ZARASŲ MIESTO VAISTINĖS KLIENTŲ SAVIGYDAI VARTOJAMŲ PREPARATŲ, STIPRINANČIŲ IMUNINĘ SISTEMĄ, VARTOJIMO IR POVEIKIO TYRIMAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS

MIGLĖ ILČIUKAITĖ

ZARASŲ MIESTO VAISTINĖS KLIENTŲ SAVIGYDAI

VARTOJAMŲ PREPARATŲ, STIPRINANČIŲ IMUNINĘ SISTEMĄ,

VARTOJIMO IR POVEIKIO TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Dr. Genovaitė Šimonienė - Kazlauskienė Mokslinis laipsnis, vardas, pavardė

Konsultantas

Mokslinis laipsnis, vardas, pavardė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė Prof. dr., Ramunė Morkūnienė Vardas, pavardė, parašas

Data (metai, mėnuo, diena)

ZARASŲ MIESTO VAISTINĖS KLIENTŲ SAVIGYDAI VARTOJAMŲ PREPARATŲ, STIPRINANČIŲ IMUNINĘ SISTEMĄ, VARTOJIMO IR POVEIKIO TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Konsultantas Darbo vadovas

Dr. Genovaitė Šimonienė - Kazlauskienė Vardas, pavardė, parašas Vardas, pavardė, parašas

Data (metai, mėnuo, diena) Data (metai, mėnuo, diena)

Recenzentas Darbą atliko

Vardas, pavardė, parašas Magistrantė

Miglė Ilčiukaitė parašas

Data (metai, mėnuo, diena) Data (metai, mėnuo,diena)

TURINYS

2.1. Imuninę sistemą veikiantys vaistai ... 17

2.2. Augalinės kilmės imunostimuliatoriai ... 20

2.3. Gyvūninės kilmės imunostimuliatoriai ... 24

2.4. Vitaminai ir mineralai ... 26

2.5. Probiotikai ... 27

2.6. Bakteriniai imunostimuliatoriai ... 28

2.7. Granuliocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius ... 28

2.8. Enzimų terapija ... 29

3.TYRIMO METODIKA ... 30

3.1. Tyrimo planas ... 30

3.2. Tyrimo objektas ... 30

3.3. Tiriamųjų imtis ir atranka ... 31

3.4. Tyrimo metodai ... 31

3.5. Duomenų analizės metodai ... 32

SANTRAUKA

Miglės Ilčiukaitės magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė Dr. Genovaitė Šimonienė - Kazlauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Fiziologijos ir farmakologijos institutas. – Kaunas.

Magistrinio darbo tema: „Zarasų miesto vaistinės klientų savigydai vartojamų preparatų, stiprinančių

imuninę sistemą, vartojimo ir poveikio tyrimas“.

Tikslas: Ištirti Zarasų miesto vaistinės klientų požiūrį į savigydai vartojamų preparatų,

stimuliuojančių imuninę sistemą, vartojimą ir poveikį.

Uždaviniai: 1. Teorinė imuninės sistemos reikšmė ir imuninę sistemą stiprinančių preparatų apžvalga.

2. Nustatyti, kokios imuninę sistemą stiprinančios preparatų grupės yra dažniausiai vartojamos Lietuvoje ir aptarti jų poveikį. 3. Atlikti tyrimą, kuris padės atskleisti Zarasų miesto vaistinės klientų požiūrį į imuninę sistemą stiprinančių preparatų vartojimą.

Tyrimo objektas: Zarasų miesto vaistinės klientai nuo 18 metų, gavus jų sutikimo.

Metodika: buvo sudaryta anoniminė anketa. Tyrimas atliktas 2017 m. gegužės – spalio mėnesiais.

Užpildytos 211 anketų. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS (Statistical Package for the Social Science) 22 bei Microsoft Excel 2010 programos. Rezultatai statistiškai reikšmingi, jei apskaičiuota p reikšmė mažesnė už reikšmingumo lygmenį α = 0,05.

Rezultatai: imunostimuliatoriai dažniau vartojami pagerinti savijautą ir kaip profilaktinė priemonė.

Išvados: 1) Žmogaus imuninė sistema geba mus apsaugoti nuo įvairių bakterijų, virusų, parazitų ir t.t.

SUMMARY

Migle Ilciukaitė Master's Thesis / Scientific Supervisor Dr. Genovaitė Šimonienė - Kazlauskienė; Institute of Physiology and Pharmacology, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences. - Kaunas.

Master's Thesis: "Investigation of Consumption and Effects of Preparations Consuming Immune

System Consumers in Zarasai City Pharmacy Customer Self-Care".

Purpose and aim: Investigate the attitude of Zarasai City Pharmacy Customers towards the use and

effects of self-medicated preparations that stimulate the immune system.

Objectives: 1. The theoretical significance of the immune system and an overview of

immunosuppressive agents. 2. Determine which immune system enhancers are most commonly used in Lithuania and discuss their effects. 3. Carry out a study that will reveal the attitude of Zarasai City Pharmacists towards the use of immunosuppressive agents.

The study object: Patients from the Zarasai City Pharmacy, aged 18 years, are subject to their

consent.

Research methods: An anonymous questionnaire was created. The study was conducted in 2017. May

- October. 211 questionnaires were filled. The SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) 22 and Microsoft Excel 2010 programs were used for statistical analysis of the research data. The results are statistically significant if the calculated p value is lower than the significance level α = 0.05.

Results: immunostimulants are more often used to improve your well-being and how to prevent it. It

was found that 74% are well aware of who it is and what weakens the immune system. 90% stated that it is overwork, stress, and malnutrition. 60% believe immunity is attenuated by any illness. The influence of vaccines was noted by only 17% of the respondents. More than 80% of respondents notice the effectiveness of immunostimulants. The most commonly used immunostimulants were found to be 2 months per year (32%), with the highest need in the winter (58%) and autumn (55%). Even 49% of respondents prefer to use food supplements. 37% of the respondents are an important part of the product and 62% of the respondents are of the quality of the product. More than half of the respondents said that 58% of the information is completely sufficient and 33% would like to receive more. 8% of the respondents do not need an immunostimulator, and only 1% do not know anything about the immune system at all, but would like more information.

Conclusions: 1) The human immune system is able to protect us from various bacteria, viruses,

Padėka

Už suteiktas darbo sąlygas ir pagalbą atliekant farmacijos magistro baigiamąjį darbą “Zarasų miesto vaistinės klientų savigydai vartojamų preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, vartojimo ir poveikio tyrimas “, dėkoju UAB „Eurovaistinė“ filialo vedėjai Evelinai Dambrauskaitei.

SANTRUMPOS

AIDS - įgytas (akvizitinis) imunodeficito sindromas ALA - α-linoleninė rūgštis

BCG vakcina – gyvų Bacillus Calmette – Guerin liofilizuota suspensija DHA - dekozaheksaenoinė rūgštis

EPA - eikozapentaenoinė rūgštis

G – CSF - granuliocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius Hb - hemoglobinas

HBV – hepatito B virusas Ig – imunoglobulinai

IPF - idiopatinė plaučių fibrozė NK – natūralieji kileriai

ĮVADAS

Savigyda – tai gyventojo gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais. Tai apima ne tik vaistinius preparatus, bet ir augalinius preparatus, maisto papildus. Jos dėka galima nesunkiai pašalinti nerimtus sveikatos sutrikimus, taip pat atliekama lėtinių ligų prevencija. Tačiau norint išvengti nepageidaujamų padarinių, reikia nepamiršti apie racionalų preparatų vartojimą. Tai turėtų būti saugūs, kokybiški preparatai, parinkti pagal esamus nusiskundimus bei vartojami taip, kaip nurodyta ir tiek laiko kiek nurodyta [46].

Šiais laikais kiekvienam, besidominčiam savo sveikata, aktualu suvokti kas tai yra imunitetas, nes sveikatos priežiūros specialistai sergamumą daugeliu ligų paprastai aiškina kaip „imuniteto nusilpimą“ [15].

Imuninę sistemą sudaro vieninga limfinių organų ir audinių sistema. Žmogaus imuninės sistemos organai yra skirstomi į pirminius (centriniai) ir antrinius (periferiniai) organai. Pirminiai organai yra kaulų čiulpai ir užkrūčio liauka, kurie atsakingi už limfocitų gamybą ir jų brendimą. Antriniai organai yra limfmazgiai, blužnis, žarnyno ir kiti limfinio audinio telkiniai, kurie yra atsakingi už imuninės sistemos atsako antigenams formavimąsi [42,11].

Imunitetas skirstomas į 2 pagrindinius tipus: įgimtą (nespecifinį) ir įgytą (specifinį) [15]. Įgimtam imunitetui priklauso grupė organizmo apsaugai svarbių kraujo baltymų, kurie sugeba chemiškai, mechaniškai ar molekuliniu lygmeniu sužaloti ligos sukėlėjo ląstelę. Jam nėra būdinga antigeninė atmintis [30]. Įgyto imuniteto sistema atsakinga už svetimų antigenų atpažinimą, nukenksminimą ir jų pašalinimą.

Kai yra vieno ar kelių imuninės sistemos komponentų defektas, tada imuninė sistema nesugeba normaliai reaguoti į antigeną ir imuninis atsakas tampa neveiksmingas, tad pasireiškia imunodeficitas [15]. Veikiant įvairiems neigiamiems aplinkos veiksniams, organizmo imunitetas silpsta, todėl būtina jį stiprinti. Yra nemažai įvairių preparatų, kurių dėka galima padėti sergančiam greičiau pasveikti, o sveikam nesusirgti [10]. Imunostimuliatoriai - dgs. (lot. immunis laisvas nuo ko nors + stimulare skatinti, sukelti) veiksniai, skatinantys organizmo imuninės sistemos veiklą ir didinantys jo atsparumą [41].

Tyrimo tikslas: Ištirti Zarasų miesto vaistinės klientų požiūrį į savigydai vartojamų preparatų,

stimuliuojančių imuninę sistemą, vartojimą ir poveikį.

Tyrimo uždaviniai:

2. Nustatyti, kokios imuninę sistemą stiprinančios preparatų grupės yra dažniausiai vartojamos Lietuvoje ir aptarti jų poveikį.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Imuninė sistema

Šiais laikais kiekvienam, kuris rūpinasi savo sveikata, aktualu suvokti kas tai yra imunitetas, nes sveikatos priežiūros specialistai sergamumą daugeliu ligų aiškina kaip „imuniteto nusilpimą“ [15]. Imunologija – tai yra mokslas apie imunitetą, apie žinduolių organizmo apsaugą, gebėjimą atpažinti svetimas medžiagas, jas neutralizuoti ir pašalinti iš organizmo. Imuninė sistema - yra savarankiška sistema - t. y. molekulės, ląstelės ir audiniai, kurie darniai reaguoja į antigeną. Terminas ,,imunitetas“ (lot. immunis – neimlus) biologijoje vartojamas įvairiais atvejais [23]:

• organizmo neimlumas infekciniams ir neinfekciniams veiksniams ar kitoms svetimoms medžiagoms, turinčioms antigeninių savybių, t. y. imuninės sistemos atpažįstamų kaip organizmui „svetimų“ medžiagų – antigenų;

• organizmo apsaugos būdas, kurio pagrindinė užduotis – išsaugoti vidinę homeostazę, apginti nuo visko, kas jam genetiškai svetima;

• gebėjimas atpažinti, neutralizuoti ir pašalinti iš organizmo genetiškai svetimas struktūras (įvairius biopolimerus, virusus, bakterijas, parazitus, transformuotas bei infekuotas ląsteles), aišku, siekiant išsaugoti organizmą [15].

1 pav. Žmogaus imuninė sistema [10] (Kazbarienė B.)

1.2. Imuniteto rūšys

Imunitetas skirstomas į 2 tipus: įgimtą (nespecifinį) ir įgytą (specifinį) [15].

Įgimtam imunitetui funkcionuoti padeda fiziniai ir cheminiai barjerai, tokie kaip oda (mechaninis barjeras mikrobams patekti į organizmą), gleivinių membranos ir gleivinės (virškinamojo trakto, kvėpavimo takų, urogenitalinių takų membranos yra vidiniai anatominiai barjerai, kurie apsaugo nuo patogenų patekimo į vidinius audinius), pH (rūgštinis skrandžio pH sunaikina daug patekusių mikroorganizmų), temperatūra (karščiavimas slopina patogenų dauginimasį, jo metu skatinamas imuninis atsakas, chemotaksis, fagocitozė ir Ig sintezė), komplementas (aktyvuojami kraujo serume esantys baltymai, suformuojamas membraną atakuojantis kompleksas, taip pritraukiamos imuninės sistemos ląstelės į komplemento aktyvacijos vietą, sustiprinantis fagocitozę, teigiamas chemotaksis, bakterijų citolizė), lizocimas (pažeidžia bakterijų sienelių vientisumą, randamas ašarose, seilėse, gleivinių sekretuose), interferonai (tai baltymai, gaminami kaip atsakas į viruso sukeltą infekciją), geležį surišantys baltymai (veikia kaip antimikrobiniai peptidai, kurie suardo bakterijų membraną ir jas užmuša), makrofagai, monocitai, neutrofilai (suardo fagocituotas bakterijas, atpalaiduodami chemines medžiagas, pažeidžia šalia esančias bakterijas), NK

natūrali mikroflora (gamina antimikrobines medžiagas, kurios stabdo patogeninių bakterijų kolonijų

augimą). Įgimtam imunitetui priklauso grupė organizmo apsaugai svarbių kraujo baltymų, kurie sugeba chemiškai, mechaniškai ar molekuliniu lygmeniu sužaloti ligos sukėlėjo ląstelę. Jam nėra būdinga antigeninė atmintis [30].

Pagrindinis įgimtojo imuninio atsako procesas yra uždegiminė reakcija. Tai vietinė apsauginė organizmo kompleksinė reakcija į žalingų veiksnių sukeltą pažaidą. Dažniausiai uždegiminę reakciją sukelia mikroorganizmai, tačiau gali ir kiti pažeidžiantys veiksniai (mechaninis sužalojimas, fizinis poveikis, cheminės medžiagos). Uždegimo metu išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos (histaminas, kininas ir kitos), kurios veikia kraujagysles. Šias medžiagas ląstelės gamina kaip atsaką į pažeidimą, jos skatina kapiliarų ir kraujagyslių išsiplėtimą bei didina jų pralaidumą. Pažeistoje vietoje susikaupia kraujas, kuris sukelia paraudimą, patinimą, pakyla pažeisto audinio temperatūra, pradeda kauptis eksudatas, kuriame yra krešėjimo baltymų ir fermentų, dėl kurių pabrinksta audiniai [32].

Įgytasis (specifinis) imunitetas. Jau seniai pastebėta, kad žmogus, persirgęs kokia nors

infekcine liga, pakartotinai ja nesusirgdavo turėdamas artima kontaktą su ligoniu, kuris sirgdavo ta pačia liga. Šis imunitetas būna neaktyvus tol, kol nesusiduria su antigenu. Kovai su antigenais organizmas gamina specifinius antikūnus Ig (imunoglobulinus). Taigi, žmogus persirgęs užkrečiama liga, tampa jai atsparus, įgyja imunitetą. Tačiau įgytas imunitetas yra labai specifiškas, nes kitoms ligoms žmogus būna jautrus. Įgyto imuniteto sistema atsakinga už svetimų antigenų atpažinimą, nukenksminimą ir jų pašalinimą. Skiriamos dvi įgyto imuniteto rūšys: humoralinis ir ląstelinis [24].

• Humoralinis imunitetas – pagrindinė jo funkcija yra antikūnų susidarymas. Antikūnus gamina B limfocitai, plazmocitai.

• Ląstelinis imunitetas – aktyvuoti T limfocitai jungiasi su antigeniniais peptidais ar glikopeptidais. T limfocitai aktyvina kitas ląsteles, tam kad jos sunaikintų arba pašalintų iš organizmo svetimus mikrobus arba patys sunaikina infekuotas ląsteles [31].

Specifinių antikūnų gamyba ir specifinių limfocitų susidarymas įtakoja įgyto imuniteto specifiškumą. Imuninio atsako metu tiek ląstelinis, tiek humoralinis imunitetas dirba kartu. Taip pat imuninis atsakas gali būti aktyvus arba pasyvus. Aktyvus imunitetas įgyjamas po truputi, per 5-14 dienų nuo kontakto su antigenu ir gali trukti keletą metų ar visą gyvenimą. Pasyvus imunitetas trumpalaikis, greitas, mažai efektyvus ir neturi imuninės atminties.

2 pav. Įgimto ir įgyto imuniteto rūšys [15] (Tamošiūnas V., Pumputienė I., Kvietkauskaitė R.)

Yra dvi imuninio atsako fazės: antigeno atpažinimas ir antigeno sunaikinimas [15].

Antigeno atpažinimas. Imuninį atsaką prieš antigenus vykdo aktyvuoti įgimtas ir įgytas

imunitetai. Iš pradžių pradeda veikti įgimto imuniteto mechanizmas, vėliau limfocitai suaktyvina įgytąjį imuninį atsaką, o pasveikus B ir T limfocitų atminties ląstelės išsaugo informaciją apie antigeną ir pakartotinai jam patekus į organizmą, gali daug greičiau ir efektyviau sukelti imuninį atsaką. Imuninis atsakas į antigenus būna humoralinis (nulemtas antikūnų) ir ląstelinis (sąlygotas T ląstelių). Imuniniam atsakui didelės reikšmės turi antigeno prigimtis, nes jis, nuolat atkartodamas šeimininko antigenus, selektyviai slopindamas imuninį atsaką, gali išvengti organizmo imuniteto gynybinių mechanizmų, kad sukeltų infekciją [33]. Kiekvienos ligos eigą didele dalimi lemia organizmo imuninės sistemos atsakas, kurio funkcija – reikiamu lygmeniu ir specifiškai reaguoti į ligą sukėlusius veiksnius bei palaikyti organizmo homeostazę [9,11].

Antigeno sunaikinimas. Priklausomai nuo infekcijos tipo ir stadijos, antigenų sunaikinimas

2. IMUNOSTIMULIATORIAI

Kai yra vieno ar kelių imuninės sistemos komponentų defektas, tada imuninė sistema nesugeba normaliai reaguoti į antigeną ir imuninis atsakas tampa neveiksmingas, tad pasireiškia imunodeficitai arba autoimuninės ligos, hipererginės (alerginės) reakcijos [15]. Per daug aktyvaus imuniteto ligas reikia slopinti imunosupresantais. Selektyvūs imunosupresantai – trikdo citokinų gamybą ar veikimą, trikdo metabolizmą ląstelėse ir stabdo limfocitų proliferaciją; trumoro nekrozės faktoriaus alfa inhibitoriai – tai dominuojantis citokinas reumatoidinio artrito uždegiminiame procese; interleukinų inhibitoriai - slopina organizmo cheminės medžiagos, perduodančios tam tikrą informaciją, vadinamojo interleukino-1, receptorius. Jungdamiesi prie receptorių, prie kurių paprastai jungiasi interleukinas-1, slopina interleukino-1 poveikį; kalcineurino inhibitoriai - veikia tam tikras specialias imuninės sistemos ląsteles, vadinamas T ląstelėmis, kurios atakuoja persodintus organus arba, sergant autoimuninėmis ligomis, normalius audinius; kiti imunosupresantai – azatioprimas (purinų antimetabolitas), metotreksatas (folio rūgšties antimetabolitas), pirfenidonis (slopina fibroblastų ir kitų medžiagų, dėl kurių gyjant audiniams formuojasi kietas pluoštinis audinys, gamybą, taip lėtindamas IPF (idiopatinė plaučių fibrozė) sergančių pacientų ligos progresavimą, talidomidas (turintis imunomoduliacinių ir uždegimą slopinančių savybių), lenalidomidas (turintis antineoplazinių, angiogenezę slopinančių, eritropoezę skatinančių ir imunomoduliacinių savybių) [5].

Veikiant įvairiems neigiamiems aplinkos veiksniams, organizmo imunitetas silpsta, todėl būtina jį stiprinti. Yra nemažai įvairių preparatų, kurių dėka galima padėti sergančiam greičiau pasveikti, o sveikam nesusirgti [10]. Imunostimuliatoriai - dgs. (lot. immunis laisvas nuo ko nors + stimulare skatinti, sukelti) veiksniai, skatinantys imuninės sistemos veiklą ir didinantys organizmo atsparumą [41].

2.1. Imuninę sistemą veikiantys vaistai

➢ Interferonai. 1957 m. anglų mokslininkai, gyvūnuose, aptiko medžiagų, kurios veikia

ląstelių augimą, bei stimuliuoja natūralų imunitetą prieš kovojant su vėžinėmis ląstelėmis [27]. Interferonas alfa – tai rekombinantinis alfa interferonas, kurio biologinis aktyvumas, struktūra, savybės tokios pačios kaip ir žmogaus alfa interferono. Jis turi imunomoduliuojamajį, antiproliferacinį ir priešvirusinį veikimą. Peginterferonas alfa – imunostimuliatorius, interferonas konjuguotas su monometoksipolietilenglikoliu, turintis imunomoduliuojamajį, antiproliferacinį ir priešvirusinį veikimą [5].

➢ Imunoglobulinai. Tai natūralūs antikūnai, imuninės sistemos baltymai, kuriuos išskiria

ir sintetina žmogaus plazminės ląstelės, susidariusios iš B limfocitų. Juos sintetindamas organizmas reaguoja į antigeną. Tai struktūriškai giminingi baltymai, veikiantys kaip cirkuliuojantys antikūnai. Yra 5 jų klasės: IgA, IgD, IgE, IgG, IgM.

IgA – jo kraujo serume yra apie 10-15%. Daugiausiai jo yra ašarose, seilėse, virškinamojo trakto gleivinėje, piene, prakaite, bronchų ir nosises sekrete bei tulžyje.

IgD – jo kraujo serume yra tik 0,2-1%. Padidėjęs IgD kiekis žmogaus organizme randamas esant įvairių infekcinių susirgimų, tokių kaip ŽIV, salmonėliozei ir t.t., metu.

IgE – jo kraujo serume randama mažiausiai (mažiau nei 1%). Pagrindinė šio imunoglobulino funkcija – dalyvauti imuniniame atsake prieš parazitus, vadinamus nematodais. Būtent tuo metu padidėja IgE gamyba kraujo serume.

IgG - žmogaus normalią imunogramą daugiausia sudaro imunoglobulinas G (IgG), apie 75%, kurio sudėtyje yra daug fragmentų, apsaugančių nuo infekcinių ligų sukėlėjų. Jis gaminamas iš ne mažiau kaip 1000 donorų plazmos kaupinių. IgG poklasių pasiskirstymas yra panašus į normalios žmogaus kraujo plazmos imunogramą. Tinkamos vaistinio preparato dozės gali atstatyti sumažėjusią imunoglobulino G koncentraciją iki normalios. Šios klasės antikūnai dažniausiai susidaro antrinio imuninio atsako metu.

IgM – jo kraujo serume randamas apie 10%. Jis pradeda gamintis pirminio imuninio atsako metu. IgM pirmi pradedami sistetinti naujagimio organizme. IgM kiekis padidėja susirgus maliarija, reumatoidiniu artritu ir kt., o sumažėja sergant lėtine limfoblastine leukemija, daugybine mieloma ir kt [26].

pasiutligės profilaktikai po kontakto su pasiutusiu ar įtariamu pasiutus gyvūnu, ypač kai yra didelė rizika užsikrėsti. Neutralizuoja pasiutligės virusą. Imunoglobulinai nuo stabligės – stabligės profilaktikai. Immunoglobuinum humanum normale – normalių nemodifikuotų žmogaus imunoglobulinų (daugiausiai IgG) preparatas. Į veną – pakaitinė terapija, kai yra įgimtas ar įgytas antikūnų nepakankamumas, infekcijų profilaktikai po kamieninių ląstelių transplantacijos, neatidėliotinai virusinių infekcinių ligų profilaktikai po kontakto. Į raumenis – kai kurių infekcinių ligų profilaktikai, kai asmuo šiai ligai neturi imuniteto ar jo imuninė būklė nežinoma, pakaitinei terapijai, kai yra įgimtas ar įgytas antikūnų nepakankamumas [5].

➢ Vakcinos. Tai nusilpusių arba negyvų mikroorganizmų preparatai, kurie stimuliuoja

imuninę sistemą, nesukeldami infekcijos, bet suteikdami organizmui apsaugą. Tai patikimiausia ir saugiausia apsaugos priemonė nuo žmogaus gyvybei pavojingų užkrečiamų ligų (infekcijų). Jų pagalba yra kuriama saugi visuomeninė aplinka. Kiekviena vakcina apsaugo žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos/infekcijos tam tikrą laiką ar net visą gyvenimą. Norint, kad skiepai būtų kuo efektyvesni ir, kad būtų sudarytas imunitetas, pagal skiepo aprašą, būtina laikytis vakcinacijos kurso. Būtina skiepytis nurodytu metu ir atitinkamais intervalais. Jei nesilaikoma nurodymų, vakcina gali būti neveiksni. Taip pat vakcinos veikimui didelės įtakos turi ir žmogaus amžius, nes kuo vyresnis žmogus, tuo jo imuninis atsakas yra silpnesnis. Dar vienas svarbus veiksnys – persirgtos ir lydinčios ligos bei medikamentų naudojimas [37,21]. Pavyzdžiui, BCG vakcina – nespecifinis imunostimuliatorius, gyvų Bacillus Calmette – Guerin liofilizuota suspensija. Ši vakcina aktyvina imuninę sistemą ir turi antinavikinių savybių [44].

imunizacija nuo raupų. Vakcinos nuo rotavirusų sukeliamo viduriavimo - vartojama 6-24 savaičių kūdikių aktyviai imunizacijai, siekiant apsaugoti nuo gastroenterito, kurį sukelia rotavirusas. Vakcinos nuo meningokokinės infekcijos – aktyviajai asmenų, vyresnių kaip 2 metų, imunizacijai nuo meningokokų sukeliamo meningito ir sepsio. Vakcinos nuo pasiutligės – prieškontaktinis skiepijimas pasiutligės profilaktikai asmenims, turintiems didelę riziką užsikrėsti pasiutligę. Vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos – konjuguotos pneumokokinės polisacharidinės vakcinos skirtos kūdikiams nuo 6 sav. Iki 2-5 m. amžiaus. Vakcinos nuo poliomielito – kūdikių, vaikų ir į endeminius regionus vykstančių suaugusiųjų imunizacijai nuo poliomielito. Vakcinos nuo tymų – vaikų, vyresnių kaip 12 mėn., ir imlių suaugusiųjų aktyviajai imunizacijai nuo tymų. Vakcinos nuo tuberkuliozės – aktyviajai imunizacijai nuo tuberkuliozės sukėlėjų. Skiriama naujagimiams, kūdikiams, kai kuriose šalyse – vaikams, paaugliams arba suaugusiųjų rizikos grupėms. Vakcinos nuo vėjaraupių – pirminė vėjaraupių profilaktika aktyvios imunizacijos būdu 12 mėnesių amžiaus ir vyresniems žmonėms. Taip pat galima skiepyti ligoms neatsparius žmones, kurie kontaktavo su vėjaraupiais sergančiais ligoniais. Skiepijimas per 3 dienas po kontakto gali sukliudyti atsirasti kliniškai matomai infekcinei ligai arba lengvinti jos eigą. Vakcinos nuo vidurių šiltinės – vidurių šiltinės profilaktikai suaugusiems ir vyresniems nei 2 metų vaikams. Rekomenduojama gyvenantiems endeminėse vietose arba į jas vykstantiems, ligoninių ir laboratorijų personalui, kariams, maisto pramonės darbuotojams [5].

➢ Kiti imunostimuliatoriai. Tasonerminas – sukelia citotoksinį poveikį įvairioms naviko

ląstelių linijoms in vitro; iš dalies sukelia smulkiųjų naviko kraujagyslių prokoaguliacinę būklę, kuri lemia jų trombozę ir infiltraciją limfocitais, monocitais bei granuliocitais; aktyvina imuninės sistemos ląsteles. Histamino dihidrochloridas – juo per imuninę sistemą siekiama sunaikinti likusias mieloidinės leukemijos ląsteles ir taip užkirsti kelią leukemijos recidyvui. Mifarurtidas – aktyvina monocitus ir makrofagus. Pleriksaforas - blokuoja kraujo kamieninių ląstelių paviršinį baltymą, kuris padeda prijungti šias ląsteles prie kaulų čiulpų. Jo pagalba pagerinamas kamieninių ląstelių išsiskyrimas [5].

2.2. Augalinės kilmės imunostimuliatoriai

imunostimuliatoriai, nes jie turi mažiau šalutinių poveikių nei kiti sintetiniai preparatai [8]. Vieni iš populiariausių augalinės kilmės preparatų yra ežiuolės preparatai.

• Rausvažiedė ežiuolė (sin. Purpurinė ežiuolė; lot. Echinacea purpurea Moench.)

Tai daugiametis žolinis augalas, paplitęs Šiaurės Amerikos vidurinėje ir rytinėje dalyje. Lietuvoje auginama soduose, gėlynuose. Vartojama augalo šaknis, žolė ir žiedai, kuriuose yra poliacetilenų, alkilaminų, polisacharidų, flavaniodų, mineralinių medžiagų, vitamino C. Tai imuninę sistemą stimuliuojanti priemonė, kuri padidina leukocitų skaičių ir aktyvuoja granuliocitų fagocitozę. Echinaceae purpurea Moench. preparatai ne tik didina imunokompetentinių ląstelių skaičių, bet ir turi metabolinį bei bakteriocidinį aktyvumą, imunostimuliacinį poveikį, stimuliuoja makrofagų fagocitinį. Ežiuolės preparatai vartojami esant viršutinių kvėpavimo takų infekcijai, kaip adaptogeninė priemonė, taip pat išoriškai gydyti blogai gyjančias žaizdas ir odos uždegimą. Jos preparatų negalima vartoti, sergant progresuojančiomis užkrečiamomis ligomis (tuberkuliozė, kolagenozė, išsėtinė sklerozė). Jos preparatai negali būti vartojami ilgiau kaip keturias savaites. Ežiuolės preparatai labiau tinkami ligų profilaktikai, o ne gydymui [20,2].

Lietuvos sveikatos mokslų universitete, 2004 m. buvo atliktas tyrimas su triušiais. Buvo tiriamos dvi grupės: pirmajai grupei injekuota rausvažiedės ežiuolės šaknų preparato, o antrajai – rausvažiedės ežiuolės žolės preparato. Abejose grupėse po trijų parų buvo tirtas periferinis kraujas. Tiek pirmoje, tiek antroje grupėje buvo užfiksuotas leukocitų ir limfocitų padidėjimas, kuris buvo statistiškai reikšmingas. Reikšmingas padidėjimas taip pat užfiksuotas ir šeštąja parą po preparatų injekcijos [7].

• Siauralapė ežiuolė (lot. Echinacea angustifolia)

Dažnai vartojami kiti augalinės kilmės preparatai, turintys imunostimuliuojantį poveikį. Juo pasižymi paprastasis erškėtis (Rosa canina), kininis ženšenis (Panax ginseng), juodasis eleuterokokas (Eleutherococcus senticosus), krūminė perilė ( Perilla frutescens) ir kt..

• Paprastasis erškėtis (lot. Rosa canina)

Lietuvoje dažnas augalas. Tai daugiametis dygliuotas krūmas, augantis pamiškėse, pelkėse, šlaituose, krūmuose. Vartojami augalo vaisiai, kuriuose yra L-askorbo rūgšties, kitų vitaminų (B1, B2, PP, E, K), pektinų, cukraus, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, karotinoidų, nedaug flavaniodų ir kitų medžiagų. Vartojamas kaip vitamino C šaltinis, esant jo trūkumui, kaip organizmo atsparumą infekcinės ligoms ir darbingumą didinanti priemonė [1,35].

• Kininis ženšenis (lot. Panax ginseng)

Tai rytų Azijos daugiametis žolinis augalas (auga Korėjoje, Kinijoje, Japonijoje). Vartojama augalo šaknis, kurioje yra ginzenozidų, eterinio aliejaus, įvairių poliacetilenų, peptidoglikanų, krakmolo, cukraus, oligosacharidų ir kitų medžiagų. Vartojamas kaip tonizuojamoji, organizmą ir imuninę sistemą stiprinančioji priemonė. Ženšenio alkaloidų ekstraktas apsaugo nuo radiaciją, o ženšenio saponinai turi imunostimuliacines savybes. Iš ženšenio ląstelių kultūros gautas polisacharidas pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, didina imuninės sistemos aktyvumą, fagocitozę, efektyvus gydant Staphylococcus aureus sukeltas odos infekcijas. Tyrimais įrodyta, kad ženšenis slopina bakterijų, grybelių ir parazitų aktyvumą. Šalutinis poveikis palyginti retas, tik ilgai vartojant dideles dozes, gali atsirasti nemiga, nervingumas, viduriavimas (ypač ryte), odos išbėrimas, gausesnis menstruacinis kraujavimas, hipertenzija [2,22].

• Juodasis eleuterokokas (lot. Eleutherococcus senticosus)

antimikrobinis, priešradiacinis, priešvėžinis, neuroprotekcinis, hepatoprotekcinis, priešalerginis, antioksidacinis, adaptogenai.

Šaknyse yra saponinų, glikozidų, flavanoidų, alkaloidų, kumarinų, eterinio aliejaus, vitaminų (C, B1, B2), sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, fosforo, vario. Naudojamas kaip tonizuojamoji, stiprinamoji, adaptogeninė priemonė esant nusilpimui po sunkių ligų, pervargymui ar nesugebant susikoncentruoti,. Eleuterokoko nereikia vartoti sergant arterine hipertenzija, kartu su juo nereikėtų gerti kavos, vartoti kofeino. Nerekomenduojama jo skirti vaikams, nėštumo laikotarpiu, sergant onkologinėmis ligomis [2,8].

Lietuvos sveikatos mokslų universitete, 2015 m. buvo atliktas tyrimas su 2-3 mėn. amžiaus laboratorinėmis pelėmis. Pirma tiriamoji grupė, kurioms buvo skirtas placebo, o kitai grupei -eleuterokoko šakniastiebių ir šaknų skystasis 40 proc. etanolio ekstraktas, pagamintas UAB ,,Valentis“, kuris buvo skiriamas pagal gamintojo rekomendacijas, pritaikius jas pelių kūno masei. Buvo nustatyta, kad eleuterokoko šaknų skystasis ekstraktas didina leukocitų skaičių ir limfocitų kiekį periferiniame kraujyje bei nustatytas statistiškai reikšmingas T limfocitų (čiobrialiaukėje) ir B limfocitų (bluţnyje) kiekio padidėjimas [8].

• Krūminė perilė (lot. Perilla frutescens)

Tai vienametis žolinis augalas, paplitęs šiltuosiuose subtropikuose ir tropiniuose Azijos regionuose. Vartojami perilių lapai ir vaisiai, kuriuose kaupiasi eteriniai aliejai, perilozidai, citrusinas C, flavanoidai, antocianai, mineralinės medžiagos, raugai, rozmarino rūgštis, kakavos rūgštis, aminorūgštys, karotinas, antocianai, riebaliniai aliejai. Pirma kartą medicinoje perilė buvo panaudota Senovės Kinijoje apsinuodijus jūros maistu. Dabar ji vartojama peršalimo ligoms gydyti, skrandžio veiklai reguliuoti, užkietėjus viduriams, turi antimikrobinį, priešnavikinį poveikį, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Perilė taip pat skirtingai veikia imuninės sistemos reguliacijos mechanizmus, slopindama labrocitų degranuliaciją ir histamino išsiskyrimą. Perilla frutescens ekstraktas pasižymi imunostimuliuojančiomis savybėmis, didina imunokompetentinių ląstelių kiekį periferiniame kraujyje [8,12].

2.3. Gyvūninės kilmės imunostimuliatoriai

Tai produktai, kurie yra pagaminami paties gyvūno arba gaunami perdirbant gyvūnų kūną ar jį sudarančias medžiagas. Tokie imunostimuliatoriai yra žuvų taukai, bičių produktai.

• Žuvų taukai

Tai Omega – 3 riebalų rūgščių šaltinis, gaunamas iš jūros gėrybių (žuvies, vėžiagyvių, dumblių). Omega – 3 riebalų rūgštys susideda iš α-linoleninės rūgšties (ALA), eikozapentaenoinės rūgšties (EPA), dekozaheksaenoinės rūgšties (DHA). Žuvų taukai yra plačiai naudojami įvairių ligų gydymui bei jų prevencijai. Turi teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, hipertenzijai, dislipidemijai, gydant depresiją, nėštumo metu gerina jo eigą, vaisiaus augimą, sumažina naujagimio alergijų riziką bei komplikacijas nėštumo metu, gerina smegenų veiklą, stiprina imuninės sistemos veiklą [45,36].

• Bičių produktai

Bičių produktai plačiai vartojami sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui. Visi jie turi priešuždegiminį, antitoksinį, antibiotinį, regeneracinį, antiradiacinį, antistresinį, dezodoruojantį poveikį, papildo kasdienę mitybą bei stiprina imunitetą. Imuninę sistemą stiprinantys bičių produktai: bičių surinktos žiedadulkės, bičių pienelis, bičių duonelė bei bičių pikis [4].

➢ Bičių surinktos žiedadulkės

Tai vyriškosios augalų lytinės ląstelės, kurios yra bičių renkamos, apdorojamos ir kaupiamos kaip atsargos, kuriomis minta bitės. Žiedadulkės savo sudėtyje turi baltymų, angliavandenių, lipidų, makro ir mikroelementų, vitaminų, fermentų, fenolinių junginių. Jos skatina sveikų audinių regeneraciją, lengvina lėtinių uždegimų gydymą, greitina sveikimą po operacijų ar traumų, padeda atstatyti vitaminų, mineralų bei mikroelementų pusiausvyrą, mažina stresą. Stiprina imuninę sistemą [34,47].

➢ Bičių pienelis

saldžiarūgštis skonis bei rūgščiai aštrus kvapas. Jo sudėtyje yra baltymų, amino rūgščių, fenolių, cukrų, organinių rūgščių, sterolių, mineralinių medžiagų. Jis skatina sveikų audinių augimą ir regeneraciją, didina kraujo baltymų, eritrocitų bei hemoglobino kiekį, turi antistresinį, antipsichotinį poveikį, didina imuninės sistemos aktyvumą [4].

➢ Bičių duonelė

Tai įvairių augalų, įvairiu metu suneštos žiedadulkės, kurios sumaišytos su bičių seilėmis ir nektaru, korių akutėse užkonservuotos maisto atsargos. Duonelėje gausu angliavandenių, baltymų, mineralinių medžiagų, riebalų. Bičių duonelė gerina nuotaiką, atstato jėgas po fizinio krūvio, šalina nuovargį, padeda virškinamojo trakto veiklai, stiprina imuninę sistemą, gerina medžiagų apykaitą, padeda gydyti mažakraujystę bei širdies ir kraujotakos sutrikimus, galima vartoti sergant cukriniu diabetu, gerina kraujotaką, stiprina nervų sistemą, padeda šalinti cholesterolį, gerina odos būklę [3,17].

➢ Bičių pikis (propolis)

Propolis – tai dervinga medžiaga, renkama bičių nuo įvairių medžių lapų bei pažeistų vietų. Jį bitės naudoja apsaugai nuo infekcijų, korių tvirtinimui, avilio plyšių taisymui. Tai stipraus kvapo, kartaus bei aštraus skonio, sakingas produktas. Jo spalva gali būti nuo gelsvos iki tamsiai rudos, žalsvos ar pilkos. Spalva ir sudėtis priklauso nuo geografinės kilmės ir augalų rūšių. Kuo jis senesnis, tuo jo spalva tamsesnė. Bičių pikis laikomas vienu stipriausiu natūraliu antibiotiku. Savo sudėtyje propolis turi dervų, vaško, žiedadulkių, eterinių aliejų, mineralinių medžiagų, tokių kaip Ca, Mg, Zn ir kt., bei B grupės, C ir E vitaminų. Bičių pikis greitina kaulų, žaizdų bei opų gijimą, turi imunomoduliacinį, antioksidacinį, priešuždegiminį, antibakterinį, antivirusinį, priešgrybelinį, antitioksinį, antiradiacinį, regeneracinį bei hepatoprotektinį veikimą. Savo gydomąsias savybes jis gali išsaugoti iki 10 metų [4,48,49].

kraujo tyrimas. Imuninės sistemos vertinimui tyrimai – bendras imunoglobulinų (IG) kiekis. Tyrimų rezultatai buvo vertinami grupės viduje, pagal lytį, prieš žiedadulkių vartojimą ir po jo bei palyginti su 30-ties santykinai sveikų bitininkyste užsiimančių, reguliariai vartojančių žiedadulkes asmenų, 19 vyrų ir 11 moterų, kurie sudarė kontrolinę grupę. Ištirta, kad pavartojus žiedadulkes vidutinėmis dozėmis vieno mėnesio laikotarpiu, nustatyti teigiami vyresnio amžiaus žmonių kraujo rodiklių pokyčiai, pasireiškę imunodeficito sumažėjimu ir kompensacinių imuninių reakcijų sustiprėjimu. Reguliariai vartojančių bičių produktus kontrolinės grupės narių bitininkų imuninė būsena yra ženkliai geresnė [13].

2.4. Vitaminai ir mineralai

Vitaminai – tai organizmo procesų katalizatoriai, kurie įeina į daugelio fermentų sudėtį bei dalyvauja medžiagų apykaitoje. Vitaminai ir mineralai turi didelę reikšmę, sustiprinant imuninę sistemą ir padidina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms. Vitaminai A, Bgrupės vitaminai, C, D, E yra ypač svarbūs imuninei sistemai.

Vitaminas A (retinolis) – tai riebaluose tirpus vitaminas, būtinas matymui tamsoje, augimui

ir epitelio ląstelių vientisumui. Taip pat jis stimuliuoja antikūnų gamybą ir fagocitozę, mažina infekcijų riziką, gerina imuninės sistemos veiklą [14].

Vitaminas E (tokoferolis) – riebaluose tirpus vitaminas, antioksidantas. Gali apsaugoti

ląstelių komponentus nuo oksidacinio streso ir neleisti susidaryti žalingiems oksidacijos produktams, veikti kaip kofaktorius fermentų sistemose, saugo eritrocitų ir kitų ląstelių membranų vientisumą [29].

B grupės vitaminai tirpūs vandenyje (B1 – tiaminas, B2 – riboflavinas, B6 – piridoksinas, B9 – folio rūgštis, B12 – ciankobalaminas). Jų stygius sutrikdo makrofagų aktyvumą, skatina interferono ir antikūnų gamybą. Jie svarbūs raudonųjų kraujo kūnelių gamybai bei kaulų čiulpų funkcijoms [39,40].

Vitaminas C (askorbinė rūgštis) – vandenyje tirpus vitaminas, būtinas kolageno,

katecholaminų, karnitino ir steroidų sintezei, folio rūgščiai virsti folino rūgštimi, tirozino metabolizmui. Stygius pasireiškia skorbutu, kuriam būdingi degeneraciniai kapiliarų, kaulų ir jungiamojo audinio pokyčiai. Lengvais atvejais gali sutrikti kaulų ir dantų vystymasis, pasireikšti gingvitas, kraujuoti dantenos, silpniau laikytis dantys. Vitaminas C didina atsparumą infekcinėms ligoms, lengvina bei trumpina peršalimo ligų eigą, stimuliuoja leukocitus, kurie gamina antikūnus [5].

Vitaminas D3 (cholekalciferolis) – natūrali organizme esančio riebaluose tirpaus vitamino D

ir struktūrą, o taip pat siejamas su vis didėjančiu ligų skaičiumi, tarp kurių yra diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, kai kurie onkologiniai susirgimai, taip pat autoimuninės bei infekcinės ligos, ir šiuo metu yra pripažintas labiausiai paplitusia medicinine būkle visame pasaulyje. Vitaminas D tiesiogiai veikia širdies raumenį, reguliuoja renino-angiotenzino-aldosterono sistemą, moduliuoja imuninę sistemą. Pakankamas vitamino D kiekis reikalingas ir moters organizmui – išsaugoti normalų kaulų mineralų tankį ir užtikrinti imuninines funkcijas nėštumo metu [5].

Norint palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, būtinas pakankamas mineralinių medžiagų kiekis organizme, nes mineralai yra atsakingi už daugelį organizmo funkcijų, tokių kaip nervų sistemos veikla, raumenų bei širdies darbas, hormonų, vandens, fermentų apykaita. Patartina naudoti mineralines medžiagas, tokias kaip geležį, kalcį, magnį, cinką, varį, seleną [14]. Geležis - tai nepakeičiama žmogaus organizmo ląstelių, Hb (hemoglobino) ir audinių sudedamoji dalis. Ji transportuoja audiniams deguonį, pašalina anglies dvideginį, dalyvauja audinių ir ląstelių metabolizme, taip pat ji reikalinga DNR sintezei. Kalcis – tai elementas, kuris yra svarbus atramos – judėjimo aparatui, kad nepradėtų minkštėti, trupėti, lūžinėti kaulai, neatsirastų stuburo slankstelių deformacijos, raumenų skausmai bei traukuliai. Esant kalcio trūkumui pablogėja odos, plaukų ir nagų, burnos ertmės ir dantenų būklė. Taip pat kalcio trūkumas turi didelės įtakos imuninės sistemos nusilpimui, skatina kraujavimą bei alergozių išsivystymą. Magnis – būtinas daugelio fermentų sistemų veiklai, nervinių impulsų perdavimui į raumenis ir raumenų dirglumui. Jis padeda tinkamai funkcionuoti organizmui, teigiamai veikia imuninę sistemą. Cinkas – ypač reikalingas imuninės sistemos veiklai. Jis skatina leukocitų ir antikūnų gamybą. Jis yra svarbus odos būklei, ląstelių dalijimuisi, svarbus reprodukcinei funkcijai. Taip pat jis svarbus vaisiaus vystymuisi nėštumo metu bei tolimesniam organizmo augimui, ir kvapo bei skonio suvokimui [19]. Varis – svarbus normaliai odos pigmentacijai, energijos apykaitai, padeda apsaugoti ląstele nuo oksidacinio pažeidimo, skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, padeda formuotis kaulams, nervų bei imuninei sistemai. Selenas – reikalingas, norint palaikyti normalią plaukų ir nagų būklę, saugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, didindamas su svetimkūniais kovojančių ląstelių skaičių, veikia kaip stiprus antioksidantas [5,14].

2.5. Probiotikai

gynybinius procesus, padeda greičiau atsistatyti po infekcinių ligų, padeda aktyvinti natūralų organizmo atsparumą bakterijoms ir virusams. Probiotikai vartojami į vidų, jų sudėtyje yra daug gyvybingų mikroorganizmų, kurie gali atstatyti pakitusią žarnyno mikroflorą. Jie dedami į įvairius pieno produktus. Probiotikai yra netoksiški ir nepatogeniški mikroorganizmai, gali išgyventi veikiant rūgščiai skrandžio terpei, veikiant kasos fermentams bei tulžies rūgščiai. Dažniausiai yra vartojamos laktobakterijos ir bifidobakterijos. Bifidobakterijos yra ypač svarbios, nes jos skaido angliavandenius ir tiesiogiai veikia metabolizmą, sintetina vandenyje tirpius vitaminus. Manoma, jog probiotikai, prisitvirtindami prie žarnų epitelio, neleidžia ten prisitvirtinti enteropatogeniniams ir enterotoksiniams mikroorganizmams. Taip susidaro apsauginis organizmo barjeras [16,28].

In vitro tyrimuose įrodyta, kad Lactobacillus reguliuoja citokinų ekspresiją, indukuoja T helperių, navikų nekrozės faktorius, interliaukinų produkciją ir ekspresiją periferinėse mononuklearinėse kraujo ląstelėse, aktyvina imuninę sistemą, stimuliuodamos Ig A (tai imunoglobulinas, esantis žarnyne ir apsaugantis nuo infekcijų) [25].

2.6. Bakteriniai imunostimuliatoriai

Tai infekcijas sukeliančių bakterijų preparatai, kurie yra sudaryti iš bakterijų lizatų ar bakterijų ribosomų. Jų dėka stimuliuojamas specifinis ar nespecifinis imunitetai, ko pasekoje organizme daugėja T limfocitų, padidėja fagocitų ir makrofagų aktyvumas. Naudojant bakterinius imunostimuliatorius, aktyvinami antigenai, kurie rezorbuojasi žarnyne ir yra pernešami į imuninės sistemos ląsteles. Taip aktyvinami organizmo apsauginiai mechanizmai. Bakterinių imunostimuliatorių dėka į organizmą patenka maži bakterijų kiekiai, kurie sukelia natūralią organizmo apsauginę reakciją - specifinių antikūnų gamybą. Taip užtikrinama organizmo apsauga nuo to tipo infekcijos. Tai vadinamos geriamosios vakcinos, kurios turėtų būti vartojamos ne mažiau kaip 3-4 mėnesius, siekiant maksimalaus jų veikimo [41].

2.7. Granuliocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius

padidina neutrofilų skaičių periferiniame kraujyje ir šiek tiek padidina monocitų ir/ar limfocitų skaičių) [5].

2.8. Enzimų terapija

Enzimai (fermentai) – tai junginiai, greitinantys organizme vykstančias biochemines reakcijas. Jie išgaunami iš papajos ir ananaso vaisių, veršelių ir kiaulės kasos. Tai augalinių ir gyvūlinių fermentų derinys. Beveik visos cheminės reakcijos organizme vyksta dalyvaujant biologiniams katalizatoriams. Daugelis fermentų yra baltymai ir biologiniai katalizatoriai, kurie reakcijos metu nei sunaudojami, nei pagaminami, tik didina reakcijos greitį, bet nekeičia jos pusiausvyros. Fermentai yra jautrūs temperatūros ir terpės rūgštingumo (pH) pokyčiams. Jie ypač reikalingi ląstelių gynybiniams procesams (makrofagams, monocitams bei natūraliems kileriams – NK). Fermentai padeda mažinti dėl traumos ar uždegimo atsiradusius patinimus, nes padeda suardyti uždegimo mediatorius, kraujo serume mažina antiproteazių kiekį, o tai turi įtakos imuninės sistemos reguliavimui [18].

Viena iš enzimų terapijos sudedamųjų dalių yra bromelainas, kuris išgaunamas iš jaunų ananaso vaisiaus lapų. Jis turi uždegimą slopinančių savybių, aktyvina NK ląsteles. Jis tarsi signalinė molekulė, kuri padeda išlikti kitoms ląstelėms. Bromelainas taip pat teigiamai veikia virškinamajį traktą, skatindamas žarnyno sekreciją ir taip neutralizuodamas enterotoksinį poveikį. Jis mažina trombocitų agregaciją, pasižymi fibrinolizinėmis savybėmis, turi antimikrobinį poveikį, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, pagreitina hematomų gijimą, esant traumoms ar raiščių plyšimams/patempimams sumažina jautrumą, skausmą ir patynimą toje vietoje. Sergantiems bronchine astma, bromelainas padeda sumažinti kvėpavimo takų reaktyvumą ir jautrumą dirgikliams. Terapinis bromelaino poveikis pasiekiamas jo per parą suvartojant 160 mg, tačiau geresni rezultatai pasiekiami vartojant jo 750-1000 mg per parą [43,38].

3.TYRIMO METODIKA

3.1. Tyrimo planas

Prieš atliekant anketinį tyrimą, buvo apžvelgta mokslinė literatūra apie imuninę sistemą bei jos stiprinimą. Pasirinkta tyrimo priemonė – klausimynas. Magistrinio darbo pradžioje sudarytas tyrimo planas – nustatytas tyrimo tikslas, suformuoti uždaviniai, pasirinktas tyrimo metodas, nustatytas tyrimo imties tūris.

Tyrimo metu taikytas analizės metodas – anketavimas. Tai duomenų rinkimo metodas, kai respondentas pats savaranoriškai pildo pateiktą klausimyną. Anketos buvo asmeniškai įteikiamos vaistinės klientams, kurie pirko imuninę sistemą stiprinančius preparatus. Prieš pildant anketą, buvo supažindinta su tyrimo tikslu, paaiškinta anketos pildymo tvarka.

Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti ir rezultatams pavaizduoti buvo naudojama SPSS 22 ir Microsoft Exel 2010 programa.

3.2. Tyrimo objektas

Tyrimo tikslas - ištirti Zarasų miesto vaistinės klientų požiūrį į savigydai vartojamų

preparatų, stimuliuojančių imuninę sistemą, vartojimą ir poveikį.

Tyrimo objektas. Siekiant įvertinti Zarasų miesto vaistinės klientų požiūrį į savigydai

3.3. Tiriamųjų imtis ir atranka

Tyrimas atliktas Zarasų miesto „Eurovaistinė“ vaistinėje 2017 m. gegužės – spalio mėnesiais. Vaistinėje kas mėnesį apsilanko apie 2500 gyventojų, kurie perka receptinius ir nereceptinius, kompensuojamus ir nekompensuojamus vaistinius preparatus, maisto papildus, kosmetiką bei medicinines pagalbos priemones. Iš jų apie 200 gyventojų perka preparatus, skirtus imuninės sistemos stiprinimui. Anketa buvo pateikta vaistinės klientams, perkantiems preparatus imuninės sistemos stiprinimui. Iš viso pateikta 230 anketų. Surinktos 211, iš jų sugandinta 19 anketų.

Tyrimui atlikti gautas UAB „Eurovaistinė“ vaistinės vadovės Evelinos Dambrauskaitės leidimas (žr. priedas Nr. 1). Anketos vaistinės pacientams pradėtos dalinti gavus LSMU Bioetikos centro leidimą Nr. BEC – FF – 31 (žr. priedas Nr. 2).

3.4. Tyrimo metodai

1. Teorinis analizės metodas. Mokslinės literatūros, susijusios su magistriniame darbe analizuojama tema, apžvalga ir analizė.

2. Empiriniai analizės metodai. Tyrimo metu taikytas analizės metodas – anketavimas. Sudaryta anketinė apklausa, siekiant ištirti Zarasų miesto vaistinės klientų požiūrį į savigydai vartojamų preparatų, stimuliuojančių imuninę sistemą vartojimą ir poveikį.

Tyrimui atlikti sudaryta anoniminė anketa (žr. priedas Nr. 3). Anketos pradžioje trumpai paaiškintas tyrimo tikslas, anketos pildymo metodas, akcentuojamas tyrimo anonimiškumas. Respondentai galėjo pasirinkti vieną ar daugiau atsakymo variantų, kurie atitinka apklaustųjų nuomonę. Anketa sudaryta iš kelių klausimų grupių:

1. Demografiniai respondentų duomenys.

2. Duomenys apie imuninę sistemą stimuliuojančių preparatų pasirinkimą, vartojimą, turimas žinias ir informacijos gavimą.

3.5. Duomenų analizės metodai

Statistiniai tyrimo metodai. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti ir rezultatams pavaizduoti buvo naudojama SPSS (Statistical Package for the Social Science) 22 bei Microsoft Excel 2010 programos. Statistinei duomenų analizei naudoti šie testai:

1) Dviejų nepriklausomų tiriamųjų grupių palyginimui – Mann Whitney rangų sumų kriterijus. 2) Siekiant palyginti dvireikšmių tyrimo duomenų dažnį keliose respondentų grupėse – Chi

kvadrato testas.

3) Priklausomybės ryšių tarp dviejų veiksnių įvertinimui skaičiuotas Spearman‘o koreliacijos koeficientas.

TYRIMO REZULTATAI

Tyrimo anketas užpildė asmenys nuo 18 iki 80 metų. 57 (27,01 %) vyrai, 154 (72,99 %) moterys (3 pav.). Jų amžiaus vidurkis 31 metai. Didžioji dalis apklaustųjų buvo dirbantieji – 141 (66,82 %). Mažesnės socialinės grupės – moksleiviai, studentai – 5 (2,37 %), bedarbių – 23 (10,9 %), senjorai – 42 (19,91 %) (4 pav.).

3 pav. Tyrimo dalyvių lytis *p<0,05

Tyrimo rezultatai parodė, kad moterys labiau linkusios rūpintis savo sveikata nei vyrai. Taip pat galima teigti, jog dirbantys asmenys labiau linkę rūpintis savo sveikata. Tam gali turėti įtakos pastoviai gaunamos pajamos.

Atliekant tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti ar gyvenamoji vieta ir išsilavinimas įtakoja respondentų rūpestį jų sveikata. Daugiau nei pusė respondentų – 110 (52,13 %) turėjo aukštąjį išsilavinimą. Kiek daugiau nei ketvirtadalis – 54 (25,59 %) buvo įgiję aukštesnįjį/profesinį išsilavinimą. 44 tyrimo dalyviai (20,85 %) pažymėjo, jog turi tik vidurinį išsilavinimą, ir 3 (1,42 %) – nebaigtą vidurinį (5 pav.). Nustatyta, kad savo sveikata labiau linkę rūpintis respondentai, kurie turi aukštesnį bei aukštąjį išsilavinimą.

5 pav. Tyrimo dalyvių išsilavinimas *p<0,05

182 tyrimo dalyviai (86,26 %) pažymėjo gyvenantys mieste, 29 (13,74 %) – kaime (6 pav.). Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, jog respondentai, gyvenantys mieste, labiau rūpinasi savo sveikata ir skiria daugiau dėmesio gydymui bei profilaktikai, nei respondentai gyvenantys kaime. Tokius rezultatus gali lemti tai, jog mieste gyvenančių žmonių pragyvenimo lygis yra geresnis.

6 pav. Tyrimo dalyvių gyvenamoji vieta *p<0,05

Įvertinus respondentų atsakymus apie savo dabartinę sveikatos būklę nustatyta, kad daugiau nei pusė iš jų, 110 (52,13 %) savo sveikatos būklę vertina gerai, 59 (27,96 proc.) patenkinamai, 36 (17,06 proc.) puikiai, ir tik 6 (2,84 proc.) blogai (7 pav.). Kadangi įvairūs aplinkos veiksniai, tokie kaip netinkama mityba, sporto stoka, stresas ir kita, turi didelės reikšmės imuninės sistemos būklei, iš gautų apklausos rezultatų galima teigti, jog respondentai yra linkę rūpintis savo sveikata bei gyvenimo būdu.

7 pav. Tyrimo dalyvių sveikatos būklės vertinimas *p<0,05

Analizuojant tyrimo duomenis svarbu atsižvelgti į tai, ar anketą užpildę respondentai žinojo, apie kokius būtent preparatus klausiama anketoje, todėl jiems buvo pateiktas klausimas ,,Ar žinote, kas yra imuninė sistema?“. 158 apklaustieji (74,9 %) pažymėjo atsakymo variantą ,,Taip, gerai žinau“, o 53 (25,1 %) – ,,Dalinai žinau“. Nežinančių, kas yra imuninė sistema, nebuvo nė vieno (8 pav.). Iš to galime daryti išvadą, jog didžioji dauguma apklaustųjų gerai žino, kas tai yra imuninė sistema, domisi jos svarba, veikimu bei teikia didžiulį dėmesį savo sveikatos būklei. Šiais laikais tai yra ypač svarbu, nes žmonės patiria daug streso, skuba, dažnai netinkamai maitinasi, o tai alina organizmą ir atsiranda didelė rizika susirgti įvairiomis ligomis dėl nusilpusios imuninės sistemos.

8 pav. Tyrimo dalyvių žinios apie imuninę sistemą *p<0,05

Atliekant tyrimą, siekta ištirti imuninę sistemą stiprinančių preparatų vartojimo ypatumus, tyrimo dalyvių buvo klausiama, kaip dažnai ir kokiais metų laikais jie vartoja šiuos preparatus. Gauti rezultatai parodė, kad imuninę sistemą stiprinančių preparatų visai nevartoja tik 18,01 % apklaustųjų (ši dalis respondentų imuninę sistemą stiprinančius preparatus pirko kitiems asmenims). Dažniausiai šie preparatai vartojami ne daugiau kaip 2 mėnesius per metus: 28,44 % respondentų teigė juos vartojantys iki 1 mėnesio, 31,75 % – 1-2 mėnesius per metus. 15,17 % apklaustųjų juos vartoja 3-6 mėnesius per metus, o 3,32 % – pastoviai (9 pav.).

75% 25%

0%

9 pav. Imuninę sistemą stiprinančių preparatų vartojimas *p<0,05

Didesnis poreikis vartoti imuninę sistemą stiprinančius preparatus, apklaustųjų duomenimis, yra žiemą ir rudenį (atsakymo variantus pažymėjo 58,29 % ir 54,5 % apklaustųjų), didesnį poreikį vartoti šiuos preparatus pavasarį jautė 38,39 % apklausos dalyvių, o vasarą – tik 3,79 % (10 pav.). Iš gautų tyrimo rezultatų nustatyta, kad respondentai imuninę sistemą stiprinančius preparatus vartojo būtent rudenį ir žiemą, t.y. 1-2 mėnesius per metus. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro 2016 m. duomenimis, būtent rudens ir žiemos mėnesiais, yra didesnė rizika susirgti ir, kaip nustatėme tyrime, būtent šiais metų laikais respondentai savo sveikatos būkle rūpinasi labiau nei vasarą. Tačiau reikia žinoti, kad imunine sistema reikia rūpintis nuolatos, nes tik tada išvengsime įvairių sveikatos sutrikimų.

10 pav. Metų laikai, kada padidėja poreikis vartoti imuninę sistemą stiprinančius preparatus (galimi keli atsakymo variantai) *p<0,05

18% 28% 32% 15% 3% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%

Nevartoju Iki 1 mėnesio per petus 1-2 mėnesius per metus 3-6 mėnesius per metus Vartoju pastoviai 4% 55% 58% 38% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti ar respondentai žino, kas silpnina jų imuninę sistemą. Apklausos rezultatai parodė, kad respondentai pakankamai gerai žino, kas silpnina imuninę sistemą. 90,05 % jų pritarė nuomonei, kad tai pervargimas, stresas, netaisyklinga mityba. 62,09 % respondentų taip pat žinojo, kad imunitetą neigiamai veikia operacijos, hormoniniai preparatai bei antibiotikai. 60,19 % teigė, kad, jų nuomone, imunitetą silpnina bet kokia liga.

Vakcinų (skiepų) neigiamą įtaką imunitetui pažymėjo tik 16,59 % apklaustųjų (11 pav.). Iš gautų tyrimo rezultatų, galima teigti, jog respondentai turi pakankamai daug žinių apie imuninę sistemą silpninančius veiksnius, tačiau tyrimas parodė, jog 17% respondentams trūksta žinių apie vakcinas, kurios kaip tik stiprina mūsų imuninę sistemą. Tai nusilpusių arba negyvų mikroorganizmų preparatai, kurie nesukeldami infekcijos, stimuliuoja imuninę sistemą, suteikdami organizmui atsparumą. Tai patikimiausia ir saugiausia apsaugos priemonė nuo žmogaus gyvybei pavojingų kai kurių užkrečiamų ligų (infekcijų).

11 pav. Veiksniai, silpninantys imuninę sistemą (galimi keli atsakymų variantai) *p<0,05

Atliekant tyrimą, buvo siekiama išsiaiškinti, kokius imuninę sistemą stiprinančius preparatus respondentai vartojo per paskutinius 12 mėnesių. Tyrimo rezultatai parodė, kad populiariausia imuninę sistemą stiprinančių preparatų rūšis yra maisto papildai. Per paskutinius 12 mėnesių juos vartojo net 71% respondentų. Populiariausi preparatai imuninės sistemos stiprinimui iš maisto papildų žuvų taukai, vitaminas C, vitaminas D, propolis, vitaminų ir mineralų kompleksai, gerosios bakterijos. Augalinius preparatus vartojo 30,81%. Populiariausia augalinių preparatų grupė, vartojama imuninės sistemos stiprinimui žolelių arbatos (įvairūs mišiniai su ežiuole bei erškėčiais), kurios yra populiarios

60% 17%

62%

90%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Bet kokia liga Vakcinos (skiepai) Operacijos, hormoniniai preparati,

antibiotikai

peršalus. Tai yra saugūs, veiksmingi ir palyginti nebrangūs preparatai. Vaistinius preparatus rinkosi 18,01% respondentų. Populiariausi iš jų buvo propolio lašai bei nuo infekcijų saugantys bakterijų preparatai, kurie yra sudaryti iš bakterijų lizatų ar bakterijų ribosomų (Broncho – Munal, Ribomunyl). Tyrimo dalyvių atsakymai į klausimą, kokius imuninę sistemą stiprinančius preparatus jie naudojo per paskutinius 12 mėnesių (galimi keli atsakymo variantai) pavaizduoti 12 pav. Gautus tyrimo rezultatus galime palyginti su 2007 metais Lietuvoje atliktu tyrimu, kurio metu buvo siekta ištirti maisto papildų vartojimą bei požiūrį į juos tarp Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto studentų. Buvo apklausta 300 dieninių studijų studentų medikų. Tyrimo rezultatai parodė, kad maisto papildus vartojo 74,3% visų apklaustų, dažniau juos vartojo moterys negu vyrai. Maisto papildus vidutiniškai vartojo 1-2 mėnesius per metus 27,1%, dažniausiai juos rinkosi norėdami sustiprinti savo organizmą (40,4%).

12 pav. Imuninę sistemą stiprinantys preparatai *p<0,05

Įvertinus tyrimo dalyvių atsakymus į klausimą, kas juos paskatino vartoti minėtus preparatus, nustatyta, kad daugelis jų (43,13 %) šiuos preparatus rinkosi todėl, kad jiems patarė šeimos nariai ar kaimynai. Beveik trečdalis (32,7 %) respondentų teigė, kad apie imuninę sistemą stiprinančius preparatus sužinojo iš interneto ir panaši dalis (31,75 %) – iš farmacijos specialisto. Gydytojo rekomendacijos turi mažiau įtakos negu farmacijos specialisto. Patarus gydytojui, minėtus preparatus pradėjo vartoti 27,01 % apklaustųjų. Santykinai mažiausiai svarbūs informacijos apie imuninę sistemą stiprinančius preparatus šaltiniai – draugai, radijas, televizija arba spauda (šiuos atsakymų variantus pažymėjo 12,32 %, 7,58 % ir 7,11 % apklaustųjų). Iš gautų tyrimo rezultatų nustatyta, kad respondentai, rinkdamiesi imuninę sistemą stiprinančius preparatus labiausiai pasitiki šeimos nariais.

18%

71% 31%

0% 20% 40% 60% 80%

Tam įtakos gali turėti tai, kad būdami toje pačioje aplinkoje su artimais žmonėmis ir matydami kokius preparatus jie vartoja, respondentai yra labiau linkę pirma išbandyti būtent tuos preparatus, kuriuos naudoja jų artimieji ir tik po to renkasi kitų rekomenduotas priemones. 33% respondentų, prieš įsigyjant imuninei sistemai skirtą preparatą, pirmiausia apie jį informacijos ieškojo internete, ir tik tada atėjo į vaistinę jo įsigyti. Tyrimo dalyvių atsakymai į klausimą, kas juos paskatino vartoti imuninę sistemą stiprinančius preparatus (galimi keli atsakymo variantai) pavaizduoti 13 pav.

13 pav. Informacijos šaltiniai, kurie juos paskatino vartoti imuninę sistemą stiprinančius preparatus (galimi keli atsakymo variantai) *p<0,05

Palyginus jaunesnių negu 30 metų ir vyresnių respondentų atsakymus į klausimą, kas juos paskatino vartoti imuninę sistemą stiprinančius preparatus, nustatyta, kad jaunesniems negu 30 metų asmenims šiuo atveju priimtinesnis informacijos šaltinis – internetas, o vyresniems - šeimos nariai ar kaimynai. Šių informacijos šaltinių pasirinkimas skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05). Iki 30 metų amžiaus grupėje vartojusiųjų imuninę sistemą stiprinančius preparatus, kuriems patarė šeimos nariai ar kaimynai, buvo – 32,9 %, o vyresnių – 48,2 % (1 lentelė). Apie šiuos preparatus iš interneto sužinojo 42,9 % jaunesnių nei 30 metų tiriamųjų, tuo tarpu vyresnių – 27,7 % (2 lentelė).

1 lentelė. Respondentų iki 30 m. ir virš 30 m., apie imuninę sistemą stiprinančius preparatus sužinojusių iš šeimos narių ar kaimynų, dalies statistinis palyginimas

Patarė šeimos nariai, kaimynai Ne Taip Amžiaus grupė Iki 30 m. N 47 23 Pearson Chi-Square=4,505, p=0,034 % 67,1% 32,9% Virš 30 m. N 73 68 % 51,8% 48,2%

2 lentelė. Respondentų iki 30 m. ir virš 30 m., apie imuninę sistemą stiprinančius preparatus sužinojusių internete, dalies statistinis palyginimas

Sužinojo internete Ne Taip Amžiaus grupė Iki 30 m. N 40 30 Pearson Chi-Square=4,909, p=0,027 % 57,1% 42,9% Virš 30 m. N 102 39 % 72,3% 27,7%

3 lentelė. Respondentų, pasirinkusių vartoti maisto papildus, dalies palyginimas tarp tų, kuriems imuninę sistemą stiprinančius preparatus vartoti patarė farmacijos specialistas

Maisto papildai Ne Taip Preparatus patarė vartoti farmacijos specialistas Ne N 59 85 Pearson Chi-Square=14,09 6, p<0,001 % 41,0% 59,0% Taip N 10 57 % 14,9% 85,1%

4 lentelė. Respondentų, pasirinkusių vartoti vaistinius preparatus, dalies palyginimas tarp tų, kuriems imuninę sistemą stiprinančius preparatus vartoti patarė gydytojas

Vaistiniai preparatai Ne Taip Preparatus patarė vartoti gydytojas Ne N 132 22 Pearson Chi-Square=5,353, p=0,021 % 85,7% 14,3% Taip N 41 16 % 71,9% 28,1%

14 pav. Informacijos apie imuninę sistemą stiprinančius preparatus kiekis *p<0,05

Atliekant tyrimą nustatyta, dėl kokios priežasties respondentai perka imuninę sistemą stiprinančius preparatus. Šio tyrimo rezultatai įrodė, kad imunostimuliatoriai dažniau pasirenkami ne dėl ištikusios lėtinės ar ūmios ligos, o norint pagerinti bendrą savijautą ir profilaktiškai siekiant išvengti susirgimų: 59,72 % respondentų pažymėjo, kad pradėjo vartoti minėtus preparatus profilaktikai, 58,77 % – siekdami bendros sveikatos būklės, savijautos pagerėjimo, tik 9,95 % – susirgę ūmia liga ir 7,58 % – susirgę lėtine liga (15 pav.). Iš gautų tyrimo rezultatų nustatyta, jog apklaustieji buvo sveiki ir rimtų sveikatos sutrikimų neturėjo, o norėdami išvengti smulkesnių sveikatos sutrikimų išvengti norėdami vartoja imuninę sistemą stiprinančius preparatus.

15 pav. Imunostimuliatorių vartojimo priežastys (galimi keli atsakymų variantai) *p<0,05 58% 33% 1% 8% 0% 20% 40% 60% 80%

Taip, visiškai pakanka

Nepakanka, norėčiau žinoti daugiau

Nežinau nieko, todėl norėčiau gauti informacijos Tokia informacija man nereikalinga

59% 10% 8% 60% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Bendros sveikatos būklės

Išanalizavus apklausos rezultatus nustatyta, kad renkantis imuninę sistemą stiprinančius preparatus pirmiausia atsižvelgiama į jų kokybę (pažymėjo 62,09 % tyrimo dalyvių). Daugeliui taip pat yra svarbios tėvų, draugų rekomendacijos bei optimali kaina (variantus pažymėjo atitinkamai 40,28 % ir 37,44 % tiriamųjų).

Preparato ingredientų dozėmis domisi tik 6,63 %, o reklama turi įtakos tik 5,21 % respondentų (16 pav.). Gauti tyrimo rezultatai įrodė, jog respondentai domisi imuninę sistemą stiprinančių preparatų veikimu, savybėmis bei jų sudėtimi. Taip pat pastebėta, jog pacientams labai svarbus preparato kainos ir kokybės santykis.

16 pav. Imunostimuliatorių pasirinkimo kriterijai (galimi keli atsakymų variantai) *p<0,05

Siekiant geriau įvertinti respondentų požiūrį į imuninę sistemą stiprinančius preparatus, jiems buvo užduotas klausimas, ar šie preparatai yra efektyvūs ir ar jų vartojimas yra būtinas. Gauti rezultatai atskleidė, kad dauguma, net 81,04 % respondentų pastebėjo imunostimuliatorių efektyvumą (17 pav.).

Ryškiai išsiskiriančio nuomonės apie šių preparatų vartojimo būtinumą nebuvo: 42,4 % apklausos dalyvių teigė, kad jie yra būtini, 32,7 % – jog nebūtini, o 24,64 % negalėjo atsakyti (18 pav.). Iš gautų rezultatų nustatyta, jog tokia nuomonė galėjo susidaryti dėl to, kad respondentai imuninę sistemą stiprinančius preparatus yra linkę vartoti tik 1-2 mėnesius per metus.

2007 metai Lietuvoje atlikto tyrimo, kurio metu buvo siekta ištirti maisto papildų vartojimą bei požiūrį į juos tarp Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto studentų, duomenimis 70 proc. apklaustųjų manė, kad maisto papildai yra veiksmingi, 56,7 proc. – kad jų vartojimas yra būtinas organizmui.

37% 7% 62% 5% 40% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Optimali kaina

Kuo didesnė preparato ingredientų dozė

Preparato kokybė Preparato reklama Kitų rekomendacijos (tėvai, draugai ir

17 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė apie imunostimuliatorių efektyvumą *p<0,05

18 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė apie imunostimuliatorių vartojimo būtinumą *p<0,05

Atliekant tyrimą, buvo siekiama ištirti respondentų požiūrį į imuninę sistemą stiprinančių preparatų kainas. Kaip galima matyti 19 pav., daugumos apklaustųjų (84,83 %) nuomone, kainos galėtų būti mažesnės.

19 pav. Nuomonės apieimunostimuliatorių kainų prieinamądaugeliui vartotojų *p<0,05

Daugumai respondentų (78,67 %) pakanka turimų lėšų įsigyti norimų preparatų imuninei sistemai stiprinti. Nors vaistinėse stebima maisto papildų kainų kylimo tendencija, iš gautų tyrimo rezultatų nustatyta, jog respondentai, norėdami išvengti sveikatos sutrikimų arba norėdami pagerinti savo savijautą, yra linkę įsigyti ir pigesnį ir brangesnį imuninę sistemą stiprinantį preparatą. Tyrimo dalyvių atsakymai, ar jiems pakanka lėšų įsigyti norimų preparatų imuninei sistemai stiprinti pavaizduoti 20 pav.

20 pav. Lėšų kiekis, skiriamas imunstimuliatorių isigijimui *p<0,05

12%

85% 3%

Kainos yra prieinamos Kainos galėtų būti mažesnės

Kainos nėra svarbios

79% 21%