TAKIOJO, DIDELĮ UŽPILDO KIEKĮ TURINČIO, IR SKIRTINGOS PRIEŠ POLIMERIZACINĖS TEMPERATŪROS MODELIUOJAMO, ŠVIESA KIETINAMO DERVINIO KOMPOZITO ATSPARUMO NUSIDĖVĖJIMUI PALYGINIMAS. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA

(1)

1

Domantas Bružas

V kursas, 6 grupė

TAKIOJO, DIDELĮ UŽPILDO KIEKĮ TURINČIO, IR

SKIRTINGOS PRIEŠ POLIMERIZACINĖS

TEMPERATŪROS MODELIUOJAMO, ŠVIESA

KIETINAMO DERVINIO KOMPOZITO ATSPARUMO

NUSIDĖVĖJIMUI PALYGINIMAS. MOKSLINĖS

LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas:

(2)

2 Kaunas, 2020

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

TAKIOJO, DIDELĮ UŽPILDO KIEKĮ TURINČIO, IR SKIRTINGOS PRIEŠ POLIMERIZACINĖS TEMPERATŪROS MODELIUOJAMO, ŠVIESA KIETINAMO

DERVINIO KOMPOZITO ATSPARUMO NUSIDĖVĖJIMUI PALYGINIMAS. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas... Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas)

... ... (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... 20....m. ...

(3)

3 Kaunas, 2020

DARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Takiojo, didelį užpildo kiekį turinčio, ir skirtingos prieš polimerizacinės temperatūros modeliuojamo, šviesa kietinamo dervinio kompozito

atsparumo nusidėvėjimui palyginimas. Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga“. 1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-04-29 Domantas Bružas (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas)

(4)

4

Baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(5)

5

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas:

...

Recenzentas:

... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ...

Eil .N r.

BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, tikslas uždavinia i (1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?

0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota

problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)

Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8

Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai,

kalba, publikavimo būklė ir pan.)

0,4 0,2 0

9

Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?

0,2 0,1 0

10

Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derninius)?

(6)

6 11

Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?

0,4 0,2 0

12

Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?

0,4 0,2 0

13

Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?

0,4 0,2 0

14

Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši

informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?

0,2 0,1 0

15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo

rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16

Duomenų sisteminimas

bei analizė (2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?

0,6 0,3 0

17

Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo

laikotarpis, tiriamųjų tipas)?

0,6 0,3 0

18

Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?

0,4 0,2 0

19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys

lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0

20

Rezultatų aptarimas (1,4 balo)

Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir

nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0

21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos

trūkumai? 0,6 0,3 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

26

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

27

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

(7)

7 tinkamas moksliniam darbui?

29

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

temą? +0,2 +0,1 0

31

Praktinės rekomendaci

jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar

jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

32

Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?

+1 +0,5 0

33

Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?

+2 +1 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)

<15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo

-0,5 balo

40 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert.

) 41

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir

yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

42

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):

(8)

Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________

(9)

9

TURINYS

SANTRAUKA ... 11 SUMMARY ... 12 SANTRUMPOS ... 13 ĮVADAS ... 14

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 17

1.1 Paieškos protokolas ... 17

1.2. Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas ... 17

1.3. Informacijos šaltiniai ... 17

1.4. Paieškos strategija ... 17

1.5. Straipsnių atranka ... 18

1.6. Įtraukimo ir atmetimo kriterijai ... 18

1.7. Duomenų atrinkimas ... 19

1.8. Sisteminių klaidų rizikos vertinimas ... 19

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 20

2.1. Sisteminės paieškos rezultatai ... 20

2.2. Sisteminių klaidų rizikos vertinimas ... 22

2.3. Įtrauktų tyrimų bendroji charakteristika ... 23

2.4. Tyrimuose vertintų takiųjų kompozitinių medžiagų užpildo kiekis ... 26

2.5. Tyrimų su takiaisiais kompozitais etapų charakteristika ... 27

2.6. Medžiagų paviršiaus morfologija ... 30

2.7. Tyrimuose apie prieš polimerizacinę temperatūrą ir mikrokietumą naudotų medžiagų sudėtis ... 30

2.8. Prieš polimerizacinės temperatūros ir mikrokietumo tyrimų etapų charakteristika . 31 3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33

(10)

(11)

11

TAKIOJO, DIDELĮ UŽPILDO KIEKĮ TURINČIO, IR SKIRTINGOS

PRIEŠPOLIMERIZACINĖS TEMPERATŪROS MODELIUOJAMO, ŠVIESA

KIETINAMO DERVINIO KOMPOZITO ATSPARUMO NUSIDĖVĖJIMUI

PALYGINIMAS. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: šiuolaikinėje odontologijoje tiesioginėms dantų

restauracijoms kramtomųjų paviršių srityse dažnai naudojami šviesa kietinami kompozitai. Restauruojant didelį krūvį gaunančius paviršius, medžiagų atsparumas nusidėvėjimui tampa viena iš labiausiai vertinamų mechaninių savybių. Siekiant palengvinti dervinių kompozitų naudojimą, pradėti gaminti takieji kompozitai bei pradėta taikyti standartinių kompozitų pašildymo metodika. Tačiau takiųjų kompozitų mechaninės savybės bei standartinių kompozitų aukštesnės prieš polimerizacinės temperatūros įtaka joms vis dar kvestionuojama. Šios sisteminės apžvalgos tikslas - susisteminti mokslinius tyrimus, kuriuose tiriamas dervinių kompozitų atsparumas nusidėvėjimui, lyginant takiuosius, didelį užpildo kiekį turinčius kompozitus, standartinius modeliuojamus kompozitus ir skirtingų prieš polimerizacinių temperatūrų modeliuojamus kompozitus.

Medžiaga ir metodai: ,,PubMed“, ,,ScienceDirect“ ir ,,Taylor & Francis“ duomenų

bazėse atlikta mokslinių publikacijų paieška taikant PRISMA metodiką. Pagal raktinius žodžius ieškota straipsnių anglų kalba, paskelbtų nuo 2010 sausio 1 d. iki 2019 gruodžio 31 d., jie atrinkti pagal nustatytus įtraukimo kriterijus. Tyrimų kokybės vertinimas atliktas naudojant Checklist for Reporting In vitro Study įrankį. Apibendrintai pateikti įtrauktų publikacijų duomenys ir rezultatai.

Rezultatai: į sisteminę apžvalgą įtrauktos 8 publikacijos. 4 iš jų vertinami takieji

kompozitai, likusiose – prieš polimerizacinė kompozitinių dervų temperatūra. Studijose tirtų takiųjų kompozitų atsparumo nusidėvėjimui rezultatai buvo panašūs, o kai kurie ir geresni už standartinių kompozitų rezultatus. Daugelio tirtų kompozitų mikrokietumas, pakėlus prieš polimerizacinę temperatūrą, padidėjo.

Išvados: didelį užpildo kiekį turintys takieji kompozitai yra atsparesni nusidėvėjimui nei

standartiniai kompozitai. Didinant prieš polimerizacinę temperatūrą, standartinių kompozitų atsparumas nusidėvėjimui didėja.

Raktažodžiai: „flowable composite“, „flow composite“, „wear“, „microhardness“,

(12)

12

COMPARISON OF WEAR RESISTANCE BETWEEN HIGHLY

FILLED FLOWABLE AND CONVENTIONAL LIGHT CURING

COMPOSITE IN DIFFERENT PRE-POLYMERIZATION

TEMPERATURES: A SYSTEMATIC LITERATURE REVIEW

SUMMARY

Relevance of the problem: nowadays, popular method of restoring occlusal surfaces of

posterior teeth is direct or semi- direct composite restorations. While restoring these surfaces, the wear resistance must be one of the main mechanical properties to pay attention to. In order to facilitate the use of resin composites, the production and development of flowable composites were started and the heating of conventional composites was introduced as one of the alternatives. However, the mechanical properties of flowable composites and the influence of higher pre-polymerization temperatures are still being questioned.

Aim of the work: to co-ordinate scientific literature that investigates the wear resistance of

resin composites by comparing highly-filled flowable and conventional light curing composites in different pre-polymerization temperatures.

Materials and the methods: research was based on the PRISMA methodology and made

using databases of PubMed, ScienceDirect and Taylor & Francis. During the research, special keywords were used. Articles published from January 1, 2010 to December 29, 2019 were searched and selected according to inclusion criteria. The quality of the studies was assessed using the Checklist for Reporting In Vitro Study tool. The data and results of the included publications were summarized and presented.

Results: 8 publications were included. 4 of them investigate flowable composites, while

the rest study the polymerization temperature of composite resins. Results of flowable composites wear resistance in the studies were better than those of conventional composites, also there were some similar ones. The surface microhardness of most investigated composites got higher as the temperature before polymerization was raised.

Conclusions: Highly-filled flowable composites are more resistant to wear compared to

conventional composites. Raising the pre-polymerization temperature helps to increase wear resistance of conventional composites.

Keywords: „flowable composite“, „flow composite“, „wear“, „microhardness“,

(13)

SANTRUMPOS

ŠSK – šviesa kietinamas kompozitas

(14)

14

ĮVADAS

Šviesa kietinamas kompozitas (ŠSK) – XIX amžiaus 6-tajame dešimtmetyje sukurta medžiaga, per pastaruosius dešimtmečius tapusi dažnai pasirenkama odontologų, tiesiogiai restauruojant tiek priekinių, tiek ir šoninių dantų defektus [1–4]. Tai nulėmė geriausiai lūkesčius tarp restauracinių medžiagų tenkinančios estetinės, fizinės bei mechaninės savybės, ilgaamžiškumas, gausios panaudojimo galimybės ir nedidelė kaina, lyginant su netiesioginėmis restauracijomis [1,3]. Derviniai kompozitai naudojami kaip restauracinė medžiaga visų klasių ėduonies pažeistiems audiniams atstatyti, kaip gilios išpreparuotos ertmės pamušalas, danties kulties formavimui, netiesioginių restauracijų pricementavimui ar kaip medžiaga sąkandžio pakėlimui generalizuoto nusidėvėjimo atveju [2,4]. Dervinių kompozitų estetinės ir mechaninės savybės priklauso nuo cheminės sudėties ir mikrostruktūros [2].

ŠSK struktūrą sudaro organinė dervinė matrica, neorganinių užpildo dalelių mišinys, jungiantysis veiksnys tarp matricos ir užpildo dalelių ir polimerizaciją fotoinicijuojanti sistema [2,5]. Pagrindiniai savybes lemiantys komponentai – tai organinė matrica, užpildo dalelės ir juos jungiantysis veiksnys [3,6]. Kompozitų matrica – tai dervinė medžiaga, sudaryta iš polimerizuotis linkusių aktyvių monomerų, kurie iš skysčio virsta į tinklinį kietą polimerą [6]. Ją sudaryti gali tiek vienos rūšies monomerai – bisfenolglicidilmetakrilatas GMA), bisfenoldimetakrilatas (Bis-DMA), metileno glikolio dimetakrilatas (EG(Bis-DMA), trietileno glikolio dimetakrilatas (TEGMDA), metilmetakrilatas (MMA), uretano dimetakrilatas (UDMA), tiek ir jų kombinacijos [2,5,6]. Kompozitų užpildo dalelės dažniausiai būna silicio dioksidas, rečiau boro silikatas ar ličio-aliuminio silikatas. Taip pat kvarcas gali dalinai būti pakeistas sunkiaisiais metalais, tokiais kaip baris, stroncis, cinkas, aliuminis ar cirkonis [7]. Dervinių kompozitų užpildo dalelių kiekis gali varijuoti nuo 20% iki 75% [5]. Jungiantysis veiksnys – tai molekulės, vienoje pusėje turinčios silano grupes, kitoje pusėje – metakrilato grupes. Silano grupės sudaro joninius ryšius su silicio dioksidu (užpildo dalelėmis), o metakrilato grupės – kovalentinius ryšius su dervine matrica [6].

Pirmųjų kartų derviniai kompozitai turėjo nemažai silpnų savybių, tokių kaip didelis polimerizacinis susitraukimas, prasti atsparumo nusidėvėjimui ir stiprumo rodikliai [3]. Tačiau keičiant šių medžiagų monomerų kombinacijas, užpildo dalelių dydį, formą, kiekį, sujungiantįjį veiksnį buvo bandoma pagerinti jų mechanines savybes [7,8]. Bandant tobulinti kompozitines medžiagas, buvo stengiamasi sumažinti polimerizacinį susitraukimą, padidinti kietumą, atsparumą spaudimo ir lenkimo jėgoms, elastingumo modulį, atsparumą lūžiams ir nusidėvėjimui, taip pat palengvinti jų apdirbimą burnoje, restauracijų modeliavimą [7,8].

(15)

15 palengvinti kompozitų apdirbimą ir pagerinti kraštinę restauracijų adaptaciją, prasidėjo sumažinto užpildo dalelių kiekio takiųjų kompozitų gamyba, tačiau dėl tokio sudėties pokyčio, suprastėjo restauracijų mechaninės savybės, tarp jų ir atsparumo nusidėvėjimui [11]. Dėl šios priežasties, norint pagerinti takiųjų kompozitų mechanines savybes, medžiagose pradėtas didinti užpildo dalelių kiekis, bandoma varijuoti užpildo dalelių forma ir dydžiu [12]. Taip pradėti gaminti naujos kartos takieji kompozitai, turintys didelį užpildo dalelių kiekį [9,10].

Buvo pastebėta, kad norint sumažinti dervinių kompozitų klampumą ir padidinti takumą prieš polimerizaciją, bei tokiu būdu palengvinti apdirbimą, galima juos pašildyti [13]. Teigiama, kad padidinus kompozitų temperatūrą prieš polimerizaciją, kartu padidėja ir monomerų konversija ir polimerizacijos laipsnis [14]. Nuo šių dviejų rodiklių priklauso medžiagų paviršiaus mikrokietumas [15]. Mikrokietumas – tai kiekybinis atsparumo deformacijoms matas, apskaičiuojamas didžiausio suteikto krūvio ir suplanuoto kontaktinio ploto santykiu, glaudžiai susijęs su medžiagos atsparumu nusidėvėjimui [16].

Atsparumas nusidėvėjimui – viena iš svarbiausių mechaninių savybių, į kurią reiktų atsižvelgti restauruojant dantų kramtomuosius paviršius [4]. Žmogui kandant, kramtant maistą, griežiant dantimis ar atliekant kitus apatinio žandikaulio judesius, jo burnoje esančias kompozicines restauracijas taip pat veikia daugybė mechaninių jėgų bei cheminių veiksnių, kurie paveikia užpildo paviršių ir keičia jo formą [17]. Atsparumas nusidėvėjimui yra ypač svarbi savybė, atstatant dėl ėduonies ar nusidėvėjimo prarastą krūminių dantų anatomiją, nes būtent kompozitinės restauracijos turi išlaikyti vertikalų sąkandžio aukštį. Atstatinėjant krūminių dantų defektus naudojamas arba tiesioginis modeliavimas, arba pusiau tiesioginis – naudojant silikonines kapas ir kompozitą presuojant arba įšvirkščiant. Kad galėtų būti taikomos šios metodikos, dervinis kompozitas turi būti arba skystas, tačiau turėti didelį užpildo kiekį, arba pašildytas. Tačiau kaip šios savybės nulemia būtent atsparumo nusidėvėjimui rodiklį? Ar tokios restauracijos gali ilgalaikėje perspektyvoje būti atsparios kramtymo jėgoms ir išlaikyti atstatytą vertikalų sąkandžio aukštį? Šiame darbe siekiama apžvelgti ir susisteminti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią takiųjų, didelio užpildo kiekio kompozitų bei pašildytų standartinių kompozitų atsparumą nusidėvėjimui, susisteminti informaciją ir pateikti išvadas.

Darbo tikslas – susisteminti mokslinius tyrimus, kuriuose tiriamas dervinių kompozitų

atsparumas nusidėvėjimui, lyginant takiuosius, didelį užpildo kiekį turinčius kompozitus, standartinius modeliuojamus kompozitus ir skirtingų prieš polimerizacinių temperatūrų modeliuojamus kompozitus.

(16)

16 1. Palyginti takiųjų, didelį užpildo kiekį turinčių ir standartinių šviesa kietinamų

kompozitų atsparumą nusidėvėjimui.

(17)

17

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI

STRATEGIJA

1.1 Paieškos protokolas

Sisteminei literatūros apžvalgai atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centro leidimas Nr. BEC – OF – 138. Darbo planavimas ir atlikimas paremtas PRISMA (angl. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) sisteminių apžvalgų ir meta-analizių ruošimo kriterijais [18].

1.2. Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas

Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas iškeltas naudojant PICO metodiką [18]: P (angl. Population) – žmonių dantys, kramtomuosiuose paviršiuose pažeisti ėduonies arba generalizuoto nudilimo;

I (angl. Intervention) – didelį užpildo kiekį turinčių takiųjų arba padidintos prieš polimerizacinės temperatūros standartinių kompozitų naudojimas atstatant kramtomuosius dantų paviršius;

C (angl. Comparators) – kontrolinės grupės su standartiniais kompozitais, polimerizuotais kambario temperatūroje;

O (angl. Outcomes) – restauracinės medžiagos atsparumas nusidėvėjimui;

Pagrindinis klausimas susijęs su pacientais, kuriems reikalingas didelių defektų kramtomuosiuose dantų paviršiuose restauravimas: „Ką naudojant galima išgauti didžiausią atsparumą nusidėvėjimui – didelio užpildo kiekio takiuosius, standartinius ar pašildytus standartinius kompozitus?“

1.3. Informacijos šaltiniai

Straipsnių paieška buvo atlikta trijose elektroninėse mokslinės literatūros duomenų bazėse: ,,PubMed“, ,,ScienceDirect“ ir ,,Taylor & Francis“ .

1.4. Paieškos strategija

(18)

18 publikacijų anglų kalba, paskelbtų nuo 2010 sausio 1 d. iki 2019 gruodžio 31 d. Su straipsnių autoriais susisiekta nebuvo. Paskutinė paieškos data – 2020 kovo 31 d.

1.5. Straipsnių atranka

Mokslinių straipsnių atranka buvo atliekama keturiais etapais. Pirmame etape buvo ieškoma publikacijų pagal raktinių žodžių derinius, pritaikant elektroninėse duomenų bazėse esančius filtrus (ne senesnės nei 10 metų publikacijos, nemokama prieiga prie pilno teksto). Antrame etape buvo skaitomi tik publikacijų pavadinimai ir pagal juos atrenkami tinkami straipsniai. Trečiame etape nagrinėjamos straipsnių santraukos. Galiausiai pagal santraukas atrinkus kriterijus atitinkančias publikacijas, buvo perskaityti pilni straipsnių tekstai. Tyrimai, kurie atitiko įtraukimo kriterijus, buvo įtraukti į sisteminę apžvalgą. Straipsnių paiešką ir atranką atliko vienas nepriklausomas tyrėjas.

1.6. Įtraukimo ir atmetimo kriterijai

Įtraukimo kriterijai:

 In vitro arba in vitro tyrimai, kuriuose tiriamas medžiagų nusidėvėjimas, paviršiaus morfologija arba mikrokietumas

 Tirti standartiniai ir takieji kompozitai, turintys didelį užpildo kiekį

 Takieji kompozitai lyginami su standartiniais kompozitais

 Tirta prieš polimerizacinės standartinių kompozitų temperatūros ir medžiagos atsparumo nusidėvėjimui ar kitų paviršiaus charakteristikų priklausomybė

 Apibūdinta tyrimo metodika, tiriamos medžiagos ir panaudoti reikmenys

 Atlikta gautų rezultatų statistinė duomenų analizė

Atmetimo kriterijai:

 Sisteminė literatūros apžvalga, klinikinio atvejo analizė

 Tirtos eksperimentinės medžiagos

 Tirti kito tipo derviniai kompozitai

 Tirti takieji kompozitai, turintys mažą užpildo dalelių kiekį

(19)

19

1.7. Duomenų atrinkimas

Iš publikacijų, įtrauktų į sisteminę apžvalgą, buvo surinkti šie duomenys:

 Autoriai, publikacijos metai, šalis

 Tyrimo tipas

 Tyrimo tikslas, hipotezė

 Tirtos medžiagos, jų charakteristika, tyrimo imtis

 Mėginių gamyba (forma, prieš polimerizacinė temperatūra, polimerizacija, paviršiaus paruošimas)

 Tyrimo metodika

 Nusidėvėjimo matavimas

 Mėginių paviršiaus mikrokietumo matavimas

 Statistinės duomenų analizės kriterijai

 Tyrimo rezultatai, išvados

1.8. Sisteminių klaidų rizikos vertinimas

Tyrimų rezultatų kokybei vertinti buvo naudotas CRIS (Checklist for Reporting

In-vitro Studies) įrankis [19]. Straipsniams pritaikyti šie vertinimo kriterijai:

 Tiriamųjų imties dydžio skaičiavimas

 Statistiškai reikšmingi rezultatai tarp tiriamųjų grupių

 Tyrimo mėginių gamybos ir laikymo sąlygos

 Suskirstymo seka, atsitiktinė atranka, tyrimo aklumas

(20)

20

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1. Sisteminės paieškos rezultatai

(21)

21

1 pav. Straipsnių atrankos schema

Rasti šaltiniai naršant ,,PubMed“, ,,ScienceDirect“ ir ,,Taylor & Francis“

duomenų bazes N = 16125 Id enti fika cij a Likę straipsniai N = 43 Pagal pavadinimą atmestos publikacijos N = 16082

Atrinkti tyrimai pilno teksto skaitymui N = 21

Pagal perskaitytas santraukas atmestos

publikacijos N = 22

Tyrimai, įtraukti į sisteminę apžvalgą N = 8

(22)

22

2.2. Sisteminių klaidų rizikos vertinimas

Vertinant duomenų kokybę, pastebėta, kad dauguma CRIS kriterijų įtrauktuose straipsniuose buvo nurodyti arba nurodyti iš dalies. Straipsniai, jų rezultatų kokybės vertinimo kriterijai ir vertinimai pateikti 1 lentelėje.

Visose publikacijose buvo nurodyta tiriamųjų imtis, tačiau nebuvo nurodyta, ar buvo skaičiuota reikalinga imtis, ar ne. D‘Amario M ir bendraautorių tyrime nebuvo gauti statistiškai reikšmingi duomenys. Visuose tyrimuose tiksliai aprašyti mėginių gamybos etapai, jų laikymo sąlygos, paaiškinti pasirinkti statistinės analizės metodai, tačiau trūko atsitiktinės atrankos, nepaminėta, kiek tyrėjų dirbo su mėginiais. Ne visiškai išpildyti kriterijai galėjo turėti įtakos tyrimų rezultatų bei išvadų tikslumui, todėl įtrauktų studijų kokybė nėra aukšta.

Lentelė Nr. 1. Tyrimų rezultatų kokybės vertinimas

Autorius, metai Tiriamųjų imties dydžio skaičiavimas Statistiškai reikšmingi rezultatai tarp tiriamųjų grupių Tyrimo mėginių gamybos ir laikymo sąlygos Suskirstymo seka, atsitiktinė atranka, tyrimo aklumas Taisyklinga statistinių duomenų analizė Lazaridou D ir kt., 2015 [20] +/- + + +/- + Sumino N ir kt., 2013 [21] +/- + + +/- + Imai A ir kt., 2019 [22] +/- + + +/- + Shinkai K ir kt., 2016 [23] +/- + + +/- + Nada K ir kt., 2011 [24] +/- + + +/- + Ayub K V ir kt., 2014 [25] +/- + + +/- + Mohammadi N ir kt., 2016 [26] +/- + + +/- + D‘Amario M ir kt., 2018 [27] +/- - + +/- + + – duomenys yra; - – duomenų nėra;

(23)

23

2.3. Įtrauktų tyrimų bendroji charakteristika

Į sisteminę mokslinės literatūros analizę įtraukti 2011-2019 metais publikuoti 8 in vitro tyrimai. 37,5% iš jų yra atlikti Japonijoje, po 12,5% tyrimų atlikta Vokietijoje, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Irane ir Italijoje. Tiriamų medžiagų skaičius šiuose tyrimuose varijavo nuo dviejų iki dešimties. Iš viso susumavus buvo ištirtos 24 kompozitinės medžiagos. 4 publikacijose [20–23] buvo tiriamas takiųjų kompozitų atsparumas nusidėvėjimui, o kitose 4 [24–27] – prieš polimerizacinės temperatūros įtaka standartinių kompozitų paviršiaus mikrokietumui. Tyrimų imtis varijavo nuo N=36 iki N=80 mėginių. Statistiškai reikšmingi rezultatai gauti 7 tyrimuose iš 8. Visose publikacijose statistinio reikšmingumo lygmuo nurodytas p < 0.05. Straipsnių duomenys susisteminti 2 lentelėje, kurioje pateikiami tyrimų autoriai, publikacijos metai, tyrimų tipai, tikslai, tirtų medžiagų skaičius, tiriamųjų mėginių imtys, grupių skaičius, informacija apie statistinę duomenų analizę, statistiškai reikšmingi pagrindiniai rezultatai ir statistinio reikšmingumo lygmuo.

(24)

24

Lentelė Nr.2. Publikacijų, įtrauktų į mokslinių straipsnių analizę, bendroji charakteristika Tyrimo

autorius, metai

Tyrimo

tipas Tyrimo tikslas

Naudotų medžiag ų sk. Tyrimo imtis, N/ Grupių sk./ N grupėse Statistinės duomenų analizės kriterijai

Pagrindiniai statistiškai reikšmingi rezultatai Reikšmingu mo lygmuo

Lazaridou D ir kt., 2015

[20]

In vitro

Naudojant dviejų kūnų nusidėvėjimą simuliuojantį aparatą įvertinti 9 komercinių dervinių kompozitų priklausomybę nuo jų cheminės sudėties ir

palyginti gautus rezultatus su amalgamine medžiaga. 10 80/ 10 gr./ 8 PASW 20.0 One-way ANOVA analizė

Takieji kompozitai nenusileidžia standartiniams atsparumo nusidėvėjimui rezultatais. G-aenial Universal Flo turėjo geresnį atsparumą nusidėvėjimui nei G-aenial

posterior, taip pat mažiausią tūrio netekimą iš visų medžiagų.

p < 0.05

Sumino N ir

kt., 2013 [21] In vitro

Nustatyti takiųjų kompozitų, skirtų restauruoti šoniniams dantims, nusidėvėjimo ir lenkimo savybes bei palyginti jas su standartiniais kompozitais.

5 50/ 5 gr./ 10 One-way ANOVA analizė Tukey (HSD) testas

Iš tirtų medžiagų, mažiausią nusidėvėjimą parodė G-aenial Universal Flo. Kitų dviejų takiųjų kompozitų nusidėvėjimo gylis statistiškai reikšmingai buvo

mažesnis nuo vieno standartinio kompozito, o medžiagos tūrio praradimas statistiškai reikšmingai

buvo mažesnis nei abiejų standartinių kompozitų.

p < 0.05

Imai A ir kt.,

2019 [22] In vitro

Įvertinti takiųjų kompozitų modeliavimo ir mechanines savybes, atsparumą nusidėvėjimui ir susieti rezultatus.

8 96/ 8gr./ 12 One-way ANOVA analizė Tukey (HSD) testas

Statistiškai reikšmingų rezultatų skirtumų bendrai tarp takiųjų kompozitų ir kontrolinių grupių nebuvo. Lyginant su viena kontroline medžiaga, didžioji dalis takiųjų kompozitų rodė mažesnį nusidėvėjimą, tačiau

lyginant su kita kontrolinės grupės medžiaga, jų rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

p < 0.05

Shinkai K ir kt., 2016 [23]

In vitro

Įvertinti takiųjų kompozitų, skirtų šoniniams dantims restauruoti, dviejų ir

trijų kūnų nusidėvėjimą. 5 50/ 5gr./ 10 Two-way ANOVA analizė

Post hoc Tukey testas

Rezultatai parodė vieną takųjį kompozitą, kurio nusidėvėjimas statistiškai reikšmingai didesnis nei

kitų medžiagų. Vieno takiojo kompozito 3 kūnų nusidėvėjimas buvo statistiškai reikšmingai didesnis, o

2 kūnų – statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinės grupės. Likusių dviejų takiųjų kompozitų

rezultatai nesiskyrė nuo kontrolinės medžiagos rezultatų.

(25)

25

Lentelės Nr.2 tęsinys. Publikacijų, įtrauktų į mokslinių straipsnių analizę, bendroji charakteristika Nada K ir

kt., 2011 [24]

In vitro

Įvertinti prieš polimerizacinio kompozitų šildymo (37°C,54°C) įtaką

paviršiaus kietumui ir kitiems mechaniniams parametrams. 3 36/ 9gr./ 4 ANOVA ir Fisher’s LSD testai

Dviejų iš trijų medžiagų paviršiaus mikrokietumas padidinus prieš polimerizacinę temperatūrą

statistiškai reikšmingai padidėjo.

p < 0.05 Ayub K V ir kt., 2014 [25] In vitro

Nustatyti prieš polimerizacinės temperatūros kėlimo įtaką dervinių kompozitų takumui ir Knoop kietumo

skaičiui. 4 80/ 8gr./ 10 Three-way ANOVA analizė Tukey (HSD) testas

Tik vienai medžiagai nebuvo rasta statistiškai reikšmingų rezultatų skirtumo. Visų kitų kompozitinių medžiagų paviršiaus mikrokietumas

pakėlus prieš polimerizacinę temperatūrą padidėjo. p < 0.05 Mohamma di N ir kt., 2016 [26] In vitro

Įvertinti prieš polimerizacinio pašildymo įtaką dervinių kompozitų mechaninėms

savybėms(tarp jų ir mikrokirtumas) 2 102/ 6gr./ 17 Two-way ANOVA analizė Post hoc Tukey testas

Didinant pieš polimerizacinę temperatūrą, tiramųjų kompozitų mikrokietumas statistiškai

reikšmingai didėjo. p < 0.05 D‘Amario M ir kt., 2018 [27] In vitro

Įvertinti dervinių kompozitų Vickers mikrokietumą ir kitus mechaninius

parametrus, polimerizuojant juos kambario temperatūroje arba 39°C temperatūroje po skirtingo skaičiaus

šildymo ciklų. 3 180/ 18 gr./ 10 Two-way ANOVA analizė Tukey (HSD) testas

Statistiškai reikšmingo paviršiaus mikrokietumo pasikeitimo šildant kompozitus prieš

polimerizaciją nebuvo. p < 0.05

(26)

26

2.4. Tyrimuose vertintų takiųjų kompozitinių medžiagų užpildo kiekis

Keturiuose iš aštuonių į sisteminę literatūros analizę įtrauktų straipsnių yra tiriami takieji kompozitai [20–23]. Šiose publikacijose vertintos didelį užpildo kiekį turinčių takiųjų kompozitų mechaninės savybės, o tarp jų ir atsparumas nusidėvėjimui. Gauti rezultatai buvo lyginami su standartinių dervinių kompozitų rezultatais. Į tyrimus įtraukti takieji kompozitai, kurie, pagal gamintojų nurodymus, gali būti naudojami šoninių dantų srityse, kramtomųjų paviršių restauravime. Ištirtų takiųjų kompozitų užpildo dalelių kiekis pagal svorį kinta nuo 61,2% iki 83%, kai tuo tarpu buvo įtrauktų standartinių kompozitų su mažiausiu 57,9% ir didžiausiu 89% užpildo dalelių kiekiu pagal svorį. Tyrimuose naudotos kompozitinės medžiagos ir jų užpildo kiekiai pateikti 3 lentelėje.

Lentelė Nr. 3. Takiųjų ir standartinių kompozitų užpildo kiekis

Tyrimo autorius, metai Kompozitinė medžiaga Kompozito tipas Užpildo kiekis (pagal svorį) Užpildo kiekis (pagal tūrį) Lazaridou D ir kt., 2015 [20]

G-aenial Universal Flo Takusis 69%a 50%a G-aenial posterior Standartinis 77%a 65%a Venus Standartinis 78%a 61%a GrandioSO Standartinis 89%a 73%a GrandioSO Flow Takusis 80,2%a * GrandioSO Heavy Flow Takusis 83%a * Tetric EvoCeram Standartinis 80%a 68%a

Ceram X duo Standartinis 76%a 57%a Filtek Supreme XTE Standartinis 78,5%a 63,3%a

Sumino N ir kt., 2013 [21]

G-ænial Universal Flo Takusis 71,7%b * Clearfil Majesty Flow Takusis 61,3%b *

G-ænial Flo Takusis 63,2%b *

Clearfil Majesty Esthetic Standartinis 57,9%b *

Kalore Standartinis 69,1%b *

Imai A ir kt., 2019 [22]

Beautifil Flow Plus Takusis 61,2%b * Clearfil Majesty ES Flow Takusis 71,1%b * Estelite Universal Flow Takusis 67.0%b *

Filtek Supreme Ultra

Flowable restorative Takusis

62.0%b * G-ænial Universal Flow Takusis 65.5%b *

Gracefil Flow Takusis 66,1%b *

Clearfil AP-X Standartinis 84,2%b * Filtek Supreme Ultra Standartinis 74,5%b *

Shinkai K ir kt., 2016 [23]

Clearfil Majesty LV Takusis 81%a * Estelite Flow Quick Takusis 71%a *

MI Fil Takusis 69%a *

Beautifil Flow Plus Takusis 67,3%a * Clearfil Majesty Standartinis 78%a *

a_{– gamintojo suteikti duomenys} b

(27)

27

2.5. Tyrimų su takiaisiais kompozitais etapų charakteristika

Tik Shinkai ir kt. [23] tyrime, gaminant mėginius, buvo naudojami išrauti žmogaus dantys, tiksliau, krūminiai dantys. Visose kitose publikacijose mėginiai buvo gaminami pagal tam tikras matricas, laikiklius ar blokelius. Trijuose iš keturių tyrimų buvo naudoti QTH (quartz-tungsten-halogen) tipo polimerizacijos prietaisai, o likusiame Sumino ir kt. [21] polimerizuota LED (light– emitting diode) prietaisu. Dviejose studijose [20,23] derviniai kompozitai matricoje buvo sluoksniuojami ir kietinami pasluoksniui. Kituose tyrimuose medžiagos buvo kondensuojamos vienu kartu ir polimerizuojama. Polimerizacijos laikas skyrėsi. Taip pat visuose straipsniuose gaminti mėginiai skyrėsi savo dydžiu. Kompozitų paviršius po polimerizacijos buvo apdirbamas silicio karbido poliravimo popieriumi drėgnomis arba sausomis sąlygomis. Lazaridou ir kt. [20] tyrime paruošimas baigtas šiurkščiausiu (1000grit), o Sumino ir kt. [21] – švelniausiu poliravimo popieriumi (4000grit). Trijuose tyrimuose mėginiai patalpinti į distiliuotą 37°C vandenį 24 valandoms, Shinkai ir kt. [23] pasirinko drėgmę reguliuojantį prietaisą (37°C,95%), kuriame mėginius laikė 48 valandas.

Lazaridou ir kt. [20] bei Imai ir kt. [22] straipsniuose atlikti dviejų kūnų nusidėvėjimo

testai. Pirmajame kaip antagonistas pasirinktas steatito keramikiniai rutuliukai, simuliacijos metu naudojamas vanduo, norint atkartoti panašesnes burnos ertmės sąlygas ir pašalinti nusidėvėjusias mases. Antrajame antagonistas buvo nerūdijančio plieno rutuliukai, o simuliacija atlikta distiliuotame vandenyje. Sumino ir kt. [21] tyrime kramtymo simuliacija atlikta trijų kūnų nusidėvėjimo būdu. Naudoti kūgio formos nerūdijančio plieno antagonistai. Nusidėvėjimo testas atliktas distiliuotame vandenyje su polimetilmetakrilato mikroskopinėmis dalelėmis. Shinkai ir kt. [23] testavo kompozitines medžiagas ir 2 kūnų, ir 3 kūnų nusidėvėjimo testais. 2 kūnų testavimas atliektas po vandeniu, pasirinkta antagonistinė medžiaga - aliumino nitrido keramika. 3 kūnų nusidėvėjimui kaip kontaktuojanti medžiaga pasirinktas polioksimetilenas. Tyrimas atliktas vandenyje su polimetilmetakrilato dalelėmis. Visuose straipsniuose testuojant nusidėvėjimą buvo naudota skirtinga jėga (nuo 50N iki 80N), judesių dažnis (nuo 0,5Hziki 2Hz) ir ciklų skaičius (nuo 40000 iki 400000).

Trijuose tyrimuose buvo matuojami vertikalus medžiagos netekimas ir prarastas tūris [20– 22]. Lazaridou ir kt. [20] ir Sumino ir kt. [21] matavimus atliko bekontakčiais profilometrais, o

Imai ir kt. [22] – konfokaliniu lazeriniu mikroskopu. Shinkai ir kt. [23] profilometru matavo tik

vertikalų medžiagos netekimą. Tai atliko kelis kartus po skirtingų ciklų skaičiaus.

(28)

28

Lentelė Nr. 4. Tyrimų su takiaisiais kompozitais charakteristika

Tyrimo autorius,

metai

Matrica mėginių

gamybai, dydis Polimerizacija Paviršiaus paruošimas Metodika Nusidėvėjimo vertinimas

Lazaridou D ir kt., 2015 [20] Aliuminė matrica (skersmuo – 10mm, gylis – 3mm) Kiekvienas sluoksnis kietinamas pagal gamintojo instrukcijas QTH polimerizacijos prietaisu, 750 mW/cm2 )

Poliravimas silicio karbido poliravimo popieriumi (iki

1000 grit) Patalpinta į distiliuotą 37°C vandenį

24h

2 kūnų nusidėvėjimo testas. Antagonistas – steatito keramikiniai rutuliukai. Jėga

-50N. Šoninis slydimas - 0,7mm. Judesių dažnis -1,7Hz. Atlikta ciklų - 120000

Aukštos rezoliucijos bekontaktis profilometras (CyberSCAN CT 100, Cyber Technologies GmbH,

Ingolstadt, Germany) Išmatuotas vertikalus ir medžiagų tūrio

netekimas. Sumino N ir kt., 2013 [21] Nerūdijančio plieno laikiklis su ertme (skersmuo – 6mm, gylis – 3mm) Kietinama šviesa 40 sekundžių polimerizacijos LED prietaisu, 1200 mW/cm2) Panardinta į 37°C vandenį 24h. Po to nupoliruota silicio karbido poliravimo popieriumi (iš eilės nuo 320

iki 4000 grit) 3 kūnų testas. Atlikta distiliuotame vandenyje su 44µm skersmens polimetilmetakrilato rutuliukais. Antagonistas - nerūdijančio plieno, kūgio

formos. Jėga – 80N. Rotavimas - 30°. Judesių dažnis – 2Hz. Atlikta ciklų -

400000

Bekontaktis profilometras Proscan 2000 (Scantron Industrial Products Ltd., Taunton, UK) Išmatuotas vertikalus ir medžiagų tūrio

netekimas. Imai A ir kt., 2019 [22] Politetrafluoretileninė cilindrinė matrica (skersmuo – 6mm, gylis – 2mm) Kietinama šviesa 30 sekundžių QTH polimerizacijos prietaisu, 600 mW/cm2)

Nupoliruota silicio karbido poliravimo popieriumi (iki 2000 grit) ir panardinta į distiliuotą 37°C vandenį tamsoje 24h 2 kūnų nusidėvėjimo testas. Atlikta distiliuotame 37°C vandenyje. Antagonistas – nerūdijančio plieno rutuliukai

(2,4mm spindulio). Jėga – 50N. Šoninis slydimas – 2mm. Judesių dažnis – 0,5Hz. Atlikta ciklų – 50000. Konfokalinis lazerinis mikroskopas (VK-9710; Keyence Corp, Osaka, Japan)

Išmatuotas maksimalus vertikalus medžiagų ir medžiagų

(29)

29

Lentelės Nr. 4 tęsinys. Tyrimų su takiaisiais kompozitais charakteristika

Shinkai K ir kt., 2016 [23] 3 kūnų testui - išrautų krūminių dantų kramtomajame paviršiuje išformuota dubenėlio formos ertmė (skersmuo – 4mm, gylis – 2mm) Kiekvienas sluoksnis kietinamas 30 sekundžių QTH polimerizacijos prietaisu Patalpinta į drėgmę reguliuojantį aparatą (95%) 37°C 48h. Po to nupoliruota išlaikant drėgnas sąlygas silicio karbido popieriumi (1500 grit) 3 kūnų nusidėvėjimo testas. Antagonistas – polioksimetileno

cilindrai plokščiu galu. Tarp kontaktuojančių paviršių - vanduo su polimetilmetakrilato rutuliukais.

Jėga – 75N. Judesių dažnis – 120konaktų/min (2Hz). Atlikta

ciklų – 240000.

Profilometras (Surfcom 470A, Tokyo Seimitsu, Tokyo, Japan). Apskaičiuotas vertikalus medžiagos

netekimas. Matuojama buvo po 60000, 120000, 180000 ir 240000 ciklų 2 kūnų testui - keramikinių blokelių paviršiuje išformuota dubenėlio formos ertmė (skersmuo – 4mm, gylis – 2mm) Kiekvienas sluoksnis kietinamas 30 sekundžių QTH polimerizacijos prietaisu Patalpinta į drėgmę reguliuojantį aparatą (95%) 37°C 48h. Po to nupoliruota išlaikant drėgnas sąlygas silicio karbido popieriumi (1500 grit) 2 kūnų nusidėvėjimo testas. Antagonistas – kūgio formos

antgalis iš aliuminio nitrido keramikos. Testavimas vandenyje.

Jėga – 75N. Judesių dažnis – 120 kontaktų/min (2Hz). Atlikta ciklų

– 40000.

Kompiuterizuotas trijų dimensijų mikroskopas (STM6DF, Olympus,

Tokyo, Japan). Matuojamas vertikalus medžiagos netekimas. Matuojama buvo po 10000, 20000,

30000, ir 40000 ciklų.

(30)

30

2.6. Medžiagų paviršiaus morfologija

Taip pat tyrimuose norint įvertinti mėginių paviršių morfologiją po nusidėvėjimo testų buvo naudojami skanuojantys elektroniniai mikroskopai (SEM) [20–23]. Lazaridou ir kt. [20] atlikę nusidėvėjimo testą ir matavimus pritvirtino mėginius prie aliuminių laikiklių, paviršių padengė plonu sluoksniu aukso ir ištyrė mikroskopu 250 didinimu. Medžiagų paviršiuje stebima šiurkštuma, išbraižyti grioveliai antagonisto slinkimo keliuose. Taip pat stebimi mikro įtrūkimai, statmeni slinkimo kryptims, grioveliai netekus užpildo dalelių bei atsidengusios užpildo dalelės. Sumino ir

kt. [21] savo studijoje po nusidėvėjimo testo ir matavimų mėginius vakuuminio garintuvo pagalba

padengė plonu sluoksniu aukso/paladžio. Analizuojant paviršių mikroskopu, taip pat pastebėta užpildo dalelių atsidengimas, netekimas, paviršiuje atsiradę grioveliai ir mikroskopiniai įtrūkimai.

Imai ir kt. [22] mikroskopu medžiagų paviršiai buvo vertinami du kartus: prieš nusidėvėjimo testą ir

po jo. Shinkai ir kt. [23] vertino paviršius po testavimo, naudojo 5000 didinimą. Stebėta kompozitų matricos abrazija, užpildo dalelių netekimas, mikroskopiniai grioveliai ir įtrūkimai.

2.7. Tyrimuose apie prieš polimerizacinę temperatūrą ir mikrokietumą naudotų medžiagų sudėtis

Iš 8 studijų, įtrauktų į sisteminę literatūros analizę, 4 buvo tiriama prieš polimerizacinė temperatūra [24–27]. Šiose studijose buvo vertinama prieš polimerizacinės temperatūros kėlimo įtaka standartinių kompozitų mechaninėms savybėms, o tarp jų ir paviršiaus mikrokietumo. Tyrimuose kontrolinė grupė gauta kietinant medžiagas kambario temperatūroje. Į studijas įtrauktos medžiagos skiriasi tarpusavyje ir organinės matricos sudėtimi, ir užpildo dalelių kiekiu. Tyrimuose naudotos kompozitinės medžiagos ir jų sudėtis pateikta 5 lentelėje.

Lentelė Nr. 5. Standartinių kompozitinių medžiagų sudėtis

Tyrimo autorius, metai Kompozitinė medžiaga Užpildo kiekis (pagal svorį) Užpildo kiekis (pagal tūrį) Matrica Nada K ir kt., 2011 [24] Clearfil

Majesty 92% 82% Bis-GMA, TEGDMA

Z100 85% 66% Bis-GMA, TEGDMA

Light Core 80,5% 65% Bis-GMA

VAyub K V ir kt., 2014

[25]

Vit-l-escence 71,5% * Bis-GMA, UDMA

(31)

31

Lentelė Nr. 5 tęsinys. Standartinių kompozitinių medžiagų sudėtis

Mohammadi N ir kt., 2016 [26] Filtek Z250 * * metakrilatinė Filtek Silorane * * siloraninė D‘Amario M ir kt., 2018 [27] Enamel Plus HFO 75% 53% UDMA, Bis-GMA, 1,4-butanediol dimetakrilatas Opallis + ̴ 79% 57% GMA monomerai,

Bis-EMA, TEGDMA, UDMA Ceram X Duo + 76% 57% Metakrilatas, modifikuotas polisiloksanu, dimetakrilatinė derva *– nėra duomenų

Bis-GMA = bisfenolglicidilmetakrilatas, TEGDMA = trietileno glikolio dimetakrilatas, UDMA = uretano dimetakrilatas, Bis-EMA – bisfenolglicidilmetakrilatas, oksiduotas etilenu, , PEGDMA = polietileno glikolio dimetakrilatas.

2.8. Prieš polimerizacinės temperatūros ir mikrokietumo tyrimų etapų charakteristika

2 studijose [24,25] buvo matuojamas Knoop mikrokietumas, kitose 2 [26,27] – Vickers mikrokietumas. Tyrimuose pagal matricas gaminti mėginiai , visuose jų storis 2mm, skersmuo tarp skirtingų studijų mėginių skiriasi. 3 studijose [24,25,27] kontrolinė bandomųjų grupė buvo gaminta kambario temperatūroje, o tiriamosios grupės šildytos specialiais prietaisais iki 37°C, 39°C, 54°C ir 68°C temperatūrų skirtingai kiekviename tyrime. Mohammadi ir kt. [26] straipsnyje tirtos medžiagos polimerizuojamos palaikius jas 25°C, 37°C ir 68°C temperatūrų vandens vonelėse. Tyrimuose naudojamos LED (light–emitting diode) lempos polimerizacijai. Nada ir kt. [24] publikacijoje nenurodyta, kokiu būdu buvo paruošiamas mėginių paviršius. Likusių tyrimų lygūs medžiagų paviršiai buvo gauti uždengiant ir prispaudžiant poliesterio permatoma juostele ir stikline plokštele, kad per jas būtų galima atlikti polimerizaciją šviesa.

Ayub K ir kt. [25] tyrime matuotas dviejų paviršių (viršaus ir apačios) mikrokietumas,

likusiuose – tik vienas paviršius. Matavimai atlikti mikrokietumo testavimo mašinomis naudojant Knoop arba Vickers deimantinius rėžiklius.

(32)

32

Lentelė Nr. 6. Tyrimų su skirtingomis temperatūromis charakteristika

Tyrimas Mėginiai Šildymo prietaisas ir prieš

polimerizacinės temperatūros Polimerizacija

Paviršiaus

paruošimas Mikrokietumo matavimas

Nada K ir kt., 2011 [24] Skersmuo – 4mm, storis – 2mm. Kambario temperatūra (21°C ± 1°C) standartizuota pagal pastato šildymo valdymą. 37°C ir 54°C temperatūrai

naudotas kompozitų šildomasis minkštiklis (Ena Heat, Micerium

S.p.A., Avegno GE, Italy)

Kietinimas šviesa 40s (Demi Plus, Kerr Corporation, Orange CA, USA, 1100 mW/cm2 ) *

Mikrokietumo testavimo mašina su Knoop rėžikliu, Knoop mikrokietumas nuskaitytas kiekvieno mėginio paviršiaus 4 taškuose.

Naudojajmas svoris – 100g. Ayub K V ir kt., 2014 [25] Apvalios formos metalinė matrica. Disko formos (skersmuo – 5mm, storis – 2mm) 24°C±1°C (Kambario temperatūra) 40 minučių naudotas šildymo

prietaisas 68°C (CalSet 3 temperature unit, AdDent)

Kietinimas šviesa 40s (Valo, Ultradent, 1200 mW/cm2) Matrica uždengta poliesterio juostelė ir stikline plokštele

tiek viršuje, tiek apačioje

Matuojamas viršutinis ir apatinis paviršiai iš karto po polimerizacijos ir po 24val. Naudojamas Knoop deimantinis rėžiklis (Micromet, Buehler) 5

atsitiktiniuose taškuose. Naudojamas svoris – 300g. Laikas – 10s. Mohammadi N ir kt., 2016 [26] Naudota matrica. Skersmuo – 4mm, storis – 2mm 25°C, 37°C, 68°C temperatūrų vandens vonelės Kietinimas šviesa 40s Demetron A. 2 (Kerr Dental Equipment, 1000 mW/cm2) Ant viršaus uždėta poliesterio juostelė ir stiklinė plokštelė

Mikrokietumo testavimo aparatas su Vickers rėžikliu (UH, VMHS, AUTO, WALTER UHL,

Technische Mikroskopie GMbH Co.KG-Loherstrabe, Germany). Naudojamas svoris –

300g. Laikas – 10s. D‘Amario M ir kt., 2018 [27] Cilindrinė matrica. Skersmuo – 10mm, storis – 2mm. Kambario temperatūra (21°C ± 1°C), 39°C gauta pašildymo prietaisu (ENA HEAT composite

heating conditioner, Micerium; batch no. SN C1102004). Gamintos

mėginių grupės pagal pašildymo ciklų skaičių: 1, 10, 20, 30, 40. Kietinimas šviesa 40s (Bluephase C8, 800 mW/cm2) Ant viršaus uždėta poliesterio juostelė ir mikroskopinis stikliukas

Universalus mikrokietumo testavimo aparatas su Vickers deimantiniu rėžikliu (Lloyd LR 30K, Lloyd Instruments) Naudojama jėga – 1N(̴ 100g).

(33)

33

3. REZULTATŲ APTARIMAS

Šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje nagrinėti didelį užpildo kiekį turintys takieji kompozitai, jų atsparumas nusidėvėjimui lyginamas su standartiniais modeliuojamais derviniais kompozitais. Taip pat nagrinėta standartinių kompozitų modeliavimui palengvinti naudojama pašildymo metodika ir temperatūros įtaka paviršiaus mikrokietumui. Daugelyje studijų buvo iškeltos nulinės hipotezės. 4 iš jų paneigtos, 2 dalinai patvirtintos, 1 patvirtinta, o 1 iš tyrimų hipotezė nebuvo kelta. Nors nagrinėtos mokslinės literatūros studijos tarpusavyje iš dalies skiriasi iškeltais tikslais, metodikomis, tiriamomis medžiagomis ir matavimais, remiantis jų gautais rezultatais, galima teigti, kad takiųjų, didelį užpildo kiekį turinčių kompozitų atsparumas nusidėvėjimui geresnis, o kai kuriais atvejais panašus į standartinių kompozitų. Taip pat galima teigti, kad standartinių kompozitų šildymas prieš polimerizaciją teigiamai veikia jų paviršiaus mikrokietumą.

Lazaridou ir kitų autorių bei Imai ir bendraautorių tyrimuose buvo atliekami 2 kūnų nusidėvėjimo testai, kurie simuliuoja tarpusavio kontaktus, kai tarp antagonistinų medžiagų nieko nėra. Kliniškai tokio tipo nusidėvėjimas vyksta tuščioje burnoje sukandant dantis, bruksuojant. Pirmajame iš šių studijų antagonistinė medžiaga pasirinkta steatito keramika, kurios paviršiaus mikrokietumas labai panašus į dantų emalio. Taip pat norint kuo tiksliau atkartoti panašias sąlygas kaip burnoje, naudojamas vanduo medžiagų sudrėkinimui. Iš tirtų 3 takiųjų kompozitų, 1 parodė statistiškai reikšmingus geresnius atsparumo nusidėvėjimui rodiklius, nei to paties gamintojo standartinis kompozitas. Kitų 2 takiųjų kompozitų nusidėvėjimas nesiskyrė nuo standartinių [20]. Antrajame tyrime naudota antagonistinė medžiaga – nerūdijantis plienas. Testavimo metu mėginiai laikyti distiliuotame vandenyje. Ištirti 6 takieji ir 2 standartiniai kompozitai. 1 iš takiųjų ir 1 iš standartinių kompozitų parodė statistiškai reikšmingą didesnį nusidėvėjimo gylį ir tūrį, tačiau tarpusavyje nesiskyrė. Visų likusių medžiagų nusidėvėjimo skirtumas tarpusavyje buvo statistiškai nereikšmingas [22].

(34)

34 Shinkai ir bendraautorių studijoje atlikti ir abiejų tipų nusidėvėjimo testai. Medžiagos nusidėvėjimo rezultatai buvo matuojami po skirtingo ciklų skaičiaus. Tirtos 4 takieji ir 1 standartinis kompozitai. 2 kūnų nusidėvėjimo testavimo metu kaip antagonistinė medžiaga naudota aliuminio nitrido keramika. Po atliktų 10000 ir 20000 ciklų statistiškai reikšmingų skirtumų tarp medžiagų nebuvo. Atlikus 30000 ir 40000 ciklų, rezultatai šiek tiek išsiskiria. Vieno takiojo kompozito nusidėvėjimas statistiškai reikšmingai didesnis nei standartinio, tačiau likusių takiųjų kompozitų rezultatai statistiškai nuo kontrolinės medžiagos nesiskyrė. Vykdant 3 kūnų nusidėvėjimo testą antagonistinė medžiaga buvo polioksimetilenas, o trečioji – polimetilmetakrilatas. 2 iš takiųjų kompozitų atsparumas nusidėvėjimui nesiskyrė nuo standartinio kompozito. Likusių 2 takiųjų kompozitų nusidėvėjimas buvo statistiškai reikšmingai didesnis. Buvo pastebėta, kad vieno testo metu takiojo kompozito nusidėvėjimas nesiskyrė nuo standartinio, o kito testo metu statistiškai reikšmingai buvo didesnis. Taip pat svarstyta, kad takiųjų kompozitų nusidėvėjimui įtakos turi užpildo dalelių dydis [23].

Skirtingi rezultatai gauti anksčiau atliktoje sisteminėje apžvalgoje, kurioje nagrinėjamos takiųjų kompozitų mechaninės savybės ir lyginamos su standartiniais [28]. Straipsnyje teigiama, kad takieji kompozitai pasižymi mažesniu atsparumu nusidėvėjimui. Skirtumą galėjo lemti tirtų takiųjų kompozitų pasirinkimas. Šiame darbe tirti tik didelį užpildo kiekį turintys takieji kompozitai, o anksčiau atliktoje apžvalgoje į užpildo kiekį dėmesys atkreiptas nebuvo.

Tirtų mėginių paviršius taip pat buvo ištirtas SEM. Tyrimuose rezultatai buvo įvairūs, to priežastis skirtingos medžiagos ir sąlygos. Tačiau visuose tyrimuose pastebėtas medžiagų paviršiaus šiurkštumas po atliktų nusidėvėjimo testų. Stebimos mikroskopinės vagelės vietose, kuriose kontaktavo antagonistinė medžiaga, grioveliai, kur buvo prarastos užpildo dalelės ir įtrūkimai.

Medžiagos mikrokietumas – tai kiekybinis atsparumo deformacijoms matas, apskaičiuojamas didžiausio suteikto krūvio ir suplanuoto kontaktinio ploto santykiu, ir glaudžiai susijęs su medžiagos atsparumu nusidėvėjimui [16]. Dar Mandikos M N ir bendraautoriai 2001metais įrodė, kad tarp kompozitų nusidėvėjimo ir paviršiaus mikrokietumo yra statistiškai reikšmingas ryšys [28].

(35)

35 24 valandoms. Matuojant iš karto, visi kompozitai rodė statistiškai reikšmingą Knoop mikrokietumo padidėjimą. Tačiau po 24 valandų pamatavus vėl, pastebėta, kad vienos medžiagos mikrokietumo padidėjimas tapo statistiškai nereikšmingas. [25]

Mohammadi ir kitų autorių studijoje buvo tirtos 2 kompozitinės medžiagos polimerizuojant 3 skirtingose temperatūrose: 25°C, 37°C ir 68°C. Matuotas Vickers mikrokietumas. Rezultatai rodo, kad abiejų kompozitų mikrokietumas statistiškai reikšmingai skiriasi tarp polimerizavimo 25°C ir kitų temperatūrų. Mikrokietumas padidinus temperatūrą taip pat padidėjo. Abiejų komopozitų rezultatų skirtumai tarp 37°C ir 68°C tiriamųjų grupių nebuvo statistiškai reikšmingi [26]. D‘Amario ir bendraautorių tyrime taip pat matuotas Vickers mikrokietumas. Ištirti 3 standartiniai kompozitai, dviejose skirtingose temperatūrose: kambario ir 39°C. Taip pat tirta ir kompozitų šildymo ciklų skaičiaus įtaka mikrokietumui. Statistiškai reikšmingų rezultatų negauta [27].

Anksčiau atliktų literatūros analizių apie kompozicinių medžiagų šildymą prieš polimerizaciją rezultatai gauti panašūs į šio darbo rezultatus. Dalis tirtų medžiagų parodė teigiamus mikrokietumo pokyčius, kai tuo tarpu buvo ir tokių, kuriems pakelta temperatūra jokios įtakos neturėjo [14].

Apibendrinant, visuose tyrimuose dauguma didelį užpildo kiekį turinčių takiųjų kompozitų parodė statistiškai reikšmingai geresnį atsparumą nusidėvėjimui, buvo pranašesni už standartinius kompozitus. Mažoji dalis takiųjų medžiagų turėjo panašų atsparumą nusidėvėjimui, tačiau rodančių prastesnius rezultatus už standartinius kompozitus pastebėta nebuvo. Daugelyje šildytų standartinių kompozitų buvo pastebėtas paviršiaus mikrokietumo padidėjimas, bet pastebėti ir tokie, kurių rezultatai nesikeitė. Tačiau svarbu tai, kad nebuvo atvejo, kai pakėlus prieš polimerizacinę dervinių kompozitų temperatūrą, mikrokietumas būtų sumažėjęs. Norint bendrai palyginti takiųjų, didelį užpildo kiekį turinčių, standartinių ir pakeltos temperatūros standartinių kompozitų atsparumą nusidėvėjimui, reikėtų atlikti tyrimų, kuriuose visiems tiriamiesiems būtų užtikrintos vienodos sąlygos, naudotos tos pačios metodikos ir matuoti tie patys parametrai. Taip pat norint gauti patikimesnius rezultatus, reikėtų atlikti in vivo tyrimų, sekant tiriamų medžiagų nusidėvėjimo rodiklius per tam tikrą laiką burnos ertmėje.

3.1. Sisteminės apžvalgos trūkumai

(36)

(37)

37

IŠVADOS

1. Didelį užpildo kiekį turintys takieji kompozitai yra atsparesni nusidėvėjimui nei standartiniai kompozitai.

2. Didinant prieš polimerizacinę temperatūrą, standartinių kompozitų atsparumas nusidėvėjimui didėja.

(38)

38

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

(39)

39

LITERATŪRA

1. Nascimento GG, Correa MB, Opdam N, Demarco FF. Do clinical experience time and postgraduate training influence the choice of materials for posterior restorations? Results of a survey with brazilian general dentists. Braz Dent J. Fundação Odontológica de Ribeirão Preto; 2013;24:642–6.

2. Alzraikat H, Burrow MF, Maghaireh GA, Taha NA. Nanofilled resin composite properties and clinical performance: A review. Oper Dent [Internet]. Indiana University School of Dentistry; 2018.

3. Demarco FF, Collares K, Correa MB, Cenci MS, de Moraes RR, Opdamz NJ. Should my composite restorations last forever? Why are they failing? Braz. Oral Res. Sociedade Brasileira de Hematologia e Hemoterapia; 2017. p. 92–9.

4. Osiewicz MA, Werner A, Roeters FJM, Kleverlaan CJ. Wear of direct resin composites and teeth: considerations for oral rehabilitation. Eur J Oral Sci [Internet]. Blackwell Munksgaard; 2019.

5. Shah PK, Stansbury JW. Role of filler and functional group conversion in the evolution of properties in polymeric dental restoratives. Dent Mater. Elsevier Inc.; 2014;30:586–93.

6. Cramer NB, Stansbury JW, Bowman CN. Recent advances and developments in composite dental restorative materials. J Dent Res. International Association for Dental Research; 2011. p. 402–16.

7. Aydınoğlu A, Yoruç ABH. Effects of silane-modified fillers on properties of dental composite resin. Mater Sci Eng C. Elsevier Ltd; 2017;79:382–9.

8. Meenakumari C, Bhat Km, Bansal R, Singh N. Evaluation of mechanical properties of newer nanoposterior restorative resin composites: An In vitro study. Contemp Clin Dent [Internet]. Medknow Publications; 2018.

9. Kitasako Y, Sadr A, Burrow M, Tagami J. Thirty-six month clinical evaluation of a highly filled flowable composite for direct posterior restorations. Aust Dent J [Internet]. Blackwell Publishing; 2016.

(40)

40 12. Shinkai K, Taira Y, Suzuki S, Kawashima S, Suzuki M. Effect of filler size and filler loading on wear of experimental flowable resin composites. J Appl Oral Sci. Faculdade de Odontologia de Bauru; 2018;26.

13. Yang JNC, Raj JD, Sherlin H. Effects of Preheated Composite on Micro leakage-An in-vitro Study. J Clin DIAGNOSTIC Res. JCDR Research & Publications Private Limited; 2016;10:ZC36.

14. Elkaffas AA, Eltoukhy RI, Elnegoly SA, Mahmoud SH. The effect of preheating resin composites on surface hardness: a systematic review and meta-analysis. Restor Dent Endod. The Korean Academy of Conservative Dentistry (KAMJE); 2019;44.

15. Theobaldo JD, Aguiar FHB, Pini NIP, Lima DANL, Liporoni PCS, Catelan A. Effect of preheating and light-curing unit on physicochemical properties of a bulk fill composite. Clin Cosmet Investig Dent. Dove Medical Press Ltd; 2017;9:39–43.

16. Ilie N, Hilton TJ, Heintze SD, Hickel R, Watts DC, Silikas N, et al. Academy of Dental Materials guidance—Resin composites: Part I—Mechanical properties. Dent Mater. Elsevier Inc.; 2017;33:880–94.

17. Tsujimoto A, Barkmeier WW, Fischer NG, Nojiri K, Nagura Y, Takamizawa T, et al. Wear of resin composites: Current insights into underlying mechanisms, evaluation methods and influential factors. Jpn. Dent. Sci. Rev. Elsevier Ltd; 2018. p. 76–87.

18. Liberati A, Altman DG, Tetzlaff J, Mulrow C, Gøtzsche PC, Ioannidis JPA, et al. The PRISMA statement for reporting systematic reviews and meta-analyses of studies that evaluate health care interventions: Explanation and elaboration. PLoS Med. Public Library of Science; 2009. 19. Krithikadatta J, Gopikrishna V, Datta M. CRIS guidelines (Checklist for Reporting In-vitro Studies): A concept note on the need for standardized guidelines for improving quality and transparency in reporting in-vitro studies in experimental dental research. J Conserv Dent. Medknow Publications; 2014;17:301–4.

20. Lazaridou D, Belli R, Petschelt A, Lohbauer U. Are resin composites suitable replacements for amalgam? A study of two-body wear. Clin Oral Investig. 2015;19(6):1485‐1492. doi:10.1007/s00784-014-1373-4

21. Sumino N, Tsubota K, Takamizawa T, Shiratsuchi K, Miyazaki M, Latta MA. Comparison of the wear and flexural characteristics of flowable resin composites for posterior lesions. Acta Odontol Scand. Acta Odontol Scand; 2013;71:820–7.

(41)

41 23. Shinkai K, Taira Y, Suzuki S, Suzuki M. In vitro wear of flowable resin composite for posterior restorations. Dent Mater J. 2016;35:37–44.

24. Nada K, El-Mowafy O. Effect of precuring warming on mechanical properties of restorative composites. Int J Dent. 2011;2011:536212. doi:10.1155/2011/536212

25. Ayub KV, Santos GC Jr, Rizkalla AS, et al. Effect of preheating on microhardness and viscosity of 4 resin composites. J Can Dent Assoc. 2014;80:e12.

26. Mohammadi N, Jafari-Navimipour E, Kimyai S, Ajami AA, Bahari M, Ansarin M, et al. Effect of pre-heating on the mechanical properties of silorane-based and methacrylate-based composites. J Clin Exp Dent. Medicina Oral S.L.; 2016;18:373–8.

27. D’Amario M, De Angelis F, Vadini M, Marchili N, Mummolo S, D’Arcangelo C. Influence of a repeated preheating procedure on mechanical properties of three resin composites. Oper Dent. Indiana University School of Dentistry; 2015;40:181–9.