SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
Vilma Račkauskaitė
SLAUGYTOJŲ VEIKLA UGDANT PACIENTŲ SVEIKĄ GYVENSENĄ
Magistro darbas
Darbo vadovas: Prof. A. Tamošiūnas
Kaunas
2009
TURINYS
Santrumpos...9
Naudotų sąvokų sąrašas...10
Santrauka ...11
Summary……...13
ĮVADAS...15
1.LITERATŪROS APŽVALGA...17
1.1. Sveikata, ir ją lemiančių veiksnių įvairovė...17
1.1.1. Sveikatos samprata šiuolaikinėje sveikatos apsaugos sistemoje...17
1.1. 2. Gyvensenos įtaka lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymui...18
1.2. Sveikatos stiprinimo koncepcija šiuolaikinės sveikatos apsaugos kontekste...21
1.2.1 Sveikatos stiprinimo samprata Lietuvos ir užsienio sveikatos priežiūros teisės aktuose...21
1.2.2. Pacientų ir medikų bendravimo ypatumų svarba šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje...23
1.2.3. Pacientų aktyvumo svarba sveikatos ugdymo procese...24
1.2.4. Reali sveikatos ugdymo situacija šiuolaikinėje Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje...25
2. TYRIMO METODOLOGIJA...27
2.1.Tiriamoji grupė ...27
2.2. Tyrimo instrumentas (anketa )...29
2.3.Tyrimo procesas...30
2.4. Statistinė analizė ...31
3. TYRIMO REZULTATAI...33
3.1. Sociodemokratinių rodiklių įtaka sveikos gyvensenos ugdymui...33
3.2. Nutukimo, rūkymo ir alkoholio vartojimo įtaka lėtinių neinfekcninių ligų išsivystymui..36
3.3. Dalyvavimas sveikos gyvensenos ugdymo programose...39
3.3.1. Informacinio šaltinio pasirinkimas...43
3.3.2. Pacientų aktyvaus dalyvavimo sveikatos klubo veikloje įtaka gaunamų rekomendacijų kokybei...46
3.4.1. Veiksnių, įtakojančių slaugytojų dalyvavimą sveikos gyvensenos ugdymo programose, analizė...54
3.4.2. Veiksnių, įtakojančių pacientų dalyvavimą sveikos gyvensenos ugdymo programose,
analizė...57
3.5 Veiksnių įtaka gaunamų rekomendacijų dažniui...60
3.5.1. Veiksnių įtaka, pacientų gaunamų žinių apie gyvensenos įtaką LNL atsiradimui, dažniui ...60
3.5.2. Veiksnių įtaka, pacientų gaunamų žinių gausaus alkoholio vartojimo žalą sveikatai, gavimo dažniui...64
3.5.3. Veiksnių įtaka, pacientų gaunamų žinių rūkymo žalą sveikatai, gavimo dažniui...68
3.5.4. Veiksnių įtaka, pacientų gaunamų žinių kaloringo maito žalą sveikatai, gavimo dažniui ...71
3.5.5. Veiksnių įtaka, pacientų gaunamų žinių apie sveiką mitybą naudą sveikatai, gavimo dažniui ...74
3.5.6. Veiksnių įtaka, pacientų žinių apie reguliarios mitybos naudą sveikatai, gavimo dažniui...76
3.5.7. Veiksnių įtaka, pacientų skatinimo sportuoti, gavimo dažniui...78
3.6. Veiksnių įtaka teikiamų rekomendacijų dažniui...81
3.6.1. Veiksnių įtaka, slaugytojų teikiamų žinių apie gyvensenos įtaką LNL atsiradimui, dažniui ...81
3.6.2. Veiksnių įtaka, slaugytojų rekomendacijai saikingai vartoti alkoholinius gėrimus, dažniui ...81
3.6.3. Veiksnių įtaka, slaugytojų rekomendacijai nerūkyti dažniui ...84
3.6.4. Veiksnių įtaka, slaugytojų rekomendacijai nevartoti riebaus, kaloringo maisto, dažniui...86
.6.5. Veiksnių įtaka, pacientų sveikos mitybos mokymo dažniui...93
3. 7. Slaugytojų žinių vertinimas...96
3.8. Rezultatų apibendrinimas...100
4. IŠVADOS...103
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...105
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS...106
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1lent. Sveikatos apbrėžimo samprata...17
2 lent. Sveikatą įtakojantys veiksniai...18
3 lent. Respondentų atrankos kriterijai...28
4 lent. Rekomendacijų teikimo per pastarąjį mėnesį teikimo dažnio samprata...30
5 lent. Veiklos testo vertinimo sistema...30
6 lent. Tyrimo procesas...32
7 lent. Respondentų sociodemogarfiniai veiksniai...34
8 lent. Slaugytojų pasiskirstymas pagal specializaciją ir sveikatos apsaugos lygį...35
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Respondentų aktyvaus dalyvavino sveikatos klubo veikloje įtaka kūno svoriui...36
2 pav. Respondentų aktyvaus dalyvavino sveikatos klubo veikloje įtaka rūkymui...37
3 pav.Respondentų aktyvaus dalyvavino sveikatos klubo veikloje įtaka minimliam alkoholio vartojimui...38
4 pav. Respondentų nuomonė apie dalyvaviną sveikos gyvensenos ugdymo programose...39
5 pav. Repondentų nuomonė, kad tik gydytojų pareiga informuoti pacientus sveikos gyvensenos klausimais...40
6 pav.Repondentų nuomonė, kad slaugytojų žinių ir įgūdžių stoka įtakoja pacientų sveikos gyvensenos ugdymą...40
7 pav. Repondentų nuomonė, kad laiko stoka įtaka pacientų gyvensenos ugdymą...41
8 pav.Slaugytojoms nepakankamai atlyginama už pacientų sveikos gyvensenos ugdymą...41
9 pav. Repondentų nuomonė, kad sveikos gyvensenos ugdymas nėra veiksminga lėtinių neinfekcinių ligų profilaktinė priemonė. ...42
10 pav. Respondentų nuomonės apie teiginį, jog sveikos gyvensenos ugdymas padėtų išvengti LNL atsiradimo, pagerintų baigtį, sutrumpintų hospitalizacijos laiką, sumažintų recidyvų skaičių. ...43
11 pav. Respondentų nuomonė, kas turėtų informuoti pacientus apie gyvensenos įtaką LNL etiologijia...44
12 pav. Slaugytojų informacijos šaltiniai, kuriais remiasi informuodamos pacientus apie gyvensenos įtaką LNL etiologijai...45
13 pav. Pacientų informacijos šaltiniai, kuriais remiasi norėdami sužinoti apie gyvensenos įtaką LNL etiologijai...45
14 pav. Repondentų nuomonė apie pacientų informavimo apie gyvensenos įtaką LNL patogenezei dažnis...46
15 pav. Repondentų nuomonė apie pacientų skatinimo saikingai vartoti alkoholinius gėrimus dažnis...47
16 pav. Repondentų nuomonė apie pacientų skatinimo nerūkyti dažnis ...48
17 pav. Repondentų nuomonė apie pacientų skatinimo nevartoti kaloringo maisto dažnis...49
18 pav. Respondentų nuomonė apie slaugytojos mokė sveikos mitybos principų dažnis...50
19 pav. Respondentų nuomonė, kad slaugytojos skatino reguliai maitintis, dažnis...51
20 pav. Respondentų nuomonė, kad slaugytojos skatino mažinti kūno masę, dažnis...52
21 pav. Respondentų nuomonė, kad slaugytojos skatino sportuoti dažnis... 53
22 pav. Slaugytojų išsilavinimo įtaka dalyvavimui sveikos gyvensenos ugdymo programoje..54
23 pav. Slaugytojų amžiaus įtaka sveikos gyvensenos ugdymo motyvacijai...55
24 pav. Slaugytojų darbo stažo įtaka sveikos gyvensenos ugdymo motyvacijai...56
25 pav. Pacientų amžiaus įtaka dalyvauti sveikos gyvensenos ugdymo motyvacijai...57
26 pav. Pacientų lyties įtaka motyvacijai dalyvauti sveikos gyvensenos ugdymo...58
27 pav. Pacientų , įgyto išsilavinimo įtaka motyvacijai dalyvauti sveikos gyvensenos ugdymo programose ...58
28 pav. Gyvenamosios vietos įtaka pacientų motyvacijai dalyvauti sveikos gyvensenos ugdymo programose ...59
29 pav. Pacientų amžiaus įtaka informavimui apie gyvensenos reikšmę LNL patogenezei...60
30 pav. Pacientų išsilavinimo įtaka informavimui apie gyvensenos reikšmę LNL patogenezei...61
31 pav. Pacientų svorio įtaka informavimui apie gyvensenos reikšmę LNL patogenezei... 62
32 pav. Rūkymo įtaka informavimui apie gyvensenos reikšmę LNL patogenezei...63
33 pav. Išsilavinimo įtaka informavimui apie gausaus alkoholio vartojimo žalą sveikatai gavimo dažniui ...64
34 pav. Šeimyninės padėties įtaka informavimui apie gausaus alkoholio vartojimo žalą sveikatai gavimo dažniui ...65
35 pav. Lyties įtaka rekomendacijos saikingai vartoti alkoholinius gėrimus gavimo dažniui...66
36 pav. Kūno svorio įtaka informavimui apie gausaus alkoholio vartojimo žalą sveikatai gavimo dažniui...66
37 pav. Rūkymo įtaka informavimui apie gausaus alkoholio vartojimo žalą sveikatai gavimo dažniui ...67
38 pav. Išsilavinimo įtaka informavimui apie rūkymo žalą sveikatai gavimo dažniui...68
39 pav. Šeimyninės padėties įtaka informavimui apie rūkymo žalą sveikatai gavimo dažniui...69
40 pav. Lyties įtaka informavimui apie rūkymo žalą sveikatai gavimo dažniui...69
41 pav. Kūno svorio įtaka informavimui apie rūkymo žalą sveikatai gavimo dažniui...70
42 pav. Rūkymo įtaka informavimui apie rūkymo žalą sveikatai gavimo dažniui...70
44 pav. Kūno masės įtaka informavimui apie kaloringo maisto žalą sveikatai gavimo
dažniui...72
45 pav. Rūkymo įtaka informavimui apie kaloringo maito žalą sveikatai gavimo dažniui...73
46 pav. Pacientų išsilavinimo įtaka sveikos mitybos mokymo dažniui...74
47 pav. Šeimyninės padėties įtaka sveikos mitybos mokymo dažniui...75
48 pav. Lyties įtaka sveikos mitybos mokymo dažniui...75
49 pav. Išsilavinimo įtaka reguliarios mitybos skatinimo dažniui ...77
50 pav. Kūno svorio įtaka skatinimo reguliariai maitintis gavimo dažniui...77
51 pav. Rūkymo įtaka skatinimo reguliariai maitintis gavimo dažniui...78
52 pav. Lyties įtaka skatinimui sportuoti ...79
53 pav. Kūno masės įtaka skatinimui sportuoti ...80
54 pav. Rūkymo įtaka skatinimui sportuoti ...80
55 pav. Slaugytojų įgyto išsilavinimo įtaka pacientų informavimui apie gyvensenos įtaką lėtinių neinfekcinių ligų etiologijai...81
56 pav. Sveikatos priežiūros lygio, kuriame dirba slaugytojos, įtaka pacientų informavimui apie gyvensenos įtaką lėtinių neinfekcinių ligų etiologijai...82
57 pav. Slaugytojų amžiaus įtaka pacientų informavimui apie gyvensenos įtaką lėtinių neinfekcinių ligų etiologijai. ...83
58 pav. Sveikatos priežiūros lygio, kuriame dirba slaugytojos, įtaka pacientų informavimui apie gausaus alkoholio vartojimo žalai sveikatai...84
59 pav. Slaugytojų amžiaus įtaka pacientų informavimui apie alkoholio žalą sveikatai...85
60 pav. Slaugytojų specializacijos įtaka pacientų informavimui apie rūkymo žalą sveikatai...86
61 pav. Sveikatos priežiūros lygio, kuriame dirba slaugytojos, įtaka pacientų informavimui apie rūkymo žalai sveikatai...87
62 pav. Slaugytojų amžiaus įtaka pacientų informavimui apie rūkymo žalą sveikatai...88
63 pav. Slaugytojų įgyto išsilavinimo įtaka pacientų informavimui apie kaloringo maisto įtaką lėtinių neinfekcinių ligų etiologijai...89
64 pav. Slaugytojų specializacijos įtaka pacientų informavimui apie kaloringo maisto vartojimo žalą sveikatai...90
65 pav. Sveikatos priežiūros lygio, kuriame dirba slaugytojos, įtaka pacientų informavimui apie kaloringo maisto žalą sveikatai...91
66. pav. Slaugytojų amžiaus įtaka pacientų informavimui apie kaloringo maisto žalą sveikatai...92
67 pav. Slaugytojų specializacijos įtaka pacientų sveikos mitybos mokymui...93
68 pav. Sveikatos priežiūros lygio, kuriame dirba slaugytojos, įtaka pacientų sveikos mitybos mokymo dažniui ...94
69 pav. Slaugytojų amžiaus įtaka sveikos mitybos mokymui. dažniui...95
70 pav. Slaugytojų žinių apie LNL vertinimas...96
71 pav. Įgyto išsilavinimo įtaka žinių lygiui...97
72 pav. Slaugytojų amžiaus įtaka žinių lygiui ...98
SANTRUMPOS
BPS – bendros praktikos slaugytojas BS – bendruomenės slaugytojas CD – cukrinis diabetas
CINDI - Countrywide Integrated Noncommunicable Disease Intervention Programme IŠL – išeminė širdies liga
FA – fizinis aktyvumas
KMU – Kauno medicinos universitetas LNL – lėtinės neinfekcinės ligos LOPL – lėtinė obstrukcinė plaučių liga LR – Lietuvos respublika
M - metai
NST - nacionalinės sveikatos tarybos PSO – pasaulio sveikatos organizacija RF – rizikos faktoriai
RV – rizikos veiksniai
SSL – sveikatą stiprinančios ligoninės ŠKL - širdies ir kraujagyslių ligos
NAUDOTŲ SĄVOKŲ SĄRAŠAS
Alkoholiniai gėrimai – gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė
kaip 1,2 procento (alaus – didesnė kaip 0,5 procento).
Antsvoris – tai liguistas kūno masės padidėjimas dėl per gausaus riebalų susikaupimo
jo audiniuose.
Kraujo spaudimas – tai slėgis, kuriuo kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Jis
priklauso nuo jėgos, kuria kraujas išstumiamas į aortą skilvelių sistolės metu, ir nuo smulkiųjų kraujagyslių pasipriešinimo kraujo tėkmei.
Rizikos faktorius - vidinis ir aplinkos poveikis ar organizmo būklė, kai atsiranda
sąlygos vienai ar kitai ligai ar sutrikimui atsirasti.
Rūkymas – medžiagos (dažniausiai – džiovintų tabako augalo lapų) deginimas ir
išskiriamų dūmų įkvėpimas.
Slauga – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir
išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą.
Slaugytojas –asmuo, įgijęs slaugos studijų baigimo diplomą, taip pat bendrosios
praktikos ir (ar) atitinkamą specialiosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.
Sveikata - visiškos fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės būsena, o ne vien ligos ar
negalios nebuvimas.
Sveika gyvensena – kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines
organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, saugoti ir gerinti savo sveikatą.
Sveika mityba – mityba, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas
ir energiją idealiam svoriui palaikyti.
Sveikatos stiprinimas - mokymo ir ugdymo procesas, kurio metu suteikiama daugiau
galimybių rūpintis ir gerinti savo sveikatą
Sveikatos stiprinimas - valstybinių valdžios ir valdymo organų, savivaldybių ir
visuomenės įsipareigojimų, priemonių ir veiksmų visuma, padedanti gausinti bei racionaliau panaudoti sveikatos priežiūros išteklius, ir labiau kontroliuoti žmonių sveikatą”.
SANTRAUKA
Račkauskaitė V. Slaugytojų veikla ugdant pacientų sveiką gyvenseną; magistro baigiamasis darbas/mokslinis vadovas prof. A. Tamošiūnas; Kauno Medicinos universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos katedra. – Kaunas, 2009. – 100
Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) patvirtinus dokumento „Sveikata visiems XXI amžiuje “principus Europos šalys įsipareigojo rūpintis žmonių sveikta ir gerove. Siekis kuo geresnės sveikatos - viena pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių. Šiame dokumente didelis dėmesys skirsimas individualaus asmens sveikatos ugdymui ir lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) rizikos kontrolei. Žinios padeda formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius ir požiūrį į sveikatą, sąmoningai suprasti rizikos veiksnių įtaką, o vėliau keisti elgseną siekiant geresnės sveikatos. Naujausi sociologiniai tyrimai įrodo, kad pacientų įtraukimas į sprendimų priėmimą, susijusių su jų sveikatos problemų likvidavimu, priėmimą, didina sveikatos priežiūros paslaugų kokybę skatina pasitikėjimą bei ugdo pacientų atsakomybę už savo sveikatą.
TYRIMO TIKSLAS. Išnagrinėti slaugytojų, pacientų požiūrį ir veiklą sveikos
gyvensenos ugdymo procese.
TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI. Tyrimas buvo atliktas 2009 m. Vasario –
kovo mėnesiais dviejų Kauno gydymo įstaigų penkiuose skyriuose. Tyrime dalyvavo visi pacientai, visi pacientai apklausos vykdymo metu gydyti ambulatoriniuose skyriuose ar šeimos klinikoje bei aktyviai dalyvaujantys sveikatos klubo veikloje, visos tuose skyriuose dirbančios slaugytojos. Iš viso išdalinta 270 anketų: gauta 260 anketų: 102 slaugytojų anketos (atsako dažnis 85 proc.), 156 pacientų anketų, iš 106 anketos pacientams nedalyvaujantiems jokio sveikatos klubo veikloje (atsako dažnumas (89 proc.), 52 anketos pacientų, kurie dalyvauja Kauno Jungtiniame sveikatos klubo veikloje (atsako dažnis 90 proc.).
REZULTATAI. Didžioji dalis pacientų (89,2 proc.) apie LNL profilaktiką daugiausia
sužino iš medikų komandos, kas dešimtas (9,8 proc.) – tik iš gydytojo, 1 proc. – tik iš slaugytojos. Kas antra (54,9 proc.) slaugytoja informacijos apie sveiką gyvenseną dažniausiai gauna kvalifikacijos kėlimo kursų metu. Pacientai dažniausiai remiasi žiniasklaida (37,3 proc.)bei medikų komandos patarimais (36,1 proc.) apie LNL profilaktiką ir sveiką gyvenseną.
Slaugytojos, įgijusios aukštąjį išsilavinimą (100 proc.) dažniausiai nei įgijusios aukštesnįjį (64,2 proc.) ugdytų pacientų sveiką gyvenseną. Pacientai, įgiję aukštą išsilavinimą dažniau nei įgiję žemą išsilavinimą dalyvautų sveikos gyvensenos ugdymo programose. Jauniausios (24 –34 metų), 10 metų ir trumpiau dirbančios slaugytojos dažniausiai dalyvautų pacientų sveikos gyvensenos ugdymo programose.
Slaugytojų teikiamos ir pacientų gaunamos informacijos apie gyvensenos įtaką LNL etiologijai nesutapo. Slaugytojos dažniausiai skatino pacientus sportuoti (98 proc.) ir mažinti kūno svorį (94,1 proc.), mokė sveikos mitybos principų (97,1 proc.), informavo apie kaloringo maisto žalą sveikatai (97,1 proc.). kas trečias pacientas nebuvo informuotas apie gyvensenos įtaką LNL etiologijai. Pacientai dažniausiai buvo informuoti apie gyvensenos (67,1 proc.) bei kaloringo maisto
įtaką LNL išsivystymui (71,5 proc.), skatinti nerūkyti (66,5 proc.) saikingai vartoti alkoholinius gėrimus (60,8 proc.)
Kas trečia (31,4 proc.) slaugytoja gerai, kas penkta (23,5 proc.) - labai gerai, kas dešimta (10,8 proc.) - puikiai išmano sveikos gyvensenos principus.
IŠVADOS. Slaugytojos, įgijusios aukštąjį (100 proc.) dažniau nei įgijusios aukštesnįjį
išsilavinimą (64,2 proc.), dalyvautų sveikos gyvensenos ugdymo programose. Pacientai, įgiję aukštą išsilavinimą, dažniau nei įgiję žemą išsilavinimą dalyvautų sveikos gyvensenos ugdymo programose.
Slaugytojų teikiama ir pacientų gaunama informacija apie gyvensenos įtaką LNL etiologijai nesutapo. Informacijai apie sveikos gyvenseną buvo reiklesni jaunesni, įgiję aukštąjį išsilavinimą pacientai bei moterys. Slaugytojos, įgijusios aukštąjį išsilavinimą dažniau pripažino nesuteikiančios pakankamai informacijos pacientams.
Didžioji dalis (65,7 proc.) slaugytojų gerai, labai gerai, puikiai išmano apie LNL profilaktiką. Įgytas išsilavinimas, amžius ir darbo stažas įtakojo slaugytojų žinių apie LNL lygį.
SUMMARY
Rackauskaite V. Nurses’activity in educating patients’ healthy lifestyle; Master’s Thesis/ Scientific supervisor Prof. A. Tamosiunas; Kaunas University of Medicine, the Faculty of Nursing, the Department of Nursing and Care. - Kaunas, 2009 – 100.
With the approval of the principles of the World Health Organisation (WHO) document "Health for All in the 21st Century", European countries committed themselves to take care of health and wellbeing of people. One of the main rights of each person is the aim for better health. In this document much attention will be given to the development of individual personal health and the control of non-infectious chronic diseases (NCD). Knowledge helps to form skills of healthy lifestyle and the attitude towards health, to understand effect of risk factors and subsequently to change behaviour seeking a better health. The latest sociological research shows that involvement of patients into the decision-taking process related to elimination of their health problems improves the quality of health care services, encourages trust, and develops patient responsibility for their health.
OBJECTIVE OF THE STUDY. To examine attitude of nurses and patients and their
activities in the healthy lifestyle development process.
STUDY MATERIALS AND METHODS. The study was conducted in five
departments of Kaunas medical institutions on February and March 2009. In the study took part patients, who were treated in out-patient departments or family clinics and they actively participated in the activities of the Health Club, and all nurses that worked in these departments. 270 questionnaires were handed over and 260 received with answers: 102 questionnaires from nurses (response rate – 85%), 156 patient questionnaires, out of which 106 questionnaires from patients, who do not participate in any health club activities (response rate – 89%), and 52 questionnaires from patients, who participate in the activities of Kaunas Joint Health Club (response rate – 90%).
RESULTS. Majority of patients (89.2%) get to know about NCD prophylaxis from
medical staff, every tenth (9.8%) – from a physician, 1% – from a nurse. Every second (54.9%) nurse receives information on healthy lifestyle during qualification advancement training. Patients most often use advices on NCD prevention and healthy lifestyle from media (37.3%) and of medical staff (36.1).
Nurses with a higher education (100%) more often than with high education (64.2%) would develop healthy lifestyle of patients. More educated patients more often tend to participate in the healthy lifestyle development programs. Younger nurses (24–34 years), working for 10 or less years more often would participate in patient healthy lifestyle development programs.
Information provided by nurses and received by patients on the influence of lifestyle for NCD etiology did not correspond. Most often nurses encouraged patients to do sports (98%) and to reduce body weight (94.1%), taught principles of healthy nutrition (97.1%) and informed about harm of high-calorie foods to health (97.1%). Every third patient did not get information on lifestyle effect on NCD etiology. Patients most often were informed about the influence of lifestyle (67.1%) and high-calorie food for the NCD development (71.5); they were encouraged to quit smoking (66.5%) and to moderately use alcoholic beverages (60.8%).
Every third (31.4%) nurse knows well the principles of healthy lifestyle, every fifth (23.5%) – very well, and every tenth (10.8%) – excellently.
CONCLUSIONS. Nurses with a higher education (100%) more often than with high
education (64.2%) would participate in the healthy lifestyle development programs. More educated patients more often would participate in the healthy lifestyle development programs.
Information provided by nurses and received by patients on the influence of lifestyle for NCD etiology did not correspond. Younger patients with higher education were more demanding information on healthy lifestyle and nurses with higher education more often acknowledged that they are not providing sufficient information to patients.
Majority of nurses (65.7%) knows well, very well or excellently prophylaxis of NCD. Acquired education, age, and work experience had effect on the level of nurse knowledge about NCD.
ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dokumente „Sveikata visiems XXI amžiuje ir Lietuvos sveikatos programoje didelis dėmesys skiriamas lėtinių ligų rizikos veiksnių kontrolei, sveikai gyvensenai. Įvairių profilaktikos programų rezultatai rodo, kad, sergamumo bei mirtingumo nuo lėtinių ligų pokytį lemia rizikos veiksnių paplitimas, sumažėjimas ar padidėjimas populiacijoje.
Sveikatos apsaugos specialistai turi skirti didžiausią dėmesį visuomenės sveikatos ugdymui ir lėtinių ligų rizikos veiksnių kontrolei, nes žinios apie apie sveikatą naudingos sveikiems, turintiems sveikatos problemų ar sergantiems lėtinėmis ligomis. Jos formuotis sveikos gyvensenos nuostatoms, ir įgyti įgudžių reikalingų, sąmoningai suprasti rizikos veiksnių įtaką ligų atsiradimui, bei pakeisti elgseną, siekiant geresnės sveikatos, išvengti komplikazijų.
Efektyvų sveikatos ugdymą užtikrina valstybės vygdoma darni sveikatos apsaugos ir socialinė politika, Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų veikla. Tikslui pasiekti būtina asmens priežiūros įstaigose laiku ir kokybiškai, pritaikant įvairias sveikatos ugdymo ir profilaktikos priemones. Tradiciškai įprasta, kad, gydant ūmines ir lėtines ligas, teikti plačias gydymo ir diagnostikos paslaugas. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos turėtų skirti vis didesnį dėmesį pacientų gyvensenos sritims: sveikos mitybos ugdymui, fizinio aktyvumo skatinimui, alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimui, rūkymo kontroliai.
Daugelis sveikatos priežiūros specialistų pritaria teiginiui, kad sveikatos mokymas padėtų išvengti lėtinių ligų, pagerintų jų išeitis, sutrumpintų hospitalizacijos laiką, sumažintų ligų recidyvų atvejų skaičių, tačiau efektyviam sveikatos ugdymo įgyvendinimui trūksta žinių, įgudžių ir tradicijų. Slaugytojos vaidmuo ugdant pacientų sveiką gyvenseną svarbus. Šiuolaikinė jų veikla negali apsiriboti medicinine priežiūra. Diegiant pacientų mokymo programas, būtina įvertinti medicinos personalo požiūrį į sveikatos mokymo programų įgyvendinimą sveikatos priežiūros
įstaigose bei jų edukacinę bei profesinę kompetenciją.
TYRIMO AKTUALUMAS IR NAUJUMAS
Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, pagrindinių LNL, tokių kaip kraujotakos sistemos, vėžio, cukrinio diabeto, lėtinių plaučių ligų išsivystymą iš esmės nulemia gyvensenos sąlygoti rizikos veiksniai: tabakas, hipertenzija, hipercholesterolemija, alkoholis,
antsvoris, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, fizinės veiklos stoka. Įvairiuose teisės aktuose teigiama, kad slaugytojos turi mokyti pacientus bei jų artimuosius sveikos gyvensenos. Parašyta daug straipsnių įvairiuose medicinos žurnaluose apie tai kaip slaugytojos, dirbančios terapiniuos ar chirurginiuose skyriuose, moko pacientus sveikos gyvensenos. Tačiau nėra parengta nei vieno mokslinio darbo kaip sveikos gyvensenos moko slaugytojos, dirbančios ambulatoriniuose skyriuose, ar bendruomenės slaugytojos. Šis darbas vienas pirmųjų, kuris nagrinėja slaugytojų veiklą ugdant pacientų gyvenseną. Šiame darbe sieksime išsiaiškinti veiksnius, įtakojančius slaugytojų ir pacientų aktyvumą sveikos gyvensenos ugdymo proceso metu.
HIPOTEZĖ
Slaugytojų ir pacientų aktyvumą sveikos gyvensenos ugdymo metu įtakoja daugelis veiksnių
TIKSLAS
Išsiaiškinti slaugytojų požiūrį į sveikos gyvensenos mokymo reikšmę bei elgseną mokant pacientus sveikos gyvensenos
UŽDAVINIAI
1. Nustatyti veiksnius įtakojančius slaugytojų ir pacientų motyvaciją dalyvauti sveikos gyvensenos ugdymo programose.
2. Nustatyti veiksnius, įtakojančius slaugytojų teikiamos ir pacientų gaunamos informacijos apie lėtinių neinfekcinių ligų profilaktiką, dažnių skirtumus
3. Įvertinti slaugytojų žinias apie lėtinių neinfekcinių ligų profilaktiką
4. Parengti praktines rekomendacijas
1.
.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Sveikata, ir ją lemiančių veiksnių įvairovė
Sveikata – vienas svarbiausių žmogaus laimės komponentų, viena didžiausių vertybių (5). Kiekvienas turi teisę būti sveikas ir mokėti sveikatą išlaikyti kuo ilgiau (9, 10, 11). Sveikos gyvensenos pagrįstas sveikatos samprata. Edukologai, medicinos mokslo teoretikai pateikia skirtingą šio termino sampratą. Remiantis PSO galima teikti, kad „sveikata yra visiškos fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas“. Sveikata apibrėžiama dvejopai – vartojant neiginį arba teiginį.
1lent. Sveikatos apbrėžimo samprata
Neiginiu apibrėžiamas medicininis sveikatos priežiūros modelis, kurio tikslas – esamos ligos gydymas. Šiuolaikinė sveikatos apsaugos sistema grindžiama holistine pasaulėžiūra, kurioje akcentuojama gerovės būseną. Remiantis XIX amžiuje iškeltomis Virchof’o ir Koch’o teorijomis grindžiamas priežastinis mąstymo būdas. Tikslas - surinkti visus nustatytus simptomus į vieną koncepsiją, kuri padėtų išsiaiškinti ligos priežastį. Dabartiniu metu sveikata suprantama kaip kasdienio gyvenimo dalis, gyvenimo kokybės rodiklis, o ne gyvenimo tikslas (19). Sveikata nevertinama vien pagal ligų ir mirtingumo rodiklius. Sveikata - tai tokia būklė, kurią panašūs individai ir bendruomenės stengiasi pasiekti ir išlaikyti, o ne ligų ir sužalojimų gydymo bei slaugymo rezultatas(8).
Holistinė sveikatos samprata pakeitė sveikatos politikos strategiją. Sveikatos apsaugos politikos strategija, kuri grindžiama medicininiu sveikatos modeliu, skirta organizuoti sveikatą grąžinančias medicinos ir socialines paslaugas. Holistinės politikos pagrindas - stiprinimas asmens ir bendruomenės potencialas, siekiant išsaugoti sveikatą.
Medinos teorija, grindžiama medicinine pasaulėžiūra, akcentuoja ligų nustaymo ir gydymo proceso svarbą. PSO teigia, kad medikų pastangos išsaugoti bendruomenės sveikatą lėmia tik apie 10 proc. Šiuolaikinės medicinos tikslas – ligų profilaktika ir sveikatos stiprinimas, kurie pasiekiami ugdant sveiką gyvenseną. Išvengti ligos yra daug naudinga žmogui ir visuomenei. Finansiškai yra gerokai pigiau sudaryti sąlygas žmogui nesusirgti, negu susirgusįjį gydyti.
Sveikatos
apibrėžimas
Išreiškiami teiginiu
Visapusė fizinė, dvasinė, socialinėgerovė
Išreiškiami neiginiu
Ligos ir negalios nebuvimas1.1. 2. Gyvensenos įtaka lėtinių neinfekcinių ligų išssivystymui
Sveikata, remiantis PSO, visapusiškas reiškinys, kurio buvimą įtakoja paveldimumas (genetika ), fizinė ir socialinė aplinka, žmogaus gyvenimo būdas, medicinos pagalbos lygis ir prieinamumas. Apibendrinat šį teiginį, galima teikti, kad žmogus įtakoja sveikatą įtakojančius veiksnius.
2 lent. Sveikatą įtakojantys veiksniai
Medikų pastangos, jų veikla lemia tik apie 10 proc. sveikatos. Tradicinė medicina nustato ligas ir gydo. Šiuolaikinės medicinos tikslas – ligų profilaktika ir sveikatos stiprinimas, kurie pasiekiami ugdant sveiką gyvenseną. Išvengti ligos yra daug naudinga žmogui ir visuomenei. Pasirodo, ir finansiškai yra gerokai pigiau sudaryti sąlygas žmogui nesusirgti, negu susirgusįjį gydyti.
40 proc. sveikatą įtakoja genetika ir aplinka. Paveldimos, genetinės ligos retai išgydomos. Siekiant išvengti šių ligų reikia veikti kitas tris veiksnių grupes. Blogos fizinės aplinkos sąlygos (užterštas oras, vanduo, dirvožemis, maisto produktai), prastos šeimos gyvenimo sąlygos, žemas išsilavinimas, menkos pajamos, nepalanki fizinė ir psichologinė aplinka mokykloje ar darbe neigiamai įtakoja sveikatą. Gyventojų sveikatos skirtumus (nelygybę) sąlygoja socialinės ir ekonominės sąlygos (neturtas, nedarbas, netinkamas būstas, stresinės ar pavojingos darbo sąlygos, užterštumas, socialinės paramos stygius).
Gyvenimo būdas dažniausiai (50 proc.) įtakoja lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą. J. Last teigia, kad gyvensena - įpročių ir papročių visuma, kurią per gyvenimą veikia, keičia ir skatina socializacijos procesas. Jos vystymąsi įtakoja biologiniai, socialiniai kultūriniai veiksniai, žiniasklaidos priemonės, reklama ir kt.„Sveika gyvensena – kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, saugoti ir
Gyvensena ir elgsena (50 proc.)
Genetiniai ir biologiniai veiksniai (20 proc.)
Aplinka (20 proc.) Sveikatos apsauga
gerinti savo sveikatą“. PSO išskyrė pagrindines lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) prevencinės priemones: sveika mityba, optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, racionalus darbo ir poilsio režimas, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis stabilumas, saugi ir sveika aplinka, žalingų įpročių atsisakymas.(22, 23, 24)
Nuo XX amžiaus vidurio medicinoje pradėta vartoti rizikos veiksnių(RV) sąvoka.(23,7,18) Įvairių ligų rizikos faktoriai yra skirtingi. Nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, rūkymas, hipertoninė liga, hipercholesterinemija – lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai (RV) (18,23). Pavojų susirgti dar labiau didina kelių rizikos veiksnių derinys. Apibendrinat įvairių epidemiologinių tyrimų duomenis, galima teigti, kad LNL rizikos veiksnius
įtakoja gyvensena. (18)
Sveika mityba stiprina sveikatą, padeda išvengti daugelio neinfekcių ligų ar jų komplikacijų atsiradimo (18,23). Valstybė siekdama kokybiškos sveikatos priežiūros turi skatinti žmones mokytis sveikos gyvensenos, mitybos pagrindų bei užtikrinti pakankamą parūpinimą maistu ir užtikrinti jo saugumą. Lietuvoje paplitusios lėtinės neinfekcinės ligos (širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai, cukrinis diabetas (CD), dantų ėduonis, osteporozė, jodo sukelti sutrikimai), kurių išsivystymas priklauso nuo mitybos. LNL integruotos profilaktikos programos (CINDI) bei remiantis Lietuvos Respublikos mitybos centro duomenimis arterinė hipertenzija, hipercholesterolemija, antsvoris, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais – vyraujantys LNL rizikos veiksniai tarp darbingo amžiaus asmenų. (16, 17).
Hipercholesterolemija - vienas iš svarbiausių LNL rizikos veiksnys. Lietuvos gyventojų mityba nėra sveika. Lietuvos gyventojų mitybos tyrimo duomenys rodo, kad bendras riebalų kiekis didesnis už rekomenduojamas normas. Riebalai sudaro apie 44 proc. paros maisto raciono (rekomenduojama ne daugiau kaip 28–30 proc.). Gausiai vartojama gyvulinės kilmės riebalų. Kauno Medicinos universiteto (KMU) atliktų suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimų duomenys byloja, kad mitybos įpročiai per pastarąjį dešimtmetį kito (23). Dažniau vartojamas augalinis aliejus, vaisiai ir daržovės. Teigiamai įtakojo PSO Europos regiono biuro veiksmų plano Europos valstybių maisto politikai 2000 – 2005m., bei PSO konferencijos , vykusios Maltoje ir Rygoje 2000 metais priimtų veiksmų plano priėmimas ir įgyvendinimas.(17)
Fizinis aktyvumas stimuliuoja organizmo gyvybinę veiklą, augimo procesus, gerina žmogaus nuotaiką, savijautą, laikyseną. Sportojantis žmogus pagal PSO – besimankštinantis po 30 min. per dieną penkias dienas per savaitę. Fizinis aktyvumas mažina sergamumo ŠKL, vidurių užkietėjimo, storųjų žarnų vėžiu, CD riziką. LR Sveikatos programoje numatoma iki 2010 m. fiziškai aktyvių moksleivių skaičių padidinti 50 proc., o suaugusių - 30 proc. Tikslas - ugdyti visuomenės fizinio aktyvumo įpročius ir sudaryti sąlygas gyventojams būti fiziškai aktyviems.(7)
Lietuvoje kuriasi sveikatingumo centrai, sporto klubai, fizinį aktyvumą propaguojančiuos įvairios nevyriausybinės organizacijos (Lietuvos sveikuolių sąjunga), organizuojamos sporto šventės, dviračių žygiai, bėgimai ir kiti renginiai(17). Būtina stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, planuojant miestus ir gyvenvietes, kuriant reakriacines zonas, įrengiant dviračių ir pesčiųjų takus. Skatinti fizinį aktyvumą vykdant „Sveiko darželio“, „Sveikos mokyklos“, „Sveiko miesto“ ir kitas profilaktines programas (17).
Rūkymas didina ŠKL, plaučių vėžio, chroniško bronchito, LOPL, plaučių emfizemos išsivystymo riziką (7). Mažinti rūkymo paplitimą visomis teisinėmis, administracinėmis, visuomenės švietimo ir kitomis priemonėmis numato PSO Tarptautinė tabako kontrolės konvencija. Šiame dokumente pabrėžiama tabako gaminių reklamos draudimo, aplinkos be tabako kūrimo, vaikų ir nėščiųjų apsaugos nuo pasyvaus rūkymo svarbą, bei informavimo apie rūkymo grėsmę ir nerūkymo naudą sveikatai, pagalbos ketinantiems mesti rūkyti teikimas(17). Pagrindinis teisės aktas, kuriuo reglamentuojama tabako kontrolė Lietuvoje, LR Tabako kontrolės įstatymas. Tikslas – mažinti rūkymo paplitimą, jo socialinę ir ekonominę žalą sveikatai (16).
PSO duomenimis nesaikingas alkoholio vartojimas didina lėtinių kepenų ligų, arterinės hipertenzijos, kai kurių onkologinių susirgimų, insulto išsivystymo tikimybę (6,7,23) . Alkoholio vartojimas kelia grėsmę šeimai, darbui, sukelia socialines problemas (alkoholizmas, nusikaltimai, savižudybė, kelių eismo nelaimingi įvykiai) (16).
Europos chartijoje dėl alkoholio vartojimo, minima dešimt strategijų, kuriomis siekiama mažinti alkoholio vartojimą. LR Alkoholio kontrolės įstatymo paskirtis – mažinti alkoholio įtaką sveikatai. LR valstybės kontrolės programoje, numatoma nuodugniai ištirti alkoholio daromą žalą sveikatai ir supažindinti su rezultatais visuomenę, atlikti socialinius, mokslinius tyrimus, kuriuose analizuojamos alkoholio vartojimo priežastis, diegiamos blaivybės nuostatas vaikams ir šeimoms. Šios programos tikslas - siekti įgyvendinti valstybės kontrolės politikos principus: mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, skatinti silpnų alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą, remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios ir socialinės aplinkos formavimą ir kitus. Programoje numatyti tikslai ir priemonės atitinka PSO politikoje „Sveikta visiems XXI“ ir kitus dokumentus, kuriuose nusakoma sveiko gyvenimo būdo įdiegimo visuomenėje(10, 16,20)
1.2. Sveikatos stiprinimo koncepcija šiuolaikinės sveikatos apsaugos
kontekste
1.2.1. Sveikatos stiprinimo samprata Lietuvos ir tarptautiniuose sveikatos
priežiūros aktuose
Pirmame skyrelyje aprašėme gyvensenos ir žalingų įpročių įtaką LNL atsiradimui. Šias sveikatos problemas negali išspręsti vien tik medicininėmis intervencijomis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ligoninių, poliklinikų, ambulatorijų, bendrosios praktikos gydytojų kabinetų, medicinos punktų) pacientai dažniausiai yra sąmoningi asmenys, kurie privalo rūpintis savo sveikata. Medikas šiems klientas turėtų tapti patarėju, kuris padėtų parinkti tinkamiausią alternatyvą. Pacientus būtina informuoti ir mokyti sveikos gyvensenos įgūdžių, tuomet rečiau prireiks medikų pagalbos.
Sveikatos stiprinimas - mokymo ir ugdymo procesas, kurio metu ugdytiniui suteikiama daugiau galimybių rūpintis ir gerinti sveikatą (4,22,25,26). Lietuvos Sveikatos terminų ir apibrėžimų standarte sveikatos stiprinimas apibrėžtas kaip ,,Valstybinių valdžios ir valdymo organų, savivaldybių ir visuomenės įsipareigojimų, priemonių ir veiksmų visuma, padedanti gausinti bei racionaliau panaudoti sveikatos priežiūros išteklius, ir labiau kontroliuoti žmonių sveikatą” (14). Sveikatos samprata kinta: ji kasdienio gyvenimo pagrindas, o ne gyvenimo tikslas. Šia prasme sveikata yra teigiama sąvoka, kuri vienodai pabrėžia ir socialinius, fizinius bei asmeninius išteklius. Sveikatos stiprinimas - visų politikos sričių kryptinga veikla, kurios misija - visapusiška gerovė.
Sveikatos ugdymas – kryptingos ir sąmoningos pastangos gilinti žinias apie sveikatos tausojimo ir stiprinimo būdus, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius. (4,22,25,26). Sveikatos mokymas – tai kryptingos pastangos suteikti visuomenei žinių apie LNL profilaktiką ir prevenciją. “Sveikatos mokymas - sveikatos priežiūros įstaigų veikla, kurios tikslas - mokyti atskiras gyventojų grupes saugoti ir stiprinti sveikatą” (14). Sveikatos mokymas - pagrindinė sveikatos ugdymo ir stiprinimo kryptis. Mokymo tikslas – žinių apie sveikatą suteikimas, o ugdymas - sveikos gyvensenos įpročius diegimas, požiūrio ir elgsenos pokytis (21)
Atstovavimas (Advocacy), įgalinimas (Enablement), tarpininkavimas (Mediation) – pagrindinės (bazinės) sveikatos stiprinimo strategijos buvo suformuluotos 1986 metais Otavos chartijoje. Atstovavimo sveikatai tikslas – nukreipti socialinius, ekonominius veiksnius palankius sveikatai sustiprinti ir išlaikyti. Sveikatos stiprinimo veiklos tikslas – sumažinti esamus sveikatos skirtumus, užtikrinti vienodas galimybes ir sąlygas, kad visi žmonės galėtų pasiekti aukščiausią savo sveikatos būklės potencialą. Tai apima prieinamą informaciją, įgūdžius ir vienodas galimybes kiekvienam asmeniui pasirinkti gyvenimo būdą. Viena sveikatos sistema negali užtikrinti būtinų sveikatai sąlygų ir perspektyvų. Sveikatos stiprinimas – viena pagrindinių vyriausybės, sveikatos,
socialinio ir ekonomikos sektoriaus, ne vyriausybinių ir savanoriškų organizacijų, vietinės valdžios organų, pramonės ir visuomenės informavimo priemonių bendradarbiavimo prielaida. (24, 25, 26)
Kintant požiūriui į sveikatą lemiančius veiksnius vis labiau vertinama socialinio saugumo, teisingumo ir paramos, stabilios ekonominės padėties, išsimokslinimo, pajamų įtakos sveikatai svarba. Pasaulyje vykstant spartiems demografiniams pokyčiams, kilo naujų sveikatos stiprinimo veiklos formų atsirado būtinybė. Džakartos, Bankoko chartijose numatomi XXI amžiaus sveikatos stiprinimo veiklos prioritetus: socialinės atsakomybės už savo sveikatą stiprinimas, bendradarbiavimo plėtimas sveikatos stiprinimo srityje, bendruomenės ir individo galimybių didinimas sveikatos stiprinimo veikloje.(24)
Daugelyje pasaulio šalių sveikatos priežiūros įstaigų yra patvirtintos pacientų sveikatos mokymo rekomendacijos. Keičiasi požiūris į pacientų sveikatos mokymą. Plėtojamas aktyvaus paciento dalyvavimo modelis (24). Tikslas – suteikti optimalų informacijos ir įgūdžių bagažą, siekiant aktyvaus abipusio paciento ir medicinos personalo bendradarbiavimo. Įvairiose šalyse pacientų sveikatos mokymo svarba suprantama skirtingai. Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba akcentuoja LNL prevenciją ir pacientų informavimą. Slaugos specialistai sveikos gyvensenos mokymo programų metu informuoja ir moko pacientus sveikos gyvensenos įgūdžių. (4)
Bendruomenės įtraukimas į sveikatos stiprinimą, individualios sveikatos stiprinimo žinių ir įgūdžių tobulinimas, sveikatos priežiūros tarnybų pertvarkymas - pagrindiniai sveikatos stiprinimo (sveikatos ugdymo ir mokymo) pricipimai pateikiami įvairiuose PSO chartijose. Remiantis šiais dokumentais galima teigti, kad atskiras bendruomenės narys turi stiprinti sveikatą. Medikai turi išmokti dirbti kartu su bendruomene: perteikti pacientams sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo principus, išvengti ligų. Atsakomybę už sveikatos stiprinimą sveikatos priežiūros tarnybose turi pasidalinti kiekvienas bendruomenės narys, visuomenės grupės, medicinos darbuotojai. Tarpusavio bendradarbiavimas padeda stiprinti kiekvieno bendruomenės nario sveikatą. (10)
1.2.2. Pacientų ir medikų bendravimo ypatumų svarba šiuolaikinėje
sveikatos priežiūros sistemoje
Programoje „Sveikata visiems XX“ teigiama, jog sveikata pagrindinė žmonių teisė. Strateginiuose PSO dokumentuose „Sveikata visiems XXI“, Otavos chartijoje dėl sveikatos stiprinimo, Liublianos dėl sveikatos apsaugos reformavimo, Bukarešto deklaracijoje dėl sveikatą
stiprinančių ligoninių akcentuojama sveikatos ugdymo svarba (4, 24,25,26). Edukologai teigia, kad pacientai, žinantys ir besilaikantys sveikos gyvensenos principų, rečiau lankosi šeimos klinikose, ambulatoriniuose skyriuose, sutrumpėja hospitalizacijos laikotarpis. (21)
Lietuvoje vykdomas sveikatą stiprinančių ligoninių (SSL) projekte akcentuojamas pacientų, atsižvelgiant į jų aktyvumą bei sveikatos būklę, sveikatos bei žinių apie lėtinių neinfekcinių ligų ugdymo būtinumas. Pacientų informavimas, sveikatos priežiūros gerinimas, sergančių bei jų artimųjų apmokymas – viena iš svarbiausių bendrosios praktikos, bendruomenės slaugytojų funkcijų. Medikų ir klientų bendravimas paremtas abipusiu pasitikėjimu ir pagarba. (19)
Sociologas T. Parsons pacientui priskiria sergančiojo/bejėgio/paklusnaus vaidmenį. Jis visiškai neigia paciento atsakomybę už sveikatos būklės pablogėjimą (5). Apibendrinat PSO ir epidemiologinių tyrimų rezultatus, galima teigti, kad lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą įtakoja sveiko gyvenimo būdo nesilaikymas. Šis faktas įrodo, žmonių atsakomybę už sveikatos būklės pablogėjimą. T. Parsons pripažįsta sveikatos apsaugos specialisto ir sergančio bendravimo svarbą, ieškant profesionalios pagalbos. (5)
Sveikos gyvensenos ugdymas – vienas iš pirmųjų lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos ir gydymo būdų. Medikai siekia pacientų aktyvumo sveikos gyvensenos ugdymo metu. Autonomija – savarankiškas pajėgumas suvokti ir įvertinti informaciją. I. Kantas teigia, kad žmogus yra laisvas, galintis ir sugebantis numanyti savo paties veiksmus nepriklausomai nuo aplinkos. Pacientas konsultacijos metu susidūręs su mediko autoritetu turi prisiimti atsakomybę už sveikatą ir savarankiškai nuspręsti. Kritikai neigia absoliučios autonomijos buvimą. Kiekvieno asmens, gyvenančio visuomenėje, sprendimą įtakoja daugelis socialinių ir kultūrinių veiksnių. Paciento rolės tyrimuose pabrėžiama ligos pobūdžio, intensyvumo, skausmo, fizinės ar emocinės negalios nuovargio įtaka sprendimų priėmimui. (19, 21)
A. Milis iškelia kryptingo svarstymo koncepciją šiuolaikinėje sveikatos priežiūroje. Kritiškai mąstantis pacientas - kryptingo svarstymo pagrindas. Sprendimas priimamas kritišku turimos informacijos vertinimu. Pacientas apsisprendžia racionaliai apsvarstęs visas gydymo, slaugos alternatyvas. Abipusis mediko ir kliento pasitikėjimas ir bendradarbiavimas – šiuolaikinės medicinos mokslo pagrindas.(5).
1.2.3. Pacientų aktyvumo svarba sveikatos ugdymo procese
Programoje „Sveikata visiems – 21“ nurodomos pagrindinės gairės, padedančios žmonėms geriau rūpintis sveikata. Nuolatinis sveikatos saugojimas ir priežiūra įtaka ligų ir traumų atsiradimo bei sergamumo sumažinimą – šios programos hipotezė. Pasaulinės sveikatos organizacijos patvitintuose dokumentuose (Amsterdamo deklaracija, Liuksemburgo deklaracija,
Liublianos chartija, Otavos ir Džakartos chartijos ir kt.) akcentuojamas sveikatos priežiūros orentacijos į pacientus bei aktyvaus bendradarbiavimo sveikatos priežiūroje būtinumas. (24, 25, 26)
Sveikatos ugdymas – veikla, kurios metu medikas nurodo, pataria, paaiškina, padeda pacientui apsispręsti. Jo tikslas – suteikti informacijos, išaiškinti, įsitikinti, kad pacientas suprato ir žino galimus įvairių problemų sprendimų būdus. Informacijos suteikimas (paaiškinimas), nuomonės bei požiūrio formavimas (emocinis – jutiminis), įgūdžių formavimas (įpročiai) – pagrindiniai sveikatos ugdymo etapai. Slaugytojas turi maksimaliai informuoti pacientą, išsiaiškinti jo vertybes ir nuomonę, kurią turi formuoti ar keisti. Optimalus sveikatos ugdymas vykdomas trimis lygiais. Pirminis sveikatos mokymas skirtas sveikiems žmonėms, norint išvengti neinfekcinių ligų plitimo, antrinis – sergančiam asmeniui, siekiant išvengti ligos progresavimo bei atstatyti sveikatos būklę, tretinis – lėtinėmis ligomis sergančių, neįgaliųjų bei jų artimųjų mokymas, kurio tikslas – išmokyti sergančiuosius teisingiausiai ir naudingiausiai išnaudoti likusias jėgas, išvengti ligos komplikacijų. (3)
Slaugytojo kaip sveikatos ekologo veiklos tikslai: kalbėtis ir išklausyti žmones; ugdyti elgesį ir sveikos gyvensenos įgūdžius, kuriuos taikant būtų galima išspręsti daugelį sveikatos problemų; rasti priežastis, sąlygojančias ligų rizikos veiksnių atsiradimą; skatinti sergančiuosius teikti siūlymus sveikatos problemoms spręsti; įkvėpti pacientus pasirinkti idėjas, kurios geriausiai tiktų jų gyvenamosios aplinkos sąlygomis. Efektyvus sveikatos ugdymas pasiekiamas užtikrinat pacientų ir slaugytojo kryptingą bendravimą.(3, 21, 19)
Sveikatos ugdymo proceso efektyvumą sąlygoja ugdytojo (slaugytojo) ir ugdytinio (paciento) aktyvumas, bendravimo pobūdis, mokymo turinys ir metodai, sąlygos ir situacijos. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai slaugytoja ir pacientas yra aktyvūs, stropūs metodiškai dirba, blogiausia – kai abu nėra aktyvūs. Mokymosi efektas priklauso nuo mediko ir kliento bendravimo krypties pobūdžio. Daugelyje literatūros šaltinių pabrėžiama dvikrypčio bendravimo nauda, o vienkrypčio žala. Slaugytojo darbo patirtis, įvairios mokymo sąlygos, tam tikri ugdymo uždaviniai ir formos įtakoja įvairiakryptį bendradarbiavimą.(3)
Vienkryptis neužtikrina paciento aktyvumo ugdymo procese. Slaugytojas taikantis šį metodą, neleidžia sergančiajam paklausti ar pasisakyti. Šis metodas gali būti taikomas pateikiant
įvairius duomenis, siekiant sudominti pacientą. Dvikryptis mokymas skatina ligonių savarankiškumą, bet apriboja slaugytojo kaip mokytojo vaidmenį. Šis būdą galima naudoti pateikiant naujausias žinias jau savarankiškiems pacientams. Grupinis bendravimas sudaro sąlygas užmegzti dalykinį paciento ir slaugytojo tarpusavio ryšį. Šį metodą galima taikyti, siekiant išugdyti praktinius sergančiojo sugebėjimus, slaugytojas informatoriaus ir patarėjo vaidmenį. Ugdymo metodų įvairumas didina paciento aktyvumą sveikos gyvensenos ugdymo metu. (3,21)
Sergančiųjų ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas, abipusė sąveika gali užtikrinti aktyvų mokymąsi, suformuluoti principus, kurie garantuoja natūralus mokymosi aktyvumas. Slaugytojas, bendraujantis su visais pacientais, lengvai pastebi jų pasiekimus, trūkumus, ir sunkumus, kuriuos padeda įveikti. Mokymosi efektą įtakoja mokomojo turinio apimtis, sudėtingumas, mokymo tempas. Problemos, sveikatos ugdymo proceso eigoje, įveikiamos, jei medikas individualizuoja mokymą, parenka tinkamus metodus (19, 3)
Sveikatos edukologija yra sveikatos priežiūros dalis nagrinėjanti sveiką gyvenseną kaip nuolatinį sveikatos ugdymą. Žmogaus elgesys - pagrindinis sveikatos problemų sprendimo būdas. Žmogus pakeitęs gyvenseną, gali išspręsti daugelį sveikatos problemų bei išvengti naujų. Apibendrinat galima teigti, kad sveikatos ugdymas nepakeičia kitų sveikatos priežiūros paslaugų, bet padeda tikslingiau jomis naudotis, pasiekiamas geresnis rezultatas. (21, 19)
1.2.4. Reali sveikatos ugdymo situacija šiuolaikinėje Lietuvos
sveikatos priežiūros sistemoje
Dr. J.Basanavičius, prof. V.Lašas, prof. P.Mažylis prof. A.Domaševičius, prof. V.Kviklys teigė, kad sveikatos stiprinimas yra platesnė sąvoka nei asmens sveikatos priežiūra ir ligonių gydymas. Tenka pripažinti, kad sveikos gyvensenos propagavimu ir sveikatos stiprinimo būdais dar nepakankamai domisi bendrosios praktikos ir kitų specialybių gydytojai, slaugos personalas. Daugeliui bendruomenės slaugytojų trūksta teorinių žinių programinio planavimo, moksleivių kūno kultūros ir protinio darbo, sveikatinimo veiklos stebėjimo ir vertinimo srityse (27)).
Poliklinikų gydytojų ir pacientų apklausa (27)) parodė, kad pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dirbantys gydytojai nepakankamai dėmesio skiria pacientų sveikatos mokymui. Daugiausia laiko gydytojai skiria ligonio apžiūrai ir medicinos dokumentacijai pildymui. Nors 72 proc. gydytojų mano esantys kompetentingi patarti, kaip sveikai gyventi, tam pritaria tik 34 proc. pacientų. Absoliuti gydytojų dauguma (92 proc.) žino, kad sveikatos mokymas yra būtina jų darbo dalis, ir reiškia norą gausinti šias žinias kvalifikacijos kėlimo kursuose, tačiau nei Kauno Medicinos universitetas, nei Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas neorganizuoja sveikatos mokymo, sveikatos ugdymo bei kitų profesinio kvalifikacijos tobulinimo kursų sveikatos stiprinimo srityje.
Plėtojant sveikatos draudimo sistemą nepasiekta, kad sveikatos priežiūros įstaigose būtų ne tik gydoma, bet užsiimama ir sveikatos stiprinimu (ligonių kasos nemoka už sveikos gyvensenos mokymą). Iki šiol skirstant lėšas pirmenybė buvo skiriama ligų gydymui, o ne
prevencijai. , nors yra aišku, ir pirmiausia ekonomikos požiūriu, kad investuoti į sveikatos stiprinimą yra keleriopai naudingiau nei gydyti susirgusius dėl netikusios gyvensenos. Suomijos pavyzdys įrodė, kad pradėjus plačią sveikatos kampaniją prieš rūkymą, mokyti žmones sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems, normalizuoti padidėjusį kraujospūdį, per 20 metų keletą kartų sumažėjo mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų.(27)
Pasaulio sveikatos organizacijos 2002 metų pranešime teigiama, kad prevencijos priemonės, skirtos gyventojų požiūriui į sveikatos veiksnius formuoti, gali 5 metais pailginti jų sveiko gyvenimo trukmę. Daugelyje pasaulio šalių sveikatos priežiūros įstaigų yra patvirtintos pacientų sveikatos mokymo rekomendacijos. Pacientams ne tik suteikiama informacija apie konkretų susirgimą, pasakoma diagnozė, bet ir imta aiškinti, kaip stiprinti ir saugoti sveikatą. Keičiasi požiūris į pacientų sveikatos mokymą. Plėtojamas aktyvaus paciento dalyvavimo modelis (26), kurio centre yra ne medikas, o pacientas, kuris sirgdamas lėtine liga pats turi keisti gyvenimo būdą bei griežtai laikytis tam tikro režimo.(27)
Įvairiose šalyse pacientų sveikatos mokymo svarba suprantama skirtingai. Vienas iš teigiamų pavyzdžių galėtų būti Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba, kurioje labai didelis dėmesys yra kreipiamas į ligų prevenciją ir informacijos, kuri reikalinga pacientams, teikimą, slaugos specialistų dalyvavimą pacientų sveikatos mokymo procese.
Pacientų sveikatos mokymas ir stiprinimas Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius. Kuriami sergančiųjų įvairiomis ligomis klubai, mokyklos, organizacijos. Ataskaitų duomenimis 2002 m. Lietuvoje veikė 107 sveikatos stiprinimo klubai ir mokyklos. 1996 m. susikūręs Sveikatą stiprinančių ligoninių (SSL) tinklas jungia 10 ligoninių. Šiose ligoninėse pacientai jau mokomi sveikatos, diegiamos darbo kokybės kontrolės programos. Kasmet organizuojami SSL seminarai, konferencijos, kuriuose pristatomi ir aptariami efektyviausi projektai, dalijamasi darbo patirtimi. Leidžiamas SSL tinklo žinių laikraštis, spausdinamos konferencijų pranešimų tezės, suformuota kompiuterinė duomenų bazė apie Lietuvos ir Europos SSL tinklo ligonines (19)
2. TYRIMO METODIKA
Tai vienmomentis kiekybinis aprašomasis tyrimas, jo eiga pavaizduota 4 paveiksle. Tyrimas buvo atliekamas 2009 metų vasario - kovo mėnesiais dviejų Kauno miesto gydymo įstaigų šešiose ambulatoriniuose skyriuose bei Kauno Jungtinio sveikatos klubo susitikimo vietoje.
2.1.
TIRIAMOJI GRUPĖ
Apklausoje dalyvavo KMUK Kardiologijos bei Endokrinologijos klinikų ambulatoriniuose skyriuose, KMUK Šeimos klinikoje bei VŠĮ Dainavos poliklinikos Šeimos gydytojų bei Suaugusiųjų specialistų skyriuje dirbantys slaugos specialistai, jų slaugomi pacientai, bei pacientai, kurie aktyviai dalyvauja Kauno sveikatos jungtinio klubo veikloje.
Pasirinkome šių gydymo įstaigų ambulatorinius skyrius bei klinikas, kuriuose vykdomos išeminės širdies ligos (40-55 m. amžiaus vyrams ir 50-65 m. amžiaus moterims) bei lėtinių neinfekcinių ligų profilaktiniai sveikatos patikrinimai, siekiant išsiaiškinti slaugytojų ir pacientų bendradarbiavimo svarbą, ugdant pacientų sveiką gyvenseną šių programų metu. Jie aktyviai nedalyvavo ne vieno sveikatos klubo veikloje. Siekdami išsiaiškinti sveikos gyvensenos svarbą LNL profilaktikai pasirinkome pacientų grupę, kurie aktyviai dalyvauja Kauno Sveikatos klubo veikloje.
Peržiūrėjus visų Kaune veikiančių klubų internetines svetaines, pasirinktas Kauno Jungtinis sveikatos klubas. Šį klubą pasirinkome, nes jo klubo nariai veda sveiką gyvenimo būdą: laikosi ir propaguoja sveikos gyvensenos principų, sportuoja, sveikai maitinasi, rengia seminarus sveikos gyvensenos klausimais, veikia neformalus sveikatos universitetas.
Respondentai parinkti atsitiktinės atrankos metodu. Bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojos apklaustos laisvu nuo darbo laiku (prieš, po, besibaigiant darbui), pacientai – besilankantys pas gydytoją. Siekiant tyrimo objektyvumo bus pasirinktas pusiau struktūrizuotas interviu. Tai yra lankstesnė pokalbio forma, kuomet kalbama pagal išanksto paruoštą planą, suformulavus klausimus bei galimus atsakymų variantus, remiantis tyrimo uždaviniais.
Reikalavimai, keliami pacientams: Reikalavimai, keliami
slaugos specialistams: Besigydantiems Sveikatos klubo nariams
Dirbantys KMUK Kardiologijos bei Endokrinologijos klinikų Besigydantys KMUK Kardiologijos bei Endokrinologijos klinikų Aktyviai netrumpiau 1 metus dalyvaujantys Kauno Jungtinio sveikatos
ambulatoriniuose
skyriuose, KMUK Šeimos klinikoje bei VŠĮ Dainavos poliklinikos Šeimos gydytojų bei Suaugusiųjų specialistų skyriuje.
ambulatoriniuose skyriuose, KMUK Šeimos klinikoje bei VŠĮ Dainavos poliklinikos Šeimos gydytojų bei Suaugusiųjų specialistų skyriuje.;
klubo veikloje
Darbo stažas netrumpesnė nei 1 metai
Nedalyvaujantys jokių sveikatos klubų veikloje
Besilankantys bent vieną kartą į mėnesį šeikos gydytojų klinikose, ambulatoriniuose
skyriuose Sutikę dalyvauti tyrime ir
pasirašę asmens sutikimo formą;
Sąmoningi (nėra dezorientacijos, psichozės reiškinių);
Sutikę dalyvauti tyrime ir pasirašę asmens sutikimo formą
Sugebantys bendrauti (nesutrikusi kalba ar rega);
Sutikę dalyvauti tyrime ir pasirašę asmens sutikimo formą.
3 lent. Respondentų atrankos kriterijai
Anketos buvo išdalintos 3-uose KMUK, 2 - uose VĮŠ Kauno Dainavos poliklinikos skyriuose, bei Kauno Jungtinio sveikatos klube. Buvo pateikta 270 anoniminių anketų, grąžinta 260 anketos (atsako dažnis 87 proc.)
Apklausoje dalyvavo 102 slaugytojai (atsako dažnis 85 proc.) 156 pacientai, iš jų 106 nedalyvaujantys jokio sveikatos klubo veikloje (atsako dažnis 85 proc.), aktyviai dalyvaujantys Kauno Jungtiniame sveikatos klubo veikloje (atsako dažnis 90 proc.)
2.2.
TYRIMO INSTRUMENTAS (ANKETA)
Anketinė apklausa buvo vykdoma dviejų Kauno miesto gydymo įstaigų, šešiuose skyriuose bei klinikose. Respondentai, sutikę dalyvauti tyrime, buvo pateiktos „asmens sutikimo“, bei „asmens informavimo“ formos, kuriose respondentai (-ės) supažindintos su tyrimo tikslų, metodais,
tyrimo eiga. Iškilus klausimams galėjo kreiptis į tyrimo vadovą arba vykdytoją nurodytais telefono numeriais ir elektroninio pašto adresais. Anketas respondentės (-ai) pildydavo darbo vietoje laisvu laiku (prieš, po, besibaigiant darbui), pacientai apklausiami pacientai – besilankantys pas gydytoją. Siekiant tyrimo objektyvumo bus pasirinktas pusiau struktūrizuotas interviu. Vienos anketos užpildymas trukdavo 15 – 20 min.
Kadangi nėra anketos, kuri tiktų apklausti respondentams apie slaugytojų veiklą ugdant sveiką gyvenseną sukūrėme savo anketą (žr. 1 priedą), kuri sudaryta remiantis:
Lietuvos medicinos normos MN 28: 2004 "Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė";
Lietuvos medicinos norma MN 57:1998 „Bendruomenės slaugytoja (slaugytojas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė
Hipertenzinės ligos ir hipertenzinės nefropatijos (TLK KODAI I 10 – I 13, I 15) diagnostikos ir ambulatorinio gydymo kompensuojamojo privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d.įsakymu Nr.422
Cukrinio diabeto diagnostikos ir ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. 4 d. įsakymu Nr. V-152)
Europos širdies sveikatos chartija Lietuvoje Širdies sveikatos chartija pasirašyta 2007.10.16
www.escardio.org/guidlens
www.lscic.lt
Slaugytojų ir pacientų anketos sudarytos iš 21 klausimo, veiklos testas – 10 klausimų anketos suskirstytos į 4 blokus :
• Sociodemografinė dalis (slaugytojų anketa 1 – 6 klausimai, pacientų 1 – 5 klausimai )
• Gyvensenos žalingų įpročių nustatymo dalis (pacientų anketa 6 klausimas )
• Respondentų motyvacijos, dalyvauti sveikos gyvensenos ugdymo programose, nustatymo dalis (7 – 11 klausimai)
• Slaugytojų teikiamų ir pacientų gaunamų sveikos gyvensenos rekomendacijų dažnio nustatymo dalis(12 – 20 klausimai):
DAŽNIS SLAUGYTOJAI PACIENTAI
NE Neinformavo ne vieno paciento Neinformavo ne vienas slaugytojas
RETAI Informavo pacientui paklausus Informavo tik pasiteiravus DAŽNAI Informavo didžiąją pacientų
dalį
Informavo didžioji dalis slaugytojų
VISADA Informavo visus pacientus Informavo visi slaugytojai
4 lent. Rekomendacijų teikimo per pastarąjį mėnesį teikimo dažnio samprata
• Priemonių, skirtų dažnesniam ir efektyvesniam pacientų sveikos gyvensenos ugdymui pasiekti, nustatymo dalis (21 klausimas)
Veiklos testas, sudarytas iš 10 klausimų, įvertinti slaugytojų žinias apie lėtinių neinfekcinių ligų profilaktiką. Kiekvienas klausimas įvertintas 1 balų, vertinama dešimties balų sistema.
VERTINIMAS BALAIS VERTINIMAS ŽODŽIU KLAIDŲ KIEKIS
10 Puikiai 0
9 Labai gerai 1
8 Gerai 2
6 - 7 Neblogai 3 – 4
4 – 5 Patenkinamai 5 – 6
2 – 3 Neteisingai Daug klaidų
1 Neatliktas
5 lent. Veiklos testo vertinimo sistema
2.3.
TYRIMO PROCESAS
Tai vienmomentis kiekybinis aprašomasis tyrimas atliekamas 2009 metų vasario - kovo mėnesiais dviejų Kauno miesto gydymo įstaigų šešiose ambulatoriniuose skyriuose bei Kauno Jungtinio sveikatos klubo susitikimo vietoje.
I etapas — mokslinės literatūros paieška KMU bibliotekos informacijos ištekliuose,
suvestiniuose Lietuvos bibliotekų kataloguose ALEPH, Kauno viešojoje bibliotekoje, duomenų bazėje Medline (PubMed). Įstatymų ir higienos normų paieška. Rastos literatūros analizė.
III etapas — anketos sudarymas. Kadangi nėra anketos, kuri tiktų apklausti
respondentus siekiant išsiaiškinti, sukūrėme savo anketą.
IV etapas – bandomasis tyrimas. Pilotažinis tyrimas buvo vykdomas VĮŠ Kauno
Dainavos poliklinikos Šeimos gydytojų, Suaugusiųjų specialistų skyriuose. Buvo apklausta 15 respondentų: 5 bendrosios praktikos slaugytojos, 5 bendruomenės slaugytojos, 5 pacientai. Sveikatos klubo nariai nebuvo apklausti, nes nevyko susitikimai. Po respondentų apklausos klausimynai buvo pakoreguoti, tačiau klausimų esmė nepasikeitė.
IV etapas — leidimų rinkimas. 2009.02.06 - 2009.02.20 buvo renkami leidimai
atlikti tyrimą iš skyrių bei klinikų vadovų, vyr. Slaugytojų - slaugos administratorių.2009.02.27 gautas leidimas iš KMU Bioetikos centro vedovės Prof. Z.Liubarskienės.
Mokslinės literatūros paieška ir analizė
Anketų ir veiklos testo sudarymas
Leidimų rinkimas
V etapas — anketinė apklausa. Anketinė apklausa buvo vykdoma Anketinė apklausa
buvo vykdoma dviejų Kauno miesto gydymo įstaigų, šešiuose skyriuose bei klinikose:
2009.03.23 — 2009.04.12 Bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojos apklaustos laisvu nuo darbo laiku (prieš, po, besibaigiant darbui), pacientai – besilankantys pas gydytoją respondentai sutikę dalyvauti tyrime, buvo pateiktos „asmens sutikimo“, bei „asmens informavimo“ formos, kuriose respondentės (-ai) supažindintos su tyrimo tikslu, metodais, tyrimo eiga (žr. 4 priedą). Iškilus klausimams galėjo kreiptis į tyrimo vadovę arba vykdytoją nurodytais telefono numeriais ir elektroninio pašto adresais. Vienos anketos užpildymas trukdavo 15 – 20 min.
VI etapas — duomenų rinkimas ir duomenų bazės sudarymas SPSS programoje.
Siekiant susisteminti duomenų analizę, požymiai buvo sugrupuoti:
Socialiniai ir darbo veiksniai: amžius, šeimos padėtis, gyvenamoji vieta. Šie
veiksniai buvo skirstomi į šias grupes:
1. respondentų amžius vertintas metais ir suskirstytas į šešias grupes: 24 –
34, 35 – 44, 45 – 54, 55 – 64, 65 – 74
2. Slaugos specialistų darbo stažas įvertintas metais suskirstytas į keturias
grupes: trumpesnis nei 10 m; 10 – 19m., 20 -30 m., 30 – 40 m., 40 ir ilgiau
VII etapas — statistinė duomenų analizė ir rezultatų aptarimas. VIII etapas — išvadų pateikimas.
2.4. STATISTINĖ ANALIZĖ
Anketinės apklausos duomenys buvo suvesti į SPSS 11.5 for Windows programoje sudarytą duomenų bazę. Respondentų atsakymų į klausimus procentiniam pasiskirstymui paskaičiuotos dažnių lentelės. Įvertinti, ar atsakymų dažniai statistiškai patikimai skiriasi tarp amžiaus, išsilavinimo grupių ir buvo skaičiuotas χ2 testas. Ranginiams kintamiesiems (15-22 klausimas) buvo skaičiuotas Kruskal-Wallis ranginis kriterijus nepriklausomoms imtims (k nepriklausomoms imtims). Skirtumas laikomas statistiškai patikimu, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05. Konstatuojamoje (aprašomoje) dalyje pateikiami gautieji tyrimo rezultatai ir grafikų pavidale. Grafikai buvo sukurti Microsoft Office Excel 2003 programa.
Bandomasis (pilotažinis) tyrimas
Klausimynų korekcija
Respondentų anketinė apklausa
Slaugytojos Pacientai
Pirminis Antrinis Tretinis Aktyvūs Ne aktyvūs
. BS. BPS. Sveikatos klubas Ne sveikatos klubas . nariai nariai
Duomenų rinkimas ir duomenų bazės sudarymas
...6 lent. Tyrimo procesas
