 4 101 143 37 0 20 40 60 80 100 120 140 160
Nei karto 1 kartą 2-3 kartus Daugiau nei 3 kartus T iriam ų jų sk aičiu s Vizitų dažnis 1 25 121 14 2 35 76 11 0 20 40 60 80 100 120 140 Nei karto 1 kartą ryte/vakare 2 kartus ryte ir vakare Dažniau nei 2 kartus
Tiriamųjų skaičius V alym osi d až n is Vyras Moteris Berniukas Mergaitė
35
Nei tarp dantų valymosi (p=0,190), nei tarp vizitų (p=0,767) dažnio ir šypsenos estetikos poveikio psichosocialinei būklei nebuvo rasta reikšmingų sąsajų.
3.9.3. Vizitų pas gydytoją – odontologą priežastys
Nagrinėjant priežastis dėl kurių apklaustieji lankėsi pas gydytoją odontologą per pastaruosius 2 metus (17 paveikslas) stebima, kad daugiausia apklaustųjų (39,3%) lankėsi dėl apžiūros ir/ar profilaktinių priemonių, mažiausiai dėl chirurginių intervencijų (4,91%). 15,09% apklaustųjų lankėsi dėl terapinio (ėduonies, šaknų kanalų) gydymo. 17,92% apklaustųjų lankėsi jau esant skausmui.
Didžiausias procentinis skirtumas, lyginant mergaites ir berniukus, yra tarp ortodontinio gydymo. Iš 16,14% apklaustųjų, kurie lankėsi pas gydytoją dėl ortodontinio gydymo, mergaitės sudarė šiek tiek daugiau nei du trečdalius (67 %). Mažiausias procentinis skirtumas tarp skirtingų lyčių stebimas ties vizitais dėl skausmo ir terapinio gydymo.
17 pav. Paauglių lankymosi pas gydytoją odontologą priežastys. 60 12 26 23 6 31 52 9 23 20 8 15 0 20 40 60 80 100 120 T iriam ų jų sk aičiu s Lankymosi priežasis Vyras Moteris n=112 n=43 n=14 n=46 n=49 n=21
36 3.9.4. Gydymas, susijęs su šypsenos estetika ir jo sąsaja su psichosocialine būkle
Didžiajai daliai (41,75%) apklaustųjų buvo atliktas estetinis plombavimas ar protezavimas, 23,86% respondentų nebuvo taikytas gydymas, susijęs su šypsenos estetika (18 paveikslas).
18 pav. Taikytas gydymas, susijęs su šypsenos estetika.
Tarp tiriamųjų, kuriems buvo taikytas gydymas, susijęs su šypsenos estetika (76,14 %) ir tiriamųjų, kuriems nebuvo taikytas tokio pobūdžio gydymas (23,86%) nerastas reikšmingas skirtumas, lyginant su šypsenos estetikos poveikiu psichosocialinei būklei (p=0,761).
3.10. Paauglių patyčios dėl šypsenos estetikos bei su tuo susijusi psichosocialinė būklė
3.10.1. Bendri PIDAQ duomenys ir patyčios tarp paauglių
Iš visų apklaustųjų 22,46% (n=64) skirtingu dažnumu, bet patiria patyčias dėl savo šypsenos (19 paveikslas). Taip pat stebima, kad didesnę dalį tiriamųjų, kurie patiria patyčias, sudaro mergaitės (64,06%, n=41).
Paauglių, patiriančių patyčias PIDAQ V(SN) 48,36(18,75), nepatiriančių V(SN) 31,22(15,28), skirtumas statistiškai reikšmingas (p=0,001)
53 119 17 19 2 7 68 0 20 40 60 80 100 120 140 Ortodontinis gydymas Estetinis plombavimas ar protezavimas Dantų balinimas Ortodontinis gydymas ir estetinės restauracijos Ortodontinis gydymas ir dantų balinimas Estetinės restauracijos ir balinimas Nebuvo taikytas gydymas, susijęs su šypsenos
estetika Tiriamųjų skaičius T aik ytas gyd ym as
37 19 pav. Patyčių dažnis tarp tiriamųjų ir jų pasiskirstymas tarp lyčių.
3.10.2. Atskirų sričių įtaka psichosocialinei būklei, susijusiai su šypsenos estetika tarp paauglių patiriančių ir nepatiriančių patyčias
Nagrinėjant atskiras įtakos grupes, taip pat stebimi reikšmingi rezultatai (p=0,001). Tiek estetikos svarba, tiek socialinė ir psichologinė įtaka, tiek pasitikėjimas savo dantimis susiję su patyčiomis (20 paveikslas).
20 pav. Pasitikėjimo savo šypsena, psichologinės ir socialinės įtakos, estetikos svarba psichosocialinei būklei tarp patyčias patiriančių ir nepatiriančių paauglių.
3 16 23 0 9 13 0 5 10 15 20 25 30 35 40
Taip, nuolatos Taip, kelis kartus Esu kartą sulaukęs nemalonaus komentaro T iriam ų jų sk aičiu s Patyčių dažnis Vyras Moteris 2.21 2.4 1.8 2.14 1.33 1.57 1.08 1.53 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3
Estetikos svarba (AC) Psichologinė įtaka (PI) Socialinė įtaka (SI) Pasitikėjimas savo dantų būkle
(DSC)
PIDAQ reikšmės vidurkis
Įtakos gr u p ė Nepatiriantys patyčių Patiriantys patyčias p=0,001 Berniukas Mergaitė p=0,001 p=0,001 p=0,001
38 3.10.3. Estetikos svarba ir patyčias dėl šypsenos patiriantys paaugliai
Didžiausias vidurkių skirtumas tarp patiriančių ir ne patyčias priklauso estetikos svarbai (s=0,88) (20 paveikslas). Paaugliai, patiriantys patyčias, yra labiau nepatenkinti matydami savo dantis veidrodyje, nuotraukose, vaizdo įrašuose (21 paveikslas).
21 pav. Estetikos svarba ir patyčios dėl šypsenos.
1.33 1.34 1.33 2.28 2.17 2.2 0 0.5 1 1.5 2 2.5
Neesu patenkintas (-a) matydamas (-a) savo dantis veidrodyje.
Neesu patenkintas (-a) matydamas (-a) savo dantis nuotraukose.
Neesu patenkintas (-a) matydamas (-a) savo dantis vaizdo įrašuose.
P IDA Q vid u tin ė re ik šm ė Teiginiai
